DĖMESIO
Ir mėnesio nebeliko iki žiemos egzaminų sesijos!
Ar ramus ateisi prie egzaminatoriaus stalo, ar sąžiningai studijavai per semestrą?
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
APTARIAME UNIVERSITETO VAIDMENS DIDINIMĄ
RESPUBLIKOS AUKŠTOJO
MOKSLO SISTEMOJE
Darbai ir užmojai Prof. dr. Jonas KUBILIUS REKTORIUS (Santrauka pranešimo, skai tyto visuotiniame universiteto partinės organizacijos susirin kime 1976.XII.7)
Mūsų universitetas baigia ketvirtąjį savo gyvavimo šimt metį. Tai jau solidi istorija. Universitetas yra seniausioji aukštoji mokykla Tarybų Sąjungos teritorijoje. Bet mes ne same paseistai ir puikiai suprantame, kad pats Universifeto senumas dar nėra koks ypatingas dalykas. Keturis šimtus metų mes minėtume kaip eilinę istorijos atkarpą, jei jų nevainikuotų šiandienos laimėjimai. Tų laimėjimų prielaida — Tarybų santvarkos atkūrimas Lietuvoje. Spartus respublikos ekonomikos ir kultūros au gimas skatino ir sudarė sąlygas universitetui augti kieky biškai ir kokybiškai. Nuo pat pirmųjų Tarybų valdžios die nų iki šiol Universitetas jautė atidų ir labai dalykišką par tijos ir vyriausybės rūpestį, nuolatinį dėmesį, pagalbą. Nemaža laimėjimų yra pasiekęs Universiteto kolektyvas, aktyviai reikšdamasis respublikos politiniame, kultūriniame ir ekonominiame gyvenime. Mes galime operuoti daugeliu faktų ir skaičių, liudijan čių mūsų, kaip mokymo ir mokslo įstaigos, brandą, darbo mastus ir užmojus.
NAUJIENOS KRAŠTOTYRININKŲ VAKARAI Kiekvieną penktadienį Kraš totyrininkų klubas kviečia į įdomius susitikimus su visuo menės veikėjais, mokslo dar buotojais. Neseniai klausėmės filologijos daktaro A. Saba liausko, docento J. Kabelkos pasakojimų, filologijos kandi datės 3. Kerbelytės pamoky mų. Gruodžio mėnesį sukako 125 metai, kai gimė mūsų kul tūros, mokslo veikėjas J. Ba sanavičius. Jo metinės buvo paminėtos ir Kraštotyrininkų klube. Įžangos žodyje J. Ba sanavičiaus politines pažiūras, visuomeninę veiklų apibūdino klubo pirmininkas FAF vyr. dėst. V. Mačiekus. Apie jubi liato tautosakos darbus, nu matomų jo ir jo talkininkų su rinktos tautosakos tolesnį skelbimų kalbėjo svečias iš Lietuvių kalbos ir literatūros instituto filologijos kandidatas L. Sauka. Filologijos fakulte to aspirantas B. Stundžia re feravo vienų kitų naujesnę kalbininkų nuomonę dėl lietu vių kilmės iš trakų-frigų teo rijos. Gruodžio 27 dieną sukan ka 50 metų, kai fašistai sušau dė keturis įžymius LKP vei kėjus — iK. Požėlą, J .Greifenbergerj, K. Giedrį ir R. Carną. Šiai datai pažymėti Kraštotyrininkų klubas ir ski ria šiandienos (XII. 17) vakarąsusitikimą su Partijos istorijos instituto prie LKP CK vyres niuoju moksliniu bendradar biu P. Beresnevičiumi. Sį kar tą kviečiame į Centrinių rū mų kavinukę. Pradžia 20 vai. V. DAUNYS
KAIP GYVUOJI, SIENLAIKRAŠTI!
Didžiosios Spalio socialisti nės revoliucijos 60-mečio proga Universiteto komjauni mo ir Studentų profsąjungos komitetai bei „Tarybinio stu dento" redakcija paskelbė mūsų sieninės spaudos ir vaizdinės agitacijos apžiūrų konkursų. šių savaitę įvyko fakultetų ir bendrabučių sieninės spau dos redkolegijų seminaras. Apie laikraštėlių tikslus ir už davinius kalbėjo, lygino įvai rių fakultetų sienlaikraščius, parodė, kas gero ir blogo juose yra, daug gerų patari mų jauniesiems draugams da vė Žurnalistikos katedros ve dėjas doc. V. Žeimantas. Se minare apie konkurso vertini mo kriterijus kalbėjo komjau nimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas G. Kalčinskas. Savo sumanymais ir rūpesčiais pasidalino redkolegijų na riai. TS inf. LIETUVIŲ KALBOS BORELIO
nariai savo susirinkime ap svarstė darbo planų, numatė pagrindinius būrelio veiklos uždavinius. Būrelio pirminin kė III k. studentė Milda Au gulytė ir vadovas doc. Vs La butis trumpai supažindino na rius su ligšioline būrelio veik la, pagrindinėmis būsimo dar bo kryptimis bei problemo mis. Būrelio nariai įsijungs į SMD veiklų: ne tik rašys mokslinius darbus iš tarmių ir dabartinės lietuvių kalbos sin taksės, bet ir organizuos įvai rius susitikimus, kalbinės lite ratūros aptarimus. Artimiausiam būrelio rengi ny susipažinsime su moder niosiomis kalbotyros krypti mis. Kviečiame pirmakursius ir visus, kas domisi kalba. M. SLUSINSKAITE
NIVERSITETAS atlieka didžiulį komunistinio būsimųjų specialistų auklėjimo ir profesinio rengimo darbą. Per praėjusį penkmetį gerokai padidėjo studentų akademinio pažangumo nuošimtis. Dieniniame skyriuje jis išaugo iki 94,4 nuošimčių (sąjunginis vidurkis yra 92,1 %). Mes suprantame, kad pažangumo kriterijus reikia tobulin ti, tačiau neabejojame, kad dabartiniai studentų akademi nio pažangumo rodikliai iš esmės objektyviai atspindi jų žinias, kitaip tariant — gerėja ne tik pažangumo nuošim tis, o ir pats akademinis pažangumas. Tai didelio, atkak laus, įtempto dėstytojų ir studentų darbo rezultatas. Pagerėjo mokymo proceso organizavimas. Jo tobulinimu daugiau rūpinasi katedros, dekanatai, fakultetų metodinės komisijos. Buvo pertvarkytos metodinės mokymo ir auklė jimo komisijos, patikslintos jų funkcijos ir darbo formos. Reguliariai tikrinamos ir aptariamos paskaitos, koliokviu mai, laboratoriniai bei praktikos darbai. Pradėta organi zuoti specialistų ruošimo kontrolė: šiuo metu jau veikia specialistų ruošimo kokybės kontrolės metodinė komisija, vadovaujama pirmininkės doc. M. Karčiauskienės, parengtas dėstytojų mokomojo-auklėjamojo darbo tikrinimo planas. Siekdami geriau ruošti specialistus, turime toliau tobu linti mokymo procesą, aktyviau diegti pažangias mokymo formas, rūpintis geru studentų savarankiško darbo organi zavimu. Tradicinės mokymo formos — paskaitos, seminarai, labo ratoriniai užsiėmimai — yra ir, matyt, ilgai dar bus pa grindinės. Todėl jų gerinimu turime nuolat rūpintis. Antra vertus, mums reikia daugiau panaudoti šiuolaikines techni nes mokymo priemones. 5ia kryptimi esame jau nemaža nuveikę, tačiau dar ma žai turime radiofikuotų auditorijų, auditorijų, pritaikytų ki no filmams demonstruoti. šj penkmetį turėsime nemažai nuveikti, toliau technizuodami mokymo procesą. Numatoma papildomai įrengti 9 programuoto mokymo klases, 15 automatizuotų auditori jų, 4 lingafoninius kabinetus, 47 kabinetus-laboratorijas, 19 kino auditorijų, 8 audiovizualines auditorijas, numatoma papildomai įsigyti 11 kino projektorių, 140 diaprojektorių, nemažą kiekį kinofilmų, diafilmų, skaidrių. Esame nemaža padarę, organizuodami ir kontroliuoda mi studentų savarankišką darbą, tačiau čia spragų dar esa ma. Niekam ne paslaptis, kad kai kurių humanitarinių spe cialybių studentų žymi dalis intensyviai dirba tik per se sijas, o kitu metu — vos vos. Antra vertus, kai kurios ka tedros nėra sureguliavusios studentų savarankiško darbo už duočių, kai kurie dėstytojai perkrauna studentus savo da lyko užduotimis, neleisdami jiems užsiiminėti kitais dėsto maisiais dalykais. Visoms katedroms reikėtų padirbėti, kad studentų darbo savaitė būtų sudaryta iš 56 valandų, įskai tant privalomus užsiėmimus ir savarankišką darbą, kad stu dentai būtų tolygiai apkrauti visą savaitę. Kategoriškai tu ri būti pasmerktas kai kurių dėstytojų visoks išsisukinėjimas neturėti šeštadieniais užsiėmimų. Dekanatai, pataikaudami tokiems dėstytojams, perkrauna kitomis savaitės dienomis studentus privalomais užsiėmimais. Tai pagaliau sunkina ir net padaro negalimu gerai, racionaliai, prisilaikant protinio
U
1976 m. gruodžio 17 d Nr. 40 (982)
darbo higienos reikalavimų, sudaryti paskaitų ir kitų užsi ėmimų tvarkaraščius. Komjaunimo organizacija turėtų aktyviau rūpintis, kaip gerinti studentų mokymąsi. Ji kasmet vis daugiau tais klausimais užsiiminėja, tačiau jei komjaunimas parodytų tiek iniciatyvos ir išradingumo mokymo procese per pa grindinius semestrus, kiek jo parodo per vadinamąjį tre čiąjį semestrą, mes daug daugiau nuveiktume.
PATINGĄ dėmesį ir ateityje turime skirti studentų auklėjimui. Jaunuolio auklėjimas, jo ideologinis grū dinimas yra sunkus ir sudėtingas darbo baras, tur būt sunkesnis už specialųjį jo rengimą ir žymia dalimi apsprendžiąs pastarąjį. Sis darbas bus sėkmingas tik tuo at veju, jei mes suprasime ir pažinsime tuos procesus, kurie vyksta šiuolaikinio jaunimo tarpe. Studentijos auklėjimas neatsiejamas nuo mokymo proce so. įvairūs užauditoriniai renginiai vaidina, kad ir svar bų, tačiau tik pagalbinį vaidmenį jaunimo auklėjime. Mes turime siekti, kad kiekviena paskaita, kiekvienas semina ras ar pratybos, be savo specialios paskirties, tarnautų ir komunistinio auklėjimo tikslams, kad marksistinio-metodologinio studentų rengimo klausimus spręstų visos katedros, visi dėstytojai. Tik tada studentai gali giliai įsisąmoninti marksistinės metodologijos ir specialiųjų disciplinų moksli nių pagrindų vieningumą. Visuomenės mokslams mes skyrėme ir toliau skirsime ypatingą dėmesį. Reikia toliau tobulinti studentų marksistinj-lenininj mokymą: didinti mokslinj-metodinj paskaitų ly gį, siekti, kad kiekviena paskaita būtų turininga, pasižy mėtų gilia moksline argumentacija; drauge būtų patraukli, emocionali, uždegtų jaunimo širdis ir protus. Tiek paskai tos, tiek seminariniai užsiėmimai privalo mokyti studentą logiškai marksistiškai mąstyti, kovoti su buržuazine ideolo gija, iš partinių pozicijų ginti savo marksistinius įsitikini mus. Svarbi ir konkreti studentų politinio auklėjimo, jų mate rialistinės pasaulėžiūros formavimo, visuomenės mokslų ži nių gilinimo, komunistinių įsitikinimų ugdymo priemonė yra sąjunginiai studentų darbų visuomenės mokslų, VLKJS ir tarptautinio jaunimo judėjimo istorijos klausimais konkur sai. Jie stiprina studentų savarankiško darbo įgūdžius, pa deda giliau studijuoti marksizmo-leninizmo klasikus, ugdyti studentų atsparumą socializmui svetimos ideologijos ap raiškoms, tvirtina jų klasinę pažiūrą į visuomenės reiški-. nius bei procesus, vidinę parengtį propaguoti socializmo iškovojimus. Malonu pažymėti konkurso darbų mokslinius vadovus, kurie respublikos Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos apdovanoti I laipsnio diplomais už rūpestingą studentų parengimą konkursui. Tai TSKP istorijos katedros docentai V. Kašauskienė ir P. Vitkauskas, Filosofijos kated ros docentė R. žičkytė, politinės ekonomijos katedrų do centai D. Birutytė, V. Skominas, ekonomikos kandidatė H. iNonevič. Dėl kalbamo konkurso mums padaryta ir priekaištų: pa lyginti mažokai studentų — tik 62,5 nuošimčio — dalyva vo konkurso pirmame ture. Dabar yra paskelbtas VII sąjunginis studentų visuomenės mokslų darbų konkursas, skiriamas Didžiojo Spalio 60-mečiui. Visuomenės mokslų katedroms reikia pasistengti, kad jis būtų geriau organizuotas. Reikia siekti didesnio studen tų dalyvavimo šiame konkurse, įsisąmoninti, kad jis nėra vien visuomenės mokslų katedrų reikalas. Ypač komjauni mo organizacija turėtų pasirūpinti, kad daugiau darbų bū tų skirta aktualioms VLKJS istorijos temoms, kad į kon kursą įsijungtų kuo daugiau vyresniųjų kursų studentų. Mes didžiuojamės ir dažnai kalbame apie Universiteto studentų tradicijas. Tarp jų ir apie vadinamąsias studentų „krikštynas", mediumus. Deja, kai kuriuose fakultetuose tos tradicijos pradeda išsigimti. Norėčiau pacituoti gautą vieno iš studentų tėvų laiško ištrauką: „Štai pusdiplomio šventė Finansų ir apskaitos fa kultete. Ją 1975 m. suorganizavo viena iš buhalterinės ap skaitos specialybės grupių „Bočių" restorane. Už dideles lėšas (matuojant studentiška kišene) išnuomuojama salė. Pirmoje dalyje švenčiama, o antroje girtuokliaujama iki pa ryčių pilna to žodžio prasme, vėliau susimušama, daužomi indai. Po to važiuojama į bendrabučius Saulėtekio alėjoje (mat, buvo grupė partnerių iš Kauno) ir ten „ilsimasi" (o kur budinčiųjų kontrolei). Sekmadienį šventė pratęsiama, pirmadienį skirstomas!. Ir tai vyksta be kuratorių, be va dovų, be dėstytojų. . . Be to, vargu ar nors truputį žino apie tokias... „šventes" tėvai. Juk jų metu vėjais nueina ne viena tėvų uždirbta dešimtinė." Taip būna ne tik Finansų ir apskaitos fakultete. Man ro(Nukelta į 2 psl.)
Y
Darbai ir užmojai (Atkelta it 1 psl.)
dos, reikia padaryti galą tokioms, atsiprašant, „tradicijoms". Reikia mediumams ir kitoms panašioms šventėms suteikti iš tikrųjų gerą turinį, kad jos būtų gražios ir įsimintinos, tarnautų studentijos auklėjimui, o ne jos tvirkinimui. NTENSYVĖJA moksliniai tyrimai Universitete. Kasmet mokslinis darbas darosi vis kompleksiškesnis, geriau sukoordinuotas, palaipsniui mažėja smulkesnių, ma žiau reikšmingų temų. Išryškėjo kai kurios iš pagrin dinių mokslinio darbo krypčių: tikimybių teorija ir skaičių teorija, puslaidininkių fizika, širdies ir kraujagyslių chirur gija, lituanistikos ir baltistikos klausimai ir daugelis kitų. Pradėti tyrimai daugelyje modernių ir aktualių krypčių: ge netika, biochemija, inžinerinė psichologija, netiesinė op tika ir t. t. Dekanai, katedrų vedėjai privalo nuolat kontroliuoti, kad darbų vadovai dėtų visas pastangas ne tik darbams vykdyti, bet ir jų rezultatams įdiegti. Dar nepakankamai efektyviai panaudojamos Universiteto probleminės laboratorijos mokslinei dėstytojų kvalifikacijai kelti ir studentų mokslinei veiklai skatinti. Praėjusiais me tais palyginus su 1974-aisiais, probleminių laboratorijų te matika studentai paruošė mažiau kursinių, diplominių dar bų ir mokslinių straipsnių. Probleminių laboratorijų moksli niame darbe taip pat dalyvavo mažiau katedrų dėstytojų. J tai reikia atkreipti dėmesį, nepamiršti, kad vienas iš pa grindinių probleminių laboratorijų uždavinių — mokslinės darbuotojų kvalifikacijos kėlimas ir studentų mokslinių įgū džių ugdymas. Universitetas turi tapti pedagoginių aukštojo mokslo problemų nagrinėjimo centru. Tokių darbų jau turime. Tai ateistinis studentų auklėjimas (vykdo Filosofijos istorijos ir ateizmo katedra), mokinių aktyvumo adaptacija ir vystyma sis aukštosios ir vidurinės mokyklos pedagoginiame proce se (vykdo Pedagogikos katedra), anglų kalbos tarsenos mokymo metodika vyresniuose aukštosios mokyklos kur suose (Anglų kalbos ir Anglų filologijos katedros) ir pro fesinės orientacijos metodų tobulinimas (Taikomosios ma tematikos katedra). Čia paminėjau tik keletą temų. Tiems darbams koordinuoti ir organizuoti reikėtų įsteigti aukšto sios mokyklos pedagogikos problemų koordinavimo tary bą. Ji galėtų imtis koordinuoti ne tik Universiteto, bet ir visų respublikos aukštųjų mokyklų (kartu su jų atstovais) darbus. Mokslinių tyrinėjimų srityje nemaža dar gerintinas ir vi suomenės mokslų katedrų darbas. Jose daug dėmesio ski riama mokslo darbų teoriniam lygiui kelti ir efektyvumui didinti. Katedros yra paskelbusios spaudoje nemaža mono grafijų, daug mokslo straipsnių aktualiais partijos istorijos, filosofijos, ekonomikos, išvystytos socialistinės visuomenės raidos .klausimais. Vis dėlto šių katedrų darbe reikia dau giau dėmesio skirti antikomunizmo kritikai, šių dienų bur žuazinių ir revizionistinių teorijų, marksizmo-leninizmo idė jų falsifikatorių demaskavimui, išplėsti kompleksinius tyri nėjimus fundamentinėms visuomenės mokslų problemoms spręsti. Visuose universiteto fakultetuose viena iš pagrindinių studentų mokslinio tyrimo darbo formų yra dalyvavimas studentų mokslinėje draugijoje (SMD). SMD narių skaičius kasmet sparčiai auga: 1971 m. joje dalyvavo 21,9 nuošim čio visų stacionaro studentų, 1973 — 39,8, 1975 — 74,9. Ne paslaptis, kad toks nuošimtis yra šiek tiek dirbtinis. Reikia stengtis, kad tokio nuošimčio pasiektume iš tikrųjų. Reikia aktyviau skatinti dėstytojus vadovauti studentų mokslo darbams. Paskutiniaisiais metais studentai vis aktyviau įsijungia į ūkiskaitinius tyrimus. Juose gali dalyvauti tik labai gerais ir gerais pažymiais besimokantys studentai. Tokių Univer sitete yra apie 36 nuošimčiai, o ūkiskaitinėje tematikoje te dalyvauja vos 3 nuošimčiai. Tuo tarpu praktika rodo, kad studentai, po paskaitų ir' kitų privalomų užsiėmimų daly vaudami ūkiskaitiniuose mokslinio tyrimo darbuose, geriau įsavina savarankiško darbo įgūdžius, geriau suvokia teori nes žinias, išmoksta jas taikyti praktikoje. Todėl būtina stu dentus kaip galima gausiau įtraukti į ūkiskaitinį mokslo ti riamąjį darbą. Kaip mokslinio tyrimo darbų rezultatų išdavą reiktų pa minėti Universiteto fakultetų dalyvavimą įvairiose parodo se — respublikinėse, VLOPP ir tarptautinėse parodose bei mugėse. Fakultetų dalyvavimu parodose bei eksponatų skaičiumi Universitetas, palyginti su kitomis respublikos
I
Kas naujo interklube Universiteto gyvenime vie nas iš dažniau girdimų žodžių yra „Interklubas". Nutarėme paklausti jo prezidentą Vir ginijų ELINSKĄ, kas gi nau jo klubo veikloje buvo šį se mestrą? — Apie konferenciją, skir tą Tarptautinės studentų są jungos 30-mečiui, jau girdė jote. Tomis dienomis sulau kėme daug savo kolegų iš Uižgorodo, Latvijos, Tartu, Maskvos universitetų, Talino ir Kauno Politechnikos insti tutų, Šiaulių Pedagoginio ins tituto. Buvo atvykę ir čekų, vengrų, bulgarų, studijuojan čių Maskvos Tarptautinių santykių institute. Teko ir mums svečiuotis. Mūsų delegacija dalyvavo Černovicų universitete su rengtose internacionalinėse dienose. Čia susirinko dvide šimties šalies aukštųjų mo-
kyklų atstovai. Aš ir Teisės fakulteto kom jaunimo biuro sekretorius S. Židonis buvom išvykę į Maskvą. Dalyvavome socialis tinių šalių pagrindinių aukš tųjų mokyklų studentų ideo loginiame seminare. Čia (bu vo kalbama apie studentų ideologinio, internacionalinio, darbinio auklėjimo dalykus. Teko skaityti pranešimą „Vil niaus universiteto studentų auklėjimas ir interklubo veik la". Malonu, (kad buvom pa kviesti j (panašius seminarus, vyksiančius ateinančiais me tais Varšuvoje ir Budapešte. Maskvos tarptautinių san tykių instituto ir mūsų uni versiteto komjaunimo komite tų sudarytoje bendradarbiavi mo sutartyje daug vietos ski riama internacionaliniam dar bui. Keisimės delegacijomis, informacija, mokysimės vieni iš kitų. Ryšiai su kitomis
aukštosiomis mokyklomis, atrodo nekaip: per metus įvai rioms parodoms tepateikiame vos po vieną kitą ekspona tą. Kartais teisinamasi tuo, kad tesą sukurtas vienintelis egzempliorius, kurį išsiuntus j parodą, nukentėtų darbas, arba aparato parengimas demonstravimui reikalaująs labai daug išlaidų. Šiais ir panašiais atvejais, matyt, reikėtų ieš koti išeities: pagaminti aparatų maketus ar pan. Ateityje fakultetai privalo susirūpinti parodų reikalais, iš anksto rengti eksponatus arba jų maketus, prospektus ir, esant galimybei, parodose reprezentuoti Universiteto lai mėjimus. Rektoratas, fakultetų Tarybos praeitame penkmetyje ne kartą domėjosi aspirantūros klausimais. Jos problemos šį met aptartos Universiteto Taryboje, priimti konkretūs nuta rimai, apimantys pagrindines veiklos kryptis. Reikia konsta tuoti, kad aspirantūros priėmimo ir laidos planai buvo vykdomi sėkmingai. Vis dėlto, aspirantų, laiku apgynusių arba pateikusių disertacijas gynimui, nuošimtis turėtų būti didesnis. Ypač tai liečia visuomenės mokslų katedras. Res publikos Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministro šių metų rugsėjo 30 dienos įsakyme pabrėžiamas būtinu mas užtikrinti, kad ne mažiau kaip 70 nuošimčių aspiran tų laidos laiku pateiktų bei gintų disertacijas. Panašių rezul tatų esame pasiekę, tačiau padaryti, kad tas nuošimtis bū tų ne tik stabilus, bet ir viršijamas, — šitai pareikalaus tiek iš katedrų, fakultetų Tarybų, mokslinių vadovų, tiek ir iš rektorato, skirti daugiau dėmesio visoms mokslo kadrų ren gimo grandims. Nemažiau svarbus yra būsimos mokslo pamainos paruo šimas iki aspirantūros. Kai kuriuose, daugiausia tiksliųjų mokslų, fakultetuose yra susiformavusi ištisa sistema. Tai — darbas su moksleiviais, vėliau individualus darbas su ga biais studentais nuo pirmojo kurso. Tik šituo keliu buvo galima per gana trumpą laiką išugdyti Lietuvos matemati kų mokyklą, kuri šiandien atsistojo šalia pagrindinių mate matikos centrų Tarybų Sąjungoje. Tokios sistemos pasigen dame dar daugelyje fakultetų. Praeitą penkmetį Universiteto dėstytojai kėlė kvalifikaci jas visomis esamomis formomis. Sį penkmetį būtina supla nuoti dėstytojų kvalifikacijos kėlimą proporcingai kiekvie nais metais, kad apimtų visą pedagogų kontingentą (po 20 nuošimčių kasmet), diferencijuotai parenkant tinkamiausias kvalifikacijos tobulinimo formas. IDELIEMS ir atsakingiems Universiteto uždaviniams įvykdyti reikalinga tuos uždavinius atitinkanti mate rialinė-techninė bazė. Nors jau yra nemaža padary ta, ypač per pastaruosius dešimt metų, ją plečiant ir to bulinant, visi žinome, jog šioje srityje yra daugiausia sun kumų ir problemų. Šiuo metu Universitetas teturi apie 60% normatyvinio ploto. Žymią jo dalį sudaro senos, nepritaikytos šiuolaiki niams mokymo ir mokslo-tiriamojo darbo poreikiams, pa talpos. Stokoja patalpų tiksliųjų mokslų (Fizikos, Matemati kos, Chemijos) fakultetai, o iš humanitarinių mokslų — Is torijos fakultetas. Šiai padėčiai bent kiek pagerinti teko žymiai suglaudinti naujajame Universiteto miestelyje įsi kūrusius ekonomikos ir Teisės fakultetus: perkėlėme ten parengiamąjį skyrių, medicinos seserų kursus, dalį mate matikos specialybės studentų ir visą bibliotekininkystės ir informatikos specialybę. Universitetas yra sudaręs ir pateikęs Vyriausybei perspek tyvinį kapitalinės statybos planą, pagal kurį numatoma pa laipsniui perkelti į Saulėtekio alėją visą Universitetą. Siame penkmetyje Saulėtekio alėjoje turi būti pastatytas Fizikos fakulteto mokymo korpusas, 600 vietų valgykla ir skaičiavimo centras, kuris taps baziniu Vilniaus aukštųjų mokyklų skaičiavimo centru ir bus aprūpintas naujausiais įrengimais ir skaičiavimo technika. Ruošiantis jubiliejui, numatoma atlikti nemaža kapitalinio remonto ir rekonstrukcijos, einamojo remonto, aplinkos bei patalpų vidaus sutvarkymo darbų centriniuose rūmuose, kituose Universiteto pastatų kompleksuose (Gamtos-Medicinos fakultetų komplekse Čiurlionio g.; Partizanų g. komplekse ir Saulėtekio ai.) Visų jų neįmanoma išvardinti. Jie atsispindi kapitalinio remonto darbų programoje, Universiteto ūkio darbo pla ne 1976—1980 metams, Universiteto jubiliejinės komisijos darbo planuose. Dabar iškyla uždavinys artimiausiu metu dar kartą šiuos planus peržiūrėti, labiau konkretizuoti ir imtis nuoseklaus, atkaklaus darbo, kad jie taptų tikrove, įgyvendinus tuos planus, ne tik bus deramai pasiruošta
Universiteto jubiliejui, bet ir imtasi priemonių vaizdinei agitacijai ir propagandai, taip pat meniniam pastatų api pavidalinimui pagerinti. 5ia proga norisi su dėkingumu pa žymėti, jog didelę pagalbą Universitetui šiame darbe tei kia Vilniaus Dailės institutas, architektai ir dailininkai, Kul tūros ministerija. Per šį penkmetį naujame studentų miestelyje bus pasta tytas vienas daugiaaukštis (16-os aukštų 1040 vietų) ir 3 bendrabučiai po 195 vietas — iš viso 1625 vietos. Penk mečio pabaigoje bendrabučiuose gyvens maždaug 50% studentų. 1977 m. pagaliau bus baigtas ir jaunųjų specia listų šeimyninio bendrabučio Čiurlionio g. 1 kapitalinis remontas. Profesinių Sąjungų Taryba įpareigota padėti Universite tui sudaryti reikiamas dėstytojų ir studentų poilsio sąlygas, pagerinti kultūrinį buitinį jų aptarnavimą. Tai, reikia manyti, padės Universitetui jau šiame penkmetyje sutvarkyti sporto ir poilsio bazę Žydiškėse, poilsio namuose Palangoje pa statyti kultūrinj buitinį centrą. Atsiveria žymiai platesnės, nei buvo iki šiol, galimybės ir drauge būtinumas komp leksiškai tobulinti ir plėsti universiteto materialinę-techni nę ir kultūrinę-buitinę bazę. Tai savo ruožtu reikalauja žymiai pagerinti visų Univer siteto ūkio tarnybų darbą. Visi juk žinome ir kasdien pa juntame spragas ir rimtus trūkumus ūkio tarnybų darbe. Bet turime šioje srityje ir gerą patyrimą: ten, kur visuo meninės organizacijos, fakultetų dekanatai, katedrų vedė jai glaudžiai bendradarbiauja su ūkio tarnybomis, kelia joms reikalavimus ir kontroliuoja jų darbą, o iš kitos pusės, visapusiškai padeda joms, kovoja už pavyzdingą tvarką ir švarą, socialistinės nuosavybės tausojimą, ten ir ūkio klau simai lengviau sprendžiami, ir tvarka geresnė. Todėl, ir toliau didinant reiklumą ūkio tarnybų darbui, būtina dar labiau sustiprinti šitokį glaudų su jomis bendradarbiavimą, laikantis principo, jog Universiteto materialinės-techninės ir kultūrinės-buitinės bazės stiprinimas ir tobulinimas, so cialistinės nuosavybės tausojimas, pavyzdingos tvarkos ir švaros palaikymas yra bendras viso mūsų kolektyvo reika las, viena svarbiausių studentijos mokymo ir auklėjimo grandžių. Partija ir vyriausybė mums kelia didelius ir atsakingus uždavinius. Jiems įvykdyti reikia mobilizuoti visas savo jė gas. Tikiu, kad, padedami respublikos organizacijų, mes tapsime visais atžvilgiais pagrindine respublikos aukštąja mokykla, vaizdžiai kalbant, tokia mokykla respublikoje, ko kia yra Maskvos universitetas Tarybų Sąjungoje.
—------------- s:.--., 1
.....
D
aukštosiomis mokyklomis pa deda mums tobulinti savo darbą. Girdėjom, kad šiek tiek pasikeitė jūsų internacionali nio darbo struktūra. Gal kiek plačiau apie tai papasakotum, Virginijau, mūsų skaityto jams? Mūsų darbas persikelia į fakultetus, veikla plečiasi, j ją įsijungia vis daugiau stu dentų. Sielis mokslo metais visuose fakultetuose įsteigėm internacionalinius klubus. Jiems vadovauja fakultetų tarybos, jų pirmininkai įtapo Universiteto interklubo tary bos nariais. Jau gana tvirtas, turintis veiklos tradicijas interkilulbas gyvuoja Teisės fa kultete. Teisininkai surengė internacionalinę savaitę. Joje buvo daug įdomių renginių, net politinio plakato konkur sas. Sėkmingai į darbą įsi jungė FAF, FF, MF imterklubai. Gamtos fakultete gerą daugumą klubo narių sudaro studentai, atvykę pas mus studijuoti iš Latvijos.
Universiteto internaciona linio klubo taryba dabar va dovauja visam darbui, kont roliuoja fakultetų klubų veik lą, rengia aktyvo mokymą ir kt. Sudarėme komisiją, kuri paruoš naują klubo statutą. Sako, darbo sėkmė 10 nuošimčių priklauso nuo va dovo ir devynlasdešimčla — nuo pavaldinių. Kas jūsų klu be aktyviausi? Dabar kaip tik sudarinėjame grupes, kurios per žiemos atostogas galės pasisvečiuoti kitose šalies aukštosiose mo kyklose. Pasiųsti turime ką. Gerai darbuojasi interklubo tarybos nariai Ž. Pečiulis ir R. Jablonskytė, interklubiečiai V. Ciubrinškas ir S. Žvi kaitė, fakultetų interklubų pirmininkai D. Plučaitė (Fil. F), R. Ražukas (MF), R. Pusvaškis (FF), M. Pečkauskaitė (FAF). Taip, visų klubo na rių darbas lemia mūsų Inter klubo veiklos sėkmę, nuo jų laibai priklauso, ar ta veikla bus įdomi ir naudinga.
DRAUGOVININKO ATSAKOMYBĖ Universiteto Savanoriška liaudies (draugovė šiemet pada rė nemažą pažangą: lenktyniaudama su VISI ir Pedago giniu institutu ji iškopė į pirmąją (vietą. Iki šiol SLD narių .buvo šeši šimtai su truputėliu. Sis skaičius padidėjo, gruodžio 10 d. į draugovę įstojus 40 Teisės fakulteto studentų. Fakulteto partinės organizacijos seikTetorius doc. A. Villeita susirinkusiems entuziastams kal bėjo apie draugovininko atsakomybę, taip pat teises, ku rias suteikia šitas vardas. Bet sekretorius liepė nesusiža vėti įgytomis teisėm: kartais užtenka pamokomo ar įspėja mo žodžio. Antro draugovininkų būrio vadas, II k. teisininkas J. Langys perskaitė priesaiką, kurios laikytis pasižadėjo visi stojantieji (nuotrauka .viršuje). Universiteto SLD viršininko pavaduotojas (taip pat ant rakursis teisininkas) A. Kučinskas įteikė jauniesiems drau govininkams bilietus, (nuotrauka apačioje). Teisės fakulteto liaudies draugovės štabo viršininkas K. Kašliūnas tuoj .pat ėmėsi darbo: išvardino studentus, kuriems artimiausiu metu reikės įbudėti Vilniaus gatvėse. J. SKRIPKAUSKAS
REKTORATE APIE MOKOMĄJĄ PRAKTIKĄ Prieš kiek laiko Rektoratas savo posėdyje apsvarstė, kaip organizuojama ir vyks ta Pramonės ekonomikos bei Finansų ir apskaitos fakulte tų mokomoji praktika. Posė dyje apie tai kalbėjo Univer siteto liaudies kontrolės gru pės mokymo sektoriaus va dovas S. Uosis. Minimoji praktika organi zuojama pagal atitinkamus nuostatus. PEF Pramonės eko nomikos katedroje, kai gina mos užduočių ataskaitos, da lyvauja ir įmonių praktikos vadovai. Tai bene vienas pa girtinas dalykas. Trūkumų yra daug, jie kartojasi. Atrodo, kai kurie praktikos vadovai neperdaugiausia rūpinasi sa vo studentais. Gamybinės praktikos dienynuose dažnai nėra atžymų, kad jie būtų ap silankę praktikos vietose (ekonominės inf., statistikos, ekon. kibernetikos spec.). Praktikų vadovais reikia skirti patyrusius dėstytojus, turin čius gamybinio darbo stažą. Pasitaiko nedrausmingų stu dentų (ekon. informacijos, ki bernetikos spec.) — ne kas dien ateina j praktikos vie
tas. Statistikos specialybės stu dentai nereguliariai rašė prak tikos dienynus: ne kasdien, kaip turi būti, o už visą sa vaitę. Pagal tokį dienyną ne įmanoma kontroliuoti, ar stu dentai laikosi praktikos pro gramos. Be to, studentai, atli kę praktiką Kauno, Šiaulių skaičiavimo centruose, dieny ne įrašė „Ekskursija" ir ji tę sėsi. .. vos ne dešimt dienų. Arba dar vienas pavyzdys: darbo ekonomikos spec. stud. G. Cioglys, atlikęs praktiką Vilniaus baldų kombinate, dienyno neužpildė už visą savaitę. Ekonominės kiberne tikos katedra nepasirūpino, kad studentai praktiką atliktų pagal tematinius — kalendo rinius planus. Darbo ekonomi kos spec. studentai tokius pla nus sudarinėjo netiksliai ir ne visam praktikos laikotar piui (pvz., J. Valantinaitė, M. Serkšnytė, R. Greičiūtė juos sudarė vos pusei praktikos). Nesilaikoma vienodų praktikos ataskaitų apiforminimo reika lavimų. Būna atvejų, kad stu dentai įdarbinami be prorek toriaus mokymo reikalams leidimo. Rektoriaus įsakyme dėl PEF ir FAF mokomosios prak tikos atkreipiamas atitinkamų
Reportažas apie... „kilpą ant kaklo“ Gal tai kiek ir drastiška, bet būtent taip šį kartą drįstume vadinti skolinin kus, kurie lyg kilpa kiek vieną semestrą veržia Uni versiteto pažangumą. Vie ni skolininkai pasitaiso, kiti — išeina kitur (tur būt iirgi skolininkais, nes dirbti nemoka), treti atei na. Dar visai neseniai, vos prieš pusantro mėnesio, nutilo praėjusių mokslo metų atgarsiai. Dekanatai išdavė paskutinius skolų lapelius, pateikė paskuti nius išbrauktųjų sąrašus. Prieš akis nauja sesija, ir vėl virš fakultetų pakimba didžioji grėsmė — skoli ninkas. Ko tik nedaroma: su juo atskirai dirba dės tytojai, jam padeda drau gai, jį svarsto mokymo auklėjimo komisijos, rašo laiškus jo tėvams, o jis (dar prieš egzaminus!) pa mažu veržia tą kilpą. Pabandykim dar prieš sesiją kailį jam iškaršti, kad po jos lengviau vi siems liktų. Chemijos fakultete ko liokviumai ir laboratori niai darbai geriau už ibet kokį barometrą rodo, kaip
YJTlitnis ATSAKO IR GERI GALI
TAPTI BLOGAIS
„Tarybinio studento" 38 numeryje buvo išspausdintas straipsnis „Ak, tie laikro džiai". Jame rašoma, kad vie ną rytą laikrodžiai trečiajame bendrabutyje „neprikėlė" sep tynių Chemijos fakulteto stu dentų. Kad jie neužmigtų le targo miegu, susirūpino kom
studentai mokosi. Du kar tus per semestrą kurato riai pateikia žinias deka natui apie atsiliekančius. Pradeda suktis skolininkų (gal dar sąlyginai) karši nio mašina. Prie dekanato pasirodo kartais didesnis, kartais mažesnis sąrašas. Sį kartą jame buvo dvide šimt keturios pavardės. Tas sąrašas — tai kvieti mas į dekanatą rimtam po kalbiui. Toks pokalbis įvy ko pirmadienį. Už stalo — fakulteto dekanas doc. E. Ramanauskas, prodekanas doc. T. Jankauskas, parti nio biuro atstovė R. Sabonienė, doc. J. Januševičienė, komjaunimo biuro sekretorius R. Makuška. Pirmakursiai V. Staške vičius ir G. Zilnys, pasiro do, fakultete pasiklydo: iki praeito trečiadienio ieško jo auditorijos, kur būna TSKP istorijos seminaras. Tiesa, iš rudenio gal buvo pora sykių, bet paskui už miršę kelią... į auditoriją. Net nepastebėję, kaip sesi ja atėjo. Į dekano kabinetą įvir to būrys vyrų kaip ąžuolų — antrakursiai. Dekano
jaunimo biuras bei mokymo auklėjimo komisija. Šie stu dentai (taip pat ir tie, kurie praleido daugiausia paskaitų per sustiprintos lankymo kontrolės dekadą) buvo svars tomi MAK posėdyje. Visi septyni straipsnyje minimi antrakursiai — apskritai .ge rai basimokaintys studentai ir į paskaitą nenuėjo atsitikti nai. Bet ir geri studentai, jei pradeda nelankyti paskaitų, gali nusiristi į atsiliekančių vietą. Iš šių „miegalių" teikiu pavyzdžiu gali būti S. Di džiulis, šiaip neblogas studen tas. Buvo kviečiamas į deka natą, nes atsiliko praktikos darbais. Tai jis teisino daly
katedrų ir vadovų dėmesys į šiuos mūsų išvardintus trūku mus. Praktikos vadovai turi reguliariai, pagal sudarytą grafiką, tikrinti, kaip atlieka ma praktika, rašyti pastabas dienynuose, apie nedraus mingus studentus pranešti de kanui ar Universiteto prakti kos vadovui. Studentai, atlik dami praktiką, turi dalyvauti įmonės ar organizacijos visuomeninėje-politinėje veiklo jeMatome, kad mokomąją: praktikai kai kas neskiria rei kiamo dėmesio. O juk tai su dėtinė būsimųjų specialistų rengimo dalis. TS inf.
mų laikymas. Už nuveiktą tik rai didelį darbą atsiskaitė Universiteto PDG komisijos pirmininkas. Fizinio auklėjimo katedros vedėjas V. Bimba; prorektorius ūkio reikalams, administracijos ir bendrauniversitetinių katedrų PDG ko misijos pirmininkas P. Eigminas kalbėjo apie spragas, dar esančias jo vadovaujamo pa dalinio darbe. Jei apskritai Universitete PDG komplekso reikalai ne blogi, tai
kyti PDG normų. Dabar, atro do, bendra kalba tarp centri nės ir fakultetų komisijų su rasta, ir tokie sąrašai bus su daryti. Ir dar. Yra žmonių, norma tyvus išlaikiusių prieš pora metų. Galbūt dabar jie pri klauso jau kitai amžiaus gru pei, kitaip sakant — pora metų paseno. Kodėl gi jiems iš naujo nepatikrinus savo jė gų, neprisisegus antro ženk liuko? Arba tie, kurie jau įsi gijo sidabrinį ženklelį? — Nuo sidabro prie aukso! — girdėjosi posėdžio dalyvių balsai.
kursės Lolita Mockevičiūtė, Nijolė Aginskaitė, Birutė Žu kauskaitė, pirmakursiai Vidas Teličėnas ir Ričardas Bujauskas. Nors PDG pas matemati kus turi daug ištikimų draugų, tačiau dar daug to paties fa kulteto vyresnių kursų studen tų normatyvų neišlaikę. Šiuo atveju juos „aplenkia" tik istorikai. Kadangi vyresnieji jau neturi fizinio auklėjimo užsiėmimų, jie pereina fakul tetų PDG komisijų žinion (ku rias rektoriaus įsakymu suda ro dekanai, komjaunimo biurų sekretoriai, profbiurų pirmi ninkai, dėstytojai). Šių dide lių neišnaudotų rezervų netu rėtume pamiršti. Kai dėl pirmakursių ir ant rakursių, tai tikimasi, kad jie visi taps PDG ženklininkais, kaip ir dabartiniai trečiakur siai. I kurse yra laikomi 5 normatyvai, II — likusieji. Taigi artėjama prie to, kad po kelerių metų visi galintys sportuoti studentai iškovos teisę nešioti PDG ženklelius. — O kaip PDG normatyvai mūsų universitete laikomi, pa lyginus su kitomis respubli kos aukštosiomis mokyklomis? — paprašiau atsakyti Univer siteto komisijos pirmininką, Fizinio auklėjimo katedros vedėją V. Bimbą. — Trumpai pasakius — ge rai. Mūsų dar niekas nebara, — šyptelėjęs pridūrė V. Bim ba. N. PETRUŠKEVIČIOTĖ
Apie PDG autoritetą kalbė ti nėra reikalo. Normatyvus laiko ir pradinukai, ir pensi ninkai. Spaudoje retkarčiais skaitome apie aštuoniasde šimtmečius senukus, užsiimi nėjančius turizmu, sėkmingai bėgiojančius krosus. Takiame fone itin ryškūs jaunimo pa siekimai, taip pat aktyviausios jo dalies — studentijos. Kad mūsų universitete PDG kompleksu rūpinamasi, kad domimasi jo vyksmu aukš čiausiose instancijose, paliudi jo rektorato posėdis, kuriame, be kitų labai svarbių reikalų, buvo svarstomas ir PDG nor
DARBUOTOJAI LAIKO NORMATYVUS kur kas prasčiau negu stu dentai. Prorektorius P. Eigminas minėjo tokį atvejį: į suorganizuotas varžybas nė vienas bendrauniversitetinių katedrų dėstytojas neatvyko. Tiesa, kai kas jau šaudė, kai kas plaukė, bėgo. Optimistiš kai nuteikia tik posėdyje iš reikšta viltis, kad iki Naujų Metų visiems administracijos darbuotojams bus sudaryta galimybė išmėginti jėgas ba seine. Labiau mėgsta sportuoti fa kultetų darbuotojai. Pagyrimo nusipelnė Pramonės ekonomi kos, Prekybos, Filologijos fa kultetų dėstytojai, bet finan sininkams ir fizikams dar la bai ir labai reikia pasitempti. Komisijų darbą apsunkino tai, kad iki šiol nebuvo žino ma, kurie dėstytojai dėl ligos ar kitų priežasčių negali lai
veidas iškart pasikeitė: su kai kuriais iš jų jau ne pirmą kartą va taip — akis į akį — šnekasi. R. Baškys jau praeitais moks lo metais milijonus kartų žadėjo taisytis. Šiemet vėl veik iš visų dalykų atsi likęs. N. Dovydėnas, kaip ir pernai, niekaip neįkan da analizinės chemijos (iš 5 koliokviumų išlaikė tik 1), nelanko fizikos paskai tų. Futbolas trukdąs. Ru denį už fakulteto irinktinę žaidęs net.. . 2 rungtynes, kur čia į paskaitas nueisi. S. Didžiulis pirmam pra ėjusių metų semestre vos ne pirmūnas buvo, bet pradėjo kaimo kapeloje groti ir. .. nusigastroliavo — krūva praleistų paskai tų bei nelaikytų koliok viumų. V. Vaičekauskui irgi nelengviau. Vejasi vejasi draugus analizinės chemijos moksluose, ir vis nepaveja. Ir su fizika kas bus — nežinąs. Nesiseka. Nustebo antrakursiai, kai sužinojo, kad iki sesi jos pradžios vos dešimt dienų beliko. Ką jūs, sako, dvi savaitės! Per jas už visą semestrą atsigriebsią. Gražiai skamba, bet ar įvykdoma? Senjorai turbūt jau ži nojo, kaip tokiais atvejais elgtis. N. Sinušaitė ir N. Statkutė vos ne vienu bal su pragydo, kad, esą, jas visai be reikalo čia iškvie
tę: jau suspėjusios visas skolas išlaikyt, o kurių nespėjo, tai tuoj pat išsi laikysią. Matyt, kuratorius apsirikęs. .. G. Naujalį ir gi dėstytojas varginąs: įskaitos nenori priimti. Pa Rimantas Steponavičius dabar taip ir sako: „Mes mokė manykit, tik pusę semest mės vienam kurse..." Ne, jis ir jo bendrai (kursas — da ro nelankė užsiėmimų, o bar lituanistų antras — didelis, apie 60 studentų; vyrų, jau tragedija... Kol vo atrodo, tik šeši, kai taip, gal visi jie galėjo būti draugai) kiečių kalbos dėstytoją Leonas Paulavičius bei Ričardas Pikelis nieko didelio ne vaikėsi, tai ir fizikinės che pasiekė, kad juos Universitetas būtų džiaugsmingai palydė mijos darbų neatliko, ir jęs į tolimesnį darbo ir kūrybos kelią. Tas „mokėmės" cheminės analizės koliok skamba labai minoriškai... Rektoriaus įsakymas L. Paulavičiui nebuvo perkūnas iš viumų nelaikė, ir organi dangaus. Pats galėtų prisipažinti, kad „nusipelnė". nės chemijos laboratorijos giedro į Universitetą ir pamanė, kad dabar visi vargai lenkėsi. Dabar forsuojąs Įstojo baigti, galįs „laisviau" pagyventi. Tegu „zubrilos" sėdi po du koliokviumus per skaityklose, auditorijose... Iš dyko buvimo ar vaikėziškudieną. Tik ta vokiečių... mo bandė ir vyrą vaizduoti: kaipgi be stikliuko! Per tai K. Radzevičius su A. Stru ir paskaitą vieną kitą praleisdavo... Žinoma, galėjo kurso draugai tarti žodį, juk matė, kad mila kaip velnias kryžiaus vengia fizikinės chemijos jų Leonas atleido vadžias, — atsipeikėk, girdi, taip ir bė laboratorinių dambų. Tai dą prisišauksi. Bet tylėjo, nesudraudė, neperspėjo (nė kom jaunimo organizacija), gal ką ir graužteldavo nerimo kir bent busimieji chemikai! minas, bet čia pat numodavo ranka: et, reikalų reikalai, Vėtyti ir mėtyti ketvir- kur čia spėsi visus už rankos vedžioti. Draugų neprincitakursiai atsiuntė tris savo pingumas tapo pritarimu. L. Paulavičius vis daugiau pra atstovus: R. Bulko, D. Bu- leisdavo paskaitų, atsiliko nuo kurso, kuris mokėsi, siekė silytę ir D. Stašytę. D. Bu- tikslo. Prisirinko skolų. Taip atsirado rektoriaus įsakymas: silytė ir D. Stašytė nie L. Paulavičius kaip nepažangus rugsėjo mėnesį buvo paša kaip nepajėgia išlaikyti fi lintas iš Universiteto. Įpratęs trintis trainiojosi po senuosius zikinės chemijos dviejų rūmus, be tikslo, be užsiėmimo. Susitikdavo R. Pikelį (ko koliokviumų, kurie jas dėl jį! nesibodėjo stikliuko! sako, ir vasarą, kraštotyrininkų ekspedicijoj, „sveikatą taisydavo"), lįsdavo į kokią aludės skiria nuo grupės draugų. kertę. .. R. Bulko atsiskaitė tik Slydo žemyn. Ne vyrais tapo, kaip vaizdavosi, o apsmur„kažkokį" kiekį literatū gėliais. ros vokiečių kalba, liku Į kalną niekada nėra lengva kopti. Bet tik silpnieji pa sius dar spėsiąs. Gal ir būgsta šios kelionės, kur ji bevestų: į mokslo turtus, meilę spės, kas žino. „Tik kam Tėvynei, draugams. Tik silpnavaliai išsigąsta sunkumų, ir viską pabaigai palikti", — mano, kad riedėti žemyn lengviau, kad principai, pareiga, priekaištavo dekanas be sąžinė nieko neverti, juos išdavus niekas nepasikeis. Ak ko mes netekome — pramiegotos dienos ar neperskai veik kiekvienam. Ne vi ne, tytos knygos, pasitikėjimo savo jėgomis, darbo galia — sada ta pabaiga būna lai neišnyks, o virs varpu, kuris skambės dieną naktį ausyse, minga. aitrus smulkmeniškos praeities skonis virs biaurastim... L. KLISAUSKAS „Pirmadienį, lapkričio S d., prieš ašfuonias ėmė belstis
KAIP LAIKOM PDG NORMAS
vavimu kaimo kapeloje, bet, mokymo auklėjimo komisijos nuomone, atsilikti „padėjo" ir miegas tuo metu, kai vy ko .paskaitos. Ilgesnė kalba buvo su kom jaunimo biuro nariu O. Melnikovu, antrąsyk komisi jos užkluptu šaltam patalėly. Jis blogai lanko paskaitas, at silieka studijose, žodžiu, el gėsi neprincipingai ir nekornjaunuoliškai, tiesiog teršė ak tyvisto vardą. Fakulteto kom jaunimo biuras vienbalsiai nutarė pareikšti jam griežtą papeikimą (įrašant į komjau nimo dokumentus) ir .palikti biure sąlyginai. Dabar, grupės draugų nuomone, Olegas
KUR KAS GERIAU — STUDENTAI PDG čempionatai vyksta ne tik Sąjungos, respublikos mastu. Kasmet populiarėja PDG varžybos gamyklose, aukštosiose mokyklose, PDG kompleksas — viena Univer siteto spartakiados šakų. Po praėjusios spartakiados suda ryta Universiteto • studentų rinktinė šiemet mieste iškovo jo I vietą, aplenkusi pernykš čius nugalėtojus — VISI spor tininkus. Komandos nariai da lyvavo respublikos pirmeny bėse (ten, kaip žinoma, var žosi miestų rinktinės). Koman da neiširo ir po varžybų — šiuo metu VU rinktinė vienin telė respublikos aukštosiose mokyklose pastoviai treniruo jasi. Daugiausia komandoje būsimųjų matematikų: trečia
NUO STIKLELIO PRIE NUSIKALTIMO
stengiasi užpildyti spragas studijose. -Bet ar nebus per vėlu? Kitiems miegaliams pareikš ti įspėjimai. Atrodo, jie su prato savo nusižengimą ir jų pavardės gal nebebus links niuojamos kaip atsiliekančių. Komjaunimo biuras ėmėsi priemonių suaktyvinti moky mo auklėjimo komisijos veik lą. Biuro posėdyje priimtas konkretus nutarimas, kaip ko voti su paskaitų praleidinėtojais ir skolininkais.
R. MAKUŠKA Chemijos fakulteto komjaunimo biuro sekretorius
į kambario duris: tai buvo Pikelis ir Paulavičius. Kaip vė liau sužinojau, Pikelis buvo Leono išleistuvėse į kariuo menę, todėl jis kartu atvažiavo į Vilnių", — prisimena R. Steponavičius. Prisimena: ragino greičiau rengtis, šūka vo, nes buvo apgirtę. Paulavičiui iš tiesų reikėjo skubėti: aštuntą valandą turėjo prisistatyti į karinį komisariatą. Sku bėjo ne vien dėl to: mašinoje, su kuria atvažiavo iš gim tojo Vilkaviškio, laukė tokių pat girtų kompanija. Išleistu vės, tai išleistuvės! Jie išėjo iš dar miegančio bendrabučio. Pikelis su Paula vičium — klupinėdami, trankydami duris, gribšteldami, kas pasimaišė po ranka. Pasimaišė vėliava, ir tą trūktelėjo. Lū žo kotas... Toks buvo jų kelias. Kelias žemyn. Nuo apsileidimo prie tinginystės, nuo betikslio gyvenimo prie stikliuko, nuo stikliuko prie chuliganizmo ir nusikaltimo. Teks atsakyti prieš įstatymą. Brangiai sumokama už vėjavaikiškumą, palai dumą, girtuokliavimą. Tai veda tik į nusikaltimą. Štai ir viskas, ką mes norėjome pasakyti tiems mūsų skaitytojams, kurie, perskaitę laikraštyje (skyrelis „Pašalin ti"...) Fil. F II k. stud. R. Pikelio pavardę, teiravosi, už ką jis pašalintas. Už elgesį, kuris nedera tarybiniam studentui.
A. JUODUPIS
SVEIKAM KŪNE —
SVEIKA SIELA
Buvo studentų profsąjun gos konferencijos pertrauka. Jie stovėjo kiek atokiau nuo šurmuliuojančio studentų bū rio ir aptarinėjo, kaip iš ša lies atrodė, gana svarbius rei kalus. Daug kas galėjo juos Skirti — amžius, pagarbus at stumas tarp dėstytojo ir stu dento — bet jie šnekėjosi kaip gana artimi kolegos. Ne drįsiu įtvirtinti, kad būtent tą kartą buvo aptarinėjami būsi mos respublikos studentų bendrabučių kompleksinės spartakiados reikalai, bet kad „Mokslo" sporto klubo pir mininkas vyir. dėst. E. Paške vičius ir studentų profsąjun gos komiteto sporto sekto riaus pirmininkas ketvirtakursis ekonomistas A. Galminas tąkart kalbėjo apie sportą, — galiu prisiekti. „Didieji Uni versiteto sporto organizato riai" jau seniai rado (bendrą kalbą, gal todėl ir mes vis dažniau girdim apie mūsų sportininkų pergales. Daug džiaugsmo atnešė ir paskuti nioji: mūsų Alma Mater at stovai nugalėjo pirmąkart su rengtoje (irgi mūsų studentų proflkamiteto iniciatyva!) res
publikos aukštųjų mokyklų bendrabučių rinktinių ą;>artakiadoje, kuri vyko gruodžio pradžioje Vilniuje. Bendrabutiečių sportininkų Varžybos tapo gana kasdieniš ku dalyku. Gal net pats jų sumanytojas Algis Galminas, prieš pora metų pabandęs su rengti (negirdėtas daiktas!) bendrabučių spartakiadą, ne sitikėjo, kad ji vėliau per augs į respublikinio masto varžybas. Tiesa, skeptikas ga lėtų pasiginčyti: anoks čia nuopelnas, bendrabuty ir taip gyvena studentai sporti ninkai. .. Oponentas galėtų anajam pasiūlyti juos suburti į bendrabučio rinktinę, iš vie no miesto galo nuskuosti į antra., čia vėl surinkti ir vėl skubėti... Ar ne vienuolika bendrabučių, ir kiekviename varžybos... Kaip atpildas už iniciatyvą, už sunkiai iškovotą pergalę Algio rankose blizga Pereina moji taurė, įsteigta Universi teto studentų profikomiteto ir „likusi" namie. Neperdidžiausia ji, o kiek prakaito, aist rų, charakterių kavos kaina vo!
Respublikos studentų bend rabučių spartakiadoje dalyva vo trijų Vilniaus aukštųjų mokyklų: Universiteto, Inži nerinio statybos ir Pedagogi nio institutų bei keturių Kau no: Žemės ūkio akademijos, Politechnikos, Medicinos ir Kūno kultūros institutų rink tinės. Merginos kovojo krep šinio aikštelėje, vyTai — tink linio ir mišrios komandos — prie šachmatų, šaškių lentų bei stalo teniso stalų. Universiteto tinklininkams, kad iškovotų pergalę, tereikė jo trijų susitikimų. Visus var žovus jie įveikė vienodu (nors nevienodai lengvai) re zultatu 3:0, pogrupyje — VISI ir VPI komandas, fina le — ŽŪA. Geriausio žaidė jo prizas įteiktas ŽŪA atsto vui A. Bražioniui. Vilniaus sporto rūmuose varžėsi stalo tenisininkai. Universiteto bendrabutiečiai vėl šventė pergalę! Jų ko manda — sparto meistrai V. Šimkus, LTSR čempionė L. Mataitytė (beje, ir individua lių varžybų nugalėtoja), kand. į sp. m. V. Bagdonas, V. Ur bonavičius ir S. Kodesnik ne sunkiai įveikė varžovus ir surinko 6 taškus. Po 4 taš kus pelnė KPI, KKI, ŽŪA at
DRAUGAI
Praėjusį šeštadienį ir sek madienį naujajame „Žalgirio" manieže įvyko lengvaatlečių mačas (tarp Rygos, Kijevo ir Vilniaus universitetų rinkti nių. Daugumoje rungčių nugalė tojais tapo mūsų universiteto sportininkai. FAF I k. stud.
J. Pachamova 60 m nubėgo per 7,9 sek. ir 300 m — per 42,4 sek. Įdomų ir įtemptą 1000 m bėgimą laimėjo anglistė B. Steponavičiūtė (3.08,6 miin.). Šuolio į tolį rungtyje pajėgiausias buvo TF II k. stud. R. Stakėnas (6,81 m), šuolio į aukštį — MF III k.
NUGALĖJO MUSŲ BENDRABUČIŲ RINKTINE
IR VARŽOVAI
stovai. „Sidabras" teko ŽŪA, „bronza“ — KPI bendrabutiečiams. Šaškių ir šachmatų fortūna gi nusigręžė nuo mūsų spor tininkų. Šachmatų čempio nais tapo ŽŪA komanda, ant ri — VISI. Mūsiškių susitiki mas su KPI (dėl 3—4 vietos) nare ir (baigėsi taikiai, bet te ko tenkintis ketvirta vieta. Tiesa, individualiai nugalėjo VU atstovė G. Gineikaitė. Šaškių lemiamoje dvikovo je Kauno Politechnikos insti tuto studentai įveikė VISI atstovus. Treti liko VU šaš kininkai. Iš jų geriausiai žai dė kand. į sp. m. V. Bobinas. Merginų krepšinio varžy bos lėmė, kas taps spartakia dos nugalėtoju: mat ilki tol vienodai taškų turėjo VU ir ŽŪA rinktinės. Finale, kaip ir per Vilniaus aukštųjų mo kyklų bendrabučių spartakia dą (tik tada žaidė vyrai) su sitiko Universiteto ir Pedago ginio instituto komandos. Ir tada, ir dabar mūsiškiams tik pergalė žadėjo viltį. Po dvie jų pratęsimų nugalėjo VU krepšininkės vieno taško skir tumu. Tas vienas taškas tik rai buvo auksinis. Pirmosios studentų bendra bučių kompleksinės spartakia dos čempionais tapo Univer
siteto sportininkai (9 taškai). Tiek pat taškų surinko ZUA rinktinė, ji liko antra. Toliau rikiuotė tokia: 3. KPI, 4. VISI, 5. KKI, 6. VPI, 7. KMI. Spartakiados mis išrinkta I. Rimkutė (KPI). .. Kartą „Komsomolskaja pravda" korespondentas už davė olimpiniam čempionui Jurijui Vlasovui tokį klausi mą: „Mes kalbame apie būti numą kiekvienam užsiiminėti fizine kultūra. įdomu, kaip Jūs nusakytumėte šį būtinu mą?" J. Vlasovas atsakė: „Kai fiziškai sveikas esi, ir dirbti gera. Žmogus, kurį kankina ligos, nuovargis, ku rio kūnas apsunkęs, negali pilnavertiškai gyventi. Didelis dalykas, kai esi pasitempęs ir stiprus, kai kiekviena kū no skaidula jauti būties džiaugsmą.. ." Nežinau, ar Algis skaitė šiuos garsaus sportininko žo džius. Bet jo, jo draugų — su kuriais gyvena bendrabuty, kartu rungtyniauja, stengiasi, kad ir kiti sportuotų — jo pagalbininkų gyvenimo dienos patvirtina anuos žo džius: jie ir mokosi gerai (Algis vos ne penketais). Sportas juos moko nugalėti — tai ir yra džiaugsmas. A. DARGUŽIS
stud. A. Virbickas (1,95 m). Rutulio stūmimo sektoriuje nugalėjo FF I k. stud. V. Vansevičius. Jo pasiekimas — 15,12 m — naujas Universite to rekordas. Be to, mūsų lengvaatlečiai laimėjo vyrų ir merginų 4 X 200 m estafe tes.
Vilniaus universiteto spor tininkai gana aiškia persvara įveikė svečius. Sveikiname lengvaatlečius su svaria per gale ir linkime jiems tokių pat gerų startų per visus mokslo metus.
* Nuo 1972 m. universitete paruošta 6000 naujojo PDG komplekso ženklininkų.
* 780 (arba 22%) vyresnių jų kursų studentų dar nebai gė laikyti normatyvų.
* Daugiausia — net 200 — PDG skolininkų yra Istorijos fakulteto vyresnių kursų stu dentai. Nemažai jų Matemati kos ir mechanikos fakultete (140). * Mažiausia neišlaikiusių normatyvus (vyresniuose kur suose) Prekybos (30), Fizikos ir Gamtos (po 40) fakultetuo se. * Iš 1000 administracijos ir bendrauniversitetinių kated rų darbuotojų tik 12 yra PDG ženklininkai.
* 77 nuošimčiai Pramonės ekonomikos fakulteto dėstyto jų iškovojo teisę nešioti PDG ženklelius. * Nemėgsta sportuoti fi nansininkai. Tik 29% dėstyto jų — PDG ženklininkų; iš vyresnių kursų studentų neiš laikė normatyvų net 150. * PDG naudą supranta me dikai. Ir fakulteto merginos, ir vaikinai Universiteto sparta kiados šioje rungtyje tapo nugalėtojais.
* 1975—76 m. spartakiado je Pramonės ekonomikos fa kulteto merginos (kaip ir vai Dėst. J. ŽUMBAKYS kinai) buvo tryliktos.
NAUJAMETINIS BĖGIMAS
Pranešame, kad gruodžio 29 d. įvyks naujametinis bė gimas. Startas prie Fizinio auklėjimo (katedros, trasos ii-'
gis 5,8 km. Dalyvauja fakul tetų rinktinės, svečiai iš kitų aukštųjų mokyklų. Kiekvie nam fakultetui komandinius taškus duos 3 dalyviai. Prizi ninkai bus apdovanoti prizais ir atitinkamo laipsnio diplo mais.
DALYVAUKITE LOTERIJOJE! lingai. Geriausias pagalbinin kas šiuo atveju bus „Dabar 1976 m. gruodžio 26 d. Je tinės lietuvių kalbos žody revane įvyks šių metų nas". SDAALR loterijos 2-osios lai Jeigu gilinatės į filologiją, dos laimėjimų tiražas. Jame domitės švietimo ir auklėjimo yra 7 520000 laimėjimų. Lai klausimais, knygynuose tei mingų bilietų savininkams raukitės šių knygų: teks 800 automobilių „Vol 1. Būga K. Rinktiniai raš ga", „Moskvič", „Zaporožec", tai, t. 1—3. 8960 motociklų, mopedų ir 2. Jablonskis J. Rinktiniai dviračių, 18240 radijo apara raštai, t. 1—2. tų, magnetofonų, elektrofonų, tūkstančiai fotoaparatų, kino kamerų bei kitų laimėjimų už bendrą 20 milijonų rub. su mą. Loterijos lėšos skiriamos masiniam gynybiniam darbui ir karinėms techninėms spor to šakoms vystyti šalyje. Linkime visiems Universi teto dėstytojams, darbuoto jams ir studentams laimingų bilietų. SDAALR Universiteto komitetas
ĮSIGYKITE Šias KNYGAS! Pateiksime sąrašą svarbes nių leidinių, kuriuos dar ga lima įsigyti mūsų knygynuo se. Kalbėdami ar rašydami mes kartais pritrūkstame žodžių arba juos vartojame netaisyk
KAINA 2 KAP.
I
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
REDAKCIJOS ADRESAS:
6. Kalininas M. Apie auk lėjimą ir mokymą. Socialinių-ekonominių, gam tos ir matematikos bei techni kos mokslų atstovai „Minties" arba „Technikos" knygynuo se dar gali įsigyti šias kny gas: 1. Posabije po primeneniju promyšlenych rabotov. Mir., 1975, 1,73 rb. 2. Kurs ekonomičeskoj statistiiki. Statistika, 1975 1,63 rb. 3. Arkadij Pavlovič Ivanov. Vyčišlitelnyje parametry ekonomičeskich zadač. Statistika, 1976, 0,57 rub. 4. Aigebričeskaja teorija avtomatav, jazykov i polugrup. Statistika. 1975, 1,55 rub. 5. Bobyliov O. V., Kudriavcev V. V., Levin B. I. Proizvodstvo elektroizoliacionych materiailov. 1976. M., „Vysšaja skola", 0,60 rb. 6. Leznov S. I„ Taic A. A. Obsiuživanije elektrooborudovanija elektrostancij i podstancij. 1976. M., „Vysšaja skola", 0,60 rub. 7. Naščiokin V. V. Techni3. Zinkevičius Z. Lietuvių českaja termodinamika i tepdialektologija. Loperedača. M., „Vysšaja sko 4. Korsakas K. Literatūrų la", 1975, 1,06 mb. draugystė. 5. Genzelis B. Švietėjai ir Knygų propagandos ir jų idėjas Lietuvoje. reklamos biuras
232000 Vilnius — MTP-3 Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje 25343
LKP CK leidyklos spaustuvė Tiražas 4500 egz.
I
LV 15621
Užs. Nr. 3682
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA