LEIDŽIAMAS NUO 1950
visu saliu PROLeranM ,vicnv«ir€5»
caRj/Bims sco nencas f
METŲ BALANDŽIO 15 D.
*
sA
X. o»-
Nr. 40 (1419)
1987 M. GRUODŽIO 25 D. PENKTADIENIS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
KAINA 2 KAP.
llllllllllllllllllllllllllllllllllltlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIHIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIII
Sukaktys
Mokymas, auklėjimas: problemos Gruodžio 18-20 dienomis VVU komjaunimo komiteto I kvietimu Universitete lankėsi Maskvos, Minsko, Latvijos uniĮ vers.tetų, o taip pat ir mūsų res publikos aukštųjų mokyklų komjaunimo komitetų sekretoriai ū jų pavaduotojai. Tikslas — pasidalinti patirtimi. Visas tris dienas vyko gyvos, aistringos i diskusijos pačiais įvairiausiais j klausimais. Buvo įkalbama apie VLKJS vaidmenį organizuojant studentų laisvalaikį, apie studen tų statybinius būrius, mokslinėsj techninės jaunimo kūrybos vys tymąsi. Plačiausiai, turbūt, buvo ! aptartas studento laisvalaikio I klausimas. Ir čia sublizgėjo latj viai, Latvijos valstybinio univer siteto studentų profsąjungos ko1 miteto pirmininkas, LVU komj jaunimo komiteto sekretoriaus j pavaduotojas mokymo-auklėjimo ■ klausimais, Viesturas Koziolas. I Galimybę pasisakyti turėjo visi, ir ■ v:3 dėlto latviai pateikė kur kas i įspūdingesnių faktų. Jiems, turI bū: ir daugiausia klausimų buj vo užduota, o jų patirtis pri j vertė daugumą susimąstyti.
Viesturas papasdcojo apie j centrą, kuriame įsikūrė pomėgių Į klubai. Iniciatoriai — pats Vie sturas ir jo „šalininkai". „Daug nervų jis mums kainavo — pri sipažįsta organizatorius, - nors rektoratas dar ligi šiol tuo ne itin džiaugiasi, bet užtat studen tai tai tikrai patenkinti". Cent ras jau perėjęs prie ūkiskaitos Tūri sąskaitą banke. Įkurtas prieš pusantrų metų, pradžioje LVl.’ studentų profsąjungos dėka ka- >ie turėjo vos keturis tūkstan čius rublių. Užtat dabar joje iki 60 tūkstančių. „Ir visa tai pa ■ ekta savo darbu", - toliau tę sia Viesturas. Nemaža pajamų dalį sudaro pelnas iš įvairiausių centro organizuojamų festivalių, l'.ccncertų. Neseniai praėjo politinės dainos ir breiko festivaliai. O dabar trumpai apie kiekvie na iš klubų. Pirmasis — šokių klubas. Jame yra breiko, šiuolai kinių ir pramoginių šokių sekciics. Klube apie 350 narių, tai ne 'ik studentai, bet ir jaunimas •.iš getvės". Visus juos jungia bendras pomėgis - šokti.
Diske tekų — videctekų klvr ba3. Diskotekų yra penkic3, ir egzistuoja jos ne kiekviena sau, 0 išvien, bendrai. Kartu sudari nėja programas, apsirūpina apa ratūra. Rytietiškos gimnastikos kluIras. Skamba gana patraukliai, specialistai - profesionalai mo ko studentus valdyti savo emocM®s, kūną. Tai ypač aktualu mūsų neramiame, įtemptame gy venime. Rck-klubo repertuaras: pas
,F studentai klausė:
Koks maksimalus mokymo si valandų skaičius per savaitę su kariniu parengimu ir be, su fiziniu lavinimu ir be)? Atsako VVU prorektorius mokymo reikalams prof. B. Sudavičlus: Mūsų Universitete vado'suįantls naujais normatyvais, Pfogramomls, nuo šių mokslo rne*9 pradžios pirmakursiams
mokslininkai, rašytojai, dailinin kai. žurnalistai. Įdomus ir diskusijų įdubas. Ga li kalbėti apie ką nori ir kaip nori. Paliečiami patys opiausi mūsų visuomenės klausimai ir kiekvienas gali pareikšti savo nuomonę. Klubo divizas: „Tik tai ginčuose gimsta tiesa". „Laikas užsičiaupti, — juokau ja Viesturas. - Reika duoti ga limybę ir kolegoms pasipasako ti. Geriausiai, atvažiuokite ir par tys viską pamatysite. Na, o kas link ateities, tai planuojame iki 1991 metų įsivesti savo univer sitete kabelinę televiziją. Pro jektas jau patvirtintas." Minskiečiai visus šokiravo vie na fraze: „Mes operuojame gry nais pinigais". Tai smarkiai su paprastina pirkimo-pardavimo procedūras. Maskvos valstybiniame uni versitete kas mėnesį rengiamas dėstytojų anketavimas ir, paskai< avus balus, kabinamas geriau siu dėstytojų sąrašas. Jie tai va dina dėstytojų „Hitparadu". Įdo miausia, kad ir studentai, ir dės is.ojai patenkinti. Štai, sakyki me, pateko koks dėstytojas į tą sąrašą, o po mėnesio jo pavardės jau nebėra. „Aha. - mąsto jis. — Reikia taisytis". O Latvijos valstybi niame universitete po ąpfcetavimo dauguma dėstytojų daug gė liau pradėjo skaityti paskaitas. Ne paslaptis, kad blogus studen tus mes visapusiškai linksniuoja me, jų pavardės mirga įvairiuo..e sąrašuose. Bet tai veikia, kaip taisyklė, teigiamai. Studentas pa sitaiso. Na, o kodėl negali būti blogų dėstytojų? Gali. Ne tik gali, bet jų ir yra. Tiktai gar siai to niekas neskelbia. O gai- j la. Juk, turbūt, nė vienas dėsty tojas nenorėtų atsidurti „juoda Na. c, kino klubą., — tai Vies- jame" sąraše. O jei ir atsidurtų, turo pasid džiavimas. Būtent jo lai bent padarytų reikiamas iš neišsenkamos energijos, ryžto ir vadas. . . drąsos dėka klubas užmezgė san — Kas naujo atsirado, kas pa tykius su VFR, Prancūzijos, Šve sikeitė jūsų MAK-uose nuo perdijos, bei kitų šalių atstovybė s tvarkymo politLccs pradžios, ms Maskvoje. Klubas už tam kekios naujC3 idėjos iškilo dar U;ra kainą gauna iš jų filmus bar, paskutiniu metu? tie filmai rodomi vieną kartą - Ar jū3ų universitete vyks susirinkus gausiam žiūrovų skai čiui. o demonstracijai pasibai ta šeštadieniais paskaitos, semi gus čia pat salėje užverda dis narai? kusija. .. - Ar jūsų universiteto stu Keli klubai įsikūrę atskirai dentai dalyvauja sudarant pas nuo centro. Istorikų klubas do kaitų tvarkaraštį? misi studentijos gyvenimu bur - Ar jūsų universitetas siun žuazinėje Latvijoje ir palygina čia savo studentus į užsienio su dabartiniu. Viena išvada jau aukštąsias mokyklas? padaryta: anksčiau universite I visus šiuos klausimus pap tas palaikė glaudesnius ryšius su tuometinėmis visuomeninėmis or rašėme atsakyti Latvijos valsty ganizacijomis, užtat dabar pats binio universiteto, Minsko val studento gyvenimas tapo daug stybinio universiteto, Maskvos valstybinio universiteto bei Kau 'domesnis ir įvairesnis. no medicinos instituto atstovus. Universalių susitikimų klubas Atsakymai — kitame numeryje. organizuoja susitikimus su įdo Rimvydas PALECKIS miais respublikos žmonėmis. Tai kaitos. video-paskaitos apie žy miausius Vakarų Europos ir Amerikos rolų-ansamblius, po to diskusijos. Merginų paslaugoms madų te atras. Jcs ne tik kuria scenari jų, bet ir pačios siuvasi drabu žius būsimiems spektakliams. Štai kur fantazijos šaltinis. Lin kusius dirbti su buitine elektro nika kviečiasi videogrupė, re montuojanti video-telerradioaparatūrą. Dizaino klubas - pats pel ningiausias. Viesturas papasako jo, kaip grupelė jaunųjų daili ninkų, dirbdama visą mėnesi po 14—16 valandų per parą užsi dirbo po 1000 -1500 rublių.. . Klubo pagrindą sudaro dailės akademijos studentai, bet yra ir mėgėjų, kitų specialybių atstovų.
KABELINĖ TELEVIZIJA UNIVERSITETE arba ką gali iniciatyva
nustatyta 28—30 valandų audi torinių užsiėmimų per savaitę. Be to, — 12 valandų savaran kiško darbo vadovaujant dėsty tojui. Deja, pastarasis punktas ne visada vykdomas — dėstyto|ams kol kas sunku susigaudyti, kada Ir kur vyksta tie darbai. Reikia gerinti tvarkaraščių koky bę. Vyresnieji kursai užsiėmimų turi mažiau — padaryta, kad su kariniu rengimu jų trukmė ne
viršytų 30 valandų per savaitę. Fiziniam lavinimui skirtas laikas j šį skaičių neįeina. (Taip pat ir pirmuosiuose kursuose.) Kiek ži nau, šito pas mus laikomasi. Ketvlrtakursiams ir penktakur siams stengiamės šiek tiek su mažinti paskaitų ir atlnkamal padidinti seminarinių užsiėmimų, tuo pačiu skatinant studentus savarankiškiau, aktyviau moky tis.
ŠĮ MĖNESĮ Sj mėnesį sukanka 20 mefų, kai Vilniaus ir Greifsvaldo uni versitetai pasirašė bendradarbia vimo sutartį. Šiai sukakčiai ir buvo skirta paroda „Vilniaus universitetas”. Greifsvaldo universiteto paro dų centras jau buvo pasiruošęs sutikti kolegas iš Vilniaus. Todėl ir sumontuojant parodą daug lai ko nesugaišta. Lapkričio 13 d. įvyko iškilmingas pareados atida rymas, kuriame dalyvavo Greifs valdo universiteto prorektorius, fakultetų dekanai, katedrų vedė jai, dėstytojai, studentai. Malo niai nuteikė atidarymo metu nu skambėjęs fortepijono muzikos koncertas. Vilniaus universiteto delegacijos vardu žodį tarė VU partinio komiteto sekretorius, doc. V. Gobis. Nors ir nedaug turėta laisvo lai ko, tačiau pamatyti Greifsvaldo senamiesčio architektūriniai paminklai, aplankytas Stralzundas, dalykiškas pokalbis vyko su Greifsvaldo istorijos muziejaus vadovybe. Nemažai jdomaus su žinota apie Greifsvaldo univer siteto parodų centro darbą. Nustebino gana nedidelio ko lektyvo veikla organizuojant pa rodas, kurių kasmet surengiama
8—10. Tiesa, Greifsvaldo univer sitetas neturi muziejaus su nuo latine ekspozicija, tačiau gau sios, įvairios ir gerai paruoštos parodos iš dalies šį trūkumą kompensuoja. Maloniai nuteikė ir mūsų fotoparodai parodytas dėmesys: iš anksto paruošti kvietimai, afišos pačiame uni| versitete ir mieste, centrinės spaudos informacija apie naujai atidaromą parodą. Ateinančiais metais Universite to Mokslo muziejuje galėsime pamatyti iš Greifsvaldo universi teto atkeliavusią parodą. Apskri tai kolegos iš Grięifsvaldo par siūlė kasmet keistis parodomis. Be abejonės toks pasikeitimas tbi puses praturtintų žiniomis apie Alma Mater su kuria ben dradarbiaujame. Greifsvaldiečiai norėtų susipažinti su mūsų senosios ir šiuolaikinės grafikos rinkiniais, galėtume parodyti ir temines parodas, skirtas garsiau siems mūsų Universiteto prote :oriams, atskirų mokslo šakų raidai Vilniaus universitete. . . „T. S." inf. * Paroda atidaryta. Nuotrauka alminčiai — su kolegomis iš Greifsvaldo. Vido NAUJIKO nuotr.
GTF — KETVIRTIS AMŽIAUS Lyginant su kitais Universite to fakultetais, gydytojų tobuli nimosi fakultetas, palyginti jau nas. Jis buvo įsteigtas 1962 m. spalio 16 dieną. Gydytojų to bulinimosi fakulteto pagrindinis uždavinys — kelti mūsų respub likos gydytojų kvalifikaciją, pa ruošti specialistus, turinčius tvir tų teorinių ir praktinių žinių bei Įgūdžių. Šiuo metu fakulte tui vadovauja profesorius P. Vi sockas. Pirmaisiais savo gyvavimo me tais fakultetas atskirų katedrų Ir klinikinių bazių neturėjo — naudojosi medicinos fakulteto klinikinėmis bazėmis. Prade dant 1977 m. buvo organizuotos šešios savarankiškos katedros: terapijos, kardiologijos, pediatri jos, stomatologijos, rentgenoiogijos-itizlatrijos, chirurgijos. 1985 m. prie chirurgijos kated ros organizuota mikrochirurgi jos mokslinio tyrimo laboratori jaŠių katedrų bazėse tobulinasi atitinkamo profilio specialistai. Be to, organizuojami sveikatos apsaugos organizatorių, akušeri jos-ginekologijos, neurologijos, psichiatrijos, klinikinės laborato rijos ir kilų siauresnių specialy
bių kursai prie atitinkamų me dicinos fakulteto katedrų. Visos katedros dabar turi geras klinikines bazes, aprūpin tas šiuolaikine diagnostine ir gydymo aparatūra. Pagrindinės gydytojų kvalifikacijos kėlimo formos—specializacijos ir bendro bei teminio tobulinimosi ciklai. Gydytojų tobulinimosi fakulteto veiklos pradžioje per metus bū davo organizuojami 6—9 ciklai, pastaraisiais metais — 100—120. Pirmaisiais gyvavimo metais fa kultete kvalifikaciją kėlė 35 specialistai, dabar — beveik 2000. Fakultete — 88 darbuotojai, iš Jų 17 medicinos mokslų dakta rų, profesorių. 87 procentams darbuotojų suteikti moksliniai laipsniai bei vardai. Taigi gydytojams-kursantams žinias pertei kia aukštos kvalifikacijos, prity rę pedagogai. Sparčiai besivys tantis medicinos mokslas reika lauja, kad periodiškai būtų at naujinamos ir papildomos nau ja medžiaga mokymo programos, tobulinamas pedagoginis proce sas, atidžiai įsiklausoma į gydytojų-kursantų reikmes. (nukelta j 4 psl.)