Tarybinis Studentas, 1988 m. vasario 5 d. Nr. 4-5 (1423-1424)

visą saLiąpizovecauahvienyRires!

LEIDŽIAMAS NUO 1950

'•mtjjlTĮfcaS

METŲ BALANDŽIO 15 D.

*

Nr. 4—5 (1423—1424) 1988 M. VASARIO 5 D.

PENKTADIENIS

VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS

KAINA 4 KAP.

KVIEČIAME STUDIJUOTI

VILNIAUS UNIVERSITETE!

2 Tarybinis studentas

SIEKITE SAVOJO TIKSLO

Midi abiturientai!

Sparčiai bėgą paskutiniųjų metų mokyk­ loje dienos. Priešakyje - svar­ bus etapas, galbūt nulemsiantis visa tolesnį Jūsų gyvenimą • rengimasis pasirinktai profesijai. Šio Vilniaus Universiteto savait­ raščio, kurį Jūs laikote rankose tikslas — papasakoti apie spe­ cialybes, kurias Jūs galite įsigy­ ti pas mus, jų reikšmę, trumpai apibūdinti mokymo proceso ypa­ tumus. absolventų veiklos sferas.

T kimės, kad šie pasakojimai padės apsispręsti dvejojantiems, sutvirtins nusprendusių studijuoti Universitete pasiryžimą.

Gerai ir tai, jei perskaitę šį laikraštį, nuspręsite mokytis ar studijuoti k tur: vadinasi, taip nusprendė­ te gavę daugiau informacijos, taigi, sumažėjo atsitiktinio pro­ fesijos pasirinkimo tikimybė.

Truputis žinių apie patį Uni­ versitetą. Kaip žinote, tai sė­ li ausia veikianti aukštoji mokyk­ la Tarybų Sąjungos teritorijoje (Universitetas savo metus skai­ čiuoja nuo tūkstantis penki šim­ tai septyniasdešimt devintųjų).

Apdovanotas Darbo Raudonosios vėliavos ir Tautų Draugystės or­ dinais. Šiuo metu jame yra ke­ turiolika fakultetų: be tų, apie kuriuos bus pasakojama, dar Kauno vakarinis, gydytojų tobu­ linimosi ir sipecialietų tcbul’nimosi. Kasmet išleidžiama apie du su puse tūkstančio specialistų.

Ka, ketvirtas Lietuves gyvento­ jas, turintis aukštąjį, išsilavinimą, baigė Universitetą.

Universitetui tenka labai svar­ bus vaidmuo respublikos ir šalies metalo gyvenime — jis organiš­ kai sieja mckslo tiriamąjį ir pedagoginį mokomąjį darbą.

Mūsų aukštojoje mokykloje yra susikūrę keliolika originalių mokslinių krypčių bei mckyklų, kuriems vadovauja prof. dr. J. Kubilius, prof. dr. A. Marcinke­ vičius ir kiti. Studentams paskai­ tas skaito žinomi mokslininkai.

Bendradarbiaujame su kitomis Tarybų Sąjungos aukštosiomis mokyklomis, Greifsvaldo (VDR).

Krokuvoj (LLR), Prahos (C9SR), Debreceno (VLR) universitetais, Erfurto (VDR) Medicinos akade­ mija ir kt. Keičiamės mokslo darbuotojais, prakt kantais, stu­ dentu statybiniais būriais. Šiuo metu mes sprendžiame sudėtingą uždavinį — vadovau­ damiesi TSKP CK ir tarybinės vyriausybės dokumentais per­ tvarkome mokymo procesą, ki­ tas Universiteto veiklos sritis.

Pagrindinis pertvarkymo tikslas - paruošti gerą specialistą, sa­ vo srities žinovą. Tai nereiškia,

Universiteto prorektoriaus

prof. B. SUDAVIČIAUS žodis abiturientams kad iki šiol ruošėme blogus spe­ cialistus, anaiptol, tačiau reika­ lavimai vis auga, jie išplaukia iš šaliai iškilusių uždavinių. Turi­ me ugdyti iniciatyvius, kūrybiš­ kus, mąstančius, ieškančius, sa­ varankiškus darbuotojus. Šia kryptimi ir dirbama. Sumažin­ tas paskaitų skaičius, — iki 24— 28 valandų per savaitę, — kur kas daugiau dėmesio ir laiko skirama savarankiškam darbui, už kuri atsiskaitoma seminarų, koliokviumų metu. Būtent sava­ rankiškas darbas tampa moky­ mo proceso pagrindu. Atitinka­ mai keičiasi ir paskaitų turinys: jose išdėstomi esminiai dalykai, pagrindinės problemos.

Taigi, nebeįmanoma tenkintis tuo, ką išgirdai per paskaitą iš dėstyto­ jo lūpų. Tenka labai daug pačiam dirbti, ieškoti atsakymų, kaupti žinias. Tai nelengva, tačiau to­ kios žinios tvirtesnės ir gilesnės, o jas kaupiant išmokstama moky­ tis, išsiugdoma vertinga savybė — aktyvumas. Reikia paminėti, kad padidėjo ir materialiniai sti­ mulai gerai mokytis: studentams, besimokantiems tik labai gerais stpendija padidina­ pažymiais, ma penkiasdešimčia, o besimo­ kantiems labai gerais ir gerais pažymiais — dvidešimt penkiais procentais.

Kitas svarbus dalykas — mo­ kymo proceso susiejimas su praktika-. Juk teorija be prakti­ kes — sausa šaka. Didžioji dau­ guma Universiteto absolventų bus praktikai. Jie turi iš anksto '■žnoti. su kokiu darbu susidurs, "lo iš jų bus reikalaujama, ko­ kių žirnių ir savybių prireiks. Iš dalies būs'mcjo darbo „paragaujima" mekemųjų ir gamybinių praktikų metu. Tačiau to nepa­ kanka.

Siekiama ruošti stu­ dentą konkrečiai veiklos sri­ čiai, kartais konkrečiai įs­ taigai.

Tam tarnauja tiksl'ni.s ruošimas, katedrų filialai menėse, susivienijimuose. Šių monių sprendžiamomis proble­ momis rašomi kursiniai, diplo­ miniai darbai, pranešimai stu­ dentu mokslinėje draugijoje.

F?,gal sutartis su įmonėmis kai kurias problemas sprendžia stu­ dentų moksliniai-gamybiniai bū­

riai (tokia „pirmoji kregždė" Universitete — fizikų „Magne­ tas").

Būtina paminėti dar vieną sfe­ rą, kurioje dirba Universiteto absolventai — matematikos, bio­ logijos, geografijos, fizikos, che­ mijas, istorijos specialybių stu­ dentai ruošiami ne tik gamybi­ nio, bet ir pedagoginio profilio specialistais. Didžioji dalis filo­ logų, baigę Universitetą taip pat dirba mokytojais. Visi jie studi­ jų laikotarpiu atlieka pedagogi­ nę praktiką mokyklcse, pionierių stovyklose.

Norėtume tikėti, kad perskai­ tę anie tai, jog sumažėjo priva­ lomų paskaitų, daugiau laiko ski­ riama savarankiškam darbui, Jūs nepadarysite išvados, e3ą bus ga­ lima daugiau (kalbėkime atvirai) dyk'nėti. Tokia išvada būtų iš esmės neteisinga. Darbo nesuma­ žėjo - greičiau priešingai. Ten­ ka griežčiau paskirstyti laiką, mekytis sistemingai nuolat dirbti.

Feržen,gus Universiteto slenkstį, nebesvs.duriant su nuolatine mo­ kytojų, o daugeliui ir tėvų glo­ ba, galį kilti „visiškos laisvės" ■spūdis. Deja, kartais už tai skau­ džiai sumekama jau pirmosios sesijos metu. Ypač dabar, kai panaikintas sąlyginis kėlimas i aukštesni kursą, kai visi akade­ miniai įsiskolinimai turi būti lik­ viduoti iki pirmos naujo semest­ ro užsiėmimų dienos. Tad ruošk tės pirmiausia darbui.

Keletą metų Universitetas už­ ims labai didelę vietą Jū3ų gyven me. Jūs ne t'k mokysitės Universiteto auditorijose, labora­ torijose, displėjų klasėse, skaity­ klose. bet ir naudositės Universi­ teto mokslinės biblietekos paslau­ gomis. dauguma gyvensite Univera'teto bendrabučiuose, šoksite Universiteto diskotekose, galėsi­ te pailsėti, pasigydyti Universi­ teto sanatorijoje-profilaktoriume, galbūt taps'te Universiteto me­ no saviveiklos kolektyvų, klubų (internacionalinio, turistų, krašto­ tyros) bei aporto komandų nar'als. Norėtume, jog per šiuos metus ne3iįaustumėte esą sve­ čiai, gyventumėte ir tvarkytumėtės taip, kaip dera šeiminin­ kams, j austumėte atsakomybę už tai. kas vyksta Universitete. Tai - būt’na sąlyga plėtojant stu­ dentų dalyvavimą aukštosios mo■kjklcj valdyme, tai būtina Ug­ dant savyje pilietį, tampant as­ menybe, žmogumi, turinčiu ne t'k gilias specialybės žinias, bet r pa3'ryžusiu aktyviai dalyvauti persitvarkymo procese, visuome­ niniame gyvenime.

Siekite tikslo! Vilniaus univer­ sitetas atveria Jums 3avo duris.

Numeryje panaudotos V. NAUJIKO, A. LEVICKO, G. BURBOS, M. PATAŠIAUS, L. JONUŠO, L. KARVELIO, V. VILŪNO, A. PILVELIO, A. SABALIAUSKO, J. MARKELIŪNAITĖS, T. JAZBUČIO, J. JAKIMAVIČIAUS, G. KU­ DABOS nuotr.

3 Tarybinis studentas

Chemijos fakultetas

TIEMS, KAS RENKASI CHEMIJĄ Senajame Vilniaus universi­ tete chemijos mokomasi jau tre­ čias šimtmetis, tiksliau nuo 1784 metų, t. y. dar nuo alchemijos epochos laikų. Pats žodis chemi­ ja, kaip manoma, kilęs iš egip­ tiečių „chemi" — juodas, gal to­ dėl ilgus šimtmečius ji buvo ap­ gaubta paslaptingumo, tamsos ir filosofinių teorijų skraiste. Šian­ dien chemija — tikslus mokslas apie medžiagas, jų savybes, sanclara ir kitimus, tiriantis chemi­ nę materijos judėjimo formą, padedantis suvokti vykstančius procesus ir suteikti jiems pagei­ daujamą kryptį.

Chemija labai glaudžiai susiju­ si su kitais gamtos mokslais, tai liudija tokios disciplinos, kaip cheminė fizika, fizikinė chemija, biochemija, bioorganinė chemija, elektroanalizinė chemija, kvanti­ nė chemija ir t. t. Tokia chemir jos sąjunga atveria jai naujus kūrybinius horizontus, ir kartu reikalauja išsamaus ne tik che­ mijos bet ir su ja susijusių mokslų pažinimo.

Plataus profilio chemijos spe­ cialistus mūsų respublikoje ruo­ šia Universiteto chemijos fakul­ tetas, turintis patenkinamą’ mo­ kymo bei tiriamojo darbo bazę bei damų aukštos kvalifikacijos pedagogų ir mokslinių darbuoto­ jų kolektyvą. Tai vienintelis fa­ kultetas, kuriame visas pedago­ ginis personalas turi mokslinius laipsnius. Čia yra penkios kated­ ros: analizinės ir neorganinės chemijos, organinės chemijos, fizikinės chemijos, polimerų che­ mijos, bendrosios chemijos, taip pat probleminė vaistų sintezės l tboratorija ir trys mokslinio ty­ rimo laboratorijos: fizikinių che­ minių procesų, organinės sintezės r skystakristalinių medžiagų.

Atsižvelgiant j respublikos pore.kius ir fakulteto realias gali­ mybes šiuo metu studentai gali pasirinkti vieną iš šių speciali­ zacijų: analizinės, organinės, elektrochemijos ar stambiamolekulių junginių chemijos. Bioorgan'nės chemijas specializacija pasirenkama jau po stojamųjų egzaminų, kitos — trečiame kur­ se. Mūsų fakultete grupė studenių (10 žmonių) ruošiama ir pedagoginiam darbui. Rusų kal­ ba studijuojanti chemikų grupė taip nat formuojama stojant i fakultetą.

Pirmuosius šešis semestrus chemikai studijuoja teorinius ir praktinius fundamentaliųjų mokslų pagrindus, be kurių neį­ manomos tolesnės studijos pasi­ rinktoje specializacijoje. Pirmus tris semestrus visi studijuoja aukštąją matematiką, tris semes­ trus fiziką, toliau — po sėmėsi* rą — medžiagų struktūrą, kvan­ tinę chemiją ir mechaniką, kristalochemiją ir kitus chemijos dalykus bei visuomenės mokslus.

Aišku, chemijos disciplinoms ten­ ka reliatyviai didžiausia dalis: nuo pirmo kurso studijuojama bendroji ir neorganinė chemija, antrame — analizinė, trečiame - organinė, toliau — fizikinė chemija, cheminė technologija ir procesų modeliavimas, koloidų chemija, stambiamclekulių jungi­ nių chemija ir kt. Nuo ketvirto kurso jau prasideda ir speciali­ zacijos dalykų paskaitos bei la­ boratoriniai darbai, kuriuos ve­ da atitinkamų katedrų dėstytojai.

Pasirinkusiems analizinės che­ mijos specializaciją tenka studi­ juoti šio mokslo teorinius pa­ grindus, fizikocheminius, elektrochemnius, fctometrinius, chromatografinius ir kt. analizės me­ todus. Čia išmokstama labai tiks­ liai analizuoti metalus, retuosius elementus, mineralus; vandenis ir kt. Sprendžiant ekologinius klausimus aktualu tiksliai nusta­ tyti gamtinių vandenų ir oro užterštumo laipsnį ir pobūdį. Ne­ mažiau svarbios įvairių medžia­ gų gryninimo problemos, jų mikrckiekių koncentravimo metodi­ ka ir kt. Moderniausius analizės metodus įvaldę specialistai visa­ da laukiami įvairiose liaudies ūkio šakose bei mokslo-tyrimo įstaigose.

Fasirinkę organinės chemijos specializaciją studentai mokosi sintetinti naujus junginius, pir­ miausia biologiškai arba fiziolo­ giškai aktyvius. Tekių junginių struktūrai nustatyti čia naudoja-

Apie bioorganinę chemiją IS stojančių i chemijos fakul­ tetą viena qrupė, «. y. 12 žmo­ nių, priimama j bloorganlnės chemijos specializaciją (BOCh); kur jau nuo pirmo kurso moko­ ma paqal atskirą proqramą.

BOCh spec’alizacljos studentams be chemijos ir kitų bendrų dis­ ciplinų. studijuojamų chemijos fakultete, dėstomi bloloqlnial kursai; bendroji biologija, mik­ robiologija, žmoqaus ir qyvu|ių fiziologija, genetika, biochemija, blotechnoloqlja. Nuo treč'o kur­ so pradedamos skaityti specia­ lios d'scipllnos: nukleino rūgš­ čiu chemija, blomembranų stru­ ktūra ir savybės. Inžinerinė enzimologija. molekulinės geneti­ kos pagrindai Izotopų taikymas chemijoje ir biologijoje; Imuno­ logija ir baltymų chemija. Dau­ gel) d'scipllnų skaito žymiausi specialistai lt LTSR MA ir mokslinio-gamybinlo susivienijimo ..Fermentas“. Taiqi, faktiškai, mes paruošiame biochemikus mūsų respublikos mokslo ir oamybos |stalqoms. Už biochemikų ruošimą atsakinga biochemijos ir biofizikos katedra, kuri yra Universiteto- gamtos mokslų fa­ kultete. Re'kla pažymėti, kad ii katedra biri filialą moksllnlame-gamybiniame susivienijime ..Fermentas“. ir biochemikai krypt'ngai ruotiaml iiam susi­ vienijimui. Tačiau dalis studen­ tų: baigiančių BOCh, paliekami Universitete arba nukre'p'aml dirbti | LTSR MA Institutus. Dau­

gelis studentų kursinius Ir- dip­ lominius darbus atlieka kated­ roje ir MGS „Fermentas“.

Stu­ dentai, turintys polinki moksli­ niam darb-.'l gali jsljunqti j studentų mokslinės draugijos veiklą. Biochemijos ir biofizikos katedroje yra mokslinėstlrlamoslos laboratorijos: molekuli­ nės biologijos, fizikinės chemi­ nės biologijos, ir bloflz'kos-neurokibernetlkos. Pirmose dviejo­ se tiriamos bloorqanlnės chemi­ jos ir biochemijos problemos.

Molekulinės biologijos laborato­ rijoje cheminiais metodais mo­ deliuojami kovalentlnlal nuklei­ no rūgičlų ir baltymu komplek­ sai. aiiklnamasl nukleino rūgš­ čių ir baltymų tarpusavio atpa­ žinimo klausimai, vykdomi bio­ technologiniai tyrimai. Neseniai žloje laboratorijoje pradėti tirti fotodlnaminės onkoterapljos mo­ lekuliniai mechanizmai. Fiziki­ nės cheminės biologijos labora­ torijoje tiriami (vairių medžia­ gų. taip pat baltymų ir nuklei­ no rūgičlų transporto per bio­ logines membranas energet'kos klausimai. Biochemijos Ir biofi­ zikos katedra turi savo nedldcl.

ESM centrą. JI aprūpinta unlkal'als prietaisais, gera materlal'nė specialistų ruošimo bazė Ruošiant biochemikus dalyvauja labai kvalifikuoti dėstytojai.

LTSR MA narys — koreso.. prof. B. JUODKA Biochemllos Ir biofizikos katedros vedėtas

mi naujausi fizikiniai ir chemi­ niai tyrimo metodai. Verta pa­ žymėti tai, kad katedros dispo­ zicijoje yra vaistų sintezės ir ty­ rimo probleminė laboratorija, kurios moksliniai bendradar­ biai darniai padeda kelti šios specializacijos mokslinį lygį. Tai sudaro prielaidas nagrinėti teo­ rines organinės chemijos prob­ lemas. Dalis katedros darbuoto­ jų, o kartu ir studentų sintetina ir tiria naujus skystakristalinius organinius junginius, turinčius ypač didelę techninę reikšmę.

Chemikų — sintetikų ateities darbo baras labai platus — ne ti'k mokslo įstaigose, bet ir gar myboje.

Fizikinės chemijos katedroje specializuojamas! elektrochemi­ jos srityje. Gavusi pradžią su Veltos galvaninių elementų ir baterijų išradimu, ji taikoma to­ kiose mokslo šakose, kaip galva­ nostegija, galvanoplastika, elektrofoTezė ir kt. Studentai nagrinėja elektrocheminių pro­ cesų teoriją, dvigubą elektros sluoksnio struktūrą, atlieka eks­ perimentinius šių reiškinių tyri­ mus. Katedroje atliekami moks­ linai darbai svarbūs pradiniu požiūriu — ieškoma būdų ap­ saugoti metalus nuo korozijos. Čia sukurtos perspektyvios tech­ nologijos galvaninių dangų, gau­ namų iš naujo tipo vandeninių sidabro druskų tirpalų, iš aliu­ minio junginių nevandeninių eiektrol tų. Šioje srityje dirbama kooperuojantis su LTSR MA Chemijos ir cheminės technolo­ gijos institutu, su kuriuo pasira­ šyta mokslinio bendradarbiavimo sutartis. Studentai atlieka čia mekomąją ir gamybinę prakiikas. neretai įsidarbina dar studi­ jų metais, rašo kursinius ir dip­

lominius darbus, o dalis absol­ ventų nukreipiami ir tolesnei mokslinei veiklai.

Palyginti jauna chemijos moks­ lo sritis, susiformavusi maždaug prieš pusšimtį metų, yra stambiamolekulių junginių chemija (SMJ). Šiandien tai plati mokslo šaka, glaudžiai susijusi su kito­ mis mckslo ir technikos sritimis.

Netgi dvidešimtas amžius, tarp kitų alegoriškų vardų, vadina­ mas polimerų amžiumi, ir di­ džioji dalis pasaulio chemikų darba su jais. Polimerų chemijos katedroje, kur studentai įgyja SMJ specializaciją, užsiimama naujų vandenyje tirpių ir hidro­ filinių polimerų ir kopolimerų sinteze ir jų tyrimu. Tai techni­ niu ir ekdoginu aspektu svarbūs makromolekuliniai junginiai, juo labiau, kad visi gamtiniai poli­ merai (jie irgi hidrofiliniai) ne­ kelia žmonijai ekologinių proble­ mų. Katedroje studentai susipa­ žįsta su teoriniais polimerizaci­ jos ir polikondensacijos reakcijų procesais, išklauso nemažai spe­ cialių kursų: polimerų chemija ir fizika, polimerų modifikavi­ mo ir jų kitimo reakcijos, poiielekitrclitai, polimerinės dangos, polimerų tyrimo metodai, atlie­ ka atitinkamus laboratorinius darbus. Penktame kurse atliekami diplominiai darbai pagal ka­ tedros mokslo tiriamojo darbo prefilį. SMJ absolventų reikia v sese liaudies ūkio šakose, kilatp tariant, nėra blogų specialy­ bių, reikia tik būti geru specia­ listu.

Sėkmės jums, jaunieji chemijos entuziastai, busimieji kole­ gos!

Chem. m. dr. G. BAJORAS Chemijos fakulteto dekanas

Fizikos fakultetas — taip apibūdina radiofiziką žymus tarybinis radiofizikas TSRS MA narys korespondentas S. Ryiovas, palaikantis ryšius su mūsų Universitetu. Ji gimė fizi­ kos ir radiolektronikos sandūroje ir, kaip tai būna tokiais atvejais, nėra griežtai nustatytas radiofizikos objektas bei ribos, nėra vie­ nareikšmio apibūdinimo. DTE pa­ teikia tokį apibūdinimą: „Radio­ fizika — fizikos sritis, kurioje tiriami fizikiniai procesai, susiję su radiodiapazono elektromagr natiniais virpesiais ir bangomis, jų žadinimu, sklidimu, priėmimu, dažnio keitimu bei elektrinių ir magnetinių laukų sąveika su elektros krūviais vakuume ir medžiagoje“.

Radiofizika — palyginti jaunas mokslas. Lemiamą reikšmę jai at­ sirasti turėjo fundamentalūs M. Faradėjaus ir Dž. Klerko Maks­ velio darbai XIX a. viduryje. Be­ je, Faradėjaus genijus .fiziką pa­ vertė technikos pagrindu. Radlo. technikos epocha prasidėjo 1895 m. gegužės 7 d., kai S. Popovas demonstravo pirmąjį elektromag­ netinio spinduliavimo registrato­ rių — radijo imtuvą. Nuo to lai­ ko radioelektronika vystosi in­ tensyviai. Plečiamas radijo bangų diapazonas, radioelektroniniai prietaisai pradėti taikyti ne tik signalams perduoti, bet ir technologijoje bei pramonėje.

Matyt, 30-sius mūsų amžiaus me­ tus reikia laikyti radiofizikos da­ bartine prasme pradžia. Paminė­ sime, kad pagrindinė iki šiol ra­ diofizikos tendencija — didinti dažnj arba trumpinti bangas.

Daugelio radijo sistemų galutinis tikslas yra informacijos perdavi­ mas laisvąja erdve. Kvazinuostovieji lėtai kintantys elektriniai ir magnetiniai laukai čia netinka, nes laukų stiprumai atvirkščiai proporcingi atstumo kvadratui.

Tuo tarpu aukšto dažnio laukai atvirkščiai proporcingi pirmam atstumo laipsniui, vadinasi, jie ga­ li nusklisti žymiai toliau. Be to, laukai bangų forma sklinda grei­ čiu, artimu šviesos greičiui ir lengvai praeina pro tokias me­ džiagas, kaip oras, dujos. Paga­ liau gamta daugelį gyvų orga­ nizmų apdovanojo jutimo ir re­ gos organais, priimančiais opti­ nio dažnio bangas ir dėl to jie gauna pagrindinę informaciją apie supantį pasaulį.

Radiofizika sukūrė galingus metodus kosmoso ir mikropa­ saulio tyrimui — radioastronomi­ ja, radiospektroskopija tapo net savarankiškais mokslais. Pagaliau 60-siais metais surastas naujas optinio ir radijo diapazono mo­ nochromatinių ir koherenfinių bangų gavimo metodas, kuris leido sukurti kvantinius genera­ torius bei stiprintuvus — mazerius ir lazerius.; Apibendrinant galima sakyti, kad, kai tik radiofizikai kreipiasi į fizikos reiški­ nius ar procesus, gimsta naujos radioelektronikos sritys, o jos savo ruožtu praturtina pačią ra­ diofiziką, teikia jai naujus stimu­ lus, naujas eksperimentines priemones.

Radiofizika apima daug sky­ rių, todėl mokymo planuose yra kursų, liečiančių tuos skyrius. Ra-

„FIZIKA—RADIJUI, RADIJAS-FIZIKAI“ diofizikai turi daug bendrųjų fi­ zikos ir matematikos kursų. Be to, jiems dėstoma nemažai ir bendrų techninių disciplinų: va­ kuumo ir kietojo kūno mikrobangė elektronika, virpesių ir banginių procesų teorija, kvanti­ nė radiofizika, statistinė radiofi­ zika ir informacijos teorija, teo­ riniai radiotechnikos pagrindai.

Yra radiotechnikas, radiofizikos, mikrobangės elektronikos, kvan­ tinės ir statistinės radiofizikos la­ boratorijos. Radiofizikai rengia­ mi pagal 3 specializacijas: mikro­ bangės radiofizikos, kietojo kū­ no elektronikos ir magnetinio įrašymo fizikos. Kiekviena spe­ cializacija turi speckursų ir speclaboraforinių darbų, visi studen­ tai atlieka 4 savaičių mokomąją praktiką skaičiavimo centruose vasaros atostogų metu, be to su šiuolaikine skaičiavimo technika ir teorija jiems tenka susidurti ir laboratorinių darbų metu, ren­ giant kursinius bei diplominius darbus. Neblogai susipažįstama ir su mikroprocesoriais. Šią specialybę rengia visos 6 fizikos fakulteto katedros bei mokslinės laboratorijos, o ku­ ruoja dvi: radiofizikos — mikro­ bangės radiofizikos ir magnetinio įrašymo fizikos specializacijas ir kietojo kūno elektronikos katedra — to peties pavadinimo specializaciją, šiose katedrose atliekami ir moksliniai tyrimai,

susiję kaip tik su radiofizika ir elektronika. Radiofizikinius tyri­ mo metodus naudoja ir kitos ka­ tedros.

Radiofizikos katedroje vystomi medžiagų — segnetoelektrikų ir superjoninių junginių savybių tyrimai mikrobangiuose laukuose, ieškomi taškai, kuriuose ir apie kuriuos vyksta šuoliški savybių kitimai. Tie darbai yra vieni iš pagrindinių mūsų šalyje, plačiai žinomi ir vertinami pasaulyje.

Vystomi mikrobangės elektrodi­ namikos metodai, jie taikomi praktiniams uždaviniams spręsti.

Iš tos srities praėjusių metų pa­ baigoje katedros doc. V. Ivaška Leningrade apynė daktaro diser­ taciją. Vystoma elektrinių fliuk­ tuacijų triukšmų teorija ir taiko­ ma praktikos prietaisuose, tiria­ mi jmagnetėjimo vektoriaus vir­ pesiai, laukai magnetinėse galvu­ tėse, spartieji impulsiniai proce­ sai. Kietojo kūno elektronikos katedra sprendžia įvairius elektrografijos klausimus, ieško me­ džiagų, tinkančių užrašyti ir iš­ laikyti informaciją, sprendžia mi­ kroelektronikos klausimus. Visą tai leidžia studentams gerai pa­ sirengti būsimam darbui. Nere­ tai diplominius darbus studentai atlieka mokslo ir gamybos orga­ nizacijose, sprendžia aktualius mokslo ir gamybos klausimus, kartu kaupia ir darbo bei gyve­ nimo patirtį.

Fakultete dirba kvalifikuoti specialistai ir pedagogai, šios specialybės studijos nėra leng­ vos — dirbti tenka daug, neretai aukoti ir laisvalaikį, jo lieka ma­ žai, bet užtat gyvenimas turinin­ gas, kūrybingas ir jdomus. Ne­ maža dalis studentų ir tiesiogiai dalyvauja mokslinėje verkioje, dirba pagal ūkiskaitos sutartis, gaudami inžinierių ir laborantų atlyginimus. Aktyviai radiofizi­ kai dalyvauja studentų moksli­ nėse konferencijose, sąjunginėje ir respublikinėse mokslinių darbų apžiūrose. Gal tai ir ne taisyk­ lė, bet pastaraisiais metais dau­ giausiai laureatų ir fsrizininkų yra iš radiofizikų. Kai kurie stu­ dentai kartu su diplomu gauna išradimų autorinius pažymėjimus, yra mokslinių straipsnių autoriai.

Kai Rusijos turtuoliai kreipėsi j garsųjį fiziką P. Lebedevą pra­ šydami jų vaikus padaryti fizi­ kais, jis pasakė: „fizikais pada­ ryti aš negaliu, tačiau tiems, ku­ rie nori jais tapti, aš galiu pa­ dėti“. Tad ir Vilniaus universite­ to fizikos fakulteto kolektyvas gali padėti tapti fizikais ar rediofizikais tiems, kurie to nori.

Laukiame naujų protų, naujų ran­ kų, naujų talentų, žmonių nebi­ jančių darbo. prof. V. KYBARTAS Radiofizikos katedros vedėjas

tarybinis

psl.

1.0

Matematikos fakultetas v■

Kviečiame į matematikos fakultetą Kiekvieną pavasarį tūkstančiai respublikos vidurinių mokyklų abiturientų susiduria su proble­ ma — ką veikti toliau, kokią profesiją pasirinkti, kaip geriau suderinti savo gabumus ir pomė­ gius su įvairių specialybių kelia­ mais reikalavimais. Šio „Tarybi­ nio studento“ numerio tikslas — bent truputį padėti abiturientui šioje svarbioje, o gal net ir svarbiausioje gyvenimo kryžke­ lėje. Na, o šio straipsnelio tiks­ las — pamėginti abiturientus su­ pažindinti su matematiko profe­ sija^ padėti abejojantiems apsis­ pręsti. Nors nenoriu, kad straips­ nis būtų laikomas agitaciniu, ka­ dangi giliu mano įsitikinimu ma­ tematikos specialybę turėtų stu­ dijuoti tik tie, kuriems šis mokslas mokykloje patiko ir kuria jį suprato (o ne mintinai „kalė"), kurie pasižymi loginiu mąstymu, yra darbštūs ir valingi.

Apie matematiką, nežiūrint Jo, kad ji ir nėra tarp vadinama „prestižinė" specialybė, šiais lai­ kais supratimą turi visi. Visi ži­ no, kad matematika ir mokslų karalienė, ir mokslų tarnaitė, ir kad matematika — tai visų mokslų kalba, ir kad kuriame nors moksle yra tiek mokslo, kiek jame yra matematikos. Šią žymių žmonių garsių posakių virtinę būtų galima tęsti ir tam tikra prasme jie atspindi mate­ matikos esmę. Iš tikrųjų, mate­ matikos vaidmuo šiuolaikiniame gyvenime didžiulis, visuotinai pripažįstama, kad yyksta visų mokslų, ir ne tik mokslų, bet ir daugelio mūsų gyvenimo sričių matematizacija. Matematika, pa­ dedant labai sparčiai tobulėjan­ čioms elektroninėms skaičiavimo mašinoms, užkariauja vis naujas matematinių metodų taikymo sri-

tis. čia galima būtų pateikti pla­ čiai žinomus ir svarbius pavyzr džius, tokius, kaip skaitinis eks­ perimentas, tačiau aš paminėsiu keletą konkrečių taikomųjų dar­ bų, kuriuos atlieka fakulteto ma­ tematikai. Prieš keletą metų Kau­ no Politechnikos instituto dar, buotojai sugalvojo naują robotų veikimo principą (kuris, tarp kit­ ko, buvo užpatentuotas) ir jo pagrindu ėmė kurti robotus. Nuo pat pradžios su inžinieriais ben­ dradarbiavo fakulteto matemati­ kai — roboto judesių aprašymo, judesių tikslumo nustatymo irsilę kitų uždavinių sprendė ir sprendžia matematikai. O štai ki­ tas pavyzdys. Visi susiduriame su magnetofonais, tačiau nedau­ gelis žino, kad magnetofonų kū­ rime dalyvauja ne tik fizikai ir inžinieriai, bet ir matematikai.

Matematikai sprendžia sudėtingas diferencialines lygtis (deja, šio termino nebuvo vidurinės mokyk­ los matematikos kurse), aprašan­ čias magnetinius laukus, padeda optimaliai parinkti magnetofono galvučių parametrus, sprendžia taip vadinamus elektronikos plokščių trasavimo uždavinius.

Tai tik nedidelė dalelė darbų, kuriuos atlieka fakulteto mate­ matikai.

Tiek daug vietos paskyrus pa­ čiam matematikos mokslui, kele­ tą žodžių reikia skirti matemati­ kos fakultetui, j kurį kviečiame būsimuosius studentus. Matemati­ kos fakultete yra dvi specialy­ bės — matematika ir taikomoji matematika. Kadangi apie pasta­ rąją specialybę šiame numeryje rašo mano kolega doc. S. Nor­ gėla, tai apsiribosiu pagrindiniais duomenimis apie matematikos specialybę. Matematikos specia-

lybės studentai skiriami į du pro­ filius — gamybinį ir pedagoginį, j pastarąjį profilį, kaip ir praė­ jusiais metais, bus priimama at­ skiru konkursu, šio profilio stu­ dentų ruošime įvesta daug nau­ jovių ->- gerokai padidintas va­ landų skaičius pedagoginėms praktikoms mokyklose, kurios dar bar vyks nuo pirmo kurso iki studijų pabaigos, numatyti infor­ matikos ir jos dėstymo metodi­ kos kursai, nemažai laiko stu­ dentai praleis mikro ESM ir dis­ plėjų klasėse.

Kinta ir gamybinio profilio studentų, kurie baigę galės dir­ bti skaičiavimo centruose, moks­ linio tyrimo institutuose bei įvai­ riuose konstravimo biuruose, ruošimo planai, tuose didesnis dėmesys skiriamas įvairioms pro­ gramavimo disciplinoms — ope­ racinėms sistemoms, programavir mo technologijai ir t. t. Verta pastebėti, kad, kaip ir visose gyvenimo srityse vykstantis per­ sitvarkymas, Universitete liečia ir matematikų ruošimą. Šiuo metu pertvarkytas mokymo procesas mažinant paskaitų krūvį ir kartu didinant studentų savarankiškam darbui skirtą laiką. Sunku nusa­ kyti visus persitvarkymo aspektus, galima tik vieną tvirtinti — ma­ tematikos vaidmuo mūsų gyve­ nime ir matematikų darbo reikš­ mė didės.

Vygantas PAULAUSKAS Matematinės analizės katedros vedėjas fiz.-mat. m. dr. profesorius

Studijuokime taikomąją matematiką šaliai reikalingas didelis kvar lifikuotų programuotojų būrys.

Jie ruošiami matematikos fakul­ tete. Tai taikomosios matemati­ kos specialistai.

Pirmuosius dvejus metus visų taikomosios matematikos speciali­ zacijų studentai išklauso tuoė pa­ čius kursus. Pradedant trečiai­ siais studijų metais studentai tu­ ri galimybę pasirinkti vieną iš šių specializacijų: ESM matema­ tinė įranga, projektavimo auto­ matizavimo sistemų matematinė įranga, automatizuotų valdymo sistemų matematinė įranga, ESM taikymai. Todėl nuo trečio kur­ so, dalis paskaitų klausoma iš pasirinktų specializacijų. Trum­ pai apie jas.

ESM matematinės įrangos spe­ cializacija ruošia EŠM matemati­ nės įrangos specialistus, žinant čius šios srities principus, meto­ dus, algoritmus, ESM programi­ nės įrangos naudojimo lygį, vei­ kimo principus, projektavimą.

Specialistas, turintis šią speciali­ zaciją, gali dirbti taikomojo ar sisteminio programavimo srity­ je, taip pat atlikti mokslinio ty­ rimo ar bandomuosius konstruk­ torinius darbus ESM matemati­ nės įrangos srityje. Dalis šios specializacijos studentų bus ruo­ šiami mikrokompiuterių prograr minei įrangai kurti. Štai, Šiau­ liuose gaminami mokykliniai kompiuteriai 001 OŠ, respublikos skaičiavimo centruose yra daug kitokių tipų mikrokompiuterių — jų programinės įrangos kūri­ mui labai trūksta aukštos kvali­ fikacijos programuotojų.

Matematikos fakultete yra or­ ganizuotas tikslinis specialistų

ruošimas „Sigmos“ gamybiniam susivienijimui. Kasmet 15 pro­ jektavimo automatizavimo siste­ mų matematinės įrangos specia­ lizacijos absolventų įsidarbins minėtame susivienijime.

Kiekvienai ESM taikymų sri­ čiai reikalinga specializuota pro­ graminė įranga. Taikomojo ar probleminio programavimo spe­ cialistai užsiima specializuotos programinės įrangos kūrimu ar priežiūra. Matematikos fakultete studentai gali pasirinkti ESM taikymų specializacijas: skaičia­ vimo metodų arba matematikos statistikos.

Automatizuotų valdymo siste­ mų matematinės įrangos specia­ lizacijos studentai susipažįsta su matematiniais metodais valdymo uždaviniams spręsti Ir su auto­ matinėmis duomenų apdorojimo priemonėmis. Šiuo metu matematikos fakul­ teto patalpose yra įrengta mo­ kyklinių kompiuterių BK 0010 klasė, mikrokompiuterių DVK klasė. Tolimojo ryšio stoties pa­ galba telefonų linijomis dvi fa­ kulteto displėjinės klasės pri­ jungtos prie didžiųjų mašinų, esančių kitame miesto gale (Uni­ versiteto skaičiavimo centre).

Matematikos fakulteto studen­ tai (nepriklausomai nuo specia­ lybės) gauna ne mažesnes kaip 70 rb. stipendijas.

Baigusieji taikomosios mate­ matikos specialybę dirba respub­ likos skaičiavimo centruose, moksliniuose tyrimo institutuose.

Stasys NORGĖLA ESM matematinės įrangos katedros vedėjas

Fizikos fakultetas

likos poreikiai ir fakulteto rea­ lios galimybės. specialistai Teorinės fizikos brandinami teorinės fizikos katetjroje. Joje dirba 3 mokslų daitarai-profesoriai. Specializaci­ jos kursuose studentai giliai įsi­ savina atomų, molekulių, kieto­ jo kūno teorijas. Prie katedros veikia kvantinės molekulių teori­ jos mokslinio tyrimo laboratori­ ja (MTL), atomų ir molekulių spektroskopijos probleminė la­ boratorija. Yra teorinės fizikos specialybės aspirantūra bei spe­ cializuota taryba, kurioje gina­ mos šios specialybės kandidati­ nės disertacijos.

Puslaidininkių fizikos katedro­ je dirba 4 mokslų daktarai-pro­ fesoriai. Puslaidininkių fizikos specialistai labai reikalingi tose įstaigose, kuriose tiriamos puslai­ dininkių savybės, vystoma mik­ roelektronika, optoelektronika, kvantinė elektronika ir t. t. Prie katedros veikia puslaidininkių fi­ zikos probleminė laboratorija ir visa eilė MTL. Veikia puslaidi­ ninkių fizikos aspirantūra ir yra specializuota taryba, kurioje gi­ namos mokslų daktarų ir kandi­ datų disertacijos.

Kvantinės elektronikos specia­ listus rengia astronomijos ir kvantinės elektronikos katedra, kuri dabar yra didžiausia mūsų fakultete. Jos išaugimą nulėmė didžiulė lazerių fizikos svarba visose mokslo ir technikos srity­ se. Katedros mokslinis darbas nukreiptas labai trumpų spindu­ liavimo impulsų lazerių kūrimui, bei šių sistemų taikymui tiriant utrasparčius procesus atomuose, molekulėse, biologinėse medžia­ gose ir kt.

Gausias katedros mokslo darbuotojų gretas vieni­ ja Lazerių mokslinio tyrimo centras.

Astrofizikai rengiami astrono­ mijos ir kvantinės elektronikos katedroje. Jų profilis glaudžiai

siejamas su mokslo darbais, at­ liekamais respublikoje: žvaigž­ džių fotometrija, tarpžvaigždinės medžiagos tyrimai ir kt. { astro­ fiziką, atrodytų labai seną „ne­ pajudinamą" mokslo šaką, pasta­ ruoju metu giliai įsiskverbė to­ kie šiuolaikiniai dalykai, kaip kompiuterizacija ir elektronika. Šie darbai plačiu frontu vystami astronomijos observatorijoje.

Optikos ir spektroskopijos specializacijos specialistai ren­ giami bendrosios fizikos ir spek­ troskopijos katedroje.

Naujų šviesos šaltinių, ypač lazerių, su­ kūrimas ir ESM technika kardi­ naliai pakeitė spektroskopijos veidą. Šiuolaikiniame spektrinia­ me prietaise optinė dalis (lęšiai, prizinės, difrakcinės gaidelės ir t. t.) tapo tik nedideliu „priedu" prie sudėtingų elektroninių maz­ gų, dialoginių skaičiavimo kom­ pleksų. Sukurti nauji metodai, tokie kaip Furje ir Adamaro (matricinė) spektroskopija.

Tai leido atlikti eksperimentus ir gauti išvadas, apie kurias anks­ čiau fizikai galėjo tik svajoti.

Spektriniai tyrimai tvirtesnes po­ zicijas įgijo vęuose medžiagotyros klausimuose, Todėl šios sri­ ties specialistų poreikis nemažės ja. Katedra turi modernius opti­ nius bei spektrinius prietaisus (dauguma jų VDR gamybos), ku­ riais studentai atlieka kursinius bei diplominius darbus. Dalis studentų specializuojasi radiospektroskopijos laboratorijoje.

Prie katedros dirba atomų ir mo­ lekulių spektroskopijos proble­ minės laboratorijos eksperimenti­ nė grupė. Yra optikos specialy­ bės aspirantūra.

Geri absolventai daugiau­ siai pasilieka dirbti Univer­ sitete, jų reikia visoms kate­ droms bei mokslinio tyrimo la­ boratorijoms, atviras kelias j as­ pirantūrą. Daug mūsų specialistų gauna paskyrimus į Mokslų Akademijos institutus: Fizikos,

Tiek bk tiek pėdas tai išklaus o 1 b filio biolo niką, zod genetike, anatomijų miją, biofi čio kurso speciali ic a.

Pedagog išklaus b em dėstyrr. : iri technir j pr< mybos r rientaiv no kursą, ras rą ir faut profilio s| dirba 1 eiti ir i oi alios se.

Gam ,,u ide specia jos, bi< n bl kos, ir. kr li<

srityse, ki joje būna •kivaizdinio skirstei i logus.

FIZIKA—VISADA JAUNA Šiuolaikinė fizika — XX am­ žiaus pasididžiavimas. Nemaža dalis abiturientų žiūri į šį moks­ lą su baime, laiko sunkiai „įkan­ damu" net mokyklos fizikos kur­ są. Fizikai visomis išgalėmis ko­ voja su visuomenėje paplitusia nuomone, kad fizika yra sausas ir labai rimtas mokslas, o jos kūrėjai — vos ne „kvadratinė­ mis" galvomis. Iš tikrųjų fizika visada traukia darbščius abituri­ entus, pasižyminčius giliu logi­ niu mąstymu, mėgstančius eks­ perimentuoti. Juos ir kviečiame rinktis šią mokslo šaką, kuri taptų neatskiriama jūsų gyveni­ mo dt-iimi.

Fizikos fakultetas rušia pla­ taus profilio specialistus, kurie pasiskirsto į tris srautus: raidiofizikus ir elektronikus (apie tai skaitykite atskirai), bei įvairių specializacijų fizikus-gamybininkus ir fizikus-pedagogus.

Darnus fakulteto pedagogų ir mokslinių darbuotojų koldktyvas skiria didžiulį dėmesį bu­ simųjų specialistų mokymui.

Mes - puikiai suprantame, kad dabartiniai mūsų studentai bus brandžiais specialistais ir XXI amžiuje, jie turės su­ gebėti gilinti savo žinias, neatsilikdai.ū nuo nuolatinio mokslo vystymosi. Todėl visame moky­ mokyti mo cikle stengiamasi fundamentalias žinias duodančių fizikos, disciplinų: bendrosios matematikos, teorinės fizikos ir kt. Daug naujų dalykų atsirado fizikų mokyme pastaraisiais me­ tais. Visose eksperimentinės fi­ zikos šakose dabar jau neapsiei­ nama be lazerių, o audringos kompiuterizacijos procesas neat­ pažįstamai pakeitė fizikos darbų lygį ir pobūdį. Griežtesnė spe­ cializacija suteikiama tik studijų pabaigoje.

Fizikos fakulteto studentai nuo trečio kurso gali pasirinkti nori­ mą specializaciją. Jų nomenkla­ tūrą nulemia tiesioginiai respub-

Biologijjnoi šaka aibj v, kaip ypą juc mo foi.ią raidą ir ų ą sų plai . ; us reiškiu , mikro. ir žmc jas, ta: pu įi sius su IK įioi jos tikslas esmę, jQ sukurti ta gai organizmu t dingą kry Biolp.ą jus (mcky mokslų fa Kiekvet specialybę (25 į gam 5 i dagogii 50 i nealc

Laboratorinis darbas spektroskopijos laboratorijoje.

Puslaidininkių fizikos, Biochemi­ jos ir kt. Su šiais institutais fa­ kultetas palaiko glaudžius ryšius rengiant specialistus, todėl vy­ resnio kurso studentai neretai kursinius bei diplominius darbus ten ir atlieka. Daug mūsų ab­ solventų gauna paskyrimus į ga­ mybinio pobūdžio mokslinio tyri­ mo institutus. Aūkštojo ir spe­ cialiojo vidurinio mokslo pert­ varkymo šalyje pagrindinėse kryptyse akcentuojama, kad aukštųjų mokyklų moksliniai pe­ dagoginiai kolektyvai turi ypač rūpintis aukštos kvalifikacijos mokytojų rengimu. Šiame svar­ baus darbo bare nemažais laimė­ jimais gali didžiuotis fizikos fa­ kultetas. Pedagoginio profilio studentų mokymo plane, greta šiuolaikiniam fizikos specialistui labai svarbių specialiųjų kursų, numatytos ir pagrindinės peda­ goginės disciplinos. įrengtas ge­ ras fizikos mokymo metodikos kabinetas, veikia mokomoji kino laboratorija. Studentai mokosi spręsti uždavinius ESM, jiems jau sudaroma galimybė išmokti savarankiškai dirbti su mikro ESM technika. Nuolatinis fakul­ teto dėstytojų dėmesys pedago­ ginio profilio studentams davė akivaizdžių rezultatų: nemaža dalis studentų noriai renkasi pe­ dagogo kelią. „

Laukiame gabių jaunuoliui Prof. dr. Liudvikas KIMTYS Bendrosios fizikos ir spektroskopijos katedros vedėjas

ilu h

i

Augalų .d! tanikos nu vybės rei kiną auga si, daugini 4 organini i mineralinė energijos ieško prie valdyti, i kelti, deri Todėl s’« net žai spe< a sus šių su auj ventai dirt arba garny Blofiz! a cesus, k ui molekulėse nėse sis a nę jų priį materijos rinę ir fu

KELIAS Į MEDI!

s I

iol<

Vis rui tac

5 psl.

1.02-OS

Gamtos fakultetas

BIOLOGIJA kekšių kvybę, Ludėji-

k inūr Ls jos jyvūnų furJcci-

ii ryĮioiogiL-vvbės plikas, salima nauk

to

E

tos

locijos

įtudeno probotaiogiją uogaus jiocher 10 treudrntų a.

id entai endjos tnių ir niųguprofohąfiojoginio ir spėttykio­

Nea-

zooai bo­ ki gy!. Aiš4 ir ykalta.

je t;sus, ręstais

nemasusijuA.bsol-

s prelimerų ioiogi-

Biofizikos specializacijos studen­ tai išklauso tokius specialius kur­ sus: ląstelių biofiziką, membranų biofiziką, molekulinę biofiziką, bickibemetiką, mikroeiektroninę techniką ir kt. Baigę absol­ ventai daugiausia dirba mokslotiriamąjį darbą.

Botanika tiria augalų sandarą ir formas, klasifikaciją, augalų bendrijų ryšius su dirvožemiu ir jų pasiskirstymą planetoje bei įvairias augalų ligas. Botanikos specializacijos studentai išklauso algologijos ir hidrologijos, fitocenologijos, fitopatologijos, mikrologijos, dekoratyvinės sodi­ ninkystės ir kitas disciplinas.

Absolventai daugiausia dirba mo­ kymo arba mokslinėse įstaigose.

Genetika — biologijos mokslų šaka, tirianti organizmų paveldi­ mumą ir kintamumą, jų dėsnin-

gurnus, genetinę organizmų deterzninaciją. Kuria metodus, ku­ riais būtų galima kryptingai val­ dyti žmogui naudingų organizmų formų paveldimumą ir paveldimą kintamumą. Genetikos speciali­ zacijos studentai išklauso nema­ ža specialių genetinių ir selekci­ nių disciplinų: mikroorganizmų genetiką, citogenetiką, izofer­ mentų genetiką, populiacijų ir ekologinę genetiką, dekoratyvi­ nių augalų selekciją ir kt. Ab­ solventai, baigę genetikos spe­ cializaciją daugiausia dirba mokslo-tyrimo įstaigose.

nės veiklos procesus ir ryšius su abiotine aplinka. Zoologijos spe­ cializacijos studentams skaitomi specialūs kursai apie žinduolius, paukščius, roplius, varliagyvius, jų ekologiją, etiologiją Ir apsau­ gą. Absolventai baigę zoologijos specializaciją dirba įvairiose liaudies ūkio šakose.

1988 metais bus priimama į gamybinio profilio augalų fizio­ logijos, biofizikos, genetikos, ichtiologijos-hidrologijos ir mik­ robiologijos specializacijas.

Doc. V. RASKAUSKAS

Mūsų planeta savo sandara nevienalytė. Ją sudaro daugybė gamtinių geosferų, kompleksų Ir ekosistemų, kurias Jungia labai jautrūs sąveikos ryšiai. Tuo pa­ čiu metu joje vyksta įvairūs procesai, kuriantys gamtos tur­ tus ir formuojantys jos groži.

Pažinti visa tai ir parengti mokslinius pagrindus raciona­ liam gamtos išteklių naudoji­ mu] pavesta gamtininkams.

Gamtininkų uždavinys — rūpin­ tis, kad žmogaus ūklnės-lnžinerinės veiklos padariniai nepa­ žeistų supančios gamtinės aplin­ kos gyvybės centrų, jos turtai būtų racionaliai naudojami Ir tarnautų liaudies gerovės kėli­ mui. Gamtininkai privalo užtik­ rinti. kad busimosios žmonijos kartos taip pat galėtų džiaugtis nesužalotos gamtos grožiu, nau­ dotis los gėrybėmis.

Vilniaus universitetas turi se­ nas gamtos studijų tradicijas.

Jau 1579 m. įkurtame filosofijos fakultete buvo skaitomos gam­ tamokslinės disciplinos. Nuo- tų laikų iki šių dienų Universite­ tas sukaupė didžiulę gyvosios ir negyvosios gamtos studijų patirti ir sukūrė turtingą moky-

Ichtlologlja-hldrologlja — bio­ logijos mokslų šakos, tiriančios žuvų ir kitų vandens gyvūnų sandarą, vystymąsi, gyvenseną, sistematiką, paplitimą, ekologiją, evoliuciją, jų ryšį su aplinka, medžiagų ir energijos apytakos procesus, vykstančius tarp orga­ nizmų ir aplinkas, bei jų biolo­ ginį produktyvumą. Absolventai, baigę ichtiologijos-hidrologijos specializaciją daugiausia dirba vininkystės įmonėse bei mokslo — tyrimo įstaigose.

Mikrobiologija tiria mikroor­ ganizmų morfologiją, fiziologiją, biochemiją, sistematiką, geneti­ ką, ekologiją, paplitimą ir jų praktinę reikšmę. Tai labai plati mokslų šaka, apimanti pramoni­ nę, sanitarinę, medicininę, bak­ teriologinę ir kitas mikroorga­ nizmų grupes. Baigę mikrobiolo­ gijos specializaciją absolventai dirba įvairiose liaudies ūkio ga­ mybinėse ir mokslinėse įstaigose.

Zoologija tiria gyvūnų siste­ matiką, sandarą ir formas, dau­ ginimąsi, augimą ir vystymąsi, pasiskirstymą Žemėje, gyvybi-

Jeigu norite studijuoti medici­ nų — kelias j jų atviras, tačiau sunkus. Medicinos studijos rei­ kalauja labai geros sveikatos, žinių, atminties, pasišventimo pasirinktai profesijai ir sugebėji­ mo užjausti sergantį. Mediko darbas sunkus ir atsakingas, nes gydytojo rankose brangiausias turtas — gyvybė. Vienintelė gy­ dytojo klaida gali nulemti žmo­ gaus gyvenimų. ( medikus nu­ kreiptas visuomenės dėmesys, to­ dėl mediko gyvenimas turi būti pavyzdys disciplinos ir sveiko Judraus gyvenimo būdo. Rūkan­ tys ir mėgstantys taurelę, — me­ dicinoje nereikalingi.

Medicinos fakultete yra 3 spe­ cialybės, — tai gydomoji medi­ cina, pediatrija ir sanitarlja-higlena-epidemlologlj a.

Visose trijose specialybėse pir­ muose kursuose studijuojamos te­ orinės disciplinos: chemija, bio­ logija, fizika, fiziologija, bioche­ mija ir t. t., t. y. disciplinos, be

Geografija — senas ir amžinai jaunas mokslas šiandien daugiau­ siai sprendžia gamtinės aplinkos racionalaus naudojimo ir apsau­ gos klausimus. Tai ir mūsų nera­ maus laikmečio „užsakymas", ir geografijos „pašaukimas": nuo seno tirianti medžiagų ir energi­ jos migraciją įvairiuose landšaf­ tuose, kokybinius ir kiekybinius ryšius, siejančius gamtinių komp­ leksų elementus, ji yra bene daugiausiai ekologizuota mokslo šaka, sėkmingai integruojanti ži­ nias ir iš kitų mokslo sričių, Kita vertus, geografijos tyrimų objek­ tas yra daugialypis, šakotas, ir išties naujų, reikšmingų rezulta­ tų galima pasiekti tik palyginti siauroje srityje, Šios dvi šiuolai­ kinės tendencijos — mokslo ii-

mo materialinę-techninę bazę.

Ypač j| Išaugo Tarybų valdžios matais.

Gamtininkų kadrai liaudies ūkiui ruošiami gamtos mokšlų fakultete — tai aukštos kvalifi­ kacijos biologai, geologai ir geografai. Mokslas trunka 5 me­ tus Fakultete dirba daug žymių mokslininkų gamtininkų, kurių mokslo darbai gerai žinomi mū­ sų šalyje ir užsienyje. Studen­ tams paskaitas skaito 17 profe­ sorių per 50 docentų ir mokslo kandidatų Mokymo procese taip pat dalyvauja didelis bū­ rys mokslinių bendradarbių ir Inžinierių. Mokymo procesą or­ ganizuoja 8 katedros ir daugelis moksllnių-tirlamųjų ir mokomų­ jų laboratorijų, kurios aprūpiętos modernia šiuolaikine apara­ tūra. Esamų laboratorijų įrengi­ mai (galina dėstytojus ir studen­ tus jslskvertatl t ląstelės Baslaptls, žymėtųjų atomų pagala stebėti augaluose Ir kituose gyvuose objektuose vykstančių fiziologinių procesų eigą, re­ miantis geofiziniais metodais, fotografuoti Žemės plutos san­ darą Ir turtus, modeliuoti gam­ toje vykstančius procesus, relš-

s!

L

r «3L

Pirmakursiai geologai terminalų klasėje.

Geologija — mokslas apie žemę, jos kilmę, raidų, gelmių sandarų, vykstančius joje geologinius procesus, apie naudingų­ jų iškasenų susidarymų Ir pasis­ kirstymų gelmėse. Šiuo metu ge­ ologija jungia keletu savarankiš­ kų specialybių. Iš kurių paminėti­ nos hidrogeologija ir inžinerinė geologija, geonuofrauka ir nau­ dingųjų iškasenų paieškos ir žvalgyba. Šiuo metu Vilniaus universitete pagal respublikos liaudies ūkio

poreikius ruošiami dviejų spe­ cializacijų geologai: inžinerinės geologijos-hidrogeologijos ir geonuotraukos bei naudingų iška­ senų telkinių paieškų specialis­ tai.

Hidrogeologo darbas — tirti požeminius vandenis, jų dinami­ kų, vandeningų horizontų susida­ rymų, jų pasiskirstymų žemės gelmėse, atsargas, rūpintis van­ dens kokybe Ir apsauga nuo už­ teršimo. Nuo požeminių vandenų pasiskirstymo priklauso pavir­

GEOGRAFIJA nių integracija ir specializacija atsispindi abiejų gamtos mokslų fakulteto geografinių katedrų (bendrosios geografijos ir karto­ grafijos bei hidrologijos ir kli­ matologijos) verkioje.

Nuo 1987-ųjų metų 25 studentų grupė skiriama į dvi dalis — pe­ dagoginę ir gamybinę, o pasta­ roji dar specializuojama. Bend­ rosios geografijos ir kartografijos katedra specializuoja studentus gamtos išteklių racionalaus nau­ dojimo ir aplinkos apsaugos sri­ tyje, o hidrologijos ir klimatolo­ gijos katedra — hidrometeorolo-

klnlus Ir kt. Daug eksperimentų vykdoma pasitelkiant kompiu­ terius ir ESM. Ruošiant specia­ listus, svarbų vaidmenį atlieka turtingi fakulteto katedrų pa­ leontologijos, mineralogijos, pet­ rografijos. zoologijos mokomie­ ji muziejai ir auųalų herbaru, pradėti rinkti dar prieš 200 me­ tųBaigusieji gamtos mokslų fa­ kultetą dirba (vairiose liaudies ūkio šakose. Kryptingas ir spar­ tus pramonės, mokslo, kultūros Ir švietimo vystymasis tapo be­ velk neįmanomas be gilaus Ir visapusiško gamtos, supančios biosferos aplinkos pažinimo. To­ dėl gamtininkų kadrai labai rei­ kalingi liaudies ūkiui.

Stojantieji j gar..' remtos — maksiu stipfakultetą turi būti fiziškai " Ir greitos rūs. aštraus proto ,___ .____ orientacijos. Jiems tenka Ilgą laiką mokytis ir dirbti gamtoje, daug keliauti.

Abiturientus mylinčius gam­ tą, judrų darbą Ir pasiryžusius rūpintis jos apsauga, kviečiame studijuoti gamtos mokslų fakul­ tete.

Gamtos fakulteto dekanas Doc. Rimvydas TARVYDAS

šiaus landšafto grožis, o taip pat miestų, pramoninių objektų ir gyvenviečių aprūpinimas vande­ niu.

Inžinierius geologas dalyvauja visų inžinerinių statinių projekta­ vime ir statyboje. Jis tiria inži­ nerinius geologinius procesus, gruntų fizikines mechanines sa­ vybes, reljefų ir nustato sųlygas, kurių laikantis galima statyti ke­ lius, tiltus, namus ir kitus sudė­ tingus statinius. Visa tai reika­ lauja gero Inžinerinio pasiruoši­ mo. Spręsti minėtus klausimus ruošiasi studentai, besimokantys hidrogeologijos Ir Inžinerinės geologijos specializacijoje.

Geonuotraukos ir naudingųjų iškasenų paieškų specialistai yra plataus profilio geologai. Jie ty­ rinėja išorinius Ir vidinius Žemės rutulio geologinius procesus, jų pasėkoje susidariusius mineralus ir uolienas, palaidotas žemės sluoksniuose geologinėje praei­ tyje, sausumoje ir jūrose gyvenu­ sios gyvūnijos Ir augalijos suak­ menėjusias liekanas, sluoksnių klostymosi dėsningumus, jų susi­ darymo sųlygas, amžių, žemės plutos dabartinius, naujausius ir geologinės praeities judesius, šių judesių poveikyje susidariusias

Medicinos fakultetas šluolaUdnė kurių neįmanoma sudėtlnmedicina besiremianti metodals. gals ligonių tyrimo Kas nemėgsta šių disciplinų, ar­ ba vengia kasdieninio sunkaus darbo, tam geriau rinktis kitų specialybę.

Vyresniuose kursuose studi­ juojantys gydomųjų medicinų ga­ li pasirinkti terapeuto, chirurgo, akušerio-ginekologo, okulisto, ausų-nosles ligų gydytojo bei gydytojo anestezlologo-reanimatologo specialybę.

I pediatrijų kviečiame visus, kurie myli vaikus. Gydytojo pe­ diatro darbas dar sunkesnis, nes gydyti čia reikia ne tik sergan­ tį valkų, bet ir tėvus bei artlmuoslus, kurie labal kremtasi dėl susirgusio valko sveikatos, Kūdikio, valko, paauglio organlzmas labai skiriasi nuo suaugu-

šio, todėl ir būtinos atskiros stu­ dijos vaikų ligų gydytojui.

Sanltarij os-hlgienos-epldemiologljos skyriuje ruošiami profi­ laktinės krypties arba visuome­ nės gydytojai, žymiai lengviau ligai užkirsti kelių, negu po to jų gydyti. Sitai ypač svarbu (gy­ vendinant mūsų šalyje komplek­ sinę programų .,Sveikata vlŠiems 2000-siais metals", kurtą realizuojant šios specialybės gy­ dytojai vaidina svarbų vaidmenį. Šiuolaikinis greitas gyvenimo tempas, vis didėjantis aplinkos užterštumas, kenksmingi fakto­ riai gamyboje ir buityje, mity­ bos pokyčiai tat problemos, ku­ rių studijavimui ir profilaktikai vyresniuose kursuose šios spe­ cialybės studentai skiria daug dėmesio.

Visose specialybėse mokslas

trunka 6 metus. Paskutiniame kurse pasirinkę specialybę stu­ dentai gilina savo žinias dirbda­ mi gydytojals-subordinatorlals.

Higienos specialybėje subordinatūra prasideda paskutinį mokslo metų semestrą. Stos specialybės studentai subordlnatūrą atlieka sanitarljos-epldemlologlįos sto­ tyse. Visų specialybių sufeprdlnatoriams vadovauja prityrę profesoriai bei docentai.

Studijuojant medicinos fakul­ tete po pirmo kurso fakulteto studentai vyksta į darbą studen­ tų statybiniuose būriuose. O bai­ gus keturis kursus gamybinę praktiką geriausi fakulteto stu­ dentai atlieka Vokietijos Demok­ ratinės respublikos Erfurto medi­ cinos akademijoje bei Čekoslo­ vakijos Socialistinės respublikos Prahos Karlo universiteto, Hra-

gijoje. Pedagoginio profilio stu­ dentai j specializacijas neskirsto­ mi, nes jie ir šiaip kryptingai ruošiami — pedagoginiam dar­ bui. Taip bus ir šįmet.

Studijų metais ir gamybinio, ir pedagoginio profilių geografai išklauso daug bendrų ir specia­ lių kursų, gilina savo žinias fa­ kulteto mokomosiose laboratori­ jose, lauko praktikose, gamybi­ nėse organizacijose. Visi jie turi galimybę dirbti mokslo tiriamąjį darbą, pasireikšti studentų mok­ slinėje draugijoje, geografinių katedrų organizuojamose ekspe­ dicijose.

Baigus studijas, geografų pe­ dagogų laukia darbas respubli­ kos mokyklose. Hidrologijos ir klimatologijos katedros speciali­ zuoti hidrometeorologai dirbs vandens ūkio, gamtos apsaugos, mokslo įstaigose, taip pat Lietu­ vos TSR hidrometeorologijos val­ dybos padaliniuose: orų biuruo­ se, hidrometeorologijos stotyse bei observatorijose, laivuose ir kt. Bendrosios geografijos ir kar­ tografijos katedros specializuoti geografai pasklis po žemėtvar­ kos, projektavimo, gamtos ap­ saugos, mokslo įstaigas.

Abi gamtos mokslų fakulteto geografinės katedros šiuo metu yra brandžios geografinių studi­ jų įstaigos, kuriose sukaupta ne­ maža patirtis, yra gera materia­ linė bazė, veikia kartografijos laboratorija, rengianti Lietuvos atlasą, ir inžinerinės fotogrametrijos laboratorija.

Prof. dr. C. KUDABA Bendrosios geografijos ir kartografijos katedros vedėjas Doc. K. KILKUS Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas struktūrines formai. Šie specia­ listai aiškina regioninės geologi­ jos, tarp jų ir Pabaltijo bei Lie­ tuvos regiono geologinius klau­ simus, jų naudingųjų iškasenų susidarymą sudėtį, paplitimą slū­ gsojimą, atsargas Ir panaudojimą.

Studentai dirba gerai (rengto­ se laboratorijose, turtinguose mineralogijos ir paleontologijos muziejuose. Užsiėmimams vado­ vauja patyrę profesoriai ir dės­ tytojai, paskaitas papildo moko­ mosios ir gamybinės praktikos, Mbaltyjyjė, kurios atliekamos Kryme, Karelijoje, Užbaikalėje, Urale, Altajuje ir kituose mūių šalies rajonuose.

Lietuvos geologija yra labai Įvairi Ir Įdomi, los žemės turtai gausūs. Tad mokykimės pažinti savo krašto geologines paslaptis, nes mūsų motina Žemė yra tarsi didžiulė knyga, jos sluoksniai yra nuostabūs puslapiai. Išmoki­ me skaityti šią vienintelę ir ne­ pakartojamą knygą, ji neliks sko­ linga — atskleis geologinių Įdo­ mybių pasaulį.

Prof., dr.

Juozas PASKEVICIUS

E. prof. p., d r.

Algirdas JURGAITIS

dec-Kralovo fakultete.

Be to, medicinos fakulteto stu­ dentai gali dalyvauti Universite­ to centrinių kolektyvų bei fakul­ teto meno saviveiklos būreliuose arba užsiiminėti patinkančia spor­ to šaka.

Užbaigus šešerių metų studijas ir gavus diplomų gydomosios ir pediarljos specialybės studentai dar vienerius metus dirba inter­ natūroje (pagal specialybę) vie­ noje iš Internatūros bazių ir tik po to suteikiama teisė savaran­ kiškai gydyti ligonius.

Jeigu galutinai neapsisprendė­ te, ar pasirinkti mediciną, pata­ riu neskubėti. Padirbėkite po vi­ durinės mokyklos i—2 metus sa­ nitaru gydymo-profilaktikos įstaigose, jeigu po to liks pot­ raukis medicinai — medicinos fakultetas laukia Jūsų.

Medicinos fakulteto prodekanas e. doc. p.

Jeronimas MASKELIŪNAS __________________________

6 Tarybinis studentas

Istorijos fakultetas

NORINTIEMS STUDIJUOTI ISTORIJĄ Šiandien visi domisi įvykių eiga tarptautinėje arenoje, nori suprasti jų priežastis Ir motyvus, įvairių valstybių politiką. Neat­ sitiktinai pastaraisiais metais daug kas veržiasi studijuoti is­ toriją, siekdami giliau išsiaiškin­ ti sudėtingus visuomenės vysty­ mosi procesus, mūsų šalies ir ki­ tų šalių praeitį Ir dabartinę vi­ daus bei užsienio politiką.

Iš anksto noriu Įspėti, kad stu­ dijų Universitete metu studentai istorikai turi daug Ir atsidėję dirbti, daug perskaityti.

Nepa­ mirškime: baigusiems Universi­ tetą bus sutelkta Istoriko, istori­ jos ir visuomenės mokslų dėsty­ tojo kvalifikacija, daugeliui teks dirbti istorijos mokytojais.

Tie iš jūsų, kurie nepabūgs sunkaus darbo ir sėkmingai Iš­ laikys stojamuosius egzaminus j Istorijos specialybę, plačiau stu­ dijuos archeologijos ir etnogra­ fijos pagrindus, paleografiją, is­

PSICHOLOGIJA Žmogus — svarbiausias mū3ų visuomenės turtas, todėl sparti­ nant socialinį ir ekonominį ša­ lies vystymą, žengiant į nau­ ją tarybinės visuomenės vysty­ mesi pakopą, ypač didelė reikš­ mė teikiama žmogiškajam fakto­ riui. Tačiau, norint sėkmingai spręsti su šiuo faktoriumi susiju­ sias problemas, reikia gerai ži­ noti žmogaus psichikos dėsnin­ gumus ir fenomenus, mokėti orientuotis be galo sudėtingame žmogaus vidinio pasaulio „žemė­ lapyje", kuriame dar be galo daug „baltų dėmių". Visa tai ir dar daug ką kitą turi mokėti ir sugebėti psichologas. Todėl psi­ chologijos specialybė tampa vis re kalingesnė ir aktualesnė.

Psichologui tenka spręsti įvai­ riausias žmogaus gyvenimo pro­ blemas: asmeniniai sunkumai,

nesutarimai šeimoje, profesijos pasirinkimas, adaptacija kolek­ tyve, darbo sąlygų gerinimas, vaiko asmenybės vystymasis, su­ trikusio asmenybės elgesio ko­ rekcija ir t. t.

Iš daugelio psichologijos mok­ slo šakų, mūsų Universiteto stu­ dentai gali pasirinkti socialinės, pedagoginės ir inžinerinės psi­ chologijos specializacijas.

Psi­ chologu gali tapti ne kiekvie­ nas. nes ši specialybė iškelia ne­ mažai reikalavimų asmenybei.

V.sų urmą psichologas turi pa­ žinti savo asmenybės trūkumus, gerbti kitus žmones: jo profesi­ niam bendravimui ypač svarbu mandagumas, tolerancija, huma­ nizmo principų laikymasis. Pa­ geidautina, kad žmogus, pasirin­ kęs psichologijos specialybę, ne­ turėtų didelių fizinių defektų,

BŪTI ŽURNALISTU Pokalbis su radijo ir televizi­ jos žurnalistikos katedros vedė­ ju docentu Laimonu TAPINU. KLAUSIMAS: Kokios charakte­ rio savybės ir sugebėjimai būtini žumalistuil ATSAKYMAS: Asmenybes ga­ li ugdyti tik asmenybės, tad ir žurnalistui, siekiančiam daryti skaitytojams poveikį, keliami di­ deli reikalavimai. Jis turi būti smalsus, domėtis daug kuo — ir politika, ir kultūra, ir liaudies ūkiu, ir atskiro žmogaus rūpes­ čiais. Jaunuolis, svajojantis apie žurnalistiką, turi būti apsiskaitęs gerokai daugiau už savo bendra­ amžius, jam būtų privalu mokėti analizuoti ir vertinti gyvenimo reiškinius. Žurnalistui reikia su­ gebėti lengvai bendrauti, suartė­ ti su nepažįstamais žmonėmis, na, ir žinoma, mokėti orginaliai reikšti savo mintis ant popie­ riaus. Tad prieš nešdami doku­ mentus j žurnalistiką, pagalvo­ kit ne tik apie tai, ar jums pa­ tinka žurnalistika, bet, pirmiau­ sia, ar jūs tinkate jai.

KLAUSIMAS: Nors kūrybinis konkursas vykdomas nebe pir­ mi metai, jis vis dar kelia abitu­ rientams didelį nerimą. Ne vieną gal net visai atbaido nuo šios specialybės. Kam reikalingas tas kūrybinis konkursas ir kaip jam ruoštis!

ATSAKYMAS: Žurnalistika yra kūrybinė profesija, tad čia stu­ dijuojant norėtume matyti žmo­ nes, ne tik sugebančius penketui išmokti mokyklos vadovėlius, bet, visų pirma, turinčius ryškių duomenų žurnalisto darbui. Juos išaiškinti ir padeda kūrybinis konkursas. Jis neturėtų nieko bauginti, nes šis, tik iš pirmo žvilgsnio grėsmingas barjeras, iš tiesų padeda gabiam jaunam žmogui lengviau įstoti į Univer­ sitetą. Kūrybinis konkursas susi­ deda iš trijų turų. Pirmojo, metu peržiūrimi abituriento darbai, iš­ spausdinti laikraščiuose ir žurna­ luose, transliuoti per radiją ir televiziją. Kiek jų turi būti? Kuo

daugiau... instrukcijos jų skai­ čiaus nenusako, tik pabrėžiama, kad jų turi būti bent „keli".

Antrojo turo metu rašomas rašto darbas, kuriam specialiai ruoštis, matyt, nereikia. Komisija laukia iš- abiturientų orginalaus mąsty­ mo, gražios kalbos.

Ir trečias turas — pokalbis apie gyveni! mą... Jis turi parodyti, ar abitu­ rientas yra apsiskaitęs, moka analizuoti, vertinti, ar turi savo nuomonę. Na, o plačiau apie kūrybinį konkursą turėtų paaiš­ kinti programa, kurią tikimės iš­ leisti iki stojamųjų egzaminų.

KLAUSIMAS: Ar sunku, įdomu studijuoti žurnalistiką!

ar

ATSAKYMAS: Manyčiau, kad ir viena, ir kitą... Daug dėme­ sio čia skiriama visuomenės mokslams, psichologijai, sociolo­ gijai, etikai, estetikai. Daug va­ landų numatyta kalbos ir litera­ tūros studijoms, nes humanitari­ nis paruošimas, mūsų nuomone, yra itin svarbus. Ir pagaliau — didžiąją dalį sudarys žurnalisti­ kos teorijos, praktikos, istorijos studijos, kurių metu teks ne tik klausyti paskaitas ar ruoštis se­ minarams, bet ir daug rašyti, rengti fotoparodas, radijo ir te­ levizijos laidas. Vasaros po pir­ mo, antro ir trečio kurso (taip pat penkto kurso ruduo) bus „parduotos" žurnalistiniam dar­ bui, atliekant praktikas redakci­ jose bei Televizijos ir radijo ko­ mitete.

KLAUSIMAS: Ar į pirmą kursą vėl priimsit su tiksliniais siunti­ mais!

ATSAKYMAS: Taip. Kaip ir pernai 10 vietų bus rezervuoja­ ma abiturientams su tiksliniais nukreipimais, kuriems bus leng­ viau įstoti, bet kurie, baigę Uni­ versitetą, turės grįžti j juos pa­ siuntusias rajonų laikraščių re­ dakcijas, kurios su savo kandi­ datais supažindina „Periodikas" susivienijimo vadovybę, kadan­ gi galios tik šios organizacijos nukreipimai.

nes tai trukdo užmegzti kontak­ tą su interesantu.

Psichcicgijoje naudojami me­ todai labai specifiniai, nes šio mokslo objektas yra tik iš da­ lies prieinamas betarpiškam ste­ bėjimui. Tyrimai atliekami tes­ tų. anketų, apklausos lapų pa­ galba, naudojami pokalbio, ste­ bėjimo rezultatai. Šiais tyrimo metodais gautų rezultatų tvarky­ mas rekalauja nemažai „juodo" darbo. Todėl psichologas turi bū­ ti tam pasiruošęs.

Psichologinių tyrimų duome­ nims sutvarkyti naudojami įvai­ rūs matematiniai metodai, sudėt ringą elektroninė skaičiavimo technika. Tad psichologai moko­ si statistinių metodų, aukštosios matematikes, tikimybių teorijos, programavimo.

Būsimiejį psichologai studijuo­ ja šias specialybės disciplinas: bendrąją psichologiją, pedagogi­ nę psichologiją, amžiaus tarpsnių psichologiją, socialinę psicholo­ giją, patcipsichclogiją ir t. t., be to, jiems išdėstomi platūs vi­ suomenės bei gamtos mokslų .tursai. Studentai mokosi atlikti savarankiškus eksperimentus ir tyrimus, rinkti duomenis apie žmogaus psichikos procesus, bū­ senas, asmenybės savybes. Šių tyrimų rezultatus studentai api­ bendrina rašydami kursinius dar­ bus, ruošdami mokslinius prane­ šimus.

Psichologai dirba gamyklų ir Įmonių darbo mokslinio organi7avmo skyriuose, mokslo-tyrimo institutuose, prafes'nio orientavimo kabinetuose, medici­ nos įstaigose, šeimos konsultavi­ mo kabinetuose.

D. GĖGŽNIENE VU studentų konsultavimo ir profesinės informacijos kabineto vyr. laborantė

torinę geografiją, pirmykštės vi­ suomenės istoriją, senovės Ir vi­ durinių amžių Istoriją, TSRS is­ toriją, Azijos ir Afrikos šalių Istoriją, Europos ir Amerikos ša­ lių naujųjų ir naujauslųęų laikų istoriją.

Be to, teks studijuoti pedago­ giką, psichologiją, istorijos dės­ tymo metodiką, logiką, tarybinės teisės pagrindus, užsienio kalbas.

Kaip ir visiems Universiteto stu­ dentams, istorikams dėstomos taip pat visuomenės mokslų dis­ ciplinos.

Stojantieji j istorijos specialy­ bę Iš karto pareiškime pažymi, ar nori pedagoginio pry'lllo (TSRS istorija, LTSR istorija, visuotinė Istorija), ar gamybinio profilio (muzlejlnlnkystė, archy­ vistika, ekskursijų vadovai) spe­ cializacijos. Jau pirmojo kurso pradžioje jie paskirstomi šiomis specializacijomis ir greta pagrin­ dinių disciplinų klauso taip pat

atitinkamus speckursus, rašo kur­ sinius darbus.

Nuo pat pirmojo kurso visi Istorijos specialybės studentai mokymo procese atlieka neper­ traukiamą mokomąją praktiką pa­ gal savo specializaciją (pedagogi­ nio profilio studentai atlieka ją mokykloje). Visi studentai atlie­ ka taip pat archeologinę arba et­ nografinę mokomąją praktiką, archyvinę, muziejinę, pedagoginę ir kitas praktikas.

Baigę studijas, sėkmingai ap­ gynę diplominius darbus ir išlai­ kę valstybinius egzaminas, vieni istorijos specialybės studentai nukreipiami dirbti j bendrojo la­ vinimo mokyklas, kiti — Į ar­ chyvus, muziejus, turizmo Ir eks­ kursijų biurus, kitas Įstaigas bei žinybas.

Prof. Robertas ŽIUGŽDA Visuotinės istorijos katedros vedėjas

BIBLIOTEKININKYSTE IR BIBLIOGRAFIJA Mokslo Ir technikos revoliuci­ jos sąlygomis kiekvienais me­ tais išspausdinama per 700 tūks­ tančių mokslo ir tiriamųjų darbų ataskaitų, išleidžiama per 100 tūkstančių mokslinių žurnalų, pa­ rašoma 250 tūkstančių disertaci­ jų, mokslinių apžvalgų. Kas tris keturias minutes pasaulyje pada­ romas išradimas ar atradimas.

Bibliotekose gausėja leidinių.

Todėl milijonai knygų guli len­ tynose. jų nepaliečia žmogaus ranka. Jei tikėsim japonų prog­ nozėmis, tai ateinančiame amžiu­ je liks tik dvi problemos: gam­ tos apsaugos ir informacijos pa­ ieškos bei panaudojimo. Vadi­ nasi bibliotekininkystės ir infoą matikos specialistų poreikis di­ dės nes jie tvarko visus gau­ sius informacijos fondus, padeda rasti ir pateikti reikalingą spren­ džiant įvairius klausimus medžia­ gą. Specialybė iš grynai humani­ tarinės palaipsniui taps humanitarine-technine. Tad jau šiandien būtina ruošti tokio profilio spe­ cialistus.

Aukštos kvalifikacijos bibliotekininkų-bibliografų ruošimo pla­ nuose numatytos bendramoksli­ nės disciplinos, bibliotekininkyslės-bibliografijos ir informatikos kursai. Juose giliai analizuojami informaciniai fondai, bibliotekų darbo organizacija, ekonomika, valdymas; skaitymo problemos; bibliografinės veiklos organiza­ cija bei metodika; įvairios infor­ macijos paieškos sistemos.

Ypač didelę reikšmę dabarti­ niu persitvarkymo etapu turi in­ formacinės ir bibliotekinės veik­

los automatizavimo problemos, nes jų sprendimas leidžia žymiai padidinti protinės veiklos efek­ tyvumą. Todėl mokymo planuo :e nemažai dėmesio skiriama programavimui ir elektroninių skaičiavimo mašinų taikymui bib­ liotekų darbe, informacinių bib­ liotekinių procesų mechanizavimo ir automatizavimo klausi­ mams, sistemų projektavimui, te­ orinėms informatikos proble­ moms. Siekiama, kad baigęs Universitetą specialistas galėtų sukurti tokias automatizuotas in­ formacijos paieškos sistemas (AIPS), kurios leistų ne tik iš­ rinkti iš informacinės bazės me­ džiagą, apie kurią abonentas žinojo, bet ir rasti tokius duo­ menis, apie kuriuos specialistas nežinojo, bei pateikti jam įvai­ rias apibendrintas pažymas, ana­ lizes. Tokios sistemos kuriamos pasitelkiant skaičiavimo techni­ kos, televizijos, ryšių technikos priemones, taikant matematikos pasiekimus bei metodus.

Mokymosi laikotarpiu studen­ tas gali specializuotis grožinės ir mokslo- literatūros, vaikų ir jaunimo literatūros bei moksli­ nės techninės literatūros biblio­ tekininkystės ir bibliografijos sri­ tyje.

Baigę mūsų specialybę studen­ tai sėkmingai dirba bibliotekose, informacinėse jstaigose, mokyk­ lose.

Prof. Romualdas BRONIUKAITIS Mokslinės Informacijos katedros vedėjas

Filologijos fakultetas Mūsų fakultetas — vienas iš pačių jauniausių. Jis įsisteigė tik 1968 m., padalijus ankstesnį isto­ rijos ir filologijos fakultetą.

Svarbiausios fakulteto specia­ lybės ir katedros išsikristalizavo jau prieš 1968 metus. Tai lietu­ vių kalbos ir literatūros specia­ lybė, kuria tiesiogiai rūpinasi trys katedros: lietuvių kalbos (vedėjas — prof. dr. Z. Zinkevi­ čius], lietuvių literatūros (vedė­ jas — prof. dr. V. Areška), bal­ tų filologijos (vedėjas — akade­ mikas prof. dr. V. Mažiulis), ru­ sų kalbos ir literatūros specialy­ bė, globojama lusų kalbos (ve­ dėja — prof. L. Sudavičienė) ir rusų literatūros (vedėja — prof. dr. E. Cervinskienė) katedrų. Už­ sienio kalbų (arba romanų-ger­ manų filologijos) specialybė sky­ la j tris siauresnes: anglų kalbos ir literatūros, priklausančią anglų filologijos katedrai (vedėjas — prof. dr. A. Steponavičius), vo­ kiečių kalbos ir literatūros (va­ dinamųjų germanistų), susijusių su vokiečių filologijos katedra (vedėjas — doc. S. Lapinskas), pa­ galiau — prancūzų kalbos ir II-

leratūros (vedėja — doc. N. Telberienė). Dalis lietuvių kalbos ir literatūros studentų intensyviau specializuojasi klasikinės filologi­ jos srityje — sistemingai studi­ juoja lotynų ir senovės graikų kalbas, antikinę literatūrą. Šių studentų didžiausi kuratoriai — klasikinės filologijos katedros nariai (vedėja — doc. E. Ulčinai­ tė), dėstantys lotynų kalbą bei antikinę literatūrą ir kilų specia­ lybių studentams. Su visomis fa­ kulteto ir net Universiteto spe­ cialybėmis susijęs užsienio lite­ ratūros (vedėja — doc. G. Bau­ žytė), vokiečių kalbos (vedėjas — doc. J. Kilius) Ir dviejų anglų kalbos katedrų (vedėjai — doc.

O. Armalytė ir prof. dr. L. Va­ leika) darbas. Palyginti savaran­ kiški fakulteto padaliniai yra Eks­ perimentinės fonetikos laborato­ rija ir Audiovizualinis centras.

Didelio entuziasto vyr. dėst. A. Kentros vadovaujamas. Audiovi­ zualinis centras Išgarsėjo toli už respublikos ribų — susilaukė są­ junginio pripažinimo.

Iš viso filologijos fakultete da­ bar mokosi maždaug 1650 stu­

dentų: dieniniame skyriuje apie 1000, likusieji — neakivaizdinia­ me ir vakariniame.

Dieniniame skyriuje yra visos fakulteto spe­ cialybės, neakivaizdiniame — li­ tuanistų ir rusisių, vakariniame — tik germanistų.

Svarbiausias mūsų studentų darbas, kaip ir visur kitur, — studijos. Joms teks daugiausia atiduoti jėgų, valios ir susikaupi­ mo. Studijavimas — tai ne vien stropus mokymasis, bet pirmiau­ sia savarankiškas darbas. Profe­ soriai ir dėstytojai jums tik paro­ dys kelius į mokslo tiesą — ei­ ti jais turėsite patys. Nebus čia tokios mokykloje Įprastos kas­ dieninės globos, o ir daugelio tėvai bus likę tolL.. Taigi turė­ site įprasti dirbti patys — tikra to žodžio prasme rengtis gyven­ ti savarankiškų asmenybių gyve­ nimą. Žinoma, su tam tikra kont­ role susidursite ir čia: seminarai, pratybos, kontrolinės sesijos, eg­ zaminai, kursiniai darbai... Ir akademine drausme (užsiėmimų lankymu) rūpinsis ne tik seniū­ nai, bet ir komjaunimo organiza­ cija, katedros, dekanatas. Ir už

Teisės fakultetas

TEISĖ-PERSITVARKYMO LAIKOTARPIU Persitvarkymas susijęs su vi­ somis visuomeninio gyvenimo sritimis. Jo svarbiausios kryp­ tys yra Šalies socialinio-ekono­ minio vystymo spartinimas, vie­ šumo ir demokratijos putoji­ mas. kūrybinio aktyvumo vysty­ mas, piliečių teisių Ir laisvių ap­ sauga. socialinio teisingumo įgy­ vendinimas. Suprantama, kad tai neišvengiamai susiję su Įvai­ rių susikaupusių negatyvių reiš­ kinių šalinimu. Visi šie procesai neatsiejami nuo socialinio teisė­ tumo ir teisėtvarkos stiprinimo, o tai galima pasiekti tik toliau tobulinant tarybinius [statymus bei Jų taikymo .praktiką.

Reikia pasakyti, kad tai pada­ ryti nėra paprasta. Savo laiku valdymas, kurio pagrindą suda­ rė administraciniai metodai, gimdė teisinių aktų leidimo la­ viną. Vien šiuo metu šalyje ga­ lioja per 30 tūkst. normatyvinių aktų, kuriuos yra priėmę TSRS aukščiausieji valdžias ir valdy­ mo organai, O kur dar norma­

tyviniai aktai, kuriuos priėmė sąjunginės ministerijos, taip pat respublikų valdžios ir valdymo organai, įvairios žinybos. Nega­ lima pamiršti ir vietinių Liau­ dies deputatų tarybų bei |ų vykdomųjų komitetų priimtų normatyvinių aktų.

Todėl ben­ dras galiojančių normatyvinių aktų skaičius dabar skaičiuoja­ mas keliais šimtais tūkstančių.

Tenka pažymėti, kad didesnė jų dalis lietė liaudies ūk[. Naujos ūk'nlnkavlmo sąlygos aiškiai nebetelpa [ senus teisinio regu­ liavimo rėmus. Todėl pradėtas darbas ir toliau bus aktyviai dirbamas naikinant aktus, kurie trukdo šiam procesui.

Tačiau naivu būtų manyti, kad apskri­ tai šiuolaikinė socialistinė val­ stybė gali tinkamai organizuoti ūkinę, kultūrinę, socialinę ir kt. veiklos sritis be reikiamos nor­ matyvinės bazės. Dabar kelia­ mas pagrindinis uždavinys — tobulinti teisės normų kokybę, Jų efektyvumą, mokslini pagrįs­

tumą. priartinti Jas prie gyveni­ mo poreikių. Šiuo pagrindu tu­ ri būti sukurtas efektyvus normatyvinis-teislnis mechanizmas.

Viena Iš socialinio gyvenimo sričių, | kurią ypač gyvai rea­ guoja visuomenės nariai yra ių teisių ir laisvių užtikrinimas, kova su neretai pasitaikančiais teisės pažeidimais. Būtina pasa­ kyti. kad ir čia susiformavo tam tikri stereotipai, kurie truk­ do tinkamai spręsti kovos su antivisuomeniniais reiškiniais klausimus. Čia visų pirma aiš. klai reiškėsi pagrindinė tenden­ cija — reaguoti j moralinio kli­ mato blogėjimą, nusikalstamumo augimą didinant teisės normų represyvlnę gailą. Vlsuomeninėie nuomonėje susiformavo IsltlJnlmas kad kova su nusikals­ tamumu priklauso tik nuo įsta­ tymų. Jų griežtumo. Kuo griež­ tesnis įstatymas tuo geriau vi­ suomenei, o griežto įstatymo Iš­ leidimas savaime sulaikys nuo nusikalstamų veiksmų.

Tokiu

būdu tarybiniai baudžlamle|l [statymai tapo vieni Iš griež­ čiausių visame pasaulyje. Retų užsienio valstybių baudžiamieji Įstatymai turi šiuo metu tiek nu­ matytų nusikaltimų, už kuriuos taikoma aukščiausia bausmė — mirties bausmė, klek pavyzdžiui Lietuvos TSR baudžiamas1! ko­ deksas. Laisvės atėmimo taiky­ mas už padarytus nusikaltimus dar neseniai buvo aukštesnis negu pirmuoju Tarybų valdžios gyvavimo dešimtmečiu. Tuo tar­ pu norimo efekto nebuvo. Nusi­ kalstamumas stagnacijos perio­ du augo. Tai verda visų pirma suvokti nusikalstamumo. kaip ypatingo socialinio fenomeno vystymosi raidą nuosekliai pagristi kovos su Juo bei kitais antivisuomeniniais reiškiniais koncepciją, kurioje tinkamai būtų suderintos teisinės, ekono­ minės, socialinės, ideologinės ir kt. priemonės.

Priimti [statymai — socialinės velk'os pagrindas.

Tačiau dau.

geli šios socialinės veiklos re­ zultatų galiausiai nulemia įsta­ tymų taikymo praktika. Kaip ži­ noma. čia dar daug kas apskri­ tai nepadaryta arba padaryta netinkamai. Dar neretai Iki šiol pasitaikydavo, kad priimti [sta­ tymai nebuvo [gyvendinami ar­ ba {gyvendinami iškreipti. Neiš­ vengta ir rimtų [statymų pažei­ dimų teisės taikymo srityje.

Visi (statymų netobulumai ir Jų taikymo praktikos netikslumai turi būti nuosekliai šalinami.

Viešumas ir demokratija turi bū­ ti ne skambūs lozungai, bet kon­ krečios darbo žmonių veiklos pagrindas. Ją visa savo gaila tu­ ri užtikrinti tarybinis [statymas.

Taigi, didžiulis persitvarkymo darbas pradėtas.

Tačiau jam tęsti reikės daug Jaunų, karštų Ir svarbiausia taurių širdžių.

Išvardintas Ir daugel) kitų gerų savybių turinčius Jaunuolius Ir merginas tikimės sutikti tarp teisės fakulteto studentų.

Doc. V. PAVILONIS Baudžiamosios teisės katedros vedėlas

Ekonominės kibernetikos ir finansų fakultetas EKFF rengia plataus profilio ekonomistus, kurie dirba įvairių šakų įmonėse, organizacijose bei centrinėse valdymo įstaigose. Tai didžiausias fakultetas ne tik tarp kitų ekonomikos fakultetų, bet ir visame Universitete.

Fakultete — 5 specialybės: Tad apie kiekvieną atskirai...

EKONOMINĖ KIBERNETIKA Vykstant esminiams pasikeiti­ mams visuomenėje ir ekonomiko­ je, atvirumo ir demokratijos at­ mosferoje ypatingą reikšmę įgau­ na specialisto, vadovo, darbuo­ tojo kompetencija, jo sugebėji­ mas naudotis šiuolaikine skaičia­ vimo technika. Ūkinės reformos eigoje įmo­ nės pradeda vertinti metodus, leidžiančius siekti optimalių veiklos rezultatų, mažinti gamy­ bos sąnaudas, produkcijos savi­ kainą. Štai čia plati dirva pasireikšti ekonominės kibernetikos absol­ ventams. Žinios, gautos studijuo­ jant ekonominę kibernetiką, lei­ džia ne tik sumaniai ir efekty­ viai naudotis įvairiomis skaičiavi­ mo mašinomis (nuo mini ESM iki galingų ES serijos tipo maši­ nų), bet ir pritaikyti praktikoje įgytas ekonomines žinias, spe­ cialius metodus, leidžiančius eko­ nomines problemas pateikti ma­ šinoms suprantama kalba.

Studentas, baigęs ekonominės kibernetikos specialybę, sugebės spręsti sudėtingus ekonomikos klausimus, spręs juos operaty­ viai, atsakingai ir kvalifikuotai, naudodamas pačią sudėtingiausią ir moderniausią techniką.

BUHALTERINĖ APSKAITA IR ŪKINĖS VEIKLOS ANALIZĖ Mūsų respublikoje kvalifikuotų buhalterių-ekonomistų dar nepa­ kanka, todėl vietų skaičius j šią

EKONOMIKA-SUDĖTINGAS DALYKAS specialybę yra didžiausias. Uni­ versitete šios specialybės stu­ dentai gali studijuoti lietuvių ir rusų kalbomis. Nėra nė vienos jmonės, įstaigos ar organizacijos, kuri apsieitų be buhalterio. Bu­ halterio darbas sudėtingas, įvai­ rus, nelengvas, bet įdomus.

Kiekvienoje jmonėje kasdien vyksta šimtai tūkstančių ūkinių operacijų, kurias buhalterija turi registruoti, apskaityti ir anali­ zuoti. Vyriausiasis buhalteris gre­ ta direktoriaus visiškai atsakin­ gas ir už finansines operacijas, atskaitomybę ir pan. Buhalteris iš operacijų registratoriaus vis daugiau virsta aktyviu ūkinių procesų reguliuotoju, kuris ak­ tyviai veikia visą ūkinių darbų eigą, iškelia darbo trūkumus, pa­ deda juos šalinti ir tuo gerina ūkinių organizacijų darbą. Val­ dymo pagrindas yra informacija.

Kaip tik jmonės valdymui dau­ giausia informacijos ir pateikia buhalterija. Dabar buhalteris vie­ toj „juodo“ techninio darbo analizuoja ūkinę veiklą, ieško būdų ir priemonių atskirų jmor nės grandžių darbui pagerinti.

Buhalteris tampa ne tik socialis­ tinės nuosavybės kontrolieriumi, bet ir vienu iš aktyvių jmonės vadovų.

Atsižvelgiant į tai, kad liau­ dies ūkiui buhalterių labai trūks­ ta, buvo nuspręsta jų ruošimo laiką sutrumpinti iki 4 metų. Sis terminas tebegalioja iki šiol. Bu­ halterinės apskaitos specialybės studentai studijuoja beveik visas disciplinas, kurias studijuoja kitų ekonomikos specialybių studentai. Šios specialybės stu­ dentai mokomi naudotis ESM,

ją pritaikyti buhalterinei aps­ kaitai ir sudėtingiems ekonomi­ nės analizės uždaviniams spręs­ ti. J fakultetą dažnai kreipiasi ir didelių įmonių bei susivienijimų vadovai, prašydami paruošti ge­ rą vyriausiąjį buhalterį. Aukštos kvalifikacijos buhalterinės aps­ kaitos specialistai dirba ne tik įvairių liaudies ūkio šakų įmonių, įstaigų, organizacijų bei susivie­ nijimų buhalteriais (vyresniaisiais buhalteriais), bet jie taip pat yra skiriami minėtų organizacijų vyr. ekonomistais (direktoriaus pava­ duotojais), planuotojais ir pan.

Taigi, ekonomisto-buhalterio spe­ cialybė yra plataus pobūdžio ir viena pačių įdomiausių ekono­ mistų specialybių.

STATISTIKA Statistikas — ne siauros šakos specialistas, bet visapusiškas ekonomistas, plačiai įsisavinęs statistikos metodus, kurie taiko­ mi fizikoje, biologijoje, medici­ noje, teisėje ir, be abejo, ekono­ mikoje. Svarbus statistikos dar­ bo baras — apibendrinti surink­ tus duomenis, juos analizuoti ir išryškinti ekonominių reiškinių vystymosi dėsningumus. Tokie duomenys reikalingi partiniams, valstybiniams liaudies ūkio val­ dymo bei planavimo organams.

Ekonominė statistika — tai gana platus savarankiškas mokslas, nagrinėjantis socialinius-ekonominius reiškinius ir procesus.

Liaudies ūkio valdymas neįma­ nomas be tikslios ir visapusiškos ekonominės informacijos. Todėl neatsitiktinai didinamas statisti­ kos įstaigų vaidmuo radikalios ekonominės reformos sąlygomis.

Duomenų apdorojimas vis dau­ giau perducdamas ESM, todėl statistiko dalbas labiau krypsta j analitinę pusę: Šios specialybės absolventai dirba LTSR statistikos komitete ir jo žemutinėse grandyse, Valsty­ biniame plano komitete; mokslotyrimo institutuose, susivieniji­ muose ir kt.

FINANSAI IR KREDITAS Finansai ir kreditas išreiškia sudėtingus ir plačius ekonominius-piniginius santykius su -viso­ mis įmonėmis ir yra nepaprastai svarbūs. Finansininkai ir kreditininkai turi būti geri plataus pro­ filio ekonomistai ir giliai supras­ ti įmonių ir ūkinių organizacijų veiklą. Jie turi bendradarbiauti su kitų sričių specialistais: inži­ nieriais, teisininkais, ir kt. Šios S|oecialybės ekonomistai gerai žino šalies, respublikos, savo miesto ar rajono ūkio, kultūros ir gyventojų gerovės kėlimo perspektyvas. Finansų ir kredito sistemų darbuotojai paruošia Valstybinio biudžeto projektą, gyventojų piniginių pajamų ir iš­ laidų balansus, kasos planus, fi­ nansuoja bei kredituoja jmonės ir organizacijas. Nemažai šios specialybės darbuotojų dirba re­ vizoriais tiek finansų, tiek bankų sistemose, taip pat atskirų mi­ nisterijų atitinkamose tarnybose.

Todėl ši specialybė pagal darbo pobūdį yra daugiau vyriška. Šios specialybės studentus par skutiniame kurse siekiama spe­ cializuoti. Finansų sprecializacijos absolventai įdarbinami miestų ir rajonų finansų skyriuose, valsty­ binio draudimo inspekcijose ir

finansų ministerijoje.

Kreditų specialybės absolventai įdarbina­ mi bankuose ekonomistais ir vyr. ekonomistais. Kai kurie baigę šią specialybę absolventai dirba įmonių, susivienijimų ir ministeri­ jų finansų skyriuose, atlikdami atsakingas finansininkų-ekonomistų pareigas.

EKONOMINĖS INFORMACIJOS MECHANIZUOTO APDOROJIMO ORGANIZAVIMAS Šiuolaikinėmis skaičiavimo ma­ šinomis galima apdoroti daug ekonominės informacijos, tačiau, prieš jas panaudojant, reikia atlik­ ti sudėtingus paruošiamuosius dar­ bus: atrinkti sprendžiamus ESM uždavinius, formalizuoti jų apra­ šymą, sutvarkyti dokumentų for­ mas, sudaryti įvairius sąlyginius pažymėjimus, kodus, paruošti in­ formacijos apdorojimo darbų technologinį procesą. Dar dau­ giau iškyla problemų, kuriant au­ tomatizuotas valdymo sistemas (AVS). Nors AVS dirba įvairūs specialistai: inžinieriai, ekono­ mistai, matematikai, tačiau bene didžiausia darbo dalis tenka šios specialybės darbuotojams, kurie faktiškai yra šios srities techno­ logai. Todėl, kai kas šią specia­ lybę vadina — ekonominės infor­ macijos ir AVS. Baigę šią spe­ cialybę gauna inžinieriaus-ekonomisto kvalifikaciją ir įdarbina­ mi ten, kur yra ESM, kur plėtoja­ mos AVS, mokslo-tyrimo in­ stitutuose. { šią specialybę kvie­ čiami stoti visi, kurie domisi technika, matematika, ekonomi­ ka, kurie nori ne tiek kurti skai­ čiavimo techniką ar vystyti mate­ matikos mokslą, kiek pritaikyti visa tai skaičiavimams.

Tad Jūsų laukia EKFF. doc. J. VIZBARAS EKFF prodekanas

Filologijos fakultetas blogą drausmę niekas ir čia ne­ glostys. Bet vis dėlto čia ne mo­ kykla — ir daug kuo reikės rū­ pintis patiems.

Gražios fakulteto ir viso Uni­ versiteto literatūrinės kūrybos tradicijos, — turbūt ne veltui čia yra mokęsis didysis Adomas Mickevičius! Prieš kelis dešimt­ mečius čia brendo garsių tarybi­ nių lietuvių rašytojų ir poetų — Mykolo Slucklo, Justino Marcin­ kevičiaus, Alfonso Maldonio ta­ lentai, čia savo šviesų kelią pra­ dėjo Algimantas Baltakis, Judita Vaičiūnaitė, Onė Baliukonytė, Sigitas Geda... Kiekvienas „Po­ ezijos pavasaris" pradeda arba baigia skrydį pas mus. Gražia, nors ir nesena tradicija virto „Fi­ lologijos ruduo" — kasmetinė kūrybinių fakulteto (ir ne tik fa­ kulteto) jėgų bei laimėjimų ap­ žiūra, talentingiausių ir kūrybin­ giausių pagerbimas. Į šią šventę visada mielai atsilanko žymių svečių — buvusių studentų.

Fakultete gimė folklorinis (da­ bar Zitos Kelmickaitės vadovau­ jamas) ansamblis, garsėjantis „Ratilio" vardu. Turime profe­

ŠIS TAS APIE FILOLOGIJOS FAKULTETĄ sionalų lygio merginų chorą (va­ dovės — Loreta LevinskaHė ir Rasa Gelgotienė), išradingą kul­ tūros klubą — visų didesnių pramogų bei švenčių organiza­ torių (ypač garsios — imatriku­ liacija, paskutinė paskaita — ve­ dinamoji „Lectio uKima", Mote­ rų dienos minėjimas).

Nemaža mūsiškių gražiai reiškiasi centri­ niuose meno saviveiklos kolek­ tyvuose.

Labai reikšminga Studentų mokslinės draugijos (SMD) veikla (jos mokslinis vadovas — jaunas išradingas docentas B. Stundžia).

SMD vienija mokslinius būrelius, įsteigtus prie kiekvienos kated­ ros. Seniausias ir žymiausias — Lietuvių kalbos ir baltų filologi­ jos būrelis atšventė įspūdingą sukaktį — keturiasdešimtmetį.

Sunku net suminėti jo pasieki­ mus — užtenka pasakyti, kad beveik visi žymieji tarybiniai lie­ tuvių kalbininkai yra buvę šio būrelio nariai: Juozas Aleksan­

dravičius, Jonas Palionis, Zigmas Zinkevičius, Jonas Kazlauskas, Vladas Grinaveckis, Algirdas Sa­ baliauskas, Vincas Urbutis, Vy­ tautas Vitkauskas, Aleksandras Vanagas, Simas Karaliūnas, Aldo­ nas Pupkis, Albertas Rosinas, Evalda Jakaitienė — kur čia vi­ sus prisiminsi! Apskritai mūsų studentų mokslo darbai bevelk kasmet pelno žymius apdovano­ jimus — respublikinės studentų darbų apžiūros medalius bei di­ plomus o lituanistėms R. Venc­ kutei (dabar — docentė), D. Ul­ činaitei ir rusistui S. Temčlnui pavyko laimėti net sąjunginės apžiūros diplomus.

SMD būrelių nariai daug nu­ veikia ir vasarą — per dialektologines ir tautosakines ekspedi­ cijas. Didžiausi entuziastai rugp­ jūčio pradžioje važiuoja į komp­ leksinę Universiteto kraštotyri­ ninkų klubo ekspediciją, kur dirba bei prasmingai links­ minasi ne tik mūsų, bet ir

kitų mokslo įstaigų studentai. Iš tų ekspedicijų studentai grįžta ne tik vežini dideliais liaudies kal­ bos, kultūros bei kūrybos lo­ biais. bet ir Išmcikę naujų liaudies dainų, pamėgę jas, suvokę tikrąjį jų grožį.

Gal todėl ir šventėj, ir šiaip laisves­ nę valandėlę pas mus dažnokai skcmba tikra mūsų tėvų ir sene­ lių daina, per daug anksti ir vi­ sai nepelnytai užmiršta net kai­ mo jaunuomenės.

Kūrybinis literatų būrelis pra­ dėjo vasarą telktis į kūrybinę stovyklą. Tai naujas, bet, atrodo, labai prasmingas renginys, gra­ žiai praturtinantis ir šiaip jau daugiabriaunę Universiteto lite­ ratų veiklą.

Apie stojamuosius egzaminus nerašysiu nieko: tai jūs jau ži­ note arba netrukus sužinosite.

Baigiant norėtųsi dar pasakyti štai ką. Pas mus rengiami pir­ miausia filologinių dalykų moky­

tojai respublikos vidurinėms mo­ kykloms — ten nueina dirbti di­ džioji mūsų absolventų dalis.

Todėl, prieš veždami ar nešdami mums pareiškimus, gerai pagal­ vokite, ar turite potraukį peda­ gogo darbui. Apie tai, kad būsi­ mam mokytojui ir ypač filologui būtina patikima klausa, aiški dik­ cija ir gera atmintis (reikės ne tik studijuoti literatūrą, bet ir mokytis kalbų bei šiaip įvairių kalbotyros disciplinų!), gal ne­ verta kalbėti: tai savaime aiškus dalykas.

Laukiame Jūsų — jaunų, guvių, kūrybingų. Tikimės, kad pasirin­ kę mūsų fakultetą labai nenusi­ vilsite, — jeigu, žinoma, tikrai mėgstate kalbą, literatūrą, meną, o svarbiausia — darbą.

Aleksas GIRDENIS Filologijos fakulteto dekanas Lietuvių kalbos katedros profesorius, filol. m. daktaras

■ Tarybinis studentas

Pramonės ekonomika fakultetas

SPECIALYBĖ— DARBO EKONOMIKA IR SOCIOLOGIJA Žmogiškojo veiksnio visapu­ siškas atskleidimas ir vystymas, darbo kolektyvų formavimas ir efektyvus panaudojimas, darbo organizavimas ir vertinimas, dir­ bančiųjų kvalifikacijos kėlimo organizavimas, materialinio ska­ tinimo tobulinimo klausimai le­ mia darbo ekonomikos ir socio­ logijos ekonomistų ruošimo būti­ numu.

Mūsų visuomenė šiandien su­ interesuota tuo, kad kiekvienas jos narys prie staklių, rašomojo stalo, fermoje ar kitoje darbo vietoje dirbtų panaudodamas vi­ sus savo sugebėjimus, siektų ge­ resnių darbo rezultatų. Tam rei­ kalingos socialinės ir ekonomi­ nės sąlygos, visų pirma — ge­ rai organizuotas darbo procesas, pagrįstas materialinio skatinimo

organizavimas, geros darbo fi­ ziologinės, psichologinės ir so­ ciologinės sąlygos. Šias proble­ mas ir nagrinėja du savarankiški mokslai — darbo ekonomika ir sociologija.

Darbo ekonomika nagrinėju gamybinių santykių aspektą, ku­ ris sąlygoja darbo organizavimą ir darbo jėgos panaudojimo efektyvumą visuomeninėje ga­ myboje.

Sociologija — tai mokslas ty­ rinėjantis visuomenę ir atskirus kolektyvus, juose vykstančius vi­ suomeninius reiškinius, jų tarpu­ savio ryšius ir raidos dėsningu­ mus.

Metodologinius teorinius eko­ nomisto ruošimo pagrindus for­ muoja marksistinės filosofijos,

mokslinio komunizmo ir politinės ekonomijos mokslai.

Darbo ekonomistas — tai dar­ bo organizavimo specialistas, ieškantis darbo našumo didini­ mo galimybių, jo tikslas tobulin­ ti darbo mato rodiklius, kurių pagrindu organizuojamas darbuo­ tojų materialinis ir moralinis ska­ tinimas.

Pirmuosiuose kursuose darbo ekonomikos ir sociologijos spe­ cialybės studentai išklauso bend­ ras disciplinas: aukštosios mate­ matikos kursą, šalies ir užsienio ekonominę geografiją, ekonomi­ nės minties istoriją, TSKP istori­ ją, politinę ekonomiją, užsienio kalbą, susipažįsta su darbo fizio­ logijos ir psichologijos, apsaugos ir higienos pagrindais, pramonės šakų technologija.

Be šių disciplinų darbo eko­ nomikos ir sociologijos specialy­ bės studentai studijuoja bendro ūkio planavimo, pramonės finan­ sų, buhalterinės apskaitos, darbo teisės kursus.

Ekonomistas turi mokėti dirbti su skaičiavimo technika. Todėl studentai studijuoja matematinės, bendrosios, ekonominės bei dar­ bo statistikos kursus, skaičiavi­ mo mašinų, programavimo, eko­ nominės informacijos mašininio apdorojimo disciplinas.

Darbo ekonomikos ir sociolo­ gijos specialistas — tai visų pir­ ma darbo organizatorius. Todėl gana plačiai ir giliai studijuoja­ mos disciplinos susijusios su darbu: darbo ekonomika, darbo mokslinis organizavimas, darbo

SOCIALINIS IR EKONOMINIS PLANAVIMAS Gamybos organizavimas, val­ dymas ir planavimas turi svarbią reikšmę, yra būtina komunistinės visuomenės kūrimo sąlyga.

Sėkmingai spręsti tokio pobū­ džio uždavinius gali tik aukštai kvalifikuoti specialistai. Mūsų absolventus galima sutikti res­ publikos Plano komitete, minis­ terijose, gamybiniuose susivieni­ jimuose, pramonės įmonėse, mokslinio tyrimo institutuose, projektavimo, konstravimo biu­ ruose, aukštosiose mokyklose, technikumuose. Jie taip pat dir­ ba net tokiose, atrodytų tolimo­ se nuo gamybos, organizacijose, kaip Valstybinis radijo ir televi­ zijos komitetas, kinostudija ir

pan. Tai dar kartą įrodo, kad fakultete paruošti plataus profi­ lio, gabūs ir energingi ekono­ mistai galintys dirbti atsakingą vadovaujantį ekonominį, organi­ zacinį ar pedagoginį darbą įvai­ riose liaudies ūkio sferose.

Mūsų absolventai rengia įmo­ nių vystymosi perspektyvinius operatyvinius planus, skaičiuoja medžiagų, darbo ir kitų išteklių sąnaudų normas, techninių ir or­ ganizacinių naujovių ekonominį efektyvumą. Jų žinioje yra dar­ buotojų darbo užmokesčio ir ki­ tų materialinio skatinimo formų organizavimas, ūkiskaitos gilini­ mas įmonės padaliniuose, siste­ minga įmonės ir jos padalinių

ūkinės veiklos analizė bei kiti darbai.

Planuotojai turi turėti gi­ lų teorinį pasiruošimą, ku­ ris įgalintų kūrybiškai panaudoti ekonomikos mokslo teorinius tei­ ginius. Todėl jų mokymo pla­ nuose žymią vietą užima visuo­ menės bei bendro ekonominio profilio disciplinos: TSKP istori­ ja, politinė ekonomija, marksistinė-lenininė filosofija, ekonomi­ nė istorija, tikimybių teorija ir matematinė statistika, matemati­ nis programavimas ir kt. Plačiai studijuojamos specialybės discip­ linos, įgalinančios studentus pa­ žinti pramonėje pasireiškiančius socializmo ekonominius dėsnius.

planavimo metodologiją, būsimo darbo specifiką: pramonės eko­ nomika, įmonių veiklos organiza­ vimas, valdymas ir planavimas, ūkinės veiklos analizė, matema­ tiniai planavimo metodai ir mo­ deliai, liaudies ūkio planavimas, statistika ir kt.

Universitete paskaitų metu stu­ dentams perteikiamos žinios, pratybų, seminarų bei praktikų metu jie skatinami analizuoti, mąstyti, priimti sprendimus, kad sugebėtų savarankiškai atlikti jiems pavestą darbą.

Studentų sugebėjimams, savarankiškumui ugdyti skirta ir visuomeninė-politinė praktika visuose penkiuose kursuose.

normavimas, sociologija, darbo kolektyvų valdymas.

Darbo ekonomikos ir sociolo­ gijos specialisto veiklos specifi­ ka reikalauja, kad jis būtų įžval­ gus, galėtų už skaičių matyti re­ alius socialinius ir ekonominius procesus, santykius, tendencijas, mokėtų bendrauti su žmonėmis.

Darbas iš jo reikalaus kūrybiš­ kai mąstyti, sugebėti analizuoti ir sintezuoti, būti objektyviu.

Būtina šio specialisto savybė — smalsumas, nuolatinis gilinimasis j profesijos paslaptis.

Darbo ekonomikos ir sociolo­ gijos specialybės absolventai nu­ kreipiami dirbti j įvairias respub­ likos pramonės, ryšių, transpor­ to, buitinio aptarnavimo įmones ir susivienijimus. Dalis jų nukrei­ piama j įvairias ministerijas, ži­ nybas ir institutus.

Tad laukiame darbščių, mąs­ tančių abiturientų. doc. Edmundas STANCIKAS Darbo ekonomikos ir organizavimo katedros vedėjas Praktiniams įgūdžiams įgyti, teorinėms žinioms įtvirtinti stu­ dentai penkerių metų studijų trukmės metu atlieka dvi prakti­ kas pramonės įmonėse. Mokslo tiriamojo darbo įgūdžius jie įgauna ruošdami kursinius dar­ bus, referatus, dalyvaudami ka­ tedros moksliniuose tyrimuose bei mokslinės draugijos darbe.

Studijų pabaigoje rašomas dip­ lominis darbas.

Norint tapti geru specialistu reikia nebijoti darbo, sunkumų, ryžtingai siekti savo tikslo. At­ kaklius, darbščius ir ryžtingus kviečiame stoti į mūsų specįalybę. doc. Petras PRAKAPAS Fakulteto prodekanas, pramonės įmonių planavimo katedros vedėjas

Prekybos fakultetas

VIENIJA MERKURIJAUS ŽENKLAS Vienas populiariausių fakulte­ tų iki šiol buvo prekybos, kuria­ me studijuoja per 1,5 tūkst. stu­ dentų (iš jų 500 dieniniame skyriuje). Aukštojo mokslo peir tvarkymas šalyje bene labiausiai paliečia mūsų fakultetą: keičiasi ne tik specialybių pavadinimai, bet ir jų turinys. Tik nesikeičia baigusių mūsų fakultetą darbo sritis. Jau daugelį metų norinčių studijuoti prekybos fakultete skaičius keletą kartų pranoksta priėmimo galimybes. Antai, pra­ ėjusiais metais paduotų pareiški­ mų vidutiniškai buvo 3,5 karto daugiau, nei yra planinių vietų.

Todėl stojamųjų egzaminų metu atrenkami abiturientai, turintys puikų vidurinės mokyklos žinių Isągažą, gerai besiorientuojantys matematikos, gimtosios kalbos ir kituose dalykuose, kurie įtrauk­ ti į stojamųjų egzaminų progra­ mą.

Prekybos fakultete yra preky­ bos ir visuomeninio maitinimo ekonomikos ir valdymo, nemaisto prekių mokslo ir maisto pre­ kių mokslo specialybės. Planuo­ jama atidaryti kainodaros specia­ lybę (apie tai informuosime papil­ domai).

PREKYBOS IR VISUOMENINIO MAITINIMO EKONOMIKĄ IR VALDYMAS. Tai plati specialybė turinti ke­ letą specializacijų: liaudies var­ tojamų prekių prekybos, visuo­ meninio maitinimo ir gamybos priemonių didmeninės prekybos (materialinio aprūpinimo). Į kiekvieną specializaciją bus at­ skiras konkursas. Iki trečio kuli­ so mokymo disciplinos bus tos pačios. Specialiosios disciplinos prasidės nuo trečio kurso.

Baigę liaudies vartojamų pre­ kių prekybos ekonomikos ir val­

dymo specializaciją bus skiria­ mi dirbti į didmeninės ir maž­ meninės prekybos įmones eko» nomistais, vyr. ekonomistais, par­ duotuvių, sekcijų vedėjais ar jų pavaduotojais, vartotojų koope­ ratyvų pirmininkų pavaduotojais ir t. t. Gabiausieji galės pasi­ rinkti mokslo tiriamąjį ar peda­ goginį darbą. Prekybos ėkonor mistui reikalingos žinias, kurios leistų dirbti ekonominį bei orga­ nizacinį darbą, savarankiškai analizuoti ir planuoti įmonių veiklą, tirti prekybos konjunktū­ rą, stiprinti ir tobulinti įmanių ūkiakaitą, moksliniais pagrindais tvarkyti įmonę. Kiekvienas pre­ kybas ekonomistas turi mokėti nustatyti įvairių organizacinių priemonių ekonominį efektyvu­ mą, apibendrinti ir įvertinti įmo» nės ūkinės veiklos rezultatus.

Nuo prekybos darbuotojų darbo organizavimo, nuo jų iniciatyvos labai priklauso gyventojų aptar­ navimas: aprūpinimas prekėmis, prekybos tinklo išdėstymas, pa­ togiausių gyventojams aptarna­ vimo formų įdiegimas ir kt.

Prekybos ekonomikos ir val­ dymo specialistai turi sugebėti dirbti su žmonėmis, vadovauti kolektyvui, mokėti naudotis skaičiavimo technika. įdomiai organizuojamos mokamosios ir gamybinės praktikos, gamybinės ekskursijos, kurios pagilina teo­ rines žinias, pratina dirbti būsi­ mose darbo vietose. Gamybinė praktika atliekama įvairiose res­ publikos miestų ir rajonų preky­ bos organizacijose, ji derinama su būsimu darbu.

Visuomeninio maitinimo eko­ nomikos Ir valdymo specializaci­ ją baigę absolventai dirbs eko­ nomini ir organizacinį darbą miestų ir rajonų visuomeninio

maitinimo įmonių susivieniji­ muose. Tai svarbi, greit besivys­ tanti liaudies ūkio šaka, kurioje dirba beveik tiek pat darbuoto­ jų, kiek ir prekyboje. Šios spe­ cializacijos studentai -be visuo­ menės mokslų ir ekonominių disciplinų studijuos maisto pa­ ruošimo technologiją, lankytojų aptarnavimo ir racionalios mity­ bos organizavimo pagrindus bei kitas specifines šiai liaudies ūkio šakai disciplinas.

Mokamąją ir gamybinę prakt tiką atliks pažangiausiose respub­ likos visuomeninio maitinimo įmonėse.

Gamybos priemonių didmeni­ nės prekybos ekonomika ir val­ dymas (materialinis aprūpinimas) yna savarankiška, labai plataus diapazono specializacija. Pasta­ raisiais metais visos materialinės vertybės, skirtos gamybai, pra­ moniniam perdirbimui ir vartoji­ mui yra ne tik paskirstomos centralizuotai atskiroms įmo­ nėms ir organizacijoms, bet laisvai perkamos ir parduoda­ mas, priklausomai nuo organi­ zacijos ar įmonės poreikių.

Nors didmeninė gamybos prie­ monių prekyba žengia tik pirr mucsius žingsnius, bet vystantis visų -liaudies ūkio šakų ekono­ miniam ir juridiniam savarankiš­ kumui, gausėjant ir įvairėjant gamybos priemonių kiekiui ir pavadinimų skaičiui jas reikš­ mė didės. SiO3 srities specialis­ tai ruošiami dirbti tiekimo pla> nuotojais ir organizatoriais pra­ monės įmonių tiekimo ir reali­ zavimo skyriuose, respublikos liaudies ūkio materialinio-techni­ nio aprūpinimo organizacijų tier kimo įstaigose, ministerijo­ se ir žinybose.

Darbas labai įvairus: tiek ekonominis, tiek or­

ganizacinis. Nepaprastai plati absolventų paskirstymo į darbą geografija. Visuose respublikos kampeliuose, visose liaudies ūkio šakose galima sutikti materiali­ nio aprūpinimo specialybės ab­ solventų. Skirstomi jie daugiau nei j trisdešimt žinybų ir sistec mų. Todėl kiekvienas studentas galės pasirinkti darbą ten, kur jam labiau patinka. Didesnė bai­ gusiųjų dalis dirba organizacinį darbą sandėliuose, bazėse, rūpi­ nasi, kad įvairios pramonės, statybos, žemės ūkio įmonės ir organizacijos būtų laiku aprūpi­ namos visomis reikiamomis ža­ liavomis ir medžiagomis, kad jos būtų gerai saugomos ir racionar liai panaudojamos, kad kuo trumpesniais terminais būtų rea­ lizuojama visa pagaminta pro­ dukcija. Materialinio aprūpinimo specialistai daug bendrauja su žmonėmis, būna komandiruotė­ se, dalyvauja sudarant sutartis. Šiam darbui tinka fiziškai sveiki, ramaus būdo ir stiprių nervu žmonės, sugebantys grei­ tai skaičiuoti, ūkiškai mąstyti, visiškai savarankiškai ir labai operatyviai dirbti.

NEMAISTO PREKIŲ MOKS­ LAS IR MAISTO PREKIŲ MOKS­ LAS ruošia aukštos kvalifikaci­ jos prekių žinovus darbui tiek prekybos, tiek pramonės įmonė­ se. Tai technologinio profilio specialybės, kurias studijuojant gaunama daug fizikos, chemijas, įvairių pramonės šakų technolo­ gijos. elektronikos ir kitų tiks­ liųjų mokslų žinių.

Studentai gauna ir daug prekių mokslo ži­ nių. Visos šios žinios būtinos, norint pažinti gausybės prekių vartojimo savybes. Studentai tu­ ri gerai išmokti tirti prekių pa­ siūlą ir paklausą, rinkos kon­

junktūrą, gerai orientuotis mar dos ir skonio kaitoje, progno­ zuoti vartojimo perspektyvą, ži­ noti ekonomikos reikalavimus.

Prekių žinovai turi mokėti atsto­ vauti prekybos įmonių ir pirkė­ jų interesams, mokėti paveikti prekių gamintojus, kad jie ga­ mintų tokio asortimento prekes, kurios tenkintų gyventojų po­ reikius. Prekybos darbuotojams yra suteiktos didžiulės teisės re­ guliuoti pramonės ir žemės ūkio įmonių veiklą, sudarant jų ga­ mybines programas. Ir čia di­ džiausias vaidmuo tenka prekių žinovams. Vartotojas tik tada gaus gerą, estetišką, madingą, gerų vartojimo savybių prekę, kai prekyboje dirbs aukštai kvar lifikucti prekių žinovai.

Prekių mokslo specialistai dir­ ba didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonėse prekių žino­ vais, didmeninių bazių ir konto­ rų vyr. prekių žinovais, skyrių viršininkais ir jų pavaduotojais.

Dalis absolventų dirba pramonės įmonėse prekių žinovais, gamy­ bos organizatoriais.

Visas prekybos fakulteto spe» cialybes vienija mitologinis Merkurijaus ženklas — simboli­ nė jo lazda. Taigi prekybos fa­ kulteto specialybės yra „vyriš­ kos", ne3 absolventai dirba or­ ganizacinį, vadovaujantį darbą, susijusį su nenormucrta darbo diena, sezoniškumu, komandiruos temis. Todėl kviečiame kuo dau­ giau vaikinų, ypač grįžusių iš Tarybinės Armijos, kuriems šios specialybės gana perspektyvios ir viliojančias. Prekybos fakulte­ tas laukia darbščių, išprususių abiturientų, norinčių ir sugeban­ čių dirbti ekonominį, organizaci­ nį darbą, mokančių bendrauti su žmonėmis, turinčių komersanto gyslelę.

Ofsetinė spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500 Užs. Nr. 168.

Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. 80.

Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas". Telefonas: 61-11-79.

•CoaeTCKBH eryAeHT* — opran napncoMa, peicropaTa, KOMarreTa KOMCOMOAa, nporįnroMa opAeno* TpyAonoro Kpacnoro maMeira ■ ĄpyntOu ■apoAoa BnAsmoccKoro yHHaepcHTeTa hm. B. Kancyrcaca. Bbabhioc.

PeAaKTop A. Ammrrac. Ha ahtobckom natine.

Doc. B. CERESKA Prekybos fakulteto dekanas

Redaktorius A. LIPSTAS