<
visų Saliu Mtous/TARAi. vnNYKireai
CAl’VBI r)l s
DAUG i
DŽIAUGSMO SĖKMĖS.
GERŲ
DARBŲ 1978-AISIAIS METAIS!
1977 m. gruodžio 30 d. Nr. 41 (1025)
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
*KAINA 2 KAP.
Tėvynė žengia į naujus metus. Su pasitikėjimu žvelgiam į rytdieną, su pasididžiavimu menam praėjusias didžių dar bų ir entuziazmo dienas. Raudonų šilkų bangom nuvilnijo Didžiojo Spalio 60-melis. Jo išvakarėse priimta nauja TSRS Konstitucija — koncentruotas visos Tarybų valstybės raidos per šešiasdešimt metų rezultatas, komunistinės visuomenės kūrimo manifes tas. Naujiems darbams skatina ir įkvepia didinga Tarybų Są jungos Komunistų partijos veikla, nenuilstamas rūpinimasis žmogaus gerove, jo kūrybinių ir fizinių galių klestėjimu. Kuo sąžiningiau savo indėliu prisidėti prie visos tarybinės liaudies kuriamojo darbo stengiasi ir Vilniaus Darbo rau donosios vėliavos ordino V. Kapsuko universiteto kolektyvas. Kremliaus kurantai skelbia naujus Revoliucijos metus, kviečia į tolesnio Tėvynės klestėjimo viršūnes. Linkime mūsų profesoriams, dėstytojams, mokslo personalui, darbuotojams, studentams kuo geriausios kloties, lai mės ir sveikatos Naujaisiais, 1978-a.siais, metais, (vykdyki me partijos ir vyriausybės mums keliamus uždavinius, gar bingai sutikime savo Alma mater 400-metį. Tegu visus rratus Jus lydi kūrybinga nuotaika ir sėkmė visuose Jūsų dar buose! Su Naujaisiais metais, su nauja laime, su naujais pasieki mais, brangūs draugai! REKTORATAS PARTIJOS KOMITETAS KOMJAUNIMO KOMITETAS, DARBUOTOJŲ PROFSĄJUNGOS KOMITETAS STUDENTŲ PROFSĄJUNGOS KOMITETAS
Dešimtmečio etapai Kaip ir kasmet, susitikome su gerais bičiuliais ir kolego mis iš Baltarusijos universite to Teisės fakulteto — Vals tybinės teisės ir tarybų dar bo katedros dėstytojais. Dar nespėjo išblėsti šilti mūsų tradicinio susitikimo Mins ke įspūdžiai, o mes — vėl kartu, šį kartą Vilniuje, TF Valstybinės teisės katedroje. Sį kartą bendrame abiejų ka tedrų pasėdyje buvo nutarta apsvarstyti vieną, bet svar bų klausimą: dieninio sky
Taip pavadintas partijos Universiteto komiteto sekre toriaus K, Poškaus straipsnis išspausdintas „Komunisto“ žurnalo 12-ame numeryje. Autorius pasakoja apie stu dentų dorovinio auklėjimo patyrimą mūsų aukštojoje mo kykloje. To auklėjimo turinys — formuoti studentų tarybinį patriotizmą ir socialistinį in ternacionalizmą, kolektyvizmą ir humanizmą, socialistinę pažiūrą j darbą ir savo būsi mą profesiją, į visuomeninę nuosavybę, ugdyti drausmin gumą ir organizuotumą, vi suomeninį pareigingumą ir t. t. Tačiau, suprantama, stu dentas gyvena ne izoliuotai nuo pasitaikančių neigiamų įtakų. Todėl Universiteto do roviniame auklėjime svarbią vietą užima ir tokios priemo nės, kurios padeda įveikti as menybės savybes, svetimas ta rybinės visuomenės prigim čiai, — rašo doc. K. Poškus. Straipsnyje pabrėžiama, kad dorovinis auklėjimas yra kom pleksinis procesas, reikalaująs daugelio pastangų, laiko.
riaus valstybinės teisės spe cializacijos mokomoji ir ga mybinė praktika. Turėjo ką papasakoti mūsų svečiai — katedros vedėjas prof. A. Golovka, docentai E. Tagunovas, A. Kramnikas ir kiti. Iš girdome daug naudingų min čių ir pasiūlymų, kaip tobu linti vadovavimo praktikoms metodiką. Valstybinės teisės speciali zacija mūsų fakultete įsteig ta įtik prieš ketverius metus, pernai išleidome pirmąją jos
I
laidą (15 žmonių grupė), bet mūsų katedros dėstytojai ir gi turėjo ką papasakoti. Pa tirtis Todo, kad labai naudin gi pastovūs katedros ryšiai su praktikos bazėmis. Tai įgalina užtikrinti praktikų ir jų planavimo ritmingumą ir savalaikiškumą, gerinti meto dinį vadovavimą joms, ieško ti naujų, optimalių praktikas organizavimo ir atlikimo for mų. Tokie .ryšiai aktyvina ir stiprina kūrybinius kontaktus, įgalina optimaliau teoriją sieti su praktika, tobulinti speakursų programas ir pan. Patirtis taip pat parodė, kad tikslinga katedroje paskirti
dėstytojus, atsakingus už va dovavimą studentų praktikai tam tikrose bazėse, t. y. tikslinga dėstytojų — prak tikos vadovų — tam tikra specializacija. Sis posėdis su kolegomis iš broliškos Baltarusijos — be ne populiariausia, tačiau ne vienintelė dviejų aukštųjų mokyklų teisės fakultetų gi miningų katedrų kūrybinio bendradarbiavimo formų. bendradarbiavimo, kuris štai atmatavo dešimties metų at karpą. O mintis bendradar biauti kilo... Lvove, kur mokslinėje konferencijoje su sitikę katedrų vedėjai nutarė
užmegzti kūrybinius kontak UNIVERSITETO tus. Apie jų sėkmę byloja TARYBOJE Minske ir Vilniuje organi Antradienį įvykusiame zuotų mokslinių konferenci Tarybos pasėdyje buvo jų pranešimai, bendri moks aptartas Fizinio auklėjimo linių straipsnių rinkiniai, di katedros darbas. sertacinių darbų recenzijos ir Tikrinimo komisijos atsiliepimai. Šių bendradar vardu kalbėjęs doc. A. biavimo formų arsenalas ne Vidugiris bei katedros ve seniai pasipildė dar viena: dėjas V. Bimba apžvelgė mūsų katedros dėstytojo A. svarbiausias sparto ir fi Pumpučio disertacinio darbo zinės kultūras veiklos vadovu sutiko būti prof. A. kryptis Universitete, ka Golovka. tedros organizacinį darbą, mūsų sportininkų pasieki A. KATKUS mus .nagrinėjo pasitai kančius trūkumus. TF Valsty binės teisės Diskusijose kalbėjo MF katedros dėstytoĮas dekanas prof. S. Povilo nis, GF dekanas doc. R. Tarvydas, Lietuvių litera tūros katedros vedėjas doc. V. Areška ir kl. Taryba priėmė atitinka mą nutarimą toliau ge rinti fizinį studentų auklėjiiną.
