Cc\RVl3IDir> sctroencas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
tJ
..
1975 m. gruodžio 26 d.
VVU
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Kr. 42 (942)
GERBIAMIEJI DRAUGAI!
isiais * pelais! SĖKMĖS IR LAIMĖS 1976-aisiais!
b, rA
a M-
iel
ir ,u
atnešė .: žimo— tai [raketos startas, nuo kurio pa greičio priklauso artėjančios [orbitos aukštis ir skrydžio |- nė. Aišku, jauno moksliInii.ko pagreitis — tai vertė f mokslinių atradimų, ku|ne įvykdyti, kol rankas -mik lios ir galva šviesi. I 1961 m. anglų mokslininkas P Mičelas iškėlė drąsią minfj kad biologinės membranos Lieka procesą, kuiris iki šiol lieka chemikų sintetikų svaIc.ie, — elektros energiją tiesiogiai transformuoja į cheminės jungties energiją, kuri turi kauptis adenozinkrifosfato molekulėje. Si fanidėja, sudaranti nau|įo, iki tai nenumatyto ener gijos apykaitos gyvuose or ganizmuose mechanizmo pa gundą, vėliau buvo įrodyta
bandymuose su augalų ir gy vulių ląstelių membranų struktūromis. Liko neišspręs tas klausimas, ar šis dėsnin gumas liečia bakterijų ląste lių membraną? Ar jis univer salus gyvojoje gamtoje? Ir štai šių metų spalio mė nesį tarptautiniame žurnale
riai — -biologijos kandidatas Leonas Grinius, aspirantė Bronė Griniuvienė ir diplo mantė Regina Slušnytė. Skaitome „TSRS Mokslų Akademijos Darbų" rugsėjo mėnesio numerį ir prieš mus atsiveria dar viena gyvosios gamtas paslaptis. Minėtos kax
kinguose ežeruose, tam tiks lui naudoja pigmentą rodopsiną, kuris iki šiol buvo ži nomas kaip šviesas energijos akceptorius regėjimo procese. Galim-a drąsiai tvirtinti, kad šis eksperimentinis faktas bus pateiktas bi-oc-hemijos vadovėliniose — aprašy-
realybė
Fantastinės idėjos ,,FEBS Letters" pasirodė ilgai ir nekantriai laukta žinia: elektros lauko energija bak terijų ląstelės membranos sis temoje yra panaudojama aidenozintrifosfato sintezei, be tarpiškai transformuojasi į cheminę energijos formą. Šio dairbo autoriai — Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto Biochemijos ir biofizikos ka tedros jauni eksperimentato-
Baigiasi 1975 metai, TSKP vadovau jamos tarybinės liaudies didžiulių pasiekimų metai. Šie metai dar labiau išgarsino Tarybų šalį pasaulio darbo žmonių akyse kaip šalį, kovojančią už žmonijos laimę, už socialinį pro gresą, už tautų laisvę ir nepriklauso mybę, už tvirtą taiką žemėje. 1975 metai buvo Tarybų šalies di džiulių ekonominių ir kultūrinių pa siekimų metai. Sudėtinė šių pasieki mų dalis yra ir mūsų senosios Alma Mater, mūsų profesorių ir dėstytojų, mūsų studentų ir viso darbuotojų ko lektyvo atkaklaus darbo rezultatai. Naujuosius, 1976-uosius, metus ta rybinė liaudis sutinka su dideliais laimėjimais ir su dar didesniu politiniu-idėjiniu, visuomeniniu, gamybiniu bei kultūriniu pakilimu, nes 1976-ieji yra TSKP XXV suvažiavimo, kuris priims naują Tarybų šalies vystymosi 1976—1980 m. programą, metai. Vil niaus Darbo Raudonosios Vėliavos or-
tedros asistentas, biologijos kandidatas Jurgis Kadziaus kas, bendradarbiaudamas su Maskvos universiteto bioenergeti-kais, įrodė, kad šviesos energiją gyvieji organizmai gali „pagauti" ir panaudoti savo energetinėje apykaitoje ne vien tik chlorofilo, auga lų žaliojo pigmento, pagalba. Pasirodo, kad halofilinės bakterijos, augančios drus-
tas ilki šiol nežinomos šviesos en-ergi-jos akumuliacijos gyvoje gamtoje procesais, kai nedalyvauja chlorofilas. Norisi pažymėti, kad J. Kadziauskas sėkmingai išlai kė JAV ibioener-getikų (kankurenciiją: tuo metu, kai jis šį pavasarį, gindamas kandi datinę disertaciją, pranešė sa vo davinius, jo atradimą pa tvirtinantys rezultatai buvo
NEUŽMIRŠTAMI METAI
Lygiuojamės į Pergalės vėliavą Vasarą dirbau studen tų statybinio būrio Aly tuje komisaru. Vieną die ną girdžiu — man teks važiuoti fotografuotis prie Pergalės, vėliavos. Iš kar to nepatikėjau savo ausi mis: 'rodos, ne toks jau pasižymėjęs esu, — pasa kė Algirdas Valkauskas, II k. matematikas, vos iš girdęs klausimą apie la biausiai įsimintiną metų įvykį. — Į Maskvą važia vau jau ne pirmą kartą,
onooiį
dino V. Kapsuko universiteto rekto ratas, partinė ir visuomeninės organi zacijos yra tvirtai Įsitikinusios, kad universiteto darbuotojų ir studentų kolektyvas 1976 metais žengs dar vieną platų žingsnį, ruošiant kvalifi kuotus pedagogus aukštajai ir viduri nei mokyklai, specialistus mokslo įstaigoms, visuomeninei gamybai ir kultūrai, specialistus, gerai įvaldžiu sius marksizmo leninizmo teoriją bei specialybės teorines žinias, mokslinių tyrimų metodiką ir techniką, visuomeninio-politlnio darbo metodiką. REKTORATAS PARTIJOS KOMITETAS KOMJAUNIMO KOMITETAS DARBUOTOJŲ PROFSĄJUNGOS KOMITETAS STUDENTŲ PROFSĄJUNGOS KOMITETAS
paskelbti „JAV Mokslų Aka demijos Darbuose". -Prieš 5—6 metus L. Gri nius ir J. Kadziauskas kartu su šių eilučių autoriumi, stu dijuodami Maskvos -universi tete, pirmą kartą išbandė sa vo jėgas bioenergetikos sri tyje. Išlydėdamas juos į Lie tuvą, aš -buvau tikras, kad šie jaunuoliai pratęs -moksli nes paieškas Vilniuje. Tokias viltis turėjo ir VU pedago gai, siųsdami juos studijoms į Maskvą. Matome, kad šios viltys pasiteisino. Noriu palinkėti, kad atei nančiais, 1976, metais šio jauno eksperimentatorių ko lektyvo mokslinis, .kosminis", pagreitis, susidūrus su naujomis -biologinėmis problemo mis, nemažėtų. A. JASAITIS Biochemijos ir biofizikos katedros dėstytojas, biologijos daktaras
Nemirtingas tarybinių žmonių, rūsčiais karo metais ap gynusių šalies laisvę ir nepriklausomybę, išlaisvinusių pa saulį iš fašizmo maro, žygdarbis. Aukščiausiu moralinio tvirtumo, idėjinės ištikimybės, narsumo ir didvyriškumo matu lieka jis, kurio brangiausia relikvija — Pergalės vė liava. Šiemet darbo, mokslo, kovinės parengties pirmūnams buvo suteikta garbinga teisė nusifotografuoti prie šios ta rybinės liaudies šventenybės. Šią teisę pelnė ir universi teto komjaunimo organizacijos atstovai: S. Imbrasas (bu vęs komjaunimo komiteto sekretorius), MMF V k. stud. Z. Kryžius ir II k. stud. A. Valkauskas (nuotraukoje ant roje eilėje pirmas iš dešinės), lituanistė absolventė R. Bagvllaitė.
tačiau viskas buvo nauja. Neužmirštama kelionė vie tomis, susijusiomis su Le nino vardu, — Kremlius, Gorkos.. . Paskui — vi sam gyvenimui — akimir kos prie Pergalės vėlia vos Tėvynės karo muzie juje. .. Ne vienas įsi vaizdavome plevėsuojan čią ją virš Reichstago. Su pagarba žiūrėjome į kovi nės šlovės medaliais ir or dinais tviskančius karo veteranus ir supratome,
kad negalėsime užmiršti šio momento. Jis bus aks tinas naujiems geriems darbams. Šiemet mane iš rinko fakulteto komjauni mo biuro pavaduotoju ideologiniam darbui. Sten giuosi neapvilti pasitikėji mo ir dirbti kuo geriau. Komjaunimo organizacijos veikla dalbar nukreipta deramai sutikti partijos XXV suvažiavimą. Tikiuo si, kad lenktyniavime bū sime ne paskutiniai!
B0
Dėl teisės raportuoti suvažiavimui
Baigėsi socialistinio lenktyniavimo komjaunimo grupėse pirmasis etapas
Žiemos egzaminų sesijai artėjant
Kaip įmaišysi, taip ir kepsi Man tesikalbant su Pramo nės ekonomikos fakulteto prodekanu doc. J. Kunčiną, j Kabineto duris pasibeldė (gra žiai nuaugęs vaikinas ir ištie sė popieriaus lapą. „Prašau išbraukti asmeniškai pra šant. .— perskaitė prodeKanas pirmakursio A. Dzankuicio pareiškimą. — Štai dar sesija neprasi dėjo, o jau tenka atsisvei kinti su kai kuriais studen tais. Jis dar studijų skonio nepažino, o jau sako, kad nepatinka, — kalba prodekanas. — Tokio ir negaila. Jo pavardę jau ne kartą links niavome ir dekanate, ir aka deminėj komisijoj: paskaitų nelankė, neišlaikė dviejų ko liokviumų. Mažai padėjo kal bos ir nuobaudos. Sis pareiš kimas, manau, tik bandymas išsigelbėti, kad nepašalintų. Apskritai, jauniausi fakul teto studentai ,peblizga". Gal studijuoja ir neblogai, bet pasigirti neturi kuo. Pirma kursiams „neįkandamas" aukš tosios matematikos koliok viumas. Tarp aršiausių pa skaitų praleidinėtoj ų daug pirmakursių pavardžių. Tiesą sakant, pavardės nepažangiųjų ir praleidinėtojų sąrašuo
se kartojasi. Aiškus ryšys; nelankai paskaitų — sunku ir studijuoti. Štai keli, jau spėję „pasižymėti" toksai: S. paukštytė, A. Strimaitytė, iš darbo ekonomikos spec. 2 grupės, jų kolegos iš pirmos grupes — A. Dzankaitis, D. Mataiiūnaiitė, A. Volkovas Įpramones planavimo 2 gr.). Visi jie blogai lankė paskai tas, neislaike kelių koliokviu mų. — Jų mokymasis ir buvo rimtas signalas pirmakur siams stropiau ruoštis sesi jai, — pasakoja toliau prodekanas. — .mėmes .rimtų veiksmų jų pažiūroms pa keisti. Rengėme gamybinius pasitarimus ne įtik su aktyvu, kaip būdavo anksčiau, o su visais pirmakursiais. Juose apsvarstėm e koliokviumų re zultatus, aiškiname pirmakur siams sesijos laikymo tvar ką. Kaip reikia mokytis, .pa pasakojo mūsų pirmūnai ketvirtakursiai Lenino stipen dininkė E. Voitechovskaja ir V. Dubinąs. Manau, kad tie pokalbiai davė pirmakursiams daug naudos, ir jie spės pa daryti reikiamas išvadas iki sesijos. Vyresniuose kursuose kont
rolinė sesija atskleidė mažiau uuKumų. aihku, ir čia neiš vengta „šaukšto deguto". AniraiKursiai sunkiai „įveikė" skaičiavimo mašinų ir pro gramavimo koliokviumą. „Tre čiokai" tą paų koliokviumą įsiaike tik anwą karią. Ket virtas kursas, studijuojantis spec. kursus, tedų turi ma žiau. lodei dekanatas lyg ir nematė reJkaio prieš egza minus kalbėtis su visais stu dentais: tarpinės sesijos re zultatai buvo aptarti tik su vylesniųjų kursų aktyvu. — Dabar ,lauksime, kokius rezultatus duos mūsų pastan gos, — sako prodekanas. — Tiesa, ne tik mūsų. Daug pa deda ir patys studentai. Ge ru žodžiu norėčiau paminėti Mokymo auklėjimo komisijos pirmininkę E. Voitechovskają, tos pačios komisijos narę D. -Nalivaikaitę. Jų pareigin gumas mums labai (pagelbė jo rengiant aktyvo susirinki mus akademiniais Klausimais. Visą semestrą laiku gaudavo me paskaitų lankymo suvesti nės, greitai sužinodavome ir koliokviumų rezultatus. De kanatas patenkintas MAK darbu. Manau, kad komisijos rūpestis draugų mokymusi
NEUŽMIRŠTAMI METAI
ta ir konferencijoje) daug pa sidarbavo, vykdydami .parti jos iškeltus uždavinius. Ma lonu atstovauti miesto biure tikrai veikliai komjaunimo or ganizacijai. Kol kas dar nespėjau apsi prasti su savo nauja padėti mi. Tebuvo tik vienas biuro posėdis. Jame priimtas mies to komjaunuolių darbo pla nas pirmajam 76-ųjų ketvir čiui. Bene pagrindinis jo už davinys — deramai sutikti partijos XXV suvažiavimą. Numatytos priemonės padės mobilizuoti jėgas įvykdyti tiems uždaviniams, kuriuos iškels eilinis mūsų šalies ko munistų forumas komjaunimui. Nemanau, kad mano naujo sios pareigos trukdytų pa grindiniam darbui — studi
joms. Tikiuosi šią žiemos eg zaminų sesiją baigti penke tais. Mokslinis darbas SMD irgi ne mažiau svarbus užsi ėmimas. Jam skiriu nemažą savo .laiko dalį. Grupė irgi reikalauja savo: ruošiamės kurso saviveiklos konkursui. Kartais pati stebiuosi: da bar, kai atsirado gausybė reikalų, lyg ir laiko daugiau. Anksčiau jo vis trūkdavo, o dabar visur spėju. Norėčiau, kad ir kitais metais viskam užtektų laiko — ir gerams studijoms, ir komjaunimo darbui, na, ir truputėlis sau.
PASIRYŽOME—“ ĮVYKDYSIME Rašo mokslo pirmūnai
Margi jie būna: vieni nusi neša išsipildžiusias svajones, kiti — palieka naujiems. Kartais viskas susiklosto ne lauktai — tokie man buvo 75-ieji. Vilniaus komjaunimo kon ferencijoje gruodžio 10 die ną mane išrinko į miesto komjaunimo komiteto .biurą. Jame esu vienintelė studen tė, todėl pagrindinė mano darbo sritis ir bus studentų komjaunuolių veikla. Džiugu, kad mūsų universiteto kom jaunuoliai (tai buvo pažymė
Sumanūs žmonės- įdomi veikla Pasaulėžiūros, idėjinių įsi tikinimų tvirtybė yra tasai pamatas, ant kurio klostysis mūsų — busimųjų teisininkų — veikla. Kitaip tariant, pa sirinktoji profesija nekelia vienpusiško lavėjimo, siauros specializacijos pavojaus, o atvirkščiai — jau auditorijo se mes pratinamas būti at sakingi už doro žmogaus, ku riam įstatymo laikymasis bū tų savaime suprantamas daly kas, ugdymą. Mūsų fakulteto komjauni mo organizacija kelinti metai šefuoja Lenino rajono vaikų kambarį. Susiklostė tam tikira šio darbo metodika: dažnas pirmakursis ar antrakursis globoja po nepilnametį, už registruotą vaikų kambario įskaitoje. Šiemet tokių šefų turime apie pusę šimto. Jie dažnai užsuka pas savo glo botinio tėvus, aptaria sūnaus ar dukters elgesį, kautu svarsto, kokiu rimtesniu ir paaugliui mielesnių užsiėmi mu užpildyti laisvalaikį. Vie ną mėnesio savaitę dvejetas busimųjų teisininkų tampa kone Lenino rajono vaikų kambario šeimininkais: užre gistruoja atvestus nepilname čius, ipasikaliba su jais. Kita šefavimo forma: kar tu su milicijos pareigūnais rengiame reidus į kino teat rus, parduotuves. Šiemet ne pilnamečių šefavimo sekto riaus vadavo trečiakursio St. Zabitos iniciatyva III kurso antra komjaunimo grupė nu
vyko į Vilniaus rajone esan čią Veliučionių spec. proftechninę mokyklą. Vaikinai ir merginos veLiučioniškiams pasakojo apie studentų gyve nimą, naudingą visuomenei veiklą. Nežinia, ar visa tai eitųsi sklandžiai, jei savo rankų ir širdies, aišku, nebūtų pridė ję pirmakursiai M. Kučins kas, P. Salenga, antrakursiai J. Vasiliauskas, A. Zubanovas, trečiakursis V. Jakucevičius. Veiksmingas ideologinio darbo baras yra pernai įkur ta aktyvo mokykla .Jauni mas ir idėjų kova", turinti 117 klausytojų. Šiais mokslo metais jai vadovauti išrinktas jaunas komunistas pirmakur sis S. Bargaila. Vaikinas jis sumanus ir energingas, todėl iš karto pasirašyta bendra darbiavimo šioje srityje su tartis su VISI studentais, apibrėžtesni tapo mokyklos už daviniai: supažindinti bendra amžius su tarptautiniu komu nistiniu jaunimo judėjimu, aiškinti probleminius kom jaunimo darbo klausimus. S. Bargaila organizuoja ir internacionalinį fakulteto dar bą. Jo operatyviausias pagal bininkas — iš 7 narių susi dedanti internacionalinio dar bo taryba. Ar darbas virte verda? Sunku pasakyti, bet atskiros komjaunimo grupės susirado draugų Tartu, Mins ko, Kaliningrado universite tuose, dabar ruošiamos bend
radarbiavimo sutartys su tų aukštųjų mokyklų teisės fa kultetais. Jaunystės solidarumo dva sia ženklino tarybos organi zuotus vakarus — susitiki mus su SSB aktyvistais, pa buvojusiais jubiliejinio se mestro metu užsienyje, su Maskvos P. Lumumbos Tau tų draugystės universiteto stu dentais. Visuomeninė politinė prak tika. . . Didžiausias rūpestis — įtraukti į ją pirmakursius. Fakulteto komjaunimo biuro nariai organizavo susirinki mus grupėse. Vėliau grupės pagal pavyzdinę programą sudarė darbo planus. Beliko kontroliuoti, kaip, sakysime, antrakursiai mokosi paruošti informaciją ar rašyti elemen tarius kanceliarinius raštus, kaįp trečiakursiams sekasi studijuoti visuomenės moks lus. Bet šitai ne taip (papras ta, juoba, kad fakulteto kom jaunuoliai įsijungė į soc. lenktyniavimą, apimantį vi sas studentiško gyvenimo sferas ir bruožus: mokymąsi, paskaitų lankymą, visuomeni nę veiklą. Būsimieji teisinin kai pasiryžę geru mokymusi sutikti TSKP XXV suvažiavi mą ir itin gyvai įsijungė į sąjūdį „Už .teisę pasirašyti Lenino komjaunimo raportą TSKP XXV suvažiavimui". Rezultatai sumuojami kas dvi savaitės, operatyviam kom jaunimo grupės posėdyje po diskusijų ar vienu 'balsu nu
Onutė SIDERAVlClŪTE III k. istorikė, Vilniaus miesto komjaunimo komiteto biuro narė
statomi geriausieji. Tai pir makursis Z. -Pečiulis — interklubo viceprezidentas, antra kursis mokslo pirmūnas S. Židonis, trečiakursis K. Vir kštąs ir kt. Mūsų ideologinio darbo už davinys: ugdyti sąmoningą, idėjiškai tvirtą busimąjį spe cialistą, gebantį atsakingai ir savarankiškai veikti, galintį įgroti pirmuoju smuiku"... Sunku pasakyti, kada pasie kiama pirmųjų rezultatų. Gal tada, kai grupės sekretorius surengia dalykišką ir proble matišką eilinį ar „ekstra" su sirinkimą, kai kolektyve įsi vyrauja reiklumo ir draugiš kos paramos atmosfera? Ge rai atsimenu pirmuosius sun kumus, kai fakulteto komjau nuoliai pasitikėjo manim ir išrinko sekretoriaus pavaduo toju, kai ėmiausi konkretizuo ti plano punktais ideologinio darbo gaires. I pagalbą at ėjo fakulteto komjaunimo sekretorius A. Kravčiukas. Ledai pajudėjo, kai pama čiau, jog pirmakursiai sėk mingai akilimatizuojasi uni versitete, komjaunuoliai su siranda visuomeninės veik los kryptį (itin daug piimakursių dalyvauja internacio naliniame darbe), jog A. Čer kesui, sakysime, galima pati kėti fakulteto sienlaikraštį „Justicija". Kito ne tik pir makursių reikalai; gruporgų dienų metu randu dalykišką kalbą su įvairių kursų kom jaunimo grupių sekretoriais. Kautu sprendžiame sudėtingas ideologinio darbo problemas. Valerijus ClUClULKA TF III k. studentas, Lenino stipendininkas
nenueis perniek. Ilgus metus didelė bėda fa kultete buvo užsienio kalbų studijos. Dabar mes, kaip ir kiti fakultetai, skyrėme tam daugiau dėmesio. FAF ir mū sų dekanatų rūpesčiu įreng tos dvi specializuotos užsie nio kalbų auditorijos, kabi netas. Jame dirba dvi labo rantės. Jau turime nemažą fonoteką, tekstų fondą. Kabi nete visada galima sužinoti padėtį bet kurioj grupėj. La borantės įrengia konsultacijas silpniau tesimokantiems. Praktika įrodo, kad bendros dėstytojų ir dekanato jjastangos duoda tikrai neblogus rezul-tatus. Fakultete rengiami sava rankiško darbo per visas stu dijas planai. Juos studentai gaus kitų metų rugsėjį. Su sidaryti savo sistemą padės ir savarankiško darbo planai kiekvienam semestrui. Juose bus nurodyti ir temų pavadi nimai, kiek joms skirta va landų, literatūra ir netgi pus lapiai, kurių Skaičius turėtų atitikti laiką, Skirtą tai temai studijuoti. Stengiamasi, -kad tie planai nebūtų vien forma lus dalykas, o maksimaliai padėtų studentams. Kiekvie na katedra įpareigota sudari nėti savo specialybės litera tūros kartotekas. Į jas įeina taip pat ir literatūra užsie nio kalba. Tokie katalogai
bus geras pagalbininkas šiantiems kursinius ir',,, ritinius darbus. Taigi, ateityje, tįį „ pasivadinti studentu jaun lis jau galės susipaz®“ visais jo laukiančiais uad ir susidaryti savo da.bo temą. — Dabar mūsų pagird uždavinys — gerai egzaminų sesiją — žė doc. J. Kunčiną. — šiol pasakojau tik apie desnes ar mažesnes bįa Tačiau jų ne tiek jau dai Turime kuo pasigirti. Fak tete daugumą sudaro gerai labai gerai besimokantys.'; abejojame, kad sesiją išjaJ gerais pažymiais :pranw planavimo spec. I k. j gruporgas V. Sinkevičius, gr. seniūnas R. Radzeviėi antrakursė pramonistė D. M kytė, mūsų fakulteto ko jaunimo biuro sekretorius Utaras (pramonės plan. sp, IV k. 1 gr.), trečiakursė, « tyvi visuomenininke V. V tekūnaitė (pramones pi, špec. 1 gr.), taip pat dar ekonomikos spec. studeri L. Židanytė ir A. Ragais čiūtė (II k. 2 gr.), profbiu pirmininkė A. Šaipai iūtė ( k. 1 gr.) A. Lukošiūtė (IV 1 gr.) Fakultetas optimistiškai j sitinka sesiją. L. KLISALSKJ
Beieškant recept Abiturientui, atsidūrusiam studento kailyje, lengva ne būna. Visiems iškyla adapta cijos problema. Apie tai daug kalbama ir rašoma, ta čiau visiems tinkančio spren dimo — recepto taip ir ne rasta. Mano manymu, labai svarbu, kad kiekvienas, įsto jęs į universitetą, suvoktų ir atsakomybę, ir sunkumus. Pa staruosius įveikti (galėtų pa dėti vyresnieji draugai, tik reikia mažiau drovėtis, kiek vienas senjoras ar diploman tas neatsisakys padėti. Pasiruošimas vidurinėje mokykloje turi lemiamą reikšmę studijoms, o ypač pirmame kuisė. Čia įvairios disciplinos yra jei ne vidu rinės mokyklos kurso tęsinys, tai bent jau gilinimasis į at skirus jo klausimus. Aš bai giau Palangos vidurinę, kur gavau būtinus pagrindus sėk mingai ir net labai sėkmingai studijuoti. Savo mokykloje aš nesimokiau vien (penke tais, o tai rodo, kad ten (rei kalavimai buvo nemaži. Norint sėkmingai studijuo ti, įmano -manymu, reikia 50% gabumų ir 50% darbo. Didelė darbo dalis tenka paskaitai. Visų pirma, kiek vienas dėstytojas savaip žiū ri į vienius ar kitus savo da lyko klausimus. Per .paskai tas pajunti tą specifiką ir, ruošdamasis egzaminams ar įskaitoms, gali į tai atsižvelg ti. Antira, visi studentai, tur būt, pajuto kaip gera prieš įskaitą turėti paskaitų kon spektus, nes per kelias die nas tenka pakartoti daug me džiagos. E vadovėlio tai pa daryti žymiai .sunkiau. Geriausia paskaitas kon spektuoti tada, kai jau esi skaitęs nagrinėjamą temą va dovėlyje. Tada gali palyginti dėstytojo (pateikiamą (paskai toje medžiagą su turimomis žiniomis, nereikia konspek tuoti „viską iš eilės", galima išrinkti tai, kas esmingiausia, kas būtina žinoti. TOks dar bas turi savyje jau ir kūry binį momentą, t. y. šiuo at veju dirba ne tik ranka, o ir smegenys, ugdoma savybė iš didelio kiekio gaunamos in formacijos pasiimti tai, kas reikalingiausia. Kai kurie studentaujantys mano, kad aukštąjį mokslą galima baigti, vos porą kartų pravėrus skaityklos duris. Mano patirtis rodo, kad toks
požiūris yra E esmės klaidi gas. Prieš .pradėdamas sist mingai ruoštis užsiėmimai) skaityklose, turi įveikti ji susidariusius įpročius, ji anksčiau dažniausiai mokyd vomės namuose. Dabai ,'enl keisti aplinką, ruošimosi s lygas ir pan. Kuo įgreičii tas lūžis įvyksta, tuo geria nes darbas skaitykloje yi pats produktyviausias, pa efektyviausias. Aš saivarai kiškam darbui kasdien skiri po 2 vai. — tai būtina. m nimumas. Mokslinis darbas irgi ; deda studijuoti. Kai kam i kyla klausimas — kada geriausia pradėti. Be abej kuo anksčiau, -tuo geriau. Ti reikia diferencijuotai pas rinkti temas: I—II kurse da giau bendro (pobūdžio, o vliau jau gilintis į atskira dažniausiai praktikoje kyla čias problemas. Manęs kantais klausia: i padedu savo draugams M no grupė mokosi gerai. Tod į šį klausimą atsakyti P prastai, pateikdamas pavy dį — štai grupės draugi mokėsi blogai, o dabar, k ėmiau jį šefuoti, teveik pe ketukininkas, — negaliu pagalba pasireiškia, man čiau, daugiau netiesiogiai dažniausiai ginčų vienu i kitu įvairių disciplinų klaus mu forma. Kokia naudai Ti kiam pokalby aptartų probb mų mano draugai nepamir ta ir, jei tą kartą nepavyti įrodyti savo teisybės, tai f kelių dienų, žiūrėk, vėl bą do įrodinėti, iperginčyti ' dinasi, kažką skaitė, ieškoji rado! Laisvalaikį stengiuosi leisti įvairiai, gauti kuo da> giau žinių iš kitų muksi'- = kų. Esu Vilniaus Jaiinin teatro gerbėjas, lankau ldies universiteto Dailės tetą, mėgstu naujausius b tuvių rašytojų kūrinius. Jūs, tikriausiai, tikėjotės manęs recepto — kaip ta? pirmūnu. Vangu, ar aš ju11 padėjau. VE kitam — 1 skirtingas, bet tikiu, kiekvienas jį gali rasti koti ir surasti — to linki visiems universiteto studd tams.
Vidas KUNDROT PF prekybos ek. sf IV k. seniui Lenino stipendinin
200
Pavilonis, sėdi Pasaulinės ant ropologų draugijos vicepre zidentas Maskvos universite to Antropologijos instituto direktorius V. Jaklmovas ir Greifsvaldo universiteto Me
dicinos skyriaus direktoriaus pavaduotojas doc. A. Domas; dešinėje — su svečiu Iš Maskvos drg. V. Jaklmovu kalbasi katedros docentai V. Gavelis ir G. Česnys.
Medicinos fakulteto Anatoįjos, histologijos ir eimbriogijos katedra mini jkūrimo (O-ąsias metines. Fakultete .tusioje dėstytojų konferenjoje buvo apžvelgtas katedjs istorijos kelias, jos
reikšmingiausi darbai tarybi niais metais. Fakultetas susi laukė svečių iš Maskvos, Kauno, Greifsvaldo (VDR). J. KURMANAV I C I A U S nuotraukose: kairėje — kalba katedros vedėjas prof. dr. S.
