Tarybinis Studentas, 1987 m. vasario 6 d. Nr. 4-5 (1383-1384)

LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ

BALANDŽIO 15 D.

*

Nr. 4—5 (1383—1384) 1987 M. VASARIO 6 D. PENKTADIENIS

VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS

................................................................................................................................................inmiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiii

KVIEČIAME STUDIJUOTI

VILNIAUS UNIVERSITETE!

KAINA 2 KAP.

i Tarybini* studantas

* SPECIALUS NUMERIS ABI­ TURIENTAMS * PASAKOJAME APIE SPE­ CIALYBES, KURIAS GALIMA ĮSIGYTI UNIVERSITETE

Mieli abiturientai!

Netrukus jums stojamieji egzaminai. Ta­ čiau ruošiantis jiems tikriausiai neduoda ramybės mintis — kur pasukti, gavus vidurinės mokyk­ los atestatą. Daugelis jau pęsirinkot būsimą kelią, kiti dar ne­ sate tvirtai apsisprendę. Tai su­ prantama. Juk nuo. to, kokią pasirinksite specialybę, pri­ klausys visas Jūsų gyvenimas. Žinoma, tai jaudina ne tik Jus, tai rūpi Jūsų tėvams, mokyto­ jams. Kuo būti? { šį klausimą padeda atsakyti ir profesinio orientavimo kabinetų darbuoto­ jai. Tačiau galutinai nuspręsti privalote patys, protingai įver­ tinę savo polinkius, sugebėji­ mus, ištvermę, ryžtą.

Pas mus visos profesijos rei­ kalingos, visos jos vertinamos ir gerbiamos. Svarbu, kad žmogus išmanytų savo darbą ir sąžinin­ gai jį dirbtų, o pasirinkta sppcialybė teiktų pasitenkinimą ir duotų kuo didžiausią naudą vi­ suomenei. Būtina atsižvelgti ne tik į savo polinkius, bet ir į visuomenės poreikius!

Na, o ką pasakyti abiturien­ tui, norinčiam studijuoti se­ niausioje šalies aukštojoje mo­ kykloje?

Pirmiausia, Universitetas ren­ gia plataus profilio specialistus: gamybiniam, pedagoginiam, kul­ tūriniam ir moksliniam darbui.

Universiteto mokymo planai taip sudaryti, kad dėmesys skiriamas ne vienai kuriai siaurai specia­ lybei įgyti, o bendroms teori­ nėms disciplinoms, kurios yra kelių artimų specialybių pagrin­ das. Svarbiausias Universitetą baigusio specialisto bruožas — platus ir gilus mokslinis teori­ nis pasirengimas.

Mokymas Universitete visų pirma siekia suteikti busimajam specialistui fundamentalių moks­ lų pagrindus, kurie yra svarbūs tiek mokslo tiriamajai, tiek praktinei veiklai. Tokia moky­ mo kryptis kelia tam tikrus rei­ kalavimus ir žmogaus psichikai.

Sėkmingos studijos Universitete reikalauja mąstymo savarankiš­ kumo. Savarankiškai mąstantis asmuo sugeba pats rasti proble­ mas ir spręsti jas savo jėgomis.

Jis gali analizuoti gyvenimo reiškinius ir mokslinę literatūrą, išskirti esminius dalykus, api­ bendrinti atskirus faktus ir da­ ryti naujas, pagrįstas išvadas.

Labai svarbu ir mąstymo lanks­ tumas, kuriuo pasižymintis žmo­ gus sugeba pakeisti klausimų,

SIEKITE SAVOJO TIKSLO Universiteto prorektoriaus prof.

Broniaus SUDAVlClAUS žodis abiturientams

problemų sprendimo būdus, jei taikomieji nėra efektyvūs.

Kaipi ir visos šalies aukštosios mokyklos, Alma Mater Vilnensis pertvarko savo veiklą sutin­ kamai su TSKP XXVII suvažia­ vimo bei TSKP CK sausio (1987 m.) plenumo nutarimais, aukšto­ jo mokslo pertvarkymo krypti­ mis. Einama link studijų, pa­ remtų savarankišku darbu, mo­ kymo turinys labiau siejamas su respublikos reikmėmis, didina­ mas studentų savivaldos vaid­ muo, ypač didelis dėme­ sys skiriamas tiksliniam specialistų ruošimui.

Visa tai, be jau minėtų savybių, reikalau­ ja didelio atsakingumo, rimto požiūrio į studijas bei būsimą darbą, aktyvios pilietinės pozici­ jos.

Vilniaus universitete rengia­ mi 31 specialybės studentai. Šios specialybės skyla į siau­ resnes specializacijas, kurių Uni­ versitete per 70. Be to, siunčia­ me studijuoti ir j kitas aukštą­ sias mokyklas: Maskvos ir Le­ ningrado universitetus studijuo­ ti filosofijos, mokslinio komu­ nizmo, pelitinės ekonomijos.

Tartu universitetą — sporto medicinos, Maskvos istorijos ar­ chyvų institutą — archyvistikos ir L t.

Vilniaus universitete visuomet didelis konkursas į teisės, pre­ kybos, medicinos specialybes. „Pamirštamos", deja, taip pat labai reikalingos ir įdomios spe­ cialybės: matematika, buhalte­ rinė apskaita, finansai ir kredi­ tas ir kt. Gyvenimo įrodyta — blogų profesijų nėra, yra tik prasti specialistai.

Norėčiau akcentuoti dar vieną dalyką — matematikos, biologi­ jos, geografijos, fizikos, chemi­ jos, istorijas specialybių studen­ tai ruošiami gamybinio ir peda­ goginio profilio specialistais.

Didžioji dalis filologų baigę Universitetą taip pat dirba mo­ kytojais. Pedagogo darbas kil­ nus, atsakingas ir, svarbiausia,

labai reikalingas.

Reikšmingas mokyklos uždavinys — duoti augančiajai kartai gilias ir tvir­ tas mokslų ppgrindų žinias, ug­ dyti įgūdžius ir sugebėjimus jas taikyti praktikoje. Šitai ir teks spręsti jaunajai pedagogų kar­ tai — galbūt ir Jums, abiturien­ tai, būsimeji pedagogai.

Mokymo procese svarbią vie­ tą užima mokomosios, ir gamy­ binės praktikos. Rengiant busi­ muosius mokytojus didelę reikš­ mę turi per visą studijų laiko­ tarpį mokyklose atliekama pe­ dagoginė praktika.

Mokydamiesi studentai akty­ viai dalyvauja ir mokslo tiria­ majame darbe. Fakultetuose yra sudaryti studentų mokslo tiria­ mojo darbo planai visam studijų laikotarpiui. O kursinių ir di­ plominių darbų temos parenka­ mos taip, kad skatintų studen­ tus tyrinėti, daryti naujas išva­ das bei apibendrinimus. Uni­ versitete aktyviai veikia Stu­ dentų mokslinė draugija (SMD), kurios nariai skaito pįranešimus daugelio šalies aukštųjų mokyk­ lų studentų mokslinėse konfe­ rencijose. SMD — tai pirmųjų mokslinių bandymų mokykla.

Kaip tik šioje mokykloje savo mokslinę veiklą pradėjo dauge­ lis garsių šiandien mokslininkų.

Visapusiškoms studijoms Uni­ versitete sudarytos visos sąly­ gos. Tfurime gerai įrengtus, šiuolaikine technika aprūpintus kabinetus ir laboratorijas, erd­ vias auditorijas, galingą skai­ čiavimo centrą, Labai turtinga Universiteto mokslinė bibliote­ ka. Bibliotekos veikia ir visuo­ se fakultetuose.

Antakalnyje, simbolišku vardu pavadintoje Saulėtekio alėjoje įsikūrė ištisas studentų miestelis: su daugia­ aukščiais bendrabučiais, sporto kompileksu, valgykla, diskotekų sale, parduotuve. Čia pat dar­ bas verda teisės, fizikos, preky­ bos ir dviejuose ekonomikos fa­ kultetuose.

Universitetui tenka labai svar­

bus vaidmuo respublikos ir ša­ lies mokslo gyvenime — jis or­ ganiškai sieja mokslo tiriamąjį ir pedagoginį mokomąjį darbą Mūsų aukštojoje mokykloje yra susikūrę keliolika originalių mokslinių krypčių bei mokyklų, kurioms vadovauja prof. dr. J. Kubilius, A. Marcinkevičius ir kiti. Studentams paskaitas skai­ to žinomi mokslininkai: mate­ matikai V. Paulauskas, A. Bikelis, fizikai J. Vaitkus, A. Pis­ karskas, E. Montrimas, geografas C. Kudaba, chemikai A. Levinskas ir V. Daukšas, kalbininkai Z. Zinkevičis ir V. Mažiulis, is­ torikai K. Navickas, A. Bendžius, R. Žiugžda, filosofai E. Meškauskas ir R. Pavilionis...

Tačiau studentas — tai ne tik busimasis specialistas. Tai busi­ masis inteligentas, kuris turi bū­ ti pasiruošęs atlikti ir svarbias visuomenines funkcijas. Univer­ siteto absolventas tampa ir žmo­ nių vadovu, jų auklėtoju. To­ dėl studijuodamas jis turi įval­ dyti ne vien profesines žinias, bet ir įgyti organizacinio bei auklėjamojo darbo įgūdžių. Sie­ kimas išugdyti visapusiškai iš­ vystytą asmenybę daro studen­ tų gyvenimą turtingą ir įdomų.

Universitetas garsus meno savi­ veikla, studentai turi savo or­ ganizacijas bei klubus. Plačiai žinomi kraštotyros, sporto, tu­ ristų, internacionalinis klubai.

Literatų būrelyje pirmąją mo­ kyklą praeina būsimieji rašyto­ jai. Universitete veikia vsuomeninių profesijų fakultetas, kurį baigę studentai įgyja antrąją, visuomeninę, specialybę. Fakul­ tete yra jaunojo lektoriaus, komjaunimo, organizatoriaus mo­ kyklos, kraštotyros, paminklų apsaugos, turizmo ir kiti skyriai bei mokyklos.

Plačiai studentų visuomeninei veiklai vadovauja gausi komjaunimo organizacija.

Senojo Vilniaus universiteto gyvenimą praturtina ir ryšiai su kitomis aukštosiomis mokyklo­ mis. Draugų turime ne tik Ta­ rybų Sąjungos aukštosiose mo­ kyklose: bendradarbiaujame su Greifsvaldo (VDR), Krokuvos (LLR), Prahos (CSSR), Debrece­ no (VLR) universitetais, Erfurto (VDR) medicinos akademija.

Keičiamės mokslo darbuotojais, praktikantais, studentų statybos būriais.

Kviesdami Jus studijuoti į Uni­ versitetą, linkime atkakliai siek­ ti savojo tikslo ir, svarbiausia, — nebijoti carbti.

KUR IR KIEK PRIIMSIME 1987 METAIS SPECIALYBE MATEMATIKOS FAKULTETAS Matematika iš jų | pedagoginį skyrių Taikomoji matematika FIZIKOS FAKULTETAS Fizika iš jų J pedagoginį skyrių Radlofizlka ir elektronika CHEMIJOS FAKULTETAS Chemija iš jų į pedagoginį skyrių GAMTOS FAKULTETAS Biologija iš jų Į pedagoginį skyrių Geografija iš jų Į pedagoginį skyrių Hidrogeologija Ir inžinerinė geologija MEDICINOS FAKULTETAS Gydomoji medicina Pediatrija Higiena, sanitarija, epidemiologija FILOLOGUOS FAKULTETAS Lietuvių kalba ir literatūra Rusų kalba ir literatūra Romanų germanų filologija

Numeryje panaudotos V. Naujiko, A. Sabaliausko, R. Kū­ ginio, J. Markeliūnaitės, G. Bur­ bos, A. Pilvelio nuotraukos.

V

N

__

25 — _

75 25 50

_ __

— _

—

—

75 10

__ —

—

50 25 25 12 30

_ __ _ _ __

50 _ _ _ __

50 75 40

_ — —

__ — —

50 60 50

25 25 25

25 50 —

D 90 50 125

—

ISTORIJOS FAKULTETAS 50 50 — Istorija 25 — — Iš jų į pedagoginį skyrių 25 — — Psichologija 40 — 25 Žurnalistika 75 25 75 Bibliotekininkystė ir bibliografija PRAMONES EKONOMIKOS FAKULTETAS 50 50 75 Pramonės planavimas 50 50 50 Darbo ekonomika PREKYBOS FAKULTETAS 50 25 — Prekybos ekonomika Prekių mokslas Ir prekybos pramoninėmis prekėmis _ 50 25 organizavimas Materialinio-techninio aprūpinimo ekonomika ir 75 50 50 organizavimas EKONOMINES KIBERNETIKOS IR FINANSŲ FAKULTETAS 50 60 25 Finansai ir kreditas 150 50 75 Buhalterinė apskaita 30 25 •— Ekonominė kibernetika Ekonominės informacijos mechanizuoto apdorojimo — 50 25 organizavimas 25 Statistika TEISES FAKULTETAS 100 — 120 Teisė PAAIŠKINIMAI: D — dieninis skyrius, V — vakarinis, N — neakivaizdinis.

MATEMATIKOS

STUDIJUOKIME

TAIKOMĄJĄ MATEMATIKĄ Salyje sparčiai gausėja skai­ čiavimo technikos. Vis efekty­ viau ji naudojama liaudies ūky­ je. Siame penkmetyje numatyta sukurti naujos kartos daugiau kaip dešimt milijardų operacijų per sekundę atliekančias superelektronines skaičiavimo mašinas, naudojant dirbtinio intelekto principus. Lietuvos gamybinis susivienijimas „Sigma" pradeda gaminti projektavimo automati­ zavimui skirtus kompiuterius CM-1700. Vis plačiau naudoja­ mi mikrokompiuteriai.

Saliai reikalingas didelis kva­ lifikuotų programuotojų bū­ rys. Bene arčiausiai šio tikslo yra taikomosios matematikos specialybė.

Pirmuosius dvejus metus visi taikomosios matematikos spe­ cialybės studentai išklauso tuos pačius -kursus.

Pradedant tre­ čiaisiais studijų metais studen­ tai turi galimybę pasirinkti vie­ ną iš šių specializacijų: ESM matematinė įranga, projekta­ vimo automatizavimo sistemų matematinė įranga, automati­ zuotų valdymo sistemų matema­ tinė įranga, ESM taikymai. Tuo būdu, pradedant trečiuoju kur­ su dalis paskaitų klausoma pri­ klausomai nuo^ pasirinktos spe­ cializacijos. Trumpai apie jas.

ESM matematinės (rangos specializacija ruošia ESM ma­ tematinės įrangos specialistus, žinančius šios srities principus, metodus, algoritmus, ESM prog­ raminės įrangos naudotojišką lygį, veikimo principus, projek­ tavimą. Specialistas, turintis šią specializaciją, gali dirbti taiko­ muoju ar sisteminiu programuo­ toju, o taip pat atlikti moksli­ nio tyrimo an bandomuosius konstruktorinius darbus ESM matematinės įrangos srityje.

Dalas šios specializacijos stu­ dentų bus ruošiami mikrokom­ piuterių programinei įrangai kurti. Štai Šiauliuose gami­ nami mokykliniai kompiute­ riai OOIOS, respublikos skaičiavi­ mo centruose yra daug kitokių tipų mokrokompiuterių — jų programinės įrangos kūrimui labai trūksta aukštos kvalifika­ cijos programuotojų.

Matematikos fakultete yra organizuotas tikslinis specialis­ tų ruošimas „Sigmos" gamybi­ niam susivienijimui. Kasmet po 15 projektavimo automatizavi­ mo sistemų matematinės įrangos specializacijos absolventų dirbs minėtame susivienijime.

Kiekvienai ESM taikymų sri­ čiai reikalinga specializuota Programinė įranga.

Taikomieji ar probleminiai programuotojai užsiima specializuotos progra­ minės įrangos kūrimu ar prie­ žiūra.

Matematikos fakultete studentai gali pasirinkti ESM taikymų specializacijas: skai­ čiavimo matematikos metodų arba matematinės statistikos.

Automatizuotų valdymo sis­ temų matematinės (rangos spe­ cializacijos studentai susipažįs•a su matematiniais metodais valdymo uždaviniams spręsti, automatinėmis duomenų apdoro­ jimo priemonėmis. Šiuo metu matematikos fakul­ teto patalpose yra įrengta mo­ kyklinių kompiuterių BK 0010 klasė. Rengiama mikrokompiu­ terių DVK klasė. Tikimasi arti­ miausiu laiku tolimojo ryšio stoties pagalba telefonų linijohus prijungti fakulteto displėjinę klasę prie didžiųjų mašinų, esančių kitame miesto gale (Universiteto skaičiavimo cent­ re).

Baigusieji taikomosios matematikos specialybę dirba res­ publikos skaičiavimo centruo­ se, moksliniuose tiriamuosiuo­ se institutuose.

Doc. Stasys NORGĖLA ESM matematinės (rangos katedros vedėjas,

Kiekvieną pavasarį tūkstančiai respublikos vidurinių mokyklų abiturientų susiduria su proble­ ma — ką veikti toliau, kokią pro­ fesiją pasirinkti, kaip geriau su­ derinti savo gabumus ir pomė­ gius su įvairių specialybių kelia­ mais reikalavimais. Šio „Tarybi­ nio studento" numerio tikslas — bent truputį padėti abiturientui šioje Svarbioje, o gal net ir svar­ biausioje gyvenimo kryžkelėje.

Na, o šio straipsnelio tikslas — pamėginti abiturientus supažin­ dinti su matematiko profesija, padėti abejojantiems apsispręsti.

Nors nenoriu, kad straipsnis bū­ tų laikomas agitaciniu, kadangi giliu mano įsitikinimu matemati­ kos specialybę turėtų studijuoti tik tie, kuriems šis mokslas mo­ kykloje patiko ir kurie jį suprato (o ne mintinai „kalė"), kurie pa­ sižymi loginiu mąstymu, yra dar­ bštūs ir valingi.

Apie matematiką, nežiūrint to, kad ji ir nėra taip vadinama „prestižinė" specialybė, šiais lai­ kais supratimą turi visi. Visi ži­ no, kad matematika ir mokslų karalienė, ir mokslų tarnaitė, ir kad matematika — tai visų moks­ lų kalba, ir kad kuriame nors moksle yra tiek mokslo, kiek jame yra matematikos. Šią žy­ mių žmonių garsių posakių vir­ tinę būtų galima tęsti ir tam tik­ ra prasme jie atspindi matemati­ kos esmę. Iš tikrųjų, matematikos vaidmuo šiuolaikiniame gyveni­ me didžiulis, visuotinai pripažįs­ tama, kad vyksta visų mokslų, ir

FAKULTETAS

KVIEČIAME | MATEMATIKOS FAKULTETĄ ne tik mokslų, bet ir daugelio mūsų gyvenimo sričių matematizacija. Matematika, padedant labai sparčiai tobulėjančioms elektroninėms skaičiavimo maši­ noms, užkariauja vis naujas ma­ tematinių metodų taikymo sritis. Čia galima būtų pateikti plačiai žinomus ir svarbius pavyzdžius, tokius, kaip skaitinis eksperimen­ tas, tačiau aš paminėsiu keletą konkrečių taikomųjų darbų, ku­ riuos atlieka fakulteto matemati­ kai. Prieš keletą metų Kauna Po­ litechnikos instituto darbuotojai sugalvojo naują robotų veikimo principą (kuris, tarp kitko, buvo užpatentuotas) ir jo pagrindu ėmė kurti robotus. Nuo pat pra­ džios su inžinieriais bendradar­ biavo fakulteto matematikai — roboto judesių aprašymo, jude­ sių tikslumo nustatymo ir eilę ki­ tų uždavinių sprendė ir spren­ džia matematikai.

O štai kitas pavyzdys.

Visi susiduriame su magnetofonais, tačiau nedauge­ lis žino, kad magnetofonų kū­ rime dalyvauja ne tik fizikai ir inžinieriai, bet ir matematikai.

Jau daug metų fakulteto mate­ matikai talkina respublikos mag­ netofonų konstruktoriams. Mate­ matikai sprendžia sudėtingas di­ ferencialines lygtis (deja, šio ter­ mino nebuvo vidurinės mokyklos matematikos kurse), aprašančias magnetinius laukus, padeda op­

timaliai parinkti magnetofono galvučių parametrus, sprendžia taip vadinamus elektronikos plokščių frasavimo uždavinius.

Su Panevėžio „Ekrano", Kauno Radijo gamyklų inžinieriais ma­ tematikai tobulina kontrolės sis­ temas, nagrinėja technologinių procesų optimalų valdymą.

Tai tik nedidelė dalelė darbų, kuriuos atlieka fakulteto matema­ tikai.

Tiek daug vietos paskyrus pa­ čiam matematikos mokslui, kele­ tą žodžių reikia skirti matema­ tikos fakultetui, j kurį kviečiame busimuosius studentus. Matema­ tikos fakultete yra dvi specialy­ bės — matematika ir taikomoji matematika. Kadangi apie pasta­ rąją specialybę šiame numeryje rašo kolega doc. S. Norgėla, tai apsiribosiu pagrindiniais duome­ nimis apie matematikos specia­ lybę. Matematikos specialybės studentai skiriami į du profi­ lius — gamybinį ir pedagoginį. { pastarąjį profilį, kaip ir praė­ jusiais metais, bus priimama ats­ kiru konkursu, šio profilio stu­ dentų ruošime įvesta daug nau­ jovių — gerokai padidintas va­ landų skaičius pedagoginėms praktikoms mokyklose, kurios dabar vyks nuo pirmo kurso iki studijų pabaigos, numatyta infor­ matikos ir jos dėstymo metodi­

kos kursai, nemažai laiko stu­ dentai praleis mikro ESM ir dis­ plėjų klasėse.

Kinta ir gamybinio profilio stu­ dentų, kurie baigę galės dirbti skaičiavimo centruose, mokslinio tyrimo institutuose bei įvairiuose konstravimo biuruose, ruošimo planai. Juose didesnis dėmesys skiriamas įvairioms programavi­ mo disciplinoms — operacinėms sistemoms, programavimo tech­ nologijai ir t. t. Verta pastebėti, kad, kaip ir visose gyvenimo srityse, vykstantis persitvarkymas Universitete liečia ir matematikų ruošimą. Šiuo metu pertvarko­ mas mokymo procesas maži­ nant paskaitų krūvį ir kartu di­ dinant studentų savarankiškam darbui skirtą laiką. Dabar net ir sunku nusakyti visus persitvarky­ mo aspektus, galima tik vieną tvirtinti — matematikos vaidmuo mūsų gyvenime ir matematikų darbų reikšmė didės. Ir Jums, mieli abiturientai, po penkerių metų studijų įsijungsiantiems j matematikų šeimą, teks dalis at­ sakomybės už matematikos mokslo vystymą.

Vygantas PAULAUSKAS Matematinės analizės katedros vedėjas Fizikos-matematikos mokslų daktaras, profesorius.

FIZIKOS FAKULTETAS

— taip apibūdina radlofiziką žy­ mus tarybinis radioflzikas S. Rytovas. JI gimė fizikos ir radio­ elektronikos sandūroje ir, kaip tai būna tokiais atvejais, nėra griežtai nustatytas radioflzikos objektas bei ribos, nėra viena­ reikšmio apibūdinimo. DTE pa­ teikia tok] apibūdinimą: „Radiofizika — fizikos sritis, kurioje tiriami fizikiniai procesai, susieti su radiodlapazono elektromag­ netiniais virpeslats ir bangomis, jų žadinimu, sklidimu, priėmimu, dažnio keitimu bei elektrinių ir magnetinių laukų sąveika su krū­ viais vakuume ir medžiagoje“.

Radiofizika — palyginti jaunas mokslas.

Lemiamą reikšmę jai atsirasti turėjo fundamentalūs M. Faradėjaus ir Dž. Maksvelio dar­ bai XIX a. viduryje. Radiotech­ nikos epocha prasidėjo 1895 m gegužės 7 d., kai S. Popovas demonstravo pirmąjį elektromag­ netinio spinduliavimo registrato­ rių — radijo Imtuvą. Nuo to lai­ ko radioelektronika vystosi in­ tensyviai. Plečiamas radijo bangų diapazonas, radioelektroniniai prietaisai pradėti taikyti ne tik signalams perduoti, bet techno­ logijai bei pramonei. Matyt, 30sius metus reikia laikyti radiofizikos (dabartine prasme) pradžia.

Paminėsime, kad pagrindinė radiofizikos tendencija — didinti dažnį arba trumpinti bangas.

Daugelio radi.o sistemų galuti­ niu tikslu yra informacijos per­ davimas laisvąja erdve. Tam tik­ slui netinka kvazinuostovieji (lė­ tai kintantys) elektriniai ir mag­ netiniai laukai, nes lauktų stip­ rumai atvirkščiai proporcingi nuotoliui. Tuo tarpu aukšto daž­ nio — pirmajam atstumo laips­ niui. Be to, jos sklinda greičiu, artimu šviesos ir lengvai praeina pro tokias medžiagas, kaip ojas, dujos. Pagaliau, gamta daugelį gyvų organizmų apdovanojo ju­ timo ir regos organais, priiman­ čiais optinio dažnio bangas ir to dėka jie gauna pagrindinę infor­ maciją apie supantį pasaulį.

Radiofizika sukūrė galingus metodus kosmoso ir mikropasau­ lio tyrimui — radioastronomija, radiospektroskopija tapo net savarankiškais mokslais. Pagaliau 60-siais metais surastas iš princi­ po naujas optinio ir radijo dia­ pazono monochromatinių ir koherentinių bangų gavimo meto­ das, kurie leido sukurti kvanti­ nius generatorius bei stiprintu­ vus — mazerlus ir lazerius.

Apibendrinant galima sakyti, kad kai tik radiofizikai kreipiasi Į

„FIZIKA - RADIJUI, RADIJAS - FIZIKAI“

Gintaro BURBOS nuotraukoje: laboratorinis darbas spektroskopijos laboratorijoje.

fizikos reiškinius ar procesus, gimsta naujos radiotechnikos sri­ tys, o jos savo ruožtu praturtina radlofiziką, teikia jai naujus sti­ mulus, naujas eksperimentines priemones.

Universitete dėstoma specialy­ bė pavadinta „radioflzikos Ir elektronikos", matyt, irgi todėl kad sunku jas atskirti. Kol kas išleidome tik vieną jos laidą, bet ji labai reikalinga liaudies ūkiui ir svarbi realizuojant mokslinę techninę revoliuciją.

Radiofizika apima daug sky­ rių, todėl mokymo planuose yra eilė kursų, liečiančių tuos skyrius.

Radiofizikai turi daug bendrų fizikos ir matematikos kursų. Ta­ čiau jiems dėstoma ir vakuumo ir kietojo kūno mikrobangė elek­ tronika, banginių procesų teori­ ja, kvantinė radiofizika, statisti­ nė radiofizika, yra teorinės radio­ technikos, radioflzikos, mikrobangės elektronikos, kvantinės ir sta­ tistinės radiofizikų laboratorijos Radiofizikai rengiami pagal spe­ cializacijas: mikrobangės radiofizikos, kietojo kūno elektronikos ir magnetinių įrašymų fizikos.

Čia skaitoma eilė speckursų, at­ liekama speclaboratoriniai dar­ bai, keičiantys minėtas speciali­ zacijas. Radiofizikai privalo atlik­ ti 4 savaičių mokomąją praktiką skaičiavimo centruose vasaros atostogų metu, neskaitant to, kad su skaičiavimo teorija ir praktika tenka susidurti daugelyje kursi­ nių ir laboratorinių darbų. Šią specialybę rengia visos fi­ zikos fakulteto katedros, bet iš­ leidžia dvi: radioflzikos ir kieto kūno elektronikos. Pastarosiose vykdomi moksliniai tyrimai, su­ sieti kaip tik su radiofizika, nors radlofizikinius metodus taiko be­ veik visos katedros. Radioflzikos katedroje vystomi medžiagų — segnetoelektrikų ir joninių jungi­ nių tyrimai mikrobangiuose lau­ kuose (vieni iš vedančių mūsų šalyje, plačiai žinomi ir vertina­ mi pasaulyje), vystomi mikro­ bangės elektrodinamikos meto­ dai bei taikomi praktiniams užda­ viniams spręsti. Juostelinės lini­ jos, bangolaidžiai, įmagnetėjimo vektoriaus virpesiai), vystoma elektrinių fluktuacijų (triukšmų) teorija ir taikoma praktikos prie­

taisuose, tiriami laukai magneti­ nėse galvutėse, triukšmai įrašuo­ se ir pan. Kietojo kūno elektro­ nikos katedra sprendžia įvairius elektrografijos klausimus, ieško medžiagų, tinkančių informacijai užrašyti, išlaikyti, mikroelektroni­ kos klausimus.

Visa tai leidžia studentams gerai pasirengti būslmajam darbui, dažnai jie dip­ lominius darbus atlieka gamybi­ nėse organizacijose — tuo pra­ dėdami darbą pagal specialybę.

Studijos nėra lengvos — čia reikia dirbti, kartais aukoti ir lais­ valaikį (jo mažai lieka radiofizikams), bet užtat — pespektyva pragyventi gyvenimą kūrybingai ir įdomiai. Gal tai nėra taisyklė, bet kol kas radiofizikų studentų moksliniai darbai geriausiai įver­ tinami respublikinėse ir sąjungi­ nėse darbų apžiūrose.

Universitetas laukia naujų jėgų, naujų protų, naąųų rankų, nebi­ jančių darbo, kviečiam į radio­ fizikų būrį.

Prof. Viktoras KYBARTAS Radiofizikos katedros vedėjas

* Tarybinis studentas

FIZIKOS FAKULTETAS

Šiuolaikinė fizika — XX am­ žiaus pasididžiavimas.

Nemaža dalis abiturientų žiūri į šį mok­ slą su baime, (laiko sunkiai „įkandamu" net mokyklos fizi­ kos kursą. Fizikai visomis išga­ lėmis kovoja su visuomenėje paplitusia nuomone, kad fizika yra sausas ir labai rimtas mok­ slas, o jos kūrėjai — vos ne „kvadratinėmis" galvomis.

Iš tikrųjų fizika visada traukia darbščius abiturientus, pasižy­ minčius giliu loginiu mąstymu, mėgstačius eksperimentuoti.

Juos ir kviečiame rinktis šią mokslo šaką, kuri taptų neat­ skiriama jūsų gyvenimo dalimi.

Fizikos fakultetas ruošia pla­ taus profilio specialistus, kurie pasiskirsto į tris srautus: radiofizikus ir elektronikus (apie tai skaitykite atskirai), bei įvairių specializacijų fizikus-gamybininkus ir fizikus-pedagogus.

Darnus fakulteto pedagogų ir mokslinių darbuotojų kolekty­ vas, kuriame šiuo metu jau yra 12 mokslų daktarų, skiria di­ džiulį dėmesį busimųjų specia­ listų mokymui. Mes pjuikiai su­ prantame, kad dabartiniai mūsų studentai bus brandžiais specia­ listais ir XXI amžiuje, jie turės sugebėti gilinti savo žinias, neatsilikoami nuo nuolatinio mok­ slo vystymosi. Todėl visame mo­

Astrofizikai rengiami astro­ nomijos ir kvantinės elektroni­ kos katedroje. Jų profilis glau­ džiai siejamas su mokslo dar­ bais, atliekamais respublikoje: žvaigždžių fotometrija, tarp­ žvaigždinės medžiagos tyrimai ir kt. Į astrofiziką, atrodytų la­ bai seną „nepajudinamą" moks­ lo šaką, pastaruoju metu giliai įsiskverbė tokie šiuolaikiniai da­ lykai, kaip kompiuterizacija ir elektronika. Šie darbai plačiu frontu vystomi astronomijos ob­ servatorijoje.

Optikos ir spektroskopijos specializacijos specialistai ren­ giami bendrosios fizikos ir spe­ ktroskopijos katedroje.

Naujų šviesos šaltinių, ypač lazerių, sukūrimas ir ESM technika kar­ dinaliai pakeitė spektroskopijos veidą. Šiuolaikiniame spektri­ niame prietaise optinė dalis (lę­ šiai, prizmės, difrakcinės garde­ lės ir t. t.), tapo tik nedideliu „priedu" prie sudėtingų elektro­ ninių mazgų, dialoginių skaičia­ vimo kompleksų.

Sukurti nauji metodai, to­ kie kaip| Furje ir Adamaro i(matricinė) spektrosko­ pija. Tai leido atlikti eksperi­ mentus ir gauti išvadas, apie kurias anksčiau fizikai galėjo tik svajoti. Spektriniai tyrimai

CHEMIJA SPECIALYBĖ IR PAŠADKIMAS CHEMIJOS FAKULTETAS

Chemijos istorijoje vystymosi ir stagnacijos laikotarpiai keitė vienas kitą. Daugelis yra girdėję apie paslaptingąjį alchemijos amžių ir bergždžius „filosofinio akmens" ieškojimus siekiant kitus metalus paversti auksu. O che­ mijos, kaip mokslo fundamenta­ lus pagrindas susiformavo gana vėlai, lyginant su kitais tiksliai­ siais mokslais — maždaug prieš du šimtus metų. Gal dėl šios priežasties kai kada suabejojama, ar galima chemiją priskirti prie tiksliųjų mokslų. Tačiau XX am­ žiaus pradžioje pasinaudojant fizikos laimėjimais susiformavo chemijos teoriniai pagrindai, ana­ litiniai metodai ir savas tyrimo objektas. Prasidėjo spartus che­ mijos vystymasis, atsirado nau­ jos kryptys mokslų sandūroje — cheminė fizika, biochemija ir kt.

Lietuvoje chemikų poreikis

pasirinkta kryptimi. Jau prade­ dant studijas galima pasirinkti bioorganinės chemijos speciali­ zaciją. Specializacijos pasirinki­ mą nulemia polinkis ir sugebė­ jimai analizuoti, sintetinti, įval­ dyti ir konstruoti aparatūrą bei katedrose dirbamo mokslinio darbo aktualumas ir patrauklu­ mas.

Pasirinkus analizinės chemijos specializaciją, teorinės paskaitos ir laboratoriniai darbai vyksta neorganinės ir analizinės chemi­ jos katedroje. Čia ieškoma tiks­ lių metodų neorganinių jonų nus­ tatymui jonometriniais ir spek­ trofotometriniais metodais, dides­ nę dalį užsiėmimų dirbant labo­ ratorijose. Analizuojami minera­ lai, vanduo ir kiti gamtiniai bei pramoniniai objektai.

Elektrocheminiai reiškiniai ti­ riami fizikinės chemijos kated-

specializacijos absolventų ir įsi­ darbina. Laboratoriniuose dar­ buose įsisavinami biochemijos ir molekulinės biologijos tyrimo metodai, kurie vėliau panaudo­ jami tiriant ląstelių bioenergeti­ ką, nukleino rūgščių chemiją.

Stambiamolekulinių junginių chemijoje specializuojamasi poli­ merų chemijos katedroje. Čia sintetinami vandenyje tirpūs po­ limerai, kurie randa pritaikymą, pavyzdžiui, chirurginių siūlų, te­ levizorių kineskopų gamyboje ir t. t. Daugiausia laiko studentai praleidžia laboratorijose, kaip beje, ir kitas specializacijas pasi­ rinkę.

Karp matome, daugumos ka­ tedrų mokslinėse kryptyse ir tuo pačiu specialistų ruošime vyrau­ ja taikomasis aspektas. Tuo tarpu šiuolaikinėje chemijoje vis pla­ čiau naudojamas matematinis

roję, kurioje specializuojasi elek­ trochemijos specializacijos stu­ dentai. Elektrocheminių procesų teorija yra vienas iš labiausiai matematizuotų chemijos skyrių, o eksperimentiniam šių reiškinių tyrimui pasitelkiama optika, elekfronografija, elektroninė techni­ ka. Kartu elektrocheminių tyrimų metodika yra naudojama mole­ kulinėje biologijoje, kiberneti­ koje. Darbai svarbūs ir praktiniu požiūriu — ieškoma būdų apsau­ goti nuo korozijos įvairius gami­ nius. Elektrochemija yra pagrin­ dinė LTSR Mokslų Akademijos Chemijos ir cheminės technolo­ gijos instituto darbų kryptis, ir šios specializacijos studentai ne­ retai pradeda dirbti institute dar studijuodami, atlieka ten diplo­ minį darbą ir dažnai vėliau nuk­ reipiami dirbti po studijų baigi­ mo. Beje, ir kiti studentai, besi­ mokantys viena ar kita chemijos kryptimi, gali pasirinkti speciali­ zaciją nuo pirmo kurso ir pradė­ ti savarankišką darbą studentų mokslinėje draugijoje.

Naujų organinių junginių sin­ tezės ir tyrimo metodus įvaldo studentai, pasirinkę organinės chemijos specializaciją. Šios ka­ tedros laboratorijose sintetinami ir tiriami biologiškai aktyvūs jun­ giniai, skystakristalinės medžia­ gos, nagrinėjamos teorinės or­ ganinės chemijos problemos stereochemijos srityje.

Junginių struktūrai nustatyti naudojami fi­ zikiniai metodai, stereocheminiuose tyrimuose — ESM. Nežiū­ rint organinių junginių gausybės, kiekvienas gali susintetinti „sa­ vo" naują junginį, ir neretai stu­ dentai tampa išradimų bendra­ autoriais.

Bioorganinės chemijos specia­ lizacijos studentams nuo pirmo kurso tenka išklausyti ir įsisavinti kai kurias biologinio profilio disciplinas. Vyresniuose kursuo­ se užsiėmimai daugiausiai vyksta biochemijos ir biofizikos kated­ roje bei moksliniame — gamy­ biniame susivienijime „Fermen­ tas". Pastarajame dauguma šios

modeliavimas, skaitmeniniai me­ todai ir ESM. Tuo tikslu fakultete įrengta kompiuterinė klasė, vys­ tomos kai kurios teorinės chemi­ jos kryptys.

Studentai ruošiami ir pedago­ giniam darbui mokyklose. Nuo pirmo kurso norintys gali pasi­ rinkti pedagoginį profilį ir tada šie studentai kasmet atlieka pe­ dagogines praktikas, mokosi pedagoginių disciplinų ruošiasi pedagogo profesijai.

Siekiant supažindinti studentus su chemijos pramonės šakomis, mokslo tiriamųjų įstaigų darbu per visą studijų laikotarpį atlie­ kamos praktikos, o po antro ir trečio kursų — gamybinės prak­ tikos vasarą. Geriausiai besimo­ kantys studentai turi galimybę išvykti praktikai į Greifsvaldo (VDR) ir Debreceno (VLR) uni­ versitetus, su kuriais draugystės ryšius palaiko Vilniaus universi­ tetas.

Paprastai kelia susidomėjimą ir perspektyvos, baigus studijas.

Fakultete renkama statistika apie paskyrimą į darbavietes.

Maž­ daug pusė absolventų dirba tai­ komuosiuose institutuose, kons­ travimo biuruose ir cheminėse gamyklose, daugiau nei trečdalis — LTSR MA institutuose ir aukš­ tosiose mokyklosee, apie 5 proc. baigusiųjų dirba mokyklose ir technikumuose. Didžioji dalis šių įstaigų yra Vilniuje, kitos Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje.

Studijų metu ne vien mokslais gyvena studentai — įdomiai or­ ganizuojamas laisvalaikis, šven­ tės. Chemikai — žinomi turistai, patys pirmieji Universitete pra­ dėjo rengti savo specialybės šventę. Ji gal ir ne tokia išrek­ lamuota, kaip garsioji FiDi, ta­ čiau ne mažiau įdomi tradiciniais spektakliais, kasmet susukamo mėgėjiško kino filmo premjera, krepšinio „superfinalu" tarp dės­ tytojų ir studentų komandų.

FIZIKA VISADA JAUNA kymo cikle stengiamasi mokyti fundamentalias žinias duodančių disciplinų: bendrosios fizikos, matematikos, teorinės fizikos ir kt. Daug naujų dalykų atsi­ rado fizikų mokyme pastarai­ siais metais. Visose eksperimen­ tinės fizikos šakose dabar jau neapsieinama be lazerių, o au­ dringos kompiuterizacijos pro­ cesas neatpažįstamai pakeitė fi­ zikos darbų lygį ir pobūdį.

Griežtesnė specializacija sutei­ kiama tik stuoijų pabaigoje.

Stojantieji į fizikos fakultetą gali pasirinkti norimą profilį ir specializaciją. Jų nomenklatūrą nulemia tiesioginiai respublikos poreikiai ir fakulteto realios ga­ limybės.

Teorinės fizikos specialistai brandinami teorinės fizikos ka­ tedroje, kuri šiuo metu yra la­ biausiai kvalifikuota: joje dir­ ba net 4 mokslų daktarai-profesoriai. Specializacijos kursuose studentai giliai įsisavina atomų, molekulių, kietojo kūno teori­ jas. Prie katedros veikia kvan­ tinės molekulių teorijos moksli­ nio tyrimo laboratorija (MTL), atomų ir molekulių spektrosko­ pijos probleminė laboratorija.

Yra teorinės fizikos specialybės aspirantūra, bei specializuota taryba, kurioje ginamos šios specialybės kandidatinės diserta­ cijos.

Puslaidininkių fizikos katedra pagal kvalifikaciją nenusilei­ džia „teoretikams"; čia irgi dirba 4 mokslų daktarai-profesoriai.

Puslaidininkių fizikos specialis­ tai labai reikalingi tose įstaigo­ se, kuriose tiriamos puslaidinin­ kių savybės, vystoma mikroelek­ tronika, kvantinė elektronika ir t. t. Prie katedros veikia pus­ laidininkių fizikos probleminė laboratorija ir visa eilė MTL. 'Veikia puslaidininkių fizikos aspirantūra ir yra specializuota taryba, kurioje ginamos mokslų daktarų ir kandidatų disertaci­ jos.

Kvantinės elektronikos spe­ cialistus rengia astronomijos ir kvantinės elektronikos katedra, kuri dabar yra didžiausia mūsų fakultete. Jos išaugimą nulėmė didžiulė lazerių fizikos svarba visose mokslo ir technikos sri­ tyse. Katedros mokslinis darbas nukreiptas labai trumpų spindu­ liavimo impulsų lazerių kūrimui, bei šių sistemų taikymų ultrasparčių procesų atomuose, mole­ kulėse, biologinėse medžiagose ir kt. tyrimui. Gausias katedros mokslo darbuotojų gretas vieni­ ja Lazerių mokslinio tyrimo cen­ tras.

tvirtesnes pozicijas įgijo visuo­ se medžiagotyros klausimuose.

Todėl šios srities specialistų po­ reikis nemažėja.

Katedra turi modernius optinius bei spektri­ nius prietaisus (dauguma jų VDR gamybop), kuriais studen­ tai atlieka kursinius bei diplo­ minius darbus.

Dalis studentų specializuojasi radiospektroakopijos laboratorijoje. Prie kated­ ros dirba atomų ir molekulių spektroskopijos probleminės la­ boratorijos eksperimentinė gru­ pė. Yra optikos specialybės as­ pirantūra.

Visų specializacijų studentai studijų metu turi galimybę ak­ tyviai dalyvauti moksliniame darbe, o gerai besimokantieji net įdarbinami laborantais ūkis­ kaitinėse sutartyse.

Kiekvienam abiturientui, sva­ jojančiam pasirinkti fiziko ke­ lią, kils klausimas, kur fizikai gauna paskyrimus. Geri absol­ ventai daugiausiai pasilieka dir­ bti Universitete, jų reikia vi­ soms katedroms bei mokslinio tyrimo laboratorijoms, atviras kelias į aspirantūrą. Daug mūsų specialistų gauna paskyrimus į Mokslų Akademijos institutus: Fizikos, Puslaidininkių fizikos, Biochemijos ir kt. Su šiais insti­ tutais fakultetas palaiko glau­ džius ryšius rengiant specialis­ tus, todėl vyresnio kurso studen­ tai neretai kursinius bei diplo­ minius darbus ten ir atlieka.

Daug mūsų absolventų gauna paskyrimus į gamybinio pobū­ džio mokslinio tyrimo institutus.

Aukštojo ir specialiojo viduri­ nio mokslo pertvarkymo šalyje pagrindinėse kryptyse akcentuo­ jama, kad aukštųjų mokyklų moksliniai pedagoginiai kolek­ tyvai turi ypač rūpintis aukštos kvalifikacijos mokytojų rengi­ mu. Šiame svarbaus darbo bare nemažais laimėjimais gali di­ džiuotis fizikos fakultetas.

Pe­ dagoginio profilio studentų mo­ kymo plane, greta šiuolaikiniam fizikos specialistui labai svarbių specialiųjų kursų, numatytos ir pagrindinės pedagoginės discip­ linos. Įrengtas geras fizikos mo­ kymo metodikos kabinetas, vei­ kia mokomoji kino laboratorija.

Studentai mokosi spręsti užda­ vinius ESM, jiems jau sudaroma galimybė išmokti savarankiškai dirbti su mikro ESM technika.

Laukiame gabių jaunuolių!

Prof. dr. Liudvikas KIMTYS Bendrosios fizikos ir spektroskopijos katedros vedėjas

išaugo prieš porą dešimtmečių, pradėjus vystyti chemijos pra­ monę. Tuo laikotarpiu Universi­ teto chemijos fakultete žymiai padidėjo studentų skaičius, buvo atliekami darbai, susiję su res­ publikoje sprendžiamais uždavi­ niais. Vis tik nesant gilesnių che­ mijos tradicijų jos populiarumas tarp moksleivių ir visuomenės palaipsniui išblėso. Chemija (ir chemikai) kaltinami gamtos ter­ šimu, chemikalų skverbimusi į maistines medžiagas bei buitį, nepakankamu vaistų efektyvumu bei kitomis blogybėmis. Tik ar visada šie kaltinimai sklinda tuo adresui Daugelį šių blogybių sąlygojo ekologinės ir bendros kultūros stoka. Ne paskutinį vaid­ menį svarstant, ar pasirinkti che­ mijos studijas vaidino praktiškai sunkiausi iš visų specialybių sto­ jamieji egzaminai — visų trijų tiksliųjų mokslų. Nors pastarųjų reikšmę pervertinti sunku, tačiau sveikintinas stojamųjų egzaminų sumažėjimas.

Tuo tarpu pirmuose kursuose matematikai, fizikai, ESM ir prog­ ramavimui skiriama nemaža laiko ir dėmesio. Šiuolaikinio specia­ listo be tvirtų minėtų mokslų pagrindų neįmanoma įsivaizduo­ ti, nes cheminiuose tyrimuose plačiai naudojami įvairūs prie­ taisai ir aparatūra, rezultatų ap­ dorojimui — ESM. Detaliau ap­ tarti busimųjų cemikų studijų planą nėra paprasta, kadangi vykstant aukštojo mokslo pert­ varkymui, peržiūrimi ir keičiasi mokymo planai. Nuo antro kurso studijuojamos teorinės chemijos disciplinos — kvantinė mechani­ ka ir kvantinė chemija, medžiagų struktūra, fizikiniai tyrimo meto­ dai.

Pirmame kurse mokomasi neorganinės chemijos, antrame — analizinės chemijos, aukštes­ niuose — organinės, fizikinės, koloidų, polimerų chemijos. Tre­ čiame kurse studentai gali pasi­ rinkti vieną iš šių specializacijų — analizinės chemijos elektro­ chemijos, organinės ir polimerų chemijos ir gilinti savo žinias

, Eugenijus BUTKUS Organinės chemijos katedros vyr. dėstytojas, ch. m. k.

■5 Tarybinis studentas

BIOLOGIJA Biologas, įsisavinęs klasikinių ir gretutinių mokslo šakų apie biosferą žinias , privalo tapti vienu iš pagrindinių specialistų, diagnozuojančių, prognozuojan­ čių ir taikančių naujausias žinias praktikoje.

Iš tiesų, juk biologija yra mokslas ape gyvybę, ape gyvy­ bės esmę, atsiradimų, vystymąsi, metodus gyvajai gamtai įsisa­ vinti ir peroirbti sutinkamai su žmogaus poreikiais. Šiandieninė klasikinė biologija pasipildė naujomis gretutinėmis mokslo šakomis, kurios tampriai susie­ tos su fizika, chemija, kiberne­ tika Taigi, atsirado biofizika, biochemija, bionika. Susiforma­ vo savarankiškos mokslo šakos: genetika, molekulinė biologija, citologija, histologija, genų inži­ nerija ir kita. Šiuo metu sunku rasti gamybos šaką, kur nebū­ tų panaudoti biologijos mokslo pasiekimai.

Gamtos fakultete biologijos specialistus ruošia 4 katedros: augalų fiziologijos ir mikrobioIcgijos, botanikos ir genetikos, biochemijos ir biofizikos, zoolo­ gas. Prie katedrų įsteigtos biu.etinės ir ūkiskaitinės moksli­ as laboratorijos.

Kiekvienais ertais į biologijos specialybę i. iimama po 50 studentų į staLionarinį ir 50 į neakivaizdinį .< yrius.

Stacionariniame skyriuje ruo­ šiami 7 specializacijų, o neakiiizdiniame — 2 specializacijų Atstovai. Šiais metais bus prii; .ima į tokias specializacijas: Botanikos specializacijoje lošiami kvalifikuoti augalų rė­ kimų įsisavinimo ir apsaugos žinovai. Jie įgyja ne tik augalų Lstematikos, ekologijos, ir gek'rafinio paplitimo žinias, bet I ' -.ino geobotanikos, mikologi­ jos, fitopatologijos, algologijos Ir hidrofloros, bei dekoratyvinės i galininkystės paslaptis.

Mikrobiologija yra jauna Pokslo šaka. Jos specialistų poikis įvairiose liaudies ūkio ša­ kose didelis. Studijų metais be ■ ndrosios mikrobiologijos, sismatikoB, hidro, žemės ūkio ■ vos ir medicininės mikrobio­

logijos, enzimologijos ir mikro­ organizmų genetikos, išklausomi ir tokie kuisai, kaip bakterofagija, pramoninė mikrobiologija, fitopatologija, mikroorganizmų citologija.

Genetikos specializacijos stu­ dentai įsisavina bendrosios ge­ netikos, bendrosios selekcijos, mikroorganizmų genetikos, citogenezės, bei ekologinės geneti­ kos disciplinas. Be to, išklauso žmogaus genetikos, dekoratyvi­ nių ir vaisinių augalų selekcijos, izofermentų genetikos, imitaci­ nių procesų ir kitus kursus. Ge­ netika nors ir jauna, bet per­ spektyvi mokslo šaka.

Zoologija yra klasikinis, tu­ rintis gilią istoriją, mokslas. Šiuolaikinė zoologija papildyta naujų mokslo šakų žiniomis.

Zoologijos specializacijos studi­ jos suteikia žinių apie gyvūnus,

I I I I I I j I

riuje yra botanikos ir zoologijos specializacijos.

Prof. dr. V. VALENTĄ

Geologija — mokslas apie Žemę, jos kilmę, raidą, gelmių sandarą, vykstančius joje geolo­ ginius procesus, apie naudingų­ jų iškasenų susidarymą ir pasi­ skirstymą gelmėse. Šiuo metu geologija jungia keletą savaran­ kiškų specialybių, iš kurių pa­ minėtinos hidrogeologija ir inži­ nerinė geologija, geonuotrauka ir naudingųjų iškasenų paieškos ir žvalgyba. Šiuo metu Vilniaus universite­ te pagal respublikos liaudies ūkio poreikius ruošiami dviejų specializacijų geologai: inžine­ rinės geologijos-hidrogeologijos ir geonuotraukos bei nau­ dingųjų iškasenų telkinių paieš­ kų specialistai.

Hidrogeologo darbas —- tirti požeminius vandenis, jų dinami­ ką, vandeningų horizontų susi­ darymą, jų pasiskirstymą Žemės

LAUKIA ĮDOMIOS GAMTOS MOKSLŲ STUDIJOS Mūsų planeta savo sandara nevienalytė. Ją sudaro daugybė ųamtinlų ųeosferų, kompleksų ir ekosistemų, kurias Junqla la­ bai Jautrūs sąveikos ryžiai. Tuo pačiu metu joje vykstą (vairūs procesai, kuriantys ųamtos tur­ tus ir formuojantys jos qrož(.

Pažinti visa tai ir parenųti mokslinius pagrindus raciona­ liam qamtos išteklių naudoji­ mui pavesta gamtininkams.

Gamtininkų uždavinys — rūpin­ tis, kad žmogaus ūkinės-inžinerlnis veiklos padariniai nepa­ žeistų supančios gamtinės ap­ linkos gyvybės centrų. Jos tur­ tai būtų racionaliai naudojami ir tarnautų liaudies gerovės kė­ limui. Gamtininkai privalo užtik­ rinti, kad busimosios žmonijos kartos taip pat galėtų džiaugtis nesužalotos gamtos grožiu, nau­ dotis Jos gėrybėmis.

Vilniaus universitetas turi se­ nas gamtos studijų tradicijas.

Jau 1579 m. (kurtame filosofijos fakultete buvo skaitomos gam­ tamokslinės disciplinos. Nuo.tų laikų Iki šių dienų U nl vestų te­ tas sukaupė didžiulę gyvosios Ir negyvosios gamtos studijų patirtį ir sukūrė turtingą mo­

jos katedros (bendrosios geog­ rafijos — kartografijos ir hidro­ logijos — klimatologijos) rengia geografus.

25 studentų gru­ pė skiriama per pusę ir viena katedra suteikia jiems meteoro­ logijos, kita ekonominės geog­ rafijos specializaciją; kitais me­ tais atitinkamai — hidrologijos ir fizinės geografijos specializaci­ jas. Pavyzdžiui tie, kas įstos šiais, 1987 metais, bendrosios geografijos ir kartografijos ka­ tedroje bus specializuojami ekonom. geografais, o hidrologijos ir klimatologijos katedroje — meteorologais,. Abi katedros sa­ vų specializacijų studentams tei­

kymo materialinę-techninę bazę, Ypač Ji išaugo Tarybų valdžios metais.

Gamtininkų kadrai liaudies ūkiui ruošiami gamtos mokslų fakultete — tai aukštos kvalifi­ kacijos biologai, geologai ir geografai. Mokslas trunka 5 me­ tus. Fakultete dirba daug žy­ mių mokslinlnkų-gamtininkų, kurių mokslo darbai gerai žino­ mi mūsų šalyje ir užsienyje.

Studentams paskaitas skaito 17 profesorių, per 50 docentų ir mokslo kandidatų. Mokymo pro­ cese taip pat dalyvauja didelis būrys mokslinių bendradarbių ir inžinierių. Mokymo procesą organizuoja 8 katedros ir dau­ gelis mokslinių-tirlamųjų ir mokomųjų laboratorijų, kurios aprūpintos modernia šiuolaikine aparatūra.

Esamų laboratorijų įrengimai [galina dėstytojus ir studentus (siskverbti ( gyvos ląstelės paslaptis, žymėtų atomų pagalba stebėti augaluose ir kituose gyvuose objektuose vykstančių fiziologinių procesų eigą, remiantis geofiziniais me­ todais, fotografuoti žemės plu­ tos sandarą Ir turtus, modeliuo­ ti gamtoje vykstančius procesus.

reiškinius Ir kt. Daug eksperi­ mentų vykdoma pasitelkiant kompiuterius ir ESM. Ruošiant specialistus, svarbų vaidmenį atlieka turtingi fakulteto kated­ rų paleontologijos, mineralogi­ jos, petrografijos, zoologijos mokomieji muziejai ir augalų herbarai, pradėti rinkti dar prieš 200 metų.

Baigusieji gamtos mokslų fa­ kultetą dirba (vairiose liaudies ūkio šakose. Kryptingas ir spar­ tus pramonės, mokslo, kultūros ir švietimo vystymasis tapo be­ veik neįmanomas be gilaus ir visapusiško qamtos, supančios biosferos aplinkos pažinimo.

Todėl gamtininkų kadrai labai reikalingi liaudies ūkiui.

Stojantieji ( qamtos mokslų fakultetą turi būti fiziškai stip­ rūs, aštraus proto ir qreitos orientacijos. Jiems tenka llqą laiką mokytis ir dirbti qamtoje, daug keliauti.

Abiturientus, mylinčius qamtą. Judrų darbą ir pasiryžusius rūpintis jos apsauqa, kviečiame studijuoti qamtos mokslų fakul­ tete.

Doc. Rimvydas TARVYDAS Gamtos mokslų fakulteto dekanas

kia ir pedagogų kvalifikaciją, sudarančią sąlygas dėstyti geo­ grafiją vidurinėse mokyklose.

Dalis studentų (apie pusė grupės) rengiama gamybiniam darbui.

Tiek pedagoginiu profiliu spe­ cializuotam geografui, tiek ga­ mybiniu yra galimybė dirbti mokslo tiriamąjį darbą, jei tik jis parodo neabejotinus gabu­ mus, norą, įrodo savo atitikimą pasirinktai profesijai savarankiš­ kais darbais studijų metu, pasi­ reiškia studentų mokslinėje drau­ gijoje.

Abiturientams nesunku įsivaiz­ duoti geografo darbą mokykloje.

Na, o gamybinės, dažniausiai pa­ sitaikančios darbo sritys baigus geografiją būtų tokios: hidrolo­ gijos ir klimatologijos katedros specializuoti meteorologai arba

hidrologai daugiausia dirbs Lie­ tuvos hidrometeorologijos ir gamtinės kontrolės sistemos įs­ taigose, kurių tinklas nemažas: orų biurai ir aerouostai, obser­ vatorijos ir užterštumo kontrolės centrai, laivai, vandens ūkio jstaigos.Bendrosios geografijos ir kartografijos katedros speciali­ zuoti geografai patenka į že­ mėtvarkos, projektavimo, gam­ tos apsaugos, kai kurias plana­ vimo, ekonomikos įstaigas, moks­ lo įstaigas.

Geografija šiandien yra gavusi labai svarbų mūsų laikmečio „užsakymą" — spręsti aplinkos, visų pirma landšafto racionalaus panaudojimo ir apsaugos klau­ simus. Ypač sudėtingi šie klau­ simai agrariniame kraštovaizdyje, kuris pastaruoju metu labai in­

MEDICINOS

1 uju norite studijuoti medlci■ kelias į ją atviras, tačiau į~'K,ls Medicinos studijos reiW anja labai geros sveikatos, žlM ^“ūnties, pasišventimo *' *1 profesijai Ir sugebė­ jo užjausti sergantj.

Mediko oas sunkus ir atsakingas, nes 'Tojo rankose brangiausias ■ , — gyvybė. Vienintelė gy^0)0 klaida gali nulėmtl žmojS.s t. -enlmą. į medikus nuW ptas visuomenės dėmesys, tllS. me<Uko gyvenimas turi būkJ vTzd^s disciplinos ir svel^judraus gyvenimo būdo. Bū­ rų. k mėgstantys taurelę — "Joanoje nereikalingi.

J7'™j®os fakultete yra 3 b.įs, kuriose ruošiami aB'"‘ tai gydomoji medl-

GEOLOGIJA

GAMTOS FAKULTETAS

GEOGRAFIJA i Geografijos studijos Universitte turi senas tradicijas — kai urios šiai sričiai artimos discipInos (kartografija, meteorologi­ ni dėstytos nuo XVII a. Pirmo­ joj geografijos katedros įkurtos o amžiaus dvidešimtaisiais me­ lus Vilniaus ir Kauno universite>ose. Tarybiniais metais UniverI tete buvo įkurtas atskiras gam>s fakultetas, kuriame jau pal'ošta daugiau, nei 700 diplouotų geografų, fizinės geograios, kartografijos, meteorologis, ekonominės geografijos spea"stų.

Jau daugiau kaip 20 metų, kai 'i gamtos fakulteto geografi­

jų ekologiją, faunos apsaugą, gyvūnų, paplitimą.

Nuodugniai studijuojamos žuvys, vabzdžiai, gyvūnų elgsena, paukščiai, rop­ liai, varliagyviai, gėlųjų vande­ nų ir jūrų fauna.

Biofizikos specializacijoje ruo­ šiami gilesnės matematinės mąs­ tysenos biologai, atskleidžiantys biologinių sistemų esmę, jų val­ dymo principus. Studijų metais jie išklauso tekius kursus: biofiziniai tyrimų metodai, moleku­ linė biofizika, biokibemetika, membranų biofizika, enzimologija, teorinė fiziologija, ląstelių biofizika, mikroelektroninė tech­ nika ir kt. Įsidėmėtina, kad kitais metais vietoje botanikos bus priimami ir ruošiami augalų fiziologijos, o vieloje zoologijos — hidro­ biologijos ir ichticjogijos spe­ cialistai. Neakivaizdiniame sky­

eina, pediatrija ir sanltarija-hlgiena-epfdemlologlj a.

Visose trijose specialybėse pirmuosiuose kursuose studi­ juojamos teorinės disciplinos: chemija, biologija, fizika, fizio­ logija, biochemija ir t t., t. y. disciplinos, be kurių neįmano­ ma šiuolaikinė medicina, besi­ remianti sudėtingais ligonių ty­ rimo metodais. Kas nemAyta šių disciplinų, arba vengia kasdie­ ninio sunkaus darbu, tam geriau rinktis kitą specialybę.

Vyresniuose kursuose studi­ juojantys gydomąją mediciną gali pasirinkti terapeuto, chi­ rurgo, akušerio-ginekologo, oku­ listo, ausų-nosles ligų gydytojo bei gydytojo anestezlologo-reanlmatoiogo specialybę. Į pediatriją kviečiame visus, kurie myli vaikus. Gydytojo pe­ diatro darbas dar sunkesnis, nes gydyti čia reikia ne tik sergan­ tį vaiką, bet ir tėvus bei arti­ muosius, kurie labai kremtasi dėl susirgusio valko sveikatos.

Kūdikio, valko, paauglio orga­ nizmas labai skiriasi nuo su­ augusio, todėl ir būtinos atski­ ros studijos valkų ligų gydytojui.

Sanitarijos — higienos — epi­ demiologijos skyriuje ruošiami profilaktinės krypties arba vi­ suomenės gydytojai. Žymiai lengviau ligai užkirsti kelią ne­ gu po to ją gydyti. Sitai ypač svarbu įgyvendinant mūsų ša­ lyje kompleksinę programą „Sveikata visiems 2000-slais me­ tais", kurią realizuojant šios specialybės gydytojai vaidina svarbų vaidmenį. Šiuolaikinis greitas gyvenimo tempas, vis di­ dėjantis aplinkos užterštumas, kenksmingi faktoriai gamyboje ir buityje, mitybos pokyčiai — tai problemos, kurių studijavimui ir profilaktikai vyresniuose kur­ suose šios specialybės studentai skiria daug dėmesio.

Visose specialybėse moks­ las trunka 6 metus.

Pasku­ tiniame kurse studentai gi­ lina savo žinias dirbdami

gelmėse, atsargas, rūpintis van­ dens kokybe ir apsauga nuo už­ teršimo. inžinierius geologas dalyvauja visų inžinerinių statinių projek­ tavime ir statyboje. Jis tiria inži­ nerinius geologinius procesus, gruntų fizikines mechanines sa­ vybes, reljefą ir nustato sąlygas, kurių laikantis galima statyti ke­ lius, tiltus, namus ir kitus sudė­ tingus statinius. Visa tai reika­ lauja gero Inžinerinio pasiruoši­ mo. Spręsti minėtus klausimus ruošiasi studentai, besimokantys hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos speciallzacijoe.

Geonuotraukos ir naudingųjų iškasenų paieškų specialistai yra plataus profilio geologai.

Jie tyrinėja Išorinius ir vidujus Žemės rutulio geologinius pro­ cesus, jų pasėkoje susidariusius mineralus ir uolienas, palaidotas žemės sluoksniuose geologinėje praeityje, sausumoje ir jūrose gyvenusios gyvūnijos ir augali­ jos suakmenėjusias liekanas, sluoksnių klostymosi dėsningu­ mus, jų susidarymo sąlygas, am­ žių, žemės plutos dabartinius, naujausius ir geologinės praei­ ties judesius, šių judesių povei­ kyje susidariusias struktūrines formas. Šie specialistai aiškina regioninės geologijos, tarp jų ir Pabaltijo bei Lietuvos regiono geologinius klausimus, jų nau­ dingųjų iškasenų susidarymą, su­ dėtį, paplitimą, slūgsojimą, at­ sargas ir panaudojimą. Šios, ži­ nios leidžia suprasti regiono geologinio vystymosi Istoriją.

Studentai dirba gerai įrengto­ se laboratorijose, turtinguose mi­ neralogijos ir paleontologijos muziejuose. Užsiėmimams vado­ vauja patyrę profesoriai ir dės­ tytojai, paskaitas papildo moko­ mosios ir gamybinės praktikos, kurios atliekamos Pabaltijyje, Kryme, Karelijoje, Užbaikalėje, Urale, Altajuje ir kitose mūsų šalies rajonuose.

Prof., dr.

Juozas PAŠKEVIČIUS E. prof p., dr.

Algirdas JURGAITIS

tensyviai panaudojamas, jvairių rekonstrukcijų pagalba keičia­ mas, chemizuojamas (biomasės gavimo intensyvinimo ir augalų apsaugos tikslais), ir f. t. Spren­ džiant daugelį minėtų klausimų reikalingos gilios žinios.

Abi minėtos katedros šiuo me­ tu yra brandžios geografinių studijų įstaigos, kuriose sukaup­ ta nemaža patirties, yra materia­ linė bazė, veikia kartografijos laboratorija, rengianti Lietuvos atlasą ir inžinerinės fotogrametrijos laboratorija šiuolaikiniais tiksliais metodais tirianti gamtos objektus, žmogaus sukurtus ob­ jektus kraštovaizdyje, kultūros paminklus.

Prof. dr. Česlovas KUDABA Bendrosios geografijos ir kartografijos katedros vedėjas

FAKULTETAS

KELIAS Į MEDICINĄ gydytojais-subordlnatoriais.

Hi­ gienos sp -clalybėje subordlnatūra prasideda paskutini moks­ lo metų semestrą. Šios specialy­ bės studentai subordinatūrą at­ lieka sanltarljos-epidemlologijos stotyse. Visų specialybių subordlnatoriams vadovauja pri­ tyrę profesoriai bei docentai.

Studijuojant medicinos fakul­ tete po pirmo kurso fakulteto studentai vyksta į darbą studen­ tų statybiniuose bflrluose.

O baigus keturis kursus gamybinę praktiką geriausi fakulteto stu­ dentai atlieka Vokietijos Demo­ kratinės respublikos Erfurto me­ dicinos akademijoje bei Čekos­ lovakijos Socialistinės respubli­ kos Prahos Karlo universiteto Hradec Kralovo fakultete.

Be to studijuojant medicinos fakultete studentai gali dalyvau­ ti Universiteto centrinių kolek­

tyvų bei fakulteto meno savi­ veiklos būreliuose arba užsiimi­ nėti patinkančia sporto šaka.

Užbaigus šešių metų studijas ir gavus diplomą gydomosios ir pediatrijos specialybės studen­ tai dar vienus metus dirba inter­ natūroje (pagal specialybę) vie­ noje iš internatūros bazių ir tik po to jiems suteikiama teisė savarankiškai gydyti ligonius.

Jeigu galutina! neapsisprendė­ te, ar pasirinkti mediciną, pata­ riu neskubėti. Padirbėkite po vidurinės mokyklos 1—2 metus sanitaru gydymo-profllaktlkos įs­ taigose, jeigu po to liks potrau­ kis medicinai — medicinos fa­ kultetas laukia Jūsų.

E. doc. p. Jeronimas MASKE­ LIŪNAS, medicinos fakulteto prodekanas

6 Tarybinis studentas

PSICHOLOGIJA Žmogus — svarbiausias mūsų visuomenės turtas, todėl per so­ cialinio ir ekonominio šalies vystymo spartinimą žengiant į naują tarybinės visuomenės vys­ tymosi pakopą, ypač didelė reikšmė teikiama žmogiškajam faktoriui. Tačiau, norint sėkmin­ gai spręsti su šiuo faktoriumi susijusias problemas, reikia ge­ rai žinoti žmogaus psichikos dės­ ningumus ir fenomenus, mokėti orientuotis be galo sudėtingame žmogaus vidinio pasaulio „že­ mėlapyje", kuriame dar be galo daug „baitų dėmių".

Iš daugelio psichologijos mok­ slo šakų, mūsų Universiteto stu­ dentai gali pasirinkti socialinės, pedagoginės ir inžinerinės psi­ chologijos specializacijas. Psicho­ logu gali tapti ne kiekvienas, nes ši specialybė iškelia nema­ žai reikalavimų asmenybei. Visų pirma, psichologas turi pažinti savo asmenybės trūkumus, gerb-

BŪTI ŽURNALISTU „Tarybinio studento" neet. ko­ respondento 1. Kelluočio pokalbis su radijo ir televizijos žurnalis­ tikos katedros vedėju docentu Laimonu TAP'NU. charakKAUSIMAS: Kokios torio savybės ir sugebėjimai bū­ tini žurnalistui!

ATSAKYMAS: Asmenybes ga­ li ugdyti tik asmenybės, tad ir žurnalistui, siekiančiam daryti skaitytojams poveikį, keliami dideli reikalavimai. Jis turi būti smalsus, domėtis daug kuo — ir politika, ir kultūra, ir liaudies ūkiu, ir atskiro žmogaus rūpes­ čiais. Jaunuolis, svajojantis apie žurnalistiką, turi būti apsiskaitęs gerokai daugiau už savo bend­ raamžius, jam būtų privalu mo­ kėti analizuoti ir vertinti gyve­ nimo reiškinius. Žurnalistui rei­ kia sugebėti lengvai bendrauti, suartėti su nepažįstamais žmo­ nėmis, na, ir žinoma, mokėti ori­ ginaliai reikšti savo mintis ant popieriaus. Tad, prie! nešant do­ kumentus į žurnalistiką, pagalvo­ kit ne tik apie tai, ar jums pa­ tinka žurnalistika, bet, pirmiau­ sia, ar jūs tinkate jai.

KLAUSIMAS: Nors kūrybinis konkursas vykdomas nebe pirmi metai, jis vis dar kelia abiturien­ tams didelį nerimą. Ne vieną gal net visai atbaido nuo šios specialybės.

Kam reikalingas tas kūrybinis konkursas ir kaip jam ruoštis!

ATSAKYMAS: Žurnalistika yra kūrybinė profesija, tad čia stu­ dijuojant norėtume matyti žmo­ nes, ne tik sugebančius penke­ tui išmokti mokyklos vadovėlius, bet, visų pirma, turinčius ryškių duomenų žurnalisto darbui. Juos ir padeda kūrybinis išaiškinti Jis neturėtų nieko konkursas, pirmo bauginti, nes šis, tik iš barjeras, žvilgsnio grėsmingas iš tiesų padeda gabiam jaunam žmogui lengviau įstoti j Univer­ sitetą. Kūrybinis konkursas susi­ deda iš trijų turų. Pirmojo metu peržiūrimi abituriento darbai, išspausdinti laikraščiuose ir žur­ naluose, transliuoti per radiją ir televiziją. Kiek jų turi būti? Kuo daugiau... instrukcijos jų skai­ čiaus nenusako, tik pabrėžiama, kad jų tuHi būti bent „keli".

Antrojo turo metu rašomas raš­ to darbas, kuriam specialiai ruoš­ tis, matyt, nereikia. Komisija lau­ kia iš abiturientų orginalaus mąs­ tymo, gražios kalbos. Ir trečias turas — pokalbis apie gyveni­ mą. .. Jis turi parodyti, ar abi­ turientas yra apsiskaitęs, moka analizuoti, vertinti, ar turi savo nuomonę. Na, o plačiau apie kūrybinį konkursą turėtų paaiš­ kinti programa, kurią tikimės iš­ leisti iki stojamųjų egzaminų.

KLAUSIMAS: Ar sunku, ar įdo­ mu studijuoti žurnalistiką!

ATSAKYMAS: Manyčiau, kad ir viena, ir kitą.. . Daug dėmesio čia skiriama visuomenės moks­ lams, psichologijai, sociologi­ jai, etikai, estetikai.

Daug va­ landų numatyta kalbos ir litera­ tūros studijoms, nes humanitari­ nis paruošimas, mūsų nuomone,

ti kitus žmones; jo profesiniam bendravimui ypač svarbu man­ dagumas, tolerancija, humaniz­ mo principų laikymasis. Pagei­ dautina, kad žmogus, pasirinkęs psichologijos specialybę, neturė­ tų didelių fizinių defektų, nes tai trukdo užmegzti kontaktą su interesantu.

Psichologijoje naudojami todai labai specifiniai, nes mokslo objektas yra tik iš lies prieinamas betarpiškam bėjimui. Tyrimai atliekami tų, anketų, apklausos lapų gailba, naudojami pokalbio, bėjizno rezultatai.

mešio dastetespaste-

Psichologinių tyrimų duomenims sutvarkyti naudodami įvairūs matematiniai metodai, sudėtinga elektroninė dtaičiavimo techni­ ka. Tad psichologai mokosi sta­ tistinių metodų, aukštosios ma­ tematikos, tikimybių teorijos, programavimo.

yra itin svarbus. Ir pagaliau — didžiąją dalį sudarys žurnalisti­ kos teorijos, praktikos, istorijos studijos, kurių metu teks ne tik klausyti paskaitų ar ruoštis se­ minarams, bet ir daug rašyti, rengti fotoparodas, radijo ir te­ levizijos laidas. Vasaros po pir­ mo, antro ir trečio kurso (taip pat penkto kurso ruduo) bus „parduotos" žurnalistiniam dar­ bui, atliekant praktikas redakci­ jose bei Radijo ir televizijos komitete.

KLAUSIMAS: Ar | pirmą kursą vėl priimsit su tiksliniais siunti­ mais!

ATSAKYMAS: Taip. Kaip ir pernai 10 vietų bus rezervuoja­ ma abiturientams su tiksliniais nukreipimais, kuriems bus leng­ viau įstoti, bet kurie, baigę Uni­ versitetą, turės grįžti į juos pa­ siuntusias rajonų laikraščių re­ dakcijas, kuriuos su savo kandi­ datais supažindina „Periodikos" susivienijimo vadovybę, kadan­ gi galios tik šios organizacijos nukreipimai.

Busimieji psichologai studi­ juoja šias specialybės disciplinas: bendrąją psichologiją, pedagogi­ nę psichologiją, amžiaus tarps­ nių psichologiją, socialinę psi­ chologiją, patopsichologiją ir t. t., be to jiems išdėstomi pla­ tūs visuomenės bei gamtos mokslų kursai. Studentai moko­ si atlikti savarankiškus ekspe­ rimentus ir tyrimus, rinkti duo­ psichikos menis apie žmogaus asmenybės procesus, būsenas, rezultatus savybes. Šių tyrimų studentai apibendrina rašydami ruošdami kursinius darbus, mokslinius pranešimus.

Psichologai dirba gamyklų ir įmonių darbo mokslinio organi­ zavimo skyriuose, mokslo tiria­ muosiuose institutuose, profesi­ nio orientavimo kabinetuose, me­ dicinos įstaigose, šeimos konsul­ tavimo kabinetuose.

D. GEGŽNIENĖ VU Studentų konsultavimo ir profesinės informacijos kabineto vyr. laborantė

NORINTIEMS STUDIJUOTI ISTORIJĄ Šiandien visi domisi (vykių eiga tarptautinėje arenoje, nori suprasti jų priežastis ir moty­ vus, (vairių valstybių politiką.

Neatsitiktinai pastaraisiais me­ tais daug kas veržiasi studijuoti istoriją, siekdami giliau išsiaiš­ kinti sudėtingus visuomenės vys­ tymosi procesus, mūsų šalies ir kitų šalių praeltj ir dabartinę vidaus bei užsienio politiką.

Iš anksto noriu (spėt), kad studijų Universitete metu studeniai istorikai turi daug ir al­ sidėję dirbti, daug pęiškaityti.

Nepamirškime; baigusiems Uni­ versitetą bus sutelkta istoriko, istorijos ir visuomenės mokslų daugedėstytojo kvalifikacija, llul teks dirbti istorijos mokytojais.

Tie iš jūsų, kurle nepabugs sunkaus darbo ir sėkmingai 15laikys stojamuosius egzaminus ( istorijos specialybę, plačiau stu­ dijuos archeologijos ir etnogra­ fijos pagrindus, paleografiją, is­ torinę geografiją, pirmykštės visuomenės istoriją, senovės ir vidurinių amžių istoriją, TSRS istoriją, Lietuvos TSR istoriją, pietų ir vakarų slavų istoriją, Azijos ir Afrikos šalių istoriją, Europos Ir Amerikos šalių naulr naujausiųjų laikų Istori-

to, teks studijuoti pedagoglką, pslchologlją, istorijos dėstymo metodlką, logiką, tarybinės teisės pagrindus, užsienio

DEVYNIASDEŠIMT PROCENTU * Audringai Melagių kermošių.

SPECIALYBES

Istorikai

TEISES FAKULTETAS

JUS ĖST ARS BONI ET AEQUI „Teisė yra gėrio ir teisingu­ mo menas" — sakydavo seno­ vės romėnai. O kas tai yra tei­ sė? Kas tai yra teisėtumas ir teisingumas, įstatymas ir teisė­ tvarka, jurisprudencija ir juris­ dikcija? Kas tai yra teisininkas, ir iš ko susideda jo darbas? Ko reikia, kad taptum visapusiš­ kai išsilavinusiu, plataus akira­ čio ir aukštos kvalifikacijos tei­ sininku* atį kai kuriuos klausimus sakymus jūs gavote dar mckydamaesi vidurinėje mokykloje visuomenės mokslą, teisės pag­ rindus. O kiti klausimai, manau, kyla ne vienam abiturientui, be­ sirenkančiam gyvenimo kelią.

Apie tai byloja cAdėjantys kon­ VIekursai į mūsų fakultetą, nok ne kiekvienas sugeba atsa­ kyti į paskutinįjį klausimą.