ROVINIS AUKLĖJIMAS AUKŠTOJOJE MOKYKLOJE
Visi gerai prisimename Įra šėme ir „Terybiniame studen te") kelių plrmekursių pava sarį padarytus chuliganiškus antivisuomeninius nusikaiti mus, už kuriuos jie buvo pa šalinti iš Universiteto. Partinė organizacija ir kom jaunimas, aiškindami kolekty vuose šių nusikaltimų prie žastis ir kelius jiems ateityje eliminuoti, padarė išvadą, kad šie jaunuoliai turėjo silpnus dorovinius įsitikinimus. Jie puikiai žinojo, kad mūsų el gesio normos neleidžia apsvaigusiems nuo alkoholio švaistytis ,po gatves, gadinti visuomeninį turtą ir tyčiotis iš mūsų visuomenės. Žinojo, bet nefurėjo išsiugdę pagar bos, dėkingumo, džiaugsmo, kurių pagrindu formuojasi mo ralinės normos, neturėjo ir tokio jausmo, kaip sąžines graužimas, kuris stabdo žmo gaus netinkamus poelgius, skatina valios jėgas, reguliuo ja kontrolę. Nefurėjo jie do
rovinių įgūdžių bei įpročių, taip pat dorovinių įsitikinimų, be kurių neįmanoma objekty viai vertinti savo ir kitų elge sį. Todėl kai kurie šių stu dentų, nors patys ir nebuvo aktyvūs, darant nusikaltimą, nė piršto nepajudino, kad sustabdytų aktyviuosius. Atkreipia dėmesį dar vienas laktas: tuos nusikaltimus pa darė pirmakursiai. Tai rodo, kad į Universitetą ateina jau nuoliai su didelėmis dorovi nio auklėjimo spragomis, ku rias paliko ir mokykla, ir šei ma. Jie ir kiti veiksniai tam pa negatyviomis prielaidomis Universiteto studentų dorovi niam auklėjimui. Tačiau, kaip pabrėžia autorius, kasdieni niame darbe labiausiai iūpi dorovinio auklėjimo organiza vimas ir vykdymas Universi tete, mūsų pačių darbo spra gos ir nesklandumai. Formuojant marksistinę-lenininę pasaulėžiūrą, dorovinius įgūdžius ir įpročius, taip pat
ugdant dorovinius jausmus ir valią, akademinėje grupėje svarbiausias vaidmuo tenka kuratoriui, kurio verkiai koor dinuoti ir nukreipti Universi tete organizuojami seminarai, pasitarimai, susirinkimai, svars tomas jų darbas Universiteto taryboje, partiniame komitete, biuruose. Didelę pagarbą ir studentų meilę pelnė nemaža geriausių Universiteto peda gogų, sumaniai dirbančių aka deminių grupių kuratoriais. Tai docentai Ignas Žeberskis, Emilija Kondiurina, Antanas Adomaitis ir daugelis kitų. Tačiau, — pastebi autorius, — daug sunkumų turime su pirmakursių adaptacija. Tai ypač išryškėja tada, kai va karykštis mokinys, kurį iki šiol kiekviename žingsnyje globojo mokytojas, ima gy venti savo galva. Iki šiol do rai jis veikė pagal kitų as menų įsakymą, o Universitete dažniausiai jam tenka pereiti prie autonominio valios akty
vumo, prie veiklos pagal sa varankiškus sprendimus bei įsitikinimus, kurie turi būti, bet, deja, dažnai nebūna tei singi. Kuratoriai daug pa stangų deda, kad pirmakursių socialinė, psichologinė ir pe dagoginė adaptacija būtų sklandesnė. Dorovinio auklėji mo ir pirmakursių kuratorių darbo svarstymas partinėje organizacijoje parodė, kad kai kurie Universiteto dėstytojai turi nesveiką, nihilistinį nusi statymą kuratorių pareigoms, apskritai neigia jų būtinumą aukštojoje mokykloje arba perdėtai sumažina jų reikš mę. Tokios nuotaikos labai trukdo gerinti kuratorių dar bą, o tuo pačiu ir dorovinį auklėjimą kai kuriuose Uni versiteto fakultetuose. Universitete, siekiant for muoti studentų tvirtą marksistinę-lenininę pasaulėžiūrą, la bai daug rūpinamasi mokymo
(Nukelta į 4 psl.)
S. CERNIAUSKAITt
DVYLIKA NEPAMIRŠTAMŲ MENESIŲ
GEGUŽĖ
1977 & (VYKIAI gt ŽMONzS © DARBAI @ 1977
SAUSIS Valstybės ir teisės teorijos ir istorijos katedros vedėjas, prof. Stasys VANSEVIČIUS ruošėsi neakivaizdininkų eg zaminui. Vis dėlto maloniai sutiko atsakyti į keletą klausi mų.
planus įtrauktas „LTSR vals tybės ir teisės istorijos vado vėlis". Studentai jj gaus 1979 m. LTSR valstybės ir teisės istorija dar niekur ne buvo taip visapusiškai ir kar tu kondensuotai nušviesta, to dėl vadovėlį bus naudinga perskaityti ir plačiajai visuo menei.
ilgokai pasėdėti archyvuose, perversti dokumentinę to me to medžiagą. Savo darbą „Lietuvos Didžiosios kuni gaikštystės valstybingumo problema XVI a." manau už baigti tik apie 1980 metus. Taigi čia mano planai ne tik ateinantiems metams, bet ir visam šiam penkmečiui.
— Teisininko, kaip ir medi ko, žurnalisto, profesiją linkę laikyti išskirtine. Kokias sa vybes Jūs linkėtumėt išsiug dyti savo studentams!
jos priėmimas ir mūsų kated rai kelia tam tikrus uždavi nius. Reikia, pavyzdžiui, nau jai peržiūrėti asmenybės pa dėties išvystyto socializmo visuomenėje teisinio statuso problemą. Tarybų Lietuvos nacionalinio valstybingumo raidos klausimus, reikėtų teo riškai išnagrinėti nauias tary binės demokratijos formas. . . Čia tik svarbiausios proble
— Labai svarbu principin gumas, humaniškumas, teisin gumo jausmas, ne reliatyvus, o toks, kuris išlieka visur, nes teisininkas tam tikra pras me valdo žmonių gyvenimus. Privalu būti sąžiningam, turėti tvirtas politines pažiūras, nes teisininkas ne tik sprendžia žmonių likimus, bet ir turi bū ti jiems pavyzdžiu. Kiekvie nas atvejis teisininko prakti koje bus nepanašus j kitus, kažkuo specifinis — todėl reikia mokėti kūrybiškai tai kyti žinias ir daryti teisingas išvadas. Teisininkui labai svarbu suprasti partijos bei vyriausybės politiką ir ją vykdyti.
— Gerbiamas profesoriau, — šie metai išliks atminty o kas žus labiausiai domina ir kaip naujos TSRS Konstitu Praeinantiems metams, ma šiuo metu! Ką žada 1978 me cijos priėmimo metai. Pagrin dinis mūsų gyvenimo įstaty tyt, visada jaučiam sentimen tai! — Pirmiausia, reikia galuti mas labai svarbus ir kaip ko tus: kaip bebūtų buvę, vis nai spaudai paruošti vadovė munistinės visuomenės kūri vien geri atrodo, juk tai da lis mūsų gyvenimo. Taigi, lį. Žinot, kai daug autorių, iš mo dokumentas, jos manifes kyla visokių neaiškumų, nenu tą:. 1977-ieji. Prisiminkim juos matytų problemų (prof. S. — Taip, naujos Konstituci nuo pradžių. — Matyt, svarbiausias man sausio įvykis buvo LTSR nu sipelniusio teisininko garbės vardo suteikimas. Labai dė kingas esu partijai ir vyriau sybei už mano veiklos ir dar bo įvertinimą. Dar viena gera sausio ži nia: iš aukštojo mokslo mi nisterijos atėjo pranešimas, kad j leidybinius šių metų
Vansevičius — atsakingasis leidinio redaktorius — red.) Tai svarbiausia ir sunkiausia šiais metais. Jau ilgą laiką nagrinėju LTSR teisės istorijos feodaliz mo laikotarpį. Daugiau spe cialistų Lietuvoje nėra, o problema svarbi, labai daug neaiškumų iškyla Lietuvos valstybingumo klausimais po Liublino unijos, XVI a. Reikia
KOVAS Nuoširdžiai sveikinu Chemijos fakulteto mokslinj.peda. goginį personalą, mokslinius bendradarbius, laborantus, aspirantus ir studentus Naujųjų Metų proga. Linkiu sėk mės darbe, moksle ir laimės asmeniniame gyvenime.
Doc. A. LEVINSKAS Chemi jos fak. dekanas
Tebūnie 1978 metai mums, matematikams, aktyvios mokslinės ir visuomeninės veiklos, sėkmingų studijų ir brandaus darbo metai! Doc. V. MERKYS Matematikos ir mechanikos fak. dekanas
78-ieji Fizikos fakultetui bus ypatingi, — tikimės, kad ženkliai pagerės mokymo bazė, jo organizacija. Norėtų, si, kad naujuose rūmuose ir dirbti galėtume naujais me todais. Todėl ir linkiu visam fakulteto kolektyvui ištver mės įvykdyti tuos svarbius uždavinius. Doc. V. KYBARTAS Fizikos fak. dekanas
VASARIS
krepšinis suteikia galimybę ir pajudėti. Daug reikšmės ski riu tinkliniui, orientaciniam sportui, šachmatams, šaškėms. Matyt, tai irgi priklauso nuo Kai po žiemos atostogų Universiteto sportininkų pa grįžtam į Universitetą, o, ko siekimų.
kie žvalūs būnam, kalnus nu versti- vieni niekai. Bėga die nos, o mes sėdinėti prade dam: paskaitos vis, bibliote ka,- posėdžiai 'vis.»> • Popie riaus * kalnai, tai ir sėdėda mas gali juos judinti.... .J.. Y. Gėtė yra pasakęs: „Aš vęrtipu mankštą, nes ji stiprina . ir. gaivina ne tik jaunatvišką kūną,, bet taip pat- drąsina ir saugo . sielą nuo išlepimo". Argi kas ne sutiktų su šia nuomone! Fi zinio- auklėjimo katedros ve dėjas Vytautas BIMBA taip ir taria: — Gėtė buvo labai teisus. Norėčiau pridurti: visi mūsų studentai — ir tie, kurie gy vena bendrabutyje, ir tie, -ku rie tėvų lovose vartosi — turėtų daryti rytais mankštą. Mažai judam, o neišnaudojam visų galimybių pasi mankštinti. Reikia sąmonin giau žiūrėti į šį reikalą. Ma nau, kad j sąjūdį už sveikatą turėtų įsijungti ne tik studen tai, bet ir mūsų profesoriai, dėstytojai...
— O kokiai sporto šakai Jūs teikiate pirmenybę! — Man labai sunku būti objektyviam: daug metų gy venime atiduota krepšiniui. Universitete irgi netenka iš siskirti su šia sporto šaka. Krepšinis populiarus, tai at sispindi net mokymo progra mose. Štai mūsų krepšininkės — respublikos čempionės. Neatsilieka ir vyrai. Taip,
— Vi^ko , metuose būna. Bet neteko girdėti, kad kas mažiau dienų norėtų, vis pra ilginti laiką norim. Teko gir dėti/ viena -pirmakursė litua nistė nusivylė, kad ir Univers.tete tokia pat trumpa pa ra. .. :! — Taip, matyt, niekas ne norėtų atsisakyti- kad ir ■ blo giausio mėnesio. Viską tenka įsietP su tuo, kas buvo per metus. <Ma.n. tas vasaris buvo me tas, kada jau galėjau . pažiū rėti,- kas padaryta praeityje, ką dar reikia nuveikti: įko piau j. antrą amžiaus pusę. Vasarį prieš akis buvo aukš tųjų mokyklų spartakiada. Maloniausias dalykas — šia me turnyre mūsų Universite tas tapo nugalėtoju.
— Ko tikitės metų!
iš
Naujųjų
— Nauji metai visada pilni vilčių. Pagerės Universiteto sporto bazės reikalai: Anta kalnyje baigiamas statyti sporto aikštelių kompleksas, kuris turėtų visapusiškai pa tenkinti sportininkų reikalavi mus. Teks rūpintis ir tolesnė mis statybomis: stadionu, sporto salių kompleksu t— Antakalnyje. Norėtume, kad mūsų katedros veikla apimtų ne tik I—II kursų studentus, bet ir vyresnius. Sieksime puikiai pasirodyti aukštųjų mokyklų spartakiadoje, ruoš tis olimpinėms žaidynėms...
Sąjunginė darbo žmonių meno saviveiklos apžiūra. Universiteto dainų ir šoklų ansamblis pripažįstamas ge riausiu respublikoje. Prie daugelio garbingų titulų — dar vienas. Kaip ta garbės aureolė at rodo eiliniam ansambiiečiui? — Būti šio nusipelniusio kolektyvo — respublikos komjaunimo premijos laurea to — nariu — ir didelė gar bė, ir didelė atsakomybė, — tvirtina ansamblietis, EKFF IV k. studentas, komjaunimo komiteto narys Vytautas ALKSNERIS. — Atsakai prieš kolektyvą, vadovus, buvusius ansambliečius, pagaliau prieš patį save. Garbė — tai vie na medalio pusė. Kita — mažiau blizga: tai visų nuo seklus, kruopštus, daug fizi nių ir dvasinių jėgų reikalau jantis darbas. Manau, kad didžiuotis savo kolektyvu.. — visai žmogiš ka. Bet nosies mes neriebiam — mūsų . kolektyve nerasite išpuikėlių, priešpastatančių sa ve likusiems. .Mūsų garbė—, tai -kūrybinių jėgų, išreikštų daina .šokiu, muzika,- dova nojimas žmonėms. — Jūs — tai kolektyvas. Kuo jis brangus pačiam? — Visko neišsakysi. Bran
mos. Be to, į tuos visus klau simus reikia ir istoriškai pa žiūrėti: kaip jie buvo spren džiami iki naujos Konstituci jos.
gus tuo, kad galim propa guoti gražiausias liaudies me no tradicijas, kultūrą, papro čius. Brangūs vadovai, kurie nė truputėlio negaili savęs, brangūs visi ansambliečiai —taurios dvasios bei sąžinės žmonės, draugiški ir atsidavę koieki'yvui. — Kovas — didelio pasie kimo atminimas. Gal sveikam tas mėnuo dar kuo nors įsi mintinas? — Nepasakyčiau, kad jis man labai jau mielas, netgi — kaip metų laikas — ne patinka. Nors... Kovo 8-o<ji. Grožio, padėkos toms, ku rios mus auklėjo, mokė ir moko, šventė. 1975 metų kovo 29-oji — pirmąkart su ansambliu iš ėjau j sceną. Atrodo, viską mokėjau, bet balsas kažko tirtėjo... Pagaliau, šių metų kovo 26-oji... Nuo jos ir prasidėjo mūsų pokalbis. — Ko reikia, norint būti geru ansambliečiu, geru kom jaunuoliu, geru studentu... — Reikia būti geru žmo gum. Neišduoti nei pasirink to tikslo, nei duoto žodžio. — Naujametinis pokalbis reikalauja savo teisių. Taigi — planai, -užmojai kitiems metams? Pastebėjau; kiekviena die na’ atneša--naujus sumany mus,’-suteikia-jėgų naujiems užmojams. Esu laimingas, kad metai dovanoja tokias die nas.
Gražiausi gegužio žiedai — kovų veteranams, narsuo liams, savo plačia krūtine pridengusiems Tėvynę, išgelbėjuslėms ją nuo fašizmo vergovės. Mes einam kovų ir didvyriškumo takais — tę stam kritusių gyvenimą, mes prisiekiam: ko tėvai nepada rė, mes padarysime. Gegužės mėnesį įvyko komjaunimo Ir jaunimo žygio revoliucijos, kovų Ir darbo šlovės vietomis pirmasis Universiteto sąskrydis.
sikapsčiau. Ach, tos filologės — tai jų nakties darbas. . — Po tokių „šunybių", ma tyt, kreivai J filologes žiū ri? — Tai tik tarp kitko. Nors šiaip pirmenybę atiduočiau medikėms ir teisininkėms — jos labiausiai išsilarvinusiot kuklios, simpatiškos. Linkė čiau, kad visos mūsų mergi nos būtų tokios, kad mažiau rūkytų, mažiau jas mados vargintų... — Atrodo, krvpstam link Naujųjų melų. Kaip ir kur juos sutinki, Virginijau?
— Yra tekę traukiny — skubėjau j Maskvą pasima — Myliu pavasarį, tą svai tyti su tolimu draugu, pra ginantį žydinčių sodų mėne važiuodamas jis ten žadėjo si — gegužę, — sako Gam būti tik kelias valandas. Vie tos fakulteto V k. studentas nas visam vagone skelbiau Virginijus ELINSKAS, vienas tostą... Kartą susiruošiau namo, j iš minimo sąskrydžio organi zatorių ir dalyvių. — Gegužį Šilutę. O įskaitą gavau va paskutinę pavasario sesiją kare. Taigi bevažiuojant au laikiau, gegužį tokią šventę tobusu ir išmušė dvylika. Buvo ir taip; skridau ■ į Ta surengėm! . . Nespėjom po internacionalinių dienų atsi liną. Atidėjo reisą. O kai pa pūsti, o čia vėl kita — ir kilom — tiesiai į Naujus dar gamtoj. Parodėm, kad metus. Pakelėm taures su mi ne tik tėvų žygio esam ver neraliniu. . . Anais metais vos troleibu ti, jų idealams ištikimi. Įsiti kinom, kad linksmintis — ir se nesutikom. Buvom nutarę dar kaip! — galima ir be su draugais į Gedimino aikš tę. Dardam dardam, o čia svaigalų. . . Virginijus pasakoja apie pat dvylika. Puolėm prie vai sąskrydį („Kaip pirmas — ruotojo, kai sustojo ant aikš gan gerai pavyko"), ir, pri tės kampo, ties šviesoforu. Iš siminęs kažką ,pradeda kva leido. .. Geriausia, žinoma, Aktų toti. — Paskutinę festivalio nak salėj. Tarp draugų studentų, tį miegoti nuėjom po vidur lyg vienoj šeimoj. nakčio, apie pirmą valandą. — Dar vienas klausimas: Rytą girdžiu — per radiją planai 1978 metams? plyšoja H. Ramonas, kviečia — Žinoma —- baigti Uni rinktis į štabą. Bandau lįsti versitetą. Dabar dirbu Jubi iš palapinės — užsagstytai liejaus organizavimo skyriuje Žinot, kaip dramblį pro ada (neseniai įsikūrė), taigi — ir tos skylutę perveda? Vos kuo gerau ruoštis 400-mečic nesprogo garsiakalbis, kol iš iškilmėms.
