Universitas Vilnensis, 2007 m. gegužės 28 d. Nr. 4 (1678)

hinc itur ad astra

universitas

vilnensis 2007 m. gegužės 28 d.

Nr. 4 (1678)

VU Taryba paskelbė rektoriaus rinkimų datą

VUSA išsirinko naują prezidentę Skaitykite p. 10

Dainomis prisistatome Europai Skaitykite p. 13

VU koncertavo į Gineso rekordų knygą įrašytas studentų orkestras

PLATINAMAS NEMOKAMAI

Gegužės 19 dieną Vilniaus universiteto Teatro salėje iškiliems Lietuvos žmonėms įteiktos Nacionalinės pažangos premijos, dar kitaip vadina­ mos lietuviškosiomis Nobelio premijomis. Iškilmingoje ceremonijoje laureatams įteiktos trys 70 tūkst. litų vertės premijos (Mokslo pažan­ gos, Partnerystės pažangos ir Kultūros pažangos) bei specialios ap­ dovanojimo skulptūrėlės, vaizduojančios Nacionalinės pažangos premijos simbolį - tetraedrą.

Atgijo „Universiteto žurnalistas“ p. 9

^as

Iškiliausiems Lietuvos mokslo žmonėms NACIONALINĖS PAŽANGOS PREMIJOS

Skaitykite p. 2

Skaitykite

■fL & -—J ė

http://www. vilnensis. vu. lt

LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d.

Šiame numeryje:

/

■1579•

Lietuvos verslo pastangos ir lėšos skirtos pagerb­ ti žmones, savo idėjomis, atradimais, originaliais sprendimais ir talentu prisidėjusius prie teigiamų po­ kyčių Lietuvoje. Šiemet dėl Nacionalinės pažangos premijos var­ žėsi lituanistai, matematikai, kultūros istorikai, ryškiausi šalies kultūros veikėjai, taip pat mokslininkai ir versli­ ninkai, sąlygojantys pažangą elektromechanikos bei lazerių pramonės ir mokslo srityse. Nominantus, iš­ klausę ekspertų išvadų ir slaptai balsavę, išrinko NPP komiteto nariai. NPP komi­ tetą sudarė 14 narių: 8 mokslo, 4 verslo ir 2 kultūros autoritetai. Įvairios šalies mokslo institucijos, verslo ir kultūros organizacijos iš viso pateikė 13 paraiškų.

Pasak NPP komiteto kanclerio, VU mokslo reikalų prorektoriaus prof. habil. dr.

Juozo V. Vaitkaus, priimant galutinius sprendimus buvo atsižvelgta j tai, kaip pre­ mijai pristatomas darbas atrodo trejų-penkerių metų perspektyvoje ir kiek jis duos ateityje prioritetinėse Lietuvai veiklos srityse.

Susirinkusius į vieną gražiausių Universiteto salių sveikino ir renginio pradžią paskelbė VU rektorius akad. B. Juodka. „Pažanga-tai judėjimas j priekį, tai progre­ sas. Aš labai džiaugiuosi, kad ši viena gražiausių ir prasmingiausių ceremonijų vyksta senajame Vilniaus universitete. Manau, taip yra todėl, kad VU šimtmečiais buvo ir yra labai svarbus mūsų valstybės mokslo ir kultūros centras“, - sveikinda­ mas sakė B. Juodka.

Mokslo pažangos premija įteikta kalbininkui, baltistui, dialektologui akademi­ kui prof. habil. dr. Zigmui Zinkevičiui. Premija šiam mokslininkui skirta už kalboty­ ros metodų pritaikymą Lietuvos ir lietuvių kalbos istorijos pažinimui ir tautinio orumo stiprinimui. Akad. Z. Zinkevičius - buvęs ilgametis VU profesorius, dirbęs čia nuo 1946 metų. Šiuo metu spaudai rengiamos penkios profesoriaus knygos,

Akad. Z. Zinkevičiui įteikta Mokslo pažangos premija

jis jau parašęs virš 50 veikalų.

Mokslo pažangos premijai buvo nominuoti šie VU profesoriai: prof. habil. dr. Viktorija Daujotytė-Pakerienė, prof. habil. dr. Domas Kaunas ir akademikas prof. habil. dr. Marijus Arvydas Šliogeris - už integralios humanistikos sklaidą kultūros istorijoje, filosofijoje, literatūroje.

Partnerystės pažangos premiją, skiriamą už indėlį į gyvenimo kokybės gerinimą ir šalies konkurencingumo didinimą, pasidalino dr. Romu­ aldas Danielius, Kęstutis Jasiūnas, Rimantas Kraujalis ir akademikas prof. habil. dr. Algis Petras Piskarskas. Šiai mokslininkų ir verslininkų grupei premija skirta už Lietuvos lazerių mokslo ir pramonės sutelkimą proveržiui į pasaulines rinkas. Dr. R. Danielius - VU Kvantinės elektronikos katedros Lazerinių tyrimų centro vyresny­ sis mokslinis darbuotojas, Lazerinės firmos „Šviesos

konversija“ mokslinis vadovas, 2005 m. už „Faros“ la­ zerio išradimą paskelbtas Lietuvos šviesuoliu, akad.

A. R Piskarskas - VU Fizikos fakulteto Kvantinės elek­ tronikos katedros Lazerinių tyrimų centro vedėjas, K. Jasiūnas ir R. Kraujalis dirba privačiame sektoriuje, abu VU auklėtiniai. „Tapti šios prestižiškiausios Lietu­ voje premijos laureatais - didelė garbė. Šiandien lietu­

Skaitykite p. 14

t

į

į

v

? {y,

Rektoriaus taurė matematikams

į /' ;

Skaitykite

V #

O

A pi

p. 15 K

i

Iš kairės: akad. A. Piskarskas, R. Kraujalis (trečias), K. Jasiunas ir dr. R. Danielius - Partnerystės pažangos premijos laureatai

viški lazeriai šviečia daugelyje pasaulio šalių. Tech­ nologijos plačiai veržiasi į mūsų gyvenimą, turime turėti savas, kad galėtume šį globalizacijos iššūkį priimti. Fi­ zikai tam pasiruošę“, - dėkodamas už apdovanojimą sakė akad. A. R Piskarskas.

Nacionalinės pažangos premija įsteigta 2006 metais.

Jos iniciatoriai: Vilniaus universitetas, LNK ir „Hansabankas“. Premijų mecenatai: akcinė bendrovė „VST“ ir kon­ cernas „MG Baltic“. Premijų teikėjai: AB „Lietuvos drau­ dimas“ ir leidykla „Alma littera“. Idėjos autorius - UAB „Strateginių komunikacijų centras“.

Vš/ „Nacionalinė pažangos premija“ ir „U. V.“ inform.

V Naujiko nuotr.

universitas

2

2007 m. gegužės 28 d.

vilnensis

taiiapdovanojimai

Pirmą kartą šalyje iškilmingai pagerbti jaunieji mokslininkai - geriausių disertacijų autoriai Iš 12 apdovanotųjų net 7 jau­ nieji mokslininkai yra iš Vilniaus universiteto.

Už geriausias fizinių, tech­ nologijos ir biomedicinos mokslų disertacijas buvo apdovanoti šie Vilniaus uni­ versiteto jaunieji moksli­ ninkai:

Balandžio 25 d. LR Prezidento rūmų Kolonų salėje buvo ap­ dovanoti geriausių praėjusiais metais Lietuvoje apgintų di­ sertacijų autoriai. Jaunųjų mokslininkų disertacijų konkur­ są ir apdovanojimo ceremoniją organizavo Lietuvos jaunų­ jų mokslininkų sąjunga (LJMS).

Rytis Butkus, „Moduliuotosios fazės impulsų parametrinis stip­ rinimas ir parametrinių šviesos darinių lokalizacija", fizika (VU); Julius Ruseckas, „Matavimo modeliai kvantinių Zenono ir anti-Zenono efektų aprašymui ir lai­ ko kvantinėje mechanikoje api­ brėžimui“, fizika (VU TFAI); Mindaugas Zaremba, „Tetramerinės restrikcijos endonukleazės Bse634l struktūros, stabilu­ mo ir funkcijos ryšys“, biochemija (VU, Biotechnologijos institutas).

