Visų šalių proletarai, vienykitės!
sccroencas
1973 m. vasario 9 d.
Devintojo penkmečio metais Šalies aukštosios mokyklos Ir technikumai paruoš 9 milijonus specia listų! Tad partijos nu brėžtų liaudies uklul už davinių {gyvendinime la bai svarbu, atsižvelgiant į gyvenimo diktuojamas sąlygas ir reikalavimus, nuolat tobulinti specialis tų ruošimą. Į gamybą specialistai tu ri ateiti ne tik tobulai Įsi savinę profesines žinias, tyrinėtojo Įgūdžius. Svar bu, kad tai būtų sumanūs organizatoriai ir kolekty vų vadovai, politiškai su brendę, tvirtų komunisti nių Įsitikinimų asmenybės. Šia linkme šiandien su telktos visų aukštųjų moVLKJS XVI suvažiavimas iškėlė uždavinį — kiekvieno je aukštojoje mokykloje ir technikume artimiausiu laiku sudaryti ir įdiegti studentų ir moksleivių visuomeninės-po litinės praktikos sistemą. Ka dangi visuomeninės - politi nės praktikos sistema yra viena iš priemonių paruošti būsimą specialistą gamybiniųorganizacinių, socialinių - po litinių funkcijų vykdymui, tai suprantama, kad ji turi peraugti mokyklose į tvirtą specialisto ir jo asmenybės ugdymo formą, tapti pastovia
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
kyklų ir technikumų pada linių, ir jų tarpe komjau nimo, pastangos. Komjaunimo veikloje pastaraisiais metais tobu lėjo visuomeninių Įparei gojimų institutas, Įsitvirti no daug naujų, labiau ati tinkančių būsimų specia listų ugdymo poreikius, darbo formų. Jų tarpe — studentų mokslinio darbo organizavimo, geriausių mokslinių darbų apžiūros Ir konkursai, studentų agltžygiai, lektorių mo kyklos, visuomeninių pro fesijų fakultetai, studentų statybiniai būriai ir t. t. Tai sudarė prielaidas ir poreikĮ organizuoti sistemtngesnę visuomeninę veiklą.
studentų ir moksleivių komu nistinio auklėjimo priemone. Visuomeninė-politinė prak tika — tai marksizmo-leni nizmo teorijos žinių įsisavi nimo ir jų pritaikymo kasdie ninėje visuomenei naudingo je veikloje neatsiejamas de rinys. Kitaip tariant, visuo meninės - politinės praktikos įvedimu siekiama, kad stu dentai ir moksleiviai, įsigiję visuomenės mokslų žinių ir visuomeninės veiklos, vado vavimo kolektyvams metodi kos pagrindus (pedagogikos, psichologijos, iškalbos meno
VISUOMENIŠKUMO IŠTAKOS bei kitų reikalingų visuomeniniam darbui teorinių klausimų supratimą), praktiniame komjaunimo ir kitų organizacijų darbe mokytųsi politiškai vertinti kasdieninius gyvenimo reiškinius. Vadinasi, įvairios praktinės, visuomenei naudingos veiklos formos yra tik sudėtiniai, svarbūs visuomenines-politinės praktikos sistemos elementai. Taigi, aukštųjų mokyklų ir technikūmų visuomeninės-politinės praktikos sistema susideda tarytum iš dviejų dalių. Pirma, tai studentų ir moksleivių paruošimas visuomeninei veiklai mokymo procese, ir antra — pačios visuomeninės politinės praktikos organizavimas konkrečioje visų visuomeninių organizacijų veikloje. Sudarant ir įdiegiant visuomeninės - politinės praktikos sistemą, būtina kiekvienoje organizacijoje atsižvelgti j gyvenimo diktuojamus mokyklos paruoštiems specialistams poreikius, susiklosčiusias visuomeninės veiklos kryptis, formas, tradicijas, nuolat ir kryptingai plėsti visuomeninių įpareigojimų ratą ir — kas itin svarbu — nlėsti ir gilinti mokyklų, jų
komjaunimo bendradfirbiavimą su profiliniais gamybiniais kolektyvais, vystyti visuomeninę studentų ir moksleivių veiklą, susijusią su būsimos specialybės profiliu. Šia prasme didesnis vaidmuo iškyla ir gamybinei praktikai. Neseniai LLKJS CK biuras priėmė atitinkamą nutarimą, kuriuo sukonkretinti komjaunimo organizacijų uždaviniai organizuojant studentų ir moksleivių gamybinę praktiką. Ji turi tapti ir visuomeninės-politinės veiklos gamybiniuose kolektyvuose praktika. Visuomeninę-politinę praktiką organizuoja ir įgyvendina ne tik komjaunimas. Tai bendras mokyklos administracijos, dėstytojų kolektyvo ir visuomeninių organizacijų reikalas. Pagaliau ne viskas ir įmanoma įgyvendinti vien komjaunimo pastangomis (pvz. privalomų disciplinų ar atskirų specialių fakultatyvų įvedimas). Čia gali ir turi dar pasakyti savo žodį ir kitos žinybos. Tačiau jau šiandien komjaunimo organizacijos privalo dalykiškai mobilizuoti studentus gilesniam žinių įsisavinimui, • veiksmingiau organizuoti savo veiklą įtraukiant
studentus ir moksleivius į mokslinį-tiriamąjį darbą, da lykinių būrelių kūrybą, padaryti kryptingesnį visuomeninį darbą. Būtina sutvarkyti įpareigojimų mechanizmo svarbiausias dalis: planavimą, apskaitą, kontrolę, reguliavimą, atsiskaitomumą, įvertinimą ir t. t. LLKJS CK biuras iškėlė aukštųjų mokyklų ir technikumų komjaunimo organizacijoms uždavinį — įdiegiant visuomeninę-politinę praktiką, visuomeninių įpareigojimų institutą padaryti tikrai reguliuojamu procesu, gito nesutvarkius, visuomeninė-politinė praktika taps formaliu dalyku. Aukštųjų mokyklų komjaunimo organizacijos jau ne mažai nuveikė, sudarydamos visuomeninės-politinės praktikos sistemą, o kai kurios — ir diegdamos ją. Pažymėtina, kad kai kur pastebimos nesveikos tendencijos visuomeninį darbą padaryti ne tik visuomeniniu: visuomeninės politinės-praktikos nuostatuose bandoma išsaugoti momentus, kai už aktyvią visuomeninę veiklą rekomenduojama, pvz., skirs tant į darbą būsimus specialistus, įvesti įvairius visuo-
V. SVIDERSKIS LLKJS CK Studentą skyriaus vedėjas meninio aktyvumo koeficien tus. Tai gali privesti net prie absurdiškų dalykų, kai tarki me, visuomeniškai aktyvus vidutiniokas bus prilygina mas ne taip aktyviai pasi reiškusiam visuomeninėje veikloje mokslo pirmūnui. Beje, šais klausimais neseniai buvo rašyta visasąjunginėje komjaunimo spaudoje. Kom jaunimo organizacijos turėtų, vadovautis šiuo principu — blogai besimokančiam ar vi dutiniokui duoti įpareigojimą geriau mokytis. O tai įvyk džius — reikia kalbėti ir apie jo įtraukinfą į visuome ninę veiklą. Taip daroma Kauno Medicinos instituto ir daugelyje kitų komjaunimo organizacijų. Visasąjunginiame studen tų sąskrydyje drg. L. Brežne vas kalbėjo: „.. gerą žodį norėtume tarti apie studentus aktyvistus. Entuziastingi, aistringi, nesavanaudiški — jie visada žengia priekyje: ir geriausiai mokosi, ir sėkmin giausiai dirba mokslinį, vi suomeninį darbą". Įdiegdami visuomeninę-po litinę praktiką, turime siekti, kad tokius žodžius galėtume pasakyti apie kiekvieną kom jaunuolį, studentą, moksleivį.
NUOTRAUKOSE: kairėje — ketvirto kurso psi chologai Jūratė Sležaitė, Gediminas Navaitis ir Ro mas Daugirdas praėjusios sesijos egzaminus išlaikė vie» penketais. Antrakursių bibliotekininkų (dešinėje) Vidos Kuzavinytės, Julijos Juršaitės, Zitos Arcerytės, Živilės ^ledušauskaitės pažymiai beveik nesiskiria nuo vy resniųjų draugų — ketvi tui vietos nedaug teatsi rado. A. STANEVIČIAUS nuotr.
PAILSĖJĘ, su nauja ENERGIJA KIBKIME
Į DIDELĮ DARBĄ —
STUDIJAS! TEGU GRETA NEBŪNA NĖ VIENO ATSILIEKANČIO!
FF MMF ChF GF MF Fil. F IF PEF PF FAF TF Iš viso:
80,9 78,7 86,8 92,0 85,4 90,1 87,8 94,8 86,0 83,2 87,8 86,3
401 630 365 507 708 968 722 467 337 940 363 6408
|
Gavo nepalenk, pažymius
344 528 335 482 635 891 672 441 296 815 323 5762
85,78 83,80 91,78 95,07 89,66 92,04 93,07 94,63 87,83 86,70 88,98 89,91
52 54
Iš Viso
Mokslo pirmūnų
E o N cn (D cn O E (D >N
Išlaikė egzaminus Iš viso
</) D ■C
Privalėjo laikyti
Q
Pažangu mas prieš metus %
Sėkmės pavasario semestre!
Fakulte tas
k-
57 102 30
64 73 25 78 73 89 97 50 83 37 26 21 41 55 125 36 40 642 646 Mokymo skyrius
6* 14,22 16,20 8.22 4,93 10,32 7,96 6,93 5,37 12,17 13,3 11,02 10,09