BIRŽELIS
— Ar pasikeitė draugų, pažįstamų pažiūra į Tave, iš rinktą deputate!
— Labai sunku tiksliai at sakyti, galima tik intuityviai — Birželis, tas ilgųjų dienų mėnuo. . . Man jis gražiausias jausti. Man atrodo, artimiaumetuose, nes prasideda var siems draugams likau ta pati sara, — sako Matematikos ir Laisvida. Kiti, matyt, kiek ki mechan.kos fakulteto ketvirta- taip mane mato: sąlygoja de kursė Laisvida LEŠČIAUSKAI- putato vardas.
— Kokius žmonių bruožus, TĖ. — Bet.. . tai ir sesijos mefas. Būna akimirkų, kai savybes labiausiai vertini! — Tiesumą, jautrumą, links trokšti žiemos ar lietingo ru dens — tada būtų daug leng mumą. — Kur sutiksi Naujuosius viau ruoštis egzaminams. . . — Šių metų birželis mena ir šventiškas dienas: rinkome liaudies deputatų tarybas. Tu, Laisvida, tapai miesto — respublikos sostinės — depu tate. Koks tai darbas, kuo tenka rūpintis!
metus — irgi žadančius naujų darbų, naujų gerų įvykių!
— Su draugais žadu 1978ųjų sulaukti Aktų salėje. Čia ir 1977-uosius sutikau. Kas rytą vis dirsčioju pro langą ir galvoju —- tai bus įdomus nutikimas, jei Naujųjų metų — Vilniaus miesto Liaudies naktį daug sniego blizgės.. deputatų .taryboje atstovauju Universiteto studentams, va dinasi, aš privalau įgyvendin ti- visus, jų priesakus/ padėti išspręsti iškilusius klausimus, prgblemas. Tai mano di džiausias rūpestis.
■•■■Ja—.-i
»
Kai sėdėjau trečiojo bend rabučio ketvirtam aukšte, Gamtos fakulteto SMD pir mininko IV k. studento S. PALTANAVIČIAUS kamba ryje, jo mokslo draugė Vik torija papasakojo, kad Salia monas linksmas, energingas, profesionaliai vaidina žvai rą, šlubą ir laikosi dietos, dar rašo pasakas vaikams. Kambario draugai išdavė, kad, atėjus balandžiui, Salia monui prasidedanti nemiga: šeštą valandą keliasi ir bėga j Karollniškes.
— Geras mėnuo — balan dis. Rrasideda paukščių mig racija. Tada rytais ir stebiu juos. Balandį atgimsta visa gamta. Ir pats pasijunti lyg su sparnais. Tikras rojus, kai užsisėdėjęs Vilniuj, pagaliau ištrūksti į gimtinę — Suval kiją, — sako Saliamonas. —
Nuo vaikystės pripratau: kai tik pavasaris — ir karstaus po medžius apdraskytai, ap-. lesiotomis,, ir net kruvinomis rankomis. Ne tik gaudžiau paukščius,, bet ir rašiau apie juos. .— Turbūt ir dabar plunks na nerūdija? Viktorija sakė, rašo! pasakas. — Ne pasakas. Apie gam tą. Iki šiol tų popierių susi kaupė — „Vaga" sutiko iš leisti knygelę vaikams: sutar tinai vadinam „Žalio miško istorijomis". Kitų metų ba landį turi patvirtinti spaudai. Apie gamtą rašyti reikia, bet pelnytis duonos iš šito neža du. Tiesiog baisu, kai straips niai pritempiami, „išsunkiami iš savęs". O tokių banalių pasakojimų netrūksta ir res publikinėj spaudoj. — O kita mokslinė veikla? Savotiška jūsų darbo ataskai ta, matyt, buvo SMD XXIX konferencija, vykusi balan džio mėnesį? — SMD vadovauju pirmi metai. Pakeičiau dėstytoją
A. Brazauską. Tiesa, anksčiau buvau .zoplojgų būrelio pirrpinijiku, .bęt . viena. — dėstyto jo- . .auitcnriietas,. Ijiita.— kai po .katedras laksto. stiudėnčmkao. •šį rudenį buvau Kuršių Nerijoj, pernai — .Ventės rage. Žiedavcm paukščius dviese: per dieną apie tūks tantį. Tai dar ne mokslinis darbas. — Bet ant praeinančių me tų nesat piktas? — Visus metus dirbau, ir ■tiek, skųstis negalėčiau. Va sarą buvau ekspedicijoj prie Amūro. Susirašinėjau su draugu iš Chabarovsko. Jis Irgi ornitologas. Vienas iš čia važiavau, ir nieko, įdomu buvo. Mama, aišku, būgšta vo. Kartais jautiesi net nu skriaudęs save — reikėtų ir knygą paskaityti — daug pa sauly puikių dalykų. Bet ir paukščių , Lietuvoje daug: norisi kuo daugiau perleisti per savo rankas. Šiemet bu-
»•
c
-i-ri
H.
♦ : .r. vaji . Kazlų; Rūdoį. jp^kųpse. PrisimgRu , apakau gupplų lizdą. ,Kariuos j. eglę, šakoį baigėsi; — sliuogiu. Imsiu..iš Lizdo, kai įsikibo abu .— vie nas į vieną ranką, kiltas į ki tą.’ Nei rėk, nei bėk, nei suopiukais atsikratyk — kad ir nežieduotais. Gal ką įdomaus žada at einantys metai, ateinantis balandis?. — Balandis šitas — sesija. Į gamtą per daug neišvažiuo si. O metai — vėl važiuosiu į Ignalinos rajoną prie Kretuonos ežero į Pilkąją salą, ten rinksiu medžiagą diplo miniam darbui apie gamtos užteršimą ir jo įtaką paukš čiams (man vadovaus geneti kos docentas R. Lekevičius). Iki kitos žiemos diplominį teks paruošti, kad nereikė tų per paskutinį balandį Uni versitete plušti. Jei viskas seksis, iki pavasario gal su ręsiu naują knygelę vaiku čiams. Norėčiau nuvažiuoti į Šantrirų salas Tolimuosiuose rytuose.
LIEPA Tarybų Lietuvos gimtadieni literatūros, meno ir mokslo darbštuoliams skiriamos res publikinės premijos. Kalba mės su vienu iš laureatų — Filologijos takulteto dekanu docentu Juozu PlKClLINGIU — Manome, kad šių me tų liepa Jums gana įsiminti na: Jūsų didelis ir kruopštus darbas — vadovėlis „Lietu vių kalbos stilistika" (I —n d.) — buvo įvertintas res publikine premija. O kuris metų laikas Jums pats kūry bingiausias? — Klausimas man skamba kiek per iškilmingai, ir gal telieikie neatsakytas. Antra vertus, nė pats nežinau. — Kas Jus paskatino sti listikos tyrinėjimams? — Tai, kad gramatiška' taisyklinga kalba dar nėra gera kalba. Tai, kad kalbai neužtenka būti tyrinėjamai vien gramatiniu ar kitu pa našiu aspektu. — Kaip iš šalies atrodo kasdieninė studentų kalba? Gal galite pateikti iš jos „nuotaikingą" pavyzdėlj? — Studentų yra daug, ir jų kalbos tenka girdėti viso kios. Yra kalbančių — tik klausykis: taisyklinga, sklan du. fiyva... Deja, intra muros mūsų Almae Matris ne visuomet skamba tik graži kalba. Nestokojame ir ne gražios — netaisyklingos, šlei vos, kreivos, sužargonintos,
RUGPJŪTIS Visą vasarą didžiavomės: rekordinis studentų statybinių būrių skaičius — 44! Dirbame šauniai! Tarsi ir švietė saulė, bet vos ėmėm „viščiukus skai čiuoti," tamsu pasidarė: mus aplenkė VISI, KPI, VPI, ŽUA... Taigi derėtų dabar klausti: kodėl po truputį smunkame žemyn?
Kuris vyras ar moteris atsakytų?
SPALIS Spalio 7-ąją TSRS Aukš čiausiosios Tarybos neeilinė septintoji sesija priėmė nau-. ją šalies Konstituciją — pir-; mošios pasaulyje socialistinės bendraliaudinėf- • valstybės Pagrindinį įstatymą.- Jis kons tituciškai. įtvirtina- tarybinės liaudies žengimo . į komuniz mą 'istorinę gairę — išsivys čiusios socialistinės visuome nės-sukūrimą. — Galim didžiuotis, būda mi šių istorinių įvykių liudi ninkai, naujų užmoju ir dar bų dalyviai. Galim didžiuotis, turėdami tokią Konstituciją — tikėjimo ateitimi, žmogaus iš aukštinimo. himną.
Mūsų pašnekovas — Istori jos fakulteto V k. žurnalistas Leonas KLIŠAUSKAS (beje, buvęs mūsų laikraščio darbuo tojas) — verčia naujos Kons titucijos lapus. Stabteli ties 53 straipsniu.
stilistiškai visai išsikvėpusios pavyzdžių. Net po Filologijos fakulteto skliautais. Jei neprieštarausite, baig damas atsakyti į šį klausimą, truputį nukrypsiu nuo jo už duoties: šįsyk pacituosiu tris sakinukus ne iš studentų, o iš dėstytojų kalbas. Manau, kolegos medikai nesupyks. Studentams skrodžiant la vonus, jie kartais neištveria ir pabėga. Temperatūros išmatavimas ir užrašymas pažastyje. Tokius ligonius galima pa žinti pagal pastoviai atidary tą burną.
— Jūsų planai kitiems me tams? Grąžinti skolas, kurių susi kaupė per penkerius admi nistracinio darbo metus. Tu riu galvoje skolas mokslo ti riamojo darbo bare. — Ką palinkėtumėte stu dentams ir dėstytojams Nau jųjų metų proga? — Linkėdami paprastai vi si esti dosnūs. Ir aš nebūsiu išimtis. Linkiu: — tikroj studijų ir didžių darbų troškulio, jų užmojais 1978-aisiais įrašyti gražų ir prasmingą puslapį Universi teto metraštyje, puslapį, ver tą jo artėjančios garbingos sukakties; — tegul visas Naujųjų me tų dienas „po kasdienybės pelenais" (jeigu jų ir bus) ,, kaitri rusena žari ja"; — ir, laboribus autis, vi siems daug daug malonaus poilsio valandų Žeimenos ar Jenisiejaus atkrančių paunksmėje, Nidos kopų ar Tatrų kalnų papėdėje.
RUGSĖJIS Įsiklausyk, bendraamži, į laiko žingsnius. „Tikrovė pri mena upę, ir du kartus tau { ją neįbrisi!". Argi neteisingai pasakė graikas Demokritas? Nenumaldoma gyvybės, svajonių, metų, klaidų ir per galių tėkmė. Nesustabdoma, nesugrąžinama. Nebent viena akimirka neaprėpiamam ju dėjime: kai laikrodžių rodyk lės pakimba metų sandūroj. Nebent tada visas gyvenimas ne tik prieš akis, bet ir ša lia tavęs. Rugsėjis. Kuo įsimintinas šiemet jis Chemijos fakulteto I k. studentui Arvydui NENISKIUI. — Buvau pavadintas gar bingo Vilniaus universiteto studento vardu, Tai ne tik vieno mėnesio svarbiausias
Prof. dr. A. ŽILĖNAS Ekonominės kibernetikos ir finansų fak. dekanas
Naujųjų 1978 metų proga nuoširdžiai sveikinu Istorijos fak. darbuotojų ir studentų kolektyvą, linkiu giedros nuo taikos, neblėstančios kūrybi nės energijos sprendžiant aukštosios mokyklos uždavi nius. Doc. V. LESCIUS Istorijos fak. dekanas
Doc. P. K1UBFRIS Pramonės ekonomikos fak. dekanas
Akimirka, sustok, bet ne dėl to. kad tu tokia graži, o kad prieš akis — Nauji Metai. Vertėtu trumpai susimąstyti: ką galėčiau per tuos metus? Universiteto studentui galimybės didelės, rea lybės — ribotos. Galima mokytis ir studijuoti. Galima gauti užsienio kalbos dėstytojo parašą 1 studijų knygelę ir galima per metus pusėtinai pramokti netgi naujos kal bos. Galima padrybsoti ir maloniai pasirūkyti, galima pa kovoti už savo sveikatą ir fizini groži. Nuoširdžiai palin kėčiau nepasekti tuo. apie kurį Terencijus pasakė: ..Scio meliora, proboųue, deteriora seąuor“. Prof. S. PAVILONIS Medicinos fak dekanas
Visiems Teisės fakulteto dėstytojams ir studentams norėčiau palinkėti Naujuosiuose me* lose laimės. Manau, kad to pakaktų... Doc 1. NEKROŠIUS Teisės fak. dekanas
— Studentų šeima! Daug dabar apie ją ‘ kalbama. ■ — Su žmona esam ’ diplo mantai, nekažin kiek būsirti studentų šeima. Vis dėlto no riu keletą žodžių-' tarti ir jos vardu. „Studentų šeinta".' Iš kart įsivaizduoju jaukų šei myninį bendrabutį su lopše lių-darželiu pašonėje. Deja, žurnalistų ir pačių studentų pastangos įteisinti šeimas mū sų bendrabučiuose kolkas eina perniek. Aš už visapu siškai remiamą studentų šei mą.
— Kaip pareigomis pasiskirstėte su žmona! Jeigu tenka virti, kepti, mūsų skai tytojams būtų įdomu išgirsti tavo, Leonai, firminio patie kalo receptą.
— Mūsų šeimoje visiška — Man jis dabar pats Man rodos, skambiausias ir iškilmingiau demokratija. sias. Tarsi priesaika: „Seimą svarbiausia — suprasti vienas gina valstybė. Santuoka grin kitą. Tik, va, viryklė visiško
žiais. Juos man paskolino saviveiklininkai, nes ant sa vų užtiško šiek tiek sieros rūgšties, ir, žinoma, sinteti ka nuėjo niekais. Apskritai, tai liūdnokas atvejis... — Gera prisiminti praėju sias dienas. Malonu ir pa svajoti. — Ateitis. Paprastai toli neplanuoju. Bet, aišku, gyve nimas reikalauja plano, per spektyvos. Žinoma, pirmiau sia, tai studijuoti tiek, kiek reikia. Taip pat papildomai mokytis anglų kalbos, nes tenka ja skaityti specialią li teratūrą. Ir maža svajonė: pasigaminti tikrus vargonus. Ta mintis kilo, kada namuose susikaupė kupeta tuščių bu telių. Mudu su broliu paban dėme groti... Patiko. .. Jau gavau fortepijono klaviatūrą. Vidutiniai registrai bus iš bu telių, žemutiniai iš vamzdžių, aukštutiniai turbūt iš mėgin tuvėlių.
Naujaisiais 1978 metais linkėčiau mūsų jauniesiems ko legoms ir kolegėms ištvermės ir sumanumo, taip dirbti ir džiaugtis savo studijų gyvenimu, kad netektų bailiai vars tyti dekanatų ir juo labiau rektorato durų, kad sumažė tų širdžiai nepatrauklių įsakymų sriautas, o „Tarybinio studento" skiltis „Pašalinti nepažangus studentai“ visai išnyktų.
Jaunystė — kaip namo pamatas: pradėsi jį teisingai, namas stovės ilgai ir tvirtai. Sėkmingos statybos ir lin kiu Jums, mieli studentai, 1978-aisiais. Imkitės su savimi j kelionę viską, ką duos Jums Jaunystė.
džiama savanorišku moters ir vyro sutikimu; sutuoktiniai šeimos ^santykiuose yra visiš kai lygiateisiai". Tie žodžiai tansi užpildo visą spalio 22ošioš — mano vestuvių die nos — erdvę.
įvykis, tai data visam gyve nimui. Nuo rugsėjo savo veiklą susiejau su SMD. Ty rinėju skystus kristalus, tai labai įdomus dalykas, nes vi soje šalyje yra tik keletas tokių laboratorijų. — Kodėl pasirinkai chemi ją? — Nuo 7-os klasės do miuosi tuo dalyku, man įdo miu ir patraukliu. Didele da limi čia ir mano mokytojos G. Banevičienės (16-oji vidu rinė) nuopelnas. Teko daly vauti chemikų olimpiadose, vienuoliktoku pavyko ir nu galėtojo laurus iškovoti. Tie sa, dar žavi fizika, tačiau manau, kad šie dalykai viens kitam netrukdo. — Gyvenime ir juokas, ir ašaros greta. Matyt, ir che mija ne išimtis. — Linksmiausia prisiminti, kai kartą iš mokyklos po bandymų laboratorijoje grįžau namo tautiniais drabu-
je jos monopolijoje. Visgi ir aš kartais bandau sukurti ku linarijos stebuklų. Labiausiai vykęs bandymas,' man regis, toks... Paimkim 13 bul vių, nuskuskim, sutarkuokim.' Spausti reikia per keturgubą audeklą. Po to į bulvių (nar šę įmušami du kiaušiniai ir kočiojama. Supjaustytus įvai rios 'formos gabaliukus kepa-' me karštoje orkaitėje ant skardos. Blyneliai tinka vai-' gyti, kai parausta rr sutvirtė ja iki pado 'kietumo. Sis pa tiekalas siūlytinas turintiems stiprius dantis. Skanausi
— Gimei, Leonai, gražiau sioje Lietuvos daly — Ignali nos krašte. Matyt, esi jautrus gamtai. Myli paukščius... — Per vestuves siūlė mums artimiau susipažinti su gand ru, bet mes vis dar delsiame. Žiemoja jie toli.. . O vasarą? Vasarą Čekoslovakijoje pir kau karikatūrų knygutę, joje yra labai įdomus piešinėlis: vyras ir žmona su kulkosvai džiu stengiasi nubaidyti j svečius skrendantį gandrą. Manyčiau, visai be reikalo.
DVYLIKA LAUKIAMŲ MĖNESIŲ Šiame numeryje su mūsų gerbiamais profesoriais ir dės tytojais, su mūsų puikiais studentais šnekėjosi Viktoras Armalis, Salomėja Černiauskaitė, Virginija Kanlšauskaltė, Algis Kusta, Adolfas Lekavičius, Laima Janušonytė.
Visiems Gamtos fakulteto profesoriams, dėstytojams, darbuotojams ir studentams linkiu kūrybinės sėkmės, ge ros kloties, laimėjimų visose veiklos srityse. Laimingų dienų 1978-aisfais! Lai žydi ir veši Jūsų gy venimo medis!
Dgc. R. TARVYDAS Gamtos fak. dekanas
LAPKRITIS Kreipiamės į TSKP istorijos katedros vedėją prof. Kons tantiną NAVICKĄ:
— Gerb. profesoriau. Jūs — Spalio vienmetis. Tiesa, teko girdėti posakį, kad mes visi — revoliucijos medžio lapai. Bet vis dėlto jaustis vienmečiu su revoliucija... Tai ne tik garbinga, bet, tur būt, ir savotiškai įpareigoja! — Visiškai taip. Būti Di džiojo Spalio vienmečiu tuo labiau garbinga, kai esi įsiti kinęs ir matai, kad ši revo liucija tikrai buvusi sava, at vėrė naują istorinę epochą, nubrėžė kelius į socialinį ir nacionalinį teisingumą, pa žangą ne tik mūsų šalies dar bo žmonėms, bet ir viso pa saulio liaudžiai. Ir tai labai įpareigoja: svarbiausia patei sinti mūsų vyresniosios kar tos revoliucionierių rūpesčius, tų žmonių, kurie paaukojo savo jaunystę, gyvenimą ko vai už naują,. gražesnį rytojų mums, „ir būsimoms mūsų kar toms, mūsų labui.
buvo socialistinės revoliuci jos pergalė, Tarybų valdžios atkūrimas Lietuvoje 1940 me tais. Kaip tik ši revoliucija at vėrė ir darbo jaunimui platų kelią į mokslus, o man — jau ir j aukštuosius. Giliausią įspūdį paliko tie gilūs de mokratiniai ir socialistiniai pertvarkymai, kuriuos įgyven dino Lietuvos Komunistų par tija ir Tarybų valdžia 1940— 1941 metais. Neatsitiktinai nuo tų metų ir mano asmeninis gyvenimas, darbas, visa veikla buvo susieta su Tarybų val džia, su socializmu.
— O kuri Šių metų Jums įsimintiniausia!
diena
— Visi 1977 metai yra įsi mintini: naujoji TSRS Kons titucija, Didžiojo Spalio 60metis. Suintensyvėjo pasiruo šimas Universiteto 400-ųjų metinių jubiliejui.. Man šiais metais įsimintiniausia diena buvo rugsėjo septintoji — kai skaičiau pirmąją paskaitą pirmo kurso istorikams, psi chologams ir žurnalistams: susipažinau su dideliu būriu, puikaus jaunimo, naujai papildžiusio daugiatūkstantinį Univer.siteto studentų kolęk♦yvą-
Kokias žmonių savybes, bruožus 'Jūs labiausiai verti nate! Koks turi būtb šių die nų jaunimas, ką jis turi žinoti ir ko mokytis, kad būtų vertas ■ <■— šešiasdešimt metų Tary tęvų žygio! — šešiasdešimt metų Tary bų valdžiai, šešiasdešimt me tų žmogui. Kokius svarbes nius to kelio etapus, įvykius Jūs išskirtumėte!
— Valingumą užsibrėž tiems planams įgyvendinti, principingumą, darbštumą, tvarkingumą, nuoširdumą, są žiningumą, atidumą drau gams, rūpinimąsi, kad nė vie nas iš jų nesukluptų,' kad nė vienas iš jų nebūtų pakantus trūkumams. Šių dienų jauni mas turi būti labai smalsus, aukštos kultūros, mėgstąs kny gas, muziką, dainą, teatrą, sportą, saviveiklą. Jam priva lu rūpėti gerai pasiruošti sa varankiškam darbui, tapti aukštai kvalifikuotu specia listu. Gerai pasiruošęs ir darbštus specialistas yra visų branginamas ir visų išaukština mas. Jaunimas neturi būti ati trūkęs nuo aktualių vidaus ir tarptautinio gyvenimo prob lemų. Jis turi būti politikas, gilus internacionalistas, aist ringas Tarybinės Tėvynės pat riotas, Komunistų partijos po litikos ir marksistinės-lenini nės teorijos žinovas ir propa Svarbiausios reikšmės įvykis guotojas. Linkiu jam nuolati tolesniame mano gyvenime nio jaunystės džiaugsmo. bų valdžiai — tai dar tik su klestėjusi jaunystė, brandumo pradžia. Žmogui tiek metų ir gi dar nėra perdaug, tuo la biau, kai nuolat dirbi gražaus jaunimo būry, nuolat patiri jo veržlumą, jo džiugesius ir rū pesčius. Vis dėlto jau galima kiek žvilgtelėti j praeitį. Daug kas turėjo man povei kio. Be abejo, pirmieji jau nystės metai buržuazinės santvarkos laikotarpiu Kaune. Mano tėvai buvo darbininkai. Nelengvas buvo jų gyveni mas. Nuolatinė kova už bū vį. Mačiau socialinę nelygy bę ir kitų žmonių gyvenime. Skaudžiausiai ją pajutau, kai baigęs pradinę mokyklą, ne turėjau materialinių galimybių tęsti mokslą vidurinėje mo kykloje. Reikėjo dirbti, susi rasti galimybių mokytis dir bant. Tik 1940 m. baigiau Ukmergės mokytojų seminari ją ir jgyjau pradinių mokyk lų mokytojo specialybę.
