Laimingų Naujųjų Metų! W8Ų
Saliu
PROLETARAJ: VIENVKJT&Si
CaRJ/BOS scuoencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
1984 m. gruodžio 28 d., penktadienis
Nr. 40 (1299)
SIAME 'NUMUERY1JE: PASAKOJAME APIE 1984 METŲ GERIAUSIĄJĄ SMjD, PRISIMENAME STUDENTIŠKĄ VASARĄ, KVIEČIAME Į NETIKĖTŲ SUSITIKIMŲ SVETAINĘ, KALBAMĖS SU KOLEGOMIS
Kaina 2 kap.
DAR KARTĄ SUGRĮŽUS Į VASARĄ priklausys būrio darbas va sarą. Gerai paruošiamuoju laikotarpiu yra dirbę Pramo nės ekonomikos, Matemati kos, Istorijos, Ekonominės kibernetikos ir finansų fakul tetų komjaunimo organizaci jos. Jau ne pirmi metai pa rengiamasis štabas susiduria su neišsprendžiama proble ma: labai trūksta vaikinų, daugelis iš jų išeina į Tary binę Armiją. Jeigu žemdir bystės būriuose ši problema ne tiek opi, tai statybos bū riuose sunku surasti išeitį. Merginoms tenka pakeisti vaikinus. Štai ir šią vasarą statybiniuose būriuose — 48% merginų. Mažėja darbo našumas, gamybiniai rodik X X X liai. Ne paslaptis, kad pri imančių organizacijų vadovų Siemet Universitete buvo pirmasis klausimas būrio va suformuoti 32 studentų bū- dui būna: „O kiek atvešit riai. 17 iš jų dirbo statybo vyrų?" se, kiti — nestatybinial. Universiteto merginos jau Studentų statybiniai bu|vyriai gamybines užduotis kdė 130%, žemdirbystės būriai — 150%. Ataskaitos ir suvestinės pateikia daugybę faktų ir skaičių, pasakojančių apie tai, kad studentų vasara — tai ne tik darbas. Šefuoti vaikų lopšeliai darželiai, vi durinės mokyklos, skaitytos paskaitos, bendrauta su pri imančių organizacijų jauni mu. O kur dar poilsio va karai, šventės, įvairiausi kon certai, sąskrydis! Bet, po visų vardijimų grįžkime prie būrių darbo kasdienybės. O prasideda ji nai kartu su paruošiamuoju laikotarpiu. Juk būtent nuo to, kaip būrsi busimąjį ko lektyvą, kokius įgūdžius ,,Žilinai" šiemet vėl tapo pradėsi formuoti, nuo to da su didžiuoju prizu.
ne kartą įrodė, kad sugeba dirbti gerai. Štai ir šiemet chemikių būriu ,,Aurum" džiaugėsi Varėnos maisto pramonės kombinato vadovai. Sunku suskaičiuoti, kiek to* nų mėlynių, agrastų perrin ko būrio darbštuolės. Už trečiąjį šių metų ketvirtį kombinatas buvo apdovano tas Lietkoopsąjungos perei namąja raudonąja vėliava ir Garbės raštu. Ik tai — dide lis Universiteto chemikių nuopelnas. — Pasivysimi „Žilinus" ir pralenksimi — pusiau rim tai, pusiau juokais pažadėjo šio kombinato vyr. inžinie rius A. Jekelevičius. Dar ir dabar Vilniaus va gonų depą pasiekia vasaros keleivių laiškai, kuriuose daug gerų žodžių skiriama buvusioms palydovėms, Uni versiteto studentėms, dėkoja-
▲ NAUJAMETINIS INTERVIU ▲
blyje. — Kai šokame ir dai nuojame, kartu ir pailsi me, — šypsosi Daina ir Rima. II kurso bibliotekinin kės Daiva DRAKSAITĖ Audra AUŠBIKAVICIŪTĖ ir Daiva LYGAITYTĖ ruo šėsi informacinės paieš kos sistemų egzaminui. — Jau dabar pradėjom ruoštis, nes šis egzaminas sunkiausias iš visu ketu rių, kuriuos laikysim. Studentai dirba, bet kaip jie dirba, parodys sesija. D. BUBINAITE
Į tradicinį SSB vakarą va saros prisiminimais pasipuošusion Kiemo teatro salėn rinkosi SSB dalyviai, trečio jo semestro aktyviausieji, studentų būrius priėmusių organizacijų atstovai, respub likinio štabo nariai. 1Rinkosi prisiminti linksmų ir liūdnų valandėlių, pakalbėtii apie neišbuvusius sunkumus, spręstus klausimus. Ir nors nuo paskutiniųjų trečiojo semestro darbų pra bėgo ne viena ir ne dvi die nos, nors laikas kiek aplygi no aštresnius kampus, nors išliko daugiau geresnių, ne prisiminimų, gu skaudžių pokalbis įvyko, Rimtas, savikritiškas.
Baigiasi 1984-ieji, didelių tarybines kietiją keturiasdešimtmečiui, tarybų liaudies laimėjimų ir pergalių metai. valdžios atkūrimo Lietuvoje keturias Šie metai — įtemptos kovos už tai dešimt penktosioms metinėms. Vil ką visame pasaulyje, už tautų laisvę niaus Darbo raudonosios vėliavos ir ir nepriklausomybę, už socialinę ir Tautų draugystės ordinų V. Kapsu ekonominę pažangą metai. ko universiteto rektoratas, partinė ir 1984 metai — ekonomikos ir kul visuomeninės organizacijos įsitikinu tūros laimėjimų metai. Į šiuos laimė sios, kad Universiteto dėstytojų, dar jimus didelį indėlį įnešė Vilpiaus se buotojų ir studentų kolektyvas 1985 nosios Alma Mater profesoriai ir dės metais žengs dar vieną platų žings tytojai, studentai ir darbuotojai. nį, ruošiant gerus liaudies ūkio speSvarbūs įvykiai Universiteto kolek ’cialistus, aukštos kvalifikacijos peda tyvo gyvenime buvo TSKP CK ba gogus, specialistus mokslo įstaigoms landžio plenumas, TSKP CK liepos kultūrai. mėnesio nutarimas „Gerinti partinį Didelių darbo ir mokslo laimėvadovavimą komjaunimui ir didinti j imu! jo vaidmenį komunistiškai auklėjant Sėkmės ir laimės naujaisiais mejaunimą". Partija iškėlė naujus užda tais! REKTORATAS vinius. Juos įgyvendinti — mūsų pa PARTIJOS KOMITETAS reiga ir būtinybė, mūsų veiklos pro KOMJAUNIMO KOMITETAS grama. DARBUOTOJŲ PROFSĄJUNGOS Prasideda 1985-ieji metai. Visus KOMITETAS savo darbus Universiteto dėstytojai STUDENTŲ PROFSĄJUNGOS darbuotojai ir studentai skirs žymioms KOMITETAS datoms — Pergalės prieš fašistinę VoAAA/WWWVJ’vWWVW\AAA/\AA/W\AWAAAAAAA/WWWĄ/W\/^W7W\/\AA/W\A/WV\/WW\AAAAA/WW
IF skaitykloje Čia pat Naujieji. Bet studentui tai ne pats ak tualiausias klausimas Prasideda sesija. Istorijos fakulteto skai tykla — pilnut pilnutėlė. Visi intensyviai mokosi. Užkalbinu keletą besidar buojančių. Dima LAZAUSKAITĖ ir Daina SNICORIUTĖ, II kurso istorikės: — Perėjom iš neakivaiz-
dinio skyriaus į staciona rą. Darbo netrūko per visą semestrą. Skaitykloje — savos. Kitaip — neįmano ma. Reikia išsilaikyti eg zaminus ir įskaitas dar už praėjusį kursą, o ir naujoįi sesija čia pat. Žodžiu, egzaminas po ekzamino, įskaita po įskai tos. .. Abi merginos dalyvau ja etnografiniame ansam-
nukelta { 2 p.
nugalėtoju. Vadas S. Daugir
Tarybini* studentą* 1
▲ SMD ▲
v
me ture Medicinos fakulteto 'A NAUJAMETINIS INTERVIU A SMD pateikė 5 darbus. Šio būrelio IV kurso studentas Vilkevičius G. už darbą „Nauji Lietuvos neolito radi niai paleopatologijos požiū riu" gavo VLKJS CK ir Aukštojo mokslo Ministeri Neveltuį sakoma, kadl — Ką žada ateinantiepagalbos, Taigi, be visa ko, jos diplomą (mokslinis va darbuose trūksta ir savaran- dovas asistentas R. Jankaus Naujųjų Metų išvakarėse• ii? kiškumo. kas). reikia laukti stebuklų. Pa •— 1985-ti metai bus Tačiau vėl kita pusė: Taigi, Medicinos fakultete galiau ir man nusišypsojoi ypatingi. Visa tarybine —• Universitetoi liaudis švęs Pergalės Di — Ateiname mes i būre SMD problemų netrūksta, laimė lius būdami dar visiškai „ža nors nuveikta irgi nemažai. Komjaunimo komitete su džiajame Tėvynės kare li", — samprotauja fa Svarbu, netrūktų noro tikau patį Arvydą Andri 40-metį. Taip pat Mask kulteto SMD pirmininkas entuziazmo. Sėkmė juk jauską. Sekretorius sėdėjo voje bus surengtas XII Gintautas Stankevičius, — eina tik per ieškojimus už stalo, apkrauto daugy jaunimo ir :studentų festinėra ko ir laukti. Ir jau kaip nusiyylimus. 1 atitinkamai be popierių, ir be .palio valis. Visa tai aktyviai būrelis įsijungs j 21 dieną vyko vos 'kilnojo nuolatos su įpareigoja tiek pačią darbą priklauso, turbūt, ir XVGruodžio Medicinos fakulteto SMD skambančio telefono ra komjaunimo> nuo dėstytojų — kaip no organizaciriai jie vadovauja, sudomina konferencija. Buvo skaitomi gelį. Pastebėjęs mane, pa ją, tiek kiekvieną kom darbu, kokias darbui paren pranešimai tikrai įdomia te prašė sėstis ir po kelių jaunuolį. ma: „Studentų sveikata". Iš ka temas. — Kiekvienos šventės 13 ruošiamų pranešimų, 2 bu minučių pradėjome pokal Štai, kad ir bendrosios chi vo kauniečių. Į programą bi. proga yra įprasta linkė rurgijos būrelis — tikrai įtrauktas ir knygų bičiulių — Naujųjų Metų išva ti. .. populiarus tarp studentų. Tai draugijos pranešimas „Ar —■ Žinoma. Aš taip pat ir jo nariams padedančių daug mes skaitome?" (jam va karėse yra įprasta reziu norėčiau pasveikinti vi dėstytojų — prof. V. Tripo muoti praeinančius me nio ir prof. E. Barkausko dė dovauja med. moksl. kand. E. tus. Ką galėtumėte papa sus komjaunuolius su ar ka. O kokias įdomias temas Janulionytė). Tai rodo, kad sakoti apie Universiteto tėjančiais Naujaisiais Me darbams parenka med. moks yra svarstomi ne tik moks tais ir palinkėti jiems lai lų kandidatas P. Pauliukas, liniai, bet ir populiarūs dar komjaunimo organizacijos mės, sėkmės moksle bai, nes klausimas gana ak veiklą 1984-ais? tikrai mokantis sudominti Todėl Medicinos komjaunuoliškos energi darbu, nurodantis tinkamą tualus. — Metai — daug laiko. literatūrą! Nors, tiesa, ir šis SMD kviečia dalyvauti šioje Nemažai ir nuveikta. Bu jos ir pasiekti savo užsi būrelis, kaip patys studentai konferencijoje ne tik savo brėžtą tikslą. studentus. Šia vo suruošta daug įvairių sako, pradeda „apmirti". fakulteto tema pranešimus galėtų pa renginių, kuriuose akty — Ar dalyvausite nau Vėlgi. . . trūksta entuziazmo. karnavale? teikti ir psichologai bei Gam viai dalyvavo Universite jametiniame Įdomias temas svarsto ana Kokią kaukę norėtumėte tos fakultetas. to komjaunuoliai. Tai In turėti? tomijos anesteziologijos bū Na, o šiemet SMD būrelių ternacionalinės relis (vad. vyr. dėst. A. draugys — Apgailestauju, kad Adomaitis), pirmininkas G. veikla dar tik prasidėjo. Pa tės . dienos, aštuntasis šventėje dalyvauti nega Vilkevičius). Geriausiam vasario konferencijai ruošia sąjunginio komjaunimo ir moksliniam darbui išaiškinti mi pranešimai bus akivaiz jaunimo žygio „Tarybinės lėsiu. O kaukė?.. Manau šis būrelis pateikė 2 darbus. dus medikų ntokslinio akty kad pasirinkčiau vilko liaudies revoliucijos ko kaukę. Šį pavasarį vykusiame kon vumo įrodymas. vų ir darbo šlovės vieto kurse geriausiam moksliniam — Ką išrinktumėte WL Daiva I.UKOŠEViClOTE mis” dalyvių Universite Seneliu Šalčiu ir Snie darbui išaiškinti sąjunginia-
ŠIEMET PRIPAŽINTA GERIAUSIA Medicinos fakulteto stu dentų mokslinė draugija šie met pripažinta geriausia. Nors sakoma, kad visi mokslai reikalauja gilių stu dijų, bet medicinoje nuola tinis žinių gilinimas, prakti nis tobulėjimas itin reikalin gas, bet kokius trūkumus čia parodo praktika. Todėl fakulteto SMD būreliai ir geriausi, pranešimų konferencijoje pateikiama taip pat daugiausia. Pranešimai geriausiai parodo SMD veiklu mą. Geriausius iš jų stu dentai skaito ir kitų respub likų aukštųjų mokyklų, su kuriomis užmegzti glaudūs ryšiai, konferencijose. Medicinos fakulteto SMD taryba draugauja su Kauno, Minsko, Rygos ir visai nese niai — su Tartu universitetų medicinos SMD. Keičiasi de legacijomis, vyksta į konfe rencijas, skaito pranešimus. Kiekvienas fakulteto būrelis stengiasi užmegzti ryšius su tokio pat profilio universite tų būreliais kitose respubli kose. Štai mūsų Universiteto pediatrijos būrelis svečiams, kasmet atvykstantiems į konferencijas su pranešimais, skiria apdovanojimui net atskirus diplomus. Beje, šis būrelis, kaip jau buvo skelbta, antrąkart pripažįstamas geriausiu Univer sitete. Jam vadovauja IV kurso studentė V. Bialoglo-
vytė, moksl. vad. doc. A. Vengrys. Būrelyje studentai ne tik gilina teorines žinias, bet gauna nemažai ir prak tikos įgūdžių. Ruošiant moks linį darbą ar pranešimą, ne kartą tenka praverti klinikų duris, kartais net apsilankyti ligonių namuose, kur vaikų tėvai nevisuomet draugiškai sutinka smalsiuosius studen tus. Tuomet, kaip sako Vita lija Bialoglovytė, tenka ir įkyriu pabūti. Dar ne kartą jiems, būsimiems vaikų gy dytojams, teks daug kuo įtikinėti nepatikliuosius tė vus. Būrelio taryba stengiasi kasmet surengti kuo įdomes nių susitikimų su dėstytojais, grįžusiais iš stažuočių kito se šalyse, su kitais Universi teto būreliais. Pernai turėjo įdomią išvyką į Nemenčinės reabilitacinę ligoninę. Šie met, žinoma, dar daug įdo mių susitikimų, svarstymų, išvykų jiems priešakyje. Tačiau ne visuomet studentus medikus suburia 21lesnių žinių troškimas, Nevienas ateinantis į būrelį jau iš anksto ir apie balus pa mąsto, apie ateitį — o gal pravers? Tuomet, rodos, nė ra nė ko kalbėti apie pasy vumą. Tuomet ir darbai da romi ne visus mokslo me tus, bet likus porai mėnesių iki konferencijos, irgi ne be mokslinio vadovo nemažos
„Nemažai ir nuveikta
to sąskrydis, taip pat vi sos respublikos Jaunųjų ateistų sąskrydis. Trijų praėjusių metų rezultatai buvo susumuoti Universiteto ataskaitinėje konferencijoje. Joje buvo išaiškinti darbo trūkūmai ir numatyta, kaip juos likviduosime. Didelis dėmesys Skiriamas akademinių grupių komjaunimo organizacijų darbui. Viena iš pagrindinių studento komjaunuolio užduočių yra geras moky masis. Todėl dabar svar bu gerai pasiruošti sesi jai.
DAR KARTĄ SUGRĮŽUS Į VASARĄ... atkelta iš 1 p. 1 ma už nuoširdų darbą, gerą nuotaiką. —■ Laukiame jūsų ir kitą vasarą, —• kvietė merginas šio depo atstovė Ana Petriva. r Daug buvo kalbėta apie studentų būrių agitbrigadas. Jose geriausiai atsispindi bū rių darbo kasdienybė, pro blemos. Šiemet Universiteto būriai paruošė 28 brigadas, vyko 3 zoninės agiitbrigadų varžybos. O baigiamojoje apžiūroje dalyvavo 10 geriaušių Universiteto kolekty vų. Įdomias programas pa ruošė „Žilinai", „Gabija", „Punia”, Respublikinėje apžiūroje ,,Gabija" laimėjo antrąją vietą.
XXX Dideli gamybos rodikliai kalba apie rimtą pažiūrą į darbą, nuoširdų triūsą. Bet ne viskas priklausė tik nuo studentų gerų norų. Organi zacijos, ne pirmus metus priimančios studentų būrius sugeba sudaryti visas būti nas darbo ir poilsio sąlygas. Geromis tradicijomis pasižy mi Varėnos KMK. O štai „Fotonui", pirmus metus 1 dirSTMV-6, busiam Alytaus nepasisekė. Būrių dajrbas labai priklauso nuo vadų patirties, sugebėjimo bendrauti 6U stu dentais. Geros vadų tradici jos susiklostė Istorijos fakul tete. Čia vadu tampa tik tas, kas jau paragavo pa-
Vasaros prisiminimais pasipuošė salė... prasto būrio nario, komisa ro duonos, kas nėra naujo kas SSB darbe. Tada ir pro blemų, ir neaiškių klausimų mažiau iškyla. Dar viena problema — blogas teorinis ir praktinis
busimųjų darbininkų paruoši mas. Dažnai pirmieji darbo įgūdžiai įgijami ne paruošia muoju laikotarpiu, o jau darbo vietoje. Vakare buvo nemažai kal bėta apie studentų laisvalaikio organizavimą, paliesta ne viena problema.
Sumuojant visų aukštųjų respublikos mokyklų trečiojo semestro rezultatus, Universitetas atsidūrė septintoje vietoje. Vasarą buvo dirbta gerai, komisarų darbas įvertintas antrąja respublikine vieta, Tapti prizininkais sutrukdė paruošiamasis laikotarpis. Visos šios problemos bus dar ir dar kartą anali zuojamos, klaidos taisomos.
XXX Buvo apdovanoti geriau sieji, talkininkus sveikino svečiai. Linkėjo ir kitais me tais dirbti vieningai ir šau niai.
J. PRANKAITĖ ragą
Kalbėjosl žurnalisti kos specialybės studen tė Nerilė VOLCESKAITĖ
BENDRABUTYJE Nr. 14
X X X
Varėniškiai IF prodekanui S. Jegelevičiui jauktų. ..
guole? —• Deja, tai nuo ma nęs nepriklauso. Kiek ži nau jie renkami Šiaurėje. ; Belieka laukti jų atvyks ,tant. — Kokioje Universite , vietoje norėtumėte su to jtikti Naujus Metus? -— Mokslo ir minties 3muziejuje... — Linkime, kad Jūsų jnorai išsipildytų, Geros Išventinės nuotaikos!
dovanojo, kad būrys geriau susi Fotonuotraukos V. Kliuko.
Lora ir Gintaras Šapailos susituokė prieš pusę metų. Lora — pslchologios spec. II kurso studen tė, Gintaras dirba elekt ros montavimo valdyboje Naujieji čia pat. Kokia ši šventė jums? Kaip no rėtumėt palydėt senuosius šiemet? Lora: Mums Naujieji — šeimos šventė. Jei drau gai ir pažįstami senuosius palydėti nori didžiuliame žmonių būry, tai mes, priešingai —- Naujuosius sutiksime dviese. Gintaras: Mums Naujų vakaras — tai nueito kar tu 'kelio aptarimas, klau sant abiejų mėgstamų kū rinių. Nevisuomet elgiesi taip, kaip norėtųsi, Kartais to net nepastefbi. Todėl šį vakarą pasakysime vienas antram, ko norėtume iš savęs ateinančiais metais... Jei Naujuosius sutiktu mėt kaukių parade, ko kiais rūbais norėtumėt apsirengti?
Lora: Šiaip tai aš prieš ekstravagantiškus, labai puošnius rūbus. Norėčiau būti paprasta visiems su prantama kauke. Užsivilkčiau kokią karpiniuotą suknelę, dar prisisegčiau kokį blizgutį... Gintaras: Norėčiau bū ti Seniu Šalčiu, dovanoti dar neišsipildžiusių sva jonių puokštę. .. Pati didžiausia jūsų svajonė šiais metais? Lora: (nusišypsojusi): Norėčiau normaliai išsi maudyti duše, į kurį netu rėdamas rakto nepateksi. Gintaras: Trokštu tylos! Labai jau įsiaudrino po langais naktimis dainuo jantys studentai neakivai zdininkai. Ko norėtumėt palinkėti savo draugams? Lora: Norėčiau, kad nė vienas nepaliktų Univer siteto. Gintaras: Linkiu visiems laimės ir šypsenų. Dėkoju už pokalbį. Danutė BUBINAIT£
a
<
IS POEZIJOS SĄSIUVINIU
ROMAS PODERYS IF IV k. žurnalistas
AUDRONE ZUBAVlClOlJĖ FilF studentė neaklvalzdinlnkė
„laiškai Šiapus saulėlydžio" IV
Vakare žolė taip sunkiai keliasi nuo žemės ir giliai giliai teka upės apsiniaukusiais krantais visos jos įteka j vieną didelį vakaro debesį lietus dar miega bet žolės keliasi ilgai ir kantriai dar pasišnabždėdamos ir padėdamos viena kitai mūsų atminty įau pasibaigė žemuogių laukas rausvos uogos prieš pilką debesį
XXX
Palauk dar, prašau, neskubėki! Juk žodį nešies, kurio reikia man šitaip beprotiškai. Niekur nedings troleibusai, kalbėki, .
kol lietūs dar plaukus velėja ir žydi paplentėse pienės, kol skauda mergaitišką širdį dienom ir naktim. . . Juk vis viena ♦ anksčiau ar vėliau — užsimosi tuo akmeniu. Skaudžiai jis žeidžia.. . Palauk tad, prašau, neskubėki — sugniaužki jį ^saujoje šiandien. .,
V
žmogus didžiulės uolos papėdėje smėlis smėlis ten toliau jau prasideda dykuma žmogus tarp dviejų dykumų kuriomis niekas neateina jis uždainuoja ir smėlis pradeda banguoti bet žmogus žiūri jūros pusėn lyg galėtų ko sulaukti ant nupiešto kranto tik du gyvi jis pats ir dykuma jame
tu verki
XXX Aš privalau pamiršti blogį, akis užmerkt, artėjant rytui, kad manimi tikėję žmonės liauka n iš guolio neišvytų, tikėti, jog visiems vienoda pluta skirta, vieta po saule, net jeigu žodį, kurs išduoda, draugai prakeiktų lyg apgaulę,
JSl
Jurgis PEKARSKIS IF V k., žurnalistas
J.
Žmogus prie eketės palinksta ir laukia to, kurs pastūmėtų, nes pats savęs nebepasiekia, nekylu rankos, ir gana. . .
Nė viena melodija nesukuria tokiosi jūros kuri akimirkom panaši į scenovaizdį j tobulą dekoraciją kenčiantiems
atudantaa
išsaugot skaudulį, nors kartais ką pasakiau — mažytė sauja tiktai saldaus pripažinimo. .. Jis lūpas graužia iki kraujo...
XXX
nerimastingai suviTpa žolė ten kur -mes galėtume stovėti
Tarybini*
O tūkstančiai prošal praeina ir keikdami parodo pirštais: „Žiūrėkit, ne ant ledo stovi,. jis, žmonės, stovi ant vandens.. XXX
Vis dalr tiki — ateis žmogus, gerom akim pažvelgs, sušildys gyvenimą, kurį kiti kapoja rykštėm tartum dilgę.. .
SVIRTIS: KAI NIEKS NEBELAUKIA I
prieš baltą lapą akistaton su sąžine likau, panašia į naktį, kol neatmenu buvęs, kol išmeta į 'gatvę nelaimingą ir girtą
ir širdis vis lėčiau į krantą plaka, panašų į ZONĄ, kol juodi purslai, kol aptaško akis, jau žinau kad mirsim
datą, laikrodį ir jūsų veidus pamenu, lyg gimstant, kol užkas, pasimels, kol paliks ir pamirš surūdijusi laiko svirtis
II
Ir priglaudžia tiktai naktis — tyli vienatvės seserėčia. Kartus likimas paakiuos — jos bučinys — lyįg randas — šviečia. O kaip sulaukti — nežinai. . . Nakty blaškais, skausmu apgirtęs, norėtum rytą gimt slenksčiu ir prie ateinančiojo kojų mirti...
mano laikrodis ims ir sustos, liks atlapos durys kavinių, o kaimo keliai uždari gers vakaro tylą kiti, kiti bus laimingi kitaip, nes aš jus mylėjau
nesakau dar sudie, dar kaskart vis sunkiau man pareiti, kai nieks nebelaukia
▲ NAUJAMETINIS SUSITIKIMAS ▲
Ę sceną eini...
kodėl
tu juk ne tas žmogus o aš tik pasakoju žmogų ant dviejų dykumų horizonto
XXX Sugrąžinti viską, grąžinti. Dar pasaldinti, dar pagražinti. Ir visiems, pavėlavusiems gimti Nojis po vieną negimusį. Pradžiai. O paskui, kad nepasijuoktų Ir kad silpno nepamatytų — nors po vieną laukiančią nuotaką ir po blausų žvilgsnį iš ryto.
Ak, pakęsti viską, pakeisti. Klud ryškiau, kad gražiau, kad akintų. Vėl save į pasaulį paleistum, o paskui — į tą patį akmenį; VARIACIJOS
I Jei mylėjau kada. Jei kada kaip benamė mylėjau, Dievai mato — prieš sįrulę mes — kraujo sruvenimas gyslom. Kai sukandę dantis — burėm baltom — pavėjui, o vėliau — rankom laisvom — putojančio kraujo vergystėm
Jei tikėjau kada, jei kuo nors ligi kraujo tikėjau — tik savim. Ir dabar tu mane apgausi. O, Jasonai, tiek šviesmečių būti šalia Medėja . . Mano Jasonai, luošuosius paguodžia tik skausmas. II Aš nieko tau nežadėjau. Tu pati jau buvai Meilė. Apakus ėjai. Negalvojai, kad pirmą mane paliesi. Išduodanti vergą akimirką — kai ranka suradai veidą. Pati buvai šeimininkė. O vardo net nepaklausei... Naktim, kai sapnuodavau jūrą, tavo rankų antkaklis
laikė. Tu viena pavydėjai sapno. Ten laisvas buvau... o žingsniai sugrąžindavo net iš Anapus pas tave, kurios neišduosiu, kai pati nemoki net laukti, kai pati jau esi Meilė.. . Aš nieko tau nežadėjau. Ir niekuo tavęs nepaguosiu. Į likimą žiūriu atlaidžiai. Taip poetą saugo metafora. Tarp aklųjų — savaip aklas. Tarp luošųjų — visada susižeidžiantis Lyg staiga atsibudus verkei. Ir iš lėto virtai neapykanta.
Prieš porą metų VISI su sibūrė Muzikos mylėtojų klubas. Tada nebuvo many ta, kad šiandieną teks sep tyniese išeiti į sceną ir pa sivadinti dainuojamosios poezijos studijos „Svajoklis" vardu. Nors dainuoti kartu pradėjo neseniai — pirmasis koncertas įvyko pavasarį. Vienas iš tituluočiausių studijos narių — penktakur sis architektas Saulius La penas. Šiais metais tapęs Vilniaus pilietinės dainos konkurso .Jaunimas už tai ką" nugalėtoju, festivalio BAM-as 82, respublikos auk štųjų mokyklų politinės dai nos konkurso laureatas. Kar tu su Sauliumi laurus skynė ir Alius Lisauskas, taip pat VISI penktakursis, pilietinės dainos festivalio „Juventus82" diplomantas. Drauge ke liaujant, dainuojant ir gimė mintis apie dainuojamosios poezijos klubą. Saulius __ maksimalistas, visada turįs lakią, sugebančią uždegti mintį. Tada ir prireikia Aliaus blaivumo. Dainuoja „Svajoklyje" ir Universiteto studentai: due tas Aušra Krisiūnaitė ir Al dona Pauliukėnaitė, Aivaras Kac’elskas. Merginos jau ne kartą pelniusios respubliki nius ir sąjunginius apdovano jimus, o Aivaras — žengia pirmuosius žingsnius į poe ziją ir dainą. Aušra ir Aiva ras dainuoja savo kūrybos dainas, patys kuria melodi jas žinomų poetų eilėraš čiams. Ieško savo natos, sa vo žodžio. Nes į sceną eini išsakyti savęs. Naujųjų išvakarėse susiti kau su keletu šio klubo narių. .. .Mažuose bendrabučio kambarėliuose jau šventinės nuotaikos. Prikritę netirpstančių snaigių, eglės supa papūstžandį bumbulą. Tokio
je aplinkoje sentimentalieji nori kalbėti tik apie tai, kas yra gražu ir gera. Nevienodai buvo išklausyti klausimai. Šyptelėjimas, trumpas susimąstymas. O klausimai tokie: 1. Pirmasis prisiminimas iš vaikystės. Vaikystės vizija. 2. Kokios dovanos lauki iš Senio Šalčio? 3. Naujametinė naktis. Spingsi tarp žalių spygliukų švieselės. Kokius žodžius pa sakysi brangiausiam žmogui? ALDONA: 1. Užmerkiu akis ir neži nia iš kokio atminties užka borio atklysta namas, dideli samanoti medžiai, senas se nas tiltas... Prietema.. . Ma no upė ir mano draugės. 2. Na, Seneli Salti, norė čiau daug daug sniego, bet žiūrėk, kad nebūtų šalta. Ir dar ko nors. Tik daug — ne man vienai! 3. Pasakysiu: „Man labai gera. Labai..." AIVARAS: 1. Vaikystė: „Nenoriu, ne darysiu, neklausysiu, pabėg siu.!"
Aivaras
2. Lai paslepia Senis Šal tis gerą nuotaiką kokiame nors mielame niekutyje ir dovanoja man. 2. Nusišypsosiu: „Visa tai, kas bus, tegul būna tik ge ra". .. SAULIUS: 1. Vaikystė pirmiausia aso cijuojasi su drėgme lovoje. 2. Ledų iš Siaurės papra
Saulius
šysiu. Didumo sulyg ledkal niu! 3. Artimiausiam žmogui? „Ar tu nieko nenori man pasakyti?" Jau žiebiasi naujametinės žvakės. Bus pasakyti visi geri žodžiai. O dabar — ačiū. ..
Nina SEMIONOVA
Aldona
TaryMnIa
▲ SKAITYTOJŲ SKILTIS ▲
Turtingi susitikimų Steigiame naują skyrei) „Skaitytojo skiltis". Joje spausdinsime Jūsų laiškų ap žvalgas, mintis apie laikraštį, bandysime pakalbėti apie savo darbo problemas. Šian dien — įžanga naujajam skyreliui.
Karti korespondento duona arba vos pavykęs naujameti nis interviu su kolege, ku ris turėjo įvykti po to, kai redaktorė, jpykdyta visų nesibaigiančių skambučių bei ne jos pavarde, o jos parei gomis adresuotų laiškų ir prašymų, liepė padaryti in terviu su šios netvarkos kal tininke, buvusia mūsų laik raščio redaktore Jolanta VARAPNICKAITE. XXX Pirmasis ir tradicinis Nau jųjų klausimas Jums, Jolan ta. Ką davė senieji metai? Kartą jau daviau interviu. Perskaitė jį vienas Žurnalis tikos katedros docentas ir nutarė, kad nėra dar tokio laikraščio, kuris spausdintų... Ir vis dėlto — ką jie da vė? Daugybę susitikimų... Susitikimai... Gal kiek plačiau apie juos. Man atrodo, galima būtų rašyti taip: „Daug...“ Ne, gal ne taip... Rašykit: „Ne mažai informacijos ir dar daugiau emocijų". Vadinasi, jūs vis tiek kal bate apie susitikimus. Patikslirikit. Atsakymui tiktų mūsų
laikraščio rubrika „Univer sitetas: datos, žmonės, dar bai". Universitete gausu žmonių, kurių dienos ir dar bai pilni prasmės. Tad kiek vienas susitikimas, tarkim, su tos orbitos žmonėmis, pe nėdavo ne tik mintimis. Ko gero susitikimai su tikrumu kiekvienam žmogui suteikia daugiau jėgų dirbti net sa vo kasdienį darbą. į redakciją užsukdavo dės tytojai, studentai, Universite to darbuotojai. Gal apie tai keletą žodžių... Palydint senuosius įprasta prisiminti gerus žmones, su tiktus tais metais. Mūsų re dakcijai pasisekė: jon užsuk davo tik tokie žmonės. Vi liuosi, kad ir naujaisiais me tais juos sutiksime mūsų redakcijoje. Nors esate kito savaitraš čio redaktorė, apie „Tarybi nį studentą" sakote „mūsų redakcija". Kitaip ir būti negali. Daž nai leidžiu sau papostringau ti, kad šis laikraštis yra vi sų Vilniaus Alma Mater au klėtinių — buvusių ir atei siančių — leidinys. Dirbda ma redakcijoje per keletą metų įsitikinau, kad kur be dirbtų mūsų mokyklos auklė tiniai, visada jiems rūpi, kaip ir kuo gyvena Vilniaus universitetas. „Tarybiniam studentui" yra tekusi laimė — kiekvienais metais jis su laukia būrio naujų skaityto jų, kurie po kelerių metų, išėję iš savosios Alma Ma
NE VIEN MADA Turbūt neklysiu pasakiusi, jog neatsiras nė vienos studentės, kuri nenorėtų gražiai ir tvarkingai atrodyti, madingai rengtis. Šią temą pokalbiui pasiūliau Vilniaus ,.Ramunės" individualaus drabužių siuvimo pirmaujančios ateljė, įsikūrusios Vytenio gatvėje, dailininkeikonstruktorei Jūratei ŠILAITEI. Malonu buvo stebėti, kaip pey kelies minutes ant popieriaus ryškėjo būsimų drabužių kontūrai. Nepraėjo • nė pusvalandžio, kai prieš akis sumirgėjo per dvidešimt eskizų — savotiškų mūsų pokalbio iliustracijų. Kalbėjomės netrumpai. Reziumuos jant galima pasakyti — ne mada svarbiausia. Malonią išvaizdą lemia ne suknelės
sukirpimas ar medžiagos brangumas. Juk kas iš to, jei mergina eis pasirėdžiusį brangia madinga suknele ar palaidinuke, kuri jai visai netinka; arba prie viso1 puošnaus rūbo avės nevalytais batais.. . Atskirai norėtųsi pakalbėti apie išeiginius drabužius, Jiems, deja, daugumas jaunų žmonių skiria per mažai dėmesio. O neretai pasitaiko ir tokių, kurie tikrai nežino, kada ir ką tinka dėvėti. Pirmiausia — apie išeiginių drabužių paskirtį. Atrodo, sena tiesa --.nuo kasdieninių jie skiriasi tuo, jog vilkimi iškilmingomis progomis, įvairių švenčių, vakarų metu, einant į teatrą, koncertą ir t. t. Priklausomai nuo paskirties priklausys ir jų iš
ter namų, visada sakys „mū sų Universitetas". Todėl ir „mūsų „Tarybinis studen tas". .. Jūs daug gerų žodžių pa sakėt apie Universiteto dės tytojus, darbuotojus, stu dentus.. . Ar nesinori grįžti* į kuklų „TS" redakcijos kam barėlį? Ar Jūsų dar nenervinu, vartydama šluos popierius? Juos sklaidydama Ir jaučiuo si 55 Centrinių rūmų kabi nete, kurio langas žiūri į Astronomijos kiemelį. Klek sykių iš čia mūsų idėjos __ studentiškos, pramuštgalviš kos, „kildavo" ir išeidavo erdvėn. Svarbiausia, kad jų autoriai ir būdavo VU dėsty tojai, darbuotojai, studen tai. Na, o šie „popieriukai", tai kaip juokauja dabartiniai penktakursiai, redakcijos ar chyvas. Jie buvo ką tik baigę pirmąjį kursą ir dar labai norėjo būti žurnalis tais. Ir, žinoma, tik labai ge rais. Dauguma iš jų užsukda vo j „Tarybinį studentą", ra šydavo, ginčydavosi, net pykdavosi. Visi norėjome tik labai gero laikraščio ir rašy ti tik labai gerus rašinius. O kaip sekdavosi? Visaip. Jaut resni Į mūsų dienoraštį įra šydavo ne tik tai, ką gero patyrė rinkdami faktus raši niui, bet ir kūrybines kan čias išliedavo. Publikavimui labai tiktų detalė apie dabartinę redak torę J. Prankaltę, kuri tuo
vaizda. Vestuvėms, išleistu vėms, įvairiems jubiliejams Naujųjų metų pokyliui siu vamos suknelės turėtų būti puošnios ir originalios. Ir šiuo metu nors ir madinga bekulnė sportinio tipo ava lynė tikrai nepuoš. O jei ūgis neleidžia avėti „špilkų", galima rinktis batelius ar basutes su 2—3 cm. pakul nėmis. Išimtį sudarytų tik sportinio fasono ansambliai, tačiau taip siūdintis šventi nius drabužius nepatartina. Viskam savo vieta ir laikas. Išvykai į gamtą, paskaitoms, žodžiu, kasdienai tiks sporti nio tipo drabužiai: įvairaus kirpimo kelnės, megztiniai džemperiai, švarkai, šalikai ir t. t. Čia nesivaržydami galime duoti valią fantazijai, atsižvelgiant į praktišką dra bužio pusę. Drąsiai galime ieškoti, „žaisti" asimetriško mis detalėmis, o eidami į šventę, būkime ir patys to kie, negandinkime pakilios
met, grįžusi iš komandiruo tės, į mūsų dienoraštį įra šė: „Mesiu žurnalistiką, ne reikės lakstyti... Bet —“. Tai tokia citata. Rezultatas — optimistiškesnis. Štai tau ir „bet". Na, o kai laikraštis buvo nešvarus korektūros klaidų, ir buvusioji redaktorė, t. y. J. Varapnlckaltė, verkė tr sakė, kad nenori nei žurna listikos, nei redaktorystės, R. Poderys, dabar IV kurso stu dentas, parašė tokį eksprom tą:
ak valkai mano vaikai brangūs ta mūs profesija __ žieminis obuolys bet vis gerai, kad juokias šutrikaitė (J. D. — redakci jos koresp.) ir kaktą rauko poderys
gerai kad spaustuvėje bachanas gyvena (J. D. — metrampažas) kad man miela šita pekla kitaip tikrai neišturėčiau geriau į laužą meskite mane tik tos prakeiktos korektūros klaidos nors gyvas žemėn imk ir lįsk ak valkai mano mano brangūs ta mūs profesija — lyg obuolys
Jūsų linkėjimai Naujųjų išvakarėse? Visiems, kas skaito ir rašo į „Tarybinį studentą", pras mingų metų. Tuo gal jie bus laimingesni. Ačiū už pokalbį. Prasmin gų metų ir Jumsl Pokalbį užrašė J. DROMANTAS
nuotaikos sau ir mus supan tiems, prabangumu ar ne tvarkingu apsileidėlišku „pa prastumu". Kasdieniai rūbai ne tokie puošnūs ir pretenzingi, ta čiau vis vien turi būti šva rūs ir, svarbiausia, patogūs bei praktiški. Be to, jie turi būti madingi, pritaikyti prie bendro stiliaus. Nepamirškime ir individua lumo. Aklas sekimas mada neretai suvienodina žmones. Toks pat plaukų kirpimas to paties fasono ir net spal vų drabužiai, tokia pati kaip draugės avalynė ne kiekvie ną puoš. Naujieji metai — viena didžiausių ir linksmiausių švenčių. Norėtųsi palinkėti mūsų skaitytojoms tą vaka rą atrodyti tikrai gražiai ir šventiškai. Gal būt joms pa dės šie dailininkės Jūratės SlLAITES nupiešti eskizai. Auksė JUREVIČIŪTE
V' •
•
studentą*
no riba
Kada prasideda tikra klydęs, — kalbėjo Rim sis pažinimas? Ar tik įsto gaudas. jus j Universitetą, ar pa Inžinierius Linas Martirašius pirmąjį kursinį nėnas šiemet baigė Alma darbą? Vieni prieš metus, Mater. Jo iniciatyva ka kiti prieš porą metų .gavę tedra turės naują labora aukštoįo mokslo baigimo toriją (Kietojo kūno prie diplomus, Vilniaus univer taisų). Linui rūpesčių da siteto Fizikos fakulteto bar • daug. Rūpinasi, kaip Kietojo kūno katedroje gauti naujų prietaisų la dirba daug jaunųjų spe boratorijai, kaip juos su cialistų. Katedra niekuo derinti. rodos, neišsiskiria iš kitų, Jaunesnysis mokslinis bet joje mielai sutinkami bendradarbis Algis Kazijauni žmonės, vertinami liūnas pasakojo, kad di jų darbai. džiausia .problema — ieš — Svarbiausia, kad koti klaidų darbe. Dar jaunas žmogus atsineštų bas jam seniai jau pažįs ibent mažą kibirkštėlę tamas. Dar studijų me darbui. Darbui — niekie tais jis rašė katedroje kur no neraginamam, nekont sinius darbus, pats padėjo roliuojamam. Kad Uni įrengti laboratoriją. versiteto absolventas at XXX eitų su originaliomis min timis, įdomiais pasiūly Su tokiom mintim, dar* mais, — pasakojo kated bo nuotaikom baigiasi ir ros vedėjas profesorius prasideda darbo diena E. Montrimas. Fizikos fakulteto Kietojo Kietojo kūno elektroni kūno katedroje. Katedros kos katedra sprendžia jauniausi „daigai" daug įvairias mokslines pro kuo prisidės prie mokslo blemas, įvairi ir darbų te kūrimo, gamybos plėtoji matika. Atliekami netvar- mo. kios struktūros puslaidi Turi jie gražias tradici ninkių tyrimai. Katedros jas. Sėkmė lydi jaunuo laboratorijose aiškinami sius respublikinėje fizikų foto, elektroninio laidu konferencijoje. Kasmet mo teorijos reiškiniai. Kietojo kūno elektronikos Užsukau pasikalbėti su katedros darbuotojai pa laboratorijų šeimininkais. skelbia straipsnių rinki — Išsipildė sena svajo nyje „Lietuvos fizika". V, nė. Gavau paskyrimą Jankauskas, R. Kalvaitis dirbti Universitete, — pa per vienerius darbo metus sakojo vyresnysis labo taip pat jų parengė. rantas Rimgaudas Kalvai Romas Purlys, Rimgau tis. das Rinkūnas. Kęstutis Antri metai Rimgaudas Arlauskas, Stasys Tamo dirba Universitete. Ge šiūnas neseniai apgynė rai, kai žmogui dar mo kandidatinę disertaciją. kyklos suole gimsta sva — Tai jau tvirtai išau jonė — studijuoti fiziką. gusi pamaina. — džiau Jau vidurinės mokyklos giasi prof. E. Montrimas. kurso pakanka, kad pa Katedros kolektyvas ne seniai keliavo po Aukš justų savo norą... Universitetas išmoko taitiją, viešėjo Ignalinos jauną žmogų ieškoti, ne- nacionaliniame parke, įdo nurimti. Kad .baigus studi mi ekskursija buvo Snie jas ir pradėjus dirbti, at čkuje. eina nusivylimas, Rim Čia kuriamas mokslas. gaudas nesutinka. Vadi Ieškoma ir klystama, bet nasi, reikia pačiam mokė svarbiausia —• randama. ti surasti savo darbo trū Randama tai, ko tikėtasi kumus, kad tie ieškojimai dar vidurinės mokyklos būtų prasmingesni, norėti suole, studijų metais Uni kuo daugiau skaityti, kar versitete. Tą pažinimo ri bą vadinkime tikrojo ke toti tai, kas išmokta. — Kai lydi nesėkmė, lio pradžia... kitą dieną dar labiau no Aldona SlLALYTĖ risi ieškoti, kur buvai su-
Rusų kalbos katedros kolektyvas giliai užjaučia docentę Elzę GALNAITYTĘ dėl sesers mirties.
Dingusį studento pažymė jimą Nr. 831166, išduotą PF studentei Jolantai Juške vičiūtei, * laikyti negaliojan čiu. J Dingusį studento pažymė jimą Nr. 800013, išduotą MaF studentui Virgilijui Bartusevičiui, laikyti negalio jančiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 811178, išduotą IF studentei Vilijai LUNSKYTEI, laikyti negaliojančiu.
4
LIUKATTYTEI, laikyti nega liojančiu.
MaF matematikos spec. ketvirto kurso studentai Ir kuratorius nuoširdžiai užjaučia Nijolę LUKOSEVICIOTĘ dėl brolio mirties.
Dingusį studento pažymė jimą Nr. 831105, išduotą PEF studentei Jūratei ŽIDO-. Filologijos fakulteto de NYTEI, laikyti negaliojančiu. kanatas ir visuomeninės Dingusį studento pažymė jimą Nr. 841134, išduotą FF studentui Aivarui SON GAILAI, laikyti negaliojan čiu.
Dingusį studento pažymė jimą Nr. 790662, išduotą studentei Virginijai Dingusį studento pažymė MF jimą Nr. 831539, išduotą BIELSKYTEI, laikyti negalio EKFF studentei Lolitai PA- jančiu.
Redakcijos adresas: 232734. Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas“. Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610453. LV 15997. Iškilioji spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500. Užs. Nr. 3374. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė. Tiesos g. 1. «CoBeTCKMŪ CTyfleHT* — opraH napTKOMa, peto-opaia, KOMHTera komcomo/ib, npotpKOMa opfleHOB TpypoBoro npacHoro~ sHBMeHH h flpy>«6hi HapoAoa BHHbHioccKOro yHHBepcMTBTa hm. B. Kancyitaca. Ha hmtobckom subine. PeflanTop R. npaHKafire.__________
organizacijos širdingai užjaučia Rusų kalbos ka tedros docentę Elzę GALNAITYTę, Jos seseriai mi rus.
Pramonės planavimo antro kurso II akademi nės grupės studentai ir kuratorius nuoširdžiai už jaučia grupės draugę Jo lantą CIEGYTĘ mylimo tėvelio netekus.
Redaktorė J. PRANKAITE