Gruodžio 19 d. Didžiuosiuo se Kremliaus rūmuose TSKP CK Generaliniam Sekretoriui draugui L. Brežnevui iškilmin gai įteiktas aukščiausias Tė vynės apdovanojimas — Le nino ordinas ir antrasis Tary bų Sąjungos Didvyrio „Auk so žvaigždės" medalis Sis apdovanojimas draugui L. Brežnevui suteiktas už įžy mius nuopelnus Komunistų partijai ir Tarybų valstybei komunizmo statyboje, už ak tyvią, vaisingą .veiklą, stipri nant taiką ir tautų saugumą, už didelį asmeninį indėlį į pergalę prieš vokiečių fašis tinius grobikus Didžiajame Tėvynės kare, stiprinant Ta rybų Sąjungos ekonominę ir gynybinę galią ir septynias dešimtųjų gimimo metinių proga. Nesibaigiančiu srautu plau kia sveikinimai iš visų res publikų, kraštų ir sričių, iš visų mūsų didžiosios Tėvy nės kampelių. Į tą srautą įsi lieja ir mūsų universiteto sveikinimo adresas.
VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
r,r\nvBii lis scuDencas 1976 m. gruodžio 24 d. Nr. 41 (983)
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
IŠTIKIMAS KOMUNISTŲ PARTIJOS, TARYBINĖS LIAUDIES SŪNUS
TARYBŲ SĄJUNGOS KOMUNISTŲ PARTIJOS CENTRO KOMITETO GENERALINIAM SEKRETORIUI DRAUGUI LEONIDUI BREŽNEVUI Gerbiamas Leonidai lljičiauĮ
Vilniaus Darbo raudonosios vėliavos ordino V. Kapsu ko universiteto profesorių, dėstytojų, studentų ir viso ko lektyvo vardu nuoširdžiai sveikiname Jus — ištikimą Tary bų Sąjungos Komunistų partijos vadovą, įžymų tarptauti nio komunistinio ir darbininkų judėjimo veikėją, kovotoją už taiką visame pasaulyje — su garbingu jubiliejumi. Jūsų kelias nuo darbininko metalurgo iki įžymaus parti
Išanalizuoti ir apibendrinti fakultetų (padalinių) meninio apipavidalinimo ir vaizdinės agitacijos 1976 m. apžiūros rezultatai. Jie apsvarstyti gruodžio 10 d. darbuotojų prof sąjungos komiteto posėdyje. Išaiškinti šios apžiūros nuga lėtojai ir prizininkai. Nugalėtoju tapo Gamtos fakultetas. Antrosios vietos atiteko Medicinos ir Pramonės ekonomikos fakultetams.
jos ir valstybės veikėjo rodo jaunajai kartai tas galimy bes, kurias tarybiniam žmogui atvėrė socialistinė santvar ka. Jūsų didvyriškumas Didžiojo Tėvynės karo frontuose, partinė ir valstybinė veikla įkvepia Tarybų Lietuvos stu dentiją puikiai mokytis ir dirbti mūsų Tėvynės labui. Mes didžiuojamės, kad mūsų pirmosios pasaulyje socia listinės valstybės .vadovas savo praktine veikla vykdo tai kingą lenininę politiką tarp valstybių su skirtinga socialine santvarka. Mes dėkingi Jums, brangus Leonidai lljičiau, už nuola tinį rūpinimąsi tarybinės aukštosios mokyklos vystymusi, studentų gyvenimu ir veikla. Vilniaus V. Kapsuko universiteto komunistai ir komjau nuoliai deda visas pastangas formuoti marksistinę-lenininę pasaulėžiūrą, ugdyti aukštas moralines savybes, socialisti nio internacionalizmo ir tarybinio patriotizmo jausmus, ruošti aukštos kvalifikacijos specialistus našiam darbui ir aktyviai visuomeninei veiklai.
vos TSR ekonomikos rodiklių dinamika1' ir kt.). Manytume, kad šiame fakultete vaizdinė agitacija turėtų labiau atspin dėti fakulteto bei atskirų ka tedrų laimėjimus, dėstytojų pasiekimus mokslo tiriamajame
Ar kovinga vaizdinė agitacija? Apžiūros rezultatai rodo, per IX penkmetį", „Gamtos darbe, jų veiklos perspektyvą kad dėstytojų ir studentų ko fakulteto uždaviniai, vykdant X penkmetyje. Taigi, kaip sakėme, Univer lektyvai teisingai suprato TSKP XXV suvažiavimo nuta TSKP XXV suvažiavime iškeltą rimus" ir kt. Apie šio fakulte sitete mūsų aptariami reika aukštosioms mokykloms užda to vaizdinės agitacijos prie lai gerėja, ir vis dėlto nusi vinį — būtinumą ne tik toliau mones, jų paskirtį gerai atsi raminti negalime. Daug dar kelti specialistų rengimo, bet liepta „Tarybinio studento" yra nepanaudotų galimybių ir jų idėjinio politinio auklė 39 numeryje. Mes, kaip ir ir rezervų gerinti vaizdinei jimo lygį. Pirmaisiais dešim straipsnio „Daug mažų laikraš agitacijai, stiprinti jos auklė tojo penkmečio metais visuo tėlių. .." autoriai, kviečiame jamajam poveikiui. Pavyzdžiui, se Universiteto fakultetuose apsilankyti šiame fakultete. Iš Partizanų gatvės pastatų kom (padaliniuose) geriau apipavi tikrųjų yra ko pasimokyti. Ma plekso fakultetai turėtų labiau dalinamos patalpos, vaizdinė lonu, kad čia patalpos ne tik populiarinti atitinkamų specia agitacija tapo politiškai kryp skoningai apipavidalintos, bet lybių mokslininkus, ruošti jų tingesnė ir veiksmingesnė. jose sugebama užtikrinti ge darbų ekspozicijas, atspindėti Dėstytojų moksliniame bei pe rą tvarką ir švarą. Čia išnyko darbuotojų bei studentų lai dagoginiame darbe, studentų rašeivų ant stalų, suolų, durų mėjimus ir jų veiklos per Būtina stengtis, mokymo bei auklėjimo proce kategorija, studentai rūko tik spektyvas. kad vaizdinės agitacijos siste se siekiama sudaryti kūrybinę tam skirtose vietose. Taip pat daug pastangų ro moje labiau išryškėtų politi atmosferą. Aktyviau šiais rei kalais rūpinasi visuomeninės do Medicinos bei Pramonės nis idėjinis aspektas. Kūrybiškiau reikėtų apipa organizacijos. Patalpų apipa ekonomikos fakultetų darbuo vidalinimo, vaizdinės agitaci tojų ir studentų kolektyvai. vidalinti ir Mokslinės bibliote jos, tvarkos ir švaros klausi Šių fakultetų patalpos apipa kos patalpas, vaizdine agita mai vis labiau įsilieja į idėji vidalinamos savitai, vaizdinės cija geriau propaguoti TSKP nio bei politinio, dorovinio agitacijos priemonės speci socialinę kultūrinę politiką, Pavyzdžiui, medikų numatytą partijos XXV suva bei estetinio studentų auklėja fiškos. mojo darbo visumą. Daugely apipavidalinimo ir vaizdinės žiavime, taip pat visapusiškiau je fakultetų patalpos apipavi agitacijos sistemoje labiau iš atspindėti bibliotekos kolekty dalinamos ir tvarkomos kom ryškėja fakulteto ir atskirų vo veiklą, darbuotojų socialis pleksiškai. katedrų veiklos profilis, jų tinio lenktyniavimo rezulta Apžiūros komisijos nuomo funkcinė paskirtis, istoriškumo tus. Matyt, būtina daugiau ne, 1976 metais nuoširdžiai, aspektas. Tiesa, šiame fakul rengti ekspozicijų, nušviečian išradingai padirbėjo Gamtos tete galėtų būti daugiau sten čių artėjantį Universiteto 400 fakultetas. Čia auditorijos, la dų apie dėstytojų mokslinę metų jubiliejų. J tai turėtų at boratorijos, koridoriai apipa bei pedagoginę veiklą, stu kreipti dėmesį visų fakultetų vidalinami bei vaizdinės agi dentų gyvenimą, TSKP XXV kolektyvai. tacijos priemonės rengiamos, suvažiavimo nutarimų įgyven Apžiūros komisija rekomen remiantis vieningu planu, atsi dinimą. Reikėtų tinkamiau pro duoja padidinti vaizdinės agi žvelgiant į patalpų specifiš paguoti ir socialistinio lenkty tacijos priemonių ateistine te kumą, į fakulteto funkcinę niavimo rezultatus. matika skaičių bei pagerinti paskirtį, į jo darbuotojų bei Pramonės ekonomikos fa jų estetinį lygį. Tai liečia irgi studentų veiklos profilį. Pas kultete dėmesį patraukia ne visus fakultetus. Reikėtų ge tarieji aspektai vykusiai deri tik meniškos panoraminės fo riau atspindėti fakultetų ir nami su šių priemonių idėji tonuotraukos, nuolat atnauji katedrų socialistinius įsiparei ne auklėjamąja paskirtimi. nama Dailės instituto studen gojimus, išradingiau propa Gamtos fakultete stendai, pla tų darbų ekspozicija, dekora guoti socialistinio lenktyniavi katai, portretai, nuotraukos tyvinės gėlės, bet ir stendai, mo nugalėtojus. Būtina glau sudaro vieningą informacinę, kuriuose vaizdžiai parodyti džiau susieti vaizdinės agita idėjinę auklėjimo sistemą. mūsų šalies ir respublikos cijos priemones su darbuoto Joje svarbų vaidmenį atlieka liaudies ūkio bei jo atskirų jų ir studentų veikla bei lai Atskiri vaizdinės šie stendai: „Geografijos ir šakų vystymosi perspektyvos mėjimais. kartografijos katedros moksli („Svarbiausios TSRS statybos”, agitacijos sistemos elementai nis darbas 1945—1975 m.", „TSKP XXV suvažiavimo nu turėtų būti skirti kovai prieš „Gamtos fakulteto pasiekimai tarimus į gyvenimą", „Lietu- antivisuomenines apraiškas
(studentų tinginiavimą, kar tais pasitaikančius jų chuliga niškus veiksmus ir pan.). Rei kėtų pakelti vaizdinės agitaci jos vaidmenį ugdant jaunimo komunistinį sąmoningumą, do rovingumą, nepakantumą ko munistinės moralės normų pažeidimams. Šiame darbe daugiau ini ciatyvos ir jaunatviško pato so turėtų rodyti studentų vi suomeninės organizacijos, jų darbas turėtų būti nuosekles nis, kryptingesnis, ne trumpa laikių kampanijų pobūdžio, bet planingas, kompleksiškas, ypač dabar, kai ruošiamasi aukštųjų mokyklų respubliki nei vaizdinės agitacijos ap žiūrai ir mūsų Alma Mater ju biliejui. Visų fakultetų kom jaunimo biurai turėtų sudary ti perspektyvinius sieninės spaudos ir vaizdinės agitaci jos priemonių planus ir griež tai kontroliuoti, kaip jie vyk domi. Studentų visuomeninės or ganizacijos turėtų ryžtingiau ir efektyviau kovoti už visuo meninio turto apsaugą. Kai kurių fakultetų (Fil. F, FF, FAF, PF, MMF) studentams trūksta šeimininko jausmo. Jie gadina baldus, piaustinėja ir rašinėja ant stalų, tribūnų, šiukšlina, kartais rūko audito rijose ir pan. Pasitaiko tokių studentų, kurie plėšo biblio tekos knygas. Nejauku vaikščioti po Sau lėtekio alėjos komplekso pa status, kurių laiptų aikštelėse, holuose ir net koridoriuose per pertraukas susiburia daug rūkančių. Galbūt čia reikėtų rimčiau pagalvoti apie rūky mui skirtų vietų parinkimą. Nemaloniai nuteikia vestibiu liuose, ant laiptų (FF, MMF) besimėtančios nuorūkos. Dabar, kai toliau plečiama Universiteto materialinė bazė, kai didėja studentų sąmonin gumas, gerėja jų informuotu mas, reikia reikliau ugdyti visų ūkinį požiūrį. Universite tas savo jubiliejų turi pasitik ti išgražėjęs, pasitempęs. Daug tam pasitarnauti gali ir vaizdinė agitacija.
Doc. V. KINDURYS darbuotojų profsąjungos komiteto pirmininko pavaduotojas
Vilniaus Darbo raudonosios vėliavos ordino V. Kapsu ko universiteto, kuris 1979 m. švęs savo 400 metų jubilie jų, kolektyvas su visiška atsakomybe ir tvirtu pasiryžimu užtikrina Jus, brangus Leonidai lljičiau, kad visas savo jė gas, žinias ir energiją skirs TSKP XXV suvažiavimo nuta rimams įgyvendinti, idant savo jubiliejui Universitetas tap tų pavyzdine respublikos aukštąja mokykla. Nuoširdžiai linkime Jums ilgų gyvenimo metų, geros sveikatos, vaisingos veiklos kovoje už šviesių komunizmo idealų įgyvendinimą.
Prof. dr. J. KUBILIUS Universiteto rektorius
Doc. 1. ŽEBERSKIS darbuotojų profsąjungos komiteto pirmininkas
Doc. K. POSKUS LKP Universiteto komiteto sekretorius H. RAMONAS LLKJS Universiteto komiteto sekretorius
POKALBIAI PRIEŠ SESIJĄ IHlHIHllItlIllilIMlUlUlllIllIlIlIlIlIlIlIlJ
Ekonomistų žingsniai SU PRAMONES EKONOMIKOS FAKULTETO DĖSTYTO JAIS IR STUDENTAIS ŠNEKASI MŪSŲ VISUOMENINIS KORESPONDENTAS S. GUDŽIŪNAS
Pramonės ekonomikos fa Krickas — II k. darbo eko kulteto pirmo kurso studen nomikos spec. 1 gr. studen tams parengta išplėstinė sa tai. Abu — sportinių kovų varankiško darbo programa bendražygiai, tinklininkai, pirmiesiems studijų metams. Lietuvos čempionai... Antro Jos tikslas susisteminti ir ji medalio pusė tokia: praleinormuoti tą darbą, įsavinant dinėja ne įtik pateisinamas dėstomas disciplinas. Progra dėl varžybų paskaitas, bet ir moje (apie kurią jau esame šiaip nelabai stengiasi lanky rašę laikraštyje) nurodyta pa ti, nesimoko, ne kartą svars skaitų, seminarų, koliokviumų tyti mokymo-auklėjimo komi temos ir grafikai, pateikiamas sijoje. Bet visi patarimai ir literatūros sąrašas ir kt. Sis perspėjimai — „lyg žirnius į iš tikrųjų reikalingas ir nau įsieną mėtytum". Niekas nepa dingas dalykas (kuriuo galė deda. Todėl ir neišlaiko egza tų pasekti kiti fakultetai) stu minų, nesurenka įskaitų. Šiai dentų įbuvo iškart pripažintas. kompanijai galima priskinti ir — Duokit darbo planą, ka B. Rubavičių, II k. darfbo da bus įgalima gauti, — tokie ekonomikos spec. 2 gr. stu pirmakursių prašymai tik ir dentą. Pastarasis mėgsta pa buvo girdėti mokslo metų miegotų i paskaitas varu rei pradžioje, — sako fakulteto kia varyti, prireikė net Rekto prodekanas vyr. dėst. V. Gri- riaus įspėjimo. Stipendiją jaiu goras. seniai pramiegojo vyras. Ka Tuo planu patenkinti ir ži, ar sapnuoja B. Rubavičius, dėstytojai^ ir studentai. Prog kad per sesiją ir dvejetas gali ramoje gerai paskirstytas sa „išlįsti"? varankiško darbo krūvis, stu Beje, V. Gataveckas ir R. dentas iš anksto žino, kurią Krickas choru gali užprotes dieną kas bus ir, turėdamas tuoti, kad mes sportininkai, laiko, įgali ruoštis. Taip sa nėra kada, pabandyk pats, kant, mato studijų perspekty kad gudrus, visur suspėti. vą. Atsiliekantiems studen Kad nekiltų jiems tokia nuo tams planas irgi geras pata dėminga mintis, tegu pasižiū rėjas — padeda „užtaisyti" ri į A. Juozaitį — II k. dar atsiradusias spragas. Galima bo ekonomikos spec. 1 gr, pradžiuginti ir vyresniųjų studentą. Arvydas — Monrea kursų studentus — jau suda lio olimpiados bronzos meda romos analogiškos progra lininkas, Europos taurės lai mos antrakursiams ir trečia mėtojas, vienu žodžiu — pui kursiams. kus plaukikas. Geri rezulta Darbo planai yra, nurody tai ne tik sporte — jis „su tos visos gairės ateičiai, o sidoroja" ir su studijom. kaip sekasi mokytis? — Toks ibūtų tas .deguto — Yra dalykų, kurie sun šaukštas". Apskritai, mūsų kiau sekasi. Pirmakursiai sun studentai mokosi gana gerai, kiai „įkanda" matematiką. — aiškina toliau prodekanas. Priežastis ta, kad nepakanka — Galima paminėti V k. mai pasiruošia vidurinėje pramonės planavimo spec. mokykloje. Kita bėda — (pa studentą A. Paškevičių, stu skaitų prateidinėtojai, ne dentų profsąjungos komiteto drausmingieji. Kai ateina se narį, Dzeržinskio stipendinin sija — verkšlena: jie pasi ką. Vyriškai galvai nė kiek stengsią, toliau .gerai studi nenusileidžia ir kolegė 2 gr. juosią. .. Kad tik įskaitą iš studentė E. Muzika. Elena prašytų. Ypač daug vargo aktyvi visuomenininke, gausuteikia V. Gataveckas ir R. (Nukelta į 3 psl.)
