r
hinc iturad astra I
I
1990 m. Vasario ; 9 d. Penktadienis - 1 Kaina 2 kap. I
Vilniaus Universiteto savaitraštis LEIDŽIAMAS NUO 1950 M.
Nr. 4 (1490).
BALANDŽIO 15 D.
LAUKSIM IR TIKĖSIMĖS
istorija
VU Studentų Parlamento atstovai sausio mėnesį dalyvavę Vil niaus m. prekių skirstymo komisijos posėdyje, nusprendė apsi lankyti Prekybos ministerijoje. Minėtoji komisija ikį šiol stu dentams neskirdavo talonų padidintos paklausos prekėms, juos gaudavo tik studentų šeimos. Šiais metais taip pat buvo paža dėta prekes skirti tik studentų šeimoms, bet ne visas. Siuvimo mašinų, daugelio baldų, televizorių „Šilelis" studentų šeimoms nuspręsta neskirti. Ne ką geresni pažadai išgirsti ir Prekybos ministerijoje, kur vasario 1 d. su ministro pirmuoju pavaduotoju Kazbaru susiti ko VU Studentų sąjungos sekretoriaus pavaduotojas G. Kerušauskas, VISI studentų profsąjungos pirmininkas A. Kniūkšta ir jo pavaduotojas. Ministro pavaduotojas pareiškė, kad komisija, skirstanti pre kes, ministerijai nepavaldi, ir ministerija negali jos priversti pakeisti savo nuomonę. Deja, ministro pavaduotojo nuomonė sutampa su komisijos: talonai turi būtį skirstomi tik studentų šeimoms. Tačiau gerb. Kazbaras pažadėjo pasidomėti, kodėl ko misija neskiria visų prekių. Lauksime žinių.
Butume jums „ačiū“ pasakę „Istorikų paskutinio skam bučio šventė", — skelbė užra šas prie uždaryto IF bufeto durų. Iš tikrųjų, kaip ir šventė se iki 1985 metų Didžiojo ple numo ir Didžiojo įsako orga nizatoriai studentai tarė padė kos žodžius ir triskart šaukė „ačiū" dėstytojams už jų triūsą. Tik kažkodėl šventė neatitiko senojo „ikiperestroikinio" tra fareto, priminė dabartinius au dringus metus. Norisi po žodžio „šventė" padėti klaustuką. Viskas būtų buvę gerai (net užmiršti tie keli studentai, nu moję ranka į gana įspūdingą šventinį stalą), bet atėjo tik šeši dėstytojai. „Kodėl gi taip?", — įsižeidė studentai. Na, bet iš kur dėstytojai galėjo žinoti, kad tokie dideli jų nuopelnai? Juk paskutinis skambutis nus kambėjo tam kursui, kuris IF administracijai buvo surašęs ne vieną peticiją, reikalauda mas reformų mokymo procese, ne vieno dėstytojo kompeten cija buvo suabejojęs. O gal geriau neiti, dar nežinia, ką iš krės? Gal taip galvojo ne visi. Ma tyt, buvo ir savikritiškesnių, pri siminusių dar 1988 m. gegužės 1 d. susitikime su fakulteto dėstytojais rašytojo V. Bubnio pa
Pirmasis atkurto VU senato po sėdis, įvykęs 1940 m. sausio 4 d. Pirmas iš kairės — Humanitari nių mokslų fakulteto sekretorius
sakytus karčius žodžius jų ad resu. Buvo, tikriausiai, nusivylu sių, kad jų pastangos pažadinti mūsų protus ir širdis, buvo be vaisės. Buvo ir tokių, kurie min timis sakė: ar jūs invalidai, kad jus reikia palaikyti — patys sto vėkite. štai jūsų akistata su Vilniaus miestas ir jo vaivadi laisve. ja prieškariniu laikotarpiu buvo Vis dėlto, gaila tų, kurie ne „prikimšta" atsiųstų iš Lenkijos atėjo ir džiugu, kad susirinko įvairių profesijų darbuotojų — įžvalgiausi. Taip, taip mes — vykdyti lenkinimo akciją arba fakulteto paruošti jaunieji ide taip vadinamą „kresų" politiką. ologai, prasimokę visą kursą. Tai Manoma, kad iš Lenkijos buvo juk mes, paskutinis fakulteto atsiųsta apie 100000 žmonių, jie kursas, gailingai išlaikęs viešą buvo labiau privilegijuoti nei partinį mūsų svarstymą, taip, vietiniai lenkai. Raudonajai Ar kaip Tarybinėje Armijoje kuopa mijai 1939 m. rugsėjo 16 d. per turėdavo bemiegę naktį už žengus Lenkijos sieną, aukštes vieno naujoko nusižengimą. Tai nėse šių darbuotojų sferose kilo mes, nesigėdinantys penktame panika ir jie vėl pradėjo „žygį kurse per egzaminus nusiraši į Kauną", tačiau šį kartą jau nėti. Būkite ramūs, mes sup apsirūpinę vizomis Lietuvos kon rantame, kad „tada buvo tbkios sulate Vilniuje. Vokietijos ir aplinkybės". O juk tokio kurso Tarybų Sąjungos vyriausybės, daugiau gali nebūti?! pasidalijusios Lenkiją, įsipareigo Galite visas mūsų peticijas pa jo nepalaikyti jokių lenkų tauti dėti į gilų stalčių. Ir visuomenė nio atgimimo aspiracijų. Prasidė gali būti rami, mes jų neapvilsi- jus Lietuvos ir Tarybų Sąjungos me, aišku, atsižvelgdami j ap deryboms, dalis lenkų „prisimi linkybes. Tik, gaila, kad į šven nė", kad Vilnius visada buvo Di tę neatėjote, mes jums triskart džiosios Lietuvos kunigaikštystės „ačiū" būtume pasakę. sostinė ir dabar turėtų būti grą Vilius BOTYRIUS žintas Lietuvai. Buvo puoselėjaIF studentas ma idėja, kad Vilniaus kraštas,
prof. P. Augustaitis, šio fakulte to dekanas prof. M. Biržiška, Universiteto valdytojas prof. I. Končius, Teisių fakulteto deka
Taip prasidėjo nauja tapęs neutralios valstybės dali mi, galėtų būti labai saugus ir patikimas lopšys naujajai Lenki jai atgimti. Buvo dedama vilčių
Vasario 1 d. generolui Povilui Plechavičiui sukaktų 100 metų. Tai buvo įdomi asmenybė su ryškiais kario bruožais. Jis labai veikliai reiškėsi pačioje Nepri klausomybės pradžioje, uoliai tarnavo Lietuvos kariuomenėje, buvo 1926 metų gruodžio 17 d. perversmo vykdytojas ir vadas, o vokiečių okupacijos metais — Vietinės rinktinės vadas, sugebėjęs pasipriešinti vokiečių spau-
VILNIAUS JAUNIME!
(tel.: 22-46-65, nuo 15 ik! 19 vai. darbo dienomis)
LPS Vilniaus Taryba kreipėsi į Vilniaus jaunimą, kviesdama jį Vasario 16-ąją paminėti žygiuojant, grojant ir dainuojant. Jeigu LPS Vilniaus Taryba pamiršo, tai primename, kad Lie tuva nuo 1940 m. birželio 15 d. yra okupuota ir aneksuota So vietų Sąjungos. Tokiomis sąlygomis visiems lietuviams šventą dieną — Vasario 16-ąją — nedera džiūgauti ir linksmintis. Tai turi būti susikaupimo, vilties ir pasiryžimo diena. Manome, kad LPS Vilniaus Tarybos kreipimasis į jaunimą yra neatsakingas. Raginame šalia Lietuvos trispalvės, perjuostos juodu kaspinu, nekabinti okupantų vėliavos. Kviečiame Vasario 16-ą dieną prisiminti ir pagerbti tautos di dvyrius — Nepriklausomybės kovų savanorius, 1941-ųjų metų Kauno sukilėlius, partizanus, tremties kankinius, okupacijos me tų politinius ir sąžinės laisvės kovotojus. Mums šiandien, kaip niekada anksčiau, reikia ugdyti savyje pasišventimo ir lojalumo savo nuvargintai Tėvynei dvasią. Kviečiame šią dieną Lietuvos jaunimą pasiryžti ir pasižadėti rimtam ir pasiaukojamam darbui, mokslui ir kovai dėl Lietuvos nepriklausomybės ir klestėjimo. Lietuvos Tautinio jaunimo sąjįmga „Jaunoji Lietuva", Lietuvos studentų koordinacinė taryba, Gediminatčlai, Lietuvos Ateitininkų federacija, Lietuvos Skautų sąjunga
ir į tolesnį nepasikeitusio Stepo no Batoro Universiteto veikimą.
(nukelta į 2 psl.)
Parodos -----------------------------
Kaip paminėti Nepriklausomybės metines?
LPS Vilniaus Taryba norėtų šių metų Vasario 16-osios šven tės organizavimą sostinėje pa vesti Jums — studentams, vyres niųjų klasių moksleiviams, jau nimo organizacijoms. Jūs esate visų mūsų viltis. Jūs — rytojaus Lietuva, todėl tą dieną Vilniaus mieste ir aikštėse norėtume matyti Jus, žygiuojan čius, grojančius, dainuojančius, kad visiems mums brangi šven tė būtų originali ir įspūdinga. Jau dabar, prieš atostogas, Jums reikėtų sudaryti jungtinį Vilniaus aukštųjų mokyklų šven tės rengimo komitetą, į kurį galbūt pakviesite ir ką nors iš mūsų. Po atostogų visiems tektų labai sukrusti. Laukiame Jūsų atsakymo. LPS Vilniaus taryba
nas prof. A. Janulaitis, šio fa kulteto sekretorius prof. P. Šal čius.
Iš jaunimo organizacijų atsto vų sudarytas Lietuvos Neprik lausomybės paskelbimo dienos paminėjimo organizacinis komi tetas paruošė tokią renginių programą Vasario 16-tą dieną: 16 vai. 30 min. — Lietuvos moksleivių rūmų Didžiojoje sa lėje — akademinė valanda „Jau nuomenės uždaviniai Nepriklau somybės priešaušryje." Praneši mai: 1. Lietuvos laimėjimai Ne priklausomybės metais 2. Rezis tencinė kova už Lietuvos laisvę 3. Jaunuomenės uždaviniai Nepriklausomybės priešaušryje 17 vai. 45 min. — 18 vai. 30 min. — procesija iš Lietuvos moksleivių rūmų į Lukiškių (kol kas — Lenino) aikštę. 18 vai. 30 min. — 19 vai. 30 min. — Mitingas Lukiškių aikštėje. Ka rinių bilietų bei prirašymo liu
dimui. Todėl Vietinė rinktinė ne pateko j frontą, nors pats vadas atsidūrė vokiečių koncentracijos stovykloje. MB II aukšte surengta nuot raukų iš P. Plechavičiaus gyve nimo parodėlė. Fojografijos — iš 1978 metais Brukline išleistos knygos „Gen. Povilas Plechavi čius". Tie. kas generolą vienareikš miškai laiko kruvinu Lietuvos darbo žmonių budeliu, turėtų su rasti ekspozicijoje ir sau priimti ną šios asmenybės įvertinimą, pateiktą remiantis Mažosios Lietuviškosios Tarybinės Enciklo pedijos antruoju tomu (1968 m.].
Kviečiame apsilankyti.
dijimų grąžinimo akcija. 19 vai. 30 min. — 20 vai. — procesija į Vilniaus Arkikatedrą. 20 vai. — šv. Mišios Vilniaus Arkika tedroje. Po šv. Mišių — susi kaupimo procesija. Pro namą, kuriame buvo paskelbta Neprik lausomybės deklaracija, eisime į Rasų kapines. Kapinėse padėsi me gėlių, vainikus. Kviečiame vilniečius ir svečius atsinešti fakelus ir žvakes.
Organizacinio komiteto pirmininkas Saulius GALADAUSKAS. Studentus, norinčius prisidėti prie Vasario 16-os dienos pami nėjimo, prašome kreiptis į Uni versiteto Studentų sąjungos sek retoriatą. Čia galima gauti ir kvietimus į akademinę valandą „Jaunuomenės uždaviniai Ne priklausomybės priešaušryje". Sekretoriato tel.: 62-60-04.