visų
Salių
proletarai, vienykitės:
CaRVBOS isccioencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO ________________ REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
1982 m. gruodžio 31 d.,
Nr. 40 (1219)
penktadienis
ESI J A • SESIJA • SESIJA BIIIIM
Teisės fakultete Kaip teisininkai ruošiasi s‘iai paprašiau papasakoti kulteto prodekaną Z. Na ivi čių: — Ruošiamės, kaip ir visi, ikia nuo pirmųjų dienų irtai pajusti studijų rimtu: ir prie-to priprasti. Dirffle sparčiais tempais, kad pensuotume prarasta me si kolūkyje. Ruošiantis seai. kaip ir kituose fakul'Jose, iškyla daugiau sunmų su pirmakusriais. Todėl kanalas ir katedros skiria uis nemaža dėmesio. Į Uniįsiteta pirmakursis ateina r lydimas nuolatinių moKViU nurodymų . To tikisi ir 1 Deja, čia tokios kontronėra. DaT nespėjus la mste jiems apsiprasti, daug mama, kas lemia peras "lijas, ką daryti, kad sesija tu sėkminga. Šiais ir kitcDobūdžio klausimais daug
dirba doc. M. Maksimasis doc. A. Cirtautas, prof. Van cevičius. Pirmakursiai dar nemoka planuoti laiko, nes neturi patyrimo. Stengiamės sudaryti kuo geresnes sąlygas vakarykščiam moksleiviui, nes nuo to priklausys koki stu dentą turėsime. Sėkmingas studijas lydi nuolatinis kruopštus darbas. Kad jis būtų lengvesnis, reikia sistemingai lankyti paskaitas. Tam TF prie dekanato durų kabo viešas paskaitų lankymo tvarkaraštis. Be to, lankymui gerinti sudaryta mokymo, auklėjimo komisija. — Paskaitų lankymas pri klauso ne tik nuo pnežtos kontrolės ir paskaitų kokybės, bet ir kiekvieno studento są moningumo, — sako vienas iš jos narių O. Urbonas. — Tam organizuojamos su stiprinto lankymo savaitės. — priduria A. Kalvelis. Gruodžio 13 dieną fakulte te surengtas susitikimas su I kurso studentais. Jame bu vo skaitoma įvado i specialy be paskaita. O komjaunimo komiteto sekretoriaus pava-
Siame numeryje : SESIJA XXX
GERIAUSIEJI XXX
MUMS ATSAKO
|
XXX
|
LINKSMOJI AUDITORIJA
Kaina 2 kap.
ŠALIES JUBILIEJUI duotojas akademiniam daroui P. Karvelis pabrėžė, kad pa žangumas priklauso nuo draus mės. Ji būtina, kad nerei kėtu dėstytojui skirti kelių „pasimatymų" ir kad sesijos ataskaitoje nemirguliuotų „ne atvyko". Tai ne tik nerūpes tingumas, bet ir lėta adapta cija. Ne paslaptis, kad studen tams prieš egzaminą trūksta laiko, o para teturi 24 valan das ir jas neištempsi. Todėl naudos per paskutinę naktį išspaustas „žinių minimumas" neduoda. Kokie bus sesijos rezulta tai, sunku prognozuoti. Bet teisininkai nusiteikę ootimistiškai. Alvyda BIRIUKAI"! Ė
TSRS 60-mečio metais rūstaus, bet svetingo kraš Universiteto turistų klube to. 1982 metų rudenį penk įvyko ne vienas vakaras, tos sudėtingumo kategori Šanio susirinkimas, skirtas sąjun jos kelionę Tian ginėms respublikoms. Juk kalnuose — Kirgizijoje ir keliavo ir keliauja Uni kitose Vidurinės Azijos res versiteto turistai daug ir publikose atliko UTK dvi plačiai, — ypač slidinin ratininkai (vadovas V. Kai. kai ir dviratininkai. Šiais relis). Apie Kirgiziją ir anks metais kiekviena kelionė įgijo visai kitokią vertę tesnę kelionę (1979 m.) Va Taigi, ir tie, kurie ke karų Tian Šanyje įdomiai liavo, patys matė, ir tie, papasakojo klubo senbu kurie dar tik ruošiasi pasi vė Gamtos fakulteto dar dairyti, turėjo gerą progą buotoja E. Rudnickaitė. Su tuose vakaruose susipažin žinojome apie Pskemo kal ti su Gruzija, Armėnija, nagūbrio perėją, pavadin Baltarusija, Tadžikija ir tą „Vilniaus universitetui kitomis respublikomis. Už — 400 metų" (3850 m; 2A kaukazėje pabuvojo dvira sudėtingumo) vardu, —to tininkai D. Jonaitis, J. kia buvo Universiteto ab Jonynas, V. Lileįkytė, C. solventų turistų dovana Kulievičius ir kiti. O apie Alma Mater jubiliejui. Sąsajų su mūsų gimtąja žygi slidėmis (grupės va dovas A. Striuka) Mažaja Lietuva suradome kalbėda me Kaukaze — Pietų Gru mi apie tolimąją ir egzotiš zijoje jau buvo rašyta kąja Turkmėniją. Apie ią „Tarybiniame studente" va klube papasakojo Chemi sario 19 d. Grupė parsi jos fakulteto vyr, moksli vežė daug naujienų iš nis bendradarbis J. Daugvi.
la, su draugais keliavęs „šalyje be šešėlio" ir šių eilučių autorius. Galėjome pasigrožėti skaidrėmis iš Kopetdago, Kara Kalos serpantarijaus, Karakun.ų smėlynų, labai spalvingų Vakarų Turkmėnijos skar džių. Tarp respublikos turistų jaučiamas didžiulis su sidomėjimas, veržimasis į dykumų respubliką. Dar sykį naujai atrandame tą kraštą, kuriame įmintos '.r mūsų kraštiečių pėdos. Daug ką turėjo papasa koti, draugams parodyti matematikai ir medikai, pabuvoję VISI ir Vilniaus miesto turiadoje Fanų kal nuose. Jubiliejinių metų rengi niai ir kelionės, parsivež tos skaidrės, išleisti fotostendai kviečia Universite to studentus, turistus nau jiems žygiams po plačiąją šalį. Stepas DEVEIKIS
SALIES JUBILIEJUI Baigdami studijuoti politi pradėjo O. Dervlnytė. Po jos nės ekonomijos kursą Gamtos kalbėjęs V. Striblnskls supa fakulteto IV kurso stude.itai žindino su šiuo metu kapita surengė konferenciją „Eko listinėse šalyse egzistuojannominei gamtos apsaugos ičomis Ekonominio vystymo klausimai", kurią paskyrė koncepcijomis bei fų sąryšiu TSRS įkūrimo 60-mečlui. su gamtos apsaugos klausimais Tūlas gamtos apsaugą su S. Za^eckas palietė proble pranta tik kaip oro ir nuteka mas, su kuriomis susiduria mųjų vandenų valymą bei geologai, ekonominiu požiūriu įvairių saugomu gamtinių vertindami naudingu iškase teritorijų steigimą. Tuo tarpu nų telkinius. I. Kiškis prane gamtos apsauga pastaruoju šime „Ekonominės ka-ntos metu išsiplėtojo į atskirą apsaugos aspektas" atskleidė mokslo šaką, reikaialujančią princslplnius kapitalizmo ir lnterdisciplinarinlų tyrinėji socialinius ekonominių me mų. Visi specialistai, dir chanizmu skirtumus, reguliuo bantys šioje srityje, turi būti jančius gamintojų dėmesį kompetetingi ne tik biologi aptariamoms problemoms. Vi jos, geologijos, geografijos so buvo perskaityta 12 pra ar ekologijos klausimais, bet nešimų. ir laisvai orientuotis fizikoje, Konferencijos laureatais ta chemijoje, matematikoje. po geografas I. Kiškis, geolo Ypatingo tfktualumo pasta gas S. Zareckas, biologai V. raisiais dešimtmečiais įgavo Striblnskls ir L. Levinskaitė, ekonominiai gamtos apsaugos skaičiusi pranešimą tema aspektai, kadangi nuo eko „Gamtos apsaugos ekonominio nomikos išvystymo lygio pri valdymo problemas". klauso, kokiu mastu bus Gamtininkai dėkingi dėsty vykdomos gamtosaugines prie tojams doc. V. Vltkūnienei monės vienoje ar kitoje ša bei asistentui G. Černiaus lyje, o jos, kaip žinia, nėra kui už pagalbą bei patarimus, pigios. Iš kitos pusės kyla ruošiant referatus. Si konfe klausimas, ar gamtos apsau rencija buvo antras tokio po gos reikalavimai nesustabdys būdžio renginys Gamtos fa šalių ekonominio vystymosi. kultete. Reikia tikėtis, kad Šie ir kiti klausimai buvo jis taps tradiciniu ir jame ne tik liečiami gamtininkų konfe bus nagrinėjamos rencijoje, kurią pranešimu bendro pobūdžio, bet Ir kon „Uetuvos TSR liaudies ūkio krečios gamtos apsaugos prob išvystymas pokario metais" lemos. „T. S.“ inf.
XXX
„Tarybinio studento" ne etatinis korespondentas Da rius Lukoševičius kalbasi su Universiteto Kultūros klubo pirmininke Rima Juknyte. — Kokius renginius orga nizavo Kultūros klubas TSRS įkūrimo 60-mečlul pažymėti? — Pernai, prieš naujuosius metus buvo paskelbtas te miniu vakarų konkursas. Euvo planuota vienuolika ren ginių. Šeši iš jų jau Įvy ko. Tai Gruzijos respublikai skirtas vakaras Chemijos fa kultete, Azerbaidžanui skirtas vakaras Prekybos fakultete, matematikai surengė susitiki mą, skirtą Uzbekijai, medi kai savo vakarą paskyrė Mask vai, teisininkai — Leningradu!, Filologijos fakultete buvo or ganizuotas teminis vakaras, skirtas TSRS 60-mečiui. Be to, buvo parengtos parodos ir stendai bendrabučiuose bei fakultetuose, organizuoti susi tikimai. — Jūs kalbėjote apie vie nuolika teminių vakarų, iš kurių įvyko šeši. Kaip bus su likusiais? — Likusieji vakarai turi įvykti vasario mėnesį. Juos teko nukelti lėl laiko stokos: kolūkis, kiti renginiai, sesi ja. Turėtume surengti va karus, skirtus Moldavijai. Kirgizijai, Armėnijai, Tadži
GERIAUSIEJI IIIIIIIIIIIIIIINIIIIMIIIIIIIIIIIIIIIIllllffilIll
Didžiausias įvertinimas Lenino stipendininkas. Šie žodžiai jau daug pa sako apie žmogų. Tai ne tik labai gerai studijuojan tis studentas, bet ir akty vus visuomenininkas. Ži nia, tokių Universitete ne tiek jau daug. Viena iš tokių studentų Istorijos fakulteto ketvirtakursė ‘ fakulteto kom jaunimo biuro narė Vir ginija PAPINIGYTĖ. Ar sunku tokia būti? Apie tai paprašė papasakoti I kur so žurnalistė Danguolė Kosciuškevičiūtė. — Kaip žinia, tik tryli ka VU studentų turi teisę gauti V. Lenino stipen dijas. Ką pagalvojote, jog tarp tų laimingųjų ir Jūs? — Sunku iš karto j tai atsakyti. Turbūt iš pra džių net nepatikėjau, juk dar nuo vidurinės mokyk los laikų Lenino stipendi ninkas atrodydavo labai visapusiškas žmogus: ne paprastai daug pasiekęs ir labai labai daug žinan tis. Išgirdusi, jog ir aš patekau tarp šių laimingų jų (gal priešingai?), pir miausia pagalvojau, kokia
"atsako Administracijos ir ūkio pro rektorius ekon. kand. Pranas EIGMINAS:
„Tarybiniame studente" iš spausdinti straipsniai „Ar yra bendrabutyje televizorius" (1982 m. lapkričio 26 d., Nr. 35) ir „Suaugusių žmo nių. .. „žaidimai" (gruodžio 3 d., Nr. 36 apsvarstyti bendrame administracijas ūkio padalinių susirinkime, dalyvaujant administracijos partinio ir profsąjungos' biu rų atstovams bei bendra bučių komendantams.
dabar didelė atsakomybė man teko. Atsakomybė prieš dėstytojus, prieš draugus, pagaliau prieš pačią save. Gal ir apsi džiaugiau — juk dabar galiu gyventi beveik sava rankiškai. — Baigusi Molėtų vidu rinę mokykla, įstojote i IF. Kodėl būtent pasirinkote
istoriją? < — Tarp mūsų laidos abiturientų humanitariniai mokslai nebuvo popu liarūs. Iš penkių aukso medalininkų — keturi stu dijuoja tiksliuosius moks lus, o aš pasirinkau istori ją. Kad studijuosiu Uni versitete, žinojau seniai. Mokykloje turėjau puikią
Buvo patikrinta, kaip ko mendantai vykdo savo parei gas. Dauguma straipsniuose minimų teiginių pasitvirtino. Visų bendrabučių komen dantai įpareigoti skubiai pri statyti į remonto dirbtuves sugedusius televizorius ir at eityje rūpintis, kad jie nuo latos veiktų. Bendrabučio Nr. 18 komendantei I. Košlubaitienei už aplaidumą darbe 82.12.21 d. Rektoriaus įskymu Nr. R-181 pareikštas griežtas pa peikimas. I. Košlubattienė įpareigota skubiai pašalinti esamus trūkumus. Svarstymo metu pareikšta nemažai priekaištų ir studen tams. Paaiškėjo, kad studen tai savo kambariuose laiko televizorius, šaldytuvus, šil dymo ir kt. (rengimus dėl
kurių gausumo perkraunamos elektros linijos: perdega sau gikliai, rozetės, laidai. Dėl to uždraudžiama studentams sa vo kambariuose laikyti minė tus Įrengimus. Taip pat paaiškėjo, kad studentai kartais slepia savo kambariuose „zuikius", nesi skaito su budinčiais, įeidami nerodo jiems leidimų. Vaka rais ir naktimis net pro lan gus jsikelia i savo kamba rius draugus. Daugelyje bendrabučių blogai organi zuojamas studentų budėjimas. Štai vien paskutinio tikrinimo( 12.23.) metu savo postuo se nerasta budinčiųjų bend rabutyje Nr. 10 (teisininkų): Markevičiaus Mylės V. Keraitės L.
kijai. Juos organizuos EKFF, IF, GF ir PEF Kultūros klu bai. — Ką jūs galėtumėte pasa kyti apie šių renginiu meninį lygį? — Kadangi panašus rengi nys organizuojamas pirmą kar. tą, teminiu vakarų meninis lygis buvo nevienodas. Kai kur jie neatitiko žanro reika lavimų ir buvo panašesni į vakarones. Bene geriausias pasakojimas buvo apie Lenin gradą. Jo rengėjai — Teisės fakulteto Kultūros klubas. Siame vakare buvo panau dota filmuota medžiaga, daug skaidrių, muzika. Vakaras bu vo įlomus ir naudingas. — Kokie sunkumai iškilo organizuojant šiuos rengi nius? — Yra viena opi problema. Žmonės labai stengiasi ir daug nuveikia, kad surinktų įdomią medžiagą, o tuo tarpu jų draugai visai nesidomi šiais renginiais. Neaišku, kas •<'Os atbaido, juk susitikime1 tikrai įdomūs ir naudingi. Gal kiek per mažai agitacijos, matyt, neužtenka skelbimų fa kultetuose ir kartais būna taip, jog susirenka rengėjai, o žiūrovai... neatvyksta. Beje, papriekaištausiu komjaunimo komiteto kai kuriems nariams, kurie nors tuo turėtu rūpintis, tačiau visai nepadeda organi zuoti šitų renginių. Tarsi tai būtų ne įų reikalas. O juk tai visų pirma turi rūpėti kom jaunimo komiteto Internacio naliniam sektoriui bei Univer siteto interklubui.
mokytoją istorikę — LTSR nusipelniusią mokytoją L. Kazlauskienę. Ji sugebėjo manyje išugdyti meilę is torijai, sugebėjimą suvokti įvykius. Galbūt todėl net dešimt molėtiškių studi juoja Istorijos fakultete.
IF pirminės komjau nimo organizacijos sekre toriaus nuomone, Jūs ak tyvi komjaunuolė. Ar ši veikla netrukdo mokymui si? — Į fakulteto komjau nimo organizacijos biu rą buvau išrinkta III kur se. Galiu pasakyti tiesiai, jog džiaugiausi tuo drau gų pasitikėjimu: ir ne to dėl, kad atsirado daugiau galimybių apsilankyti stu dentiškose vakaronėse ir šventėse. Džiaugiuosi tuo, kad galėsiu dar daug au bendrauti su žmonėmis, nes esu, kaip pas mus sa koma. „kolektyvo žmo gus". O dėl laiko, tai net paradoksalu: pirmame kur. se buvau tik seniūne, bet niekur nespėdavau. Da bar išmokau planuoti saVo laiką ir visur spėti. Labai mėgstu Kiemo teatro spektaklius, Oue. ros ir baleto teatrą, lan kau parodas. — Sėkmės Jums! V. Sendrausko nuotr.
Leišytės A. — IV k. mdrabutyje Nr. 13 (fizikų): Dunderlo V. — II k. Šarkos J. — III k. Minėtas Rektoriaus Įsa kymas įpareigoja griežčiau bausti bendrabučių vidaus taisyklių pažeidėjus. Fakulte tų dekanatai kartu su kom jaunimo ir studentų profbiu rais įpareigojami dažniau or ganizuoti reidus, tikrinant, kaip studentai laikosi vidaus tvarkos taisyklių bendrabu čiuose. Į reidus bus kviečiami ir bendrabučių komendantai. Iš komendantų pasisakymų paaiškėjo, kad ypač blogai elgiasi diplomantai, kurie ne siskaito nei su budinčiais, nei su komendantais, kad V. — III k. studentų komisijos, tikrinan — m k. čios tvarką kambariuose, — IV k. nuolaidžiaują. Fakultetai sten-
CLK darbo baruose
TEN, KUR MES GYVENAM Universiteto centrinės liau- butų skyriui visišką darbuoą dies kontrolės grupės ūkinės jų bendrabučių darbo koa veiklos sektoriaus nariai š. m. rolę". Sis bendro pobūdį pavasari tikrino, kaip darbuo įpareigojimas iš dalies ko: toju bendrabučiai („Tauras" kretizuojamas kituose įsakysi ir Čiurlionio 1/2) yra apgy punktuose: pateikti kadrų ski vendinami. kaip juose sekasi riui gyvenančių bendrabti tvarkytis, gyventi. Komisija čiuose darbuotojų sąrašus (ą konstatavo, kad be kai kurių nepadaryta, todėl kadru sk\ teigiamų momentų, pastebėtų rius priverstas informuoti bt per tikrinimą, yra nemažai tų skyrių apie visus iš dai blogybių, kurias reikia šalin bo atleidžiamus Univers • < ti. Tokia padėtis buvo nustaty darbuotojus); drauge su iuris ta „Tauro" bendrabutyje. konsulte, bendrabučių komi Tikrinimo medžiaga buvo sijos nariu J. Prapiesčiu koą aptarta rektorato išplėstinia roliuoti nedirbančių Unive; me posėdyje. Rektorius š. m. Sitete gyventojų iškelda.r birželio 29 d. išleido šiuo ir pan. Tačiau apie koki klausimu specialų įsakymą, visiška darbuotojų bend aiaj įpareigodamas darbuotojus, at čių darbo kontrole galus sakingus už tam tikros veik šnekėti, jei įsakymo vykdysi mes pačiam los sritis, pašalinti pastebėtus per tikrinimą trūkumus. Todėl, pasibaigus butu skyriuje neradome rr įsakymo įgyvendinimo termi gyvenančių bendrabučius! nams. liaudies kontrolės gru darbuotoju sąrašų, nors pės ūkinės veiklos sektomis pirma tikrinimą jam tokius & pasidomėjo, kaip vykdomas rašus patys buvome įteik Pagal butu skyriaus darbui įsakymas. Tenka pažymėti, kad nuro- t*iu aiškinimą sąrašą pnt dytas „domėjimasis' darbdo- mėnesi pasiskolinę rektore tojų bendrabučiais davė tei to darbuotojai. Taigi, būt ..beje-.s giamų poslinkių: bendrabučio skyrius yra toks apgyvendinimas bei gyvento jog per mėnesi nesuoej jų perkėlimas iš vieno kam nei paprašyti komendantu « bario i kitą vykdomas pagal teikti naują, nei pasida y bendrabučių komisijos spren seno sąrašo nuorašo. dimus, kadru skyrius infor Tvarka bendrabutyje tu.ė muoja butu skyrių apie dar tu būti palaikoma pagal bent buotoju atleidimus iš darbo, rabučių vidaus tvarkos ta stengiamasi greičiau iškeldin s^les. Tokias taisykles pi ti iš patalpų Universitete Te rirošti buvo įpareigoti kon bedirbančius asmenis ir pan. kretūs ūkio skyriaus bei pro Vienok. Rektoriaus įsaky sąjungos komiteto darbuoti mas nėra visiškai įvykdytas. jai? Paruošimas vykdoma. Šiuos punktus ir norėtume Gaila, kad šis darbas nėr trumpai paanalizuoti. laiku baigtas. Nereikėtų j Pirmiausia norėtume pasi vilkinti I sakyti dėl Universiteto butų Vienas iš opiausių klausim1 skyriaus bei pasininkės darbo. yra einamasis „Tauro" bei: Pasininke drauge su bendra rabučio remontas. Jis ture: bučiu komendantais, tarybo būti atliktas iki š. m. lapku mis atliko tam tikra darbą, čio 1 dienos, Deja, remonie sutvarkydami pasų įregistra ne tik buvo vėluojamas, Ji vimą pagal faktišką gyvena ir atliekamas labai nekokvm mąją vietą. Tačiau darbas kia. Tik nuvykus tuo reikal nėra baigtas. Matyt, atskirų i bendrabuti su prorektor n asmenų, vilkinančių pasų per ūkio reikalams ir einamo: registravimą. atžvilgiu bend remonto vyriausiuoju rn rabučių komendantai, taiy- chaniku, atsakingu ir už beni bos , pasininke, nelaukdami rabučio remontą, padėtis raginimų turėtų imtis griež gerėjo. tesniu priemonių. Esant rei Ūkio skyrius pasižadei kalui, apie tokius darbuoto „Tauro jus turėtu būti pranešama įvykdyti ne «iaują fakultetų ar kitų Universiteto bendrabučio tarybos prašysi skyrių vadovams, partinėms dėl vaikų žaidimo aikštelė organizacijoms, kurios padė įrengimo. Kol kas tai tik W žadas. Tikėsimės, kad vii tų tai sutvarkyti. gyvenose Mums nesuprantama vra šimto mažylių, butų skyriaus pozicija, Iki bendrabutyje, bent įau ate bendrabučių darbo pirminio nanti pavasari tose žaid m tikrinimo butų skyriaus dar aikštelėse galės žaisti. bas ribojosi apmokėjimo Bendrabučio taryba reiški už bendrabučius kontrole. pageidavimą turėti savo s] Rektoriaus įsakymo 2-:ne stovą bendrabučių komisiii punkte nurodoma: „pavesti i e. Mes visiškai tairt pritari: me. Kas už bendrabučio t< rybą geriau žino, ką ir i kai kambarį reikėtų perkelti pan. įtraukus i bendrabuti komisiją toki nari. vietų beri rabutvje skirstymas tik r< gerėtų. Doc. V. NEKRA-’ Aslst. S. ENDRIUSK VU Centrinės liaucri kontrolės s rūpės na.i
giasi švelninti bausmes pa žeidėjams, užstoja savo. fa kultetų studentus. Dažnai pa sitaiko, kad studentai švenčia įvairias šventes kambariuose, atsigabendami net alaus sta tines, nors bet kokie šventi mai bendrabučiuose uždraus ti. Pasitaiko ir grasinimo at vejų komendantų adresu, jeigu jie pareiškia pastabas dėl blogo elgesio, o tai vi siškai nesuderinama su tary binio studento vardu. Gerai, kad studentai iške lia komendantų darbo trūku mus — rektoratas visada į tai atsižvelgs. Tačiau ir iš studentų pusės reikėtų dides nio šeimininklškumo. Tik bendromis pastangomis pa sieksime, kad mūsų bendra bučiai būtų jaukūs ir tvar kingi.
Atsižvelgiant į VU „Kol jaunimo prožektoriaus" rėk apie kurį buvo rašyta gru džlo 10 d. „Tarybiniame st dente", MaF „Komjaunii prožektoriaus" štabas ėffl1 priemonių gerinti . paskai lankymą. Studentams, kurie per r dą buvo rasti bendrabuty t. y. nedalyvavo {raškai'1 — Linui Baranauskui M „Komjaunimo prožektorių štabas prašo rektoriaus P reikšti papeikimą, Aureli) Janaudžiui už paskaitų P1 leldinėjimą pareikštas M' dekano papeikimas, likusi: studentų pavardės ir nuotr kos įdėtos į fakulteto „K« jaunimo prožektoriaus" merj. MaF „K. P." štai
SE5IASDE5IMTOJI SAVAITE:
TSRS TAUTŲ DRAUGYSTEI
UIUMK
DRAUGŲ ŠVENTĖ Kai Universiteto komjauni mo komitetas EKFF studen tams perdavė Kišiniovo uni versiteto internacionalinio klubo kvietimą dalyvauti IV aukštųjų mokyklų jaunimo festivalyje, skirtame TSRS įkūrimo 60-mečiui, ekonomis tai apeidžiaugė — jei molda vai negalėjo atvykti pas juos į teminį vakarą, tai bent patys aplankys draugus pietiečius. . . XXX Ir štai po 7 valandų lau-
kimo skridimams palankaus oro EKFF komjaunimo komi teto sekretorė Dalia Kargytė, penktakursė Vilma Šleinotaitė, antrakursė Aušra Krisiūnaitė ir šių eilučių autorė („T. S.“ korespondentė) nedidelėje ,, Antiškoje". O po ketverto valandų, tiesa, per kelias minutes įkvėpus ir Kijevo oro, mus pasitinka Kišiniovas su tam kraštui būdingu šiltu oru ir jo žmonių šiluma. XXX Festivalio programa plati ir įvairiaspalvė. Tik ką baigėsi susitikimas su Kišiniovo uni
versiteto rektoriumi praf. B. Melniku ir universiteto va dovybe, o dabar jau vaikščio' jame po pati universitetą; laboratorijas, skaičiavimo centrą, biblioteką, gamtos muziejų. .. Didžiulėje biblio tekos skaitykloje gali moky tis visų fakultetų studentai (beje, dauguma fakultetų įsi kūrė prie centriniu rūmų)_^ — lentynose vadovė liai, grožinė, visuomeninėpolitinė literatūra ir tik re tesnę knygą reikia užsisaky ti. O gamtas muziejaus, kuriame eksponuojamos su vežtų iš viso pasaulio žvėrių, roplių, paukščių, žuvų iškam šos, tikriausiai pavydėtų ne vienas mūsų studentas gam tininkas. Bet palikime centrinius universiteto rūmus ir skubė kime į puošnią ir erdvią kultūros namų salę, kur po keleto minučių prasidės fes tivalio atidarymas. Įėjusius čia pasitinka nacionaliniais rūbais vilkinčios moldavės ir prisega festivalio dalyvio ženklelius.
Sveikiname ketvirtosios visuomenės mokslų viktorinos prizininkus! Šių metų lapkričio mėnesį buvę paskelbta visuomeninių mokslų viktorina „Tarybų Sąjungai-60". Ją organizavo Universiteto komjaunimo ko mitetas ir TSKP istorijos mokslinis būrelis. Viktorinos žiuri, susidedanti iš keturių dėstytojų ir trijų studentų, gavo 141 laišką, kurie buvo individualūs ir kolektyviniai. Viktorinoje dalyvavo per 700 studentų. Palyginus su 3-ąja viktorina, kuri buvo organi zuota pavasarį, dabar gauta dvigubai daugiau laiškų ir dalyvavo tris kartus daugiau studentų. Ketvirtosios visuomenės mokslų viktorinos nugalėto jai: pirmą vietą laimėjo Isto rijos fakulteto istorijas spe cialybės IV kurso studentė Virginija Smetonaitė, surin kusi 40 balų (iš 45 galimų). Antiąją vietą — antrą kar tą dalyvaujantys viktorinoje ir buvę praeitos viktorinos prizininkai, ChF IV kurso studentai Algimanta Markevi čiūtė ir Ričardas Diburys. (36 balai). Trečiąją — MaF II kurso studentė Regina Rė kutė, surinkusi 30 balų. Visi < jie bus apdovanoti diplomais ir, kaip buvo žadėta, pirma jai vietai — kelialapis į so
darbai yra daug geresni už praėjusių viktorinų. Jie yra brandesni ir tvarkingesni. Tai rodo studentų įpratimą prie viktorinų formos. Patys ge riausi darbai bus atiduoti į visuomeninių mokslų kabi netą parodai, o vėliau visi atsakymai bus atiduoti į Uni versiteto komjaunimo komite to muziejaus archyvą. Turi ningi atsakymai į viktorinos klausimus bus paskelbti ki tais metais „Tarybiniame studente". Darbų brandumas akivaizdžiai rodo, kad stu dentai labai domisi visuome nės mokslais. Kartu reikia pažymėti Universiteto kom jaunimo komiteto dar vieną atrastą studentijos ideologinio Tarp fakultetų: darbo formą, kuri jau tapo 1. ChF tradicine ir kurią reiktų to 2. PEF liau tobulinti. 3. PF 4. IF Nuoširdžiai dėkoju komjau" nuoliams, aktyviai prisidėju-' 5. EKFF 6. TF siems prie viktorinos organi 7. MaF zavimo ir darbų vertinimo: 8. FilF IV kurso istorijas specialy 9. FF bės studentams Egidijui Va liukevičiui ir Arvydui Guo 10. GF,MF giui, II kurso istorijos spe Kaip žinoma, šioje viktori cialybės studentui Sauliui Šinoje buvo reikalaujama nu liauskui. rodyti atsakymų šaltinius. Sis Doc. P. VITKAUSKAS, reikalavimas pakėlė darbų kokybę. Dabartinės viktorinos Viktorinas žiuri pirmininkas1
cialistinę šalį su SSB, antrai — po TSRS ir trečiai — vertinga dovana. O paskati namosios vietos priklauso Artūrui Baranauskui, IF III kurso studentui, surinkusiam 28 balus ir Sigitai Petkauskaitei, PF II kurso studentei — 27 balai. Prizininkai papildė fakulte tų balų aruodą. Žiuri nutarė, kiekvienam fakultetui, kuria me yra prizininkų dar papil domai pridėti pusę jų asme niškai surinktų balų, pvz., V. Smetonaitė laimėjo ir su rinko 40 balų, t. y. iš viso — 60 (analogiškai II ir III vietą užėmę studentai).
MUSŲ KNYGOS INDIJOJE Indiją ir Lietuvą — šiuos tolimus kraštus sieja labai ar tima, pirmiausia, indu ir lie tuvių kalbų giminystė. Ge rai žinoma kad senovės in dų literatūrinė kalba — sansk ritas turi daug sąsajų su lie tuvių kalba. Įžymusis Indijos valstybės veikėjas ir didelis sanskrito puoselėtojas Džavaharlalas Neru savo kny goje ,.Indijos atradimas" rašė, kad artimiausia sanskritui Eu ropoje vra lietuviu ka ba. Metams baigiantis. Indijos knygų mėgėjai turėjo progos
susipažinti su lietuviškomis knygomis. Nuo lapkričio 10 d. iki gruodžio 7 d. Ta’tū biniame Kultūros centre Madrase veikė paroda ..TSRS universitetu leidyklų knygos". Ekspozicijoje 505 knygos, žur nalai, kuriuos pateikė 14-os Tarybų , šalies universitetų leidyklos. Parodos lankytojai pamatė naujausius vadovė lius, mokymo priemones, monografijas, periodinius ir serijinius leidinius. Čia buvo eksponuojamos ir mūsų Uni versiteto knygos — Vilniaus
universiteto istorija lietuvių, rusų ir anglų kalbomis, reikš mingosios mūsų filologų, ma tematikų, medikų. filosofų monografijos. Specialiai paro dos lankytojams išleistas ang lų kalba bukletas apie mūsų kultūrinius ryšius su Indija. Indai šiltai atsilie pė apie lietuviškas knygas. Štai vienas iš jų: «3Kcno3HUH« npeKpacHaa. OcoSemio KHHra Ha ahtobckom H3tiKe «TaHr 6epeT Hauaao b rnMaAa«x». riHcaTeAM
jome gėlių prie Lenino pa minklo. Po to vyko konfe rencija „TSRS įkūrimas — nacionalinės politikos lenini niu principu triumfas". Didelį susidomėjimą konferencijoje sukėlė V. Šleinotaitės prane šimas Tądien lankėmės ir Tautų draugystės muziejuje, kurio eksponatai liudija apie mol davų tautos ryšius su kito mis TSRS respublikomis (tarp ju Lietuva) bei užsie nio šalimis. Tačiau įdomiausias tos die nos renginys buvo internacio nalinės draugystės vakaras, kuriame dalyvavo ir užsienio šalių studentų atstovai. Buvo daug gražiu kalbų, linkėjimų, buvo daug naujų ir įdomių pažinčių... XXX Per pirmąsias dvi dienas beveik nebuvome iškėlę ko jos iš universiteto. Todėl tre čiąją dieną nekantraudami laukėme ekskursijos po KišiAntrąją festivalio dieną niovą. Kaip tik tądien „bal kartu su Tiraspolio pedagogi tasis miestas" buvo „nežienio instituto atstovais padė miškai“ nušviestas saulės, lyg
. . .Kišiniovo univesiteto rektorius prof. B. Melnikas skelbia festivalio atidarymą. Susirinkusius studentus ir sve čius sveikina internacionali nio klubo ,,Orbis" preziden tas V. Kisiliovas. Kalba fes tivalio dalyviai, svečiai. O po pertraukos prasideda politinės dainos konkursas. Ir būtent per konkursą pasijuntame pa tekę į didelį internacionalinį kolektyvą — čia gali sutikti daugelio užsienio šalių stu dentų atstovus (beje, KVU sudijuoja 60 šalių atstovai). O scenoje vieni kitus keičia moldavai, rusai, vietnamie čiai, afganai, vokiečiai, ku biečiai. . . Įvairiomis kalbomis skamba dainos, tačiau jose skambantį protestą prieš ka rą, kvietimą Į kovą už taika supranta visi. Gausūs aplodis mentai lydi ir Aušrą Krisiūnaitę, atlikusią savo kūry bos dainas. . . XXX
norėdamas dar labiau sustip rinti mūsų įsitikinimą, kad sniegas „nedera" Kišiniovo gatvėms. Grožėjomės senais nameliais ir naujų rajonų kvartalais ir stebėjomės — tiek daug medžių, lyg visas miestas būtų įsikūręs didžiu liame parke. . . XXX Per festivalio uždarymą buvo pasakyta daug gražių kal bų, įteikti apdovanojimai po litinės dainos konkurso lau reatams, tarp kurių buvo ir Aušra Krisiūnaitė. užėmusi antrąją vietą. Greitai nuskam bėjo ir paskutinis festivalio akordas — politinės dainos konkurso laureatų koncer tas. . . XXX Mes vėl lėktuve. Galingas „Tu" mus nešė tolyn nuo žemės, kur liko Nataša, Ma rina, Larisa, Jura, Olegas. . . Visai neseniai lūpos tarė: „Viso gero", o mintyse vis tebekartoj am: „Iki susitikimo Vilniuje".. . Birutė ŠUTRIKAITE Kišiniovas — Vilnius
FILOLOGIJOS RUDUO: PRO IR CONTRA arba ironiškas klausimo „Ar sulauksime gaivumo” pajpildvmas „Gal ir paradoksas", kad entuziastingiausia ir turbūt vaisingiausia filologų tradici ja staiga susilaukė takių didžių priekaištų. Susilaukė bū tent tada, kai kažkada atsira dęs (galbūt labiau kritikuoti nas) ruduo tapo rudenimis, turinčiais savo kūrybinį vei dą, neginčytiną solidarumo dvasią, atvirumo ugnį, paga liau. . . didelį populiarumą. „Bet apie viską iš pra džių. ..“ Palikę juokingai apibend rintą 118 auditorijos žiūrovą (kurio nuomonę straipsnio autorė bando reprezentuoti atsitiktinai išgirsta fraze), pa kalbėkime apie konkrečius įspūdžius, mano manymu, ne blogiau demonstruojančius „keistoką estetinį skonį. . Džiugu, kad pirmojo vakaro pradžia tapo D. Kalinauskai tės proza. Jos, jaunųjų rašy tojų sekcijos narės, apsaky mus dažnai skaitome ir pe riodikoje. Tačiau nepagrįstas autorės noras visiems kitiems filologijas rudenyje skambė jusiems eilėraščiams, dainuojamajai poezijai taikyti pro fesionalios kūrybos troškimo matmenį. Profesionalių daly kų einame klausyti ir žiūrėti į kitus vakarus, kurie turi kitus privalumus. Graudu, kad tikrai nuošir dų bendravimą, elgesio lais h uostu niTSTa TaMHA Haay ŪAaroĄapHT aBTopa 3a 3tot cūopHHK. HaM npuHTHO, <rro KHnra noAoGnoro poAa H3Aana Ha ahtobckom aabiKe. Bo BpeMH Moero BH3HTa b CCCP, b tom MHCAe, b AhtBy, H HyBCTBOBBA, HTO HaxOJKyCb epeAH pOAHMX AIOAeH. Ąa 3ApaBCTByeT hhąhhCKO-coBeTCKaa Apya<6a! A. caaaxyaahh, ’ IIpe3HAeHT IlyniKHHCKoro KAyūa r. MaApaca.
vumą, improyizacinę kūrybą autorė laiko... poza. Taip, „sceninės laikysenos taisyk lių" iš tikrųjų nebuvo, jų ir negalėjo būti, nes kasdieni nės auditorijos kampas — ne akademinė scena, o ir filolo gijos rudens dalyviai — ta pati iš auditorijos atėjusi kū rybinga publika.. . Gerbtina autorės savikriti ka. Kalbėdama apie skaitytų eilių modernumą, idealią for mą prisipažįsta esanti ne li teratė. Tai, matyt, tiesa, nes minėtų eilėraščių formos idea lumas ir modernumas labai ginčytinas. Kas dar, anot autorės, pa vertė vakarą blankiu?. . „Aiš ku, meilė". Niekas nepane.gs, kad ši tema dažnai slepia banalybę, melodramą (blogą ja prasme). Tik ironija pačiai temai turėtų būti atsargesnė. Pagaliau „negaivūs" auto rės kaltinimai aprangai („sta tau į paskutinę vietą, nes tai nėra taip svarbu").. . Neabe joju, kad R. Lileikhj. A. Sa baliausko ir kitų dalyvių pa sirodymas su fraku arba bent su kaklaraiščiu būtų padaręs filologijos rudenį tikra šven te ir įnešęs gaivumo. Artėjame prie dialogo pa baigos. Kai perskaitai pasta bas apie visą baigiamąjį va karą pagyvinusį filmą, „atro do, pakliūvi į satyros vaka
rą. .." Kam reikalingas ge liantis epitetas „meninis" fil mas. jei jis tik mėgėjiškas... Kam kalbėti apie jo absur diškumą, jei tai ne Beketo, netgi ne Jonesko, o viso la bo „vargšo" realisto O' Hen rio kukli kostiuminė vaidybi nė ekranizacija. . . „Gal dabar ir laikas pa kalbėti apie festivalio vedančiųosius-organizatorius". Jų branduolys: R. Lileikis. A. Sabaliauskas, V. Landsbergis ir kt. Tai patys kruopščiau si ir atsakingiausi vakaro ren gėjai. Sunku įsivaizduoti kitų metų panašią šventę be jų milžiniško darbo. Prieš kiek vieną filologijos rudenį buvo rengiami susirinkimai, deta liai apgalvojamas kiekvie no vakaro turinys, kuriama „scenografija", parenkamas originalus muzikinis fonas. Tuo, kad tie patys žmonės kartu sugebėjo būti ir lygia verčiais dalyviais, reikėtų ne piktintis, bet stebėtis. Panaši kategoriška, neįver tinanti žmonių entuziazmo, nepastebinti išradingo papras tumo nuomonė gal skaudintų, bet dabar ji. .. kaip vidu dieny pasirodęs šikšnosparnis — trumpam ąpstulbina, pas kui sukelią šypseną. . .
Giedra RADVILAVlClŪTĖ V kurso lituanistė
Komjaunimo komitete
Gruodžio 23 dieną įvy kusiame posėdyje buvo iš nagrinėtos kelios komjau nuolių personalinės bylos. IF žurnalistikos specia lybės I kurso studentui Sauliui Arvasevičiui buvo pareikštas griežtas papeiki mas su įrašymu i asmens dokumentus. Štai eilutės „T. S." informacija iš S. Arvasevičiaus pasiaiš Nuotraukos Viktorijos kinimo: „Šių metų spalio 18 d. aš Zatolokinos su draugais nuėjau į kavi nę Alytuje. Buvom išgė rę. Nutarėme paimti dar vieną konjako butelį. Iš baro butelį tą paėmiau ir nešdamas netyčia sudau žiau. Mes norėjome išeiti
TRUMPAI IF komjaunimo komite tas ir IF ateizmo taryba gruodžio 22 d. organizavo paskaitą „Dailė ir religija". Joje dalyvavo LTSR Dailės muziejaus direktoriaus pa
neužsimokėję už tą butelį. Mane sulaikė padavėjas ir iškvietė miliciją. Mane nuvežė į blaivyklą". Tokios pat bausmės nusi pelnė ir Teisės fakulteto III kurso studentai S. Vai čiūnas ir G. Murnikas. Štai ką apie įų „veiklą" papa sakojo 14 bendrabučio 124 kambario gyventojos: „Naktį iš gruodžio 1 i 2 dieną pusę penkių S. Vai čiūnas su draugu veržėsi į mūsų kambarį. Korido riaus duris išlaužė. Visur prišiukšlino, išnešė iš džiovyklos lėkštes. Laužda mi duris, grasino“. Mūsų inf.
vaduotojas J. Urbonas. Bu vo aptartas meno ir religi jos klausimas anksčiau ir dabar, religinės tematikos klestėjimo mene priežas tys. Buvo demonstruojamos skaidrės. Dovilė ZARANKAITE
STUDIJOS LEMPA VIETOJ KALNŲ SAULES Kalnu viršūnės amžinai pasidengusios sniegu, miškai tokios mažos ir trapios žmo nių figūrėlės — tai naudos televizijos laidos įžanga. Tik muzika, tarsi neramus širdies plakimas, žada naujas emoci jas, dar nepažintu ir tokių nelengvų pergalių džiaugs mą. .. — Dėmesio! — kyla reži sierės ranka, — Pirmame kad re — vedantysis. Prieš kameras lazdos, kup rinės, virvės. Kieno atributi ka? Ar tik ne tų, niekada ne pavargstančių, nežinia ko ieš kančių turistu? Na, žinoma, iu. Vedantysis skelbia pirmą užduotį: paruošti turistinę kuprinę ir neštuvus sužeista jam. surišti alpinistinius mazJus. Gal ne todėl, kad būtų sun kios užduotys, o turbūt tik todėl, kad vietoj visom spal vom žėrinčio kalno šono, čia prieš akis apšvietimo lempos, — nei šiaip, nei taip susima.zgo Universiteto turistų klubo komandos virvė ir jie nema žai atsilieka. Vilniaus turistų klubo pirmininkas A. Jucevi-
Reportažas
čius pergale fiksuoja VISI turistų klubui. Jo manymu, sunkiausia turistams buvo pa ruošti neštuvus. Tam jie su gaišo net 4,5 minutės. Nepamiršta žiuri ir sirgalių. Ar jie pažįsta gimtąjį kraštą? Įsitikinimui — dešimt klausi mu iš mokyklos geografuos kurso. Be to, reikia „vesti'1 tu ristinę grupe schemoje Nr 51 pažymėtu maršrutu (taktikos klausimas). Taigi, sirgaliai trumpam pamiršta favoritus, jie dabar „serga" už teisingus savo atsakymus. O turistams — antras var žybų etapas. Nuvykę i kitą šalį, visi skuba susipažinti su to krašto papročiais. Kokia pažintis be dainos! Taigi, ko kio ansamblio atliekama ir apie ką daina? Visi klausosi. Universiteto studentams at rodo. kad tai estų ansamblio „Apelsinas" daina apie bite lę. VISI studentai sutiktu su varžovu nuomone, tik jie mano, kad tai daina apie tra giška meilę...
Trečia užduotis iš E. Girčio knygų. Rašytojas patenkintas atsakymais. Kita užduotis — psicholo ginė. Prašoma pasakyti, ką turi daryti baidarėmis plau kianti turistu grupė, iš žval gybos sužinojusi apie kelyje pasitaikiusį sudėtingą slenks tį. Ar apsukti baidares, ar bandyti plaukti? Teisingesnis VU turistų atsakymas. Tik grupės vadovas, geriausiai ži nąs komandos galimybes, tu ri teisę spręsti. Žinoma, pa sitaręs su draugais. Kitą užduotį skiria VU ge ologijos muziejaus vedėja E. Rudnickaitė. Komandoms duo damas mineralas. Koks tai mineralas ir iš kur kilęs jo pavadinimas? Tai užduotis! Namu užduotis. Abi koman dos turėjo paruošti po dova nėlę draugui, žygyje šven čiančiam savo gimtadieni. VISI turistu klubo komanda — dideli knygos draugai. . le draugui „sumeškeriojo" net 3 deficitines knygeles: „Kaip elgtis" (turistams skaityti 273 pusi.), „Gero apetito" (meniu paįvairinimui) ir „200 darbų sumaniom rankom" (kad pa
kupras, žiūrėdami i Arūną, junta pelkę ir tekinom pasi ant pečių užsiritusi Mahome leidžia link jos, mes — pas to kalną (sako, ten yra su kui, įmaknojam į patį vidurį, dedama trobelė, baidarė,, ki pirmą kartą prisemiam batus biras, aštuoni metrai lyno, ir šiap taip iškepėstuojam į kastuvas, taip pat miegmaišis krantą. Ten stovi Viktoras, ir kitos smulkmenos). Kai labai susidomėjęs stebi, kaip ruošiasi užsiverst savo did- mums sekasi. maišj ant pečių, staiga visi Užšniokštuojam ant Grūoos išsilaksto, lyg būtu pamatę į skardžio, kuprinės šlapios atlekianti patrankos nuo mūsų nugarų. Vyrai vėl Kraštotyrininkų klubo ta juos apžiūrinėja techniką, merginos ryba sveikina visus „Tarybi sviedinį. Einam keliu, Viktoras pa — vyrus, paskui jie atkrėinio studento" skaitytojus Nau jųjų metų proga, linki verž lumo, energingumo, rimtų darbų, linksmų pramogų. Šiais, 1982 metais Krašto tyrininkų klubas be kitų dar bų surengė ir keletą žygių. Pateikiame įspūdžių apie dvi keliones po Gudų giria iš traukas i« Universiteto kraš totyrininkų ramuvos metraš čio. Giedras dangus, šviesus pušynas Liepos 2—4 d.: Marcinko nys — Kašėtos — Puvočiai — Trastnlnkas — Dubininkas — Rudnia — Kapinlškės — Marglonys — Musteika — Mar cinkonys. Išlipę iš traukinio, perėjom Marcinkonis, pasėdėjom kryž kelėje. kol vyrai išsitraukė savo techniką (t. y. fotoapara tus. papildomus objektyvus, juostas, tamsias rankoves ir I>an.), ir pasileidom dulkinciu keliu link Grūdos. (...) Viktoro Dagio nuotraukoje: Katra. Kantriai tįsiame savo
SIURPRIZAS
— Sveikučiai! — vos pravėręs redakcijos duris, garsiai pasisveikinau. Visi skubiai pašoko iš savo vietų. Sekretorė čiu po kažkokį popiergalį ir nėrė pro duris. Jos pavyz džiu pasekė ir skyriaus vedėjas. Tik vyr. redakto rius, * kuris tuo metu itin susikaupęs kalbėjosi tele fonu ,nespėjo laiku su reaguoti. Todėl — nors jis dar mėgino ištaisyti sa
vo klaidą — buvo jau per vėlu. — Ir vėl jūs... — iš girdau balsą žmogaus, pra. radusio bet kokią viltį iš sigelbėti. — Aš! ‘— patvirtinau. — Taigi, dėl tos jumores kos. Atnešiau... Viską pakeičiau iš pagrindų, kaip sakėte. Net pagrm-’ dinį veikėją Pumputį per krikštijau Pumpurėliu. Na, kaip? Tik dabar pastebėjau, kad mano pašnekovas dar ne visiškai atsipeikėjęs. Stipriai suspaudęs ranko je jis vis tebelaikė telefo no ragelį, ir iš ano laido galo kažkoks įkyrus sub jektas reiškė nepasitenki nimą netikėtai nutrūkusiu pokalbiu. Todėl aš, nieko nelaukęs .priėjau prie sta lo ir greitai viską sutvar kiau. — Na, dabar galime ra miai pasikalbėti, — tę siau toliau, — tai kaip,
spausdinsite, ar vėl reikes taisyti. — Supraskite pagaliau, — įtikinėja jis mane,' — jūs absoliučiai neturite jumoro jausmo. — Bet atleiskite, — vėl plėtoju triuškinanti puolimą, — jūs net nepasidomėjote naujuoju va riantu. Tik perskaitykite trečiąjį sakinį — mirsite iš juoko! Matyt, mano pasiūlymas padarė jam nemažą įspū dį. Skubiai nurijęs porą validolio tablečių, jis bergždžiai stengėsi atsi gerti vandens iš tušč'os stiklinės. — Ne, ne.., maldauju, pasigailėkit! Tik neduokit skaityti. Daugiau nebega liu. .. — Tai kaip, pasiduoda te? — triumfuoju. Redaktorius linkteli gal va ir nebelieka nieko ki to, kaip tik paspausti jam dešinę. Padėkojęs už ma
siilgęs namų, galėtų pasiga minti televizorių). Universiteto turistai siūlo valgoma dovanėlę. Jie iške pė pyragą ir paruošė sumuštinius „Turisto pėdsakai taip uolų". Jų receptas: turistų batu vidpadžiai. upes išbrai dę, į uolas pudilę, žiupsnelis sniego ir debesies kraštelis iš pasiektos viršūnės. Matyt, dovanėle džiaugsis ne tik |ubiliatas, bet ir visa grupe . . Džiaugsis ir žiuri, vadovauja ma respublikos turizmo feneracijos pirmininko V. Januškio. Sirgalių indėlis i bendra ka tilą kuklesnis. Abi komandos gerokai „prisibijo" vandens. Nežino dešimt ilgiausiu upių, didžiausių Lietuvos ežeru. Ne labai jiems sekėsi ir po kal nus „laipioti". Susumuojami rezultatai. Trijų tašku persvara nugalė jo Universiteto komanda. Vedantysis kalbasi su tu ristų klubų pirmininkais St. Deveikiu (VU) ir L. Kanopka (VISI) ir atsisveikina, linkė damas naujų maršrutu, da.ig įspūdžiu.. Į šią laidą Jaunimo studl|a pakvies jau Naujųlų 1983 metų sausio mėnesį. Nepamirš kite įsijungti televizorių! Nijolė PUTYTE.
pia Rėmėsi į jas. Toliau kelią (tiksliau taką) nelabai prisimenu — ieško jom ar valgėm žemuoges, šo kinėjom per upelius ar i upe lius, klampojom karvių su mintomis dumblynėmis... Pradėjus temti, sustojom dygioj pievoj ant Grūdos kranto. Kol vyrai statė pala pines, viešpataitės ruošė sta lą. Vyrai ištempė lyrą tarp dvieju medžių, pakabino ant
Tadas Zaleckis
šių metų ųruodžio 23 d., eidamas 72 metus, staiga mirė Universiteto Kauno vakarinio fakulteto Finansų ir apskaitos katedros docen tas Tadas Zaleckis. T. Zaleckis qimė 1911 m. lapkričio 28 d. Raseinių ap skrities Betyųalos miestely je. 1930 m. įstojo i Kauno universiteto Teisės fakultetą, kur taip pat studijavo ir eko nomikos mokslus. 1936 m. baiqes studijas, tarto Lietuvos banko darbuotoju. Atkūrus Tarybų valdžią Lietuvoje, T. Zaleckis dirbo finansų liaudies komisaro pavaduoto.
Į
iu. Vėliau T. Zaleckis dirbo pedaqoqinį darbą Vilniaus universitete. 1957 —1962 metais velionis — Hidrotechnikos ir meliora. cijos instituto mokslinis sek retorius. 1962 — 1968 metais T. Zaleckis dirbo Kauno po litechnikos instituto moksli nio darbo planavimo sky riaus viršininku bei ūkiskai tinių sutarčių viršininku. Nuo 1968 metų T. Zaleckis dešimt metų vadovavo WU Kauno vakarinio fakulteto Finansų ir apskaitos kated rai; 1970 metais jam buvo su teiktas mokslinis docento vardas. Iki pat mirties doc. T. Zaleckis Kauno vakarinio fakulteto studentams dėstė finansų bei kitas disciplinas. Doc. T. Zaleckis publikavo spaudoje ekonominių, groži nių bei kitokio pobūdžio straipsnių, išleido vadovėlį, parenqė mokymo priemonių, išvertė qrožinės literatūros kūrinių, bendradarbiavo lei džiant Lietuviškąją tarybinę enciklopediją, dalyvavo ..Ži nijos“ drauqijos ekonominės sekcijos veikloje. T. Zaleckis pasižymėjo ne paprasta valia ir darbštumu. Vilniaus universitetas ne teko žymaus ekonomikos spe cialisto, reiklaus jaunimo auklėtojo ir nuoširdaus drauqo. VU Kauno vakarinio fakulteto kolektyvas
ir jo katilą ir ėmė virti vandenį. jis tik vaikšto aplink (...) Vandeniui užvirus, sei paveiksluoja. Vyrai pamaišo katilą, pamininkės pasipešę čiobrelių iš po kojų ir sukišo i kati laksto aplink ii, pasirąnkioja lą. Jaunimas (tie, kas dar ne- visokių žolelių ir kitokių auklėja, bet kitų yra auklė šiukšlelių, sumeta į košę, pa jami) žaidė kamuoliu, kol ragauja, vėl pamaišo. Išdali taip sutemo ,jog ėmė taikyti no. Kvepia košė, ir spalva ne į kamuolį, o į mėnulį, mat makaronų, o ne kokiu žaliu ar šis taip pat apvalus, tik ryš rudu žolelių. Žiūriu — Rūta jau puodelio dugną gramdo. kesnis. (...) Kęsto palapinė stenėjo, bet (. ..) Ir vėl velkam •„. savo aukštyn — žemyn. drąsinosi: „Į senio pirštinę kupras tiek žvėrių sutilpo — ir į ma Beveik stačiai po mumis, ne sutilps." Iš tiesų — sep dauboje, srovena upeliūkš tyni sutilpo (Aliaus ir Arūno tis, užverstas mirusiu me palapinėse — tik po keturis). džių kamienais. Iš prietemos Palapinės šonai išlindo iš kyla drėgmė ir mašalai. (.. .) Lapkričio 6—8 d.: Senovė po stogo, stogas susiraukšlėjo lyg ant tvoros padžiauta pa — Kabeliai — Ašašnykai — šluostė, bet — gulim, lyg sep Musteika — Pagarenda — tyni pertepimai sluoksniuo Ogorodiščia — Katra — Krokšlys — Lynežeris — Zervytam torte. (...) Paryčiui pradėjo čiulbėti nos. jjaukščiai, palapinės anga Žemė įšalusi, dzūku smėlis ėmė balti, kažkur sumūkė nedulkia, ir kojos jame rekarvė, užgiedojo gaidys, ska klimpsta. Kabeliuos apgulom lijo šunes, nuo tu garsu lyg parduotuvę, ieškodami maka ronu, tuo metu atveža kar pritilo Grūdos šniokštimas. (.. Jlšlindom prie Merkio. pių. Birutė sukrunta, puola Visos žolės žydi, jos siekia svarstyti, kiek pirkti. Nuspren juosmenį. Laipioiam per ga džia pirihi aštuonis kilogra nyklų tvoras, pievoje palie mus, paskui, sako, gal šešis, kam brydę. Pirmieji užsilipę na, o nuperka du. (. ..) ant šlaito, matom toli apa Musteikoj paliekam ciaik’us čioj brendant margą vorelę. tokioj pavėsinėj — ne pavė Jos gale Almantas liurlina ar sinėj, nežinia kam, nebent monikėlę, pabiros trelės at tokiems valkatoms, kaip mes, skrieja ligi mūsų, lyg jas jun pastatytoj. (.. .) Apžiūrėję kaimą, kuriame giantys garsai būtu išsibars T. Ivanauskas 1918 m. buvo tę tarp žolynų. (...) Išsigiedrino. Balti, minkš įkūręs lietuviška mokyklą, ti debesys kybo virš Skrob- grįžtame prie savo daiktu ir laus slėnio Smėlėtu keliuku ten susitinkame uniformuotų nusileidžiam i Rudnią. Tik to moterų komandą, vadovau kie keliukai, takai ją ir jun jamą vieno vyro su Pedago gia su pasauliu. Žiemą, k?' ginio instituto kepuraite. Uni užsninga, nė tu nelieka, se formuotos moterys išsirikiuo nukai skundžiasi, kad duonos ja tvarkingai, pusračiu, ir ste bi mūsų pakrikusią grupelę. parsivežt negali. Už Rudnios, Skroblaus vin Kol Viktoras kalba su anuo gyje, sustojam pietų poilsiui. vadu. Margarita yalgo su Vyrai verda makaronu košę. muštinius, Loreta (matema stalą, Panos guli pievoje, degina tai tikė slankioja apie pilvus, tai nugaras — laukia, Kazimieras šildosi prieš sau kas jiems išeis. Kazimieras lutę, aš su'Loreta (lituaniste) stovi ant galvos. Kęstas ban vaikštom judančiu rąstu ir do nardyti ten, kur van bandom įkristi į Mustencos dens ligi kelių. Viktoras, au upeli, dar kažkas spokso į vamzdžius (palapinės stovai) dangų ar į Pedagoginio turis prisisėmęs vandens, vaidina tus. (Bus daugiau) tarakoną, o gal dušo galvu Vaiva STARKAUSKA’TE tę. Alius rimtas žmogus —
lonias akimirkas, pasu kau link durų. Ir staiga prisiminiau.. . — Ach... Kaip aš galė jau pamiršti? Aš gi turiu jums paruošęs malonų siurprizą, dar vieną nepa prastai juokingą darbelį — tik vakar parašiau! Deja, paskutiniųjų ma no žodžių redaktorius ko gero nebeišgirdo. Jis ga na vikriai krito nuo kėdės, nusitempdamas su savimi du telefonus bei pusiustį grafiną. Tiek to, —- pagalvojau, atsipeikėjęs galės persxaityti. Švelniai pakišau rankraščio lapus jam po galva, kad būtų minkš čiau, ir skubiai pasišali nau. Reikia pasiskubinti - greit pusė penkių, o dar Dingusį studento pažymė turiu suspėti nors į tris jimą Nr. 820983, išduota IF studentui Žilvinui Banevičiui, redakcijas. laikyti negaliojančiu. Gintaras TOMKUS Dingusi studento pažymi jiI kurso žurnalistas mą Nr. 811684, išduota EKFF
Skelbimai
Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 LV 13221. Iškilioji spauda, Už s. Nr. 3423. 1 spaudos lankas. LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje Tiesos g. 1 «ConeTCKHH cryAeHT* — opraH napTKOMa, peKTopaTa, KOMHreTa AKCM Ahtbm, npotjiKOMa opĄeHOB TpyĄOBoro KpacHoro 3HaMefiu h Apy>x6b( HapoĄOB BuAtHioccKoro yHHBepcHTeTa hm. B. KancyKaca. Ha ahtobckom »3biKe. PeĄaKTop H. BapanuHiptanTe.
studentui Viliui Pogoželskiui, laikyti negaliojančiu. Dingusią studijų knygelę Nr. 811186, išduotą IF stu dentei Aldutei Masaitytei, lai kyti negaliojančia. Medicinos fakulteto I kurso 8 ir 9 qrupiu studen. tai nuoširdžiai užjaučia savo kuratorių RIMĄ JAN KAUSKĄ dėl jo mylimo tėvelio mirties.
Redaktorė J. VARAPNICKAITĖ