GRUODŽIO 16-oji. Prie Klaipėdos vartų Universiteto pasiuntinius — rektorių prof. dr. J. Kubilių, partijos komi teto sekretorių doc. K. Poš kų, prof. S. Pavilonj, grupę mūsų lektorių, ansambliečių pasitiko miesto vadovai, Žil vinas ir Eglė linkėjo mieliems svečiams puikios viešnagės (nuotrauka viršuje). Taip pra sidėjo Klaipėdoje Universite to mokslo dienos, skirtos mū sų Alma Mater 400 metų su kakčiai. Pirmąją dieną grupė moks lininkų svečiavosi pas jūrei vius Lietuvos jūrų laivininkys tės motorlaivyje „Vasilijus Polenovas". Rektorius prof. dr. J. Kubilius 14-ojoje vidu rinėje mokykloje susitiko su miesto matematikais, pasakojo jiems apie fizikos ir matema tikos mokslų pasiekimus ir naujienas, domėjosi mokyklų problemomis (nuotr. apačioje dešinėje). LTSR valstybinės
konservatorijos Klaipėdos fa kultetų studentams paskaitą skaitė doc. J. Balkevičius, su medikais susitiko prof. S. Pavilonis, su laivų statytojais, remontininkais, jūreiviais šne kėjosi docentai J. Lapė, P. Kiuberis ir A. Jablonskis, Liaudies universiteto Gamtos fakulteto klausytojai bei mies to gamtininkai daug įdomaus sužinojo iš doc. R. Tarvydu miesto administracinių orga nų darbuotojai ir teisės pa grindų mokytojai susitiko su doc. V. Staskoniu. Vakare mūsų mokslininkai — jau in corpore — susiti ko Filharmonijos salėje su miesto visuomene. Apie Uni versiteto kūrimąsi ir nūdieną klaipėdiečiams papasakojo rektorius prof. dr. J. Kubi lius. Mūsų pasiuntinius svei kino LKP Klaipėdos miesto komiteto pirmasis sekretorius J. Gureckas, vykdomojo ko miteto pirmininkas A. Žalys
(nuotrauka dešinėje viršuje), buvo pasikeista suvenyrais. Gruodžio 17-oji — antroji viešnagės diena. Universite to atstovai atėjo prie Lenino paminklo ir čia padėjo gėlių. Pagerbti buvo ir tarybiniai kariai, žuvę už Tėvynės lais vę (nuotraukoje viduryje — mūsų delegacija Karių kapi nėse). Ir vėl renginio „Žodis mokslininkui" įtemptos valan dos: paskaitos, susitikimai.. . Respublikinėje ligoninėje ir mėsos kombinate, „Syriaus" gamykloje ir „Pajūrio" buities įmonių susivienijime. . . Daly vauta ekskursijoje po miestą, plaukiota jūra, svečiuotasi pas žvejus „Suvalkijos" laive. Po įvairių išbandymų mūsų pro fesoriai ir docentai ant kate rio denio įgijo net „Jūrų vil kų" diplomus (nuotr. apačio je kairėje). Mokslo šventė baigėsi, laukia nauji susitiki mai kituose respublikos mies tuose ir rajonuose.
RUOŠIANTIS
UNIVERSITETO JUBILIEJUI Gruodžio 15 d. įvyko Universiteto jubilieji nės komisijos politinio ma sinio ir ideologinio dar bo sekcijos posėdis. Ja me buvo išklausytos sekci jos narių Estetinio lavini mo katedros vedėjo e. prof. p. V. Germano, Fizi, nio auklėjimo katedros ve dėjo V. Bimbos, Kraštoty- i rininkų klubo pirmininko V. Mačiekaus, kultūros klubo vedėjo Z. Levicko informacijos apie rengimą si studentų meno saviveik los kolektyvų festivaliui (1979 m.), tarptautinėms sporto varžyboms ir Uni versiteto jubiliejinei spar takiadai (1978 m.), apie kraštotyrininkų darbus, tarpfakultefinę meno savi veiklos apžiūrą (1977— 78 m.) ir kt. Posėdyje pa tvirtintas politinio masinio ir ideo,loginio darbo orga nizacinių priemonių bei renginių planas, o taip pat sekcijos darbo planas 1977—79 m. Patvirtinti ma sinės studentų dainos konkurso ir tarpfakultetinės meno saviveiklos ap žiūros nuostatai. TS inf.
ĮVYKO
KOMJAUNIMO KONFERENCIJA
Gruodžio 17 d. įvyko Uni versiteto komjaunimo organi zacijos konferencija studentų dorovinio auklėjimo klausi mais. Pranešimą padarė kom jaunimo komiteto sekretorius Henrikas Ramonas.
Konferencija
išrinko kom
LLKJS
jaunimo komiteto nariais A. Bajarūną (IF V k.j, A. Dalli-
dytę (įskaitos sektoriaus ve dėją) ir A. Kučinską ĮTF II k.j.
Vilniuje vyiko trečioji Ta rybų Lietuvos bibliotekininkų mokslinė Ikonferencija. Res publikos bibliotekininkų sau gomuose lobynuose šiandien yra 74000000 tomų spausdinių, sparčiai diegiama nauja technika, tobulinama darbo organizacija.
praėjo ištisas dešimtmetis. Konferencijoje ypač aktyviai dalyvavo Universiteto biblio tekininkystės ir mokslinės in formacijos mokslo atstovai; jie (idoc. G. Raguotienė, doc. K. Sinkevičius, prof. V. Žu kas, doc. V. Urbonas) vado-
Tokio masto renginys jau seniai buvo pribrendęs, nes nuo paskutinės konferencijos
NUOTRAUKO.SE: bibliotekininkystės ir mokslinės informacijos specialybės jaunų dėstytojų grupė — D. Kastanauskaitė, O. Janonis,
vavo ir sekcijoms. Pagirtina, kad klausytojų tarpe matėsi ir busimųjų darbuotojų — studentų, aktyvių SMD na rių. D. KAUNAS
UNIVERSITETO KOMITETE
Gruodžio 23 d. įvykusiame LLKJS Universiteto komiteto posėdyje buvo išnagrinėti komjaunimo dokumentų keiti mo rezultatai (pranešėjas komjaunimo komiteto sekreto riaus pavaduotojas J. Bagdo nas).