GRUODIS Prieš Naujuosius Metus Įpratę esam apžvelgti nu veiktus darbus. Pamąstyti, paskaičiuoti, pasvajoti. Pa žiūrėti, koks debetas ir koks kreditą?. Nėr kada atsipūsti ir Uni versiteto buhalterijos darbuo tojoms (jų 23) bei vieninte liam vyrui (kaip ir dera — vadovui) vyriausiajam buhal teriui Jurgiui AKROMUI. — Taip, — sako jis, — mums dabar pats darbymetis. Baigiasi 1977-ieji: metinė in ventorizacija, greit pradėsim sudarinėti metinę ataskaitą. O ir pinigus, kiek buvo skirta, turime idealiai išleisti... Apskritai, tie metai sunkūs buvo: ruošiamės Universiteto jubiliejui, visur vyksta re montai, statomi nauji rūmai. Slidus daiktas tas rublis, tik neapsidairyk... Buhalterijos kolektyvas, darbščiausios jo bitelės vyr. ekonomistės G. Juškevičienė, J. Danilevičie nė, kasininkė O. Malikėnienė, butų skyriaus vyresnioji buhalterė J. Žėbienė ir kit. stengiasi dirbti gerai. — Jei ne paslaptis, ar di delės pinigų sumos jūsų dispozicijoje? — Iš viso mes turime 15 mln. 173 tūkst. rublių. Dar yra ir spec. lėšos (345 tūkst. rub.), kurios skiriamos bazei plėsti, darbuotojų bendiabučiams išlaikyti bei parengia miesiems kursams. Daugiausia pinigų skiria ma pagrindinei Universiteto veiklai — mokslo ir moky mo reikalams — 11 mln. 680 tūkst. rublių. Studentams, tik riausiai, bus įdomu sužinoti, Įdek iš visos tos sumos tenka stipendijoms, 3 mln. 231,2 tūkst. rublių. Probleminėms laboratorijoms išlaikyti (jų yra 6) skiriama 571.800 rub lių, muziejui — 31 tūkst. rub., o kapitalinei Universi teto statybai — 2 mln: 891 tūkst. rublių. Maždaug apie 40% išlaidų sudaro darbo už mokestis. . --- Kam maloniausia duoti pinigus (gink dieve, ne kyšį turim galvoje), o kam ne? Kaip 'kas. elgiasi su lėšomis? Ar nėra kokių nors skobnim kų? ’ - . ' '• . ' ■■■:■ — Tikrai malonu duoti- pi»u nigus Gamtos fakultetui;- Vi sada -esi tikras, kad jie" bus tinkamai panaudoti. ,-Be 'tor’' Gamtos fakultetas visada lai ku-v'atsiskaito, vargti nereiš kia, ne taip,' kaip su-filolo gais, o ypač su Karine ka tedra. O daugiausia lėšų išleidžia Fizikos fakultetas; jiems spe cialistų ruošimui reikia bran gios aparatūros. Nemažai lė šų išleidžia ir Medicinos fa kultetas mokymo medžia goms įsigyti. Mažiausiai pini gų prašo Pramonės ekonomi kos fakultetas. Minėjome skolininkus. Kur jų nėra. Štai „Tauro", Čiur lionio 1 bendrabučių daug gyventojų niekaip neprisi ruošia laiku užmokėti mo kesčio. Paradoksas: visiems reikia pinigų, o mūsų dar buotojai niekada laiku neatsiima atlyginimų, pavyzdžiui, liepos mėnesį deponuota 13.645,83 rublio, birželio mėn. — 12.213,23 rub. darbo užmokesčio. — Tikėkime, kad Naujai siais Metais nebebus tokių sunkumų. — Džiaugtumėmės, jeigu patenkintumėme kitąmet vi sus visų norus.
nrnnmiiffliiiinmiiiiiiiiiiniiiiiMnniiuiinnniHiiiniJiiiiiiiiiiifiiiimyiiiiiniin
DOROVINIS AUKLĖJIMAS AUKŠTOJOJE MOKYKLOJE (Atkelta iš 1 psl.) proceso tobulinimu, siekiama, kad kiekvienas dėstomas da lykas padėtų kurti įsitikini mus. Universitete ypatingas dėmesys skiriamas visuome nės mokslams, kurie yra la bai svarbūs ideologinėje ko voje, formuoja studentų pa saulėžiūrų. Straipsnyje ap žvelgiami keliai toliau gerin ti visuomeninių mokslu kated rų darbų, siekti šių discipli nų studijų efektyvumo. Straipsnyje pabrėžiama, kad bet kurių mokslo žinių įsisa vinimas neatsiejamas nuo pa saulėžiūros formavimo. Universitete bet kuriame mokymo procese laikomasi tokio principo: perteikdami mokslinę informacijų, formuo kime įsitikinimus, formuodami įsitikinimus, pagrjskime juos moksline informacija. Laikan tis šio principo svarbų vaid menį studentų doroviniame auklėjime atlieka literatūros,
istorijos, teisės ir kitų discip linų dėstymas. Universiteto partinė organizacija reikalau ja iš dekanatų, katedrų, visų profesorių ir dėstytojų opti maliai panaudoti savo dėsto mus dalykus doroviniam auk lėjimui, komunistinės pasau lėžiūros ugdymui. Šia prasme gerų rezultatų pasiekia Uni versiteto profesoriai komunis tai A. Bikelis, C. Kudaba, A. Žilėnas, docentai J. Balkevi čius, J. Dobrovolskas, V. Mer kys, R. Tarvydas ir daugelis kitų. Doroviniam auklėjimui dide lę reikšmę turi pats akademi nio mokymo procesas, jo or ganizavimas, metodai, dėsty tojų kvalifikacija, jų darbo stilius ir asmeninis pavyzdys. Vien per devintųjj penkmetį Universitete parengti 33 mokslo daktarai ir 165 kan didatai, aspirantūrų baigė pustrečio šimto aspirantų. 61 procentas Universiteto dėsty
tojų turi mokslinius laipsnius ir vardus. Tarp jų 78 dakta rai bei profesoriai ir 569 kan didatai bei docentai. Tokia kvalifikacija leidžia optima liai naudotis dėstymo proce se probleminiu mokymu, ku riame glūdi nemaža dorovi nio auklėjimo potencinių ga limybių. Naudodami šj meto dų, Universiteto profesoriai M. Gregorauskas, J. Markulis, P. Kūris, docentai P. Česnu levičiūtė, J. Lapė, E. Meš kauskas, E. Safronova ir dau gelis kitų maksimaliai aktyvi na studentų pažintinę veiktų, skatina juos pilniau ir sąmo ningiau įsisavinti mokslo ži nias, ugdo būsimų specialis tų kūrybiškų požiūrį j iški lusias mokslines bei gamybi nes problemas, pratina efek tyviai naudotis įgytomis ži niomis naujose situacijose, leidžia įtaigiai išaiškinti stu dentams gyvenime kylančias ašlrias problemas.
Straipsnyje apžvelgiami ir kiti faktoriai, turį didelės įta kos doroviniams jausmams, įgūdžiams, įpročiams ugdyti — komjaunimo ir profsąjun gos organizacijos, visuomeni nių profesijų fakulteto veikla, buities sąlygos bendrabučiuo se, ryšiai su kitomis aukšto- j siomis mokyklomis, pažangios | tradicijos ir kt. Mūsų uždavinys, —- rašo į partijos komiteto sekretorius ■ K, Poškus, — sukurti tokių Į studento socialinę poziciją, I suformuoti tokių būsimo spe-! cialisfo asmenybę, kuri būtų : įgijusi teisingas ir tvirtas socialines-doroyines nuostatas, marksistinę-lenininę pasaulė žiūrų, siekimų ieškoti vis nau jų žinių ir jų realizavimo vi suomenės labui galimybių. Tokia pozicija neleis jam įgytas žinias naudoti egois tiniams tikslams, neleis tapti moraliniu liliputu.
Įvyko SMD aktyvo se minaras „Patentotyra, išradyba ir mokslinė infor macija". Su jame dalyva vusiais įdomiai kalbėjosi Teisės fakulteto doc. A. Vileita ir Informatikos katedros vyr. dėstytojas A. Kancleris.
Naujųjų metų proga sveikiname visus savo skaitytojus, nuoširdžius talkininkus — visuomeninius korespondentus. Daug laimės jums!
SAVIVEIKLININKŲ DIENOS
Nepastebimai prabėgo ke turi studijų mėnesiai. Atėjo žiemos egzaminų sesija — mums pirmoji Universitete. Jaudinamos ir nerimaujame. Sušaukėme .'rusi rinkimą — kaip ruoštis artėjantiems eg zaminams. Lituanistų 2 gru pėje sulaukėme vyresnių ko legų. LV kurso lituanistai — A. Lučiūnas ir D. Plučaitė papasakojo daug naudingų dalykų .davė patarimų, pasidalitio kelelių metų studijų paA'.rtkni. Keftvirtakursiai ne kartą pabrėžė, kad svarbiausia — lankyti paskaitas. Nuo to di dele dailimi priklauso ir pa žangumas, nes. lankydamas paskaitas, studentas orien
tuojasi, žino, ko reikalauja ma, ką mokytis. Be to, tai disciplinuoja mus, moko lai kytis dienotvarkės. Štai ką dar papasakojo mū sų vyresnieji kolegos. A. Lučiūnas: — Vis dėlto egzamino tru putį reikia bijoti. Kai žmo gus bijo, jaudinasi, jis dirba, mokosiD. Plučaitė: — Ruošiantis literatūras egzaminui, svarbu perskaityti nurodytus veikalus. Grožinę literatūrą galima pabandyti skaityti greituoju skaitymu, t. y. nepakartoj ant atminty perskaityto sakinio, minties. Ruošdamiesi, pavyzdžiui, TSKP istorijos egzaminui, ga
lime pasidaryti nedidelius konspektus ir ten susirašyti pagrindines mintis, teiginius, datas, kurias daugeliui yra sunku įsiminti. Tokie kon spektai labai padės turin tiems regimąją atmintį. Skaitant plačios apimties medžiagą, reikia pasibraukti svarbiausias mintis ir paskui pakartoti tik pasibrauktus teiginius. Katvirtakursė D. Plučaitė pasiūlė visą egzamino me džiagų suplanuoti padalinti dienomis. Paskutinė diena prieš egzaminą turi likti laisva: galima -nueiti į kiną, pasportuoti, susitikus su draugais. aptarti neaiškius klausimus. Mes. t kurso 2 grupės li tuanistai, nutarėme žiemas sesijas egzaminus išlaikyti be treąetų. I. KALASAUSKAITC < I k. lituanistė
Medicinos fakultete baigė si .kursų meno .saviveiklos vakarai. Seštakuirsių sureng tos fuksų krikštynos konkur se nebuvo vertinamos, nors reikėtų. Tai skatintų absol ventus išradingiau, įspūdin giau sutelkti pirmakursiams garbingą studento vardą, nu teikti juos rimtam darbui. Taigi iš penkių kursų ge riausiais vertinimo komisija (pinminlnkė MF prodekanė G. Kriaučiūnaitė) pripažino trečiakursius — už organi zuotumą. masiškumą, idėjiš kumą, problemos aktualumą. Trečiakursiai, pasiremdami kai kuriais metraštiniais fak tais, išradingai parodė Uni versiteto ir Medicinos fakul teto įsteigimą, to meto stu dentų gyvenimo akimirkas. Vakare skambėjo ir puikios dainas, šokiai, sąmojis. Orga nizatoriai sugebėjo gauti ir drabužius, tinkamai paruošti sceną. Prie šio renginio reži savimo daug prisidėjo stud. E. Baranauskas (lgr.) ir kui so kuratorius prof. J. Sera pinas. Kiti kursai pasirodė pras čiau. Atrado, vakarus irgi reikėtų kitaip rengti: pradėti nuo vyresnių kursų, idant pirmakursiai galėtų pasimo kyti, suvokti renginio tikslus. Z. MASILIŪNAS
AR LEMTA FENIKSUI PAKILTI? SMD Tarybos komisija pa tikrino kelių fakultetų ir bū relių darbą. Įdomių minčių sukėlė apsilankymas Istorijos fakultete.
Apskritai studentų moksli Žurnalistikos būrelis veikė nis darbas fakultete yra žy 1951—54 metais. Daugiau mus. Veikia penki būreliai, kaip po dviejų pusgaišių de geriausiu laikomas archeolo šimtmečių — 1976 metais — gijos (pirm. A. Luchtanas, pabandyta jam įkvėpti gyvy mokslinis vadovas doc. R. bę: paskirtas mokslinis vado Kulikauskas). Teigiami po vas ir pirmininkas. Tik iki slinkiai jaučiami LTSR ir šios dienos neprisiruošiama TSRS istorijos bei tarptauti -sušaukti steigiamąjį susirin ninkų būrelių darbe. Paly kimą! Šiaip ir katedros dės ginti gerai tvarkoma doku tytojai, ir studentai perdėm mentacija. optimistiškai nusiteikę: kal Neramina vienas daiktas. ba apie perspektyvas, o nė Fakulteto SMD taryba (pirm. piršto nepajudina. J. Krukas, moksl. vad. doc. R. Batūra) turbūt lengviau ILIUZIONISTAI atsidustų, jei žurnalistikos būrelis oficialiai pasiskelbtų Pasaką apie stebuklingąją staltiesę, ko gero, dar atsi neegzistuojąs. O dabar. ..
menam. Paklojai ją, ir pilnas stalas gardėsių! Gamtos fa kulteto IV k. geologai R. Jacikevičius ir K. Sinkevičius gavo autorines teises už dar keistesnį stebuklą. Savo meną abu studentai jau demonstravo geležinkelio stoties restorane. Padavėja ir kaimyninio staliuko klientai buvo apstulbinti: kelioms minutėms jie paliko savo kė des ir neberado pusės litro degtinės! Tik milicija įspėjo, kad čia „iliuzionistų" R. Jaciikevičiaus ir K. Sinkevi čiaus darbas. „Išgėrėm už keturis rublius, o sumokėjom dešimt — grą-
REDAKCIJOS ADRESAS: 232000 Vilnios — MIM
Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje 25343
Sesiją ~ be trejetų!
Rinko ir spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje
Jonas Pumputis netyčia įstojo į Teisės fakultetą. Verkdami išlydėjo vienturtį tėveliai: nebebus kam per kelti karvę, nebebus namų ..žiburėlio".. . Kaipgi Džoniui .Pumpučiui sekėsi Vil niuje? Tai sužinojo vos ne visas studentų miestelis. Ju biliejinę meno saviveiklos apžiūrą Teisės fakultete už baigė pirmakursių vakaras „Studento evoliucija" (scena rijaus autorius ir režisierius V. Bužinskas). Apžiūroje muzikaliausiais ir Išradingiausiais pripažinti antrakursiai, įkūrę „Saulėte kio televizijos studiją". Pagirtinas ir trečias kur sas, visus, kas mėgsta liau dies šokį ir dainą, -pakvietęs į mugę. Komisija apdovano jo trečiakursius už progra mos nuotaikingumą. Asmeninėmis dovanėlėmis apdovanoti aktyviausi apžiū ros dalyviai: J. Grudzinskas (IV k. 1 gr.Į. R. Janlšauskaitė (UI k. 2 gr.), V. Bužins kas (I k. 1 gr.), V. Juršė nas (II k. 1 gr.), N. Šimkū naitė (UI k. 4 gr.). Netrūksta ir bėdų. Keletas vakaru vyko kartu su kitais fakultetais. todėl jungtinio korpuso patalpose dažnai ne sugebėdavome sutalpinti visų norinčiųjų. Visame Saulėte
kio studentų miestelyje tik vienas pianinas. Ir tas pats užrakintas: ilgą laiką stovė jęs fojė, jis, be abejo, nu kentėjo nuo pašalinių muzi kos „mėgėjų" rankų. Visuose keturiuose fakulte tuose nėra nė vieno vokaliinio-instrumentinio ansamblio, kuris galėtų tinkamai pasiro dyti koncerte. Betgi — ne, pasakysit! An samblius turi Ekonominės ki bernetikos ir finansų bei Tei sės fakultetai. Tik jiems rei kia pagalbos, instrumentų, naujų balsų ir pačio svar biausio, mano nuomone, — noro, kantrybės, energijos. Nevisada susirinkę bendrai tariamės ir dalinamės patir timi mes, kultūros klubų na riai, organizatoriai. Dažnokai retos būna vertinimo komisi jų gretos, vakaruose nors retkarčiais galėtų apsilankyti komjaunimo komiteto opera tyvinė grupė. Jau turime galimybę repe tuoti Universiteto Aktų sa lėje. peržiūrinėjame ir „lo pome" inventorių, jau pasie kėme, 'kad į renginius paten ka tik patys tvarkinglausi ir punktualiausi. O kada pasta tys mūsų miestelyje... Aktų salę arba savą — studentų — kavtaę (kodėl nepasvajo ti. ..). tada mes...
Tiražas 4500 egz. Užs. Nr. 3725 LV 13945
V. GUNTIS TF kultūros klubo pinnlntakas
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA