GERBIAMIEJI v/SŲ Salių proletarai,
DRAUGAI!
vienykitės:
Baigiasi 1978 didingo darbo, naujų planų, naujo entuziazmo ir puikių per galių metai. Tai buvo Ta rybų šalies pasiekimų me tai. Jie ženklūs garbingais jubiliejais. LKP — 60 ir Tarybų valdžios įkūrimo Lietuvoie 60-metis, naujo sios TSRS Konstitucijos metinės įkvėpė mus nau jiems laimėjimams, išgar sino tarybine liaudį nasaulio darbo žmonių akyse kaip liaudį kovojančią už žmonijos laimę, už socia 1978 m. gruodžio 29 d. linį progresą, už tvirtą tai VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS ką žemėje. Nr. 40 (1065). Sudėtinė šių pasiekimų EINA NUO 1950 METŲ KAINA 2 KAP. dalis yra ir mūsų senosios Almae Matris, mūsų profe sorių, dėstytojų ir studen tų bei viso darbuotojų ko lektyvo atkaklaus darbo rezultatai. Naujuosius, 1979-uosius metus sutinkame su dide liu politiniu-idėjiniu, visuomeniniu-gamybiniu bei kultūriniu pakilimu. Naujiems mokslo, studi jų laimėjimams, naujiems darbams mus sutelkia ir garbingas mūsų Almae Matris 400 metų jubilie jus. Vilniaus darbo rau V. Kapsuko donosios vėliavos ordino V. Kapsuko universiteto universiteto 400 re.ktoratas, partinė ir kitos metų jubiliejui visuomeninės organizaci jos yra tvirtai įsitikinu ISTORIJOS FAKULTETAS sios, kad Universiteto darbuotojų ir studentų ko Gruodžio 14 d. vyko LKP lektyvas jvykdys visus įkūrimo 60-mečio ir pirmo partijos ir vyriausybės ke sios proletarinės revoliucijos liamus uždavinius, dera Lietuvojei 60-mečio minėj ibuvo surengta mas. Ta proga | mai sutiks savo 400 melų studentų mokslinė konferencisukaktį. Tarptautinių ja. Ją surengė i Su Naujaisiais metais! Istorijos mokslinis santykių Daug džiaugsmo, sėkmės būrelis. gerų darbų 1979-taisiais metais! PREKYBOS FAKULTETAS REKTORATAS V aukšte išleistas foto PARTINIS KOMITETAS stendas „Mūsų fakulteto isto KOMJAUNIMO rija", kurią sudaro trys skvKOMITETAS rial. Viename skyriuje pateik DARBUOTOJŲ. tos nuotraukos iš ankstesnių PROFSĄJUNGOS absolventų laidų, kituose KOMITETAS vaizduojama šiandiena. STUDENTŲ VII aukšte Įrengta Prekių PROFSĄJUNGOS mokslo katedros istoriją vaizKOMITETAS duojanti ekspozicija.
CAUVBIDIS
scuoencas
LAIŠKAS
„TARYBINIAM
STUDENTUI" IŠ KUBOS
Kubos respublikai - 20 Prieš dvidešimt metu per galingas sukilėliu kariuome nės maršas, kuriam vadova vo Kubos revoliucijos vadas Fidelis Kastro, pasibaigė vi siška liaudies pergale. šios armijos būriai sutriuškino vvriausvbės kariuomene ir nuvertė supuvusi diktatorių režimą. Iš šalies Nauiuiu Metu nakti pabėgo kruvinasis diktato rius Batistą Pirmoji 1959 metu diena tapo Kubos re voliucijos pergalės diena Ir tuo pačiu Vakaru ousrutulvie buvo įkurdinta pirmoji socia listinė valstybė. Nuo to laiko oraėio dvide šimt metu. Tai nedidelis lai kotarpis šalies gvvenime. Respublikai per ii teko patir ti nemaža sunkumu ir išmė ginimu. Tačiau. Kubos komu nistu partijai vadovaujant, šalvie sėkmingai buvo su triuškinti kontrrevoliuciios židiniai ir atremta imperialis tinė agresija Plaia Hirone. šalvie ivvko esminiai sociali niai ekonominiai pertvarky mai. šiais pakitimais šiandien didžiuoiasl kiekvienas kubie tis. iie pastebimi visose gy venimo sritvse. Kiekvieno besilankančio Kuboje dėmėsi visu pirma Patraukia nuostabiai gražios no revoliuciios pastatytos mokyklos. Jos vra Kubos pa sididžiavimas. Šios srities darbo rezultatai akivaizdūs, iki revoliuciios respublikoje buvo 1 milijonas beraščiu 1.2 milijono mažaraščiu ir B0o tūkstančiu vaiku visiškai nelankė mokvklos. šiandien bendrojo lavinimo mokyklose mokosi 3 milijonai 330 tūks tančiu valku. Vidurinėse mo kyklose jaunimas mokosi 12
metu. Iš iu nradinėie — 6 metus, vidurinėje — 3 metus ir priešuniversitarlioie — 3 metus. Nemaža mokvklu pa statyta kaime. Tai ištisi kompleksai, susidedantvs iš mokvmo korpusu, bendrabu čiu. sporto Įrenginiu Papras tai prie mokvklos esti 250 ha žemės. Jaunimas čia gvvena. mokosi ir dirba. Pusė moki niu kasdien rvta eina i audi torijas. kabinetus ir mokosi, kita dalis dirba laukuose. Po Pietų pertraukos pamainos keičiasi. Čia pat esančiuose žemės plotuose auginamos citrusinės kultūros, ananasai Plvti kavos plantacijos. Moks leiviai nemokamai aprūpina mi maistu, drabužiais, knygo mis ir mokvmo priemonėmis. Specialiu viduriniu mokvk lu per dvidešimtmeti padidė to daugiau kaip 10 kartu. Dabartiniu metu šalvie veikia 573 šio tipo mokslo ištaigos ir iose mokosi net 196.9 tūkstančiai studentu. Studen tu skaičius aukštosiose mo kyklose išaugo nuo 15 iki 139.0 tūkstančio. Respublikoie šiandien mokosi kas tre čias gvventoias. Anksčiau atsilikusi agrari nė šalis, kur siautėio badas, narkomanija, viešpatavo ne darbas. neraštingumas ir ki tos negerovės, šiandien tapo valstybe, kurioie sparčiai ir užtikrintai vvstosi nacionali nė ekonomika. Per dvidešimt metu elektros energiios gamvba padidėto 3.2 karto Plieno išlvdvmas — 10 kar tu mašinų gamybos orodukciia — 3.7 karto, radiio im tuvu gamyba — 10 kartu, šaldytuvu — 5.3 karto, ce mento — anie 4 kartus. Nukelta i 4 psl.
Sesija... Paskutinę dieną prieš egzaminą užsikemša skaityklos, iš bibliotekų iš graibstomos užsilikusios kn> ■ gos. Ir kai ties jomis palinks ta besistengią nors minimumą žinių išspausti studentai, ne jučia susimąsto ir dėstytojas. Kodėl taip, kieno čia kaitė? „Tai amžinas klausimas, am žinas atsakymas“, — pradeda pokalbį Gamtos fakultelo Geografijos ir kartografijos katedros vyr. dėst. I k. kura torė V. Suchockaja. Pirmakursiai, atėję į aukš tąją mokyklą, įspėjami, kad sesijai reikia ruoštis nuo rugsėjo pirmos. Kokias klai das, nesugebėjimo studijuoti priežastis pastebite? J auditoriją pirmakursis at eina dar lydimas nuolatinių mokytojo nurodymų. To tikisi
Su Naujaisiais metais sveikina Medicinos lakuiteto II kurso studentas A. BUNIKIS ir siunčia ke lis piešinius.
Kai raketos padangėje švystels, Palinkėki™ studentams balsu: Būkit narsūs tarsi aktyvistai, Pirmą kartą aplankę fuksus.
„Sudaiginti" norą studijoms ir įstojęs. Jis neturi patyrimo ir todėl pirmą semestrą leidžla labai laisvai, „šaltakrau jiškai", kažko tikėdamasis. Pirmakursis mano, jog įstoji mas Į Universitetą savaime Išsprendžia problemą, jis gali ilsėtis. Norą sistemingai stu dijuoti susilpnina ir pirmakur sių išvažiavimas dirbti j kol ūkius. Gal geriau pirmaisiais metais palikti juos prie kny gų. .. Tik semestro pabaigo je susigriebia, kad nesuspėjo pradėti studijuoti. Tiesa, at likti laboratoriniai darbai,
Į .
pasisakyta per vieną kitą seminarą, bet teorinis kursas dar neruoštas. Kas, jūsų nuomone, turi di džiausią reikšmę sėkmingonls studijoms? Didelis noras sužinoti, plėsti savo akiratį. O to noro nematyti. Pirmakursiui turi padėti dėstytojas. Jis turi „sudaiginti" norą studijuoti. Kai yra noro, studentas pats pamato studijavimo kryptin gumą. Nuo tokių, kurie į aukštąją mokyklą atėjo tik Nukelta į 4 psl.
Taip pat — naujas foto stendas „Mūsų žinios — Unlversiteto 400 metų jubilie jui*', kuriame patelktos nuo traukos iš materialinio-tech ninio aprūpinimo specialybės studentų studijų ir gamybi nės praktikos.
VU BIBLIOTEKA Sudaryti ir patvirtinti kil nojamos ir stacionarinės paro dos tematiniai-ekspoziciniai planai. Architektas S. Masalskis suprojektavo, Dailės kombi nato medžio cechas jau pa gamino stendus, skirtus kil nojamos parodos eksponavi mui. Gruodžio 21 d. Universiteto jubiliejinės komisijos pa rodų sekcijoje buvo aptarti kilnojamosios parodos stendų projektai iki (1803 nr.). Dalyvavo rektorius, LKP CK ir Dailės kombinato atstovai.
© 1978 METAI © DVYLIKA MENESIŲ — DAUG ĮSI MINTINŲ ĮVYKIŲ. JIE ATNEŠĖ MUMS DŽIAUGSMO, GEROS NUOTAIKOS, DI DELĖS LAIMĖS IR NEMAŽŲ RŪPES ČIŲ. ATSIGRĘŽKIME ATGAL IR PAŽIURĖKME, KAS BUVO SVARBIAUSIA.
studentų profsąjungos komi junginei organizacijai svarbi! tetas pasitinka jubiliejinius artėjantys jubiliejiniai Uni Naujuosius Metus? versiteto metai? Kasmet vasario pradžloįe Labai daug įvairių suveny — Jubiliejiniai metai labai studentai trumpam atsisveiki ru parengėme jubiliejui. Tai reikšmingi visai respublika. na su senąja Alma Mater. naujosios studentų kepuraitės, ir ypač mums, Universiteto Žiemos atostogos. Apie jas metaliniai ir keramikiniaii darbuotojams. Paprastai prieš kalbamės su VU studentų medaliai, gairelės. jubiliejus jaučiamas didžiulipiofsąjungos komiteto pirmi pakilimas dėstytojų, ir stu Pirmieji suvenyrai paga ninku R. VOSYLIUMI. dentų tarpe. Todėl dirbti žy Prašom pasakyti, kokius minti jau pernai — jubilie miai lengviau. Po jubildej : ženkleliai ir metaliniai kelialapius ir kur gali pasiū jiniai atvirkščiai — pakili nuotaika lyti studentams profsąjungos medaliai pirmą kartą buvo atslūgsta, sulėtėja darbo rit įteikti svečiams praeitais me komitetas? vykusiame VPS CT mas. Todėl aš manau, jog Studentų profsąjungos ko tais aukštųjų mokyklų profsąjun profsąjungos ir kitų visuomę — Ne. Tai visada neigiaui — politinės ekonomijos ir mitetas iš švietimo ir mokslo gų pirmininkų seminare. ninių organizacijų svarbiau ir neigsiu. Mes tokie pat, kaipi medicinos. Kaip jas „susigrie įstaigų darbuotojų profsąjun Taip pat bus pagamintas sias ateinančių metų uždavi nys — pakiliai dirbti ir po ii kiti. Niekada nebuvo taip, biau"? Sunkoka atsakyti į šį ginio respublikinio komiteto Kalbamės su ChF dlplo- kad būčiau pasijutęs visiškai klausimą. Galvoju, kad kaltų pirmajam 1979-ųjų metų ket pano „VU studentų profsąjun VU 400 metų sukakties. gos komitetas" ir įsteigta ju mantų R. MAKUŠKA. virčiui gavo trišdešimt vieną vienas. .. Ir nenoriu. O kal toli ieškoti nereikia. Kalta tik Sakoma Nauji metai neša Jūs eseate Lenino stipen bą su draugais, atrodo, dar aš pati. Medicinos skolos ga kelialapį į sanatorijas ir 23 biliejinė VU studentų profko- naujas sėkmes. Gerb. docen miteto pirmininkų knyga, ku dininkas? randu — ne visai „išdžiū- lėjo ir nebūti, jei būčiau tu poilsinius kelialapius, taip pat rioje bus visų buvusiųjų pir te, ko Jūs tikitės iš naujųjų — Taip. Lenino stipendijos vau". rėjusi daugiau valios ir pasi patys pirko turistinių keliala mininkų nuotraukos, surašy metų ir ko norėtumėte palin vardas šalia mano tėvavarpių studentų žiemos atosto Ką norėtumėte palinkėti mokiusi. Politinė ekonomija tos dabartinės jų pareigos, vi kėti kolegoms, visiems VU džio ir pavardės parašytas „fuksams", „oberiams" ir vl- man sekasi sunkiau. Ir skolą goms. si duomenys, linkėjimai būsi daibuotojams ir studentams: trečiaisiais studijų metais. Turime kelialapių j Mask siems kltlems, beslveržian- išsitaisiau ne iš pirmo karto. — Aš manau, jog žmogui Daugeliui ji tik sapnuojasi. tiems | mokslo aukštumas Galbūt pradėdama mokytis vą, Gelendžiką, Nalčiką — miesiems pirmininkams. Taip svarbiausia sveikata ir ge:a pat įvairūs konkursai, kurie O juk tam, kad ne tik sap Naujųjų proga? politinę ekonomiją, per ma Kislovodską, Sočį, kelionės nuotaika. Turbūt visi sutiks, ne, bet ir tikrovėje ją regė — Kaip visada visiems lin žai skyriau jai dėmesio, ne slidėmis: Karpatai (Jasinia, padės geriau pasiruošti įžv jeigu žmogus sveikas ir žva miam jubiliejui. tum, reikia kažką aukoti? kime — laimės, džiaugsmo, sistengiau išsiaiškinti to, ko Rachovas, Jeremčia) ir Azau. lus, tai jam ir darbas sekasi — Aukoti? Ir taip, ir ne. sveikatos, ir, žinoma, kok'e nesupratau. Paskui supras: i Kaip skirstomi kelialapiai? Kalbamės su darbuotojų ir asmeninis gyvenimas, ir Vieną ar kitą karią nepažiū bebūtų linkėjimai, užmiršus buvo vis sunkiau ir sunkiau, — Turistiniai kelialapiai — profsąjungos komiteto pirmi visur kitur. O gerą nuotaik į rėjus filmo tai nedidelis nuos sėkmę ir ištvermę. savotiška paskatinimo ninku doc. I. ŽEBERSKIU. kuriame patys. Tik nuo to nes temos susiję viena su tai Kuo geri, kuo Įsimintini kokie santykiai tarp stude: tolis. Jei ką ir „palieki ant priemonė. Juos gauna stu kita. jums, gerb. docente, aukuro" — paskui grąžinama buvo tų, tarp dėstytojų, koks bus Jūs tikriausiai labai nuste Gal jums kas nors padėjo dentai: meno saviveiklos lau tau dvigubai. Viskam reika bote, kai sužinojote, kad no pereiti j „pažangiųjų" stu reatų koncerto dalyviai, prof praėję metai? tarpusavio supratimas, pri lingas didelis noras. Juk sako riu paimti iš jūsų interviu? dentų gretas? sąjungos aktyvistai, sportinin — Pirmiausia turiu pasa- klausys nuotaika ir darbingu kai, turistai. ma, kad ir stebuklas pasirodo Interviu ne su kokiu nors pir kyti, kad neblogai sekėsi mas. — Galiu atsakyti, kad nie Na, o poilsinius kelialapius dirbti profsąjungos darbų. tik tam, kuris juo labai ti mūnu, o su studentu, kuris kas. Mokiausi labai susikau Mus, dėstytojus, nuo stu ki. .. gali gauti kiekvienas? vargais negalais „išslkapsto" pusi, stengiausi viską suprasti Pradėjome bendradarbiauti ju dentų skiria daugelis dalyku. Jeigu vėl kas dovanotų Iš skolų. Tokiu klausimu krei pati. — Studentų profsąjungos Vengrijos Debreceno universi Bet visus žmones sieja darbas, Ko pati „neįkąsdavau", tnos penkerls studijų metus. piuosi Į Filologijos fakulteto prašydavau draugų pagalbos. komitetas taip pat organizuo tetu. Malonu prisiminti, kad tarpusavio santykiai. Tode Ar ryžtumėtės vėl kopti rusų kalbos ir literatūros spe ja išvykas į kitų sąjungos Universiteto profsąjungos ko norėčiau palinkėti dėstyto Artėja sesija... Kokias ankštumėlėn, kurioje yra cialybės ketvlrtakursę Genutę mintis ji kelia? aukštųjų mokyklų sporto mitetas yra nemažai prisidė jams būti labiau pakantriems skrynia su užrašu „Lenino SILICKYTĘ. sveikatingumo stovyklas (Je jęs prie naujų poilsio namų o kartu ir reikliems studentu Teks laikyti penkis sun stipendija"? — Išgirdusi apie interviu, kius egzaminus, bet steng revano, Leningrado, Lvovo Palangoje statybos. Be to, atžvilgiu (bet ne prieka — Kopčiau, nes nieko ne aš tikrai nustebau. Bet kai siuos juos išlaikyti sėkmin universitetai). Padeda gru šiais metais gavome daug ko biems). O studentai savo praradau mokydamasis ir bū sužinojau pokalbio temą, la gai, be skolų. Skolos nedaro pėms, susidariusioms faku1- munalinių, kooperatinių bu ruožtu turėtų pasistengti su damas fakulteto komjaunimo bai nenudžiugau. Nes toks garbės nei man pačiai, nei tetuose, organizuoti išvykas į tų, kuriuos išskirstėme Uni prasti dėstytojus. sekretoriumi. Dažnai darbuo interviu neteikia nei didelio grupei, nei kursui. kitus TSRS miestus. versiteto dairbuotojams. Taigi, žvalumo, geros nuo se būdavau panardintas iki malonumo, nei garbės studen Su kokiomis dovanomis Tikriausiai Jums, profsą- taikos Naujųjų metų proga' Ir tradicinis klausimas; ką ausų, bet, kaip matot, dar tui. Bet ką padarysi, pasi norėtumėte palinkėti studen „nepaskendau". stengsiu atsakyti į jūsų pa tams, panašiems j jus? Artėja studijų pabaiga... * teiktus klausimus. Visų pirma norėčiau, kad — O kaipgi? Rytoj — pas Žinau, kad pavasario sesi tokių studentų būtų kuo ma Linkėjimai dėstytojams: kutinė paskaita! jos metu turėjote skolų. Ko žiau arba ir visai jų nebūtų Vai linkim (su taure tarp pirštų!) Kalba, kad tie, gerai besi kios tai skolos, Ir kaip jas Visiems buvusiems skolinin Patikt studentams būtinai Kiekvieną pavasarį gražus mokantys, „sausuoliai" ir tru „susigriebėte"? kams linkiu per žiemos sesi Ir dirbti taip, jog užsimirštų, būrys absolventų atsisveiklua put) vieniši. Tiesa? — Turėjau net dvi skolas ją tapti pirmūnais. su senuoju Universitetu. Kaip Kad dar metus nugyvenai. jiems sekasi dabar? Apie lai sužinosime, pasikalbėję su tiestas, kurio svarbiausias ob n j i • .. , šių metų Teisės fakulteto diplikos aukštosios mokyklos ir jektas — Kolonų salė. bU' 'omantu, dabar - Kauno cf specialistai iš VU: prof. A. Dėl neplanuotų darbų auga Un "! K„ii/' ne Kiek- vlllnės metrikacijos skyriaus Bendžius, prof. S. Lazutka, vieta vėtąs u-7 uzeme balkone. e. vedėjo ^arelga ys A Šių metų kovo 30 dieną sąmata. Neseniai, tvarkant Balandžio mėnesį vyko tre doc. V. Lesoius, doc. R. turbūt ne vienas susimąstė, Universiteto gatvėje Centri viena komanda sudaryta jš TRUMPULIU čiasis respublikinis turas vik iki didžiosios šventės liko nių rūmų fasadą, rasta goti Žiugžda ir kt. Viktorinoje da 15 žmonių. Sirgaliams buvo Pirmieji Įspūdžiai naujoje vienerl metai. Universiteto kinio mūro siena. Dabar ten torinos, skirtos VU 400 metų lyvavo ir ją atidarė prof. dr. leista naudoti plakatus, šū- darbo vietoje? jubiliejui. Apie šią viktoriną rimtĮ trikdo mašinų gaudesys, atliekami menotyriniai darbai. — Universitete mes siekėpaprašėme pasidalinti minti J. Kubilius, kuris savo kalbo kius, skanduotes, kurie taip statybų triukšmas. Restauracijos institutas ruo mis žiuri pirmininką prof. je sakė, jog praeities pažini pat buvo premijuojami, Tur- me žinių, „sėmėmės" iš dės Kad darbai vyktų sėkmin šia jos techninę dokumenta mas įgalina labiau branginti būt ir sakyti nereikia, ksl tytojų, profesorių, vadovėlių gai ir sklandžiai, statybinin ciją. Nudažę viršutinę fasado J. MARKULĮ. dabartį, kad visais laikais I- ji vieta atiteko Dailės ins- gyvenimo išminties. Visai neSakykite, kaip buvo ruo kai, restauratoriai, remonti dalį, laukiame, kada galėsime Vilniaus Universitetas buvo tituto sirgalių komandai, p seniai ___ __ stovėjom prieš dėstyšiamasi viktorinos trečiajam ninkai laikytųsi grafiko, su restauruoti gotikinio mūro mokslo židinys, kuriame na II- ją iškovojo Kauno medi- tojus, dabar kiti jau stovi ir daryta operatyvinė grupė. JI sieną. Daug sunkumų turėjo turui? ,, ur:e ls^e ® šūkį „Avė rausta prieš mus. Atėjo laikas — Buvo surengti dar du šiai dirbo įvairių tautybių stengiasi likviduoti trūkumus, me su varpine. Tai pats aukš žmonės. Viktorinos generali ' ‘j. ; atiduoti kitiems sukauptą paturai. Pirmasis turas vyko tik sprendžia Iškilusias proble čiausias objektas. Ją dažėme niu reikalų tvarkytoju buvo Kokie atsakymai geriausiai tyrimą. Todėl, pradėjus dirbmas, koordinuoja vienuolikos nelengvomis sąlygomis. Visus fakultetų rėmuose kiekvieno paskirtas doc. R. Žiugžda. ui° ver,'nami? fj, buvo truputį neįprasta. organizacijų, atliekančių Uni fasadus turime nudažyti iki je respublikos aukštojoje mo Doc. A. Jovaišas turėjo labai . . ?n’ ,vls" P'rmd- aukščiau- praėjo pusmetis — atrodo, versitete kapitalinės statybos, kitų metų rugpjūčio mėnesio. kykloje. Tie, kurie nugalėjo atsakingas diktoriaus parei šiai Įvertino atsakymus, kurie įpratom. Savo darbu esu pa savo fakultetuose, antrajame restauravimo darbus. Kuo jau šiais metais staty ture varžėsi su kitų fakulte- , gas. Žiuri visų dalyvių pasi buvo logiskiausi, kompaktas- tenkintas. Operatyvinės grupės nariu rodymą vertino labai griež kiausi. Taip pat buvo atsiAr negaila, kad jūsų laida yra ir mūsų Universiteto pro bininkai nudžiugino Universi tų nugalėtojais (II turas buvo tai. Kiekvienas narys turėjo žvelgiama į jumorą, mokėji- ne jubiliejinė? teto studentus, dėstytojus? tarpfakultetinis). Na, ir ka.p rektorius P.- EIGMINAS. Jo ir Gaila. Bet ką padarysi. — Iki Naujųjų metų staty mes visi žinome, į trečiąjį vertinimo biuletenius, kuriuo ma orientuotis situacijoje. paprašėme atsakyti j kelis Kokiu tikslu buvo organi Juk negali visi būti jubilieji bininkai ir remontininkai turi turą susirinko kiekvienos se žymėdavo atitinkamus ba klausimus. lus. Pertraukos metu biulete zuojama ši viktorina ir kokie niais absolventais. Baigiau Ar Universiteto šeiminin užbaigti žurnalistikos centrą aukštosios mokyklos jungti niai buvo atiduodami skai jos rezultatai? studijas, bet Universiteto ne kai patenkinti statybos, re Pilies skersgatvyje, atiduoti nės komandos. čiuotojams, kurie su kalkulia — Pagrindinis viktorinos užmiršau. Ir dabar stengiuos 600 vietų valgyklą Saulėtekio monto, restauravimo darbų Viktorinos dalyviams buvo toriais išaiškino nugalėtojus. tikslas — parodyti, kad šiuo prisidėti . prie didžiosios su alėjoje, administracijos patal •iga? Kokybe? pateikti klausimai. Kiek |ų pas Centriniuose rūmuose. Papasakokite, kaip buvo su metu VU turi gražią dabartį kakties. Kitais metais žadu — Vilniaus V. Kapsuko buvo, ar jie buvo žinomi Iš tikti viktorinos dalyviai? ir puikiausias perspektyvas skaityti paskaitas apie Alma universiteto pastatų kapitali Universiteto kiemeliai — anksto? ateičiai. Pažinti ir prisiminti Mater medicinos mokyklos — Viktorinos respubliki nio remonto bei restauravimo Įvairių Iškilmių, švenčių vie Universiteto praeitį, suprasti, moksleiviams. niam turui kruopščiai ruošėsi — Viktorinai buvo paruoš ta. „Atjaunėjusių" kiemelių darbų programoje — 30 ob kad visais laikais Vilniaus Studijuodamas Universitejektų. Daugiausia — darbai nekantraudami laukia dėstyto ta 50 klausimų ir į kiekvieną ir studentai, ir dėstytojai, visi universitetas buvo pažangių I te Jūs buvote aktyvus visuo rengėjai. Ruošiantis viktori iš jų pateikti atsakymai, iš jai, studentai. Ne vienam su atliekami laiku ir neblogai. minčių židinys. Vienas svar menininkas. Ar padeda siu Tačiau turime ir rūpesčių. skaudo širdį matant, kaip dėl kurių tik vienas buvo tei nai, labai daug nuveikė kom biausių viktorinos tikslų — deniui visuomeninė veikla? O jaunimo organizacija. Kiek Susirūpinimą kelia statybos projektuotojų klaidos staty singas. Visi dalyviai buvo kad studentai suvoktų tai, gal trukdo? tresto „Vilniaus statyba" val bininkai buvo priversti Sar supažindinti su šiais klausi vienam dalyviui bei žiuri na kas gražu, perimtų iš praei — Studentas turi būti ne riui buvo įteikti specialūs mais, nes juos spausdino „Ta bievijaus kiemelyje išardyti dyba Nr. 3. Ji dirba prie ties visa, kas pažangu ir vien studentas, bet ir aktyvus medaliai, o nugalėtojams pa rybinis studentas" ir „Kom dalį jau paklotų plytelių. knygų saugyklos ir administ ruošti prizai: kelionė į užsie naudinga, ir, kad brangintų visuomenininkas. Dabar „ racijos patalpų statybos. Dar Toks neatsakingumas vilkina jaunimo tiesa". Klausimai bu nį, į Leningradą, du knygos tarybinės santvarkos metais istorinių pozicijų" aš galiu kiemų tvarkymą. Kada staty vo labai įdomūs ir įvairūs: bų žlugdymą stengiasi patei tomai iš VU istorijos, laikro pasiektus laimėjimus. Vikio-i pasakyti — būtina dalyva usinti, kad negauna medžiagų, bininkai numato baigti dar iš Universiteto praeities, da dis bei kiti. Nugalėtojams rina neliko be atgarsio. Ji sa- tii visuomeninėje veikloje. barties, apie mokslo laimėji „dega" kiti objektai. Visiškai bus Universiteto kiemuose? visuomeninį darbą pajui; ■ prizus ir atminimo dovanėle; vo tiksią pasiekė ir paliko mus, komjaunimo veiklą. — Išties nemalonus atvejis neatsižvelgia į mūsų prašy nemažą šurmulį studentų, dės- ti tikrą studijų skonį, išmoks Viktorinoje, be abejo, buvo įteikė VU rektorius, partinės tytojų įvyko su Sarbievijaus kieme mus. ir visų respublikos gy ti bendrauti su žmonėmis, organizacijos atstovai. Knygų saugyklos ir admi liu. Dabar ši klaida ištaisyta. žiuri, teisėjai. ventojų tarpe. VU jubiliejus lieka daug malonių prisimiStatybininkai sutvarkys kie — Žiuri sudarė po vieną Viktorinos dalyvius reikėjo tapo visiems daug artimes- nimų. Tad dalyvaukite Uninistracijos patalpų statyba pradėta 1977 metais. Pernai melius kitų metų birželyje, atstovą iš kiekvienos respub- palaikyti ir morališkai... n*sversiteto mokslinėje ir vi vietoj planuotų darbų už 150 išskyrus Didįjį kiemą. Jis suomeninėje veikloje. tūkst. rublių, jie padarė tik pirmuosius lankytojus galės linkėjimai Naujiesiems. už 10 tūkst. rublių. Šiemet sutikti tik rugpjūčio mėnesi. Reikia žiemos paprašyti, kad siaustų — Visrjems geros sveika statybininkai turi atlikti dar Tikriausiai 1979 metais Pūgos ir audros, kad tvoros poškėtų... tos, didelės kantrybės ir reikbų už 200 tūkst. rublių, kai mūsų Alma Mater dar labiau Tik vėliau supranti, Prieš triukšmą, prieš vajų, tuo tarpu per 10 mėnesių at išgražėjusi pasitiks jubiliejų? Prieš šventę didžiausią jis tikrai reikalingas. likta darbų už 60 tūkst. rub — Pagrindiniai darbai bus Grūdintis reikia Universitetui. lių. Mes neįsivaizduojame baigti Universiteto jubiliejinių Universiteto jubiliejaus, jei metų vasarą. Kiti Universite iki kitų metų vidurio nebus to kapitalinės statybos, res užbaigta t knygų saugykla, tauravimo ir remonto darbai Interviu autoriai: A. GEDVILAITE, L. JANUŠONYTE, V. KANIŠAUSKAITĖ, A. LEKĄ administracinės patalpos. Turi numatomi baigti tik 1983 me VICIUS, Z. MIELYTE, A. MIKELEVlCiŪTE, A. NUGARAITE, T. STANIULYTE, V. SVILAS pasitempti ir Restauracijos tate. dėkoja savo pašnekovams,
VASARIS
SAUSIS
GEGUŽĖ
KOVAS
BALANDIS
SU
NAUJAISIAIS METAIS
BIRŽELIS — Daug buvo kalbėta, daug rąšyta apie šių metų vasaros SSB darbus, — sako Univer siteto komjaunimo komiteto sekretorius H. RAMONAS. — Seniai apsvarstytos ataskai tos. Jau rūpinamės ateinan čios vasaros studentų, statybi niais būriais. Paprastai, metų pabaigoje dar kartą atsigrįžtama atgal ir pasidžiaugiama pergalėmis arba dar rūsčia i apmąstomos ištikusios nesėk mės. Ko buvo laukta iš šios vasaros SSB darbo? Šių metų vasaros SSB dal bai buvo skirti VU 400-me čio jubiliejui ir komjaunimo 60-ečiui. Suprantama, blo gai dirbti būtų didelė gėda prieš kitus ir nepagarba sa vajai Alma Mater. Kiekvie nas išvažiuojantysis tai turė jo suprasti. Išlydėdami prisa kėme „dirbti iš peties", lai kytis „kareiviškos" draus mės, „prigrasinome" bausti už netinkančius studentuidarbininkui veiksmus. Ir pasiteisino? — Kai kuriais atžvilgiais. Neatsispirta pagundai pasi linksminti su visais „lyri niais", „nelyriniais" nukryp'mals. Jeigu išlydėdami karto jome — „Darbas, drausmė ir dar kartą drausmė", tai susi laukėme praktiškai patvirtin
to naujo performulavimo. „Darbas, drausmė ir lengva būdiškumas". Darbas — šau nus, drausmė — gera, Bet... Nebūna namų be dūmų... O ko nenorėtumėte prisi minti? — Ko nenorėčiau, to ir ne prisiminsiu. . . Žmonėse kalbama, kad nieks nežino, kas bus Nau juosiuose metuose. O jūs, matyt, žinote, kas bus Ir kaip bus? Gal pasakysit? — Žinau, kad ateinančių metų vasarą bus studentų sta tybiniams būriams ypatinga — jubiliejinė. Darbu ir vi suomenine veikla pateisinti Universiteto vardą — kiek vieno studento garbės reika las. Manau, laimingi bus nau jieji būrių vadai ir komisa rai ,gavę šiuos postus garbin go jubiliejaus metais. Labai didelis dėmesys bus skiria mas drausmei. Tai vienas svarbiausių uždavinių. Dar daug kas keisis iki galutinių planų patvirtinimo... Jūs kažko tikitės Naujai siais metais? — Paklauskit to bet kurį žmogų, visi atsakys, kad tiki si kažko šviesesnio, geresnio, malonesnio... Nesvarbu, kad kažkas vistiek neišsipildys. Turėti viltį — štai kas svar biausia. Aš irgi priklausau tokių žmonių grupei...
LIEPA Liepa — karščiausias metų mėnuo. Ypač jis karštas buvo mūsų Uni versiteto saviveiklinin kams. Liepos pradžioje vyko įspūdinga studentų šventė „Gaudeamus-78", kurioje dalyvavo ne tik Lietuvos, bet ir broliškų respublikų studentai. Šventėje aidėjo trankus šokis, skambėjo smagi daina.
Tegul ir ateinantys me tai būna kūrybingi, kupini sumanymų, kaip ir senie jiIr toliau mūsų saviveik lininkus lydi sėkmė!
Klekvienais metais šį mė nesį daug vaikinų Ir mergi nų Iš Įvairiausių respublikos vietų laiko stojamuosius eg zaminus. Tokiu metu daug rūpesčių turi Universiteto priėmimo komisijos atsakin gas sekretorius. Juo šiais me tais buvo doc. V. KINDU RYS. — Kaip sako liaudis, šiai komisijai tenka darbas su po pieriais. Komisijos rūpestis priimti iš stojančiųjų visus dokumentus, patikrinti juo3, sukomplektuoti. Didelis dėme sys skiriamas laborantų darbo kokybei. Komisija negali peižiūrėti ir patikrinti absoliučiai visas asmenines bylas, todėl į pagalbą pasikviečiam labo rantus. Vienu žodžiu, jie yra viena iš tų pagrindinių gran džių grandinėje, kuria keliau ja dokumentai. Laborantai pri valo tikrinti, ar profesines mokyklas ir technikumus bai gusiųjų dokumentai atitinka tam tikrus reikalavimus. Ne paprastai daug padeda ir skai čiavimo centras, kuriame pa gal formą Nr. 1 įvertinamos stojančiųjų galimybės. Dažnai tenka ir patarti buvusiems abiturientams. Jei stojanty sis su atestato vidurkiu 3,5 svajoja įstoti į mediciną ar istoriją, patariame jam dar gerokai pagalvoti. O jeigu keletas stojan čiųjų egzaminus išlaiko vle-
nodais pažymiais, jų atestatų vidurkiai irgi vienodi, kas tada nulemia? — Tada žiūrime į visus li kusius „nuopelnus". Nule mia charakteristika, dalyvavi mas saviveikloje, sporte ir t. t. Ar komisija tikrina abso liučiai visas stojančiųjų as menines bylas? — Taip, mes privalome at likti šį darbą. Neretai atsi-
RUGPJŪTIS tinka taip, kad priėmimo ko misijai atnešami sufalsifikuoti dokumentai. Pernai metais tikrinome stojančiųjų į medi ciną dokumentus. Pasirodė, kad kai kurie, neturėdami pilno būtino 2 metų darbo stažo, bandė apgauti. Tikriausiai Ir po egzaminų jums netenka nuobodžiauti? — Žinoma, ne. Komplek tuojami stojančiųjų dokumen tai, kurie perduodami rekto ratui. Čia galutinai ir išspren džiamas priėmimo klausimas. Techninis darbas galutinai pa sibaigia tik rugsėjo pradžio je. Visa informacija duoda ma LTSR Aukštojo ir specia liojo vidurinio mokslo minis terijai bei rektoratui. Dabar ypatingai didelis dėmesys ski riamas informacijos tiekimui. Stengiamasi besidominčius ap-
VLKJS 60-etls. Su kokio mis mintimis Jūs pasitikote šią šventę? šį klausimą uždavėme komjaunimo vetera nui, prorektoriui J. GRIGO NIUI. — Komjaunimas — jauni mo mokykla. Per 150 mln Tarybų šalies piliečių mokėsi šioje mokykloje. Su dideliu džiaugsmu sutikau garbingą Visasąjunginės V. Lenino ko munistinės jaunimo sąjungos jubiliejų. Šis gražus jubiliejus daug kuo įpareigoja. Kiek vienas komjaunuolis turi gerbti kitus žmones, gerbti jų pažiūras, nors ir ne vi sada sutinka su jomis. Ug ningai ginti savo įsitikini mus, komjaunuolišką tiesą. Ką gero ir naujo Jums
duoda valandos, praleistos su jaunimu? — Įkvėpimą dirbti, atlikti tai, kas pavesta partijos. Džiaugiuosi, jeigu kuo nors prisidedu prie komjaunimo reikalų, jaunimo auklėjimo, stiprindamas jų įsitikinimus, komjaunuoliškus tikslus ir idėjas. Kuo ypatingi praėję metai? — Daug garbingų jubiliejų vainikavo praeinančius me tus. LKP 60-etis, Tarybų val džios įkūrimo Lietuvoje 60etis, VLKJS 60-etis, pirmosios TSRS Konstitucijos metinės. Ilgai laukta šventė — Lietu vos komjaunimo apdovanoji mas Darbo Raudonosios vėlia vos ordiniu. Tai visų kom jaunimo kartų indėLis, kuriant šlovingą respublikos komjau nimo metraštį. Praeiną metai buvo įtemp
to darbo metai visam mūsų kolektyvui, ruošiantis garbin gam Universiteto 400 metų jubiliejui. Papasakokite Įsimintiniau sia Jūsų komjaunuoliškos veiklos ĮvykĮ? — 1954 m. buvau išrinktas VLKJS XII suvažiavimo de legatu. Ilgam atmintyje išliks įspūdingas jaunimo forumas, Ko norėtumėte palinkėti VU dėstytojams ir studen tams 1979-alslals metais? — Jaunimui — ugdyti principingumą, eiti tiesiai partijos ir komjaunimo nuro dytu keliu. Visada likti kuk liais, paprastais tarybiniais žmonėmis, partijos ir komjau nimo eiliniais kareiviais. Dėstytojams — daugiau meilės jaunajai kartai, stu dentijai. Ir daugiau reiklu mo. Juk sako, ką myli, iš to ir reikalauji.
Paskutinis rudens mėnuo nešykštėjo mums įvykių. III Universiteto partinė konfe rencija ilgam liks atmintyje. I'aprašėm Universiteto parti nio komiteto sekretorių doc. K. Poškų pasidalinti kai ku riomis mintimis. Iki jubiliejaus liko trys mė nesiai. Ką dar reikia per Juos atlikti, kad šventę pasi tiktume taip, kad Jūs galėtu mėt pasakyti: „Jubiliejaus mi nėjimą prisiminsime ne vie na dešimtmetį?" — Aš apskritai manau, kad jubiliejai ne tik tam šven čiami, kad pagerbtume tą ar kitą asmenybę, pažymėtume ta ar kitą įvykį, faktą ir reiškinį, o minint mokymo įstaigos jubiliejų, bene svar biausias tikslas — sumaniai panaudoti jubiliejų mokymo ir komunistinio auklėjimo rei kalams. Sakysite, kad tai — prakticizmas. Tegul ir taip1 Bet jeigu šis prakticizmas pa deda kurti naują komunistinę visuomenę, jeigu jis padeia pažangai, aš jo nemanau atsi sakyti. Tad ir Vilniaus umveisiteto 400 metų jubiliejus išliks gyvas mūsų ir ateinam čių kartų gyvenime, kiek mes
panaudosime darbo efektyvumas. Geriau sprendžiami organizaciniai klausimai, išaugo partinės or emocijas. ganizacijos autoritetas. Turi O kaip kelsis Universiteto me mes ir problemų. Mums partinė organizacija po Jubi reikia dar daugiau stiprinti liejaus? Gal Ji po šventės jau partinę drausmę, kelti reik apsnūs? lumą visoms visuomeninėms — Jeigu komunistas ap organizacijoms, užtikrinti daisnūsta — jis negali būti Ko bo drausmę visose administ munistų partijos narys. Akty racijos, ūkio veiklos grandy vumo iš komunisto reikalauja se. Mes turime pasiekti žy joartijos įstatai. Jubiliejus miai geresnių visapusiško as yra tik pradžia, tik pagrin menybės ugdymo rezultatų. das, tik aktualizacija proble Kaip komunistai vadovauja mų, kurias Universiteto par mokymo procesui? Juk jubi tinei organizacijai teks spręs liejų turime sutikti tik geru ti savo penkto šimtmečio pra mokymusi. Ar galėtumėt kokį džioje. nors fakultetą čia išskirti? Kaip keisis mūsų partine — Akademinio mokymo organizacija po jubiliejaus? reikalai pas mus neblogi. Tai, Ji žinoma, toliau augs, tobu visų pirma, rektorato, profe lės jos darbo stilius,\ jos įta sorių bei dėstytojų ir pačių ka mokslo, akademinio mo studentų šaunaus darbo nuo kymo, komunistinio auklėji pelnas. Tačiau tam tikrą vaid mo srityse. Labai norėčiau, menį čia atliko ir partinė bei kad atsirastų daugiau galimy kitos visuomeninės organizaci bių augti partines organizaci jos. Partinės, o ypač komjau jos narių skaičiui. nimo organizacijos vienas pa Su kokiais sunkumais VU grindinių uždavinių šiandieną partinis komitetas šiemet su — žymiai sustiprinti studentų sidūrė, kas liko neišspręsta, akademinę drausmę, užsiėmi kokių laimėjimų pasiekta? mų lankymą, savarankišką — Pirmiausiai — kas pa darbą. siekta (apie tai maloniau kal Lengviausia būtų išskirti bėti!). Manau, kad pastarai kurį nors fakultetą pagal pa siais metais žymiai padidėjo žangumo balų rodiklį. Bet tai komunistų aktyvumas ir jų būtų neteisinga, juk šis ba-
iąs priklauso nuo daugelio objektyvių sąlygų. Manau, kad visi fakultetai deda daug pastangų akademiniam pažan gumui gerinti ir visi jie turi savo problemų... Komjaunimo komitetas 'r partinis komitetas. Jų ir jūsų laimėjimai bendri. Ar galėtu mėt papriekaištauti komjauni mo vadovams, kokias darbo spragas matote, kaip jas rei kėtų šalinti? Iš šalies geriau matyti. — Komjaunimo organizi? cijos vietą partinės organiza cijos veikloje nustato šių or ganizacijų įstatai. Partinės ir komjaunimo organizacijų ne tik laimėjimai, bet ir darbo trūkumai bendri, kitaip sa kant, atsakomybė už darbo trūkumus bendra. Tegul ant manęs neužpyks komjaunimo vadovai, bet man atrodo, kad šiandieną komjaunimo komitetui reikėtų karštesnės jaunatviškesnes širdies, daugiau entuziazmo, kryptingos veiklos ir rūpestingesnio požiūrio Į savo parei gas. Linkėjimai 1979 metams? — Manyčiau, kad visi mes — dėstytojai ir studentai, la borantai ir pagalbinio ūkio darbuotojai pirmiausia esame kūrėjai ir vartotojai. Kūrė-
jams norėčiau palinkėti kūry binio džiaugsmo ir naujo iš radimų bei atradimų pasiten kinimo, puikių kūrybines veiklos rezultatų; vartoto jams linkiu, kad materialiniaibuitiniai ir kultūriniai porei kiai būtų kuo pilniau paten kinti ir kad jų patenkinimui reikėtų kuo mažiau sunaudoti brangios kūrybinės energi jos. Žmogus taip pat yra ir biologinė būtybė bei asmeny bė. Pirmuoju atveju visiems savo kolegoms ir visiems auklėtiniams linkiu stiprios sveikatos ir energijos, ant ruoju — visapusiško asmeny bės suklestėjimo. Ir dar — atskirai norėčiau palinkėti kiekvienam Univer siteto kolektyvo nariui — 1979 metais, Jubiliejiniais me tais susimąstyti, kuo tu prisidėsi prie mūsų senosios Alma Mater tolesnio klestėjimo. Tegul kiekvienas mūsų skirs visas jėgas šiam tikslui.
Palydėdami senuosius me tus, mes dar kartą atsigręžia me atgal, apžvelgiame pada rytus darbus, džiaugiamės pa siektais laimėjimais. Ar geri buvo praėję metai? Į ŠĮ klausiatą paprašėme atsakyti Uni versiteto rektorių prof. dr. J. KUBILIŲ! — Praeiną metai — įtemp to darbo, mokslo laimėjimų
metai. Tarybų Sąjungos Ko munistų partijos Centro ko miteto ir Ministrų tarybos 1978 m. balandžio 6 d. nuta rimu mūsų Universitetas įtrauktas į „Pirmaujančių aukštųjų mokyklų, atliekan čių mokslinius tyrimus, kurie turi svarbią reikšmę liaudies ūkiui" sąrašą. Džiugu ir tai, kad tokia teisė suteikta tik
sose savo darbo srityse, pa siekti dar didesnių laimėji mų. Turime sunkumų, papil domų rūpesčių — įvairūs lei diniai, statybos, remontai. Di delę paramą mums teikia LKP CK, Ministrų taryba, įvairios organizacijos ir žiny bos. Ko laukiate Iš kitų metų? — Noriu matyti centrinius
rūmus jau be pastolių. Kad jie atrodytų taip, kaip su projektavo architektai, ir dai lininkai: svarbiausia laiku baigti visus statybos ir re monto darbus. Norisi, kad kitais metais gerėtų eiliniai mūsų darbai, gilesni būtų moksliniai tyri nėjimai. Geriau būtų organi zuojamas mokymo procesas.
SPALIS
jį
praktiškai
minėtiems tikslams ir, žinoma, LAPKRITIS kaip giliai jis paveiks mūsų
GRUODIS 75 TSRS aukštosioms mokyk loms. Tai ne tik gražus mū sų darbo įvertinimas, bet ir didelis įpareigojimas. Ruošiamės ir garbingai Universiteto 400 m. sukak čiai. Stengiamės pirmauti vi
rūpinti reikiama informacija apie Vilniaus universiteto specialybes, jų specifiką, kon kursų dydį. Jūs ne pirmi metai daly vaujate priėmimo komisijos darbe. Kuo šie metai skyrėsi ar buvo panašūs Į ankstes niuosius? — Pirmiausia šiais metais nežymiai padidėjo stojančiųjų kontingentas. Ypatingai dide lis dėmesys buvo skiriamas laborantų — mūsų svarbiau sių padėjėjų — darbo koky bei. Stengiamasi kaip galima daugiau koncentruoti egzami nūs vienoje vietoje. Truputį sunkiau buvo su patalpomis centriniuose Universiteto rū muose, kur vyksta restauraci jos darbai. Ko laukiate iš Naujųjų Me ;ų? Būtų malonu, kad ūkio. da lis ir toliau pasirūpintų patal pomis. Šiais metais buvo su darytos visos darbo sąlygos. Tačiau trūko metalinių spin tų .skirtų dokumentų saugo jimui. Šiuo klausimu turėtų susirūpinti ūkio dalis.
RUGSĖJIS Talkos. Kuo jos ypatingos buvo šiais metais? Į mūsų klausimus atsako gamybinės praktikos vadovas S. GURE VIČIUS. — Kaip ir kiekvienais me tais, taip ir šiemet Universi tetas žemdirbiams pasiuntė didelį būrį talkininkų. Tal kose dalyvavo 4668 studentai. Kaip žinia, šiemet buvo labai sunkios, nepalankios gamtinės sąlygos. Nuolatiniai lietūs trukdė nuimti gausų derlių. Tačiau džiugu, kad mūsų stu dentai nepabūgo darganų ir šalčio. Stebino studentų no ras vykti į kolūkius. Beveik visi fakultetai viršijo jiems numatytą planą. Virš plano išvyko 198 studentai. Entu ziazmas neišblėso ir darbo metu. Studentų indėlis buvo iš tiesų didžiulis. Vien tik darbo užmokesčio forma stu dentams buvo išmokėta 362536 rubliai. Visi ūkiai ge rai įvertino studentų darbą. Tačiau kaip ir visada ne apsieita be problemų, bėdų. O bėdos galima, sakyti, se nos. Dar vis atsiranda ūkių, kurie į studentus žiūri tik kaip į darbo jėgą. Ne visur buvo sudarytos tinkamos bui tinės sąlygos, ne visur buvo pasirūpinta kultūringu stu dentų poilsiu. Kaip talkininkai propagavo Universiteto jubiliejų? __ Talkų metu buvo per skaitytos 94 paskaitos. Paskai tų tematika gana įvairi. Ta čiau ypatingas dėmesys buvo skiriamas mūsų Universiteto 400 metų jubiliejui. Buvo siekiama supažindinti klausy tojus su Universitetu, jo da bartimi ir istorija. Kai ku riuose ūkiuose buvo įrengti stendai, pasakojantys apie Alma Mater pasiekimus. Kuo buvo reikšmingi Jums praeiną metai? — Praeiną metai buvo reikšmingi visai šaliai, mūsų respublikai. Visa tai pakiliai nuteikia kiekvieną. Mane, kaip administracijos, kom Jaunimo organizacijos sekre torių ypatingai džiugina tai, kad Universiteto komjaunimo organizacija buvo apdovano ta Lietuvos TSR Aukščiausio sios Tarybos Prezidiumo Gar bės raštu. Ką norėtumėte palinkėti laikraščio skaitytojams? „Tarybinio studento" skai tytojų ratas gana platus, norėtųsi visiems palinkėti sėkmės, kūrybinės ir asmeni nės laimės Naujaisiais 1979aisiais metais.
kaulai, ragai, meškerės kab R-.UuoKsrii» liukai, žeberklai. Ypač vertingi radiniai, su siję su metalurgija. Pirmą O Garsūs Utenio piliakalniai Deja, nesėkmingai. Nuo tada liu, buvo apjuosti galingomis kartą tyrinėjant mūsų pilia (Utenos raj. Narkūnų km.) piliakalniais niekas nesidome- gynybinėmis sienomis, kurių kalnius rasta tiek daug lie0- sluolsur Nuo Utenos jie vos už 3 km jo, jie buvo ariami, žaloja statybai naudotas medis, ak dinimo formų, samtelių. La bai įdomūs žalvarinių kirvių Pakalnių link. Rašytiniuose mi. Tik tarybiniais metais jų muo. molis. oorW P- sluoissrs Utenio pilies kalne surasta liedinimo formos fragmentai, šaltiniuose jie minimi jau ardymas sustabdytas, o 1975 XVI a. Kronikininkas M. —1978 m. juos tyrinėjo jung daug to meto žmonių gamin rodą metalurgijos išvystymą Stryjkovskis juos aprašo, o tinė LTSR MA Istorijos insti tų ir naudotų dirbinių: įran dar toli iki mūsų eros. Nepaprastai retu dirbiniu K t ATOMAS « istorikas M. Balinskis ieško tuto ir VU archeologinė eks kių, ginklų, papuošalų, daug garsiosios Utenio pilies, da pedicija. Kas gi čia surasta, puodų šukių, gyvulių kaulų tenka laikyti ir naują mone PRORtKTGrfftf. ir kt. Seniausias — smeigtu tų tipą, iki šiol Lietuvos nu vusios pradžią Utenos mies kokia ekspedicijos reikšmė? Ketvertų metų tyrinėjimai ko formos žalvarinis ragas. mizmatikos literatūroje pla tui. Prie pat Utenos — Pakalnių parodė, kad žmonių piliaka - Toks radinys rečiausias Lietu čiau dar nežinomą. Pilis žlugo nuo priešų už kelio visiškai vienas šalia ki niuose gyventa prieš 3 tūks vos archeologijoje. Priklauso to ant Utenėlės kairiojo tančius metų. Tokių ankstyvų jis žalvario amžiui (II a. pr. puolimų greičiausiai XV-am< kranto, gamtos kliūtimis ge žinių apie mūsų krašto gy m. e.). Tam laikotarpiui pri šimtmetyje. Išliko to mete rai apsaugotoje vietoje stūk ventojus nepateikia joks ra skiriama ir didelė dalis ragi sudegusi gynybinė siena. P< so du Narkūnų piliakalniai. šytinis šaltinis. Nustatyta, jog nių ir kaulinių dirbinių: kir to pilis buvo apleista, be' Skiria juos tik gilus ir platus sodybų pilies kalne būta jau vių, smeigtukų, ylų, adatų, žmonių atmintyje išliko jos griovys. Piliakalnius iš rytų, antro tūkstantmečio pr. m. e. ietigalių, ir kt. Pasitaikė net istorijos atspindžiai. Taip pat įdomių radinių pietų ir vakarų saugojo ne pabaigoje. Piliakalniai naudo akmeninių kirvių. Pagausėjus metalų, daug aptikta tyrinėjant mažąjį pi tik upeliai, bet ir klampios ti iki XVI a. Jų įrengimai ir pievos, grioviai. Mažesnis pi- paskirtis kito — pradžioje gy dirbinių gaminama iš jų — liakalnį, gyvenvietę, senkapį. Visa ši medžiaga svarbi liakalnis vietos gyvėntojų venusi bendruomenė dar ne geležies, žalvario. Vienok ne vadinamas Utenio kapu, o di- turėjo sudėtingesnių įtvirtini atsisakoma ir medžio, odos, Lietuvos istorijai, ypač nagr;dėsnis — Utenio pilimi. I mų: tada užteko paprastos ir pan. Pilies kalne rasta ge nėjant piliakalnių atsiradimo vakarus nuo jų išlikusi tų medinės užtvaros iš statmenų ležinių peilių, pjautuvėlių, pradžią, jų raidos etapus, ga laikų sodybų vieta. stulpų, tarpai tarp kurių bu jau iš vėlesnių laikų ir kir mybinių jėgų ir visuomeninių santykių problemas. Daug gražių padavimų ir vo išpinti šakomis ar sukloti vių, dalgių, kirtiklių. Universiteto mokslinėje bib Iš rastų dirbinių galima legendų dar ir šiandien pa iš rąstelių. Vėliau vystantis sakoja čionykščiai žmonės. gamybinėms jėgoms, piliakal daryti išvadą, kad pilies gy liotekoje eksponuojami vei Tyrinėtojų dėmesį šie pilia nis smarkiai pertvarkomas, ventojai nuo seno vertėsi gy kiančioje parodėlėje. Utenio S-DALELIŲ KVANTINES ME čius kiekvienoje grupėje yi j lyginis. Anihiliacija įgyj kalniai patraukė jau XIX a. padidinamas, įruošiami nauji vulininkyste ir žemdirbyste. piliakalnių radiniai. Kviečia CHANIKOS PAGRINDAI maksimumą semestro vidury pradžioje. Vietos dvarininkas galingesni gynybiniai įrengi Didelį vaidmenį vaidino me me apsilankyti. je, artėjant sesijai, kiek ma P. Vilčinskis kasinėjo juos, mai. XII—XV a. piliakalniai džioklė ir žvejyba. Apie tai Doc. P. KULIKAUSKAS Šiandien pabandykime pa žėja, didėja studentono po ieškojo Utenio pilies liekanų. virto tvirta pilimi su priešpi- byloja rasti naminių gyvulių nagrinėti studentų ir dėstyto tencinė energija, mažėja Ki jų santykius, mokymo proce netinė ir per sesiją jos reiš są, aukštosios mokyklos bei kinių beveik nepasitaiko. fakulteto gyvenimą, naudoda Sesijos metu labiau reiškia miesi šiuolaikinės teorinės fi si banginės studentonų savy zikos metodais ir teorijomis. bės prasiskverbimas pro plyVisi žinome, kad kvantinės šį, nugalint aukštą potencini mechanikos objektui, pavyz barjerą su mažesne energija, džiui, elektronui, būdingas ir t. t. Studentonai, pavasarį dualizmas, t. y. dviguba pri ir žiemą prasiskverbę pro gimtis: vienose lizikinėse są grupės ekranų plyšius, peršo lygose jis pasireiškia kain ka į aukštesnį energetinį ly Atkelta Iš 1 psl. „lekia" Į namus. Yra pla banga, kitose kaip dalelė. To gį. Atstumai tarp lygių d,s diplomo įsigyti, reikia kuo nai, bet jie sudaromi iš dėl buvo sukurtas specialus kiekiniai, pastovūs, perėjimu greičiau atsiriboti. Ateinai anksto, kariais net nesuderimatematinis aparatas kvanti vyksta iš apatinio lygmens ' toks studentas, sakysim, Ikii nūs su visu kursu. Na, ir nė mechanika, k-mechanika, viršutinį nuo pirmo ik.’, per,, III kurso, ir čia jis braukia laisvalaikiui lieka maksimum kuri atsižvelgia į šias savy- to. Iš pastarojo studentonų mas tš Universiteto. Tadai — kinas, retkarčiais koncerbes. pereina į ištisinio spekto prasideda maldavimai, pačių! tas. Dar yra turizmas, bet Mūsų teorijos objektas yra sritį, kurioje negalioja mūs,: studentų ir jų tėvų pagalboj dauguma Įsijungia tik antra studentas, todėl pavadinsime s-mechanikos dėsniai. prašinėjimas. me kurse. atitinkamą mokslą s-mechamF-studentonams būdinga Sakoma, kad vyrai — defi O kaip kolektyvas? ką, o jos objektą — studen- polinkis užimti visą turim citas. .. Kolektyvo nėra. Bent jau tonu, arba s-dalele. Kaip :r plotą ir tūrį. Jeigu jo trūks Žinau, jau klausti, kaip su pirmam kurse. Nėra kolek k-mechanikoje, s-dalelės būvį ta, jie skverbiasi kitur ir iš jais. Tas tiesa, kad juos tyvo, nėra ir atsakomybės aprašysime bangine funkcija stumia pavyzdžiui M-studenlaisviau praleidžiam. Rodos, jausmo. Universitetas dar ir laikysime, kad mūsų oo- tonus. Šitie dinamikos, tiiks ir trejeto per stojamuosius netampa „antraisiais najektas taip pat yra dvigubos liau pasakius kinetikos, klau nepastebim. Man atrodo, kad mais". Daug reikšmės kolek dideli kubiečiu su-sldomėiima prigimties, priklausomai nm Simai bus gvildenami ateity Atkelta iš 1 psl. bent artimiausiu laiku ta pro tyvo susicementavimul turi Šie ir daugelis kitu pasie mūsų šalimi, mūsų šalies metų laiko ir kitų fizikini’! je. blema nebus Išspręsta. Vis seniūnas. Pirmame kurse jį kimu. tai pasiaukojančio Ku ekonominiais pasiekimais, ir aplinkybių. Studentonų kvantinė me bas liaudies darbo ir vaisin kitomis vvvenimo ousėmis. dėlto darbas, baigus aukštąją išsirinkti sunkiausia, ir todėl Studentonų savybės: chanika tuo pasiekė klestėji Keletą kartu teko susitiki! go bendradarbiavimo su Ta mokyklą, nelengvas, ypač ji dekanatas paskiria forma — korpuskulinės (anihi mo periodą ir mes tikimės rybų Saiunga ir kitomis so Ir su platesnėmis studentlios Patenkinau i u liacija iš paskaitų, seminarui; kad artimiausiais metais viso mūsų, ir merginos sunkiai su liai, nežiūrėdamas kurso nuo cialistinėmis šalimis rezulta masėmis. smalsumą plačiai papasako juo susidoroja. Reikia vyrų. monės, nors ji susidarė tik tas. — banginės (prasiskverbi fakulteto kolektyvo pagalba Mūsų šalies parama Kubos damas apie mūsų senoio Uni Pažymys pagaliau, ne viską iš stojamųjų egzaminų. Se respublikai vra gana Įvairia versiteto istorija. studentu mas pro plyšį arba potencinį ji ir toliau vystysis ir klesapsprendžia. Jeigu žmogus niūnas turi būti autoritetas. pusiška: statomos elektrinės Kvvenima ir iaunlmo oreanl- barjerą). tės. Atsiras fakultete moksliveikla Susitikimai tikrai norės, trejetas jam ne Salia jo grupėje visada po nikelio gamvbos bei kitu zacliu Tikros dalelės nepriklauso nių darbų, kurie išgarsins praėio labai šiitai Ir nuošir pramonės šakų fabrikai, vys kliūtis, jis savo pasieks. Kaip tam tikro laiko išsiskiria tomą prekyba. Siuo metu, džiai. UžsimezKusios draugys nuo laiko, o s-dalelių savybės mūsų senąjį Vilniaus unliverminėjau — reikia tik noro. „neoficialūs lyderiai". Ir jei Tarvbu Saiungai Dadedant tės proga perdaviau VU 400- visiškai koreliuoja su metų sitetą ne tik kaip mokslo ži iu metiniu vimpelą ir SSB laikais. Idealus studijavimo būdas gu seniūnas nesugeba būti statoma arba rekonstruolama kalendorių, dinį, bet ir kaip mokslinio užėmė gar — būti pasiruošusiam prieš grupės vadovu, jį reikia per daugiau kaiD 100 pramonės binga vieta kurie Galime skirti tris laikotai- jumoro centrą. Kubos—Tarvbu Didžiule parama Kupaskaitą, konspektuoti ir temų rinkti. Tik, žinoma, nesku objektu, Saiungos draugvstės kampepius, kuriais studentonai kei bos respublikai telkia mūsų išnagrinėti namuose. Kodėl bant. 1 šalis ir įvairiu specialvblu lvie. FF prof. A. BOLOTINAS, Kubos liaudis plačiai pažy čia savo savybes: kadru ruošime. tik retas studentas taip da Kolektyvui lemiamos reikš nacionaliniu a) semestro pradžia, savo 20-asias išsivada Esu antra karta pasiustas ru i prof. A. BANDZAITIS ro? imės turi kuratorius. Studentą darbui i Kuba Ir dirbu Ha vimo metines. Tai nepapras b) semestro vidurys, tai didelė liaudies laimės ir Niekas taip nedaro. Pirma- reikia i c) sesija. sudominti, reikia jam vanoje Ch. Varonos vaido džiaugsmo šventė. Kadangi ii Pedagoginiame kuršiui šitas visai nerealu. patarti. ; Pradžioje, kaip priimta Juk pradžia sunkiau Aukštajame institute. Tai didžiulė mokslo sutampa su Naujaisiais me Norint šitaip studijuoti, reikė- sia. t Visiems reikia kovoti ištaiga, kurioje mokosi dau- tais. tai vvkdvdamas Havanos teorijoje, panagrinėsime lau Pedagoginio institu ką, kuriame juda studentotų keisti visą paskaitų siste- prieš j „mūro" sieną — abejin iau kaip 16 000 studentu Aukštojo rbu marksistiniu kadru to studentu priesaką, lu ir nas. Jį sudaro sunkiųjų dal p_ mą. Ypač mūsų fakulteto stu- gumą. | savo vardu sveikinu visus ruošimo ir kvalifikacijos kė dentai labai apkrauti paskai Kaip keičiasi pažangumas limo fakultete, kur skaitau Vilniaus Universiteto studen lių rinkinys (žiūr. brėž.) tus su Nauiaisiais Metais, tomis. Jos tęsiasi nuo 9 iki kylant ] socialistinės pramonės eko Jėgų prigimtis branduolio kursui? nomika. Jame ruošiami filo linkiu sėkmės moksle, laimės viduje nėra žinoma, egzistuo 18 valandos. Grįžta studen Pažangumas gerėja. Gerėja sofai. mokslinio komunizmo ir džlauesmo gyvenime. tas pavargęs, kartais Ir neval■ todėl, kad atkrinta sunkiai ir politekonomiios dėstvtoiai ja tik fenomenologinės teori T. CHOMENTAUSKAS, jos. gęs, turi pasiruošti semina• įkandamos disciplinos: mate visoms Kubos aukštosioms S-mechanikos objektas VU PEF docentas, yra studentonas, todėl laiky rui, užsienio kalbai ir ką jau matika, fizika, lieka tik spe Kartu su manimi čia dirba Havanos Aukštolo nemaža aukštai kvalifikuotu bekalbėti apie pasirengimą cialybės dalykai. Atsiranda tarybiniu Pedaqoqinio Instituto sime, kad branduolys veikia snecialistu. paskaitai, nebent kuris po pa noras plėsti savo akiratį, dėstyto jas-konsultantas studentoną efektyviai. StudenKasdieniniame darbe iaučiu skaitos paskaitytų. tonus, kaip matome, R-sluoksdirbti mokslinį darbą. Jau O gal čia nemokėjimas pla IV kurse 99% studentų įsi nis gali veikti tik per D ir nuoti laiko? Ar tik pirmakur jungia j SMD veiklą, nes P sluoksnius, D-sluoksnis Ssiai nemoka planuoti laiko? praktikų sluoksnį gali veikti tik per metu susirenka Ar esate patenkinta savaran daug medžiagos. P-sluoksnį. kišku studentų darbu? Dešimtmečių eksperimentai Ar matote skirtumą tarp Ne, studentų savarankiškas kaimo ir miesto vidurines iš S-mechanikos parodė, kad studentonų energija yra kvandarbas manęs visai nepatea- baigusių moksleivių studijuo kina. Net vadovėlius tik vie jamo dalyko, išsilavinimo at tuotas dydis ir gali būti G, Kviečiame visus žiemos nas kitas skaito. Per egzami žvilgiu? 1, 2, 3, 4, 5. Pirmųjų dviejų kelionių mėgėjus atostogų ną apsiriboja tik užrašais, kvantinių skaičių egzistavimo metu pakeliauti po Lietuvą Skirtumas labai didelis. Iš perpasakoja dėstytojo žo- siauklėjimo atžvilgiu kaimo tikimybė beveik nulinė. Ta (I ir II kategorijos). džius. čiau atskiro rezultato pasiro vaikai geresni — ramūs, man Turinčius didesnę žiemos Pirmakursis planuoti laiko dagūs. Miestiečiai daug’au iš dymas priklauso nuo P-sluoks- kelionių patirtį, kviečiame į nao dalelių ir nuo studentono žygius po Karpatus, Chiblnemoka, nes neturi patyrimo. silavinę. Tačiau tai ne tair> Jis tik seka tvarkaraštį, vyk svarbu. Kaimiečiams kiek būvio kitimo pagal laiką. nus, Uralą. do komjaunimo nurodymus, ir sunkiau įstoti, bet įstoję jie Semestro pradžioje studen Paskutinis pasitarimas sau žiūri, kad tik ko nepraleistų. jau gudresni ir neretai aplen tonas reiškiasi kaip daleiė sio 4 d. ketvirtadienį, 20 vaiŠeštadienius, sekmadienius kia miestiečius. su anihiliacijos (išnykimo) sa Jungiamojo korpuso 2 aud., praleidžia labai primityviai. vybe. Dažniausiai išnykstama Saulėtekio 9. Ačiū už pokalbį. Kuratorius nelabai gali padė poromis, todėl iš paskaitą UTK valdys anihiliavusių studentonų skai ti, nes savaitgaliais dauguma E. RUGINYTE
ĮDOMUS RADINIAI
„Sudaiginti“ norą studijoms
Kubos respublikai - 20
REDAKCIJOS ADRESAS £32000 — MTP-3
Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas" Telefonai — 617920, ketvirtadieniais spaustuvėje 25343
Rinko ir spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje
I
Tiražas 4757 LV 15611 Užs. Nr. 3762
I
REDAKTORE A. NUGARAITE