SANITARINĖ DRAUGOVĖ PIRMA
Sporto rūmuose vyko Vil niaus aukštųjų ir spec. vidu rinių mokyklų sanitarinių drau govių varžybos. Mūsų universitetui atstova vo Istorijos fakulteto psicho logijos ir žurnalistikos specia lybių IV k. studentės. Jau be siruošiant varžyboms — per užsiėmimus ir treniruotes — draugovėje vyravo draugiška, darbinga nuotaika, merginos suprato savo atsakomybę. Tai joms padėjo ir per varžybas — mūsų sanitarinė draugovė (vadė Z. Vasiliauskaitėj vei kė darniai ir tiksliai. Draugo vės komisarė Z. Besasparytė išleido net kovos lapelį. Vi sos 5 grandys, kurioms vado vavo N. Blotnytė, J. Simonavičiūtė, L. Ruibytė, R. Lavrinovič, V. Stankevičiūtė, gerai žinojo savo uždavinius. Visa tai ir lėmė, kad nugalėjo mū sų sanitarinė draugovė. Jai įteikta Pereinamoji taurė ir Garbės raštas. Sveikiname merginas su pergale ir linki me tokios pat sėkmės studi jose. A. Samėnas — tęsia diskusijas ir per pertrauką, V. RAIKOVAS kairėje — 1975 m. laidos bibliotekininkai — konferenci Universiteto Civilinės gynybos jos dalyviai. štabo viršininkas
IŠPAŽINTIS Universiteto studentų klubo „Akiratis" svečiu buvo Vil niaus ateistų klubo „Avė, Vi ta!" pirmininkas Bronius Jau niškis. Ateistas (jaunystėje buvęs vienuolis, vėliau studi javo Vilniaus universitete) yra išleidęs knygas „Žmonės su abitais", „Misionieriai tarp indėnų", „Vienuolis ir tikėji mas", „Mažoji paslaptis" ir kt. Susitikimo metu svečias papasakojo apie rašomą atsi minimų knygą „Paskutinė iš pažintis". Maloniai sutikus au toriui, spausdiname jos su trumpintus fragmentus, kur vaizduojamas gyvenimas slap tame vienuolyne ir studijos Universitete.
Pakilo rektorius Zigmas Že maitis. Pasveikino studentus, susirinkusius į antruosius po karinius studijų metus, .pasi džiaugė, kad Aktų salė papil nėjo, profesorių ir dėstytojų eilės, fašistų išblaškytos, pa gausėjo. Sveikino prorekto riai, kalbėjo studentai. Pas kui, visi sustoję, sugiedojome himną „Lietuva, tėvyne mū sų", o pabaigoje studentai už traukė „Gaudeamus igitur". Aš pasijutau tarsi bažnyčioje, giedodamas giesmes viešpa čiui garbinti. Į vienuolių bendruomenę ėjau, tvirtai po kojomis jaus damas žemę. Aš pilnateisis studentas, Alma mater narys. Atsiradęs namuose, 'broliukui Pauliui ėmiau pasakoti, ką buvau patyręs Universitete. Paulius baigė skaityti brevi jorių ir tarė: — Didelis čia daiktas Uni versitetas. .Bolševikinis. Ir profesoriai ne kitokie. Aš jų nė vienos paskaitos neklausy čiau. Nuodėmė. — O Mykolaitis-Putinas? Teologiją baigęs, filosofijos daktaras. Prieš dievą niekur nepasisekė. Tik gal jo dievas kitoks. — Jis kunigystę .paniekino. Metė ją. — O mes ar ne tokie pat? Buvę vienuoliai! .. — Mus privertė bolševikai.
Bet mes vėl, štai, jungiamės į misijų būrelius. Žiūrėk, kiek vargsta tėvas Benediktas. Gy vena slapta, padeda mums ei liniams įbroliams, rūpinasi žmonių dvasiniu gyvenimu. O kas jam? Mestų visa tai ir eitų į turtingą parapiją. Ne grėstų jokie pavojai. Ir moks lus baigęs ne mažesnius už Putiną. Turino licenciatas! Pažiūrėti paprastas, kuklus, prastai apsirengęs, net ašuti nius marškinius nešioja, ir vis, sako, už paklydėlius. Šventumo pavyzdys. Lygini tu dar jj su kunigu dezer tyru. Aš neturėjau kuo atremti, bet Putino šviesi asmenybė mano sąmonėje nė kiek nesumeniko. Atsirado ir kažko kia baimė dėl tėvo Benedik to fanatizmo. Prasidėjo studijos. Vis Sku bėdavau į Istorijos ir filolo gijos fakulteto auditorijas Centriniuose rūmuose. Greit užgulė ir žiema. Universitetas buvo nekūrenamas. Pūstelėjęs per stiklų įtrūkimus vėjas lyg ranka pažerdavo snaiges. Kartais jos apskriedavo apie dėstytoją, apsisukdavo apie suolus ir nusileisdavo ant su grubusių studentų rankų ar ba ilgai gulėdavo ant priešais juoduojančios lentos. Sėdėjo me kailiniuoti, padaužydami kojomis, patrikdami rankas
ir ausis. Bet sėdėjome. Mane ėmė .veikti marksizmo paskai tos. Vis garsiau mintyse skambėdavo doc. E. Meškaus ko pasakojimai apie paleon tologiją, dėsningą organizmų keitimąsi, gyvybės evoliuciją. Portfelyje lyg žarija degė Darvino knyga „Žmogaus kil mė". Ėmė baimė, kad prara siu tai, kas buvo brangiausia — dievą. Darvinizmo teigi niams atremti skaičiau baž nyčios žymaus filosofo Džiovanio Papinio „Kristaus isto riją". Klaidžiojau su knygomis lyg migloje. Iš Universiteto dažnai bėgdavau į Aušros vartus paguodos. Padėdavau tėvui Benediktui organizuoti studentus į šv. Jono bažnyčią viešoms išpažintims ir masiš kai komunijai. Mane pasky rė Katedroje vaikus ruošti pirmajai komunijai. Skaičiau ir vienokias, ir kitokias kny gas. Stengiausi išsiaiškinti dievybės kilmę. Koks tas die vas? Tikybos vadovėlyje skai čiau, jog dievas panašus į žmogų, nes žmogų, Adomą, jis sukūręs pagal savo pa veikslą. Senajame testamente tai patvirtinama, nes, esą, dievas su Adomu vaikščiojo ir žaidė. O Naujajame tes tamente (parašyta: „Dievo niekas niekada nėra matęs". Kitur nurodoma: „Dievas yra neapsakoma esybė; jei paly ginsime Jį su žeme ir dan gum, jis bus didesnis; jei pa lyginsime Jo protą su visų žmonių ir angelų protu, Jis bus kur kas protingesnis." O Engelsas nusako, kad „.. .iš gamtos suasmeninimo kilo pirmieji dievai, kurie, religi jai besivystant, vis labiau ir labiau įgyjo viršgamtinių jė gų pavidalą". Suskilo mano dievas. Neiš maniau, kaip aiškinti vai kams. Nubėgau pas tėvą Be nediktą ir pasakiau: — Vaikų katekizuoti nei siu! Ėjo antrieji studijų metai. Prasidėjo didžioji savaitė prieš Velykas. Oras atšilo. Medžių pumpurai pilnėjo ir skleidė malonų kvapą. Bažny čių languose vis ilgiau mar gavo šviesos. Jautėsi prieš šventinė nuotaika. Viliojo
„Studentų sveikata“ Taip pavadintą konferenci ją surengė Medicinos fakul teto SMD Higienistų būrelis. Tokios konferencijos vyksta kasmet, ši pagal eilę buvo septinta. Įžanginiame žodyje MF de kanas prof. S. Pavilonis pa brėžė studentų, ne tik kaip būsimų aukštos kvalifikacijos specialistų, bet kaip ir socia linės grupės, svarbą. Juk res publikoje yra apie 60 tūkst. studentų. Jie dirba sunkų protinį darbą, o juda mažai. Didelės žalos atneša mokymo si „bumai": abitūra, stojamie ji, sesijos. Prof. S. Pavilonis pažymėjo, kad studentai, ‘bai gę studijas, nebūna įkūniję idealaus sanitarinio gyveni mo būdo. Tą lemia blogi įpro čiai studijuojant, fizinės kul-
POLIMERININKŲ BŪRELYJE Polimerų chemijos katedro je studentai specializuojasi stambiamolekulinių junginių chemijos srityje. Aktyviausie ji iš jų įsijungia ir j katedros mokslo tiriamąjį darbą. Polimerininkų būrelis organizuo jamose SMD konferencijose kasmet perskaito po 8—12
kitų — buvo mažiau „medi ciniškas", tačiau pilietiškas, pilnas sveikos ironijos. Mer ginos, be kita ko, nenuginči tūros tikrąja prasme stoka. jamais faktais prie sienos Konferencijoje perskaityta prirėmė simuliantus, įvairiau keturiolika pranešimų. Stu siais būdais išsisukusius nuo dentų delegacija iš Kauno talkos kolūkiuose. Medicinos instituto, vadovau Gerai įvertinti MF VI k. jama doc. A. Luikausko, atsi stud. J. Vaitkevičiaus (moksl. vežė tris darbus. Pranešimuo vad. vyr. dėst. B. Rutkys), A. se nagrinėta studentų darbinė Zalepūgos (moksl. vad. prof. veikla, laiko biudžetas, maiti S. Pavilonis ir asist. A. Ado nimo įstaigų higiena, akade maitis) pranešimai. Iš viso minių atostogų priežastys, kai diplomais apdovanoti septyni kurie studentų sveikatos mūsų studentų darbai. Juose klausimai. nagrinėti aktualūs kovos Pirmo laipsnio diplomu ap prieš girtavimą ir rūkymą dovanotos Universiteto MF metodologijos .klausimai, nėš III k. studentės L. Kalinaus čių studenčių sveikata ir kt. kaitė, D. Trainytė, V. Dani Dėstytojų nuomone, ši kon levičiūtė už darbą „Medici ferencija brandesnė už visas nos fakulteto II—V kursų amkstesn.es. studentų sveikata 1976 m. rudens talkos metu" (moks linis vadovas doc. B. Jurevi Edvinas BUTKUS čius). Šis darbas išsiskyrė iš TS visuomeninis koresp. eksperimentinių darbų prane šimų. Ypač gerų rezultatų pa siekta tiriamajame darbe po limerizacijos reakcijų kinetiko je ir vandenyje tirpių polime rų sintezėje. 1976 m. sąjungi nėje SMD darbų apžiūroje stud. M. Teriošinos darbas „N-vinilpirolidono su akrililir mefakrililchloridu kopoli merų tirpalų tyrimas" buvo pažymėtas sąjunginės chemi kų D. Mendelejevo draugijos diplomu (moksl. vad. G. Ba joras ir V. Rakauskas). Sąjun ginės SMD apžiūros diplomas 1974 m. buvo įteiktas stud. G. Grabežytei, 1975 m. — stud. R. Šamo darbas pažymėtas respublikiniu III laipsnio dip lomu. šiais mokslo metais labai aktyviai būrelio darbe daly vauja III k. studentai R. Ma-
kuška (jis eksperimentuoja jau nuo I kurso), V. Kaduševičius, V. Petrikaitė. Jie užsi ima polielektrolitų jonizacijos konstantų nustatymu, tirpalų turbidimetrija ir viskozimetrija. Reaktingų polimerų sinte ze domisi R. Giedraitis. Polimerų chemijos katedro je būrelio nariai, anksčiau pradėję mokslinj-tiriamąjį dar bą, tęsia ji diplominiuose dar buose. Rezultatai neretai ap vainikuojami moksliniu straips niu periodiniuose žurnaluose. Praėjusiais metais net 5 šio būrelio nariai kartu su savo moksliniais vadovais pateikė straipsnius respublikiniams ir sąjunginiams leidiniams.
dievo namai. „Prieisiu pasku tinį kartą išpažinties ir dau giau nė nepažvelgsiu į baž nyčią", — pagalvojau. Rū pėjo man su dievo namais atsiskaityti iškilmingai. Žino jau, kad dvasininkai, nutrauk dami ryšius su religija, atlai ko paskutines iškilmingas mišias, giedant chorui, de gant sietynams. Pasako pas kutinį pamokslą, o paskui viešai prie altoriaus nusiren gia liturginius rūbus, sutaną. Gal ir man reikėtų panašiai pasielgti? Priėmęs komuniją, prie di džiojo altoriaus grotelių pa sakysiu pamokslą. Tegul visi pasiklauso, kaip aš praradau ilgai brangintą dievą. Kaip mane apgaudinėjo vienuoliai, priversdami tarnauti jiems, ti kindami, kad taip dievas rei kalauja. Atėjau į šv. Jono bažny čią. Stabtelėjau prie durų, bet nepersižegnojau. Seniai jau poterių nebekalbėjau. Kam kalbėti, jeigu nebetikėjau, kaip anksčiau. Drungulys nu krėtė nugarą. Atgavęs lyg svarą, ipasukau prie klausyk los, bet neprisijungiau prie eilutės, o atsisėdau į klaupkas. „Ką pasakysiu nuodėm klausiui? Kokį didžiausią nu sikaltimą papildžiau? Kad tė vo Benedikto .nepaklausiau?" • Šiurpas nukrėtė, jį prisimi nus. Jis mane norėjo išvežti į Žaliąją girią. Būtų įbrukęs į rankas šautuvą ir dabar klaidžiočiau po kaimus, žmo nes gąsdindamas. Jam būčiau Kristaus karys. •Pabėgau. Ar čia nuodėmė?! Prakeikimas jiems! O kokia mano išpažintis buvo atviriausia? Ta, kai že mės po kojomis nemačiau. Kaip epušės lapas virpėjau. Bijojau kiekvieno savo žo džio. Bijojau beprasmiškai prarasti gyvybę. Ir ta išpa žintis buvo ne kunigui, o Uni versiteto dėstytojui Juliui Būtėnui. Dėstytojui, nepatep tajam. Ir šitoji išpažintis bu vo švenčiausia. Atsikėliau iš klaųpkų ir iš ėjau iš bažnyčios, išėjau, kad niekada į ją negrįžčiau. Bronius JAUNIŠKIS
KETURIŲ KOMUNARŲ
ATMINIMUI Sukako 50 metų, kai lietu viškieji fašistai nužudė keturis komunarus, įžymius LKP vei kėjus, taurius liaudies sūnus. Šia proga kraštotyrininkų klu bas surengė vakarą. Svečias respublikos nusipelnęs moky tojas Partijos istorijos institu to vyr. mokslinis bendradar bis P. Beresnevičius papasa kojo apie tuometinę buržua zinės Lietuvos politinę padė tį, Komunistų partijos veiklą, apie keturių komunarų gyve nimo ir kovos kelią. P. KRIKŠČIŪNAS
GERA
GALIMYBE BENDRAUTI
Filologijos fakultete įvyko konferencijai, skirta 175osioms V. Dalio gimimo me tinėms pažymėti. Konferenci ją suorganizavo studentai rasistai, rusų kalbos ir rusų literatūros būrelių nariai. Docentai M. Sivickienė ir R. Sideravičius, studentės R. Lasaja, A. Selčinskaja (I k.), A. Ananjeva perskaitė prane Pr. KENTRA šimus, kuriuose atsispindėjo ChF V k. studentas, V. Dalio, kaip nepaprasto ra būrelio pirmininkas sų kalbos žinovo, įžymaus et
Ekonomistų žingsniai (Atkelta iš i psl.)
na Lenino vardinę stipendiją. — Prieš porą metų daug keblumų būdavo su užsienio kalbomis. Dabar vaizdas žy miai .pasikeitė. Turime du už sienio kalbų kabinetus (dvi auditorijas po 22 vietas). Au ditorijos radiofikuotos, dėsty tojai mokymui gali panaudoti •magnetofoninius įrašus. Blo gai besimokantiems, atsilie kantiems studentams rengiami papildami klausymai. Užsie nio kalbos užsiėmimų lanky mo žurnalas parodo dekana tui, dėl kokios priežasties studentas negauna įskaitos. Ekonomistai nepamiršta mokymo procese ir studentų mokslo tiriamojo darbo. Apie •tai pasakoja e. doc. p. K. Prunskienė: — Studentams, sakykim, paskiriama kokia nors pro blema. Jie pasirenka konkre čius klausimus ir studijuoda mi gilinasi į juos. Taip stu dentai praktiškai ir teoriškai susipažįsta su problema, iš moksta taikyti ekonominių ty rimų metodus. Per praktikas
kėjo įrodyti, kad jis pilna vertis, kaip ir visi studentai. Gerai kuratorė sugyveno su auklėtiniais ir rudens tal koje. — Mūsų kuratorė jautėsi kaip studentė, pripratom kaip prie motinos, — kalba auk lėtinės. Arba susitikimai bendrabu tyje. Dažnai tokių vakarų me tu apsvarstomi studijų reika lai, drausmė, bet tankiausiai kalbama apie žmonių .tarpu savio .bendravimą, garbę, pa reigą, meilę. Nepamirštamos ir buities problemos. Svarsto ma, mąstoma, daroma išva dų. Įsivyravusią tylą vėl nu traukia tylūs merginų bai sai: „Kuratore, papasako kit.,,"
jie būna žymiai aktyvesni, nes turi įgūdžių ir, remda miesi savo patirtimi, greičiau susivokia iškilusioje proble moje, prieina teisingą išvadą. Įsisavindami teoriją, studen tai puikiai įsivaizduoja, kaip tai praktiškai atrado. Tai pa deda geriau įsiminti ir su prasti dėstomą medžiagą. Nemaža įtakos studijoms ir aktyviai visuomeninei veik lai turi geras kuratorius. — Aptarti studijų bėdas studentas gali ir su dėstyto ju, — pasakoja vyr. moksli nė bendradarbė E. Marcinke vičienė, — tačiau keliaujant po įgyvenimo vandenyną rei kia turėti tokį krantą, į kurį išlipęs galėtum nusimesti sa vo rūpesčių naštą. Tuo „kran tu" ir turi būti kuratorius. E. Marcinkevičienė yra IV k. darbo ekonomikos spec. 1 gir. kuratorė. Jau se niai ji gyvena du gyvenimus: savo ir grupės. Nelieka ne atlygintas šis kuratorės plušė jimas. Matomi darbo vaisiai. Teko nemažai pasiaukoti, kad iš grupės išgaruotų nepa sitikėjimas savo jėgomis, abe jingumas, būtų išjudinti pa syvieji. — Jūs man aiškinki t neaiš kinę, aš ir taip gudrus, — galvojo pastarieji. Buvo kurį laiką nuošalyje ir S. Mali nauskas. Teko pakovoti, kol ištraukėme jį iš šešėlio. Da bar — geras šokėjas, pasi tempė moksle, įgavo pasiti kėjimą savo jėgomis. O rei
— Manau, labai svarbu tu rėti tokį žmogų, pas kurį ga lėtum bet kada ateiti, išklo ti, kas slegia širdį, — sako kuratorė E. Marcinkevičienė. Taip, daug kas priklauso nuo grupės kuratoriaus, jeigu jis nurodo teisingą kelią, su randa tinkamą žodį, suklupu siam padeda vėl atsikelti — •tai ir yra ta gerumo versmė, už kurią neliekama skolingu. Sis rūpestis įpareigoja grupės studentus būti doresniais, ge riau mokytis, lankyti paskai tas. Dabartinė V k. pramonės planavimo specialybės 2 gr. (rodė, kad daug galima pa siekti ir grupės aktyvo inicia tyva. — Pirmame kurse mūsų grupė buvo viena iš (blogiau sių, — pasakoja grupės ak tyvistas M. Utaras, — amži nai per kiekvieną susirinki mą linksniuodavo. Nusibodo tie priekaištai. Neprisimenu, kas pirmas ištarė: „Blogesni mes už kitus, ar ką? Įrodykim, ką sugebam!" Pirmiau sia susirūpinom paskaitų lan kymu. Rezultatai netruko at eiti — pagerėjo pažangumas. Darė įtaką stiprus aktyvas, nes daug studentų buvo iš rinkti į komjaunimo biurą. Aktyvistai pradėjo geriau mokytis, nes turėjo būti ki tiems pavyzdžiu, to reikalavo ir iš savo draugų. Tankiai vykdavo susirinkimai, grupė nebijodavo pasakyti savo nuomonę, pabarti. Prisimenu, R. Markevičius pradžioje mo kėsi blogiau už kitus, nors gabumų ir turėjo. Grupės draugai pasakydavo: — „Mesk tą savo tinginį. Vyras esi, ar negali pasitempti? Visam ko lektyvui gėdą darai!" Drau giško pokalbio poveikis būda vo pats geriausias. Išsijudino ir R. Malkevičius, pavasario sesijos vidurkis šoktelėjo iki 4,3 balo. Kai grupė „įsisiū bavo" — atsirado nemaža daugiau gerai besimokančių studentų, puikių visuomeni ninkų. 1975/76 mokslo metų geriausios akademinės gru pės konkurse iš IV kursų už. ėmėme 2-ąją vietą. .. .Artėja sesija. Šiek tiek dažniau ekonomistai užsuka į skaityklą ir kiek ilgiau už trunka: nors daugumai ne pirmoji sesija, bet vistiek ne ramu: kad tik gerai išlai kytų.
nografo, žinomo rašytojo-beletristo, mediko, gamtininko, dialektologa, leksikografo ir leksikologo, veikla. Ypač daug buvo kalbėta apie V. Dalio žodyną. Šis žmogus išvaikščiojo beveik visą Rusiją; stebėjo liaudies buitį ir papročius, kruopščiai užsirašinėjo kiekvieną išgirs tą žodį — ir taip kiekvieną dieną, ir taip pusę amžiaus. V. Dalis suprato, kad kiek vienas žodis saugo ilgaamžę liaudies istoriją, kad kiekvie nas žodis atspindi liaudies dvasią ir mintis, kad žodis turi nepaprastą galią. Kaip niekas kitas suprato būtiny bę surinkti, išsaugoti ir per duoti būsimoms kartams tur tingą liaudies išmintį.
* Konferencijoje pirmakuTsiai V. Leščinskas ir V. Stankevičiūtė skaitė ištraukas iš V. Dalio kūrinių, montažo forma buvo pateikta daug įdomių žinių apie jo gyveni mą ir veiklą. Gal tai ir ne visai įprasta konferencijai, bet suteikė galimybę daug papasakoti apie V. Dalį. Konferencijos dalyviai su dideliu susidomėjimu išklausė pranešimus. Apibendrindama doc. L. Sudavičienė pabrėžė, kad tokios konferencijos su daro geras galimybes bendra darbiauti studentams ir dėsty tojams, palankias stygas mokslinei veiklai. A. SOLOVJOVĄ, A. ANANJEVA IV k. studentės
GRUODIS — BIBLIOGRAFIJOS
ŽINIŲ
SKLEIDIMO MENUO
doti, užsako juos tarpbibliote dalykinį, kuriame kortelės bū kiniu abonementu kitose bib tų sudėtos pagal rūpimus liotekose. Neregėtai išaugus klausimus, kitą — abėcėlinį, informacinei produkcijai, ima pagal autorių .pavardes, kad mos sudarinėti net jos biblio greitai būtų galima patikrin grafijos. Visa tai padeda tau ti, ar to bei kito autoriaus soti laiką, kelti darbo su darbą jau turime. Labai re knyga produktyvumą. komenduotina dar viena kar Studentui aiškinti apie 'kny minarams, koliokviumams turime ištisą pluoštą lietuviš Bibliografijos ir informati toteka, kurioje iš informaci gos reikšmę, manau, nereikia. rašant referatą, tenka išnag kų šakinių bibliografijų: isto kos pagrindai labai praverčia nių šaltinių reikėtų kaupti Juk (visas jo gyvenimas — rinėti tokius klausimus* kurie rijos, archeologijos, antropo ir kitame, ne mažiau svarbia medžiagą, kortelėje pasižy tai (bendravimas su knyga. vadovėliuose visai neliečiami logijos, astronomijos, medici me, dalyke. Rimtas studentas, mint biblioteką, kurioje ji Didelis dalykas mokėti susi arba nepakankamai aptarti. nos (jos jau pasirodė šeši to pasirinkęs konkrečią specia yra, ir knygos indeksą. Tuo gaudyti milžiniškoje spausdin Kaip pirmas tokiam savaran mai), atskirų rašytojų, meno lybę ir rūpestingai jai besi met .bet kuriuo metu galėsi to žodžio jūrele, susirasti pa kiškam darbui reikalingos ir kultūros darbuotojų; pra ruošdamas, suprantama, ima me knygą lengvai pasiekti. čią reikalingiausią, naujausią medžiagos paieškų žingsnis dėta leisti kapitalinė Lietuvos kaupti savo specialybės raš Perskaitytos literatūros ir geriausią knygą tolydžio gali būti specialiose enciklo TSR bibliografija. Atsižvelg tiją, kuri išauga į asmeninę konspektus reikia 'tvarkyti augančiame informacijos srau pedijose ties konkrečiu klau dami į respublikos mokslo bibliotekėlę. Deja, knygos, taip pat rūpestingai, kad ne te, sugaišti kuo mažiau laiko simu nurodytos literatūros są darbuotojų poreikius, mūsų žurnalai, straipsnių atspaudai reikėtų antrąkart daryti to, literatūros paieškoms, kad rašas, kuriame paprastai sure bibliografai leidžia tęstines bei kopijos, be tvarkos su kas jau buvo padaryta — daugiau jo liktų darbui su gistruojami patys fundamenta bibliografijas aktualiais, res krauti į lentyną, savo funk skaityti veikalą iš naujo. Pa pačia knyga — mokymuisi ir liausi darbai. Naujesnės, mo publikoje nagrinėjamais klau cijos neatlieka. Tai — tik togiausia konspektuoti stan kūrybai. Tai gal pakalbė dernesnės literatūros reikėtų simais. Tokiuose leidiniuose pasyvi spausdinių masė. Daž dartinėse perfokortose, kurias kim apie bibliografiją ir in ieškoti stambesnės bibliotekos suregistruojama pasaulinė li nas tokios literatūros savinin lengva laikyti specialioje dė formatiką? dalykiniame kataloge, UDK teratūra. Antai, Mokslinė me kas netgi nežino, ką jis turi, žutėje. Pasidarius .perfokortos Bibliografijos ir informati straipsnių kartotekose ir šaki dicinos biblioteka leidžia veltui gaišta laiką, ieškoda maketą, pravartu užkoduoti kos pagrindai mūsų universi niuose referatyviniuose žur „Kasos anatomiją, fiziologiją mas to ar kito šaltinio po klausimus, kurie liečiami su tete skaitomi visų specialybių naluose, apžvalginio pobū ir patologiją", „Komplikacijas bibliotekas, tuo tarpu kai tas konspektuotame tekste, — iš pirmakursiams. Studentai su džio darbuose. gydant antibiotikais" ir kt„ šaltinis užmirštas tūno visai kirpti perfokortos krašte ati Rašant diplominį darbą, li kitos mūsų bibliotekos spe po ranka, savoj knygų len tinkamą angą. Prireikus me pažindinami su bibliotekų po būdžiu, struktūra bei darbo gos istoriją ar ruošiant Stu cializuojasi kitų mokslų bib tynoj. Dažniausiai tai atsitin džiagos kokiu nors klausimu, principais, išmoksta naudotis dentų mokslinės draugijos liografijoje. Bibliografijos, ži ka su straipsnių atspaudais, pakanka įverti virbalą į per katalogais ir kartotekomis, pranešimą, įjau tenka plačiau noma, negali aprėpti pačios kuriuos autoriai noriai siun fokortų kaladės angą, skirtą įsisavina šaltinių aprašo tai ir giliau nušviesti nagrinėja naujausios literatūros, nes tinėja (besidomintiems, tačiau tam (klausimui, ir tokiu pa sykles, sužino apie svarbiau mą klausimą, žinoti jo isto joms paruošti ir išleisti rei kurie lengviausiai ir užsime prastu būdu atrinksime visus sius bibliografinės informaci riją, problematiką, iki šiol kia laiko. Aktualijos rūpimu ta. Tad būtina savo asmeniš šaltinius, kuriuose tas klau jos leidinius, tarpbibliotekines mėgintus sprendimus, — tik klausimu galima susirasti re kai bibliotekėlei suteikti rei simas (buvo liestas. tarnybas. Deja, neretas pirma taip galima svariai pagrįsti feratyviniuose žurnaluose, ku kiamą formą: sunumeruoti Paminėjau tik keletą prak kursis tinkamai neįvertina to savą jo sprendimą. Čia nepa rie išeina periodiškai ir ano spaudinius, aprašyti juos bib tiškų bibliografijos ir informa kių žinių svarbos ir tik vė mainomu pagalbininku gali tuoja tik ką pasirodžiusias liografinėse kortelėse, pažy tikos dalykų, mano manymu, liau pamato, ką per savo ap būti nacionalinės bibliografi knygas bei straipsnius, bib mint jose ir eilės numerį. Ap naudingų studentui. Visa tai laidumą prarado. jos, iš kurių galima susidary liotekų leidžiamuose naujų rašyti kiekvieną naują leidinį paprasta ir nesunku padaryti, Tokios žinios, pirmiausia, ti vaizdą, kas jus dominančiu knygų biuleteniuose, respubli ar straipsnį — menkas dar o nauda didelė — sutaupo padaryta mūsų kinių bei sąjunginių informa bas, bet ilgainiui jis duoda mas laikas, kurio šiais audrin reikalingos pačiame studijų klausimu procese, jeigu tai iš tikrųjų krašte. Greta senųjų K. Ne- cijos institutų ir centrų lei gražius vaisius — turėsime go mokslo vystymosi laikais studųos, o ne mokyklinis zabitausko, A. Jucevičiaus, diniuose. Stambių bibliotekų bibliotekėlę, kurioje kiekvie vis labiau stokojame. .paskaitoje girdėtų tiesų 'pa M. Stankevičiaus, S. Bahtra- bibliografijos skyriai konsul nu momentu gerai orientuo kantojimas. Gerai ruošiantis maičio ir kitų mūsų bibliogra tuoja besidominčius, pataria, simės. Bibliotekėlės katalogus Gintautas ČESNYS laboratoriniams darbams, se fijos pradininkų darbų, jau kokį informacijos leidinį nau pravartu turėti du: vieną — Medicinos fakulteto docentas I
Knyga, kurios ieškome
RESPUBLIKOS STUDENTŲ LITERATŪRINIO KONKURSO NUOSTATAI UNIVERSITETO I. Pagrindinis KONKURSO TIKSLAS — meniniais vaizdais atskleisti Universiteto gyveni mą — jo istoriją ir šiandieną. Konkursu, kuris turi paskatin ti literatūrinei kūrybai aukš tųjų mokyklų studentus, sie kiama atsiliepti ir į TSKP Centro Komiteto nutarimą „Dėl darbo su kūrybiniu jau nimu". II. KONKURSO SĄLYGOS. Kūrinių temos, idėjos, vaizdai privalo sietis su universitetu, jo praeitimi ar nūdiena, jo ryšiais su mūsų šalies ir pa saulio mokslo įstaigomis, su žymiausiais auklėtiniais, moks lininkais, menininkais, su stu dijomis, studentų gyvenimu ir Universiteto kolektyvo darbu įgyvendinant TSKP XXV ir LaP XVII suvažiavimų nutari mus. Savo kūriniuose studen tai turi parouyn ne tik meni nius gabumus, bet ir idėjinį Drandumą. Konkursui gali būti patei kiami visų žanrų kūriniai, įs kaitant ir meninę publicistiką. Kūriniai (įteikiami trys eg zemplioriai, perrašyti mašinė le) pasirašomi slapyvarde. At skirai pridedamas vokas, ant jo užrašoma slapyvarde, o vi duje — pavardė, vardas, aukštoji mokykla, specialybė, kursas. III. KONKURSO LAIKAS IR VIETA. Kūriniai priimami Uni versiteto Lietuvių literatūros katedroje nuo konkurso paMEDIKŲ
BENDRABUTYJE
dažnai vyksta susitikimai su šio fakulteto dėstytojais. Rugsėjo pabaigoje svečia vosi doc. V. Gavelis, dėst. A. Adomaitis, J. Rimaitė-Žukienė. Su dideliu susidomėjimu stu dentai išklausė pasakojimą apie studentų statybinių būrių darbą Jakutijoje, aptarė ryti nės mankštos organizavimą bendrabuty. Apie dabartinės psichologi jos problemas kalbėjo ir į pa teiktus klausimus atsakė doc. A. Dembinskas.
KAINA 2 KAP.
I
400-MEČIUI.
skelbimo iki 1978 m. spalio 1 d. Galima siųsti ir paštu (232000 Vilnius, Universiteto 3, Lietuvių literatūros katedra. Konkursui). Baigiamasis aktas įvyks Universitete 1978 m. gruodžio mėnesį. IV. VERTINIMO KRITERI JAI. Vertinama tik kūryba, atitinkanti konkurso sąlygas. Pagrindiniai vertinimo kriteri jai yra kūrinių idėjiškumas ir meniškumas, jų estetinė vie nybė. V. VERTINIMO KOMISIJA: Komisijos pirmininkas — A. Baltakis, poetas. Nariai: V. Areška — litera tūros kritikas, Universiteto Lietuvių literatūros katedros vedėjas, A. Birmantaitė — Universiteto studentė, J. Mi kelinskas — rašytojas, K. Nas topka — literatūros kritikas, VVPI docentas, K. Poškus — partijos Universiteto komiteto sekretorius, L. Šnipas — LTSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos Visuomenės mokslų skyriaus viršininkas. Komisijos sekretorė — E. Bukelienė, literatūros kritikė. Universiteto Lietuvių literatū ros katedros dėstytoja. VI. PREMIJOS. Skiriama viena pirmoji (75 rub.), dvi antrosios (po 50 rub.), trys trečiosios (po 35 rub.) ir trys paskatinamosios (nepiniginės) premijos. Gana nuotaikingas susitiki mas buvo su prof. A. Pronc kumi. Profesorius papasakojo apie savo studentiško gyveni mo įdomesnes akimirkas. Su sipažinęs su bendrabučio są lygomis dabar, lygino su pra eitimi. „Žinoma, didžiulis kontrastas". A. SABONAITYTĖ IF I k. studentė Kurso ir klasės draugai giliai užjaučia MMF III k. stud. Gintarą SKUNČIKĄ dėl tėvelio mirties.
SIS LAIKRAŠČIO NUMERIS PARUOSTAS PAGAL MŪSŲ PAGALBININKŲ — REDKOLEGIJOS NARIŲ, VISUOMENI NIŲ KORESPONDENTŲ, SKAITYTOJŲ LAIŠKUS. IS VISO SIAIS METAIS GAVOME BEVEIK PUSĘ TŪKS
TANČIO SKAITYTOJŲ LAIŠKŲ. ŠIRDINGAI DĖKOJAME UŽ JUOS. TIKIME, KAD MŪSŲ DRAUGYSTĖ NENUTRŪKS IR KITAIS METAIS, TUO PAČIU LAIKRAŠTIS BUS ĮDOMES NIS.
BENDRABUČIŲ SPORTININKAI
KĄ RINKSIME
| DEŠIMTUKĄ!
K. Medzevičiaus nuotrau koje matome mūsų sportinin kus su Pereinamąja taure, iš kovota šį mėnesį vykusioje respublikos studentų bendra bučių spartakiadoje (apie tai — TS Nr. 40): šaškininkus R. Busilą ir D. Bytautaitę, krepši ninkes R. Mišeikytę ir I. Miš kinytę, stalo tenisininką V. Bagdoną ir studentų profkomiteto sporto skyriaus pirmi ninko pavaduotoją V. Sinke vičių (antras iš dešinės). Čia, aišku, nėra dar daugelio kitų, kurie garsina Universi teto vardą sporto aikšte lėse. Kai kuriuos iš jų pristatome žemiau spausdina mame sąraše. Tai kvietimas ums, mieli skaitytojai — išrin kime dešimt geriausių Univer siteto bendrabučių sportinin kų. Pasirinkti galite kad ir šiuos:
mo respublikos studentų čem pionas; iš dešimtojo antro korpuso — V. Šimkus, sp. m., Pabal tijo ir respublikos studentų stalo teniso čempionas; A. Ži linskas ir R. Palionis, I atsk., LTSR jaunimo tinklinio čem pionai; V. Janulis, sp. m., sun kumų kilnojimo respublikos jaunimo čempionas; iš dešimtojo trečio korpuso — D. Valainytė, I atsk., „Ki birkšties" dublerių komandos žaidėja; V. Turevičius, dešimtkovininkas, „Nemuno" pirme nybių vicečempionas; R. Černeckaitė, „Mokslo" rankinio komandos žaidėja, respubli kos pirmenybėse — III vie ta; iš vienuoliktojo pirmo kor puso — V. Bagdonas, kand. j sp. m., Vilniaus stalo teniso pirmenybių mišraus dvejeto nugalėtojas; R. Bagdonas, I iš dešimtojo bendrabučio atsk., respublikos studentų pirmo korpuso — V. Pocevi- krepšinio pirmenybių laimėto čius, I atsk., sunkumų kilnoji jas; V. Novikovas, kand. į sp.
LAIKRAŠTIS EINA
NUO 1058 METŲ
Teko girdėti toki posakį: žmogui galima viską už drausti, tik negalima už drausti daryti kvailysčių. Taip jau yra. .. Filologijos fakulteto IV k. lituanistė V. Mickevičiūtė su sitiko vieną dieną mieste se ną savo draugę ir žemietę, berods, pernai baigusią Uni versitetą. Apsidžiaugė mergu žėlės, o labiausiai anoji nu švito: „Tu kaip angelas man iš dangaus. Buk gerutė, pa dėk nelaimėje — mirk gy venk reikia i Mažeikius nu važiuoti, o pinigų pritrūkau. Paskolink, saulele...“ V. Mickevičiūtė ne iš tų, kuriems vietoj širdies — ak muo. Paskolino. Ne rubli, o... studento pažymėjimą! Svarbiausią savo studijų do kumentą, be kurio (ko abe joti?) ji jau nebe studentė. Kaip ne studentė ir toji drau gė, iš kurios, išaiškinę klas tą, atėmė pažymėjimą gele žinkelio kontrolieriai. Aišku, V. Mickevičiūtė ne pirmoji (gal net ne paskutinė), nesą žiningai pasielgusi ir „leidu si“ pasinaudoti lengvatomis tiems, kuriems jos nepriklau so. Pasvarstykim — studento pažymėjimą mums iteikė kaip didžiausią relikviją, kaip Universiteto studento garbės dokumentą, o mes ji lengva ranka mėtom! Neger biant nei savęs, nei Universi teto, nieko mums švento nė ra, ar ne? Pagaliau — gal tai ne kvailas poelgis, gal tai nusikaltimas, už kuri la bai griežtai mus turėtų teis ti ne tik mūsų pačių sąžinė, bet ir draugų, kolektyvo mo ralinis kodeksas.
REDAKCIJOS ADRESAS:
m., šachmatų olimpinių vilčių turnyro dalyvis; I. Ivoškutė, Vilniaus šaudymo iš lanko pirmenybių čempionė; V. Valentukevičius, „Mokslo" tink linio komandos („Sporto" tau rės nugalėtojos, respublikos studentų čempiono) kapito nas, iš vienuoliktojo antro kor puso — E. Stankus, kand. j sp. m., šuolių j vandenį LTSR jaunių čempionas, jaunimo vi cečempionas; S. Vaiciukevičius, I atsk., Vilniaus slidinė jimo pirmenybių vicečempio nas; V. Kireilis, tinklinio TSRS jaunių čempionas, LTSR jau nimo čempionas; iš penktojo — A. Andziu lis, LTSR plaukimo pirmeny bių nugalėtojas estafetėje; E. Mačiūnas, respublikos studen tų fechtavimo pirmenybių vi cečempionas; iš ketvirtojo — L. Mataity tė, sp. m., respublikos stalo teniso čempionė; R. Mišeikytė, I atsk., respublikos studen
232000 Vilnius — MTP-3 Universiteto g. 3, - „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje 25343
tų krepšinio čempionė; iš trečiojo — A. Mekaitė ir M. Vengalytė, respublikos studentų krepšinio čempionės; I. Miškinytė, „Kibirkšties" žai dėja. Taigi, geriausių sportininkų, gyvenančių bendrabučiuose, dešimtuką renka skaitytojai. Už sąraše nurodytą pirmą vietą sportininkui skiriama 10 taškų, už antrą — 9 tšk. ir t. t. Teisingai atspėję dešim tuką bus apdovanoti keliala piu (apmokant dalį išlaidui į Jerevano universiteto sporto sveikatingumo stovyklą, į Karpatus ir Leningradą. Pir mojo, penkiasdešimtojo, šimtojo ir kitų „jubiliejinių" at sakymų autoriai bus apdova noti prizais. Atsakymus siųsti iki 1977 m. sausio 10 d. šiuo adresu: Universitetas, studen tų profkomitetas, sporto sky riui. STUDENTŲ PROFKOMITETO SPORTO SKYRIUS
LKP CK leidyklos spaustuvė Tiražas 4500 egz. LV 15804 Užs. Nr. 3817
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA