rankinis scuoencas H
Visų šalių proletarai, vienykitės!
Jl o Jj
YVU
1974 m. gruodžio 27 d.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Nr. 41 (900)
TĖVYNĖ ŽENGIA Į NAUJUS KLESTĖJIMO METUS. ŠAUNAUS DARBO, DIDELIŲ PASIEKIMŲ, LAIMĖS LINKIME JUMS, BRANGUS PROFESORIAI, DĖSTYTOJAI, DARBUOTOJAI, STUDENTAI, 1975-AISIAIS! TEIŠS1PILDO JŪSŲ ŠVIESIOS SVAJONĖS! SU ARTĖJANČIAIS NAUJAISIAIS METAIS!
Egzaminams ruošiasi rimtai Jau du mėnesiai, kai nau jų pareigų rūpesčiai neduoda ramybės vyr. dėst. P. Vait kui. Būtų galima sakyti „dar 'ik du“ — argi daug 60 die nų. „Jau" — nes tai du treč daliai semestro, didelis pasi ruošimo sesijai darbas. — Kol kas daugiausia var go turim su „ESM ir progra mavimu". Štai iki trečiadienio keli studentai dar turėjo sko lų iš šios disciplinos. Para doksas — visi stojantieji tik ir tekalba apie elektronines skaičiavimo mašinas, bet, kai reikia programuoti, kai tenka juodo darbo, pasipila skolos, — sako Matematikos ir me chanikos fakulteto prodeka nas P. Vaitkus.
Laiku neatlieki užduoties — atsilieki. Esi nepareigingas, nemoki labiau susikaupti — atsilieki. Tas pat ir su užsie nio kalba — daug kas negau na laiku įskaitų vien tik dėl to, kad nelanko užsiėmimų (A. Mikėnas dėl įsiskolinimo iš anglų kalbos net pašalintas iš Universiteto). Daug paskai tų praleido spalio—lapkričio mėnesiais III k. stud. A. Sas nauskaitė (33 vai.), R. Mačiulskytė (31 vai.) — trejetu kais studijuoja, skolas neper seniausiai likvidavo... Matematikai po pavasario sesijos nelabai džiaugėsi. Bu vo net 77 skolininkai. Padėtis prašyte prašėsi permainų. — Nutarėm pakelti seniū
SMD ATASKAITINĖ Gruodžio 20 d. įvyko Universiteto Studentų mokslinės draugijos ataskaitinė-rinkiminė konferencija, kurioje daly vavo fakultetų SMD moksliniai vadovai, fakultetų SMD tarybų pirmininkai, studentai, dirbantys mokslo — tiria mąjį darbą, dėstytojai. Delegatai išklausė Universiteto SMD tarybos pirmininko P. Šileikio ataskaitinį pranešimą apie atliktą darbą. Diskusijose kalbėjo doc. D. Galvidytė, jaun. mokslinė bendradarbė J. Jurkevičiūtė, Gamtos fakulteto SMD tary bos pirmininkas A. Brazauskas, Medicinos fakulteto IV k. studentas A. Serapinas, Istorijos fakulteto IV k. studentė
DĖKOJAME REKTORATUI, VISUOMENINĖMS ORGANIZACIJOMS, DĖSTYTOJAMS, STUDENTAMS, — VISIEMS, KURIE SAVO PAGALBA, PATARIMAIS IR AŠTRIA PLUNKSNA PADĖJO SULAUKTI GRAŽAUS LAIKRAŠČIO JUBILIEJAUS — 900-OJO NUMERIO1
• •
Pirmajai sesijai artėjant Gruodžio 18 d. Pramonės ekonomikos fakulteto pirma kursiai buvo pakviesti į su sirinkimą „Pirmajai sesijai artėjant". Apie komjaunimo organizacijos uždaviaius, pa sitinkant bilietų keitimą, pa sakojo Universiteto komjau nimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas J. Pečkaitis, apie įskaitų, egzaminų laiky mo tvarką ir bendrus reika lavimus studentams kalbėjo fakulteto prodekanas e. doc p. J. Kunčiną, savo patyrimu, kaip pasiruošti pirmajai sesi jai, pasidalino Lenino stipen dininkas, III k. studentas A. Paškevičius, apie SMD veik lą, jos kryptis fakultete pa-
šakojo III k. stud. A. Dubi nąs. Kalbėjusieji pabrėžė, kad mūsų nebepatenkina besimo kantys trejetais, žiūrintys į studijas abejingai. Gyvenimas reikalauja vis aukštesnės kva lifikacijos ekonomistų, kurie mokėtų pritaikyti darbe ne tik aukštojoje mokykloje įgy tas žinias, bet ir naujausius metodus, priemones, apie ku riuos nerašoma vadovėliuose. Dabartiniai pirmakursiai bus pirmoji laida, kuri studijuos pagal naują mokymo progra mą — ištisai matematizuotą. Ar patenkins studentai jiems keliamus reikalavimus, ar ne per ilgai užsitęsė buvusių mo-
kinių adaptacija aukštojoje mokykloje, parodys pirmoji sesija. J. Pečkaitis pabrėžė, kad mokytis reikia kūrybiškai, pa čiam permąstant paskaitose gautą informaciją. Dabartinis studentas turi gerai žinoti marksistinę — lenininę teori ją, suprasti ir mokėti pritai kyti j4 gyvenime. A. Paškevičiaus nuomone, sesija studentams bus šventė, jeigu jai tinkamai pasiruošta per semestrą. Sausio mėnuo skirtas pakartojimui tos me džiagos, kuri įsisavinta, lai kant koliokviumus, ruošiantis pratyboms, seminarams. Dau-
giausia dėmesio ir darbo rei kalauja pasiruošimas matema tikos egzaminui, tačiau, jei dirbsi planingai ir susikaupęs, jis nebus sunkus. Išmokus teoremą, svarbu išspręsti už davinius ir pratimus. Dieną prieš egzaminą kelių draugų būrelyje reikėtų viską pakar toti: surengti savotišką seminarą. PEF I kursas — draugiškas ir energingas 100 studentų būrys. Viena jo grupė, vado vaujama DMO laboratorijos darbuotojo V. Jokšos, laimėjo socialistines lenktynes tarp fakulteto grupių, talkininka vusių kolūkyje. Tikimės, kad ir po pirmosios sesijos pirma kursiai nepadarys gėdos fa kultetui. D. TYLAITE
nų prestižą, — pasakoja pro dekanas. — Tuo pačiu galė sim daugiau pareikalauti iš jųNaujai sudaryta seniūnų ta ryba (pirmininkas trečiakur sis mokslo pirmūnas G. Sleponauskas) neabejoja — ir jie teisūs — kad paskaitų lankymo geresnė kontrolė pa dės kelti pažangumą. Gerai pradėjo darbą naujas fakulte to komjaunimo biuras, vado vaujamas asist. V. Bernoto, daug pagalbos dekanatas susi laukia iš komjaunuolių J. Ba ranauskaitės, R. Misiuko, mo kymo auklėjimo komisijos nario trečiakursio K. Lemežio. Mokymo metodinė komisija pastebėjo, kad kelios dienos
prieš koliokviumą paskaitose pasigendama studentų, ir ne tik silpnesnių. Sutinkam, prodekane, tai nenormalu. O to liau? Komisija aptarė koliok viumų turinį bei formą, ban dys ieškoti išeities — kad ko liokviumai atitiktų ir dėsty tojų, ir studentų interesus. Grupių vadovai, vadovauja mi vyr. kuratoriaus I. Uždavi nio, irgi pagyvino savo dar bą. Taip po truputį stumiamasi į priekį — pažangumas tam pa viso fakulteto pagrindiniu rūpesčiu. Turėtų sėkmė ap lankyti ir matematikus. — Mūsų naujametinės go dos tokios — 77 skolininkų tai tikrai nebebus, — sako prodekanas P. Vaitkus. -7Nors sesija lieka sesija. Štai pirmo kurso matematikams ji sunki — penki egzaminai.
I. Ananjevaitė. Pasisakiusieji kalbėjo apie studentų moksli nį darbą fakultetuose, apie atskirų būrelių veiklą, konfe rencijas bei apžiūras. Universiteto Studentų mokslinės draugijos mokslinis va dovas doc. J. Mackevičius įteikė Lietuvos TSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos diplomus rėšpublikinės studentų mokslinių darbų apžiūros nugalėto jams, Pagyrimo raštus — dėstytojams, sėkmingai vadova vusiems studentų moksliniam darbui. Universiteto komjaunimo komiteto sekretoriaus pava duotoja N. Petkevičiūtė pasveikino konferencijos delega tus, geriausiai dirbusiems SMD įteikė komiteto Garbės 'rėž tus. ~f Z; BESĄS PARYTU
1975 M.
DARBAI • KOMJAUNIMO
Šie metai komjaunimui bu vo išties labai reikšmingi ir turtingi įvykiais. Kovo—ba. landžio mėnesiais įvykę Lie tuvos komjaunimo XVIII ir VLKJS XVII suvažiavimai, pažymėtas Lenino vardo su teikimo komjaunimui 50-ties metų jubiliejus — visa tai buvo labai ryškus mūsų prie šakinio jaunimo kovingumo ir organizuotumo, susitelkimo apie Komunistų partiją ir atsidavimo savo liaudžiai ir tėvynei demonstravimas. Dar ryškesnis, dar atsakingesnis komjaunimo eilių patikrini mas turėtų būti VLKJS XVII suvažiavimo nutarimu 1975 2976 m. vyksiantis komjau nimo dokumentų keitimas. ĮTai ne formalus, administra-
DOKUMENTŲ KEITIMUI ARTĖJANT
sios mokyklos veiklos rezul tatas, atspindintis bendras dėstytojų, visuomeninių orga nizacijų pastangas ir paga liau pačių studentų aktyvu mą. Mūsų universitete studen tų pažangumas metai iš metų didėja: 1971/72 mun. — 85,4%, 1972/73 m.m. — 90,5%, o 1973/74 m.m. 97,3%. Džiugu, kad auga ir pirmūnų skaičius: 1971/72 •m.m. jų buvo 7,26%, 1972/73 m.m. — 9,5%, o 1973/74 m.m. žiemos sesijoje — 12,4% visų studentų. Ta čiau praėjusių mokslo metų pavasario sesijoje pirmūnų skaičius, kaip ir bendras pa žangumo procentas, kiek su mažėjo: pirmūnų buvo 8,2%,
bas, o kol kas, artėjant žie mos sesijai ir jos metu, kom jaunimo aktyvas darbe su skolininkais, matyt, turėtų laikytis tokios krypties: siste minga skolininkų kontrolė ir konkreti pagalba atsiliekan tiems. Komjaunimo prožekto riaus reidų, elementariausios lankomumo suvestinės pasi gendame dar dažname fakul tete. Neužmirškime, kad pa skaitų lankomumas — gana svarbus sėkmingo mokymosi laidas. Partija, liaudis šiandieną reikalauja, kad aukštosios mokyklos absolventai sugebetų spręsti ne tik mokslinius, gamybinius ūkinius uždavinius, bet ir organizacinius, politinius klausimus,
keitimo paruošiamuoju lai kotarpiu reikia siekti organi zacijos kiekybinio augimo. Nuo š. m. rugsėjo 1 d. į VLKJS eiles priimta 15 jau nuolių ir merginų, gerai besi mokančių ir aktyvių visuo menininkų. Aišku, dar neišnaudojame visų rezervų — juk nesąjunginis jaunimas su daro 8% viso studentų skai čiaus. Komjaunimo komitetas, fa kultetų ir grupių biurai turi reikalauti, kad kiekvienas VLKJS narys griežtai laiky tųsi įstatų ir komjaunuoliškos drausmės. Visais atvejais, pa žeidus įstatus, komjaunimo organizacijos privalo princi pingai, reikliai peržiūrėti per sonalines bylas. O to trūksta mūsų organizacijoje. Imkime nepažangius studentus kom jaunuolius. Pašalinama nema žai, o personalinių bylų na grinėjama ir komjaunuoliškų bausmių pareiškiama labai mažai. Čia dar daug turi pa dirbėti komjaunimo komiteto
mokymo — auklėjimo komi sija, fakultetų biurai. Keičiant dokumentus, būti, na nuodugniai pakalbėti su komjaunuoliais, kurie nusi žengė ar turi komjaunuoliš kas nuobaudas. Bausmės turi būti panaikinamos griežtai in dividualiai, atsižvelgiant į nu sižengimo pobūdį, į tai, kada jis padarytas ir į dabartinį komjaunuolio požiūrį įstatų reikalavimams. Dokumentų keitimas didelis ir sunkus uždavinys. Sunku mams nugalėti turime ii anksto ruoštis, žinoti kliū tis, paskirstyti jėgas, numaty ti konkrečias priemones. Taip galima tikėtis gerų rezultatų. Daug teks pasidarbuoti kom jaunimo aktyvui, jaunimo vadovams, kad ne tik sutvar kytų įskaitą, pakeistų seno pavyzdžio bilietus naujais, bet ir įtrauktų visus VLKJS narius į aktyvų visuomeninį gyvenimą ir tuo pačiu page rintų visos mūsų organizaci jos kokybę, efektyvumą.
dento A. Strepetkos darbai. Visuomeninių mokslų pažan gumo rodikliai, aktyvumas seminarinių užsiėmimų metu sudaro VPP sistemos teorinę dalį. TSKP CK nutarime „Dėl darbo Maskvos N. Baumano Aukštojoje technikos mokyk loje ir Saratovo Valstybinia me N. Cernyševskio universi tete, keliant idėjinį teorinį visuomenės mokslų dėstymo lygi" rekomenduota parti niams komitetams nukreipti VLKJS komitetų dėmesį kom jaunimo organizacijų ryšių su visuomenės mokslų katedro mis stiprinimui, reiklumo, sa vitarpio pagalbos ir kūrybi nio studijų aktyvumo atmo sferos sudarymui studentų grupėse. Šiuo klausimu nese niai buvo surengtas fakultetų komjaunimo biurų sekretorių ir jų pavaduotojų ideologi niam darbui mokymas. Universiteto komjaunimo organizacija skyrė ir skiria daug pastangų įgyvendinti idėjinio-politinio ir interna KOMJAUNIMO KONFERENCIJOS NUTARIMAS KOMJAUNIMO KOMITETO SEKRETORIAUS S. IMBRASO PRANEŠIMO UNIVERSITETO KOMJAUNIMO cionalinio auklėjimo uždavi KONFERENCIJOJE ATPASAKOJIMAS Išklausiusi ir apsvarsčiusi VU komjaunimo komiteto niams, kurie suformuluoti pranešimą, delegatų ir svečių pasisakymus, TSKP XXIV suvažiavimo nu sekretoriaus konferencija nutaria: cinis dalykas, o svarbi orga- o bendras pažangumo procen- kad kiekvienas jaunasis spe- tarimuose, L. Brežnevo prane 1. Pagrindine komjaunimo organizacijos veiklos progra nizacinė—politinė priemonė, tas — 91,1. Taip pat metai cialistas būtų pasiruošęs va- šime „Apie TSRS įkūrimo ma ir toliau laikyti TSKP XXIV, LKP XVI, VLKJS XVII ir toliau stiprinant komjaunimo iš metų mažėja skolininkųl dovauti mažesniam ar dides- 50-metį", VLKJS XVII suva LLKJS XVIII suvažiavimo nutarimų bei L. Brežnevo kalbo organizacijas, keliant idėjinį skaičius: 1971/72 m.m. jų bu• niam darbo žmonių kolekty- žiavime. Svarbiausias mūsų je, pasakytoje VLKJS XVII suvažiavime, iškeltų uždavinių auklėjamąjį ir organizacinį vo 14,6%, 1972/73 m.m. —• vui. Svarbu ne tik įsisavinti komjaunimo organizacijos už įgyvendinimą. 2. Artėjantį komjaunimo dokumentų keitimą laikyti darbą jaunimo tarpe. Respub 9,5%, o 1973/74 m-m. žiemos> aukštosios mokyklos progra davinys yra skiepyti jauni svarbia organizacine-politine priemone, mobilizuojančia likos komjaunimo CK doku sesijoje — 6,3%. Betgi pa mą, bet ir turėti tvirtą moks- mui komunistinį idėjiškumą, akademinj Jaunimą aktyviau siekti dar aukštesnių rezul mentų keitime numato didin vasario sesijoje šis procentas> linę materialistinę pasaulė- ištikimybę mūsų tarybinei Tė tatų, dar efektyvesnės grupių veiklos. Pasiekti, kad kom dokumentų keitimas dar labiau padidintų kiekvie ti . kiekvieno komjaunuolio ūgtelėjo iki 7,9. Tai ma■ žiūrą, gilius komunistinius įsi- vynei, internacionalizmą, ak jaunimo no komjaunuolio visuomeninį aktyvumą, iniciatyvą ir aktyvumą, iniciatyvą ir draus žiau, negu ankstesniais me■ tikinimus. Jau aukštojoje mo- tyviai propaguoti mūsų vi drausmę, pakeltų VLKJS narių avangardinį vaidmenį jau mę, kelti VLKJS narių avan tais, ir daugiau, negu žiemos: kykloje reikia ugdyti sugebė suomenės normas ir dvasi nimo tarpe. Tuo tikslu patvirtinti priemonių planą, numatanti Uni gardinį vaidmenį jaunimo sesijoje. Ką gi tai rodo? Ma jimą praktiniame darbe pri nes vertybes. versiteto komjaunimo organizacijos darbą ruošiantis kom tarpe. Taigi, komjaunimo do tyt, galima drąsiai sakyti, kad taikyti profesines ir visuome Universiteto komjaunimo jaunimo dokumentų keitimui. kumentų keitimas kiekvieno turime neišnaudotų rezervų ninės veiklos žinias. Šiam komitetas, sukaupęs didžiulę 3. Įpareigoti fakultetų komjaunimo biurus iki š. m. je organizacijoje turi tapti ir galimybių. Pavasario se tikslui pasiekti 1973/74 m.m. patirtį komunistiškai auklė gruodžio mėn. 31 d. paruošti priemonių planus, numatan lyg tramplinu, padedančiu mestro metu tiek fakultetų mūsų universitete įdiegta jant studentiją, ateityje ieš čius fakultetų komjaunimo organizacijų veiklą komjauni keitimo laikotarpiu. siekti dar aukštesnių rezulta komjaunimo biurai, tiek ir studentų visuomeninė - politi kos vis naujų formų ir meto mo4. dokumentų Universiteto komjaunimo organizacijos pagrindiniu tų, dar efektyvesnės veiklos. komjaunimo komiteto akade nė praktika. Ji yra viena iš dų, yra pajėgus įvykdyti veiklos tikslu laikyti studentų pažangumo gerinimą bei Jų Kovoje už sėkmingą šių minis sektorius šiek tiek per priemonių paruošti būsi VLKJS XVII suvažiavimo nu komunistinio auklėjimo stiprinimą. Fakultetų biurai, visas komjaunimo aktyvas ir ateityje privalo talkininkauti Rek uždavinių įgyvendinimą svar anksti apsidžiaugė rezultatais mą specialistą gamybinei ir tarimus. Mūsų Alma Mater toratui, dekanatams ir partiniams biurams, sudarant Uni biausias vaidmuo tenka aka ir sumažino savo dėmesį šiai visuomeninei veiklai, todėl ji komjaunimo organizacija su versitete kūrybinę reiklumo ir savitarpio pagalbos aplin deminių grupių komjaunimo darbo sričiai. Tad kyla klau įsitvirtino kaip specialistų dideliu visuomeniniu-politiniu ką, siekiant, kad kiekvienas studentas nuolat gilintų pro žinias, įsisavintų savarankiško mokslo-tiriamojo organizacijoms, kaip svar simas: kaipgi vykdome ruošimo bei ugdymo forma, pakilimu pasitinka reikšmin fesines darbo [gūdžius bei metodiką. biausioms aukštosios mokyk VLKJS XVII suvažiavimo nu kaip pastovi, sudėtinė, svar gą įvykį — komjaunimo do 5. Žymiai suaktyvinti Universiteto bei fakultetų mokymo-auklėjimo komisijų darbą. Visose akademinėse grupė los komjaunimo organizaci tarimus? Jo vienas pagrindi biausia studentų komunistinio kumentų keitimą. organizuoti mokomąjį-auklėjamąjį darbą, nagrinėti Ir Komjaunimo dokumentų se jos ląstelėms. Nuo grupių nių leitmotyvų ir buvo darbo auklėjimo priemonė. pastoviai analizuoti priežastis, turinčias įtakos studentų gyvybingumo, išradingumo ir kokybės gerinimas — ar tai įdiegus VPP sistemą, žy keitimo tikslas — kelti kiek žinių kokybei, tobulinti akademinio darbo formas bei me kovingumo didele dalimi pri būtų darbas kolūkio laukuo miai padidėjo studentų visuo vienos akademinės grupės todus. Siame darbe ypatingą dėmesį skirti pirmakursiams. organizacijos Juos įtraukti į organizuojamus akademinių grupių bei vi klauso visos mūsų komjauni se, ar prie staklių, ar aukš meninis-politinis aktyvumas, komjaunimo suomenės mokslų konkursus, dalykines olimpiadas Ir vik mo organizacijos veikla. To tosios mokyklos suole. 