Universitas Vilnensis, 1996 m. balandžio 5 Nr. 4-5 (1544-45)

hinc iturad astra z

universitas

vilnensis

\

BALANDŽIO

5 d.

1996 m.

Nemokamai

Vilniaus universiteto laikraštis LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D. Nr. 4-5 (1544-45)

Universitas Vilnensis

2

1996.04.05

Universiteto sxz<2:ci«ai Svečiai iš Norvegijos Antrąkart Lietuvoje viešėjusi Norvegijos ministrė pirminin­ kė Gro Harlem Brundtland kovo 19 d. rytą atvyko ir į Vil­ niaus universitetą. Su gėlių puokšte prie Centrinių rūmų durų ją pasitiko Rektorius prof. R. Pavilionis. Netrukus eisena, ap­ supta žurnalistų ir asmens sargybinių, per Didįjį kiemą pasu­ ko link Filologijos fakulteto. Skandinavistikos katedroje prem­ jerė susitiko su skandinavų filologijos studentais, studijuojan­ čiais norvegų kalbą, kiekvienam jų asmeniškai paspaudė ran­ ką, padovanojo katedrai vikingų istorijos tomą, pasirašė gar­ bės svečių knygoje. Prieš pat vizitą “U. V.” korespondentui Rektorius sakė, kad, įkuriant šią katedrą, knygomis, įvairia įranga talkino ir Norvegijos vyriausybė, o Universitetas siuntė dėstytojus stažuotis į Norvegiją (jie grįžę dirba Filologijos fa­ kultete).

Po kelių minučių svečiai iš Norvegijos, taip pat akredituoti Lietuvoje diplomatai. Universiteto dėstytojai ir studentai su­ sirinko Auloje, kur G. H. Brundtland angliškai skaitė paskai­ tą “Norvegijos ir Lietuvos santykiai Baltijos regiono proble­ mų kontekste”. Savo kalboje premjerė nušvietė dabartinę po­ litinę padėtį Europoje bei pagrindines perspektyvas, Lietuvai ir Norvegijai įsitraukiant į daugiašales struktūras. Kaip žinia, dauguma Norvegijos gyventojų atsisakė savo šalies narystės Europos Sąjungoje. Kalbėdama apie NATO, ministrė pirmi­ ninkė sakė, kad šios organizacijos vaidmuo keičiasi, ir ji tam­ pa atvira ir kitoms valstybėms. Stiprinant Europos saugumo sistemą, “demokratinė Rusija yra Vakarų partneris”, - kalbė­ jo G. H. Brundtland. Premjerė prisiminė ir sausio įvykius, kai Norvegija, pasipriešindama Maskvos akcijoms, teikė Lietuvai tiek moralinę, tiek materialinę paramą. Paklausta Rektoriaus

apie švietimo politiką Norvegijoje, viešnia atsakė, jog Norve­ gija “švietimo sistemą reformavo nuo viršaus iki apačios”: vai­ kai dabar pradės mokytis, sulaukę 6 metų, nes “tai yra am­ žius, kai vaikui gimsta poreikis mokslui”. Rektorius R. Pavi­ lionis “U. V.” informavo, kad G. H. Brundtland yra aktyvi moterų judėjimo rėmėja. Susitikime jis pasakė, jog “Lietuva su viltimi žiūri į pozityvųjį feminizmą”. Universitete įkurtas Moterų studijų centras yra pirmasis Baltijos šalyse. Premjerė sakė tikinti, kad po dešimties metų Lietuvoje daugiau moterų dalyvaus visuomeniniame gyvenime. Ji pateikė Norvegijos pa­ vyzdį, kai per 15-20 metų moterų aktyvumas šalyje tapo vienu didžiausių pasaulyje. Pabaigoje Rektorius užrišo G. H. Brund­ tland tautinę juostą, premjerė pasirašė garbės svečių knygoje.

Po paskaitos VU bibliotekos senų spaudinių skyriuje Rek­ torius parodė viešniai M. Mažvydo “Katekizmą” bei kitas se­ niausias lietuviškas knygas. Po apsilankymo Šv. Jonų bažny­ čioje ministrė pirmininkė Rektoriaus buvo išlydėta.

Lenkijos Prezidentas viešėjo Universitete

Kovo 5 dieną Vilniaus universitetą aplankė naujai išrink tas Lenkijos prezidentas Aleksandras Kvašnievkis su žmo­ na Jolanta. Tai pirmasis jo oficialus vizitas Lietuvoje. Lietu­ va yra viena pirmųjų šalių, kurias naujasis prezidentas sten­ giasi aplankyti.

Lenkijos delegaciją į Universitetą atlydėjo Lietuvos pre­ zidentas A. Brazauskas su dukra A. Usoniene. Prieš atvyk darni į Universitetą, Lenkijos ir Lietuvos prezidentai pasira­ šė kultūrinio šalių bendradarbiavimo sutartį. Universitete svečiai aplankė Smuglevičiaus salę, kur apžiūrėjo senųjų ran­ kraščių ekspoziciją. Čia galima buvo pamatyti daug Lenkijai ir Lietuvai bendrų istorinių dokumentų. Po nedidelės eks­ kursijos A. Kvašnievskis pasirašė Universiteto svečių kny­ goje, o Rektorius R. Pavilionis jam užrišo tautinę juostą su Alma Mater įrašu ir įteikė Lietuvos Metriką bei Universi­ teto istoriją. Universitetas taip pat gavo dovanų.

Vėliau buvo aplankyta Šv. Jonų bažnyčia, kur svečias kiek ilgėliau sustojo prie A. Mickevičiaus memorialinio pamin­ klo.

Išeinančių A. Kvašnievskio ir R. Pavilionio žurnalistai pa­ klausė apie bandymus supriešinti Lietuvą ir Lenkiją. Rek­ torius atsakė, kad neįmanoma sukiršinti tautų, kurios turė­ jo vieną bendrą universitetą. O Prezidentas pajuokavo, kad Lenkija čia turi problemą: “Lietuvoje galima susikalbėti len­ kiškai, bet nežinau, kaip būtų su mūsų lietuvių kalba”. Gal ir Lenkijoje kada nors susikalbėsime lietuviškai? Reikėtų dar paminėti, kad A. Kvašnievskio motina yra kilusi iš Vilniaus apylinkių.

O visai viešnagei Universitete buvo skirta tik 20 minučių “U. V.” iuforni.

Rektorius “U. V.” sakė tikįs teigiamais poslinkiais, bendra­ darbiaujant su Norvegijos universitetais. Kalbėdamas apie G. H. Brundtland vizito svarbą Universitetui, jis išreiškė viltį, jog “pasaulis pamatys, kad Vilniaus universitetas - tai ne kokie nors apsišaukėliai, o rimtas universitetas”. Be kitų Norvegijos nuopelnų Lietuvai ir Universitetui, Rektorius paminėjo šios šalies paramą mūsų fizikams bei politikos mokslų studentams, sukuriant naujų darbo vietų, aprūpinant skaičiavimo centrą nauja įranga, diegiant ryšį su centriniais informaciniais tin­ klais.

Paulius ČIŽ1NAUSKAS Komunik fak IK Onos JARUTIENĖS nuotr.

1996.04.05

3

Universitas Vilnensis

N eina tomą vizitų pusė...

VU Rektorius susitiko su Vilniaus miesto Meru

Retas garbingas svečias, atvykęs į Lietuvą Prezidento, Vy­ riausybės, Seimo ar Užsienio reikalų ministerijos kvietimu, neaplanko Vilniaus universiteto. Ir svečiai, ir jų laukiantieji mato tik paradinę tokių vizitų pusę. Bet kokiam vizitui Uni­ versitetas kruopščiai ir atidžiai ruošiasi, ir šį darbą dirba VU reikalų valdytojas doc. Sigitas Sunelaitis. Jo ir paprašėme papasakoti apie pašaliniams nematomą šio darbo pusę - pa­ siruošimą priimti garbingą svečią.

Svečių vizitus planuoja Protokolo tarnyba. Atsakingi as­ menys paskambina į Universitetą ir praneša, kas, iš kur ir ka­ da atvažiuos. Patiems tenka sugalvoti, kur svečią vesti ir ką rodyti. Priimti svečią - nelengvas darbas, nes Užsienio reika­ lų ministerija, Prezidentūros ar Vyriausybės protokolų sky­ riai skirtingai reikalauja, ir tenka laviruoti. Bet mūsų tikslas yra vienas - kuo geriau priimti svečią. Kol kas visos tarnybos, kuruojančios vizitus, dėkoja Universitetui už gerą priėmimą.

Neseniai Universitete svečiavosi Norvegijos premjerė G.H.Brundtland. Prieš dvi savaites iki šio vizito, šeštadienį, buvo atėję Protokolo tarnybos žmonės, ir jiems buvo parodytas kiekvienas takelis, kuriuo bus vedama premjerė.

Bet atsitinka ir nenumatytų dalykų. Buvo susitarta, kad Nor­ vegijos premjerę sutiksime prie Filologijos fakulteto Sarbie­ vijaus kiemo, bet ryte nusprendėme: tvora negraži, kieme daug sniego, tad geriau sutiksime viešnią prie pagrindinio įėjimo į Centrinius rūmus. Po to gavome daug pylos, mat šios tarnybos su protokolo pakeitimais sutinka labai neno­ riai. A. Kvašnievskio vizito metu sargyba pareikalavo, kad iš rankraščių skaityklos išeitų visi žmonės; mes paklusome ir mandagiai visų atsiprašėme. Norvegijos premjerės vizitą ly­ dėjo tas pats reikalavimas, bet mes kategoriškai atsisakėme jį vykdyti - čia juk Universitetas, verda gyvenimas, o ne pa­ rodų salės.

Visi Universitetą aplankantys garbingi svečiai pasirašo garbės svečių knygoje. Vieni tik pasirašo ir datą pažymi, kiti nemažai prirašo. Kai artėjo L. Valensos ir A. Kvašnievskio vizitai, iš anksto atėję jų atstovybės žmonės įrašė tekstą j knygą. Minėti svečiai tik pasirašė po tais tekstais. L. Valen­ sos vizitui dailininkas rašė dvi valandas.

Paklaustas, ar nekankina baimės jausmas dėl galimų iš­ puolių, kurių tikrai nenumatysi, S. Sunelaitis pripažino, kad jo darbo pradžioje toks jausmas buvęs, bet dabar jau priprato ir sugeba numatyti įvykių raidą. Nors vėl - nuo nenumatytų momentų neapsaugotas nei vienas. Štai kad ir Švedijos kara­ liaus Carlo XVI Gustafo ir karalienės Silvijos vizito metu į Mažąją Aulą atėjo mums visiems žinoma ryškiai išsidažiusi dama su krepšiais. Sargyba galvojo, kad tai profesorė ar dar­ buotoja, ir praleido. Taip pat šio vizito metu tapo būtina pa­ keisti jau suderintą svečių maršrutą. Buvo suplanuota, kad svečiai iš Mažosios Aulos eis nuolaidžių taku, kuris veda į kavinę, ir išeis į kiemą. O dama juk su kulniukais - gali pa­ slysti. Daug keblumų anksčiau sudarydavo iš šalia bibliotekos esančių tualetų sklindantis „malonus” kvapas.

Doc. S. Sunelaitis sakosi dabar jau “dantis pravalgęs” šiuose reikaluose. O vizitai nesibaigia. Balandžio 17 d. Uni­ versitetas laukia Čekijos prezidento V. Havelo. Jau prieš dvi savaites Universitete lankėsi Čekijos ambasadorė Lietuvoje su grupe žmonių ir viską apžiūrėjo, reikėjo nurodyti vietas, kas, kur sėdės, kur eis ir 1.1.

“U.V.”Nr.2-3 (1542-3) str. “Invazija”rašėme apie Sa­ vivaldybėje vilkinamą Universiteto teritorijos linijų pa­ tvirtinimą. VU Rektorius prof R.Pavilionis po susitiki­ mo su Vilniaus m. meru A. Vidūnu “U. V” išdėstė jo re­ zultatus.

Liana BINKAUSKIENĖ

A

- Susitikime buvo aiškinamasi dėl Universiteto bib­ liotekos kiemo ir Studentų miestelio Saulėtekyje teri­ torijos. Bibliotekos kiemo, esančio prieš Prezidentū­ rą, liniją architektai siūlė pataisyti taip, kaip tai buvo lenkų Universiteto laikais (kiemas tuomet priklausė miestui). Mes atsisakėme. Numatyta atitverti Univer­ sitetą gražia tvorele nuo Prezidentūros. Savivaldybė įsi­ pareigoja mūsų kiemą ateityje tvarkyti, tad čia mes nie­ ko neprarasime.

Universiteto teritoriją Saulėtekyje dar 1985 m VU ir VTU perdavė tuometinė Aukštojo mokslo ministerija.Tuomet ji buvo paskirstyta šiems Universitetams.

Miesto Savivaldybė, matydama, kad mes nieko toje te­ ritorijoje nedarome, nusprendė “pagrąžinti” ją indivi­ dualiais namais. Merui buvo paaiškinta, kad Universi­ tetas planuoja savo veiklą ne metams, bet dešimtme­ čiams, ir, nuspręsdami paaukoti kažkam dalį teritori­ jos, mes savo žmones galime padaryti tokio sprendi­ mo įkaitais. Kiekvienas Universiteto teritorijos met­ ras yra saugomas, o ne atiduodamas - tai kapitalas.

Meras suprato, kad mes savo nuomonės nekeisime. Pa­ žadėjome pavasarį Universiteto teritorijoje iškirsti krū­ mus ir aptverti ją, kad niekam nekiltų mintis ją “kram­ tyti”. Tai ne paskutinis susitikimas su meru dėl šio klau­ simo. Savivaldybė apsvarstys mūsų siūlymus ir pateiks galutinį Universiteto teritorijos Saulėtekyje planavi­ mo variantą. Mūsų teritorija neturėtų būti sumažinta, bet VTU leido dalį savo teritorijos panaudoti indivi­ dualioms statyboms. Manome, kad šį pavasarį jau bus patvirtintos Universiteto teritorijos ribos, mes šio do­ kumento laukėme trejus metus. Universitetas dėkin­ gas visoms valdžioms, kurios remia jį, o ne skriaudžia.

Universitetas kovo mėn. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl to, kad Finansų ministerija, pažeis­ dama Biudžeto įstatymą, Universitetui 1994-95 m. ne­ pervedė 4,5 mln. litų jam skirtų valstybinių asignavimų.

Mūsų laikraščiui Rektorius sakė, kad kol kas šioje “padangėje” tylu. Buvo kalbėta, kad tas skundas gali bū­ ti perduotas kitam teismui, nes tai skundas, o ne pareiš­ kimas. Bet kol kas jokio atsakymo negauname. Tyla sako, kad arba tas klausimas dar nenagrinėtas, arba nagrinė­ jamas, ir viskas bus gerai. Iš “Aurabanko” irgi jokio at­ sakymo negavome. Si problema bus sprendžiama pa­ našiai.

“U.V.” i n fortu.

4

Universitas Vilnensis

1996.04.05

PROFESORIAI KEIČIA SAVO PAŽIŪRAS Vieną kovo pavakarę Uni­ versiteto Senato salėje susirin­ ko pradedantis naujai gyvuoti Profesorių klubas. Kviesti bu­ vo visi, kuriems rūpi Universi­ teto padėtis, mokslo, inteligen­ tijos situacija, o sulaukta buvo apie 30 profesorių. Pradėdamas Rektorius užsiminė, kad profesoriumi gali būti laikomas ne tik šį laipsnį turintis, bet kiekvienas Universitete dėstantis žmogus.

Kokia bus šio klubo veikla, ką jis konkrečiai gali pada­ ryti ir kokiose situacijose turi pareikšti savo poziciją - tai ir buvo bandoma aptarti per pirmąjį susitikimą. Kas paskati­ no burtis profesorius į tokį klubą? Žinoma, kaip visus ir visada - sunki materialinė padėtis. Tačiau čia nebuvo mė­ ginimų kur nore rasti aukso gyslelę, o norėta suvokti, kas gi atsitiko, kad Universitetas, inteligentija, kultūra atsidūrė tokioje apverktinoje padėtyje, ir ką reikėtų daryti.

Rektorius R. Pavilionis paskatino galvoti apie tai, kad reikia ieškoti būdų išlikti kaip didžiausią atsakomybę tu­ rinčiam universitetui, kuris tiek istoriškai, tiek šiandien la­ biausiai atsako už Lietuvos mokslo ir studijų padėtį ir atei­ tį. Universitetas yra mūsų visuomenės dalis: iš čia išeina įvairiausių profilių jauni specialistai, iš čia profesūra kvie­ čiama atsakingoms valstybinėms pareigoms. Universitetas labai jautriai reaguoja į visus pasikeitimus - viską, kas gera ir kas bloga Lietuvoje nutinka, mes labai greitai pajunta­ me. Todėl negalima likti abejingiems tam, kas vyksta ap­ linkui. Ir Univereiteto Statutas įpareigoja pareikšti nuomo­ nę dėl padėties šalyje, kai tai atrodo reikalinga. Taigi, pro­ fesorių klubas turėtų neatsiriboti nuo politikos plačiąja prasme - politikos kaip valstybės valdymo meno. Univer­ sitetas tapatina save su valstybės interesais. Tačiau profe­ sorių klubas nėra politinis sumanymas ir tai ne kokios nore politinės partijos kūrimas, tai daroma ekonominiais sume­ timais, jau vien todėl, kad būtų išsaugota dar gyvuojanti profesūra, kuri yra apverktinoje padėtyje, jau nekalbant apie kitus Universiteto darbuotojus. Reikia saugoti Uni­ versitetą, nes be jo nieko nebeliks.

Buvo pastebėta, kad labai ryškėja bandymas orientuoti Universitetą į šios dienos poreikius - į tai, ko reikalauja rin­ ka. Toks kelias yra labai pragaištingas, nes būtina galvoti, kas laukia po 10 ar 20 metų. Kitaip bus prarasti fundamenti­ niai mokslai - chemija, biologija, filologija ir daug kitų. Vien tik taikomųjų dalykų nepakanka, šalia jų turi būti išsaugo­ tos pamatinės mokslo šakos - tai yra tikroji krašto kultūra, tikrosios vertybės. Nes jei į Europą ateisime tik kaip patar­ nautojai, jei tik didieji Europos universitetai pasiliks sau tei­ sę plėtoti “didįjį” mokslą, mes neteksime savo vertės, o ją tikrai yra pavojinga prarasti.

Viena svarbiausių iškeltų problemų buvo ta, kad Uni­ versitetas nesugeba “nusipirkti” profesoriaus kaip specia­ listo (nusipirkti gerąja prasme). Vienas pavyzdžių - Eko­ nomikos fakultete vienam profesoriui tenka 330 studentų, taigi, nėra kam dėstyti. Jauni gabūs studentai toliau nedir­ ba mokslinio darbo, jie randa sferas, kur daug daugiau už­ dirba, negu kad dėstytų universitete. Manoma, kad dirbti į universitetą ateina keisti žmonės. Dėstytojai negali dabar atsidėti savo darbui, nes yra priversti ieškoti kitų papildo­ mų darbų. Buvo pajuokauta, kad Lietuva gali pasiekti Etio­ pijos lygį, kur dėstyti suvažiuoja visi kviestiniai profesoriai,

nes savų specialistų nėra. Taigi pirmas ir svarbiausias užda­ vinys - saugoti savo profesūrą, kurios ir taip nėra labai daug.

Susirinkę profesoriai bandė svarstyti, kas gi atsitiko, kad Lietuvos inteligentija atsidūrė tokioje situacijoje. Ir buvo labai atvirai prisipažinta, kad, iš vienos pusės, ji buvo dirb­ tinai nušalinta, sprendžiant valstybės klausimus, iš kitos pu­ sės, ji pati nusišalino. Tada, kai Lietuva ėjo laisvės link, in­ teligentija kūrė puikiausias idėjas ir buvo priešakyje. Kaip atsitiko, kad vėliau ji tapo eliminuota iš valstybės gyveni­ mo? Šioje vietoje buvo prisiminti 1916 metai, kai į valdžią atėjo žmonės, kurie žinojo, kad nieko iš tos naujosios Lie­ tuvos negaus, nes ji nieko neturėjo. Tuo metu atėjo tie, ku­ rie galėjo kažką duoti, bet neturėjo, ko paimti. Dabar gi valdžioje žmonės, kurie nori imti, ir jie nustūmė į šalį galinčiuosius kažką duoti. Situacija susidaro gana paradok­ sali -patys inteligentai turi norėti duoti. Inteligentija leido apvogti valstybę, dabar šį vyksmą reikia kaip nors sustab­ dyti, kad nebūtų per vėlu. Reikia imtis atsakomybės ir įta­ koti valstybės procesą. Profesūra vis dėlto turėtų tapti veik­ lesniąja visuomenės dalimi ir užduoti toną. Tam tikras pi­ lietinis nepaklusnumas teigiama prasme yra būtinas. Pa­ dėtis įpareigoja ir leidžia tai daryti.

Daugelio buvo pritarta minčiai, kad Lietuvos aukšto­ sioms mokykloms būtų tikslinga inicijuoti valstybės atkūri­ mo programą. Reikėtų pasitelkti mokslininkus įvairioms nacionalinėms programoms ruošti. Ir profesorių klubas čia galėtų suvaidinti labai svarbų vaidmenį: sutelkti inteligen­ tiją, kuri vyriausybei siūlytų veiklos kryptis ir pobūdį. Bei čia pat buvo suabejota, ar tokios programos bus įgyvendi­ namos, ar valdžios struktūros įsiklausys į mokslo žmonių balsą? Daugelio susirinkusiųjų profesorių patirtis liudijo, kad jų nuomonės niekam nereikia: valdžia mokslą pasitel­ kia tik tada, kai reikia įtvirtinti jų susikurtas programas Tačiau buvo prieita išvados, kad bet kurią vyriausybę gali­ ma priversti įsiklausyti, jei ji pajus, kad tai yra rimta ir stip­ ri jėga. Universiteto vaidmuo čia turėtų būti svarus.

Kaip vienas iš būdų tikslui pasiekti buvo pasiūlyta prieš rinkimus orientuotis į paramą potencialiems valdžios struk turų žmonėms. Universitetas gali remti ir teikti pasitikėji­ mą tam tikriems kandidatams į Seimą. Tokiu būdu Seime bus žmonių, kurie jaus įsipareigojimą Universitetui. Taigi, yra ieškoma labai konkrečių būdų, kaip išeiti iš susidariu­ sios padėties. Ne visuomet pozicija, kad mokslininkai turi dirbti tik savo darbą ir nesikišti į politiką, yra teisinga. Da­ bar, matyt, atėjo laikas keisti savo pažiūras.

Dar vienas svarbus akcentas buvo dėmesys jaunimui, stu dentijai. Pagrindinis profesoriaus darbas yra ugdyti jaunus kvalifikuotus specialistus. Į juos dedama daug vilčių. Stu­ dentai yra pagrindinė Universiteto bendruomenės dalis.

Profesūra stengsis formuoti požiūrį, kad žinios yra šven­ čiausia ir brangiausia vertybė, nes panašu, kad tai buvo pra­ dedama pamiršti. Kad Profesorių klubo veikla taptų dar įdomesnė ir vaisingesnė, pasiūlyta į susirinkimus pasikviesti ir jaunesnius žmones - jie dar tiki, kad galima kažką pada­ ryti, jie žiūri plačiau, yra europietiškesni. Reikia orientuoti studentus į normalų darbą Lietuvos ateičiai. Sunkiausiais momentais situacija priverčia visus labiau susitelkti ir dirb­ ti kartu.

Pabaigoje buvo nutarta, kad klubas rinksis kartą per mė­ nesį svarstyti temų, kurios bus iš anksto paskelbtos.

R. STONKUTĖ

1996.04.05

Universitas Vilnensis

Kviečiame diskutuoti Ar yra Lietuvoje inteligentų? Šį, gal kiek retorinį, klausimą kovo 18 dieną svarstė Filo­ logijos fakulteto studentai seminare, skirtame G. Petkevi­ čaitės - Bitės 135-osioms gimimo metinėms. Seminaras diskusija buvo pavadinta “Kultūros žmogus - susipratęs in­ teligentas?”. Tokią temą išprovokavo G. Petkevičaitės - Bi­ tės prieš gerą šimtmetį svarstytas inteligentijos, jos uždavi­ nių ir atsakomybės klausimas. Kiek rašytojos ir kultūros vei­ kėjos mintys yra svarbios šiandien? Ar tik neatsitiko taip, kad mūsų šiandienos situacija panašėja į XIX a. pabaigos kultūrinę situaciją? Rašytojos teiginys, kad inteligentas turi dirbti visuomeninį darbą ir jausti atsakomybę už tai, kas vyks­ ta šalyje, vėl tapo svarstomas. Ar gali kultūros žmogus užsi­ daryti savo interesų rate ir dirbti tik jam gerai pažįstamą ir įdomų darbą? Tokį klausimą tenka svarstyti vyresniųjų kur­ sų studentams, nes anksčiau ar vėliau jie turės rinktis savo poziciją (jei, žinoma, gaus darbą, ir neteks dirbti banko kler­ ku). Diskutuojant išryškėjo dvi nuostatos: vieni manė, kad sugebėti gerai padaryti tai, kai moki, yra daug - ir tokiu bū­ du galima pasitarnauti Lietuvai, kiti sakė, jog to neužtenka,

Geras pavyzdys

5

inteligentija visuomet lieka atsakinga už tai, kas vyksta šaly­ je. Neįmanoma politikos laikyti tik nešvariu darbu. Kultū­ ros žmogus turi atsiliepti ir reaguoti į aktualijas, įtakoti vyks­ mą. Taigi, reikia iš naujo rasti ir apsibrėžti savo santykį su valstybe.

Taip pat buvo svarstyta šiandieninė inteligento samprata, ją lyginant su G. Petkevičaitės - Bitės apibrėžtąja. Taip iki galo ir nesusitarta, kas gi yra inteligentas. Buvo teigiančių, kad jie savęs inteligentais negali laikyti, inteligentų iš viso nė­ ra, yra tik intelektualai. Jei nėra inteligentų, negali būti ir jų bendruomenės. Ką daryti, kad ji atsirastų? Ar ne inteligentija kalta dėl to, kas šiandien vyksta? Šie ir dar daug kitų klausimų buvo užduota, bet taip ir ne­ rasti atsakymai į juos, nepriimta jokių sprendimų. Kol kas, galbūt, jų ir negali būti, nes temos tikrai svarstytinos ir svar­ bios. Filologų surengta diskusija galėtų duoti pradžią toles­ niems pamąstymams ir susitikimams. Laikas apsispręsti, kas mes esame ir kokia mūsų vieta, nes ji dabar tikrai keičiasi.

Dar reikėtų pridurti, jog šios diskusijos tema nesulaukė didesnio atgarsio fakultete - auditorija nelūžo nuo dalyvių, o ir publika nebuvo marga - apsiribota tik lituanistais. Ar tik jie jaučia pareigą svarstyti apie tai?

Taigi, klausimas lieka atviras, o diskusiją galima būtų tęsti.

Kad ir “Universitas Vilnensis” puslapiuose...

R. STONKUTĖ

Jau seniai visiems ėmė atrodyti, kad žiema niekada nesi­ baigs - taip ir gyvensime vėjo, sniego ir pūgų apsupti. Tik nosį kyštelėjęs pavasaris taip pat neskuba suteikti mums bent kiek vilties. Ir potvynio vis nėra...

- Filologai neskęs! - vieną dieną pareiškė Filologijos fakul­ teto entuziastai ir išėjo su kastuvais ir kibirais į kiemą. - Išlais­ vinti kiemo suolelius ir fontaną: sniegas atėmė visas Sarbievi­ jaus kiemo pasitupėjimo vietas! Jis monopolizuoja meteoro­ logijos sferą - vyksta sniego terorizmas, - su tokiais ir kitais šūkiais filologai kovo 28 dieną buvo kviečiami į talką kasti sniegą. Šie geri norai, pareikšti Universiteto ūkio dalies dar­ buotojams, pastarųjų buvo džiaugsmingai sutikti. Iš savo pu­ sės ūkio dalis aprūpino talkininkus reikalinga įranga: kastu­ vais, kibirais ir sunkvežimiu. Fakulteto dekanatas taip pat pri­ tarė tokiai kovai su pavandenijusiu “priešu”, ir 11 bei 13 vai. paskaitos nevyko.

Prieš darbą buvo suruoštas nedidelis mitingėlis, primenantis Švonderio kompaniją iš “Šuns širdies”, o po to kibta į darbą.

Viskas buvo labai panašu į dar atmintyje neišblėsusius “subotnikus”. Per dieną apvalyta buvo pusė kiemo.

Idėja patiems išsikuopti sniegą gal ir graži, bet nebuvo vi­ siems ir visiškai priimtina - savanorių kasti atsirado labai ne­ daug (gal 20 iš daugiau kaip 1000 studentų). Visi kiti mano, kad pavasarį ir taip ištirps.

Na ir, žinoma, kaip visur ir visada Filologijos fakultete, di­ džiausią dalį panorusiųjų dirbti sudarė merginos. Kaip šau­ niaisiais tarybų valdžios metais: moterys - traktorininkės, mo­ terys - statybininkės, moterys - kelininkės... Miesto valdžia ilgai svarstė, iš kur gauti pinigų ir darbininkų Vilniaus gat­ vėms išvalyti. Buvo pasiūlyta net kalinius šiam darbui pasi­ telkti. Na, o Universitete ši problema pati Išsisprendė, ir lėšų nereikia (nors jų ir taip nėra)... Šaunuoliai studentai! Tačiau nebe tie laikai, kad galima būtų ir kitus paraginti sekti jų pavyzdžiu. O gal kilnių idėjų vedami studentai ir į miesto gatves išeitų... Gal vėl paskaitos nevyktų...

“U. V.” inform.

Onos .larutienės nuotr

1996.04.05

Universitas Vilnensis

6

Kiiiio gyveni, medike?

Rezidentai nenori važiuoti į rajonus Visi žino, kad ilgiausiai Universitete studijuoja medikai. Jų studijos skirsto­ mos į du etapus - ikidiplominės (6 me­ tai) ir podiplominės. Taip pat daugelis girdėjo, kad neseniai medicininio profi­ lio Lietuvos aukštųjų mokyklų studen­ tai, susirinkę Vilniuje prie Sveikatos ap­ saugos ministerijos, pareiškė savo nepa­ sitenkinimą podiplominių studijų tvarka.VU Medicinos fakulteto 6 kurso stu­ dentai savo kreipimęsi į LR Sveikatos apsaugos ministrą dr. A-Vinkų ir kitus oficialius asmenis teigė: "... reforma ne­ vyksta, o Lietuvos medicina katastrofiš­ kai ritasi į bedugnę. Nuolat ilginant po­ diplominių studijų trukmę, aklai orien­ tuojamasi į Vakarų valstybes... Negalė­ dami patenkinti elementarių gyvenimo poreikių, daugelis gabių jaunų gydytojų ir rezidentų palieka sveikatos priežiūros įstaigas ir pereina į komercines struktū­ ras... Vyksta nesustabdomas gabiausių protų “nutekėjimas” į užsienį. Dėl šių aplinkybių dabartiniai ir busimieji VU Medicinos fakulteto absolventai savo at­ eitį vertina labai pesimistiškai.” Laišką pasirašę VU MF 6 kurso studentų ini­ ciatyvinės grupės nariai siūlo visiškai pa­ naikinti pirminę rezidentūrą ir pateikia savo siūlymus. Ką apie tai ir dabartinę rezidentūrą mano VU Medicinos fakul­ teto prodekanas rezidentūros reikalams doc. Virginijus Šapoka?

- Podiplominių studijų pirmi metai vadinami pirmine rezidentūrą. Šios stu­ dijos Lietuvoje trunka vienerius metus ir baigiamos nacionaliniu egzaminu, kurį išlaikius suteikiama medicinos gydytojo kvalifikacija. Asmenys, įgiję šią kvalifi­ kaciją, turi teisę savarankiškai dirbti pirminėje sveikatos apsaugos grandyje, o kitose gydytojo veiklos srityse - gydy­ tojo asistentu (jaunesniuoju gydytoju), prižiūrint kvalifikuotam specialistui. Po to yra dvejų metų specialybių rezidentūra, pavyzdžiui, vidaus ligos, chirurgi­ ja, pediatrija ir kt. Norintys gilinti labai siauros medicinos subspecialybės žinias renkasi dvejų-trejų metų tolimesnes stu­ dijas ir tampa, pavyzdžiui, internistugastroenterologu, internistu-pulmonologu ir t.t. Panaši podiplominių studijų forma egzistuoja daugelyje Vakarų vals­ tybių. Todėl ir Lietuvoje šiuo metu pri­ imta podiplominių studijų struktūra ati­ tinka Europos standartą.

Didžiausią studentų nepasitenkinimą sukėlė pirminės rezidentūros tvarka.

Mat pirminės rezidentūros bazės yra akredituotos rajonų ligoninėse. Rezi­ dentas privalo išvykti iš įprastinės studi­ jų vietos Vilniuje ar Kaune. Tai sukelia papildomų sunkumų. Pirmiausia iškyla socialinės-buitinės (mažas atlyginimas apie 345 Lt, gyvenamojo ploto trūkumas,

neretai vieniems metams išskiriamos šei­ mos) problemos. Antra - rajoninėse li­ goninėse studentai kartais negauna tiek teorinių žinių ar praktinių įgūdžių, kiek tikėjosi. Trečia - ne visi studentai, baigę pirminę rezidentūrą, gali toliau moky­ tis. 60 proc. baigusiųjų pirminę reziden­ tūrą gali tęsti studijas specialybės rezidentūroje, o likusieji 40 proc. turi įsidar­ binti gydymo įstaigose medicinos gydy­ tojais. Tokį procentinį tolimesnių studi­ jų santykį sąlygoja šiuo metu egzistuo­ jančios finansinės Sveikatos apsaugos ministerijos galimybės. Be to, medicinos įstaigos šiuo metu gali įdarbinti labai nedaug pirminę rezidentūrą baigusių re­ zidentų, nes nėra jiems skirtų etatų. Stu­ dentai, aišku, klausia: kam mokytis, jei mes nereikalingi? Bet juk ne aukštoji mokykla turi spręsti įdarbinimo proble­ mą. Ketvirta, dauguma rezidentų nori dirbti Vilniuje ar Kaune, blogiausiu at­ veju, didžiuosiuose miestuose, ir retas kuris nori važiuoti darbuotis į rajoną. Be to, dauguma rezidentų renkasi prestiži­ nes specialybes ir niekas nenori dirbti patanatomu, gydytoju-laborantu, rent­ genologu, o šių specialistų kaip tik ir trūksta Lietuvoje.

Studentų nepasitenkinimas neabejo­ tinai privertė dar kartą apsvarstyti pir­ minės rezidentūros tikslingumą, todėl, dalyvaujant Sveikatos apsaugos ministe­ rijos, KMA ir VU MF dėstytojų ir stu­ dentų atstovams, buvo sudaryta komisi­ ja. Po ilgų diskusijų ši komisija nutarė vis dėlto palikti pirminę rezidentūrą, ta­ čiau pagerinti podiplominių studijų ko­ kybę, griežčiau akredituoti rezidentūros bazes ir, jeigu yra nepasiteisinančios kli­ nikinės bazės, jų atsisakyti. Taip pat nu­ tarta koreguoti studijų programą, siste­ mingai prižiūrėti aukštųjų mokyklų studentus pirminės rezidentūros bazė­ se. Be to, rekomenduota padidinti vietų skaičių antrinėje (specialybių) rezidentūroje iki 70 proc., o nepatekusiems į šį skaičių sudaryti galimybes studijuoti su­ mokant už studijas. Atkreiptas dėmesys į socialines rezidentų problemas - rezi­ dentams, auginantiems mažamečius vai­ kus ar turintiems sergančius tėvus ir pan., leisti atlikti pirminę rezidentūrą to­ se akredituotose klinikinėse bazėse, ku­ rios yra labiausiai priimtinos pareiškė­ jams. Medicinos fakulteto Taryba nuta­ rė, kad VU MF studentai galės atlikti pirminę rezidentūrą ne tik rajonų klini­ kinėse bazėse, bet ir Vilniaus m. akredi­ tuotose ligoninėse ir poliklinikose. To­ dėl manome, kad numatytos priemonės rezidentų studijoms gerinti patenkins ir Vilniaus, ir Kauno busimuosius rezi­ dentus.

Liana BINKAUSKIENĖ

Policija busimųjų medikų dar nekontroliuos Kovo 6 d. Medicinos fakulteto Di­ džiojoje auditorijoje įvyko dekano prof. G. Česnio ir prodekanės aka­ deminiams reikalams doc. R. Mikėnienės susitikimas su studentais me­ dikais, gyvenančiais bendrabučiuose M. K. Čiurlionio gatvėje. Susitikimo priežastis - vasario pabaigoje VU Rektoriaus R. Pavilionio aptikta stu­ dentų “fiesta”. Apie 23 vai. Čiurlio­ nio gatve ėjusio Rektoriaus dėmesį patraukė iš studentų “apartamentų” sklindantis triukšmas, muzika. Užsu­ kęs į bendrabutį Rektorius rado be­ silinksminančius ir nelabai jį beatpažįstančius studentus.

Apie netvarką bendrabutyje buvo informuotas Medicinos fakulteto de­ kanas, pasikviesti “fiestos” organiza­ toriai.

Susitikime, į kurį susirinko apie 80 studentų, buvo svarstomos jų gyve­ nimo bendrabučiuose teisės ir pa­ reigos.

“Kas yra bendrabutis? Ar jis - ne jūsų namai?” - į susirinkusiųjų sąži­ nę apeliavo prof. G. Česnys. Deka­ nas ragino studentus stengtis gyventi taip, kad netrukdytų kitiems, nepa­ miršti kaimynų teisės į poilsį, prisi­ minė griežtą tvarką bendrabučiuose savo studijų metais, kai septintą va­ landą ryto miegančiuosius keldavo trimitas, vėliau neišvengiamai tekda­ vo daryti mankštą koridoriuose Kambariuose buvo po daug gyvento­ jų, šviesą žibinti studentas turėjo tei­ sę tik iki nurodyto laiko ir 1.1. Deka­ nas priminė ir mediko specialybei svarbias estetiką bei higieną. “Nejau brangu trims kambario gyventojams nusipirkti dėžutę dažų grindims?" -

1996.04.05

7

Universitas Vilnensis

svarstė doc. R. Mikėnienė. Bendrabutyje yra durų su išbelstais langeliais, mat kambarių durys senos, sukonstruotos iš keleto stačiakampių. Neužkalti “kasos langeliai” - tai venti­ liacija, reklama ar lietuviškas atviraširdiškumas ?

Susitikime kalbėjo 4-ojo ir 5-ojo bendrabučių komendan­ tai, priminę bendrabučio taisyklę, “leidžiančią” triukšmauti iki 23 vai. Guostasi, jog jų 22 vai. palikti studentai vidurnaktį gali nekontroliuojami švęsti ir triukšmauti - neprilakstysi juk, nesužiūrėsi. O pastarieji tarp kitų VU studentų garsėja kaip neišdildomą įspūdį paliekančių “fiestų” organizatoriai. Jei kar­ tais užsisvajojęs studenčiokas priskuta per daug bulvių, virtu­ vėje sustumiami stalai ir prasideda Keptų bulvių šventė, pa­ gardinta alkoholiu. Kitąsyk, kaip pasakojo studentai, šven­ tėms pasirenkamos ypatingesnės progos, pavyzdžiui, dviejų žuvyčių, plaukiojančių trilitriniame stiklainyje, vestuvės, pa­ smilkytos tostais, dainomis etc. Būna, kad skelbimo “Kviečia­ me į N. gimtadienį X kambaryje...”, pakabinto bendrabučio fojė, sukviesti į vakarėlį renkasi ne tik pažįstantys “gimusįjį” asmenys, bet ir atsitiktiniai praeiviai. Per šventes kartais lyg netyčia (?) nulaužiami vandentiekio vamzdžiai prausyklose...

Už netinkamą elgesį bendrabutyje ir netinkamai atlieka­ mas pareigas bendrabučių savivaldoje skirti (tiesa, jau ne ko­ vo 6 d.) papeikimai Julijai Sviridenko (MeF III k.), Valdui Grigaliūnui (MeF III k., bendrabučių direktoriui) ir Kęstu­ čiui Staneliui (MeF IV k., aukšto seniūnui). Apie papeikimus bus pranešta tėvams.

Aptarta ekonominė bendrabučių padėtis: neremontuoja­ mos bendro naudojimo patalpos; Medicinos fakultetas, išsky­ rus darbuotojų atlyginimus, negauna jokių lėšų aparatūrai, reagentams (“tik pieštukams, popieriui” - prof. G. Česnys); ligoninės nupirko Fakulteto koridoriams kilimus, padėjo įtai­ syti laiptus, nupirko baldų.

Viena iš opiausių studentų nurodytų bendrabučio proble­ mų - vagystės iš kambarių. Buvo iškeltas klausimas, kam išvis reikalingos, anot studentų, “savo funkcijų neatliekančios, žiū­ rinčios televizorių ir mezgančios budinčiosios”. Vertėtų pri­ durti, jog 4-ojo bendrabučio studentai jų darbu patenkinti.

Siūlyta bendrabutį rakinti, kiekvienas studentas turėtų po rak­ tą. Kitas pasiūlymas - įrengti automatinį užraktą, bet abiem atvejais reikalingos... lėšos, kurių nėra. Leidimų (orderių) že­ mesniųjų kursų studentai net negavę, jų rodyti niekas nerei­ kalauja. Į bendrabutį užėję svečiai turėtų palikti savo doku­ mentą budinčiajai, nurodyti, pas ką eina. Dabar čia gali pa­ tekti, anot studentų, bet kas, net pastatų projektas (daugybė posūkių ir užkaborių) leidžia svetimiesiems nevaržomiems slankioti po bendrabutį, bet pastato juk nepakeisi.

Pavasarį numatoma bendrabučių inventorizacija, tebėra ne­ mažai su bendrabučiu nesiskiriančių asmenų, jau nebestudi­ juojančių Medicinos fakultete.

Doc. R. Mikėnienė perspėjo studentus, jog Rektorius ža­ dėjo įkurti VU policijos postus Čiurlionio gatvės bendrabu­ čiuose, jei tik jie bus reikalingi. VU policijos nuovados, įsikū­ rusios Saulėtekio ai. 4, vyriausiasis inspektorius Gražvydas Gudonis informavo, kad, norint čia įkurti tokius postus, būti­ ni mažiausiai šeši iš Universiteto biudžeto išlaikomi polici­ ninkai, nes dabartinių darbuotojų vos užtenka Saulėtekio ai. bendra bučiams prižiūrėti (Saulėtekyje gyvenančių studentų skaičius - 7-7,5 tūkst.). Dažniausi administracinės teisės pa­ žeidimai studentų miestelyje - chuliganizmas (necenzūriniai keiksmai viešose vietose, piliečių užkabinėjimas etc.), rimties trikdymas. Tarp pažeidėjų - tik 50 proc. bendrabučių gyven­ tojų. “Niujorko” diskotekos (ne taip, kaip “Argus”), anot vyr. inspektoriaus, yra vertos pagarbos dėl tvarkos ir pado­ raus jų lankytojų elgesio.

Kol kas busimųjų medikų policija neprižiūrės. Gal ir šven­ tės bus tvarkingesnės bei padoresnės?

Jurga GALVANAUSKAITĖ Komu nik. fak. I k.

Konfliktą padėjo spręsti prorektorius Kovo mėnesį VU prorektoriui akademiniams reikalams doc. S. Vengriui buvo pateikti dokumentai dėl VU Žurna­ listikos instituto antro ir trečio kurso studentų konflikto su ekonomikos teorijos dėstytoja doc. L. Perminiene.

Konfliktas prasidėjo praėjusį semestrą tarp trečiakur­ sių ir minėtosios dėstytojos, kaip teigia studentai, dėl to, jog semestro metu nebuvo išdėstytas makroekonomikos kursas, už kurį paskui reikalauta atsiskaityti. Doc. L. Perminienės nuomone, tikroji susidariusios konfliktinės situa­ cijos priežastis yra objektyvi: studentai, dirbdami dar ir žur­ nalistinį darbą, nepajėgia suderinti darbo ir studijų ir eko­ nomikos teorijos egzaminui pasiruošė silpnai.

III kurso studentai, prašę Komunikacijos fakulteto de­ kano R. Gudausko perkelti šio kurso atsiskaitymą į kitą semestrą, gavo teigiamą atsakymą. Tačiau šiuo sprendimu konfliktas nesibaigė - II kurso žurnalistai, kurie pavasario semestrą pradėjo mokytis šios disciplinos, atsisakė dėst. L. Perminienės. Buvo pakeista dėstytoja, bet šis Ekonomikos teorijos katedros 1. e. vedėjos pareigas N. Minkevičienės sprendimas dėst. L. Perminienės nepatenkino. Šį konfliktą teko spręsti akademinių reikalų prorektoriui doc. S. Veng­ riui.

Išsiaiškinęs visų pusių nuomones, prorektorius kalbėjo­ si su dėstytoja L. Perminiene. Neatsižvelgdama j antrakur­ sių ir trečiakursių pozicijas, dėstytoja jaučiasi teisi, tačiau sutinka su konflikto sprendimo rezultatais. Taigi, trečio kur­ so studentams leidžiama perkelti ekonomikos teorijos kursą ir atsiskaitymą už jį į pavasario semestrą, pakeičiant dėsty­ toją, antro kurso studentams šią discipliną dėstys kitas dės­ tytojas.

Pasak akademinių reikalų prorektoriaus, per 2,5 jo dar­ bo metų tokių konfliktų nedažnai pasitaikė, šis atvejis antras.

Margarita LAPINSKAITĖ Komunik. fak. 1 k.

Meilę fotografijai pataupykite geresniems laikams “Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto fotolabo­ ratorija yra žlugusi”, - konstatavo jos šeimininkas doc. V. Juodakis. Laboratorijoje yra likęs vienas fotodidintuvas, vie­ na spinta juostelių ir vienas aparatas džiovinti nuotraukoms. Šiais metais VU Žurnalistikos institutas skyrė fotolabo­ ratorijai 2000 litų, už kuriuos kiekvienam pirmakursiui nu­ pirkta po keturias fotojuosteles, šimtą lapų fotopopieriaus, ryškalų ir fiksažo. Kiekvienas, atsiėmęs savo “porciją”, to­ liau verčiasi kaip išmano.

Pasak laboratorijos šeimininko, skirstant lėšas pirme­ nybė teikiama kompiuterinio tinklo plėtimui ir tobulinimui, tad jo įstaigai pinigų nebeužtenka.

Anot doc. V. Juodakio, fotolaboratorija dirba tik dvi va­ landas per savaitę, tuomet galima tik konsultuotis. Taip yra todėl, kad panaikintas laboranto etatas dėl jau minėtų fi­ nansinių priežasčių.

Taigi, laboratorija užrakinta, o “užrakinta fotolaborato­ rija - tai tas pat, kas užrakinta bažnyčia, kurioje negali mels­ tis kada nori”, - teigia V. Juodakis.

Doc. V. Juodakis mato dvi išeitis iš susidariusios situaci­ jos: arba pinigai “nukristų iš dangaus”, ir už juos būtų nu­ pirktas vadinamasis “minilabas”, bent vienas kompiuteris su skeneriu ir atkurtas laboranto etatas, arba VU vadovy­ bė susitartų su Vilniaus aukštesniosios technologijos mo­ kyklos valdžia ir siųstų studentus semtis fotografijos žinių ten (kaip jau daro Muzikos akademijos vadovybė).

Nukelta į 8 psl.

Universitas Vilnensis

8 Meilę fotografijai pataupykite geresniems laikams Atkelta iš 7 psL

Kaip laikraštį informavo Vilniaus aukštesniosios technologijos mokyklos dėstytojas gerb. Mačiulis, mokyklos va­ dovybė pasiruošusi tartis su VU vado­ vais ir gali pasiūlyti sutrumpintą fotožurnalistikos kursą, kuris būtą išdėstytas per du semestrus, dėstant po keturias valan­ das per savaitę.

VU Žurnalistikos instituto direkto­ rius doc. M. Lukošiūnas mano, kad ben­ dradarbiavimas su aukštesniąja techno­ logijos mokykla neįmanomas dėl lėšų stygiaus. “Geriau jau iki kito semestro nupirkti tris naujus didintuvus fotolabo­ ratorijai ”, - teigia direktorius.

Marius JANČIUS Komu nik. fak. 1 k.

1996.04.05

Postai padalinti. Rezultatus parodys darbas Kovo 20 d. VU Chemijos fakulte­ te įvyko ataskaitinė konferencija. Joje buvo renkami atstovai į VUSA par­ lamentą ir valdybą bei aptariami XXXI Chemikų dienos organizavimo klausimai. Į konferenciją atvykęs VUSA pre­ zidentas A. Bendinskas, kurio antra­ jai kadencijai pritarė dauguma ChF studentų, pranešė apie naujovę: 0,5 proc. iš stipendijų fondo skiriama Studentų atstovybei premijoms ir pašalpoms mokėti. Dabar aktyviau­ siems renginių organizatoriams ir kitiems veikliems studentams VUSA gali skirti vienkartinę pašalpą.

Studentai domėjosi ir įdarbinimu Lietuvoje. Deja, VUSA neturi licen­

zijos, todėl įdarbinimo programos ne­ vykdo. Galimi tik tarptautiniai pasikei­ timai. Nebuvo chemikai paguosti ir dėl stažuočių užsienyje: jiems kol kas tokios galimybės nenusimato.

Vėliau buvo išrinkti atstovai į Parla­ mentą (A. Daukšauskas ir E. Naujalis) ir valdybą (E. Guzejavaitė). Taip pat 10 atstovų išrinkta į tarpfakultetinę konfe­ renciją.

Nepalikti be dėmesio ir Chemikų die­ nos organizavimo klausimai. Norint iš­ laikyti tradicijas, šventė organizuojama fakulteto patalpose: žadamas aukcionas, krepšinio ir šachmatų varžybos, disko­ teka ir kiti pasilinksminimai.

Ingrida GUMBYTĖ Komunik. fak. i k.

Studentams nerupi ją pačią pinigai?

Semestro pradžioje daugelis stu­ dentų susiduria su finansiniais sunkumais, mokant studijų mokes­ tį. Dažnas šio mokesčio neįstengia sumokėti. Tikriausiai kiekvienas stu­ dentas žino, kad šį mokestį galima sumažinti, bet ne kiekvienas žino, kaip tai padaryti.

Nuo praėjusiųjų metų pirmo kur­ so studentai pasirašo studijų sutartį, kurioje numatytos studijų mokesčio mokėjimo, sumažinimo ar atleidimo nuo jo sąlygos. Pakomentuoti šias są­ lygas ir dar kartą jas priminti “U. V.” korespondentas paprašė prorekto­ riaus akademiniams reikalams doc.

rugsėjo 10 d. ir iki vasario 19 d.). Pra­ šyme Rektoriaus vardu turi būti fa­ kulteto dekano tarpininkavimas (tar­ pininkaujama sumažinant ar atlei­ džiant nuo mokesčio mokėjimo ar­ ba netarpininkaujama). Kartu su prašymu reikia pateikti pažymą, ku­ rioje būtų nurodytos mažos tėvų ar globėjų pajamos arba kitos priežas­ tys. Tuomet, per likusias penkias die­

S. V'engrio.

- Studijų mokesčio mokėjimo tvarką reglamentuoja 1994 m. Uni­ versiteto Senato nutarimas, paskelb­ tas informaciniame biuletenyje (šį biuletenį galima rasti kiekvieno fa­ kulteto dekanate - red. pas t.) Nr.20, 1994.10.18-25. Kaip sakoma Sena­ to nutarime, studijų mokestį studen­ tui reikia sumokėti per 15 prasidė­ jusio semestro dienų, t.y. iki rugsėjo 15 d. rudens semestrą ir iki vasario 24 d. pavasario semestrą. Atsiradus finansiniams sunkumams, motyvuo­ tą prašymą atleisti nuo mokesčio stu­ dentas turi pateikti per 10 dienų nuo semestro pradžios (atitinkamai iki

nas iki mokėjimo termino pabaigos, tokie prašymai svarstomi ir paskel­ biami nutarimai.

Nuo mokesčio už studijas atlei­ džiami visiški našlaičiai, studentiškos šeimos bei studentai, vienu metu be­ simokantys dviejuose fakultetuose skirtinguose skyriuose.

Pagal užsieniečių studijų nuosta­ tus, studijuojantys VU užsieniečiai už studijas turi mokėti 2-3 tūkstan­

čius JAV dolerių už metus. Užsienio lietuviams teikiama nuolaida - jie už studijas moka kiekvieno fakulteto nustatytą mokestį litais. Didžiausios nuolaidos suteiktos Lenkijos lietu­ viams, kurie pastaruoju metu atlei­ džiami nuo studijų mokesčio. Beje, pasitaiko atvejų, kai studentas atne­ ša prašymą su pažyma, kad vienas jo tėvų yra firmos savininkas, uždirban­ tis per mėnesį 131 litą, o pats tuo metu vilki brangius drabužius. Tačiau ir tokiais atvejais tenka remtis ne­ kaltumo prezumpcija.

Pasak prorektoriaus, didžiausia problema - tvarkos nesilaikymas Nepaisant 1994 m. Universiteto Se­ nato nustatytų terminų, studentai ligi šiol kreipiasi su prašymais atleisti juos nuo studijų mokesčio. Deja, šaukštai jau po pietų... Šiuo metu galiojančiuose kiaušy tojų studijų nuostatuose pažymima, kad studijų mokestį sumažina ar nuo jo atleidžia Rektorius, tačiau neat­ metama galimybė, jog ateityje tai bus fakultetų dekanų valioje. Šiemet to­ kie prašymai svarstyti vasario 22 d., buvo peržiūrėti 196 prašymai. 98 stu­ dentai, pateikę prašymus, buvo at­ leisti nuo mokesčio už studijas, 98 jis sumažintas per pusę.

Mindaugas LINKAITIS Komunik. fak. I k

9

Universitas Vilnensis

1996.04.05

RSTC bibliotekoje Religijos studijų ir tyrimų centro biblio­ tekoje šiandien yra jau virš 2 000 pavadini­ mų leidinių. Nors biblioteka kaupiama dar tik trejus metus, joje jau turima nemažai re­ ligijos ir teologijos studijoms reikalingų kny­ gų. Bet mūsų bibliotekos tikslas - aptarnauti ne tik RSTC klausytojus ir studentus, no­ rėtume pakviesti visus VU akademinės ben­ druomenės narius, besidominčius šiomis stud ijų kryptimis. Bibliotekoje yra sukaup­ ta įvairių Šv. Rašto (tiek Senojo, tiek Nau­ jojo Testamento) leidimų anglų, vokiečių, prancūzų, rusų, hebrajų, lenkų, lietuvių ir kitomis kalbomis. Turime nemaža Šv. Raš­ to komentarų, kitos biblistinės literatūros.

Mūsų centre taip pat studijuojama ir teolo­ gija, religijos filosofija, religijos sociologi­ ja, religijos ir kultūros santykių aspektai. To­ dėl RSTC bibliotekoje šiomis sritimis susi­ domėjęs skaitytojas ras dogminės teologi­ jos, moralinės teologijos, Bažnyčios istori­ jos, įvairių krikščioniškų konfesijų veikalų.

Nemažai sukaupta ir religijų istorijos, reli­ gijotyros, religijos filosofijos knygų, yra žy­ mių XX a. antrosios pusės teologų K. Rahner’io, H. U. v. Balthasar’o, M.-D. Philippe, T. Merton'o kūrinių rinkiniai. Kadangi di­ delė dalis knygų, kurias padeda atrinkti įvai­ rių sričių specialistai ir Vakarų religijos bei teologijos studijų centrai, gaunama iš užsie­ nio, tad natūralu, jog mūsų bibliotekos knygos yra anglų, prancūzų, rusų, vokiečių, lenkų, italų ir kt. kalbomis, taip pat yra ir lietuvių kalba.

Atsižvelgdami į skaitytojų pageidavimus, knygas išduodame į namus, išskyrus retus leidinius, žodynus ir enciklopedijas. Taigi, prašome apsilankyti pirmadieniais, antra­ dieniais ir trečiadieniais nuo 10 iki 15 vai., ketvirtadieniais ir penktadieniais - nuo 10 iki 13 vai.

Bibliotekos darbo laikas kitą semestrą gali keistis.

Jurgita MONTRIMAITĖ RSTC bibliotekininkė, Arūnas PEŠKATITS metodininkas

“Zitteros” knygyne pirkėjui visudu laukiami Nuo 1982 metų Vilniaus uni­ versitete veikia knygynas “Littera”, kurį pamėgo ne tik studentai, bet ir sos­ tinės inteligentija, svečiai, ambasadų darbuotojai. Nuo pat pradžių jam va­ dovauja Regina Katkauskaitė. Jos rūpes­ čiu dabar turime to­ kį knygyną: užmegz­ ti ryšiai su leidyklo­ mis “Vaga”, “Min­ tis”, “Mokslas”, “Pradai”, “Amžius”, “Baltos lankos” ir kt. Knygos užsakomos pagal mokymo programas, pasikon­ sultavus su Universiteto dėsty­ tojais. Didžiausią paklausą tu­ ri humanitarinio profilio leidi­ niai.

Pasak knygyno vedėjos, dau­ giausia sunkumų kelia tai, kad nėra sukurtos ryšių sistemos tarp leidyklų ir knygynų. Tik kelios leidyklos Lietuvoje ruo­ šia informacinius biuletenius, tačiau juose minimos ne visos išleidžiamos knygos. Daugelis leidyklų leidžia savo knygas mažais tiražais ir savo produk­ cija aprūpina tik aplinkinius knygynus. Dabar padėtis tokia, kad, anot p. R. Katkauskaitės, paprasčiau surasti ir užsakyti knygą, išleistą užsienyje, negu Kaune ar Klaipėdoje.

Mokomąją literatūrą iš už­ sienio knygynas gauna per Kny­ gų Centrą ar bendradarbiauda­ mas su UAB “Humanitus”, “Giliukas”.

“Litteroje” pasirodę meilės romanai ar pasakų rinkiniai tė­ ra tik savotiška pagalba leidyk­

loms, su kuriomis jau susi­ klostę bičiuliški santykiai. Šiuo metu knygynas pats sa­

ve išlaiko. Antkainį stengia­ masi sumažinti iki minima­ laus, tačiau taikyti lengvatas ar nuolaidas studentams ne­ būtų pajėgus. Ir taip sunkią naštą nešanti mūsų Alma Mater negalėtų kompensuo­ ti susidariusio trūkumo.

Knygyno vedėja paaiškino, kodėl kai kurių knygų kainos, lyginant su aplinkiniais kny­ gynais, skiriasi. Tai priklau­ so nuo to, ar knygos gauna­ mos tiesiai iš leidyklų, ar per tarpininkus; nuo sąlygų, ku­ rias numato sutartys - ne vi­ sas leidyklas tenkina mažas “Litteros” užsakomų knygų kiekis, atsiskaitymo už kny­ gas būdas.

Nuo balandžio mėn. Uni­ versiteto knygynas pirks iš studentų vadovėlius, išleistus ne anksčiau 1991 metų, ku­ rių knygynas neturi.

Knygynas “Littera”, dir­ bantis kiekvieną darbo dieną, įsikūręs pačioje Universiteto širdyje, kviečia Jus. Monika TAMULYNIENĖ Komunik. fak. I k.

Universitas Vilnensis

10

1996.04.05

Ar ypatingi studentų dantys Nuo dantų ligų kenčia daugiau nei 95 proc. žmonių. Netinkama mi­ tyba, stresai, higienos reikalavimų nesilaikymas sukelia dantų ėduonį, dantenų ligas, gleivinės uždegimus ir kitas burnos ertmės ligas. Manė­ me, jog studentai dėl to kenčia la­ biausiai -juk jiems tenka graužti ne tik duoną, bet ir, svarbiausia, moks­ lus. Ar tai tiesa, pasiteiravome stu­ dentų poliklinikos stomatologų.

Gyd. G. Gvazdauskienė teigė, jog jo­ kių ypatingų požymių, išskiriančių studentų dantis, ji nėra pastebėjusi.

Anot jos, gal tik dantų ligų priežas­ tys specifiškesnės - nepilnavertė mi­ tyba, netinkamas režimas, nuolati­ nė įtampa, nervingumas. Šiaip , pa­ sak gydytojos, dantų būklė priklau­ so nuo paties žmogaus, kaip jis rū­ pinasi savimi: kartais ateina studen­ tas, atvažiavęs iš kaimo, ir jo dantys tiesiog puikūs, o dažno vilniečio kur kas prastesni. Gydytoja, pa­ klausta apie besikreipiančiųjų ma­ terialinę padėtį, teigė, jog čia daž­ niausiai kreipiasi ne patys turtin­ giausi. Turintys pinigų gydosi priva­ čiuose kabinetuose, manydami, kad dideli pinigai garantuos kokybę.

Anot gydytojos, šios poliklinikos sto­ matologų darbas niekuo neprastesnis, o visos paslaugos studentams teikiamos veltui. Netgi vaistai ir plombos, kurias atėjęs pacientas gali pasirinkti, yra nemokamos. Paklaus­ ta apie daugeliui šiurpą keliančią aparatūrą, kuria, kaip ir medika­ mentais, aprūpina Sveikatos apsau­ gos ministerija, gydytoja atsakė, jog stomatologinis kabinetas jos turi vi­ sokios - ir geresnės, ir prastesnės.

Bet ir pastaroji yra daug geresnė nei, pavyzdžiui, prieš penkerius metus.

Išklausius gydytoją, peršasi min­ tis, jog studentams dantų gydymas vienas malonumas. Tad ar daug ke­ turios kabinete dirbančios stomato­ logės sulaukia pacientų? Gydytoja G. Gvazdauskienė prisipažino, kad gydytojoms sėdėti be darbo nieka­

da netenka, nes pacientų ateina kiekvieną dieną daug. Pasiteiravus, kaip studentai elgiasi stomatologo kėdėje, pašnekovė teigė, kad apskri­ tai studentai yra kantrūs, mandagūs ir gana ramūs pacientai. Patys jaut­ riausi ir nervingiausi yra Dailės ir

Muzikos akademijų studentai. “Vi­ sada juos galima atpažinti iš didelio dirglumo, neramumo, nenusėdėjimo vietoje”, - pasakojo gydytoja. Pa­ klausta, ar studentai atsidėkoja gy­ dytojoms, pašnekovė atsakė teigia­ mai - ne tik padėkoja, bet neretai ir gėlių atneša.

Kaip jau buvo minėta, dalis dan­ tų skausmą kenčiančio akademinio jaunimo, nepasitikėdami studentų poliklinika, skuba į privačius stoma­ tologinius kabinetus ar klinikas. Pa­ sidomėjau, kokie jų privalumai su­ vilioja studentus. Daugelis užkalbin­ tųjų sakė, jog jų apsisprendimą dau­ giausia lemia vizitinėse kortelėse ar reklamose akcentuojamas beskaus­ mis gydymas, užsienietiški itin ge­ ros kokybės vaistai, moderni apara­ tūra, aukštos kvalifikacijos gydyto­ jai. Tačiau visa tai - dideli pinigai.

Pavyzdžiui, išgydyti vieną dantį fir­

mos “Inoveca” stomatologiniame kabinete vienai studentei, turėjusiai 12 proc. nuolaidų kortelę, kainavo maždaug 120 Lt. Panašios (ir dar di­ desnės) kainos ir kituose privačiuo­ se kabinetuose. Pavyzdžiui, Antakal­ nyje įsikūrusios R. Manelienės spe­ cializuotoje dantų kanalų gydymo klinikoje gydyto­ jo konsultacija kainuoja 10 Lt, pigiausiai išgydyti vieną kanalą -100-150 Lt. Anot užkalbintos klinikos darbuotojos, dėl palygin­ ti aukštų kainų studentai čia - reti svečiai. Pašne­ kovė suskaičiavo, kad šiuo metu besigydančiųjų sąraše yra 5-6 studen­ tai. Darbuotoja prisiminė vieną įdomų atvejį, kai prieš kelerius metus šio­ je klinikoje gydėsi du VU Filologijos fakulteto stu­ dentai korėjiečiai.

Senamiestyje esančios UAB “Dantis” gydytoja N. Latkauskaitė sakė, jog į jų kliniką studentai ateina, bet tik turtingesni. Tačiau ir jie, anot sto­ matologės, ne visada užmoka, kaip, beje, ir kai kurie kiti pacientai. Kai­ nos čia labai įvairios: plomba kai­ nuoja 30-40 Lt, gydymas - nuo 70 Lt ir pan. Jau kelerius metus šioje klinikoje dirbanti gydytoja teigė jo­ kių ypatingų bruožų, skiriančių stu­ dentų dantis nuo kitų pacientų dan­ tų, nepastebėjusi, o nuomonė, kad tapus studentu pasikeičia dantų būklė, neteisinga, nes dantų ligos ne kelių dienų pasekmė. Gydytoja mano, jog jokių ypatingų priežasčių, lemiančių būtent studentų dantų li­ gas, nėra, nes netinkama mityba, stresai vienaip ar kitaip pakenkia visiems.

Asta RAMOŠKAITĖ

Komunik. fak. 1 k-

1996.04.05

11

Universitas Vilnensis

rriMra d k| Hr lI Al H T o| ,J 1 T Ja JR N Y JbJ A [b|

Visi žinome, kad Vilniaus universitetas - tai beveik valsty­ be valstybėje, su savo teritorijomis, daugybe padalinių, tar­ nautojų ir, aišku, tarnybų. Sunku net ir sužiūrėti, kas ką vei­ kia. Su viena iš Universiteto tarnybų kiekvienas naujas jo dar­ buotojas susitinka tuomet, kai yra priimamas į darbą ir, jei tik neatsitinka jokios nelaimės (neduok Dieve!), daugiau nieka­ da jos neberegi. Slaptoji tarnyba? Ne, tai - UNIVERSITE­ TO SAUGAUS DARBO TARNYBA. Tiesiog pavyko: užsukus į nedidelį Saugaus darbo tarny­ bos kabinetą Filologijos fakulteto prieangyje, teko stebėti gan įdomią istoriją. Prie darbų saugos vyr. inspektoriaus Felikso Katino stalo sėdintis būsimas vieno iš Universiteto fakultetų laborantas turbūt netyčia prasitarė, kad dirbs visai ne labo­ rantu, o prižiūrės ir remontuos techniką. Tuojau pat buvo pa­ skambinta to fakulteto dekanui, paklausta, ar šis suvokia ga­ limas tokio “pokšto” pasekmes. Po gan ilgo pokalbio galų ga­ le buvo susitarta: jaunuolis bus priimtas, tačiau jam teks gauti mažiausiai antrą elektrosaugos atestacinę grupę. Taigi, juo­ kai čia menki.

Gerb. F. Katinas papasakojo plačiau apie tarnybos darbą. Įvadinis darbuotojų instruktažas - tai tik viena iš tarnybos pa­ reigų, o pagrindinis darbas - rūpintis Universiteto bendruo­ menės darbų sauga ir priešgaisriniu saugumu. Ne tik kuriami normatyviniai dokumentai, rašomos instrukcijos, bet ir tie­ siogiai kontroliuojami visi Universiteto padaliniai. Saugaus darbo tarnybos inspektorius turi teisę patekti į bet kurias Uni­ versiteto patalpas bet kuriuo metu ir, jei mato kylant pavojų, turi teisę sustabdyti bet kokius ten daromus darbus. Pavyz­ džiui, 1995 metais atlikti 76 tokie patikrinimai, šeši iš jų - kar­ tu su valstybinėmis inspekcijomis.

Kaip jau minėta, antrą kartą su šia tarnyba susiduriame įvykus nelaimei: traumai darbo metu ar pakeliui į darbą, iš

darbo. Vyr. inspektorius pabrėžė, kad daugiausia traumų bū­ na pakeliui į darbą ir iš jo, o dauguma nukentėjusių apie tai Universitetui nepraneša, ir, kai ateina laikas atsiimti pinigus už pragulėtą lovoje laiką, gali kilti įvairiausių sunkumų. Rū­ pinamės tik savimi, o ne Universitetu: jei saugaus darbo tar­ nyba nesurašo akto arba surašo jį per vėlai, pinigus už nedarbingumo pažymėjimą nukentėjęs gaus pavėluotai, o vals­ tybė Universitetui - nesumokės... Taip sakant, kas po mėne­ sio įrodys, kad gatvės tą dieną, kai Jūs paslydote, buvo Savi­ valdybės nesutvarkytos, taigi - slidžios...

“Yra tokių, kurie galvoja: kam reikalinga ta saugaus dar­ bo tarnyba”, - sako gerb. F. Katinas. - “Man yra tekę žiūrėti į akis ir žuvusiųjų darbo metu giminėms. Patikėkite, tai tikrai nelengva. Ir štai tada pasipila kaltinimai. O iki tol mūsų pa­ stabų dažnai nepaisoma...”

Kadangi studentai nėra Universiteto darbuotojai ir su jais darbo sutartis nesudaroma, jais rūpinamasi tik netiesiogiai: juk ir studentai naudojasi prietaisais, Universiteto patalpo­ mis, kurių saugumą kontroliuoja tarnyba.

Kaip bebūtų keista, daugiausia traumų būna bibliotekoje ir Filologijos fakultete. “Galbūt dėl to, kad čia daug vyresnio amžiaus dėstytojų”, - spėja vyr. inspektorius.

Saugaus darbo tarnyba norėtų priminti Universiteto ben­ druomenei: būkite atsargūs darbe, o jei jau atsitiks nelaimė būtinai kuo skubiau praneškite tiesioginiam savo vadovui. “Pa­ dalinių vadovams: neužmirškite, kokia atsakomybė gula ant Jūsų, rūpinkitės pavaldiniais ir jų darbo vietomis”, - atsisvei­ kindamas sako gerb. F. Katinas. “Ir, labai prašau, reaguokite į saugaus darbo tarnybos pastabas neįsižeisdami. Juk tokios mūsų pareigos - prižiūrėti, perspėti...”

1995 m. Saugaus darbo tarnyba atliko 14 saugių darbo są­ lygų gerinimo darbų už 11 465 Lt, atestavo 29 padalinių vado­ vus, organizavo įvadinį instruktažą 528 naujai priimtiems Uni­ versiteto darbuotojams, paruošė spaudai normatyvinių doku­ mentų ir poįstatyminių aktų saugos darbe klausimais rinkinį, pareigybines instrukcijas padalinių vadovams, ištyrė 3 gamybines traumas, dėl kurių prarasta 221 kalendorinė diena ir išmokėta 1 310 Lt, 5 nelaimingus atsitikimus pakeliui į dar­ bą arba grįžtant namo iš darbo, atliko 76 darbų saugos ir prieš­ gaisrinio saugumo patikrinimus, kartu su fakultetų dekanais organizavo katedrų ir laboratorijų vedėjų apmokymus Che­ mijos ir Gamtos mokslų fakultetuose.

Liutauras LEŠČINSKAS

Sportuoja Universiteto merginos Kovo 15-16 dienomis įvyko Lietuvos aukštųjų mokyk­ lų studenčių rankinio taurės varžybos. Jose dalyvavo ketu­ rios komandos: Vilniaus universiteto (tren. G.Bidvienė), Vilniaus pedagoginio universiteto (tren. A.Taraskevičius), Kauno kūno kultūros instituto pirmoji komanda (tren.

R. Mikalauskas) irto paties instituto antroji komanda (tren.

J Urbonavičienė). Vilniaus universiteto studentės susiti­ ko su VPU (16:30) ir su abejomis KKI komandomis. Su Pirmąja komanda žaistų rungtynių rezultatas - 8:20, su ant­ rąja rungtynes laimėjo mūsų merginos - 22:17. Kitų rung­ tynių rezultatai: VPU - KKI(l) - 32:15, VPU - KKI(2) 46:10, KKI(l) - KKI(2) - 35:25.

Pirmą vietą šiame turnyre iškovojo VPU rankininkės, antrąją - KKI(l) komanda. Universiteto merginos - tre­ čioje ir KKI(2) rankininkės - ketvirtoje vietoje.

VU merginų rankinio komandoje žaidžia tik kelios mer­ ginos iš šio Universiteto, kitos - studentės iš Policijos aka­ demijos ir Vilniaus technikos universiteto. Tad VU koman­ da kol kas dar silpna, ir trenerė G. Bidvienė (tel.626266) kviečia merginas, norinčias sportuoti. Žaidžiančios VU ko­ mandoje studentės gauna du akademinius kreditus.

“U.V.” inform.

1996.04.05

Universitas Vilnensis

12

VILNIAUS UNIVERSITETO SPORTO - TECHNIKOS KLUBO (vairuotoju kursu) DARBO PLANAS 1996 metams

Nebrangiai surenku ir maketuoju studentų darbus.

Tel.45 33 65

Dėmesio, mergin os f

UŽSIĖMIMŲ PRADŽIA:

- balandžio mėn. 22 d. Pabaiga -birželio 28 d.

- rugsėjo mėn. 12 d. Pabaiga -lapkričio 20 d.

KAINOS: teorija - 85 lt., 1 valanda vairavimo - 12 lt.

MOKOMOSIOS MAŠINOS:

“Ford-Escort”, “Žiguliai 21011”.

UŽSIĖMIMAI VYKSTA Čiurlionio 25, I a. 4 aud.

Mokate vokiečių kalbų ir norite ją patobulinti?

Nieko nėra paprasčiau!

Jeigu jums: 18-24 metai; mylite vaikus.

Tai dar ir proga užsidirbti pinigų!

Darbo trukmė 10-12 mėn. po 5-6 vai. per dieną - prižiūrėti vaikus, pa­ dėti namų ruošoje.

2-3 kartus per savaitę.

UŽSIĖMIMŲ PRADŽIA

17 vai. 30 min.

NORINTIEJI įsigyti vairuotojų “B” kategorijos teises, gali pasirinkti sau

tinkamą laiką ir iš anksto užsirašyti pas VU sporto - technikos klubo vedėją.

VU S. T. K. ADRESAS:

Čiurlionio g. 25, IV stud. bendrabutis, I a.

5 kambarys.

TELEFONAI: darbo - 23 09 40, namų - 76 55 24.

Andrius SAPOŽNIKOVAS

VU sporto - technikos klubo vedėjas

Jums garantuojama:

ne mažiau kaip 380 DM kišenpinigių per mėnesį; atskiras kambarys bei pilnas maitinimas; draudimas; o taip pat galimybė lankyti vokiečių kalbos kursus.

Kreipkitės dabar, ir Jūsų svajonė taps rea­ lybe!

Laukiame Jūsų:

VU studentų at­ stovybė, Universiteto 3, tel.61-44-14.

Ar tu jau turi ISIC’ą?

Ar tu žinai, kas tai yra?

Paklausk tų, kurie jį turi. Tai ga­ limybė pigiai keliauti. Tai stores­ nė tavo piniginė. Tai beveik 100 įvairiausių nuolaidų Lietuvoje (tai dar ne riba). Tai tavo nuo­ lankus padėjėjas, bet kur ir bet kada, kas beatsitiktų. Sku­ bėk, studente, naudokis proga.

Nuo 20 iki 30 procentų pigesni aviabilietai, traukinių,autobusų bi­

Mūsų adresas: Universiteto 3, 2734 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 53 kab.

Tel. 61 16 87.

Tiražas 1000 egz. 1,5 spaudos lankų. SL 321.

Užs. Nr. 183.

Rinko ir maketavo VU leidyklos Techninis skyrius.

Spausdino VU spaustuvė.

Redaktorė Liana BINKAUSKIENĖ

lietai.

Naudinga informacija:

Jums tereikia ateiti, ir mes iškep­ sime Jums tarptautinį pažymėjimą per 5 minutes.

Eikite ir nesidrovėkite, Jūs čia esate laukiami. Mes dirbame Jums, taupome Jūsų pinigus.