Visų šalių proletarai, vienykitės!
sccroencas
1973 m. vasario 9 d.
Devintojo penkmečio metais Šalies aukštosios mokyklos Ir technikumai paruoš 9 milijonus specia listų! Tad partijos nu brėžtų liaudies uklul už davinių {gyvendinime la bai svarbu, atsižvelgiant į gyvenimo diktuojamas sąlygas ir reikalavimus, nuolat tobulinti specialis tų ruošimą. Į gamybą specialistai tu ri ateiti ne tik tobulai Įsi savinę profesines žinias, tyrinėtojo Įgūdžius. Svar bu, kad tai būtų sumanūs organizatoriai ir kolekty vų vadovai, politiškai su brendę, tvirtų komunisti nių Įsitikinimų asmenybės. Šia linkme šiandien su telktos visų aukštųjų moVLKJS XVI suvažiavimas iškėlė uždavinį — kiekvieno je aukštojoje mokykloje ir technikume artimiausiu laiku sudaryti ir įdiegti studentų ir moksleivių visuomeninės-po litinės praktikos sistemą. Ka dangi visuomeninės - politi nės praktikos sistema yra viena iš priemonių paruošti būsimą specialistą gamybiniųorganizacinių, socialinių - po litinių funkcijų vykdymui, tai suprantama, kad ji turi peraugti mokyklose į tvirtą specialisto ir jo asmenybės ugdymo formą, tapti pastovia
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
kyklų ir technikumų pada linių, ir jų tarpe komjau nimo, pastangos. Komjaunimo veikloje pastaraisiais metais tobu lėjo visuomeninių Įparei gojimų institutas, Įsitvirti no daug naujų, labiau ati tinkančių būsimų specia listų ugdymo poreikius, darbo formų. Jų tarpe — studentų mokslinio darbo organizavimo, geriausių mokslinių darbų apžiūros Ir konkursai, studentų agltžygiai, lektorių mo kyklos, visuomeninių pro fesijų fakultetai, studentų statybiniai būriai ir t. t. Tai sudarė prielaidas ir poreikĮ organizuoti sistemtngesnę visuomeninę veiklą.
studentų ir moksleivių komu nistinio auklėjimo priemone. Visuomeninė-politinė prak tika — tai marksizmo-leni nizmo teorijos žinių įsisavi nimo ir jų pritaikymo kasdie ninėje visuomenei naudingo je veikloje neatsiejamas de rinys. Kitaip tariant, visuo meninės - politinės praktikos įvedimu siekiama, kad stu dentai ir moksleiviai, įsigiję visuomenės mokslų žinių ir visuomeninės veiklos, vado vavimo kolektyvams metodi kos pagrindus (pedagogikos, psichologijos, iškalbos meno
VISUOMENIŠKUMO IŠTAKOS bei kitų reikalingų visuomeniniam darbui teorinių klausimų supratimą), praktiniame komjaunimo ir kitų organizacijų darbe mokytųsi politiškai vertinti kasdieninius gyvenimo reiškinius. Vadinasi, įvairios praktinės, visuomenei naudingos veiklos formos yra tik sudėtiniai, svarbūs visuomenines-politinės praktikos sistemos elementai. Taigi, aukštųjų mokyklų ir technikūmų visuomeninės-politinės praktikos sistema susideda tarytum iš dviejų dalių. Pirma, tai studentų ir moksleivių paruošimas visuomeninei veiklai mokymo procese, ir antra — pačios visuomeninės politinės praktikos organizavimas konkrečioje visų visuomeninių organizacijų veikloje. Sudarant ir įdiegiant visuomeninės - politinės praktikos sistemą, būtina kiekvienoje organizacijoje atsižvelgti j gyvenimo diktuojamus mokyklos paruoštiems specialistams poreikius, susiklosčiusias visuomeninės veiklos kryptis, formas, tradicijas, nuolat ir kryptingai plėsti visuomeninių įpareigojimų ratą ir — kas itin svarbu — nlėsti ir gilinti mokyklų, jų
komjaunimo bendradfirbiavimą su profiliniais gamybiniais kolektyvais, vystyti visuomeninę studentų ir moksleivių veiklą, susijusią su būsimos specialybės profiliu. Šia prasme didesnis vaidmuo iškyla ir gamybinei praktikai. Neseniai LLKJS CK biuras priėmė atitinkamą nutarimą, kuriuo sukonkretinti komjaunimo organizacijų uždaviniai organizuojant studentų ir moksleivių gamybinę praktiką. Ji turi tapti ir visuomeninės-politinės veiklos gamybiniuose kolektyvuose praktika. Visuomeninę-politinę praktiką organizuoja ir įgyvendina ne tik komjaunimas. Tai bendras mokyklos administracijos, dėstytojų kolektyvo ir visuomeninių organizacijų reikalas. Pagaliau ne viskas ir įmanoma įgyvendinti vien komjaunimo pastangomis (pvz. privalomų disciplinų ar atskirų specialių fakultatyvų įvedimas). Čia gali ir turi dar pasakyti savo žodį ir kitos žinybos. Tačiau jau šiandien komjaunimo organizacijos privalo dalykiškai mobilizuoti studentus gilesniam žinių įsisavinimui, • veiksmingiau organizuoti savo veiklą įtraukiant
studentus ir moksleivius į mokslinį-tiriamąjį darbą, da lykinių būrelių kūrybą, padaryti kryptingesnį visuomeninį darbą. Būtina sutvarkyti įpareigojimų mechanizmo svarbiausias dalis: planavimą, apskaitą, kontrolę, reguliavimą, atsiskaitomumą, įvertinimą ir t. t. LLKJS CK biuras iškėlė aukštųjų mokyklų ir technikumų komjaunimo organizacijoms uždavinį — įdiegiant visuomeninę-politinę praktiką, visuomeninių įpareigojimų institutą padaryti tikrai reguliuojamu procesu, gito nesutvarkius, visuomeninė-politinė praktika taps formaliu dalyku. Aukštųjų mokyklų komjaunimo organizacijos jau ne mažai nuveikė, sudarydamos visuomeninės-politinės praktikos sistemą, o kai kurios — ir diegdamos ją. Pažymėtina, kad kai kur pastebimos nesveikos tendencijos visuomeninį darbą padaryti ne tik visuomeniniu: visuomeninės politinės-praktikos nuostatuose bandoma išsaugoti momentus, kai už aktyvią visuomeninę veiklą rekomenduojama, pvz., skirs tant į darbą būsimus specialistus, įvesti įvairius visuo-
V. SVIDERSKIS LLKJS CK Studentą skyriaus vedėjas meninio aktyvumo koeficien tus. Tai gali privesti net prie absurdiškų dalykų, kai tarki me, visuomeniškai aktyvus vidutiniokas bus prilygina mas ne taip aktyviai pasi reiškusiam visuomeninėje veikloje mokslo pirmūnui. Beje, šais klausimais neseniai buvo rašyta visasąjunginėje komjaunimo spaudoje. Kom jaunimo organizacijos turėtų, vadovautis šiuo principu — blogai besimokančiam ar vi dutiniokui duoti įpareigojimą geriau mokytis. O tai įvyk džius — reikia kalbėti ir apie jo įtraukinfą į visuome ninę veiklą. Taip daroma Kauno Medicinos instituto ir daugelyje kitų komjaunimo organizacijų. Visasąjunginiame studen tų sąskrydyje drg. L. Brežne vas kalbėjo: „.. gerą žodį norėtume tarti apie studentus aktyvistus. Entuziastingi, aistringi, nesavanaudiški — jie visada žengia priekyje: ir geriausiai mokosi, ir sėkmin giausiai dirba mokslinį, vi suomeninį darbą". Įdiegdami visuomeninę-po litinę praktiką, turime siekti, kad tokius žodžius galėtume pasakyti apie kiekvieną kom jaunuolį, studentą, moksleivį.
NUOTRAUKOSE: kairėje — ketvirto kurso psi chologai Jūratė Sležaitė, Gediminas Navaitis ir Ro mas Daugirdas praėjusios sesijos egzaminus išlaikė vie» penketais. Antrakursių bibliotekininkų (dešinėje) Vidos Kuzavinytės, Julijos Juršaitės, Zitos Arcerytės, Živilės ^ledušauskaitės pažymiai beveik nesiskiria nuo vy resniųjų draugų — ketvi tui vietos nedaug teatsi rado. A. STANEVIČIAUS nuotr.
PAILSĖJĘ, su nauja ENERGIJA KIBKIME
Į DIDELĮ DARBĄ —
STUDIJAS! TEGU GRETA NEBŪNA NĖ VIENO ATSILIEKANČIO!
FF MMF ChF GF MF Fil. F IF PEF PF FAF TF Iš viso:
80,9 78,7 86,8 92,0 85,4 90,1 87,8 94,8 86,0 83,2 87,8 86,3
401 630 365 507 708 968 722 467 337 940 363 6408
|
Gavo nepalenk, pažymius
344 528 335 482 635 891 672 441 296 815 323 5762
85,78 83,80 91,78 95,07 89,66 92,04 93,07 94,63 87,83 86,70 88,98 89,91
52 54
Iš Viso
Mokslo pirmūnų
E o N cn (D cn O E (D >N
Išlaikė egzaminus Iš viso
</) D ■C
Privalėjo laikyti
Q
Pažangu mas prieš metus %
Sėkmės pavasario semestre!
Fakulte tas
k-
57 102 30
64 73 25 78 73 89 97 50 83 37 26 21 41 55 125 36 40 642 646 Mokymo skyrius
6* 14,22 16,20 8.22 4,93 10,32 7,96 6,93 5,37 12,17 13,3 11,02 10,09
Matematikų aktualijos
APDOVANOJIMAS — STUDENTUI I Matematikos ir mechanikos fakulteto IV k. studentas Jus tinas BACKŪNAS TSRS Aukščiausiosios Tarybos Pre zidiumo įsaku apdovanotas medaliu „Už šaunų darbą". Justinas Backūnas nuo pat pirmo kurso mokosi vien la bai gerais ir gerais pažymiais. Aktyviai dalyvauja ir gerai dirba darbo ir poilsio stovyk lose, padeda tas organizuoti. Ketvirti metai yra akademinės grupės seniūnas. Darbštus, są žiningas, pareigingas studen tas šio garbingo apdovanoji mo susilaukė už aktyvų daly vavimą darbo ir poilsio sto vyklose bei derliaus nuėmimo darbuose. Mūsų inf.
Kada studentai atostogavo, Kazlauskaitė, D. Survilaitė, G. dekanatai, apsikrovę egzami Zlatkus. nų lapais, darė suvestines, Analizinės geometrijos da skaičiavo procentus. lyko egzaminatorių atsiliepi Matematikos ir mechani mai apie trečios, ketvirtos, kos fakulteto rezultatus apta penktos ir šeštos grupės stu riame su prodekanu doc. V. dentus kelia rūpestį. „Pir Merkiu; vartome katedrų dės mo kurso 5 grupėje analizi tytojų ataskaitas. Pasidžiau nės geometrijos egzaminas giame pirmūnų pasiekimais, parodė, jog studentai gana ilgėliau apsistojame prie silpnai įsisavino dalyką. Tai problemų — taip jau yra: vi rodo rezultatai: tik vienas stu sada daugiau dėmesio skiria dentas išlaikė labai gerai, me tam, ką dar reiks padary trys — gerai, keturi — nepa ti. tenkinimai, trys — neatestuo 83% fakulteto studentų sėk ti, visi kiti — patenkinamai. mingai užbaigė praėjusią eg Pastarieji kartais nesunkiai iš zaminų sesiją. Geriausiai laikė vada bendras formules, bet taikomosios matematikos spe nemoka jų pritaikyti". Apie cialybės II kurso pirmoji gru to paties kurso 6 grupės stu pė. Tai geriausia akademinė dentus pasakyta, kad jie „at grupė Universitete pagal pra sakinėdami dažnai remiasi tik ėjusių mokslo metų rezulta atmintimi, t. y. daugiau atpa ADMINISTRACIJOS tus. Grupėje 25 studentai, o sakoja, o ne įrodo ar išveda. KOMUNISTŲ net 11 šią sesiją išlaikė vien Dėl to labai trūksta nuoseklu penketais. Jų tarpe visuome mo ir sistemingumo. Dar daug SUSIRINKIMAS nininkai — grupės seniūnas studentų reikiamai neįvertina Vasario 6 d. įvyko Univer Z. Kryžius, gruporgė R. Jan paties dalyko; įsikala atski siteto administracijos parti kauskaitė, proforgė J. Apyva- rus faktus. Ne visi moka su sikaupti egzamino metu, įver nės organizacijos susirinki laitė. tinti tai, ką parašė pasiruoši mas. Komunistai išklausė prorektoriaus ūkio reikalams Margiausi rezultatais pirmie mo lape". Trečiosios ir ketvir P,. Eigmino pranešimą apie ji kursai. Krūvis buvo didelis tosios akademinės grupės studentų buitinių sąlygų ge —penki egzaminai. Visus la trečdalis studentų atsakinėjo rinimą bei administracijos bai gerais pažymiais išlaikė gerai, o kiti — patenkinamai. •darbuotojų profbiuro pirmi taikomosios matematikos spe Pastarieji kartais sudėtingai ninko A. Pincevičiaus infor cialybės 1 grupės stud. J. Ba samprotauja, bet nežino pa maciją apie profsąjunginės ranauskaitė, V. Gaigalaitė, A. prasčiausių dalykų. organizacijos veiklą 1972 m. Svarstytais klausimais priim tas atitinkamas nutarimas. Mūsų universiteto studentai, kada besugrįžtų į S. MICKUS „DARBO IR POILSIO" PRENUMERATORĖ
Matematinės analizės egza miną pirmakursiai taip pat laikė labai nevienodai: taiko mosios matematikos specialy bės ir pirmųjų dviejų grupių matematikos specialybės stu dentai egzaminą laikė viduti niškai, o kitos grupės silpnai. Šeštos grupės studentai gerai pasiruošė egzaminui. Tik du studentai gavo patenkinamus pažymius. Apskritai, pirma kursiai turėtų greičiau išmok ti sistemingai dirbti, pripras ti prie studijų tikrąja šio žo džio prasme. Pirmoji sesija „atsijojo" nemažai studentų. Daugiausia tų, kurie stojo į matematikos specialybę tik dėl to, kad kitur neperėjo konkurso. Tarp pašalintų — A. Bakanaitė (gavo 3 dveje tus), T. Paklina (3 dvejetai), M. Tarailaitė (2 dvejetai) ir kt. Iš kitos pusės, yra studentų, kurie įrodė tikrai tinką studi juoti matematikos mokslus. Vyr, dėstytojas A. Matuliauskas egzaminavo pirmakursius iš aukštosios algebros. Ge riausiai egzaminą išlaikė taik. matematikos 2 grupė. 19 stu dentų įvertinti labai gerais pažymiais. J. Averka, J. Lo zoraitis, S. Stankevičiūtė ne tik gerai atsakė į visus bilie to klausimus, bet žinojo dau
giau, negu reikalauja progra ma. Apskritai, keturių pirmų jų grupių studentai laikėsi tvirčiau už 1971 metų tų pa čių grupių studentus. Pedago gų profilio grupės ir šiais, ir 1971 metais yra maždaug to paties lygio. * * * Kai dėl antrųjų kursų, tai egzaminatoriai pažymi, kad matematinės analizės discipli ną studentai šiemet „perkan do” geriau. Kokybiškiau iš mokti ESM programą kliudė tai, kad nebuvo rengta labo ratorinių darbų ir nėra vado vėlio lietuvių kalba (rusų kal ba taip pat mažai tėra).
Tretieji kursai irgi turi ne mažų problemų. Teorinės me chanikos egzaminas parodę kad ši disciplina nemėgstama studijuoti. Egzaminą laikiusių septynių grupių studentų pa grindinis pažymys — treje tas. Silpnai tesuprantami bendrieji mechanikos princi pai, nežinoma paprasčiausių dalykų — kosminių greičių, trajektorijų. Atsirado studen tų, kurie atvyko į egzaminą visai nesimokę. (R. Keršys, S. Svetikas — taik. matematikos 2 grupė). Kad geriau būtų išmokta kintamųjų funkcijų teorijos
disciplina, doc. R. Uždavinys prieš egzaminą organizavo koliokviumą, nes kursas ne lengvas ir platus. Kadangi studentai dalį kurso pakarto jo prieš koliokviumą, tai tei giamai atsiliepė egzamino re zultatams. Iš 101 laikiusių nepatenkinamus pažymius ga vo 12 studentų. Tačiau ir iš išlaikiusiųjų egzaminatorius pasigenda savarankiškesnio studijavimo, geresnio apsi skaitymo. Kad ketvirtakursiai geriau įsisavintų funkcionalinę ana lizę, reikalingas tos discipli nos konspektas. Metodinė ko misija iki ateinančo rudens turėtų paruošti III ir IV kurso studentams individua laus darbo planą. Kitų discip linų egzaminatoriai mato rei kalą peržiūrėti ketvirtakursių koliokviumų datas, rengti daugiau ginamų laboratorinių darbų, išleisti metodinę prie monę apie sunkiau išmoksta mus dalykus.
Visi egzaminatorių siūly mai, pastabos bus apsvarstyti fakulteto tarybas posėdyje. Dalykiškas problemų nagrine jimas, reiklumas studentui be: mokymo proceso tobulinimas padės geriau rengti taip rei kalingus liaudies ūkiui bei švietimo sistemai matemati kus. A. STANEVIČIUS
namus, mokyklose visada yra laukiami svečiai. Kaip ir kiekvienais metais, šiemet, žiemos atostogų dieno mis, studentai aplankė mokyklas, papasakojo moksleiviams apie Universitetą, skaitė paskaitas įvairiomis temomis. Tokie reikalingi busimiesiems studentams susitikimai įvyko Tauragės miesto II, Gaurės, Skaudvilės, Panevėžio rajono Raguvos ir ki tose respublikos vidurinėse mokyklose. A. JANCEVlClUS
Pasibaigė 1973 m. „Darbo ir poilsio" platinimo konkur sas. Malonu pažymėti, kad pirmoji piniginė premija pa skirta VVU studentų profkomiteto kasininkei, Prekybos fak. III k. stud. Elvyrai DaNuotraukoje: Raguvos abiturientams apie medici raškevičiūtei. Ji išplatino 298 egz. metinės prenumera nos studijas papasakos I kurso studentė Elena Biytos ir TO egz. pusmečiui. naitė. Džiugu sugrįžti į mokyklą, kada pirmoji egza Mūsų inf. minų sesija Universitete atnešė penketus.
Pamoka svarbiau, negu egzaminas Kiekvienais metais šimtai Universiteto studentų atlieka mokyklose pedagoginę praktiką. Šios praktikos metu stu dentas dirba įvairius darbus, tačiau pagrindinis iš jų — bandomosios bei įskaitinės pamokos. Kiekvienas studentas praveda dešimtis šių pamokų. Taigi, iš viso susidaro jų tūkstančiai. O jeigu prisiminsime, kad klasėje sėdi apie ' 'keturiasdešimt mokinių, tai įsivaizduokime, koks didelis žmonių skaičius susietas su praktikanto pamoka! Mokykli' nė praktika paliečia masiškai moksleiviją, jaunimą, kuris kuria savo ateities planus, turi savo svajones, siekius. Tik riausiai daugelis iš jų, ypač vyresnėse klasėse (o kaip tik jose daugiausia ir dirba Universiteto studentai), svajoja ■apie aukštąsias mokyklas arba apie tai, kaip gyvenime sėkmingiau bus galima pasinaudoti mokykloje sukaupto mis žiniomis. Už visa tai mokytojui, tuo pačiu ir praktikantui, tenka didžiulė atsakomybė. Jeigu studentas neišlai kė egzamino — pirmiausia nukenčia jis pats, jo artimieji. Bet jeigu jis ateina nepasiruošęs j pamoką — jo nusikalti mas žymiai didesnis, negu per apsileidimą neišlaikytas eg zaminas. Pirmiausia jis neleistinai nuskriaudžia mokinius ir ne tik mokinius, bet ir jų tėvus, visuomenę, kuri šiuos mo kinius išlaiko, deda į juos viltis. Blogos praktikantų pamo kos didele dalimi gali turėti neigiamos įtakos jaunuolio pažangumui, jo ateičiai. Blogai pravesta pamoka kompromituoja studentą moks leivių akyse. Ji kompromituoja ne tik studentą, bet ir jo draugus, ir tą aukštąją mokyklą, kurioje jis mokosi. Štai kodėl eiti į pamoką pasiruošus ar nepasiruošus — tai ne asmeninis studento reikalas. Tai reikalas visų stu dentų, visų moksleivių, mokyklos vadovybės, mokinių tė vų, pagaliau mūsų visų. Jeigu jau netinka eiti nepasiruo šus į egzaminą, tai daug kartų labiau neleistina taip eiti į pamoką. Tai turėtų būti aišku kiekvienam mąstančiam ir atsakomybę jaučiančiam žmogui. Kodėl apie tokį, sakyčiau, elementarų dalyką reikia ra šyti? Reikia dėl to, kad, deja, Universiteto studentų (net ir grupių vadovų!) toli gražu nevienoda pažiūra į studentų pasiruošimą pamokoms ir į visą pedagoginę praktiką. Vieniems praktika atsakingas dalykas. Jie sudeda čia vi są savo energejią, geriausius norus. Tuo metu studentai meta visus kitus darbus, kruopščiai ruošiasi pamokoms, pa sineria į visą mokyklos gyvenimą. Labai gražių tokių pa vyzdžių galima rasti pas lituanistus. Pvz., praėjusį pavasarį.
atlikę Vilniaus I vid. mokykloje praktiką, studentai R. Zmajauskas, S. Beržinis ir kiti ir šiandien su šia mokykla palaiko ryšius. Yra panašių pavyzdžių ir kitose specialy bėse. Štai vienos specialybės studentai prieš pamokas rū pestingai ruošia konspektus, studijuoja mokymo progra mas, vadovėlius, metodinę ir kitą literatūrą, stengiasi nuo dugniau pažinti klasę, kiti gi dar iš vakaro nežino, kur ir Kokią pamoką ves. Yra tokių, kurie eina net į pirmąsias pamokas ne tik be konspektų, bet ir be išsamaus plano, ar ba net nežino, ar yra dėstomojo dalyko vadovėlis ar nėra, nežino, ką mokytojas aiškino praėjusioje pamokoje. Dėl to pamokoje daromos ne tik grubios didaktinės, bet ir dalyKinės klaidos, tuščiai gaištamas laikas. Keista, kad kartais net vadinamieji „geri" studentai čia nieko blogo nemato. Pvz., paklausus studentą, penketui išlaikiusį literatūros eg zaminą, kodėl 11 klasėje per literatūros pamoką jis, nebe turėdamas ką veikti, ėmė taisyti rašybos klaidas, buvo pa aiškinta, kad jam sunku nusileisti ligi moksleivių lygio. Kyla klausimas, kaip tą lygį studentas supranta? Ar jam aiški elementari tiesa, kad, norint nusileisti, pirmiausia rei kia pakilti! Gausiai tokių „nesugebančių nusileisti" teko sutikti iš fizikų, matematikų, gamtininkų tarpo. Ko mums norėtųsi iš studento, besirengiančio atsistoti prieš klasę? Pirmiausia, kad jis nepamirštų elementaraus pedagogikos teiginio, jog mokyti — tai ne tik perteikti mokiniui informaciją, bet ir mokyti patį mokinį šią infor maciją atrinkti ir kaupti, mokyti mąstyti, elgtis ir jausti; žadinti mokinių smalsumą, interesus, nukreipti jų veiklą, formuoti charakterį. Dar 2. Ruso pastebėjo, kad vaikas — kaip veidro dis — žodį atspindi. Mokytojas šį žodį supranta, o vaikas — ne. Tai labai dažnas atvejis ir dabartinėse pamokose, net vyresnėse klasėse, kada mokiniai sklandžiai mechaniškai pasakoja, bet nesuvokia esmės. Taigi, mokykime pamoko je mokinį galvoti. Mokykime jį savarankiškai atrinkti, sis
Vasario 2 d. Vilniuje pasi baigė tris dienas trukusi res publikinė konferencija, skir ta socialinėms industrinio darbo efektyvumo didinimo problemoms. Pranešimus skaitė Mokslų akademijos so ciologijos sektoriaus moksli niai bendradarbiai, Vilniaus universiteto sociologinių tyri mų laboratorijos darbuotojai, aukštųjų mokyklų dėstytojai.
teminti faktus, teiginius, juos apiforminti ir išreikšti min tį. O tai nelengva net prityrusiam mokytojui. Čia tuoj išKyla medžiagos kiekio ir gilumo klausimas: ką reikės mo kiniui nuodugniai išaiškinti, ką jie galės atlikti pusiau ar ba visai savarankiškai. Tai mokymo turinio, organizacijos ir metodikos problemos. Dabartiniu metu ypač akcentuojamas mokinių savaran kiškumo vystymas. Šį reikalavimą kelia gyvenimas. Tačiau kartais pamokoje savarankiškumas suprantamas lėkštai Jeigu mokiniai ką nors dirba, o mokytojas vaikštinėja ii žiūri, vadinasi — darbas savarankiškas. Jeigu didesnė dar bo dalis tenka mokytojui, o mažesnė mokiniams — sava rankiškumo mažiau. O juk svarbiausia tai, ką ir kaip dir ba mokiniai — ar pagal trafaretinį pavyzdį, ar sprendžia naują problemą. Mokinių savarankiškam darbui pamokoje (arba pamokų sistemoje) mokytojas visada turi apgalvo tai vadovauti. Jis turi dirbti su mokiniu, bet ne už mokinį, turi mokyti mokinį įžvelgti ir nugalėti sunkumus. Vienas iš pagrindinių dalykų — mokyti vaiką naudotis knyga tiek mokykloje, tiek namie, nes knyga — pagrind: nis informacijos šaltinis. Pirmiausia mokyti naudotis vado vėliu. Juk nuo vadovėlio labai daug priklausys visa darb> organizacija ir informacijos kiekis bei pobūdis pamokoje’ Todėl reikia pačiam mokytojui giliai suprasti šio vadovė lio paskirtį, jo sudarymo principus, struktūrą, užduotis. Nemokša gali subiauroti ir geriausią vadovėlį. Todėl ne leistina atsistoti prieš klasę praktikantui, neišstudijavusiam savo dalyko mokyklinio vadovėlio! O tokių atvejų, deja, pasitaiko. Priminiau tik kelias jau žinomas mintis apie dabartinę pamoką. Norėtųsi, kad jos paskatintų studentus rimčiau pagalvoti apie pamoką ir visą pedagoginę praktiką, kad grupės vadovams ir mokytojams nereiktų griebtis kraštu tinės priemonės — pamokai nepasiruošusio studento ne leisti Į klasę. Doc. M. KARČIAUSKIENĖ
MOKSLINĖ KONFERENCIJA Civilinės teisės mokslų vys tymo Pabaltijo tarybinėse res publikose problemas apsvars tė mokslinė konferencija. Konferencijos dalyvius Lie tuvos TSR vyriausybės vardu pasveikino respublikos teisin gumo ministras A. Randake vičius. Plenariniame posėdyje pra
nešimą apie civilinės teisės mokslų raidą Tarybų Lietu voje padarė Vilniaus univer siteto profesorius, teisės mokslų daktaras J. Žėruolis. Buvo išklausyti Latvijos uni versiteto profesoriaus, teisės mokslų daktaro J. Strautmanio ir docento, teisės mokslų kandidato V. Šulco praneši
mas apie civilinės teisės mokslų vystymą Tarybų Latvijoje, taip pat Tartu univer siteto docentų, teisės moksli' kandidatų 2. Ananjevos, P Kasko ir E. Lasiko praneši mas „Apie tarybinės civilinės įstatymdavystės ir civilinės teisės minties raidą Tarybų Estijoje". Po to konferencija tęsė darbą sekcijose.
„TARYBINIO STUDENTO" PUSLAPIS MATERIALISTINĖS PASAULĖŽIŪROS
KLAUSIMAIS Ruošia Filosofijos istorijos ir ateizmo katedros stažuotojas S. KAVALIAUSKAS
IfflIMIIIIllllHIIIHIU IENAME iš Sanfrancisko priemiesčių įsikūręs garsus Berklio universi teto miestelis. Čia reguliariai vyksta simpoziumai, į kuriuos suvažiuoja mokslininkai iš įvairiausių pasaulio šalių. Pa buvoti Berklyje teko ir man. Kartą, pertraukos tarp posė džių metu, mano kolega — žinomas indų matematikas — labai mandagiai, bet gana tvirtai paklausė, nejaugi aš netikiu į dievą. Kada atsa kiau. kad iš tikro taip ir yra, profesorius tik skėstelėjo ran komis ir pastebėjo, jog nesu pranta. kaip galima netikėti į dievą... Po universitetą mane lydė jo amerikiečių profesorius. Kitos dienos rytą jis, atsimi nęs mano pakalbį su indų ma tematiku, nusišypsojo: — Žinote, aš noriu Jums patarti: geriau kalbėti, jog neinote, yra dievas ar ne. Ag nostiku būti paprasčiau negu ateistu... Suprasdama, kad sustabdyti pergalingą mokslo žengimą neįmanoma, bažnyčia vis dėl to dažnai gana vykusiai pa naudoja atskirų mokslininkų svyravimus, jų pasisakymus religijos naudai. Pagal L. Kronekerio mintį, dievas sutvėrė tik sveikus skaičius. Visa kita — žmo gaus rankų darbas. Vokiečių matematikas, gyvenęs praeita me amžiuje, kažin ar galvo jo, kad, praėjus tik keletui dešimtmečių, žmogus atras branduolinę energiją, pažabos ją, vaikščios Mėnulyje, pa siųs automatinius aparatus į Marsą, Venerą, sukurs dirbti nius baltymus ir širdį. Man atrodo, kad moksli ninkas objektyviai negali ne stovėti materializmo pozicijo je. Nepaprasti mokslo pasieki mai keičia ir teologų argu mentaciją, daro ją išradinges ne. Milžiniškais tiražais Vaka-
V
sypsenos
-
STEBUKLINGAS
ELEKSYRAS
Ana Tripole, italų kaimelio Ciano gyventoja, ne kartą skundėsi kaimynėms vaiduok liais, kurie tamsiomis naktim;s slankioja jos namuose ir
GAMTOS MOKSLŲ PASAULYJE KARŠTASIS" SATURNAS? JAV mokslininkų stebėji mų naujausiais duomenimis apatinių Saturno atmosferos sluoksnių temperatūra svy ruoja tarp 115—271°C. Iki šiol manyta, kad šių sluoks nį temperatūra žymiai že mesnė, negu O’C. „Šaltasis" Saturnas pasirodo besąs karštasis“... SAULĖS GREITIS PRAEITYJE Naujų tyrinėjimų rezultaf®1. leido iškelti hipotezę: I'fies ą,6 mlrd. metų, kada
ruošė leidžiamos knygos, bro šiūros, kuriose bažnyčios ideologai, stengdamiesi eiti koja kojon su epocha, savaip vertina daugelį šiandienos reiškinių. „Žmogaus protas, — rašoma vienoje iš tokių knygų, — siekia atrasti dėsnius, juos su formuluoti ir sugrupuoti į atskiras grupes (chemija, fizi ka, geologija ir t. t.), sujung ti juos pagalba hipotezių, ku rių vertę vėliau jis tikrina.
konkrečioje situacijoje. Kas daroma šia kryptimi aukštojoje mokykloje? Prieš keletą metų mūsų universite te buvo įkurta Filosofijos is torijos ir mokslinio ateizmo katedra. Jai pavesta koordi nuoti visų respublikos aukštų jų mokyklų ateistinę veiklą. Visasąjunginio studentų sąskrydžio metu drg. L. Brež nevas pabrėžė, kad mokymo procesas aukštojoje mokyk loje šiandien vis labiau re
Reikia žinių, gilių ir įvairiapusiškų Žurnalo „Nauka i religija"korespondentas A. Romano vas Vilniuje susitiko su mūsų universiteto rektoriumi, So cialistinio Darbo Didvyriu, akademiku prof. dr. J. Kubi liumi. Jūsų dėmesiui pateikiame rektoriaus pasakojimą, iš spausdintą minėtame žurnale (1972, Nr. 3). Taip, besiremdamas tai atradi mu, tai moksliniu spėjimu, žmogaus protas pamažu juda plačiu ir sudėtingu fizikoschemijos dėsnių lauku. Dės nių, kuriais dievas apibrėžė nuostabią visos visatos veik lą". Aš buvau Vienos universi teto 600 metų jubiliejaus šventėje. Lankiau kai kuriuos humanitarinio profilio simpo ziumus, kurių metu neretai buvo diskutuojama įvairiomis ateizmo ir religijos temo mis. Turiu pasakyti, kad teologiniai samprotavimai, ku rių teko paklausyti, toli gražu nebuvo tokie primityvūs, kaip juos dažnai įsivaizduoja kai kurie ateistai. Kaip mokslinin kas, aš galvoju, kad ateizmas reikalauja didelės erudicijos, kultūros, mokėjimo pasinau doti žiniomis bei patyrimu
miasi savarankiška, artima tyrinėtojiškai, studento veikla. Studentų dalyvavimas moksli niuose būreliuose ir semina ruose tapo masiniu reiškiniu, didelio populiarumo susilau kė mokslinių darbų parodos ir konkursai. Ne retenybė šiuo metu kursinis ir diplominis darbas su ryškiais kūrybos elementais. Jau keletas metų geriausi mūsų Universiteto studentai dirba pagal indivi dualius mokymosi planus. Užsienyje bažnyčia įdėmiai seka aukštųjų mokslo įstaigų veiklą. Daugelio šalių univer sitetų teologijos fakultetai re komenduoja giliau įteigti stu dentams mintį, kad mokslas ir religija neprieštarauja vie nas kitam. Tuose universite tuose, kur nėra specialių fa kultetų, įkurtos teologijos ka tedros. Vatikanas paruošė ir
trukdo miegoti. Galų gale ji buvo priversta kreiptis į vie tinės reikšmės burtininkę, ku ri mielai davė praktikoje pa tikrinti eleksyro, padedančio išvaryti nekviestus ano pa saulio svečius, receptą. Vi durnaktį, perskaičius iš po pierėlio užkeikimą, Ana Tri pole uždegė stebuklingąjį mi šinį. . . Praėjus kuriam laikui, Tri pole šeima, duodama parody mus teismui, vienbalsiai pa
reiškė: „Priemonė pasirodė esanti stebuklinga. Tiesa, mū sų namo langai išbyrėjo kar tu su rėmais ir tai suteikė kai kurių nepatogumų kaimy nams, bet nuo to laiko vai duokliai mūsų nelanko".. .
Žinomas ' Kuala-Lumpure (Malaizija) pranašas ir aiškia regis Maiši 1970 m. auto ritetingai pareiškė: „Nie-
Saulės sistema tik formavosi, Saulė priklausė žvaigždžių „T" klasei ir, kaip visos šios klasės žvaigždės, sukosi grei čiu, 200 kartų didesniu už dabartinį. Toks didelis sukimosi grei tis iš Saulės „išmetė" galin gą įelektrintų dujų srautą. Elektros srovės, įveikdamos tų planetų, kurios pateko į srautą, pasipriešinimą, smar kiai įšildė šias planetas. Mer kurijus, pavyzdžiui, visiškai išsilydė. Išsilydė, tikriausiai, ir maži, panašūs į planetas kūnai, kurių diametras nevir šijo 160 km. Iš jų ir susidarė meteoritai. Magnetinis „stab dis" pamažu sulėtino Saulės sukimosi greitį iki dabartinio.
Universiteto Filosofijos istorijos ir ateizmo katedros iniciatyva vasario 6 d. buvo surengta respublikinė moks linė konferencija „Krikščio nybė Lietuvoje“. Konferenci joje perskaityta 19 praneši mų. Konferencijos darbe da lyvavo nemaža LTSR MA mokslininkų atsakingų LKP CK. LTSR Aukštojo ir spec. vidurinio mokslo ministerijos darbuotojų. Lietuvybės ir katalikybės simbiozės koncepcijos klausi mu kalbėjo prof. J. Minkevi čius (LTSR MA) Filosofijos m. kand. L. Šnipas (LTSR Aukštojo ir spec. vidurinio mokslo ministerija) padarė pranešimą apie internaciona linį marksistinio ateizmo po būdi ir reikšmę tarybinių na cijų suartėjimui. |domų pra nešimą apie senosios lietu vių religijos ir krikščionybės santykį perskaitė VVU aspi rantas J. Trinkūnas.
įkvėpimo
Šaltinis
išleido specialius nurodymus, kaip reikia interpretuoti marksizmą. Rekomendacijose tiesiai sakoma, jog Vatikanas siekia, kad katalikiškieji uni versitetai ir fakultetai būtų garsūs ne savo skaičiumi, o moksliniais pasiekimais, kad reikia bendradarbiauti ir su tais, kurie nėra krikščionys, bet pripažįsta bendražmogiškąsias vertybes. Tai dar kartą rodo, kad mes, ateistai, turime gerai iš siaiškinti savo oponentų pa žiūras. O juk kartais buržua zinės teorijos pateikiamos taip primityviai, jog, atrodo, neverta eikvoti jėgų joms rimtai kritikuoti.' Suprastinimas atneša nepataisomą žalą, ypač kai studentas neapsiribo ja paviršutiniu perpasakojimu, o ima originalą ir įsitikina, kad viskas daug sudėtingiau. Dėstytojas neturi aplenkti sunkesnių klausimų. Negavęs atsakymo iš mūsų, studentas nenustos galvojęs apie tai, kas jį domina ir jaudina. Negaliu nepasakyti ir apie objektyvius sunkumus. Dar maža literatūros, nušviečian čios filosofijos kryptis Vaka ruose. Su šiuolaikine padėti mi kad ir Vatikane, su svar biausiomis katalikiškomis publikacijomis prastai susipa žinę netgi specialistai. Visame pasaulyje vyksta sekuliarizacijos procesas. No rėdama jį sulėtinti, bažnyčia mėgina sudaryti vaizdą, jog remiasi naujais idealais, mokslu. Šito nereikia užmirš ti ir daryti viską, kad iš aukš tosios mokyklos išeitų ne tik konkretaus profilio specialis tas, bet žmogus giliai ir pla čiai mąstantis, pajėgus neiš tirpti milžiniškame ir vis didėjančiame informacijos srau te. Žmogus, kuris yra giliai įsisąmoninęs marksistinę-lenininę teoriją, ateistas, apsi ginklavęs visapusiškomis ži niomis. kas jau nepadės, pasaulio pa baiga — 1971 m. sausio 1 d.". Per radiją ir spaudą jis išvys tė energingą kampaniją už tai, kad visi pirktų.. . namų apyvokos reikmenis. Pirktų todėl, kad „jis tiksliai žino: aname pasaulyje tokios rū šies daiktai neparduodami". Galų gale laikraščiai suži nojo pranašo įkvėpimo šalti nį: jo brolis didelės ūkinių prekių parduotuvės savinin kas. ..
Šventieji atostogauja Eiliniame katalikų kongre se Triere (1970 m.) jėzuitų ordino generolas Pedro Arupe, skaitydamas pranešimą apie tikėjimo krizę, papasa kojo ir apie tai, kaip jį ap lankė jaunas japonas, kurį giliai sukrėtė abejonės tikėji mo teisingumu. Tai atsitiko po to, kai jaunuolis sužinojo, jog daugelis šventųjų, ku riuos daugiau kaip 1000 me tų gerbė bažnyčia, dargi ne egzistavo. . . O buvo taip. Pagal Vatika no 11 susirinkimo nutarimus teko peržiūrėti katalikų baž nyčios liturginį kalendorių. Naujas kalendorius Romos popiežiaus Povilo VI „apašta liškame laiške" buvo apro buotas 1969.11.14 ir įsigalio jo nuo 1970 sausio 1 d. Peržiūrint senąjį kalendo rių, oficialus sąrašas katalikų šventųjų, kurių šventes iki tol šventė visa katalikų baž nyčia, sutrumpėjo daugiau kaip 200 vardų. 92 šventųjų (jų tarpe ir to kio populiaraus bendrakrikščioniškojo šventojo, kaip Ni kolajus (Mikalojus); jis ir Santa Klausa, Senis Šaltis) šventės paskelbtos neprivalo momis. 46 šventieji pašalinti iš kalendoriaus todėl, kad naujojo kalendoriaus sudary tojams kyla rimtų abejonių, ar iš viso šitie šventieji eg zistavo. Bet iki to laiko, kol Vatikano apeigų kongregaci ja galutinai neišaiškins šio klausimo, 46 šventųjų garbi nimas leidžiamas. 44 šventie ji pašalinti iš ankstyvųjų krikščionių - kankinių skai čiaus. Dabartiniu metu katali kiškame kalendoriuje nebėra ir švenčių, skirtų 23 popie žiams. Po tokio „valymo" kalendo riuje liko tik 58 būtinos visai katalikiškai bažnyčiai šventės šventųjų garbei. Oficialiame šventųjų sąra še buvo daugiau kaip 2500 vardų. Daugelį iš jų bažny čia paskelbė profesijų, įstai gų, valstybių, kontinentų glo bėjais. Per visą bažnyčios istoriją šventųjų sąrašai buvo papil domi. Kiekvienas popiežius savo viešpatavimą stengėsi įamžinti naujų šventųjų ir pa laimintųjų paskelbimu. Pa vyzdžiui, dabartinis popiežius Povilas VI nuo 1963 m. iki 1970 m. kanonizavo 72 šven tuosius. O štai prieš porą metų Va tikanas atliko savotišką šven tųjų „valymą". Pjeras Žornelis, Katalikiškojo universiteto Paryžiuje liturgijos profeso rius, kuris Vatikano pavedi mu ruošė naują kalendorių, per spaudos konferenciją Ro moje pareiškė, jog, įdėmiai studijuodamas šventąją isto riją, jis priėjo išvadą: 47 iš šventųjų kažin ar egzistavo iš viso. .. Naujajame kalen doriuje iš tų 47 šventųjų li ko tik viena Cecilija (muzi kantų, dainininkų ir poetų globėja). Ir ta pati tik dėl jos
„KRIKŠČIONYBĖ LIETUVOJE Didelio dėmesio susilaukė ir prof. R. Plečkaičio (VVU) pranešimas „Renesanso gam tamokslinės pažiūros senaja me Vilniaus universitete“ bei Visuomeninių mokslų akade mijos Mokslinio ateizmo insti tuto prie TSKP CK vyr. mokslinio bendradarbio, lei dinio „Voprosi naučnovo ateizmą“ mokslinio sekreto riaus R. Lopatkino praneši mas, kuriame buvo pasidalin ta mintimis apie Mokslinio ateizmo instituto prie TSKP CK veiklą ir ateistinio darbo problemas. Daug naujos ir įdomios faktinės medžiagos pateikė VVU dėst. A. Vaišvila savo pranešime „Šiluvos „stebuk lo“ istorinės ir socialinės prielaidos“. VVU dėst. A. Šlio
ii
geris pranešime „V. Solovjo vas ir V. Šilkarskis“ nagrinė jo šio rusų filosofo įtaką V. Šilkarskio filosofinėms pa žiūroms. Apie krikščioniškąją etinių problemų interpretaciją šiuo laikinėje Lietuvoje kalbėjo Visuomeninių mokslų akade mijos Mokslinio ateizmo insti tuto prie TSKP CK aspiran tas J. Mačiulis. Vertingus ir aktualius pra nešimus perskaitė ir VVU dėst. P. Pečiūra („Lietuvių liaudies tradicijos ir krikš čionybė“), VVU aspirantai A. Varkulevičius ir P. Mikuckas („Klerikalizmo atgarsiai lietuvių politinių emigrantų „patriotizmo“ koncepcijose“, „Katalikų bažnyčios sociali nės doktrinos kritika komu
»• t
populiarumo. Žodžiu, nors ši asmenybė ir neegzistavo, bet, jei ji jau tokia populiari, te gu palieka... Profesorius Žornelis taip pat pareiškė, kad kai kurie šventieji ne daugiau, kaip vardai, nes apie jų gyvenimą nieko nežinoma. Šventoji Pudencijana, anot jo, „galėjo būti paprasčiausias būdvar dis": lotyniškai „pudendus" — gėdingas, drovus. Štai šis žodis, o ne reali asmenybė ir pateko į bažnyčios kalendo rių. Šventųjų kulto formavi mosi istorijoje tokie atvejai ne retenybė. Pavyzdžiui, baž nyčios tėvas Jonas Auksabur nis viename savo pamokslų kankinius Juventiną ir Mak simą pavadino „ksinorida" (graikiškai — jungas, pora). Po tūkstančio metų, 1580 m., valdant popiežiui Georgijui XIII, martirologo (oficialaus šventųjų ir kankinių sąrašo) papildymo bei peržiūrėjimo komisija žodį „ksinorida" pa laikė asmenvardžiu ir įtrau kė jį į šventųjų sąrašus kaip „šventą mergelę — kankinę Ksinoridą iš Antiochijos". . . Taip, remiantis šventraščiu, graikų, romėnų mitologija, folkloru ir kitais šaltiniais, į šventųjų tarpą pateko nema ža niekada neegzistavusių asmenybių. Dešimties moksli ninkų komisija, Vatikano pa vedimu ištyrinėjusi labiausiai abejotinų šventųjų „gyveni mus", Povilui VI įteikė pra nešimą apie 400 abejotinų šventųjų. . . Kalendoriaus reforma susi dūrė su dideliu fanatiškai ti kinčiųjų ir dargi katalikiškų jų ordinų pasipriešinimu. Va tikanas buvo priverstas leisti garbinti ir tuos šventuosius (ypač populiarius bei vieti nius), kurių naujame kalen doriuje nėra. Po reformos vi si katalikų šventieji suskirs tyti į 3 rangus: 1) tie, kuriuos garbina vi sa katalikų bažnyčia; 2) tie, kurių garbinimas nebūtinas, bet kuriuos gali garbinti visi katalikai; 3) vietiniai šventieji, ku rie pripažįstami tik tam tik roje teritorijoje. Tarp kitko, 200 šventųjų „atleidimas" — ne vieninte lis nusivylimas, palietęs kata likus pastaraisiais metais. Ne taip seniai mokslininkai nu statė, kad medinis apaštalo Petro krėslas, kuris saugomas kaip relikvija, padarytas ne I m. e. amžiuje (tada gyve nęs Petras), o tik IX amžiu je. Taigi, aplinkybių verčiama, bažnyčia mėgina reformomis sustiprinti griūvantį savo ir šventųjų autoritetą, reformo mis atsikrato to, kas kelia abejonių ir griauna tikėjimo pamatus. O pats tokio „valy mo" faktas parodė, kad tikin tieji ištisus amžius lenkėsi šventiesiems, iš tikrųjų nie kada neegzistavusiems. Istorijos m. dr. M. SEIMANAS nistinėje lietuvių spaudoje (1917 — 1940 m.)“), kitų aukš tųjų mokyklų dėstytojai. Konferencijos darbą api bendrino, teigiamai jį įverti no, o taip pat pasiūlymų bei kritinių pastabų pareiškė LKP CK mokslo skyriaus instruktorius filosofijos m. kand. J. Lazauskas. Po konferencijos VVU Fi losofijos istorijos ir ateizmo katedroje su konferencijos dalyviais mintimis apie ateis tinio darbo uždavinius, per spektyvas ir bendradarbiavi mą mokslinėje veikloje bei leidiny „Voprosy naučnovo ateizmą“ pasidalino drg. R. Lopatkinas. Konferencijoje skaitytus pranešimus numatyta išleisti atskiru leidiniu, į šį leidinį įtraukiant ir kitus respubli kos mokslininkų darbus šia tematika. St. KAVALIAUSKAS
Pagerbtas J. Endzelynas
Kalbos sekcijos vasario susirinkimas buvo skirtas didžiojo latvių kalbininko Janio Endzelyno 100osioms gimimo metinėms. Apie trečdalį J. Endze lyno mokslinių darbų turi tiesioginės reikšmės litua nistikai. Pats kalbininkas Lietuvai ir lietuviams vi suomet rodė ypatingą pa garbą ir palankumą. Universiteto docentas J. Kabelka, Rygos universite te klausęsis J. Endzelyno paskaitų, kalbėjo apie svarbiausius jo — žmo gaus, mokslininko, peda gogo — bruožus. Prieš dvidešimt metų Universiteto Lietuvių kal bos būrelis rašė sveikini mą J. Endzelynui jo aš tuoniasdešimtmečio pro ga. Paskui studentai džiau gėsi išgirdę, kad jų sveiki nimas buvo perskaitytas
per iškilmingą didžiojo kalbininko minėjimą. Bū relio pirmininkas tada bu vo studentas lituanistas A. Sabaliauskas. Dabar jis, LTSR MA Lietuvių kalbos ir literatūros instituto dar buotojas, kalbėjo apie J. Endzelyno nuopelnus li tuanistikai, prisiminė savo susitikimus su juo. Atsiminimų papasakojo ir Paminklų konservavimo instituto istorikas A. Rau. linaitis. Vilniaus pedago ginio instituto docentas K. Nastopka, poetai S. Geda, M. Martinaitis, J. Strielkū nas paskaitė dabartinės latvių poezijos vertimų. VI. BRAZIŪNAS
DĖMESIO!
Vasario 16 d. 18 vai. kviečiami pirmųjų kursų seniū nai, gruporgai ir proforgai. Pasitarimas įvyks Universite to centriniuose rūmuose, Auloje. Rektoratas TIK UNIVERSITETO STUDENTAMS! Vasario 18 d. 13 vai. Kauno Valstybiniame dramos teatre bus rodomas spektaklis Universiteto studentams — J. Grušo „Barbora Radvilaitė". Bilietai parduodami studentų profsąjungos komitete, vasario 12—13 dieno mis —tik su kolektyvinėmis paraiškomis. Bilietų kai na 1,20 — 0,40 rb.
SUSIRINKIMAI i
Vasario 12 d. 19 vai. įvyks studentų profkomiteto po
Nuotraukoje: kalba doc. sėdis. Jame privalo dalyvauti Studentų profkomiteto na riai ir fakultetų profbiurų pirmininkai. J. Kabelka. SOCIOLOGŲ BŪRELIO SUSIRINKIMAS įvyks š m. vasario 12 d. 19 vai. centrinių rūmų 31 auditorijoje.
Pasikeitimas studentų gru pėmis žiemos atostogų metu tarp mūsų universiteto ir Są jungos miestų aukštųjų mo kyklų tapo tradicija. Šiemet pas mus viešėjo pa siuntiniai iš Maskvos Baumano aukštosios technikos mo kyklos, Kijevo, Leningrado universitetų, Krasnodaro poli technikos, Leningrado inžinerinio-ekonosninio bei Maskvos energetikos institutų. Svečiai susipažino su mūsų Alma-Matar, sostinės istorinėmis-architektūrinėmis įžy mybėmis, aplankė Kauną, Trakus. Svečių paprašėme pasida linti viešnagės įspūdžiais: Maskvos Energetikos insti tuto IV k. studentė Tatjana Nazarova:
Susidraugavome Vilniuje — Praeitu metų vasarą ga mybinės praktikos konkurse mūsų grupė užėmė pirmą vietą ir apdovanojimu mums paskirta turistinė kelionė į Lietuvos sostinę. Vilnius mums paliko labai gerą Įspū dį. Norėtųsi geru žodžiu pa minėti Matematikos fakulteto profbiuro pirmininkę M. Mickėnaitę, kuri mus širdingai sutiko ir lydėjo visos viešna gės metu. Ilgai atmintyje iš liks siauros senamiesčio gat velės, didingai skambantys vargonai Paveikslų galerijoje. Krasnodaro Politechnikos instituto Energetikos fakulteto profbiuro pirmininkas Voiodia Kovtunas:
— Būna žmogaus gyveni me takios minutės, kada jis priverstas susimąstyti apie save, kaip asmenybę, kaip sa vo šalies pilietį. Tokias minu tes pergyvenome mes, atva žiavę į šį miestą-pasaką, pa saką ne vieno tūkstančio, o daugelio tūkstančių naktų. Susipažinę su sena jūsų kul tūra, išpuoselėta daug iškentė jusios mažos tautos, su jūsų miesto istorija ir architektū ra, rodos, dar labiau pajuto me, kokia didinga ir graži mūsų šalis, jungianti į savo šeimą įvairiausias tautas, tu rinti trumpą vardą — TSRS. Leningrado Inžinerinio-ekonominio instituto III k. stu
je, kur dalyvavo taip pat tra diciniame Pabaltijo ir Mask vos universitetų „Draugystės taurės" turnyre. Merginos, pralaimėjusios nugalėtojoms rygietėms rezultatu 12:15, už ėmė antrą vietą. Vyrai gi, vi są šių mokslo metų pusmetį džiuginantys skambiomis per galėmis, nugalėjo ir Rygoje. Geriausiais turnyro žaidėjais pripažinti mūsiškiai: V. Juršėnaitė (PEF I k.) ir J. Vyš niauskas (IF III k.). „Mokslo“ treneris V. Vygontas pridūrė: „Varžybos buvo gerai orga
nizuotos, vyko didelėje VEF-o salėje. Vyrai žaidė puikai; merginos nuvyko ne geriau sios sudėties — keturios žai dėjos tuo metu atstovavo Vilniaus jaunimo rinktinei". Krepšininkai patraukė į pietus. Jie Kišiniove jėgas iš bandė su vietos Pedagoginio instituto ir Jerevano universi teto studentais. Keturios per galėsi Ir merginos, ir vyrai pirmi. Kovo mėnesio pradžio je moldavai atvyksta atsako mojo vizito į Vilnių. „Nesnaudė“ ir stalo tenisi ninkai. Jie dalyvavo 1973 m. LTSR stalo teniso taurių var žybose. Universiteto merginos suklupo pusfinalyje, kovoje su moterų taurės savininke Vilniaus „Elektrono" koman
ŽIEMOS
ATOSTOGŲ
t
DIENOMIS
Nenutrūko Universiteto sportinis gyvenimas ir atosto gų metu. Į Vilnių buvo at vykę Tartu, Rygos, Minsko ir Prahos universitetų mergi nų bei vyrų tinklinio koman dos. Khip pasakė VVU „Mokslo“ tinklinio treneris S. Kričiala, šis tradicinis Pa baltijo ir Baltarusijos tinklininkų turnyras, peraugęs į tarptautinį, pavyko puikiai ir visi liko juo patenkinti. Na, o svarbiausia — nugalėjo mūsų komandos. Rankininkai viešėjo Rygo-
Mūsų draugystė su Ricielių kaimo dainininkais, muzikan tais dar nesena. Sį rudenį mus, pirmą kartą ten nuvy kusius, labai nuoširdžiai suti ko kaimo kultūros namuose, kur aštuonmetės mokyklos direktorės Grėbliūnienės rū pesčiu, padedant mokytojams bei kolūkiečiams, buvo su ruoštas koncertas vakaronė. Vasario 1 dieną mūsų gru pelė antrą kartą išvyko į Ricielius. Pėsčiomis iš Druski ninkų geležinkelio stoties at keliavusius mus pasitiko pati mokytoja Grėbliūnienė. Ma nau, neverta nė rašyti apie visiems žinomą dzūkišką nuo širdumą. Buvome priimti kaip seniai laukti svečiai. Prie sta lo draugiškai įsišnekėjome. Pasirodo, Ricieliuose krašto tyros darbas turi savo tradi cijas: dar buržuaziniais lai LAIKRAŠTIS EINA NUO 1050 METŲ
dentė Natalija Inčina: — Mes atvykome VVU Studentų profkomiteto kvieti mu. Tarybų Lietuvoje svečiavomės visą savaitę. Mus ste bino ir žavėjo tai, kad čia žmonės puikiai žino savo krašto istoriją, gerbia kultū ros ir meno paminklus, puošia savo miestus nuostabiais šiuo laikinės architektūros an sambliais. Man labai patiko Žirmūnai, Lazdynai, naujos Kauno statybos. Daugelis studentų mūsų respublikoje viešėjo pirmą kartą ir kelione liko patenkin ti. Atsisveikinimo žodžiai vi sų svečių panašūs: „Atvažiuo kite, lauksime jūsų Maskvoje, Leningrade, būsit brangūs svečiai Krasnodare".
' VVU Komjaunimo komiteto posėdis įvyks vasario 22 d. 17 vai. FAKULTETŲ KOMJAUNIMO BIURŲ SEKRETORIŲ DĖMESIUI
Vasario mėn. 13 d. 18 vai. VVU Komjaunimo komi tete įvyks fakultetų komjaunimo biurų sekretorių susi rinkimas. Kviečiame dalyvauti šiame susirinkime įskaitos vedė jus ir atsakingus už nario mokesčio rinkimą. VVU komjaunimo komitetas
Š. m. rugpiūčio 6—18 d. Universiteto Kraštotyrininkų ramuva Telšių rajone, Luokės apylinkėje, organizuoja kompleksinę kraštotyros ekspediciją. Su Universiteto komjaunimo komitetu yra susitarta, kad dalyvavimas kraštotyros ekspedicijoje prilyginamas dalyvavimai darbo ir poilsio stovykloje. Norinčius dalyvauti prašo me iki vasario 17 d. su pareiškimais kreiptis į fakultetų kraštotyros būrelių pirmininkus: G. Meilutytę (Fil. F, E. DARAŠKEVICIUTE lietuvių k. ir lit. spec. II k.), J. Samulionytę (IF, istori jos spec.j, V. Gocentą (FAF, finansų spec. II k.), A. Kir>liauskaitę (PEF, darbo eknnomikos spec. III k.), V. Zai kauską (FF, fizikos spec. IV k), L. Lukošiūtę (MMF, ma tematikos spec. II k), V. Bartkevičių (MF, gyd. medici da. Mūsų studentės (A. Misiu- nos spec. III k.), V. Umbrasaitę (GF, biologijos spec.) kaitė, O. Jucevičiūtė ir S. Kraštotyrininkų ramuva Kolesnik) liko trečioje vieto je. VVU vyrai pralaimėjo dar ĮSIGYKITE VVU ŽENKLIUKĄ! paruošiamosiose varžybose. Fakultetų sporto kolektyvų Studentų profkomiteto kasoje galima įsigyti VVU pirmininkai buvo išvykę į ženkliukų. Karpatus, kur pasidalino pa Kreiptis darbo valandomis. tyrimu su Ukrainos aukštųjų Studentų profkomltetas mokyklų sporto klubų akty vu. .. .Dabar „Mokslo" sporto LTSR VALSTYBINIS JAUNIMO TEATRAS klube — „pavasaris". Varžy bos seka varžybas, o rūpes II. 9, 21 d. 19.30 vai. — Lenktynių aitvaras čių kalnas nemažėja. Vyksta II. 14 d. 19.30 vai. — Vieni be angelų VVU dėstytojų ir darbuotojų II. 18. 25 d. 12 vai. — Geležinės princesės diena kompleksinė spartakiada, ei II. 18 d. 19.30 vai. — Vakarienė penkiems lės laukia Universiteto vidaus II. 25 d. 19.30 vai. — Atsigręžk rūstybėje. varžybos, rinktinės ruošiasi startuoti LTSR Aukštųjų mo kyklų spartakiadoje. S. BUCHAVECKAS zinec, II k. stud. A. Diržys, IV PASALINTI k. stud. B. Larionovas, NEPAŽANGUS Teisės fak. I k. stud. V. Jakštys ir E. Ramanauskas, STUDENTAI Prekybos fak. III k. stud. R Istorijos fak. I. k. stud. R. Šimonėlls, Jasenka, B. Juodzevičlūtė, A. Medicinos fak. I k. stud. A Antanavičius, III k. stud. K. Zaremba. dainų, kurias išmoko dar iš Veščiūnas, Finansų Ir apskaitos fak. I UŽ CHULIGANIŠKĄ ELGE savo senelių, tėvų, šokti ra telių, liaudies šokių. Dažnai k. stud. I. Dermančiuk. L Gar- SĮ iš Universiteto pašalintas laltė, II k. stud. A. Juodis, rengiamos vakaronės - kon V k. istorikas L. Endriulaltis certai. Vienoj tokioj vakaro III k. stud. V. Senulis, Gamtos fak. IV k. stud. A. nėj vasario 3 d. ir mums te ko būti. Maloniai nuteikė Valtlla, Filologijos fakulteto ang Filologijos fak. I k. stud. E. draugiški kolūkiečių ir inteli lų kalbos ir literatūros spec. IV k. studentai reiš Surdokaltė, III k. stud. S. gentų, daugiausia mokytojų, kia nuoširdžią užuojautą Bagdonaitė Ir R. Putramentaisantykiai. kuratorei vyr. dėst. Adai Aplankėme ir mūsų seną bi tė, VILČINSKIENEI dėl Jos Fizikos fak. I k. stud .T. Kamylimo tėvelio mirties. čiulį, dainininką ir pasakorių Petrą Zalanską iš Mardasavo kaimo. Nuobodžiauti ir čia Nuošlrdžial užjaučiame neteko: klausėmės to įdo vyr. dėst. Adą VILČINSmaus senuko dainų, pasako Lietuvių literatūros ka KIENE dėl Jos mylimo tė jimų, diskutavome su juo tedros kolektyvas nuošir velio mirties. džiai užjaučia docentą Filologijos fakulteto svarbiais mums gyvenimo Anglų Ir vokiečių filologi Adolfą SPRINDĮ dėl Jo klausimais, gavome daug pa jos katedrų kolektyvai. brolio mirties. mokymų. .. D. JUZELIONAITE
Rarnuv iečiai Ricieliuose kais mokytojas Šneideris su rinko 1800 seniausių dainų. Šiuo metu kaime yra žmonių, kurie rūpinasi vietovardžių rinkimu. Net smulkiausių ob jektų pavadinimai yra užra šyti, dėl to mums čia, tur būt, nelabai yra kas veikti. Kas kita — dainos. Žinoma, ir dainų rinkimas nėra apleistas: mokytojos Grėbliūnienės, li tuanistės, paskatinti, moki niai užrašinėja dainas, pasa kojimus iš savo senelių. Tie mokinių sąsiuviniai mums la bai padėjo orientuotis. Tačiau šioje srityje dar galima daug ką padaryti: juk mokiniai, ne turėdami patyrimo, nelabai išmano, kokias dainas svar biausia užrašyti, o dauguma
KAINA 2 KP.
dainininkų labiau vertina nau jesnes dainas. Pagrindinis mūsų išvykos tikslas ir buvo ieškoti senų dainininkių bei senų dainų. Dvi dienas vaikš čiojome po aplinkinius kai mus. Rezultatai neblogi: rei kės šifruoti kelias magnetofo no juostas, be to, ne visas dainininkes galėjome aplan kyti, užrašyti. Ricielių apy linkėse dar teks pavaikščioti. Labai svarbu liaudies kūry bą ne tik surinkti, užrašyti, bet ją ir propaguoti. Šiam darbui Ricieliuose tikrai pa lanki atmosfera: kolūkio pir mininkui entuziastingai prita riant, mokytojai kartu su kol ūkiečiais mielai renkasi porą kartų per savaitę dainuoti tų
REDAKCIJOS ADRESAS:
232000 Vilnius — MTP-3 Universiteto g. 3. „Tarybinis stu dentas". Telefonas — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje— .29815.
Užs. Nr. 629 -
LV 08743
REDAKTORIŲ'' ALGIS KUSTA