LEIDŽIAMAS NUO 1950
visu saliu PROLeranM ,vicnv«ir€5»
caRj/Bims sco nencas f
METŲ BALANDŽIO 15 D.
*
sA
X. o»-
Nr. 40 (1419)
1987 M. GRUODŽIO 25 D. PENKTADIENIS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
KAINA 2 KAP.
llllllllllllllllllllllllllllllllllltlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIHIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIII
Sukaktys
Mokymas, auklėjimas: problemos Gruodžio 18-20 dienomis VVU komjaunimo komiteto I kvietimu Universitete lankėsi Maskvos, Minsko, Latvijos uniĮ vers.tetų, o taip pat ir mūsų res publikos aukštųjų mokyklų komjaunimo komitetų sekretoriai ū jų pavaduotojai. Tikslas — pasidalinti patirtimi. Visas tris dienas vyko gyvos, aistringos i diskusijos pačiais įvairiausiais j klausimais. Buvo įkalbama apie VLKJS vaidmenį organizuojant studentų laisvalaikį, apie studen tų statybinius būrius, mokslinėsj techninės jaunimo kūrybos vys tymąsi. Plačiausiai, turbūt, buvo ! aptartas studento laisvalaikio I klausimas. Ir čia sublizgėjo latj viai, Latvijos valstybinio univer siteto studentų profsąjungos ko1 miteto pirmininkas, LVU komj jaunimo komiteto sekretoriaus j pavaduotojas mokymo-auklėjimo ■ klausimais, Viesturas Koziolas. I Galimybę pasisakyti turėjo visi, ir ■ v:3 dėlto latviai pateikė kur kas i įspūdingesnių faktų. Jiems, turI bū: ir daugiausia klausimų buj vo užduota, o jų patirtis pri j vertė daugumą susimąstyti.
Viesturas papasdcojo apie j centrą, kuriame įsikūrė pomėgių Į klubai. Iniciatoriai — pats Vie sturas ir jo „šalininkai". „Daug nervų jis mums kainavo — pri sipažįsta organizatorius, - nors rektoratas dar ligi šiol tuo ne itin džiaugiasi, bet užtat studen tai tai tikrai patenkinti". Cent ras jau perėjęs prie ūkiskaitos Tūri sąskaitą banke. Įkurtas prieš pusantrų metų, pradžioje LVl.’ studentų profsąjungos dėka ka- >ie turėjo vos keturis tūkstan čius rublių. Užtat dabar joje iki 60 tūkstančių. „Ir visa tai pa ■ ekta savo darbu", - toliau tę sia Viesturas. Nemaža pajamų dalį sudaro pelnas iš įvairiausių centro organizuojamų festivalių, l'.ccncertų. Neseniai praėjo politinės dainos ir breiko festivaliai. O dabar trumpai apie kiekvie na iš klubų. Pirmasis — šokių klubas. Jame yra breiko, šiuolai kinių ir pramoginių šokių sekciics. Klube apie 350 narių, tai ne 'ik studentai, bet ir jaunimas •.iš getvės". Visus juos jungia bendras pomėgis - šokti.
Diske tekų — videctekų klvr ba3. Diskotekų yra penkic3, ir egzistuoja jos ne kiekviena sau, 0 išvien, bendrai. Kartu sudari nėja programas, apsirūpina apa ratūra. Rytietiškos gimnastikos kluIras. Skamba gana patraukliai, specialistai - profesionalai mo ko studentus valdyti savo emocM®s, kūną. Tai ypač aktualu mūsų neramiame, įtemptame gy venime. Rck-klubo repertuaras: pas
,F studentai klausė:
Koks maksimalus mokymo si valandų skaičius per savaitę su kariniu parengimu ir be, su fiziniu lavinimu ir be)? Atsako VVU prorektorius mokymo reikalams prof. B. Sudavičlus: Mūsų Universitete vado'suįantls naujais normatyvais, Pfogramomls, nuo šių mokslo rne*9 pradžios pirmakursiams
mokslininkai, rašytojai, dailinin kai. žurnalistai. Įdomus ir diskusijų įdubas. Ga li kalbėti apie ką nori ir kaip nori. Paliečiami patys opiausi mūsų visuomenės klausimai ir kiekvienas gali pareikšti savo nuomonę. Klubo divizas: „Tik tai ginčuose gimsta tiesa". „Laikas užsičiaupti, — juokau ja Viesturas. - Reika duoti ga limybę ir kolegoms pasipasako ti. Geriausiai, atvažiuokite ir par tys viską pamatysite. Na, o kas link ateities, tai planuojame iki 1991 metų įsivesti savo univer sitete kabelinę televiziją. Pro jektas jau patvirtintas." Minskiečiai visus šokiravo vie na fraze: „Mes operuojame gry nais pinigais". Tai smarkiai su paprastina pirkimo-pardavimo procedūras. Maskvos valstybiniame uni versitete kas mėnesį rengiamas dėstytojų anketavimas ir, paskai< avus balus, kabinamas geriau siu dėstytojų sąrašas. Jie tai va dina dėstytojų „Hitparadu". Įdo miausia, kad ir studentai, ir dės is.ojai patenkinti. Štai, sakyki me, pateko koks dėstytojas į tą sąrašą, o po mėnesio jo pavardės jau nebėra. „Aha. - mąsto jis. — Reikia taisytis". O Latvijos valstybi niame universitete po ąpfcetavimo dauguma dėstytojų daug gė liau pradėjo skaityti paskaitas. Ne paslaptis, kad blogus studen tus mes visapusiškai linksniuoja me, jų pavardės mirga įvairiuo..e sąrašuose. Bet tai veikia, kaip taisyklė, teigiamai. Studentas pa sitaiso. Na, o kodėl negali būti blogų dėstytojų? Gali. Ne tik gali, bet jų ir yra. Tiktai gar siai to niekas neskelbia. O gai- j la. Juk, turbūt, nė vienas dėsty tojas nenorėtų atsidurti „juoda Na. c, kino klubą., — tai Vies- jame" sąraše. O jei ir atsidurtų, turo pasid džiavimas. Būtent jo lai bent padarytų reikiamas iš neišsenkamos energijos, ryžto ir vadas. . . drąsos dėka klubas užmezgė san — Kas naujo atsirado, kas pa tykius su VFR, Prancūzijos, Šve sikeitė jūsų MAK-uose nuo perdijos, bei kitų šalių atstovybė s tvarkymo politLccs pradžios, ms Maskvoje. Klubas už tam kekios naujC3 idėjos iškilo dar U;ra kainą gauna iš jų filmus bar, paskutiniu metu? tie filmai rodomi vieną kartą - Ar jū3ų universitete vyks susirinkus gausiam žiūrovų skai čiui. o demonstracijai pasibai ta šeštadieniais paskaitos, semi gus čia pat salėje užverda dis narai? kusija. .. - Ar jūsų universiteto stu Keli klubai įsikūrę atskirai dentai dalyvauja sudarant pas nuo centro. Istorikų klubas do kaitų tvarkaraštį? misi studentijos gyvenimu bur - Ar jūsų universitetas siun žuazinėje Latvijoje ir palygina čia savo studentus į užsienio su dabartiniu. Viena išvada jau aukštąsias mokyklas? padaryta: anksčiau universite I visus šiuos klausimus pap tas palaikė glaudesnius ryšius su tuometinėmis visuomeninėmis or rašėme atsakyti Latvijos valsty ganizacijomis, užtat dabar pats binio universiteto, Minsko val studento gyvenimas tapo daug stybinio universiteto, Maskvos valstybinio universiteto bei Kau 'domesnis ir įvairesnis. no medicinos instituto atstovus. Universalių susitikimų klubas Atsakymai — kitame numeryje. organizuoja susitikimus su įdo Rimvydas PALECKIS miais respublikos žmonėmis. Tai kaitos. video-paskaitos apie žy miausius Vakarų Europos ir Amerikos rolų-ansamblius, po to diskusijos. Merginų paslaugoms madų te atras. Jcs ne tik kuria scenari jų, bet ir pačios siuvasi drabu žius būsimiems spektakliams. Štai kur fantazijos šaltinis. Lin kusius dirbti su buitine elektro nika kviečiasi videogrupė, re montuojanti video-telerradioaparatūrą. Dizaino klubas - pats pel ningiausias. Viesturas papasako jo, kaip grupelė jaunųjų daili ninkų, dirbdama visą mėnesi po 14—16 valandų per parą užsi dirbo po 1000 -1500 rublių.. . Klubo pagrindą sudaro dailės akademijos studentai, bet yra ir mėgėjų, kitų specialybių atstovų.
KABELINĖ TELEVIZIJA UNIVERSITETE arba ką gali iniciatyva
nustatyta 28—30 valandų audi torinių užsiėmimų per savaitę. Be to, — 12 valandų savaran kiško darbo vadovaujant dėsty tojui. Deja, pastarasis punktas ne visada vykdomas — dėstyto|ams kol kas sunku susigaudyti, kada Ir kur vyksta tie darbai. Reikia gerinti tvarkaraščių koky bę. Vyresnieji kursai užsiėmimų turi mažiau — padaryta, kad su kariniu rengimu jų trukmė ne
viršytų 30 valandų per savaitę. Fiziniam lavinimui skirtas laikas j šį skaičių neįeina. (Taip pat ir pirmuosiuose kursuose.) Kiek ži nau, šito pas mus laikomasi. Ketvlrtakursiams ir penktakur siams stengiamės šiek tiek su mažinti paskaitų ir atlnkamal padidinti seminarinių užsiėmimų, tuo pačiu skatinant studentus savarankiškiau, aktyviau moky tis.
ŠĮ MĖNESĮ Sj mėnesį sukanka 20 mefų, kai Vilniaus ir Greifsvaldo uni versitetai pasirašė bendradarbia vimo sutartį. Šiai sukakčiai ir buvo skirta paroda „Vilniaus universitetas”. Greifsvaldo universiteto paro dų centras jau buvo pasiruošęs sutikti kolegas iš Vilniaus. Todėl ir sumontuojant parodą daug lai ko nesugaišta. Lapkričio 13 d. įvyko iškilmingas pareados atida rymas, kuriame dalyvavo Greifs valdo universiteto prorektorius, fakultetų dekanai, katedrų vedė jai, dėstytojai, studentai. Malo niai nuteikė atidarymo metu nu skambėjęs fortepijono muzikos koncertas. Vilniaus universiteto delegacijos vardu žodį tarė VU partinio komiteto sekretorius, doc. V. Gobis. Nors ir nedaug turėta laisvo lai ko, tačiau pamatyti Greifsvaldo senamiesčio architektūriniai paminklai, aplankytas Stralzundas, dalykiškas pokalbis vyko su Greifsvaldo istorijos muziejaus vadovybe. Nemažai jdomaus su žinota apie Greifsvaldo univer siteto parodų centro darbą. Nustebino gana nedidelio ko lektyvo veikla organizuojant pa rodas, kurių kasmet surengiama
8—10. Tiesa, Greifsvaldo univer sitetas neturi muziejaus su nuo latine ekspozicija, tačiau gau sios, įvairios ir gerai paruoštos parodos iš dalies šį trūkumą kompensuoja. Maloniai nuteikė ir mūsų fotoparodai parodytas dėmesys: iš anksto paruošti kvietimai, afišos pačiame uni| versitete ir mieste, centrinės spaudos informacija apie naujai atidaromą parodą. Ateinančiais metais Universite to Mokslo muziejuje galėsime pamatyti iš Greifsvaldo universi teto atkeliavusią parodą. Apskri tai kolegos iš Grięifsvaldo par siūlė kasmet keistis parodomis. Be abejonės toks pasikeitimas tbi puses praturtintų žiniomis apie Alma Mater su kuria ben dradarbiaujame. Greifsvaldiečiai norėtų susipažinti su mūsų senosios ir šiuolaikinės grafikos rinkiniais, galėtume parodyti ir temines parodas, skirtas garsiau siems mūsų Universiteto prote :oriams, atskirų mokslo šakų raidai Vilniaus universitete. . . „T. S." inf. * Paroda atidaryta. Nuotrauka alminčiai — su kolegomis iš Greifsvaldo. Vido NAUJIKO nuotr.
GTF — KETVIRTIS AMŽIAUS Lyginant su kitais Universite to fakultetais, gydytojų tobuli nimosi fakultetas, palyginti jau nas. Jis buvo įsteigtas 1962 m. spalio 16 dieną. Gydytojų to bulinimosi fakulteto pagrindinis uždavinys — kelti mūsų respub likos gydytojų kvalifikaciją, pa ruošti specialistus, turinčius tvir tų teorinių ir praktinių žinių bei Įgūdžių. Šiuo metu fakulte tui vadovauja profesorius P. Vi sockas. Pirmaisiais savo gyvavimo me tais fakultetas atskirų katedrų Ir klinikinių bazių neturėjo — naudojosi medicinos fakulteto klinikinėmis bazėmis. Prade dant 1977 m. buvo organizuotos šešios savarankiškos katedros: terapijos, kardiologijos, pediatri jos, stomatologijos, rentgenoiogijos-itizlatrijos, chirurgijos. 1985 m. prie chirurgijos kated ros organizuota mikrochirurgi jos mokslinio tyrimo laboratori jaŠių katedrų bazėse tobulinasi atitinkamo profilio specialistai. Be to, organizuojami sveikatos apsaugos organizatorių, akušeri jos-ginekologijos, neurologijos, psichiatrijos, klinikinės laborato rijos ir kilų siauresnių specialy
bių kursai prie atitinkamų me dicinos fakulteto katedrų. Visos katedros dabar turi geras klinikines bazes, aprūpin tas šiuolaikine diagnostine ir gydymo aparatūra. Pagrindinės gydytojų kvalifikacijos kėlimo formos—specializacijos ir bendro bei teminio tobulinimosi ciklai. Gydytojų tobulinimosi fakulteto veiklos pradžioje per metus bū davo organizuojami 6—9 ciklai, pastaraisiais metais — 100—120. Pirmaisiais gyvavimo metais fa kultete kvalifikaciją kėlė 35 specialistai, dabar — beveik 2000. Fakultete — 88 darbuotojai, iš Jų 17 medicinos mokslų dakta rų, profesorių. 87 procentams darbuotojų suteikti moksliniai laipsniai bei vardai. Taigi gydytojams-kursantams žinias pertei kia aukštos kvalifikacijos, prity rę pedagogai. Sparčiai besivys tantis medicinos mokslas reika lauja, kad periodiškai būtų at naujinamos ir papildomos nau ja medžiaga mokymo programos, tobulinamas pedagoginis proce sas, atidžiai įsiklausoma į gydytojų-kursantų reikmes. (nukelta j 4 psl.)
2 psl.
Filologijos ruduo’ 87 — dvi nuomonės
LINKSM U
UŽSITĘSUSI MIRTIS? Labai keista klausytis įvairiaušių samprotavimų apie FR. Dar keisčiau rašyti pačiam . Tuo labiau, kai pats prisidedi prie jo rengimo. Tad kokias pozicijas ginti — skeptikų, pesimistų, maksimalistų... Keista, bet FR marinamas jau keletą metų, bet jis vis gyvuoja. Kreivas, šleivas, purvinas, nevykęs, bet gyvuoja. Ar tai pirmųjų vakarų organiza torių didžiulis noras įrodyti, kad „mes buvom viskas, o po mūsų nieko"! Ar tai eilinė kritikavimo banga: viskas kas sena, tas blo ga! Reikia pripažinti, kad ta forma, kuri iki šiol egzistavo iš sisėmė. Romo Lileikio sukrautas užtaisas ima blėsti (ne turinio, bet formos atžvilgiu). Tada vien Rudens organizavimas buvo įvykis |ir dar koks). Atėjusiam, naujajam (1985—86 metais) kul tūros klubui, teko užduotis bent jau išsaugoti Rudens tradiciją, t. y. įrodyti, kad jis gali egzis tuoti ir toliau be „senių" daly vavimo. Ir tai jam pavyko. Ta čiau dabar to nebeužtenka. Aiš ku, išsiplėsti iki pompastiškos šventės ne tik, kad nebūtina, bet ir neleistina. FR turi išsaugoti savo filologišką rūbą, Tai turi rašytojų, likti jaunųjų poetų, skaitovų, dainininkų ir atlikėjų ir t. t. kūrybinė šventė. Šiemet ir buvo toks pirmas bandymas — surasti tą naują formą. Taip iškilo FR preskonferencija, diskusija „Tikra ir netik ra liaudies kultūra", skaitovų va karas tapo sudėtine, galima sa kyti festivalio, dalimi. Bet... Bei kaip visada viskas įstrigo. Geri norai vėl lieka gerais norais. Taip norų mes turim daug, idė jų taip pat, bet kaip jas reali zuoti ir kaip jas realizuojami Ką daryti, jei kultūros klubo nariai į visa tai patys žiūri pro pirštus: „Išsivers ir be manęs". Ką reiškia — „ir be manęs", jei lie ka trys dirbantys žmonės. Jiems ant pečių gula visa našta (kas veža, tam ir kraun?). Silpniau sioji grandis — reklama. Bet kaip pakeverzoti skelbimą; aiš ku, gali kiekvienas, bet tai juk lyg ir pirmas šventės akordas. Koks skelbimas, tokia ir šventė. Tad visai suprantama, kad kai kurie studentai, net mūsų fakul teto, apie šią šventę net nesuži nojo. Apie tai buvo galima spręs-
ti iš to, kiek žiūrovų buvo kon kursiniuose vakaruose. Iš kitos pusės, nustebino jų kiekis laurea tų vakare. O gal publika jau iš puiko ir nori matyti tik atrink tuosius laureatus. Gal tai jau mūsų miesčioniškumo pasireiški mas, kad einam ien, kur visi pa taria eiti, t. y. ten, kur jau vis kas patikrinta, pripažinta, girdėta, galbūt gražu ir t. t. Gal tuo ir pasireiškia mūsų nenoras ir nesugebėjimas kažką padaryti, kad mes patys nebenorim ieško ti, kurti, atrasti, prarasti ir žlug ti, o po to vėl viską pradėti iš naujo. Na, o jei tau neidomu, lai būk geras, gal bent jau netruk dyk dirbti. Ne visi mes titanai ir ne visi galim atlaikyti pašaipių replikų srautą. O kur mūsų daili ninkai, taip gražiai apipavidali nę „Fiestą"! Pradingo! Ne. Jie yra. Į laureatų vakarą, pasižiūrė ti „kas čia išėjo", jie atvyko. Kita problema — patalpos. Kai viskas vyko 92 a., atrodė, kad ji esletiškai tam nepritaikyta. 118 a. nors ir geresnė šiuo atžvilgiu, bet nepajėgia sutalpinti visų no rinčiųjų (kaip buvo per laureatų vakarą). Jei ir toliau vyraus ten dencija, gausiai lankyti tik lau reatų vakarą, tokios auditorijos pilnai užtektų. O baigiamajam vakarui pats laikas gauti leidimą jį daryli Teatro salėje. Sis festi valis jau seniai peržengė Uni versiteto sienas, tad pagalvo kim, kur mes priimam svečius. Kas link pačių vakarų vedimo — ši problema taip pat sena, kaip ir visos kitos. Kas geriau, ar G. Vaškelio laisvos improvi zacijos, ar S. Parulskio „autori nis vakaras", ar V. Jauniškio scenarijus! Ko gero, reik lų visko, bet ne atskirai. Kiek jau pamenam, gero vedančiojo kaip ir neturim. Profesionalų ne buvo ir nebus, bet išeitį surasti galima. Gal, visų pirma, vedan tysis turėtų kurti vakaro nuotai ką, o ne ateiti tik su dalyvių są rašu ir laisvai improvizuoti, įter pdamas savo „perliukus"! Gal mes per anksti nusiraminom, esą sa vo padarėm, lai plėšosi kiti, jaunesni! Gal dar reikėtų pasiju dinti. Nepabijot skeptiškų išpuo lių. Laikas atsitiesti ir parodyti, ką galime, kad ir po mūsų kaž kas liktų. O. MARKEVIČIUS
Kas seka mūsų pasakojimą. „Kai už gęsta langai", tas žino, kad šį pirma dieni rinkomės prie knygynėlio ir šne* kėjeme apie nežinomąjį objektą, su kėlusį tiek nerimo. Susitikimo metu buvo nutarta sušaukti konferenciją ir tik tuomet priimti galutinį sprendimą.
Kaip nesuprantu, kas dedasi kultūros klube (jau bandėme tai analizuoti): kodėl dirba tik vie na dailininkė, kodėl skelbimai neišradingi, tiksliau — sustabarėjusios formos. kodėl trūksta žmonių — darbo rankų? Neimsi kaip senis dejuoti, kad jaunimas dabar ne toks. Jei lįsčiau dar giliau į kulua rus, galėčiau konstatuoti, kad persistengėme: svajojome kaip Manilovas ir nedaug darėme. Bet reikia pažvelgti, kas blogo išėjo.
FR — kaip roko žvaigždė: jei prastai groji — j kitą koncertą jau niekas neateis, ypač jei anksčiau buvai hitparadų viršu je. Nedaug kas tiki, kad atsi gausi, bet FR atsikvėpė lengviau (ne prieš mirtį lengviau!!!).
Skelbimai įJM VI KULTŪROS KLUBAS inlor muoįa, kad gruodžio 27 d. (sek madienj) 19 vai. Didžiojoje au loję įvyks Mokytojų namų ka merinio choro koncertas. Debiu
Gintaro KUDABOS nuotr.
Ilgiau, nei p ruošęs kautis t loję stovėjo 1 k kus. Nuotrauka f Uksai I”
WAIDUOKLIO ATSISVEIKINIMO LAIŠKAS, RAST GERBIAMIEJI! ..
Te nelieka šis paskutinis gū dus ūksnis Iš mano širdie- vai duokliškos neišgirstas, kaip kad nebuvo išgirstos mano dejonės ir aimanos. .. Keturis šimtus su uodega metų ramiai Išbuvęs ir niekam neužkUuvęs rūmuose, pačiam sau netikėtai buvau pri keltas vidury nakties tamsios!.. Nuo tada tat ir prasidėjo mano kančios ir bėdos: blaškydamasis Po skliautuotus požemius, iš gąsdinau (ir ne syki! . .) niekuo dėtus darbuotojus. Aš jų bijau. Pasirodo. Jie manęs irgi. !r kaš man dabar pasakys, ar nė vie nas jų iš baimės nepasimirė? ..
O veržiaus! aš į tą trečią aukš tą. iš kur naktį po gaidžio gies mės užtarškėjusl rašomoji mašinė'ė ir prižadino mane seną. Nelaimingi žmonės!.. Matyt, nemanė, kad ir už bloga gali ma geru atmokėti! . . Prislmetęs Mūza įkvėpėja dvi naktis blaš kiausi ir raižiau kilpas apie du ris su užraš" „REDAKCIJA“, bet. pasiėmęs Iš nuvirtusios man dar prieiti nespėjus sargie nės ..T. S.“ numerį, buvau skau džiai nuviltas... Matyt, nebu vau reikalingas. Maža to, gerbiamieji!. Vieną naktį pro du ris išsibloškė kažkoks tipas, su klykė (beje, visai nedviprasmiš kai — ne iš baimės, o iš
VERSIJA
MEDICININĖ IŠVADA APIE
so
FR - ANTRAS KVĖPAVIMAS Nesupratau: kodėl FR — IX ir paskelbtas sakraliniu kaip daug ko nesupratau (nors pats prisidėjau prie jo organizavi mo). Kodėl prasta reklama (ten ka pripažinti, kad ji daug ko pagrindas), kodėl blėsta susi domėjimas FR, kodėl kai kas trokšta jo (t. y. FR), mirties ir f. t.?
Slaptoje konferencijoje nutarėme su rengti pasalą.
Festivalis buvo geresnis nei pernai (kalbu tik apie konkur sinius vakarus, V. Kernagio kon NSO toliau tekste vadinamas certas čia nieko negelbėjo): ir BAUBU-R) buvo pastebėtas slandalyviais, ir scenografija (bene kiolantls VVU Centrinių rūmų pats didžiausias ir drąsiausias koridoriais. Tik didelio kai ku riu asmenų operatyvumo Ir bu pasiekimas per visą festivalį). Ir drumo dėka lis buvo neutrali publika. Nes ji išrinko, mūsų su zuotas Na.o didžiausia vaidmenį bjektyvia nuomone, geriausius. ii indentifikuo (ant atliko mūsų Slankiojančių Būtybių InstltuKai kuriems pernykščiams lau i to sj>ec. pada’Inys vadovaujareatams tektų dar ilgai plaukti ) m i-. t»i ciesoriaus Nikodemo T. iki šių metų konkursinio vakaro. į I' ■ . les.
džiaugsmo, kas man. kaip vaiduokilui, yra baisus įžeidimas) didžiule ir staiga blykstelėjo " ' ■ akim, pakelta prie kaktos, Čia mano baltas rūbas patapo vais kus ir aš susigėdau savo liesu mo. .. Ne. tokių patyčių tai nelau kiau! .. Bet ir tai dar ne vis kas! Šita redakcijos žmonių be talento priedermė sukurpė di džiausią sietą man. vaiduokliui, it vabzdžiui niekingam, gaudyt! Sukurpė, ir visą naktį vaikėsi mane Po koridorius, nejausdami — nekalbu apie nuovargi jau jokiutė'ės baimės! Dabar nuiautimas širdį man plėšo Zi mane mano giminie nau. ištiks
VERSIJA VERSIJA VERSIJA
(neatpažintą slankiojantį objektą)
I
v .,
įlinkai rėmėsi
keliomis
O kai kas vis laukia FR mirties ) - si mis. Pirmoji - hipotezė, j i, . I - tiekia (BAUBAS-R) yra ne ir, eidamas į vakarą, sako: žemiškos civilizacijos pasiuntinss buvo kategoriškai at .,Šlamštas"! Manau, kad tai ank mesto nes netgi paprastas stesnių (I—VII) festivalių liudi trumparegis fuksas būtu pastebėles skraidanti Indą iš kurio ninkai. Suprantu, kad po pernai neva katapultavosi BAU BAS-R Antroji verslia bylojo, metų tik optimistas galėjo ateir kad Bauba.s-R ne kas kitas, ti. Ir neapsiriko. Priartėjome o materializavęsis studentu (VPač fuksu) siaubas prieš arteprie pirmųjų festivalių nuošir iančla sesiją Si verslia sukėlė karštas mokslininkų diskusilas. džios nuotaikos, geranoriškos tačiau po skrodimo ir ji buvo publikos reakcijos. Nes laureatų atmesta. Trečląta verslia rėmėsi tie mokslininkai, kurie laikė vakaras ir sausakimša salė jo BAUBĄ-R urbanizuota sniego žmogaus rūšimi Jų hipoteze su metu paliudijo: „žmogelis gyvas triuškino valytoja - klausantis da-". Nes atėjo nauja karta, los parodymų išaiškėio kad t BAUBAS-R Judėjo laužyta trabandanti įsitvirtinti nors tarp iektorlla. sujaukdamas kilimus bendraamžių (tai dalyviai). Kokia ir keldamas debesis dulkiu. ..Jokios kalbos apie žmogų, snle bus nauja kultūros klubo karta gini ar molinį, čia negali būti!" (tai organizaloriai)? FR atsivėrė — ryžtingai patvirtino ii kal antras kvėpavimas. įdomu, kiek bėdamasi su mūsų korespon dentu Dalis mokslininku manė, jų bus? kad BAUBAS-R — viso labo tik V. JAUNIŠKIS fikelia bet tuos prie sienos pri
tuos Universiteto muzikos ansamblis.
lengvosios
Gruodžio 29 d. (antradienį) 20 vai. diskotekos „Amicus'' salėje — Naujametinis šou! Dalyvauja G. Abariaus vadovaujamas „Džiaz archiv", VDI Madų teat ras ir kiti įdomūs žmonės. Bi lietai -- kultūros klubuose.
rėmė G. Kudabos fotofaktai. Taigi prieš BAUBO-R skrodi mą mokslininkai buvo visiškole aklavietėje. Paslaptingą gamtos reiškinį galėjo atskleLsti tik meistriškas BAUBO-R sup|austymas ir suraižymas. medicinoje vadinamas skrodimu. ..Obiektas BAUBAŠ-R padeng tas medžiaga, panašia 1 polieti leną todėl perrėžlant ii įprasti niais medicininiais Įrankiais ne kilo jokių problemų Vidinėje ertmėle rastas tėvyninės gamy bos elektrovariklis B222/64 Ir
kiti prietaisai Mūsų konsiliu mas priėjo išvadą kad oblektą būtina perduoti ne|prastų|u me chanizmų poskyriui." (Siankiniančlų Būtybių instituto atas kaita - V.: Mokslas. — 1987). Inžinieriai, tyrinėje BAUBA Ii. nustatė kad be variklio B222 <i 1 lo mechanizmą sudaro: akunuilatorius 6ST-90. rele RR380. pa varų mechanizmas, smagračiai, įvairiu tipų guoliai Ir propele ris PRRR-7. BAUBO-R kinemati nė schema buvo nukopijuota ir lau kitais metais ..Neringos" ga mybinis susivienijimas išleis žaisliukus .BAUBELIS" pažymė tus indeksu „N" naujovė. Taigi BAUBAS R tėra genialus ne žinomo autoriaus techninės min ties įgyvendinimas Neįprastu ių Mechanizmų poskyris pasiryžęs nežinomajam autoriui išduoti patentą ir kelialapi 1 sanatoriją Druskininkuose. Taačiu BAUBO-R pasirodymas VVU Centriniuose rūmuose at skleidė ir kai kurias negatyvias mokslinio darbo puses Nikode mas T. Pliauska, kalbėdamas j per moksline konferencila BAU BO-R problemos klausimu be Vykdydami Waid”Oki;o kita ko pažymėto: .Ir dabar, prašytume atsakyti j šiuos kla“' ypač atsakingu mokslo darbuoslmus. totams laikotarpiu, pasitaiko to 1. Ar dažnai skaitote „T. S.“? kiu mokslininkų. kurie bando a) kiekvieną numerį atsakymo i elementarius klausi mus ieškoti pernelyg abstrak b) atsitiktinai čiais netgi sakyčiau, teoriškai c) neskaitote 2. Nuo kurio puslapio pradeda nepagrįstais būdais. Nukrypsta te skaityti? Kurių puslapių nes ma i šalutines problemas ban kaitote? doma remtis pseudomoksllnėmls 3. Kaip skaitote publikacijas: hipotezėmis. Tai prie gero ne a) nuodugniai priveda. Konkrečiame pavyzdy b) tik peržiūrite je su BAUBU-R pamatėme kad c) tai priklauso nuo temos visuomenė vis dar ištroškusi 4. Ką pirmiausiai skaitote laik sensacilų. spauda iomis savo raštyje? ’ ruožtu irgi per daug domisi 5. Ko visai neskaitote? Kodėl. Realiau žiūrėkime i gyvenimą, 6. Kokiomis temomis laikrašti* draugai! Plėskime mokslo žinių rašo mažai arba visai nerašo. propagavimą masėse, ir sulauk 7. Kokioms temoms skiria Per sime konkrečių rezultatų — dauq dėmesio? įvairiausias šmėklas, kurios ti8. Ar Jus patenkina publikacijų nieks nė nekreips dėmesio i kokybė? Kas jose nepatenkina: nia tėra jaunųjų technikų veik a) per mažai Įrigillnta į prob ios rezultatas!" Suirotua „Oskimok“ ir lemas sodavšl sėninicidem b) nėra aiškios autoriaus PoZI’ Vidas INDRIULAITIS eljos
d
lt a
lt D*'1 S
l»
INGŲ NAUJŲJŲ METŲ! Cherchez F Homme* STUDENTISKOS NUOTRUPOS — Ką jus galėtumėte pasakyti apie žymius XVIII amžiaus iizi— Jie visi jau mirę.
— Egzaminas — tai teatras, jūs — aktorius, aš — žiūrovas. — Puiku, prolesoriau! Ar ga lima pasikviesti suilerj?
Ląmlnė nežili mas s. Suprato, kad kokia naujai kuriamas VVU zoo, sodas (atidarymas balandžio Ą). Nežinomąjatp pavyko pasik naujametine žvakute. Prieš damas toki žingsnį jis parašė athkininio laišką.
KOJOS DURŲ. kitę ma-e. Mūza Valduoklj, neti kėtai atsiradusi ir nejučia pasi traukusi it šešėl). .. J6SŲ WAIDUOKLIS „T. S.“ redakcijos Post scrip tum. taigi. Gerbiamieji! Visiems nedalyvavusiems gaudynėse vai duoklis aiškiai reiškia slmpatilas. Paskutlnią|ą |o valią vykdykite mūsų adresu, o redakcilos kolektyvas savo ruož tu džiūgauja. susekęs ir išaiški nęs baltall šešėli; nerimaula o gal laikraštis iums tikrai ne patinka (vaiduoklis sako — vaiduoklls žlnoj Ir. . . visiems linki laimingu ir sėkmingų Naiijuiu Metu.
Dekanas: — Bet jūs jau keturis kartus prašėtės atleidžiamas nuo pas kaitų dėl dėdės mirties! Studentas: — Ir aš taip pagalvojau, de kane: ar tik jis nesimuliuoja?
Profesorius (piktai): — Jūsų galvoje — tuščia, nė vienos minties. Dykumai Studentas (droviai): — Kiekvienoje dykumoje yra oazių, bet ne kiekvienas kara vanas jas randa. — Ką Jus žinote apie Džoną Miltoną? — Kai jis vedė, parašė „Prarastąjį rojų“, o po žmonos mirties — „Sugrąžintąjį rojų". — Vėl nepasiruošėt? Juk jūs žadėjote tapti kitu žmogumi. — Aš ir tapau, profesoriau, bet jis taip pat pasirodė esąs tinginys. — Nejaugi jūs, taip šykščiai sodą”, apibūdinęs „Vyšnių negalite daugiau nieko papasakoti apie patį autorių? — A. Čechovui priklauso po sakis: „Lakoniškumas — talento brolis”.
I
„Ko siekia visos moterys šia me gyvenime? Be abejo vieno vyrams. Tam — kaip patikti jų papuošalai, tarnauja visi brangūs niekučiai, parausvinti veidai, dažytos akys, gundan čiai išryškintos formos... Moters kvailybė — vyro laimės šaltinis". (Erazmas Roterdamietis, iš „Pagi riamojo žodžio kvailybei"). Bet isterija rodo. kad moterys ne visais laikais buvo „kvailybės viršūnės". XVII—XVIII amžiais vyras panašėjo į blizgučiais ap karstytą, pudromis nubarstytą lėlę: XVII amžiaus pradžioje plaukus sukdavo žnyplėmis, o jei savi nepasižymėdavo vešlu mu, tai tvirtindavo svetimus taip per 20 metų Europoje įsiga Įėjo vyrai su perukais ir puoš niais nėriniuotais „pantalonais..." To laikmečio prancūzas pagal „karaliaus — saulės" Liudviko XIV-ojo diktuojamą madą savo aprangai sunaudodavo iki 300 metrų kaspinų, iki 500 m tų pačių kaspinų dar įvairiems bantams ir roželėms. Pudruojami buvo ir veidai ir šukuosenos... Versa lis diktavo ne tik aprangos ma dą visam pasauliui, bet ir pran cūzišką elgesio tipą — žaviau sios moterys dvare, be abejo buvo karaliaus ir didikų meilu žės — prisiminkim madam Pompadur ir grafienę Albą... Ir moterų emancipacija pra sidėjo taip pat Prancūzijoje. Geriana de Merikur, nusikirpusi sijoną iki kelių, apsirengusi tik apatinę palaidinukę ir jodinėji mo kostiumo švarkeli buvo va dinama revoliucingai nusiteiku sių paryžiečių Amazone. Tai jau — monarchijų žlugimo ir barikadų metais. Nors Prancūzi jos buržuazinė revoliucija prasi dėjo su šūkiais apie laisvę, ly gybę ir brolybę, bet moterų tei-
’ Ieškokite vyro (pranc.)
Roko CVIRKOS pieš. .... apsi rengusi kaip nuoga..." šių skalė prasiplėtė nežymiai — jai buvo pirmąkart pripažinta skyrybų teisė ir teisė... nusikirpt si jeną. Dėl mūsų emancipacijos kal tos ne mes. O, be abejo, vyrai. Net ieškant mados atsiradimo priežasčių, netinka taikyti nie kada nesenstantį „cherchez la femme", nes mada atsirado kar tu... su karais. Egiptiečiams už kariavus Azijos tautas, Ni lo slėnio gyventojai ėmė puošt’s nebe baltais medveniniais audiniais, o marginto šilko drabužiais. O pirmoji tikrosios emancipacijos banga (neskaičiuojant revoliucingųjų prancūzių), prasidėjo po
I-ojo Pasaulinio karo. Iš esmės pasikeitė vyrų ir moterų santy kiai. Moteris pasidarė lygiateisė su vyru socialiniu aspektu: ji jau, pirmiausia ne gera na mų dvasia — šeimininkė ir mo lina, o vyro bendradarbė, kole gė. Tai suformuoja ne tik vidu jai, bet ir išoriškai naują moters tipą — moterį-paauglę — „la garcone". „La garcone" — plo na, pašėlusiai judri, ilgomis lie somis rankomis, siauraklubė, pa augliškos figūros, trumpai kirp tais plaukais (babi-copfe), nieka da nesiskirianti su cigarete, bet padažytomis akimis, ryškiai ap vedžiotomis lūpomis. Toki išori nį emancipuotos moters tipą ge riausiai ,i:ūnijo garsios šokėjos dvynukės „Dolly sisters". Na, o trumpi plaukai — ne XX-ojo amžiaus emancipacijos padarinys. Pirmoji nusikirpo plaukus 1650 metais Paryžiaus kurtizanė Ninona de Lenklo ir nusiuntė juos savo meilužiui... Taip XVII amžiuje atsirado ma dinga šukuosena a la Ninon. Tai gi, norint rasti pagrindinį mote rų madų, trumpų plaukų ir ci garečių kaltininką, reikia nusi teikti: cherchez l’homme! Skaitydami (ir ypač, skaityda mos!) rašinį apie madą, norit sužinoti kaip atrodyti paskutinį šių metų vakarą. Viena mano pažįstama kategoriškai teigia, kad Naujuosius reikia sutikti su geltona suknele ir mylimu vyru. Aš tokia kategoriška nebūsiu ir nieko konkretaus nepatarsiu, ne bent pakartosiu tik senai mums visoms žinomą tiesą: nebijokit būti šį vakarą moteriškomis, mylinčiomis ir šypsotis paslap tinga sfinkso šypsena. Būkime tekios, kokiomis mus nori ma tyti tie, kurie mus myli. Taigi, — cherchez l’homme!
AUKSTAITYTĖ
— Galima dar bilietą? — Prašau. — O dar vieną? — Prašau. — O dar? — Imkit visus ir eikite ruoštis ■'gzamlnui! — ši siu — riau,
Padarysiu nuodėmę, parajums „tris". Rašykit „penkis", profeso abu būsim nuodėmingi.
Istorijos egzamino metu dėsty tojas klausia: — Sakykit, koks svarbus Įvy kis buvo po Napoleono I mlr-
Laidotuvės. — įsivaizduokit, proiesorlau, aš šiąnakt netgi sapnavau, kad ruo šiuosi Jūsų egzaminui. — Tai eikit ir toliau miegoti, galbūt susapnuosite, kad jį Išlai kėte.
(.C
e
>7 *’r‘tiniU publikacijų? I, ’K’la'P vertinate nuotraukų koa 5 t>a ti sistema)? — ’ *r. Patenkina nuotraukų for tų būti?Kol<io formato jos turėDavAu ,Jums patinka laikraščio gadinimas? Kokį pasiūlytu'
tenJ/'rtinl<ite f5 balų s'stema) "‘I? Puslapius: “ „Akirati“ bl „Proloųą“ KaC >SMD žinias“ 21 u,.Se nepatenkina Jūsų? temi„?.kius skyrelius, rubrikas, 'vesti?5 Pus,aP'us siūlytumėt itva^S Jus Patenkina laikraščio reiki, a', aPipavidalinlmas? Ką 23 *‘H keisti? 2< Jū< v4a?a gaunate „T. S.“? kųrs;> Sų, fakultetas, specialybė. Mūsų’ <Pa<Jeidautina). aPačiojedre£ai ~ ketvirt°i° Psl-
Dėkojame!
— Mano sūnaus nepriėmė į Universitetą. Sako, nežino Drelzerlo. — Juk sakiau, dabar be pa žinčių — nė Iš vietos. Parinko doc. Anzelmas KATKUS VU darbuotojų komjaunimo ir profsąjungos komitetai kviečia jaunas šeimas (su vaikais) į nau jametinį spektaklį, kuris vyks sausio mėn. 3 d. (sekmadienį) filologijos fakultete (menėje ir „Žaltvykslėje" — bus rodyklės). Ateis Senelis Šaltis, Snieguolė, Kaminkrėtys, pasirodys lėlės vyks konkursai, bus prizų. Šven tės pradžia 12 vai.
Dešinėje pieš.
- Pauliaus LILEIKIO
Kitas „Tarybinio studento" nu meris išeis sausio 8 d.
(72
O 02
(72 O
c
6 OQ
4 Tarybinis studentas
GTF KETVIRTIS AMŽIAUS (atkelta ii 1 psl.) Mūsų fakulteto dėstytojai in tensyviai dirba moksllnj-tlrlauiąjj darbų. Jie daugelio išradi mų, racionalizacinių pasiūly mų autoriai, paraiė 42 monogra fijas, 37 mokymo priemones, apie 3000 mokslinių straipsnių, daug brošiūrų, atmintinių, popu liarių straipsnių. Aktyviai da lyvauja sąjunginiuose bei tarp tautiniuose pasitarimuose, kon ferencijose, simpoziumuose, pa laiko glaudžius dalykinius ry šius su šalies ir užsienio aukš tųjų mokyklų mokslininkais. Fakulteto dėstytojai atlieka didelės apimties konsultaclnj darbą respublikos medicininėse įstaigose: vien poliklinikose per metus konsultuojama per 4000 ligonių, virš 500 konsultacijų ekstra tvarka atliekama išvyko se. Gydytojų tobulinimosi fa kulteto darbuotojų konsultacinė pagalba yra aukštos kvalifikaci jos, todėl praktikos gydytojai pagristai Ją vertina. Medicininio darbo kokybę nu lemia profesinės žinios, prakti niai įgūdžiai ir patirtis. Gydyto jui ypač svarbu neapsiriboti tu rimomis žiniomis, nuolat domė tis medicinos naujovėmis, gilinti teorines žinias, lavinti praktinius Įgūdžius. Todėl po aukštosios mokyklos baigimo gydytojams būtina ne rečiau kaip kas 5 metai kelti savo kva lifikaciją tobulinimosi Įstaigose Baigusieji tobulinimosi kursus savo darbo vietų administraci jai privalo patelkti rašytinę ata skaitą apie sužinotas naujoves, nurodyti, ką galima Įdiegti nau ja ar patobulini sena. Gydytojų profesinis tobulini masis fakultete neatsiejamas nuo jų politlnio-ldėjinio auklėjimo, kultūrinio lavinimosi, dvasinio taurumo ugdymo, medicininės etikos ir deontologljos klausimų nagrinėjimo. Siame darbo bare svarbus vaidmuo tenka tobulini mosi ciklų kuratoriams, kurių pareigos patikimos politiškai ir idėjiškai brandiems, plačios eru dicijos, kūrybingiems dėstyto jams, kurie fakultete sudaro di džiąją daugumą. Už gerą darbą gydytojų to bulinimosi fakultetas apdovano tas LTSR Aukštojo ir specialio jo vidurinio mokslo ministerijos garbės raštu, ne kartą jis tapo socialistinio lenktyniavimo nu galėtoju, buvo įrašytas Į Uni versiteto garbės knygą. Tačiau dar ne viskas padaryta. Ateity je laukia dideli darbai, Įgyven dinant partijos ir vyriausybės patvirtintas sveikatos apsaugos pertvarkymo kryptis. R. GARALEVICIUS Terapijos katedros docentas
Sukaktys
SPAUDŽIAM DEŠINĘ, ISTORIKAI! Penkeri metai — ne taip ir mažai. Per penkmetį galima iš kepti visai neblogą specialistą, na, o ką „kepa“ istorijos fakul teto etnografinis ansamblis? Ne siimu spręsti tokio sudėtingo klausimo. Tik viena aišku — jog susirenka ten ne visai jau infantiliški žmonės ir ne visai jau jiems nusispjauti į liaudies dainą, j mūsų praeitį. Gal todėl jie ne tik dainuoja ir šoka, bet ir padeda Vilniaus archeologams, išvykų metu tvarko piliakalnius, kultūros paminklus. Taigi ne tik
Nors turistinis sezonas trunka ištisus kalendorinius metus, ta čiau būna ir tarpsezoniai, kaip krd dabar, kol slidės neslysta, o baidare ar dviračiu jau nepakeliausi. Štai tada pats laikas imtis apskaitos. Pradedi skaičiuoti kilometrus, kuriuos sukorei žlegėdamas puodus kuprinėje, vakarus, ku riuos praleidai prie laužo, ply šaudamas dainas ik' užkimimo, šeštadienines paskaitas, kurios nukentėjo dėl blogo tvarkaraš čio, ir nejučia dilgteli mintis: „Vaje, koks aš valkata pasida riau". Bet draugiškas komplimen tas kokio nors koncerto metu: „Kaip tu, bičiuli, visur ir suspė ji?!" — vėl viską atstato j savo vietas, ir vėl galvoje ima regztis fantastišk'ausios mintys apie ke liones, žygius. Šiais metais supersudėtingų kelionių UTK neatliko. Vos du lll-ios sudėtingumo katego rijos žygiai. Tač'au paouvojome ir Kaukaze (7 grupės), ir Fsnuc» se, ir Kryme, ir net Altajuje, Ko los pusiasalyje. Lietuvoje atl'kome 12 kategorinių žygių. Tačiau
RESPUBLIKINIŲ PROFSĄJUNGŲ KULTŪROS RŪMŲ MOKSLEIVIŲ LIAUDIES TEATRAS I. 10 d. 18 vai. — Poezijos spek takli- „GYVENIMO LINKSNIUO TE". Bilietai parduodami teatre va landą iki spaktaklio (Universite to 3). Tel. 61-40-96.
TURISTAI „SKAIČIUOJA VIŠČIUKUS savaitgalio išvykas j gamtą skai čiuojame jau apytiksliai — apie 130 (daugiau kaip po dvi kiek vieną savaitgalį). Žmones suskaičiuoti dar sunkiau, tačiau yra statistikų, kurie teigia, jog pra ėjusiais metais UTK organizuo tuose žygiuose bent po kartą buvo net 630 žmonių. Seniausias respublikoje Uni versiteto turistų klubas per 30 savo gyvavimo metų sukūrė gra žias tradicijas. Tokie masiniai renginiai, kaip turistų pirmakur sių krikštynos, žiemos sezono uždarymas Tauragnuose, Naujų jų Metų sufik mas, rudens ir žie mos turiados Lietuvoje tampa tikromis studentiškomis šventė mis, kai dešimtys grupių, keliau damos viename rajone, galop susitinka ir surengia tikrą festi valį. Aidi juokas ir „šposai", o kai ima suktis rateliai ir suskam ba dainos, be šeštos ryto miškas nenurimsta. Didžioji dauguma mūsų kelio nių pažintinės. Jos yra įdomiau
3. Linas Petrikonls, PF IV, 132 Jtšk.) 4. Romanas Mikelevičius, EKFF IV, 112 (tšk.). 5. Raimundas Platūkis, GF III 109 (tšk.) Merginos 1. Gražina Dubosaitė, GF IV, 155 (tšk.) 2. Daivai Lisauskailė, MaF IV, 88 (tšk.) 3. Prakseda Jančiauskaitė, GF abs., 85 (tšk.) 4. Dainė Umbrasaitė, MaF III, 74 (tšk.) 5. Virginija Rimkevičiūtė, MaF IV. 63 (tšk.) Kilometrus suskaičiuojame, ba lūs irgi, bet kaip suskaičiuoti iš moktas dainas, surastus naujus draugus, kuo pasvert' žinias, įgy tas žygiuose ir leidžiančias ge riau suprasti mūsų krašto seną sias tradicijas bei papročius. Tą pasakyti gali tik tie, kas keliauja su Universiteto turistais. Tautvydas CIBAS MaF III k. studentas
sios ir prasmingiausios. Mes pro paguojame sveiką gyvenimo ir kel'avimo būdą (savo kojomis). ~odėl, pasitaikius progai, trau kiame per dantį „tikruosius tu ristus" — autobusais važinėjan čius. Matematikai apie juos net savo dainose dainuoja: „Prie primusų sėdėsime, Pižonus apkalbėsime Te jie mums pavydės..." Pačiu turistiškiausiu fakultetu, nepažeidžiant ilgametės tradici jos tapo GF. Nedaug atsiliko ma tematikai, treti — fizikai. Geriausią metų turistą renkame pagal sistemą: už kiekvieną po ilsinio žygio dieną dalyviui ski riame po 1 balą, o žygio vado vui — po 3. Už I sudėtingumo kategorjos žygį dalyviui — 10 balų, vadovui — 20, už II — 20 ir 40 ir t. t. Vyrai 1. Tautvydas Cibas, MaF III, 223 (tšk.) 2. Kęstutis Čeponis, MaF abs. 175 (tšk.)
Susitikimai
KOSTAS SMORIGINAS:
VILNIAUS „LĖLĖS" TEATRAS I. 6 d. 12 vai. ir 15 vai. — A. Gudelio „DAILIDE, PERKŪNAS IR VELNIAS".
VILNIAUS STATYBININKŲ KULTŪROS RŪMŲ LIAUDIES TEATRAS L 9 d. 18 vai. — B. Baltrušaity tės „ANOJ PUSĖJ NEMUNO" (1 d. elegija)
Jubiliejinio koncerto Teatro salėje akimirka Gintaro KL'DABOS nuotr.
Universiteto Teatro salė buvo pilna. Tautvydė SUDEIKYTE
UNIVERSITETO TURISTŲ KLUBE
Spektakr j savaitė. „LIAUDIE* TEATRAI — JAUNI MUI" VU Klemo teatro salėje.
VVU KIEMO TEATRAS I. 7 d. 18 vai. — Pantomimos spektaklis ■ „ŽAIDIMAI IS NA TŲ". L 8 d. 18 vai. — R. Venckaus „HAMLETO SĄVOKA".
gražios kalbos, bet ir darbai. Be to, žodis „reikia" nepakimba ore. Ir kai pavasarį visi dar tik šne kėjo, esą reikia daryti tvarką Gedimino kalne, istorikai jau buvo ten. Negalima sakyti, jog kalnus nuvertė, bet* pradžia, ge ra pradžia, buvo padaryta. Na, o kad visiems viskas būtų aišku, pasakysiu, jog tai vienintelis ansamblis, kuris nors ir nelabai dažnai tačiau vis tik užsiima to kia veikla. Beje, čia randa prieglobstį tie, kurie neturi ypatingos „dievo dovanos" dainai ir nepasižymi išskirtine klausa. O jų vadovas Vytautas Musteikis sako, jog jis tiki, kad kiekvienas žmogus gali pats sau pasidainuoti. Gal ir jo tiesa. Na, o jubiliejiniame jų kon certe nuskambėjo dainos, kurias ansambliečiai patys surinko eks pedicijų metu. Ir pastangos, sa kyčiau, nelieka be atgarsio —
DARBAS FORMUOJA ŽMOGŲ
„Komjaunimo tiesos“ Nr. 215 perskaitėme gana šykščią infor maciją „Paskirtos TSRS valsty binės premijos už nuopelnus li teratūros meno Ir architektūros srityje. Tarp laureatų — grupė Tarybų Lietuvos kultūros veikė jų. Režisieriui. nusipelniusiam meno veikėjui E. Nekrošiui, vaidmenų atlikėjams — A. Latė nui. V. Petkevičiui, VI. Bagdonui. K. Smoriginui — premija pas kirta už sepktakllus „Ilga kaip šimtmečiai diena“ ir ..Dėdė Va nia“. Ne vienam turbūt kilo no ras susitikti su šiais žmonėmis, išgirsti jų nuomonę apie kūry bą. gyvenimą, planus. iš dalies norai išsipildė. Gruo džio 14 dieną JK 1 aud. ivvko kūrybinių renginių cik o .Labas vakaras“ susitikimas su vienu Iš šlu metų TSRS valstybinės pre mijos laureatų. Lietuvos TSR valstybinio jaunimo teatro akto riumi Kostu Smoriginu Rankole gitara veide šypse na: — Labas vakaras merginos ir kai kurie vaikinai, — aktoriui išmonės ir pastabumo niekada netrūko O audftorllole: Siųskit I prieki. . — Perduokit, prašau Lapeliai su klausimais plaukia i Kosto rankas. Klausimas: Kada | iaunimo te atra studentai leis laisvai? Atsakymas: Tikrai nežinau. Bet ieigu iau tikrai negausi! to bilieto ieškokitės mūsų Stverkit už rankos. Bent pastovėti padėsime. Taip mes vienas kita ir vadiname — vedantieji.
K.: Maloniausias įvykis gyve nime? A.: Jeigu apie smulkias smul kmenas — tai sugauta 8.5 kg lydeka, o jei apie stambius daykus — sūnaus gimimas. La biausiai proanūko norėto dėdu kas Todėl džiaugiausi ir už sa ve ir ui dėduką K.: Merginos idealas? A.: Džokonda Audttori|o|e iuokas). K.: Labai bilau senti O lūs? A.: Atsakysiu Anos Manlanl žodžiais. Kažkada Ii taip paša kė žurnalistams: „Neslėpkite, prašau neslėpkite mano rauks lių los man per brangiai kai navo“. K.: Brangiausias vaidmuo? A.: Sukurtas „Kvadrate“. JĮ tobulinu iau septynerius metus Išvykote i Bulgarlla tikiuosi su vaidinti 200-ali kartą. K.: Su kokiais aktoriais ma loniausia dirbti? A.: Su tais kurie I specialvbe žiūri taip arba bent panašiai kaip aš K.: Planai? A.: Dienos šviesa turi Išvysti spektaklis „Lituanika“. laukia ke lonės 1 JAV. Bulgarlla. Austrila Ir vėl pirštai liečia gitaros stygas A. Vienažindžio. B. Okudžavos ir kt eilės virs ta daina Nuoširdžia. prlverčlančia susimąstyti . . Skirtingų, labai skirtingų prigimties ir talento savybių žmonės pasirenka aktoriaus pro fesllą. I teatrą daugelis Jų atei na dažniausiai Jau su „užpro
gramuotu“ sceninio gyvenimo stiliumi. Iš tiesų, prabilti scenoje savo balsu - tapti karaliumi ai luokdariu išminčiumi ar bepro člu o ne vien nuspalvinti savo asmenybe daugiau ar mažiau lemties spalvomis — tokia ga i mybe turi ne kiekvienas akto rlus O Kostas Smoriginas tuo gali pasigirti. Nuo pat mažų dienu nenorėjo būti toks kaip kiti Ne vien tik žodžiu, ludesiu ir mėlynėmis sumušimais stengėsi parodyti tai. kas Ii iaudlno ne ramino Nepatiko tėvu nupirk ias akordeonas. Per didelis — „tik plaukų kuoštas dar kar tais kairė ar dešinė ausis ma tydavosi". Jam reikėjo įausti matyti klausytolą. Nesvarbu kas ils buvo — mokvtolas tė vas draugas ar nepažįstamas — kito akys nežmoniškai daug Kostui pasakydavo. Vaidyba traukė kaip magne tas: tik labai didelio skirtumo kur pasukti - i kiną ar teatrą — nebuvo. Svarbiausia — pra bilti i žmogų herolaus lūpomis priversti ii būti geresniu
Ir štai, dvylika sezonu Ils Jau nlmo teatre, greta tokių meni ninku kaip E. Nekrošius. D Ta mulevičiūtė ir ko’egų Atradimai Ir nusivylimai kasdieninis savęs ieškollmas ir darbas darbas, darbas. . — Gyvenime pilna Ir velnio ir kitko Šito nebijau Formuota darbas ir čia aš neklystu — Pasakė aktorius Snieguolė BALCIONAITĖ Pauliaus LILEIKIO nuotr.
Nuoširdžią padėką reiškiame studentams, visuomeninėms or ganizacijoms, katedros kolekty vui, dekanatui, rektoratui, dės tytojams, profesoriams, padėjusiems mums sunkią liūdesio va landą, netekus vyro, tėvo, sene lio prof. Juozo Markulio. Žmona, vaikai, ant kai
Ofsetinė spęuda, spt odos lankas. Tiražas 4500 Užs. Nr. 2748 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. 60. Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas". Telefonas: 61-11-79. "CoBeTCKHū cTyAeuT* — oprau napncoMa, peicropaTa, KoMJrreTa komcomoas, upotpKOMa opAenoB TpyAosoro Kpacuoro suaMeHB u Ąpygę6u ■apoAos BHAsmoccKoro ynHBepcirreTa hm. B. Kancyicaca. Bhashioc. PeAaKTop A. Aunnrrac. Ha ahtobckom gauKe.
Redaktorius A. LIPSTAS