Teisininko specialybė pri­ klauso ypatingų specialybių grupei. Teisė — tai organizuo­ jamojo pobūdžio kūrybinis dar­ bas. Tarybinis teisininkas turi būti politiškai subrendęs, prin­ cipingas, teisingai suvokti sa­ vo visuomenines ir valstybines pareigas. Tai bruožai, kurie bū­ tini teisininkui. Teisininko pro­ fesija skirstoma į daugelį spe­ cialybių. Teisininkas — tai tar­ dytojas ir prokuroras, advokatas ir notaras, teisėjas ir juriskon­ sultas, arbitras ir teismo eksper­ tas, valdymo aparato darbuotojas ir mokslininkas. O kur dar kitos specialybės, kurios glaudžiai su­ sijusios su teisininko kvalifika­ cija ir žiniomis: įmonių ir įs­ taigų kadrų skyrių, socialinio aprūpinimo organų darbuotojai.

Teisininkas turi puikiai su­ sigaudyti psichologijos labi­ rintuose: jo darbo sėkmė ar klaidos dažniausiai priklauso nuo to, ar moka jis dirbti su žmonėmis.

Teisininkas — tai auklėtojas ir patarėjas, kurį ma­ to ir vertina daugelis, todėl jis

kalbas. Kaip Ir visiems Univer­ siteto studentams, Istorikais dėstomos taip pat vlsuomer, mokslų disciplinos.

Stojantieji (• istorijos specia­ lybę 15 karto pareiškime pažvmi, ar nori pedagoginio profilio (TSRS istorija, LTSR istorija, visuotinė istorija), ar gamybi­ nio profilio (muziejinlnkystė, archyvistika, ekskursijų vado­ vai) specializacijos. Jau pirmojo kurso pradžioje jie paskirstoji šiomis specializacijomis ir greta pagrindinių disciplinų klauso taip pat atitinkamus speckursus, ra­ šo kursinius darbus.

Nuo pat pirmojo kurso visi istorijos specialybės studeni U mokymo procese atlieka neper­ traukiamą mokomąją praktiką pagal savo specializaciją (peda­ goginio profilio studentai atite­ ka ją mokykloje). Visi studen­ tai atlieka taip pat archeologi ų; arba etnografinę mokomąją pra­ ktiką, archyvinę, muziejinę, pe­ dagoginę ir kitas praktikas.

Baigę studijas, sėkmingai ap­ gynę diplominius darbus ir iš­ laikę valstybinius egzamlr s, dauguma istorijos spedalyls studentų nukreipiama dirbti į bendrojo lavinimo mokyklas, ki­ ti — ( archyvus, muziejus, tu­ rizmo ir ekskursijų biurus, kitas įstaigas bei žinybas.

Prcf. Robertas ŽIUGŽI A Visuotinės istorijos katedros vedėjas

privalo būti pavyzdžiu aplin­ kiniams. Daugelį iš tų savybių, būdo bruožų, kurie būtini teisi­ išskigdyti, taninkui, galima čiau, renkantis pirofesiją, pravariu susimąstyti, ar užteks vair kantrybės lioB, pasiryžimo tam. O jeigu nutarėte — kvie­ čiame.

Mūsų fakulteto istorija sie­ kia gilius viduramžius. Kai 1579 meitais buvo įkurtas mūsų Universitetas, jame tebuvo du fakultetai: filosofijos ir teologijos.

Teisės fakulte­ tas įkurtas 1641 metais. Taigi, jis vienas seniausių mūsų visa­ da jaunoje Alma Mater. fakultetas Universiteto teisės yra vienintelė respublikoje mokymo įstaiga, ruošianti aukštos specialistus teikvalifikacijos jausurinkus. Baigę fakultetą, nieji specialistai teisininkai pa­ byra po visus respublikos mies­ tus ir miestelius: jie dirba liau­ dies teismuose, prokuratūros or­ ganuose, milicijoje, vykdomuo­ siuose komitetuose, įmonių ir organizacijų juridinėje tarny­ boje ir kitose įstaigose.

Mūsų fakulteto auklėtiniai — tai mies­ tų ir rajonų prokurorai, liau­ dies teismų pirmininkai ir liau­ dies teisėjai, milicijos, atsakin­ gi tarybiniai ir partiniai darbuo­ tojai. Šiuo metu fakultete yra du skyriai: dieninis ir neakivaizdi­ nis. Dieniniame skyriuje yra grupė, kur mokoma rusų kalba.

Nuo trečio kurso studentai skirs­ tomi į atskiras grupes pagal pa­ sirinktą specializaciją: teismo ir prokuratūros, ūkinės teisės ir valstybinės teisės. Po trečio kur­ so studentai atlieka mokomąją praktiką, o penktame kurse — gamybinę praktiką, įgyja mini­ malius tam tikros veiklos prak­ tinius įgūdžius. Mokymo formos fakultete, kaip ir visame Univer­ sitete labai įvairios: paskaitos

ir seminarai, pratybos ir kursi­ nių darbų rašymas, koliokviu­ mai.

Fakultete yra turtinga šiuolai­ kine technika aprūpinta krimi­ nalistikos laboratorija, kurioje studentai mokosi filmuoti ir fo­ tografuoti, surasti ir užfiksuoti nusikaltimo pėdsakus; yra kino salė-auditorija, kurioje demonst­ ruojami mokamieji kino filmai; taikoma programuoto mokymo sistema.

Studentas teisininkas turi ne tik gerai mokytis, gerai įsisavin­ ti marksistinę ideologiją, bet būti ir aktyviu visuomenininku.

Teisininkui visuomeninė veikla būtina tam, kad būsimajam dar­ bui įgytų visuomeninio darbo įgūdžių, sugebėtų skaityti pa­ skaitas, aktyviai propaguoti tei­ sines žinias.

Fakultete yra komjaunimo, profsąjungos organizacijos, jun­ giančios didelį būrį šaunių stu­ dentų. Taip pat veikia studentų mokslinė draugija (SMD), inter-. nacionalinis klunas, palaikantis glaudžius ryšius su daugelio ša­ lies aukštųjų mokyklų busimai­ siais teisininkais. Studentai tei­ sininkai aktyviai dalyvauja Uni­ versiteto saviveiklos kolektyvuo­ se — dainų ir šokių ansamblyje, kiemo teatre, vyrų chore ir ki­ tur.

Trečio semestro metu teisinin­ kai — aktyvūs statybinių būrių ualyviai respublikoje ir už jos ribų.

Tarybinio teisininko darbas sunkus, atsakingas, reikalaujan­ tis įvairiapusiškų žinių, aukštų moralinių savybių.

Jeigu Jūs nebijote atkaklaus darbo, trokštate savo veikla pri­ sidėti prie kovos su teisės pa­ žeidimais ir jeigu Jūs nutarėte tapti tikru teisininku — laukiam Jūsų Teisės fakultete!

E. doc. p. Anzelmas KATKUS

Taip, iš pirmo žvilgsnio gal Ir paradoksaliai, apie mūsų specia­ lybę prasitarę vienas narsus dabarties mokslininkas. „Tikrai bibliotekininkas, — rašė Jis, visų pirma labai Išsilavinęs Žmogus, nes biblioteklnlnky.tė — tai 90% žinių ir lOoz specia­ lybės“. Antra, bibliotekininkas, anot Jo, turis mokėti tas žinias perduoti skaitytojui...

Taigi, kas jaučia nuolatini ži­ nių troškimą, kūrybiškumo al­ ki, ką traukia žmogaus ir kny­ gos pažinimas, tas nenuslvlldamas gali rinktis bibliotekinin­ kystės ir mokslinės informaci­ jos studijas.

Kaip rodo patirtis, ši pasirin­ kimą dažnai lemia galbūt jau nuo mažens prasidėjusi ir ne sibalglanti draugystė su kny­ ga, literatūra, kitu spausdintu žodžiu.

Bet to negana esti... „Ne vien tik meilė knygai pa­ traukė mane l šią specialybę.

— rašo viena mūsų studentė.

— Mėgstu bendrauti su žni^iė mis. Man labai įdomu pažinti žmogų“. Manau, kad bibliotekų, mokslinės Informacijos specia­ listas turi daug ir ypatingų ga­ limybių tiesiogiai ir ypač per knygą bendrauti su žmogumi.

Mūsų specialybės ir profesi­ jos žmogus turi būti knygos žinovas (talentingas skaitytojas), pedagogas ir informatikas. To­ dėl be specialių disciplinų,'susi­ jusių su knyga, biblioteka, in­ formacijos tarnyba, literatūra, pedagogika-psichologija, musų studentams dėstomi aukštosios matematikos, programavimo, skaičiavimo technikos ir kiti kursai. Tad bibliotekininkystė Je, ypač mokslinėje Informacijo­ je savo sugebėjimus gali pri­ taikyti ne tik į humanitarinius bet Ir į tikslesnius mokslus lin­ kę jaunuoliai (pabrėšime — ne tik merginos!). Žinoma, atsižvelgiant l spe­ cializacijas, būsimo darbo po­ būdi, vieni studentai gali labiau plėtoti filologinius Interesus, ki­ ti giliau domėtis mokslo ir technikos revoliucijos — kny­ gos ir kitų spaudinių — biblio­ tekos sąveikomis. Studentai nuo III kurso gali pasirinkti ketu­ rias specializacijas; masiniu bibliotekų, valkų ir mokyklųmokslinių ir techninių blblioteMūsų absolventai sėkmingai dirba mokslini darbą biblioteki­ ninkystės, knygotyros istorij01 Ir teorijos srityse.

Studentų mokymui ir auklėji­ mui veikia dvi katedroj mokslinės Informacijos ir blr lloteklnlnkystės. Abi laukia nau­ jos studentų — bibliotekininkų ir Informatikų kartos. Tikimekad aukštosios mokyklos audi­ torijose ji tinkamai pasiruoi dirbti mūsų tarybinės kultū­ ros ir žmogaus labui.

Genovaitė RAGUOTIEN? Bibliotekininkystės katedrų’ vedėj’

■7 Tarybinis studentas

FILOLOGUOS FAKULTETAS

LAUKIAME JAUNŲ, LINKSMŲ, SUMANIŲ 950, likusieji — neakivaizdinia­ me ir vakariniame.

Dieniniame skyriuje yra visos fakulteto spe­ cialybės, neakivaizdiniame — li­ tuanistų ir rusistų, vakariniame — germanistų.

Fakultete dirba apie 240 dės­ tytojų: beveik pusė turi mokslo vardus ir laipsnius. 17 iš jų — filologijos mokslų daktarai ir profesoriai. Ne atsitiktinis daly­ kas, kad mūsų Universitete 1985 Filologijos fakulteto specialy­ bės išsikristalizavo prieš 1968 rietus. Tai li-tuvių kalbos ir lite­ ratūros specialybė, kurių kuruo­ ja trys pagrindinės katedros: lietuvių kalbos (vedėjas — prof. dr. Z. Zinkevičius), lietuvių lite­ ratūros (vedėjas — prof. dr. V. Areška), baltų filologijos (vedė­ jas — akademikas prof. dr. V. Mažiulis), rusų kalbos ir litera­ tūros specialybė, globojama ru­ sų kalbos (vedėja — prof.

L. Sudavičienė) ir rusų literatūros (vedėja — prof. dr. E. Cervinskienė) katedrų. Romanų-germa­ nų filologijos specialybės skyla j tris siauresnes: anglų kalbos ir literatūros, priklausančių anglų filologijos katedrai (vedėjas — prof. dr. A. Steponavičius), vo­ kiečių kalbos ir literatūros (va­ dinamųjų germanistų), susijusių su vokiečių filologijos katedra (vedėjas — doc. S. Lapinskas), pagaliau — prancūzų kalbos ir literatūros (vedėja — doc.

N. Teiberienė). Dalis lietuvių kalbos ir literatūros studentų gįliau studijuoja lotynų ir senovės graikų kalbas, antikinę literatūrų. Jų rengimu rūpinasi klasikinės filologijos katedros nariai (vedėja — doc. E. Ulčinaitė), dėstantys lotynų kalbų bei anti­ kinę literatūrų ir kitų specialy­ bių studentams. Su visomis fakulleto ir net Universiteto spe­ cialybėmis susijusi užsienio li­ teratūros (vedėja — doc.

G. Baužytė), vokiečių kalbos (vedė­ jas — doc. J. Kulius) ir dviejų engiu kalbos katedrų (vedėjai — doc. O. Armalytė ir prof. dr.

L. Valeika) veikla. Palyginti sa­ varankiški fakulteto padaliniai yra Eksperimentinės fonetikos laboratorija ir Audiovizualinis centras.

Iš viso filologijos fakultete daaar mokosi maždaug 1650 šiu­ lentų: dieniniame skyriuje apie

ne tik seniūnai, bet ir komjauni­ mo organizacija, katedros, de­ kanatas, specialiai jums priskirti dėstytojai — kuratoriai. Bet vis dėlto čia ne vidurinė mokykla — ir viskuo pirmiausia reikės rū­ pintis patiem-.

Nors studijos pareikalaus iš jūsų daug jėgų, ne vienam vis tiek liks laiko ir visuomenės veiklai, ir savarankiškam kūrybiniam bei moksliniam darbui ir

Visuomet spalvinga filologų imatrikuliacija

m. vyko I Tarptautinė baltistų konferencija, kad čia išeina svarbiausias baltistų žurnalas „Baltistica".

Vilnius tarybiniais metais tapo viso pasaulio baltistikos mokslo centru.

Svarbiausias mūsų studentų darbas, kaip ir visur kitur, — studijos. Daugiausia jėgų, valios ir susikaupimo, be abejo, teks atiduoti mokslui.

Studijavimas — tai ne vien stropus moky­ masis, bet pirmiausia savaran­ kiškas darbas. Ypač tai pabrė­ žiama dabar — esminių aukšto­ jo mokslo pertvarkymų dieno­ mis. Universitete nebus tokios mokykloje įprastos kasdieninės globos — už viskų atsakysite pirmiausia patys. Reikės įprasti dirbti patiems — tikra to žo­ džio prasme rengtis gyventi sa­ varankiškų asmenybių gyvenimų. Žinoma, su tam tikra kontrole su­ sidursite ir čia: seminarai, pra­ tybos, kolokviumai, Ikontrolinės sesijos, egzaminai, kursiniai darbail Ir akademine drausme (užsiėmimų lankymu) rūpinsis

EKONOMINĖS

sportui bei meno saviveiklai.

Gražios fakulteto ir viso Uni­ versiteto literatūros kūrybos tra­ dicijos! Prieš kelis dešimtme­ čius čia brendo garsių tarybi­ nių lietuvių rašytojų ir poetų — Mykolo Sluckio, Justino Mar­ cinkevičiaus, Alfonso Maldonio talentai, čia savo kelių pradėjo Algimantas Baltakis, Judita Vai­ čiūnaitė, Onė Baliukonytė, Sigi­ tas Geda... Kiekvienas „Poezi­ jos pavasaris" pradeda arba bai­ gia skrydį pas mus. Gražia, nors ir nesena tradicija virto „Filolo­ gijos ruduo" — kasmetinė kūtybinių fakulteto (ir ne tik fakul­ teto) jėgų bei laimėjimų apžiū­ ra, talentingiausiųjų ir kūrybingiausiųjų pagerbimas, taip pat filologų pavasario šventė „Nostra lesta". j šias šventes visada mielai atsilanko žymių svečių — buvusių studentų.

Fakultete gimė folklorinis (da­ bar Z. Kelmickaitės vadovauja­ mas) ansamblis, visoje šalyje garsėjantis „Ratilio" vardu. Tu­ rime puikų merginų chorų (va­

ekonominė KIBERNETIKA. ________________ _____ •i _ jauna ekonomikos mokslų ’Ka, ekonomikos ir matematikos | lokslų sintezė, sprendžianti B f-u.. ..f fektyvaus ūkio ’ valdymo prob>mis, pasitelkusi į pagalbų ma­ ltiniui metodus, ESM. Ekonomistas — kibernetikas ° kitų ekonomistų skiriasi tuo, I kasdieninius ūkio reiškinius ‘>r“° našumo didinimų, savikai1 mažinimų, naujai statomos °nės vietos parinkimų ir t. t.)

T®~® Pažvelgti, vadovaudamakibernetikos principais, grei!?, matematiniais skaičiavimais, <‘ktaiS ESM. Ekonomistas — kibernetikas 1 visų pirrna geras ekonomistas, k®1}*!! matematikų, o ne afjEi®'. Todėl šios specialybės ntai studijuoja daug mate05 dalykų, didelį dėmesį .,u*'P«iinimui su ESM. Taip Į Piačiai studijuoja gamybos

technologijų, ekonomikų, jos pla­ navimų ir organizavimų.

Tiek mūsų respublikoje, tiek ir šalyje vyksta sparti ūkio val­ dymo mechanizacija bei automa­ tizacija, kuriamos naujos valdy­ mo sistemos.

Tokias sistemas kuria dideli kolektyvai, ekonomistai, matema­ tikai, informacijos apdorojimo specialistai ir kt.

Svarbiausias vaidmuo tenka ekonomistams — kibernetikams, kaip specialistams turintiems kompleksines žinias ir atliekantiems rijantįjį vaidmenį tarp įvairių sričių specialistų.

BUHALTERINE APSKAITA. Mū­ sų respublikoje kvalifikuotų bu­ halterių, ekonomistų dar nepa­ kanka, todėl vietų skaičius į šių specialybę yra didžiausias.

Gamybos procese visos tarny­ bos — tiek ekonominės, tiek techninės — negali išsiversti be buhalterinės apskaitos duomenų, j buhalterijų suplaukia informa­ cija apie įvairius gamybinius ir negamybinius reiškinius, vyks­ tančius įmonėje, todėl, turėda­ mas smulkiausių informacijų apie gamybinę veiklų, buhalteris yra kaip niekas kitas reikalingas įmo­ nės kolektyvui.

Buhalterius rengia VVU, LŽŪA, Maskvos kooperacijos instituto Vilniaus filialas ir VU Kauno va­ karinis fakultetas. Universitete šios specialybės studentai gali

Studentų mokslinės draugijos (SMD) veikla (jos mokslinis va­ dovas — jaunas talentingas do­ centas B. Stundžia). SMD vienija mokslinius būrelius, įsteigtus prie kiekvienos katedros.

Seniausias ir žymiausias — Lietuvių kalbos ir baltų filologijos būrelis, 1986 m. atšventęs įspūdingų sukaktį — keturiasdešimtmetį. Beveik vi­ si žymieji tarybiniai lietuvių kalbininkai yra buvę šio būrelio nariai: Juozas Aleksandravičius, Jo-as Palionis, Zigmas Zinke­ vičius, Jonas Kazlauskas, Vladas Grinaveckis, Algirdas Sabaliaus­ kas, Vincas Urbutis, Vytautas Vit­ kauskas, Aleksandras Vanagas, Simas Karaliūnas, Aldonas Pup­ kis, Albertas Rosinas.

Apskritai mūsų studentų mokslo darbai beveik kasmet apdovanojami respublikinės studentų darbų apžiūros medaliais bei diplo­ mais, o R. Venckutei (dabar — docentė), D. Ulčinskaitei ir S. Temčinui yra pavykę laimėti net Sųjunginės apžiūros diplo­ mus.

SMD būrelių nariai daug nu­ veikia ir vasarų — per dialekfologines ir tautosakines ekspe­ dicijas.

Didžiausi entuziastai rugpjūčio pradžioje važiuoja j kompleksinę Universiteto kraš­ totyrininkų klubo „Ramuva“ (va­ dovas — doc. V. Mačiekus) eks­ pedicijų, kur dirba bei prasmin­ gai linksminasi ne tik mūsų, bet ir kitų mokslo įstaigų studentai.

Gal todėl ir šventėj, ir šiaip lais­ vesnę valandėlę pas mus dažno­ kai skamba tikra mūsų tėvų ir senelių daina, per daug anksti ir visai nepelnytai užmirštama net kaimo jaunuomenės.

Kūrybinis literatų būrelis pra­ dėjo vasarų telktis į kūrybinę stovyklų. Tai labai prasmingas renginys, gražiai praturtinantis ir šiaip jau daugiabriaunę Uni­ versiteto literatų veiklų.

Tikriausiai nedaug kas žino, kad mūsų (tiesa, tada dar — istorijos ir filologijos) fakulteto studentų komjaunuoliai buvo iniciatostatybinių būrių (SSB) riai.

Maždaug prieš 30 metų grupė fakulteto entuziastų dzū­ kų žemėje Žilinuose ėmėsi sfatyti kultūros namus. Dabar, deja, dėl fakulteto specifikos (daugu­ mas studentų merginos...) sta­ tome rečiau, bet gražiais vasa­ ros darbais galime ir šiandien didžiuotis, o tų darbų geografi­ ja jau siekia Sibiro tolumas ir net broliškųsias užsienio šalis.

Baigiant norėtųsi dar pasakyti štai kų. Pas mus rengiami pir­ miausia filologinių dalykų mo­ kytojai respublikos vidurinėms mokykloms — ten nueina dirb­ ti didžioji mūsų absolventų da­ lis. Todėl, mielieji abiturientai, prieš veždami ir nešdami mums pareiškimus, gerai pagalvokite, ar turite potraukį pedagogo darbui. Ir visų pirma prisiminki­ te, kad būsimam mokytojui ir ypač filologui būtina patikima klausa, aiški dikcija ir ypač ge­ ra atmintis: juk reikės ne tik studijuoti literatūrų, bet ir moky­ tis kalbų bei šiaip įvairių kal­ botyros dalykui.

Tad laukiame jūsų — jaunų, linksmų, sumaniųl

Aleksas GIRDENIS Filologijos fakulteto dekanas, lietuvių kalbos katedros profe­ sorius fllol. m. daktaras

KIBERNETIKOS IR FINANSŲ FAKULTETAS

ĮSIKŪRUS SAULĖTEKIO ALĖJOJE EKFF —tai ekonominės kiber­ netikos ir finansų fakultetas, įsiūręs Saulėtekio alėjoje esaniuose Universiteto rūmuose, 'ame fakultete — 5 specialybės: konominė kibernetika, buhalteinė apskaita, statistika, finansai kreditas, ekonominės informaips mechanizuoto apdorojimo rganizavimas.

Tad apie kiekvienų — atskisi...

dovės — L. Levinskaitė ir R. Gelgodienė), išradingų kultūros klubų — visų didesnių pramo­ gų bei švenčių įkvėpėjų ir or­ ganizatorių (ypač garsios — pir­ mo kurso imatrikuliacija, pasku­ tinė paskaita vadinamoji „Lectio ultima", Moterų dienos minėjimas). Nemaža mūsų studentų savo gabumus ugdo meno saviveiklos kolektyvuose.

Labai reikšminga ir svarbi

studijuoti lietuvių ir rusų kalbo­ mis.

Neseniai įvesta biudžetinės apskaitos specializacija. Tai busi­ mieji sveikatos apsaugos, finan­ sų kredito, švietimo, mokslo įs­ taigų sistemos specialistai. Šios specialybės absolventai įgyja ekonomisto kvalifikacijų ir dirba liaudies ūkio šakose pra­ monės, prekybos, visuomeninio maitinimo, buitinio aptarnavimo įmonėse bei statybinėse organi­ zacijose.

STATISTIKA. Statistikos darbo turinys bei statistikos mokslo rei­ kalavimai nulėmė šios specialy­ bės mokymosi planų. Statistikas — ne siauros šakos specialistas, bet visapusiškas ekonomistas, pla­ čiai įsisavinęs statistikos meto­ dus, kurie taikomi fizikoje, biolo­ gijoje, teisėje ir kitur. Todėl šios specialybės studentai be bendrų visuomeninių mokslų, studijuoja matematikų, skaičiavimo mašinas ir jų panaudojimų statistikoje. Šios specialybės absolventai dirba LTSR Centrinėje statistikos valdyboje ir jos žemutinėse grandyse — miestų ir rajonų valstybinės statistikos informaci­ jos skaičiavimo centruose ir sto­ tyse, Valstybiniame Plano Komi­ tete, mokslo tyrimo institutuose ir kf.

FINANSAI IR KREDITAS. Finan­ sininkai ir kredifininkai yra eko­

nominių, prekinių piniginių san­ tykių, kurie sudaro finansų ir kre­ dito esmę bei turinį, organizavi­ mo ir reguliavimo, piniginių iš­ teklių fondų formavimo ir nau­ dojimo specialistai.

Finansai ir kreditas išreiškia sudėtingus piniginius santykius su visomis įmonėmis, įstaigomis, gyventojais. Finansininkai ir kreditininkai nuo kitų profesijų eko­ nomistų skiriasi tuo, kad jie — ne tik piniginių santykių organi­ zavimo ir reguliavimo specialis­ tai, bet ir valstybės kontrolieriai, padedantys įgyvendinti valsty­ bės ekonominę politikų.

Atsižvelgiant j finansų ir kre­ ditų sistemos sandarų ir respub­ likos poreikius, rengiami trijų specializacijų specialistai.

Finansų specialistai įdarbina­ mi miestų, rajonų finansų sky­ riuose, valstybinio draudimo įs­ taigose ir Finansų ministerijoje.

Taip pat jie dirba ekonomistais, revizoriais.

Kredifininkai dirba Valstybinio banko miestų ir rajonų skyriuose, bankų kontorose, taupomųjų ka­ sų sistemoje.

Pramonės finansų specialistai dirba įmonių, susivienijimų arba šakinių ministerijų finansinėse tarnybose ekonomistais planuo­ tojais, analitikais, padalinių va­ dovais.

EKONOMINES INFORMACI­ JOS MECHANIZUOTO APDO­ ROJIMO ORGANIZAVIMAS. Skaičiavimo mašinos vis dažniau pasitelkiamos viso liaudies ūkio ir atskirų grandžių darbui planuo­

ti, apskaityti ir reguliuoti. Jos panaudojamos žinių apie gamy­ binius ir ūkinius procesus, jų eigų ir rezultatus rinkimui, sau­ gojimui ir perdirbimui, šis dar­ bas vadinamas ekonominės infor­ macijos apdorojimu glaudžiai siejasi su valdymo tobulinimu ir automatizuotu valdymo sistemų kūrimu.

Ruošiant informacijos apdoro­ jimo organizavimo specialistus greta bendrų žinių, pateikiama daug specialių, kurios įsisavina­ mos, studijuojant skaičiavimo mašinų ir informacijos rinkimo bei perdavimo priemonių veiki­ mo, algoritmų ir programų suda­ rymo principus. Įgytos žinios panaudojamos, paruošiant ir apginant 4 kursinius projektus ir 3 darbus. Jie bai­ giami, paruošiant konkrečių įmo­ nių ir organizacijų ekonominės informacijos apdorojimo automa­ tizavimo skaičiavimo mašinomis diplominį projektų.

Apgynus projektų, absolventams suteikia­ ma inžinieriaus-ekonomisto kva­ lifikacija. Jie dirba mokslo tyri­ mo institutuose, įstaigose, tam tikra dalis patenka į skaičiavimo centrus.

Taigi, pasirinkimas labai pla­ tus. EKFF laukia atidžių, kruopš­ čių abiturientų, besidominčių fi­ zika, matematikų, technika, eko­ nominėmis problemomis, mokan­ čių bendrauti su žmonėmis, nesi­ bodinčių visuomeninio darbo.

Tad, mieli abiturientai, jūsų laukia EKFF. Parengė Romas PODERYS

a Tarybinis studentas

PRAMONĖS EKONOMIKOS

SPECIALYBĖ - DARBO EKONOMIKA Pasirinkti specialybę — nėra lengva. Polinkis kai kurioms jų išryškėja dar jaunystėje. Prie jų galima priskirti muziko, mediko, chemiko, fiziko, matematiko, sta­ tybininko, architekto, filologo ir kt. Tam pasitarnauja įvairūs žai­ dimai, įvairūs konstruktorių rin­ kiniai, muzikos instrumentai, pa­ galiau visa aplinka, kurioje žmo­ gus bręsta ir formuojasi. Tačiau yra specialybių, kurios abiturien­ tui neaiškios, ir gabumai kurioms pradeda formuotis vėliau, jau praktiniame darbe. Prie tokių, manau, galima priskirti ir ekono­ miką su gan gausiomis jos spe­ cializacijomis. Ekonomika darže­ lyje kol kas nežaidžiame, o vidu­ rinėje mokykloje ekonominių už­ davinių kol kas nesprendžiama.

(Nors uždavinius apie tai, kaip vanduo iš dviejų čiaupų įbėga, o per vieną išbėga visai įmano­ ma paversti ekonominiais).

Viena tokių abiturientui „pas­ laptingesnių" specialybių yra darbo ekonomika. Kokia jos pas­ kirtis? Vienu sakiniu ją galima būtų apibūdinti taip: organizuo­ ti žmogaus darbą taip, kad jis būtų našus, nevarginantis, kad darbe žmogus galėtų vystyti sa­ vo sugebėjimus, kad darbas to­ kiu būdu taptų pirmuoju gyve­ nimo poreikiu.

Mūsų visuomenė šiandieną su­ interesuota, kad kiekvienas jos narys prie staklių, rašomojo sta­ lo ar fermoje dirbtų intensyviai, kūrybiškai ir kokybiškai. Tam rei­ kalingos socialinės ir ekonominės sąlygos ir visų pirma — gerai organizuotas darbo procesas, geros darbo fiziologinės ir psi­ chologinės sąlygos. Kaip efek­ tyviai panaudoti darbo jėgą ir nagrinėja darbo ekonomikos mokslas.

Darbo ekonomistas — tai dar­ bo organizavimo specialistas, ku­ rio tikslas ieškoti galimybių di­ dinti darbo našumą, nustatyti darbo mato rodiklius, o remian­ tis jais organizuoti ir tobulinti darbuotojų materialinį ir morali­ nį skatinimą.

Pirmuosiuose kursuose darbo ekonomikos specialybės studen­ tai išklauso bendras diciplinas: aukštosios matematikos kursą, iš­ samiai studijuoja mūsų šalies ir užsienio ekonominę geografiją, ekonominės minties istoriją, TSKP istoriją, užsienio kalbą, susipažįs­ ta su darbo fiziologijos ir psi­ chologijos, apsaugos ir higienos pagrindais, pramonės šakų tech­ nologija.

Metodologinius teorinius eko­ nomisto pagrindus formuoja marksistinės filosofijos, moksli­ nio komunizmo ir politinės eko­ nomijos kursai.

Be šių disciplinų darbo eko­ nomikos specialybės studentai studijuoja liaudies ūkio planavi­ mo, pramonės finansų, buhalteri­ nės apskaitos, bendrosios bei darbo teisės kursus.

Ekonomistas turi mokėti dirbti su skaičiavimo technika.

Todėl studentai studijuoja matematinės, bendrosios, ekonominės bei darbo statistikos kursus, skaičia­ vimo mašinų, programavimo, ekonominės informacijos maši­ ninio apdorojimo disciplinas.

Darbo ekonomistas — tai visų pirma darbo organizatorius. To­ dėl gana plačiai ir giliai studi­ juojamos disciplinas susijusios su darbu: darbo ekonomika, darbo mokslinis organizavimas, darbo normavimas, darbo kolektyvų valdymas.

Darbo ekonomisto veiklos spe­ cifika reikalauja, kad jis būtų įžvalgus, gebėtų už skaičių ma­ tyti realius socialinius ir ekono­ minius procesus, santykius, ten­ dencijas, mokėtų bendrauti su žmonėmis. Darbas iš jo reikalaus kūrybiškai mąstyti, gebėti ana­ lizuoti ir sintezuoti, būti objekty­ viu.

Būtina darbo ekonomisto savybė — žingeidumas, nuolati­ nis gilinimasis į profesijos pas­ laptis.

Mūtų fakulteto pagrindinis tik­ slas — rengti specialistus pra­ monei, todėl didesnioji dauguma

PRAMONES

FAKULTETAS

darbo ekonomikos specialybės absolventų nukreipiami darbui į įvairias respublikos pramonės,

ryšių, transporto, buitinio aptar­ navimo įmones ir susivienijimus.

Dalis jų nukreipiama į įvairias min:sterijas, žinybas, institutus.

Doc. Romualdas RAZAUSKAS Gamybos valdymo katedros vedėjas

PREKYBOS FAKULTETAS

Prekybos fakultete šiuo metu mokosi apie 1,5 tūkst. studentų, iš jų apie 500 — dieniniame skyriuje. Fakultetas ruošia pre­ kybos ekonomistus, prekių žino­ vus ir prekybos organizatorius bei materialinio aprūpinimo eko­ nomistus. Prekybos fakultete jau daug metų norinčiųjų studijuoti skaičius 3—i kartus didesnis, negu galima priimti. Todėl ir įstoja į šį fakultetą tiktai tie, kurie turi geras vidurinio mo­ kslo žinias, kurių atesta­ te puikuojasi tik labai geri pa­ žymiai.

Prekybos fakulteto specialy­ bės „vyriškos", nes baigusieji dirba organizacinį, vadovaujan­ tį darbą, susijusį su dažnomis komandiruotėmis, nenormuota darbo diena. Todėl kviečiame kuo daugiau vaikinų, kuriems šios specialybės gana perspekty­ vios ir viliojančios. Neignoruor jame ir merginų, kurtų šiuo

visuomeninio maitinimo įmones.

Ketvirtame kurse, baigus visą teorinį kursą, vyksta 4 mėnesių gamybinė praktika įvairiose res­ publikos miestų ir rajonų pre­ kybos organizacijose.

Ji dcžniausiai derinama su būsimu darbu, nes valstybinis jaunųjų specialistų paskirstymas į darbą vyksta prieš gamybinės praktikos pradžią. Mokslas bai­ giamas diplominiu darbu ir val­ stybiniais mokslinio komunizmo bei politinės ekonomijos egza­ minais.

Prekių mokslas Ir prekybos organizavimas. Prekybos fakul­ teto prekių mokslo katedra ren­ gia dviejų krypčių — maisto prekių mokslo ir prekybos or­ ganizavimo bei ne maisto pre­ kių mokslą ir prekybos organi­ zavimo specialistus. Prekių moks­ lo ir prekybos organizavimo spe­ cialybė taip pat populiari.

Ją studijuojant, daug susiuuriama

Materialinio aprūpinimo eko­ nomika. Visų materialinių ver­ tybių, skirtų gamybai, pramoni­ niam perdirbimui ir vartojimui paskirstymą, kaupimą, saugoji­ mą bei realizavimą tvarko vals­ tybinė materialinio aprūpinimo organizacijų sistema. Tai atskira, labai stambi ir labai svarbi liaudies ūkio šaka. Materialinio aprūpinimo specialistai yra ruošiami dirbti tiekimo planuo­ tojais ir organizatoriais pramo­ nės įmonių tiekimo skyriuose, respublikos liaudies ūkio ma­ terialinio-techninio aprūpinimo organizacijų tiekimo organuose, ministerijose ir žinybose.

Dar­ bas labai įvairus: tiek ekono­ minis, tiek organizacinis. Nepa­ prastai plati mūsų absolventų paskirstymo į darbą geografija.

Visuose respublikos kampeliuo­ se galima sutikti materialinio aprūpinimo specialybės absol­ ventų, nes skiistomi jie dau­

TIEMS, KURIUOS VILIOJA PREKYBA metu turime apie 80 nuošimčių.

Prekybos ekonomika. Prekyba — liaudies ūkio šaka, kuri rea­ lizuoja liaudies vartojamąsias prekes gyventojams. Ji sparčiai vystosi, tobulėja — kasmet vyk­ sta nauji, ženklūs pasikeitimai. Šiuos pasikeitimus diktuoja lai­ kas: keičiasi prekių vartojamo­ sios savybės, didėja pamuodamų prekių kiekis, tobulėja pre­ kybinio aptarnavimo metodai, mechanizuojami ir automatizuo­ jami sunkūs rankų darbo reika­ laujantys procesai. Kitoks tam­ pa ir pats pirkėjas, kuičiasi jo psichologija ir požiūris į preky­ bos darbuotojus. Parduotuvės ir visuomeninio maitinimo įmonės tampa stambesnės, aprūpinamos vis moderniškesniais ir sudėtin­ gesniais įrengimais. Ir į prekybą sparčiai žengia elektronika. Lai­ kas reikalauja naujų prekybos darbuotojų, pasiruošusių spręsti išsudėtingiausius uždavinius, keltus šiai liaudies ūkio šakai.

Prekybos tobulinimas — bendraliaudinis reikalas, Jos sėkme tarybiniai suinteresuoti visi žmonės, nes nėra nė vieno pi­ liečio, kuris nesinaudotų šios liaudies ūkio šakos paslaugo­ mis.

Baigę prekybos ekonomikos specialybę skiriami dirbti eko­ nomistais arba vyr. ekonomis­ tais į prekybos ir visuomeninio maitinimo įmones bei organiza­ cijas. Daug absolventų dirba parduotuvių, susivienijimų, did­ meninių bazių direktoriais arba jų pavaduotojais, prekybos or­ ganizacijų ir valdybų bei jų skyrių viršininkais ir jų pava­ duotojais. Nemaža dalis absol­ ventų darbuojasi vartotojų koo­ peracijoje. Gabiausieji pasiren­ ka mokslo tiriamąjį arba peda­ goginį darbą. Mūsų absolventai turi sugebėti dirbti su žmonė­ mis, mokėti vadovauti kolektyvui. ekonomistas studiPrekybos juoja 4 metus. Baigus trejų me­ tų teorinį kursą yra organizuo­ jama 6 savaičių mokomoji prak­ tika Vilniuje su labai įdomia vienos savaitės mokomąj a-pažintine ekskursija po respublikinio pavaldumo miestų prekybos bei

su įvairių pramonės šakų tech­ giau nei į trisdešimt žinybų ir nologija, todėl studijų metais sistemų. Todėl kiekvienas stu­ dentas gali pasirinkti darbą ten, įgyjamas solidus tiksliųjų ir taikomųjų mokslų bagažas. Norint kur jį labinu traukia, kur la­ vartojamąsias pažinti prekės biau domina.

Dalis absolventų dirba planavimo, apskaitos, sta­ savybes, būtina turėti pakankatistikos darbą, bet didžioji da­ mai žinių iš fizikos, chemijos, lis dirba organizacinį darbą elektronikos ir kt. Šios specia­ sandėliuose, bazėse, rūpinasi, lybės studentai gauna platų pre­ kių mokslą bei ekonominį pa­ kad įvairios pramonės, statybos* ruošimą, įgyja daug žinių iš ir žemės ūkio įmonės, įstaigos ir organizacijos būtų laiku ap­ prekybos organizavimo, preky­ rūpintos visomis reikiamomis bos valdymo. žaliavomis ir medžiagomis, kad Prekių mokslo ir prekybos or­ jos būtų gerai saugomos ir ra­ ganizavimo studijos taip sutvar­ cionaliai panaudojamos, kad kuo kytos, kad studentas kuo gebūsimam trumpesniais terminais būtų rea­ riau pasiruoštų savo darbui. lizuojama visa pagaminta pro­ dukcija.

Materialinio aprūpini­ Prekių žinovų-prekybos organimo specialistai daug bendrauja zatorių uždavinys — palaikyti su žmonėmis, būna komandiruo­ glaudžius ryšius su pramone, or­ tėse, aalyvauja įvairiuose pasi­ ganizuoti paklausą turinčių pre­ tarimuose. Todėl šiam darbui kių užsakymus, jų kokybės tinka fiziškai sveiki, ramaus bū­ kontrolę, tinkamą laikymą ir do ir ypač stiprių nervų specia­ pateikimą vartotojui, tirti var­ totojo skonio ir mados formavi­ listai, sugebantys greitai skai­ čiuoti, ūkiškai mąstyti, visiškai mosi 'bei liaudies vartojamų savarankiškai ir labai operaty­ prekių gamybos plėtojimo kryp­ viai dirbti. Materialinio aprūpi­ tis. Štai kodėl vartotojai tik ta­ da gaus gerą, estetišką, madin­ nimo specialistai studijuoja pengą, gerų vartojamųjų savybių , keris metus. Mokymo planuose prekę, kai prekyboje dirbs aukš­ be visuomeninių ir bendramoksli­ nių disciplinų, būdingų visoms tai kvalifikuoti prekių žinovai, prekybos organizatoriai. ekonominėms specialybėms čia Prekių žinovai — prekybos nemaža vietos užima tokios spe­ organizatoriai studijų metu turi cialybės, kaip pramonės prekių, dvi gamybines praktikas: po mašinų ir įrengimų mokslas, trečio kurso technologinę, ku­ sandėlių ir taros ūkis, medžiagų rią atlieka pramonės įmonėse ir naudojimo normavimas, mate­ po teorinio kurso baigimo — rialinio aprūpinimo ekonomi­ prekiamokslinę — organizacinę, ka, planavimas ir organizavimas. kurią atlieka prekybos įmonėse.

Po trečio kurso yra 8 savaičių Studijas baigia, rašydami ir ap­ mokamoji, o penktame — 14 sa­ gindami diplominį darbą bei lai­ vaičių gamybinė praktika tieki­ kydami mokslinio komunizmo mo organizacijose, pramonės egzaminą. įmonėse, statybose. Studijos bai­ Prekių mokslo ir prekybos giamos diplominiu darbu ir organizavimo absolventai dirba dviem valstybiniais egzaminais. prekybos organizacijų bei įmo­ Tad prekybos fakultetas lau­ nių prekių žinovais, didmeninių kia darbščių, įvairiapusiškai Iš­ bazių ir kontorų vyr. prekių ži­ prususių abiturientų iš įvairių novais, skyrių viršininkais ir jų respublikos mokyklų, kad baigę pavaduotojais, parduotuvių bei studijas galėtų grįžti dirbti į sa­ vo gimtąsias vietas. Ypač lau­ jų sekcijų vedėjais ir pavaduo­ tojais.

Daugiausia specialistų kiama vaikinų, grįžusių iš Tary­ skiriama dirbti į LTSR Prekybos binės Armijos, jaunuolių, turin­ ministerijos ir Lietuves vartoto­ čių praktuų šių speciaiynių dar­ jų kooperatyvų sąjungos pre­ bo stažą, su įmonių ir organiza­ kybos įmones. Dalis absolventų cijų siuntimais. paskiriami ir į lengvosios, mais­ Doc. Bronlslavas CERESKA to pramonių įmones.

Prekybos fakulteto dekanas

PLANAVIMAS Gamybos organizavimas, vai. dymas Ir planavimas turi svar­ bią reikšmę, yra būtina komu­ nistinės visuomenės kūrimo są­ lyga.

Sėkmingai spręsti tokio pobū­ džio uždavinius gali tik aukš’aj kvalifikuoti specialistai — pra­ monės planuotojai Mūsų absol­ ventus galima sutikti respubli­ kos Plano komitete, ministerijo­ se, gamybiniuose susivieniji­ muose, pramonės įmonėse, mokslinio tyrimo institutuose, projektavimo, konstravimo biu­ ruose, aukštosiose mokykloj, technikumuose. Jie taip pat dir­ ba net tokiose, atrodytų esan­ čiose toli nuo gamybos, organi­ zacijose, kaip Valstybinis radi­ jo ir televizijos komitetas, kino studija ir pan.

Tai dar kartą (rodo, kad fakultete paruošti plataus profilio, gabūs ir ener­ gingi ekonomistai, galintys dirb­ ti atsakingą vadovaujantį eko­ nominį, organizacinį ar pedago­ ginį darbą (vairiose liaudies ūkio sferose.

Priėmimas į pramonės planavlmo specialybę — 50 žmonių | dieninį skyrių. Yra neakivaizdi­ nis ir vakarinis skyriai irgi po 50 žmonų.

Mūsų absolventai rengia įmo­ nių vystymosi perspektyviems operatyvinius planus, skalčjv >ja medžiagų, darbo ir kitų ištek­ lių sąnaudų normas, technini- Ir organizacinių naujovių ekono­ minį efektyvumą. Jų žinioje yra darbuotojų darbo užmokesčli Ir kitų materialinio skatinimo for­ mų organizavimas, ūkiskaitos gi­ linimas įmonės padaliniuose, sisteminga įmonės ir jos padali­ nių ūkinės veiklos analizė bei kiti darbai.

Pramonės planuotojai turi tu­ rėti gilų teorinį pasiruoš ią kuris įgalintų kūrybiškai panau­ doti ekonomikos mokslo teori­ nius teiginius. Todėl jų moky­ mo planuose žymią vietą užima visuomenės bei bendro ekono­ minio profilio disciplinos: TSKP istorija, politinė ekonomija, markslstlnė-lenlninė fllosoilja, ekonominė istorija, tikim': blą teorija ir matematinė statistika, matematinis programavimas k kt. Plačiai studijuojamos specia­ lybės disciplinos, įgalinančios studentus pažinti pramonėje pa­ sireiškiančius socializmo ekono­ minius dėsnius, planavimo me­ todologiją, būsimo darbo speci­ fiką: pramonės ekonomika, įmo­ nių veiklos organizavimas, val­ dymas ir planavimas, ūkinės veiklos analizė, matematiniai planavimo metodai ir modeliai I liaudies ūkio planavimas, statisti I ka ir kt.

Universitete paskaitų niettl studentams perteikiamos žinios I pratybų, seminarų bei praktikų metu jie skatinami anallz-iotil mąstyti, priimti sprendimus, kati sugebėtų savarankiškai atlik'I tl jiems pavestą darbą. Studentąl sugebėjimams, savarankišku1! ugdyti skirta ir visuomeninė I politinė praktika visuose poa­ kiuose kursuose.

Praktiniams (gūdžiams įgyti teorinėms žinioms įtvirtinti stu­ dentai penkerių metų studijt trukmės metu atlieka dvi prai’ tikas pramonės įmonėse. Mokslo tiriamojo darbo (gūdžius J1* (gauna ruošdami kursinius d31' bus, referatus, dalyvaudami k* tedros moksliniuose tyrimuos* bei mokslinės draugijos dari* Studijų pabaigoje rašomas # lomiais darbas.

Norint tapti geru specialis11 reikia nebijoti darbo, sunkusi ryžtingai siekti savo tikslo. Al' kaklius, darbščius Ir ryžting® kviečiame stoti į mūsų speciali' bę.

LV 06109 Ofsetinė spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500. Užs. Nr. 224 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. 60.

Redakcijos adresas; 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas".Telefonas: 61-11-79.

«CoBeTCKHii cryAeHT* — opran napncoMa, pen-ropa-ra, rcoMH-reTa KOMCOMOAa, npo<į)KOMa opAeHOB TpyAOBoro KpacHoro 3HaMeHSt h Ąpy»6u napoAOB BHAbmoccKoro yHMBepcnreTa hm. B. Kancynaca. Bhabhioc.

PęĄaKTop A. Annnrrac. Ha amtobckom «3MKe.

Doc. Petras PRAKAIS* Fakulteto prodekan* pramonės įmanių pianavu® katedros vedei*

Redaktorius A. UPšTAS