r
hinc iturad astra I
I
1990 m. Vasario ; 9 d. Penktadienis - 1 Kaina 2 kap. I
Vilniaus Universiteto savaitraštis LEIDŽIAMAS NUO 1950 M.
Nr. 4 (1490).
BALANDŽIO 15 D.
LAUKSIM IR TIKĖSIMĖS
istorija
VU Studentų Parlamento atstovai sausio mėnesį dalyvavę Vil niaus m. prekių skirstymo komisijos posėdyje, nusprendė apsi lankyti Prekybos ministerijoje. Minėtoji komisija ikį šiol stu dentams neskirdavo talonų padidintos paklausos prekėms, juos gaudavo tik studentų šeimos. Šiais metais taip pat buvo paža dėta prekes skirti tik studentų šeimoms, bet ne visas. Siuvimo mašinų, daugelio baldų, televizorių „Šilelis" studentų šeimoms nuspręsta neskirti. Ne ką geresni pažadai išgirsti ir Prekybos ministerijoje, kur vasario 1 d. su ministro pirmuoju pavaduotoju Kazbaru susiti ko VU Studentų sąjungos sekretoriaus pavaduotojas G. Kerušauskas, VISI studentų profsąjungos pirmininkas A. Kniūkšta ir jo pavaduotojas. Ministro pavaduotojas pareiškė, kad komisija, skirstanti pre kes, ministerijai nepavaldi, ir ministerija negali jos priversti pakeisti savo nuomonę. Deja, ministro pavaduotojo nuomonė sutampa su komisijos: talonai turi būtį skirstomi tik studentų šeimoms. Tačiau gerb. Kazbaras pažadėjo pasidomėti, kodėl ko misija neskiria visų prekių. Lauksime žinių.
Butume jums „ačiū“ pasakę „Istorikų paskutinio skam bučio šventė", — skelbė užra šas prie uždaryto IF bufeto durų. Iš tikrųjų, kaip ir šventė se iki 1985 metų Didžiojo ple numo ir Didžiojo įsako orga nizatoriai studentai tarė padė kos žodžius ir triskart šaukė „ačiū" dėstytojams už jų triūsą. Tik kažkodėl šventė neatitiko senojo „ikiperestroikinio" tra fareto, priminė dabartinius au dringus metus. Norisi po žodžio „šventė" padėti klaustuką. Viskas būtų buvę gerai (net užmiršti tie keli studentai, nu moję ranka į gana įspūdingą šventinį stalą), bet atėjo tik šeši dėstytojai. „Kodėl gi taip?", — įsižeidė studentai. Na, bet iš kur dėstytojai galėjo žinoti, kad tokie dideli jų nuopelnai? Juk paskutinis skambutis nus kambėjo tam kursui, kuris IF administracijai buvo surašęs ne vieną peticiją, reikalauda mas reformų mokymo procese, ne vieno dėstytojo kompeten cija buvo suabejojęs. O gal geriau neiti, dar nežinia, ką iš krės? Gal taip galvojo ne visi. Ma tyt, buvo ir savikritiškesnių, pri siminusių dar 1988 m. gegužės 1 d. susitikime su fakulteto dėstytojais rašytojo V. Bubnio pa
Pirmasis atkurto VU senato po sėdis, įvykęs 1940 m. sausio 4 d. Pirmas iš kairės — Humanitari nių mokslų fakulteto sekretorius
sakytus karčius žodžius jų ad resu. Buvo, tikriausiai, nusivylu sių, kad jų pastangos pažadinti mūsų protus ir širdis, buvo be vaisės. Buvo ir tokių, kurie min timis sakė: ar jūs invalidai, kad jus reikia palaikyti — patys sto vėkite. štai jūsų akistata su Vilniaus miestas ir jo vaivadi laisve. ja prieškariniu laikotarpiu buvo Vis dėlto, gaila tų, kurie ne „prikimšta" atsiųstų iš Lenkijos atėjo ir džiugu, kad susirinko įvairių profesijų darbuotojų — įžvalgiausi. Taip, taip mes — vykdyti lenkinimo akciją arba fakulteto paruošti jaunieji ide taip vadinamą „kresų" politiką. ologai, prasimokę visą kursą. Tai Manoma, kad iš Lenkijos buvo juk mes, paskutinis fakulteto atsiųsta apie 100000 žmonių, jie kursas, gailingai išlaikęs viešą buvo labiau privilegijuoti nei partinį mūsų svarstymą, taip, vietiniai lenkai. Raudonajai Ar kaip Tarybinėje Armijoje kuopa mijai 1939 m. rugsėjo 16 d. per turėdavo bemiegę naktį už žengus Lenkijos sieną, aukštes vieno naujoko nusižengimą. Tai nėse šių darbuotojų sferose kilo mes, nesigėdinantys penktame panika ir jie vėl pradėjo „žygį kurse per egzaminus nusiraši į Kauną", tačiau šį kartą jau nėti. Būkite ramūs, mes sup apsirūpinę vizomis Lietuvos kon rantame, kad „tada buvo tbkios sulate Vilniuje. Vokietijos ir aplinkybės". O juk tokio kurso Tarybų Sąjungos vyriausybės, daugiau gali nebūti?! pasidalijusios Lenkiją, įsipareigo Galite visas mūsų peticijas pa jo nepalaikyti jokių lenkų tauti dėti į gilų stalčių. Ir visuomenė nio atgimimo aspiracijų. Prasidė gali būti rami, mes jų neapvilsi- jus Lietuvos ir Tarybų Sąjungos me, aišku, atsižvelgdami j ap deryboms, dalis lenkų „prisimi linkybes. Tik, gaila, kad į šven nė", kad Vilnius visada buvo Di tę neatėjote, mes jums triskart džiosios Lietuvos kunigaikštystės „ačiū" būtume pasakę. sostinė ir dabar turėtų būti grą Vilius BOTYRIUS žintas Lietuvai. Buvo puoselėjaIF studentas ma idėja, kad Vilniaus kraštas,
prof. P. Augustaitis, šio fakulte to dekanas prof. M. Biržiška, Universiteto valdytojas prof. I. Končius, Teisių fakulteto deka
Taip prasidėjo nauja tapęs neutralios valstybės dali mi, galėtų būti labai saugus ir patikimas lopšys naujajai Lenki jai atgimti. Buvo dedama vilčių
Vasario 1 d. generolui Povilui Plechavičiui sukaktų 100 metų. Tai buvo įdomi asmenybė su ryškiais kario bruožais. Jis labai veikliai reiškėsi pačioje Nepri klausomybės pradžioje, uoliai tarnavo Lietuvos kariuomenėje, buvo 1926 metų gruodžio 17 d. perversmo vykdytojas ir vadas, o vokiečių okupacijos metais — Vietinės rinktinės vadas, sugebėjęs pasipriešinti vokiečių spau-
VILNIAUS JAUNIME!
(tel.: 22-46-65, nuo 15 ik! 19 vai. darbo dienomis)
LPS Vilniaus Taryba kreipėsi į Vilniaus jaunimą, kviesdama jį Vasario 16-ąją paminėti žygiuojant, grojant ir dainuojant. Jeigu LPS Vilniaus Taryba pamiršo, tai primename, kad Lie tuva nuo 1940 m. birželio 15 d. yra okupuota ir aneksuota So vietų Sąjungos. Tokiomis sąlygomis visiems lietuviams šventą dieną — Vasario 16-ąją — nedera džiūgauti ir linksmintis. Tai turi būti susikaupimo, vilties ir pasiryžimo diena. Manome, kad LPS Vilniaus Tarybos kreipimasis į jaunimą yra neatsakingas. Raginame šalia Lietuvos trispalvės, perjuostos juodu kaspinu, nekabinti okupantų vėliavos. Kviečiame Vasario 16-ą dieną prisiminti ir pagerbti tautos di dvyrius — Nepriklausomybės kovų savanorius, 1941-ųjų metų Kauno sukilėlius, partizanus, tremties kankinius, okupacijos me tų politinius ir sąžinės laisvės kovotojus. Mums šiandien, kaip niekada anksčiau, reikia ugdyti savyje pasišventimo ir lojalumo savo nuvargintai Tėvynei dvasią. Kviečiame šią dieną Lietuvos jaunimą pasiryžti ir pasižadėti rimtam ir pasiaukojamam darbui, mokslui ir kovai dėl Lietuvos nepriklausomybės ir klestėjimo. Lietuvos Tautinio jaunimo sąjįmga „Jaunoji Lietuva", Lietuvos studentų koordinacinė taryba, Gediminatčlai, Lietuvos Ateitininkų federacija, Lietuvos Skautų sąjunga
ir į tolesnį nepasikeitusio Stepo no Batoro Universiteto veikimą.
(nukelta į 2 psl.)
Parodos -----------------------------
Kaip paminėti Nepriklausomybės metines?
LPS Vilniaus Taryba norėtų šių metų Vasario 16-osios šven tės organizavimą sostinėje pa vesti Jums — studentams, vyres niųjų klasių moksleiviams, jau nimo organizacijoms. Jūs esate visų mūsų viltis. Jūs — rytojaus Lietuva, todėl tą dieną Vilniaus mieste ir aikštėse norėtume matyti Jus, žygiuojan čius, grojančius, dainuojančius, kad visiems mums brangi šven tė būtų originali ir įspūdinga. Jau dabar, prieš atostogas, Jums reikėtų sudaryti jungtinį Vilniaus aukštųjų mokyklų šven tės rengimo komitetą, į kurį galbūt pakviesite ir ką nors iš mūsų. Po atostogų visiems tektų labai sukrusti. Laukiame Jūsų atsakymo. LPS Vilniaus taryba
nas prof. A. Janulaitis, šio fa kulteto sekretorius prof. P. Šal čius.
Iš jaunimo organizacijų atsto vų sudarytas Lietuvos Neprik lausomybės paskelbimo dienos paminėjimo organizacinis komi tetas paruošė tokią renginių programą Vasario 16-tą dieną: 16 vai. 30 min. — Lietuvos moksleivių rūmų Didžiojoje sa lėje — akademinė valanda „Jau nuomenės uždaviniai Nepriklau somybės priešaušryje." Praneši mai: 1. Lietuvos laimėjimai Ne priklausomybės metais 2. Rezis tencinė kova už Lietuvos laisvę 3. Jaunuomenės uždaviniai Nepriklausomybės priešaušryje 17 vai. 45 min. — 18 vai. 30 min. — procesija iš Lietuvos moksleivių rūmų į Lukiškių (kol kas — Lenino) aikštę. 18 vai. 30 min. — 19 vai. 30 min. — Mitingas Lukiškių aikštėje. Ka rinių bilietų bei prirašymo liu
dimui. Todėl Vietinė rinktinė ne pateko j frontą, nors pats vadas atsidūrė vokiečių koncentracijos stovykloje. MB II aukšte surengta nuot raukų iš P. Plechavičiaus gyve nimo parodėlė. Fojografijos — iš 1978 metais Brukline išleistos knygos „Gen. Povilas Plechavi čius". Tie. kas generolą vienareikš miškai laiko kruvinu Lietuvos darbo žmonių budeliu, turėtų su rasti ekspozicijoje ir sau priimti ną šios asmenybės įvertinimą, pateiktą remiantis Mažosios Lietuviškosios Tarybinės Enciklo pedijos antruoju tomu (1968 m.].
Kviečiame apsilankyti.
dijimų grąžinimo akcija. 19 vai. 30 min. — 20 vai. — procesija į Vilniaus Arkikatedrą. 20 vai. — šv. Mišios Vilniaus Arkika tedroje. Po šv. Mišių — susi kaupimo procesija. Pro namą, kuriame buvo paskelbta Neprik lausomybės deklaracija, eisime į Rasų kapines. Kapinėse padėsi me gėlių, vainikus. Kviečiame vilniečius ir svečius atsinešti fakelus ir žvakes.
Organizacinio komiteto pirmininkas Saulius GALADAUSKAS. Studentus, norinčius prisidėti prie Vasario 16-os dienos pami nėjimo, prašome kreiptis į Uni versiteto Studentų sąjungos sek retoriatą. Čia galima gauti ir kvietimus į akademinę valandą „Jaunuomenės uždaviniai Ne priklausomybės priešaušryje". Sekretoriato tel.: 62-60-04.
Universitas Vitaeisis
1990. 2. 9
istorija
Algirdas MIŠKELEVIČIUS
Laikinoji Universiteto Ūkio tary ba, sudaryta 1939 m. gruodžio 20 d.: iš kairės j dešinę (sėdi) — prof. P. Augustaitis, Universiteto valdytojas prof. I. Končius, prof.
J. Šlmoliūnas, prof. P. šalčius. Stovi; Universiteto kanceliarijos viršininkas J. Rakauskas, Okio vedėjas D. Grincevlčlus.
(atkelta iš 1 psl.)
galbos, rodomos tolerancijas, pra dėjo kelti nepagrįstus reikalavi mus „klijuoti" lietuviams oku pantų ir šovinistinių liliputų eti ketes. Į gražius lietuvių gestus dažnai buvo atsakoma paslėpta ironija. Tačiau dėl to nesustojo pradėtas planingas Vilniaus uni versiteto pertvarkymo darbas. Lapkričio pradžioje susipažinti su SBU atvyko labai kompetetingi Vytauto Didžiojo universite to Teisės mokslų fakulteto atsto vai: prof. A. Janulaitis, prof. A. Rimka ir lenkų kilmės profeso rius M. Riomeris, Nepriklauso moje Lietuvoje užėmęs daug at sakingų pareigų, o 1933—39 m.
ruošiant kadrus Lenkijai. Tuo turbūt galima paaiškinti ir tai, kad į Vilnių įžengusi Lietuvos kariuomenė (spalio 28 d.) buvo palankiai sutikta. Vilniaus rink tinės vado gen. V. Vitkausko ir vyriausybės įgaliotinio A. Mer kio kreipimuose į Vilniaus kraš to gyventojus buvo raginama pa laikyti rimtį, žadama ekonominė pagalba, tautinių interesų tole ravimas bei palaikymas. Reika laujama vieno — besąlyginio lo jalumo Lietuvos Respublikai, jos institucijoms ir šventiems lietuvių tautos siekiams. Nusto
Sausio 24 d. po sunkios ligos mirė Matematikos fakulteto Matematinės analizės katedros do centas Algirdas Miškelevlčius. Velionis gimė 1936 m. balan džio 23 dieną Alytaus rajone Verblejų kaime valstiečių šel. moję. 1954 m. baigęs Alytaus 1-ąją vidurinę mokyklą, (sto jo | Vilniaus universitetą, ku riame studijavo matematiką. 1959 m. pradėjo dirbti asisten tu Universiteto Matematinės analizės katedroje, o 1963—1965 metais buvo šios katedros as pirantu, 1966 m. apgynė fizikos -matematikos mokslų kandidato disertaciją, 1968 m. jam suteik
buvęs ir VDU Rektoriumi. Tai labai įdomi, plačios erudicijos asmenybė, analogiška žymiam visuomenės veikėjui Oskarui Mi lašiui. Senos Lietuvos kunigaikš tystės bajorų šeimos atžala, jau nystėje išauklėtas lenkiška dvasia, pajutęs savo žemės šauksmą, savo istorijos šauksmą, pradeda kovoti už lietuvybę ir Lietuvos valstybingumo atstaty mą. Persikėlus VDU Teisių fa kultetui į Vilnių, M. Riomeris įsteigė jame „Rotary“ klubą. (Tuo metu tokių visuomeninių klubų, raginančių pakančiai spręsti įvai rius aštrius politinius, religinius ir ekonominius klausimus, įvairose šalyse buvo gana daug.) Vilniuje M. Riomeris stengėsi suburti žymesnius Vilniaus krašto kultūros ir ekonomikos veikėjus, tolerantiškai spręsti aštrias len kų — lietuvių problemas, plėsti dialogą ir, kaip dabar sakoma, ieškoti bendrų sąlyčio taškų. St. Batoro universitete lenkų valdy mo laikotarpiu tik apie 50 proc. visų studentų buvo kilę iš Vil niaus vaivadijos. Dauguma pe
pagal savo profilį labiausiai ati tinkančius senojo VU tradicijas. Toks sprendimas buvo įteisintas 1939 m. gruodžio 15 d. Lietuvos seime priimtu įstatymu, skelbian čiu, kad Respublikoje yra šie du universitetai. Vilniaus universite to bei jo skyrių veikimo pradžią ir VDU atitinkamų fakultetų sustabdymą numatė Ministrų Ta ryba. Sustabdžius VDU atitinka mų fakultetų veikimą, tų fakul tetų vyresnysis mokslo persona las perkeliamas į atitinkamus VU fakultetus. Vilniaus univer siteto veikimo pradžia — 1939. 12.15. Nuo šios dienos jau de jure veikiančio VU valdytoju paskiriamas prof. I. Končius, ku ris faktiškai šias pareigas ėjo nuo lapkričio 20 d. Remdamasi priimtu universitetų įstatymu, Ministrų Taryba nutarė nuo guodžio 15 d. VU atidaryti Teisių ir Humanitarinių mokslų fakultetus, uždarius juos Kaune, VDU. Per kelti šių fakultetų vyresnįjį per sonalą buvo numatyta nuo 1940 m. sausio 1 d. Gruodžio mėnesio 16 d. prasidėjo buvusio Univer-
Būti ar nebūti Religijotyra Universitete Kaip suprasti religijotyrą — ar kaip mokslų kompleksą, ti rtanti religiją, ar kaip atskir į specialią mokslo šaką, vieningo? nuomonės dabar nėra. Daugelis tyrinėtojų mano, kad religljc, fUosoflja ir religijos istorija tu rėtų sudaryti religijos mokslo pagrindą. Religijos filosofija tat religijos fenomeno fiksavi mas, apmąstymas Ir aprašymas filosofinės refleksijos būdu. Ji tiria religinį fenomeną struktū riškai. klasifikuoja jo apraiškas bet prasmes. Religijos istorija siekia išsiaiškinti religijos taps mq, jos kaltą bendrame kultūri niame kontekste. Ji renka tak ius, tiria jų imanentinius ryšius.
Pabaiga. Pradžia Nr. 3.
religijų šaltinius. Šios dvi tyri mo rūšys yra tarpusavyje glau džiai susijusios, nes pvz. filoso finė hermeneutika taip pat tiria įcligljų šaltinius. Dabar yra ke liama idėja, kad religiją galima apibrėžti tik hermeneutiškal — t. y per interpretaciją, vis pra turtinant ją nauju turiniu Hipo tezės religijotyroje yra ne tik teiginiai, turintys atskleisti gno seologinę tiesą, bet jungtys, už pildančios prasminių ryšių tuš tumas. Religijotyra kalba apie amžiną šventumą rutuliojimosi procesą, aiškinasi tikėjimą kaip problemą, apmąsto religinę bū ties sampratą, kultūrinę religijos prasmę. Dažnai galima Išgirsti teigiant, jog religijotyva nepajėgi atsk leisti religijos giluminių klodų ir
matematinės analizės katedrai, daug metų buvo Matematikos fakulteto tarybos narys ir jos sekretorius, akademinės grupės kuratorius. Velionis ypač džiaugėsi at gimstančia Lietuva ir labai skau džiai išgyveno tai, kad negali įsitraukti j šią veiklą. Bendradarbiai ir studentai pri simins docentą kaip mielą, nuo širdų, kuklų, visuomet stropiai atllekantj visa, ką pavesdavo katedra, dekanatas. Jo šviesus atminimas ilgam liks jį pažino jusių širdyse. MATEMATIKOS FAKULTETAS
dagoginio personalo taip pat ne buvo susieta su Vilniaus kraštu. Nebuvo išimtis ir rektoriai. Pa skutinysis S. Ehrenkreutzas taip pat nepasižymėjo tolerancija lietuviams. Lietuva su Vilniaus miestu atgavo tik nedidelę vai vadijos dalį. Buvo prognozuoja ma: vargu, ar iš atgautos terito rijos atsiras daugiau kaip 200— 300 vietinių studentų. Atkuriant Vilniaus universiteto veiklą, at sižvelgiant į sunkią ekonominę padėtį Lietuvoje, reikėjo racio naliai, vengiant lygiagretumo derintį ją su tolesniu VDU dar bu. Pirmiausia sumanyta per kelti iš VDU du tris fakultetus,
Taip prasidėjo nauja VU era jus egzistuoti Lenkijai, savaime nustojo veikti ir pagal jos įsta tymus organizuotos įstaigos. Tai lietė ir lenkišką Stepono Batoro universitetą, pamiršusį senojo Vilniaus universiteto paskutiniai siais gyvavimo dešimtmečiais užgimusias pažangių filomatų ir filaretų draugijų tradicijas. Val stybinės, administracinės įstai gos. Vilniaus kurija, vadovauja ma arkivyskupo K. Jakbrzykowskio, SBU vadovybė vedė diskriminacinę, netolerantišką politiką kitataučių atžvilgiu vi sose gyvenimo sferose. Toks Universitetas neišreiškė nei nau jos Vilniaus krašto situacijos, nei visos Lietuvos lūkesčių. Ne paisant to, Lietuvos vyriausybė, leido baigti rudens semestrą ir tik nuo. gruodžio 15 dienos SBU uždarė. Vilniaus krašte šiam nu tarimui nepritarė tik lenkiškoji visuomenės dalis. Praėjus kelioli kai savaičių nuo Lietuvos ka riuomenės įžengimo, dalis lenkų visuomenės atsigavo po pralai mėto karo ir, nepaisydama lietuvių suteiktos didelės ekonominės pa
tas mokslinis docento vardas. Trisdešimt metų Universitete docentas Algirdas Miškelevlčius skaitė matematinę analizę, fun kcinę analizę, pasirinktinius kur sus, vedė praktinius užsiėmi mus, vadovavo diplominiams Ir kursiniams darbams, parašė ir išleido kelias metodines priemo nes matematikos specialybės studentams. Būdamas darbštus, atidus, jautrus Algirdas Miške levlčius pelnė didelę studen tų pagarbą ir prieraišumą. Dirb damas pedagogin( ir mokslini darbą jis aktyviai dalyvavo fakulteto gyvenime; vadovavo
jos sociokultūrinio vaidmens, kad ji neišvengiamai redukuoja religiją tik ( žmogiškosios būties struktūras, tuo neva apnuogin dama savo ateistinę nuostatą, lokiu būdu, religijos aiškinimo monopolio teisė pripažįstama tik teologijai ir manoma, kad tik ti kintis žmogus turi teisę kalbėti apie religiją. Ši problema kyla todėl, kad užmirštam, jog tiek religijotyra, tiek teologija turi savo tyrimo plotmes, metodus Ir tikslus. Iš tiesų, religijotyra, bū dama mokslinio tyrimo forma, | religiją žvelgia kultūriniu ir is toriniu aspektu. Ji negali pažinti Dievo apreikštos tiesos, jos medotai yra tiriamojo pobūdžio: istorinis-krttinis, fenomenologinis lingvistinis, hermeneutlnis, stru ktūralistinis etc. Tuo tarpu teo
Humanitarinių mokslų fakulte to tarybos darbuotojai, persikėlę į Vilnių 1940 m. sausio pradžio je: pirmoje eilėje iš kairės — L. Karsavinas, I. Jonynas, V. My kolaitis, P. Augustaitis, M. Bir žiška, V. Krėvė-Mickevičius, V.
Sezemanas, P. Skardžius; antroje eilėje — H. Engertas, P. Galau nė, J. Puzinas, A. Salys, V. Šil karskis, V. Lazersonas, J. Vaba las — Gudaitis, I. Tamošaitis, K. Jablonskis, N. Šapira; trečio je eilėje — B. Sruoga.
siteto turto registracija. 1939 m. gruodžio 20 d. prof. I Končius savo aktu Nr. 1 paskyrė laikiną ją Universiteto tarybą ūkio rei kalams: prof. P. Augustaitis, prof. P. Šalčius, prof. J. Šimoliūnas. VU veiklą (paskaitas, semi narus, pratybas) numatyta pradėregistracija prasidėjo nuo sausio ti 1940 m. sausio 15 d. Studentų 1 d, o sausio 4 d. įvyko pirmas VU senato posėdis. Jame, pirmi ninkaujant prof. valdytojui I. Končiui, dalyvavo Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas prof. M. Biržiška, šio fakulteto sekre torius prof. P. Augustaitis, Tei sių fakulteto dekanas prof. A. Janulaitis, šio fakulteto sekreto rius prof. P. Šalčius. Pažymėtina tai, kad kelį senesnio amžiaus šių abiejų fakultetų darbuotojai savo pedagoginę veiklą pradėjo dar Vilniuje, 1919.03.24. įkurtuo
se aukštuosiuose kursuose. Nors mokslo metų pradžia bu vo numatyta sausio 15 d., tačiau studentų registracija vyko labai vangiai, ir pagrindinė studentų dalis susirinko tik vasario mė nesį. Lietuvos dviejuose univer sitetuose 1940 m. pavasarį ben dras studentų skaičius liko be veik toks pats, kaip 1939 m. vei kusiame viename VDU. 1940 m. sausio 15 d. Universiteto Tary boje Rektoriumi Išrenkamas prof. M. Biržiška, o prorekto riumi prof. P. šalčius. Vasario 8 d. (vyksta viešas iškilmingas VU atidarymas (centrinių rūmų iš kilmių salėje), šią Iškilmių die ną senajame Universitete pirmą kartą nuaidi Lietuvos himnas.
logija yra neišVengiamai konfe sinė. Ji yra Dievo apreikštos tiesos PERTEIKIMAS tikinčia jam arba tikėjimo ieškančiam subjektui. Teologija yra trans cendencijos patyrimo aiškinimas, siekimas įjungti religinę tradici ją į šiuolaikinę sekuliarizuotą kultūrą. Būtų naivu manyti, kad religijotyra pakeičia teologiją, konkuruoja su Ja ar, juo labiau, kelia jai tokj nors pavojų. Šiuo laikinė filosofinė (grindžiamoji) teologija ne atsiriboja nuo rellgijotyrinių darbų, o jais remia si. Dar daugiau, daugelyje ka talikiškų universitetų religijoty ra priklauso religijos filosofijos katedroms. Taigi pasaulietiniai re ligijos tyrimai nereiškia nei tik re ligijos redukavimo į ką nors kitą, net pakeičiu teologiją. Jie aiški na religijos simbolių ištakas, re liginės dimensijos sklaidą tautų tradicijose, įgalina geriau sup rasti religijos vaidmenį kultūro netikėjimo rizikos problemą. je, Iš kultūrinio horizonto paž velgti j labai svarbią tikėjimo ir Jeigu Universitete j religijo tyra bus žiūrima rimtai, sukom
plektuoti kvalifikuoti kadrai, tai manyčiau, kad nehumanitarinio profilio fakultetuose būtų gali ma dėstyti ir studijuoti religijos filosofijos, religijos Istorijos da lykus arba bendrosios religijoty ros kursą, susidedantį iš filoso finės ir istorinės dalių, palie čiant religijos sampratos, religi nio poreikio, patyrimo, tikėjimo, transcendencijos, Dievo, religijų tipologijos, religijos kilmės, pir mykščių jos apraiškų, tautinių, pasaulinių, moderniųjų religijų problemas. Galima dėstyti taip pat daugiau kultūrinio pobūdžio kursus, kaip pvz. krikščioniško sios, islamo, budizmo ir kt. kul tūrų, religijos ir meno, religijos ir moralės, religijos ir mokslo santykio problemų speckursus arba fakultatyvus ir kl. Humanitarinio profilio fakul tetuose galima dėstyti ir studi juoti religijos sociologiją, reli gijos psichologiją, filosofinės te ologijos istoriją. Galima specia liai studijuoti ir atskiras religi jas, jų kryptis, jų filosofiją bei
Algirdas AUGUSTAITIS Nuotraukos iš autoriaus albumo.
(nukelta į 3 psl.)
Univcrsitas Viheisil
Svarbiausia
pakeisti
mąstymą“ Tomas KNYVA, Dailės akade mijos studentas, Lietuvos studen tų koordinacinės tarybos pirmi ninkas, iškeltas kandidatu j LTSR AT nuo socialdemokratinio jaunimo sąjungos. Tavo kandidatinė platforma? — Mano platforma remiasi į studentiją, į tuos žmones, kurie po kažkiek metų „darys" Lietu vos politiką. Šiandien studentai tam mažai skiria dėmesio, nors daug kalba. Kai kas mums dabar sako: norit valdžios. Mes nevaldininkai ir jais nebūsim. Būsim profesionalai teisininkai, skulpto riai, aš būsiu architektas. Tai svarbiausia. O tai, ką mes dabar darom — tai atstovavimas, mūsų interesų gynimas. permainas Ar matai realias studentų gyvenime? O gal visi „perversmai" buvo veltui? — Matau daug konkrečių žingsnių, nors ir daug akmenų primėtyta į mūsų daržą, esą mes neaktyvūs. Bet šiandien ir reikia mėtyti akmenis. Tie žmonės, ku rie ateis po mūsų, juos surinks. Mūsų pagrindinis tikslas — pa keisti mąstymą, kad atsirastų tokių, kurie galėtų mesti akme nis. Tačiau svarbu „užkrėsti" žmogų tikėjimu. Tai galbūt, svar biausia, ką mes nuveikėm, nors daug ko ir nepadarėm. Jeigu Tave Išrinktų, kieno idėjas gintum: studentijos, ar soclaldemokratlj os? — Jas galima suderinti. Studentai — busimoji Lietuvos inteligentija. Socialdemokratinio jaunimo sąjungoje studentų ne daug, vienetai. Studentai nela bai noriai laikosi apibrėžtų,
aiškiai išreikštų politinių plat formų. Kai socialdemokratų par tija Lietuvoje buvo pogrindyje, ji sugebėjo išmokti pripažinti ir kitus, netapo dogmatike. To~ dėl šiandien aš ir noriu būti savo socialdemokratu. Pagal įstatus ši partija leidžia kurti frakcijas, galvoti taip, kaip no ri. Aš pats prijaučiu žaliųjų judėjimui, tai artima ir mano profesijai. Labai svarbu, kaip įvairios Lietuvos partijos iš moks tarpusavyje kalbėtis. Kokia Tavo nuomonė apie studentą ir politiką, studentą ir partijas? 1939 m. prof. S. Šal kauskio Išdėstytoje Universiteto koncepcijoje sakoma: nors stu. dentul nedraudžiama domėtis politika, bet neleidžiama politi ka verstis Universitete, čia ne leidžiama politinė propaganda. — Dailės akademijos stu dentų parlamente mes nepai som studento politinės prik lausomybės. Studentai turi tik galvoti, kad kažkada galbūt jie bus politikais. Prof. Šalkauskis buvo teisus: studentas yra studentas, jis pirmiausia turi tap ti savo profesijos žinovu. Jei jis imasi dar ko nors daugiau, nukenčia žinios. Tas pats ir man. Esu diplomantas, darau Vilkaviškio katedros atstaty mo projektą. Jei visos valstybi nės instancijos dirbtų norma liai, aš nespėčiau. Bet dabar, kai viskas juda lėtai, tiek laiko, kiek skiriu šiandien, užtenka. Priešingu atveju, man reikėtų pasirinkti: politika ar darbas pa gal specialybę. Manau, kad tebesitęsia „tarpinis" laikotar pis, žmonės blaškosi. Politiko je irgi turi dirbti profesionalai. Kalbėjosi Jūratė MARKELIUNAITĖ
Sudaromos sutartys VU Neakivaizdinio ir vakarinio mokymo skyrius praneša, kad priemonių, skirtų studentams sudaro sutartis dėl šių mokymo neakivaizdininkams, išleidimo Redakciniame leidybiniame skyriuje: rekomenduota 1. V. Stonienė „Knygotyros pagrindai" Bibliotekininkystės katedros; 2. K. Urba „Vaikų literatūros konpektai: Astrida Lindgren" rekomenduota Lietuvių literatūros katedros; 3. L. Drazdauskienė „English Stylistics An Introductory Course" — rekomenduota Anglų fi lologijos katedros. Informacija tel. 617057, 618236
Spalvotos skaidrės pranešimui! KOMPU SKAIDRĖ
L
teologiją, religijos istoriją ir jos reikšmę Lietuvoje ir t. t. Manyčiau, kad dabartinėje mū sų situacijoje, atsižvelgiant j studentų nuotaikas Ir dėstytojų darbo krūvio planavimą, reikėtų atsiskaitomumo. Norėčiau tikėti, kad mūsų Universitetas, kaip vienas svar biausių Lietuvos humanitarinio potencialo centrų, taps ir vienu
mal? Dažnam ukrainiečiui jau tas pats, kokia kalba kalbėti. .. Kijevo universitete studijuo ja apie 1500 užsieniečių. Jų val stybės moka už mokslą valiuta. Tik panorėk mokytis, — ir tu jau studentas, jokių sunkumų, problemų per stojamuosius. Už sieniečiai studijuoja teisę ir tar ptautinius ekonominius santykius
_______ i
dentų, kambaryje gyvena po 4— 5 žmones, per metus už bendra butį moka po 13 rublių. Stipendi jos jų Irgi nedžiugina: 45—80 rublių. Tądien, kai buvau Universite te, Universiteto rektorius V. Skapenka, ruošėsi ataskai tai už penkerius rektoravimo metus ir karūnos perleidimui ar-
10000 komjaunuolių, tarybiniai negrai ir rektoriaus rinkimai »
zuotl, aiškinu: raudona spalva — istorinė tradicija. Mat, šv. Vladi miro ordinas buvo juodos ir rau donos spalvų. Manoma, kad per ateinančius metus Universitetas bandys atgauti savo istorines spalvas. Kol kas dar tylima apie seną šv. Vladimiro vardą. — šeuniversitete Kijevo kurluose šlolika fakultetų, mokosi apie 16000 studentų. Norlu atkreipti dėmesį: 10000 — komjaunuoliai.
Štai ką man papasakojo kom jaunimo komiteto sekretorius (Jų yra net 4) ideologiniam darbu Sergejus Nikitinas: — Komjaunimo viduje gimsta naujos organizacijos, tačiau jų nariai išsaugo ir VLKJS bilietus. Tai galima pavadinti dviguba naryste (pavyzdžiui, socialdemo kratas ir komunistinės organizaKomjaucljos narys ((!?)). nimo komitete, renkasi ir Ruchas, ir socialdemokratai, ir žalleji... Universitete apie 6—8 proc. aktyvių, dalyvaujančių neforma liuose Judėjimuose studentų. Iš Universiteto Jau nešalina dėl politinių įsitikinimų. O dėstytoįskaitos, atsakius penketui, paro jai, žinoma, gali nepasirašyti šytl trejetą. Ateityje Ukrainoje komjaunimas nebus populiarus. Todėl dabar Ir nesiekiame atsis kirti nuo VLKJS. Norėtume sek ti Vengrijos pavyzdžiu, pasisa kome už komjaunimo biudžeto padalijimą. Komjaunimo organi zacija stovi ant pražūties ribos. 10000 Kijevo universiteto kom jaunuolių veikla ir gyvenimas nė klek nesiskiria nuo kitų, nebent diskusijų temomis: „Kas yra komunlstiškumas, sociallstiškumas". Bet dabar visi nagrinėja šiuos klausimus. Jau sudarytas projektas, kaip per penkerius metus Kijevo uni versitetą padaryti labiau ukrainietlšką. Neseniai filologijos fa kultete atidaryta ukrainiečių fi lologijos katedra. Apie tai kal bama, kaip apie didžiulį pasieki mą. Bet ar įvertinami praradi-
Dėstytojų, aspirantų, moksliniųdarbuotojų ir studentų dėmesiui! Jeigu jūs skaitote paskaitas aukštojoje, vidurinėje ar kitoje mokykloje, ketinate daryti pranešimą konferencijoje, vykstate į svarbų simpoziumą arba kongresą į užsienį, būtinai kreipkitės į mus! „KompuSkaidiė", pasitelkdama paskutiniuosius kompiuterinės technikos pasiekimus ir sudėtingą programinę įrangą, generuoja ir atlieka pagal kliento užsakymą AUKŠČIAUSIOS KOKYBES SPALVOTAS SKAIDRES. Mes priimame užsakymus teksto, lentelių, grafikų, diagramų ir net piešinių skaidrėms. Tekstas skaidrėse gali būti bet kuria kalba, kuri naudoja lotynišką abėcėlę: lietuvių, lenkų, anglų, vokiečių ir kt. Kainos nedidelės ir priklauso nuo užsakomo skaidrių kiekio, Nuolatiniams pirkėjams kainos mažesnės. Studentams taikoma 30 proc. nuolaida. Profesionalūs patarimai. Individualus skaidrių stilius. Papildoma informacija suteikiama telefonu: 46-62-27 (po 18 vai.) (atkelta iš 2 psl.)
ar
J. Erlickas pasakytų: „Nesvar bu, kaip žmogus apsirengęs, svarbu, apie ką jis galvoja". Ta čiau Kijevo universiteto rūmais negailu nesistebėti. 1834 m. įkur to, šv. Vladimiro Universiteto sienos blankiai raudonos. Kuo jau gali mūsų šalis didžiuotis — tai raudonos spalvos ir atspalvių da žų gamyba. Nenorėdama ironl-
3i
*
rimčiausių religijos studijų cent ru, nenusišalins nuo visiems reikšmingų religijos problemų. Pirmiausia reikėtų įtvirtinti nor malų požiūrį į religijos studijas fakultetuose, skatinti studentus (ypač Filosofijos fakulteto) do mėtis religijotyros problemomis. Religijotyra galėtų normaliai funkcionuoti tik tuomet, jeigu būtų nužymėtos jos ateities per spektyvos, sukurtas specialus Nuotraukos Iš autoriaus albumo.
(respublikos jaunimui konkursas į šias specialybes — 12 žmonių į vieną vietą). Beje, dauguma užsleniečių — Afrikos šalių gyventoj ai. Kijevo universitetas sieks, kad užsieniečių būtų priimama dvlgubai mažiau (studentai juokavo, kad svarbiausia priežastis — ta rybinių negrų daugėjimas). Universiteto bendrabučiuo se padėtis panaši įmūsų: bendrabutį gauna apie 70 stu-
ba eiliniam apvainikavimui. Stu dentai surinko apie 2000 parašų prieš šį rektorių, norėjo, kad bū tų alternatyvinė kandidatūra. De ja, viskas priklausė nuo darbo įvertinimo: jei įvertins patenki namai, — karūna garantuota. Jau iš Vilniaus paskambinau j Kijevą. — To ir tereikėjo laukti. Teisę balsuoti turėjo tik 17 studentų, — išgirdau atsakymą. Agnė ANDRIULYTĖ
Armija —lyg tolima, baisi planeta Nuo praėjusių metų birželio prie LTSR Aukščiausiosios Ta rybos Prezidiumo veikia res publikinė jaunuolių karinės tar nybos reikalų komisija. Apie jos veiklą pasakoja komisijos operatyvaus reagavimo sekcijos vadovė Dalia TARAILIENE: — Iš pradžių darbo krūvis ne buvo didelis, — mažai kas apie mus žinojo. Nuo rugsėjo mė nesio prasidėjo didelis antplū dis, per dieną priimame apie 40—50 žmonių, netyla telefo nai, plaukia krūvos laiškų. Per visą mūsų darbo laikotarpi tie siogiai jau kreipėsi apie 1000 žmonių, tiek pat parašyta ir pareiškimų. Kreipiasi į mus da žniausiai dėl nestatutinių santykių armijoje, Dažnai turime taisyti komisariatų klaidas: i armiją paimti nesveiki vaikinai, arba tie, kurie dėl šeimyni nių aplinkybių turėjo būti pa likti namie. Rūpinamės, kad juos grąžintų. Nors Respublikos karinis komisaras žodžiu pa žadėjo, kad našlaičiai tarnaus Lietuvoje, bet pažadai liko paža dais. Mūsų jėgos nedidelės, su TSRS Gynybos ministerija vis dar sunku susikalbėti. Į raštus, kuriuos mūsų vyriausybė siunčia savo vardu, negaunama atsaky mo. Tad to norėti mūsų visuomeninei komisijai? Buvo išsiųsta apie 880 įvairiausių raštų, dokumentų — atsakymų ga vome tik apie 350. Dabartinis pabėgėlių antpūdis — dėl nestatutinių santykių ir armijoje, Pasitaiko, deja, tokių, kurie „lengvos ieško apsimeta. Bet tokių duonos", vienetai, Dažniausiai į mus kreipiasi ir morališkai, ir fiziškai kareivėliai. Kol kas kankinti nė vieno neatidavėm kariniam tribunolui, nors pagal ga liojantį Statutą pabėgęs laiko mas dezertyru, jam keliama baudžiamoji byla. Mes juos tra-
struktūrinis padalinys (religijoty ros katedra), sudarantis galimybę keistis specialistais, užmegzti ry šius su užsienio religijotyrlnėmis draugijomis, stažuotis kituose universitetuose. Todėl kreipiuosi į gerb. prorektorių prof. R. Pavilionį, filosofijos fakulteto de kaną doc. J. Karosą, fakultetų tarybas, prašydamas pamąstyti apie visus šluos dalykus ir sprę sti religijotyros bylą jos naudai. Zenonas BURNYS
ktavom kaip nedezertyrus, iš siaiškinom, kad iš tikrųjų buvo nestatutiniai santykiai, kareivė liai buvo priversti pabėgti. Vie nį kareiviai buvo perkelti tarnauti į kitą dalinį, o sunkes nėje būklėje esantys pagul dyti į ligonines. Dabar spren džiamas klausimas dėl jų „komisavimo“. Būtina peržiūrėti armijos įs tatymus. Šiek tiek pasiekėm: buvo peržiūrėtas ligų, dėl kurių neimama į armiją, sąrašas. 317 straipsnis šiek tiek prasiplėtė. Mūsų Respublikos gydytojai su darė dar vieną sąrašą ligų, ku riomis sergantys nebus imami tarnauti į armiją. Žinoma, tai dar tik projektas. Nežinia, kas jį tvirtins. Jeigu Maskva, tai vargu, ar patvirtins. Jeigu mū sų Aukščiausioji Taryba patvirtins, kaip savo Respublikos įstatymą, — tai bus nemažas pa siekimas. Ar visi studentai praėjusį ru denį jau sugrįžo Iš armijos mo. kytls? — Iki rugsėjo 30 d. turėjo grįžti visi. Deja, vienas klieri kas iš Kauno kunigų seminari jos dar vis tebetarnauja prie Rygos. Niekaip negalim jo iš ten ištraukti. Susirašinėjimai ir atsirašinėjimai tęsiasi jau tarp ministrų. Kariškiai iš pradžių įrodinėjo, kad kunigų semina rija — r.e aukštoji mokykla. Kai mes įrodėm, kad Kauno kunigų seminarija — aukštoji mokykla, tada jie pareiškė: tik iš valstybinių aukštųjų mokyk lų neimam, o seminarija — ne valstybinė. M. Gorbačio-'o vizito į Lietuvą metu šį klausimą dar kartą iškėlėm. Generolai paža dėjo išimties tvarka išspręsti. Ar Sąjūdžio žmonės padeda komisijai? — Jeigu kalbėsim atvirai, tai tarp mūsų didžiulė konkurencija. Tokias skaudžias problemas turėtume spręsti kartu, Sąjūdis turėtų daugiau padėtį, d ne kontroliuoti. Nežinau, gal visus taip erzina šitie rūmai, kuriuose mes sėdim (Aukščiau siosios Tarybos rūmai, — aut.). Nors negalima sakyti — Sąjū dis, reikia kalbėti apie atskirus, asmenis. Ačiū už pokalbį. XXX telefonas 61-56-72, Netyla tėvai, teiraujasi skambina tarnaujančius apie vaikus, Azerbaidžane: jokio pašto ryšio su tuo kraštu nėra. . . Jūratė MIC1ULIENE
Hihersitas Vilneusis
Esame
VU Studentų Sąjungos Par lamentas yra Universiteto fadžios organas. Parlamentą sudakultetų atstovaujamasis vai ro 24 studentai — po 2 iš kiek vieno fakulteto. Jis svarsto ir priima sprendimus visais stu dentus liečiančiais klausimais. Šiuo metu Parlamento sudėtis yra tokia: GF — Naglis Šyvis —
18, GEVF — Arūnas Jievaltas, III k., Eidukevičiaus 49—13, tel. (namų) 73-47-88, FilF — Gailutė Urbonaitė, III k., Saulėtekio ai. 8—S01 ir Svajūnas Nekrašas, II k., MaF — Adrijus Jakulevičius, Saulėtekio ai. 12—903, FsF — Robertas Petronis, Sau lėtekio ai. 6-402, IF — Artūras Račas, IV k., Saulėtekio ai. 47
II k Atsakingas už lengvatinį mai tinimą — Gintaras Misevičius, TF II k. Sekretorės mašininkės: k., alga — 40 rub, 1. Rūta Vaigauskaitė: GF III 2. Rūta Brazaitytė, GF III k., alga 40 rub. Numatoma įsteigti ir turizmo
1990. 2. 23 EKFF, Aidas Bolys. III k., Sau lėtekio ai. 47—27, MF, Vaidas Juška. III k., Čiu rlionio 23—46, TF, Živilė Lietytė. III k., Mus ninkų 7—29, tel. 41-33-98, FilF, Gintaras Liubinas, III k., Musninkų 9—29, tel. 41-86-87. Fakultetų sekretorius, gerai atliekančius darbą, fakulteto
VU studentų sąjungos struktūra Nors jau seniai diskutuoja mas Universiteto statuto pro jektas, buvo paruošti keli jo variantai, jis vis dar nėra pri imtas ar pateiktas galutiniam svarstymui. Atrodo jau buvo vis kas sutarta, visi taškai sudėlio ti, bet gyvenimas daro savo. Di džiausiam mano liūdesiui, tobu lėjant statutui, jame proporcin gai mažiau skambėjo studentiš kas balsas, vis mažiau įtakos beturi studentai Universiteto valdyme. Vienintelis tikrai nau jas žingsnis — užtikrintas stu dentų savivaldos organo egzis tavimas. Tačiau koks tas egzis tavimas, dar nėra visiškai aišku. Labai neramina keletas klausimlų, kuriuos norėtųsi pasvarsty ti viešai. Dalyvaujant paskuti niuose statuto projekto svarsty muose susidarė įspūdis, kad dė stytojai labai jau nepasitiki stu dentais. Jie esą visi pasyvus, nieko jiems nereikia, niekuo jie nesidomi ir t. t. Kalbai pasisu kus link studentų dalyvavimo Universiteto valdyme, tuoj pa sigirsdavo (su nedidelėm išim tim) balsų choras: „kam jų rei kia, jie tik trukdys ir nebus kvorumo". Taip motyvuojant studentų dalis fakultetų tarybo se, sumažinta ikį 10% (vietoje buvusių 20—30%). Iš kitos pu sės, nebėra kur ir plėstis: ne mažiau kaip 70% turi sudaryti pedagoginis personalas (vietoj siūlytų 60%). Mano nuomone, svarbiausias ir garbingiausias Vilniaus Univer siteto aktas — Rektoriaus rin kimai, turės ko gero apsieiti be studentų dalyvavimo. Jiems su teikta tokia „malonė": kiekvie no fakulteto studentų atstovybė deleguoja po vieną studentą. Argumentai tie patys — studen tai neateis, sužlugdys rinkimus, nebus kvorumo ir t. t. Svarsty dami savo, studentų vietą Uni versitete, buvome sutarę: kad „nežlugdytume" Tarybos dar bo, mes joje nedalyvausime, tu rėsim savo atstovybę, bet tikė jomės, kad Rektoriaus rinkimai tai ne tik dėstytojų, o viso Uni versiteto reikalas. Mes taip pat esame sudėtinė Universiteto da lis. Juk jei nebus mūsų, nebus ir Rektoriaus, liks mokslinis in stitutas su savo direktoriumi ar pan. Manyčiau, kad renkant Rektorių dalyvauti galėtų antra tiek studentų, kiek yra Tarybos narių, t. y. — 90. Surinkti tokį skaičių tikrai nėra sunku. Savo veiklą sėkmingai tęsia studentų Parlamentas. Manau, j is yra pa jėgus išrinkti studentų at stovus i Rektoriaus rin kimus. Nejau mes ir dėstytojai ir toliau būsime priešingose ba rikadų pusėse ir stengsimės vie ni kitus „apgauti?" Osvaldas MARKEVIČIUS VU Studentų Sąjungos sekretorius
prezidentas, IV k., Čiurlionio 27 —109 ir Saulius Tumosa, III k., Čiurlionio 27—87, tel. (bendrabu tyje) 63-52-38, TF — Kęstas Jakutėlis — viceprezidentas, III k., Saulėtekio ai. 35—56, tel. (fak.) 76-94-41 ir Darius Jurge levičius, IV k., Gajaus 34—15, tel. (namų) 73-44-38, PF — Gie drius Valužis, II k., Saulėtekio ai. 33—49 ir Lina Musnikaitė, n k., Saulėtekio ai. 49—72, FF — Virginijus Barzda, IV k.. Sau lėtekio ai. 41—8, ir Gintautas Grigelionis, IV k., Vykinto 27 —23, tel. (fak.) 76-94-70, EKFF — Algimantas Kubilius, IV k., Saulėtekio ai. 4-701, ir Darius Kučinskas, IV k., Saulėtekio ai. 4—401, MF — Arūnas Krisiūnas, III, k., Saulėtekio ai. 47—
—135. Studentų Sąjungos sekreto riatas atlieka vykdomąsias fu nkcijas, t. y. vykdo Parlamento priimtus nutarimus, sprendžia einamuosius reikalus, atstovau ja Studentų Sąjungai rektorato posėdžiuose ir kituose visuomeni niuose bei valstybiniuose orga nuose. Sekretoriato sudėtis: Sekretorius — Osvaldas Mar kevičius, alga — 220 rub. Sekretoriaus pavaduotojas or ganizaciniam darbui — Gvidas Kerušauskas, TF V k., alga — 176 rub. Sekretoriaus pavaduotojas buities reikalams — Vytas Gri nius, TF III k., alga — 80 rub. Buitinės komisijos pirmilnlnkas — Artūras Macijauskas, TF
komisiją. Fekultetų sekretoriai: ChF Asta Petrauskaitė, IV k. — Kovo 8-osios 8—20, tel. 69-56-00, FsF, Lolita Zmajauskaitė, III k., Saulėtekio ai. 6—1009, GEVF, Miglė Simniškytė, IV k., Saulėtekio ai. 31—62, tel. (fak.) 76-94-62, FF, Arūnas Daukša, II k., Saulė tekio ai. 41—54, GF, Arūnas Dirgėla, III k., Čiur lionio 27—33, PF, Raimundas Malinauskas, II k., Saulėtekio ai. 49—49, MaF, Gitana Januškauskaitė, V k„ Saulėtekio ai. 12—701, tel. (darbo) 61-79-20), IF, Saulius Matulis, I k., Sau lėtekio ai. 6—1001,
Sausio 23—24 d. Maskvoje vykusiame pasitarime su TSRS gynybos ministro pavaduotojais dėl karinio parengimo universi tetuose dalyvavo ir VU karinės katedros viršininkas pulkininkas J. Andriškevičius. Jį paprašiau atsakyti j keletą klausimų. — Jūs kviečiate studentus bendram pokalbiui. Gal prieš tai papasakotumėt, kokias pro blemas sprendėte Maskvoje! — Mes su studentais jau se niai bendrai sprendžiame, ap tariame klausimus ir problemas, susijusias su kariniu parengi mu. 1988 m. turėjome konflikti nių situacijų, bet jas išsprendė me būtent studentų dėka. Pasitarimą Maskvoje organi zavo armijos generolas, pir masis ministro pavaduotojas K. Kočetovas. Susirinko apie 150 karinių katedrų viršininkų, rek
toriai, TSRS švietimo komiteto darbuotojai. Svarstėme kelis klausimus: būti ar nebūti kari nėms katedroms, kaip atsar gos karininkų ruošimo metodui, kitas klausimas — kaip studentai turėtų lankyti karinio parengimo užsiėmimus. Pasitarime jokių sprendimų nebuvo priimta. Nauji dokumentai tik ruošiami, bet mes jų nelabai laukiame, nes ir taip neblogai tvarkomės. Nutarėme, kad kol kas piges nio būdo ruošti atsargos karinin kus, kaip šis, nėra. Pasitarime peržiūrėjome, ar visos katedros reikalingos, nes kai kurių specialybių atsargos karininkų yra per daug, bet mū sų Universitete jų ruošimas bus tęsiamas. Prieš važiuodamas j Maskvą buvau užėjęs pas Rek torių bei LTSR Liaudies švieti mo ministrą H. Zabulj, sužino jau jų nuomones mūsų atžvil giu. Karinė katedra reikalinga, nes kitaip studentai prarastų pasirinkimo galimybę ir visi kaip vienas turėtų eiti j armiją. — Kiek šiuo metu karinėje ka tedroje dirba žmonių, kas ap moka jūsų darbą ir kiek studen tų lanko užsiėmimus! — Šiuo metu dirba 30 kari ninkų dėstytojų ir 25 žmonės pagalbinio personalo. Kolekty vas susidoroja su dabartiniu krūviu. 1990 m. karinę katedrą lanko 402 studentai. Maskvoje bandėme aiškintis ir finansinius klausimus, bet konkretaus atsaky mo negavome. Galime pasaky-
ti, kad mūsų darbas apmokamas iš valstybės biudžeto. Universi teto fondai neturi nuo to nu kentėti. — Kaip dėl lieluvių kalbos įvedimo karinėje katedroje! — Dabartinėje situacijoje rei kia kalbėti rusiškai, nes pereiti prie lietuvių kalbos yra sudė tinga. Nėra nei lietuviškų va dovėlių, nei dėstytojų. Kaip bebūtų, karininkus ruošiame Tarybinei armijai. Katedroje tik trys dėstytojai lietuviai. Aš pats lietuvis, bet abejoju, ar sugebėčiau vesti paskaitą lie tuvių kalba. Nežinau kaip iš versti specifinius terminus. Pir miausia reikalingas geras pasi ruošimas. — Norėčiau prisiminti didžią ją politiką. Ar jūsų nestebina, kaip lengvai armija panaudo jama prieš civilius gyventojus! — Vienos tautos žmonės pakėlė ranką prieš kitą tautą, ir kom promiso neranda. Valstybės va dovas turi imtis priemonių, o priemonė — lazda. Armija yra
— Per tą laiką, kai mes pra dėjom organizuoti tokį fondą, jau buvo pasiūlymų, kurie bū tų tikę fondui, o ne ministerijai. Ministerija yra vyriausybinė orJAV Pietų Karolinos mokslinių tyrimų centras (Chąpel Hill) kategoriškai atsisako finansuoti mokslininkus iš Varšuvos pak to šalių, atvykstančiu ofi cialiu keliu. Išrimtiniai kontak tai įmanomi tik per asmenines pažintis. Nors negalima tikėtis, kad pasaulis mūsų laukia išskės, ganizacija, o kai kurios užsienio
kumentus, atsiųstus jai vyriausybi niu ar diplomatiniu keliu. Priima tik atskirų fondų ar mokslinin kų rekomendacijas. Iki šiol draugija neduodavo stipendi jų komunistinėms šalims, ir mes neturėjome jokios vilties ten patekti. Bet pasaulis kei čiasi. . . Ar Lietuvos aukštųpjų mo kyklų tarptautinių mainų fon das nebus konkurentas atskirų mokyklų užsienio ryšių skyriams! V. Paulauskas: — Jokiu būdu. Steigiamas
Iš kur fondas gaus lėšų! J. Grigas: — Fondo lėšas sudarys narių, rėmėjų ir asocijuotų narių mo kesčiai. Manome, kad dalį lėšų galėtų pervesti tos organizacijos, kurioms ruošiami studentai. Rei kalinga ne tik valiuta, bet, ir rubliai. Tikimės užsienio pilie čių ir organizacijų paramos. V. Paulauskas: — Manome, kad ateityje bus tvarkomasi taip, kaip visame pasaulyje: iš gamybinės sferos j negamybinę pervedamos lė-
Karinė katedra kviečia pokalbiui
per pastaruosius metus trims matematikams parašiau reko mendacijas, dviem iš jų jau pavyko gauti Humbolto stipe ndijas. Tai mano buvęs aspiran tas iš Vengrijos Gyula Pappas bei Matematikos ir kibernetikos inst'tuto vyr. mokslinis bendra darbis V. Bentkus. Kokie jūsų organizuojamo tar ptautinių mainų fondo privalu mai! V. Paulauskas:
įstaigos atsisako su ja bendra darbiauti. Pavyzdžiui, didelis tom rankom, bet, kai ir mes turėsim tarptautinių mainų fon dą (nevyriausybinę organizaci ją), galbūt tiktai daugiau — galimybių bus. J. Grigas:. — Neseniai teko būti Japonijoje, sužinojau, kad labai turtinga moks lo rėmimo draugija (Japanese Society for Promotion of Science), pati būdama nekomercine nevyriausybine organizacija, at sisako svarstyt; bet kokius do-
fondas, manome, bus pagalbinin kas. Fondas stengsis padėti au kštosioms mokykloms įsilieti į tarptautinį mokslą. Pagrindinė dalis ryšių, kaip ir anksčiau, bus ir tarp atskirų aukštųjų mokyk lų. Jeigu mes dėstytojui ar stu dentui padėsim gauti stipendi ją užsienyje, tai ir bus parama tai aukštajai mokyklai. Doku mentų apiforminimu, išsiunti mu rūpinsis tos aukštosios mo kyklos užsienio ryšių skyrius. Jei mes turėsim lėšų, galėsim apmo kėti ir dalį komandiruotės išlaidų.
Studentų Sąjungos sekretoriatas-
Universitete ir fakultetuose planuojamas ateinančių mokslo metų mokymo procesas. Tai daroma ir karinėje katedroje, kuri susijusi su visais Universiteto fakultetais. 5. m. vasario 28 d. 16.00 darbiniam pasitarimui į karinę ka tedrą kviečiu fakultetų ir studentų visuomeninių organizacijų atstovus, vienaip ar kitaip suinte resuotus karinio parengimo pro blemomis. Nemitinguosime, o spręsime bendras problemas. Karinės katedros viršininkas pulk. J. Andriškevičius.
Ar mums pasiekiamas užsienio mokslas? (Atkelta iš 1 psl.)
parlamentas ir Universiteto se kretoriatas kas mėnesį gali prernįjuoti po 20 rub. Kaip matome, dar ne visi fa kultetai išsirinko parlamenta rus. Prašome tai padaryti iki kovo 10 d. Neišsirinkusiems sa vo atstovų parlamente fakulte tams laikinai bus neišmokamos premijos ir pašalpos. Visais klausimais studentai pirmiausia turi kreiptis į fakulte to sekretorių, o tik po to į sek retoriatą ar parlamentą. Pa vyzdžiui, norint gauti pašalpą, reikia kad ant pareiškimo pa sirašytų fakulteto sekretorius ir vienas parlamento narys.
šos. Užsienyje firmos, kompa rtijos tuo suinteresuotos, nes tai skatina mokesčių politika.
Tikimės, kad ir Lietuvoje ga mybinė sfera prisidės prie mūsų kuriamo fondo. Besistei giančios naujos firmos galėtų pervesti lėšų kartu su savo pra šymu vėliau gauti užsienyje mo kslus baigusį specialistą arba tikėtis būsimo specialisto pas laugų informacijos srityje. Nau da būtų abipusė.
valstybės lazda, ir ši lazda pa naudota, nes pagal politinės si tuacijos įvertinimą kitų prie monių nerasta. Aišku, devyniolikmetis neturi kelti ginklo prieš savo šalies žmones. Tam yra' vidaus kariuo menė, kuri turi, veikti panašiose situacijose. Armija turi ginti nuo užpuolikų, o ne spręsti vi daus konfliktus. Aš prieš armi jos panaudojimą panašiose si tuacijose. — Koks susitikimo su studen tais tikslas! — Daug vilčių dedu į būsi mą susitikimą, kuriame pakalbė sime su studentais kaip ir kiek mes mokysimės. Noriu sužinoti studentų nuotaikas, kad per pu sę metų suspėtume pasiruošti. Žinoma, gal per tą laiką daug kas pasikeis, bet dabar laukiu patarimų ir pasiūlymų. Kviečiu studentus ne mitinguoti, o dis kutuoti. — Dėkoju už pokalbį. Artūras ZUOKAS
XXX Aukštųjų mokyklų tarptautinių mainų tarybos įstatų projekte sakoma, kad Taryba bus neppriklausoma nevyriausybinė po litiniu, filosofiniu ir religiniu požiūriu neutrali visuomeninėmokslinė organizacija, jungian ti Lietuvos aukštųjų mokyklų dėstytojus, mokslininkus ir stu dentus, kitas organizacijas ir as menis, suinteresuotus Lietuvos aukštųjų mokyklų tarptautinio bendradarbiavimo vystymu. Naujos mintys, pasiūlymai lau kiami iki fondo steigiamosios konferencijos. Galima parašyti: adresu: 232006, Vilnius, Naugar dūko 24, VU Matematikos fakul tetas, Matematinės analizės ka tedra, tarptautinių mainų fondo iniciatyvinei grupei. Arba kreip tis tiesiog į iniciatyvinės grupės narus Universiteto profesorius: Joną Grigą (FF), Benediktą Juodką (GF), Romualdą Lekevičių (GF), Vygantą Paulauską (MaF), Algį Piskarską (FF), Gie drių Uždavinį (MF), doc. Vile mą Vadapalą (TF), Jūratė MlClULIENt
1990. 2. 23
3
Iniversitas Vilnensi?
Teigiama, kad VSK ne tas pat, ką apie j Į mano visuomenė. Piketas, kuriuo buvo siekiama sutrukdyti išvežti archyvus, anaiptol nerodo didėjančio jos pasitikėjimo.
VSK-jau nebe
tas (?!)... (Atkelta iš 1 psl.) darbo pobūdį. Ne Valstybės saugumo komiteto darbuotojai pavadino gatves, ne jie ir pa keitė jų pavadinimus. Tai visuo menės, vykdomosios valdžios kompetencija. Dabartinė Valsty bės saugumo komiteto darbuoto jų karta palaiko pozityvius de mokratijos ir viešumo procesus ir ne tik nesiruošia jų stabdyti, bet jau dabar atlieka didžiulį darbą, likviduojant Stalino-Berijos nusikaltimų padarinius, kitus teisėtumo pažeidimus Lietuvoje. 3. Pokyčiai socialistinio bloko šalyse iš esmės palietė šių šalių saugumo organus. Ar uemanote, kad taip gali atsitikti ir Lietuvo je? Politiniai perversmai Rumuni joje, Čekoslovakijoje, VDR iš
tiesų kardinaliai pakeitė šių ša lių valstybės saugumo organus ir palietė jų darbuotojus. CSSR ir VDR daugelį metų vyravo administravimo metodai, Rumu nijoje valdžia rėmėsi smurtu ir teroru. Šių valstybių vadovai nedemokratiškiems valdymo me todams, be abejo, naudojo sau gumo sistemą. Išvesti paralelę tarp šių šalių ir Lietuvos saugu mo organų vargu ar galima vien jau todėl, kad pas mus vi suomenės demokratizacijos pro cesas prasidėjo iš viršaus, o dar gerokai prieš jam prasidedant, nė vienas žmogus nebuvo pat rauktas baudžiamojon atsakomy bėn už politinius įsitikinimus. 4. Jūsų komitetas pavaldus Ir LTSR Ministrų Tarybai (bent jau nominaliai), ir TSRS VSK. Šiuo metu ne visada sutampant „cen
tro" ir Respublikos siekiams, kieno interesus ginate jūs? Iš tiesų, mūsų Valstybės sau gumo komiteto priklausomybė yra dviguba. Sutinkamai su 1978 m. gruodžio 12 įstatymo „Dėl Lietuvos TSR Ministrų Tarybos" 26 straipsniu, LTSR valstybės saugumo komitetas yra sąjunginis-respublikinis valstybės teisė saugos organas. Saugo ir gina TSRS ir LTSR konstitucinę sant varką. Kol nebus pakeistas šis įstatymas — dviguba pavaldystė išliks. Noriu tik pažymėti, kad kuriant teisinę valstybę rei kalingi ir tobuli, demokratiški įstatymai. Tos pataisos, kurios iki šiol padarytos LTSR konsti tucijoje, į Valstybės saugumo komiteto veiklos kompetenciją nepatenka. 5. Kam ir kaip VSK atsiskaito už savo veiklą? Kas turi teisę jį kontroliuoti, peržiūrėti slap tus dokumentus, archyvus? Ar gali tai padaryti, sakysim, TSRS liaudies deputatai ar LTSR AT deputatai. Respublikos Valstybės saugu mo komitetas atsakingas ir pa valdus sąjunginiam Valstybės saugumo komitetui. Jo veiklą kontroliuoja TSRS Aukščiausioji Taryba, jos Prezidiumas ir Vy riausybė. TSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatų I suvažiavime buvo sudarytas TSRS gynybos ir valstybės saugumo reikalų ko mitetas. Pareiškus deputatams savo valią, tokio komiteto įstei gimas, manau, galimas ir respub likoje. Apie Lietuvos TSR valstybės saugumo komiteto archyvo sau gojimo tvarką buvo išsamiai ra šyta 1989 m. lapkričio 29 d. „Forumo" 3-me numeryje ir 1990 m. sausio 27 d. „Tiesoje". 6. Kokios nuostatos VSK lai kosi dėl Lietuvos nepriklauso mybės, savarankiškos LKP? Nuostata į Lietuvos nepriklau somos valstybės kūrimą Valsty bės saugumo komitete yra pa lanki, bet su labai aiškiu realy bės suvokimu. Į tai reikėtų žiū rėti kaip į sudėtingą, palaipsnį, teisiniu keliu įgyvendinamą procesą. Daugpartinės sistemos sąlygomis Valstybės saugumo komitetas, kaip ir kitos teisėsau gos institucijos, turėtų depolitizuotis, t. y. neturėtų būti pa valdus jokiai partijai. Priešingu atveju jis vėl neišvengs direk tyvinio visuomeninių organiza cijų poveikio, vedančio į teisė tumo pažeidimus. 7. Ar tokiais esminiais klausi mais, kaip aukščiau paminėtie ji, VSK darbuotojai gali reikšti savo nuomonę, ar privalo pak lusti griežtai subordinacijai? Valstybės saugumo komiteto darbuotojai, kaip ir visų kitų
žinybų žmonės, savo nuomonę gali reikšti visais klausimais. Bet yra atvejai, kurie įpareigoja juos, kaip kariškius laikytis ka rinio statuto, žinybinių instruk cijų bei subordinacijos. 8. Gal galėtumėte paminėti, kokie pasikėsinimai į LTSR val stybinį saugumą buvo įvykdyti per pastaruosius keletą metų. Jeigu atvirai, tai mus pasie kia informacija apie ketinimus kurti nelegalias politizuotas struktūras, spręsti Lietuvos atei tį smurto keliu. Respublikoje yra neatsakingų asmenų, suinte resuotų ginklo pagalba pakeisti esamą konstitucinę santvarką. Kol kas tai tik ketinimai, todėl jų plačiau komentuoti nereikėtų. Apie grasinančių susidorojimu už visuomeninę-politinę veiklą arba šovinistinio-provokacinio turinio laiškų autorių išaiškini mą jau buvo skelbta masinės in formacijos priemonėse. Tai, be abejo, neišsemia Vals tybės saugumo veiklos apimties. 9. Kaip ateinama dirbti į VSK? Kokiais sumetimais vado vaudamiesi žmonės eina dirbti į šį komitetą? Kaip parenkami VSK dar buotojai? Kokių savybių iš jų reikalaujama? Ar būna pašalini mų iš VSK? Į Valstybės saugumo komite tą ateina dirbti žmonės pa tys apsisprendę ir turėdami kil nių ketinimų saugoti Lietuvos TSR valstybės ir piliečių teises, ginti jų interesus. Tarp jų ne mažas būrys įvairių specialybių, atstovų, baigusių Vilniaus univer sitetą. Atranka vyksta individua liai, analizuojamos dalykinės, mo ralinės savybės, fizinis pasirengi mas, erudicija. Kartais parenkant kadrus, pasitaiko ir klaidų. Su tar nybiniais prasižengimais griežtai kovojama, net iki pašalinimo iš Valstybės saugumo komiteto. Tai gana reti atvejai. 11. Gal galėtumėte pasakyti, kiek jūsų komitete dirba žmo nių. Ar tiesa, kad jau pertvar kos metais VSK aparatas buvo smarkiai Išplėstas? Kokiu tikslu? Valstybės saugumo komiteto operatyvinis sąstatas nėra gau
sus. Didesnę Valstybės saugumo komiteto darbuotojų dalį sudaro pagalbinis-techninis persona las. Kolektyvas internacionali nis. Lietuvių — 54 proc. Valsty bės saugumo komiteto aparatas pastaraisiais metais neaugo, bet buvo pertvarkomas pagal laiko dvasią. Manau, kad perspekty voje galėtų būti mažinamas. 12. Daugelis žmonių skun džiasi, kad jų korespondenciją, telefoninius pokalbius kontro liuoja VSK darbuotojai. Taip tei gia ir kai kurių naujai įsikūrusių judėjimų lyderiai (pvz., A. Terlec kas). Ką galite apie tai pasaky ti? Iškėlus baudžiamąją bylą, įstatymu numatytais atvejais, esant prokuroro sankcijai, ko respondencijai gali būti taiko mas areštas. Ir tiktai. Kad apie saugumo darbą sklinda legendos mums ne naujiena. Dažniausiai tapatinama praeities ir dabar ties 'Valstybės saugumo komite to veikla, o tai perdėm neteisin ga. 13. Ar jus jaudina visuomenės nuomonė apie VSK? Ar žengsi te atvirumo link? Be abejo. Mums kelia tam tik rą susirūpinimą kai kurių asme nų sąmoningas ar nesąmoningas tendencingos nuomonės apie Valstybės saugumo komitetą formavimas. Galima žmogiškai suprasti tuos asmenis, kurie pra eityje Valstybės saugumo komi teto organų buvo neteisėtai rep resuoti. Jų požiūris į saugumą vargu ar gali būti teigiamas. Praeities žaizdos negyja. Antra vertus, dabartinė saugumo dar buotojų karta nieko bendro su ano meto nusikaltimais neturi. Priešingai, kaip jau minėjau, jiems teko nedėkinga dalia — vietoje savo pirmtakų kuopti Augijaus tvartus. Norėčiau tikėti, kad atsaky mai į Jūsų savaitraščio klausi mus padės išvengti iškreiptų, stereotipinių vertinimų, leis ge riau suprasti valstybės saugumo institucijos veiklą dabartiniu laikotarpiu.
tingą idėją. „Lietuvos bažnyčios" 5 t. kategoriškesnis: prasidėjo „pritaikymo" naujiems reikalams darbai. S. Gedos ultimatumas bei kun. V. Aliulio žodžiai, kad Univer sitetas be maldos namų yra ne susipratimas, pajudino studentus bendram žygiui už šv. Jono baž nyčios grąžinimą tikintiesiems. Raginimai tai padaryti pasigirdo jau prieš pusantrų metų. Apsi tarti vasario 12 dieną IF 31 au ditorijoje susirinko 15 studentų. Arkikatedros klebonas Vasiliaus kas, remdamasis tuo, kad Pran cūzijoje už maldos namus pasi sako 95% žmonių, o giliai tikin čių tik 10—15%, spėjo, kiek studentų lankys šv. Jono bažny čią. Susitikime pareikšta mintis, kad dėl bažnyčios atidavimo pirmiausia turi kalbėtis VU Re ktorius ir Arkivyskupas. Moks lo Muziejaus LPS rėmimo gru pė seniai surašė raštą, kuriame sakoma, kad muziejaus darbuo tojai padės studentams atgauti bažnyčią, kai jie to paprašys. Kol kas girdėjau du argu
mentus, atitolinančius grąžini mą. PIRMASIS — muziejus neto rėš patalpų. Arkivyskupo nuo mone, VU istorijos eksponatai suderinami su bažnyčia. Muziejų iškelti kitur? Bet ar bus lanky tojų? ANTRASIS — nesutvarkyti var gonai. 1838 m. uždarius pijosų vienuolyną Polocke, pirkti už 2000 rub. sidabru vargonai, da bar tapo legenda. Turėjo juos pastatyti VU 400 m jubiliejui. Delsė. O vėliau (visi pasakys kitaip) buvo išvežti j Leningra dą, o gal guli išmontuoti kur nors Vilniuje. Sv. Jono bažnyčia visais lai kais priklausė Universitetui. Ir dabar manoma, kad jis turėtų likti Universiteto žinioje. Girdė jau siūlymus, kad pradžioje rei kėtų atšventinti vieną koplyčia, galbūt, ten galėtų rinktis atei tininkai. Deja, minėtame susirin kime nieko konkretaus nenutar ta. Iš šios istorijos aiškėja, kad lyg ir visiems bažnyčios reikia, bet niekas nesiryžta veikti. Agnė ANDRIULYTĖ
Dėkoju už dėmesį
Sv. Jono bažnyčia
Žingsniai per amžius Padavimas sako, kad šv. Jono bažnyčios vietoje stovėjusi ne žinomo lietuvių dievaičio šven tykla. Pirmoji bažnyčia šioje vietoje buvo funduota Jogailos ir pradėta statyti po 1387. m. krikšto, kartu su Katedra ir Martyno bažnyčia, pilies kalne. Privilegijoje nurodyta, kad šv. Jono bažnyčia turinti būti už pi lies, vidury miesto turgavietės. 1513 m. prie bažnyčios buvo atidaryta parapijinė mokyklą, galbūt, pirmoji Lietuvoje. Iki 1571 m. buvusi parapijinė, baž nyčia vėliau atiduota kolegijai. Čia rengdavo disputus, vyk davo iškilmingi susirinkimai, vaidinimai, būdavo sutinkami LDK kunigaikščiai, Lenkijos ka raliai, Petras I, gindavo dakta ratus. Čia 1636 m. dalyvaujant Karaliui Vladislavui Vazai, dak taro disertaciją gynė Sarbievi jus. 1610 — 23 m. lietuviškai pamokslus sakė Sirvydas. šv. Jono bažnyčia — deginta, {vairių stilių liesta, niokota... Tat buvo lietuviška ir studentų
labiausiai lankoma bažnyčia. Šio amžiaus viduryje daugelis atei davo pasiklausyti karštų kunigo A. Llpniūno pamokslų. 1947 re kolekcijų metu buvo išdalyta 1800 komunijų. Ir anais laikais studentai nebuvo be galo karš tai tikintys — į šv. Jono bažny čią traukė kun. Lipniūno žodis ir „Tautiška giesmė". 1948 m. grįžę iš atostogų studentai rado savo bažnyčią uždarytą. Tai bu vo viena iš pirmųjų suklupdytų bažnyčių. Ją užrakino 1948. VII. 22 d. Dabar tarė savo žodį tie, kurie galėjo iš daužyti ir išlaužyti altoriuje me dinėse vynuogių kekėse jstiklntas relikvijas, kurių rankos galėjo lupti parketlentes, kurie nesigėdijo naktį už S. Moniuškos biustą paprašyti dviejų pus litrių. Tuo tarpu tų lai kų studentus kunigas V. Aliulis taip apibūdina: praei nant pro Aušros vartus reikėda vo nusiimti kepurę, o šalia vi sada stovėdavo „uolieji užraši nėtojai". Kad nesutiyptų savo
tikėjimo, studentai ėmę vaikščio ti be kepurių. 1963 m. anksčiau buvusi po pieriaus sandėlį atsiėmė Univer sitetas. Lapkričio 13 d. jau bu vo užsakyta šv. Jono bažnyčios restauracija (beje, ir dabar res tauruojama viena koplyčia). Res tauracijos metu grindys pakeltos apie 20 cm, todėl pastebima dis harmonija (reikia prisiminti, kad garsas čia aidi septynias sekun des, tuo tarpu Arkikatedroje — penkias). Po grindimis sudėti ra diatoriai — o juk iki XVI a. tai buvo pagrindinė miesto baž nyčia, vėliau čia buvo laidoti įžymūs Universiteto žmonės, — o dabar kaulai be tvarkos buvo surinkti ir supilti į bendrą duo bę. Jau 1970 m. minint Bibliote kos 400 m. jubiliejų, čia sureng ta paroda, o nuo 1979 m. bažny čioje — mokslo muziejus. Universitetui ne sykį buvo priekaištauta dėl šv. Jono baž nyčios susigrąžinimo. VU įkūni jo, galbūt, ir nelabai prlekalš-
t |4
1990. 2. 23
Universitas Vilnensis
Kolegos
„Leningradas tai viskas, kas mums liko“ „Leningradas — tai viskas, kas mums liko, bet ir į jį gaila žiūrėti". Taip apie mūsų miestą pasakė Michailas Žvaneckis. Di dis miestas, kuriam teko srities centro dalia, išgyvena ne ge riausius laikus. Šiūra Peterburgo „perlai", nors tuo pat metu ati daromi nauji muziejai, nespėja išvystyti veiklos Liaudies fron tas, kai atsiranda Jungtinis dar bininkų frontas. „Haid—parke!1 prie Kazanės soboro susimaišė saviveikliniai artistai ir mitin guojantys „Pamiat" ar Demok ratų Sąjungos nariai. Leningra das atsitveria nuo kaimynų iš Pabaltijo „prekyba pagal pa sus", o kenčia Pskovo ir Nov gorodo sričių gyventojai. Komu nistai su „skirtingos spalvos partbilietais" rengia alternatyvi nius mitingus. Leningrado rašy tojai leidžia alternatyvinį laikraš ti „Literator", o jų kolegos iš beloviškai-bondareviškai orien tuotos organizacijos „Sodružestvo" reikalauja atiduoti jiems at
gaivinamą „storą" „Leningrad" žurnalą. Politinių ir „aplinkpolitinių" įvykių sūkurys, regis, įtraukė visus, išskyrus... stu dentus. Paradoksalu. Jaunuoliai, iš pri gimties maksimalistai — abejingi politikai, neformalams, netgi ro kui. Jų aktyvumo banga nuslū go pernai vasarop. Pamėginkime pasiaiškinti, kas atsitiko: gal psichologinis nuovargis užvaldė širdis, o gal viršų paėmė tolia regiški sumetimai, jog būtina įgyti gerą išsilavinimą, todėl nelieka laiko visuomeninei veik lai? Rusų patarlė teigia, kad viena galva gerai, o dvi — dar ge riau. Tad nusprendžiau kreiptis pagalbos į studentus — visuo meninių judėjimų aktyvistus. Piotras Codlevskis — pedago ginio instituto penktakursis isto rikas: „Mes ne Čekoslovakijoje ir ne Kinijoje, tad apie Lenin grado studentiją nėra ko ir kal bėti. Jį kiek patriukšmavo pra
ėjusiais metais: pasisakė prieš karines katedras, „karinį ko munizmą". (t. y. mokslinio ko munizmo egzaminą), prieš vi suotinai dėstomą TSKP istoriją. Aš manau, tai daryti vertė as meninis suinteresuotumas. Šian dien jo nebėra, todėl viskas ty lu. Štai, jeigu, pavyzdžiui, pa naikintą stipendijas, — tada vėl užvirtų košė." — Kaip manai, ar ilgai bus tylu ramu? — Manau, kol baigsis visa ši ta pertvarka, arba iki tos aki mirkos, kol parduotuvėse dar bus duonos. Štai kai žmonės iš eis į gatves su lazdomiis, šūks mais ir transparantais, tada ir studentai prisijungs. — Tu Leningrado Liaudies fronto redkolegijos narys. Klek studentų yra Liaudies fronte? — Iš dešimties tūkstančių fronto narių studentų koks tūk stantis. — Darbo daug — žmonių maža, — sako trečiakursis Dimitrijus Žvanija, AnarchistinėsKomunistinės Revoliucinės Są jungos atstovas, skeptiškai žiū rintis ir į Liaudies frontą — „geltonosios inteligentijos orga nizaciją" ir į Demokratų Sąjun gą — „liumpeninteligentijos or ganizaciją", laikantis save prole taru. Dmitrijaus pavyzdys rodo, kad politinė veikla nekvepia itin dideliais nemalonumais. „Organams" panorėjus priklijuo ti jam potencialaus teroristo eti ketę, dekanė nepuolė šalinti Dmitrijaus — vaikinas mokosi neblogai ir tikrai domisi istori ja-
pranešimui! KOMPU ■■■■
SKAIDRĖ
gių perspektyvų nematyti. Taip, jeigu jau politiškai ak tyvūs studentai be optimizmo žvelgia į ateitį, tai vargu ar ga lima tikėtis, jog studentų judė jimas atgims. Paguoda lieka tik Linksmųjų ir išradingųjų klubai (KVN), vis labiau primenantys puotą maro metu. O kol kas nieko nejaudina, kad Leningrado pedagoginis in stitutas deputatu į studentų foru mą siunčia partkomo sekretorių. Maksimas GOLANTAS Leningrado pedagoginio instituto savaitraščio korespondentas — specialiai „Universitas Vllnensis"
Sportas Kaip visi |žinote, Universite tui atstovauja komanda, daly vaujanti Lietuvos pirmenybių Iosios lygos (dar yra aukščiau sioji) varžybose. Trumpai apž velgsiu 1989 m. sezoną ir su pažindinsiu skaitytojus su šių metų varžybomis. Bene pagrindinės praėjusių metų varžybos — LTSR pirme nybės. Realiai vertinant žaidėjų pajėgumą, komandai buvo iš keltas uždavinys — įsitvirtinti pirmajame šešetuke. Atsižvelg dami į 1988 m. rezultatus, aps[ kaičiavome, kad tam komanda ' turi pelnyti 50 proc. visų galimų taškų. Pirmajame rate iš pla nuotų 12 taškų pelnėme 8. Ar galėjome susikrauti didesnį taš kų kraitį? Dabar, išanalizavus vi-
vauti po dvi ir daugiau koman dų iš fakulteto. Deja, nė vienos komandos nesukomplektavo chemijos, filologijos ir naujasis — filosofijos — fakultetai. Fina le susitiko EKFF ir PF futboli ninkai. Prekybininkai tik pusę kėlinio sugebėjo rimtai pasip riešinti. Universiteto čempio nais tapo 0KFF žaidėjai. Tai dėsninga, nes 11 Universiteto rin ktinės žaidėjų dabar mokosi šia me fakultete, ir jie turi gerą organizatorių — kūno kultūros katedros docentą J. Žumbakį. šiais metais numatoma orga nizuoti ir darbuotojų mažojo futbolo varžybas. Tikiuosi, kad ir dėstytojai mėgsta šią sporto šaką ne tik per televizorių žiū rėti, bus proga ir patiems pav
Žaidžiame futbolą
Spalvotos skaidres
Taigi, anarchistams irgi trūks ta žmonių. Žodis trečiajam pašnekovui — Leningrado studentų informaci nio centro biuletenio „Peremena" darbuotojai Tatjanai Razorenovai, LVU antrakursei ekono mistei: — Mūsų studentai neturi bendros pozicijos, visų pirma, kiekvienas laikosi savo požiūrio, antra, politika domisi geriausiu atveju 40 proc. studentų. Ma nau, kad tokia padėtis — nusi vylimo pernykščiais deputatų rinkimais, antruoju deputatų su važiavimu išdava. Jeigu iki šių rinkimų studentai neatsibus, ir valdžią tarybose užgrobs konser vatoriai, bus dar blogiau. Džiu
DĖSTYTOJŲ, ASPIRANTŲ, MOKS DENTŲ DĖMESIU II Jeigu Jūs skaitote paskaitas au mokykloje, ketinate padaryti pran svarbų simpoziumą arba kongre TĖS Į MUS! „KompuSkaidre", pasitelkdam technikos pasiekimus ir sudėting ir atlieka pagal kliento užsakym votas skaidres. Mes priimame užsakymus teks tipo ir net piešinių skaidrėms. kuria kalba, kuri naudoja lotyniš anglų, vokiečių ir kt. Kainos nedidelės ir priklauso Nuolatiniams pirkėjams kainos 30 proc. nuolaida. Profesionalūs patarimai. Indivi Dėl papildomos informacijos s 18 vai.
LINIŲ
DARBUOTOJŲ IR
STU
> sas klaidas, tvirtiname — galė< jome, nes padarėme kai kurių klaidų treniruočių procese, be to, pastebėjom, kad gegužės— birželio mėn. (egzaminų sesi jos metu) labai suprastėja ko a paskutiniuosius kompiuterinės mandos žaidimas. Tai gana ob ą programinę įrangą, generuoja jektyvios priežastys, nes per ą aukščiausiosios kokybės spal egzaminus žaidėjai tampa irz lūs, pikti, pavargę, sunkiai val to, lentelių, grafikų, diagramų domi, vienu žodžiu, aiškiai mato Tekstas skaidrėse gali būti bet si, kad jiems sunku pakelti to ką abėcėlę: lietuvių, lenkų, kius fizinius ir psichinius krūvius, kaip treniruotės, rungtynės ir nuo užsakomų skaidrių kiekio. egzaminai bei įskaitos. mažesnės. Studentams taikoma Deja pasibaigus pirmeny bėms, mes turėjome 23 taškus ir dualus skaidrių stilius. užėmėme 8 vietą. Iki reikiamos kambinkite telefonu 46-62-27 po 6 vietos ir pritruko planuoto 1 taško. 1989 m. aukštųjų mokyklų futbolo varžybose mūsų koman dai pritrūko vieno įvarčio (ne taško) iki finalinės grupės ir todėl negalėjome žaisti su pa. jėgiausiomis komandomis. Praėjusiais metais buvome iš čempionatuose. vykę į tarptautinį turnyrą Gdan Skraidyto] ai renkasi kiekvie ske. Ten rungtyniavome su Ber ną trečiadienį 18 vai. Adresas: lyno Humbolto universiteto ir Rasų gatvė, Nr. 20. Maloniai dviem Gdansko aukštųjų mokyklų kviečiame po paskaitų pailsėti ir komandomis. Neobjektyvus teisė pasportuoti. javimas ir tarptautinių susitikimų patirties stoka sutrukdė užimti 1-ąją vietą ir, praleidę į prieikį šeimininkų komandą, likome antri. Tačiau komanda buvo pri pažinta pademonstravusi gra Medicinos fakulteto deka žiausią žaidimą ir kiekvienas natas nuoširdžiai užjaučia žaidėjas gavo asmeninius prizus. doc. Bronių TILINDĮ dėl mo 1990 m. pagrindinės varžybos tinos mirties. — LTSR l-osios lygos ir aukštų jų mokyklų futbolo varžybos. 4F Farmakologijos ir mikro LTSR pirmenybėse bandysime biologijos katedra nuoširdžiai šiais metais patekti j prizinin užjaučia doc. Bronių TILINDĮ kus, kaip, beje, ir aukštųjų mo dėl motinos mirties. kyklų varžybose. Be šių varžy bų dar dalyvausime keliuose Nuoširdžiai užjaučiame turnyruose. doc. Juozą STANKEVIČIŲ Universiteto vidaus varžybos, dėl mylimos mamos mirties. kaip ir kiekvienais metais, buvo Prekybos fakulteto tarpfakultetinės. Galėjo dalydarbuotojai
kštojoje, vidurinėje ar kitoje ešimą konferencijoje, vykstate j są į užsienį BŪTINAI KREIPKI
KVIEČIA „PTERO“ Tuos, kas norėtų skraidyti, bet dar nebandė, kviečia skraldyklių sporto klubas „Ptero". Klube veikla skraidyklių sporto sekcija, kurioje galima išmokti pačiam surinkti norimą skraidyklės modelį Ir pasigrožėti žeme iš paukščio skrydžio.
Klubo „Ptero" nariai dažnai skraido Paluknio aerodrome, nuo Kernavės šlaitų, Aukštad vario kalvų. Vasarą vyksta į kalnus, prie Juodosios jūros. Už megzti ryšiai su Hanoverio (VFR) skraidyklių klubu. Tenka dalyvauti Lietuvos bei TSRS
Norėčiau nuoširdžiai padėkoti komisijai, tyrusiai mano tėvo, profesoriaus Sezemano bylą. Georgijus SEZEMANAS 1990 vasario 14 d.
dentei Daliai SVAREVICIŪTEI, Nr. 841508, išduotą Ma-F studen tui Arūnui MALINAUSKUI, laiky ti negaliojančiais.
Parduodamas sodas Baltupiuose (sodas „Mokslas") Nr. 176. Kai na 3500 rub. Kreiptis tel. 62-60-63 (pasiteiravimui).
Finansų ir kredito katedros kolektyvas nuoširdžiai užjau čia docentą Vaclovą MASALSKĄ dėl brolio mirties.
Dingusius studentų pažymėji mus Nr. 8711224, išduotą MaF studentui Aleksandrui NOVICIONOKUI, Nr. 8710053, išduotą IF studentei Žydrai BAKUTYTEI, Nr. 8710702, išduotą EKFF stu
Vilniaus Universiteto Fizi kos fakulteto darbuotojai nuoširdžiai užjaučia docentą Vaclovą KRIŠČIŪNĄ mirus jo motinai.
Redakcijai adresas: 232734, VU alas, Universiteto 3, „Universit ai Vilaeasls". Telefonas: 61-11- 79. Tiražas 4500. Užs. Nr. 331 Ofsetinė spauda. 1 spaudos lankas. Spaasdiao LKP CK leidyklas apaastavė, Vllalas, Kosaoaautų pr. 60. E^eHeĄeASHHK BaAtmoccaoro ynaapcrrera. Pe^aaTop A. AanaiTac. 232734, Bbamioc, YaaaepcaTeTO, 3. Tuncsparįum H3AaTeAfcCT>a 1JK KII Aitui.
bandyti sutramdyti kamuolį. Keletą žodžių norėčiau tar ti apie futbolo „virtuvę". Sun ku prikalbinti gerus žaidėjus stoti į Universitetą. Perspekty viems atviras kelias j KKI, VPI. j Universitetą stoja geriau besi mokantys, kurie pirmoje vietoje pasirenka mokslą; o ne spor tą. Ne paslaptis, kad kitų LTSR pirmenybėse dalyvaujančių ko mandų žaidėjai turi skatinimo fondus, (gauna priedą prie at lyginimo, trumpiau dirba varžy bų treniruočių dienomis Ir t. t.). Užsienyje (ir toje „neturtingoje" Lenkijoje) studentai, atstovau jantys aukštajai mokyklai, gau na priedą prie stipendijų. Suti kite, kad mokytis taip, jog gau tum stipendiją ir treniruotis še šis kartus per savaitę nėra jau tdks lengvas dalykas. O kur dar rungtynės, dsjžniausiai šeštadie nį arba sekmadienį Ir švenčių dienomis. Galbūt Studentų sąjunga, jaunimo darbo centras, kitos suinteresuotos organizacijos ar asmenys turėtų kokių nors kon krečių pasiūlymų šiais arba ki tais futbolą liečiančiais klausi mais. Skambinkite mums tel. 76-89-67; 76-94-49 arba užeikite į kūno kultūros kated rą. (Saulėtekio ai. 2) Komanda žaidžia LTSR pirmenybėse, to dėl ant aprangos atsirastų vie tos ir reklamai. Norėčiau padėkoti Universi teto administracijai, garažo viršininkui ir vairuotojams, ku rie padeda studentams atsto vauti Universitetui futbolo ai kštėse. Kviečiame visus norinčius tre niruotis ateiti į kūno kultūros katedrą arba skambinti aukščiau minėtais telefonais. A. ŽILINSKAS
Redaktorius A. LIPSTAS