cam/Bos scuDencas
V isų šalių proletarai, vienykitės!
1975 m. gruodžio 12 d.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
LAIKMETIS ĮPAREIGOJA Itfl OSŲ Šalis baigia sėkmingai vykdyti devintąjį penkIM mėtį. Naujomis darbo pergalėmis, plačiausiu sociaI listinio lenktyniavimo užmoju komunistai, visi ta pybiniai žmonės pasitinka Lenino partijos XXV suvažialimą. I Svarbiausius partijos ir liaudies gyvenimo klausimus Kuo istoriniu metu apsvarstė Šiomis dienomis TSKP [entro Komiteto plenumas ir TSRS Aukščiausiosios TaryKos IV sesija. | plenumas patvirtino suvažiavimo darbotvarkę, iš esmės Įritarė 1976 m. TSRS Valstybinio liaudies ūkio vystymo Klano ir Valstybinio biudžeto projektams ir pateikė juos tvarstyti TSRS Aukščiausiosios Tarybos sesijai. Plenume Kdele kalbą pasakė draugas L. Brežnevas. Jis visapusišEai išanalizavo pagrindinius TSRS liaudies ūkio vystymo devintajame penkmetyje rezultatus, suformulavo svar biausius partijos socialinės bei ekonominės veiklos užda rinius. I Plenume buvo pabrėžtas didelės drausmės, reiklumo ir Lmeninės kadrų atsakomybės už pavestą darbą svarbu mas V. Leninas ne kartą sakė, kad reikia „dirbti nesu-
Bedant rankų, kad būtų sukurta drausmė ir savidrausĮnė, visur ir visada stiprinamas organizuotumas, tvarka, veiklumas. ..“ Šiais Lenino žodžiais turi vadovautis savo Leikloje visi — ir darbininkas. Ir ministras. Jie nepapraslai svarbūs Ir aukštosios mokyklos kiekvienam dėstytojui, Darbuotojui ir studentui. Būsimųjų specialistų — šalies kteities — rengime vienodai svarbu Ir paskaitos kokybė, r studento sąmoningas požiūris į savo svarbiausią parei ną gerai mokytis, ir turiningas laisvalaikis, ir geros buiies bei darbo sąlygos.
Ba
Dėl teisės raportuoti suvažiavimui
Artėjantį TSKP XXV suvalavimą Teisės ir VISI Statyb os fakultetai siekia sutikti aujais darbo laimėjimais, ■’eseniai teisininkų ir inžinie
rių vakare buvo pasirašyta draugystės ir bendradarbiavi mo sutartis. Joje numatoma bendradarbiauti akademinio, ideologinio darbo, sporto ir kitose srityse. Fakultetai rengs bendrus komunistinio auklėjimo mokyklos „Jauni mas ir idėjų kova" susirin kimus, vakarus, konferenci jas, taip pat kuratorių konfe renciją jaunimo auklėjimo klausimais. M. BUDRYTE
Elena MACEVIČIŪTĖ; „ŽINIŲ NIEKADA NEBUS PER DAUG"
Dekada baigėsi, kontrolė tęsiasi I Baigėsi studentams „kiškių" ■ienos. Nereikės drebėti, kad fatikrins, kai nesi paskaitoI Sumuojami sustiprintos Paskaitų lankymo kontrolės tekados, kurią universiteto r -kymo ir auklėjimo komisi ja buvo paskelbusi lapkričio P — gruodžio 8 dienomis, rezultatai. Daugumas fakulteII jau aptarė juos ir į komhunimo komitete vykusį koF1 II sijos posėdį fakultetų MAK pirmininkai atsinešė jau pa ruoštas ataskaitas. Dekados renginiai neaplenkė nė vieno fakulteto, įvaihai jie buvo organizuoti. Pa'■zdžiui, chemikai buvo pa skelbę konkursą mažiausiai I kaitų praleidusiai grupei Aiškinti, matematikams de'■ida buvo tik lankymo kont rolės mėnesio dalis. Kituose Aultetuose rengti reidai ir si byloja apie nuveiktą darA Tad posėdyje buvo kal ėta daug ir dalykiškai. Pa dekime, ką gi nuveikė fa'•'Jltetų mokymo ir auklėjimo komisijos per dekadą. Lilita Berkis (FU. F): Fakuleto MAK rimtai griebėsi šio ■arbo. Kiekvienas komisijos >arys gavo kontroliuoti kurį ’ors kursą. Dažniausiai tikri’-ome bendras paskaitas, nes A labiausiai mėgstama praeidinėti. Surengėme du <reilus į IV kurso anglistų poli
tinės ekonomijos paskaitas gruodžio 1 ir 8 d. Pirmojo metu auditorijoje trūko tik kelių (dėl pateisinamos prie žasties). Už tai per antrąjį skaičiuodami pritrūkome net 32 studentų, iš jų — kelių seniūnų. Štai tau ir lankymo kontrolės dekada — pats se niūnas nesirodo- Paskaitoje dalyvavę seniūnai savo -pa reigas atliko sąžiningai. Stro pi 3 grupės seniūnė A. Puraitė. Aplankėme trečio kur so tvarkaraštyje įrašytą psi chologijos paskaitą, kurią studentai lanko labai neno riai. Buvo beveik visi. Ma tyt, sužinojo iš kur nors, kad tikrinsimi. Antrakursius aplan kėme gruodžio trečią. Gana atidžiai sekėme pirmakursius, bet jie sąžiningai lankė pa skaitas. Dabar beliko pasikal bėti su didžiausiais praleidi nėtojais. Elena Voitechovskaja (PEF): Mes neapsiribojome vien pa skaitų tikrinimu, surengėme reidą ir į bendrabutį. Gruo džio 1 d. pirmą paskaitą nusimuliuoti norėjo dvi „senjorės" A. Simetulskytė ir J. Morelytė. Jos buvo įspėtos. Tikrindami paskaitų lanky mą, tinginių neradome. Ne dalyvavo nebent dėl -pateisi namos priežasties. Vis dėlto fakultete aršių praleidinėtojų yra. Neseniai MAK posėdyje
svarstėme studentus, daugiau siai šiais mokslo metais pra leidusius paskaitų. Kai ku riems jų pareikštos komjauni mo nuobaudos, kai kuriuos baus dekanatas. Elena Baltrušaitytė (PF): Paskaitų lankymą savo fakul tete kontroliuojame nuolat. Fakultetas nedidelis, todėl iš kabinome studentų sąrašą ir žymime, kuris kiek paskaitų praleido per mėnesį- Žvilgte lėjai ir matai nedrausmingą. Dekadoje apsiribojome tik reidais į paskaitas, tikrinome seniūnų darbą. Reidų rezulta tais esame patenkinti. Išaiš kinome geriausiai lankančią paskaitas grupę — tai prekių mokslo spec. III kursas. Skel bimas, kad vyksta paskaitų lankymo kontrolės dekada, nelabai tepaveikė materiali nio ir techninio aprūpinimo spec. III k. studentus. Jie praleido daugiausiai paskaitų. Tiesa, tik per pirmą savai tę. Kai pasikalbėjome su ak tyvu, reikalai pagerėjo. Su didžiausiais tinginiais lankyti pasikartas dar kalbėsimės. Jau ruošiame naują sienlaikraštį, kur paskelbsime dekados re zultatus. A. Dimševičius (MF): Mes nekabiname rėkiančio skelbi mo, kad vyksta tokia deka da. Tegul būna viskas kas
dieniška, tada ir kasdieninės bėdos iškils. Didžiausią dėme sį skyrėme žemesniems kur sams, mat, aukštesniųjų — IV, V, VI — paskaitas vyks ta ciklais ir todėl patikrinti beveik neįmanoma. Pirmakur sius aplankėme du kartus. Per pirmą patikrinimą nebu vo šešių studentų, antrame jau visus radome. Dekadoje pirmakursiai surinko 58 „bau dos" valandas. Iš viso nuo -metų pradžios jų sukaupė 1586, t. y- po 11 valandų kiekvienam. R. Gavėnas iš antros grupės praleido net 103 akademines valandas be pateisinamos priežasties, nuo jo ne ką atsiliko N. Bagdo naitė (9 gir.) — 94 vai. ir R. Ramašauskas (6 gr.) — 68 vai. Pastebėjome, kad antra kursiai labiau nedrausmingi. Lapkričio 27 d., tikrindami biochemijos paskaitą, audito rijoje neradome net 28. Se niūnas teisinosi, kad rytojaus dieną jiemis esą koliokviumai. Koliokviumai visiems yra, tai kodėl kai kas gali sau leis ti neiti į paskaitas? Per tris mėnesius antrakursiai pralei do 1390 akademinių valandų. Išeina maždaug 9,2 vai. vie nam. Lyderio pozicijas kurse laiko V. Žukauskas — 46 va landos. Daug tokių, kurie te turi praleidę po 4—6 valan das. Iš jų ir susideda ketur
YVU Nr. 40 (940)
Tikėjausi, kad Istorijos fakulteto ketvirtakursė V. Leni no stipendininkė Elena Macevičiūtė į klausimą, kas pa skatino pasirinkti bibliotekininko specialybę, atsakys maž daug -taip: labai mėgau knygas (skaitė naktimis kišeninio žibintuvėlio šviesoj!), mama arba kokia nors giminaitė dir bo bibliotekoj, kur mergina praleisdavo visą savo lai ką. . . Elenos atsakyme nieko panašaus neišgirdau: — Prieš ketverius metus, 1971-aisiais, baigiau Vilniaus miesto Salomėjos Nėries vidurinę mokyklą, — pasakoja ji. — Visi dėstomi dalykai sekėsi vienodai gerai, gal to dėl pasirinkimo kryžkelėje kraipiau pečius. Bibliotekinin kystę pasirinkau atsitiktinai. Tačiau nesigailiu. Jei dabar reikėtų viską pradėti iš naujo, vėl pasirinkčiau ją. Gera ir įdomi specialybė. Ji iš -tikrųjų myli savo būsimą darbą, su kuriuo gana neblogai susipažino praktikoje Geologijos instituto biblio tekos informaciniame skyriujeE. Macevičiūtė, studijuodama pagal individualų planą, jau dabar išlaikė visus žiemos sesijos egzaminus, bet ir toliau sistemingai lanko paskaitas („Paskaitos -daug duo da", — -paaiškina), stropiai konspektuoja. — Nėra to buvę, kad kada nors žinių -būtų per daug. Elena ne tik gerai mokosi, bet ir aktyvi visuomeninin ke: dalyvauja fakulteto mokymo-auklėjimo komisijoje, at sakinga už darbą su pirmūnais, lanko SMD informatikos būrelį (SMD konferencijoje E. Macevičiūtės pranešimui paskirta prizinė vieta). Ir naujuosius kino filmus, spek taklius aplanko, poezijos rinkinius pavarto (Elenos hobi — teatras ir poezija). Beje, savotišku hobi mergina lai ko -ir... kursinių darbų rašymą. — Doc. L. Vladimirovas visada parenka daug įdomių specialybės , temų. Už tai esu labai dėkinga docentui. Grupės merginos, visos kaip viena, taip pasakė apie Eleną: — Draugiška, niekada neatsisakys padėti. Grupės komjaunimo sekretorė J. Misevičiūtė pridūrė: — Neseniai visas ku-nsas Eleną išrinko kandidate pasi rašyti Lenino komjaunimo raportą XXV partijos suvažia vimui. Elena kukliai šypsosi. Mergina laiminga, jausdama tokį didelį kurso draugų pasitikėjimą. Tas pasitikėjimas įgytas savo pastangų dėka — geru mokymusi, sugebėjimu su prasti draugus, -tvirtai įaugti į šį, kiek supratau, tikrai ne blogą kurso kolektyvą. P. RUTKAUSKAITE
ženkliai skaičiai, nore svars tyti nėra ką.. • Trečiakursiai lankė kaip ir pridera senjo rams. Dekados metu praleido tik 40 akademinių valandų, daugiausiai dėl pateisinamos priežasties. Manau, kad pa našios dekados yra geros sa vo veiksmingumu. Studentai žino, kad, įkliuvę reido me tu, nebus paglostyti, kai tuo tarpu vienas kitas „dvejetas" dienyne greitai užsimiršta. Be to, tikrina ne dėstytojai, o draugai, kurių žodžio dažnai labiau bijomasi, negu nuo baudos. Reikėtų tokių reidų daugiau. Anatolijus Baranovas (TF): Tikrindami lankymą, didžiau sią dėmesį skyrėme II ir III kursams. Mat, jiems paskai tas lankyti — visada vargas. Trečiakursiai lapkričio mėne sį praleido 912 akademinių valandų, antrakursiai — 642. Lankydamiesi paskaitose, su radome iir nesąžiningų seniū nų. Štai III k. I grupės se niūnas E. Cijauskas nepažy mėjo net 6 studentų, nebu vusių paskaitoje. Paralelinė je grupėje — antrojoje — retkarčiais paskaitas aplanko ir mūsų praleidinėjimo čem pionas A. Vancevičius, per mėnesį patingėjęs ateiti į 13 paskaitų. Nuvykome ir į bendrabutį. Lapkričio 29 die ną tuos kelis žingsnius, ski riančius mokomąjį korpusą nuo bendrabučio, patingėjo nueiti trečiakursis V. Armonas (Igr.), antrakursė A. Sutkaitytė (3 gr ). Artimiausiu
metu juos ir kitus mėgėjus bėgioti iš paskaitų kviesimės į posėdį. Šneka bus rimta. Valentina Karanauskaltė (ChF): Dekados nugalėtoja —■ praleido mažiausiai paskaitų (20 akademinių valandų) — tapo stambiamolekulinių jun ginių spec. UI k. grupė. Šiaip mūsų fakulteto grupės nelabai aktyviai dalyvavo konkurse, todėl ir dekada didelio povei kio neturėjo. Skelbimų len toje iškabinome suvestinę, kurioje seniūnai patys žymė jo rezultatus. Tik ne visi stropiai. „Nugalėtoju" asme ninėje įskaitoje tapo antra kursė A. Jankevičiūtė per dekadą praleidusi 5 paskai tas. ži Peckaus nematėme keturiose. Su jais jau šne kėjomės posėdyje. Komjau nimo nuobaudos tikriausiai privers juos susimąstyti. .. .Kiti fakultetai ingi ne sėdėjo sudėję rankų. Be to, paskaitų lankymas kontroliuo jamas kasdien, dekada tik su stiprino kontrolę. Tai pabrėžė kalbėjusieji posėdyje. Vadi nasi, dekada baigėsi, o kont rolė lieka. Posėdyje buvo pa žymėta, kad šių dviejų sa vaičių rezultatai galėtų būti medžiaga fakultetų mokymo ir auklėjimo komisijoms, to liau ieškant akademinio dar bo gerinimo kelių. Posėdyje priimtas nutari mas, reziumuojantis dekadas rezultatus.
Leonas KLIŠAUSKAs’
dekanato bausmių komjauni jas M. Dudėnas, o apie Taš mo biuras skiria savas nuo- kentą — pats dekanas. Se baudas. Tai efektyvi priemo kantis renginys — susitiki nė, nes fakultete daugumas mas su mūsų šefuojamos Vil Iš žinomo tarybinio peda studentų — komjaunuoliai. niaus 33-ios profesinės tech Akademinės komisijos inicia nikos mokyklos moksleiviais. gogo V. Suchomllnsklo „Laiš — Busimojoje sesijoje bus kų sūnui" tyva sudarytas lankymo gra fikas. Remdamasis jo rezulta šiokių tokių naujovių — Mane labai sujaudino tavo dien tavęs niekas netikri tais, dekanatas apie nelan kiekvieno egzamino rezulta kančius praneša jų tėvams. tai iš fakultetų bus praneša paskutinis laiškas. Pernelyg kaip tu įsimeni tai, ką raJ Apskritai, fakulteto studentai mi į skaičiavimo centrą. To optimistiškai žiūri į savo mo įsiminti visam laikui (foij drausmingi, ir dekanas jais kio operatyvumo dėka uni kymąsi. Jis beveik dar ir les, apibrėžimus, išvadaA versiteto rektoratas bet ku neprasidėjo, o tu jau darai t. t.). Nebus auklės, ~’I nesiskundžia. — Lapkričio antroje pusėje riuo momentu žinos tikrąją išvadas: aukštojoje mokyklo tojo, kasdien kviečiančio □! visi dėstytojai pranešė deka padėtį, — sako dekanas. je mokytis kur kas lengviau, lentos, nebus pažymių. Vai natui koliokviumų rezultatus. — Jau baigiame ruošti au negu vidurinėje: yra galimy naši, reikia patikrinti paį I Savęs pa' | Esame patenkinti dabartiniais ditoriją, kur mokymo pro bių savarankiškai susimąstyti save. rezultatais, tik šiokį tokį su cesas vyks televizijos pagal prie vieno ar kito dalyko, aukštojoje mokykloje įgyB sirūpinimą kelia užsienio kal ba. Tai įgalins mus gerai nėra kasdienės apklausos, pa didžiulę reikšmę. Raustis (knygose, ieškant I bų mokymasis, nes I ir II iliustruoti dėstomą dalyką pa verčiančios suaugusius žmo sakymo į sunkų klausimą I kursai atsilieka su namų vyzdžiais, sakykim, prekių nes berniūkščiais... skaitymu. Neturintiems užsie pardavimo procesą, ir, žino Neskubėk su išvadomis, iš nuostabiausia studento ų.I nio kalbos įskaitos negalėsi ma, pateikti studentui žinių laikyk pirmąsias įskaitas ir be. Atmink, kad tu — 1 me leisti laikyti egzaminų maksimumą. Tikimės, kad egzaminus. Suprask paprastą lo prieangyje. Mok sesijos. Nepažangių studentų šios sesijos rezultatai bus dar tiesą: jeigu nori tapti tikiu mąstyme svarbiausia — pĮl yra labai mažai, pvz., šių geresni, negu ankstesniųjų. — kūrybišku, mąstančiu spe prasti tarpusavio priklaus! Belieka palinkėti sėkmės cialistu, mokymasis aukštojo mybę. Stenkis visur - „-J mokslo metų pradžioje fakul tetas turėjo tik 4 skolinin Prekybos fakulteto studen je mokykloje — piagariškai šaknis, pirmaprades priežal kus- Tenka pasigirti, kad iki tams, puikių pedagoginio dar sunkus dalykas. Čia absoliu tis. Kuo ilgiau tu ieško! išvykimo į rudens talkas visi bo rezultatų jo dėstytojams. čiai nieko nėra lengvo. Jei pirmapradžių priežasčių, >1 skolininkai jau buvo atsiskai Pažangumas fakultete kasmet gu mokykla — tik mokslo aštriau pajusi literatūros pj gerėja, komjaunimo organiza abėcėlė, tai aukštojoje tu reikį — ieškosi visokiausi tęDekanatas, dėstytojai, kom cija, SMD, kultūros klubas verti vieną po kito didžiosios žodynų, enciklopedijų ir jaunimo organizacija stengia padeda studentams turiningai mokslo knygos puslapius ir lykinių vadovų. Panorėsi tiki si pasiekti, jog sesija nebū praleisti poilsį. Štai neseniai įsisavini juos. Dar sykį tau liai apibūdinti vieno ar kiti tų kažkas varginančio, dėl ko įvyko fakulteto dailiojo skai primenu, kad studentas pri daikto esmę. Tame, kas tai studentui tektų atsisakyti tymo konkursas, agitbrigadų valo studijuoti. Ne kalti, o atrodė seniai aišku, paštete! kažką painaus, nauja. Štai ši elementariausių pramogų ir apžiūra, numatomas susitiki įsisavinti mokslą. poilsio. Neseniai į fakultetą mas su aktoriais. Nelieka reiškinys — puikus studentl Visų pirma tu privalai su buvo atvykę Tartu -universi nuošalyje ir sportininkai: vokti, kad paskaitų klausy protinio darbo bruožas teto prekybos ėkonomikos vyksta tarpgrupinės ir taipfa- mas — ne toks lengvas da Mokslas beribis, neišsenka! studentų, ir mūsiškiai sura kulletinės įvairių sporto ša lykas, kaip atrodo iš pirmo mas. Todėl lai tavęs neapaki do laiko suruošti svečiams kų varžybos. Gyvenimas ne žvilgsnio. Prieš tave — moks na labai geras pažymys arbl draugystės vakarus. Neseniai stovi vietoje — reikalauja lininkas, dėstantis sistemingą pagyrimas, laikant įskaita! įvyko pokalbiai, kuriuose žinių, savo dalyko žinojimo, mokslo kursą arba jo šakas. Jeigu mokslo žinias palydu! tume su auksinių kviečių k J įspūdžius iš kelionės į Čeko visapusiško išsilavinimo. V. ARMALIS Reikia įsisavinti ne tik moks Ienomis, kurių nei galo, na slovakiją pasakojo dėstyto lines tiesas, bet ir mokslinin krašto nematyti, tai kiekviJ ko pažiūras, jo įsitikinimus, mūsų ima iš šių kiilen! pajusti jo mokyklą. Iš dau nas per visą savo gyvenimą kolei gybės paskaitų reikia atskir tą grūdų, o kasmetinis deri Šiose nuotraukose matote ti svarbiausias, .pagrindines liūs atneša naujų pilnaverči! Prekybos fakulteto prekių idėjas, teiginius. grūdų. Sugebėti paimti kiel mokslo spec. antrakursius. Didžiulis sugebėjimas — Pernai jie buvo geriausios klausytis mokslininko. Vidu galima daugiau vaisingiausul akademinės grupės konkurso rinėje mokykloje mus kausto grūdų — štai studento žda] laureatai. Gera pradžia — griežta pamokų sistema. Kitas vinys. Ten, kur pastebėsi nori pusė darbo, sako žmonės. reikalas aukštojoje. Studentas Šaunuoliai pernykščiai pir joje gali klausytis ir kartu mažiausią dalelę nežinomo makursiai parodė gerą pavyz galvoti, mąstyti, svarstyti. neištirto, atsivers erdvė tyril dį, kaip reikia suprasti stu Štai to ir reikia mokytis. Vie nėjimams. Mąstyk, lygina dento pareigą. Matyt, jie Ir nu metu 'klausykis paskaitos, faktus ir reiškinius, iš nauja šiemet, tapę jau žymiai suau užsirašyk ir svarstyk, galvok, skaityk ir vėl mąstyk. Nesitij kėk, kad greitai atrasi kažką gesni, neužleis iškovotų po mąstyk. įžymaus, — mokslas tada bū! zicijų ir sesiją išlaikys pui Be svarstymų, apmąstymų tų pernelyg lengvas dalykas kiai. paskaitų klausymas virsta jeigu taip atsitiktų. Visų pirj mechanišku procesu, o stu ma, kol ką nors atrasi, kažką dentas — „gyvu įsiminimo visiškai nauja, reikia k'J prietaisu". Bijok kaip ug kalnus juodo darbo. M s'd nies tokio pavojaus. Mecha — pragariškai sunkus daly! niškas paskaitų 'kalimas bu kas. įsimink tai visam laikui! kina, bet ipavojus ne tik čia. Ne veltui Marksas 1 ; rJ Jeigu studentas vien užsira- įėjimą į mokslą su įėjimu į šinėja, po to išmoksta ir at pragarą: ...... Įeinant į n.oksd gamina, tai yra Išlaiko daly lą, kaip ir įeinant į pragarą ką, atsako į klausimus, jeigu reikia: jo protiniame darbe daugiau „Kad siela būtų tvirta nieko nėra — protinis darbas baimė neprivalo būti žd aukštojoje mokykloje jam rėja". per sunkus, jo atmintis tam . . .Knyga, knyga ir dar sy! pa „skylėta". Kur aklas kali kį knyga — štai kas visad mas, ten ir špargalkos. Tai laikui turi įeiti į tavo dvasi! baisiausia, tai kūrybinio pro nį (gyvenimą. Daug ko tun to žūtis. Žmogus, besinaudo atsisakyti, daug ką prisiveis! jąs špargalkomis, pasmerkia ti daryti. Aš dirbu keturioli! save paviršutiniškam faktų ir ka, o kartais ir šešiodika va! reiškinių pažinimui, jis tampa landų per dieną, tu tai pu: tinginiu. kiai žinai. Jeigu nori tapti Aukštojoje mokykloje kas- mokslininku, ruoškis tam
PRAGARIŠKAI
ARTĖJA ŽIEMOS SESIJA. AR VISKAS PADARYTA? Geri studentai sako, jog se sija — tai neeilinės atosto gos. Tikrai, jeigu per semest rą gerai padirbėta, rezultatai byloja už save. Si, žiemos, se sija daug kam pirmoji. Ne mažai pirmakursių yra Preky bos fakultete, rūpestį kelia ir kitos problemos, todėl fakul teto dekanui L. Butkevičiui dabar neramios dienos. Retai užsiveria jo kabineto durys: čia ^patarimų užsuka dėstyto jai, komjaunimo biuro nariai, ūkio darbuotojai. Apie jau besibaigiančio semestro lai mėjimus ir nesėkmes mes ir kalbėjomės su dekanu. Kai artinasi žinių patikrini mas ir išbandymai, visada didžiausio dėmesio susilaukia paskutiniųjų ir pirmųjų kursų studentai. Pirmieji todėl, kad už pusmečio papildys respub likos prekybos darbuotojų gretas, o antrieji — kad ši sesija jiems pirmoji ir pati sunkiausia— Mūsų ketvirtakursiai jau išlaikė žiemos sesijos egzami nus ir šią savaitę pra dėjo priešdiplaminę prak tiką, — pasakoja dekanas doc- L. Butkevičius, — (Pre kybos ekonomikos specialy bės studentai išlaikė du eg zaminus. Prekybos organiza vimo kurso egzaminą laikė 33 studentai, iš kurių 11 ga vo labai gerą įvertinimą, du — nepatenkinamai, o liku sieji — gerai ir patenkina mai. Penketais išlaikė Lenino stipendininkas Vidas Kundro tas, aktyvi visuomenininke Irena Ivanauskaitė. Mokslinio ateizmo egzaminą tas pats kursas išlaikė tik (gerais pa žymiais. Su įskaitomis studen tai taip pat atsiskaitė laiku. Prekiamoksliai jau išlaikė specialybės egzaminą: pra
moninių prekių mokslo kur so egzaminą laikė 14 studen tų, o maisto prekių mokslo — 12. Jų žinios taip pat įver tintos tik gerai ir labai gerai. Gerai sekėsi ketvirtakursiams ir naujas — valstybinis me dicinos — egzaminas. Mi nima grupė dukart buvo iš kovojusi (geriausios akademi nės grupės vardą, tad neatsi lieka ir dabar. Fakultetas jau gyvena žie mos sesijos nuotaikomis. Ko kių priemonių imamasi, kad būtų kuo geriau pasiruošta sutikti ją? Akademinėse gru pėse vyko pasiruošimas egza minų sesijai; šiemet fakulte tas daug rūpinosi pirmakur siais: jie supažindinti su se sijos taisyklėmis ir tvarka, skaitant „Studijų įvadą", bu vo išaiškintos ne tik studento teisės, bet ir pareigos. Be to, fakulteto komjaunimo organi zacijos iniciatyva nuo lapkri čio antrosios pusės iki gruo džio vidurio paskelbtas ypa tingos (sustiprintos) paskaitų lankymo kontrolės mėnuo. Ži noma, šalia administracinių
SVEČIAI į mūsų universitetą atvyko Prahos Kario universiteto Gradec Kralovo Gydomosios medicinos fakulteto pasiunti niai. Ketvirtadienį jie pasira šė draugystės ir bendradar biavimo su mūsų aukštaja mokykla sutartį. Joje numa toma toliau stiprinti ryšius tarp Gradec Kralovo ir Vil niaus universiteto studentų, keistis studentų būriais vasa ros metu- Abipusę naudą duos sutartyje numatytas stu dentų mokslinių draugijų bendradarbiavimas. Viešnagės metu svečiai su sipažino su mūsų universite tu, Vilniumi.
Dar praėjusiais metais už simezgusi draugystė tarp Tei sės fakulteto antrakursių ir Tartu universiteto studentų ■tęsiama ir šiemet. Neseniai tartiečiai aplankė savo kole gas. Studentai ir jų kurato riai pasidalino akademinio, ideologinio darbo patirtimi. Svečiai lankėsi senojoje Al ma Mater, vaikščiojo Vilniaus gatvėmis, domėjosi sostinės architektūriniais (paminklais. Ilgai neišdils iš atminties įspūdžiai iš draugystės vaka rų. Atsisveikindami (pasikeitė me suvenyrais, atminimo do vanėlėmis. — Tikimės, kad mūsų draugystė ir toliau tvirtės, — sako Teisės fa kulteto dėstytojas A. Katkus. Mūsų universiteto teisinin kai ruošiasi kelionei į Tartu.
DALYKAS
Laiškas geriausiai grupei
Sako, (kad mūsų grupė viena iš geriausių fakul tete. Mes gerai mokomės, lankom paskaitas, dirbame visuomeninį darbą.. . Tik ar šituo reikia ver tinti akademinę grupę? Be abejo, dekanate ir kom jaunimo komitete taip pat žmonės dirba, ir vargu ar sugalvosi patogesnį verti nimo kriterijų — tebūnie taip. O mes patys ar pa tenkinti, ar nebėgtume pas kitus, jei būtų tokia lai minga proga, ar slaptai negalvojame, kad ne ką blogiau galima būtų gy venti, mokytis, dirbti vie nam? Ar nesi jaučiame sa M. BUDRYTE vo grupėje tik geri kai-
SUNKUS
mynai, kurie nesirieja vien todėl, kad su kaimy nais apskritai nenaudinga pyktis? Aš ir tu atėjom į gru pę ne vieni. Mus lyg sa vas šešėlis lydėjo senų draugų prisiminimas, mes dar dvasiškai jutome juos, — kartu baigėm mokyklą, gal kartu dir bom, vaikščiojom į šo kius, pasimatymus... Jie pasirinko kitą specialybę ir liko už mūsų grupės slenksčio, bet juokinga įsivaizduoti, kad tas slenkstis neperžengiamas. Jie, mūsų draugai, liko. Kai kas iš mūsų visa galva „pasinėrė" fotogra-
fijon, antras pasiruošęs viską paaukoti studentų teatrui, trečias laisvalaikį skiria sportui ir pan. Vi sur nauji draugai, nauji kolektyvai — jiems nerei kalingi nuobodžiaujantys stebėtojai. Pagaliau, visa da atsiranda žmonių, ku rie neišlipa iš rėmų, va dinamų „pasyvas". Naivu būtų tikėtis, kad kiekvienas studentas au kotų savo interesus kaž
kokiems abstraktiems gru pės idealams, tik nauji pažįstami reikalauja savo. Bet tie mūsų ryšiai su bu vusiais draugais tempia į kitą pusę. Ežeias, į kurį neįteka joks uipeilis, virsta pelke, žmogus, kuris neieško nieko naujo gyvenime — degraduoja. Kolektyvas iš yra daug greičiau. Prisiminkim pirmą kur są. Maždaug prieš metus nuobodžių dalykų matėme daug mažiau. Prisiminkim pirmakursių saviveiklos vakarą fakultete, netikėtai blykstelėjusį Jurgio, mūsų režisieriaus talentą, nesu tarimus ir įveiktus svyra vimus. Tada laimėjome pirmą vietą. Visi! Jeigu reikėtų suorgani
zuoti panašų vakarą šian dien, vargu, ar mes pasirodytume blogiau. O kas mums „užsakys" tokį va karą? Kolektyvas be bend ros veiklos — ne kolekty vas. Ir nepadės čia jokie „cementavimai" su kavu te ir apelsinais. Tai ką daryti? Organi zuoti grupėje operos teat rą, suburti „Trylikos kė džių" klubą ar baleto tru pę? .. L. MEDŽIŪNAS
Redakcijos pastaba. Gal Jūs, mieli skaitytojai, ?a' lėtumėte patarti šio straipsnelio autoriui: koks turėtų būti studentų gru; pės kolektyvas, kaip ji cementuoti, kokie tikslai ir darbai jį turi vienyti
Apsvarstytas TSKP CK nutarimas Gruodžio 3 d. universiteto centrinė liaudies kont!plės grupė surengė kontrolietrių pasitarimą, kuriajje buvo apsvarstyti uždaviniai, iškelti neseniai priįgtame TSKP CK nutarime ,,Dėl partinio vadovavijjo liaudies kontrolės organams Latvijos TSR". Siekiant padidinti visuomeninės kontrolės veiks mingumą universitete, numatytos priemonės patik rinimų organizavimo praktikai tobulinti. Nuspręsta daugiau dėmesio skirti tų universiteto Tarybos nu tarimų, Rektoriaus įsakymų vykdymo kontrolei, kū jis priimti ne tik mokymo proceso drausmei užtikįinti, bet ir studentų mokslo tiriamojo darbo įgū džiams ugdyti. [Fakultetų kontrolės grupėms rekomenduota padė ti studentų visuomeninėms organizacijoms, kurios irgi organizuoja įvairius patikrinimus, o ypač bend rabučių taryboms, kovojančioms už pavyzdingą tvarką buityje. Pasiūlyta oneratyviau išaiškinti drausmės pažeidė jus, bendrabučių turto žalotojus, o ypač pasitaikan čio girtuokliavimo faktus. Pasitarimo dalyviai pabrėžė, kad būtina kiekvie ną pažeidėją nubausti, o už padarytus nuostolius išieškoti kompensaciją. Doc. J. VIZBARAS Universiteto liaudies kontrolės grupės pirmininkas
ŪKIME REIKLUS
JAU IR
KITIEMS
Matematikos ir mecha nikos fakulteto liaudies kontrolės rėmimo grupės pagrindu sudaryta komisi ja susipažino su studentų buitiniu bei auklėjamuo ju darbu šeštajame bend rabutyje. 1975 m. lapkri čio 25 d. jungtiniame MMF partinės organizaci jos ir Mokslinės Tarybos posėdyje priimtame nuta rime sakoma, kad studen tams reikia daugiau butų skyriaus paramos, per ma žai iniciatyvos rodo bend rabučio N-r. 6 komendan tas. Studentams trūksta kėdžių, spintelių maistui,
Mes labai dažnai domimės, kaip studentai mokosi, re čiau — kaip jie gyvena, ar tvarkingi ir švarūs jų bend rabučiai, ar jie patys moka tvarkytis. Neseniai įvykusiame admi nistracijos partinės organiza cijos susirinkime, kuriame da lyvavo bendrabučių komen dantai, butų skyriaus darbuo tojai, studentų profkomiteto atstovai, ir buvo kalbėta apie administracijos vaidmens di dinimą, palaikant bendrabu čiuose tvaiką ir švarą. Susirinkime kalbėję komi sijos, kuri apžiūrėjo bendra bučius, vardu Mokymo sky riaus darbuotojas B. Šakalys, butų skyriaus viršininkė I. Ragaišienė pastebėjo, kad studentų buitinės sąlygos ge rėja: įsigyjame bendrabučiuo se vis daugiau inventoriaus, statomi nauji korpusai.
Kas
nėra kur laikyti knygų, nemažai kambarių blogai apšildomi, skait y k 1 o j e trūksta stalų. Nenormali padėtis, kai „Juiventus" valgykla dirba tik iki 16 vai., o sekma dienį išvis nedirba. Ne angelai ir studentai. Komisija konstatuoja ne malonų faktą: studentai bendrabutyje dažnai gir tuokliauja. Progų tam pri sigalvojamą: tai ir -grupės išgertuvės spalio mėnesį „Žalgirio" stadione, diplo mantų „balius", atlikus pedagoginę praktiką. Štai vien 329 kambaryje rasta
tiek taros: po vieną bute lį „Ekstros", „Vodkos", „Užuovėjos", „Dainavos", pro tris „Kalvadoso", „Šal tinėlio" ir t. t. Studentai nelabai tauso ja bendrabučio turtą. Reikia tikėtis, kad fa kulteto vadovybė, butų skyrius, studentų profsą junga nubaus studentus, teršiančius universiteto vardą, -gerins auklėjamąjį darbą bendrabutyje. J. AMBRASAS
MMF liaudies kontrolės rėmimo grupės pirmininkas
— ketvirtajame — iš ry to buvo pilna studentų. Matyt, tokią dieną patai kėme, kai daugumai nėra paskaitų iš ryto. Taip ir buvo. Kur beužsuktum — vis „teisėtai" miega. Jau manėme, kad filologams irgi teks tarti pagiriamąjį žodį. Bet teko atsisveikin ti su šiais ketinimais. Anglų k. ir lit. specialy bės IV k. 2 grupės stu dentė V. Janutytė — ar kad ne visai nubudusi bu vo, ar sapną susapnavo — ėmė ir pamiršo savo pa
UŽKIRSTI KELIĄ GIRTUOKLIAVIMUI Vieno studento gyvenimo akimirka, papasakota savo draugams universiteto bufete Partizanų gatvėje lapkričio 22 d., šeštadienį, atrodo taip: — Kai užvakar močia man nupirko šj paltą (sėdi prie stalo su paltu), paprašiau pinigų aplaistyti- Davė 15 rub lių. Vienas bičas, atsiskaitęs su darboviete, gavo 45 fran kus, kitas turėjo dar vieną červoncą. Taigi: 60 frankų ant penkių snukių... Pradėjome nuo Inturlsto... , Toliau sekė necenzūriniai išsireiškimai. Tai pasakojo Fizikos fakulteto I k. studentas (jo paties tvirtinimu).
NE MŪSŲ LAIKŲ „DIDVYRIAI"
nesapnuota
dies jam buvo komisijos klausimai. Jei praverdavo bumą, tai tik tam, kad apgintų savo kambarį nuo nepageidaujamų svečių. Ne kiek tepraaugo fukso amžių antrakursiai geografai J. Šeškus ir A. Ramonas. — Vakar vėlai grįžo me, todėl nenubudome laiku — teisinosi. Filologų bendrabutyje
vardę, pasisavino drau gės (!). Lyg ir stropi stu dentė būtų. Iki -šiol tik vieną paskaitą praleidusi, o nenuėjo į antrą — ir įkliuvo. Įkliuvo ir išsi gando — savo užvirtą ko šę -bandė atiduoti draugei išsrėbti. Ateity -reidai bus — di deliam mėgstančiųjų pa miegoti nusiminimui — dažnesni.
Reide dalyvavo komjaunimo komiteto narys K. KIRŠA, studentų profkomiteto narys L. JANULEVIClU-S ir operatyvinės -grupės narys A. ANDRIJONAS. Reido medžiagą apibendrino „T. studento" kores pondentas L. KALVAITIS
Chemijos fakulteto studentai R. Jan kauskas ir A. Žilinskas, Medicinos fakul teto antrakursis J. Narbutas buvo nubaus ti už eismo taisyklių pažeidimus. Ar tik ne iš jų kas dainavo šį dešimeilį:
Ot, gražūs Lietuvos keliai! Už vairo sėduosi mielai!
ma linkme nukreipti jų dar bą. Partinė organizacija įparei gojo komendantus geriau dirbti, atidžiau žiūrėti į stu dentų poreikius, griežčiau kovoti prieš drausmės pažei dėjus, labiau kontroliuoti va lytojų darbą. Tame pat susirinkime buvo kalbėta ir apie „Tauro" bendrabutį, kuriame gyvena universiteto dėstytojai ir stu dentai. Administracijos profbiuro pirmininkė A. Masals kienė pastebėjo, kad jis at rado prastokai. Po bendrabu tį vaikšto pašaliniai — daž niausiai ginti, nes čia pat vei kiantis bufetas tapo miesto alude. Valgyklos administra cija yra užėmusi ir skaityk
@ KĄ RODO LIAUDIES KONTROLIERIŲ PATIKRINIMAI @ KOVOJAM UŽ TVARKĄ IR SVARĄ
sapne
tokių radome nedaug. Ypač geru žodžiu norėtų si paminėti X bendrabu tį. Jame neradome nė vieno simulianto. Iki fa kulteto juk netoli, pasku tinę akimirką atsikėlus, galima suskubti. „Ciurlioniečiai" trupu tį aptingę. Štai trečiajame — čia -gyvena istorikų, chemikų ir gamtininkų — suradome keturis miega lius. Nedaug proto tereikia suprasti, kad paskaitas lankyti būtina. Fuksams chemikams, jo, matyt, pri trūko. Erne dviese -ir, lyg susitarę, nenuėjo į vyr. dėst. A. Apynio paskaitą.
Kiekviename bendrabutyje yra poilsio kambariai, skai tyklos, naujuosiuose — net tarybų kambariai ir patalpos fotolaboratorijoms. Deja, ne visi studentai žmoniškai tvar kosi kambary: nemoka pasi kloti lovų, sudėti tvarkingai daiktų, nepuošia ketvirtojo ir penktojo bendrabučių fasadų užkrauti balkonai. Blogai dir ba valytojos. Susirinkime kalbėjęs stu dentų profkomiteto buitinio sektoriaus pirmininkas A. Trumpulis pastebėjo, kad bendrabučių komendantai ir tarybos per mažai bendradar biauja. Komendantai, dirban tys jau dešimtis mėtų, galė tų daugiau padėti, patarti bendrabučių taryboms, tinka
los patalpas„Tauro" bendrabutyje gy vena, galima sakyti, dauge lis vakarykščių studentų. Ne visi jie buvo įpratę P-he tvarkos, ne visi jos dabar išmoko. įdomu, kokį pavyzdį toks darbuotojas ar dėstyto jas gali rodyti savo kole goms, kaip jis auklės studen tus, jeigu teršia virtuvėje ar šiukšlina koridoriuje. Kai ku rie bendrabučio gyventojai mažai kreipia dėmesio į ta rybos ir komendantės pasta bas. Matyt, reikia imtis griežtesnių poveikio priemo nių, matyt, bendrabutis turi susilaukti ir aukštesnių ins tancijų dėmesio bei paramos. Nuo mūsų kiekvieno pri klauso, ar visur žydės gėlės. Mes turime galvoje ir kitas, simbolines, gėles — išorinės ir vidinės kultūros žiedus. A. JUODUPIS
KONTROLĖ ~ NEATSKIRIAMA VALDYMO DALIS
Matyt, fakultete jiems daug kalbama apie tai, kaip pirmakursis turi dirb ti, kad iškart teisindamie si pradėjo šneką apie savo darbo sistemą. Tik kad E. Isajevos žodžiai — lankyti visas paskaitas — labai jau Skiriasi nuo dar bų. Va, Olegas Melnikovas ištikimas savo darbo sistemai: pagrindinis jo principas — „miegoti iki dešimt". Niekaip negali eiti į pirmą paskaitą, juo labiau, kad „sąsiuvinio neturiu". Nelabai prie šir — Ir vėl! Kada gi baig sis tos komisijos? Net ry te pamiegoti neduoda! — tokiais žodžiais sutiko mus ne viename kambary je. Kaip nebambės, jei pa galvė tokia minkšta, o į paskaitas joks žadintu vas nekelia. Nėra paskai tų — gali -pūsti į akį kiek nori. Tik jei paskaitų me tu miegosi, sapnas, sako, ne taip ramus bus. Nera mu buvo sustiprintos lan kymo kontrolės dekadą kai kuriems tinginiams: bendrabučiuose pasirodė komjaunimo komiteto aka deminio Skyriaus atstovai. Surengėme reidą į III, IV ir X bendrabučius. Norė jome susipažinti su -mė gėjais pramiegoti pirmąją Paskaitą. Nustebome kiek ir labai nudžiugome, kad
Ar visur žydi gėlės?
Ir štai! Skrendu skrendu skrendu! Jau 101! -. 102! Pusantro šimto! Chl chi chi! Bet kas čia šmėkščioja aky?! Ak, angelai. Tai palyda! Tačiau galvoti nėr kada: Pirmyn, skubėkit kilometrai! O!.. Labą... dieną... šventas Petrai!
MF ipediatrijos spec. V k. stud. E. Beriozovas girtas veržėsi į penktąjį bendrabutį. Kai neįleido pro duris, ban dė lipti pro langą. (Faktas)
Pasigėrė žmogus Ir dainavo. Kad jo broliai arklys ir šuva. Žemę tartum kažkas išmuilavo Ir kaip patalas traukė bala. Kai panoro Eugenijus miego, Bandė budrią sargybą apmaut. Bet bendrabučio sienos pernakt Nejkoplama buvo viršūnė Iš sniego.
GF zoologijos specializacijos III ik. stud. G. Normantas girtas susimušė mieste ir buvo sulaikytas milicijos. (Faktas)
Aš išgėriau n bokalų! Kas ten maišos? Ei, iš kelio! Degtinėlė oi gera — Gatvė tapo per siaura. Ei, pilieti, tarki žodį, Ko tu kelio man neduodi?! Aš juk didvyris esu — Nusispjaut man ant visų. Dar milicija grasinsi — Na, palauk, mane pažinsi. Va, kad dėsiu tuoj į nosį. Dvi dienas paskui žinosi. Kad sutikęs buvai vyrą — Nuo jo smūgių tinkas byra!
„Tarybinio studento" re dakcijos Ir studentų profko miteto iniciatyva universitete įsisteigė fotomėgėįų būrelis. Jo nariai, kurių šiuo metu yra apie 20, kiekvieną ant radienį renkasi ir aptaria sa vo darbus, bando nagrinėti fotografijos paslaptis. Jaunie ji fotografai po žiemos sesi jos žada suruošti savo pir mąją parodą. Šlasdien spaus diname kelis būrelio darbus.
Viršuje kairėje — MF V k. stud. Juozo KURMANAVIClAUS nuotrauka „Seimą". Dešinėje — MF IV k. stud. Aurimo ANDRIUSlO — „Senas fotografas"-
Viduryje — FAF III k. stud. Vidutės ANTANAVlClOTES — „Draugė" ir J. KURMANAVIČIAUS — „Vyrų paslap tys".
Dešinėje — MF m k. stud. Algimanto STONIO — „Gražvilė".
„Mokslo“ rankininkės nugali amerikietes
Nuotraukoje: viešnios iš JAV autografas... „Įdomu, kaip sužaistų Kauno „Žalgiris*4 su ČSSR rinktine? Kokią vietą mu sų šalies pirmenybėse už imtų Japonijos rinktinė?44 — tokiais ir panašiais klausimais pasaulio čem pionato dienomis Vilniaus sporto rūmuose buvo ga na dažnai diskutuojama. O universiteto rankininkės
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
nuo kalbų perėjo prie dar bų. Antradienio rytą Spor to rūmų aikštelėje susiti ko JAV rinktinė ir „Moks lo“ komanda. Rungtynes 17:12 (12:4) laimėjo vilnie tės. Joms įvarčius pelnė D. Samsonaitė (8), R. Dvoreckytė (3), M. Rakštelytė ir L. Tinterytė (po 2), N. Juršėnaitė ir L. Dūdaitė
KAINA 2 KAP.
Visą savaitę Vilniaus spor to rūmuose vyko pasaulio moterų rankinio čempionato kovos. Jo dalyvės ne vien žaidimu buvo gyvos, Kiekviena komanda turėjo šefus, kurie rūpinosi žaidėjų laisvalaikiu. Universiteto globotinės — JAV rankininkės. Pirmadienį jos visa komanda atvyko pas mus į svečius. Rektorato po sėdžių salėje amerikietės su sitiko su universiteto vado vais, visuomeninių organiza cijų atstovais. Apie mūsų aukštosios mokyklos istoriją, tradicijas, šiandieninį darbą, ateities .perspektyvas papasa kojo prorektorius B. Sudaviči<us. Viešnioms buvo įteikti lietuviški suvenyrai. Jos tu rėjo galimybę susipažinti su Greifsvaldo universiteto pa roda, Moksline biblioteka, se nojo universiteto pastatais, viešnioms koncertavo dainų ir šokių ansamblis. „TS" lnf. (po 1). Iš amerikiečių pasižymėjo: K. Forest (4). Vilniečių vartininkė N. Tuskenytė atmušė net penkis 7 m baudinius. JAV rinktinės treneris P. Bueningas po rungtynių pasa kė: „O, kad mes turėtu mėm tokias partneres kontrolinėms rungtynėms savame kontinente.“
VARŽOSI PLAUKIKAI Toliau rungtyniauja universiteto spartakiados, skirtos TSKP XXV suvažiavimui, dalyviai, Praėjusį savaitgalį varžėsi ipasirinktos sporto šakos — plaukimo — sportininkai. Vyrai ir merginos plaukė 100 m distanciją peteliške, k r utine, nuigara ir laisvu stiliumi. Vyrų grupėje nugalėtojais tapo: A- Levickas (GF) — laisvu stiliumi, 1.02, 3; T. Garšva (FAF) — nugara, 1.12,8; peteliške plaukė tik du sportininkai — E. Bara nauskas (MF) ir A. Ragaišis (PEF). Greičiau plaukė busi masis medikas — 1.04,5. Krū tine neabejotinu favoritu bu vo sp. m. A. Juozaitis (PEF), nuplaukęs distanciją per 1.10,4 min. Estafetėje geriausią laiką parodė busimieji medikai —
2.09,0. Tik viena dešimtąją sekundės dalimi atsiliko FAF plaukikai, treti — fizikai. Merginų grupėje krūtine šį nuotolį greičiausiai įveikė I. Sikripkaitė (FAF) — 1.26,0; nugara — G. Šukytė (GF) — 1.29,0; laisvu stiliumi — V. Stankevičiūtė (IF) — 1-19,8. Susumavus plaukimo vairžybų rezultatus vyrų grupė je, paaiškėjo, kad geriausi plaukikai beesą Finansų ir apskaitos fakultete (119 taš kų). Antri — IF, treti — MF plaukikai. Merginų grupėje pirmąją vietą iškovojo Isto rijos fakulteto komanda, su rinkusi 125 taškus ir 19,5 taš ko aplenkusi antroje vietoje likusias fizikes. Trečios — medikės. J, STEPONAVIČIUS
232000 Vilnius — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas* Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
Matematikos ir mecha nikos fakulteto III k. 3 gr. studentą matematiką Ričardą VRUBLIAUSKA dėl tėvelio mirties giliai užjaučia grupės draugai ir vadovas.
Nuoširdžiai užjaučiame Valentiną DUBINĄ dėl mylimo tėvelio mirties. PEF darbo ekonomikos spec. IV k. 1 <jr. studentai ir vadovas
Prancūzų kalbos kated ros darbuotojai reiškia gi lią užuojautą docentui DČEBELIUI dėl motinos mirties.
Tiražas 4000 egz. LKP CK leidyklos spaustuvė LV 17518 Užs. Nr. 3699
REDAKTORIŲ ALGIS KUSTA