MIRTINGAS
tys mus, užsimezgė toli gra žu ne šiame vakare. Ne kar tą džiugino ir ateityje .džiu gins akį rengiamos mūsų rū mų fojė dailės kūrinių paro dos, už kurias turime būti dėkingi šio instituto studen tams. Vakare svečiai mus supa žindino su dailės istorija, su kai kuriomis jos rūšimis ir žanrais, pasakojimą paįvairi no skaidrėmis. Mažyčių per traukėlių metu skambėjo dai nos, atliekamas mūsų fakulte to ^lakštingalų". Ateityje stengsimės pratęs ti mūsų pažintį: dažniau BIČIULIAI IŠ DAILĖS INSTITUTO rengsime tokius susitikimus. Fakultete tikriausiai niekas J. SKAMARAKAS Universiteto kavinėje vos PEF kultūros klubo tilpo visi norintys patekti į netruktelėtų pečiais paklaus pirmininkas vaikarą-susitikimą su Dailės tas, kodėl susitikimas suor instituto Meno istorijos ka ganizuotas su minėtojo insti Autoriaus nuotraukos tuto studentais. Ryšiai, siejamtedros studentais.
•ROLETARIATO
I 1905—1907 metų revoliuci ną tapo ta kibirkštim, iš ku lno? Įsiplieskė naujo ryto lliep na. Gruodžio ginkluoto įsuki limo 70-osios metinės Iplač lai minimos mūsų šalyje. I Revoliucinio proletariato [žygdarbiui paminėti buvo Iškirta universiteto dėstytojų mokslinė konferencija, įvyku si gruodžio 22 d. Auloje. Konferenciją pradėjo pairlijos komiteto sekretorius K. Poškus. ■;xnešiimuose, kurių auto riai TSKP, TSRS, Lietuvos TSR ir Visuotinės istorijų katedrų dėstytojai doc. J. Loiko, doc. A. Šidlauskas, e. prof. p. V. Germanas, doc. J. Dobravoliskas ir V k. stud. L Jonušas, istorijos m. kand. A. Bacys, buvo kalbama apie bolševikų partiją, Lietuvos <1 bininkų klasę ir jaunimą 1905—1907 m. revoliucijoje, apie jos įtaką Vakarų slavų tautoms ir kt.
SVEIKINIMAI IŠ KUBOS
Šiomis dienomis, kai Kuboje vyko Komunistų partijos I suvažiavimas, malonu buvo gauti žinią iš laisvės salos. Į Pramo nės ekonomikos fakultetą „TS" Inf. laišką atsiuntė Pramonės
Interklubas į savo šeimą
priėmė 50 naujų narių.
ekonomikos katedros do centas Teodoras Chomentauskas. Jis dabar dėsto Santjago de Kuba univer sitete, ruošia dėstytojus ir plano komisijos darbuo tojus dirbti pramonės eko nomikos srityje. Didžiosios Spalio socia listinės revoliucijos 58ųjų metinių proga Kubos laikraštis „Sienra Maestrą"
Nuo afišų mirga sienos Fuksai klausia. „Kas per vienas Šitas jūsų interklubas, Kad visi į jį taip grūdas"? Ir atsakė Prezidentas, Jų minios kampan užremtas: „Na, jei šito dar nežinot — Sužinosit per krikštynas. Interklubas — tai draugystė. Ryžtu deganti jaunystė, Laikanti viršum galvų Kumščius įvairių spalvų.
Vilnius, 1999, sausio 1 d. Praneša UŽTeTeLA (Universi teto žurnalistų telegramų, televaizdo, lazerinių ryšių agentūra). Prieš keletą minu čių Naujuosius metus pradė jo 450 Žurnalistikos fakul teto studentų — busimųjų spaudos, radijo, paprastosios ir stereo —kvapo —skonio — svorio televizijos, tarpplanetinio ir galaktinio lazerinio ryšio, o taip pat infra ir ultra fotospecialistų. Šratinukų, fotoaparatų, mikrofonų ir lazerių pakėli mu busimieji žurnalistai, televizininkai, lazerininkai ir fotospecai pagerbė specialy bės veteranus profesorius J. Bulotą. S. Makauską, Br. Ra guotį ir L. V. Žeimantą, už šaldytus tėvyninės gamybos vitaneiino PJBR (Prikels Jei bus reikalas) tipo kamerose.
išspausdino interviu su doc. T. Chomentausku. Pasikalbėjime supažindi nama su specialistu iš Ta rybų Lietuvos, pabrėžia ma, kad doc. T. Chomentauskas labai gerai atsilie pia apie draugų kubiečių domėjimąsi pramonės eko nomikos problemomis, kas didžiai palengvina jo darbą.
Plieno žodis „Venoeremos!" Iš šimtų krūtinių vienas Nuskamba kiekvieną Spalį Aktų salėj festivaly." Dar žinokit, kaip smagu Gauti laiškus nuo draugų Iš Vietnamo, Aukso Kranto Ar „Ugninio" kontinento. Ir nebūsim mes suklydę, Jei linkėsimi nuoširdžiai Rast draugų net... Antarktidoj. Ir dar daug darbų didžių.
Po fakulteto dekanės ma gistrės I. Tarozaitės kalbos busimuosius žurnalistus pa sveikino žinomas Marso kro nikų scenaristas prof. S. Va liulis, prieš kelioliką metų pirmasis su busimaisiais kinoreporteriais aplankęs prak tikos metu visas Saulės sis temos planetas, šiuo metu einantis LAT (Lazerinių teletransliacijų) katedros vedėjo pareigas. Jis taip pat pasi dalino mintimis apie galimy bę perkelti studentų prakti kos bazę j Alfos Kentauro žvaigždės A-126 planetas. Išeinąs i kūrybinę pensiją žurnalistikos problemų insti tuto sektoriaus vedėjas aka demikas L. Tapinas, buvęs il gametis fakulteto profeso rius, padėkojo susirinku siems už nuoširdų pagerbi mą ir įteikė dekanui sinteti
nės vilko odos įrištą savo videoraštų 17-ąjį tomą, ku riame visapusiškai, giliai ir išsamiai tiriama XX a trečio jo ketvirčio indiškų filmų įtaka Plungės meninių filmų koncerno produkcijai įvai riais aspektais. Džiugu pažymėti ir tai, kad studentų kontingentas, vieno XX a. aštuntojo dešimtmečio redaktoriaus pasiūlymu, da bar pradedamos (pagal daly kines savybes ir liaudies ūkio poreikius) atrinkti Jau vaikų darželiuose, atkrei piant dėmesį Į busimųjų žur nalistų siaurai specializuotą profili. Beveik pusė 1999 m. priimtųjų į I kursą studentų atėjo tiesiog iš gamybos (lopšelių ir darželių), aplenk dami atgyvenusią vidurinio lavinimo sistemą. Tai — eks perimentas, tačiau jo sėkme
Draugystė su artistais Šiemet Lietuvos baletas šventė savo . penkiasdešimtmetį. Neužmiršo šio jubiliejaus ir universiteto studentai. Tai progai skintą vaikairą surengė vokiečių kalbos ir literatū ros specialybės konniauniimo biuras. j svečius biologai pakvietė LTSR nusipelniusias artistes A. Ruagaitę, J. Jovaišaitę, TSRS liaudies artistes G. Saba liauskaitę, T. Sventickaitę, LTSR liaudies artistą H. Banį, operos ir baleto teatro vyr. baletmeisterį E. Bukaitį ir ‘“jaunuosius baleto šokėjus. Kolonų salėje susi rinkusieji klausėsi svečių pasakojimų apie pirmuosius baleto žings nius Lietuvos scenoje (J. Jovaišaitė: „Mums net algų ta da niekas nemokėjo. Teatro direktorius į įmūsų pageida vimą dėl darbo užmokesčio atsakė: „Bene jums čia sun ku pašokti. .."), apie meilę savo profesijai (G. Sabaliaus kaitė: „Jei gimčiau antrą kartą, tai tikrai pasirinkčiau tą patį kūrybos kelią, nes tik juo eidama, aš nugyvenau tik rai įdomų ir prasmingą gyvenimą".). Antrojoje vakaro dalyje baletmeisteris E. Bukaitis supa žindino su 'baleto dabartimi — jaunaisiais teatro solistais. Scenoje galima buvo išvysti M. Fokino „Mirštančiąją gulbę“, mažųjų gulbių šokį iš Čaikovskio baleto „Gulbių ežeras", šokį iš Čaikovskio „Spragtuko" antrosios dalies.
G. TERVILYTE Filologijos fakulteto vokie čių kalbos ir literatūros spe cialybės komjaunimo organi zacija pasirašė bendradarbia vimo sutartį su LTSR Valsty binio Operos ir Baleto teatro komjaunimo organizacija. Su tarties .pasirašyme dalyvavo baleto cecho komjaunimo or ganizacijos sekretorius J. Ka takinas ir teatro komjaunimo komiteto sekretorius A. Be būk evičius. Idęja palaikyti, bendradar biavimo ryšius gimė jau pir majame .studentų ir artistų susitikime 1975 m. pavasarį. A. Beliukevičius pabrėžė, jog naujam teatrui reikalingas ir naujas žiūrovas. Gyvenimas reikalauja išsiauklėti baleto žiūrovą. „Štai kodėl mes ir norime bendradarbiauti su
universiteto studentais ir pro paguoti jiems baleto meną,— sako svečiai. — O mums tuo pačiu taip pait reikalinga jų pagalba studijuojant vokiečių kalbą, nes teatras ruošiasi gastroliuoti VDR. Mes ruoši me susitikimus, generalinių repeticijų ir spektaklių apta rimus — gyvas žiūrovo žo dis daug .reiškia menininkui." Aptarimuose .ruošiamasi pa liesti klasikinio ir nacionali nio baleto problemas, .pakal bėti apie šokio meno suvo kimą, filosofiškumą. Pagal ga limybes studentai bus kvie čiami į spektaklius. Reikia manyti, kad kūrybinis bend radarbiavimas atneš puikių rezultatų, padės auklėti tary binį žmogų. V. ARMALIS
Neperseniausiai sužino jome gerą naujieną: į LTSR Rašytojų Sąjungą priimtos literatūros kriti kės, filologijos kandidatės Lietuvių literatūros ka tedros vedėja Viktorija Daujotytė-Pakerienė ir tos pačios katedros vyr. dės tytoja Elena Nijolė Bukeiienė. E. Bukelienė 1958 m. baigė universitetą, 1958— 1960 im. dirbo mokytoja. 1975 m. išleista jos mo nografija „Jonas Avy žius". V. Daujotytė-Pakerienė universitetą baigė 1968 m. 1974 m. išleista jos mono grafija „Jurgis Baltrušai tis". Jaunieji gi literatūros bičiuliai, gal būt, busimie ji Rašytojų Sąjungos na riai, dalyvavo kasmetinia
me universiteto literatų konkurse. Žiuri, kurią su darė pirmininkas V. Bub nys, rašytojai V. Žilins kaitė, R. Šavelis, S. Geda, Lietuvių literatūros ka tedros vedėja V. Daujoty tė-Pakerienė, vyr. dėst. E. Bukelienė, III k. lituanis tas J. Kubilius, konkursui pateiktą kūrybą nutarė įvertinti taip: I vieta — už klasikinės poemos įvaldymą „Sone tų vainike" — pripažinta III k. lituanistui H. Bakanui. II — už apsakymo „Ilga birželio naktis" problemiiškumą V k. žurnalistui C. Iškauskui. II — už poetinio jaus mo spontaniškumą ir skambumą eilėraščiuose V k. lituanistei I. Vyš niauskaitei. III — už apsakymo na tūralumą ir betarpiškumą II k. lituanistei A. Bie^ liauskaitei. III — už produktyvumą įvairių meninių žanrų įval dymą I k. žurnalistui K Griškevičiui. III — už poezijos origi nalumą ir ieškojimus V k. finansininkui V. Gocentui.
fakulteto vadovybė neabejo ja. Prof. V. Juodakiui, dar ne grįžusiam iš Proksimos žvaigždės AC-14 planetos su studentų - fotografų grupe (kur jie šauniai talkininkauja aborigenams, kasantiems gumbiavaisius ir užtrukusius su galaktinėmis paruošomis dėl nepalankių orų), lazeri niais ryšiais perduoti karšti sveikinimai.
planetas. Batai neatitinka standartų (neporiniai). Jų puspadžiai atsiklijuoja, jau lipant j raketinį lainerį, o aulai sulimpa nuo pirmo per krovimo ir t. t. Studentus ir profesorius sunervino ir prodekano J. Kaulavičiaus pa staba, kad šratinukų limitas, skirtas fakultetui, vėl suma žintas 49,07 proc. Taigi, stu dentams teks naudotis vienu šratinuku.
Šiaip Naujametinis vakaras šventišką nuotaiką, kaip visuomet, šiek tiek sugadino praėjo sklandžiai, organizuo tai ir pakiliai. Svečiai, pro fakulteto prodekanas admi nistracijos ir ūkio padali fesoriai ir fuksai pasivaišino niams doc. J. Kaulavičius, sterilia gira, sintekefyru ir pranešęs, kad teko išbrokuo pirminėmis vitaminizuotomis ti „Geltonojo gruodžio“ kon dešrelėmis su infrakvapu. cerno pagamintą batų siuntą, skirtą studentams • lazeriRVJŠ (Reportažą vedė ninkams, vykstantiems prak tikai į nuošalesnes galaktikos J. ŠAKOTIS)
• RANKININKIŲ METAI
komandų būtume tikrai pa guldę „ant menčių". Pergalė prieš pasaulio čem pionato dalyvę yra labai ma loni mums ir merginų žaidi mui suteiks daugiau pasitikė jimo, taip mums reikalingo ryžto, darbštumo. P. S. „Mokslo" rankininkės šiemet žaidė 34 Įvairaus ran go rungtynes, iš kurių 24 laimėjo, 9 pralaimėjo. Nuo rugsėjo mėnesio iš 17 oficia lių susitikimų laimėta 12.-
JAUNŲJŲ
SPECIALISTŲ TEISĖS IR PAREIGOS LTSR Aukštojo ir specialio jo vidurinio mokslo ministe rijos Mokslinės metodikos kabinetas išleido Teisės fa kulteto dėstytojo A. Katkaus knygutę „Jaunųjų specialistų teisės ir pareigos". Leidinėlis turi tikslą supa žindinti plačiąją visuomenę ir visų pirma — jaunuosius skaitytojus įsu pagrindinėmis jaunųjų specialistų teisėmis ir paireigamis. Leidinėlyje, va dovaujantis naujaisiais įstatymaią, (peržvelgiami tokie klausimai, kaip jaunųjų spe cialistų paskirstymas į dar bą, stažuotė ir kt. Knygelė je skaitytojas ras pagrindines žinias apie darbo įstatymus, skirtus pradedantiems gamy binę veiklą aukštųjų ir spe-
PROFKOMITETO INICIATYVA
cialiųjų vidurinių rr,.-J absolventams. Leidinėlis skiriamas I turientams — stojantieJ aukštąsias ir specialioj dūrines mokyklas, šių md lų studentams ir moJ viams, jauniesiems specl tams, dirbantiems ri-,j 1 liaudies ūkyje, įmonių/j gų ir organizacijų vadoj juridinėms tarnyboms. pJ jungos ir komjaunimo orJ zacijų aktyvui, jaunųjų! cialistų ((mokslininkų) J bams ir visiems, besidol tiems jaunųjų speciaistųl sinės padėties klausimais) Leidinėlis nebus plat mas, jj galėsite rasti tik I liotekose.
Pasaulio moterų rankinio čempionatas nueina istorijon Universiteto studentui pa kartu su 1975-alsials. Nors ir grindine pareiga — gerai mo neoficialiai, jame teko daly kytis. Teisė — aukštojoje vauti ir universiteto „Moks mokykloje gilintis j jam rū lo" komandai. Kartu su žino pinčias problemas, naudingai. mu praeity respublikos ranki ir turiningai įleisti laisvajai-1 Žurnalistų mokomoji foto- taisyti šią skriaudą: „Nors ninku, „Mokslo" merginų kį. Universitete studijuojam I laboratorija paruošė naują šie metai buvo moterų, bet rankinio komandos treneriu ctam įdomiai leisti laisvajai-1Parotl0 „Naujieji ir.. .“^ku savo nuotraukose parodžiau R. Pasvensku prisimename kį daug padeda studentų ria sveikina su šventėmis studentus vyrus (ir vedusius), tas ne taip dažnai pasitaikan profsąjungos komitetas. Susi dėstytojus ir studentus. kurie yra dideli džentelme čias akimirkas... Neperseniausiai mūsų laik nai ir leidžia pailsėti dailia domėjimą kelia jo iniciatyva Pasaulio čempionato rung paskelbtas konkursas „10 ge-. raštyje I k. žurnalistas L. jai lyčiai: verda, prižiūri vai tynes Jūs sbsbėjot pirmąkart? riaušių universiteto bendra-1 skirpstas aimanavo, kad fo- kus ir t. t." Tad keleto žodžių apie čia bučių sportininkų" išaiškinti, I at retokai kreipia ob- Spausdiname vieną fotopadalyvavusių komandų žaidi kurio nugalėtojų laukia ver-1 JekDd,us į vyrus. Minėtos rodos nuotrauką. Su paroda mą. tingi kelialapiai į mūsų ša-1 P®’’0“08 — fotojumoreskos galite susipažinti centrinių autorė L. Danilova bando iš- rūmų koridoriuje link Aulos. Tas faktas, kad komandos nes pietus. iškovojo teisę dalyvauti pla Komiteto pirmininko A. | netos čempionate, įkalba pats Kairio, komiteto narių galvo-1 už save. Jos turi būti geres se daug įvairių minčių, kaip I nės už kitas komandas. Bet, dairyti studentų gyvenimą dar I — Sakai, kiemsargių teat — Tai gal kur fakuitel kad visas matytas Vilniuje įdomesnį ras, — pakraipė galvą 1976- se? — kamantinėja 1978 ir turiningesnį. I būtų pajėgios, nepasaky Veikliai dirba profkomiteto I ieji. — Tikrai retas reginys. jičiau. .. Neblogą žaidimą de sporto skyrius — A. Kairys I ___ — __ Gal ir verta pasiikumščiuoti?! — Girdėti, girdėti... I J monstravo tik Rumunijos ir turi gerą pagalbininką A.ljlAlJ Valgykloje buvo ramiau: so informatike C. Kilinskl Čekoslovakijos rinktinės. Nu Galminą.. kas tyliai kavą siurbčiojo, siūdinasi naują kostiul Tai universalus I stebino prastas vartininkių kas alkūnėm stalą šluostė, o komjaunimo komitete J sportininkas, sugebantis & IkTKTO žaidimas.. . kas, įsitaisęs tamsioj nišoj, primelavo apie savo . nei mingai suderinti mokslą ir Į Į y Į Į^Į B j r Maloniau, įdomiau už kai visuomeninę veiklą. skaitė laikraštį „Vietoj vaka mes", kad su pernykščiu 1 I kurias rungtynes buvo stebė mino nebedrįsta rodyti! Profkamiiteto iniciatyva I rienės". ti japonių treniruotes. Tie praėjusį sekmadienį sparto I Filologės, sutūpusios ant Pavalgius šaltakopūsčių Pirmakursiai matematikė I siog stebėtina, kad treneris, salėje žaidė dvi bendraibu-1 ketvirtojo bendrabučio palansriubos, abiems nuovargį lyg Urbanavičiūtė ir fizikas I galima sakyti, nedalyvauja čiuose gyvenančių krepšinin gių, tuo metu rūkė ir, moraranka nuėmė. Jie lėkte už Kavaliauskas irgi gražiai I treniruotėje. Pradžioje pasa kų komandos lėkė vėl į viršų. Koridoriuje rodys, „kirveliu nešini". .1 „Aukštai-1 linės krizės drebinamos, ko, kokį derinėlį .šlifuos", ir čiai' ir „Žemaičiai". Nugulė- Į barstė pelenus ant ką tik iš— Mes apie egzam.nJ buvo tylu. jos taip darniai, energingai tojų laukė pereinamasis piri-1 šluotų - girindų. — Palaukit! Palaukit! — ji apie stipendiją, — pyki Dangaus —. E-ė-ė! Bendrabutis į ge treniruojasi, kad net malonu zas Įėjo senelis. — Taip ir 1 suvenyrinė klumpė I skliaute keletą kartų blykste- riausius respublikoje taikosi. atskrido dūstantis balsas. akiai... Patys pratimai labai (tarp kitko, žemaičių apa-1 Įėjo ryški šviesa. Fizikams Tegul išsikuopia. 1975-ieji atsigręžė ir pama kyk, kad nebus. Kur dali įdomūs, judrūs, nemonotoniš- vaši), geriausių žaidėjų — at-1 bespėliojant, kas čia lėkAbu keliauninkai iššoko iš tė 'baltai chalatuotą moterė dovanas dėsim? ki. Jeigu mūsų merginos taip minimo prizai. — Jeigu jau taip, — į] I tavas ar palydovas būsiąs, — šeštojo autobuso ir, degant lę, velkančią jo maišą. „užsidegtų" treniruotėms, tai — Čia jūs, tėvuk, pamiršo terpė 1976-ieji, — palik] Susitikimo pradžioje —I namas netikėtai virptelėjo. Į geltonai šviesai, perėjo gat ir rungtynės būtų žymiai įtempta kova, 1—3 taškų | lygią stogo aikštelę šleptelė vę. Keitėsi žmonės, namai, te. Pažiūrėjom — peiliai. Tik daug gerų linkėjimų tied lengvesnės ir gal net Sąjun skirtumais laikosi ir visą kėli jo dviauikštė kabina. Išlindo mašinos.. . Priešaky sustingo rai mums jų nereikia. .. Nie kas ne veltui mina V.;i gos geriausiųjų trejetuke „ap nio antrąją pusę, tik pasku- I dviese kada neturėjom, Ir dabar Mater slenkstį. Laimin abu barzdoti, .tik laikrodis. sigyventume“. tiinėse minutėse žemaičiai pa-1 vienas senelesnis. — Tirys valandos. Vėlus ne. .. — neatgaudama kvapo, derlingų poringų metų! Tai Jūsų toks „pageidavi didina skirtumą ir laimi piir- I — Mums iki Antakalnio, — laikas. Kažin, ar begausint porino moterėlė. “ mas"? Užsimetė maišą Senelis Šal mą kėlinį rezultatu 35:27. I trindami rankas, tarstelėjo blynų? Po pertraukos žemaičiai, tiu-1 1975-ieji. — Kelias tolimas, O ne! Kad tas „pageidavi Jaunėlis pirmas, senelesnis tis ant pečių ir išlingavo iš mas" išsipildytų, rankininkui rėdarni „ilgesnį atsarginių I teks pakeliui užkąsti, ne stu- iš paskos užkopė į antrą universiteto. — Kokie vėjai atpūtė? — reikalingi ir kitokie kompo suolelį", sumaniai keičia su-1 dento gi pilvą turim, aukštą. Prie dvidešimt aštun nentai. Sakykim, darbštumo, dėtį, ir .rezultatas auga jų I — Gal palikim ir čia ką. tos auditorijos staugianti mi čiuptelėjo jį už rankovės kiekurio mums labai ir labai naudai. Galutinis rungtynių I lengviau bus, — parodė iš- nia spaudė tarpdury du pra me N fakulteto kultūros klubo pirmininkė. kaituotus ūsorius. trūksta, neišsiugdysime be tė rezultatas — 81:56. Tad pri-I mintį 1976-ieji. — Girdėjau, naujametinis — Anksčiau čia lyg ir filo vų, vyresniųjų pagalbos. Tai zas iškeliauja pas žemaičius. I — Gerai, — sutiko pirmaugdoma nuo pat vaikystės. Geriausiems (ne rezultatyviau-1 sis. — Tik pirma pasakyk, sofijos paskaitos vykdavo, o studentų karnavalas bus. Pa Pareigos, atsakomybės irgi siems!) komandų žaidėjams | keli kampai gamtininkų kam- dabar kas? — užklausė 1975- silinksminti atėjom. — Karnavalas?! — išpūtė trūksta. Štai šefavome vieš įteikti prizai — „Žemaičių" I bariuose. Neteko girdėti? At- ieji pablyškusį vaikinuką, ak nias, žaidėme draugiškas R. Bagdonui, „Aukštaičių" — I simink visam amželiui — pa- tyviai rėžiantį pečiu kaimynei akis šmaikštuolė. — Gal XVII a>r XVIII amžiuje mūsų I lovy yra penktas! Taigi, čia į dešinį šoną. rungtynes, o į treniruotę ne A. Vinauiskiui. I jiems. — Čia kiemo teatro spek studentai ir siautė ‘naujame atėjo 8 >pagrindinės sudėties P. ŠNABŽDEIKA I — Apsirikai, seneli, taklis, — pro sukąstus dan- tiniame karnavale. Dabar ne žaidėjos! Tai ką kalbėti apie girdėjau. I tuščią maišą nori palikti. tis iškošė berniokas. .kokybišką" treniruotę? Ug dyti rankinį trukdo nemaža ir objektyvių priežasčių. Gal kelis žodžius apie draugiškas rungtynes su JAV Iš Universiteto studentų Į Druskininkus — 1.25 — Žiemos atostogų metu ne KELIALAPIAI rankininkėmis? maža studentų įdomiai poil 11.17, IV.3 — IV.26, IV.20-— darbuotojų renkamos lėl< Atidžiai stebėjau visas Vil STUDENTAMS siaus kitų aukštųjų mokyklų V. 13, V.3 — V.26, V.25 — monumento fašizmo aukos niuje vykusias pasaulio čem sparto - sveikatingumo sto VI. 17, VI.14 — VII.7, VI.26 atminti Kauno IX forte pionato rungtynes ir, atvirai tybai. Laikraštyje studentų prof vyklose. Mūsų grupes priims — VII. 19, kalbant, tikėjaus, kad ko komitetas dažnai skelbia apie Maskvos, Leningrado, Kijevo, į Palangą — V.23 — VI.15, manda nugalės. Kaip žinote, Darbuotojų ’l gaunamus kelialapius. Daugu- Jerevano, Novosibirsko, Lvo j Leningradą — 1.24 — taip ir atsitiko. Svarbiausia studentų pTofkomitets Universiteto studentų prof- I ma studentų domisi, kokia Jų vo aukštosios mokyklos. Stu 11.14, viešnių pralaimėjimo priežas sąjungos komiteto sporto sky-1 ,^1^, kaina jr fct. dentams, kuriems reikalinga timi laikyčiau silpną taktinį riaus iniciatyva šiais mokslo I Mūsų studentams skiriami gydytis, 1976 m. pirmam ket 1.24 Į Kabardinką paruošimą. Čia daromos ele metais pirmąkart rengiama I turistiniai, poilsiniai, sanato- virčiui gauti kelialapiai j II. 4, mentariausios klaidos. Štai Vilniaus aukštųjų mokyklų I riniai kelialapiai. Apžvelkime Druskininkus ū Birštoną. Į Birštoną — 1.30 — 11.22, KITAS „TARYBINIO STU komandos puolėja D. Samso- bendrabučių rinktinių kom- Į žiemos atostogoms gautus tu- Pareiškimus prašome paNUMERIS ISEE DENTO" III. 18 — IV.10, IV.7 — IV.30, naitė sugebėjo visus savo pleksinė spartakiada. Jeigu I rištinius kelialapius. Mėgėjus duoti į fakulteto piofbiurą. 1976 M. SAUSIO 9 D. VI. 5 — VI.28, VI.21 — įvarčius pasiekti nuo linijos pernai mūsų bendraburtiečia’ I paslidinėti, pasigrožėti kalVII. U, IV.30 — V.23, V.20 (I), komentarai, atrodo, ne kovojo tik su kolegomis iš I nais kviečia Valdajus, TeberV. JASAITIS — VI.12, V.31 — VI.23 reikalingi. VPŲ tai šiemet prie šachma-1 da, Jeremča, Azanas. Šiose Studentų profkomiteto .. .Tad mums „priklausytų" tų, šaškių, stalo teniso stalų, I turistinėse bazėse įrengiami Nuoširdžiai ui jaučiame Pareiškimus su gydytojų sporto-svelkatingumo kurso draugę Gražini dešimtoji vieta pasaulio čem krepšinio bei futbolo aikštė-1 žygiai slidėmis ir pėsčiomis, nukreipimais nešti profblurų MEŠKĖNAITĘ,. netekusi? sektoriaus vadovas pionate. . ? se susitiks kur kas daugiau I sudarytos sąlygas išmokti pirmininkams. tėvelio. I slidinėti kalnuose. Studentų, GF III k. geografai r Apie kokią nors vietą varžovų. vadovė stipriausiųjų komandų greto Šiuo metu mūsų bendrabu-1 norinčių per trumpą laiką suse negalima galvoti. Juk pir čiuose vykstančios varžybos I sipažtati su įvairiais šalies Nuo 1976 m. sausio 4 d. ma reikėtų išsikovoti teisę padės atrinkti pajėgiausius I kampeliais, laukia tokie keprasideda nauja pamaina pro tame „elite" žaisti. Kartais sportininkus šiai spartakiadai. I lialapiai: iš Armėnijos j filaktoriume. tai netgi sunkiau, negu pa Profkomitetas įsteigė perei-1 Adžariją, Juodosios jūros pa Nuoširdžiai užjaučiame Pareiškimus su gydytojų Virginiją NABA2AJTĘ d*1 čiame čempionate... Na, jei namą’ą taurę. Jos savininkai I kirantėfnis, į Užkaukazę, nukreipimais nešti profbiurų tėvelio mirties. Kalna kelialapių skirtinga, gu būtų kas nors suteikęs ga paaiškės balandžio mėnesi. PF prekių mokslo SP«C' pirmininkams. limybę rungtyniauti čia, Vil Varžybų prizininkų laukia | tačiau visai prieinama, nes I k. studentai ir kurator' Studentų profkomitetas ga niuje (pavyzdžiui, kaip čem diplomai, prizai, asmeninės I profsąjungąs nariai moka tik Studentų profkomitetas vo sanatorinių kelialapių: 130% kelialapio kainos. pionato, šeimininkėms), porą dovanos.
jtidbįnvęu
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
KAINA 2 KAP.
232000 Vilnius — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
Tiražas 4000 egz. LKP CK leidyklos spaustuvė LV 17548 Užs. Nr. 3845
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA