Universitas Vilnensis, 2013 m. birželis Nr. 4 (1719)

universitas

vilnensis

ISSN 1822-1513

hinc itur ad astra

universitas

-1579& S

vilnensis Nr. 4 (1719)

2013 m. birželis

PLATINAMAS NEMOKAMAI

LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d.

Universitetas ir alumnai

Šalia Fizikos fakulteto oš joalumnų ąžuolas

j j į

Universitetas gavo vertingą dova­ ną-V. Kasiulio paveikslą Poeto, litera­

tūros kritiko Jurgio Blekai-

UAB „Brolis Semi-

čio (1917-

conductors“

kolek­

2007), bai­

tyvas šalia gimtojo

gusio mūsų

VU Fizikos fakulteto

universitetų

pasodino

Į

http://naujienos.vu.lt

ąžuoliu­

1943 m., naš­

kų. Įmonės steigėjai

lė ponia Gra­

tikisi, kad ąžuoliu­

žina Blekaitis

Išskirtinis medikų kursas, arba 50 gydytojavimo metų

kas, augdamas šalia

VU muziejui

gimtojo

padovanojo

Šioje nuotraukoje - VU Medicinos fakulteto absolventai, susitikę po

įkvėps jaunąją kartų

35 metų fakulteto kieme prie savo kurso sodinto ąžuoliuko (1998 m.).

kurti naujas idėjas,

Vytauto

Susitikimų tradicija kas penkeri metai tęsiasi iki šios dienos. 88 pir-

kurios ateityje galė­

fakulteto,

dailininko

mo kurso medicinos studentai, 1957 m. pradėję studijas, buvo išskir­

tų būti komerciali-

Kasiulio pa­ veikslą „Šven­

tiniai, išskirtinė šiandien ir jų kurso vizitinė kortelė - tarp jų Lie-

zuojamos

panašiu

tas Jurgis“. Nors Vilniuje steigiamas V. Kasiulio

tuvos valstybinės mokslo premijos laureatai, gydytojai, apdovanoti

būdu, kaip ir UAB

muziejus, našlė norėjo šį paveikslą padovanoti

valstybiniais apdovanojimais, publikuota tūkstančiai mokslo darbų,

„Brolis Semiconduc-

Vilniaus universitetui.

o jų visuomeninius darbus žino ir jais džiaugiasi visa Lietuva.

tors“ atveju.

Skaitykite p. 13

Skaitykite p. 9

Išlydime ir linkime sėkmės Pirmieji diplomai - Ekono­

mikos fakulteto magistrų rankose.

Birželio 13 d. 353 VU Eko­

nomikosfakulteto absolven­ tams įteikti magistro dip­ lomai.

Magna cum įaudė diplo­

mais džiaugėsi Tomas Ba-

ležentis,

Tomas

Reichen-

bachas, Gintarė Špic, Agnė

Kižytė ir Jovita Katauskytė. Šiuo diplomų įteikimu pra­

sidėjo diplomų teikimo va­ saros sesija.

Paskutiniai diplomai bus

įteikti birželio 28 d.

VU

Tarptautinio verslo moky­

klos

absolventams.

Beje,

šiais metais diplomus gaus

ir pirmoji karta, gimusi jau nepriklausomoje Lietuvoje.

Vilniaus

universitetą šie­

met baigia apie 5400 absol­ ventų.

„U. V.“ inform.

V. Jadzgevičiaus nuotr.

universitas

2

2013 m. birželis

vilnensis

f f f aktualijos______________________________________________

Mokslo reikalų prorektorius prof. Eugenijus Butkus: „VU turi pirmauti visose mokslo srityse"

Lankėsi Suomijos Prezidentas

Gegužės 17 d. VU Senatas moks­ lo reikalų prorektoriumi patvirtino prof. habil. dr. Eugenijų Butkų.

E. Butkus - Chemijos fakulteto Organinės chemijos katedros profesorius, studentams dėsto tris disciplinas. Nuo 2003 m. jis dvi kadencijas buvo Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas. Pernai prof.

E. Butkus išrinktas Europos mokslo fondo viceprezidentu. Tačiau, kad ir kokias eitų pareigas, darbas su studentais visą laiką buvo jo prioritetas. Prorektorius yra parengęs 10 mokslo daktarų, jau dešimtus metus dirba Nacionalinėje moksleivių akademijoje.

Agnė GRINEVIČIŪTĖ Su prof. E. Butkumi kalbamės apie būsimą pertvarką VU administracijoje, gegužės pabaigoje „Veido" paskelbtą Lietuvos aukštųjų universitetinių mo­ kyklų reitingą, VU mokslo problemas ir jų sprendimo būdus.

Kokius pagrindinius darbus pla­ nuojate atlikti per savo, kaip prorek­ toriaus, laikotarpį?

Darbų yra nemažai. Universitetas yra tiek universitetas, kiekjame yra mokslo. Žiūrint tuo aspektu, norėtųsi, kad mūsų universitetas visose mokslo srityse būtų pirmaujantis, bent jau Lietuvoje.

Reikėtų turėti labai tvirtas pozicijas kai kuriose srityse ir Europoje. Kaip administratorius, galiu šiek tiek prisidėti prie tų procesų, kurie susiję su mokslo plėtra universitete, juos koordinuoti, kai kuriais atvejais paskatinti. Esame numatę tam tikrą struktūrinę pertvarką VU administracijoje.

Dabartinis Mokslo skyrius bus per­ tvarkytas j Mokslo ir inovacijų direk­ ciją.

Dažnai mokslininkai dirba remda­ miesi savo iniciatyva, supratimu apie mokslinį darbą, bet kartais jiems reikia paramos. Tai būtų vienas iš būdų tru­ putėlį pagelbėti mokslininkams, pada­ liniams. Bandėme išskirti ir prioritetines kryptis. Pats daugiau kaip dešimt metų buvau VU Mokslo komiteto narys. Kai kurie mokslininkai, kurių kryptys nepa­ tenka j tą prioritetų sąrašą, mano, kad jiems apskritai nėra vietos universitete.

Negalime aprėpti visų mokslo šakų. Vis dėlto reikia koncentruoti pastangas ati­ tinkama linkme. Tad kitas tikslas - išgry­ ninti tas kryptis, kur siekiame pasaulinio lygio. Tam reikalingos administracinės priemonės, finansiniai instrumentai.

Yra tekę girdėti, kad kartais jauni žmonės, ypač doktorantai, pasigenda mokslinės aplinkos katedrose, padali­ niuose. Tad dar vienas tikslas - visais lygmenimis skatinti mokslinį suvoki­ mą, sukurti aplinką, sudaryti sąlygas jauniems žmonėms atlikti mokslinius tyrimus. Universitetas turi tapti tikra vieta, kur intelektas gali duoti geriausią rezultatą.

Užsiminėte apie Mokslo skyriaus reorganizavimą į Mokslo ir inovacijų direkciją. Kodėl priimtas toks sprendi­ mas ir kada numatoma ši pertvarka?

Iki šiol Mokslo skyriaus veiklos buvo truputėlį siauresnės, tad direkcijoje bus du skyriai: Mokslo skyrius kartu su

Intelektinės nuosavybės irkomercinimo.

Dabar rengiami nuostatai. Matyt, bus pakviesta keletas naujųžmonių, turinčių patirties šiose veiklose. Minėta struktū­ rinė pertvarka turėtų būti vykdoma jau nuo rudens.

Kai kurie universiteto moksliniai tyri­ mai yra tikrai labai aukšto lygio, tačiau silpnesnioji grandis - rezultatų komer­ cinimas, arba praktinis taikymas. Ši pro­ blema iškilusi beveik visoje Europoje.

Kalbama, kad mokslo rezultatai neduoda tokios naudos ūkio plėtrai, kokios iš jų tikimasi. Reikia parengti ir intelektinės nuosavybės taisykles, tada kiekvienas mokslininkas būtų suinteresuotas, kad tyrimų rezultatai duotų naudą tiek jam pačiam, tiek universitetui, tiek ūkio raidai.

Darbo grupė, vadovaujama profesoriaus Vytauto Mizaro, parengė intelektinės nuosavybės nuostatus, jie patvirtinti Senate birželio 11 d.

Savaitraštis „Veidas"jau 16-q kartą pristatė Lietuvos aukštųjų universite­ tinių mokyklų reitingą. Mūsų univer­ sitetas - ne tik reitingo viršūnėje, jis surinko ir maksimalų taškų skaičių už mokslo bei meno veiklą. Kaip vertinate VU mokslo laimėjimus?

Galime didžiuotis, kad universitete yra labai stiprių mokslinių kolektyvų.

Jie laikomi lyderiais ne tik tarp Lietuvos universitetų, bet ir platesniu mastu. Tai fizikos, medžiagų mokslo, biochemijos, biotechnologijų, molekulinės biolo­ gijos specialistai, medikai, chemikai.

Galėčiau paminėti ir humanitarinių mokslų atstovus, ypač istorikus. Žiūrint

į duomenis, panaudotus reitingavimui, matyti, kurios sritys, deja, nėra pirmau­ jančios Lietuvoje. Nerimą kelia susilpnėjusios socialinių mokslų pozicijos.

Humanitariniai mokslai praranda tą vertę, kurią kadaise buvo įgiję. Turiu omenyje baltistikos tyrinėjimus, kal­ botyros dalykus, literatūros mokslą. Be istorijos ir filosofijos, kitos kryptys pagal mokslo rezultatus kartaisjau ir atsilieka nuo kitų šalies universitetų.

Bendras reitingo rezultatas geras, bet jo sudedamosios dalys toli gražu nėra tolygios: vienos sritys yra tikrai pirmau­ jančios ir labai smarkiai viršija vidurkius arba bent kitų universitetų pasiekimus, bet kai kuriose srityse, deja, Lietuvoje esame tik ketvirtoje vietoje. Norėtųsi, kad visuose moksluose, kurių tyrimai vykdomi VU, pirmautume. Turime ma­ tyti ne tik stipriąsias, bet ir silpnesnes vietas, kur reikia papildomų pastangų, kad išlaikytume konkurencingumą.

Kaip reikėtų paskatinti socialinių, humanitarinių mokslų plėtrą, kad ir šiose srityse VU pirmautų?

Yra įvairių būdų. Galbūt reikalingi struktūriniai pokyčiai. Manau, būtinas ir tų mokslų tarpdiscipliniškumas, tarptautiškumas. Šie du aspektai turi vyrauti

visose veiklos srityse.

Turime ieškoti partnerių ir tais atve­ jais, kai, tarkime, galbūt neturime reikiamos patirties ar kai šiuo metu plėtojamos temos nėra itin aktualios.

Reikėtų ieškoti ryšio su užsienio moks­ lininkais - taip elgiasi fizinių mokslų atstovai. Jie seniai nebeįsivaizduoja, kad galima pasiekti rezultatų tik savo katedros ar fakulteto viduje. Dėstyti ir moksliniam darbui reikia kviestis užsienio mokslininkus.

Studentus irgi reikia orientuoti ta linkme, kad studijos nebūtų tik žinomų dalykų atkartojimas. Tiek bakalauro, tiek magistro darbuose turi atsirasti naujumo elementas, kuris, rengiant specialistą, labai svarbus. Manau, tai priklauso nuo aplinkos, vidinės atmos­ feros padaliniuose. Galbūt kartais pedagoginė veikla užgožia mokslinį darbą. Jis kai kuriose srityse nėra grynai mokslinis, bet turi kūrybos elementą.

Galima diskutuoti, kiek, tarkime, filo­ sofija yra mokslas, kiek kūrybinė idėja, mintis.

Ar reitingai, Jūsų nuomone, atspindi realią situaciją? į reitingus reikia žiūrėti gana kritiškai.

Jie rodo tam tikras tendencijas, bet, žinoma, reikėtų neapsiriboti naciona­ liniais reitingais. Manau, mūsų univer­ sitetas pajėgus dalyvauti„Times Higher Education“ Šanchajaus ar bet kokiuose

kituose reitinguose, kur galime parodyti didelį universiteto potencialą. Gal ne visada mokame pateikti informaciją arba turėti ją tokią, kuri iš karto at­ skleistų mūsų įvairių sričių mokslinį lygį, bet reikia to siekti. Šiuo metu neretai

viešieji ryšiai nulemia daugiau negu kokio nors dalyko esmė. Tą irgi reikia turėti omenyje.

Gegužės 14 d. Vilniaus universitete lankėsi Suomijos Respublikos Preziden­ tas Sauli Niinisto su oficialia delegacija. Prezidentas susitiko su I. e. rektoriaus pareigas prof. Jūrų Baniu. Svečias domėjosi universiteto ryšiais su verslu ir pramone, kalbėjo apie Suomijos patirtį šioje srityje. Jis pasirašė universite­ to svečių knygoje, apžiūrėjo senųjų rūmų ansamblį bei Šv. Jonų bažnyčią.

Suomijos prezidentas su delegacija taip pat aplankė specialiai šia proga iš bibliotekos senųjų rinkinių parengtą Suomijos žemėlapių ir retų knygų paro­ dą P. Smuglevičiaus salėje.

Dviem VU mokslininkams Estijos valstybiniai apdovanojimai Gegužės 23 d. Estijos Respublikos ambasa­ doje įteikti valstybiniai apdovanojimai Estijai nusipelniusiems Lietu­ vos piliečiams.

Tarp pagerbtųjų - ir du Vilniaus

universiteto mokslininkai: Lietuvos ir Estijos kultūros bei mokslo santy­ kių skatintojas, Filologijos fakulteto dekanas doc. Antanas Smetona ir Filosofijos fakulteto prodekanas, Bal­ tijos šalių žmogaus socialinės raidos studijos Lietuvos dalies sudarytojas prof. Zenonas Norkus. Mokslininkams įteikti Estijos Marijos Žemės kryžiaus ketvirtos klasės ordinai.

Mokslininkai pagerbti už Estijos ir Lietuvos santykių plėtojimą, pripažįs­ tant jų indėlį į Lietuvos ir Estijos nepri­ klausomybių atkūrimą ir užtikrinimą.

V. Naujiko nuotr.

Sveikiname VU Matematikos ir informatikos fakulteto vyresniojo mokslo darbuotojo dr.

Jono Jankausko mokslinė disertacija„Polinomų aukščiai" („Heights of Polyno-

mials") Stefano Banacho tarptautiniame geriausių 2012 m. apgintų matema­

Vilniaus universitetas yra pateikęs Seimui naują savo statuto redakciją.

Kai ji bus patvirtinta (VU tikisi, kad Seimas pratęs tradiciją ir patvirtins naują universiteto statutą įstatymu), bus formuojama Vilniaus universiteto Taryba, kuri išrinks naują VU vadovą.

Išrinktasis rektorius turės suformuoti naują prorektorių komandą, su kuria ir dirbs savo kadenciją.

tikos disertacijų konkurse (Lenkija) pateko tarp šių metų nominantų.

* * * Mokslo komunikacijos konkurso „Šlovės laboratorija" nugalėtoja tapo VU

Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros dok­ torantė Violeta Araminaitė. Pranešimą apie lietuviško vandens vertę šmaikščiu pavadinimu„Gerti ar negerti - štai mįslė" pristačiusi V. Araminaitė birželio pra­ džioje atstovaus Lietuvai pasauliniame„Šlovės laboratorijos" (angl.„FameLab")

konkurse Jungtinėje Karalystėje.

2013 m. birželis

3

g

_____________________________________________ pristatymai iii t

Atidaryta pirmoji regione„Huawei" kompiuterinių tinklų akademija ir mobiliųjų aplikacijų verslui laboratorija

Gegužės 21 d. Vilniaus universitete veikian­ tis Telekomunikacijų mokslo centras pasi­ pildė dviem naujomis erdvėmis: universiteto Fizikos fakultete atida­ ryta vienintelė regione „Huawei“ kompiuterinių tinklų akademija, taip pat duris čia atvėrė jau penktoji Lietuvoje mo­ biliųjų aplikacijų labora­ torija (V. Naujiko nuotr.).

Akademijoje vyks mokymai ne tik studentams, bet ir verslo įmonių darbuotojams, o naujoji Mobiliųjų aplikacijų laboratorija nuo ankstesnių skiriasi tuo, kad joje gims išskirtinai verslui skirti sprendimai. Pirmieji jų jau pradėti kurti nė nesulaukus oficia­ laus laboratorijos atidarymo. „IšsiplėtęsTelekomunikacijų mokslo centras pirmiausia reiškia didesnes galimybes mūsų studentams. Čia jie galės išmokti dirbti su „Huavvei" įranga, o laboratorijoje ne tik įgyti patirties, bet ir padiskutuoti su šios srities specialistais, išsigryninti savo idėjas, susitelkti ties jų įgyvendinimu, o gal net sukurti savo verslą. Vilniaus universiteto studentams tai reiškia naujas galimybes, dėl kurių Lietuva, o ir pasaulis turės puikių specialis­ tų", - sako laikinai einantis Vilniaus universiteto rektoriaus pareigas prof. habil.dr. Jūras Banys. „Huavvei" kompiuterinių tinklų įrangos Lietuvoje ir Europoje nuo­ lat daugėja, tad didėja ir su šios kompanijos įranga gebančių dirbti

mas dviženklis tokio tipo paslaugų poreikio augimas, o 2020 m. šiomis technologijomis Šiaurės ir Baltijos

šalyse bus pagrįsta net 100 milijono įrenginių veikla.

Išmaniojo namo sprendimą jau yra pradėjęs kurti ir naujoje labora­ torijoje modernizuoti bei ištobulinti planuoja VU telekomunikacijų, fizikos ir elektronikos I magistrantūros kurso studentas, UAB„SMARTNFC" vadovas Gediminas Žukauskas.

specialistų poreikis. Europoje veikia keli „Huavvei" kompiuterinių tinklų mokymo centrai, artimiausias jų įsi­ kūręs Nyderlanduose. „Visame pasaulyje „Huavvei" yra laikomas vienu lyderiaujančių ryšio technologijų gamintojų ir kūrėjų, siūlančių naujausius technologinius sprendimus. Kartu su VU steigdami „Huavvei" kompiuterinių tinklų aka­ demiją, siekiame su naujausiomis ryšio technologijomis supažindinti ir studentus, ir visus kitus jomis besidominčius, stiprinti jaunųjų specialistų žinias, didinti domėjimąsi ryšio technologijomis ir kelti regiono specialistų kompetenciją. Akademi­ joje suteiksime galimybę mokytis iš „Huavvei" sertifikuotų dėstytojų ir naudotis naujausia laboratorine įran­ ga - norime paskatinti kvalifikuotų, kompetentingų, darbo rinkoje konku­ rencingų specialistų pasiūlos augimą.

Sparčiai augančioje, itin perspek­ tyvioje komunikacijų technologijų rinkoje pagrindinis variklis ir vienas iš labiausiai vertinamų resursų yra šios

srities specialistai, todėl tikimės, kad naujojoje akademijoje įgytos žinios ir patirtis augančiam specialistui bus pagrindas siekti tolimesnių aukštu­

mų",- sako„Huawei" vadovas Baltijos regionui George'as Zhangas.

Pirmuosius mokymus naujojoje akademijoje planuojama surengti jau birželio pradžioje.

Tobulins išmaniojo namo sprendimą Pirmojoje Lietuvoje mobiliųjų aplikacijų verslui laboratorijoje daug dėmesio bus skiriama visame pa­ saulyje sparčiai populiarėjantiems sprendimams, kurie su minimaliu žmogaus įsikišimu arba visai bėjo leidžia valdyti įvairius prietaisus ar paslaugas, pavyzdžiui, per atstumą savo namuose įjungti arba išjungti įvairią buitinę techniką, reguliuoti temperatūrą ar drėgmės lygį, namų apsaugos sistemas ir panašiai.Teleko­ munikacijų bendrovės „TeliaSonera" duomenimis, šiemet prognozuoja­

„Pasinaudodamas naujosios la­ boratorijos galimybėmis su kolegų pagalba tikiuosi savo kuriamą spren­ dimą ištobulinti ir pritaikyti išmanie­ siems telefonams taip, kad būtų rea­ lizuotos visos įmanomos galimybės, o naudojimasis juo būtų paprastas ir įtraukiantis - tarsi žaidimas. Mano kuriamas sprendimas ne tik padės namuose valdyti visus procesus. Kartu

tai bus ir virtualus patarėjas, vartotoją jam nesant namuose informuojantis apie vykstančius pasikeitimus aplinkos sąlygas, saugumą, energijos suvartojimą, elektroninių įrenginių

darbą. Tai padės laiku reaguoti ir pa­ sirūpinti savo saugumu, komfortabilumu", - apie begimstantį sprendimą pasakoja G. Žukauskas.

Mobiliųjų aplikacijų labo­ ratorijų tinklas plečiasi Ši VU atidaryta mobiliųjų aplikacijų verslui laboratorija - jau antroji šiame universitete ir penktoji apskritai.

Pirmoji universiteto Matematikos ir informatikos fakultete atidaryta prieš pusantrų metų. „Pirmosiose keturiose laborato­

rijose sėkmingai kuriamos vartoto­ jams skirtos programėlės. Naujoji laboratorija unikali tuo, kad joje gims išskirtinai verslui skirti spren­

jaučiamas jų poreikis. Remiantis ana­ litikų prognozėmis, jau artimiausioje ateityje žmonės turės vis daugiau prietaisų su SIM kortelėmis, visi tie prietaisai „bendraus" tarpusavyje.

Kad šis bendravimas vyktų sklandžiai, reikia atitinkamų sprendimų. Taigi penktoji, verslo sprendimams skirta laboratorija yra natūrali visų mobiliųjų aplikacijų laboratorijų ekosistemos tąsa", - sako prie visų penkių labo­ ratorijų įkūrimo prisidėjusios tele­ komunikacijų bendrovės „Omnitel" prezidentas Antanas Zabulis.

Visose penkiose laboratorijose, veikiančiose keturiose Lietuvos aukš­ tosiose mokyklose, iš viso sukurta daugiau kaip šimtas darbo vietų, aprūpintų reikiama įranga. Mobi­ liųjų aplikacijų laboratorijų tinklą kuriančios bei plečiančios bendrovės „AppCamp" vadovo Tomo Martūno teigimu, tokia darbo vietų ir įrangos gausa universitetų studentams, be jokios abejonės, padės įgyti praktinės patirties, kurią taip vertina jų būsimi darbdaviai. „Du pagrindiniai dalykai, pritrau­ kiantys studentus ir jaunus kūrėjus į mobiliųjų aplikacijų laboratorijas, yra patirtis, kurios jose galima pasisemti, ir bendradarbiavimas. Kai kurie jauni žmonės yra puikūs programuotojai, tačiau neturi konkrečios idėjos. Kiti atvirkščiai: turi idėją, tačiau patys ne­ gali jos įgyvendinti. Mobiliųjų aplika­ cijų laboratorijose laukiame ir vienų, ir kitų- čia jie gali savo sumanymus ir sugebėjimus realizuoti kartu",-teigia T. Martūnas.

Kitostrys mobiliųjų aplikacijų labo­ ratorijos veikia Kauno technologijos universitete, Klaipėdos valstybinėje kolegijoje ir Vilniaus Gedimino tech­ nikos universitete.

IRVS inform.

dimai - pastaruoju metu rinkoje itin

VU sieks glaudesnio bendradarbiavimo technologijos mokslų srityje Birželio 4 d. Vilniaus universitete su I. e. p. rektoriumi prof. Jūrų Baniu ir akademinių reikalų pro­ rektoriumi dr. Kęstučiu Dubniku susitiko JAV korporacijos „General Electric“ (GE) ir japonų kom­ panijos „Hitachi“ atstovai Ziemowitas h/vanskis, Takao Kurihara, Noritaka Murayama, Andrius Geležauskas, Visagino atominės elektrinės (VAE) vadovas Rimantas Vaitkus, VAE branduolinės saugos skyriaus viršininkas Linas Koraliovas, Fizinių ir technologijos mokslų centro atstovas Laurynas Juodis. Svečiai aptarė galimą bendradarbiavimą tarp VU, Lenkijos, Latvijos bei Estijos universitetų, įtraukiant ir GE bei „Hitachi“ kompanijas.

„Neseniai atidarytas Mokslinės ko­

munikacijos ir informacijos centras, arba kitaip - biblioteka, kainavusi apie 30 mln. eurų. Naudodamiesi Eu­ ropos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis, pradėjome kitą didelį pro­

jektą - Nacionalinį fizinių ir techno­ logijos mokslų centrą, kuris kainuos

Agnė GRINEVIČIŪTĖ

Kooperacija tarp regio­ no universitetų GE regioninis vadovas Z. Ivvanskis pasakojo, kad su Lietuva dirba nuo 2005 m., o nuo 2011 m. nusprendė susitelkti ties branduoliniais projek­ tais Lenkijoje bei Baltijos regione. „Turime idėją plėtoti artimą regioninį bendradarbiavimą tarp pagrindinių Lenkijos ir Baltijos šalių technologijos universitetų", - kalbėjo Z. Ivvanskis.

Jis užsiminė, kad Lenkijos Svvierko nacionalinis branduolinių tyrimų centras taip pat norėtų prisijungti, dirbti su europiniais projektais, su­ teikti partneriams galimybę naudotis centro įranga.

Supažindino su VU mokslo centrais

Susitikimas rektorate su JAV korporacijos „General Electric“ ir japonų

kompanijos „Hitachi“ atstovais. V. Naujiko nuotr.

Taigi galima įžvelgti du aspektus: bendradarbiavimą tarp universitetų, specialistų rengimą ir mokslinę dalį projektus, eksperimentus, mokslinius tyrimus. Pastaruosius finansuos Eu­ ropos Sąjunga. J. Banio manymu, toks bendradarbiavimas apimtų ne tik fiziką, bet ir inžineriją, ekonomi­ ką, vadybą, psichologiją. Studentai galėtų išvykti stažuotis į žymiausias pasaulio kompanijas.

Detaliau aptarti situaciją ir pa­ rengti memorandumą planuojama liepos pirmoje pusėje per susitikimą, kuriame dalyvautų visų suintere­ suotų mokslo įstaigų, „Hitachi" ir GE atstovai. Z. Ivvanskio atstovaujamas GE ir Takao Kuriharos atstovaujamas „Hitachi" taps projekto pramoniniais partneriais.

apie 38 mln. eurų, dar beveik tiek pat skirta įrangai. Kadangi kontraktas jau

pasirašytas, darbus planuojama pra­ dėti šį mėnesį. Į šį 25 tūkst. kv. metrų pastatą bus perkelta dalis Fizikos ir

Chemijos fakultetų, kiti padaliniai.

Greta jo iškils Jungtinio gyvybės mokslų centro pastatai. Šalia jų turėtų atsirasti dar vienas statinys - vadina­ masis Inkubatorius, kuriame veiks

ir amerikiečių bendrovės „Thermo

Fisher" tyrimų laboratorija. Tai bus jungiamoji grandis tarp mokslo, tyrimų ir verslo", - tokius Vilniaus universiteto planus pristatė svečiams

prof. J. Banys.

Po susitikimo rektorate svečiai ap­ lankė VU biblioteką, apžiūrėjo senųjų rūmų ansamblį.

4

universitas

2013 m. birželis

vilnensis

f K K studijos________________________________________________

Studentams įteiktos vardinės stipendijos Gegužės 16 d. Se­ nato komisijos po­ sėdyje buvo įteiktos vienkartinės Reimondo, Alberto ir Wandos Yankun vardinės stipendijos. Jas gavo septyni geriausiai be­ simokantys universi­ teto studentai: Ante­ nas Popovas (ChF), Jurijus Danilovas ir Laura Gedminienė (GMF), Mindaugas Grikpėdis ir Algirdas Baltuškonis (IF), Lukas Račickas (TSPMI) ir EglėŠutaitė (MF).

Gegužės 30 d. Se­ nato komisijoje stu­ dentams įteiktos Vy­ tauto Mikūno ir„Santa Monica Netvvorks" vardinės stipendijos.

Vytauto Mikūno premija Vydūno fon­ do tarybos spren­ dimu šiemet skirta Ekonomikos fakulteto bakalauro nuolatinių studijų programos II kurso studentams Laurai Mociūnaitei ir Domantui Spudui. Ši vardinė stipendija

kasmet teikiama Ekonomikos fakulteto II kurso studentams, pasireiškusiems skautų ar kitos nevyriausybinės organizacijos veikloje. „Santa Monica Netvvorks" vardinė stipendija įteikta Vadimui Gerasimovui, Fizikos fakulteto kompiuterinės fizikos bakalauro nuolatinių

Reimondo, Alber­ to ir Wandos Yankun vardinė stipendija nuo 2003 m. kasmet teikiama geriausiai besimokantiems socialiai remtiniems studentams.

studijų programos IV k. studentui. Ši stipendija skiriama aktyviems studentams, pasižymėju­ siems kompiuterinių tinklų studijose.

„U. V." inform.

V. Naujiko nuotraukos

Ieškoma galimybių tobulinti užsienio kalbų mokymą Situaciją dėl užsienio

Šių metų sausį atlikta studentų apklausa parodė,

kalbų mokymo Vilniaus universitete komentuo­

kad net 4 iš 5 studentų sutiktų mokytis papildo­ mos užsienio kalbos, kuri nebūtų įtraukta į studijų programą ir už kurią nebūtų suteikiami kreditai. VU laikosi pozicijos, kad dalykinė, tai yra profesijai rei­ kalinga, užsienio kalba būtų privaloma pirmosios pakopos studijų programose. Tai numatyta užsie­ nio kalbų dėstymo koncepcijoje, ir šios nuostatos keisti neplanuojama.

ja VU studijų direktorė

JekaterintfBortkevič: Universitete šiuo metu svarstoma, kaip sudaryti sąlygas visiems be išimties studentams mokytis už­ sienio kalbų, reikalingų jų profesinėje veikloje. Šian­

dien sudarydami studijų programas susiduriame su tokiais iššūkiais kaip to tikslas-suteikti pasirinkimo pasaulinė tendencija trum­ galimybę ir galimybę mokytis, pinti studijų trukmę, siekis kad absolventas kalbėtų kelio­ Studijų direktorė Jekaterina suteikti galimybę studijuoti mis užsienio kalbomis.

Bortkevič. V. Naujiko nuotr. tarpdisciplininius dalykus, Diskutuodami apie užsienio be to, kai kurias studijų kalbų mokymąsi turėtume programas riboja privalo­ įvertinti tai, kad sudarant studijų programas ga­ mų studijuoti dalykų apimtys. limybė įtraukti daugiau dalykų yra labai ribota.

Vis dėlto laikomės pozicijos, kad dalykinė, tai Kartais ją riboja reikalavimai programoms, jų yra profesijai reikalinga, užsienio kalba būtų pri­ apimtims. Be to, nėra keliamas klausimas, kad valoma pirmosios pakopos studijų programose. magistrantūros studentai apskritai neturėtų Kai kuriose programose neliekant laisvai pasi­ galimybių tęsti kalbos studijų ar kad ne visos renkamųjų dalykų, truputį keičiantis programų programos tarp laisvai pasirenkamųjų dalykų sandarai, turime apsispręsti, ką daryti su kalbų numatytų kalbų mokymąsi. mokymusi, todėl svarstome įvairias galimybes Vis dėlto laikomės nuostatos, kad studijų mokyti kalbų kitais būdais. metu studentui turime užtikrinti galimybę vie­ Universitetas galvoja apie nekreditines kalbos nodai mokytis ir savo krypties dalykus, ir gauti studijas. Tai naujas būdas, kaip praplėsti šios bendrą universitetinį išsilavinimą, taip pat gauti paslaugos teikimo galimybes, nes turėdami papildomas paslaugas, kaip kalbų mokymas, specialistų čia, universitete, galėtume sudaryti sportas ir pan. studentui sąlygas mokytis daugiau kalbų. Nors Kaip jau minėjau, universitetas šiuo metu konkreti tokio mokymo metodika šiuo metu yra svarsto geriausius įmanomus sprendimus. Nuo rengiama, dar kartą noriu pabrėžti - VU neturėjo rugsėjo pirmosios esminių pertvarkų tikrai ir neturi jokių ketinimų atsisakyti užsienio kalbų. nebus, bet planai laipsniškai įgyvendinti uni­ Antroji užsienio kalba, kaip ir anksčiau, galės versitete naujas galimybes išlieka. būti dėstoma įvairiais būdais, pavyzdžiui, kaip Gamtos mokslų fakulteto dekanas studijų programos dalykas, pasirenkamasis ar prof.

Osvaldas Rukšėnas: nekreditinis dalykas, priklausomai nuo progra­ Gamtos mokslų fakultetetas yra už užsienio mos rengėjo pasirinkimo. kalbų dėstymą Vilniaus universitete. Visose Be to, jau 2015 m. patvirtintose bendrojo pri­ mūsų bakalaurinėse studijų programose yra ėmimo taisyklėse numatytas ir užsienio kalbos užsienio kalbos, daugiausia visi turi po 10 slenkstis - moksleiviai turės kalbą mokėti B1 kreditų 2 semestrus (tai optimalus variantas), lygiu, taip pat planuojama, kad 2016 m. stojan­ tik biologai tą kreditų skaičių yra išdaliję per 4 tiesiems į universitetus užsienio kalbą reikės semestrus. O šiaip mes turime užsienio kalbas mokėti B2 lygiu.Tad dar mokykloje bus skiriama studijų programose ir esame nelinkę savo noru vis daugiau dėmesio kalbų mokymui. Vilniaus jas eliminuoti iš studijų proceso. universitetas, palaikydamas šią nuostatą, kartu Bendrame posėdyje su Užsienio kalbų ins­ siekia sudaryti sąlygas toliau mokytis vienos ar tituto dėstytojais išryškėjo tokia problema - iš kelių užsienio kalbų ar tobulinti jų žinias. vidurinių mokyklų ateina labai blogai paruošti Svarstoma, kad papildomas užsienio kalbos moksleiviai. Nesvarbu, kad jie turi formalius mokymasis galėtų būti mokamas. Kokie įvertinimus, tačiau tik vienetai atitinka tą lygį, dar aspektai aptariami, su kokiais iššūkiais kiti jo nesiekia. susiduriama nagrinėjant kalbų mokymąsi Anglų kalba didžiajai daliai mūsų fakulteto universitete? specialybių studentų yra pagrindinė darbo kalba.

Universiteto tikslas nėra apmokestinti bet Mūsų visos studijų programos baigiamos darbo kokias paslaugas, be to, šiuo konkrečiu atveju gynimu, o norint jį parašyti, reikia skaityti literatūrą universitetas taip pat prisidėtų dengdamas dalį anglų kalba.Tad nori nenori studentai turi mokėti kalbos mokymosi sąnaudų. Vis dėlto universitetą kalbą. Kai kurioms specialybėms aktualesnės

kitos užsienio kalbos, pavyzdžiui, geografams prancūzų. Tad, mano asmenine nuomone, jeigu esame prestižinis, nacionalinis universitetas, tai turėtume dviejų užsienio kalbų ir mokyti.

Darbdaviai vertina kalbų mokėjimą Andrius Francas, personalo paieškos kompanijos „Alliance for Recruitment"

partneris: Iš šiandieninio absolvento mes tikimės, kad jis jau gerai moka 2 užsienio kalbas. Kodėl aš taip sakau? Darbo rinka yra įtempta, tad vien su anglų ar vokiečių kalba nieko nenustebinsi. Žmonės, kurie moka daugiau kalbų, tikrai turi

daug didesnes galimybes įsidarbinti. Šiuo metu vis aktyviau kuriasi nauji tarptau­ tinių kompanijų paslaugų centrai, kurie kuria ir naujas, patrauklias darbo vietas. Įprastai pagrin­ dinė tų kompanijų kalba būna anglų, bet jos ieško žmonių, mokančių ir prancūzų, vokiečių, ispanų, italų, rusų, olandų kalbas. Tad žmonės turi mokėti anglų ir dar vieną kalbą gerai, kad galėtų bendrauti su klientais jų gimtąja kalba.

Patį didžiausią poreikį šiuo metu darbo rinkoje turi danų, švedų, norvegų kalbos. Jauni žmonės, mokantys šias kalbas gerai, pabrėžiu - gerai, gali darbą gauti jau trečiame kurse, ir tikrai gerai ap­ mokamą. Džiugu, kad šių kalbų moko i r Vilniaus universitetas. Tik labai gaila, kad studijuojan­ čiųjų skaičius nėra didinamas, nes tikrai darbo būtų visiems, net jei ir rengtų po 50 kiekvienos iš šių kalbų specialistų per metus. Mūsų požiūris į žmones, mokančius keletą užsienio kalbų, tikrai teigiamas, nes jie ne tik moka kalbą, bet ir su­ pranta tos šalies kultūrą, papročius, tradicijas, o tai yra labai svarbu bendraujant su užsieniečiais.

Neseniai mes priėmėme dvi merginas, baigusias Vilniaus universitetą ir laisvai kalbančias anglų ir vokiečių kalbomis, bei vieną merginą, laisvai kalbančią olandų ir anglų kalbomis. Džiugu, kad jos galės panaudoti savo kalbų žinias darbe.

Milda Dargužaitė, VšĮ„Investuok Lietuvoje" generalinė direktorė: Kadangi pati esu įgijusi ilgalaikę tarptautinę profesinę patirtį tokiose šalyse kaip Švedija,

Prancūzija, 17 metų gyvenau ir mokiausi Jung­ tinėse Amerikos Valstijose, tai visuomet skatinu jaunuosius specialistus mokytis kuo daugiau kalbų. Pati moku anglų, prancūzų, rusų ir švedų kalbas.

Lietuva istoriškai garsėja kaip daugiakalbė šalis, kurios gyventojai moka mažiausiai dvi užsienio kalbas. Šiandien yra akivaizdu, kad,

norėdami išlaikyti tarpkultūrinės ir talentingos šalies įvaizdį, turėtume orientuotis į 2+1 kalbų formatą, kai jauni specialistai moka bent 2 tradicines Europos kalbas ir vieną papildomą kalbą. Norėčiau pabrėžti, kad šiandien kalbėti savo gimtąja kalba ir angliškai nebeužtenka, šiuolaikiniame verslo kontekste anglų kalba tapo savaime suprantama darbo kalba.

Pranašumu būsimam absolventui darbo rinkoje tampa trečioji ar ketvirtoji jo mokama kalba. Rinkoje ir toliau išlieka paklausios Vakarų bei Pietų Europos kalbos, rusų kalba. Lietuvoje įsikūrę tarptautinių kompanijų paslaugų centrai mūsų šalyje ieško ir egzotiškomis kalbomis kalbančių specialistų: mandarinų, arabų, graikų, portugalų ar Šiaurės šalių (danų, švedų, norvegų,

suomių).

Pagal vyraujančias tiesioginių užsienio investi­ cijų tendencijas didelė dalis Šiaurės šalių įmonių šiuo metu iškelia dalį savo funkcijų į kultūriškai artimas šalis, kurių viena - Lietuva. Statistiškai Švedija, Norvegija ir Suomija patenka į aktyviau­

siai Lietuvoje investuojančių šalių penketuką.

Kalbų mokėjimas absolventams atveria duris į aukštesnę gyvenimo kokybę ir kuria tarptautinės karjeros galimybes. Įsivaizduokite, darbuotojas, mokantis bent vieną Šiaurės šalių

kalbą (suomių, norvegų, danų, švedų), Lietuvoje vidutiniškai per mėnesį uždirba apie 3500 litų, o artimiausiu metu mūsų šalyje jau veikiančios skandinavų įmonės įdarbintų mažiausiai 1000 specialistų, mokančių šias kalbas. Naudingi yra net kalbos pagrindai. Užsienio kompanijos dažnai investuoja į savo darbuotojų mokymus ir padeda jiems tobulinti jų mokamos kalbos lygį.

Apmaudu, kad studentai neišnaudoja puikių ERASMUS studentų mainų programos galimybių išmokti užsienio kalbą. Mūsų turimais duomeni­ mis, 2010-2011 m. studijuoti ar atlikti praktikos į Šiaurės šalis išvyko 781 studentas, iš jų tik 15 pasinaudojo galimybe nemokamai išmokti vietinę kalbą. Manau, kad kalbą būtina išmokti gyvenant ar studijuojant bet kurioje pasaulio šalyje, kalbu ne tik apie Skandinaviją. Štai VšĮJnvestuok Lietuvoje" projektų vadovai

yra išmokę ne tik tradicines kalbas, kaip anglų, vokiečių ar prancūzų, bet gali pasigirti ir, pvz., kinų kalbos įgūdžiais. „Investuok Lietuvoje" specialistai sklandžiai kalba net 13 užsienio kalbų, o tai svarbu bendraujant su užsienio in­ vestuotojais. Natūralu, kad tokie kalbų įgūdžiai yra vertinami labai teigiamai.

Parengė Liana BINKAUSKIENĖ

universitas

2013 m. birželis

5

vilnensis

fff

+

Mokslininkų dėmesys organizacijų etikai, inovacijoms ir darniam vystymuisi

Mokslininkai sintetina naujus priešvėžinius junginius

Etika gali lemti novatoriškumą ir darnias ino­ vacijas organizacijose. Įgyvendindami projektą „Organizacijų etikos poveikis organizacinio nova­ toriškumo transformavimui(si) į darnias inovaci­ jas" mokslininkai iš Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto (VU KHF) sieks apibrėžti sąlygas/veiksnius, kurie leidžia tai padaryti.

Vilniaus universiteto Chemijos fakultete jau dve­ jus metus vykdomi ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui aktualūs tyrimai: mokslininkų grupė ieško naujų priešvėžiniu aktyvumu pasižyminčių junginių. Europos Sąjungos lėšomis finansuoja­ mo ir Lietuvos mokslo tarybos remiamo projekto pabaiga numatoma 2015 m.

„Šiuo projektu siekiama papildyti

bus vykdomas keliais etapais, jo pra­

Audra AVIŽIŪTĖ,

tarptautinį akademinį diskursą orga­

džioje numatoma naudoti Suomijos mokslininkų parengtą metodologiją.

KF, žurnalistikos I k.

nizacijų etikos, organizacijos moky­ mosi ir inovacijų tema, plėtoti darnių

Ji bus taikoma ryšių tarp organizacijų

inovacijų, kaip socialinio reiškinio, tyrimus. Projekto rezultatai leis tobu­

etikos ir novatoriškumo vertinimui, o

linti organizacijos vadybos procesus,

Suomijos įmonių duomenimis.

nacionaliniai duomenys lyginami su

galinčius nukreipti organizacinį ino-

Kokie tyrimo metodai bus taikomi

vatyvumą ne socialinių disfunkcijų, kurios yra būdingos posovietiniams

įgyvendinant projektą?

Tyrimo metu, renkant ir anali­

kontekstams ir riboja inovacijų kūri­

zuojant duomenis, bus naudojami

mą, o darnių inovacijų kūrimo linkme,

ir kiekybiniai, ir kokybiniai tyrimo

kuriant sumanios ekonomikos visuo­

metodai.Taikysime apklausos, sniego

valstybinių institucijų - naujosios viešosios vadybos koncepcija bent

menę Lietuvoje", - teigia projekto

gniūžtės, atvejo analizės, socialinio

jau ideologijos lygmeniu verčia jas

vadovė VU KHF Filosofijos ir kultūros

eksperimento metodus, kurie pa­

taikyti verslo modelius.

studijų katedros docentė dr. Raminta

prastai apima ir kitus - dokumentų

Kokia projekto praktinė vertė,

Pučėtaitė. Ji sutiko atsakyti į kelis

tyrimo analizės, focus grupės, interviu,

kokias rekomendacijas ar metodi­

klausimus apie projekto aktualumą,

stebėjimo dalyvaujant metodus.

kas projekto autoriai tikisi pateikti

VU KHF Filosofijos ir kultūros studijų katedros doc. dr. Raminta

Pučėtaitė. Nuotr. iš KHF arch.

ji įgyvendinančios komandos tikslus

Pirmajame tyrimo etape bus iden­

ir tyrimo metodus.

Kodėl šis projektas yra aktualus

tifikuojamos organizacijos, kuriose

Projekto metu numatoma parengti

novatoriškumas yra ženklus ir kuriose

dvi metodikas įmonėms ir valdžios

Lietuvai (ir ne tik)?

netaikoma arba taikoma organizacijų

institucijoms apie organizacinio no­

etika.

vatoriškumo didinimo priemones ir

Tyrimo idėja remiasi socialinius san­ tykius tiriančių teorijų (pvz., socialinių mainų) teiginiais, kad, organizacijoms

Kokias organizacijas ketinama

įtraukti į tyrimo imtį?

verslui?

darnių inovacijų vystymą.

Pristatykite projekto komandą.

užtikrinus tinkamą organizacijų

Pirmame etape bus taikomas

Projektą, kurio vertė 795 815 litų,

kultūrą ir lyderystės praktiką, gali

reprezentatyvios tyrimo imties for­

koordinuojaVilniaus universitetas, ojį

būti padidintas darbuotojų novato­

mavimo tikimybinis metodas. Dėl

vykdys penki VU KHF darbuotojai, pa­

riškumas ir jų motyvacija paversti jį

geografinio įmonių pasiskirstymo

tyrę irjaunieji mokslininkai: Filosofijos

inovacijomis.

šalyje greičiausiai formuosim klaste-

ir kultūros studijų katedros doc. dr.

rinę atranką, joje grupuosime įmones

Raminta Pučėtaitė (projekto vadovė),

pagal ekonominės veiklos sritis. Po

Filosofijos ir kultūros studijų katedros

Ar numatoma bendradarbiauti su kitų šalių mokslininkais?

Projektas „Organizacijų etikos po­

to - kvotinė atranka, 1-3 įmonių

doc. dr. Aurelija Novelskaitė, Verslo

veikis organizacinio novatoriškumo

identifikavimas pagal organizacijų

ekonomikos ir vadybos katedros doc.

transformavimui(si) į darnias inova­ cijas" (Impact of organizational ethics

etikos taikymo ir darnių inovacijų kūrimo kriterijus. Žodžiu, tyrime

dr. Rasa Pušinaitė ir šios katedros dok­ torantai Gabrielė Vilutytė ir Mantas Di­

on transformation of organizational

dalyvaus ir smulkios, ir vidutinės, ir

innovativeness to sustainable innova-

didelės organizacijos. Dar svarstome,

lys. Projektas jau pradėtas įgyvendinti nuo šių metų gegužės 2 d. ir tęsis iki

tions) yra nacionalinis, tačiau kadangi

ar nevertėtų palyginimui įtraukti ir

2015 m. balandžio 30 d.

Paklausti, kaip vyksta tyrimai, darbo grupės nariai pasakojo, kad viskas prasideda nuo konkrečių organinių junginių susintetinimo, įvairių reak­ cijų tyrimo, priklausomybių, faktorių, parametrų ieškojimo. „Mūsų grupė

dirba dviem kryptimis: visų pirma atliekami tam tikrų organinių reakcijų fundamentiniai mechanizmų tyri­ mai, kuriais siekiama išsiaiškinti, kas vyksta ir kodėl. Tai - mūsų, chemikų, „arkliukas". Kita kryptis - bandymas surasti taikomąją sritį, patikrinti, ar mūsų susintetinti junginiai yra kuo nors naudingi", - pasakojo projekto vadovė docentė dr. Inga Čikotienė.

Mokslininkė pasidžiaugė, kad kol kas sekasi neblogai - kai kurie junginiai

gana efektyviai slopina žmogaus vėžinių ląstelių augimą, todėl ga­ lima planuoti tolimesnes sintezes, jas tobulinti, ieškoti dar aktyvesnių cheminių struktūrų.Tarpiniai projekto rezultatai yra publikuojami tarptauti­ niuose citavimo indeksą turinčiuose žurnaluose (OrgLett, Adv. Synth. Catal; Bioorg. Med. Chem. ir kt). Ši veikla dar jokiu būdu nėra tie­

sioginis vaistų kūrimas. Nuo junginių sintezės laboratorijose iki produkto pardavimo rinkoje neretai praeina 10-15 metų, išleidžiami dideli pinigai, kartais vaistas atšaukiamas tik klini­ kinėse stadijose. Kol kas stengiamasi atrasti naujadarus, galinčius efektyviau nei iki šiol įveikti vieną klastingiausių šio amžiaus ligų.

Mokslininkų kolektyvas vykdo ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui aktualius tyrimus

„Problema yra aktuali: universalių vaistų nėra, ir nemanau, kad greitai atsiras vienas, tinkantis visiems. Vėžio atsiradimą lemia individualūs bioche­ miniai pokyčiai žmogaus organizme.

Kiekvienam žmogui reikia konkretaus gydymo, ir aš neabejoju, kad ateityje onkologinių susirgimų gydymas pasikeis. Galbūt bus atrastas naujas, ne chemoterapinis, gydymo būdas", mintimis dalijosi I. Čikotienė.

Prie šio projekto dirba ne tik Lietu­ vos, bet ir Ispanijos tyrėjai. Pernai su bendradarbiaujančių šios šalies institu­ cijų mokslininkais buvo surengti kelių dienų mokymai Vilniaus universiteto Chemijos fakultete ir Biotechnologijos institute. Specialistai dalijosi patirtimi, akademinė bendruomenė turėjo gali­ mybę susipažinti su jau atliktais ir dar tik planuojamais projekto darbais.

Jeigu Vilniaus universiteto moksli­ ninkams pavyks susintetinti ypatingo­ mis savybėmis pasižymintį priešvėžinį junginį, toliau tyrimus tęs biologai ir biochemikai. Bus siekiama nustatyti junginio veikimo ląstelėje mechaniz­ mą, identifikuoti taikinius.

Orientalistikos centro mokslininkų išversti klasikiniai tekstai galimybė tiesiogiai susipažinti su Azijos kultūromis Vilniaus universiteto bibliotekos Orientalisti­ kos skaitykloje galima rasti vertimus iš visų Orientalistikos centre dėstomų kalbų (japonų, kinų, arabų, farsi, hindi, sanskrito, turkų, korėjiečių).

Kamilė MATUSEVIČIŪTĖ,

KF, žurnalistikos I k.

Galimybę susipažinti su Azijos kultūromis be kalbų tarpininkių,

vertimai: prof. habil. dr. (HP) Audriaus

D. Švambarytė „Sakmę apie princą

nukreipta į pelną, todėl Lietuva vis

Beinoriaus versti fragmentai iš sans­

Gendži" verčia jau 10-15 metų ir pu­

dar neturi tokių pasaulinės literatūros

kritu parašytų skirtingų upanišadų

blikuoja fragmentais. Dažnai šio XI a.

paveldo šedevrų kaip„Mahabharata"

ir budistinis tekstas„Dhammapada",

japonų literatūros kūrinio vertimas

ar„Ramajana".

verstas iš pali kalbos. Vos pernai pa­

yra laikomas viso gyvenimo darbu,

Lietuvoje, kurioje klasikinių Azijos

sirodė doc. dr. V. Jaskūno iš sanskrito

reikalaujančiu tiek susikaupimo, tiek

tekstų vertimų nėra daug, šis darbas

išversta poema „Gytagovinda". Taip

kruopštumo.

kiekvienam orientalistui tampa ir iššūkiu, ir galimybe kitiems suteikti

pat minėtina ir šiuolaikinė literatūra:

Dažniausiai klasikiniai kūriniai yra

OC absolventai ir dėstytojai verčia

verčiami savo iniciatyva, o populiarių

žinių apie gerai pažįstamą kultūrą.

Haruki Murakami kūrybą.

rašytojų, kaip H. Murakami ar Orhano

Tekstų skaitymas padeda tiesiogiai

Vertimų iš originalo kalbos skaičius

Pamuko, vertimus užsako leidyklos.

susidurti su pačiomis seniausiomis

auga, bet kaip didžiausias kliūtis

Rinkodaros požiūriu XII a. sanskrito

civilizacijomis.Tad tokią atsakomybę

doc. dr. V. Jaskūnas išskiria leidyklų

tekstų autoriai neprilygsta Nobelio

ir jaučia didžiausias Azijos studijų

politiką ir tokių tekstų publikavimo

literatūros premijos laureatams, tad

centras Baltijos šalyse - dalytis tuo,

nelaikymą rimta moksline produkci­

ir leidyklų, kurios užsakytų klasiki­

ką daro, su visuomene, kuriai tai gali

OC direktoriaus pavaduotojas

ja. Vertimas reikalauja didelio asme­

nių tekstų vertimus, Lietuvoje dar

būti naudinga.

studijoms doc. dr. Valdas Jaskūnas.

ninio indėlio, ir kai ne visuomet už

nėra. Tam, kad tokios atsirastų, anot

Jau apie dešimt metų yra kaupia­

doc. dr. V. Jaskūno, impulsą galėtų

ma japonų literatūros antologija, ku­

K. Matusevičiūtės nuotr.

kokia ilgą laiką buvo rusų kalba, OC

tai yra atlyginama, tai atbaido moks­ lininkus. Dėl mažos rinkos Lietuvoje

duoti valstybinė programa, sutelkta

rią sudaro daugybė tekstų fragmentų

beveik nėra žmonių, kurie galėtų pra­

į nacionalinę edukaciją ir orientuota

arba nedidelės apimties kūrinių,

direktoriaus pavaduotojas studijoms

Dalia Švombarytė - tai tekstai iš seną­

doc. dr. Valdas Jaskūnas vadina „na­

ja kinų kalba parašyto Laozi traktato

gyventi vien tik iš vertimų - tai būna

į tokių šalių kultūros pažinimą naudo­

išverstų skirtingų kartų OC studentų.

cionalinio pasididžiavimo reikalu".

„Dao kelias". Vėliau kaip iš gausybės

tiesiog profesinė veikla ar laisvalai­

jantis pirminiais šaltiniais. Kai to imasi

Planuojama, kad ši antologija bus

Pirmąjį vertimą kadaise atliko doc.

rago pabiro kitų klasikinių tekstų

kio leidimo forma. Pavydžiui, doc.

komercinės leidyklos, viskas būna

išleista po kelerių metų.

universitas

į-

0

2013 m. birželis

vilnensis

f f f fakultetuose_________________

Lietuvos geologams užderėjo jubiliejų 2013-ieji - jubiliejiniai metai Vilniaus universite­ to Geologijos ir mineralogijos katedrai (Gamtos mokslų fakultetas), kuri, atšventusi 210 metų jubiliejų, vis tokia pati jauna, kaip ir prieš tuos du šimtmečius: katedros koridoriuose klega jaunieji kolegos, pradėję mokomąsias lauko praktikas.

Ypač nekantrauja pirmakursiai, per

dijavo Petrapilio (Sankt Peterburgo)

du semestrus susikrovę pakankamą žinių kraitį, kad drąsiai, vedami vyres­ niųjų kolegų, keliautų prie atodangų,

kalnų institute, 1925 m. grįžo į Lie­ tuvą ir pradėjo dirbti Kauno, vėliau

gręžinių, į karjerus ir lauko sąlygomis praktiškai įtvirtintų teorines žinias.

Geologų bendruomenė Lietuvoje nėra labai didelė, bet stipri savo kartų perimamumu, bendromis šventėmis, pagarba senjorams ir visiems, sunkiu triūsu kruopelę po kruopelės kloju­ siems Lietuvos geologijos pagrindus.

Birželio 12-14 d. geologai buvo su­ sirinkę paminėti dar vieną jubiliejų: lietuviškos geologų mokyklos kūrėjo,

buvo pripažintas geologijos-mine­ ralogijos mokslų daktaro laipsnis ir profesoriaus vardas.

Profesorius išvarė gilias vagas Lie­ tuvos geologijos moksle: tai stratigra­ finiai (sluoksnių amžiaus nustatymo)

tyrimai; pirmasis Lietuvoje nustatė karbono ir neogeno periodų sluoks­ nius; pirmą kartą surado ir aprašė 37 iki šiol nežinomų fosilijų egzemplio­ rius - daugiausia brachiopodų ir selachijų naujų rūšių holotipus ir paratipus (tai jau paleontologijos mokslas, nagrinėjantis gyvybės raidą tolimoje geologinėje praeityje). Profesorius yra Lietuvos geologinio žemėlapio suda­ rymo pradininkas. Šį žemėlapį, kurio

Vytauto Didžiojo, universiteto Geolo­ gijos (vėliau Geologijos-mineralogi­ jos) katedroje. Grįžęs į Lietuvą, J. Da­

linkevičius iš karto aktyviai įsitraukė į Lietuvos geologijos mokslo tiriamąjį darbą. Jau nuo 1926 m. dalyvavo geologinėse ekspedicijose. 1932 m. jam buvo suteikta galimybė pasito­ bulinti Graco (Austrija) universitete. Čia J. Dalinkevičius parašė disertacinį

darbą, už kurį jam 1933 m. buvo suteiktas filosofijos daktaro laipsnis

žinomo mokslininko, akademiko profesoriaus Juozo Dalinkevičiaus 120 metų gimimo sukaktį.

J. Dalinkevičius gimė 1893 m.

mineralogijos ir geologijos mokslų srityje. Kiek vėliau J. Dalinkevičius parašė habilitacinį darbą „Lietuvos kreida", kurį sėkmingai apgynė

birželio 13 d. Ukmergės apskrityje, Pamūšio kaime. 1912-1919 m. stu­

1935 m. Kauno universiteto Mate­ matikos-gamtos fakultete. 1940 m.

Geologų bendruomenė paminėjo

pirmąjį variantą sudarė ir paskelbė

pro f. J. Dalinkevičiaus 120 metų gimimo sukaktį

1926 m., jis pildė ir tikslino 33 metus, sudarydamas net 17 vis tikslesnių variantų. Šis žemėlapis visą laiką buvo

reorganizavus Kauno universiteto Matematikos-gamtos fakultetą,

reikalingas kaip didesnių regionų (Pabaltijo, Rytų Europos platformos,

perkėlus jį į Vilnių ir prijungus prie Vilniaus universiteto, J. Dalinkevičius pradėjo dirbti ir Vilniaus universitete.

Pradžioje jis buvo Gamtos mokslų

visos Europos) žemėlapių sudedamoji dalis, taip pat daugelio naudingųjų iškasenų suradimo prognozei bei

fakulteto Geologijos kabineto, o nuo 1941 m. - Geologijos katedros vedėjas. 1945 m. kovo mėnesį jam

paieškai. J. Dalinkevičiui priklauso šiandien plačiai Lietuvoje eksploatuo­ jamo neogeno laikotarpio kvarcinio smėlio prie Anykščių, permo periodo

klinties, devono periodo dolomito, triaso ir kvartero amžiaus molio, kitų statybinių medžiagų žaliavos paieškų krypties pagrindimas, taip pat naftos

telkinių Vakarų Lietuvoje suradimo teigiama prognozė, kuri pirmą kartą akivaizdžiausiai pasitvirtino 1964 m. naftos fontanu gręžinyje Šiuparių kaime (Klaipėdos r.).

1991 m.Tarptautinė žvaigždžių re­ gistro organizacija Sekstanto žvaigž­ dyne esančią žvaigždę Nr. 218100486 pavadino profesoriaus Juozo Dalinke­ vičiaus vardu.

Profesoriaus J. Dalinkevičiaus mokslinių interesų akiratyje savo­ tiškai rungėsi dvi mokslo mūzos: astronomija ir geologija. Viena jų ugdė bekraštės erdvės suvokimą, o kita - begalinio laiko supratimą.

Viena jų, prieš šimtmetį dilgtelėjusi profesoriaus širdyje ir visą gyvenimą stebėjusi tik iš tolo, šiandien spindi tolimajame žvaigždyne. Kita jų, pasiglemžusi beveik visą profesoriaus

laiką, vedžiojo jį po ne mažiau pa­ slaptingą požeminį materializuoto laiko pasaulį.

Geologijos ir mineralogijos katedros (GMF) inform.

Nuo Mažosios Lietuvos EF mokslininkų tyrimas pripažintas prestižinėje konferencijoje žodyno iki retorikos Gegužės 3 d. Vilniaus universiteto Filologijos fa­ kulteto K. Donelaičio konferencijų centre popietėje su knyga buvo pristatyti naujausi Lietuvių kalbos katedros darbuotojų - prof. habil. dr. Reginos Koženiauskienės ir lektorės dr. Vilmos Zubaitienės - darbai: net keturios dviejų autorių knygos.

Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto (EF) Rinkodaros katedros mokslininkų darbas apie kontroversišką religinių simbolių naudojimą reklamoje buvo pripažintas prestižinėje „Academy of Marketing Science“ konferencijoje Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Diana MIELIAUSKAITĖ

kirbėjo klausimas - kaip vartotojas suvokia tokią kampaniją? Praėjus

Prof. habil. dr. R. Koženiauskienės

Dr. V. Zubaitienės darbas labai

monografijoje įdomių dalykų

pravers žodynų tyrėjams ir kalbos

pateikiama ne tik studentams, bet ir

istorikams

Tai pirmasis pasaulyje moksliniu

keleriems metams, teko vadovauti

pagrindu atliktas tyrimas (naudotas

talentingo EF studento Igno Zimaičio

moderniausias ir labiausiai pasaulyje

baigiamajam darbui. Kai pradėjome

pripažintas duomenų analizės me­

kalbėti apie temą, paaiškėjo, kad jo

todas - struktūrinių lygčių modelia­

interesai siejasi su komunikacijos

vimas) apie kontroversišką religinių

ir religijos tyrimais. Darbo metu

simbolių naudojimą reklamoje. Ty­

tyrimo tema natūraliai pakrypo į

rime nagrinėtos Lietuvoje skambiai

kontroversišką religinių simbolių

pagarsėjusios reklamos:„Kalnapilio"

naudojimą, analizuojant ir rūpintojė­

reklama, kurioje buvo naudotas rū­

lio atvejį. Vėliau paaiškėjo, kad tokios

pintojėlio įvaizdis, ir„Gelbėkit vaikus"

temos iki šiol niekas nebuvo na­

reklama, kurioje vaizduojamas Jėzus,

grinėjęs.

važinėjantis su riedučiais.

Apie tyrimą ir dalyvavimą pres­

platesniam skaitytojų ratui

tižinėje konferencijoje pasakoja jo

Dr. Gintarė JUDŽENTYTĖ,

FIF Lietuvių kalbos katedra Dar kvepianti dažais R. Koženiaus­ kienės monografija „Retorinė ir stilis­ tinė publicistinių tekstų analizė" ir jos neatsiejama dalis - pratybų knygelė „Iškalbos praktika" - pasirodė nepa­ prastai svarbiu metu: nuo semestro pradžios retorika, kaip pasirenkama­ sis dalykas, dėstoma visiems VU stu­ dentams. Bet monografijoje įdomių dalykų ras ne tik studentai, bet ir tie skaitytojai, kurie domisi retorika, sti­ listika ar išraiškos galimybėmis.

Prof. habil. dr. E. Jakaitienė pristatė 2012 m. dr. V. Zubaitienės parengtą kritinį Frydricho Vilhelmo Hako žo­ dyno ir gramatikos „Vocabvlarivm litthvanico-germanicvm et germanico-litthvanicvm... Nebst einem Anhang einer kurtzgefaliten Litthauischen Grammatic" (1730) leidimą (1 t.) ir

to paties žodyno studiją, indeksus bei rodyklę (2 t.). Profesorė patikino, kad žodyno ir gramatikos publikacija labai pravers žodynų tyrėjams ir kal­ bos istorikams, taip pat visiems, kas domisi Mažosios Lietuvos paveldu.

Labai išsamiai F. V. Hako žodyną, jo vertę, gramatiką ir V. Zubaitienės atliktą darbą aptarė Vokiečių kalbos katedros darbuotoja dr. L. Plaušinaitytė, išvertusi gramatiką iš vokiečių kalbos. Kalbėtoja konstatavo, kad V. Zubaitienė labai prisidėjo prie Mažosios Lietuvos leksikografijos pa­ veldo išsaugojimo ir atgaivinimo, taip pat pasidžiaugė glaudžiu lituanistų ir germanistų bendradarbiavimu, įkve­ piant knygoms naują gyvybę. Į konferencijų centrą sugužėję da­ lyviai išgirdo apie galimybę naudotis elektroniniu žodyno variantu ir kitus šiuolaikinių technologijų užtikrina­ mus privalumus.

Dr. Gintarės Judžentytės nuotr.

EF Rinkodaros katedros lektorė dr. J. Gineikienė prestižinėje

konferencijoje JAV pristatė katedros mokslininkų darbą -

Tyrimo rezultatai nustebino ar

tokių ir tikėjotės?

moksliniu pagrindu atliktą tyrimą.

Nuotr. iš asm. are h.

iniciatorė EF Rinkodaros katedros

Kaip ir daugelyje tyrimų, dalis hi­

lektorė dr. J. Gineikienė, šį tyrimą

potezių pasitvirtino, tačiau dalis ryšių

Kaip sekėsi konferencijoje? Kaip ko­

pristačiusi konferencijoje (atliekant

buvo kitokie, nei tikėjomės.Tarkime,

legos reagavo į tyrimą, jo rezultatus?

tyrimą, jai talkino katedros vedėjas

religingi vartotojai neigiamai vertina

Mūsų tyrimas konferencijoje buvo

prof. Sigitas Urbonavičius ir studen­

kontroversiškai religinius simbolius

sutiktas su susidomėjimu. Girdėjo­

tas Ignas Zimaitis).

naudojančią reklamą ir tokia reklama

me komentarų, kad potencialiai šis

turi įtakos neigiamam prekės ženklo

tyrimas galėtų būti naujos, kontro­

Kodėl nusprendėte atlikti tyrimą

vertinimui. Tačiau neigiamas rekla­

versiškos reklamos tyrimų srities

apie religinių simbolių naudojimą

mos vertinimas neturi tiesioginės

pradininkas.

reklamoje?

įtakos pačiSm produkto pirkimui, nes

Kontroversiškos komunikacijos

prekės ženklo vertinimas dominuoja

Ar planuojate toliau nagrinėti reli­

tema įdomi, ko gero, bet kam, dir­

šiame ryšyje. Tai yra nepaisant to,

ginių simbolių naudojimą reklamo­

bančiam rinkodaros srityje. Nors

kad vartotojui nepatiko reklama, jis

je? Galbūt dar kur nors planuojate

teorija sako, kad net ir neigiama

vis tiek pirko alų, nes gerai galvojo

tyrimą pristatyti?

reklama yra gera reklama, niekada

apie šio alaus prekės ženklą. Žinoma,

Taip, planuojame ir toliau dirbti

iki galo negali būti tikras, kad kon­

mes neturėjome galimybės palyginti,

šioje srityje. Tyrimo pagrindu rengsi­

troversiška kampanija duos norimų

kaip ši nuomonė keitėsi iki reklamos

me straipsnį, kurį pateiksime vienam

rezultatų. „Kalnapilio" reklama su

pamatymo ir po, nes tyrimą atlikome

rūpintojėliu buvo plačiai ir skambiai

praėjus keleriems metams po rekla­

iš tarptautinių reklamos tyrimus spausdinančių mokslo žurnalų. Šis

nagrinėjama 2006 m. Jau tada man,

mos transliavimo. Tai galėtų būti

procesas ilgas - gali užtrukti net

dirbančiai komunikacijos srityje,

kitas įdomus tyrimas.

keletą metų.

•

universitas

2013 m. birželis

7

vilnensis

fff

Doktorantai apie studijas Vilniaus universitete VU Kokybės vadybos centras (KVC) kas dvejus metus centralizuotai vykdo doktorantų apklausą apie doktorantūros studijas Vilniaus uni­ versitete. Naujausioje apklausoje dalyvavo daugiau nei pusė dokto­ rantų - 52,2 proc. (pirmus metus studijuojantys nebuvo apklausiami).

Pirmoji apklausa vykdyta 2010 m., antroji - 2012 m. pabaigoje.

Pristatome tik dalį 2012 m. tyrimo rezultatų. Detalūs tiek 2010 m., tiek 2012 m. vykdytų apklausų rezultatai skelbiami VU vidiniame tinklalapyje, KVC skiltyje„Grįžtamasis ryšys".

Dauguma 2012 m. apklausoje dalyvavusių Vil­ niaus universiteto doktorantų (75,9 proc.) teigia, kad jie yra patenkinti doktorantūros studijomis VU. 81 proc. doktorantų po studijų norėtų likti dirbti VU.

Kompetencijų ugdymas doktorantūroje VU doktorantūros paskirtis - rengti mokslininkus, gebančius savaran­ kiškai atlikti mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus, spręsti mokslo problemas. Apklausos dalyviai buvo prašomi įvertinti žinių, bendrųjų ir specifinių gebėjimų svarbą ir šių kompetencijų ugdymą doktorantūros studijų metu.

Doktorantų nuomone, aktua­ liausios būsimųjų mokslo daktarų kompetencijos yra tokios: savaran­ kiškai atlikti mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus (jų svarba įvertinta 4,79 balo 5 balų ska­ lėje), spręsti kompleksines mokslinių tyrimų ir kitų sričių problemas (svarba įvertinta 4,68 balo) ir kurti naujas mokslo srities žinias (svarba įvertinta 4,65 balo).

Labiausiai doktorantus tenkina kompetencijų savarankiškai atlikti mokslinius tyrimus ir eksperimen­ tinės plėtros darbus ugdymas dok­ torantūros metu (įvertintas 3,85 iš 5 balų). Vis dėlto VU doktorantai pasigenda kompetencijų koordinuoti mokslinių tyrimų projektus (ugdymas įvertintas 2,74 balo) ir dėstymo kom­ petencijų ugdymo (įvertinimas - 3,24 balo). 2010 m. atliktoje apklausoje doktorantai taip pat pabrėžė vado­ vavimo tyrimo projektui, projektinės veiklos kompetencijų ugdymo stoką ir teigė labiausiai pasigendą meto­ dinės paramos pedagoginės veiklos pradžioje.

Balandžio 25 d. KVC organizavo seminarą „Doktorantūros studijų koky­ bės valdymas: metodinė medžiaga doktorantų vadovams ir doktorantams“.

KVC nuotr.

Doktorantūros aplin­ kos veiksniai Apklausos metu doktorantams buvo pateiktas su akademine studijų aplinka susijusių veiksnių sąrašas ir prašoma įvertinti šių veiksnių svarbą jų pasitenkinimui doktorantūra. Re­ zultatai atskleidė, kad svarbiausiais veiksniais doktorantai laiko mokymosi išteklius VU (bibliotekos, fondai, pre­ numeruojamosios duomenų bazės) (svarba įvertinta 4,82 balo), infrastruk­ tūrą (laboratorinė, programinė ir pan. įranga) atlikti aukšto lygio mokslinį tyrimą (svarba įvertinta 4,62 balo) bei bendrą tolerancija ir pagarba pagrįstą atmosferą padalinyje (svarba įvertinta 4,78 balo).

Doktorantai labiausiai patenkinti bendra tolerancija ir pagarba pagrįsta atmosfera padalinyje (įgyvendini­ mas įvertintas 3,95 balo). Mažiausiai doktorantai yra patenkinti mokslinių tyrimų atlikimui reikalingų priemonių,

infrastruktūros įsigijimo finansavimu (3,04 balo).

Fizinių ir technologijos moks­ lo sričių doktorantai, palyginti su humanitarinių ir socialinių mokslo sričių doktorantais, palankiau vertina doktorantūros studijų metu įgyjamų žinių naudingumą disertacijos ty­ rimo rengimui, seminarų, diskusijų doktorantūros dalykams įsisavinti organizavimą. Jie taip pat yra labiau patenkinti galimybėmis dalyvauti bendruose vadovų, kolegų mokslinių tyrimų projektuose.

Dalyvavimas konfe­ rencijose ir stažuotės Apklausos rezultatai leidžia teigti, jog atliekamų tyrimų rezultatų prista­ tymą nacionaliniuose ir tarptautiniuo­ se moksliniuose renginiuose reikš­ mingai dažniau daro technologijos mokslo srities doktorantai, rečiau socialinius mokslus studijuojantys.

Trečdalis visų doktorantų (33,2 proc.) teigė, kad per doktorantūros studijų laikotarpį 2-3 kartus buvo išvykę į konferencijas ar stažuotes doktoran­ tūros studijų tikslais, tačiau beveik trečdalis doktorantų (32,9 proc.) tokiose išvykose nė karto nedaly­ vavo. Socialinių mokslų doktorantai reikšmingai dažniau nei kitų mokslo sričių doktorantai atsakė, kad nė karto doktorantūros studijų tikslais nebu­ vo išvykę į konferenciją ar stažuotę užsienyje (44,6 proc.), biomedicinos mokslų srities atstovai, palyginti su ki­ tais, dažniau nurodė, kad buvo išvykę 2-3 kartus (44,3 proc.).

Vis dėlto patys doktorantai pripa­ žįsta esantys nepakankamai aktyvūs.

Anot jų, jie turėtų dažniau dalyvauti skelbiamuose konkursuose gauti pa­ ramą išvykoms į užsienio universitetus ir pan., stažuotis, dalyvauti dalinėse studijose užsienio universitetuose, kitose mokslo institucijose. Visų šių veiklų vykdymas įvertintas mažiau nei 3 balais 5 balų skalėje.

Mokslinis vadovo vaidmuo Doktorantai iš savo mokslinio vadovo labiausiai tikisi mokslinės ir metodinės pagalbos rengiant disertaciją (svarba įvertinta 4,72 iš 5 balų), idėjų palaikymo, pagalbos jas plėtojant (svarba - 4,71 balo) bei mokslinės ir metodinės pagalbos ren­ giant publikacijas (svarba - 4,7 balo).

2010 m. doktorantų apklausoje vado­ vo mokslinės ir metodinės paramos teikimas disertacinio tyrimo metu bei grįžtamojo ryšio apie diserta­ ciją teikimas taip pat buvo įvardyti kaip svarbiausios mokslinio vadovo funkcijos (abiejų svarbos vertinimo vidurkis-4,7 balai).

Ir 2010 m. doktorantų apklausos, ir 2012 m. tyrimo rezultatai parodė, kad doktorantai yra patenkinti bendravi­ mu su vadovais - įvertinta 4,37 balo (2010 m. vertinimas buvo 4,4 balo).

Vis dėlto doktorantai pageidauja aktyvesnės vadovo pagalbos planuo­ jant doktorantūros studijų ir diserta­ cijos tyrimo programą (įgyvendini­ mas įvertintas 3,92), mokslinės ir me­ todinės pagalbos teikimo rengiant disertaciją (3,82 balo) bei rengiant

publikacijas (3,88 balo), palaikymo ir pagalbos plėtojant doktoranto di­ sertacijos idėjas (3,92 balo), pagalbos užmezgant akademinius ir dalykinius kontaktus su kitų VU padalinių ar kitų institucijų mokslininkais (3,75 balo) ir aktyvesnio dalijimosi gaunama infor­ macija apie konferencijas, stažuotes, taip pat finansavimo ir kitų galimybių doktorantams (3,89 balo).

Metodinė medžiaga doktorantų vadovams ir doktorantams Dalis 2012 m. vykdytos apklausos rezultatų ir išryškėjusių problemų aptarta balandžio mėnesį organi­ zuotame seminare, kuriame dalyvavo doktorantūros krypčių komitetų pirmininkai, mokslo reikalų prodekanai, doktorantai ir jų vadovai. Šio seminaro metu pristatyta ir testuota doktorantams ir jų vadovams skirta metodinė medžiaga „Doktorantūros studijų kokybės valdymas".

Parengta medžiaga skirta atsakyti į kai kuriuos dažniausiai doktorantų vadovams ir doktorantams kylančius klausimus ir pateikti idėjų bei patari­ mų, kurie galėtų įkvėpti ar paskatinti pakeisti nepasiteisinančius elgesio įpročius. Medžiagą parengė Tarp­ tautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentės I. Vinogradnaitė ir A. Ramonaitė, Gamtos mokslų fakulte­ to docentė J.Turčinavičienė ir Dokto­ rantūros ir rezidentūros skyriaus vedė­ ja S. Vaškevičienė. Mokymų medžiaga prieinama visiemsVU bendruomenės nariams VU virtualioje mokymosi aplinkoje, Kokybės vadybos centro skiltyje (dėl papildomos informaci­ jos kreiptis kokybesvadyba@cr.vu.lt, dėl prisijungimo prie medžiagos teisių - alina.kancialskyte@esec.vu.lt).

Vilniaus universitetas, siekdamas įsitvirtinti Europos mokslinių tyrimų ir aukštojo mokslo erdvėje ir joje išsiskirti aukščiausiu mokslo lygiu, būsimųjų mokslininkų ugdymą laiko prioritetu ir akcentuoja doktorantū­ ros studijų kokybės užtikrinimą bei tobulinimą.

Parengė Kokybės vadybos centras

Tarptautinėje konferencijoje - Europos mokslininkų dėmesys socialinėms ir ekologinėms problemoms Gegužės 9 d. istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje Kaune vykusio­ je tarptautinėje konferencijoje „Sočiai and Ecological Implications of Restructuring During and After the Globai Economic Crisis“ sulaukta mokslininkų iš 7 Europos šalių.

Dėmesys ekologijai ir verslui Globalinės ekologijos apyvartumo temą daugiau nei dvidešimt metų na­ grinėjantis profesorius Udo E. Šimonis tvirtino, jog visiems reikia stengtis būti kiek tik įmanoma „žalesniems".

Kviestinis svečias iš Socialinių moks­ lo tyrimų centro Berlyne konkrečių atsakymų pripažino negalintis duoti, tačiau auditoriją supažindino su atsi­ naujinančios energijos panaudojimo pavyzdžiais jo gimtojoje Vokietijoje. „Jau neužtenka vietos, kur būtų gali­ ma statyti vėjo jėgaines, nes Vokietija darosi plačiai apgyvendinama, tad malūnai statomi jūroje, salose. Taip pat naudojama geoterminė šiluma,

išnaudojami net namų stogai, nes dažniausiai jų šlaitai yra rytuose ir va­ karuose, kur daugiausia saulės. Beveik kas antras namas Vokietijoje ant stogo turi įrengtus saulės energijos kolekto­ rius", - gerąja praktika dalijosi svečias.

Konferencijoje pranešimus skaitė mokslininkai iš Lenkijos, Ukrainos, Suomijos, Rumunijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Lietuvos. Pra­ nešėjai, pasiskirstę į penkias sekcijas, gilinosi į ekologinių procesų žem­ dirbystėje eigą ir kokią įtaką tai daro maisto pramonei bei vartotojams.

Daug dėmesio skirta šiuolaikinio vers­ lo ir ekologijos sugretinimui. Aptarti ekologiško įmonių reorganizavimo klausimai, socialiniai ir ekonominiai sunkumai. Mokslininkai prognozavo

galimas tokio vystymosi ir tolimes­ nio organizacijų sąlyčio su ekologija tendencijas, šio proceso naujoves, kurios verslo pasaulyje būtų lengvai pritaikomos.

l konferenciją atvyko net 7 Europos šalių mokslininkai. G. Vilutytės nuotr.

Pristatyta naujų idėjų

king", kuris skatina gyventojus padėti vieni kitiems. Šios programos princi­

Phillipas Tulba, pranešėjas iš Di­ džiosios Britanijos, pristatė socialinės iniciatyvos projektą „Adrenaline Alley", kurį įgyvendino Korbio mies­ telio bendruomenė. Tai unikalus pavyzdys, kaip bendruomenės nariai sugebėjo sukurti laisvalaikio centrą, kuriame šiuo metu netrūksta jaunimo.

Idėjos autoriai, įdiegdami užimtumo sistemą, taip pat pakeitė ir miestelio gyventojų požiūrį. Pranešėjas pristatė dar vieną socialinį projektą„Timeban-

pas - laikas yra įkainojamas valiuta.

Konferencijoje išrinkti geriausių pranešimų autoriai. Jais tapo Anastasiia Tikhonova („Setting Requirements to Balanced Portfelio of Food Industry Enterprises"), Silvia Marginean ir Ramona Orastean („Changing Patterns? Youth Unemployment in European Union during the Globai Crisis"), Donatas Jonikas („Corporate Sočiai Responsibility in Value Creation Chain before and after

Economic Crisis"), Jolanta Senūtaitė, Donatas Pilinkus ir Mantas Valukonis („The Centrai Government Dėbt and its Structure in Lithuania During the Pre-and Post-Recession Periods") bei Martynas Radzevičius („Cultural Heritage and Tourism in Post-Crisis Lithuania: Searching for New Opportunities").

Pasibaigus pirmajam veiklos etapui pagal 7 BP projektą „Proekologinis darbo vietos restruktūrizavimas" (PRORES) kita tarptautinė konferenci­ ja vyks 2014 m. Kijeve (Ukraina).

vilnensis

8

2013 m. birželis

f f k paveldas_______________________________________________

Restauruotas veidrodis praplėtė senųjų rūmų erdves „Veidrodis yra toji „niekieno žemė“ tarp konkretaus kasdienio gyvenimo ir svajonės.“ (Sabine Melchior-Bonnet, „Veidrodžio istorija“)

Visai neseniai centrinių rūmų antrojo aukšto koridorių papuošė didelis restauruotas veidrodis, optiškai praplečiantis erdvę ir sudarantis įspūdį, tarsi skliautuotas koridorius neturi pabaigos.

Nijolė BULOTAITĖ

Veidrodyje - išsaugoti laiko ženklai Matyt, tik nedaugelis Alma Mater senbuvių pamena, kad anksčiau šis veidrodis stovėjo koridoriuje, vedančiame pas akademinių reikalų prorektorių. Jis iš ten išneštas remon­ tuojant patalpas prieš universiteto 400 metų jubiliejaus iškilmes. Kaip priminė ilgametis universiteto mu­ ziejaus darbuotojas Vytautas Gricius, kelis dešimtmečius šis veidrodis stovėjo vienoje iš Šv. Jonų bažnyčios

koplyčių. Muziejaus darbuotojai jį ten atsinešė norėdami išsaugoti ir puikiai suvokdami, kad jis turi išliekamąją vertę. Prieš koncertus į jį žiūrėdamos atlikėjos pasitaisydavo šukuosenas ar tiesiog pasigėrėdavo savo atvaizdu puikios kokybės ir gerai išlikusiame veidrodyje. Per ilgus dešimtmečius ir, matyt, ne vieną perkraustymą smarkiau nukentėjo tik puošnūs vei­ drodžio rėmai.

Universiteto muziejaus direkto­ rius Ramūnas Kondratas prisiminė, kad prieš metus vieną dieną buvęs rektorius prof. B. Juodka, užsukęs į koplytėlę, pamatė veidrodį. Rektoriui jis padarė įspūdį, todėl pasidomėjo ir jo istorija. Po kiek laiko susitikęs Dailės muziejaus direktorių R. Budrį, pasikvietė jį apžiūrėti veidrodžio.

Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro vedėja dr. Jūratė Senvaitienė, jį apžiūrėjusi, atsiuntė keletą specialistų, vitražistų, medžio meistrų. Sužinojus specialistų nuomonę, pradėta rūpintis restaura­ vimu ir vieta, kur jį pastatyti. Puošnūs veidrodžio rėmai - tai stiklas ir medis.

Pagrindinė problema buvo ta, kad rė­ muose esantis stiklas išgaubtas, gravi­ ruotas ir dažytas, dalis jo iškritę, todėl atrodė nekaip. Net keletas specialistų pasakė, jog negali taip išgaubti stiklo.

Tada buvo ieškoma kitų meistrų, pasiūlyta net kreiptis į Vokietiją, bet galų gale rastas meistras, kuris padarė tai, ko reikia, nors stiklo ir neišgaubė.

Restauruotą rėmų dalį nuo auten­ tiškos galima atskirti pasižiūrėjus iš arčiau, bet, specialistų nuomone, taip ir turėtų būti - restauruojant turi išlikti laiko ženklai. Meistrų paieškos suvėlino darbus, bet galutinis rezul­ tatas tenkina visus - veidrodis atgavo buvusį grožį ir puošnumą.

Restauratorius tokio veidrodžio nematęs Medines veidrodžio detales labai gražiai atkūrė aukščiausios kate­ gorijos auksuotojas-restauratorius Arvydas Paulionis. Nutarėme jo paklausinėti, kaip sekėsi šis darbas, kuo buvo ypatingas: Ypatingas gal buvo tuo, kad lipdyba buvo labai nukentėjusi. Tų ant rėmų tarsi prisegtų dekoratyvinių gėlyčių visai nebuvo, išlikęs tik vienas fragmen­ tas. Reikėjo atkurti gipsinę karūnų -ji buvo visai sulaužyta. Analogų nebuvo, tad teko improvizuoti. Auksavimas

buvo pakenčiamos būklės, todėl tokį stengiausi ir palikti, kad per daug neatnaujinčiau, kad atitiktų laikotarpį.

Veidrodžio karkasas iš medžio, o lipdi­ niai iš gipso.

Pats veidrodis gerai išsaugotas, ir jo kokybė labai gera: sidabras, padengi­ mas labai kokybiškas.

Ar anksčiau teko kų panašaus daryti?

Taip, bet tokio ne. Jis nėra vieneti­ nis - tai artelės darbas, spėjama, XIX a.

Panašių veidrodžių yra tekę matyti ir Lietuvoje, juos veža ir iš užsienio, kolek­ cininkai perka aukcionuose Vokietijoje ir kitose šalyse. Jis gali būti gamintas vietoje, bet gal ir Sankt Peterburge, kur buvo didžiulės dirbtuvės.

Neišliko postamento, teko jį atkurti pagal analogijas. Veidrodžiai buvo sta­ tomi įvairiai, kartais būdavo specialūs staliukai, kad būtų galima prie jo pri­ sėsti. Juos gamindavo pagal užsakymų, parinkdavo lipdinius.

Veidrodžius artelės gamindavo pa­ gal užsakymų ir kažkiek koreguodavo apdailų, detales. Lygiai tokio nesu ma­ tęs. Dalis stiklo apdailos buvo sudužusi, jis graviruotas ir po to sidabruotas.

Kodėl taip nukentėjo lipdiniai?

Laikas daro savo, kažkas veidrodį valo, užkliūva, tad ateina laikas, kai reikia jį tvarkyti, restauruoti. Be to, jis ir keliavo, buvo perstatomas, gana sunkus.

Veidrodžio viršuje - restauruota

Prano Gudyno restauravimo centro vedėja dr. J. Senvaitie-

įspūdinga karūna

nė džiaugiasi gerai išsaugotu istoriniu veidrodžiu

kokybiškos medžiagos, apačioje matyti labai gra­ žus, nors kiek apsilaupęs polimentinis auksavimas, sustiprinantis taurumo įspūdį, gražios raižyto stiklo puošmenos. Nors tyrimų neatfkome, ma­ nau, kad rėmai pada­ ryti veidrodžio principu, viskas tarpusavyje labai dera.

Nepavyko rastijokios tikslesnės informacijos, kada ir iš kur veidrodis atsirado universitete, kur stovėjo anksčiau.

Spėjama, kad gal šis veidrodis iš Vilniaus viešosios bibliotekos laikų. Kaip manote, ar taip galėjo būti?

Tai labai panašu į teisybę. Kad tai XIX a. kūrinys - akivaizdu. Stebuklas, kad veidrodis taip gerai išlikęs. Šiais laikais istoriniai veidrodžiai - didelė rete­ nybė, nes juos labai sunku išsaugoti.

Pirmiausia todėl, kad stiklas dūžta, be to, senieji veidrodžiai gaminti sidabro amalgamos pagrindu, todėl juos saugant netinkamomis sųlygomis, kai

dideli temperatūros pokyčiai - nuo kelių laipsnių šilumos iki keliolikos ar ke­ liasdešimt, amalgama labai suskilinėja, o suskilinėjimo vietose pajuoduoja. Šiame veidrodyje tokių pažeidimų be­ veik nėra. Mikroskopinių pajuodavimų galima rasti, bet tai neesminiai dalykai.

Dažniau geriau išlieka veidrodžio rėmai nei pats veidrodis, o čia viskas išlikę labai neblogai, tai mus džiugina.

Restauravimas atliktas labai profesio­ naliai ir kokybiškai. Gerai, kad rėmai nenuvalyti iki blizgesio, nors akivaizdu, kad išlikęs apačioje vietomis originalus polimentinis auksavimas. Tai senas auk­ savimo būdas, kai dažniausiai ant medi­ nių paviršių dedami bent du sluoksniai grunto, kartais ir daugiau. Paskutinis grunto sluoksnis, ant kurio klijuojami aukso lapeliai, būna spalvotas, iš riebaus išgryninto molio. Ant jo lapeliai labai gražiai sugula, nes polimento sluoksnį galima gražiai išpoliruoti. Laikui bėgant, nuo valymo tas aukso sluoksnis suplonė­ jo, likęs auksas tik ten, kur lapelis užeina ant lapelio.

Ar teko matyti panašių veidrodžių Lietuvoje? Ar jis vertingas?

Mūsų muziejuje, turinčiame turtingų kolekcijų, esama keleto veidrodžių, bet tokio gražaus ir taip gerai išlikusio, ko gero, nėra.

Galima numanyti, jog tai kažkokios rusų dirbtuvės darbas. Reikėtų paieš­ koti analogijų ir nustatyti, kuriose dirbtuvėse jis pagamintas, kuriuo metu. Ta informacija veidrodžio vertę tik padidintų.

Ar universitete jam tinkama vieta?

Kaip jį išsaugoti?

Taip, tikrai. Jūs turite tokį gražų koridorių, vieta puikiai parinkta, be to, saugi, nes pro jį nevaikštoma. Jis dabar puikiai atlieka savo funkcijų, išplečia erdvę.

Manyčiau, kad reiktų tik teptuku retkarčiais nuo jo nubraukti dulkes, tik ne skuduru, nes nusitrins auksavimas.

Kur dažniau buvo valyta, ten tas auk­ savimas labiausiai ir nusitrynęs.

Taigi turime nuostabų veidrodį, ku­ rio istorija dar laukia savo tyrinėtojų.

Galbūt veidrodis stovėjo Viešojoje bibliotekoje. Kažin, kur jis stovėjo lenkų Stepono Batoro universiteto laikais? Kiekvieno fantazija gali pa­ sufleruoti jam svarbius XIX ir XX a. asmenis, kurie praeidami galėjo pasižiūrėti į šį veidrodį: Eustachijus Tiškevičius, Jonas Vilčinskis, Eliza Ožeškienė, Česlavas Milošas, Vladas Drėma. Aš pirmiausia pagalvojau apie juos, o Jūs?

V. Naujiko nuotr.

Gamtos mokslų fakulteto pastatas atgauna istorinę išvaizdą Nuo 2013 m. pradžios Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto (GMF) pastatas pasipuošė kaltiniu metaliniu stogeliu virš įėjimo durų. Fakulteto dekano prof. Osvaldo Rukšėno iniciatyva 2012 m. rudenį buvo restauruotos autentiškos ąžuolinės durys.

Stogelio projektą rengusi architektė Milda Bugališkytė vadovavosi nuotrauka, kuri daryta apie 1913 m.

Gamtos mokslų fakulteto pastatas turi gilias istorines šaknis.

1864 m. spalio 29 d. tuometiniame Vilniaus priemiestyje Pohuliankoje esančiame pastate, kuriame šiuo metu yra Gamtos mokslų fakultetas, buvo įsteigta Vilniaus pėsti­ ninkų junkerių mokykla. 1910 m. rugsėjo 1 d. mokykla gavo karo mokyklos pavadinimą. Vykstant Pirmajam pasauliniam karui ir vokiečiams priartėjus prie Vilniaus, 1915 m. karo mokykla evakuota į Poltavą.

GMF inform.

Istoriniai veidrodžiai didelė retenybė Prano Gudyno restauravimo centro vedėja dr. Jūratė Senvaitienė džiau­ gėsi restauruotu veidrodžiu ir vieta, kurioje jis dabar stovi: Koridorius atrodo dvigubai ilgesnis, jam parinkta labai tinkama vieta. Tokių veidrodžių misija ir būdavo išplėsti erdves.

Pagal puošnumų, pagal dydį labai tikėti­ na, kadjis irsukurtas stovėti tokiose dide­ lėse erdvėse. Tai taurus daiktas, naudotos

GMF pastato fasado stogelis.

Vyto Juozo Markevičiaus nuotr.

GMF pastato fasadas apie 1913 m.

Rimanto Šilagalio arch. nuotr.

universitas

2013 m. birželis

Universitetas gavo vertingą dovaną - V. Kasiulio paveikslą Universiteto muziejus gavo vertingą meninę dovaną-dailininko Vytauto Kasiulio pa­ veikslą „Šventas Jurgis“. Paveikslą uni­ versitetui padovanojo poeto, literatūros kritiko Jurgio Blekaičio (19172007) našlė ponia Gražina Blekaitis.

Po dvejų metų iškils VU Jungtinio gyvybės mokslų centro pastatas Vilniaus universitetas ir AB „Pane­ vėžio statybos trestas" birželio 11 d. pasirašė 106,46 mln. Lt vertės Jung­ tinio gyvybės mokslų centro (JGMC) pastato statybos darbų rangos sutartį.

Ją įgyvendinus, Vilniaus universiteto akademiniame miestelyje Vilniuje, Saulėtekio alėjoje 9, šalia jau pastatyto Mokslinės komunikacijos ir informa­ cijos centro, iškils naujas mokslinių tyrimų ir studijų reikmėms pritaikytas pastatas, kurio bendras plotas yra 24 tūkst. kv. m.

Pastato projektavimas ir statyba vykdomi įgyvendinant ES struktūri­ nių fondų lėšomis remiamą projektą „Jungtinio gyvybės mokslų centro sukūrimas" (projekto Nr. VP2-1.1 -ŠMM04-V-01 -016). Statybos darbų pabaiga numatyta 2015 m. pavasarį.

Nijolė BULOTAITĖ J. Blekaitis 1943 m. baigė Vilniaus universitetą, pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. persikėlė į JAV. Jis rašė apie H. Radausko kūrybą, redagavo poeto eilėraščių rinkinį. Šis paveikslas jam atiteko kaip Radauskų šeimos paliki­ mas. Tai liudija ir ant paveikslo esanti dedikacija: „Mielam ponui Henrikui Radauskui. V. Kasiulis, Paryžius. 1960". „Nors Vilniuje steigiamas V. Kasiulio muziejus, kur bus apie tūkstantį jo dar­ bų, našlė norėjo šį paveikslą padovano­ ti Vilniaus universitetui. Jis buvo mūsų universiteto absolventas, todėl tai visai logiškas sprendimas", - džiaugiasi šia dovana Vilniaus universiteto muzie­ jaus direktorius Ramūnas Kondratas.

Paveikslas puošia VU rektoratą.

Vytautas Kasiulis (1918-1995) - žy­ mus lietuvių tapytojas, nuo 1948 m. gyvenęs ir dirbęs Paryžiuje.

9

vilnensis

JGMC projektą įgyvendina Vilniaus universitetas su partneriais - Vilniaus Gedimino technikos universitetu ir Vilniaus universiteto Onkologijos institutu. Pagrindinis projekto tiks­ las - sukurti gyvybės mokslų tyrimų ir studijų centrą, skirtą biotechnologijos ir molekulinės medicinos mokslinių tyrimų, studijų ir technologinės plė­ tros reikmėms.

Plačiau skaitykite naujienos.vu.lt

JGMC pastato statybos darbų rangos sutartį pasirašė VU 1. e. p. rektorius Dailininko V. Kasiulio paveikslas „Šventas Jurgis“ puošia VU rektoratą.

prof. habil. dr. Jūras Banys ir AB „Panevėžio statybos trestas“ generąlinis

V. Naujiko nuotr.

direktorius Dalius Gesevičius. V. Naujiko nuotr.

Po vargonų studijos „Unda Maris" koncerto: „Vargonų muzika veda į amžinybę" Muzikos instrumentų karaliumi gali groti ne tik profesionalūs vargonininkai, ilgus metus krimtę vargonų mokslus, bet ir šio instrumento mėgėjai, įvairių specialybių atstovai - fizikai, chemikai, medikai, informatikai, filologai ir kitų profesijų žmonės. Paskutinę gegužės dieną nuskambėjo vargonų studijos „Unda Maris“ narių koncerto akordai VU Šv. Jonų bažnyčioje. Šiame koncerte taip pat vargonavo Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos vargonų fakultatyvo mokiniai.

Dr. Vidas PINKEVIČIUS, VU vargonininkas

menuetus iš Annos Magdalenos Bach

sąsiuvinio.

Filologijos fakulteto profesorė Mei­ lutė Ramonienė sako, kad vargonai

ir jų muzika suteikia minčių, jausmų ir protą kelia į dangų. „Šiais metais norėčiau išmokti vargonuoti abiem

rankom, nes kol kas tai darau tik ats­ kirom. Kol kas man viskas yra sunku vargonuojant", - juokiasi tik nuo šio vasario su pertraukomis vargonuojanti

M. Ramonienė, kuri„Unda Maris" kon­ certe pagrojo J. S. Bacho Ariją d-moll.

Fizikos fakulteto doc. dr. Vytautas Jonkus vargonuoja nuo pat studijos

šio gražaus rinkinio, kuris anksčiau

buvo priskiriamas J. S. Bacho plunks­ nai", - pasakojo R. Dainytė.

atidarymo. Vargonai jam yra neeilinis instrumentas, o jų skambesys - su niekuo nepalyginamas.„Šiais metais

Vargonų studija„Unda Maris" susi­

„Sunkiausia man yra rasti laiko

norėčiau pagroti daugiau kūrinių su

kūrė 2011 m. su tikslu populiarinti ir

groti vargonais, gauti pedalinę kla­

pedalais, bet tai ir yra man sunkiau­

suteikti galimybę pažinti vargonus ir

viatūrą ir priprasti prie kito instru­ mento - kūrinys išeina tik tada, kai

sia - kartu sulipdyti skirtingas rankų

jų meną VU bendruomenei (studen­ tams, dėstytojams ir darbuotojams).

Per kassavaitines repeticijas „Unda Maris" nariai vargonuoja nedideliais ir elegantiškais VU Mažosios aulos

jį pakartoju 10 kartų prie tų pačių vargonų", - mintimis dalijosi vargonų

gerbėja.

Simonas Lialys, Chemijos fakulteto

Vargonų studijos „Unda Maris“ nariai po koncerto (iš kairės): doc. dr. V. Jonkus, L. Keblytė, dr. A. Motūzaitė-Pinkevičienė, dr. V. Pinkevičius, prof. R. Dubakienė, prof. M. Ramonienė ir R. Dainytė.

Vargonų studijos „Unda Maris“ arch. nuotr.

ir kojų partijas", - sakė Vytautas, kuris, be kitų kūrinių, koncertą pradėjo gar­ siąja J. S. BachoTokata d-moll ir vylėsi

kitais metais įveikti ir fugą.

Palinkėkime, kad šiems „Unda

kojo Simonas, kurio indėlis į šį koncertą

„Unda Maris" narė Lilija Keblytė

Maris" narių planams būtų lemta išsipildyti ir kad jie pakviestų visą VU

grojant didžiausiais Lietuvos vargo­ nais VU Šv. Jonų bažnyčioje.

II kurso studentas, vargonus mėgsta todėl, kad jie yra instrumentų karalius ir gali imituoti įvairius instrumentus.

buvo didžiausias - jis paruošė daugiau

Taigi vargonininkas gali išgauti jų

kaip 20 minučių trunkančią vargonų

mano, jog vargonai moko susikaupti tam, kad būtų galima išreikšti garsų

bendruomenę į naujus savo koncer­ tus VU Šv. Jonų bažnyčioje.

programą.

vargonais, o baigiamasis metų kon­ certas jau dvejus metus iš eilės vyko

sukeliamas emocijas. Pirmus metus

Naujų narių priėmimas į vargonų

vargonuojanti L. Keblytė norėtų

studiją bus vykdomas nuo rudens,

Rūta Dubakienė vargonus įsimylėjo

pradėti groti ir kojomis, išplėsti savo

todėl VU studentai, dėstytojai ir

todėl, kad jų muzika veda į amžiny­ bę. Šis instrumentas jai asocijuojasi

akiratį, pažinti ne tik vargonų muziką,

darbuotojai, norintys išmokti vargo­

bet ir instrumento istoriją.„Dar visai

nuoti, yra kviečiami sekti informaciją rugsėjo mėnesį ir apsilankę tinklala-

Kaip pasakojo VU ITTC progra­

garsus net ir nemokėdamas groti

muotoja dirbanti ir antrus metus vargonuojanti Regina Dainytė, var­

pačiais instrumentais. „Šiais metais svajoju išmokti keletą

gonų muzikos didingumą yra sunku

J. S. Bacho choralinių preliudų iš„Orgelbūchlein" rinkinio, o ateityje-visus 46

choralus ir surengti savo koncertą", -

neseniai apie vargonus buvo mažai informacijos, sunku rasti galimybę pagroti instrumentu, be to, yra

apsakyti žodžiais. Ji tiesiog kyla į dangų ir nuo vargonų galybės vir­

VU Medicinos fakulteto profesorė

puliukai per kūną eina.„Aš norėčiau

svajone pasidalijo Simonas, vargoni­

su begalybe. „Labiausiai norėčiau išmokti groti pedalais kojomis, bet

išmokti pagroti visus 8 mažuosius preliudus ir fugas (po 2 per metus). Šiam koncertui kaip tik paruošiau

ninko sūnus, kuris meilę vargonams

tą pasiekti trukdo laiko trūkumas", -

perėmė iš šeimos. Studentas neturi vargonų,„todėl tai yra iššūkis- išmokti

guodėsi profesorė, kuri šiame koncer­

nedaug gerai išlikusių istorinių var­

pyje www.vargonininkai.lt pasižiūrėti nemokamą videoekskursiją po VU Šv. Jonų bažnyčios vargonų vidų su

te grojo du XIX a. kompozitoriaus J. N.

šeštą ir aštuntą preliudus ir fugas iš

pedalų partiją neturint pedalų", - pasa-

Lemmenso manualinius preliudus.

gonų", - mintimis dalijosi L. Keblytė, kuri koncerte vargonavo 2 dvibalsius

sudėtinga mechanika ir tūkstančiais mažų ir didelių vamzdžių.

universitas

10

2013 m. birželis

vilnensis

« fakultetuose____________________________________________ KF SMD mokslinė konferencija: Ekonomikos fakulteto SMD konferencijoje kaskart laipteliu aukštyn atkakli dalyvių kova dėl prizinių vietų Balandžio 23-25 d. Vilniaus universiteto Komuni­ kacijos fakulteto Studentų mokslinė draugija (to­ liau - KF SMD) penktą kartą organizavo tarptauti­ nę mokslinę konferenciją, skirtą komunikacijos ir informacijos problematikai nagrinėti.

Rūta ATROŠKAITĖ,

KF, leidybos III k.

Konferencijoje savo įžvalgomis da­ lijosi fakulteto akademikai, Lietuvos

mokslų akademijos prezidentas prof.

Valdemaras Razumas, politologas dr.

Lauras Bielinis, buvęs teisingumo mi­ nistras dr. Remigijus Šimašius, vienas

iškiliausių Europos muzeologų prof.

Pieteris van Menschas ir kiti. Iš viso buvo perskaityta 16 studentų ir 15 kviestinių svečių pranešimų.

Nuo 2009 m. šio renginio svarba tik didėja, o temos, sietinos su komuni­

kacijos ir informacijos mokslais, pa­ renkamos atsižvelgiant ir į nūdienos plačiosios visuomenės raidos ir kaitos tendencijas, opiausius klausimus, aktualias problemas. Stengiamasi

visa tai aptarti ne vien universiteto ar šalies mastu, bet ir tarptautiniu lygmeniu. Taip sukuriamos puikios

progos mokslui populiarinti, visuo­

menės sąlyčiui su naujausiais, bent jau komunikacijos ir informacijos mokslų, siekiais ir jau esamais veiklos

rezultatais.

Komunikacijos ir informacijos mokslų konferencija savo mastu, pranešimų ir jų skaitytojų gausa bei įvairove apima didžiąją dalį aktua­

Gegužės mėnesį Ekonomikos fakulteto kasmeti­ nėje Studentų mokslinės draugijos konferencijoje pranešimus pristatė keturios dešimtys studentų: 23 pranešimai buvo ekonomistų sraute ir 17 - va­ dybos bei vadybos informacinių sistemų dalyje.

kiti - magistrantai.„Vieni aktyviausių konferencijos dalyvių - antro kurso magistrantūros studentai, kurie ruo­ šiasi stoti į doktorantūrą.Tokios konfe­ rencijos - puiki galimybė studentams save išbandyti kaip mokslininkus. Tai galimybė parepetuoti ir pratintis prie mokslinių straipsnių rengimo", - sakė konferencijos organizacinio komiteto vadovas Darius Saikevičius. cijos repeticiją (pasirengimas jai Vertinant statistiškai, konferencijo­ trunka visus metus) galėtume įvar­ je dalyvavo labai nedidelė EF studen­ dyti kitus draugijos inicijuojamus tų dalis, tačiau organizatoriai nesiekia renginius: rašto darbų mokymus, kino kiekybės - anot jų, daug svarbiau, filmų peržiūras ir susitikimus su spe­ kad į konferenciją cialistais. Dis­ susirinktų tikrai mo­ kusijos komu­ tyvuoti studentai, nikacijos ir in­ rengiantys kokybiš­ formacijos te­ kus darbus. „Būtų matika - „Cafe šaunu, jei moksline Scientifique" veikla susidomėtų ir „Komunika­ daugiau studentų. cija kine" daž­ Aktyvūs konferen­ niausiai vyksta cijų dalyviai galėtų neformalioje būti skatinami pa­ aplinkoje: prie pildomu balu, verti­ vyno taurės ar nant jų magistro, ba­ karštos kavos kalauro ar kursinius puodelio. Juk darbus. Tačiau idėją kaip teigia KF dar reikia aptarti ir su SMD šūkis: pačiais studentais. „Mokslas taip, O kol kas kviečiame kaip visada, ir Komunikacijos ir informacijos mokslų konferencija kasmet vis didesnė ir studentus kitąmet kitaip!" atviresnė. KF arch. nuotr. būti aktyvius ir ne­ liausių temų, opių klausimų, susijusių

su šiandienine visuomene, savotiška XXI a. Prometėjo ugnies metafora informacija ir komunikacija. Kiekvieną kartą ji yra vis didesnė, vis atviresnė; norą dalyvauti joje rodo vis daugiau akademikų, studentų ir privataus sektoriaus atstovų. Kaip savotišką KF SMD organizuojamos konferen­

„Studentų mokslinės konferencijos metu pamatome savo studentus kaip kūrybingus ir smalsius, analitiškai mąstančius. Savo darbuose jie tiria ne paprastas ekonomikos raidos kitimo tendencijas, bet stengiasi atskleisti naujus pokyčius, pritaiko mokslinius tyrimo metodus, analizuoja globalios ekonomikos iššūkius", - pasakojo kon­ ferencijos mokslinio komiteto vadovė doc.dr. Birutė Visokavičienė.

Konferencijoje kasmet dalyvauja apie 40 Ekonomikos fakulteto stu­ dentų: pusę jų sudaro bakalaurantai,

Lietuvos kulinarinio paveldo sėkmė atvirumas pasauliui Paveldas - ne tik kerpėmis apau­ gusios mūrų sienos ar archyvuose glūdintys dokumentai. Saugomas palikimas gali būti mielas ir skran­ džiui. Komunikacijos fakulteto (KF) docentas dr. Rimvydas Laužikas žino, kaip bent žodžiais pamaitinti alkstantį studentą.

Paveldo informacijos ir komuni­ kacijos magistrantai klausosi doc. dr. R. Laužiko paskaitų apie paveldo skaitmeninimą ir informacines siste­ mas. Šio dėstytojo domėjimosi laukas platus, todėl jam aktualu irtai, ko skaitmeninti nepavyksta, t. y. nacionalinė virtuvė.

Lietuvos kulinarinis paveldas buvo

neegzistuoja, nes dauguma mūsų virtuvei priskiriamų patiekalų yra paplitę ir kituose Europos kraštuose", sako KF dėstytojas, įsitikinęs, kad kitų kraštų įtakos tik padėjo susiformuoti savitai Lietuvos Didžiosios Kunigaikš­ tystės (LDK) virtuvei.

Kulinariniam paveldui labai didelę įtaką turėjo Viduržemio jūros virtuvė. „Tai įvairūs patiekalai, atkeliavę iš bizantinės kultūros, pasiskolinti iš to­ torių ar Bonos Sforcos atnešti iš Italijos.

Taip pat pastebima didelė vokiečių įtaka", - poveikio geografijos ribas brėžė doc. dr. R. Laužikas Išsiaiškinti, koks patiekalas gali veikiamas daugybės kitų šalių tradici­ būti dedamas į nacionalinės virtuvės jų. „Neretai teigiama, kad jis apskritai lėkštę, padeda tradicija. „Bulviniai pa­ tiekalai-aškenazių kultūros palikimas, mūsų krašte skai­ čiuojantis jau bene antrą savo istori­ jos šimtmetį. Taigi išeitų, kad tai jau paveldas", - tradi­ cijos svarbą nema­ terialiam paveldui pabrėžė doc. dr.

R. Laužikas.

Tačiau kartais tradicijos yra suku­ riamos, nors tam nėra jokio istorinio pagrindo. „Turime suformuotą ne vie­ ną mitą, kuris yra tiražuojamas kaip tiesa. Pavyzdžiui, istoriniai tyrimai ne­ Nežinomas dailininkas. „Pietus“. 1635 rodo, kad ant didikų

bijoti dalyvauti. Mūsų tikslas - stu­ dentus sudominti, paskatinti žengti mokslininko ir tyrėjo keliu", - sakė D.

Saikevičius.

Ekonomikos sraute I vietą pelnė

Mykolas Suminąs („Infliacijos skir­ tumai Baltijos šalyse: atitikimas euro konvergencijos kriterijui"); Vadybos / VIS sraute - Karolina Matulytė

(„Sąžiningos prekybos, kaip socialinės atsakomybės išraiškos, žinomumas ir plėtros galimybės").

II vietos ekonomikos sraute: Jaunius Karmelavičius („Maisto

kainų infliacijos receptai Lietuvoje"), Lukas Vaičiulis („Fiskalinės politikos poveikis kapitalo rinkoms Baltijos šalyse“); Vadybos / VIS sraute: Rita Skarbaliūtė („Mažmeninės prekybos įmonių išdėstymo Rokiškio mieste vertinimas"), Simona Šubinaitė („Lie­

tuvos mažmeninės prekybos maisto

produktais tinklo darbuotojų kaitos priežasčių analizė").

III vietos ekonomikos sraute:

Tomas Reichenbachas („Užsienio kapitalo srautų įtaka 2003-2012 m.

Lietuvos ekonomikos ciklui"), Kristi­ na Zitikytė („Filtrų metodų taikymas ekonometrinėje laiko eilučių analizė­

je“), Vaida Gaidytė („Lietuvos mokė­ jimų balanso analizė ir perspektyvų vertinimas"); Vadybos / VIS sraute: Jurgita Stasiukaitytė („Inovacinės veiklos valdymo tendencijos: dabartis

ir perspektyvos"), Darius Vaicekaus­ kas („Klientų suvokta audito kokybė: audito paslaugos teikimo proceso veiksnių modelis"), Vaida Liesytė („Integruotos vadybos sistemos die­ gimo motyvacija ir rezultatai").

in memoriam

stalo vyravo žvėriena", - istorinių tyrimų svarbą išskyrė paveldo informacijos ir komunikacijos studentams dėstantis doc.dr. R.Laužikas.

Kulinarinio paveldo išsaugojimas ir populiarinimas - aktuali tema. Kol kas Lietu voje trū ksta netik cepel i n us siū lančių kavinių.„lš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad, kiekvienąkart Vilniuje priimdamas svečius, dvejoju, kur juos nusivesti. Paradoksalu, tačiau Vilniuje nėra nė vieno restorano, pristatančio aukštesnių socialinių LDK sluoksnių kuli­ narinį paveldą", - pastebėjo pašnekovas.

Kartu nyksta ir maisto gaminimo tradicijos, nors, kaip teigia R. Laužikas, prosenelių ir močiučių atmintyje turime išsaugotų unikalių receptų, galinčių priminti net Žygimanto Senojo renesan­ sinį dvarą.„Maitinimosi būdas yra labai glaudžiai susijęs su gyvenimo būdu - čia slypi kulinarinio paveldo tradicijos iš­ saugojimo problema",- priežastį, kodėl sunku išsaugoti maisto tradicijas, įvardi­ jo R. Laužikas. Mokslininkas skeptiškai vertina pasakymus, kad atvežti kitų šalių produktai - įsibrovėliai, naikinantys nacionalinę virtuvę: „Mūsų kulinarinio paveldo stiprybė - jau daugiau nei 600 metų trunkantis atvirumas pasau­ liui, - įsitikinęs KF dėstytojas. - Nematau nieko blogo, jei pica po gero šimtmečio bus ir mūsų kulinarijos patiekalas, kaip kažkada tokiu tapo lazanija, atkeliavusi iš Italijos."

Svarbiausia, anot doc. dr. R. Laužiko, nenustumti užmarštin kulinarinio pa­ veldo tradicijos ir suvokti ją kaip gyvą ir atvirą pasauliui.

KF inform.

Nuno Guimaraesas gimė 1960 m. Mozambike. Būdamas dešimties, su šeima išvyko gyventi į Porto miestą Portugalijoje, vėliau ten įgijo civilinės inžinerijos specialybę. Nuo 2003 m. gyveno Lietuvoje,'2006-aisiais pra­ dėjo dirbti Portugalijos ambasados kultūros pa­ tarėju. Jo dėka Lietuva turėjo galimybę susipa­ žinti su portugalų kul­ tūra, jo organizuotuose renginiuose Lietuvoje apsilankė daug meni­ ninkų iš portugališkai kalbančių šalių. Vil­ niaus universitete Nuno ne tik mokė portugalų kalbos, bet ir dalijosi savo bei kiti; portuga­ lų poezija, kultūrine pasaulėžiūra, jautrumu žmogui ir pasauliui.

Nuno paskaitos nebuvo tradicinės - tai buvo žmogus, kuris mokė ne dėstydamas, o pa­ sakodamas. Jis mokė suprasti, pažinti, pamilti ir paliesti. Jis dalijosi savo išmintimi, patirtimi, istorijomis. Jo meilė savo šaliai ir kultūrai užbūrė ne vieną širdį, uždegė noru pažibti Portugaliją.

Nuno buvo ne tik dėstytojas, bet ir žmogus, kuris visada išklausė, patarė ir suprato. Daug kartų po paskaitų likdavome tiesiog kalbėtis apie gyvenimą, troškimus, tikslus, skausmus ir laimes. Nepaprasto žmogaus nepaprasta širdis uždegė daugybę kitų širdžių. Širdžių, kurios dabar dega ta kūrybine ugnimi, apie kurią Nuno mums pasakojo. Jo nepaprasta širdis dega kiekviename iš mūsų.

Muito obrigado, Nuno.

Kolegos ir studentai

»

universitas

2013 m. birželis

11

vilnensis

projektai u b

Sovietų okupaciją Lietuva jaučia ir šiandien

Rengiamas mokymo mo­ dulis, skirtas tarpkultūrinės kompetencijos plėtotei

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Klinikinės ir organizacinės psicho­ logijos katedros mokslininkai analizuoja įvairių visuomenės grupių traumi­ nės patirties, psichologinės sveikatos ir įveikos veiksnius socialinių trans­ formacijų kontekste. Kalbame su projekto vadove prof. habil. dr. Danute Gailiene apie keliamus tyrimų klausimus ir šių tyrimų svarbą Lietuvai.

Dovilė GRIGIENĖ Kuo svarbu Lietuvai šis tyrimas,

r

nagrinėjantis gyventojų patirtis

ir savijautą socialinių transfor­ macijų kontekste?

Tokie tyrimai svarbūs mūsų kultū­ rai.Tam, kad kultūra būtų gyva, gili, ir tam, kad mūsų savimonė būtų brandi, o ne infantiliška arba apimta kultū­ rinių kompleksų, ji turi gebėti įpras­ minti ir reflektuoti savo istoriją. Nuo to priklauso ir visuomenės tapatumas, brandumas, taip pat ir kūrybingumas.

Jeigu visuomenė brandi, tai ji ir kūry­ binga. Vadinasi, galima kurti, o ne tik gyventi su praeities vaiduokliais arba nuo jų gintis, nepripažinti. Taigi tyri­ mas svarbus bendrajam mūsų bren­ dimui, žiūrint plačiai. Žiūrint siauriau,

moksliniam diskursui svarbu tyrinėti, kaip visuomenė reaguoja į radikalias

istorines transformacijas. Praktiniu aspektu - diferencijuotos žinios apie skirtingas visuomenės grupes būtinos, planuojant veiksmingas pagalbos ir prevencijos strategijas.

Kokios šio projekto pagrindinės

idėjos? Ką norima tyrimais at­ skleisti?

Idėjos kilo iš mūsų ankstesnių trau­ mų tyrinėjimų, kai vykdėme tyrimą apie represuotų žmonių traumavimą.

Tada tyrėme konkrečias grupes, kuriosyra įvardytos kaip nukentėjusios ir represuotos. Buvo kilę rūpesčių, kaip pagal griežtus traumų kriterijus atskirti, kurie žmonės tikrai patyrė traumas, o kurie tiesiog kažkaip gy­ veno. Tai buvo griežtai diferencijuo­ tas tyrimas, bet kalba juk visą laiką yra apie visuomenę, apie laikotarpį,

kuriame gyvenome ir iš kurio ir kilo visos tos problemos. Jau tada dirb­ dami visą laiką galvojome, kad kai tik šitą darbą padarysime, tai reikės į viską pasižiūrėti plačiau. Plačiau tai reiškia: o kaip visa visuomenė? Kaip tai veikia visus žmones? Tie, kuriuos mes laikėme nerepresuotais, juk jie irgi gyveno režime. Režimas nepa­ lieka nepaliesto nė vieno žmogaus: palietė visas šeimas, ir tai truko dešimtmečius. Tas klausimas, į kurį orientavomės, buvo jau ne tiek retrospektyvus, kiek - o po to kas buvo? Ar pasibaigė režimo poveikis?

Kokios yra skirtingos visuomenės grupės? Pagal amžių ar pagal patirtį, kad ir istorinę, ar mes skiriamės? Ko­ kius prisitaikymo būdus naudojame tie, kurie pragyveno visą sovietmetį?

Kažkaip išmokome elgtis, nes gyve­ nimas taip vertė elgtis. Ar pasinau­ dojo tie žmonės laisve? Tuos visus klausimus pamėginome į šį projektą sudėti ir suformuluoti kaip mokslinio tyrimo klausimus.

Nors nepriklausomybė atkurta jau prieš daugiau nei 20 metų, ta­

čiau vis tiek tenka pripažinti, kad

*

sovietų okupacijos laikotarpis

paliko ryškią žymę, kurią Lietuvos visuomenė jaučia iki šiol?

Taip, galima taip sakyti. Objek­ tyvūs faktai rodo, kad dabartinė

visuomenė nėra sveika ir laiminga.

O objektyvūs faktai - tai įvairūs rodikliai: sveikatos, ligų, girtavimo, savižudybių paplitimo. Čia yra su­

miniai visuomenės rodikliai, už jų stovi kažkokia labai svarbi realybė.

O paskui jau yra subtilesnės ref­ leksijos filosofų, istorikų, rašytojų, kurie irgi pradeda kelti žinią, kad

režimo įtaka dar nepasibaigė.Tais metais, kai mes atgavome nepri­ klausomybę, kažkas nepasibaigė.

Visi tie subtilesni duomenys sako, kad kažkas svarbaus dar tęsiasi.

Jeigu tai būtų šiaip sau istoriniai atsiminimai, tai būtų galima sakyti, kaip ir kai kurie kolegos linkę sakyti, kad nereikia žmonių kreipti į pra­ eitį, reikia žmones kreipti į ateitį.

Tarsi kur žmogaus galvą pasuksi, ten jį ir pakreipsi. Bet jeigu truputį giliau žiūri, tai poveikis yra ir dabar.

Gal slopina mūsų kūrybingumą, gal nuodija mūsų santykius, gal laiko mus dvigubus. Kodėl mes sakome, kad apgaudinėti negražu,

skaičių, nerimo lygį ir kai kurias kitas charakteristikas priartėjo prie kitų šalių traumuotų žmonių grupių. Tai čia pagal duomenis. O realybėje ir sveikas protas sako, kad negali jie būti traktuojami kaip laisvi, laimingi ir nieko nekentėję.Tą norisi subtiliau parodyti, nebūtinai ligos ar traumos kategorijomis, bet gal daugiau tokiomis universaliomis psichologi­ nėmis kategorijomis, kurios visiems žmonėms svarbios, kaip psichologi­ nis tapatumas, kūrybingumas, opti­ mizmas. Ir dėl to į šį tyrimą įtraukta ir trečia grupė, kurios kriterijus yra gimę po nepriklausomybės atkūrimo, kad pažiūrėtume, ar yra kokių nors charakteringų dalykų.

Ar galima teigti, kad tam tikru

aspektu šis tyrimas gali prisidėti prie savižudybių prevencijos

Lietuvoje?

Galima, mes labai tikimės. Mes, kaip specialistai, žinome, kad kuo daugiau ir kuo subtiliau žinai apie grėsmes, kurios didina suicidinę riziką, tai tuo adekvačiau gali padėti. Moksle mes dažnai kalbame, kad nėra lietuviško mokslo, nėra angliško mokslo mokslas yra mokslas.

Ir mūsų socialiniuose moksluose nėra labai daug tokių dalykų, kurie kultūriškai būtų nulem­ ti: vis dėlto labai daug yra universalių dalykų, ir todėl, kai darome ty­ rimus, turime žiūrėti j bendrą mokslo konteks­ tą. Bet yra vis daugiau žinių ir įrodymų, kad kultūrinis arba socio­ kultūrinis aspektas sa­ vižudiškam elgesiui yra labai svarbus.Todėl mes tikrai galime sakyti, kad Prof. Danutė Gailienė, VU Klinikinės ir organi­ kol savo šalies specifinių zacinės katedros vedėja. Nuotr. iš asm. alb. prielaidų, konsteliacijų ir veiksnių nežinosime, tai iš niekur parsivežti o kontrabanda mielai naudojamės geros programos, deja, negalėsime. ir pateisiname? Tokių disonansų Jeigu būtų viena gera programa, tai visuomenėje yra. Mes, psichologai, ją ir tiražuotų. Kiekviena šalis susi­ žiūrėdami iš savo bokšto, tyrimais daro savo savižudybių prevencijos galime atrasti kai kurių įžvalgų, planą, nes daug veiksnių yra susiję nesakau, kad atsakymų, bet kai būtent su socialine ir kultūrine si­ kurių idėjų, įžvalgų. Ir moksliniu tuacija. Savižudybėms daro įtaką požiūriu man visuomet labai knie­ pastarojo laiko istorinės sąlygos, o ne kelių šimtų metų senumo lietu­ tėjo tokia unikali mūsų istorinė viški papročiai. Tai turime pažinti, patirtis, ir kaip gaila, kad į ją nėra išsiaiškinti. Ir iš tikrųjų labai įdomu tokios aktyvios mokslinės reakci­ tokį tyrimą planuoti - bent jau yra jos. Tai gana unikali patirtis, kurią viltis, kad nemažai rūpinčių dalykų perprasti, mano nuomone, reikia bus galima atrasti, pasakyti, nes jie rimtų tyrimų. svarbūs. Neapleidžia toks gilus tikė­ Ar galime svarstyti ir apie tai, jimas, kad tai tikrai yra svarbu. kad žmonės, tiesiog gyvendami VU Filosofijos fakulteto Klinikinės okupuotoje Lietuvoje, nebūtinai ir organizacinės psichologijos ka­ tiesiogines traumas patirdami, tedros mokslininkai 2013-2015 m. galėjo patirti tokių išgyvenimų, vykdo Lietuvos mokslo tarybos paremtą projektą „Sunkių traumų kurie darė įtaką jų psichologinei ir socialinių transformacijų psicho­ gerovei? loginiai padariniai irjųįveika", kuris Taip, ir apie tai. Nes jau ir mūsų finansuojamas Europos socialinio ankstesnio projekto duomenys fondo lėšomis pagal visuotinės rodė, kad mūsų šalyje netraumuoti dotacijos priemonę. žmonės pagal artimųjų netekčių

DIV.ED projekto dalyviai antrojo susitikimo metu Vilniuje.

Nuotr. iš ŪKI arch.

VU Užsienio kalbų instituto dėstyto­ jai kartu su Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos nariais bei partneriais iš kitų Europos šalių (Austrijos Johanneso Ke­ plerio universiteto, Portugalijos Abertos universiteto, Vokietijos Hageno universiteto, Olandijos EADTU (European Association of DistantTeaching Universities) dalyvauja„Mokymosi visą gyvenimą" programos ERASMUS dau­ giašalio projekto „Mokymo patyrimo įvairovė aukštajame moksle" (DIV.ED -

Diversity in the Learning Experience in Higher Education" Nr. 528049-LLP1 -2012-1 -AT-ERASMUS-ESIN) veikloje.

Projekto tikslas - parengti moky­ mo modulį, skirtą besimoka.ič ųjų tarpkultūrinės kompetencijos plėtotei daugiakalbiame ir daugiakultūriame aukštojo mokslo kontekste. Projekto dalyviai balandžio 23-25 d. susitiko Vilniaus universitete. Juos pasveikino I. e. rektoriaus pareigas prof. habil. dr.

Jūras Banys.

Sovietmečio moterų atminties archyvas pirmas žingsnis moterų žodinės istorijos srityje ^Dljų^

Prof. Dalios Leinartės knyga „Adopting and Remembering Soviet Reality: Life Stories of Lithuanian Women, 1945-1970“, išleista 2010 m., yra vienas iš Vilniaus univer­ siteto Lyčių studijų centro (LSC) projekto „Mo­ terų atminties archyvas“ vaisių.

Silvija RAGINAITE,

KF, žurnalistikos I k.

Profesorei, LSC direktorei Daliai

Leinartei ir kilo mintis inicijuoti

projektą apie moterų patirtį so­ vietmečiu - surinkti istorijas apie

kolūkietės, tarnautojos, inteligen­ tės. Pašnekovės noriai dalijosi savo patirtimi ir nesmerkė sovietinio

laikotarpio. „Moterys pasakojo apie viską: savo kasdienybę, vaikų au- • klėjimą, kaip reikėjo prisitaikyti prie

santvarkos, apie darbą", - sakė dr. Li-

moteris, gyvenusias sovietmečiu.

Prie šios iniciatyvos vėliau prisidėjo

jana Stundžė. Viena iš pašnekovių

ir studentai. Surinktos istorijos tapo

įdomi patirtis.

augino neįgalų vaiką - tai irgi labai

archyvu. LSC archyve saugoma

Istorijos buvo renkamos 4 metus

daugiau kaip 50 istorijų, kai kurios biografijos yra įslaptintos pašneko­

su pertraukomis. Dalis istorijų yra pa­

vių pageidavimu. Interviu tekstai

„Adopting and Remembering Soviet

iššifruoti, išspausdinti popieriuje ir įrašyti kompiuterinėse laikmenose,

naudotos prof. D. Leinartės knygoje '

Reality: Life Stories of Lithuanian

o visa tai laikoma archyvinėse dė­

Women, 1945-1970". Šis novatoriškas archyvas nau-’

žutėse, taip pat yra sukurtas archyvo

dingas moksliniams darbams kaip

katalogas.

medžiagos šaltinis. Tai yra pirmas

Archyve galima susipažinti su

žingsnis moterų žodinės istorijos

įvairiomis istorijomis. Vyriausia savo

srityje. Archyvo reikšmę didina ir

gyvenimo istorijos pasakotoja gimė

plačios sukauptos informacijos

1912 m., o jauniausia - 1958 m. (kai

panaudojimo galimybės - vertingų

kurių moterų jau nėra gyvų). Visos

faktų čia suras ne tik istorikai, bet

kalbintos moterys suskirstytos pagal

ir sociologai, psichologai, kultūros

gimimo metus ir socialinę padėtį:

reiškinius tiriantys mokslininkai.

2013 m. birželis *

12

fff

susitikimai po Alma Mater stogu___________________________

Išskirtinis medikų kursas, arba 50 gydytojavimo metų n

Doc. dr. Dalia TRIPONIENĖ,

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Kraujagyslių chirurgijos klinika Buvome išskirtiniai jau 1957 m. sto­ dami į universitetą, nes mūsų kursas pirmą kartą buvo renkamas be rusų grupių ir mums nebegrėsė visasąjun­ giniai paskyrimai. Tai rektoriaus prof.

J. Bulavo nuopelnas.

Konkursas buvo didžiulis net tarp medalininkų ir labai gerai baigusių felčerių mokyklas absolventų. Man­ datinė komisija pokalbių metu atrinko studijuoti Medicinos fakultete: 88 išrinktieji tapome pirmo kurso stu­ dentais. Visi degėme noru tapti gerais gydytojais, sukaupti daug žinių, kad galėtume padėti kenčiančiam žmo­ gui, visi mokėmės daug ir gerai.

Mūsų Mokytojai Tuometė atmosfera universitete buvo kupina idealizmo siekti mokslo aukštumų, visapusiškai tobulintis.

Humanitarinė aplinka buvo formuo­ jama rektoriaus prof. Jono Kubiliaus su pagarba universiteto dėstytojams ir kiekvienam iš mūsų. Jautėmės laisvi ir drąsūs.Tačiau, reikia pripažinti, sis­ tema visus laikė savo gniaužtuose.

Su didžiule pagarba minime savo mokytojus, profesorius ir dėstytojus. „Dekanas profesorius Salezijus Pavilonis- eruditas, reiklus, jo elegancija ir povyza versdavo mus pasitempti.

Dėkokime likimui ir tegul kiti mums pavydi" (Miglute Gerdaitytė). „Di­ džiausią prisiminimą paliko 1959 m. kovo 8 d. atlikta širdies užsiuvimo operacija. Buvome II kurse. Pirmo­ joje tarybinėje ligoninėje naktį tą operaciją atliko doc. Algimantas Marcinkevičius. Nuo tada man chi­ rurgo rankos - Dievo rankos. Po to ilgai žiūrėdavau į A. Marcinkevičiaus rankas ir negalėjau suvokti, kokios jos stebuklingos. Tą naktį nusprendžiau būti tik chirurgu“(Stasys Gaigalas).

Mūsų numylėtiniai, dažniausiai mi­ nimi - doc. P. Baublys, prof. P. Čibiras,

prof. A. Dirsė, doc. M. Horodničienė, dr. Č. Kunevičius, prof. J. Lelis, prof. M. Mar­ cinkevičius, prof. A. Marcinkevičius, doc. A. Valinskas, prof. H. Polukordas,

prof. S. Pavilonis, prof. J. Serapinas, prof. L. Steponaitienė, prof. A. Sučila.

Studentiškas gyveni­ mas buvo nesvetimas Pirmavome ne tik moksle, bet ir sporte, skynėme laurus krepšinio, tin­ klinio, rankinio, orientacinio sporto, lengvosios atletikos, teniso, meninės gimnastikos varžybose ne tik univer­ sitete, bet ir mieste ir Lietuvoje. O jeigu kuriose varžybose nedalyvau­ davome - buvo svari priežastis. Štai ką rašo Violeta Repšytė: „Aš su kurso draugais Gerardu Aleksaičiu ir Jonu Bagdonavičiumi perplaukėme Nemu­ ną. Sužinojęs dekanas liepė dalyvauti plaukimo varžybose, o aš atsisakiau sakydama, kad man baseine startuoti neteko, moku tik nuo kranto. Deka­ nas vos tramdydamas juoką pasakė: „Suprantu. Priežastis rimta." O slidžių žygiai ir masinis turizmas...

Be mūsų kurso saviveiklininkų, ypač kapelos, vadovaujamos Romo Dobro­ volskio, neapsieidavo nė vienas fakulte­ to vakarėlis. Mūsų ansambliokai Violeta Repšytė (pranešėja), Gintautas Česnys, Giedrius Uždavinys (solistai), Meilė Černiauskaitė, Romualdas Dobrovolskis garsino universitetą ir Lietuvą.

Talkos kolūkiuose mus suartino, dir­ bome stropiai ir studentiškai linksmin­ davomės - patys kepdavome duoną, net naminės iš ruginių miltų išsivary­ davome. Vasaromis statėme Meškuičių ligoninę ir pastatėme. M. Gerdaitytė, Meškuičių ligoninės vyriausioji gydy­ toja, rašo: „Iki dabar jaučiu didžiulį dėkingumą kurso, artimiausių kursų draugams ir teisininkams, kurie statė ligoninę. Antrojo aukšto plytoje, pa­ čiame fasado viduryje, iškaltos raidės „WU", ryškios jau daugiau nei 50 metų.

Nuo ligoninės atidarymo 1962 m. iki dabar nebuvo nė vienos dienos, kad ligoninė nedirbtų." Šunybiųtaip pat iškrėsdavome. Visi

prisimename, kai okupavome visą troleibusą, kad nuo fakulteto greitai nuvežtų į Antakalnio klinikas, kad nepavėluotume į paskaitą, kai užsiba­ rikadavome patologinės anatomijos

muziejuje. Dekanas prof. S. Pavilonis mums buvo atlaidus, bet jo išvadas įsimindavome ilgam.

1957 m. talka kolūkyje

Praktikos po IV ir V kurso vasarą rajono ligoninėse buvo didžiulė savarankiško darbo mokykla, kuri leido pajusti gydytojo atsakomybę ir atskleisti žinių stoką. Todėl rugsėjo mėnesį, grįžę į fakultetą, kibdavome į mokslus dar smarkiau.

1963 m. pavasarį baigėme studijas ir liepos 1 d. gydytojo diplomai buvo įteikti 92 absolventams (studijų me­ tais buvo priimta studentų iš Kauno veterinarijos akademijos ir Sibiro ins­ titutų). Penkiems iš mūsų buvo įteikti diplomai su pagyrimu. Paskyrimus gavome į įvairias Lietuvos ligonines, poliklinikas ir ambulatorijas.

Kas mes esame po 50 darbo metų Nė vienas neišdavė medicinos, visi siekė profesinių aukštumų ir jų pasiekė. Visi mūsų kurso gydytojai aukščiausios kategorijos, su gerų gydytojų reputacija, kurią užsitarnauti dar sunkiau, nei kategoriją gauti.

Amžinasis atminimas dvidešimčiai išėjusių kurso draugų, nespėjusių įgyvendinti visų savo siekių ir suma­ nymų: tai Jadvyga Garbuzaitė-Zabukienė, Rimas Ginetis (žuvo greitosios pagalbos mašinoje), Lina PinigytėIvaškevičienė, Giedrius Pakonaitis, Vladas Šimkūnas, Antanas Vilhelmas

Nicijauskas, Rudolfas Krisinas, Pranas Sudaris (žuvo greitosios pagalbos ma­ šinoje), Vlada Urbonaitė-Astrauskienė, Ada Savičiūtė, Mečislovas Andreika, Žana Povilėnaitė, Antanas Ajauskas, Alfonsas Navickas, Gintautas Česnys,

Leonas Guobužas, Rima Paulavičiūtė-Balevičienė, Petras Okas, Balys Miliauskas ir Stasys Jakubauskas.

Kursas buvo vieningas ir išliko - kas penkeri metai susitinkame, kartą per mėnesį pietaujame kartu, kas gali ir yra Vilniuje. Mus vienija bičiulystės dvasia ir principas padėti draugui ir jo pacien­ tui. Tai patikrinta šimtus kartų.

Dirborne įvairiose medicinos srityse i r ski rtingose Lietu vos vietose. Tu ri me 11 vidaus ligų gydytojų, 8 chirurgus, 6 vaikų gydytojus, 5 tuberkuliozės specialistus, po 4 nervų ligų gydyto­ jus, rentgenologus, otolaringologus, po 3 okulistus, akušerius ginekologus, epidemiologus, po vieną du kitų spe­ cialybių gydytojus.

Kai pradėjome dirbti, grafikų, ypač poilsio dienomis, laikytis negalėjome ir nebuvo įprasta. „Bėgau, kai pa­ skambindavo ar pabelsdavo į langą ar duris, klampojau į vienkiemių sodybas, klimpdavau į purvynus, sniegynus, grįždavau vėlai, naktimis eidavau pas ligonius. Tačiau kad ir kaip buvo sunku, profesija buvau patenkinta. Didelė laimė, kai esi rei­ kalingas, kai gali padėti ligoje", - sako M. Gerdaitytė.

Mums teko dirbti laikotarpiu, kai medicinos mokslas sparčiai vystėsi ir norėjome būti jo sūkuryje. Geležinė uždanga neleido tiesiogiai kontak­ tuoti su užsieniu ir semtis patirties, tačiau skatino mūsų išradingumą.

Naujų medicinos sričių pažanga, ypač širdies ir kraujagyslių chirurgijos, už­ valdė didelę dalį kurso draugų, todėl galime didžiuotis, kad mūsų indėlis į šią medicinos sritį Lietuvoje nemažas (prof. G. Uždavinys, prof. E. Barkaus­ kas, doc. D. Čepaitė-Triponienė, doc.

E. Kosinskas, dr. B. Balčiūnaitė, gyd.

B. Adomonytė ir šviesaus atminimo dr. L. Pinigytė-lvaškevičienė).

O kas nežino prof. Gintauto Česnio

1963 m. pavasaris - beveik gydytojai, I ligoninės kieme

įnašo į antropologijos mokslo barus, prof. Algimanto Raugalės pediatrijos vadovėlių, pažangių prof. Janinos Didžiapetrienės onkologijos metodų, dermatologijos, psichiatrijos, rentge-

Susitikimas po 30 metų, 1993 m.

nologijos (radiologijos), otolaringologijos, okulistikos specialistų darbų!

Mūsų kurso vizitinė kortelė Medicinos mokslo daktarų (kandi­ datų)- 28, habilituotų daktarų - 8, Vilniaus universiteto docentais tapo 11, profesoriais - 8, akademikais - 2.

Vilniaus universitete dėstė 22, Kauno universitete - vienas.

Lietuvos valstybinės mokslo premi­ jos laureatais tapo: prof. Giedrius Už­ davinys už širdies operacijų dirbtinėje kraujo apytakoje plėtojimą (1979); prof.

Egidijus Barkauskas ir doc. DaliaTriponienė (Čepaitė) už „Kraujagyslių ligų diagnostikos ir chirurginio gydymo pa­ siekimus Vilniaus universitete" (1985); prof. Algimantas Raugale už darbų ciklą „Vaikų ligų klinika, diagnostika, gydymas, profilaktika (1973-1993) ir vadovėlį „Klinikinė pediatrinė farma­ kologija (1987); prof. Gintautas Čes­ nys už darbų ciklą „Lietuvos etninės antropologijos pagrindų sukūrimas" (1989); prof. Janina Didžiapetrienėuž darbą „Fotosensibizuota navikų terapija: fiziniai, biocheminiai, i kiklinikiniai ir klinikiniai tyrimai (1986-2000) (2002); doc. Eugenijus Kosinskas, prof.

Giedrius Uždavinys - „Išeminės širdies ligos ir dėl jos kilusių komplikacijų diagnostikos, intervencinio ir chirur­ ginio gydymo įdiegimas ir tobulinimas Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos centre 1971-2004 m." (2006).

Publikuota tūkstančiai mokslo dar­ bų -vien prof. Janinos PetrauskaitėsDidžiapetrienės - 400, prof. Gintauto Česnio - 300, prof. Egidijaus Barkaus­ ko, doc. Dalios Čepaitės-Triponienės,

prof. Giedriaus Uždavinio - daugiau kaip 200 ir daug kitų.

Valstybinius apdovanojimus gavo: pirmuosius jubiliejinius medalius, skirtus Lenino 100-osioms gimimo metinėms -1. Kačanauskaitė, N. Bigaitė, D. Pupeikytė, K. Baršauskas; Garbės ženklo ordinu ir nepriklausomybės or­ dinais apdovanota Miglutė Gerdaitytė; Česlovas Gutauskas pirmasis apdova­ notas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi už nuopelnus Lietuvai; Algirdas Dembinskas už pasiekimus medicinoje apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kuni­ gaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi; Dalia Triponienė Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi apdovanota už nuo­ pelnus Lietuvos Respublikai ir Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje; Gintautas Česnys už nuopelnus Estijai apdova­ notas Estijos Marijos Žemės V laipsnio ordinu; Giedrius Uždavinys - Gedimino IV laipsnio ordino kavalierius.

Už nuopelnus Vilniaus miestui Šv. Kristoforo apdovanojimai įteikti

A. Raugalei ir D.Triponienei. Dešimtys apdovanoti nusipelniusio gydytojo garbės vardais, o padėkų ir pažymė­ jimų-šūsnys.

Medicinos mokslinėms draugijoms pirmininkauja ar pirmininkavo 9, ka­ tedrų, klinikų, centrų vadovais buvo 8, Lietuvos sveikatos apsaugos ministru buvo 1, Vilniaus universiteto prorekto­ rius -1, Medinos fakulteto dekanas -1 (dvi kadencijos), prodekanai - 3, ligo­ ninių vyriausieji gydytojai - 12.

Kursas ir ne tik kursas didžiuojasi Nepriklausomybės akto signatare Miglute Gerdaitytė, jau 50 metų dirban­ čia Meškuičių ligoninės gydytoja.

Amžina garbė tenka Gintautui Česniui už paminklą daktarui Vincui Kudirkai Vilniuje.

Mūsų kurso gydytojai aktyviai daly­ vavo atkuriant Lietuvos nepriklauso­ mybę, Baltijos kelyje stovėjo visi, kas tik galėjo, įvairiose Lietuvos vietose, budėjome sunkiausiomis 1991 m. sausio 11-osios, 1991 m. rugpjūčio pučo Maskvoje naktimis.

Išlikome vieningi, puoselėjantys humanizmo tradicijas, vertinantys są­ žiningumą, meilę žmogui. Susitikimų džiaugsmas reguliariai kas penkeri metai būna didelis.

Mūsų kurso leidiniai - knyga „Žmo­

nių sveikatai pašvęsti gyvenimai" ir laikraštis „Mums - 45-eri" perteikia neblėstančią mūsų kurso energiją ir kūrybą. Čia tik dalelė mūsų gyvenimo, dar­

bo ir mūsų šeimų gyvenimo.

„Mes - visada gydytojai“ „Renkantis specialybę pirmiausia galvoti reikia, ar tinku tam darbui.

Besirenkančiam ekstremalias specia­

lybes medicinoje kartelė turėtų būti labai aukštai iškelta", - rašo gydytojas chirurgas Gerardas Aleksaitis. „Gydytojai - ne paslaugų teikėjai, kaip dabar kvalifikuojama. Nuo to priklauso ir požiūris į savo pareigas, atsakomybė, santykis su žmonėmis.

Mes visada gydytojai, t. y. žmonių pagalbininkai kilus įvairiausių bėdų.

Taip turėtų būti", - rašo doc. dr. Gra­ žina Juodkaitė.

Axelio Munthe's mintis geriausiai apibūdina mūsų kursą: „Tik univer­ sitete įprasta rūšiuoti žmones ir dėti prie jų vardų visokias raides, gydy­ toją apibūdina jo sugebėjimas atlikti pareigą iki galo garbingai, su meile artimui. Viską, ką atiduodate žemėje, Jums saugoma danguje, o viskas, ką pasiliekate, žūsta."

Nuotraukos iš asm. arch.

•

universitas

2013 m. birželis

13

vilnensis

alumnatui

Šalia Fizikos fakulteto Nuo šiol narystė Ekonomikos fakulteto oš jo alumnų ąžuolas Alumni draugijoje nemokama VU Ekonomikos fakulteto Alumni draugijos

eiliniame visuotiniame narių susirinkime garbės nario vardas suteiktas EF dekanui doc. dr. Jonui Martinavičiui ir, siekiant pritraukti kuo daugiau narių, panaikintas kasmetinis nario mokestis.

Įmonės steigėjai tikisi, kad ąžuoliukas, augdamas šalia gimtojo fakulteto, įkvėps jaunąją kartą kurti naujas idėjas. Nuotr. iš FF arch.

Gegužės 24 d. UAB„Brolis Semiconductors" kolektyvas šalia VU Fizikos fakulteto pasodino ąžuoliuką. Ąžuoliukas įmonei įteiktas už geriausio MTTP (mokslinių tyrimų ir technologijų plėtra) projekto įgyven­ dinimą. UAB„Brolis Semiconductors" sėkmingai baigė vykdyti projektą pagal „Intelektas LT+" programą.

Projekto metu buvo sukurta MTTP infrastruktūra ilgabangių puslaidi­ ninkinių lazerių technologijų kūri­ mui. Bendra projekto vertė siekė 10,6 milijonų litų, iš jų 7,4 milijono finan­ suota pagaljntelektas LT+" projektą. Šis projektas svariai prisidėjo prie

naujos puslaidininkių technologijų

įmonės įsikūrimo Lietuvoje 2012 m. gruodį. Ąžuoliuko sodinimo vieta pasirinkta natūraliai - greta Alma Mater. Įmonės steigėjai tikisi, kad ąžuoliukas, aug­ damas šalia gimtojo fakulteto, įkvėps jaunąją kartą kurti naujas idėjas, kurios ateityje galėtų būti komercializuojamos panašiu būdu, kaip ir UAB „Brolis Semiconductors" atveju. Beje, brolių tėvelis Valdemaras Vizbaras, šiuo metu žinomas kaip mokslo tiriamojo ir mokomojo burlaivio„Brabander" kapi­ tonas Klaipėdos universitete, 1977 m. taip pat baigė VU Fizikos fakulteto radiofizikos specialybę.

FF inform.

„Fakultetas visuomet džiaugėsi ir palaikė savo absolventų iniciatyvą įkurti Alumni draugiją. Tai iš tiesų puiki galimybė ne tik išlaikyti ryšį su absolventais, bet ir įtraukti juos į EF veiklą, bendradarbiavimą su stu­ dentais - juk kas geriau gali įkvėpti studentus, padėti atrasti savo kelią renkantis specializacijas ir pan. nei vyresnieji jų kolegos. Tikiu, kad atei­ tyje mes bendradarbiausime dar glaudžiau", - sakė EF dekanas doc. dr.

J. Martinavičius. Dekanui EF Alumni draugijos garbės nario pažymėjimą už nuopelnus, ugdant šalies eko­ nomistus, įteikė draugijos tarybos pirmininkas Petras Auštrevičius.

Kaip ir kasmet, visuotinis EF alumnų susirinkimas sukvietė didžiąją dalį EF Alumni draugijos tikrųjų narių į bendrą diskusiją apie veiklos perspektyvas, problemų sprendimus ir narių lūkes­ čius. „Siekdami pritraukti daugiau na­ rių, nusprendėme atsisakyti kasmeti­ nio nario mokesčio, kuris buvo 100 litų.

Pastebėjome, kad tai buvo vienas iš atbaidančių faktorių, pritraukiant na­ rius. Be to, iš iki šiol surinktų pinigėlių vis viena negalėjome padengti visų

draugijos išlaidų, todėl ieškosime kitų veiklos finansavimo šaltinių. Svarbiau­ sia, kad EF absolventai būtų aktyvūs ir jungtųsi prie EF Alumni veiklos. Čia vyksta konferenijos, diskusijos,

susitikimai, seminarai, įdomūs pro­ jektai..." - entuziastingai pasakojo EF Alumni draugijos vykdančioji direktorė Živilė Golubevė.

Visi EF absolventai, kurių yra tūk­ stančiai, turi teisę tapti EF Alumni draugijos nariais - tereikia internetinėje svetainėje www.alumni.ef.vu.lt užpildyti nario anketą. Prieš devyne­ rius metus įkurtos draugijos steigėjai ir nariai tiki, kad draugija yra puikus būdas suvienyti fakulteto absolven­ tus ir išlaikyti ryšį su Alma Mater.„Tie, kurie nori dalytis mintimis ir idėjomis, mokytis ir tobulėti, plėsti akiratį, už­ megzti naujus kontaktus, visuomet yra laukiami. Čia tikrai bus veiklos ir

EF Alumni draugijos tarybos

pirmininkas Petras Auštrevičius.

Nuotr. iš EF arch. svarbiausių mūsų ateities planų yra įsteigti EF Alumni fondą, kurio surink­ tomis lėšomis bus remiamos studentų iniciatyvos: skiriamos stipendijos, fi­ nansuojami studentų renginiai, idėjos ir pan.", - sakė Ž. Golubevė.

EF inform.

įvairių galimybių save realizuoti. Vienas

Susidomėjote EF Alumni draugijos veikla?

Neapsisprendžiate ar norite prisijungti?

Daugiau informacijos: www.alumni.ef.vu.lt arba ei. paštu vu.ef.alumni.info@gmail.com

sportasm

Iš Rygos - su SELL žaidynių medaliais įteikta dvyliktoji Gegužės 24-26 d.

Rektoriaus taurė Latvijos sostinėje Rygoje vyko 29-osios Baltijos šalių SELL studentų sporto žaidynės.

Abariūtė (EF) (100 m b/b, rezultatas) ir dvi merginų estafečių komandos: 4x100 m (Jūratė Vaišnoraitė (EF), Sofija Korf (KF), Justina Abariūtė (EF), A. Menšinskaitė (EF)) ir 100 + 200 + 300 + 400 m (S. Korf, J. Vaišnoraitė, R. Batulevičiūtė, J. Abariūtė). Šių metų Lietuvos stalo teniso

Vilniaus universitetui (VU) atstova­ vo 28 sportininkai, iš jų net 20 grįžo su įvairių spalvų medaliais. Iš viso VU delegacija iš žaidynių parsivežė 21 medalį: 5 aukso, 9 sidabro ir 7 bronzoš.

Daugiausia apdovanojimų - šešis pelnė lengvaatlečiai (jų ir startavo daugiausia - 12). Pirmąja čempione tapo rutulio stūmike Laura Gedmi­ naitė (MF), tą pačią dieną nugalėtoja 1500 m bėgime tapo ir Rasa Batulevičiūtė (MF). Ji iš žaidynių parsivežė du medalius - antrą varžybų dieną iškovojo sidabro medalį 800 m distan­ cijoje, pasiekdama asmeninį rekordą.

Sidabro medalius dar iškovojo Justina

čempionato nugalėtojos - mūsų stalo tenisininkės, kurios visos grįžo su medaliais: Ieva Venslavičiūtė (TF) laimėjo vieneto varžybas, Aušra Stirbytė (FilF) ir Aistė Marija Macaitė (TF) - moterų dvejeto varžybas, o A. Stirbytė dar iškovojo trečiąją vietą vieneto varžybose.

Visi penki į šias varžybas vykę dziudo imtynininkai taip pat grįžo su medaliais: 52 kg svorio kategorijoje čempione tapo Rūta Aksionova (FsF), antrąsias vietas laimėjo Aura Kisieliūtė (ChF) (iki 48 kg), Eglė Kungytė (EF) (70 kg) ir Donatas Jasas (ChF) (iki 100 kg).

Su bronzos medaliu iš varžybų grįžo Mykolas Lukoševičius (EF) (66 kg).

Mūsų plaukikai iš SELL parsivežė 1

sidabro (Arnas Sedlevičius (EF) 100 m krūtine) ir 3 bronzos medalius (Lina Batulevičiūtė (MF) - 50 m laisvuoju stiliumi, Artūras Štura (EF) - 100 m

peteliške, Emilis Laužikas (MF) -100 m nugara). Šachmatų varžybose VU atstovavo Mantas Narmontas ir Dominyka Batkovskytė (ChF). Asmeninėje įskaitoje Mantas liko antras, Dominyka - trečia, o komandinėje įskaitoje jiedu liko treti. Šios varžybos pirmą kartą įvyko

Gegužės 16 d. rektorius tradiciškai į Mažąją aulą su­ kvietė visą universiteto sporto bendruomenę, fakul­ tetų vadovus, Senato narius ir kitus su sportu su­ sijusius svečius pasveikinti 12-ųjų tarpfakultetinių Rektoriaus taurės varžybų nugalėtojų ir prizininkų.

1923 m., 1940-aisiais nutrūko ir buvo atgaivintos 1998-aisiais. Iki šiol jos kas­ met vyksta vienoje iš trijų Baltijos šalių ir Suomijoje. Pernai SELL žaidynės vyko Helsinkyje, o šiemet jas organizavo Latvijos studentų sporto asociacija: dalyvavo apie 1500 studentų iš Lietu­ vos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Vokietijos, Italijos universitetų.

Sveikiname sportininkus, šauniai atstovavusius Vilniaus universitetui, ir linkime jiems sėkmės kituose vasaros startuose, taip pat ir sesijoje.

Ekonomikos fakulteto dekano rankose - pagrindinis prizas, I vietos taurė.

V. Naujiko nuotr.

Pagrindinė varžybų taurė antrus metus iš eilės atiteko Ekonomikos fakultetui už aukščiausius pasiekimus vienuolikoje sporto šakų varžybų.

Antroji vieta atiteko Matematikos ir informatikos fakultetui, dešimt metų išsilaikiusiam lyderių pozicijoje, o tre­ čioji komandinė vieta-į pirmaujančių komandų gretas įžengusiam Fizikos fakultetui. Šios varžybos Sveikatos ir sporto

VU šiose žaidynėse atstovavo 28 sportininkų delegacija. Nuotr. iš SSC arch.

centre atgaivintos 2000-aisiais, ren­ giniuose dalyvauja visų fakultetų ir Tarptautinio verslo mokyklos studen­

tų komandos, įsitraukia ir kiti padali­ niai: Orientalistikos centras, Užsienio kalbų institutas. Studentai startuoja 11-oje sporto šakų varžybų: kroso, merginų krepšinio, vaikinų krepšinio, futbolo, plaukimo, rankos lenkimo, aerobikos, svarsčių kilnojimo, stalo teniso, lengvosios atletikos ir keliau­ tojų sporto.

Kiekvienais metais šias varžybas kartu su centru organizuoja skirtingi fakultetai. Šiemet varžybas organi­ zuoti padėjo Matematikos ir informa­ tikos fakultetas.

Parengė Sveikatos ir sporto centras

q

universitas

a

2013 m. birželis

vilnensis

1ą

f f /kultūra______________________

Dvasios paslapčių ieškokime savyje Alvyda SIPIENĖ Kiekvieną pavasarį, jaunatviškai pokštaudama, Vilniuje pražysta stu­ dentiškų teatrų šventė, pakviesdama į netikėčiausias erdves, pateikdama daug išmonės, kūrybinių eksperimen­ tų, netikėtumų. Šiame žaismingame šurmulyje visuomet išsiskiria savo solidžiu bran­ dumu, dramaturgijos pasirinkimu, teatrališkumu režisieriaus Rimanto Venckaus vadovaujamos Vilniaus universiteto teatro trupės„Minimum" spektakliai. Pernai žavėjomės aštriu grotesku „Durlendo Viešpats" (au­ torius V. Gasparavičius), šiais metais režisierius žengia dar ryškesnį žings­ nį - spręsdamas moralines-etines problemas, ieškodamas gyvenimo prasmės ir tikslo, pasitelkia sudėtingą Juozo Grušo dramaturgiją, kurioje gausu ryškaus grotesko, parabolių, paradoksų, egzistencinių apmąs­ tymų. Spektaklį „Cirkas" režisierius įvardija kaip tragikomediją ir neblogai su tuo sunkiu žanru susitvarko. Jauni aktoriai suvokia režisieriaus pasiūlytą žaidimą ir drąsiai neria į paradoksa­ lias situacijas, išnaudodami plastiką, grimą. Gal norėtųsi, kad šiek tiek įdomiau panaudotų ir žodį - indivi­ dualizuotų kalbos manierą.Tarp kitko, tą puikiai daro Apolonijos vaidmens atlikėja Evelina Dambinskaitė.

Keista, kad mūsų profesionalūs teatrai nesusidomi šia labai sudėtinga pjese. Vienintelį kartą, vos ne prieš 40 metų, ji buvo pastatyta Vilniaus akademiniame dramos teatre, bet di­ desnio atgarsio nesulaukė. Gal todėl.

kad sovietmečiu nebuvo įmanoma išsakyti tų problemų, kurias sprendė autorius ir kurias dabar, suvokdamas šiandienos reikalavimus, sprendžia R. Venckus. Cirkas kaip arena, kaip veiksmo vieta - tai gyvenimas, ku­ riame vyksta daugybė dramų, netgi tragedijų, čia netrūksta meilės - kom­ plikuotos, skaudžios, tragiškos. Tiesa, režisierius teigia, kad jų spektaklis ne apie meilę, o apie žmogaus norą ir negalėjimą būti savimi.

Kažkada Grušas „Cirką" įvardijo kaip savo paties gyvenimo ir kūrybos raišką. Vilniaus universiteto teatro aktoriai stengiasi įvaldyti fantastinių, paradoksalių draminių formų žaismą.

Klounas Pilypas, pagrindinis perso­ nažas, šiame spektaklyje yra centrinė ašis, apie kurią sukasi viso spektaklio veiksmas. Jį kuria net trys aktoriai Oskaras Valiullinas, Algimantas Frankonis ir Dovydas Pabarčius. Mačiau du pirmuosius. Abu įdomūs ir skirtingi.

Vieno sukurtas klounas nuoširdesnis, kito - veiksmingesnis. Priklausomai nuo to skirtingai klostosi ir spekta­ klio ištisinis veiksmas. Klounas - tai menininkas, kuriam sunku prisitaikyti šiame paradoksų pilname pasaulyje: „Kur skuba žmonės? Kodėl skuba?

Kur sustos? Kas bus toliau? Koks bus žmogus ateityje? Kokiam reikia būti?

Kaip reikia gyventi? Visų klausinėjau, bet niekas neatsako."

Klounas Pilypas yra veikėjas, žars­ tantis išminties perliukus, besisten­ giantis išsaugoti dvasines vertybes.

Jo gyvenimo momentai simboliniai ir paradoksalūs. Klounas skaudžiai išgyvena, kad „nėra dvasios tėviškės",

Centre klounas - Algimantas Frankonis, Dženė - Asta Baranauskaitė. R. Songailos nuotr.

kad paklydo pasaulis! Vienintelė paguoda - ramiai mąstyti, bet ir to jam neleidžia cirko direktorius Jaksas.

Jaksas, kaip ir pernykščio spektaklio Durlendo valdovas, visus daužo. Jis mano, kad kitaip negalima, kad tokie biurokratijos įstatymai: „Nesąmonė­ mis cirkas ir laikosi!" (Kaip šauniai J. Grušo pasakyta apie tuometinę sovietinę santvarką!) Bet daugeliu atvejų tai tinka ir mūsų išprotėjusiam laikui. Manau, kad ir režisierius, ir Jaksą vaidinantys aktoriai Andrius Ro­ kas, Laurynas Benesevičius, Vytautas Žemaitis, Jurgis Valančauskas puikiai

suvokia, jog dabartiniame gyvenimo cirke ne mažiau nesąmonių, todėl taip žaismingai režisierius perkelia spekta­ klio veiksmą į psichiatrinę ligoninę, kur Jaksas tampa gydytoju, taikančiu savo pacientams meno terapiją. įdomi

Nuolatos besikeičiantis Kinetinis teatras Laurynas PAPLIAUŠKA Pasibaigė XIV tarptautinis teatrų forumas. Kokiomis nuotaikomis gyvena Vilniaus universiteto

Kinetinė trupė? Kalbiname Ki­ netinės trupės režisierių Andrių

Pulkauninką.

Tarptautinis bendradarbiavimas yra labai svarbus Kinetinei trupei, nes teatras - tai gyvas menas, kurį galima stebėti gyvai ir tik gyvai, todėl kuo daugiau pasaulio trupės narai pama­ to, tuo lengviau yra neatsilikti nuo pasaulinių tendencijų. Neretai mūsų atvykimas į vieną ar kitą šalį ar univer­ sitetą - tai pirmas žingsnis, pasakant, kas yra Lietuva ir kas yra Vilniaus uni­ versitetas. Štai Odensėje dalyvautame festivalyje balandžio mėnesį mūsų trupę pristatė kaip Lietuvos kultūros nešėjus, lietuviško mentaliteto, tokio, koks jis yra dabar, demonstruotojus.

Be to, Teatrų forumo metu stebėjome tarptautinius pasirodymus, iš kurių ypač išsiskyrė Šveicarijos Verscio r miesto trupė, kuri ne tik sintezuoja klounados, judesio bei dramatinio te­ atro žanrus, bet ir demonstruoja tokį teatrą, kurio Lietuvoje dar nebuvo.Tai . geras spyris snaudžiantiems Lietuvos profesionalams ir dramaturgams, už­ migusiems praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio dramaturgijoje. Toks bendradarbiavimas ypač vaisingas, žadantis gerų rezultatų ateityje.

O kaip nauji Kinetinės trupės projektai?

Laukia kūrybinga ir gausi vasaros renginių programa, stovyklos, atvirų erdvių pasirodymai, kelionės Lietuvoje

mizanscenose aktorių išradingumui suteikiama didžiulė erdvė.

Nors režisierius teigia, kad jo spek­ taklis ne apie meilę, bet meilė jame vis dėlto yra varomoji jėga. Mačiau puikias aktores, įtaigiai kuriančias Apolonijos (Evelina Dambinskaitė) ir Dženės (Karolina Adelbergytė, Asta Baranaus­ kaitė) vaidmenis (spektaklyje šiuos

todėl norėčiau truputėlį plačiau apie tai papasakoti.

Projekto unikalumas yra tam tikra vizualinė estetika, per­ kelianti Vilniaus universiteto Teatro salės bareljefus kaip gyvus personažus į sceną, jie animuojami ir pradeda veikti kaip scenos dalis, o gy­ vai vaidinantys aktoriai du­ bliuojasi su savo antrininkais projekcijose. Toks vaizdas sukelia keistos asimetrijos įspūdį, gyvo ir plokštuminio personažo dermę, realybės ir vaizduotės katarsį.

Koks bendradarbiavimasjums yra

pats svarbiausias?

Per praėjusį sezoną aplankėme labai skirtingus festivalius ir šalis.

Jau minėtame Odensės festivalyje mes buvome vieni iš tų, kurie kuria ir puoselėja postmodernaus postdramatinio performatyvumo idėjas, o vizitas Minske buvo visai kitoks: čia buvome kaip ateiviai tarybinėje praeityje. Tai dar viena iš mūsų teatro ir universiteto misijų - platinti progre­ so žinią ten, kur jos labiausia reikia.

Baltarusijos scena yra labai atsilikusi ir vos besikurianti. Nors mus skiria vos pora šimtų kilometrų, tai jau visai kitokia tradicija irtendencija. Kinetinė trupė imasi misijos demonstruoti naujausius pasiekimus teatro mene, kad ir kokios sunkios sąlygos būtų, ir tai yra dar svarbiau, nei būti tokių pačių trupių apsuptyje. Mes jaučiamės inovatoriai ir laisvų idėjų skatintojai sustabarėjusioje, uždaroje visuome­ nėje. Svarbu, kad teatro studentai pažįsta abi gyvenimo puses, susidaro nuomonę apie pasaulio skirtingumą, Europos nevienalytiškumą, auga kaip asmenybės, ir tai jie sėkmingai galės panaudoti, kai taps jau ne teatro, o visuomenės veikėjais.

detalė - Jakso vaidmens atlikėjams Kaip prievartos priemonė pasiūlomas rimbas. Rimbas pliekia ištisai - reikia ar nereikia. Gal kartais ir per daug juo piktnaudžiaujama.

Daktaras Jaksas savo terapijos seansų dalyviams, repetuojantiems įvairias klounados scenas, perša mintį, kad minia neprivalo mąstyti, tad ją sudarantys individai niveliuojami, įtraukiami į sudėtingą instrukcijų schemą ir ją vykdo strimgalviais. Šiose

Girdėjau, nuo birželio prade­

R. Drankinaitės nuotr.

ir užsienyje. Bendroji mūsų tendencija yra plėsti savo žiūrovų ratą, garsinant universiteto vardą Lietuvoje ir užsie­ nyje -juk malonu girdėti, kad Vilniaus universitetas buvo pasirinktas dėl to, kad jame yra Kinetinė trupė. Tačiau neužsiimsiu panegirika.

Pasiruošimas rudens sezonui taip pat nėra mažareikšmis darbas, nes, no­ rint startuoti sėkmingai rudenį, reikia gerai jam pasirengti. Dabar kuriamas naujas projektas su 3D kartografa­ vimo (angį, mapping) specialistais, kurie pagal naujausias technologijas kuria vaizdo projekcijų ir gyvo veiksmo dermę. Tokio projekto net Lietuvos profesionalioje scenoje dar nėra buvę,

date naują eksperimentą?

Taip, tai Kinetinė vasaros šokio mokykla, kuri vyks nuo birželio 3 iki 29 d.Teatro salėje. Tai Kinetinės trupės narių atvira veikla, kurioje gali dalyvauti visi akade­ minės bendruomenės na­ riai - plačiau susipažinti su kinetine veikla, jos specifika, taip pat pažinti teatro gyvenimą iš vidaus, ne tik nuo žiūrovo krėslo, pabandyti pačiam pagyventi tomis veiklomis ir aktualijomis, kuriomis gyvena Kinetinė trupė. Juk sesijos metu kartais norisi valandai kitai atsi­ traukti nuo kompiuterio monitoriaus ir pajudėti, atsipalaiduoti arba tiesiog patinginiauti, tai kodėl to nepadarius su Vilniaus universiteto teatro nariais?

Taip mes plačiau paskleidžiame Ki­ netinio teatro idėjas po akademinę bendruomenę, demonstruojame naujausias teatro tendencijas. Nauda yra abipusė.

Ačiū už pokalbį.

personažus dar vaidina Martyna Juraitė ir Eglė Kukcinavičiūtė). Jos priverčia klouną Pilypą kankintis, ieškoti išeities.

Nors jis teigia žinąs, kad„mes visi gimę nemirtingam gerumui", bet vis dėlto priveda Apoloniją prie savižudybės.

Pilypo drama-tai tipiška gero, naivaus ir nuoširdaus žmogaus drama, žmo­ gaus, kuris negali, nemoka ar nenori pasipriešinti aplinkai. Tokiu žmogumi visada imama manipuliuoti. Labai gerai išspręstoje finalinėje scenoje Pilypas supranta savo klaidą - čia prasmingai akcentuojama jo mintis: „Dvasios paslapčių reikia ieškoti SAVYJE." Kuriant šį jaunatvišką spektaklį, režisieriui Rimantui Venckui talkino Dalia Kiaupaitė (scenografija, kostiu­ mai, grimas), Karolina Adelbergytė (muzika), Kamilė Narkutė (scenos judesys).

Vilniaus universite­ to chorai tarp pačių geriausių Lietuvos chorų Gegužės 12 d. vakarą Vilniaus mokytojų namuose baigėsi vienas didžiausių įvykių Lietuvos choriniame gyvenime - Lietuvos suaugusiųjų chorų konkursas.

Universitetų chorai - tai nema­ ža atskira chorų grupė, tvirtai lyde­ kaujanti Lietuvos choriniame gyveni­ me. Šių metų konkurse dalyvauti pa­

noro apie 100 chorų iš maždaug 130 Lietuvoje veikiančių chorų.

Konkurse dalyvavo trys Vilniaus universiteto chorai: „Gaudeamus", „Virgo" ir„Pro musica". „Gaudeamus" choras buvo įvertin­ tas 86,5 balo, iškovojo trečiąją premiją (500 eurų) ir gavo I kategorijos kva­ lifikacinį įvertinimą Lietuvos chorų reitingo lenteleje.

Kiti du VU chorai - „Virgo" ir „Pro musica"-įvertinti I laipsnio diplomais ir tvirtai užėmė vietas tarp pačių ge­ riausių, I kategorijos, Lietuvos chorų. Šis didysis Lietuvos chorų patikrini­ mas, neoficialiai vadinamas didžiuoju chorų auditu, vyksta kas 4 metus, likus metams iki Dainų šventės.

universitas

2013 m. birželis

15

vilnensis

mes - studentam k k

Doc. dr. Vilius Stakėnas: tikras mokslas ir studijos visada yra sąžiningi Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA) jau septintus metus vykdo akade­ minio sąžiningumo programą „Sąžiningai“.

Ne tik bendraudama su studentais, bet ir bendradarbiaudama su dėstytojais ir universi­ teto administracija, VU SA siekia, kad informa­ cija apie nusirašinėjimo žalą pasiektų kuo dau­ giau studentų. Šiuo metu pagrindinės akcijos

dalys yra egzaminų stebėjimas, komunikavimas su administracija dėl egzaminuojamų dalykų tinka­ mumo, diskusijos su akademinės bendruomenės nariais ir informacinė kampanija, kuri ne tik siekia užkirsti kelią akademinio nesąžiningumo atvejams, bet ir analizuoja problemos atsiradimo priežastis. Kalbamės su universiteto dėstytojais apie „Sąži­ ningai" ir akademinį sąžiningumą ap­ skritai.

Dėstytojai džiaugiasi, kad iniciatyva kyla iš pačių studentų. „Geriausias

juodo blogio pavirsta kažkokiu pilku.

Paprastai iš žmogaus elgesio gali nu­ spėti, kas yra atsinešęs kokią pagalbi­ nę priemonę ir galbūt ieško galimybių ja pasinaudoti. Kad galėtum užklupti neginčijamą nusirašinėjimo atvejį, reikia surengti pasalą: apsimesti, kad nieko nematai, o paskui užklupti. Po to dar visos formalios šalinimo iš universite­ to procedūros... Tokia veikla labai nemaloni.

Džiaugiuosi, kad pas­ taruoju metu tokių atvejų beveik nepa­ sitaiko."

Paklausti, ką mano apie tokių pačių sankcijų taikymą už nusirašinėjimą ir ko­ liokviumų metu, abu dėstytojai sutaria nesąžiningumas yra nesąžiningumas, ne­ svarbu, ar sukčiauta per koliokviumą, ar per egzaminą, ar kitokios atsiskaitymo formos metu. „Jeigu koliokviumo metu pelnyti balai įeina į egzamino įvertinimą, vadinasi, koliokviumas yra egza­ mino dalis. Jeigu norime būti nuo­ seklūs, turėtume taikyti tas pačias nuostatas kaip egzaminui", - teigia V. Stakėnas.

V. Stakėnas nemano, jog dėl aka­ deminio nesąžiningumo yra kalti tik dėstytojai arba tik studentai: „Akademinis nesąžiningumas yra požymis, kad studentas, neskirian­ tis laiko žinioms įgyti ir nueinantis lengviausiu keliu, tų žinių nevertina, vadinasi, nevertina ir pačių studijų.

Vis dėlto ir dėstytojams, užuot daly­ vavus bendrose programose, derėtų rūpintis savo dalykų dėstymo ir žinių vertinimo kokybe, kad nesąžiningu­ mui nebūtų tinkamos terpės klestėti.

Nusirašinėjimas iškelia savo nuodin­ gą galvą pirmiausia ten, kur, tikrinant žinias, reikalaujama tiesiog atkartoti tai, kas išdėstyta. Su­ prantu, kad dauge­ lio dalykų studijose tai neišvengiama, tačiau savo egza­ minuose bandau užkirsti kelią nesą­ žiningumui kitaip: stengiuosi taikyti tokį žinių vertinimą, kuris nusirašinėji­ mą padarytų tie­ siog nenaudingu ar neprasmingu."

Paklaustas, kokią įtaką universiteto įvaizdžiui turi tokių programų veikimas, dėstytojas atsakė trumpai: „Jeigu universitete būtų toleruojamas nesąžiningumas, jo absolventais nebūtų galima pasi­ kliauti.Tokia tada būtų ir universiteto reputacija. Apskritai tikras mokslas ir tikros studijos visada yra sąžiningi."

VU SA pirmoji Lietuvoje inicijavo akademinio sąžiningumo programą.

VU SA pavyzdžiu greitai pasekė kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų atstovybės - tai parodo tokių inicia­ tyvų poreikį. Akivaizdu, jog akademi­ nė bendruomenė šiuo metu yra susi­ rūpinusi dėl vis dar egzistuojančios problemos, o problema, apie kurią garsiai kalbama, pasmerkta nykti.

Šiuo metu

griežčiausia

bausmė, taikoma

nesąžiningam

studentui -

šalinimas is

Universiteto be teisės sugrįžti

Doc. dr. V. Stakėnas (MIF)

Doc. dr. I. Vinogradnaitė (TSPMI)

dalykas programoje yra faktas, kad ji nėra„nuleista iš viršaus". Mano supra­ timu, veiksmingiausias būdas kovoti su nesąžiningumu yra kurti bendrą nepakantumo tokiems dalykams atmosferą, kai nusirašinėjimas jau nėra „šaunaus" studento, gebančio apmulkinti dėstytoją, požymis", teigia VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doc. dr.

Inga Vinogradnaitė. Jos manymu, griežtų bausmių taikymas - geriau­ sia priemonė kovoje su akademiniu nesąžiningumu: „Reikia siekti, kad nebūtų paskatų sukčiauti, o tai reiš­ kia, kad sukčiavimo padariniai turi būti realūs ir dideli. Žinoma, galima

bausmių baimę - čia studentai su bendrai palaikoma kultūra labai svar­ būs. Jeigu dėstytojai ar administracija nusprendžia parodyti gerą širdį, nesą­ žiningumas toliau klestės." Šiuo metu griežčiausia bausmė, tai­

sugalvoti ir kitokių būdų, ne vien

koma nesąžiningam studentui - šali­ nimas iš universiteto beteisės sugrįžti vienerius metus. VU Matematikos ir informatikos fakulteto dėstytojas doc. dr. Vilius Stakėnas pabrėžė šio reiškinio dvipusiškumą: „Dura lex sėd lex, sakydavo romėnai. Įstatymas rūstus, bet įstatymas. Aš pritariu tam, kad už nusirašinėjimą būtų šalinama iš universiteto.Tačiau tikrovėje sunku būti romėnu. Nusirašinėjimas, bent jau mano patirtais atvejais, visada iš

vienerius metus.

Jei tektų rašyti apeliaciją VU SA prezidentė Inga Kalpakovaitė: žaviuosi žmonėmis, kuriems ne vis vien Gegužės 11 d. Vilniaus univer­ siteto Studentų atstovybės (VU SA) ataskaitinėje-rinkiminėje konferenci­ joje išrinkta nauja šios organizacijos prezidentė. Ja tapo Inga Kalpakovaitė, Gamtos mokslų fakulteto molekulinės biologijos specialybės trečio kurso studentė, VU SA aktyviai veikianti jau trečius metus (nuotr.). Inga VU SA vairą perėmė iš dvejus metus sėkmingai organizacijai vadovavusio Armino Varanausko rankų.

Konferencijoje buvo patvirtinta 2012-2013 m. organizacijos veiklos ataskaita, finansinė bei Revizijos komisijos ataskaitos, pritarta VU SA įstatų pakeitimams ir patvirtinta VU SA strategija 2013-2018 metams.

Pamažu slūgstant porinkiminiam bruzdesiui, kalbiname naująją VU SA vadovę.

Kokių darbų imsiesi pirmiausia?

Pirmiausia aktyviai dirbsime su viešo­ jo transporto pertvarka, kad, vykdant ją, būtų atsižvelgta ir į studentų po­ reikius. Vilniaus miesto savivaldybės tarybai jau teikėme pasiūlymus šiuo klausimu, tačiau dar yra neaiškumų, juos ir stengsimės panaikinti. Taip pat tęsime darbą su dvišalių sutarčių praktikoms įteisinimu - tai labai ilgas procesas, dar daug ką reikia padaryti.

Kaip vieną opiausių problemų visuose VU akademiniuose kamieniniuose padaliniuose matau studijų programų komitetų veiklą.Taip pat, artėjant eg­ zaminų laikymo periodui, reikia užti­ krinti sklandų programos„Sąžiningai"

darbą, skleisti informaciją studentams apie apeliacijų rašymo tvarką.

Trumpai pristatyk savo veiklos gaires.

Visko trumpai išvardyti nepavyks, tad paminėsiu svarbiausius punktus.

Kaip ir sakiau, pagrindiniu kadencijos tikslu laikau aktyvų darbą su studijų programų komitetais - svarbu susi­ tvarkyti su vidaus problemomis, kad studentai galėtų mokytis tai, ko reikia, o ne tai, ko reikalauja pasenusios programos. Svarbu yra išklausyti ir dėstytojus, ir studentus, ko vieni tikisi iš kitų ir iš Vilniaus universiteto. Dės­ tytojams taip pat pravartu žinoti, kaip studentams pateikti informaciją yra geriausia: taip studijų procesas abiem pusėms vyksta lengviau.Toliau mano veiklos gairėse yra atstovavimas, darbas su organizacijos vidumi. VU SA patvirtino organizacijos strategiją 2013-2018 metams - reikia sėkmin­ gai startuoti, padėti tvirtus pagrindus tolesniam strategijos įgyvendinimui, taigi ką veikti tikrai bus.

Kokios savybės, kuriomis pasižy­ mi, tau padės efektyviai dirbti?

Mano užsispyrimas, atsakingumas, patirtis, geri derybų įgūdžiai, pažintys ir drąsa aiškiai išsakyti mūsų, studen­ tų, nuomonę.

Kokios tavo nuotaikos, praėjus pirminiam emocijų antplūdžiui po rinkimų? įvairios. Nelengva perimti visą Armi­ no patirtį, prasideda darbų maratonas.

Pradžioje visuomet būna sunku, tačiau tokia veikla man nėra svetima, todėl manau, kad greitai jau įsivažiuosiu visu tempu. Taigi jaučiuosi puikiai, pokyčiai skatina tobulėti, mokytis visada norisi.

VU SA man...

Ir per debatus, ir per ataskaitinęrinkiminę konferenciją minėjau, kad VU SA man yra namai. Bendruomenė, kuri tiki, nori ir žino, kad gali.Turi ryžto ne susitaikyti, o kovoti už studentų teises ir nepasiduoti aplinkos spau­ dimui. Žaviuosi mūsų organizacijos žmonėmis, kurie darbais parodo, jog jiems ne vis vien studentų ateitis.

Artėjant egzaminų laikymo perio­ dui primename studentų bei dėstyto­ jų teises ir pareigas, taip pat apeliacijų rašymo tvarką.

Dėstytojas gali: 1. Pareikalauti leisti patikrinti, ar stu­ dentas laiko egzaminą sąžiningai.

Studento atsisakymas išsklaidyti įtarimus yra vertinamas kaip nesą­ žiningumas.

2. Pašalinti studentą iš egzamino už bendrosios tvarkos nesilaikymą.

3. Į egzaminą pakviesti stebėtojus.

4. Vertinti nuasmenintus rašto darbus, t. y. ne pagal studento vardą ir pa­ vardę, o pagal LSP numerį.

Dėstytojas privalo: 1. Nepalikti egzamino be priežiūros.

2. Netrikdyti egzamino tvarkos: negali kalbėti telefonu, skaityti, užsiimti pašaliniais darbais ir pan.

3. Laikytis tokios egzamino tvarkos ir vertinimo kriterijų, kokius pristatė per pirmąją paskaitą ir kokie yra nurodyti dalyko apraše.

4. Reaguoti į nesąžiningumo atvejus egzamino metu.

5. Vertindamas privalo laikytis lygia­ teisiškumo principo.

6. Paskelbti egzamino rezultatus per 5 darbo dienas nuo egzamino rašymo datos.

Studentas gali: 1. Teikti apeliacijas dėl procedūrinių ir / ar vertinimo pažeidimų.

2. Į egzaminą pakviesti stebėtojus.

3. Rašyti visą egzaminui skirtą laiką.

4. Dėl svarbių pateisinamų priežasčių neatvykti į egzaminą.

Studentas privalo: 1. Naudotis tik tomis priemonėmis, kuriomis egzaminuotojas leido.

2. Rašyti egzaminus ir kitus atsiskaity­ mus savarankiškai ir sąžiningai.

3. Neatvykus į egzaminą, per tris dar­ bo dienas pranešti administracijai ir susitarti, kada jis pristatys pralei­ dimą pateisinančią pažymą.

4. Atvykdamas į egzaminą, turėti savo LSP. Studentai, nepatenkinti dalyko egzamino galutiniu įvertinimu, gali pateikti motyvuotą apeliaciją dėl vertinimo per penkias darbo dienas nuo rezultatų paskelbimo dienos.

Norint įsitikinti, kad rašto darbas buvo įvertintas neadekvačiai, galima prašyti dėstytojo jį parodyti ir pakomentuoti.

Visi rašto darbai saugomi 6 mėnesius nuo egzamino rašymo datos.

Jei dėstytojas trikdė egzamino tvarką (išėjo iš egzamino, jo nestebėjo, kalbėjo telefonu ar pan.) arba sudarė galimybę nesąžiningam studentų elgesiui, stu­ dentas gali pateikti apeliaciją dėl pro­ cedūrinių pažeidimų per vieną darbo dieną nuo egzamino rašymo datos.

Kol egzaminų apeliacinė komisija nepriėmė sprendimo, jokie klausimai, susiję su studentų rezultatais, negali būti svarstomi.

Apeliacijoje reikia nurodyti: • savo vardą ir pavardę, fakultetą, studijų programą, kursą, studijų formą ir LSP numerį; • tikslią apeliacijos teikimo vietą ir datą; • kad kreipiamasi į fakulteto egzami­ nų apeliacinę komisiją; • aiškiai ir smulkiai išdėstyti situaciją, dėl kurios teikiama apeliacija; • savo vardą, pavardę ir pasirašyti.

Apeliacijos teikiamos administraci- > jai, siūloma apeliaciją administracijai pateikti ir elektronine forma. Apelia­ cinė komisija pateikia sprendimą ne vėliau kaip per keturiolika darbo dienų nuo apeliacijos pateikimo. Vie­ nas Apeliacinės komisijos protokolo egzempliorius įteikiamas apeliaciją pateikusiam studentui. Apelianto rezultatas negali būti sumažintas jokiais atvejais.

Studentai, norintys pasikonsultuoti dėl apeliacijų rašymo, gali kreiptis į VU SA.

Parengė VU Studentų atstovybė

universitas

2013 m. birželis

vilnensis

111 paskutinis puslapis__________________________

VU komanda vėl įrodė esanti verta lyderės vardo Vilniaus universiteto komanda Lietuvos universitetų žinių ly­ goje „Lyderiai“ jau trečią kartą iškovojo pagrindinį žaidimo prizą - krištolinę piramidę, laikomą lyderystės simboliu.

Agnė GRINEVIČIŪTĖ VU komandos nariai - Saulė Dževečkaitė iš Teisės fakulteto (I k.), Edvinas Stankevičius iš Chemijos fakulteto (IV k.), Ignas Stanionis iš Tarptautinių santykių ir politikos mokslų insti­ tuto (TSPMI) (II k.) ir absolventai, pernai apgynę daktaro disertacijas, Kirilas Lanevskis iš Gamtos mokslų fakulteto (GMF) bei komandos kapito­ nas Liutauras Gudžinskas iš TSPMI. Kai kuriose laidose jiems talkino dar 4 jaunuoliai: Jurijus Danilovas iš GMF (IV k.), Matas Geležauskas iš Užsienio kalbų instituto (I k.),TSPMI absolventas Antanas Manstavičius ir GMF absolventė Giedrė Užkurėlytė.

Nugalėtojams - konfeti lietus „Tai buvo triumfo akimirka, kai finalo metu paaiškėjo, kad jau varžovai mūsų nebepasivys, ir iš studijos lubų pasipylė konfeti", - finalą prisi­ mena L. Gudžinskas. E. Stankevičius mano, kad net ir atjaunėjusi VU komanda buvo per stiprus priešininkas visoms kitoms universitetų komandoms.„Prieš paskutinį, trečią, turą žinojome, kad mums reikia viso labo atsakyti į du klausimus ir taip pelnysime išsvajotą pergalę, kuri, atradėjau čia pat. Varžovai, kaip ir tikėtasi, puolė atsakinėti į greituosius klausimus iš karto, pernelyg nepa­ galvoję, ir tai leido mums ramiai bei užtikrintai sudeginti pirmus du klausimus ir sulaukti, kol skirtumas tarp komandų taps nebepanaikinamas", - įspūdžiais dalijasi E. Stankevičius.

Mūsiškiai įveikė pirmą kartą finale žaidusius Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) atstovus. Iš viso šį sezoną VU komandos sąskai­ toje - 12 pergalių ir 4 pralaimėjimai.

Maloni atsakomybės našta VU komandos nariai tvirtina jaučiantys didelę atsakomybę, nes atstovavo seniausiam Lietuvos universitetui. L. Gudžinskas patikina, kad į žaidi­ mą buvo žiūrėta profesionaliai, jam daug ruoš­ tasi. Tad patekimas į finalą nebuvo atsitiktinis.

K. Lanevskis antrina, kad jei jau komanda kelia aukštą tikslą, tai atsakomybės naštos niekaip neišvengsi. „Ji tampa natūrali, tad bet koks pralaimėjimas, bet koks nesėkmingas rezultatas verčia nusiminti, o pergalė tampa praeinamu standartiniu dalyku. Galbūt silpnesnėms ko­ mandoms pergalės teikia daugiau džiaugsmo, bet viską atperka, jei pavyksta pasiekti galutinį teigiamą rezultatą", - įsitikinęs biochemijos mokslų daktaras K. Lanevskis. i. Stanionis su S. Dževečkaite šioje komando­ je - naujokai. „Atsakomybę iškart pajutau per

VU komandos nariai (iš kairės): Saulė Dževečkaitė, Kirilas Lanevskis, Liutauras Gudžinskas, Edvinas Stankevičius ir Ignas Stanionis.

V. Jadzgevičiaus nuotr. atrankas, kurias organizavo komanda", - prisipa­ žįsta I. Stanionis. Jis priduria, kad atsakomybės naštą didina narių disciplinuotumas, žinojimas, kaip reikia žaisti, atstovavimas VU. „Komanda kiekvieną kartą ir suteikia atsakomybę, kuri leidžia laikytis disciplinos ir pasiekti tokių rezul­ tatų", - gerų žodžių kolegoms negaili I. Stanionis.

Anot E. Stankevičiaus, VU komandai stiprybę suteikia tai, kad surinkti skirtingų fakultetų atsto­ vai. Kitos komandos paprastai sudarytos iš kurio nors vieno fakulteto studentų ar absolventų.

Dvejopas pasiruošimas laidoms VU komandos kapitonas, socialinių mokslų daktaras L. Gudžinskas pasakoja, kad ruoši­ masis filmavimams buvo dviejų tipų. Vienas jų - ankstesnių „Lyderių" laidų žiūrėjimas. „Su­ sirinkdavome kartu tam, kad jas peržiūrėtume.

Mėgindavome atsakyti į prof. Alfredo Bumblausko užduodamus klausimus, kad žinotume, kiek pelnome taškų. Kartais tų laidų pritrūkdavo, nes per kiekvieną treniruotę peržiūrėdavome mažiausiai dvi", - teigia L. Gudžinskas.

Nariai dalyvaudavo protų kovose, rengiamose įvairiuose baruose mieste, taip pat VU protmūšyje, kuris yra panašus („Lyderius". VU studentai it susitarę tvirtina, jog tam, kad turėtum gerą protinę formą, reikia nuolat spręsti klausimus

Redakcijos adresas: Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, VU centriniai rūmai, III aukštas, 355 kab.

Tel. 268 7089, mobil. tel. 8-687 49018, ei. p. vilnensis@vu.lt

Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL 321 Maketavo VU leidykla. Spausdino UAB LIETUVOS RYTO spaustuvė, Gedimino pr. 12A, LT-01103 Vilnius

Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė {liana.binkauskiene@cr.vu.lt)

Vyresn. redaktorė įima Dunderienė Vyresn. korespondentė Agnė Grinevičiūtė {agne.grineviciute@cr.vu.lt)

ir taip išlaikyti atitinkamą smegenų režimą.

Kartais vienas kitas klausimas pasikartodavo.Tai irgi svarbu, nes gali daug ką nulemti. Žinoma, tokiuose žaidimuose pralaimėjimai yra neiš­ vengiama proceso dalis. „Pralaimėjimas visada skaudžiausias tada, kai žinai, kad pergalė buvo čia pat. Tačiau ji atperka pralaimėjimo kartėlį", sako S. Dževečkaitė.

E. Stankevičius šiemet pirmą kartą dalyvavo „Lyderiuose". „Pirmo filmavimo klausimų ne­ beprisimenu. Pamenu tik kad drebėjo rankos, kojos. Jaučiausi taip, tarsi stebėčiau žaidimą iš šalies. Nustebau, kad jis labai greitai baigėsi.

Tačiau kuo toliau žengdavome, tuo jausdavausi užtikrintesnis", - prisimena Chemijos fakulteto ketvirtakursis.

Sėkmė - lyg per egzaminą Nors žaidimas įvardijamas kaip universitetinių žinių lyga, tačiau nevertėtų pamiršti ir sėkmės faktoriaus, kuris kartais gali tapti lemtingas. Su tuo sutinka ir VU komanda. „Mano nuomone, sėkmė tokiuose žaidimuose svarbi. Ir finalas parodė, kad kova turbūt būtų buvusi daug įnirtingesnė, jei klausimai būtų išsidėstę ki­ taip", - svarsto I. Stanionis. Jo teigimu, sėkmė dažniausiai nusisuka tuomet, kai tenka atsakyti į varžovų komandos užduotą klausimą. Jeigu disciplina nesuveikia, gali išgelbėti fortūnos šyp­ sena. Klausimų, į kuriuos VU komanda gebėtų atsakyti iš karto, pasitaikė nedaug.

L. Gudžinskas fortūnos šypsnį intelektiniuose žaidimuose lygina su sėkme per egzaminą: „Tarkime, reikia išmokti šimtą bilietų. Gali mokėti

90 ir gauti tokį klausimą, kurio neišmokai. Kitas mokės 10 ir gaus tokį, kurį išmoko. Galutinis rezultatas toks, kad tas, kuris mažiau mokėsi, bet kuriam pasisekė, gaus geresnį pažymį." Kartais ir atsitiktinis, gatvėje išgirstas faktas gali nulemti tolesnę žaidimo eigą.„Yra tam tikras fatalistinis momentas, kuris pajėgus psichoterapiškai at­ likti savo vaidmenį, nuimti nereikalingą įtampą ir leisti žaisti taip, kaip išeina", - reziumuoja L. Gudžinskas.

Paklausti, ar negaila, kad krištolinė piramidė stovi ne kiekvieno komandos nario namuose,

o VU rektorate, žaidimo nugalėtojai tvirtina, kad nė kiek negaila. Jie juokauja, kad priešingu atveju piramidę būtų sunku pernešti iš vienos kambario vietos į kitą, be to, reikėtų valyti dul­ kes... E. Stankevičius sako, kad ši piramidė yra tai, kas juos visus vienija, dėl ko jie žaidė šioje komandoje ir kam atstovavo. Tad pagrindinis „Lyderių" prizas, narių manymu, turi likti uni­ versitete.

Kaip praturtino dalyvavimas žaidime?

Penkių pagrindinių komandos narių paprašė­ me pasamprotauti, ką jiems davė dalyvavimas universitetinių žinių lygoje„Lyderiai": S. Dževečkaitė: Man davė ne džiaugsmą, kac dalyvauju televizijos žaidime, bet bendravimą si intelektualiais žmonėmis. Tiek per filmavimus tiek per treniruotes man būdavo svarbiau n< televizinis jaudulys, o girdėjimas, kaip žmonė mąsto, žongliruoja idėjomis, faktais. Buvimą si

komanda laikau neįkainojama patirtimi.

K. Lanevskij: Paantrinsiu Saulei, nes šis pro jektas buvo tai, kas leido suburti iš ganėtina skirtingų žmonių naują komandą. Malonu, kai su šiais žmonėmis pavyko ilgai ir sėkmingai ber drauti. Ir pats projektas man yra nauja patirtis L. Gudžinskas: Malonius įspūdžius, gerai pra leistą laiką, parodymą per televiziją (šypsosi).

E. Stankevič: Šį žaidimą galėčiau išskirti

kitų, kuriuose tenka dalyvauti, todėl, kad čia es pristatomas kaipVU komandos narys.Tiek man susieja su šiuo universitetu, tiek ir aš gaun progą atstovauti universitetui. Man tai - dide garbė. Paantrinsiu Liutaurui, paminėdama kad tai, jog mane parodė per televiziją, lab pradžiugino mamą.

I. Stanionis: Žvelgiant pragmatiškai, susipa;

nau su studentais iš įvairių Lietuvos universitet pagilinau pažintis su VU studentais. Taip p buvo labai smagu atsakyti į močiutės klausim kas naujo nutiko šią savaitę. Pasidžiaugiau, k; tapome „Lyderių" čempionais (šypsosi). Nor čiau paminėti ir jaudulio prieš kamerą išnykirr susipažinimą su grimo subtilybėmis.