uam/Binis scuoencas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
1974 m. gruodžio 20 d.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Nr. 40 (899)
ARTĖJA ŽIEMOS EGZAMINAI — MUSŲ DARBO ATASKAITA. GERAI JIEMS PASIRUOŠKIME IR GERAI IŠLAIKYKIME!
Ar
nedrebi, pirmakursi?
Visi egzaminai baisūs, ir kokia palaima, kai juos išlai kai. Jei tu tik pirmakursis, sesija atrodo dar didesnis siaubas. Nenuostabu, kad ne vieno pirmakursio chemiko akyse galėjai išskaityti susi domėjimą ir nebylų klausimą: ,,Kas čia? Kas dalija recep tus, kaip išlaikyti egzaminą?", kai skelbimas juos pakvietė j atvirą komjaunimo susirin kimą „Kaip pasiruošti pirma jai sesijai". (Beje, tokie susi rinkimai dabar vyksta visuose
PATARTAM
Tikram studentui (ne veltė džiui) reikalingas tam tikras subrendimas tiek auklėjimuisi, tiek lavinimuisi, tiek sa varankiškam darbui. Juk jis ne mokosi, o studijuoja, kuo iš esmės skiriasi nuo viduri nės mokyklos mokinio. Stu dento subrendimas studijoms pirmiausia pasireiškia jo sugebėjimu savarankiškai dirbti: mokėti planuoti savo darbą, savarankiškai dirbti be kasdieninės kontrolės ir prievartos iš šalies, mokėti aktyviai klausytis paskaitų, sugebėti dalyvauti seminaruo se, kiekvienu atveju susirasti knygą ir dirbti su ja. * * * * Praktika rodo, kad didelė dalis atėjusių į pirmą kursą studentų nesugeba produkty viai dirbti su knyga. Pirmiausia būtina išsiaiš kinti: 1) kuriam tikslui ir nuo ko pradėti skaityti, 2) kaip rasti medžiagą duotu klausimu gausioje literatūro je. Skaitymas bus efektyvus tik tada, kada jis bus siste mingas, kada naujos žinios bus tam tikru požiūriu gru puojamos, papildomos ir pa-
DRAUGŲ PORTRETAI
Lenino stipendininkų sąraše — žinoma pavardė: Kęstutis Urba, II kurso lituanistas. Ne taip dažnai, ir ne taip paprastai tuoj po dviejų se sijų vakarykščiam fuksui skiriama garbinga stipendija. Kurso vadovė doc. A. Laigonaitė apie Kęstutį pasakoja: — Ką ir bekalbėti — šau nus vaikinas. Autoritetas. Tokių kaip jis dėka kurse su sikuria maloni, draugiška at mosfera. Aktyvus. Tas akty vumas mane net gąsdina tru putėlį. Ar ilgai tęsis.
fakultetuose.) Prigužėjo pilna Didžioji chemijos auditorija ne tik pirmakursių, bet ir antrakur sių, trečiakursių, matėsi ir diplomantų. Jie atėjo pasi klausyti gerų patarimų, o gal pasižiūrėti į „fuksus", kam jie tikę, kaip studijuoja. Gerų patarimų tikrai ne trūko. Juos dosniai dalijo fa kulteto prodekanas doc. F. Jankauskas, doc. I. Finkelšteinaitė. Jie papasakojo, kaip svar-
bu, norint sėkmingai studijuo ti, savarankiškas darbas, kaip susigaudyti vadovėliuose ir žinynuose, nepaklysti infor macijos sraute ir sėkmingai išlaikyti egzaminus. Prodekanas F. Jankauskas supažindino susirinkusius su egzaminų ir įskaitų laikymo tvarka. Studentiškų patarimų, kaip sėkmingai studijuoti, ne pašykštėjo R. Bernotas. Reikia tikėtis, kad po šio susirinkimo, kurį surengė ChF komjaunimo biuras, ne vienam pirmakursiui sesija pasidarys ne tokia baisi, ir jie sėkmingai įveiks pirmąjį ban dymą.
Dviese su knyga tikrinamos savomis žiniomis ir patirtimi. Knygas reikia skaityti pa gal aiškų teminį planą, susiskirsčius pagrindinę temą potemėmis. Vieną potemę bai gę, nuosekliai pereiname prie kitos. Norint sau tokį planą susidaryti, jau reikia turėti bendrą supratimą apie visą darbą, o tai iš pradžių ne taip lengva. Orientuotis padeda paskaitos, atitinkamo dalyko programos ir nurodytos prie programos literatūros išstudi javimas, dėstytojo konsulta cijos. Tačiau reikėtų stengtis savarankiško darbo planą su sidaryti pačįam. Toks planas bus lankstesnis, jį bus galima racionaliau keisti bedirbant. Skaitomą literatūrą suskirs tame į dvi pagrindines gru pes: 1) literatūra bendrajam akiračiui plėsti ir 2) literatū ra, susijusi su specialybe. Pir mosios grupės literatūra plati ir įvairi. Čia griežtas planin gumas nebūtinas ir net ne įmanomas. Antrosios grupės literatūros skaitymas turi bū ti griežtas, planingas, temi nis. Jis taip pat nevienodas: daug priklauso nuo skaitymo tikslo, nuo skaitomo teksto
pobūdžio ir sudėtingumo, nuo jo mokslinės reikšmės. Gali būti IŠTISINIS skaity mas, jeigu orientacinis paro do, kad toks skaitymas reika lingas. Čia jau skaitome, iš skirdami pagrindinę autoriaus mintį, apgalvodami išvadas, bendrą perskaityto veikalo planą, pasižymėdami vietas, į kurias reikės atkreipti dė mesį, kai skaitysime pakarto tinai, arba kurias reikės išsi rašyti. Pagaliau PAKARTOTINIS, lėtas, apgalvotas skaitymas. Jo tikslas — išsiaiškinti kiek vieną mintį ir jos pagrindimą atskirai, taip pat visų teigi nių bei įrodymų sistemą. Vei kalas studijuojamas jau dali mis — giliai ir visapusiškai. Prie sunkesnių klausimų kar tais grįžtama keletą sykių, lyginama su kitais šaltiniais, tikslinama pagal enciklopedi jų tipo žodynus. Čia papras tai daromi įvairių tipų užra šai. Svarbu įprasti sistemingai dirbti bibliotekoje. Nuo I kurso studentui bū tina mokėti naudotis katalo gais: alfabetiniais, sistemi(N ūkeita Į 2 psl.)
Ką pasakė išminčius O aš Kęstutį pažįstu se niai, dar nuo mokyklinių li teratų konkursų laikų. Aly tus, Šiauliai, bendros nerimo, laukimo minutės, prizai, dau gybė gerų prisiminimų. Vie nuolikta klasė. Vėl problema — bus medalis ar ne? Ir dar viena, nemažiau svarbi — kas toliau? Teatras traukia jau seniai: svajota, galvota ir... pradėtos lietuvių kalbos ir literatūros studijos Universi tete. — Ar nesigaili, Kęstuti? Nenusivylei studijom?
— Ne. O į literatūrą aš ir atėjau per teatrą, dailųjį skaitymą. Svajonės. .. Žinau, jų neišsižadėjai. Tra dicija tęsiama. Universiteto dailiojo skaitymo konkurse iškovota trečioji vieta sako daug ką. O teatras? Jis liko geru draugu. Šiemet draugai patikėjo atsakingas dramos studijos pirmininko pareigas. — Ką galėčiau pasakyt apie Urbą? — susimąsto teat ro vyr. režisierius V. Limantas. — Nieko daug, nes pa žįstu jį tik vienerius metus.
— Geriausia eik j musų bendrabučio skaityklą, — pa tarė man Medicinos fakulteto komjaunimo biure, — ten po paskaitų, pavakary, taip ir susirenka visa „puokštė“ stropiausių, beartėjančios se sijos neužmirštančių. Nemelavo. Kone virš visų stalų — Į knygas palinkusios galvos. Tik antrakursė Vida Lingevičiutė (nuotr. viduryje), gru pės proforgė, sakėsi rečiau čion teužsukanti, labiau pa pratusi fakulteto skaitykloj, o visi kiti — ilgas valandas prasėdi čia. Nuotraukoje matome (apa čioje) trečiakursius fakulteto komjaunimo biuro sekreto riaus pavaduotoją Rimvaldą Brogą, III kurso seniūną Pra ną Žiūką, dainų ir šokių liaudies ansamblio šokėją Ed mundą Vitkų; (viršuje) Vy tautą Roką — bendrabučio tarybos narį, antrojo aukšto (beje, jame ir skaitykla) se niūną. Visos šios jų pareigos neužgožia pačios svarbiau sios — gerai mokytis.
Sąžiningas, pareigingas, darbš tus. Turi lakią vaizduotę ir režisūrinių gabumų. Jau pir mame kurse savarankiškai paruošė sceninį etiudą „Ran das". Debiutas, reikia pripa žinti, sėkmingas. — O kaip mokslai? — Nieko nepaprasto čia nėra, — atsako Kęstutis. — Tiesiog nuo pirmos klasės mokiausi gerai, tai ir neįsi vaizduoju, kad galima kitaip. Tenka prie knygų pasėdėt, neišsiginsi, ypač „paspau džiant" tas disciplinas, kurios sunkiau sekasi. Labiausiai pa tinkanti disciplina? Specialy bės dalykai. Žinai, matemati kos pasiilgau.. . Su ja susi
Stropiausi - skaitykloje S. RAZIONO
duriu tik tiek, kiek reikia iš skirstyti dienos laiką. Ir skirsto: tiek paskaitoms, tiek teatro studijai, dar kny gai, dar koncertui, naujam spektakliui. Ne tokia jau pa prasta matematika. O aš atsi menu tave dar dainuojantį ir grojantį akordeonu, ir nedi deliame draugų būrely eiles skaitantį... Ir kas tave trau kia prie žmonių, kuo tu juos paperki, — draugų tau nieka da netrūko. Tikriausiai pa prastumu, betarpiškumu, nuo širdumu. Ir nė trupučio po zos, nors labai dažnai di džiuojamės, tapę „kiemo čempionais". — Ar neišpuiksi dabar?
F0T0REP0RTA2AS
Kaip pasijutai, tapęs Leni no stipendininku? — Nustebau. Netikėjau. Man atrodo, kad per anksti. Juk aš nieko ypatingo. . . O, žinai, mama apsidžiaugė ir sesutė. Ir mokykloj džiaugia si. Gal būt, labiausiai — se nas literatūros mokytojas. Smagu. . . O vis dėlto, kur raktas? Kaip tapti Lenino stipendinin ku? Kas svarbiausia? —„Rūpinkis minutėmis, o valandos pasirūpins savimi", — seno išminčiaus žodžiais atsako Kęstutis. V. VASILIAUSKAITE
Trečiadienį įvyko
Buk sveikas, studente!
Universiteto komjaunimo
konferencija Pranešimą apie komjauni mo organizacijos uždavinius, ruošiantis dokumentų keiti mui, skaitė komjaunimo ko miteto sekretorius S. Imbrasas. Konferencijoje dalyvavo partijos Universiteto komite to sekretorius doc. P. Berna tavičius, prorektorius doc. B. Sudavičius, LLKJS CK sky riaus vedėjas A. Tamoševičius, Vilniaus m. LLKJS ko miteto sekretorė O. Jurgilienė, Lenino rajono LLKJS ko miteto pirmasis sekretorius J. Jankeliūnas.
Gruodžio 12 dieną Medici nos fakultete įvyko V moks linė konferencija „Studentų sveikata", kurioje dalyvavo kai kurių Universiteto fakul tetų studentai, dėstytojai, svečių iš Kauno Medicinos instituto. Konferencijoje buvo pla čiai nagrinėjami ir diskutuo jami studentų sveikatos ap-
saugos organizavimo klausi mai. Pranešimą apie studentų laiko biudžeto kai kuriuos praktinius tyrimus skaitė N. Petkevičiūtė (IF IV k.) Viena svarbiausių darbo hi gienos problemų yra studento laiko biudžeto racionalus pa skirstymas. Pranešime kalba ma apie konkrečius jo tyri mus, aptariami gauti rezul tatai, jų praktinė reikš mė. Matyt, turimas žinias rei kėtų propaguoti, siekti, kad studentas pats savo darbą or ganizuotų moksliniais pagrin dais. Opi problema, aptarta kon
Grupė Istorijos fakulteto SMD bibliotekininkystės ir bib liografijos būrelio narių, vadovaujami būrelio vadovo doc. V. Žuko, susitiko su dailininkais A. Steponavičiumi ir B. Ži lyte. Jaukiame dailininkų darbo kambaryje kalbėjomės apie šiuolaikinės dailės problemas, darbus, žiūrėjome skaidres, pasakojančias apie dabartinių lietuvių dailininkų darbus. Visų rankos pilnos nuostabiai iliustruotų įvairių šalių kny gų, reprodukcijų, originalių piešinių. Iš rankų į rankas ke liauja „aukso obuoliai", kuriuos dailininkai parsivežė iš „TS" inf. Bratislavos: tarptautinės žiuri nariai vieningai pripažino darbščių lietuvių dailininkų iliustruotas knygeles „Mėlyn barzdis" ir „Varlė karalienė" gražiausiomis. S. KRIŠTOPAITIS Bibliotekininkystės ir bibliografijos mokslinio būrelio pirmininkas
„Žinijos“
Nuotrauka D. KAUNO
organizacijoje Gruodžio 13 d. j vyko „Ži nijos" draugijos Universiteto organizacijos ataskaitinė- rin kiminė konferencija. Prof. J. Markulis ataskaiti niame pranešime plačiai ap tarė organizacijos darbą per 1972—74 metus. Nemažai triūso {dėjo ir pati valdyba, ir kiti nariai. Perskaityta dau giau kaip pusketvirto tūkstan čio paskaitų, spaudoje pa skelbti 794 mokslo populia rinimo straipsniai, nuveiktas nemažas mokslinis-metodinis darbas. Neapsieita ir be trūkumų, ne visos galimybės išnaudo tos. Ataskaitiniame pranešime ir pasisakymuose paminėta, jog daugiau dėmesio orga nizacija turėtų skirti liaudies universitetams, jaunųjų lek torių ruošimui, planuoti dar bą, derinti jj su kitomis „Ži nijos" organizacijomis. Konferencija išrinko nau ją 20-les narių valdybą, dele gatus j „Žinijos" draugijos Vilniaus miesto organizacijos konferenciją.
J. SKRIPKAUSKAS
Kraštotyrininkų draugystė su žemaičiais, užsimezgusi užpraeitą vasarą, per kom pleksinę kraštotyros ekspedi ciją Luokėje, tęsiasi. Prieš pusmetį luokiškiai koncertavo Auloje. O šeštadienį vėl susi tikome, — šį sykį bendroje vakaronėje, kurią televizijos žiūrovai pamatys ateinantį sekmadienį. Gera buvo pa bendrauti su senais pažįsta mais ne tik prieš televizijos kamerą, bet ir per repeticijas ar laisvą valandėlę. V. ŽALKUS
Pabuvojau šeštadienį Vil kaviškyje, S. Nėries vidurinė je mokykloje. Papasakojome mokiniams apie Universitetą, savo, Kraštotyrininkų, klubą. Mokinukai nepagailėjo ploji mų už dainas. O kartu trypėm (net perdaug trypėm) polką, „Debesėlį“. Buvo sma gu. G. GIRDZEVICIOTĖ
Konsultuojame arba, jai nedirbant, tėvo dar bovietėje motinai. Minėtas nutarimas įsigalio jo nuo š. m. lapkričio mėn. 1 d. Darbuotojai ir studen tai, turintieji teisę gauti pa šalpą vaikams, gali kreiptis dėl jos skyrimo į Universite to kanceliariją, į juriskon sultą. Pateikiami šie doku mentai: pareiškimas (užpildo ma vietoje), namų valdybos vaikui per mėnesį. pažyma apie šeimos sudėtį, Pašalpa skiriama ir išmo vaikų gimimo liudijimų nuo kama motinos darbovietėje rašai, pažymėjimas apie at TSRS Ministrų Tarybos 1974 m. rugsėjo 25 d. nuta rimu „Dėl pašalpų mažai ap mokamų šeimų vaikams“ nu matytos pašalpos vaikams, kurių šeimos vidutinės bend rosios pajamos vienam šei mos nariui neviršija 50 rub. Pašalpos skiriamos ir moka mos vaikams iki 8 metų am žiaus po 12 rublių vienam
Kasmet bendrabutiečiai — medikai rengia kavinėje va karonę. Šiemet jos devizas „Noriu viską žinoti". Apie tą paslaptingą, pilną kryžkelių, klajonių ir netikėtumų kelią į nežinomą „kas?" kalbėjo mūsų svečiai idoc. Sadauskas, dėst. Stankevičius, diskutavo atkakliausi ir drąsiausi jau nesnieji kolegos. Žinių patik rinimui ir įsitikinimui, jog mes nieko nežinome net apie. . . save, buvo skirti at rakcionai, žaidimai, loterija. Vakaronėje ilgai skambėjo gitarų akordai (mums daina
ferencijoje (J. Vaitkutė ir N. Utoraitė, MF V k.) yra ir stujdentų akademinės atostogos. Jos, beje, yra žingsnis atgal būsimo jauno specialisto gy venime. Pastebėta, kad pas kutiniais metais išėjusių į akademines atostogas stu dentų skaičius žymiai su mažėjo. Daugiausia jų buvo dėl centrinės nervų sistemos susirgimų (39,76%) ir nėštu mo (23,78%). Įdomu, kad daž niausiai atostogomis naudoja si II—III kursų studentai gruodžio, sausio mėnesiais. Vienas pranešimų nagrinė jo studentų dietinį maitinimą
aukštosiose mokyklose (V. Kontrauskaitė ir V. Stapulionytė, MF V k.). Jeigu dau giau studentų galėtų taip mai tintis, besimokančiųjų maiti nimo problemų žymiai suma žėtų. Konferencijoje buvo kalbė ta apie higienines sanitarines darbo sąlygas bei priemones joms pagerinti, studentų fizi nį aktyvumą, nėščiųjų stu denčių mitybos režimą ir ki ta. Geriausiu konferencijos pranešimu pripažintas MF V kurso studenčių E. Audickaitės ir D. Paškauskaitės prane šimas „Kai kurie studenčių nėštumo toksikozių patogenezės socialiniai aspektai". Higienos katedros vyr. dės
RESPUBLIKOS STUDENTŲ GERIAUSIŲ MOKSLINIŲ DARBŲ APŽIŪRA Įvyko respublikinė studentų geriausių mokslinių darbų apžiūra. Kauno Medicinos institute veikusioms sekeijoms savo darbus pasiuntė Medicinos fakulteto studentai. Iš dvidešimt dviejų apdova noti devyni mūsiškių darbai:
x Vidaus ligų sekcija Antrojo laipsnio diplomas ir premija paskirti stud. E. LIUTKUTEI ir I. VONSEVIClUTEI už darbą „Ūminiai apsinuodijimai Vilniaus mies to ligoninių priėmimo skyrių duomenimis (1966—1973 m.)", moksl. vad. doc. I. Misevi čius. Trečiojo laipsnio diplomai ir premijos paskirti stud. L. RASIULYTEI, A. RŪDINIUI, V. ŽALIUI už darbą „Hipertonines ligos cerebrinio va rianto su ūmiu smegenų krau jotakos sutrikimu paveldimu mo klausimu", moksl. vad. doc. I. Avižonienė; stud. R. VAICEKAUSKAITEI, M. VIT KUTEI už darbą „Imuniteto nespecifinių faktorių įvertini mas Rebuko metodu, sergant
skirai nuo šeimos gyvenan čius vaikus, pažyma apie vi sų šeimos narių pajamas per įskaitinį laikotarpį (jeigu pa reiškimas pateikiamas gruo džio mėn. — už 1974 pirmą pusmetį; jei pareiškimas pa duodamas 1975 m. — apie pajamas per visus 1974 me tus). Į pajamas įskaitomas dar bo užmokestis, pensijos, ali mentai, premijos (išskyrus vienkartinio pobūdžio), sti pendijos, pašalpos, lauko priedas, pajamos iš pagalbi nio ūkio, amatų, verslų, pri vačios praktikos, literatūri nės, meninės, muzikinės ir kitos veiklos.
„Dainomis prieš imperializ mą" — taip vadinosi vaka ras, kurį kavinėje surengė Finansų ir apskaitos fakulteto komjaunimo biuras. Šis vakaras — apie bebai mius kovotojus, kurių gink las — daina. Jį veda ekono minės kibernetikos specialy bės trečio kurso studentai A. Misiukaitė, D. Kanovičius, N. Trofimova, R. Kutra ir II k. statistikas S. Sondeckis. — Dar iš istorijos atsime name vieno prancūzų revo liucinio generolo žodžius: Nuotrauka Vyt. VAITKAUS „Atsiųskite man arba tūkstan tį durtuvų, arba tūkstantį „Marselietės" egzempliorių". Kas gi jie, tie bebaimiai ko votojai? Daugeliui mūsų yra girdėti Pitas Sigeris, Bobas Dilanas, Džoana Baez, Vudis Gatris, Donovanas, Ketas Stivensas, Viktoras Chara bei daug kitų. Mes išgirdome pa sakojimą apie juos ir klausė mės jų dainų, — sako Aušri nė. Komjaunuoliai yra numatę tokių vakarų ciklą. Žadama kviestis į svečius ir muziko logų.
vo broliai R. ir V. Misevičiai, R. Pilipavičius, D. Vaiginas), lyrinėmis melodijomis žavėjo merginų kvartetas, šo kio sukūry sukosi pramogi nių šokių mėgėjai, eilėraš čius skaitė M. Kuzmaitė. Džiaugsmui buvo ankštoka. Fakulteto estradinis — voka linis ansamblis (vadovas V k. medikas R. Macius) neleido nė minutėlei atsikvėpti, pra kaito lašus nubraukti. P. KIRDEIKIS MF VI k.
B. KARPUŠKAITĖ
tytojas B. Rutkys pažymėjo, jog šiuo metu Tarybų Sąjungoję yra apie 5 milijonai stu. dentų, jų kasmet padaugėja 15%: todėl sveikatos klausi mas šiuo metu yra labai ak tualus. Pasiūlyta, esant galimy. bei, prie Sveikatos ministerijos sudaryti specialią studen tų sveikatos apsaugos komisijąMedicinos fakulteto Anato mijos, histologijos ir embriolo gijos katedros doc. V. Gave lis pasidalino įspūdžiais iš I sąjunginės konferencijos hi gieniniams aspektams ir studentų sveikatai nagrinėti. I. VONSAVlClC tt
Higienos ir studentų sveikatingumo sekcija
Antrojo laipsnio diplomas glomerulonefritu", moksl. ir premija paskirti stud. R. vad. doc. V. Kirsnys. KĘSMINUI, A. KUPSTAITEI, A. MISIŪNAITEI, A. SERA Chirurgijos sekcija PINUI, J. STANCIKAITEI, Antrojo laipsnio diplomas M. VOLOŠINUI ir A. ZAI.Eir premija paskirti stud. A. PUGAI už darbą „Lenino ir SERAPINUI už darbą „Tul komunistų partijos įdėjų įgy žies pūslės ekstra — ir in- vendinimas Tarybų Lietuvos traorganiniai maitinimo šalti sveikatos apsaugoje", moksl. niai" ir „Glisono triados kin vad. e. doc. p. B. Jurevičius tamumo galimybės", moksl. ir vyr. dėst. B. Rutkys. vad. doc. J. Serapinas. Morfologijos sekcija Bendrosios medicinos sekcija Antrojo laipsnio diplomas Antrojo laipsnio diplomas ir premija paskirti stud. R. ir premija paskirti stud. V. VAICEKAUSKAITEI už darbą BACIULIUI, V. KANCEVI- „Kai kurių purininių antime poveikis žiurkių CIUTEI ir M. KARPAVIČIŪ tabolitų TEI už darbą „Nepažangių ambriogenezei", moksl. vad. moksle mokinių augimas ir doc. L. Slavėnienė. brendimas“, moksl. vad. doc. Akušerijos — ginekologijos G. Česnys. sekcija Trečiojo laipsnio diplomas ir premija paskirti stud. D. Trečiojo laipsnio diplomas ŽVIRBLYTEI, D. VALENTU- ir premija paskirti stud. V. KAITYTEI ir B. RUTKAUS CESA1TEI ir J. VAITKUTEI KAITEI už darbą „Kai kurie už darbą „Išorinė elektrohisvidurių šiltinės ir paratifo B terografija normalaus nėštu epidemiologijos ypatumai mo ir gręsiančio nėštumo nu Vilniaus m. (1963—1972 trūkimo atvejais", moksl. vad. m. m.)". doc. J. Stankus.
Dviese su knyga (Atkelta iš 1 psl.) niais, dalykiniais; bibliografi niais nurodymais; anotacijo mis. Tam padeda pirmame pusmetyje specialiai skaito mos įvado į studijas ir infor matikos pagrindų paskaitos. Informatikos pagrinduose stu dentai supažindinami, kaip susirasti reikiamą knygą ar straipsnį. Įvade j studijas (iš dalies ir informatikos pagrin duose) kalbama, kaip knygą skaityti. Todėl šiems trum piems kursams studentai turi kreipti ypatingą dėmesį. Svarbu išmokti greitai orien tuotis paimtoje į rankas kny goje (ORIENTACINIS skaity mas). Tam padeda titulinis lapas (autorius, knygos pava dinimas, leidimo metai), įva das, kuriame nurodoma kny gos paskirtis bei tikslas, turi nys (kokie pagrindiniai klau simai knygoje nagrinėjami), išvados, knygoje duotoji bib liografija, knygos recenzijos. Ne paslaptis, kad mūsų stu dentas šiems dalykams mažai skiria dėmesio. Dar pasitaiko tokių atvejų, kad laikydamas egzaminą, studentas nežino to dalyko vadovėlio autoriaus, nors vadovėlį skaitė, jis .bu vo rekomenduotas dėstytojo, nurodytas privalomos literatū ros sąrašuose. Būtina aiškiai žinoti, ku riam tikslui pasirenki knygą (mokslinę), pagalvoti, kas jau šiuo klausimu žinoma, į ką reikės atkreipti ypatingą dė mesį. Jei knyga nedidelė, re komenduotina perskaityti vi są iš karto (ištisinis skaity mas). Sudėtingesnės, dides nės knygos, ypač vadovėliai, mokslinių straipsnių rinkiniai,
skaitomi pagal temas. Reikia skaityti neskubant, atkreipti dėmesį į apibrėžimus, išva das, į tai, kas išskirta kitokiu šriftu. Kas nesuprantama, skaitoma pakartotinai, pasi telkus žodynus. Jeigu nepajė gi išsiaiškinti, suprasti, kon sultacijų metu reikia pasi klausti dėstytoją. Skaitant ne nukrypti į smulkmenas. Jei dalykas gerai žinomas, nėra reikalo skaityti viską, pakan ka peržiūrėti svarbesnes vie tas. Perskaičius reikia pagal voti, kas naujo sužinota, ko kia klausimo istorija, reikš mė, kuo autorius argumentuo ja savo mintis. Skaitant nuosavą knygą, joje galima pažymėti savo pastabas. Jų tikslas — su kaupti dėmesį į pagrindines mintis, mobilizuoti mąstymą Pastabos turi būti saikingos ir įvairios, žiūrint į ką krei piamas dėmesys. Būtina Įprasti užsirašinėti tai, kas skaitoma: susidaryti bibliografiją, skaitomo šalti nio planą (nuo paprasto prie sudėtingo), išrašus, tezes (pa prastas ir išplėstines), kon spektus, pastabas apie skaity tas knygas (vesti perskaitytų knygų ir straipsnių apskaitą, anotacijas, recenzijas), rašyti referatus. Užsirašinėjimas disciplinuo ja skaitytoją, atkreipia dėme sį į tai, kas svarbu, lavina atmintį, mąstymą, moko glaustai išdėstyti mintį. Užsirašinėjant pasižymimos sava rankiškos, kritiškos pastabos papildymai, kas verčia sam protauti, vysto kalbą. Doc. M. KARČIAUSKIENE
DAINŲ IR ŠOKIŲ ANSAMBLIUI - 30 iiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii (P LINKIAIS pokario metais niūrūs ir nebylūs stovėjo senojo Univer siteto rūmai. Tačiau miestas buvo gyvas, jis ryžtingai kė lėsi naujam gyvenimui. Atgi jo ir Universitetas, jo kori doriai vėl prisipildė studen tų juoko, triukšmo, kalbų. Studentai veržte veržėsi į mokslą, nes gerai žinojo, kaip reikalingos tėvynei jų darbš čios rankos ir žinios. Sunkių darbų, rūpesčių, naujų sumanymų sūkuryje gimė ideali mintis: mes, stu dentai, susivienijom bendram darbui, kodėl gi mums nesu sivienyti bendrai dainai ar šokiui? Gimusi idėja neužge so. Apie tai studentai kalbė jo auditorijose, talkose, vis daugiau ir daugiau lūpų pri tarė jai. 1945 metais įvykusioje Vil niaus apskrities meno savi veiklos apžiūroje Universiteto ansamblis iškovojo pirmąją vietą. Tai buvo didelis laimė jimas: juk trūko tuo metu daug ko — instrumentų, tau tinių rūbų, prityrusių vadovų. Tik vieno dalyko studentai nestokojo — tikėjimo savo jėgomis. Kruopštaus ir įtempto dar bo rezultatai lenkė vienas kitą, ansamblis kopė vis
aukščiau ir aukščiau. \J. ..1946 metai — iškovotas laureato vardas sąjunginėje meno saviveiklos apžiūroje. "V. . 1957-ieji — aukso me dalis I sąjunginiame jaunimo festivalyje Maskvoje. . . . . 1959-ieji — aukso meda lis VII Pasauliniame jaunimo ir studentų festivalyje Vieno je. Universiteto ansambliui pir majam iš respublikos meno saviveiklos kolektyvų Lietu vos TSR Aukščiausiosios Ta rybos Prezidiumas suteikė nu sipelniusio kolektyvo Garbės vardą. 30 metų įtempto darbo. Šiandien ansamblis nebe toks, koks buvo prieš 30 metų — ir veidai nebe tie, ir vado vai pasikeitė, tik liko niekad neblėstantis jaunatviškas už sidegimas, didelis noras dirb ti ir mokytis. Nėra tokio prietaiso, kuriuo galima būtų išmatuoti, kiek jausmo, šir dies įdėta į kiekvieną judesį, į kiekvieną padainuotą fra zę. To darbo dėka ir pasiekta viskas, ir bus pasiekta dar daugiau, nes studentus į an samblį traukia ne vien scena ir ne vien kelionės vi lioja. Čia jie susiranda daug draugų, gerų, ištikimų, su
kuriais taip lengva dirbti ir malonu susitikti. Pažvelkime, nesutrukdydami darbo, į orkestro auditori ją. Vadovė D. Cičinskienė il gas valandas čia prasėdi prie naujokų, daug laiko reikia ir kantrybės, kol jiems - pasida ro aiškios kanklių pozicijos. Rodos, trūktų ta kantrybė čia pat, o vadovė laukia, aiškina tol, kol tvirtai suskamba pir mieji akordai. Salėje susirinkę šokėjai. Vadovaujami šokių grupės vadovės LTSR nusipelniusios artistės E. Morkūnienės, jie lengvai apšyla, kartoja šokių žingsnius. Čia taip pat ne ma žiau vargo su naujokais. Už sienos repetuoja choris tai, vadovaujami LTSR nusi pelniusio artisto V. Cetkausko, ruošiasi bendrai repetici jai. Visa, kas paruošta atskiro se choro, šokėjų ir orkestro repeticijose, dabar turi susi jungti į bendrą visumą, į vie ną akordą, pavirsti vientisu meniniu kūriniu, koncertiniu numeriu. Ir ne bet kokiu, o tik labai geru! Šį atsakingą uždavinį sprendžia vadovas V. Aleksandravičius. Jis spė ja pabuvoti atskirose repeti cijose, jo autoritetingas žo dis, taikli pastaba nepalieka
ma be dėmesio. Vadovas pa sakė — kartoti, reikia karto ti, kol jis pasakys — labai gerai. Dabar žiūrovai pasidarė ypač reiklūs, juos vis sun kiau patenkinti senesne pro grama. Todėl 1972 metais an samblis publikai parodė visiš kai naują, savitą koncertą vakaronę „Augo liepelė". Ne užilgo — antra didelė dviejų dalių programa „Tėviškės garsai". Jai buvo sukurti dailininkės S. Dauknienės nauji, išryškinantys atskiras grupes rūbai. Jau iki šiol ansamblis pa buvojo Vengrijoje, Lenkijo je, Čekoslovakijoje, Bulgari joje, Turkijoje, Graikijoje, Italijoje, Prancūzijoje, VDR, Austrijoje ir kitose šalyse. O kiek dar tų nesuskaičiuoja mų koncertų broliškose res publikose, savo gimtajame mieste — Vilniuje, per radi ją ir televiziją. Jau daugiau kaip tūkstantis! Į kokį kampelį nuva žiuotų, ansambliečiai visur laukiami, šiltai sutinkami, o svarbiausia — visų supranta mi. Tai bene pats didžiausias atpildas, geriausias atlygini mas už ilgas kruopštaus darbo valandas. Lilija DANILOVA
tranki polka ir smagi daina skardeno Klaipėdos dramos teatro skliautus ir Kretingos kultūros namų mūrus, plojo Plungės ir Rietavo, Kulių ir aplinkinių kaimų gyventojai. Po koncerto — vos ant kojų laikaisi, ir balsas, rodos, atši po, bet, kai už autobuso lan go pradeda slinkti kilometrai, lyg susitarę, vėl banguojame dainos ritmu: „Nuo Dubysos, nuo Nemuno kranto. . Dienos ne eina, bet bėga tekinom — sesija čia pat, pa vartyt vadovėlį ar konspektą nebėr kada. „Seniai" juokau davo: jei ansamblis trukdo studijoms — mesk studiias! Bepigu anam šaipytis — po kokio pusmečio „daktarėlis", o pačiam dar neaiškus sesijos pipirėlių gardumas. Ir nors lagamino dugne tarp ansamblietiškų rūbų pas dažną būda vo vadovėlis, kitas, tik ne dažnas juos skaitydavo.. Ansambliečių garbei reikia pasakyti, kad pagrindinio įs tatymo — mokytis gerai — laikėmės griežtai: su dveje tais nelinksmos dainos ir ne trenkus šokiai, o muzika — stačiai rekviem. Iš laiko per spektyvos net sunku suvokti, kokiu būdu įsigudrindavome lankyti repeticijas. SMD bū relyje pranešimą skaityti rei kia — prašau, fakulteto me no saviveikloje dalyvauti rei kia (ansamblietis!) — prašau, aibės kitokių visuomeninių įpareigojimų — ir nieko, spėdavome. O kur įrašai Lietu vos radijo ir televizijos studi jose, televizijos filmas... Nuoširdus darbas gausiai atlyginamas, netruko ateiti ir
pripažinimas (nors jau tada ansamblis buvo nusipelnęs respublikos kolektyvas): 1963 m. visi linksmi ir žvalūs ke liaujame į Maskvą, kur tu rėjome atstovauti lietuviškam saviveikliniam menui sąjun ginėje profsąjungų meno sa viveiklos apžiūroje. Kuo bai gėsi visa tai — jau seniai vi siems žinoma: laureatai! Ir dabar pamenu, kaip anąkart, prieš vienuolika metų, gilų vidurnaktį, „Jaroslavskaja" viešbučio penkis aukštus su krėtė klyksmas „Pergalėl". Iš kažkur atsirado birbyninin kai su „tušu", nuo džiaugs mingo šurmulio vos stogas nesikelia. Tąnakt nebuvo me dalių, rankų paspaudimų, gė lių — rytojaus dieną teko koncertuoti profsąjungų IX suvažiavimo delegatams Kremliaus suvažiavimų rū muose. Siame koncerte, kiek pamenu, dalyvavo ir vyriau sybės nariai. Po to sekė kon certai Kremliaus teatro sce noje, Kolonų salėje ir kitur. Daugiametėje ansamblio isto rijoje ši graži pergalė nebuvo pirmutinė, bet mums, prade dantiems, tai buvo pirmas „laureatiškas" krikštas. Beje, apdovanojimų regalijos buvo įteiktos tik kitų metų pavasa rį, mūsų ansamblio dvidešimt mečio minėjimo iškilmių me tu. Vėl įprastine tvarka sekė repeticijos, koncertai, apžiū ros, kuriose jau senokai ne buvome patyrę pralaimėjimo kartėlio. Nors nelengvai duodavosi „laurų" skabymas, oi nelengvai! Kukli kolekcija pasipildo 1965 metų Respub likinės dainų šventės laure
atų medaliais ir diplomais. Vėliau — gražūs draugystės su Odesos studentais metai: koncertai jų universitete ir net garsaus savo architektū ra Operos ■ ir baleto teatro scenoje, šaunios eitynės su draugais ukrainiečiais Spalio šventinėje kolonoje. O 1965 metų gegužyje mūsų laukė kelionė į saulėtąją Bulgariją: apie kelionę mena pundai nuotraukų, suvenyrai ir. .. laiškai iš Pleveno, kuriuos jau devinti metai gaunu nuo bičiulio bulgaro Piotro Savčevo. .. .Dešimtmetis ar kiek dau giau skiria nuo tų dienų. Tai kūrybingas dešimtmetis, su brandinęs niekada nesenstantį mūsų ansamblį. Ir šiandien, sulaukęs trisdešimties ir ta pęs mūsų vienmečiu, dar įra šys ne vieną senosios mūsų Alma Mater istorijos puslapį. Aš tuo įsitikinęs. Anzelmas KATKUS Teisės fakulteto dėstytojas
— Išmoksti tvarkyti laiką, pasakoja ką tik baigęs Uni versitetą, bet vis dar nepali kęs ansamblio, buvęs Lenino stipendininkas ekonomistas kibernetikas Vytas Savickis. — Tiesa, pirmais metais sun ku. Bet visur reikia užsispy rimo, užsidegimo. Pradžioj kai išmoksti skirstyti laiką, tai paskui įeini į savo vėžes ir nieks nebeatitrauks nuo kolektyvo, nuo repeticijų. Paskaitos? Paskaitose sėdi, klausai, stengiesi susikaupti ir suprasti, o repeticijų metu atsipalaiduoji nuo visų moks lų, ir tuo pačiu vėlgi stengie si įsigyti žinių, žinių, kurių negali gauti paskaitose, — apie meną. Reikia tik norėti ir domėtis. Po to ateina ir malonumai, nors kartais ir sunku būna studijuoti. Taip ansamblis atima baisu pagalvoti kiek laiko. Bet ką mes darytumėm per jį, jeigu nebūtumėm ansambliečiai? Pridėkim ranką prie širdies, ir prisipažinkim, kiek bran gaus laiko atima tušti plepa lai, kasetiniai magnetofo nai! .. Kuo mažiau laiko, tuo la biau išmoksti jį branginti, taupyti kiekvieną minutę, net repeticijos metu kiekvieną atokvėpį stengiesi išnaudoti: vadovėlį į rankas ir skaitai, studijuoji. Dauguma ansambliečių mo kosi gerai ir labai gerai. Ne žinia, ką parodys ši sesija, bet kol kas praeitą sesiją la bai gerais pažymiais išlaikė IV k. ekonomistė kibernetikė Laima Kaušinytė, IV k. psi chologė Violeta Karvelytė,
IV k. ekonomistė Audronė Lepeškevičiūtė, V k. chemikė Anolda Četkauskaitė, IV k. fizikė Zitą Baranauskaitė. Ne galima užmiršti, kad kiekvie na ansamblio grupė turi savo Lenino stipendininkus. Iš šokėjų — jau minėtas Vytas Savickis, choristų tarpe — III k. matematikė Janina Ba ranauskaitė, o orkestrantų — net du: pernai baigęs medici ną Vytas Usonis ir V k. me dikė Rūta Vaicekauskaitė. O kur dar visi tie, kurie turi tik po vieną ketvertą: V k. chemikė Leokadija Rakuckaitė, V k. fizikas Virginijus Armonavičius, III k. angliste Vida Vaičiūnaitė ir gerai be simokantys Edvardas Lukoše vičius, Algis Rukšėnas. . . — Jei nelankyčiau ansamb lio, nesimokyčiau taip gerai, — atsakė vienas iš ansamb liečių. Iš tikrųjų jauti kažkokią atsakomybę prieš studijas. Dažnas pasako: „Matai, jis ansamblietis; jam daugiau privilegijų". Nieko panašaus. Kitas dėstytojas kartais pa kraipo galvą — „kad per daug nenusišoktum, žiūrėk". Ir stengiesi suderinti laiką, rimčiau žiūri į paskaitas ir re peticijas. Ansamblis duoda didelį su pratimą apie meną, išmoko visai kitaip vertinti žmonių kolektyvą, daug brandžiau galvoti net apie savo specia lybę, stengtis duoti vertingo visuomenei, kovoti su neveik lumu.
SU DEBIUTU, MIELA... PLAGIATORE!
„Salomėjos Nėries lyrika". Taip ir priskaičiau iki septy niasdešimt penktojo puslapio. Suvirpėjo siela ir man! Iš kart prisiminiau jaunąją au torę, pirmo kurso istorikę: mat, kaip giliai ji suprato Nėrį — va net pats Kubilius panašiai rašo! . . Paskui? Paskui paprasčiau. Pasiėmiau lapkričio dvidešimt antrosios „Tarybinį studentą", atsiverčiau trečiąjį puslapį, dar kartą perskaičiau Regi
nos Zliobaitės „mąstymus" „Lieka poetai..ir įsitiki nau, kad Kubilius rašo ne panašiai, o visiškai taip pat. Tiesa, nurašyta ne viskas iš eilės, o po keletą sakinių iš 75, 76, 79, 82 ir 85 puslapių. Todėl atsiprašau gerbiamos debiutantės už netikslumą mano pavadinime: „plagiatorę" sutinku pakeisti į „kompiliatorę". Ir dar atsiprašau, kad nepakankamai kruopš čiai perskaičiau minėtą kny
ERAI pamenu tą dar ganotą 1962 metų lap kričio vakarą, kada aš, pirmakursis, nedrąsiai min džikavau koridoriuje prieš dabartinės Estetikos katedros duris, nesiryždamas užeiti vi dun. Kambaryje girdėjosi ga na darnūs vyriški ir moteriš ki balsai, lydimi pianino pliumsėjimo. Laikas nuo laiko malonaus tembro bosas reik liai nutraukdavo, reikalauda mas daugiau šilimos ir jaus mo. Vėliau, matyt, maestro likdavo patenkintas, nes dai navimas skambėdavo jau dar niau. Tokia buvo mano pirmoji pažintis su mūsų ansamblio choru ir jo nepamainomu va dovu ir dirigentu respublikos nusipelniusiu artistu Vytautu Cetkausku (mums, buvusiems ansamblio choristams, jis vi sada, matyt, liks „vadovėliu", aišku, pačia gerąja žodžio prasme). Pradžioje pasiutusiai ne drąsu: aplink ūsuoti orūs dip lomantai ir dar oresni oberfuksai, į kuriuos kreiptis bu vo nejauku; tačiau susidrau gavome greitai. Vakarus kei tė vakarai, repeticijas — kon certai, ir entuziazmo, atrodė, turėtų pristigti. O kai pri stigdavo — vietoj repeticijos į kokį studentišką susibuvimą nuklysdavome, tačiau nepa menu tokio atvejo, kad „va dovėlis" būtų neatėjęs repe ticijom . . Nespėjus naujame kolektyve dorai ir apsidairy ti — žinia: vykstame į kon certinę tumė po Žemaitiją. Aplankėme tąsyk daug mies tų -miestelių: studentiški
G
Kiekvienam pirmąsyk užei ti į redakciją nedrąsu. Ypač, jei reikalas, kuriuo ketini kreiptis, toks jaudinantis, taip virpinantis sielą pačiai autorei ir. .. Ir kūrinys, pa siųstas paštu, štai išspausdin tas „Tarybiniame studente", skaitytojai, matyt, aikčioja, stebisi, jaunai autorei, pirma kursei, didelę ateitį prana
šauja. Kurgi ne — taip gi liai, subtiliai, jautriai (ir t. t.) pajausta, taip paprastai, įtai giai (ir t. t.) išreikšta! Visa bėda, kad kūrinys bu vo jubiliejinis. O, jubiliejų paakinti, kai kas ir daugiau pasiskaito, ir anksčiau para šytą vieną kitą dalyką prisi mena. Taip ir atsidūrė mano rankose Vytauto Kubiliaus
RIES egzaminus "kon certai, repeticijos, ke lionės visada šiek tiek įaudrina šokėją, orkestrantą, choriste ir net pačius vado vus. Norisi visur suspėti: čia ansamblio 30-metis, reikia at siskaityti už kažkada praleis tą vieną kitą paskaitą, kai su tapo repeticijos laikas, o va dovai vėl praneša, kad teks pasispaust per sesiją — žada filmuoti ansamblio naują pro gramą. Kaip tik baisiausiuoju studentui laikotarpiu! Ir gal vos „ištinsta" begalvojant, kaip čia viską suderinti.
P
gą, be to, greitosiomis rašy damas, nė ranka nepaliečiau jokios kitos knygos apie S. Nėrį. Manau, autorės erudi cija bus pakišus jai dar bent vieną (greičiausiai vieną) šal tinį, nes iš aštuoniasdešimt trijų R. Zliobaitės kūrinio ei lučių (įskaičius ir citatas), V. Kubiliui, mano nekruopščių paskaičiavimu, tepriklauso nepilnos trisdešimt penkios... VI. BRAZIŪNAS
Birutė JANKAUSKAITE
Susimaišė „TS“ N r. 32 rašėme, kad blaivykloje pabuvojo FAF IV k. stud. V. Brazulevičius: tai tvirtino iš ten gautas raštas. Lapkričio 27 d. med. išblaivi nimo įstaigos viršininkas vyr. leitenantas V. Dragūnas at siuntė jau visai priešingo tu rinio raštą: „Prašau grąžin ti laišką Nr. 9126 (kur buvo rašoma, kad V. Brazulevičius nubaustas 14,30 rub. — Red. past.), kaip klaidingą“. Taigi, buvo apkaltintas ne kaltas.
VJ-SHX SID1V saiaoisvaaa
68It JN s?n
0£8£0 Al
3JLA13ZIM 1 lebneup sędnug
•saipjiu soiueui l?P 31A>OnvU bunpaiz 3uiei?nBf?n leizpuięonN
seqnin sojnnnjj •įpa £1—SI 'ĮuaipPuuid teisi -Įmonjojd hiuapnis i snBiuid stipRums J! spiĮsreipd psau -jp įįp8 '(sBUĮsqnrj -g PnaĮIlc tuauipiPA tuĮpupSpd) „puomz oiopoig eunptai 'pfniasji" BĮSOnf „OUIĮĮJUa'l" feĮOAĮPdS feineu aiipai ouin „snpiu -I!A" ll-Meured Siįpaps bioupu -ia}P sAįuijou ’reiuapnis • ■aiapurc>xjojd h} -uapnis lureponpipd įpjauta •„spipy" '„spmAp -uipjins satužfi" '„SPnuĮutjpn SoBjPSĮy" ‘„SPUPmOJ OlSPd" „spjaui ouozas ajųi" '„įpa -ozpuipjpji ĮPĮIojg" '„spnriAnz sojppifsa" tasonuipj s;uam -PJPA PĮSn^niP 'O5Į5O5JJOJĮ BUBI -)3AS aiopĮB oJieaj JĮ ouįjį ns ssmĮniUsns SĮtnqAjnn snAAt ■Įsa 81 ’P 12 oi?ponj8 asonrn -įįj sojni]n>Į hnutuiqAiPig
jOiseui^G
•oj3[aod oabs [ęp fep?3 'te|?3pj[S jb 'fef suiatsnp -neąnu „ĮpSuĮSĮaiau" ‘stuaĮSĮA bjaiBsd ‘fepneuide 'jp|Ad ten -įĮĮ[ĮAaq — sojbsįb sof BĮ5ĮSĮSJ ten ‘neuijaM •fenAipp tema; jį hjneią Įsnupppd ojpjdns PBX 'nęnil npĮ}?jon -ajĮBm -zbh jų 'b[ 119X11 net?ęjo\; •3npa tpqpq Pinsiaj IPZPJAĮ 1BU SĮPpPn PPJĮ 'SUIJĮ -SĮPĮSSĮ SĮpd ipq mpf įiAiįps -pa ten 'nputzajų „ĮPiara osmn oinuad st jį oununpluion si hSouiz jpqpp o 'Bnppau ns!l oj jhjĮiadpjf 09 od n?l oiįuij jag“ :a]sąp s&qaisnu spsiĮnj spSuĮisaĮipB ipqpĮ spuat/y •„spuiBiStau spmAnPSiy" :piauiAzpd įpįį -piatjo jį ipdumji a[oxoioJ<Į asapa SDilA 11X11 J! fePIA5l -OUl įUiųAjPĮ Įl§ĮPq PĮJ3A pjA 3of ‘Į1UPUPUI ĮPUlf JB ‘telĮPUI -zbh N asnpĮjĮpd afApasoj StlUĮl^td tlĮaĮpB jpp ppjf 'SBĮuiqa]snu Snppaad sn^aaj siinjstejj — '„teAPp tedĮPspd 'bfappd auminq nnf" OĮsnil B^tniĮlpau sauouiatjd sipf -BAiB uiaiqp ppjĮ 'nu auriPĮ -ajų snjpAS ‘spunuistaipd įBjį
SI86Z — ef»AnisnBds SĮBĮuaipspĮAian ‘18892 — I»uoja|aj_ „ssiuapiųs sįuįuAjbi“ t -3 oiaRSjaAĮua tsvsaraov sonosvaia e-dJ.Fi — suįura 0002E2
nnf — 'ouitAnq onAp si au o ‘satjappd sotinas soisnfa3oiqpd ląp oiĮUĮi snBiuid PĮsnpiABuaĮ stAzn ĮĮuisiaĮpd sniSĮaod OAPg • • sautsi ppiĮ 'įsnfofių 'sSuipų -ispd samuliai sofisas 'įsnfaĮ -n3 aįąuĮuoSn — &Anq rūpins 'oiįps 'respjpd Įiųjįppd pnĮan afaĮaBAtDĮ hfipnis sairemzpg N :ppaq su Ppaq pubįa •BAPpĮiPau nnf o am -ĮupĮsiBPd ospj — '„nųaRui -on omtunpfuioaĮ ouofpj ouįu -ag ĮĮonpiĮP ipSrutd oiąsaiĮOur RiĮuuns softSnpjp sauiutotp -ani sauijpĮĮUPS hiuapnig" ■niajAj SĮiaqĮa3 opupq ip •SĮiaRpS puippappjd įamoni n!j_ auiipų samsnpg piBsįs -ijd įsupi aitPuizPH -jų sip -asod ojniq omiunplmon olai -ĮniĮPj so(į3oįoįij pjsiįAa' ' ' ISIA J! IsnĮjĮUPĮ -dp hinq ip3 iųtiapnjs ĮdAA ji nAA ?! „sJipsaiĮoui" įsnn -UĮjng isbfp ’ ’4}q ipizpupi^s npiĮoi spiĮsi. -Siaf 'įsbapsįu -įj h}rtq Pfastpo sa}ipmzpg n jp 'piuizau 'oi ag I0£9 — !eQ -n3iAp au soa ppĮuijns o 'hiĮ -qm 00£ oapuįpiį pjnipjpdy •sijapsd sotuias ofa3oiq -pd oi Įap 3ot 'osph „ teini
-pjpdp ouįiį iaq ofippj biipnd uoįojįs zn aAppĮiu btutui3AĮip oaps testA X!SAaq spjA/v ’ ■ ■ -aaiaitid h3iutd h} laiĮPtnzpa •jų uipjį 'apgaut -opispd j Pa nps soqjp3pd si h}iau sniuapnis spd stf ppiĮ 'niiRj. ĮBUia tex spd 'ofouiz — OAnq suSuidiDuiid stiap -uaa spdpjso '' jaisASpA pis -npiospjdpd ibį 3of 'Įjspjdnsau dingotu sįa ji huniuas hid -ni3 si snSiuid įiiįuįj tsauam testA }aa ‘Ioiįps snt dtpiĮ 'snf -aųnuspd 'saAnionpjpd st &z -niĮq nuioAiĮS od Į}duiaisi pq -jp oioiĮAd si sjou tetĮ Įisniuud feSuPĮ ĮliniĮSt PtUĮĮPg) — tisnsonjispdau įpjįsisia teu -iurpz3a i[ spd nuioAiRPĮ įsjpi 's&qaĮsnu auptu i ijniz sntą -ĮAPiapĮS H spfoiAisap jAa teAĮpS oimd įPiiRd sniĮoad ■jį snuoiaJiĮSs ojniq ounu -np[uiox OĮaĮĮnifuj so[į3oįoįįj — „žofaųnuspd" ‘ ’ snSouiz ofaųn^spj • • įipjaĮĮi įp3 o ouitutiĮSĮPĮsed st ainĮia af -oaįpB oBijĮszn — '„purepoA
dVM 2 VNIVN
ftllFI 0961 OQN vNia si±svaxiva
oiRiri tisiĮnj si iBĮZfĮ -ĮiapĮsns -au npijaš stpjofuas ns 'Sijnp apojsd įpįSbpupui Įpjsnpujnz ĮPĮSjniĮPĮąajj, 'hspjpd oapįpjį -tajau SP5ĮUĮU npĮBnna -snupĮd snioAĮpSdp jį sn^ĮstSoĮ sntiĮoi ‘sopoj 'snsiA snpijSns spspjpd SPĮĮS PPJĮ 'ofOAĮVSpdaM 'tĮPS -jatdod puispAspjĮSPd 'Įnq mj 'aupuisd — '„spiuppad sjįojį 'aAUĮa" 'SĮPtoad ofotoznS 'oapjAas tf •tftiiiRiBdau te} snipiĮsns 'oAnuSns spjįsįa •„tlĮzAllĮ ttteuopnpa zn jį pįipiį snq — 'į f outuipjnu — ojĮatpi" oiĮUĮjns ti3tutd Snpp jad — aSuaisisjad siSjnp spBnpjp osjniĮ oupui 'nueuiĮStjd -1111 -iĮPsf 'tjiup^au jį pizbįjB oa -ppiaip tf puijĮd saqAuiPJ sau -įjosi }au Jaqau 'įihįabs ouiif -aiĮĮlĮSPd oBuRpdA 01 piaqatų aiĮJaA 'PlSaĮsud tpqpĮ tf •sAįubĮ -oaįbS įbįaįbįu — JBp opaud jaq ‘aiiĮOi ai f ‘dn>i hSuĮĮnd -kj>Į tfbuopnpH JĮ mvvas -nJiĮS 'hrĮSĮuaunpims 'hĮĮipiPd zn — snĮąsa^oui snfaAp įau -ajų -hiuBpad jį uipĮonftsajų -ĮpBau o8oĮq ožaiti įpiiįįi nptj -pppd teunsĮ 'teprp[x ouiįuoa -A3 teis ubui tisraiip biPURiĮap 'tejntq otniunpfuioiĮ npspja“ jSUreĮBlĮĮSJ oabs 'nss 'itĮĮųnj 0£9 a'dn oiRiuns ’' !inpĮex[aJ jį sonf SPd ĮĮĮ31B osjjp pPJĮ ‘stiBiuid ojįuįj it h[ §į ppiĮ * i?qp]sonu PĮĮaiĮ jį -huopĮajĮp oiRJqej hSĮUįd t snjpupdau Įoidpeup SBĮuapnis ppj| ‘nuisĮĮlĮsi otads 'jnq jn} ‘snĮaui snu -aAĮaiĮ Ja<Į yjsiĮSire asiniĮPl -jĮusd — ^ĮĮBUizBH ’hSiuĮd 3nsp jad sAiupniau jauioniĮ -a[u 'buidnjĮsns jb įuisjįuįį 'sAĮUBąniĮS įbuį;ujb ‘iBĮuap -nis — aif •sbSoįoįįj snpni -Bdau SĮSiniĮBuiJĮd — SĮf -ęu -SIRA — eiremzea N — !f hi[ĮadP5[ 09 °d ojįuįj -ns iBir jaq 'ofaqjnq 'ositu ĮBSiĮnjjaqo •oappAiįpiįsįsip soįRadpiĮ ĮPtĮP jį snspjtes ajpp iptąsdonjiĮ ĮB^otniid srųon 'Įispjdrsdp Sfadsnsajų htz
nvĮjd.io^
ivisiaajv
ininnininiiiiiiiuiniHiiniiiijinuiiniiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiniiiiiiiiininiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiHiiiininiiiiiHiiHHiiiiiiiininiiniiiiiiiiniiiiiiniiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiHiiiiiiiiiiiHiiiiniiiniiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiniiiiiiiiiiiiiii
•puĮajpau SOAOIĮ aq SPĮP1Į1 0JĮSĮ3UI oi -jods jaq ‘npĮipms sna asoq -Azjpa sodoiĮPd AI n®f linptu -A}3unj S5Į0J. -spiPUOĮduiaą SBAOlĮBĮSnpp aad S3ĮĮPS SIS -bjjup siįAa afosapo lauiteiijĮ inuozas saAOiĮPĮiĮuad uipį? -uputaip Įisonjispd nptiaS pui -įįp3 dipiĮ sonisSuais feuiat^ į0Įf apĮOJĮ SĮUĮ3ĮPBJ} — snu -BĮd sa|)|a)B aidB spuiįsupįjį •ĮfaĮStlAPAAĮPp ĮSĮA spf sau -įui įpBjį ‘souAzjba so}3uajns 0Anq ĮPtiĮĮnd 'teijods tuiqAiPi hĮoupuĮAOĮsaųaj jį tusnuĮAOĮs hupjaiaA ‘hizpzSĮPAz ojjods satĮps 3npp oapaAįpp auipij -nu 'spruAjppzn jį spuiAjbpįįp oiPuoĮdurao oiįAa ĮpBurpndsf spureponĮZBASĮ npjRĮpd I^įo^į 'inniĮĮA uiPĮsniĮntudp spispj -ĮU03Į shiįsAj — spisaiut sbįį -pz 'spjaĮnpg 'tiapĮP Ipqpq JSOqA?JBA SOĮJBd JI SIJOS OlĮĮĮBd jpndsj bĮOJI ■npuĮiaiĮau Įjonpispd jį npiąpĮ 'npfąiRiĮsau ĮldpĮ n^uĮU -ĮZĮJd asAjBunj asotjn^ įpįį
SĮiJiĮPd PuiPjĮUPiĮPdau ‘npiĮ -s3Bd 'ĮPUĮzau O5Į3ĮU sonuntĮ aidp 'įpaozjpa ‘spĮPUoiduiaa oizpnqod oįjįo} sputiid :sįui -oisatAS ns au nzpjS įįoj, jjjos t ajOAPĮ? -BA SĮU1Į1ĮĮA SĮUIOĮJĮOIĮ ns O •h}uao -01d niuiĮS apnps hjĮUĮUĮjjods jį įau afodoiĮpd hsnui įįį 'oiį -JĮJĮ dlPf. 'OlĮAApd jį ‘Iaiįs aĮdp XĮ1 npfoAĮpS ‘nptdnpaĮtsng •SBĮBJĮnzaj SBJ -a3 — hm||p3 0S §1 I®a?Bl II -jnmsi 6te oiĮllIsiBau oi 103 ■ĮĮSPjpjd ĮPiĮSPi sn3 -upjq jį 'spumĮsiRiau spisnBtz -put' :pi(ps pSuįįspįjį -ouiApnps Įap npAPUiĮiau ĮPĮSnpĮqpq -oiį -AAPd spiniqap ojĮap sįa 'npf -outzpdau X!9Aaq hioBunj hĮg SBtin3aq hiiaui ool ®qje setxt -Įiaui so}pupj3 pjdį spjį -npĮz -Ptn ompnpf 'spsojiĮ 'spuiįiį -np[d d;px 'sAjSunj soįiįoi Įap -01 'SAOiĮBĮnuad nfonAĮĮĮnjĮ jhĮjsadnj bis -nBįBnsp 9I9X sil3uiu ĮjnjĮ •ĮniaatSAj o^ai sps
-i[np npĮąpi npBiĮ auiOAPsiUĮj •jjonu oiznoava v 'tesojiĮ ĮUippBaų :buaip hqAz -jpa šuĮiniĮSpd — !Pi[SĮioquits 'psaii — nsfĮAPj huĮniĮ jub uisf nBdiĮ sbįiBuuj od SĮ}3unj spuAzjpa spsįa tad ‘afaa •hijspi o£ IRI auBui aiĮuaĮpjd SPUĮJ3AV S SĮIBįSAj sŠfOAOJĮ -st teiatA bfbuijĮd ■ĮpqpĮafų jotuĮfouRAOpdp oisnpijįnnp PI! osĮnjpjd hi|?el Snpp jy ■SauiPųĮBlĮ JĮ pšoid BJ. ntĮ -ppaut ojųppĮS ns ozIjB otąos st sįsįpSph spinijy stsiniĮPur -jtd oiannifpj soiĮtuiouoiĮa sau -OUIPJd OjaĮĮSJ0AĮUfl tnĮUĮUĮl -jods soiRĮųndsaj hsnui jį pjA adjpi hiĮUĮUĮZĮjd hfhunid •UĮUSaA -Ajiįp jpp sdp} sipnfbs 9ad hųAzjBA hts od ‘sauofaųp ag •ajjods saiĮPS sįjįAa? stumia -au — spĮpuoĮdutaą Bof 'p[oį -Aq „SĮSBuiJid" SĮpoz S}pd npf •ĮlatUĮPĮ SUIPZĮjd OOSPJlfĮPI „PpAPld PfPlĮSĮOUIOSUIOJĮ" SP} -puotduiao saAoijPĮBnpp oad SaS-L SĮSPUuid oapsįuįj afAoos auiBiaĮnps iPĮsnpĮuasiadajų
fesapo aidu uĮofuAs SBjn|jy •aso f -tpnis jį ąaq 'afAĮauPi outaspq H!1 au htĮPSjad ĮlJĮars sėzAj -ispd ‘spuĮiĮĮPA stesdAsisaq pppstA ‘sn}sqjpp 'spjĮstSnpjp įpj. spiuapnĮs osjni| ouutd oiauniĮPj sojĮĮUiouoiĮa sauotnpjd — SĮĮtpzonf sppAAiy sAjbu sauti^urj SHSl 'sulįstam opods ofasnpSpd soiai3 oqn[iĮ opods oiaitsiaAtun supįura ■npĮOiarS jpp tesĮUĮj t ĮiaqniĮS BtąjaA jį fetĮPA oiįuįu -ipods OJ3ĮĮ1 putpnjS iri samiĮasau o 'htoRA PĮJĮĮai įpipiriz -aj HiĮaĮSPd 'ĮpppĮS tfnpu pįjripį afAiĮPsapd ĮBpaq ajų -a[ -ouatA asaqAuauurd sodojng hiatu hts nonppĮS tnpAAiy ap -ntĮuns p3įį jri jį ‘įpįuozįiou sniPĮd ajaAtsiy •„snsB" sag -ps snĮUĮZPdtid snitu jį bupĮnpųo jai te^ururpjOAĮaj ouAtn -az ofouas ‘butipiBd N teuoĮdmao sodojng hiatu hts aiĮuaĮ -dB sppAAiy •priĮiUĮUiĮst uirBįį aĮpSjad tg asoqAzjpA saj 'nBl SdS-L asoĮSOuurd ofaĮpSnn stf ‘tjpsPAPd 'pppj, •auDĮas hiatu htsnfapjd — jpp jį -tniĮtnuĮiJOds uipuatA^aĮiĮ sq8upiq 'sptnsBnpĮzp saĮpBjad soįsouijįc! ‘ofaqp ag įafofĮjpj3oĮq opAAjy afautpods spĮsnpĮUOĮpm 0Anq sįusjįjįuiįiip sijojĮ •SppUBĮPA SPl -staĮpid autaspq zn sppĮtdiP sprsnptjaS — sįusuiįuiįaįp sbįpS -iad snAPZ jį sapunuas soiĮsĮjĮSĮam o 'įpį Įisjttupd 'onaidtpĮ sojAiĮBd OĮsnpĮOsiĮnp iup spurepaAois 'sAĮnpnptn sįįupu -įBįpas 'sPitBiĮPjd siiuptznpjB sįiįp 'spiįbI outaspą „spioni -Plūst" hprpiĮ snitais idA|s hf zp ’pjau hĮĮpSiad hA8uaq -pui -OĮSiĮp ptnoutz tpjaS smaisiA įbj. 'sppįpį himnas SĮUtpupB -Pd — spqjpp 'asAiĮjs omtueAAB asopn jį dipn 'apods snnsAj pupB — hiPiinzaj hp|atspd jį snpizmp oninnBIEI d-rei spisppuon japoj -Bnpp "SN -BnĮIoiuonisp nil — uiPĮOpd tnpf 'afag ’nnPl nfonjpAz ns t f pfaĮS ĮBiarn oqjpp snpAAsuaiui pauAAap sau 'nqpis -onuau įpį jį -sbBr spspjtes htĮpSiad onPRiPId 'teĮnui ouoĮd -maą ofoAon?! hAOisĮp sonnqndsaj st sptnjĮd sif 'afoppin -pppds hiAtaĮsnom mx 'afoiy-pmiy. tnppis opAAjy niuu -nnspd jį TĮUĮnuaĮpd onn įbįįpSjįs 'tenuĮUtpjonaJ aS-LR Inu -JsnSnpp jį feuoĮdmaoaoiA hiunpf sodoing hiam Į£6l dren tepAAiy ouįz 'snuiApoJispd hnintiPĮd sonnqndsai pnes SEM smpfa3am opods PiapjiB apiPAud oioipzonf opAAjy
SlIIVlId SBHĮuiĮpao — 'bnilsiIBUjn? asjnn uipuijtd spusfonfipnis 'sįuįijprib sopįAhoui soį? ipd d|Bl OJBĮĮ ‘ĮBnUĮUĮpods ĮUSaĮSBjd 3U 3Į3ĮH ?U J! ĮBSnBjp ĮJaB nqy -fep|Anom "PĮA £ snBĮURA ?3įbu lauiaĮ? ajf :snĮSBp| -ejpuaq — sniuapnis oiaRSjaAĮUfi np a(dp aurefoiĮBSPd
spqnm opods „OĮsnopj" 'SBĮaiĮtnon soBunffesjojd tųuapnis stmouPAop SĮurauĮuauisp jį saqjpQ oqnm opods „OĮsnojAi" ĮurefoupAopdB ipn -utuĮuiJid hqAiP} opods hiaiĮnnpj tusnuiazn te}atA įįį jį įį •(įbuįi -nuuĮSpd) bĮsaĮra sbiįps Į nn-^?! spupmon opods oiapsjsA -iufĮ ns Ssįbį pfABt jį uįspj saqjpQ oqnm opods „OĮSnoĮAi“ spurefoupAopdp spnuĮUĮuiiĮd souAipį opods ofoiaĮPŠnu — oiannnBj b3Ag f hidPĮPĮĮan hĮurejnnsna 91 PuipfotreAopdp pqAjpi opods 'ofoiaĮPŠnu sojnizdp osmnuon 'oiannnpg •nispj saqjpg) jį amui pftempuĮa -jad oiaiĮtuonjojd hĮuapnis oiaiisiaAtufi spuipfouPAopdp ‘spf -oiaĮPSnu sojtiĮzdp osmnuon onniaiĮnnpjdjpi 'spĮaiĮnnpg SBmifouBAopdp hfoia[n3n\j ’ai sįpispj
•ĮBĮJ -pu softsĮtuon osmnuon ButptAipd sonf pqjp pfnpAAĮpp as -onf taf pqip ( } ■) jį ssnopjĮonu 'spdjpnst hiaspinret ’snĮon -oiojd hqAziPA) bmApnAAt htUĮSuaj aidu sniuamnnop oipįs -pd rpiaiĮnnBJ ten ‘PPPl nil ĮureutpaA įpįuįSubj įsįa '8 ■sniuamnnop snurenuĮUiP įsnApS 'imiz osmnuon sitns snnsp} ‘soqAjpi opods hiaiinnpj sonznreSjo sonimn 'sntutSuaj oqjpp oiutspm oiuijniĮnnzĮj snpn snsiA zįį £ ■snnsui s BtmpS spiaiĮnnPj '(„aiuepnis ampiutųAipi" pqjp asomospinĮPIuaĮS hiannnPJ femtųiansed hiPiĮnzai hĮS jį feminuĮist hnuĮutpods hnus opods hjtnsip htsnppaB 'hp -tremon hisnupaS 'onniratsap hnuimpods hrsnppaS) asons -rnnuon fLA teurrAPAAipp 'buiiSuaJ hsmnuon snppiA zq 9 •hn?Pl oi — ’1 I J! sPiuaĮ hm -Įnatspd hĮsnptąsnnp 'hpjonaj 'hutiiiAOioj 'hiospinĮBĮuaĮS zn 'ĮPn?Pl g — afopnpds spnnpjĮonu jį sniusdĮPJis zn tdipits sptuputpaA aiaiĮnns} spqipp siuipupSudord SĮutosiiBy -g •hn?Pi gi suiPĮJįns miai -pinej stutoSĮBisl 'straauoml 'stniaiĮnnBj sipĮin ns spuAzjpa snn?l3npjp ‘bunSuams SĮPunuiAz oqjpp 'stPnuĮUtpods sįpįs -nfamAzĮspd ns hmin!lĮsns ‘hJBnBA ‘htouaAS opods zpi y •hn?Pl £Į — npišnpp jį — htAAĮpp qe 'hnsui OI — htAAĮpp 02 'ren?pl 9 — htAAĮpp oi tsureuĮns tniannnPJ spuAzipa hnP? opods hiutpupmonau zq •£ ■į •} jį snnsPl 8 — sopupmon 9—9 'snnspi g — sopupmon t—8 'snnsPĮ j punpB spĮaiĮnnpj 'sopupmon j oapaAįpp asotinn 'sbuAzjpa sautpuptuon snppiA zįį -j (spp -tremon hiAA jį hiaiom zn bn?Bl l od) siPn?Pl 2 spureuipaA asoqAzjPA sonus opods oiurSuai oiutsnaĮdmon souatAnatn sbuiįapaAįpp 'oįi ag •} n jį hn?Rl oi — II ‘hn?ui II bibįa į ibiatA bimtzn ĮpSpd tsn?el ruiPĮJĮn8 ĮniaiinnPĮ asoqAz -jpa asauisnaidmon asatniaiĮnnpjdrpi bmtAPAAĮpp zįį į bhjbaį otupnpaA hiUĮSuan 'm •įpįuįBupj oqjpp otų -įspui OĮUĮjniĮnnzij hqAjp} opods hiannnPJ JĮ oiaitmonjoid hiuapnis 'oqnm opods įsįa ojppns teureiSojd osmnuojĮ ■soqAiPi opods hiaiĮnnPj hsiA ĮinpAAĮpp įįpB auiPf fp oi 'uotu saznSaB ’ui 9£6l — 'P £ 'uam oiĮpds m į?£6 l PisnAA spsmnuojĮ so3A(bs osinnuox 'II oįs snĮsnppaB -jpai ĮPĮsnpijaS
•sonf !}Ap8n jį snijoiPZĮUpSio oqjpp hiaiĮnnPJ !teqipp tuĮSPm tupniĮnnzĮj fiusn 'bĮaiĮnnpj ĮiumsĮPSĮ — SBisnil osjnnuojĮ 7
i vi visom soafnzdv osmomnom w w s£/b£6i nsonianaavi osava oinisvjm oiNiaoiinstzu oi3iisa:iAi\n
HFVVNiaMZVdnS svsanjiNOM >'