1973/74 m. m. VPP įskaitos kovingumą, padidinti jų įta torinas. dėl būtina ir toliau ieškoti Labai svarbu šį darbą pra negavo tik 227 studentai. ką jaunimui. Šiuo metu Uni 6. Pagrindiniu studentijos politinio-idėjinio auklėjimo uždaviniu ir toliau laikyti komunistinės pasaulėžiūros for liauju būdų ir formų, mobili dėti nuo -pat pirmųjų studijų Mūsų pagrindinis uždavinys versitete yra daugiau kaip mavimą, tvirtą marksizmo-leninizmo mokslinių pagrindų zuojančių grupės narių akty- dienų. Deja, darbas su pir — išvengti formalizmo, siek 8000 komjaunuolių, kurie su įsisavinimą. Pasiekti, kad kiekvienas studentas pilnai įsi vp-'ią, siekti dar gilesnių ži makursiais dar toli gražu ne ti, -kad ši sistema būtų pa daro 334 akademinių grupių sąmonintų visuomeninių disciplinų studijavimo svarbą ir reikšmę formuojant jo įsitikinimus bei marksistinę pasau nių, kovoti už savo fakulte visur dirbamas su reikiama grindinė studentijos komunis komjaunimo organizacijas, 13 fakultetų bei joms prilygintų, lėžiūrą. to, grupės kolektyvo aukštes atsakomybe. Dažname fakul tinio auklėjimo priemonė. 7. Siekiant gerai paruošti busimuosius specialistus Ugdant komunistinę moralę, 9 specialybių ir 5 kursų or praktiniam darbui, būtina sumaniai bei kūrybiškai panau nį pažangumą. Ir čia lemiamą tete pirmakursiai gana forma doti studentų visuomeninės-politinės praktikos teikiamas žodį turi tarti grupės akty liai ruošiami pirmajai sesijai, ugdant tokius jausmus, kaip ganizacijas. Kiek renkamo galimybes. Studentų visuomeninė-polltinė praktika visuo patriotiz komjaunimo aktyvo — per se fakultetuose vas, mokslo pirmūnai, komu blankūs priešsesijiniai pirma kolektyviškumas. turi virsti pagrindine komjaunuolių teori tūkstantį! Nuo jų darbo, jų nistai. Savo geru pavyzdžiu, kursių susirinkimai. Be abejo, mas, internacionalizmas, hu nio brandumo bei visuomeninės veiklos įgūdžių ugdymo forma. Kartu būtina žymiai plačiau įtraukti studentus Į komjaunuolišku principingu taip yra ne visur: Filologijos, maniškumas, komunistinė pa sąmoningumo ir principingu profesijų fakulteto veiklą, visuomenės moks mu jie privalo kurti grupėje Teisės, Chemijos fakultetai žiūra į darbą, ypač svarbus mo priklausys dokumentų kei visuomeninių lų konkursą. Pasiekti, kad kiekvienas studentas per me draugiškumo, darbingos nuo minėtus susirinkimus rengė vaidmuo priklauso mokslams timo sėkmė. Aktyvui, sekre tus paruoštų bent po vieną referatą ar pranešimą h- JĮ perskaitytų pramonės įmonėje, kolūkyje ar tarybiniame taikos ir savitarpio pagalbos laiku ir įdomiai. Filologai šie apie visuomenę. Didelį susi toriams, biurų ir komitetų ar grupėje. klimatą. Deja, komjaunimo met netgi sugalvojo pasi domėjimą studentijos tarpe nariams pasikvietus komjau ūkyje, 8. Toliau stiprinti internacionalinį studentijos auklėji ■aktyvas ne visada rodo tin kviesti iš Aukštųjų mokyklų sukėlė sąjunginiai mokslinių nimo darbo veteranus, pir mą, visokeriopai vystyti Ir tobulinti Universiteto Interna kamą pavyzdį savo grupei, ei poliklinikos gydytoją, -kuri darbų visuomenės mokslų te muosius Lietuvos ir Universi cionalinio klubo veiklą, kad Ji taptų dar efektyvesnė. Bū žymiai labiau išplėsti interklubo veiklos sferą, dau komjaunuolius, teks tina papasakojo matika konkursai. Štai kon teto liniams jos nariams. Štai pa pirmakursiams giau priemonių organizuoti fakultetų bazėje, remtis fakul vasario sesiją su skolom laikė apie protinio darbo higieną, kurse, skirtame V. Lenino rengti susirinkimus, aiškinti tetų aktyvu. Šiam reikalui būtina plačiau panaudoti Uni egzaminus net penki Finansų darbo dienos režimą ir kitus vardo suteikimo komiauni- bilietų keitimo svarbą, VLKJS versiteto komjaunimo bei kitų organizacijų ryšius su ša užsienio studentais. ir apskaitos fakulteto aktyvis aktualius, susijusius su sesija mui 50-mečiui pažymėti, da įstatus. Būtina pasiekti, kad lies9. bei fakultetų komjaunimo biurus žymiai page lyvavo 4176 studentai, t. y. kiekvienas pokalbis — ar su rinti įpareigoti tai, Medicinos — keturi, Ma klausimus. organizacinio darbo lygį, griežčiau kontroliuoti vi sirinkimo metu, ar individua 54,7%. 63 darbai buvo pažy suomeninių įpareigojimų skyrimą pirminėms komjaunimo Kaip teigiamą iniciatyvą, ■ tematikos ir mechanikos fa Lietuvos TSR Aukštojo lus — padėtų jaunuoliui tei organizacijoms, Jų vykdymą, plačiau panaudoti praktikoje 1 kulteto 2 grupių sekretoriai. kovojant su atsiliekančiais, mėti grupinius ir kolektyvinius įpareigojimus. Būtina pasiekti, i specialiojo vidurinio moks singai suprasti draugų kriti kad komjaunimo susirinkimams būtų ruošiamasi iš anks Vierlu iš svarbiausių krite- reikėtų pažymėti Medicinos ir 1 ministerijos diplomais. Są nes pastabas, išjudintų jį ir to ir apgalvotai, kad Jie būtų pravedami dalykiškai ir , rijų, vertinant komjaunimo fakulteto įvestą „skolininko lo organizacijos darbo efekty knygutę". Šią iniciatyvą rei- ;junginiame ture III laipsnio paskatintų rasti savo vietą vi kryptingai. 10. Šio nutarimo vykdymo kontrolę pavesti VU kom įvertinti IF II k. suomeninėje veikloje, kolek jaunimo < vumą, tebėra studentų pažan ketų paskleisti ir kituose fa- diplomais komitetui. Jis privalo ne rečiau kaip du kartus tyve. studentės Z. Besasparytės ir per metus informuoti Universiteto komjaunimo aktyvą gumas. Pažangumo rodiklis — kultetuose. Tai mažų mažiau- s apie šio nutarimo vykdymą. Komjaunimo dokumentų PF vakarinio sk. III k. stutai bene svarbiausias aukšto- šiai ateinančio semestro dar- 1
Kovinė organizacijos apžiūra
pirmakursė per egzaminą Bet man parodė tiek dėme sio, priėmė kaip kolegę, kad net pasijutau gerokai „ūgte įėjusi“. Man čia viskas domu nes tik pradedu pirmuosius žingsnius, o kaip reikalinga praktika. Konferencija pada nės informacijos katedros rė gerą įspūdį. Pranešimai docentą J. Straką bei dėsty įdomūs, naudingi, aktualiomis toją I. Švarcovą. temomis. Pati irgi skaičiau Kalbėjomės su viešnia. Ji Mūsų katedrų ryšiai labai pa dar jauna — tiek pat metų, deda spręsti bendras proble kiek ir mūsų universitete gy mas, keistis patyrimu. vuoja bibliotekininkystės spe D. KAUNO nuotraukoje ma cialybė. Pirmus metus dirba dėstytoja. Pirmąkart apsilan tome mūsų dėstytojus su sve čiais: (iš kairės) vyr. dėst. kė mūsų respublikoje. — Važiuodama jūsų sosti- A. Kancleris, doc. V. Žukas, nėn, varžiausi savo nepatyri doc. J. Straka, doc. ž. ZaI. švarcova, mo, bijojau, kad pasijusiu veckienė, dėst. tarp visų mokslo vyrų kaip doc. L. Vladimirovas.
BIBLIOTEKININKYSTĖS
SPECIALYBEI DVIDEŠIMT PENKERI Gruodžio 23—24 d. Univer siteto Auloje vyko konferen cija „Biblioteka mokslinėstechninės revoliucijos amžiu je“, skirta bibliotekininkystės specialybės 25-mečiui. Daly vavo svečių iš Maskvos, Tbi lisio, daugiau kaip 100 Lie tuvos bibliotekininkų. Konfe rencijoje perskaityta 33 pra nešimai. Svečių tarpe matėme ir Prahos Karlo universiteto Bibliotekininkystės ir moksli
Daina PRANSKIE1YTĖ
X
UNIVERSITETO LITERATŲ
KONKURSO — 74, SKIRTO
S. NERIES
SEPTYNIASDEŠIMTMEČIUI, LAUREATAI Žiuri — Alf. Maldonis, N. Bukelienė, J. Mikelinskas, V. Areška ir Alf. Bukontas — susipažinusi su konkursui pa teiktais kūriniais, nutarė pre mijuoti šiuos autorius.
aš noriu kad kraujas tekėtų gyslomis o ne jodas aš noriu kad žaizdos būtų gilios ir perštinčios aš noriu kad mes stovėtume virš marmuro o ne marmuras virš mūsų net ir tada kai griūsime sudraskyti jaunystės lemiančios mirtį nerimui net ir tada aš noriu kad neišduotume išskaudėtos savo minties tiesiai gyventi
Už nrozą:
Pirmoji premija Sauliui-Tomui KONDROTUI (IV k. psi chologas) — 40 rb. Antroji premija — Albinui VISOCKUI (V k. lituanistas) — 30 rb. Trečioji premija — Česlo vui IŠKAUSKUI (IV k. žurna listas) — 20 rb.
Iš ciklo valkams“
Liutauras DEGESYS „Eilėraščiai visai mažiems VORAS
Ramybėj, lėtai, vakare, Voratinklis baltas išauga, Ir keistas jį vabalas saugo Kryžiuota gražia kuprele.
Antanas JONYNAS GVAZDIKAI PREZIDENTUI Atmintis visada sugrąžins neprarandamą laiką Pro išlaužtus širdin La Monedos vartus Prezidente! dabar mus priims Revoliucijos Aikštė Santjago kvartalas Stalingrado bulvaras ir Hirosimos lietus
ir tebus šitas posmas neramus revoliucijos postas jos tiesa ir patosas Prezidente! dabar paskutinę ir pirmą akimirką tepakeltas bus tostas susišaudymų įkaršty už United Popular ir mirtis nugalėta įsakau jai iškelti baltą skarelę
Po lapų žalių patalais Jis sėdi liūdnai ir svajoja, Ir tyliai, oi tyliai niūniuoja, Ir krebžda juodais virbalais.
Ir tais nelinksmais vakarais, Jis mezga voratinklį pilką, Ir užriša didelę kilpą, Ir laukia kol musė pareis... tėvynė
Ten vasaros būna malonios, Ten žydi prie upės aguonos, Ir vėliavos plazda raudonos Per šventę gražiai vakare.
Tėvyne, tu mūsų Tėvyne, Lyg gėlę baltai sidabrinę Išaugusią mūsų gimtinėj, Mes mylim ir saugom tave. Per žolę, per didelę žolę, Per vakaro mėlyną molį, Pareinam, kada tik panorim Ir žiūrim: sidabro gėlė!
Interklube
bus įdomu Interklubo susirinkimas, įvykęs gruodžio 11 dieną, buvo panašus į steigiamąjį: mat, pasikeitė klubo taryba, o Ir iš senųjų narių beliko keletas — dabar daugumą sudaro dar „neįšventinti" pirmakursiai. Klubo prezidentas V. Elinskas supažindino su darbo pla nu, patvirtintu Universiteto vadovybės. Be įprastinių ren ginių (ekskursijų, susitikimų), interklubiečiai numato dau giau bendrauti su mūsų uni versitete besimokančiais už sieniečiais. Interklubo taryba intensy viai ruošiasi pavasarį įvyk siančiam politinės dainos kon kursui, kuriame žada daly vauti ir geriausios užsienio studentų, besimokančių šalies aukštosiose mokyklose, meni nės agitbrigados. Ypač daug dėmesio skiriama pasirengti internacionalinėms dienoms. Pirmakursiams, kad taptų tikraisiais klubo nariais, teks laikyti bandomąjį egzaminą. Nori tapti interklubiečiu — pažink savo sostinę, domėkis jos architektūra, kad turė tum ką pasakyti draugui iš kitos šalies. Daug įdo mių renginių (tame tarpe ir ..šviežių" interklubiečiu krikš tynos) numatyta darbo plane. Bendri vakarai su kolegomis iš VPI ir VISI, susitikimai su draugais iš Tartu, Černovicų, Rvgos, Greifsvaldo, Prahos universitetų. Ruošiamasi už megzti ryšius su daugelio ki tų aukštųjų mokyklų — Tbi lisio, Jerevano, Kuibyševo, Lvovo, Krokuvos, Jugoslavi jos — studentų Internaciona liniais klubais.
Fakulteto mokslininkų metai TS: Kuo nauji, kuo geri bu vo Jūsų fakultetui praėjusieji metai? Ką planuojat ateinan tiems, ko tikitės iš jų? Fizikos fakulteto dekanas doc. V. KYBARTAS: Praėjusieji metai iš anks tesnių kuo nors labiau neiš siskyrė, didesnių permainų ar laimėjimų neatnešė. Bet vis dėlto jie buvo tikrai geri, ir prisiminti yra ką. Jei išsitariau apie permai nas, tegu bus nuo jų. Šiek tiek pasikeitė fakulteto struk tūra: nuo rugsėjo 1 d. per tvarkytos fakulteto katedros, suskirstytos pagal jų darbuo tojų mokslo darbų kryptis; pasidarė maždaug lygios skaičiumi; pavadinimai jau beveik visiškai sutampa su studentų specializacijom, pa sikeitė tik dviejų katedrų pavadirdmai. O, kaip tik! Štai ir vienos iš tų dviejų naujųjų, Kieto kūno elektronikos katedros vedėjas, jaunas fizikos-mate matikos daktaras e. prof. p. Edmundas Montrimas (nuo
laikrašti!
ir mirtis nugalėta revoliucija grįžta į pradžią be vasaros pertraukos Prezidento vardu atmintis sugrąžina Paryžiaus Komuną ir Petrogradą pro išlaužtus širdin La Monedos vartus
Už poeziją: Dvi pirmąsias premijas skirti Dainai PRANSKIETYTEI (V k. lituanistė) ir Anta nui JONYNUI (IV k. litua nistas) — po 35 rb. Trečiąją — Liutaurui DE GĖSIUI (IV k. psichologas) — 20 rb. Komisija pažymi gerai pa sirodžiusius konkurse Liudą Giedraitytę (I k. žurnalistė), Justiną Kubilių (II k. lituanis tas) ir R. Belickaitę (II k. li tuanistė).
įsakau pasiduoti Prezidento vardu Prezidente! dabar dykumos suaižėjus žemė nusidažo gvazdikų krauju
traukos kairėje). Jis buvo vienas iš elektrografinių plokštelių gamybos technolo gijos kūrėjų, kuriems Išradi mų ir atradimų komitetas pri pažino autorystės teises, o neseniai sužinojome, kad iš radimu susidomėjo ir pagei dauja jį pirkti japonai. .. Pagal ūk kailines sutartis šiemet ;t..l n darbų už mi lijoną rublių.
Geras fakulteto mokslinin kų kūrybos derlius. Profeso rius A. Bandzaitis su Vil niaus pedagoginio instituto docentu E. Grabausku įteikė leidyklai kvantinės mechani kos vadovėlio rankraštį. Tai bus pirmasis stambus kvanti nės mechanikos darbas lietu vių kalba, labai praversiantis ir studentams, ir mokyto jams, ir pagaliau mokslinin-
I
šeštoji Žurnalistikos ka tedros laida buvo gausiau sia: 50 merginų ir vaikinų. Gal todėl nemažai jos stu dentų ilgokai „viešpatavo" „Tarybiniame studente". Viena iš tokių buvo da bartinė katedros dėstytoja Vida Kazlauskienė. 1957 metų sausyje ji, trečiakur sė, pradėjo dirbti atsakin gąja sekretore. Jos pirmta kas R. Dačinskas jaunai žurnalistei paliko gilų įs pūdį ir turėjo didelės įta kos. Todėl ir šiandien yra jos minimas geru žodžiu. „Tarybinio studento" re daktoriumi tuo metu buvo E. Maiminas, dabar ekono mikos mokslų daktaras. Laikraštyje, atlikdami savo tišką praktiką, aktyviai bendradarbiavo tuometi niai šeštos laidos studen tai V. Chadzevičius, R. Pauraitė ir daugelis kitų. Paklausiau dėstytoją, ar sunku buvo derinti darbą su studijomis (šiaip ar taip, stacionaras). Ji nusi šypsojo: „Iš tokio laiko nuotolio daug kas atrodo kitaip. Žinoma, buvo vis ko. Trečiadieniais dažniau siai praleisdavau paskai tas, nes, kaip tik man at ėjus j redakciją, laikraštis ėmė eiti reguliariai. Nere tai naktimis budėdavau spaustuvėje. 4-tą ryto išei nu, 8-tą vėl skubu į Uni versitetą. Tuo metu laikraštis tebu vo dviejų puslapių, bet ir jiems kartais trūkdavo me džiagos. O kaip apmaudu būdavo, kai, atsivertęs jj, rasdavai ne vieną korek torių (irgi studentų) pra žiopsotą klaidą. Kaip ir kiekvienoje re dakcijoje, buvo ir linksmų nesusipratimų, ir kuriozų, štai V. Chadzevičius, už klaustas telefonu, kokį žmogų į respublikinį laik raštį galėtų parekomen duoti „Tarybinis studen tas", rimtu tonu pasiūlė... save. O kokius karštus gin čus ir diskusijas sukeldavo mūsų laikraštis, išspausdi nęs kritinį straipsnį apie kokį nors Universiteto li teratą. Apskritai, retas bu vo numeris, kuriame nebū tų buvę apsakymų, eilėraš čių, recenzijų ar tiesiog pasisakymų įvairiausiais li-
kams fizikams. Beveik visi aspirantai laiku apgynė kandidatines disertaci jas. O Radiofizikos katedros asp. Vladas Ivaška tai padarė, dar nebaigęs antrųjų aspirantūros metų. Jam, be abejo, padėjo teisingai iš naudota dvejų metų stažuotė. Kadangi prasiplėtė fakulte to mokslo tiriamojo darbo tematika, šiemet TSRS Moks lo ir technikos komitetas mū sų probleminėms laboratori joms paskyrė dar 12 naujų etatų. O neseniai iš to paties komiteto mus pasiekė, ko ge ro, pati džiugiausia metų ži nia — patvirtintas naujos probleminės laboratorijos — Medžiagų struktūros — stei gimo projektas. Šiai laborato rijai, tiesa, dar tik prelimi nariai, žadama suteikti pirmą kategoriją. Tai būtų pats reikšmingiausias faktas, nes iki šiol nė viena respublikos nei probleminė, nei žinybinė laboratorija pirmosios kate gorijos neturi. Ir dar viena džiugi naujie na kitiems metams — jau baigiami projektuoti nauji fakulteto rūmai. Kitąmet Stu dentų miestelyje turi būti pradėta jų statyba.
teratūros klausimais. Labai gyvino laikraštį ir satyra bei jumoras. Savo jumo reskomis, karikatūromis garsėjo pirmakursis R. Kra pas, po to, kai mane pa kvietė „Valstiečių laikraš tis", užėmęs atsakingojo sekretoriaus postą (dabar dirba Tauragėje)." Dėstytoja pasakoja apie anuos laikus, pradžia vi suomet nelengva ir sudė tinga. ., Per įvairius įvai riausius jubiliejus gera pri siminti, jog buvai vienu iš pirmųjų... Kalbėjosi L. GIEDRAITYTE
Bene ryškiausiu prisimi nimu iš studijų metų liko bendradarbiavimas mūsų „Tarybiniame studente". Rašančių buvo daug, o vietos laikraštyje maža. Kaip stengdavomės... Perrašinėdavome savo medžiagėles po keletą kartų. Nors laikraščio sekreto rium tada dirbo kurso draugas Vladas Sidaras, bet jokio „blato" iš jo tikėtis negalėjau... O kiek buvo džiaugsmo, pa mačius išspausdintą savo apybraižą ar reportažą! jstrigo 500-tojo „Tary binio studento" numerio ruošimas, iškilmingas va karas, kur buvo pažymėti aktyviausieji bendradar biai. Gal aš neteisus, bet, atrodo, kad šiandieniniai studentai žurnalistai su tokiu entuziazmu nebesi veržia j savo laikraštį, kaip prieš keliolika metų tai darėm mes — VidJuozas mantas Putelis, Stasinas, Juozas Nekrošius, Romas Rakauskas, Justas-Vincas Paleckis ir kiti mano kurso draugai. A. BERŽEUONIS
Vilniaus raj. laikraščio „Draugystė" redaktorius
Bendrabučių
spartakiada Studentų profkomitetas, siekdamas gerinti kultūringą laisvalaikio praleidimą, bend rabučio gyventojus įtraukti į sportinį gyvenimą, rengia bendrabučių kompleksinę spartakiadą.
Šiemet į spartakiadą įeina šios sporto šakos: šachmatai, šaškės, stalo tenisas, krepši nis, futbolas. Tarybos rengia varžybas tarp bendrabučių aukštų. Geriausi bendrabučių sportininkai su darys komandas ir dalyvaus spartakiadoje. Pavasario semestrą vyks stalo teniso, krepšinio, futbo lo varžybos. Bendrabučio komanda, su rinkusi daugiausia taškų per visas sportines rungtis, bus apdovanota studentų profkomiteto pereinamąja taure. At skirų rungčių komandos — nugalėtojos bus apdovanotos prizais, o dalyviai, užėmusieji pirmąsias vietas —dovanėlė mis ir prizais.
LAIMINGŲ NAUJŲJŲ METUI LAIMINGŲ NAUJŲJŲ METUI LAIMINGŲ NAUJŲJŲ METŲ! LAIMINGŲ NAUJŲJŲ METŲ! LAIMINGŲ NAUJŲJŲ METŲ!
Pora žodžių apie don Kichoto arklį
Ieškau docento Ričardo Mirono. Koridoriu ke ties Klasikinės filologijos katedra klausiu solidaus dėdės, ramiai sėdinčio už stalo: — Atleiskite, negalėtumėt pasakyti, kur ieškoti docento Mirono? — Galėčiau, — sako, — Sėsėkitės. — I .. — Interviu atėjau.. . Čia Naujieji Metai. . . Šventė, — sakau. Šypsosi: „Tikrai šventė. Gerai, kad šven tė. .." O toliau? — Jūsų pirmoji pažintis su Universitetu? — paklausiau ir pamaniau, kad, ko gero, ma
SENELIUI ŠALČIUI PRISTATOME „REKORDININKĄ" Kursinių darbų rašymo grei čio rekordą pasiekė FAF bu halterinės apskaitos specialy bės III kurso studentas S. Christevičius. Rašydamas kur sinį darbą tema „Darbo mokslinis organizavimas bu halterijoje", jis panaudojo to paties pavadinimo brošiūrą, kurios dalį perrašė pažodžiui, pakeitė autoriaus pavardę Į savąją ir visam šiam darbui
no klausimas bus nebloga citata skyreliui „Kaip kalbame". Laimei, docentas buvo atlai dus: — Tai kad pradėjau savo karjerą ne Vil niuj. 1944 metų spalio 31 d. skaičiau savo pir mąją paskaitą — kalbotyros įvadą — Kauno universitete. Apsiavęs buvau pasiskolintais kaliošais. Va. .. 1950 m. rudenį persikėliau į Vilnių. Tada ir pamačiau, koks tas mūsų VU „iš vidaus". O kad įdomu, galiu pridurti, jog įstojau į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą 1928 metais. Už 1 litą nusipirkau tvarkaraštį ir pradėjau... Maniau būsiąs istorikas, bet universitete susižavėjau dabartine specialy be. .. Paskaitos prasidėdavo, kai profesoriai grįždavo iš kurortų — kas spalio mėnesį, o kas dar vėliau. Dabar ne taip. Dabar — drausmė. Hobi? . . Hobi... Skambinu pianinu. Blogai skambinu, bet užtat kasdien. Darau gimnasti ką ir registruoju lengvosios atletikos rezulta tus, — kalbėjo. Aš linksėjau galva, pritarda ma, kad gimnastika — tai gerai. Bet, lai at leis man gerbiami skaitytojai , aš gi nežino jau tuomet, jog priešais mane sėdi ne tik do
sugaišo 2 akademines valan das. Kitą šios brošiūros dalį S. Christevičius pasiliko at sargai, tikėdamasis IV kurse
rašyti diplominį darbą. Deja, trečiakursiu! labai ne pasisekė. Kursinio darbo va dovas e. doc. p. R. Bartaška įvertino darbą nepatenkina mai. Už plagijavimą ir ban dymą apgauti S. Christevičiui pareikštas griežtas papeiki mas, o taip pat jis neteko teisės kitais metais rašyti diplominį. Štai tau ir darbo mokslinis organizavimas! E. DUI.SKAITE FAF komjaunimo biuro sekretoriaus pavaduotoja 4
Dešimt geriausių 1. Dukart sporto meistras Algis PAVILONIS (FF IV k.) — krepšinis, „Statybos“ meistrų komandos žaidėjas. 2. Sporto meistras Kasparas ADOMAITIS (MMF III k.) — irklavimas, VI LTSR spartakiados čempionas. 3. Sporto meistras Jonas KAZLAUSKAS (MMF III k.) — krepšinis, „Statybos“ meistrų komandos žaidėjas. 4. Meilutė LATAKAITĖ (baigė 1974 m.) — lengvoji at letika, LTSR čempionė. 5. Vidmantas JURGAITIS (MF VI k.) — lengvoji atletika, Pabaltijo studentų čempionas. 6. Jonas GRIGONIS (PEF IV k.I — tinklinis, LTSR VI spartakiados ir respublikos čempionas. 7. Zita LUOBIKYTĖ (PEF V k.) — tinklinis, Pabaltijo stu dentų čempionė. 8. Kandidatas l sporto meistrus Gintautas PIEŠIMA (FAF IV k.) — šachmatai, respublikos čempionas. 9. Gracijus REMEIKIS (TF III k.) — lauko tenisas, VI LTSR spartakiados čempionas, SSD „Žalgirio“ absoliutus čempionas. 10. Lilija BENENSONAITĖ (MMF II k.) — šachmatai, TSRS studentų pirmenybių prizininkė. <1--------------------P. Surblio nuotraukoje matome geriausią Universiteto sportininką Algį PAVILONj.
MOŠŲ KORESPONDENTO G. PILAIČIO INTERVIU SU FIZINIO AUKLĖJIMO KA TEDROS DĖSTYTOJU V. MA TULAIČIU. Kuo įdomus buvo šių me tų Universiteto sporto gyve nimas? Pagrindinis renginys — „Komjaunimo taurės“ varžy bos, kuriose dalyvavo visi fakultetai. Tris mėnesius vyko atkakli kova futbolo, ranki nio, krepšinio aikštelėse. Tau rę iškovojo Istorijos fakulte to komanda. Per visas varžy bas ji susikrovė solidų taškų kraitį, tad trečiadienį vykęs istorikų ir matematikų krep šinio finalas praktiškai netu rėjo jokios reikšmės ginče
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
dėl pirmosios vietos bendroje komandinėje įskaitoje. Gal galėtumėte trumpai su pažindinti su atskirų varžybų nugalėtojais? Įtempta kova pasižymėjo merginų krepšinio finalas. Laimėjusi pirmą kėlinį, PEF komanda nesugebėjo išlaiky ti persvaros ir pralaimėjo fi lologėms. Į varžybų programą įėjo ir krosas. Merginos rung tyniavo 500 m ir 1000 m, vai kinai — 1000 m ir 3000 m nuotoliuose. Nepralenkiami buvo gamtininkės ir matema tikai. Futbolo „karaliais“ tapo finansininkai, o merginos, įkvėptos vaikinų pavyzdžio, pergalę šventė rankinio aikš telėje. Stipriausiais Universi teto rankininkais tapo istori kai. Kokią šaką vadintumėte po puliariausia Universitete? Be abejonės, krepšinį.
KAINA 2 KAP.
šių
metų
centas, bet ir buvęs bokso čempionas, todėl nesileidau į šnekas apie sportą. . . — . . .Labai mėgstu kalbas mokytis. Vie nas iš nedaugelio malonumų, — tęsė mano pašnekovas. Jam nutilus, pragydau apie sesi ją, sunkius egzaminus , apie tai, kaip liūdnai tragiškam sesijos fone išrodo Naujieji Metai. Docento veide lėtai ir žaismingai plėtėsi šyp sena. Taktiškai pasiteiravęs, kelintam esu kurse, maloniai pridūrė: — Kad būčiau Senis Šaltis, padovanočiau studentui gerą vadovėlį. Už tai, kad dažnai pralinksmina. Vienas man įrodė (beveiki), jog renesansas buvęs don Kichoto arklys! .. Ilgai dar kalbėjom. Apie Naujuosius Metus (docento nuomone, tai šeimos šventė), apie poeziją, ritmus, rimus. Visą laiką bijojau pa sakysianti ką nors panašaus, kaip anas apie don Kichoto arklį. Ir, tiesą sakant, lengviau atsikvėpiau, kai ėmė rinktis studentai — į paskaitą. Šoviau pro duris. Susidūriau kaktomušom su viena filologe. Ta man ir sako: — Jums buvo docento Valkūno paskaita? — Ne, docento Mirono. Laima KIZELYTE
LAIMINGŲ NAUJŲJŲ METŲ! B. SARKUNAITĖS pieš.
„TAURO" ISTORIJOS
Grandioziniai sumanymai Iš studentavimo metų bene labiausiai įstrigo vie nas epizodas. Paskyrė ma ne „Tauro" bendrabučio radijo stoties direktorium. Ir su Algiu Mitriku kilo idea fix — transliuoti to kias laidas, kad apie jas kalbėtų visa Vilniaus stu dentija. Visą rudenį ren gėm stotį, krapštėmės su aparatūra, net mokslai nu ėjo į antrą planą. O čia priartėjo baisi dėstytojo V. Drėmos įskaita, kursio kai ėmėsi kalti dailės isto riją, o mums kilo dar vie nas grandiozinis sumany mas — pasiruošti įskaitai, surengus didžiausią pasau lyje dailės parodą, nes ži nojom, kad dėstytojas ne tiek reikalauja teorijos, kiek meno kūrinių žinoji mo. Taigi pririnkome kal nus reprodukcijų iš drau gų, bičiulių, pažįstamų — apie 800 egzmepliorių nuo antikos iki mūsų dienų. Kelias dienas prieš įskaitą 420 kambaryje atidarėm savo parodą, turėjusią di delį pasisekimą. Už įėjimą kiekvienas lankytojas tu rėjo atnešti po vieną re produkciją. Buvome di džiai patenkinti, kai profe sorius E. Maiminas, lyg atspėjęs mūsų sumanymą, atsiliepimų knygoje įrašė, jog „tai pats turtingiau sias dailės lobynas pasau lyje". O geriausiu lanky toju buvo pripažintas To mas Venclova, vienintelis atspėjęs visų paveikslų pavadinimus ir autorius. Įskaitą visi išlaikėm, ir radijo stotis ilgą laiką linksmino „Tauro" gyven tojus.
„Komjaunimo taurės" varžy bos tai patvirtino dar kartą. Be to, du „Statybos" krepši ninkai stovi geriausių Univer siteto sportininkų sąrašo pra džioje. Ką mūsų sportininkams ža da Naujieji Metai? Vasario—kovo mėn. bus surengta Universiteto žiemos spartakiada, kurios programo je — slidinėjimo, čiuožimo, rogučių sporto varžybos. Vilius CHADZEVICIUS Centrinis ateinančių metų „Komjaunimo tiesos" renginys — XXVII VU spar redaktorius takiada, skirta TSRS pergalės Didžiajame Tėvynės kare 30mečiui. Bus varžomasi 16 sporto šakų, iš kurių 6 priva lomos. Spartakiada jau starta vo — įvyko šaudymo, plau kimo ir savigynos varžybos. Belieka palinkėti Universiteto sportininkams sėkmės 1975 Norintys pamatyti pirmo metais kitose spartakiados ša lietuviško filmo darbininkiš kose.
Skelbimai
232000 Vilnios — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29015
NAUJAMETINIS REPORTAŽAS 19
9E9TOJO BENDRABUČIO
Tauškia Vilė it bobelka — Bonifacas šiukšles velka. Mat, Nauji ne už kalnų. . Oi, mergaitės, kaip kilnu!
Ir prie dujinės skandalas, Tikras puodų karnavalas Viską svilina, ką randa — Jau diena, kai oras genda. Sujudimas, sukrutimas — Serenadą kuria Rimas, Apie ją vis — ryškiai Juoda. Trys rytai miegot neduoda.
Ten ir vėl būrys supuolė Uosto siuntinį Danguolė. Bet, paštan pasiuntus Vytą. Gavo vargšė pralaižytą—
ka tema „Kur iškeliauja pa sakos" premjerą „Vilniaus" kino teatre sausio 6—15 d., KITAS „TARYBINIO STU gali atnešti paraiškas ir pini gus į studentų profkomitetą DENTO" NUMERIS IŠEIS nuo 15 iki 17 vai. Kultūros klubas 1975 M. SAUSIO 10 D.
LV 07121
Užs. Nr. 4262
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA