sekmadienį! RINKIMAI I LIAUDIES TEISMUS
Visų Salių proletarai, vienykitės!
H r/ARVBII1IS suciDencas
Gruodžio 13-ąją darbo žmonės rinks liaudies tei sėjus. Liaudies tarėjų rin kimai vyksta nuo lapkri čio 23 dienos iki gruodžio 13-osios. Liaudies teisėju ir tarė VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS. KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS ju gali būti išrinktas kiek vienas Lietuvos TSR pilie • Kaina 2 kp. Nr. 40 (738) 1970 m. gruodžio mėn. 11 d. tis, kuris turi rinkimų tei Eina nuo 1950 metų sę ir kuriam sukako 25 metai. Gruodžio 13 dieną darbotvarkėje — mūsų respublikoje yra nu POLITINIS matyta išrinkti 122 liau STUDENTŲ dies teisėjus bei 12 ‘r'200 r'nn AUKLĖJIMAS liaudies tarėjų. Kandidatais į liaudies Tai pats aktualiausias ir ____ teisėjus keliama nemaža svarbiausias mūsų darbo ba jaunų specialistų — Uni ras, kuriame pluša visas Uni versiteto auklėtinių: šie versiteto kolektyvas — peda met baigę studijas Teisės gogai, komunistai, visuomeni Kalbėdami apie studentų srityje. Iš karto reikia pa fakultete E. Kvaraciejūtė, nės organizacijos. Kaip jis at A. Pėstininkas, penkto kur liekamas — apie tai buvo komunistinį auklėjimą, mes brėžti, kad ši mūsų veiklos kalbėta trečiadienį įvykusia turime prieš akis tris esmi sritis turi būti organizuojama so studentai A. Spiečius, me partiniame susirinkime nius momentus: komunistinio moksliškai. Medicinos fakul P. Vyšniauskas. Tai didelis (plačiau apie jį papasakosime auklėjimo tikslus, šio auklėji tete jau kai kas nuveikta. pasitikėjimas komjaunimo kitame numeryje). Pranešimą mo kokybės kriterijus ir ke Mūsų auklėjimo planas yra auklėtiniais, Teisės fakul skaitė Universiteto rektorius lius, kuriais siekiama auklėji įgavęs tam tikrą išplėstą sis teto pedagogų darbo įver temą, esame atlikę tiriamųjų prof. dr. J. Kubilius. mo tikslų. tinimas. 41 Šiuos tikslus trumpai api darbų, kuriuose analizuoja Susirinkime išrinkti delega brėžia profesinis paruošimas, mos įvairios studentų gyve Nuotraukoje: VVU kom tai į Vilniaus miesto Lenino politinis idėjinis paruošimas nimo sritys ir jos apibūdina jaunimo komiteto sekreto rajono partinę konferenciją. mos statistiškai. Buvo atlikti ir fizinis tobulinimas. riaus pavaduotojas P. Vyš sociologiniai tyrinėjimai apie Profesinį paruošimą sudaro Šiandien mūsų laikraštyje niauskas. Kandidatu į Vil apie komunistinį studentų ne tik tos žinios, kurios stu studentų požiūrį į įvairias vi niaus m. Lenino rajono auklėjimą Medicinos fakulte dentui suteikiamos per visus suomeninės veiklos sritis, į liaudies teisėjus jį iškėlė lavinimą, skyrium te pasakoja šio fakulteto de studijų metus, bet ir sugebė fizinį „Aušros" fabriko kolekty jimas naudotis žiniomis, me imant, apie nehigieninių įpro kanas doc. S. Pavllonis. vas. todologijos įsisavinimas. Jau- čių — rūkymo ir alkoholio
Nerami asmenybė. Kaip ją suformuoti?
— paplitimą, jo kai kurias priežastis bei sąlygas. Mūsų nemaža nuveikta, tyrinėjant nau su jais pirmą kartą. Ir studentų sveikatos klausimus išvažiuodama sakau 36 kam — Medicinos fakultetas jau bario merginoms Zinai, Lai antri metai ruošia gana dide mai, Salomėjai: ačiū jums už lės apimties ir įdomios tema šilumą. Norėčiau vėl su ju tikos mokslines konferencijas NAUJŲ DRAUGŲ STUDENTIŠKI VAKARAI, mis gyventi. studentų sveikatos klausimais. NEUŽMIRŠIME Dabartiniu metu yra ruošiami IŠVYKOS A. SIPAVIČIŪTE 'j tyrimai, kur bus nušviesti ry Žurnalistikos spec. šiai tarp studentų pažangumo Kasmet į Universitetą at• Gausus poezijos mėgėjų studentė neakivaizdininke ir kai kurių socialinių sąlygų, būrys praeitą savaitę Aulo važiuoja didelis būris neaki mus savarankiškus žingsnius. vyksta tiek mūsų respubliko- kai kurių politinio-idėjinio je paminėjo 90-ąsias Alek vaizdininkų. Pirmas rūpestis Mes, žurnalistai, tur būt, je bei šalyje, tiek ir aplamai auklėjimo formų efektyvumas. sandro BLOKO gimimo me — kur gyventi? Šiemet mums, „ŠALTINĖLIS"... Manau, kad mūsų auklėji pasisekė: pirmieji iš Universiteto apsi- visame pasaulyje. Politinio tines. Apie poeto kūrybą ketvirtakursiams, , ,...................., . . idėjinio paruošimo vienas is mo pagrindu turi būti komu kalbėjo doc. N. Kondiūrina. didelė grupė buvo apgyven kaJ stlldentas. nistinio požiūrio į darbą ug...neseniai priėmė į svečius lankėme šioje jaukioje saleStudentai skaitė Bloko eilėraš dinta bendrabučiuose. spaudos, radijo ir televizijos je, kur išradingas interjeras, Q paskui ir jaunas specialis-• dymas. Nėra abejonės, kad čius. Aš patekau į penkto bend B. GIRSKYTt rabučio 36 kambarį. Jame gy žurnalistus ir gausų būrį bū kur galima pasižiūrėti jaunųjų tas, turėtų kilnius tikslus tiek: lemiamą vaidmenį čia vaidi simų jų bendradarbių — mū vena Laima, Salomėja ir Zina, sų universiteto studentų. dailininkų darbų, kur smagu savo profesijoje, tiek visose na dėstytojų kadrai. Dėstytojas gali užsitarnauti savo veiklos srityse. Mūsų be penkių minučių gydyto Vakarą-pokalbį „Interviu pašokti, išgerti kavos. I uždavinys suformuoti nera- didelį autoritetą ir pasitikėji jos. Ar mokėsiu susidraugau Ši kavinė jaunimo .rei2al I m‘4 asmenybę, kuri nepasi- mą studentų tarpe, kada jis • Sekmadienį bendrabučio ti su jomis, ar per tas 20 se menas" jaunimo kavinėje pra Nr. 6 taryba buvo išvykusi į sijos dienų surasime bendrą dėjo kavinės tarybos kūrybi lams atiduodama tris kartus tenkintų mokyklos žiniomis, labai nuoširdžiai ir intensy nio jaunimo sekcijos pirmi per savaitę: antradieniais, tre- bef vįsą laiką siektų tobulėti, viai dirba su jais, kartu klys Lydą. Susipažino su miesto kalbą? ninkas, „Švyturio" darbuoto čiadieniais ir penktadieniais, reformuoti pasenusius meto- ta, kartu su jais nagrinėja ir įžymybėmis, pilimi. Istorijos Merginos pasirodė draugiš jas L. Tapinas. Studentai, su Ir kitų specialybių studentai dus, sjstemas. Etinis moralinis kartu prieina išvadas. Šitoks ir Filologijos fakultetų prof kos. Apsipratom, susidrauga savo vyresniais draugais žur galėtų jos tarybai siūlyti su- pasiruošimas galėtų būti api- darbštumas ir nuoširdumas sąjungos aktyvas suruošė iš vom. nalistais susitikinėjantys Žur sitikimų temas, „Šaltinėlyje" būdintas dviem sąvokomis: per užsiėmimus patraukia vyką į Gardiną. Pakeliui ap jaunas žmogus turi subręsti studentus į darbą. Taip dėsty Sako, medikai studentai — nalistų klube, fotoparodose, pabendrauti, pasilinksminti. lankė Pirčiupį. Čiurlionio nadraugiški, geri žmonės. To šį kartą pateko į dar didesnę mą-muziejų Druskininkuose. A kaiP TarybU Sąjungos pilie- tojai įsigyja didelį ir pelnytą A. ORENDERAITYTE ds įr kaip tarybinis gydyto- autoritetą. Šiuo keliu turėtų kia nuomonė paplitusi tarp auditoriją; jaukioje aplinkoje II k. žurnalistė L. MILNERIS neakivaizdininkų. Aš gyve- galėjo pasiginčyti, pasitarti. eiti pirmučiausia visi jauni Kyla klausimas, kokie gi specialistai. yra kriterijai, kurie mums pa Katedros keleriopai atsadeda spręsti, ar mes tam tik kingos už auklėjamąjį darbą. .Jsb ru laipsniu pasiekiame tų Pirmiausia, katedros atsakin tikslų, dėl kurių dirbame še gos už mokymo procesą, už < * ešerius metus? Tai, pirmiausia, to proceso auklėjamąjį vaid valstybinių egzaminų komisi menį. Taip pat katedros atsa ir**! jos nuomonė, kuri pasako, kingos už kompleksą priemo kaip mūsų išleidžiami jau nių, kurias vykdo jų nariai, nieji specialistai yra pasiruo tai — auklėjamasis kursas, šę savo darbui. Tai — Svei vadovavimas grupėms, Stu katos apsaugos ministerijos dentų mokslinės draugijos bū organų nuomonė apie mūsų relis ir pan. Turint galvoje auklėtinius, jų darbą. Pasta tai, kad mūsų fakultetas dide rieji atsiliepimai nėra visiškai lis, kad kursuose yra maž sistemingi, bet teikia tam tik daug po pusantro šimto stu rą vaizdą. Svarbus kriterijus, dentų, labai išaugo kursų va be abejo, yra visuomenės dovų vaidmuo. Mes stengia nuomonė, kuri pasiekia mus mės, kad jie būtų atsakingi taip pat epizodiškai. Pagaliau, ne tik už auklėjamąjį planą, tam tikru kriterijum galėtų už gerą grupių vadovų darbą, būti dar viena svarbi pozici kad palaikytų kontaktą su vi ja — nuomonė pačių bai sais studentais, bet kad jie gusiųjų mūsų fakultetą. Ge būtų kartu ir pakankamai įgarai paruošta jų apklausa būtų! lioti spręsti įvairius studentų labai vertingas mūsų darbo klausimus. Dėl to kurso va Gruodžio 4—5 dienomis Universiteto interklubas sulau kio raj.) vidurinės mokyklos. dovo įgaliojimai kasmet didė A. GALVYDO nuotraukoje: bendras interklubų konferen- patikrinimas. kė svečių. Šį kartą mus aplankė kolegos interklubiečlai iš Dabar apie tuos kelius, ku- ja. Kai kuriose kitose aukšLietuvos aukštųjų mokyklų, atstovai iš Pajevoniu (Vilkaviš- cijos vaizdas. _____ riais mes einame prie savo —tikslų komunistinio auklėjimo (Nukelta į 3 psl.)
Skaitytojų
■ nas gydytojas turi būti pakankamai savarankiškas, ne pasikeisti nuomonėmis su pa- tiktai sugebantis atlikti tai, tyrusiais interviu meistrais iš ko mokykloje išmokyta, bet Respublikinio televizijos ir ų pats orientuotis įvairiose radijo komiteto, „Komjauni- sudėtingose gyvenimo peripemo tiesos", „Sporto", „Vaka- tijose, į kurias kasdien stato rinių naujienų", „Lietuvos mediką jo profesija. v pionieriaus", „Gimtojo krašPolitinis idėjinis paruošito“, „Švyturio". mas siekia pirmučiausia, kad Diskusijose pasisakė ir stu- studentas turėtų klasinį podentai; papasakojo apie pir- ^V^SiLTku^e
paštas
b
ji
M 1
TARYBINIS STUDENTAS.
2 psi.
Draugėj gimsta gražūs Tų dienų renginiai buvo pa našūs j sąskrydį. Tarp seniai pažįstamų veidų matyti ir nau jų. Tai respublikos aukštųjų mokyklų interklubų atstovai. Svečiai iš Kauno, Šiaulių, Pa jevoniu. .. Tokį susitikimą „suruošė" pats gyvenimas, nes yra daug aktua.ių klausimų, kurie jaudina ne tik Universi teto interklubiečius. Esame užmezgę glaudžius ryšius su užsienio jaunimu, bet pamir šome, kad savo pašonėje tu rim daug kolegų. Šis susitiki mas ir turėjo suartinti visus respublikos interklubiečius. Juk pirmiausia reikia apsi žiūrėti, kokios pupos savam darže auga. .. Praėjusį penktadienį ir šeš tadienį internacionalinių die nų dalyviai rinkosi į rektora to posėdžių salę. Čia įvyko pirmoji respublikos aukštųjų mokyklų interklubų vadovų konferencija. Jos dalyviai pa pasakojo apie savo veiklą, darbo formas, dalijosi patirti mi. Iškilo keletas ginčytinų klausimų: pvz., ko ateina stu dentas į internacionalinį klu bą, kodėl tampa jo nariu; ar nevertėtų apriboti narių skai čių; koks turi būti idealus interklubo modelis ir t. t.
Nuomonių buvo įvariausių, bet diskusijų išvada vie na: standartizuoti interklubų neverta. Kiekvienas jų dirba atsižvelgdamas į savo aukšto sios mokyklos specifiką. Nu matyta ateinančią vasarą su rengti bendrą stovyklą, kurio je interklubų aktyvistai būtų apmokomi. Antrosios dienos diskusijų išvada buvo tokia: tikslinga sukurti respublikinę aukštųjų mokyklų internacionalinių klubų tarybą. Konferencijos da'yvių nuomone, taryba pa dėtų interklubams palaikyti glaudžius ryšius, rengti kon ferencijas internacionalinio darbo klausimais. Internacio naliniai klubai yra dar ne visose respublikos aukštosiose mokyklose —tad taryba padė tų juos sukurti. Internaciona linis studentų auklėjimas — svarbus aukštosios mokyklos komjaunimo organizacijos darbo baras, todėl reikia stengtis, kad interklubas būtų aktyvus ir jo veikla kryptin Lenkas skulptorius Kazimie ras STAŠAS: — Labai patiko vakaras jū sų kavinėje. Tokio širdingo sutikimo, atvirai pasakius, net nesitikėjome. Mes jautėmės jūsų tarpe smagiau, negu na muose. Atrodo, jūsiškiai stu dentai moka linksmintis. Vi sus sieja nuostabi nuotaika, todėl supratome vienas kitą be jokių kalbų. Svarbiausia — nėra stingdančio oficialumo. Malonu, kai toli nuo savo namų patenki į tokį nuošir džių draugų glėbį. Tai ir ste bina, ir džiugina.
Pajevoniu vidurinės mokyk los abiturientė V. PETRAITY TĖ ir dešimtokas J. MALEVSKIS: — Mūsų mokyklos klubas dar visai jaunas. Neseniai bu vo atvykę jūsų atstovai. Ta
diena mums buvo šventė. Ta čiau čia įdomiau, negu mūsų mokykloje. — Visiškai nesitikėjau, kad taip gerai būsim priimti. įdo mi ekskursija po Vilnių. La biausiai kavinėje patiko.
ga. Respublikinė taryba, kont roliuodama visų interklubų darbą, galėtų pasiekti neblo gų rezultatų. Be abejo, konferencija, tru kusi dvi dienas, nepajėgė iš nagrinėti internacionalinių klubų veiklos visų problemų. Džiugus tas faktas, kad pirmą kartą respublikos aukštųjų mokyklų interklubų vadovai sukūrė dalykišką bendradar biavimo atmosferą. Reikia ti kėtis, kad gražūs sumanymai, gimę šioje konferencijoje, bus įgyvendinti. Interklubiečiai aprodė sve čiams mūsų senąją sostinę. Šaltis mūsų kolegų negailėjo, todėl jiems atsigauti pavyko tik šventiniame vakare Uni versiteto kavinėje. Svečiai bu vo „pakrikštyti", pakutenti prezidento špagos ir papuošti interklubo paskutinės mados kepuraitėmis. Atvykusią lenkų studentų grupę iš Liublino su tiko taip pat prideramai. Po iškilmingos dalies — kalbų, dovanų — buvo sugiedotas in terklubo himnas. Prasidėjo linksmoji vakaro dalis. Šeimi ninkų jungtinis choras sukė lė didžiausias ovacijas, o ką jau bekalbėti apie mūsų Ony tę ir Jonuką, kurie sutrypė popuri „Kai mano bobutė dar jaunas kojas turėjo".. . Sve čiai taip pat neatsiliko. . . B. LITVINAITĖ, R. VAITIEKŪNAITĖ
ir laikytis teisėtvarkos būtina išugdyti. Ir čia, jei kalbėsime apie jaunus žmones, ar tik ne svarbiausia — išstudijuoti įstatymą. Jaunimas kartais blogai žino visuomenės kelia mus reikalavimus žmogui, ne informuotas apie veikiančius mūsuose įstatymus. Įstatymo nežinojimas jokiu būdu negali būti pasiteisinimu: tai nenuima nuo žmogaus atsakomybės už tvarkos pažeidimą. Neper dėsime sakydami, kad kaip tik nežinojimas, juridinis ne raštingumas atveda jaunuo lius į teisiamųjų suolą. Teisinių žinių propaganda tūkstančiais ryšių susieja dau gelį atsakingų darbų, kuriuos
GERAI PRADĖTAS GYVENIMAS
YTAS SAVICKAS — Finansų ir apskaitos fa kulteto antrakursis. Prieš pusantrų metų baigė vi durinę. Vaikinas kaip ir visi. Mo kosi, stengiasi viską sužinoti, pažinti. Vos gavo studentų pažymėjimą, į dainų ir šokių ansamblį nuskubėjo, Dainuo ja jau antri metai. Išgirdo apie kibernetikų klubą „Gordijaus mazgas" Nuėjo ir patį pirmą vakarą į diskusijas įsivėlė. Dabar — vienas iš klubo tarybos narių. Įvairiausių ginčų ir sumany mų iniciatorius. Pasirodė skelbimai, kvie čiantys į jaunojo lektoriaus mokyklą. Vytas ir ten. — Jeigu jūs girdėtumėte Drofesorius J. Markulio pa skaitas! — sako jis. — Ne klausaisi, o seilę varvini. Kad visi dėstytojai taip skaitytų! Šiais metais Vytui paskyrė Lenino stipendiją. Tai didelis darbo įvertinimas ir paskati nimas. Ką mano jis pats? — Grupė, tėvai, dėstytojai tikisi iš manęs kažko konkre taus, — šiuo atveju: gavai vardinę stipendiją, vadinasi, būk visada ir visur geras, pa žangus, darbštus ir t. t., ir t. t. Sunku. Nepalyginamai leng viau ko nors siekti, negu pa siekus išlaikyti. Jeigu stovi *am tikroje aukštumoje — niekas nepagalvos, kad tu vie nąsyk gali nusileisti žemiau. Tam jau neturi teisės — pri valai kopti dar aukščiau. O sunku, labai sunku bus, bet tai tik pats žinosi. Antrame kurse gauti vardi nę stipendiją — tai jau šis tas. Reikia labai gerai studi juoti. Vytas visą laiką ir ski ria mokymuisi. O ansamblis, klubas ir panašiai — tik poil sis. Taip galvoja Vytas, taip ir gyvena. Teisingas kelias. To patyrimas įrodo, kad nei ansamblis, nei kitokie visuo meniniai įpareigojimai moky muisi netrukdys, jeigu tikrai turėsi valios ir noro mokytis. — Kaip sudominti studentą Kauno Medicinos instituto studijomis? — štai klausimas, III k. studentas Gintas VAIT kurį Vytas stengiasi išsiaiš KEVIČIUS: kinti su savo draugais. Įsiti
— Šios dvi dienos, praleis tos jūsų universitete, mus la bai praturtino ta prasme, kad mes pamatėme, kaip reikia ruošti internacionalinius vaka rus, pasisėmėme daug gerų dalykų iš jūsų interklubo veiklos. Man rodos, kad tokie respublikos aukštųjų mokyklų internacionalinių klubų vado vų susitikimai, tokios konfe rencijos labai naudingos. La bai gerai padiskutavome, su žinojome, kaip dirba kolegos kituose institutuose. Aplamai darbo nuotaika buvo kuo nor maliausia.
ŽINOTI ĮSTATYMĄ Įstatymas... Jo griežti lako niški straipsniai sudaro sumą reikalavimų, privalomų kiek vienam piliečiui. Mūsų visuo menė pasiekė tą išsivystymo laipsnį, kada sąmoningas įpro tis laikytis teisėtvarkos tampa neatskiriama žmogaus ypaty be. Tai ir suprantama: tarybi niai įstatymai yra demokratiš ki, jie atitinka kiekvieno pi liečio ir visos visuomenės in teresus. Visuomenine, kon centruota forma jie išreiškia liaudies valią, partijos ir vy riausybės politiką. Mes gali me drąsiai tarti: įstatymai pa rašyti mums! Bet įstatymai neveikia auto matiškai, patys. Įprotį gerbti
LENINO STIPENDININKAI
atlieka komjaunimo organiza cijos: paauglių auklėjimą, darbo drausmės stiprinimą, kovą už pavyzdingą visuome ninę tvarką. Komjaunimo ko mitetams labai svarbu rūpintis jaunimo teisinės kultūros kė limu. Pirmu ir svarbiausiu da lyku turi tapti pati informaci ja apie teisinius aktus, mūsų valstybės teisės normų aiški nimas. Antraip apie sėkmingą tvarkos pažeidimų profilakti ką neverta ir galvoti. Įstatymų, ypač darbo, žino jimas padės komjaunimo akty vistams ginti jaunimo teises, sudaryti jam geresnes darbo sąlygas. Daugelis jaunų žmonių yra
V
kino: jeigu žmogus nesidomi savo specialybe, niekados ne simokys taip, kaip reikalauja ma. Ką daryti? Studentai turėtų dažniau su sitikti su tos srities, kurioje jie dirbs po kelerių metų, spe cialistais. Būtina jau iki ga mybinės praktikos žinoti apie savo būsimą specialybę labai daug. Reikalingi įvairūs studentiški klubai, kur galėtų pasikviesti „savo" žmones ir matematikai, ir fizikai, ir teisininkai. Bent minimalią naudą tai duos. Tiesa, susitinkame su žymiais žmonėmis ir dabar kiekviena me fakultete, bet daugiausia tik tam, kad išgirstume egzo tišką pasakojimą.. . Vytui —- vos devyniolika suėjo. Žinoma, amžius, t. y. patys skaičiai, nieko nesako. Mes įpratome antrame kurse
Mokslo pirmūnų sąskrydis Vilniaus pedagoginio instituto Aktų salėje susirinko res publikos aukštųjų mokyklų studentai, gaunantys vardines stipendijas, tik labai gerai besimokantys komjaunimo ir profsąjungos aktyvistai. Čia trečiadienį prasidėjo mokslo pirmūnų sąskrydis. Pagrindinį pranešimą skaitė LTSR aukštojo ir spec. vidu rinio mokslo ministras H. Zabulis. Ketvirtadienį sąskrydžio dalyviai dirbo sekcijomis. Mūsų inf.
draugovininkai, operatyvinių komjaunimo grupių nariai. Jų darbas atsakingas ir garbin gas. Draugovininkas susiduria su tvarkos pažeidėjais, bet jis pats visais atvejais turi likti tvarkos laikymosi pavyz džiu. Visu savo elgesiu jis privalo žmonėse skiepyti pa garbą įstatymui ir jo atsto vams. Todėl ir komjaunimo komitetai turi ypač rūpintis operatyvininkų juridiniu pa ruošimu, rūpintis, kad jie lai kytųsi socialistinio teisėtumo. Nuo to pirmiausia priklauso grupės autoritetas ir jėga. Teisės propaganda savo pri gimtimi reikalauja ypatingai glaudaus ryšio su praktika. Įstatymų aiškinimą reika kiek vieną sykį sieti su jaunų žmonių interesais, jų kasdie niniu gyvenimu. Atviras, gal
būt, griežtas ir reiklus pokal bis — štai ko pirmiausia rei kia jaunimui. VLKJS komitetams į pagal bą mielai ateis prokuratūros teismų, milicijos darbuotojai, jauni juristai. Jie padės kom jaunimo aktyvistams atidaryti teisės žinių universitetą, su ruošti klausimų ir atsakymų vakarus, juridinį seminarą. . Įstatymo žinojimas, jo ger bimas ir tikslus jo vykdymas turi tapti kiekvieno jauno žmogaus elgesio norma. Apie tai neturi pamiršti komjauni mo komitetai, kurie kasdien auklėja jaunus TSRS pilie čius. ! („Komsomolskaja pravda")
matyti dar beveik mokslei vius. O Vytas — jau tikras studentas. Jam ir dabar nelengva. Vi sada trūksta laiko, bet, kiek tik gali, jis stengiasi daugiau sužinoti, susipažinti, kaip jis pats sako, su „rimtais žmonė mis“. Bendravimas su jais pra turtina Vytą, suteikia jam ne tik daugiau žinių, bet ir jėgų. Neįmanoma, du tris kartus pasikalbėjus su žmogumi, nu matyti jo ateitį. Juo labiau dar visiškai jauno, bręstančio. To dėl ir nežinau, koks bus Vy tas po ketverių metų, kai jo rankose bus aukštojo išsilavi nimo diplomas. Noriu tikėti, kad jis, jegu „neperdegs", jei gu liks ištikimas sau, bus ge ras, smalsus specialistas. Tokį jį nori matyti visi. Ė A. DARGŪNAS
Tarpfakultetinėse plaukimo varžybose Štai šių varžybų rezultatai. 100 m distanciją laisvu sti liumi moterims greičiausiai nuplaukė chemikė Lutso (1: 17,7). Antroji buvo Istorijos fak. sportininkė Gaidulytė — (1:38,6), trečioji — teisininkė Suminaitė (2:26,5). Tarp vyrų, plaukusių tokią pat distanciją, pirmavo fizikas Savčiukas (1: 07,3 sek.). 2,8 sekundėmis at siliko FAF studentas Samsonovas. Trečias buvo medikas Suchmanas (1:12,0). Greičiau siai 100 metrų krūtine mote rims plaukė Burkauskaitė — Teisės fakultetas. Distanci ją 100 m krūtine vyrams lai mėjo PF studentas Radeckas. (1:19,1 sek.). Vyrai rungtynia vo ir distancijoje 100 m nuga ra. Čia laimėjo fizikas Kompanas (1:15,3 sek.). Estafetėje 4X50 m laisvu stiliumi I vietą užėmė Teisės fak. moterys (4: 12,9 sek) ir Fizikos fak. vyrai (2:12,2 sek). Antri — chemi kės ir teisininkai. Bendrakomandinėje įskaitoje nugalėjo Teisės fak. plaukikai. II vieta atiteko chemikams, trečiojoje — fizikai. Toliau komandos išsidėstė taip: IV vieta — MF, V — IF, VI — PF, VII—VIII vietomis pasidalino FAF ir MMF, IX—GF. B. BUNGARDAITĖ
3 psk
TARYBINIS STUDENTAS
Nerami asmenybė. Kaip ją suformuoti? (Atkelta iš 1 psl.)
tosiose mokyklose, pavyzdžiui, Leningrado pediatrijos insti tute, kurso vadovas vadina mas kurso prodekanu. Tuo pabrėžiama jo atsakomybė ir įgaliojimai. Reikia pažymėti, kad mūsų kursų vadovų kon taktas su studentais labai glaudus, ir į juos kasdien kreipiasi vis daugiau studen tų įvairiais reikalais. Tai yra jų veiklos ir darbo įvertini mas. Medicinos fakultete gru pių labai daug ir sunku vi soms grupėms parinkti tinka mus autoritetingus vadovus. Šiais metais mes bevelijome, dirbdami su pirmu kursu, pa skirti mažesnį vadovų skai čių, bet pasiekėme, kad jie būtų labiau patyrę, tvarkin gesni, kad turėtų įtaką savo grupių studentams. Gausėjanti faktinė medžia ga ir mokslo naujienos mus verčia kitaip žiūrėti į mūsų darbą. Svarbiausias mūsų už davinys dabartiniu metu yra ne tiek suteikti studentams daugybę faktinės medžiagos, kiek išmokyti juos ieškoti in formacijos ir bendrųjų princi pų jai panaudoti. Aš esu priešininkas specia lių priemonių I kurso adap tacijai ypatingai lengvinti. Jau pats mokymo planas yra pritaikytas taip, kad I kursas
gali iš karto pradėti norma liai studijuoti. Iš kitos pusės, pirmo kurso studentai turi pajusti, kad jie nebe moki niai, o studentai, kad jie turi patys studijuoti, o ne moky tis. Universitete turi būti ven giama žodžio .mokytis", ven giama ne formaliai, bet iš es mės — studentas turi studi juoti. Reikėtų daugiau dėmesio skirti vienam klausimui, ku ris, mano nuomone, yra smar kiai apleistas. Tai — užrašų rašymas ir konspektavimas. Vyresnių kursų studentai, ruošdamiesi egzaminams, rašo sau iš eilės tekstą, kuriame nematyti ryškaus plano, kur nepabrėžti svarbiausi momen tai. Konspektuoti, tai yra pla ningai prieiti prie dalyko, tu rime pratinti studentus per visą studijų metą. Noriu dar sykį pabrėžti, kad viso auklėjamojo darbo fundamentas yra individo po žiūris į darbą. Neabejotinai svarbų vaid menį vaidina ir kitos auklė jimo pusės, kurias aš apibū dinčiau kaip specialiąsias auklėjimo formas. Nors mūsų studentų didžio ji dauguma turi gražius tiks lus, stengiasi gerai studijuoti, vis dėlto kartais nukrypstama nuo normos. Kasdieninis to kio nukrypimo pavyzdys yra
STUDENTU SVEIKATA Viena iš aktualiausių XX a. darbu buvo pripažintas VI k. problemų yra jaunimo, o tuo stud. G. Žalėnaitės, L. Aksopačiu ir studentų sveikatos mitaitės ir P. Petrulevičiaus problema. Juk pasaulyje yra darbas „Studentų trumpare apie 6—7 mln. studentų. To gystės klausimu" (moksl. va dėl jų sveikata — tai 6—7 dovė doc. J. Jautakienė) mln. pasaulio žmonių sveika Šio darbo autoriai pateikia konkrečias išvadas ir pasiūly ta. O tai jau nemažai. Universiteto Medicinos fa mus: 1. Kadangi trumparegystė kultete taip pat domimasi stu dentų sveikata. SMD šiemet progresuoja (vyresniuose kur suruošė jau II tematinę kon suose trumparegių daugėja), ferenciją „Studentų sveikata". ir ypač ji padidėja po Egza Šiemetinė konferencija pra minų sesijų, patariama stu lenkė pirmąją tiek darbų gau dentams sistemingai dirbti sumu, tiek ir jų kokybe. Da per visus mokslo metus, kad lyvavo svečiai iš Vilniaus pe nereikėtų per daug varginti dagoginio, Kauno Kūno kul akių sesijos metu. tūros institutų, susirinko gau 2. Kiekvienas studentas, sus būrys dėstytojų ir studen sergąs trumparegyste, turi pa sitikrinti akis pas gydytoją — tų. Buvo perskaityta 13 prane oftalmologą, ir išsiaiškinti, ar šimų. Darbuose nagrinėjama tinkamai jam parinkti aki studentų traumatizmas, stu niai, ar reikia juos nešioti dentų sergamumas tuberku pastoviai. lioze, nervinėmis ir psichinė 3. Dėstytojai neturi ap krauti trumparegių studentų mis ligomis ir kt. Įdomūs buvo pranešimai papildomu darbu, reikalau apie jogų pratimus, norint su jančiu įtempto regėjimo. mažinti kraujospūdį, šio me 4. Universiteto ūkio sky todo taikymą hipertoninės li rius privalėtų pasirūpinti, gos gydyme, sužinojome apie kad auditorijos, laboratorijos, kai kuriuos studentų išorinio kabinetai būtų tinkamai ap kvėpavimo bei kraujo apyta šviesti. II premija paskirta VI k. kos sistemos funkcinės būk lės rodiklius, jų nukrypimus stud. S. Bumelytės ir V k. nuo fiziologinių normų ir dar stud. R. Paulauskaitės darbui „Studenčių lytinio gyvenimo daug kitų įdomių dalykų. Po konferencijos vyko dis higienos klausimu" (moksl. kusijos, kuriose dalyvavo vadovas doc. P. Steponėnas). Trys III premijos paskirtos vyr. dėst. P. Rutkys, doc. A. Bitė, doc. V. Gavelis, doc. A. šiems studentams: VI k. stud Labanauskas, doc. S. Pavilo- O. Šlionskytei už darbą „Stu nis. Prof. A. Dirsė pasiūlė su dentų traumatizmas ir jo prie pažindinti su šiais darbais žastys" (moksl. vad. doc. A. Sveikatos apsaugos ministeri Petkevičius), IV k. stud. A ją, nes juose randama įvairių Keršytei — „Vilniaus m. duomenų, kai kurių praktinių aukštųjų mokyklų studentų akademinių atostogų klausi patarimų ir išvadų. „Tarybiniame studente" bu mu" (moksl. vad. doc. V. Ga vo skelbtas konkursas ge- velis) ir V k. stud. Z. Šarkiriausiems darbams apie ak naitei už darbą „Kai kurie II tualias studentų sveikatos k. studentų-medikų išorinio problemas. Universiteto stu kvėpavimo bei kraujo apyta dentų profkomitetas ir nuta kos sistemos funkcinės būk rė apdovanoti geriausius šios lės rodikliai" (moksl. vad konferencijos darbus pinigi vyr. dėst. J. Jurša). nėmis premijomis. Geriausiu z. Šarkinam
darbo drausmės laužymas, blogas lankomumas, ypač pa skaitų praleidinėjimai. Nere tas dalykas yra nesąžiningu mas darbe, špargalkų naudo jimas per įskaitas ir egzami nus, netgi vagystės. Negalim pamiršti ir elgesio kultūros stokos, kuri pasireiškia kas dien — paliekama nešvari auditorija, nuorūkos meta mos kur papuola, studentai neužleidžia praėjimo vyres niems asmenims, kurių jie nepažįsta ir nebijo, nesisten gia gražiai apsieiti su savo draugėmis. Šie minusai, žinoma, nėra pagrindiniai mūsų studentiš ko jaunimo bruožai, tačiau tai nereiškia, kad tuo galima būtų ir nesirūpinti. Reikalas čia visai ne tas, ar daug to kių atvejų, ar maža. Kiek be būtų tokių atvejų, visada jų bus per daug. Visi šie reiš kiniai rodo, kad auklėjamąjį darbą reikia gerinti, tobulin ti, intensyvinti. Reikia siekti, kad visi mūsų kolektyvo na riai būtų pilnaverčiai aukštos kultūros žmonės. Svarbų vaidmenį studentų mokslinės pasaulėžiūros for mavime turi visuomeninių da lykų studijos ir jų keliamos problemos. Kaip rodo valsty biniai egzaminai, kai kurie mūsų studentai, ypač studen tės, dar turi nepakankamą po
Tai prasidėjo pavasarį. Nelidelė entuzistų grupė išsiruo šė į žygį. Visiems buvo įdomu Va jot po sostinės apylinkes. Dar po kelių sekmadieninių iškylų mes jau buvome susiaažinę su Kernave, literatūros, meno ir mokslo žmonių mėgstama lankymosi ir gyve nimo vieta — Jašiūnais (čia gyveno istorikas M. Balinskis, Vilniaus Universiteto obser vatorijos profesorius J. Snia deckis).
litinį išsilavinimą. Mūsų nuo mone, netobulas yra visuo meninių dalykų studijų išdės tymas mokymo plane, nes jie užsibaigia ketvirtajame kur se, o V ir VI kurse šitą spra gą turi užpildyti tik politinės valandos. Kaip matyti iš vals tybinių egzaminų rezultatų, politinės valandos vyresniuo siuose kursuose turėtų duoti žymiai daugiau. Reikia ieško ti ir kitų išeičių. Matyt, vy resniuose kursuose reikalingi tam tikri visuomeninių daly kų paskaitų ciklai, kurie pa laikytų nuolatinį politinio la vinimosi tonusą iki pat stu dijų pabaigos. Visuomeninių organizacijų vaidmuo studentų auklėjime yra labai svarbus. Mūsų par tinė organizacija vadovauja šiam darbui, ir jos ideologi nio darbo planai vykdomi ap lamai visi. Fakulteto gyveni me ryškiai jaučiama partinio biuro ideologinės, akademinės ir kitų jo komisijų veikla. Atrodo, kad reikėtų sustip rinti kursinių komjaunimo or ganizacijų vaidmenį, spren džiant kai kuriuos studentų darbo organizavimo uždavi nius. Kursinės komjaunimo organizacijos mato savo stu dentus kasdien, ir jos turėtų iš karto užkirsti kelią visoms toms negerovėms, kurios dar pasitaiko studentų tarpe. Stu
dentų darbo drausmė, visuo meninio turto tausojimas, są žiningumas darbe, kova su tinginiavimu — tai dalykai, kuriems jos daugiau dėmesio turėtų skirti. Fakulteto kom jaunimo organizacijos, deka nato reakcijos paprastai būna tik tada, kai patologija jau pasiekia didelį mastą. Reikia pasakyti, kad mūsų fakulteto komjaunimo ir profesinės or ganizacijos gana griežtai žiū ri j neigiamas gyvenimo pu ses, gerai tvarko studentų bendrabutį, kuris pirmauja kitų bendrabučių tarpe. Dau giau galėtų nuveikti studen tų Raudonojo Kryžiaus orga nizacija Medicinos fakultete. Dabar jos veikla yra daugiau epizodinė, donoryste rūpina masi tik vieną—du kartus per metus. Ypač švaros, higie nos klausimais Raudonojo Kryžiaus organizacija galėtų labiau padėti, o dabar jos veiklos pėdsakai nepakanka mai stiprūs mūsų gyvenime. Medicinos fakultetui išvystyti platesnę sporto tarybos veik lą nėra sąlygų. Dabartiniu metu sporto taryba tik orga nizuoja studentus medikus varžyboms, bet neturi gali mybės ruošti atskirų treni ruočių. Universiteto sportinė bazė yra labai silpna; ji net po truputi griūva. Ir gaila, kad negalima suteikti dides nio masto sportiniam darbui, kuris galėtų prisidėti, mobi lizuojant studentų jėgas ge resniems dalykams, paskatin tų juos gyventi santūriau, at
NAUJIENA: EKONOMISTŲ KRAŠTOTYRINE SEKCIJA Keliavom Dzūkijos laukų gražuolio Merkio pakrantė mis, vaikščiojom po partizanų žemines Rūdininkų girioje. Įdomu keliauti, o jei ke liaudamas gali padaryti ką nors gero savo kraštui — dar geriau. Šiais metais ekono mistai kraštotyrininkų romu voje įsteigė savo kraštotyrinę
sekciją, kurią pavadino upių ir šaltinių dievo Patrimpo vardu. Neseniai įvykusio žygio metu keliavom per Dūkštas, Sudervę, tvarkėm Brodeliškių piliakalnį. Ateities planai dar didesni. Norim kartu su kitais romu viečiais dalyvauti kraštotyri
PASKUTINĖ Štai ir atėjo paskaita, į ku rią niekas nenori pavėluoti, kurios niekas nepraleis. O po valandos jau nebus grupės, nors oficialiai dar pusmetį bū sime IV k. finansininkai. Bet grupės nebus. Atliksime ga mybinę praktiką kas kur — po vieną, po du. Paskiau — diplominis. Šiandien mes dar visą va'andą grupė. Mūsų palydėti atėjo fakulteto prodekanas doc. B. Kilius, grupės vadovas doc. P. Judickas, doc. A. paukša. Truputėlį graudu. Stasė, bakstelėjusi alkūne, pastumia Universiteto atviru ko atkirptą gabaliuką: „Pasira šyk". Jai stumiu savo. Pasira šė Stasė, vėliau visi pasira šys, o sausio 30 d. susirink sim krūvon ir sudėsim atviru kų gabaliukus. Atvirukas at rodys kaip naujas. O po penkerių metų tikriausiai daug tokių gabaliukų truks... Nežinia. Tik man rodos, neįmanoma užmiršti mūsų bendrai
praleistų vakarų, ekskursijų, darbo kolūkyje. Mes pažinome vienas kitą, kad prisimintume kada nors, rausdamiesi tarp įvairiausių finansinių bylų, prisimintume Juozą ir Albiną, Alfą ir Stasę, Vacį ir Galę. .. Mes dar nejaučiam išsisky rimo kartėlio. Tik vėliau — Prienuose, gal Utenoj ar Kel mėj, kada nors, kai prieš akis bus visas vakaras ir ilga nak tis, o tu viena, visai viena su savo mintimis, pasidarys taip nepakenčiamai sunku, ilgu. Tik tada tu pajusi išsiskyrimo kartėlį. Ir stengsies atgaivinti atmintyje bent vieną paskaitą, bent vieną pokalbį, bent vie ną veidą... Liejasi šampanas, gražios, gera linkinčios kalbos. Mes išeinam, išsiskiriam ir nežinom — ką palikom Universitete, ką išauginome savo grupės draugų širdyse. Ir ilgai, ilgai mes šito nesužinosim.
Nuotraukose: (viršuje) E, Traknytė, (dešinėje) kalba grupės vadovas doc. P. Ju dickas, (apačioje) doc. A. Daukša tą dieną skaitė finan sininkams paskutinę Jų pas kaitą.
sisakyti alkoholio, rūkymo ir pan. Mūsų fakultete per metus suruošiama daug visokių ren ginių. Jų sėkmė labai nevie noda, ir ji priklauso nuo jų aktualumo ir paruošimo ko kybės. Atrodo, renginių rei kia ruošti ne per daug, bet labai gerai. Per praėjusius mokslo metus buvo, pavyz džiui, trys tokie renginiai, kur dalyviai rinkosi su dideliu noru, — studentų meninės sa viveiklos apžiūros vakaras, I kurso „krikštynos" ir ypač di delį pasisekimą turėjęs V. Le nino jubiliejaus minėjimas. Ypač daug duoda auklėji mui fizinio darbo talkos: uni versitetinės talkos, vadinamo sios akademinės valandos, o ypač išvykos į vasaros darbo ir poilsio stovyklas bei į kol ūkius. Čia per kelias savaites paaiškėja daug daugiau, negu kartais per kelerius metus. Pasimato žmogaus požiūris į darbą, į draugus, į kolekty vą. Sakyčiau, kad būtinai rei kia kasmet organizuoti moks lo metų pradžioje dviejų sa vaičių darbo talkas. Jos su teiks tiek medžiagos auklėji mo klausimais, kad mes tą medžiagą iš tikrųjų su nauda dorosime visą semestrą. Platus ir gilus yra studentų auklėjamasis darbas. Bend rom jėgom stengsimės spręsti tas problemas, kurios iškilo dirbant mums su studentija. Doc. S. PAVILONIS Medicinos fakulteto dekanas
nėje ekspedicijoje Žiūrų kaime, tvarkyti bei prižiūrėti Lietuvos piliakalnius, pamink lus, rinkti medžiagą apie se niau Universitete dirbusius ekonomistus ir kt. Kviečiame į savo būrį nau jus draugus. Laukiame tų, kurie domisi savo krašto pra eitimi, dabartimi ir ateitimi. Iki susitikimo naujuose žy giuose! Jūsų, ekonomistai, laukia patrimpiečiai. Z. MERTYNAM
AKADEMINIO JAUNIMO PRIEŠ 25-ERIUS METUS
fOBCSjįBM 8 »^t5 » Sra»dėi« W d- U v«L *U»t« U»f»»r didi. ««!#)« KMB MIK UtmM » «BB
VAKARAS
BO
programa pokario tute miesto aukštųjų mokyklų metais dvigubai, trigu- visuomeninių organizacijų at oai išaugo sostinės aukš stovų pasitarimas. Jo metu buvo aptarta vakaro progra tosiose mokyklose studentų skaičius. Akademinio jaunimo ma. Toks vakaras numatyta tarpe buvo gabių literatų, liau rengti vienoje iš seniausių dies šokių, dainų, muzikos ir didžiausių respublikos to mėgėjų. Vis aktyviau studen meto aukštųjų mokyklų — tai ėmė reikštis sostinės vi Vilniaus universiteto Aktų salėje. suomeniniame gyvenime. Tuo metu pačios mažiau 1945 m. gruodžio 16 dieną sios respublikos aukštosios Vilniaus akademinis jaunimas mokyklos — Vilniaus pedago užplūdo Universiteto Aktų sa ginio instituto studentai, kaip lę. Bet ji talpino tik dalį no ir dera busimiesiems pedago rinčiųjų dalyvauti vakare. gams, stengėsi neatsilikti nuo Studentų ir svečių ūžesį sa kitų, o kai kuriais atžvilgiais lėje nutraukė skardus Pedago ginio instituto komjaunimo or ir pirmauti. Artėjant Tarybų valdžios ganizacijos sekretoriaus B. paskelbimo Vilniuje 27-osioms Svecevičiaus balsas. Sostinės metinėms, instituto studentų svečiai, miesto visuomeninių profsąjungos komitetas, va organizacijų ir aukštųjų mo dovaujamas V. Galinio, kartu kyklų atstovai, rašytojai pa su literatų būrelio nariais nu sirodė prezidiume. Trumpame tarė šią garbingą datą atžy įžanginiame žodyje Universi mėti miesto akademinio jau teto rektorius Zigmas Žemaitis nimo literatūros ir muzikos supažindino su Tarybų val vakaru. Netrukus įvyko insti džios veikla 1918—1919 me ntraisiais
A
tais, apibūdino jos pastangas kultūros srityje. Pranešėjas pabrėžė, k?d po daugelio ca rinio režimo metų tarybų val džia atidarė senąjį Vilniaus universitetą, kūrė kitas aukš tąsias mokyklas. Tribūnoje — Lietuvos TSR Tarybinių Rašytojų Sąjungos pirmininkas rašytojas Petras Cvirka. Jis sveikina studentus, linki jiems kūrybinės sėkmės, apžvelgia studentų — prade dančiųjų rašytojų literatūri nius bandymus, skatina nepa būgti pirmųjų nepasisekimų. Šalia Universiteto ir Peda goginio instituto studentų-literatų P. Drevinio (dabar mo kytojas Klaipėdoje), S. Nosevičiūtės (Vilniaus Dramos te atro aktorė), A. Baltrūno („Kultūros barų" redakto rius), J. Riškaus (Vilniaus pe dagoginio instituto docentas), skaitė savo kūrybą jau plačiai žinomi respublikoje rašytojai: Vladas Mozūriūnas, Teofilis
rašyt CVIUKOS ’ l DALIS
i
t O.
7. WMS ~ I, Zeogslm, Hemao.
1. Prfe
l V.
t, St. 2. M
w
K«r bAažd OI te
S, F. IŽMiVlMS ~~ I. Kfeftoti,
zuojami kursai. Juose susi pažįstama su aparatūra, išban domas sportininkų pajėgu mas. Geriausiems kelias lais vas į meistriškumo viršūnes. Treniruojamasi LSD „Žalgi rio" baseine per savaitę ketu ris kartus, prieš varžybas tre niruotės suintensyvinamos. Čia yra viena bėda. Povandenininkams tenka pačios vė liausios valandos. Iš vandens išlipama penkiolika minučių dvyliktos, o į namus grįžtama visai vėlai. Tačiau.. . ką reiš kia šis nežymus sunkumas su tuo malonumu, kurį patiria sportininkas vandenyje. Ne svarbu, kad truputį maudžia raumenis. Juk čia ir yra sporto esmė: darbas — nuo vargis ir visa tai kompensuo jančios pergalių akimirkos. Žmogus tada jautiesi didelis, stiprus, gražus. .. Kiek kilometrų baseino ta kelyje: pirmyn, atgal, vėl pir myn! .. Pratimų daug ir įvai rių. Treneris irgi „negailestin gas“....... Taip reikia" — šyp sosi P. Virbickas. Aplamai, povandenininko treniruotės procesas panašus į plaukiko. Skiriasi tik jo spe cifika. Kiekvienas kolektyvas turi savo geriausius. Povandeninin kų būryje yra sporto meistrų Tarybų Sąjungos prizininkas R. čaižys (Finansų ir apskaitos fak. II kursas), N. Gaidulytė (Istorijos fak. II kursas). Pami nėtinas kandidatas j sporto meistrus A. Kompanas ir kiti. Galima didžiuotis jau baigusia Universitetą P. Šustova, da bar startuojančia Latvijos rinktinėje. Varžybos irgi savotiškos.
UNIVERSITETO Lapkričio pabaigoje „Auš ros" sporto klubo patalpose įvyko VVU tarpfakultetinės sunkumų kilnojimo pirmeny bės. Pirmą vietą komandinėje įskaitoje iškovojo Teisės fa kulteto stipruoliai. Antri liko Medicinos fakulteto atstovai ir treti — matematikai. Varžybose nepilna sudėtimi dalyvavo Finansų ir apskaitos, Fizikos fakultetų komandos. Todėl jų dalyviai kovojo dėl prizinių vietų tik asmeninėje įskaitoje. Negi Finansų ir ap
Jas sudaro dviejų pratimų grupės. Greičio pratimuose le miamas faktorius yra fizinis pajėgumas. Kaip dirbai basei ne, tokie ir vaisiai. O štai kompleksiniuose pratimuose jau daug kas priklauso nuo sportinės laimės. Varžybos dažniausiai vyksta atviruose vandenyse. Dalyvių daug. Gy lis nedidelis. Susidrumsčia vanduo. Pirmiesiems startuo jantiems dalyviams dar pusė bėdos, bet po to... Taigi, kaip matome, didelę reikšmę turi sąlygos. Kasmet organizuojamos va saros stovyklos prie Juodosios jūros, kur galima įvertinti tai, kas buvo pasiekta atkak liu darbu baseino žydrame ta kelyje. Be to, jau pati jūros povandeninio pasaulio egzoti ka. .. Kiekvienoje VVU povande nininkų pergalėje yra didelė P. Virbicko darbo dalis. Kiek laiko praleista baseine, kiek paaukota laisvalaikio valan dų. O rūpesčių niekada ne trūko. Ir taip beveik kasdien: „Labas vakaras, treneri!" P. Virbicko akys nukreiptos j vaikinus ir merginas, jau ke lintą kartą matuojančius ba seino ilgį. O treneriui valandų valandos praleistos treniruo tėje, atrodo niekis. Niekis, pa lyginus su akimirkom, kai jo auklėtiniai stovi garbės paky loje. Nors tai ir akimirkos. .. Mūsų respublikos reprezen tantai, VVU povandenininkai neseniai išbandė jėgas su TSRS, Europos, pasaulio re kordininkais ir čempionais. To LSD „Žalgirio" uždaras baseinas nebuvo regėjęs. S. BUCHAVECKAS
ALEKSEJEVAI
skaitos fakultete negalima buvo sudaryti 5 žmonių ko mandos, juo labiau, kad fakul tete mokosi daugkartinis LTSR jaunimo čempionas B. Stulpi nas, pirmaatskyrininkiai A. Senulis, J. Filipovas ir kt. Tuo turėtų susirūpinti fakulte to sporto taryba ir padaryti reikiamas išvadas. Varžybose iš viso nesiteikė dalyvauti pa jėgios Gamtos, Istorijos, Pra monės ekonomikos ir kitų fa kultetų komandos. O tai, kaip žinoma, atsilieps fakulteto
M.
~ ebtrMZuh
1970 m. spalio 8 d. Vilniaus miversiteto profesorius J. Kazlauskas, išėjęs apie 13 vai. š Lietuvos TSR Mokslų aka demijos bibliotekos, dingo, lyšium su tuo prokuratūroje puvo iškelta baudžiamoji bya ir atliktas tardymas. Lap kričio 17 d. J. Kazlausko lazonas buvo rastas Neries upė je, Vingio parko rajone. Tariymas nustatė, kad J. Kazauskas mirė nuo mechaninės isfikcijos. prigerdamas vande nyje.
& Viskfeia & ii. KRVKAlf&MtTČ WU»ta» — Aš įsakSaea. i, Ssętį&R, ?. £ KĄHAUGTt — ViMaaa * UaiversdeU — 4. Per ifejSs,
8. .1 MMflOvtt -
Tilvytis, Eduardas Mieželaitis. Į programos pynę įsiliejo skaitovai, ją paįvairino Pedagoginio instituto liaudies šokių trupė, mišrus choras.
TYLOS PASAULYJE Universiteto studentai į povandenininkų gretas įsijungė labai neseniai: maždaug prieš trejetą metų. Entuziastus su būrė dabartinis Fizinio lavini mo katedros mokymo dalies vedėjas P. Virbickas. Jis prisi pažįsta, kad buvo tiesiog už krėstas šia savotiška ir labai emocionalia sporto šaka. O ką jau kartą sužavėjo vandens pasaulis, tas tampa jo „ver gu". .. VVU povandenininkai po tam tikro laiko išeina ir į sportinės kovos areną, kuri greitai platėja. „Krikštas" bu vo gautas 1968 m. Vilniaus miesto žiemos pirmenybėse. Seka startai respublikinėse varžybose. Greitai Universite to atstovai įgyja tvirtas pozi cijas LTSR rinktinėje. Dabar jie sudaro jos pagrindą. Ne maža laimėjimų pasiekta ir vi sasąjunginėse varžybose. Norint tikrai pažinti povan deninį sportą, jo esmę, reikia pačiam pasinerti. P. Virbickas mums padės jį pažinti netie siogiai — sausumoje. Povandeniniam sportui bū dinga brangus inventorius, t. y. įvairi aparatūra. Čia gelbsti Vilniaus Jūrų klubas, kuris teikia didelę paramą, mat, kartu yra suinteresuotas tuo. Juk kaip tik nuo VVU povandenininkų priklauso LTSR šio sporto prestižas. VVU sekcijoje nuolat tre niruojasi maždaug dvidešimt žmonių. Šis būrelis keičiasi labai nežymiai — tik baigusių Universitetą studentų sąskai ta. J vakuojančias vietas pre tendentų daug. Siekiant at rinkti geriausius, kasmet mokslo metų pradžioje organi
'
Dėl prof. J. Kazlausko mirties
Išrašas iš teismo medicini nės komisijos ekspertizės ako: Lavono tyrimo metu nerasa sužalojimų bei žymesnių . iguistų pakitimų, kurie būtų „Motfeoa mirtis galėję sukelti Jono Kazlaus Vakaras studentams ir sve- ko mirtį. Mirtis įvyko nuo čiams paliko neblėstantį prisi- nechaninės asfiksijos, prigeiant vandenyje. Lavono pa minimą. kitimai rodo, kad J. Kazlaus P. JUOZAPAVIČIUS kas mirė maždaug prieš 6 sa kaites ir tiek pat laiko išbuvo randenyje. Kūne nerasta sųtalojimų, būdingų kovai ar :avigynai. Lavono tyrimo meu konstatuota prasidedanti iterosklerozė aortoje ir šir dies vainikinėse arterijose pirmo laipsnio, pirmos stadios). Kitų ligų nerasta. Lavoįo organuose nuodingų cheninių medžiagų nerasta. Komisija: Lietuvos TSR Sveikatos apsaugos ministerios vyr. teismo medicinos eks pertas A. Laužikas, profesoiai J. Markulis, J. Nainys, nedicinos mokslų daktaras S. ’avilonis, docentas A. Žygas, Sveikatos apsaugos ministeri jos IV valdybos respublikiįės ligoninės vyr. gydytojas /. Čepaitis, respublikinio teisno medicinos ekspertizės biu ro laboratorijos vedėjas J. Gudavičius, teismo medicinos ekspertas A. Eidukevičius.
Gruodžio 5 d. Filharmonijoje koncertavo „Lietuvos" an samblis. Šiltai žiūrovai sveikino kolektyvo meno vadovą V. Bartusevičių ir baletmeisterį J. Lingį Valstybinės premijos įteikimo proga. R. SAVICKO nuotraukoje: laureatus svei kina Universiteto ansambliečiai. ATSITIKIMAS PERSPĖJA
Neatsargumas Lapkričio 15 dieną, vėlai naktį, geležinkelio bėgiais jis žingsniavo į Vilniaus pusę. Artėjantis traukinys virpino pabėgius, bet Algimantui tai nė į galvą. Kai garvežio pro žektorių šviesos smogė į akis, pasitraukti jau buvo per vė lu. . . Taip Paneriuose buvo mirtinai sužeistas Universite to Istorijos fakulteto IV k. studentas A. Razgaitis. Štai Pabaltijo geležinkelių Vilniaus kelių ruožo vyr. in žinieriaus laiškas, atsiųstas į Universitetą. Jame pažymi ma, kad kai kurie studentai irgi vaikšto geležinkeliu ne nustatytose perėjimo vietose.
bendrakomandinei įskaitai. VVU asmeninių pirmenybių nugalėtojais svorių tvarka ta po: V. Sabotaitis (MMF), G. Kiškis (TF), J. Navickas (MMF), A. Mitašiūnas (MMF), B. Stulpinas (FAF), J. Filipo vas (FAF), G. Norkūnas (TF), J. Varnas (MF), V. Šatkaus Studentai, kurie nepasinau kas (TF). dojo Filharmonijos abonemen tu Nr. 1, gali su juo pasi G. NORKŪNAS kviesti draugų į koncertą pa VVU Sunkumų kilnojimo gal abonementą Nr. 2. sekcijos pirmininkas Kultūros klubas
Vėl neatidumas, neatsargu mas. Tai pamiršęs žmogus skaudžiai sumokėjo — savo gyvybe. Kodėl stačia galva puolame į pavojų? Galioja tokios taisyklės: pi liečiams, kurie nedirba gele žinkelių transporte, griežtai draudžiama vaikščioti bėgiais tiek stotyje, tiek ir bet kuria me kelio ruože. Pereiti bė gius galima tik nustatytose vietose: perėjimo tilteliais ir pėsčiųjų klojiniais. Pamiršti šių taisyklių nega lima — šis skaudus atsitiki mas perspėja. A. DARGUŽIS
Tęsiama „Tarybinio studen to" prenumerata 1971 m. sau sio—kovo mėnesiams. Kaina 1 mėnesiams — 24 kap. Užsiorenumeruoti laikraštį galima studentų profsąjungos komitee pirmadieniais ir penktadieįiais nuo 11 Iki 13 valandos, antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais nuo 15 iki 17 vai.
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA
4-
Universiteto vietos komite tas organizuoja darbuotojų ir dėstytojų mišrų chorą. Dainos mylėtojus prašom iki š. m. gruodžio 25 d. užsi rašyti Estetinio lavinimo ka tedroje (nuo 15 iki 21 vai., tel. 3-30-11). Pirmasis susirinkimas įvyks š. m. gruodžio 29 d. 18 vai. 30 min. Centrinių rūmų Aulo je. Organizacinis komitetas
SU0J2M3OS sctiDeoCkMi REDAKCIJOS ADRESAS: Vilnius, MTP-3, Universite to g. 3. Telefonas 2-58-84. Telefonas spaustuvėje (ketvir tadieniais) 2-98-15., Tiražas 3800 egz. Užs. Nr. 4871 LV 14840