v/sų
Salių
proletarai, vienykitės!
cam/Bos
ŠIAME
NUMERYJE: •K KAIP SEKASI, PIRMAKURSI?
>!• RENGINIAI, SKIRTI UNIVERSITETO 400-MEC1UI VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
1977 m. gruodžio 23 d. Nr. 40 (1024)
EINA NUO 1950 METŲ
DARBO METAI Mokymo sėkmę lemia ir studentų kontingentas, ir darbas su juo nuo pirmų dienų. Kaip padedama pirmakursiams adaptuotis naujoje aplinkoje!
Pirmam kursui visada skiriami geri, patyrę kuratoriai, to kie, kaip doc. E. Finkelšteinaitė, vyr. dėst. L. Bunikienė, vyr. dėst. Urbonas. Darbas su pirmakursiais vyksta visą se mestrą. Jiems skaitomas įvado j specialybę kursas. „Fuksus" šefuoja ir komjaunimo biuras. I semestro pabaigoje grupėse vyksta susirinkimai akademiniais klausimais. Kura toriai, dėstytojai kalba apie pirmoje sesijoje dažniausiai pasitaikančus sunkumus, studentų klaidas. Vyresnių kursų studentai dalinasi patirtimi. Ką galėtumėte pasakyti apie studentų savarankišką dar bą, ar duodami jo įgūdžiai!
Kokios, Jūsų nuomone, tys!
pagrindinės
atsilikimo priežas
| ■
Į
• "j
■
PRIPRASTI NELENGVA
Pokalbis su Chemijos fakulteto dekanu doc. A. LEVINSKU
Studentams chemikams savarankiško darbo netrūksta, daug laiko tenka dirbti laboratorijose. Pirmame kurse dar bai nėra sudėtingi, bet jų metu kaip tik ir formuojasi stu dentų praktinio darbo jgūdžiei. Bibliotekoje vyksta įvadi niai seminarai: studentai sužino, kaip naudotis bibliotekos paslaugomis.
*KAINA 2 KAP.
JAUNŲJŲ LITERATŲ BALSAS
Artėja žiemos
egzaminų
sesija — mūsų
darbo
ataskaita.
Blogiausia, kad studentai nesistemingai dirba, praleidinėja paskaitas. Dažniausiai tai paprasčiausias apsileidimas, tingėjimas. Paskaitų lankymą kontroliuojame per seniūnus. Yra sudarytas grafikas, kada ir kurio kurso seniūnas priva lo atnešti žurnalus į dekanatą. Kiekvienos grupės žurnalas vieną kartą per savaitę yra patikrinamas, informuojami dės tytojai ir kuratoriai.
Niekad negalvojam, kad adaptacijos periodas pirma kursiui bus toks ilgas. Jau iš pirmų dienų pajutome, kad čia nebe mokykla, tegu iš įpratimo dar laukdavome skambučio, skelbiančio paskaitų pradžią ir pabaigą. Tai teko pamiršti. Net posakį pamėgome: „Čia tau, drauguži, ne mokykla". Neįprastas dalykas: niekas griežtai netikri no, kaip lankom paskaitas. Pajutome atsakomybę: tavimi pasitiki, taigi privalai neprarasti to pasitikėjimo. O tiek viliojančių dalykų: Sporto rūmai, Paveikslų galerija, kino teatrai... Ne vienam pirmakursiui sunku atsispirti pa gundai: o gal neiti į paskaitą, gal geriau pažiūrėsiu naują filmą? Ruošdamiesi paskaitoms, supratom, kad žinių, kurias gavome mokykloje, neužteks, neužteks ir to, ką mums iš dėsto. Čia jau svarbiausia — savarankiškas darbas. Teko sau kartoti ir kartoti: tu turi nebe mokytis, o studijuoti. Ir tai ne viskas. Koks tu studentas, jei nedalyvauji Uni versiteto visuomeninėje veikloje? Iškilo dar vienas klausi mas: kaip suspėti? Teko griežtai suskirstyti laiką, kiekvie na minutė tapo brangi. Po truputį apsipratome. Daug padėjo vyresnieji draugai. Komjaunimo biuro nariai ateina į susirinkimus, paaiškina vieną ar kitą dalyką. Pirmasis mūsų, pirmakursių, išbandymas buvo kontrolinė sesija. Kas prisirinko daug „nuliukų", tam teks pasispaus ti. Jau čia mes patys kalti. Ir atsakyti patiems tenka. Ir dabar, ir per egzaminus. R. MORKDNAS FILE rusų k. ir lit. spec. I k. studentas
Sakykit, ar studentai turi geras darbo sąlygas!
Mūsų fakultete bendrabučio reikalais rūpinasi asist. Skadauskas. Didelių nusiskundimų dėl darbo bendrabutyje są lygų nėra. Fakultete turime biblioteką ir skaityklą. Organi nės chemijos katedros dėka studentams leidžiama naudo tis moksliniais fondais. Tai gerai — studentai išmoksta dirb ti savarankiškai, naudotis referatiniais žurnalais, nors, antra vertus, nukenčia veikalai, turintys ne tik mokslinę, bet jau ir istorinę vertę. Ar dekanatas palaiko ryšius su kitų fakultetų mis!
katedro
Tų katedrų dėstytojai informuoja dekanatą, kaip studen tai lanko paskaitas, ruošiasi pratyboms. Turime rūpesčių dėl užsienio kalbų studijavimo. Labai blogai lanko ir ruo šiasi IV kurso vokiečių kalbos grupė. Kas naujo fakulteto mokymo procese!
Naujos yra mokymo programos. Dabar mūsų visi studen tai nukreipiami j pedagoginį profilį. Pagal seną mokymo programą dirba tik V kursas. Kitais metais, rudenį, diplo mantai jau turės dviejų mėnesių pedagoginę praktiką mo kyklose. Kokia artėjančios sesijos prognozė, ko Jūs norėtumėt pa linkėti Chemijos fakulteto studentams!
Atrodo, sesija turėtų būti laikoma neblogai, nors įtakos turėjo talkos, pasivyti nėra lengva. Linkiu visiems sėkmingai išlaikyti egzaminus. Kuo ma žiau skolųl Kalbėjosi „TS" korespondentų posto narė ChF IV k. stud. V. PAUKŠTYTĖ
Svarbus eilinis žinių patikrinimas Ketvirtame kurse sesija — ne naujiena, jau spėjom primiršti pirmosios įspūdžius, bet vis vien jaudiniesi: kiekviena turi savų nepakartoj anių bruožų. Kaip kruta ketvirtakursiai sesijos išvakarėse? Kunsinių dalbų rašymas, darbas mokomosiose ir probleminėse laboratorijose, paskaitos, susitikimai diskusijų klube... Darbų daug, ir studijuoti tikrai nelengva, bet nenuleidžiam galvos, mėgstam sakyti: „Mūsų nedaug, bet mes fizikai". Per trejus metus išklausė-
mokyklų vadovai pasi rašė darbo planą 1978 —1980 metams. Iškilmingame akte dalyvavo mūsų univer siteto rektorius prof. dr. J. Kubilius, svečiai iš Greifsvaldo — rek torius prof. dr. V. Imigas ir partinio komite to sekretorius prof. R. Breueris (nuotraukoje iš kairės į dešinę), mū sų universiteto parti nio komiteto sekreto rius doc. K. Poškus, prorektoriai doc. J. Gri gonis ir doc. B. Suda-
Fizikos mokslas vis daugiau specializuojasi, daugėja jo sprendžiamų problemų. Kai kurios jų nagrinėjamos probleminėse laboratorijose. Jo se studentai pradeda dirbti jau nuo antro kurso. Šis darbas yra visapusiškai skatinamas, nes fakultetas ruošia daugiausia eksperimentatorius, o geras tapsi tik turėdamas tam tikrus praktinio darbo įgūdžius. Ir patiems studentams Įdomu dirbti tokiose laboratorijose. Pavyzdžiui, puslaidininkių probleminės laboratorijos tyrinėja didelės varžos puslaidinin
M. ŽILINSKAJA FF MAK pirmininkė
WBffiiiHmiinnifflffiii!HtiininiiiuiiNiiiin»iiiHiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiii4inniiiiiimiinniniiniiHniiiiinnim]nHnniiiiiiuniiinnnuniuiiininHiiniflHniiu
BENDRŲ SIEKIMŲ PROGRAMA Praėjusią savaitę Universitetas sulaukė garbingų svečių — pas mus atvyko Greifsvaldo (VDR) universi teto rektorius prof. dr. V. Imigas ir partinio komiteto sekretorius prof. R. Breueris. Jau dešimt metų bendradarbiauja Vil niaus ir Greifsvaldo universitetai. Kūrybi nio darbo, bendrų sie kimų programa bus vykdoma ir ateity. Gruodžio 14 d. rekto rate abiejų aukštųjų
me pagrindines teorines disciplinas, būtinas visų specializacijų studentams. Ketvirtame kurse daugiausia laiko skiriama specialiosioms disciplinoms, kurios, pasak pačių studentų, yra kur kas įdomesnės ir mokytis jas tiesiog smagu. Mokomosiose laboratorijosė studentai atlieka darbus, kurių tikslas yra supažindinti ketvirtakursius su tais elementariais mokslo tiriamojo darbo metodais, be kurių fizikas, kaip savo srities specialistas, negali apsieiti tolimesniame darbe.
kius. Tokių tyrimų perspek tyvos yra labai viliojančios — dirbtinė akis, dirbtinis in telektas. .. Kursiniai darbai, kuriuos rašo fizikai' septintame se mestre, yra savotiškas api bendrinimas to darbo, kuris buvo nuveiktas, įsisavinant specialybės dalykus ir dir bant probleminėse laboratori jose. Kartu jau pradedama ruoštis diplominiams dar bams. Ateinanti sesija bus eilinis žinių patikrinimas ir, aišku, ketvirtakursiai pasistengs iš laikyti ją kuo geriau, juk tam yra visos būtinos prie laidos.
vičius, darbuotojų prof sąjungos komiteto pir mininkas doc. I. Žeberskis, partinio komi teto sekretoriaus pava duotojas doc. V. Gobis.
V. NAUJIKO nuotr.
Tikriausiai jau visi žinote, kad Universiteto kaimo ka pela pripažinta geriausia respublikoje. Kaimo kapelų ap žiūroje — konkurse „Grok, Jurgeli-77‘‘, įvykusiame Kau ne gruodžio 3—4 d., mūsiškiams įteiktas Didysis šventės prizas. Dar kartą sveikiname nugalėtojus!
treti metai, tačiau dar nė karto neteko nusikasti toliau III turo. Nugalėtojų prizas neišeidavo iš kauniečių ran kų. Ir šiemet iruošiamės iš visų jėgų. Aptarinėjome ir šlifavome savo programą iki mažiausios smulkmenos. Ma nau, kad neatsitiktinai lau reatų vardas atiteko mums. Apie mūsų galimybes kalba tas faktas, kad dar sąjungi nėje dainų ir šokių šventėje mūsų kapela grojo kartu su stipriausiomis respublikos ka pelomis „Galvė" ir „Santa ka". Tik darbas, ilgas ir at kaklus darbas atvėrė mums galimybes siekti ir tikėtis aukšto įvertinimo. Konkurse dalyvavo tikrai verti vienas kito varžovai. Be mūsų kapelos, atvažiavo Jurbarko, Šiaulių, Panevėžio, Biržų, Kauno medicinos tos-
Laurų Apčiūra „Grok, Jurgeli" vyko jau aštuntą kartą, ta čiau tik šiais metais Univer siteto kaimo kapela, susikū rusi 1971-aisiais, jrasirodė ge riausiai. Koks kapelos kelias iki šio aukšto apdovanojimo? Gal tai buvo tik atsitiktinai pavykęs pasirodymas? Dar nespėjusiais pasenti įspū džiais dalijosi kapelos vado vas A. Valiulis: — Nors mūsų kapela da lyvauja šiame konkurse jau
tituto, Kauno radijo gamyk los kaiino kapelos ir rimčiau sias mūsų varžovas — Vil niaus troleibusų parko pa vyzdinė kaimo kapela „San taka". Nesusilaikau nepacita vęs pastraipėlės iš praėjusį penktadienį „Komjaunimo tie soje" išspausdinto straipsnio apie šią apžiūrą: ,,Kai į sce ną išėjo vilniečiai studen tai, visa, ką žiūrovas matė anksčiau, nublanko. Šios kapelos muzikantai patys ir groja, ir dainuoja, ir, jeigu reikia, pašoka. Linksma dai na, nuotaikinga melodija, hu-
moristiniai monologai v.sa tai vienijama vieningo siužeto, režisūriniu pražiūriu tai užbaigtas teatralizuotas renginys, Studentai parodė, kad dar ne viskas šiame žanre išsemta, kad muzi kantai nebūtinai privalo visą pasirodymą išstovėti scenoje". Dviem programos numeriais - lietuvių 1. daina „Aukšti kalnai ir lygios Kal vos", kurią atlieka merginas, ir daina „Aušta aušrala", ku rią aukštaitiška tarme dai nuoja vyrai, pradėjome ir užbaigėme savo pasirodymą
UNIVERSITETUI REIKALINGAS UNIVERSITETAS Liaudies universitetai la mūsų Universiteto bazėje, bai padeda plėsti žmonių darbu. Liaudies universitetas, kaip mokslinį akiratį, formuoti jų pasaulėžiūrą, kelti kvalifika ir kiekvienas universitetas, ciją. Lietuvoje yra nemaža turi turėti klausytoj us-studenliaudies universitetų ir jų fa tus, lektorius ir materialinę kultetų. Vilniuje neblogai bazę. Prie mūsų Universiteto dirba liaudies universiteto veikiančių fakultetų .klausy 44 fakultetai. Tik mūsų aukš tojais galėtų būti žmonės, tosios mokyklos veikla šia baigę aukštąją mokyklą, Uni me liaudies universitete dar versiteto personalas, studen nepakankama. Iki šiol res tai, moksleiviai. Mokslas sparčiai žengia į publikoje tėra vienas mate matikos fakultetas (MA Ma- priekį. Todėl dauguma mū tematikos ir kibernetikos ins- sų absolventų moksline kva titutas), neturime fizikos, ma- lifikacija jau nebeatitinka pasiekimų. tematikos, astronomijos ir naujų mokslo pan. fakultetų. O juk pasau Žmonės mielai grįžtų j savo lėžiūros formavimui ir tech fakultetus ir išklausytų nau ninių darbuotojų kvalifikaci jų kursų, padirbėtų naujai jai tokios disciplinos labai įrengtose laboratorijose. Čia aktualias. Tikslinga būtų ir nauda (būtų abipusė. Mūsų mums organizuoti Vilniaus absolventai pakeltų savo kva liaudies universiteto fiLalą lifikaciją, sustiprėtų jų ir aT bent kelis Vilniaus liau Universiteto ryšiai, dėstytojai dies universiteto fakultetus, labiau pajustų, kokios žinios kurie veiktų mūsų Alma Ma- reikalingos praktinėje veikpagerėtų specialistų ter bazėje. Patyrimo šioje loję, srityje jau turime. Vilniaus ruošimas. Vyksta mokslo ir techliaudies universiteto taryba patenkinta jaunojo gamybos nikos irevoliucija. Matemativadovo fakulteto, įsikūrusio ka skverbiasi į visas mokslo
Kazanėje
<
1887 m. gruodžio 4 (16) d. Kazanės universiteto studentai savo revoliucinėje sueigoje pareiškė pro testą prieš carinę santvarką, varžančią akademinio jaunimo laisves. Tuose įvykiuose dalyvavo ir V. Ulja/novas. Praėjo 90 tneĮų, bet nepamirštamos tos dienos, kai pirmąkart pasireiškė V. Uljanovo revo liuciniai įsitikinimai, vailia ir pasiryžimas. Kazanės V. Uljanovo —* Lenino universitete iš kilmingai pažymėtas studentų revoliucinės sueigos 90-metis. Iškilmėse dalyvavo ir mūsų Universiteto komjaunimo komiteto sekretarius H. Ramonas bei komiteto narė V. Monstavičiūtė.
ir technikos sritis. Gamyklos, mokslinės laboratorijos, me dicininės įstaigos pasipildė sudėtinga elektronine ir kito kia aparatūra. Daugelis spe cialistų pajunta, kad jiems trūksta matematikos ir fizi kos žinių. Todėl liaudies uni versiteto fizikos ir matemati kos fakultetai galėtų dirbti pagal moaymo planus, skir tus inžinieriams, medikams, ekonomistams ir pain. specia lybių žmonėms, kurie norėtų įsigyti fizikos ir matematikos žinių, reikalingų jų tiesiogi niame darbe. Panašūs mokymo planai galėtų būti ir Universiteto dėstytojams. Siauros specia lizacijos duoda gilias žinias, bet siaurą savo specialybės mokslinį akiratį. Manau, kad atsiras nemaža Universiteto darbuotojų, kurie norėtų pra plėsti savo žinių akiratį ir ki tose srityse. Kai kurią pa tirtį šioje srityje jau turime. Pradėjus plačiau naudoti elektronines skaičiavimo ma šinas mokslinių tyrimų rezul tatams apdoroti, fizikai orga nizavo programavimo kursus," Kurių pasisekimas yra nema žas. Dėstytojai pripažįsta, kad tai veiksminga kvalifikacijos kėlimo forma.
gegužinę. Tokia nauja forma sudomino ir maloniai nuste bino ne tik žiūrovus, bet ir žiuri. Režisieriaus A. Jancevičiaus dėka muzikantai, sce noje virtę jau aktoriais, vystė nenutrūkstamą siužetą. Programos įdomumą ir suda rė, kad ji nebuvo atskirų programos dailų klijavimas, o vientisa gegužinė — jau nimo šventė, kurioje visi šo ka, groja ir dainuoja. Mūsų kapelos dalyviai — daugiausia I, 11 ir III Kursų studentai. Ypač šiltu žodžiu reikia paminėti mūsų smulkininkę R. Junkurytę (PEF I k.), R. Pankūnaitę (II k.), V. Juršėną (TF II k.), mūsų ve teraną R. Mažeiką. Ir baigęs
Pagal tokį pat principą ga lima būtų sudaryti mokymo planus ir studentams. Atsi ras studentų, kurie norės įsi gyti žinių ir iš kitų specialybių ar ' specializacijų, padirbėti tų specializacijų laboratarijose. Specialistų ruošimas Univensitete didele dalimi priklauso nuo to, kokį kontin gentą parenkame pirmame kurse. O tas, savo ruožtu, priklauso nuo to, kokie Uni versiteto ryšiai su vidurinė mis mokyklomis, nuo to, kaip mes dirbame su mokiniais, besidominčiais viena ar kita specialybe. Prisimenu, kokį didelį pasisekimą turėjo pirmaišiais pokario metais Universitete skaitomi fizikos pa skaitų ciklai abiturientams. Liaudies universitetas tai ga lėtų atgaivinti. Pagal specia lius mokymo planus mokinius reikėtų supažindinti su nau jausiais atskirų mokslo šakų pasiekimais, leisti padirbėti Universiteto laboratorijose, sudominti juos specialybė mis. Fakultetų skyrius gali ma būtų organizuoti ir rajo nų centruose: tai padėtų iš vengti atsitiktinio vienos ar kitos specialybės pasirinki mo, mes iTgi turėtume ge resnį vaizdą apie būsimuosius studentus. univerLektorių liaudies sitetams irgi rastume, Būtų galima daugiau panaudoti ir
Universitetą, Rimantas „ne išduoda" kapelos, mielai kon certuoja su mumis. MOKSLO Kokie dabar jūsų ateities planai? Kokią ruošiate programą? Kur žadate gastroDIENOS liuoti! — Dabar mūsų kapelai ..atsivėrė durys". Durys ta [ RAJONUOSE prasme, kad galėsime kur kas daugiau laiko skirti gast rolėms. Tuoj po apžiūros jau ( Paskutinių šiemet spėjome Koncertuoti ka ?mokslo dienų, skirtų riams. Dabar ruošiame naują 400-meprogramą. Didelis mūsų dar Universiteto čiui, keliai vedė į Jo bo įvertinimas įpareigoja dar rimčiau dirbti, ieškoti, „ne navą ir Mažeikius. užmigti ant laurų". j Partijos komiteto na-
Kalbėjosi V. SVILAS L. SKIRPSTO nuotr.
studentus. Visi labai džiau giamės Universiteto jaunųjų lektorių mokykla. Ji duoda daug vertingų žinių tiems, kurie ruošiasi skaityti pa skaitas. Deja, nemaža dalis baigusių šią mokyklą paskai tų neskaito. O liaudies uni versitetų fakultetai būtų pui ki auditorija jiems pasireikš ti. Tas būtų naudinga ir bū simų specialistų ateities dar bui. Į mokyklas, įvairias įstaigas jie ateitų pasiruošę skleisti savo specialybės ži nias. O dabar mes dažnai kaltiname mokytojus, kad jie neaktyviai įsijungia į paskaitinį darbą. Taigi, liaudies universite tas padėtų mums ruošti ge resnius specialistus ir spręs ti Partijos ir Vyriausybės ke liamus uždavinius. Respublikinės ,,Žinijos" draugijos Fizikas ir matema tikos mokslinė metodinė ta ryba neseniai sudarė pavyz dinius mokymo planus ir programas liaudies universi tetų fizikos ir matematikos fakultetams. Kitos mokslinės metodinės tarybos taip pat turi paruoštus mokyfao pla nus ir programas. Tokie pla nai ir programos gali padėti organizuoti atitinkamus liau dies universiteto fakultetus. Šio darbo turėtų imtis atski rų fakultetų ,,Žinijos" drau gijos skyriai. Doc. H. JONAITIS
Tas nelengvas pirmas kursas Pasakoja PEF komjaunimo biuro sekretoriaus pavaduotoja akademiniam darbui E. ŽUKAITE
Kiekvienais metais vie na pagrindinių mokymo auklėjimo komisijos dar bo krypčių yra pirmakur sių adaptacijos reikalai. Praėjusiais mokslo metais pirmakursiai palyg'ihus buvo silpni. Dėl jų mūsų
fakultetas užleido pir maujančias pozicijas ir at sidūrė z pažangumo lente lės apačioje. Todėl šiais metais darbui su I kursu skiriame ypač didelį de ni esį. Matyt, nereikia įrodinė ti, jog pažangumas labai priklauso nuo paskaitų lankymo. Tuo ir rūpina mės. Lapkričio pirmoj pu sėj buvom surengę sustip
rintos lankymo kontrolės dekadą. Komisija suorga nizavo 4 reidus. Pirma kursiai, nedailyvavę pa skaitose, turėjo pasiaiš kinti. Dalis studentų buvo pakviesti į komjaunimo biuro posėdį, su kai ku riais kalbėjosi prodekanas. Manome, kad pirmakur siai gailėtų būti drausmin gesni. Štai pramonės pla
I rio doc. P. Kiuberio , vadovaujama mūsų mokslininkų grupė — prof. V. Germanas, do centai Z. Rulis, A. Bi tė, A. Capas, V. Raš kauskas — Jonavos ko operatininkams, pro jektuotojams, Azotinių trąšų gamyklos ir Bal dų kombinato darbi ninkams, moksleiviams skaitė paskaitas aktualais dešimtojo penkme čio klausimais. Gruodžio 15—16 die nomis Universiteto pa-1 siuntinius priėmė ma žeikiečiai. Mokslinin kų grupei vadovavo prof. V. Germanas. ( Prof. E. Montrimo, do centų V. Pavilonio, J. Kunčinos, A. Drazdaus-į ko, R. Kazlausko laukei susitikimai Kompreso- ( rių ir elektrotechnikos \ gamyklose, autotrans-) porto įmonėje, „Pažan-2 gos" kolūkyje, raj-( koopsąjungoje, viduri-( nėse mokyklose. J Mažeikiuose įvyko? miesto visuomenės va-j karas, skintas Universi-į teto 400-mečiui. j „TS" Inf.
navimo spec. 1 grupė per 3 mėnesius praleido 553 vai. (tiesa, didesnė jų da lis praleista dėl vienos studentės ligos). Praleidai paskaitą, nesistemingai dirbai — laikyk, kad at sitikai. Taip atsitiko pir makursiams Šeršniovui (4 neišlaikė), koliokviumų Vechaitei, Mule įkaite i. Beinorytei Ališauskui, Vaškelytei Bend įkaitei, (po 2 koliokviumus neiš laikė). Blogiausiai buvo (Nukelta į 4 psl.)
kas kategoriškumas, akty Nijolė Krikščiūnaitė ir vios visuomeninės žmo Vida Skučaitė. Su savitu, kiek impre gaus pozicijos teigimas. Jis turi ką pasakyti, ne sionistiniu pasauliu į lite Šiais metais Universite abejojame, kad su laiku ratų būrelį ateina pirma to literatai sulaukė gra- bus atrastas ir nepakar kursis lituanistas Gintaras -žaus atžalyno — atėjo tojamas, originalus savas Radvila. Jo žvilgsnis daž niau krypsta į žmogaus būrys pirmakursių, ban žodis. dančių savo jėgas poezi Labai mielas ir paper dvasinius klodus, savaip joje. Dalį jų šiandien pri kantis I k. lituanistės Ro vertina moralines verty statome ..Tarybiniame stu mualdos Pukalskaitės pa bes. Pirmieji žingsniai — ne prastas nuoširdumas ir dente". Iš jaunimo spaudos jau tikrumas. Jos lyrinis he drąsūs ir netvirti. Bet la neblogai pažįstamas I kur rojus su atvira džiaugs bai norėtųsi tikėti, kad so žurnalistas Valdas Ku mui ir skausmui siela at penkeri akademiniai me kulas. Jo temperamentin eina pasitikti pasaulio, tai subrandins mums stip gas, uždegančias eiles pasiryžęs viską pakelti rių literatų, kurie išeis.ir spėjo pamilti bendraam ant savo pečių, už viską įsilies į didžiąją literatū rą. žiai. Brangintinas Valdo atsakyti. Į susimąstymą, į pras kūrybos bruožas — gyvas E. BUKELIENE epochos jausmas, morali mingą refleksiją linkusios Literatų būrelio vadovė nių imperatyvų jaunatviš Romualdos kurso draugės
Pamaina
Ne dulkių — kraujo nušluostyti Žvaigždžių šviesoje ateik.
Romualda Pukalskaitė I k. lituanistė Nevyk savų, nei svetimų Jau iš širdies — lyg iš namų,
O kaip prišaukti saulę J savo keistą pasaulį, I savo mažą pasaulį Didelėmis akimis?
Kuriuos daugiau nelemta žaist — kraujuoja žaizdos negražiai.
'.llllllllllllllllllllHllllllllllllllllllinilllllllllBIHIOIIUIIIISIIffi
LEIDŽIA LITERATŲ BŪRELIS
Nijolė Krikščiūnaitė I k. lituanistė
Kartais viskas būna kitaip — į tave susminga ne žodžiai, o tyla. Kartais viskas būna atvirkščiai — ieškai džiaugsmo, o skausmas atrama. Ieškai žaizdos savyje — O būna kitaip — pats žaizdose. Ieškai kitų savyje — Randi save kituose. L I E *T U S
Lietus... Virš viso žemyno,
Virš viso pasaulio... ir lašai — tartum žodžiai — po vieną, po vieną, Kol visas gyvenimas pilnas lašų. Nukrinta ir dūžta — vieni — ant asfalto, kiti — ant žolyno, treti — ant žmonių... Lašai — tartum žodžiai, po vieną pabirę, po vieną sudūžta. Ir niekas nežino, kuris vienas lašas sudužo skambiausiai? ..
LIEPOS VIDURNAKTIS KAIME
Pavargo laimė būt gera. Su praradimais — lyg kupra —
Stoviu kaimo vidury pravira burna po apkvaitusiu liepos dangum. Gera man jaust basom kojom žemę ir pačiai jaustis žeme. Garas
juokiesi miesto vidury — jau neprarasi — neturi.
Dabar sakyk, kieno kaltė, kad žmonės tampa nebe tie? .. • i ♦ Nieko tau duot negalėsiu. Iš vėjų paklosiu guolį. Vėjais tave užklosiu. Ar liksi su manimi?
Filologijos fakultete Įvy ko susitikimas su rašyto ju Vytautu Bubniu. Sve čias papasakojo apie savo kūrybinį kelią, ateities planus, pasidalino minti mis apie šiuolaikinę lietu vių literatūrą.
iškilmingai kyla nuo pievos delno. Kvepia duona — dar neužgimusia. Palaimink, žeme, medžius — palaimink mano ieškojimuose ir atradimuose,
kurių laukiu kasnakt ateinant ir bijau, kad užgims nesparnuoti... Į tylą pamažu slenka trobos. Ištrūksta Iš krūtinės atodūsis. Kyla...
Širdį prie sienos prikalu Vietoj švento paveikslo.
V aldas Kukulas I k. žurnalistas
R. PETRAUSKO nuotr.
ME,S . Dalios stipriųjų, stipriųjų valios Pavydi laiko žalia žvaigždė. Mes baisiai gilų ir platų kelią po ja atėjom — nepavydėk.
Ar daug jaunatvės? Kai gėlai kūne Krauju išplaukus, pūgoj ramu, Kai šitiek ėjęs, galop nugriūni Lyg prie altoriaus — gimtų namų. Paskui šypsaisi, į brydę viešą Raukšles atsukęs — lyg varguose. Apšąla rūbai, juos kūnas plėšo, O kūną plėšo darbšti dvasia. ..
Tau taip atrodo — be galo krašto Keliai ir laukas, brandi vilnis. Iš to, kaip patys suprantam naštą, Išaugam stiprūs arba silpni... * * * Pažiūrėk — balti balti sparnai Priešaky. Tai juos (turėsi vytis, Jie, tik jie klaidins ir amžinai Šauks tave, kad keliais nudaužytais
Kiltum griūvančia kalnų skalda, Grimztum į akivarus, į pelkes. Ir aiman — valiotum visada Nuo bėdos kaip ledo pasikelti. Jau arti. . . Atrodo, apakai Nuo akis užspindusio baltumo, Išmeti rankas aukštyn — laukai, Lyg pyragą keptų .— baltas dūmas,
potekstę, vaizdinį. Todėl ypač įdomiai, vykusiai skam bėjo eilėraščiai su .ryškesne epiškumo doze, su siužeto kruopelėm. Visų pirma tai rusiškieji Voznesenskio, JevMūsų 118-oje auditorijoje tušenkos posmai. Dažnai jau aktorius skaitė dalį progra nieji skaitovai kaltinami, kad mos „Aš niekinu ramybės jie nežino, ką nori eilėraščiu būvį". Just. Marcinkevičiaus, pasakyti. Rolandas Butkevi A. Baltakio, . J. Macevičiaus, čius tikrai žino. Jo dėmesio S. Voznesenskio, E. Jevtu- centre — mintis. Žodis „kaip šenkos posmai. Posmai dau šūvis" lekia į mus. Netgi ma geliui gerai žinomi, bet klau nyčiau, jog dėl .per didelio sytas! su dideliu dėmesiu. dėmesio minčiai atsiranda ei Aktorių labiausiai domina ir lėraščio prozinimas, per ma jaudina etinės problemos. žai skaitomoje poezijoje lie Tai, manyčiau, ir bus tas ka poezijos. Žinoma, ne vi kriterijus, pagal kurį pasi sur. Gal kiiek mažiau dėl to renkami eilėraščiai. pavyko Prometėjo monolo Skaitovas atsisako sceninės gas iš Just. Marcinkevičiaus pozos, kuri, ko gero, yra „Heroikos". Vos ne kiekvie pirmoji pretenzija į lyrinį ar nu sakiniu akcentuota min filosofinį santykį su žiūro tis, akivaizdus aktoriaus no vu, ateina tarsi šiapus vadi ras įteigti tą mintį, .sužadin namosios rampos. Aktorius ti ją mumyse. .Bet pasigedo stovėjo arti mūsų, ir tas me poemos poetiškumo jaus stovėjimas buvo ne vien iš mo. .. orinis. Tai siekimas betarpiš Rolandas Butkevičius pa kai, paprastumu ir nuoširdu demonstravo mums naują, mu paveikti klausantįjį. Jau kiek skirtingą nuo įprastų čiama tendencija į aktorinę meninio skaitymo koncepci
Neatsakyti klausimai Dar prieš vakarą — susi tikimą su Jaunimo teatro aktor>umi Rolandu Butkevičiu mi planavau paklausti seniai rūpimų dalykų: kokia, akto riaus nuomone, poezijos me ninio skaitymo prasmė? Ko kiu kriterijumi aktorius va dovaujasi, sudarydamas .re pertuarą? O po vakaro atėjo mintis, kad į tuos klausimus galima pabandyt atsakyti pa čiam, išklausius aktoriaus paruoštą programą. Ir tas kelias gal net teisingesnis — aktoriaus teorija, koncepcija gali skirtis nuo jos realiza vimo. .. Aktorius R. Butkevičius yra paruošęs dvi poezijos programas. Jau svajoja apie trečiąją, kurios moto būtų — žmogaus veržimasis į šviesą: nuo Žemaitės „Kaip Jonelis raides pažino", iki Fausto monologų.
Palikit vietos prie stalų. Grokite fortissimo, orkestrai.
Prieš akis — balti balti sparnai — Kiekvienam, o kiekvienam — tik savo. Gal pavysi... Gal, sakau... Zinai, Kad kai kas ir miršta nesugavęs...
Asfaltuotais purvynais, asfaltuotais purvynais Dar beplunksnį gerumą Išvežiojo plačiai... Vėl garuoja pavydu baltą slenkstį numynę. Prieš didžiuosius varpus suvažiavę svečiai.
Lyg apgautas, apvogtas — užsimes nunešiotą Chuligano vatinį tikras brolis nakčia Ir išeis, padėkoti susigėdęs — lyg ploti Man per petį: Sugrįšiu... kur daugiau, jei ne čia... Kas užėjo, pagirdžiau, kas praėjo, pagirdžiau, Argi kaltas, kad šito maža vaistų laikais? Už kiekvieną, kas miršta, ties mergaitiška širdžia Prisiliečia gerumas, ir užgimsta valkai...
Prie asfalto, betono, prie asfalto, betono — Prisiliečia gerumas, ir parausta delčia... Nors ir gėda glamonių, sušnabždėk man malonų Žodelytį: sugrįšiu... Kur daugiau, jei ne čia?
ją. Įstrigo jo, kaip skaitovo, dėmesys aštrioms etinėms pro blemoms, siekimas savo at likimo maniera kuo arčiau priartėti prie klausytojo. Ir vis dėlto — galvojame po vakaro —- jis pirmiausia — aktorius... Ir toliau nepaleidžia min tys: kodėl scenoje skaitoma poezija, kai po ranka knyga, kodėl taip įsigali skaitymo menas? Ar reikia poezijai tokio populiarinimo? Ar tai ne „poezijos žalojimas", kaip teigia skeptikai? Problema verta dėmesio, gal net kur sinio darbo, diskusijų. O kol kas — ačiū Lietuvių lite ratūros katedrai, literatų bū reliui, suorganizavusiems šį vakarą ir tuo pačiu jau prisidėjusiems prie šių „sceni nių" problemų sprendimo. Geras aktorius nejučia pri verčia pamiršti visas proble mas. Laukiame daugiau pa našių atsakymų.
Tai Revoliucijos šauklys Iš Revoliucijos pargrįžta...
Nijolė Griciunaitė II k. lituanistė
JULIAUS JANONIO ATMINIMUI
Prašau — akimirką sustokit, traukiniai, Ant blykčiojančių kraujuotų bėgių. Lėktuvai, nesudeginkit dangaus Virš Paukščių tako, Nesuželskit debesies, prašau — Sugrįžkite į prieplaukas, žuvėdros. Lydinčios laivus. Parelklt, medžiai, į namus Su Išdegintais žmonių veidais languos.
*
Avė vita...
Priglauski delnus prie garuojančio sniegyno — Ir bus pavasaris ankstyvas, Krūtinėj pumpurai Išbrinks. Meduotos bičių kojos debesis sugils Ir lis suplėšytas dangus Tiesiog Į širdį... Palieski lūpom kerplėšą
Švytinčiam klevų žaizdre — Stiprumas augs, ir šitos šventės Bus pilni žmonių namai Ir akys — atsiminsi, Kad pasauliui reikia tavo šilumos, O tau — vienintelio dalyko, Kuris sugrįžta Iš šaknų ir žemės — Tikėjimo stiprybės.
K. URBA V k. lituanistas
Filologijos fakultete
Praneša „TS" korespon dentų posto narys I k. li tuanistas A. ANTANAI TIS Ruošdamasis sutikti Uni versiteto 400 metų jubiliejų, Filologijos fakultetas, yra su daręs įvairių renginių planą. Restauruojami, puošiami ir patys pastatai. Gruodžio 12-ąją fakulteto vadovybės ir visuomeninių organizacijų vadovų iniciaty va buvo surengta dabar čia besidarbuojančių respublikos dailininkų atvirų durų diena. Į ją susirinko daug svečių iš kitų fakultetų, dėstytojų, te levizijos, kino darbuotojų, studentų. Dailininkai papasakojo apie savo darbą, džiaugsmus, sun kumus, apie tai, kaip rinko siužetus savo kūriniams. Fakultete galima matyti 12 dailininkų, tarp jų — prof. K. Bogdanas, R. Jasudytė, J. Kėdainis, R. Gibavičius, A. Kmieliauskas. Jau yra atliktas didelis darbas, puošiant patalpas. Iš karto krinta į akis R. Gibavičiaus sukurtos Mūzos, gė-
rimės K. Šimulyno darbu — Mažvydo sale, J. Kėdainio — fakulteto vartais. A. Kmie liauskas baigė būsimo knygy no patalpų freskas, vaizduo jančias Universiteto istoriją. Baigiamas austi R. Jasudytės 3 dalių gobelenas kovų su kryžiuočiais motyvais. Ko vo mėnesį savo darbą — lie tuvių mitologijos kambarį numatęs baigti V. -Trušys. Prof. Bogdanas papasakojo, kaip kūrė lietuvių raštijos ir literatūros pradininkų M. Mažvydo, S. Rapalionio, A. Kulviečio, D. Kleino, M. Daukšos, K. Donelaičio, J. Rėzos skulptūras, kurios pa puoš pagrindinį fakulteto ko ridorių. Planais ateičiai pasidalino V. Valius,' kuris apipavidali na K. Donelaičio salę, ir R. Kazlauskas, kurio goreljefais pasipuoš S. Daukanto ir Sarbievijaus kiemai. Dailės institute kuriamas fakultetui didelis mozaikinis
V. Mickevičiaus-Kapsuko portretas. Ruošiamos vardinės B. Pranckaus-Žalionio ir K. Bū gos auditorijos. Jas apipavi dalina S. Veiverytės diplo mantai. Šiltą žodį tarė Dailės insti tuto dekanas M. Vrubliauskas. Svečiai paliko įrašus fa kulteto metraštyje. Fakulteto vadovybė labai padėkojo dailininkams už jų auksinių rankų darbą, už ap silankymą šiame vakare, iš reiškė įsitikinimą, kad daili ninkų ir fakultefo bendradar biavimas, turintis gražias tra dicijas, dar labiau išsiplės.
Bendrabutyje praleidžiame didoką savo studentiško gy venimo dalį. Kas nenori, kad ji būtų turiningesnė ir įdo mesnė. To siekia ir ketvirto jo bendrabučio taryba, vado vaujama V k. lituanistės J. Močiekutės.
Jau įėjus pro duris, akį patraukia spalvingi ir įdomūs stendai, redaguojami S. Mikutaitės, B. Juknaitės ir E. Petraičio. Nuotraukos, užfik savusios studentų gyvenimą pačiais įdomiausiais momen tais, priverčia ne vieną su stoti, nusišypsoti. Kiti laik raštėliai pasakoja apie savi veiklą, apie paskutines moks lo naujienas, dedami pačių studentų eilėraščiai. Čia daž nas norėtų pasireikšti, tačiau į kitą — ,,Plunksną" — pa tekti nenori nė vienas. Oi aštri ta plunksna — tik prasiženk, ir matai, kad visi pilvus susiėmę iš tavęs juo kiasi. Ir prasižengimų vis mažė ja. Dabar kambariuose visiš kai nerūkoma, neruošiami ne tinką studentams pasilinksmi nimai. Praleisti laisvalaikį galima juk labai gražiai. Štai neseniai rusistai buvo su rengę poezijos vakarą. Jis buvo labai įdomus ir . linus-
mas, visiems paliko gerą įspūdį. Gerai paruošė jį mer ginos, iš kurių bene uoliau sia buvo V. Grikštaitė. Bendrabučio pasididžiavi mas — raudonasis kampe lis, įrengtas poilsio kamba ryje. Mielai eina ten studen tai pasižiūrėti reprodukcijų, pasakojančių apie Revoliuci jos dienas, pasišnekučiuoti, pažiūrėti neseniai įsigyto televizoriaus. Raudonajame kampelyje vyksta įdomus pa skaitų ciklas ,,Pasaulio įvy kiai". Bendrabutį aplanko Filolo gijos fakulteto dekanas doc. J. Pikčilingis, darbuotojų profsąjungos biuro pirminin kė doc. J. Simiauskienė ir bendrabučio šefė doc. J. Ta mašauskienė, kitų fakulteto visuomeninių organizacijų at stovai. Malonu, kad tarybos posėdžiuose dalyvauja stu dentų profbiuro pirmininkas A. Zajankauskas. Taigi bendrabučio gyveni mas nesustingęs. Numatome surengti dar nemažai vakarų, važiuosime žiūrėti Panevėžio dramos teatre pastatyto „Ka raliaus Edipo".
SAVIVEIKLOS APŽIŪROS Fizikos fakultete įvyko grupių meno saviveiklos ap žiūra. Tai viena įdomiausių fakulteto tradicijų, sutrau kianti didžiulį žiūrovų būrį. Šiais metais apžiūroje da lyvavo keturiolika akademi nių grupių (iš dvidešimties). Kažkodėl apžiūroje visuomet pasigepdama penktųjų gru. pių, šiais • metais nė vieno kurso „penktokai" nesugebė jo paruošt programos. Pagrindiniai vertinimo kri terijai — idėjiškumas, masiš kumas, meistriškumas ir ori ginalumas. Dauguma grupių buvo gerai įvertintos, nors šiaip daug kur jautėsi sku botumas, neišbaigtumas, ma tėsi, jog programai pradėta ruoštis iš vakaro arba netgi tą pačią dieną. Sako, sunku buvę — tą pačią dieną vyko ir viktorinos, skirtos Univer siteto 400-mečiui, pirmasis turas. Betgi apie saviveiklos apžiūrą visos grupės žinojo jau nuo praėjusios. Metai — argi maža laiko pasiruoš ti? Šios pastabos 1taikomos, aišku, ne visoms grupėms. Gerai nuteikė II k. 3 grupės „XX a. baletas", savo meni niu lygiu- jų pasirodymas
pranoko visus likusius. Gerą įspūdį paliko ir III k. 3 gru pės .pasirodymas. Laibai aktyviai apžiūroje dalyvavo fuksai: nat trys pir mojo kurso grupės, o viena, parodžiusi labai linksmą isto riją „Niutonas ir obuolys", iškopė į trečiąją vietą. Pasižymėjo ir III k. 2 gru pė, IV k. 2 grupė. Pažymėti buvo ir atskiri dalyviai. Prizą už savo šokį gavo S. Marcinkevičius (II k. 3 gr.), E. Rudys (II >k. 4 gr.), R. Kapočiūtė... Bet, bene įdomiausias prizas — Juške vičiaus, kaip geriausio fakul teto kalbėtojo, kepurė — ati teko IV kurso 3 grupės .stu dentui Žukauskui. * * i* a. 0 a G. MATIUKAITE FF Kultūros klubo narė
Vaisių ir dar žovių laboratori joje triūsia pre kių mokslo spec. studentės šniulkaitė, Vaserytė, Sniežkaitė, antrakursės, dovaujamos K. Vaištarienės, ruošia praneši mą kitais me lais įvyksiančiai SMD konferen cijai. L. SKIRPSTO nuoir.
IŠ keliones
Iš tolimos, dvidešimt dienų trukusios kelio nės grįžo Prekybos fa * kulteto dekanas doc. L. Butkevičius, Jis kartu su aukštųjų mokyklų ir švietimo dar.buotojų grupe lankėsi Meksikoje ir Kuboje. Buvota Mechiko uni versitete ir olimpinia me stadione, apžiūrė tos Kubos revoliucinės Mūsų — Ekonominės ki ka — grojo akordeonistų vietos, keletas tų šalių bernetikos ir finansų — fa kvartetas. miestų.
kultetas yra didžiausias Uni Meno saviveiklos prieš ke versitete, keliasdešimt gru lerius metus, galima sakyti, pių, todėl ir saviveiklos ap nesigirdėjo fakultete. Ši ap žiūrą buvo nelengva rengti. žiūra .paakino sukrusti. ProfVos ne mėnesį kiekvieną biumi kartu su kultūros klu šeštadienį pasirodydavo spe bu iš pradžių buvo sunkoka cialybės. Sako, pirmi blynai organizuoti šią apžiūrą, ka prisvyla. Taip ir mums: per dangi ir vienas, ir antras paramą vakarą finansų ir kre šiais metais beveik nauji. Or dito specialybei atstovavo tik ganizuoti šią apžiūrą akty 3 grupės. Jų programos bu viai padėjo prodekanas doc. vo prastos, nuvalkiotos. Už V. Tamošiūnas, fakulteto tat per paskutinį ekonominės komjaunimo organizacijos kibernetikas ir statistikos sekretorius S. Matuzas, Eko specialybių vakarą buvo pa nominės kibernetikos kated radytos 7 programos. Pami ros dėstytojas M. Belkindas. Norėtųsi pareikšti priekaiš nėtina ekonominės informaci jos spec. III k. 2 gr. studen- tą kai kurių grupių akty tų „Televizijos reportažas" vams. Pasitaikydavo, niekas grupei, — gana įdomus, originalus nepranešdavo (tik gal reikėjo geriau pa- reikia ruošti programą, ruošti). Ekonominės informa tiems ta apžiūra buvo cijos spec. I k. 1 gr. stu varginga našta — tokių dentai irgi bandė ieškoti sa pių programos skatiko vo kelio: kūrė parodos pa tos. Tikimės, kad universite veikslus. Viena iš geriausių tinėje meno saviveiklos ap programų. pripažinta ekono žiūroje fakulteto atstovai pa minės kibernetikos spec. IV sirodys geriau. k. 2 gr. programa. Joje- de R. ANDRIKIS rinosi viskas: ir daina, ir šokis, ir instrumentinė muzi- EKFF profbiuro pirmininkas
REDAKCIJOS ADRESAS:
name vttntas — mtv-s
KODĖL PABĖGO VAIRUOTOJAS? Teisės fakulteto IV k. 3 gr. studentai senokai draugauja su kolegomis Latvijos universitete. Lap kričio 19—20 d., gavę Universiteto autobusą „Laz", teisininkai aplankė savo draugus rygiečius. Grįžtant atgal ir atsitiko
tas nemalonus įvykis, iš pradžių gerokai išgąsdi nęs ne tik grupės mergi nas. Pavažiavus už Ry gos apie 30 kilometrų, kažkuris iš studentų pa stebėjo, kad vairuotojas J. Visockas lyg ir ne sa vo rankom vairą belaikąs, autobuso vėžės vis ving resnės tįsta! Studentai, įsi tikinę, kad vairuotojas neblaivus, nutarė toliau nebevažiuoti ir paprašė sustoti. Kai iš artimiausio miestelio pakviesti atvy ko VAI pareigūnai, vai ruotojo J. Visocko ir pė-
TAS NELENGVAS PIRMAS KURSAS (Atkelta iš 2 psl.)
laikomas matematikos ko— liokviumas. Pramonės pla navimo spec. grupėse iš pirmo karto išlaikė tik 8 —9 studentai. Ne vien bloga galima pasakyti apie pirmakur sius. Yra ir daug gero. Mūsų pirmakursių būryje nemaža tokių, kurie ko liokviumus laiko tik ge rais pažymiais. Tai darbo ekonomikos spec. 1 gr. studentai Baranauskaitė, Eidukonytė, Linartas, Vai čiūnaitė, Vitkus; darbo* ekonomikos spec. 2 gr. studentai Ambrazyte, R. Krutulytė, B. Krutulytė, Miškinis, Šablinskaitė, Vaitkevičiūtė, pramonės planavimo spec. 1 gr. stu dentai Grimaitė, Mikalajūnaitė, pramonės plana vimo 2 gr. studentai Rambynas, Saldukaifė, Jankūnaitė ir kt. Šiemet (XII.5) anksčiau, negu kitais metais, surengėme susirinkimą „Pasiruoškime pirmajai sesi jai". Jame doc. A. Trus ka trumpai aptarė koliok viumų rezultatus. Buvo pasidalinta mintimis apie mokymąsi, apie ruošimą si įskaitoms ir egzami nams., apie bendrą egza minų laikymo tvarką. Akademinę drausmę ke lia ir domėjimasis grupių darbu. Praėjusią savaitę komjaunimo biuro posė dyje buvo kalbėta apie I k. pramonės planavimo spec. 1 grupę. Susipažin ta su pažangumo ir pa skaitų lankymo padėtimi, su grupės renginiais. Pir makursiams buvo patarta, kaip geriau organizuoti šios veiklos barą.
dos buvo ataušę. Po sėdy ne barkšojo tuščias deg tinės butelys... Tik išgąsčiu atsipirkę studentai sukrapštė pini gų ir sėdo į pro šalį va žiavusį maršrutinį auto busą Ryga—Gardinas. Par važiavę namo, surašė ofi cialų raštą. Tik niekaip nesulaukia atsakymo — kaipgi nubaustas vairuo tojas J. Visockas, kuris taip lengvabūdiškai elgėsi su 23 keleivių gyvybe? Gal malonėtų tarti žodį garažo viršininkas N. Beliakavas?
i Palangą -— nuo v. 19, Gruodžio 26 d. 19 vai. CR VI. 2, VI. 26, 13 aud. prasidės profsąjungos i Kauną — nuo V. 11 V. komiteto išplėstinis posėdis. 26, Dalyvauja komiteto nariai, i Anykščius — nuo v. 21, kandidatai, profbiurų ir bend. Studentų profsąjungos ko i Trakų raj. — nuo v. 22, rabučlų tarybų pirmininkai. mitete yra sanatorinių kelia lapių (sergantiems kraujo VI. 26. Studentų profkomitetas apytakos, širdies kraujagys lių, virškinimo ir judėjimo Adrninistraci los darbuo organų, nervų ligomis): tojai ir visuomeninės or. ganizacijos nuoširdžiai Kislovodską — nuo VI.
1978 m. sausio 4 d. prasidės nauja pamaina sanatorljojeprofilaktoriume. Kelialapiai bus išduodami studentų prof sąjungos komitete sausio 2,3 dienomis.
Dar galima užsiprenume ruoti „Tarybinį studentą" 1978 metams. Kaina 10 mėn. — 80 kap. Pinigai už prenu meratą priimami Universite to kasoje.
Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje 25343
Druskininkus — nuo I. III. 7, IV. 3, V. 2, Birštoną — nuo I. 25, VI. TV. 30, Palangą — nuo III. 31, 20, IV. 30, Likėnus — nuo I. 28, VI. 8, VI. 30. Gydymosi laikas — 24 dienos, kelialapio kaina 110—130 rub. Studentų profsąjungos komitete yra poilsinių keliala pių (12 dienų):
Rinko ir spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje
užjaučia Antanina LAJŪNIENĘ dėl mirties.
MIKA vyro
Higienos katedros dar. buotojai nuoširdžiai už jaučia vyr. mokslinę bendradarbe Liudą AR BAČIAUSKIENĘ dėl moti, nos mirties.
Nuoširdžiai užjaučiame vyr. dėst. Grigorijų BEKYSEVĄ dėl motinos mir ties. Higienos katedra
Tiražas 4500 egz. Užs. Nr. 3648 LV 14180
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA.