Laimingų Naujųjų 4984-ųjų Metų! VJSŲ SALIIJ PROLETARAI. VIENYKJTES'
CaRVBOS
Siame NUMERYJE: j ! j j ;
|
į VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PAKTUOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAlTRASTIS
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METU
1983 m. gruodžio 30 d..
Artėja sesija ® Artėja sesija ®
KAIP LAIKAISI, „FUKSE ? Dar, rodos, visai neseniai palikome vidurinę mokyklą ii plaukėme būriais į senąjį Universitetą, nešdami pri ėmimo komisijai dokumentus. Kaip neseniai, rodos, nervin gai vaikštinėjome prie durų, už kurių vyko egzaminas ir jaudindamiesi laukėme savo eilės. Vėliau kiaurą dieną nuolankiai sėdėjome Univer sitete, kol mandatinė komisi ja perskaitė laimingųjų sąra šus. Rodos, dar neseniai. O štai jau aukštojoje mokyklo je praskriejo pusė mokslo metų, skelbdami, kad atėjo naujų išbandymų laikotar pis. Kaip dabar jaučiasi pir makursis? Ką tikėjosi jis rasti čia, praėjęs pro nema žą konkursą, ir ką atrado, tapęs studentu? O radome mes sunkų darbą, nors pra džioje ne kiekvienas norėjo šitai suprasti. Vos gavęs studento pažy mėjimą, dažnas, džiaugsmo
apsvaigintas, pagalvojo: „Da bar tai pagyvensim! Paskai tas — nori lankai, nori ne lankai, renginiai visokie, stu dentiškos diskotekos, sesijos metu truputį pasimokai. . Tačiau vos pradėję mokytis pamatėme, kad paskaitas lan kyti privaloma kaip ir pa mokas mokiniui, ir jų lanky mas taip pat griežtai kont roliuojamas. O kad mokytis reikia ne „truputį sesijos metu", bet sistemingai visą semestrą, ypač pajutome da bar, kai įskaitos ir egzami nai laužia nugarą. Pirmoji sesija, ko gero, sunkiausia. Neįgudęs „fuksas“ dar gerai ir nežino, kur kokios literatūros ieškoti, ir apskritai ar jos reikia. Štai semestro pradžioje dėstytojas perskaitė būtinos literatūros sąraša — šis užsimetė ir guli nereikalingas, kol prasideda sesija. O čia tarsi griausmas Nukelta į 2 psl.
penktadienis
į žilaplaukės žiemužės stiklines roges pasikinkęs Šaltį ir Pusnį, Nerimą ir Džiaugsmą lekia nesustabdo mas Gruodis. Plaikstosi vėjy je Šiaurio kedenama skrais tė. Nusidriekdamos ežerų, upių ir upeliūkščių vagom sugirgžda vėžės, čia sutviksdamos sidabro tiltais, čia užliūliuodamos laukus baltu sapnu. Verpetu sukas baltapūkės, čia pakylančios į dangaus beribę ir susiliejančios į didingą snaigių šokį, čia len gvutės nutupia ant plaukų, švelniai nusileidžia ant bla kstienų. Taip gera būtų dar pažaisti su išdykėlėm snaigėm, bet žinai, kad tavęs laukia auditorija, konspek tai, užrašai, nusipurtęs krikštolo trupinius, įbėgi pro duris. Gruodis nelaukia, pliaukš teli šerkšno botagu ir vėl dienos kaip nebūta. Taip ir ' tą dieną snaigių lydima užsukau pas geriau sią Prekybos fakulteto kom jaunimo grupę. Auditorijose pertrauka. Koridoriuj, pasklidę mažomis saujelėmis, gihčijasi, tarška — Sveikos!
Kaina 2 kap.
Nr. 40 (1259)
„KARTAIS MANO SIELA TROKŠTA SAULĖS, JIĮ ATSTOJA SPINDULIUOJANTIS ŽMOGUS.“ — Moki? — Viską. Pirma einu at sakinėt, kiek truputį su jumoru, bet gana savimi pasitikinti, nuskuba į audi toriją Vilija. Teisus, pagalvoju, Preky bos fakulteto komjaunimo komiteto sekretorius R. Ta mošiūnas, paklaustas apie geriausią fakulteto komjau nimo grupę, pristatydamas Prekių mokslo trečiakursius, pridūrė: „Aktyviausi, aukš tas pažangumo vidurkis, vi sada laiku atliekamos nuro dytos užduotys". Smalsumas visai užvaldo mane, noris kuo greičiau patekt pas trečiakursius ir įsitikint, kiek tiesos yra tuose žodžiuos. Ir nieko nelaukus, atsidu riu prekybininkų būryje: — Kaip sekas? Minutėlei studentai suklūs ta, veidai surimtėja, grupės komjaunimo organizacijos
■’
Vidas MARCINKEVIČIUS
PRANAŠAVIMAS Nuo laukų nupuola paukščiai, lekia į šiltą žiemą. Meta žemėn po vieną plunksną, po baltą ir lengvą. Guli ant žemes plunksnelių — kaip sniego. Kas pasilenks ir pakels nuo žemės — nemirs ateinančią žiemą, sulauks ledonešio vėjo, pargrįžusių paukščių apstoto, beribio dangaus sulauks. Jūratė Stauskaitė.
VILNIUS.
; Į !
PRIE NAUJŲJŲ METŲ SLENKSČIO ATSIGRĘZIAME ATGAL, SU SVIESIU LŪKESČIU ŽVALGOMES j rytDIENĄ. ŠIANDIEN SU LAIKRASClO skaitytoJAIS SUSITINKA IR UNIVERSITETO DĖSTYTOJAI, IR STUDENTAI.
sekretorius Danielius Blažulionis žvilgteli j draugus, šypteli ir prabyla: — Rūpesčių ir darbų nie kada netrūksta. Tuoj j pokalbį įsijungia Ramunė, Vilija Marius: — O mes dar gyvenam Mediumo prisiminimais. Suvaidinom Olimpo kalną. — O kaip jums gimė to kia idėja? — Mums visada būna taip iš pradžių: reik programą paruoši, visi ištroškę kažką daryt, tačiau nėra akstino nuo ko pradėt. Taip ir šį kartą. Sųvaidint Olimpo kal ną pasiūlė Laima. Bet kaip sųvaidint nežinome, — įsiter pė vėl Danielius, — o dabar tai jau prasideda. Visko bū na. Siūlome visi. Ginčija mės. Ir sunku net kartais su galvoti kurj čia variantą pri imti. Kartais net apsipyksta me, žinoma, tik tą minutę. O pAskui vėl viskas gerai.
Bet, kaip ir visur, taip ir mokykloj būdavo, taip ir čia, aukštojoj, kiekviename kurse visada surasime tą komjaunimo aktyvistų bran duolį, tą ašį, &pie kurią su kasi visas komjaunuoliškas, visas kurso studentiškas gy venimas. Taip ir čia. Savo kurso neįsivaizduojam be Danieliaus Blažulionio, Ra munės Kadyšiūtės, Danguolės Armonavičiūtės visų nė ne išvardysi" — tikriausįa: ne vienas šios grupės studentas taip pasakytų. Taip ir šį kartą Olimpo kalnas buvo sėkmingai su vaidintas. — Prisimenu, — įsiterpia Daiva, — pernai buvo ge riausios akademinės grupės konkursas. Kiekvienai gru pei reikėjo paruošti „Credo" ir daiktinį raportą. Taigi, mes paruošėm pagal lietuvių
Nukelta į 3 psl.
Tarybinis studentas 2_________ ____________________________
ciūnaitė". — Anokia čia va- sitiko, kad ir aš baigiau mu' zikos mokyklą. Tačiau dar dė, — pagalvojau. ^Tribūnos liųk pakyla eiti vaikystėje sunkiai mama pri ta pati „vienintelė". Lyg pa- versdavo sėsti prie pianino. slapčia išskaičiusi mano min Jaučiau, kad veržiuosi į dėdės tis, giliu žvilgsniu permeta kaimą, mišką, laukus. Tiesiog publiką. Sekundę lukteri. Be traukė visa, kas gyva. „Anksilgiausių įžangų kalba tai, tyvas rytas. Garma upeliukas. kas svarbiausia. • „Šaunių Iš miško numalšinti troškulį, jums vasarų!" — užbaigia. atbėga jaunutis stirniukas"... Paprasta, įtaigu. Ir visa taip — gamta veikia žmogų. O vykusiai, sklandžiai nuskam- gal muzika ir išmokė mane ( ba. jausti, klausytis, mąstyti, Vėliau Nerija užsimins: Atostogos. Ko nenuvažia— Mokykloje buvau ne vus Palangon? drąsi. Varžydavausi, eidama Bus tų palangų. Norisi gyį sceną, kalbėdama susirin venti pilnavertį gyvenimą. kimuose. Tą vakarą nežinojau, kad Paimkit, kad ir tą patį „Ker. ji _ fizikė penktakursė, Le navės" kolūkį. Kokie nuo nino stipendininkė, Universi širdūs ten žmonės. Nepraeis. teto MAK-o pirmininkė. Ir Sustos. Pakalbins, pavaišins: dar daug ko nežinojau tą „Čia jums, studentai, obuolių mazginį atnešiau." vakarą. Bet reikia mokėt pasišne Ketvirtas butas. Tarpdury Nerija. Truputį šypteli. Kvie kėt ir su tuo paprastu kaimie čia vidun. Bet iš po tamsių čiu. Čia pradedi vaikščiot antakių žima akys gyvu žeme. Kaip derlius, bulvės užderėjo? Išdžiūvo žemė, ir smalsumu: „Kas čia?" elektrinis piemuo neveikia... — Štai, mano kambarys! Pianinas, muzika, tėvelio — Jų problemos — kartu ir ta kadais studentų mėgstamo fi- vo problemos. Rodos, pati losofijos docento Juozo Vin- esi kaimietė, netyčia miestan ciūno — paveikslai, ir neži užklydusį Taip viskas bran nia, kas tas „kažkas" mudvi gu pasidaro. pastūmėjo į draugišką pokalGalybė darbų darbelių. Bet kaimas tuo ir apibūdina žmo ,b|. __ t >os __ ___ t' jude— Keista, bevėik visi žy- gų. Čia darbas — pagrin Pavargsti, sius lydi ne vien mano žvil- mūs fizikai mėgo muziką. dinis kriterijus. grojo. Turbūt jos dėka žinoma. Bet tai geras nuovar gsniš. • . . Patys grojo„I^asisako „Kernavės" taer- lengviausiai .atsiriboji nuo to gis. Kaip kad turistui po žy ginų būrio vadė Nerija Vin- formulių pasaulio. Taip at- gio, ar sportininkui po var-
<
Didžioį: Aula. Greit prasi dės SSB paskutinis vakaras. ,___ Prie scenos sukiojasi. juoda plaukė. Vienintelė mergina rimtą, vaikinų pulke. Gan
KAIP LAIKAISI, „FUKSE“? Atkelta iš 1 psl. iš giedro dangaus — įskaitai reikia perskaityti visą kalną knygų. Taip ir tampa popu liarus posakis, kad studento darbo diena ilgesnė, negu dvidešimt keturios valandos. Tačiau negalima visos kal tės suversti ant vargšo pir makursio. Juk daugumas jų jau pirmomis mokslo dieno mis kibo į darbą, ieškodavo literatūros Universiteto bib liotekose ir skaityklose. Ieš kodavo. . . bet dažnai neatras davo to. ko reikia: — Turime tik porą egzem pliorių, išsinešti neduosime. Beje, ir juos jau kažkas skaito — dažnai išgirstame
atsakymą, norėdami gauti vieną ar kitą knygą. Be to, „fuksas" dar nespėjo išmokti dirbti su knyga. — Dėstytojas mažai tepasa ko per užsiėmimus, — kal buosi su biologijos specialy bės. pirmo kurso studentu. — Liepia . skaityti literatūrą, o ten nesuprasi, ką nuo ko pradėti. Žinoma, studentas privalo mokytis dirbti savarankiškai, tačiau ir dėstytojas turėtų kiek galima išsamiau pateik ti auditorijai mokomą daly ką, ypač pirmakursiams. Negerai, kai studentas pra leidžia užsiėmimus. Bet štai ką . atsako kurso draugas, kai
Veteranai sportuoja Šį mėnesį Medicinos fakul teto dėstytojų sveikatingumo grupė pažymi savo gyvenimo aštuonmetį. Šiuo metu grupė vienija 20 MF ir GTF dėstytojų. Tai profesoriai J. Lelis, A. Sviklius, P. Šimulis. A. Venckauskas, fakulteto dekanas S. Pavllonis, medicinos mokslų daktarai A. Baubinas ir A. įmins, docentai J. Ašmens-
kas, A. Bitė, V. Gavelis, V. Jakelevičius, V. Jonaitis, I. Mališauskas, E. Nekrašas, M. Sakalinskas (MF prodekanas), A. Svičiulis, P. Žebrauskas ir kt. Pradžia kaip visuomet bu vo sunki. Dauguma dėstyto jų aktyviau sportavo tik jau nystėje, tad grupės užsiėmi mams vadovaujančiam LTSR nusipelniusiam treneriui doc.
Pertraukėlės metu. A. Šatkaus nuotr.
paklausi, kodėl šis nesilan ko paskaitose: — Nieko naujo aš ten neišgirsiu. Neįdomu. Viskas vadovėlyje yra, skaičiau. Jūs pasakysite, kad tai tik simulianto noras pateisinti save. Tačiau, reikia pripažin ti, kad yra tokių paskaitų, iš kurių išeini nusivylęs, su sidaręs blankų įspūdį apie tai; kas buvo pasakyta. Ir vis dėlto, ar ne per dažnai vartojame žodžius „įdomu" ir „neįdomu"? Štai lietuvių kalbos, psichologijos specialybių kai kurie „fuksai" jau pradeda abejoti, ar teisingą kelią pasirinko ir, vos pradėję mokytis, įverti na situaciją: — Atsibodo, neįdomu, tai ne man. .. Tada reiktų paklausti sa
J. Jankauskui teko pradėti nuo. „nulio". Palaipsniui nuo gydomosios fizinės kultūros elementų pereita prie akty vesnių žaidimų. Krepšinio profilį tikriausiai nulėmė, ano meto Vilniaus „Staty bos" meistrų komandos ir ypač A. Paviionio pasieki mai. Pastoviai treniruodamie si, medikai pakvietė parung tyniauti VPI veteranus, ir ga na sėkmingai: iš įvykusių tri jų rungtynių laimėjo dvi. Tad š. m. lapkričio 26 dieną VU sporto salėje įvykęs ve teranų susitikimas jau buvo
vęs:' d ko aš čia atėjau? Ir toli gražu ne kiekvienas atsąkys. O juk visur, kokio mokslo viršūnes bešturmuosi, visur laukia ne vien įdomu mai, bet ir sunkus, juodas darbas. Tačiau kas labai nori, gyvena ir įvairiau — nemažai pirmakursių lanko turizmo klubą, šokių repeti cijas, bando jėgas kiemo teatre. Ir vis dėlto mes, pirmakur siai, labai bijome pirmosios sesijos. „Mane tikrai išmes", — šį leitmotyvą vis dažniau išgirsti iš draugų ir iš pa ties .savęs. Todėl perduoki me vieni kitiems naujameti nius linkėjimus ir tikėkimės: o gal ir „netikrai".
žybų: pailsęs, bet. laimingas. Laimę, Nerijai atneša, ir kiekvięnąs gerai pavykęs renginys fakultete, Universi tete. Bet kas ji, laimė? — Tikslas, draugai, darbas, taip mėgstamas ir laukiamas puslaidininkių institute. Neinu aš čia, kaip į nežinią.' Einu, kaip pas savus. Dar bas laisvu nuo paskaitų metu laboratorijoje man daug davė. Dažnai Nerijos klausinėja: „Kaip tu visur suspėji?" — Jeigu dirbčiau visus darbus po truputį, nieko ne išeitų. Per dieną stengiuosi atlikti porą darbų. Bet iki galo. Ir vis dėlto, iš kur Nerijai atėjo ta didelė ener gija, noras nemeluotai gy venti? Gal tai tėvelio charakterio savybės: optimisto, tvirto, užsispyrusio, teisingo? Ma mos- sąžiningos, kruopščios, energingos farmacininkės? Mane nustebino graži, judri, linksma senelė. Mėgsta ji fi zinį darbą sode. O jau per žengusi aštuoniasdešimties metų gyvenimo ribą. Panaši duktė į tėvus, anūkė — į senelius. Tačiau suvai dinti ne save ji negali, nemo ka. Tokia ir yra Nerija.
SPORTAS Finišavo tarpfakultetinės futbolo varžybos. Pirmąją vietą iškovojo busimieji pre kybininkai. Jie finale sužaidė lygiomis su matematikais (1: :1>, ir įtikinančiu rezultatu (6: :0) įveikė Gamtos fakul teto futbolininkus. Prekybos fakulteto komanda surinko vienodai taškų su medikais tačiau dėl geresnio įmuštų ir praleistų įvarčių santykio nugalėtojų vardas pripažintas Prekybos fakulteto futbolo komandai. Trečioje vietoje — Gamtos fakulteto sporti ninkai, ketvirti Medicinos fakulteto futbolininkai, penk ti — teisininkai. Prasčiau, nei tikėtasi, pasirodė Istorijos fakulteto futbolininkai, už ėmę priešpaskutinę dešimtą ją vietą. Chemijos fakulte to futbolininkai net du kar tus neatvyko į varžybas; jie — paskutinėje 11 vietoje. XXX VU šaškininkų komanda kuriai atstovavo V. Prusakovas (MaF V k.), K. Gecevičius (IF V k.), A. Norvaišas (PEF III k.), S. Smaidrys (MaF I k.), Ž. Sakalauskaitė (IF V k.), V. Androloic (FilF I k.). 1983 m. LTSR pirmenybėse iš kovojo čempionų vardus.
Rita SARPALIOTĖ „T. S." neet. koresp.
E. TARVYDAS
INTERVIU SU D£STYTOJUai||f|||II||ffl^
B. STUNDŽIA: „Naujuosius reiktų švęsti
gruodžio 22-ąją..."
damas pro langą Į žiemos lietų tarė dėstytojas. — Die nos ilgyn, nuotaikos gerė ja. .. Ne, 1983-ieji nebuvo liūdni, atvirkščiai — juose nemažai džiugių akimirkų. Gavau butą, gimė sūnus Ge diminas... Tiesa, šie džiau gsmai pareikalavo nemažai bėgiojimo. O kai daug bė gioji, tenka trumpam ir mo kslinius darbus pamiršti... — Mažai mačiau nuotrau kų, kuriose Jūs — be armo nikos rankose. Kas tai — Audrius RAKAUSKAS, hobi ar galimybė užsimiršti I kurso žurnalistas kasdienybėje? — Armonika groti išmokau atsitiktinai. Buvau, berods, trečioje klasėje, kai mano draugui nupirko nedidelį ketvirtas. Pedagoginio insti akordeoną. Bičiulis turėjo tuto rinktinoje matėme ne prastą klausą, tad paradok maža praeityje įžymių sporto sas: pirmiausia groti išmo „žvaigždžių": J. Skemevičių, kau aš, vėliau ir draugą mo P. Karobiį, A. Vosylių. J. kiau. Groju, pasikliaudamas Genevičių, R. Lukauską ir klausa, nes nebaigiau jokios kt. Tačiau šeimininkai neišsi muzikos mokyklos. Svajojau gando tituluotų varžovų ir, surinkti armonikos melodijų pasiūlę didelę spartą, greit Iki kovo pradžios dar ke- fonoteką, tačiau... pritrūko perėmė iniciatyvą. Taikliais metimais varžovų krepšį lėtas mėnesių, tačiau pava- laiko. Armonika padeda „išdrebino A. Baubinas, po sariu kvepia beveik visą šių sikrauti", juk ja groji ne krepšiu šeimininkavo A. metų gruodį. Nuobodus žie- vien sau, groji kitiems, o Svičiulis, o kontratakose pa mos lietus nuplauna šventinę vakaronių šurmulys padeda tačiau Naujieji pamiršti rūpesčius... sižymėjo M. Sakalinskas. Ap nuotaiką, — Vadinasi, mėgstate švenskritai, medikai demonstravo Metai jau ant slenksčio ir akiai malonų kolektyvinį — patinka tai ar ne — ne- tęs, kuriose būna daug žmožaidimą, pavyzdingą gy nuveikti darbai lieka senuo- nių. O kaip sutinkate Naunybą, ir žinoma buvo geriau siuose, bado akis, o džiaugs- juosius? — Smagu Naujuosius suprisitaikę prie aukštos Uni mo akimirkos — atvirkštikti gausiam draugų būry. versiteto sporto salės. Tuo čiai. .. Įdomu, kokios dėstytojų Anksčiau patikdavo važiuoti tarpu varžovai savo žaidimą labiau grindė individualiais nuotaikos Naujųjų išvakarė- 1 tą kaimą, kur vasarą buA. Vosyliaus, R. Lukaūsko, sę? Žinotna, sesija, įkyrūs vojau su kraštotyros -ekspeP. Valatkos veiksmais. Už studentai, tąčiau. . . kuo dlcija. Gera sutikti pažįstatikrintai laimėję pirmąjį kė jiems buvo reikšmingi pra- mus žmones, malonu prisi linį 32:14, šeimininkai po ėję metąi, kuo teko džiaug- minti vasarą... O Jei dar pertraukos leido pažaisti ir lis, kuo nusivilti. sniegu visus kelius - užverskitiems žaidėjams. Tuo pasi Mintimis sutiko pasidalinti davo!.. 1984-uosius, matyt, naudoję VPI veteranai gan Filologijos fakulteto vyr. teks sutikti šeimos rate, o greitai sumažino skirtumą iki dėstytojas filologijos moks- Ir sniego gruodis pritrūko... 7 taškų. Grįžusi j aikštelę lų kandidatas Bonifacas Stun— Dėkoju už pokalbį. Linpirmoji medikų sudėtis greit džia. ,kįu linksmų Naujųjų Metų! ištaisė padėtį ir laimėjo run- į — Naujuosius reiktų švęs gtynes rezultatu 67:53. Rezul ti gruodžio ■22-ąją, — žvelgKalbėjosi R. PODERYS tatyviausi aikštelėje buvo: VVU komandoje — A. Bau •****•%***•'*'•«**%%**%***«<*" binas (28 tšk.) ir M. Sakalin skas (24 tšk.), o VPI — A. 1983 METŲ GERIAUSIŲ UNIVERSITETO TURISTŲ Vosylius (19 tšk.) ir R. Lukauskas (14 tšk.). PENKETUKAS: Atsisveikindami svečiai pa kvietė Universiteto vetera 1. Nerijus Kisielius, MaF m k. nus atsakomajam „vizitui" 2. Rimantas Valčlukas, PEF absolventas. naujoje VPI sporto salėje. 3. Gintautas Šlekys, FF IV k. v. m. b. V. LAPINSKAS 4. Vidas Bezaras, GF TV k. VU darbuotojų profsąjungos 5. Gediminas Jonušauskas, FF V k. komiteto narys
3 Tarybinis studentas
Saulės grąžos šventė Pasakojimas apie tai, kaip mūsų protėviai sutikdavo ir švęsdavo Naujuosius metus. XXX Mūsų protėvių šventės buvo tvirtai susietos su Sau lės keliu. Kasmet po gruo džio 21 dienos, kai saulė pasiekia žiemos solsticijos taš kų, jos kelias vėl ima ilgė ti. Mūsų protėviai jautė ŠĮ gamtos pasikeitimą. Ir nors žiemos speigai dar prieš akis, diena eina ilgyn. To dėl saulės grąžos diena — džiaugsmingas įvykis, kupi nas gamtos atgimimo vil ties. Saulės sugrjžtant buvo pradedama laukti lapkričio .30 dieną, o gruodžio pabai goje buvo atliekamos iš kilmingos apeigos, kurios trukdavo iki sausio 6 die nos. Šventvakarių metu (dvi savaites) buvo dirbama tik dieną, po saulėlydžio darbai baigiami. Tada — dainos, šo kiai, žaidimai.. . Prieš sau lėgrįžos šventę stengdavosi baigti svarbesnius darbus. Namuose visi švarindavosi ir ruošdavosi saulvakariui. Apsitriūsę nusimaudydavo pirty je. Prie šventinio stalo žmo nės turėję būti švarūs, be blogų mindų ir darbų. Todėl susipykusieji stengdavosi su sitaikyti, dovanodavo vieni kitiems skriaudas. Be to, žmonės ugnin mesdavo bala nas, kaip blogio, nesėkmės, nerimo simbolį, Ir jį sude gindavo. Taip ugnyje gim davo nauja. Žmonės tikė jo, kad kaip sutiksi ir pralei si Naujuosius metus, taip gyvensi ateinančius. Žiemos šventė — namų
šventė. Saulvakarį susirink davo visa šeima ir artimie ji. Stalą užtiesdavo balta staltiese, po kuria padėdavo šieno. Užtekėjus Aušrinei, visi šventiškai nusiteikę sės davo prie stalo. Prieš pra dedant valgyti atsistodavo. Šeimininkas pasakydavo šven tinius žodžius, o po to visi vieni kitiems palinkėdavo sveikatos, laimės, gero der liaus, daug gyvulių, tikėda mi, kad tai išsipildysią. Tėvas pirmiausia dalindavo duoną („Saulėgrįžos kepalą"). Prieš pradedant valgyti visi ger davo alų iš vieno indo, kiek vienas nuliedamas po lašą vėlėms ir dievams — taip pagerbdavo mirusius ir šven tuosius. Vėliau valgydavo kučią, pagamintą iš seniau sių augintų javų — kviečių, miežių, rugių, žirnių, pupų ir kt., sumaišytų su mieši mu (medumi saldintas van duo). Tai žadėjo sotumą, gyvulių derlumą saviems na mams. Žiloje senovėje gaminda vo 13 patiekalų, kas simbo lizavo 13 mėnesių metus, skaičiuojamus pagal Mėnulį. Pradėjus metų laiką skai čiuoti pagal Saulę ir atsi radus 12 mėnesių metams, pradėta gaminti 12 patiekalų. Saulvakary burdavo ateitį: norėdavo sužinoti derlių, o taip pat savo asmeninį gy venimą. (prasti per šventes vedybiniai būrimai. Po Saulvakario keldavosi anksti rytą, padengdavo iš vakarių stalą. Saulės — Ka lėdų dieną žmonės būda vo rimtai nusiteikę, nieko nedirbdavo. Jie burdavo atei nančių metų įvykius, spė
davo orą ir kt. Šventės reikš mę praplėsdavo kaimynų lan kymas. (domus paprotys, iš likęs iki XX amžiaus, vaikš čioti pakiemiais persirengus Kalėdų seniu arba Kalėda, ir linkėti gero derliaus (Kalėda — Saulės Įasmeninimas). Kalėdos — prosenovinė ag rarinė šventė, jų pavadini mas žinomas daugeliui indo europiečių tautų. Lietuviškų ..kalėdų“ pavadinimas atitin ka slavų „koliada". Pagal vie ną aiškinimą tai — kaladė, t. y. kaladės deginimo papro tys. Kaladė arba Blukis (žem., latv.) vežiojamas ar tempia mas iš kiemo j kiemą ir ga lop deginamas. Žodis „kalė da" vedamas Ir iš romėnų žodžio „calare" — Iššaukti. Senovės Romoje vyriausias žynys iššaukdavo Mėnulio mėnesio pirmąją dieną. Ka lėdomis buvo vadinama pir moji Mėnulio dekada. Kalėdų diena buvo laiko ma Saulės ir augmenijos dievo gimimo diena. Krikš čionybė šią dieną paskelbė Kristaus gimimo diena Per Saulės grįžimo šven tes žmonės giedodavo Iš se novės likusias giesmes su
„RATILIO" JUBILIEJUSailIlIlIlIBIffllIlIlIlIlIBIIIIIilIHI^
Svajonei reikia kelio Paklauskime bet kurį Uni versiteto studentą: „Ar gir dėjote „Ratilio“ dainuojant?“ „Kur gi ne.'. .“, — nustebtų ne vienas. šiandien tai — vienas popoliariausių, koncertuose dau giausia klausytojų susilau kiantis VU ansamblis. Laukiama ir jaudinanti folklorinio ansamblio „Rati lio“ premjera vyko šį rude nį Jaunimo teatro salėje. Naujoji programa .Atajoja svoteliai“ — jubiliejinė — penkiolikos ansamblio gyva vimo metų programa. Ši premjera — vestuvės, etnografinių Lietuvos sričių papročiai. Pirmą kartą an samblio programoje skam bėjo Suvalkijos liaudies dai nos, žaidimas. Įsimintinas „suolo vadavimas“ iš netikrų vestuvininkų. Jaudinančios Dzūkijos mergvakario raudos, vaini kėlio pynimas jaunajai. žemaičių atkaklumas, už sispyrimas atsispindi studen tų pasakotose istorijose, mei lės dainose. Aukštaičiai dainavo piršly bų sutartines. Mergvakario žaidimas „Uošvela judrava“, jaunųjų sutikimas žiūrovui dovanojo Jaudinančias aki mirkas. Smagu priekyje įsitaisiu siam žiūrovui: visos ves tuvių linksmybės — kaip ant delno buvo matyti. Vestuvių svočia ranka pasiekiamus žiū rovus „karvojumi“ vaišino. .. Ir nespėjo smalsuolis žiūro vas nė apsidairyti, o vakaro šeimininkai jau dainuoja
sveteliai namo“... XXX Universitetas. 1968 metai. Į repeticiją prie kolonų sa lės renkasi dvidešimties stu dentų būrelis. Kaip pava dinti šį kolektyvą? Etno grafinis ansamblis... Ansambliu pavadinti jį dar ir nedrąsu. Tai bus ateity. Ansamblio vadovei — re žisierei — VU akademinio choro chormeisterei Aldonai Ragevičienei idėja sukurti folklorinį ansamblį kilo cho re. Taigi, 1968 metų gruodžio viduryje VU etnografinis ansambliukas ruošiasi prem jerai. Pirmaisiais jo nariais buvo anykštietė Rima Dedėlaitė, uteniškė Irena Vetekytė, alytiškė Lina Cižiūtė, telšietis Stasys Kavaliauskas. Senolių pamirštą žaidi mą, netrypiamą liaudies šokį į rampos šviesą išvedė kūrybingas studentų kolek tyvas. .. .0! kiek mūsų liaudyje sakmių apie raganas, laui mes ir aitvarus. Buvo mūs pirkiose smagios vakaronės. Ir pas dzūkus, žemaičius, aukštaičius.
„Namo,
Scenoje' — ne kas kita, o atgimusi lietuvių tautosaka. Puikūs pasakoriai, šnekantys keliomis tarmėmis, ir tie tikri, senoviniai Lietuvos kaimo vakarai vėl scenoje... XXX 1969-aisiais gegužės vidury renkasi tie, kas nori pamatyti liaudies meno entuziastus. Premjera „Prieš vestuves — po vestuvių“. Prieš žiū rovo akis — margių mar kiausia drabužių paletė, o ausiai — tarmių įvairumas. Scenoje — ne kas kita, o tie laikai, kai žmonės gyve no pirkia prie pirkios. XXX Po ilgokos pertraukos VU Didžioji aula nesutalpina atėjusių į premjerą „Tur gus prasideda“. 1974-ųjų pa vasarį, vėl premjera — „Viešės“. Ansamblis Jau gar sėja kaip kelių Lietuvos et nografinių sričių (aukštaičių, žemaičių ir dzūkų dainų pa grindiniais dainavimo būdais: antifoninju (pakaitiniu), poli foniniu (vienbalsiu) ir daugia balsiu (homofoniniu). Vado vės Laimos Burkšaitienės dėka ansamblis pavergia klausytojus nuoširdumu, gy vai ir nuotaikingai perteik damas Lietuvos smičių folk lorą. 1977-ųjų vieną šeštadie nio vakarą vėl visi laukė naujo ansamblio pasirodymo „Paukščiai lietuvių tautosa koje“. Ilgai nerimauta, ar už teks dainų, pasakojimų, žai dimų apie paukščius? O paukščių choras Ilgai ulbė jo klausytojo širdyje... Pirmus metus tuomet an
„KARTAIS MANO SIELA TROKŠTA SAULĖS, JĄ ATSTOJA SPINDULIUOJANTIS ŽMOGUS.“ Atkelta iš 1 psl.
poetų eilėraščius montažą. Deklamuojant kiekvienas rankoje laikėm po žvakutę. Padeklamavę posmelį, ją už degdavome ir nunešdavome į aukurą. Ir taip iš mažų liepsnelių įsižiebė didelė šviesa ir šiluma. Panašiai gi-
mė ir mūsų kolektyvas. Juk didelį laužą daug sunkiau užgesinti negu vos vos ru senančią ugnį. Jums gal atrodys, kad trečiakursiai gyvi tik rengi niais. Oi, ne! Pernai mokslo metais ši akademinė grupė pagal mokymąsi tarp dabar tinių trečiakursių buvo ge-
riaušia. Na, o šiemetinius rezultatus parodys žiemos sesija. Grupė , _gali pasigirti ir tuo, kad neturėjo pažangu mo aritmetinio vidurkio žemesnio negu keturi. Draugai džiaugiasi D. Blažulionio, R. Kadyšiūtės, I. Rūkaitės ir kitų studentų
priedainiu „Lėliu Kalėda", „Leliumal", Alellum Kalė da", „Aladumai ladum" Ir 1.1. Kalėdų giesmėse minimi žydintys medžiai, simboli zuoją gyvybę, aukštinama mergina — busimoji motina ir kt. Saulės sugrįžimo apeigos baigdavosi kalėdojimu — vaikščiojimu užsidėjilš įvai rias kaukes — gyvulių, žvė rių, keistų žmonių. Šventė je dalyvaudavo Saulė. Tarpušvenčluose nešiojo po lau kus Ir kaimus Saulės atvaiz dą — buvo tikima, kad ji išvaiko piktąsias dvasias. Švenčiantieji žaisdavo įvai rius žaidimus, kad geriau spiestų bitės, kad būtų der lingesni sodai ir laukai, kad gyvuliai būtų sveiki ir 1.1. Lietuvoje išlikęs archaiškas paprotys per kūčias prie stalo kampo statyti eglės šaką, jos šakomis išpuošti namų duris iš lauko. Eglė, simbo lizuojanti gyvybės medį, tiki ma, atnešdavo į namus lai mę, džiaugsmą, turtą ir 1.1. Eglutės puošimas obuoliais, riešutais bei degančiomis žva kutėmis nebuvo atsitiktinis. Riešutai, obuoliai simboliza vo vaisingumą. Žvakučių deginimas siejamas su pro tėvių vėlių atminimu, o ugnis turinti apsaugoti šei mą nuo blogybių. Čia pateikėme tik bendruo sius Žiemos švenčių bruožus. Būta daug (vairių papročių. Matome, kaip mūsų pro tėviai juto gamtą, stebėjo ją — iš čia jų apeigos, bū rimai, mįslės, dainos ir kt. Žinodami tradicijas, užčiuopę jų atsiradimo šaknis, galė sime geriau jas suprasti ir įvertinti, o taip pat giliau suvoksime nūdienos mūsų švenčių prasmę. Parengė Raimonda RAVA1TYTĖ
AR VISADA SAUSIO 1-ĄJĄ DIENĄ PRASIDĖDAVO NAUJIEJI Kiekvienais metais sausio 1 dieną mes palydime Se nuosius ir sutinkame Naujuo sius metus. Ar visada ši die na buvo Naujųjų metų pra džia? Žvilgtelėjus ne į tokią Jau žilą praeitį, pasaulyje rasi me daug datų, kuriomis pra sidėdavo Naujieji metai. Iš pradžių galima pagalvoti, kad visos datos pasirinktos visiška) atsitiktinai. Kas gi nulėmė metų pradžią? Įsigili nus galima pastebėti, jog visos datos susijusios su ast ronominiais bei visuomeni niais reiškiniais. Dauguma Laoso tautelių Naujuosius metus švenčia su doroję laukų derlių arba prieš sėją. Tad Naujų metų pradžią daugiausia nulem davo gamtinės sąlygos. Vien tik Indijoje Naujieji metai sutinkami bent 10 kar tų per metus. Cla didelę Įta ką turi Indijos daugiatautiškumas. O senovės Romoje bei Ru sijoje iki XIV a. Naujieji buvo švenčiami kovo 1-ąją. Ši data siejama su pirma pavasario mėnulio pilnatimi. Kovo 25-ąją Naujuosius metus sutikdavo Romoje, Anglijoje, Vokietijoje, Ispa nijoje ir kt. šalyse. Romos imperijos laikais buvo pla čiai Įsigalėjęs frlgų dievo Ačio kultas, o kaip tik šią dieną Atls „prisikeldavo" naujam gyvenimui. Kiek vė liau dievo Ačio „prisikėli mas" buvo pakeistas Jėzaus Kristaus „įsikūnijimu". Ne reikia pamiršti, kad kovo 20—21 dienomis prasideda pavasario lygiadienis, vadi nasi tada prasideda astrono-
sambliui vadovavo Zita Kel-ryžtingas, su polėkiais. Kad mickaitė. mokėtų vesti vakarones mo — Labai gėriuosi šių kyklose, kad galėtų išmokyti žmonių energija, jų entu valkus liaudies dainų, — ziazmu. kalbėjo vadovė. — Jauną žmogų gali įver — Aš už jaunatvišką mak tinti ekspedicijose, — pasa simalizmą, norą kuo daugiau koja Z. Kelmickaltė. — Matai, pasiekti. Kad kolektyve atėjęs kaip jis sugeba iš žmogaus naujas žmogus būtų viso atrinkti programai tinkančią didelio būrio nariu. Galbūt dainą, mokėjimą bendrauti dabar per daug rūpinamės su žmonėmis. savimi, mokame tik patys — Svarbiausia, kad kiek linksminti pasirodymu sceno vienas ansamblietis būtų je? — Štai kas jaudina Z.
„Ratilio“
premjera.
K.
Driskiaus
sėkmingomis studijomis. Jie visuomenininkai ir pir mūnai. Nemaža dalis dalyvauja SMD. J. Rutkauskas paruo šė pranešimą „Silkinių audi nių vartojimo derinimas, pa naudojant žėrinio išlydžio plazmą", Juozo darbas gerai įvertintas. , ,. Aktyviai SMD veikloje pasireiškė V. Pini gyte ir S. Staknevičiūtė. Jos darbas „Lietuvos TSR mineraliniai vandenys" Universiteto SMD konferencijos metu buvo įvertintas antrąja vieta. Lekia Gruodis nesustabdo-
minls pavasaris. Panašiai ga lime paaiškinti ir kitas su tinkamas datas: rugsėjo 1-oji — derliaus sudorojimo me tas. Rusijoje šis kalendorius buvo naudojamas nuo 1483 m. iki 1700 m. Rugsėjo 1, kaip Naujieji metai, XV am žiuje buvo žinomi ir Lietu voje. Gruodžio 25 dieną t. p. dažnai sutinkama kaip nauja metinė data. Šios datos lai kydavosi bevelk visos Euro pos tautos. Galbūt ši diena astrono miškai labiausiai tiktų Nau jųjų metų pradžiai, nes gruo džio 22 dieną Saulė toliau siai nukrypsta nuo dangaus sferos pusiaujo plokštumos. Tai astronominės žiemos pradžia. O kada gi sausio 1-oji ta po Naujųjų metų pradžia? Šią dieną pirmasis gan sa votišku sprendimu (vertino Romos imperatorius Julius Cezaris. Cezario pasirinkimą sąlygojo paprotys — būtent sausio mėnesį savo pareigas pradėdavo eiti naujai išrink tieji konsulai. Lotyniškai sausio mėnesio pavadinimas — Januarijus. Tai dviveidis senovės italų kelių ir kelio nių bei romėnų durų bei vartų (laiko) dievas, kuris vienu veidu stebėjo praeitį, o antrą buvo nukreipęs ateitin. Gerokai vėliau plačiau šią datą įteisino popiežiui Gri galius XIII 1582-ųjų metų kovo 1-osios bule. Tiesa, dar prieš minėtą bulę ši die na sutinkama Ispanijoje nuo 1556 m., Danijoje ir Šėfedijoje nuo 1559, Prancūzijoje nuo 1565 metų.' Vytautas MUSTEIKIS
Kelmickaitę. XXX Daug ansambliečių baigė studijas. Vieni ir dabar ne gali skirtis su ansambliu, ki ti, Išvažiavę dirbti į rajonus, ten subūrė etnografinius an samblius. Panevėžio rajone, Smilgiuo se, buvęs ansamblietis A. Plitnikas turi mokinių etno grafinį ansamblį. R. Vildžiū nienė — Klaipėdos fakultetų Nukelta į 4 psl.
nuotr.
mom žiemos rogėm. Čia ir sesija vėl ant slenksčio, Prekybininkų laukia ' penki egzaminai. — Truputį neramu, kaip ir prieš kiekvieną sesiją, — sako trečiakursiai, — la biausiai bijom prekybos eko nomikos. Bet tikimės, kad bus gerai. Egzaminams ruo šiamės visi kartu. Taip ge riau įsimename, išsiaiškina me sunkesnius dalykus. Įdomiai gyvena trečiakur siai. Visko nė neišsakysi: kiek čia sportininkų, turistų, Palikus prekių mokslo trečiakursius, pamažu žings-
niuoju į bendrabutį. Nors šaltukas kanda skruostus, žnybia į ausis, bet man ge ra. Gera, kai žmonės supran ta vienas kitą. Kai visai ne-> pažįstamam būry po kelių, minučių pasijunti tartum bū tum to paties kolektyvo na rys. Mintyse, vis prisimenu Dai vos Romaškaitės pacituotus V. Reimerio žodžius: -.„Kar tais mano siela trokšta sau lės, ją atstoja spinduliuojan tis žmogus". Aldona SKAISGIRYTĖ, „T.S." neetatinė korespondentė
Tarybinis studentas 4
PAMFLETAS
Naujametinės dovanos . . .Žiema Vilniuje. Grei tai jau ir (pusės. Tiesa, kaž kaip nepanašu Į žiemą. Išei dami iš namų dažniau pasi čiumpame lietsargj, negu šil tas vilnones pirštines, o sli dės kol kas dar nepajudin tos nuo praeito slidinėjimo sezono. Ir kai pagalvoji, kad ant nosies — Naujieji Me tai — kažkaip keista. Oras — brr. Visiškai nešventiškas. Užmetu akj į bestudijuojan čių kolegų veidus — tie taip pat kažkokie nelabai džiugūs. Na, aišku — sesija. Pavojuj žinios. Ilgaplaukiams katedra karinė. Tokios toke lės. Einu štai tokių priešnaujametinių minčių slegia mas ir prieinu... — manote Senj Šaltį? Juokaujate! Iš viso gal šiek liek reikėtų keisti šį Naujametinį perso nažų. O gal ne visiškai keis ti, o sakykim nors apdarą — apvilkti lietpalčiu, apauti botais (tokiais, kokius išduo da talkininkaujantiems stu dentams). Juk jis vargšas peršlaps gruodžio lietaus merkiamas. Įdomu, kaip Se nis Šaltis rengiasi sakykim -ubtropikuose ar Ekvadore? Tuo labiau, kad tai rišasi su mano šios dienos tikslu. Taigi, prieinu „Lietuvos" viešbutį. Ką gi, ruošiuosi pakalbinti svečius iš toliau, tegu išgul do savo nuomonę. Pakylu liftu. Durys. Beldžiuosi. Ati daro. Amerikonas! Gyvas ir dar su cigaru. Mat, redakci ja skyrė man svarbią užduo tį. Sužinoti, kaip kitų šalių
gyventojai žiūri į Naujameti nes tradicijas. O kur kitur rasi įvairių nacijų atstovų, jei ne šitame Babilono bokš te? Ką gi, ruošiuosi pakalbinti svečius iš toliau, tegu išgul do savo nuomonę. — Gud morning labai ge rai. Aš Džonas Smitas iš J u Es Ei (ta prasme USA). Prisistatau. Rodau pažymė jimą. O Jis: — O jes. Tu koresponden tas — geras žmogus. Viskio nori? — Nou, — sakau, — mes prie geresnių dalykų pripra tę. Pavyzdžiui, „Braškių už piltinė", „Gintaro krantas". O jis dar nesupranta, kad aš tarnybos reikalais: — Tai tu džinsų nori? — Nou. Mūsų Vilkaviškio džinsai pasaulyje geriausi. Kai apsimauni, tai ir nebenusiimi. Užtrauktukas auto matiškai užstringa. Nešioji dieną naktį. Amerikos pilietis paniurs ta. Jis matyt nelabai supran ta, ko aš noriu. Domiuosi to liau. Klausiu: — Kaip jūsų nacija žiūri į naujametines dovanas? Pašnekovo veidą vėl nu tvieskia nežemiška šypsena: — O jes. Naujametinės dovanos — gud. Mūsų naci ja mėgsta dovanoti. Mes ne gailime nieko, kad tik kam nors ką padovanoti. Grena dai — laisvę, nepriklauso mybę dovanojome. Kas lais vės nenorėjo — tam kulką
XXX Saugokis: MAK-o iš prie kio, papeikimo iš šono, tal kos iš užnugario, prodekano — iš visų keturių pusių... (Ispanijos studentų patarlė). NAUJAMETINIS SAPNI NINKAS Suomišką pirtį sapnuoti — Naujuosius sutiksi blaivyklo jeKiaulės koją sapne valgy ti — gausi vienkartinę ma terialinę pašalpą. Laivą sapnuoti — nuplau kė tavo stipendija. MINTYS Mylimąją sapne glamonėti — turėsi rimtą pokalbį su Jis buvo pasiryžęs eiti su Dekanu. Šventinį stalą sapnuose ja nors į pasaulio kraštą, ta čiau jiems buvo nepakeliui, regėti — Naujametinę naktį — ji ėjo Į paskaitas. laikysi įskaitą.
dovanojome. Izraeliui lėktu vų padovanojome. O dabar štai raketas dovanojame. Puiki dovana. Anglijai dova nojame, Vokietijai dovanoja me, Italijai dovanojame. La bai pulki dovana. Landšaftą puošia. Reljefą pagyvina. Gal ir tu raketos nori? Pasistatysi, balkone. — Nou nou, — mojuoju rankomis. — Man raketos nereikia. Misis Margaretal Londone padovanok, ji pa ims. — Jes, — kinkuoja galvą, — ji labai mėgsta dovanas. Mes jai dar ką nors pado vanosime. Įdomu, galvoju, ponai iš kitos žemės pusės gana keis tai žiūri į dovanas. Gal ir jam reikėtų padovanoti ką nors atminčiai, pavyzdžiui „Moningstar" numerį su ant rašte „Yankes go home!", arba Hemingvėjaus „Kam skambina varpai“. Gal jis supras, kad, taip dosniai be sišvaistant dovanomis, yra pavojus, jog varpai gali palydėti ir ponus iš Ju Es Ei? Taip. Žinok, žmogau, kur dabar kreiptis. Neduok die ve beklausinėdamas apie do vanas užšoksi ant kokio at eivio Iš Rodezijos. Dar prieblandoje veido odos ne įžiūrės, negru palaikys, ir visą pistoleto apkabą pado vanos. Kur tada dėtis? X X X Na, tiek to, bala nematė tų kitaminčių! Geriau atšvęskime Naujuosius Gedimino aikštėje. Anokia čia bėda, kad dešinėje teks laikyti skėtį. Geriau, tegu pliaupia liūtis, negu sninga tokiomis „dovanomis"! Skirmantas MICKEVIČIUS
XXX NAUJAMETINIS GĖRI MAS „SNIEGUOLE SVAJO NE" , Imate tuščią kiaušinio lukštą, pripildole jį vande niu ir laikote saulės švieso je keturiasdešimt aštuonias valandas. Turinį iš lukšto perpilate į stiklinę. Įdedate druskos, vanilino ir cinamo no. Įlašinate dvidešimt lašų acto. Bėgate į parduotuvę ir nusiperkate sulčių (pagei dautina importinių). Jei iš gėrę sultis, vis dar tebejusite troškulį, išgerkite iš jau minėtos stiklinės. Troš kulį kaip ranka nuims! Ska naus! Gintaras TOMKUS, H kurso žurnalistas
Romas LILEIKIS — Filolo gijos fakulteto penktakursis, „Filologijos rudens-83" lau reatas, Palangos festivalio „Baltijos jaunystė-83" daly vis, filologų ansamblio na rys. — Kiek metų teko vado vauti Kultūros klubui? — Buvau šio klubo pirmi ninku trejus metus. — Keletą žodžių apie savo ansambli, jo narius ir atmo sferą, supančią ansamblie čius. — Visi, kas mėgsta dai nuoti, kas nori atrasti save, kas, beieškodamas savęs, ir kitiems padeda save atrasti, kiekvienas, kas gali duoti
ŽYDROSIOS KEPURAITĖS SKUNDAS Už ketvirtadali pirmo sios stipendijos fuksas nusiperka mane, ir visą gyvenimą tūnau stalčiu je, geriausiu atveju — pakabinta ant vinies ben drabučio kambaryje. Iš eiti į žmones lemta tik vieną kartą — per šven tinę demonstraciją. Džiau giuosi, išgirdusi ginant mane, miela matyti šei mininko šypseną ir jau natviško pasiryžimo kupi nas akis. Bet šventės ne amžinos, vis tiek viena visam amžiui. Esu studen to turtas, bet visiškai ne reikalingas, tad ar ne ge riau pinigus, už kuriuos mane nusiperka, įdėti taupomojon kason? Nors procentai augtų. Su didžiausiomis vilti mis klausausi pabuvoju sių Tartu pokalbio. Jie džiaugiasi tenykščių stu dentų tradicija nešioti kepuraites. Sako, pilnas miestas žydrų, žalių, ru dų mano draugių. Pavy džiu jų savininkams —
ką nors žmogui, nebijoda mas prarasti. Juk jeigu visa, kas yra, gera jame, paslėps, „pakabindamas spyną“, kad niekas to nematytų, tai jau nebebus vertybės. Jos ne teks savo prasmės, netgi tie sioginės paskirties. O kas liečia atmosferą ansamblyje, tai sunku pasakyti. .. Malo nu, kad net tomis minutė mis, kai yra sunku, žmogus gali sukurti aplink save kū rybinę atmosferą. Gerai, kad nėra žengiama lengviausiu keliu... Na, pavyzdžiui, jei gu yra blogas muzikantas, tai juk paprasčiausiai išeitis yra jį pakeisti kitu, geres niu. Tačiau kiekvieno žmo
universiteto, veterinari jos akademijos, politech nikos instituto studen tams, kurie nesigėdija savo vienintelio studen tiško atributo. Tad ir aš noriu, kad šj skundą iš girstų kuo daugiau Uni versiteto studentų ir taip išvestų mane j žmones. Tuo labiau, kad tokia galimybė yra tik studi juojant Alma Mater. Iki pasimatymo, žydrosios draugės, paskaitose, gat vėse ir tolimose kelionė se! Žydrosios kepuraitės skundą užrašė Alma Monkauskaitė, MF IV kurso studentė.
Redakcijos prierašas. Mieli mūsų skaityto jai! Manome, kad žydrosios kepuraitės skundas pa siekė Jūsų širdis. Esame prie Naujųjų metų slen ksčio. Dar viena proga daryti kažką kitaip. Te 1984-aisiais metais žyd roji viešnia suranda ke lią į mūsų studentiškas šventes ir renginius. Ką daryti, kad josios skun das neliktų tik surašymu
gaus pasaulis yra savitas ir pirmiausia jame reikia ieško ti teigiamų savybių. Tačiau gaila, kad tai nevisada pa vyksta. . . Kartais toks „blo gas muzikantas" kolektyvo kūrybiniuose ieškojimuose padeda susigaudyti gerokai greičiau. Tokioje atmosfero je visi lygūs, nes visi kuria. — Kas svarbiausia gyveni me? — Tikslas. Noras nugalėti. Būtinai turi būti didelis no ras pasiekti gyvenime SAVO ir nesustoti ties tuo. — O jeigu nepavyksta? — Ką gi, iš klaidų juk mokomasi. Iš tavo klaidų pasimokys ir kitas. Juk gerai gyventi ir reiškia gerai gy venti. .. Svarbiausia dirbti ir nebijoti rizikuoti, siekti ko nors naujesnio, platesnio. — Ačiū už . pokalbį. Lai mingų Naujųjų metų! Bandė prakalbinti žur nalistikos spec. 1 kurso stu dentė Nerilė VOLCESKAITĖ
juodo ant balto? Pažadin kime iš gilaus miego sa vo studentiškas ambici jas! Argi nebūtų gražes nės mūsų šventės, jei jo se mirgėtų mėlynosios kepuraitės? Ar mes pa tys nesijaustume šventiš kiau? Pasvarstykime drauge apie šiandienines Univer siteto tradicijas. Būtų pravartu grįžtelėti praei tin: gal ką skubėdami išbarstėme, neišsaugojome, gal ko nežinojome. O juk tradicijos gimsta ne taip lengvai: kol prigy ja, sudygsta, išauga — praeina keletas metų ir daugiau. Dėkodami Almai už laiku atskriejusį laišką, kviečiame visuomeninių organizacijų atstovus, komjaunimo aktyvistus, kultūros klubų narius, dėstytojus ir studentus — visus į pokalbį. Siūlyki me, kritikuokime, ginčykimės, svarstykime... Drauge rasime teisingą sprendimą. XXX Dėmesio! Pradedame pokalbį „Mūsų tradicijos".
z*/***/*'*/
Ketvirtoji Vilniaus ekslibrisų bienalė
Kartu su spausdinta kny ga atsirado ir jos ženklas — ekslibrisas. Nuo paprasto įrašo, štampo, vinjetės jis išaugo į savarankišką meno kūrinėlį. Knygos ženklo populiarini mui Universiteto Mokslo muziejuje LTSR savanoriška
knygos bičiulių draugija ir LTSR dailininkų sąjunga su rengė IV Vilniaus ekslibrisų bienalę. Joje susitiko įvairaus am žiaus, įvairių krypčių, skir tingų braižų ekslibriso kūrė jai iš Latvijos, Estijos ir Lie tuvos (svečio teisėmis daly vauja moldavas G. Bosenka) — iš viso per 50 dailinin kų. IV Vilniaus ekslibrisų bienalės laureatais tapo Eli tą Viljamą (Latvijos TSR), Vive Toli (Estijos TSR), Sta sys Eldrigevičius (Lietuvos TSR). Specialiais prizais apdova noti G. Didelvtė, A. V. Bur ba, V. Vinas, J. Arakas (Es tijos TSR), P. Upytis, J. Antimonova (Latvijos TSR). Paroda veiks iki 1084-ųjų sausio 15 dienos. Kviečiame apsilankyti!
Naujametiniai „fukso" nuoty
SVAJONEI REIKIA KELIO Atkelta iš 3 psl.
Primename, kad Mokslo muziejus dirba kiekvieną dieną nuo 11 iki 18 vai., iš skyrus pirmadienį ir antra dienį. Mūsų inf.
folklorinės grupės vadovė, Knygų rūmų etnograf rniam ansambliui vadovauja J. Bukontaitė, R. Užpalytė Vil niaus m. 40 vidurinėje mo kykloje turi etnografinį mokinių ansamblį, A. Laurinkevičius — Kauno žemės ūkio akademijoje. — Nekeistume į nieką drau giško, susigyvenusio kolek tyvo, — sako „Ratilio“ nariai
kiai.
A. Rakausko piešinys.
V k. filologas (anglistas) Aud rius Braukyta, Gilma Gri ciūtė (IV k. vokiečių k.), ki bernetikas Sasys Plūkis. — Atmintina 1980 m. prem jera. Pirmoji mano gyveni me. Ekspedicijos vasarą, koncertai, vakaronės, susiti kimai su įdomiais žmonėmis, — pasakoja V k. lituanistas Viktoras Tamošiūnas. — Negaila nei laiko, nei savęs, norime tik vieno — įvesti žiūrovą į tautinių juostų, margiausių raštų, tą senolių ir mus pačius stul binantį amžių, — užkalbinta atsakė ansamblio seniūnė III
Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas". Telefonai—611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 LV 14871. Iškilioji spauda. 1 spaudos lankas Uis. Nr. 3501. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė Tiesos g. 1 .Conercndl <~ryAewr» — opraa napncoMa, perropara, Koiorrera AKCM Amu, npofpKOMa opAenoB TpyAoaoro npacsoro 3aaMe Ha ■ Ąpy^Ou napoAos Bbamsdcckoto ynnepaneTa BM.B Kancyiuca. Ha aktobokom asMKe. PeĄaMTop HL Bapa„n«n«afrr «._________________________________________________________
/
:
k. tė.
biologė Rūta Lukoševičių-
XXX Sutikdami Naujuosius me tus, ..Ratilio** dalyviai turbūt susimąstys apie ką dar ne dainavo. ko dar nešoko.... Gyvo, išradingo ansamblio siela Zita Kelmickaitė. Su nerimu širdy stebėdama „mo kinukus“ scenoje, jaudinsis, ar pavyks šį kartą „Ratilio“ entuziastams žmonių dūšias dzūkiška, žemaitiška, aukštaitika ar suvalkietiška tarme nuraminti. . . Ir kartu visiems praeitin nugrimzti. Aldona DZ O KAI TE
Redaktorė J. VARAPNICKAITĖ