Už geriausias humanitarinių ir socialinių mokslų diser­ tacijas apdovanoti Mindaugas Kvietkauskas, „Ankstyvasis Vilniaus literatūrinis modernizmas (1904-1915)“, filo­ logija (VU); Mante Lenkaitytė, „Vienuolio idealas Eucherijaus Lioniečio „Pašlovinime dykumai“ ir loty­ niškoje vienuolinėje literatūroje

Geriausių disertacijų autoriai, VU jaunieji mokslininkai, su Prezidento patarėja Irena Vaišvilaite. V. Naujiko nuotr. iki penktojo amžiaus pradžios“, fi­ lologija (VU); Aurimas Švedas, „Sovietinė

Už geriausią tarpdiscip­ lininę disertaciją apdovano­ tas

lietuvių istoriografija: oficialusis diskursas ir jo alternatyvos (1944-1985 m.)“, istorija (VU).

Justas Kažys, „Meteorologinių sąlygų poveikis eismo saugumui Lietuvoje“, geografija (VU).

Jaunuosius mokslų daktarus sveikino LR Prezidento patarėja Irena Vaišvilaitė. Trims laimėto­ jams buvo įteikti rėmėjų įsteigti pi­ niginiai prizai. Du iš trijų laureatų - iš Vilniaus universiteto. Apdo­ vanojimą už geriausią disertaci­ ją iš fizinių, technologijos ir bio­ medicinos mokslo sričių gavo Julius Ruseckas (fizikos mokslai), iš humanitarinių ir socialinių mokslo sričių - Mindaugas Kviet­ kauskas (filologija). Apdovanoji­ mus įsteigė pagrindinis projekto rėmėjas - šveicarų fondas „Gebert Ruef Stiftung“, autoriams įteik­ ta po 5000 litų.

Konkurse siekta atrinkti tas di­ sertacijas, kurios geriausiai at­ spindėtų ambicingą LJMS viziją - „Lietuvos mokslininkai - pasau­ linio lygio mokslo elitas". Taip sie­ kiama didinti Lietuvos jaunųjų mokslininkų motyvaciją vykdyti aukščiausios kokybės ir svarbos visuomenei mokslinę veiklą.

Pretendentus į LJMS apdova­ nojimus už geriausias 2006 metų disertacijas galėjo siūlyti LJMS nariai, Lietuvos doktorantai bei mokslininkai. Iš viso buvo pasiū­ lyta daugiau nei aštuoniasdešimt disertacijų. Po pirmo vertinimo etapo buvo atrinktos 5 disertaci­ jos iš fizinių, technologijos ir bio­ medicinos mokslų sričių, 5 diser­

tacijos iš humanitarinių ir sociali­ nių mokslų sričių bei 2 tarpdiscip­ lininės disertacijos.

Pirmo etapo vertinimo komisiją sudarė aktyvūs Lietuvos moksli­ ninkai, po daktaro laipsnio įgijimo paskelbę reikšmingų publikacijų.

Dalis komisijos narių savo dakta­ ro disertacijas apgynė ir mokslinį darbą dirba užsienyje. Antrojo etapo vertintojais kviesti kompe­ tentingi ekspertai - didelę moks­ linio darbo patirtį sukaupę Lietu­ vos ir užsienio mokslininkai.

Vienas jų - Bergeno universiteto (Norvegija) profesorius Laszlo R Csernai - yra ir Nobelio premijų komisijos narys. Vertinant diserta­ cijas buvo atsižvelgiama į tokius kriterijus kaip mokslinių tyrimų svarba ir vertė, tinkamai parinkta tyrimų metodologija, išvadų pa­ grįstumas, rezultatų publikavimas, disertacijos originalumas ir kt.

Lietuvos verslo atstovai neli­ ko abejingi jauniesiems moksli­ ninkams. Bankas „DnB Nord" įsteigė 2500 litų apdovanojimą už geriausią tarpdisciplininę diser­ taciją. Projektą parėmė ir UAB „Ekspla“.

Tokie apdovanojimai Lietuvo­ je rengiami pirmą kartą. Tikimasi, kad tai taps gražia tradicija.

LJMS ir „UV" inform.

uiisveikiname Dr, Erikai Sausverdei skirta premija už švedų kalbos ir kultūros sklaidą Lietuvoje Švedijos akademija, renkanti

Nobelio literatūros premijos lau­ reatą ir skirianti įvairias kitas pre­ mijas, skyrė specialią premiją už švedų kalbos ir kultūros sklaidą Lietuvoje mūsų kolegei docentei dr. Erikai Sausverdei, Skandina­ vistikos centro vedėjai. E. Saus­ verde yra Leningrado (Sankt Pe­ terburgo) universiteto absolventė, čia baigė švedų kalbos ir literatū­ ros specialybę, 1987 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro di­ sertaciją. VU docentė dirba nuo 1986 m., 1991 m. jos iniciatyva ir pastangomis buvo įkurta Skandi­ navistikos katedra, kurioje rengia­ mi skandinavų (švedų, norvegų ir danų) filologijos bakalaurai, ma­ gistrai ir daktarai. 2006 m. kated­ ra reorganizuota į Skandinavisti-

kos centrą, atsižvelgiantį tai, kad studijos kreipiamos tarpdiscipliniškumo linkme. Per šešiolika katedros gyvavimo metų nueitas ilgas ir sudėtingas kelias, pasiek­ tas visus akademinius standar­ tus atitinkantis skandinavistikos studijų lygis. Iki šiol katedra (cen­ tras) išleido 10 skandinavų filo­ logijos bakalaurų laidų ir 8 skan­ dinavų filologijos magistrų laidas. Centras glaudžiai ben­ dradarbiauja su daugeliu Šiau­ rės, Baltijos ir kitų užsienio šalių universitetų.

1997 m. E. Sausverde buvo ap­ dovanota Švedijos rašytojų fondo premija, o 1998 m. - Norvegijos Šv.

Olofo ordinu.

Doc. dr. Erika Sausverde.

V. Naujiko nuotr.

Skandinavistikos centro inform.

Vilniaus universiteto teisininkas - geriausias intelektinės nuosavybės gynėjas 7 Švenčiant Pasaulinę intelekti______ nės nuosavybės dieną, kasmet įteikiami Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos apdo­ vanojimai žymiausiems Lietuvos atlikėjams bei intelektinės nuosa­ vybės gynėjams.

Lietuvos gretutinių teisių aso­ ciacija AGATA už mokslinę veik­ lą, sąmoningos jaunosios teisi­ ninkų kartos ugdymą intelektinės nuosavybės srityje, už pagalbą ir autoritetingą nuomonę spren­ džiant gretutinių teisių apsaugos problemas apdovanojo doc. dr.

Vytautą Mizarą.

Šis teisininkas nuo 1997 m. dirba Vilniaus universiteto Teisės fakultete, 2003 m. paskirtas fa­ kulteto Civilinės teisės ir civilinio proceso katedros vedėju. 19992001 m. buvo teisingumo minist­ ro patarėjas civilinės teisės ir ci­ vilinio proceso klausimais. Nuo 2002 m. - praktikuojantis advo­ katas, advokatų profesinės ben­ drijos „Jurevičius, Balčiūnas ir Bartkus“ patarėjas. Doc. dr. V. Mizaras dėsto Vilniaus universiteto Teisės fakultete intelektinės nuo­ savybės, prievolių, deliktų teises.

Dalyvauja tarptautiniuose moks-

loproje'' projektuose, stažuotėse užsie­ nyje (Pavijos universitete Italijo­ je, J. W. Goethe’s universitete ir Miuncheno Makso Planko inte­ lektinės nuosavybės, konkuren­ cijos ir mokesčių teisės institute Vokietijoje). Taip pat jis yra mo­ nografijos „Autorių teisės: civili­ niai gynimo būdai“, straipsnių intelektinės nuosavybės teisės, atskirų sutarčių rūšių temomis autorius, Civilinio kodekso ko­ mentarų, kitų knygų bendraau­ toris.

TF inform.

........ .......

(r-

......

—N

Vilniaus universiteto Taryba 2007 m. gegužės mėn. 25 d. posėdyje (protokolo Nr. T-2007-2)

nutarė: 1. Skelbti konkurso pradžią Vilniaus universiteto rektoriaus pareigoms užimti.

2. Nustatyti rektoriaus rinkimų datą 2007 m. rugsėjo 13 d.

Vadovaujantis VU rektoriaus rinkimų tvarka, kuriai pritarta 2007 m. gegužės 8 d. Senato posėdyje, Vilniaus universiteto Taryba infor­ muoja, kad dalyvauti konkurse kviečiami mokslininkai, tenkinan­ tys Aukštojo mokslo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 27-715), Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Vilniaus universiteto Statuto patvirti­ nimo“ (Žin., 1990, Nr. 18-468, Nr. 19-487), Mokslo ir studijų įsta­ tymo (Žin., 1991, Nr. 7-191) nuostatų reikalavimus.

Kandidatus į rektoriaus pareigas gali iškelti Universiteto kamieninių padalinių tarybos arba ne mažiau kaip dešimt universi­ teto Senato narių. Kandidatu į rektoriaus pareigas turi teisę būti keliamas asmuo, turintis profesoriaus pedagoginį vardą ir paskir­ tą rinkimų dieną ne vyresnis kaip 65 metų. Kandidatas j rektorius nebūtinai turi būti Vilniaus universiteto darbuotojas.

Registracijos laikotarpis - vienas mėnuo - nuo skelbimo pasi­ rodymo leidinyje „Universitas Vilnensis“ datos. Leidinio išleidimo data laikoma pirmąją registracijos diena.

Kandidatui įregistruoti rinkimų komisijoje Vilniaus universiteto personalo direktoriui pateikiami šie dokumentai: □

iškėlusiųjų prašymas įregistruoti kandidatu (prašyme nuro­ doma, kas ir kada iškėlė, kandidato pavardė, vardas, gimi­ mo metai, mokslo laipsnis ir vardas, einamosios pareigos),

□

kandidato gyvenimo aprašymas,

□

profesoriaus pedagoginį vardą patvirtinantys dokumentai,

□

iškėlimo į kandidatus faktą patvirtinantys dokumentai,

□

kandidato pasirašytas sutikimas dalyvauti rinkimuose.

Dokumentai priimami Vilniaus universiteto Personalo direkcijoje (Universiteto g. 3, 363, 361 kab. Tel. 268-70-40, 268-71-78).

Su Universiteto Statutu ir Vilniaus universiteto rektoriaus rinkimų tvarka galima susipažinti Vilniaus universiteto tinklalapyje www.vu.lt/site_files/Infs/rekt_rink_tvark.doc

universitas

»

3

vilnensis

2007 m. gegužės 28 d.

w svečiai Vokietijos architektai domėjosi net elektros saugikliais | Vokietijos universitetų architektai, viešėję VU gegu­ žės 10 dieną, pasirodė besą vieni smalsiausių Vilniaus universitetą aplankančių svečių. Jie domėjosi ne tik Univetsiteto istorija, unikalios architektūros saugojimu, mokslo lygiu VU, studentų gyvenimo sąlygomis, bet ir... elektros saugikliais. Vaikščiodamas Filologijos fakulte­ to koridoriais, vienas architektas pasmalsavo, kas sle­ piasi už mažų paslaptingų durelių sienoje ir atidaręs jas išvydo elektros saugiklius.

Gegužės 10 dieną Vokietijos universitetų architek­ tus priėmė VU rektorius akad. B. Juodka ir mokslo rei­ kalų prorektorius prof. J. V. Vaitkus. Architektai sakė pa­ milę Vilnių, o rektorius B. Juodka - Heidelbergą.

Architektai, apžiūrėję Rektoriaus aulą ir skeptrą, pa­ traukė į Teatro salę. Universiteto bibliotekoje Vokietijos architektai apžiūrėjo R Smuglevičiaus, Baltąją ir Joa­ Vokietijos architektai apžiurėjo VU senųjų rūmų chimo Lelevelio sales, Bendrąją ir Profesorių skaityk­ sales. V. Naujiko nuotr. las. Jie pabuvojo daugumoje VU Centrinių rūmų kie­ melių, Filologijos fakultete grožėjosi Petro Repšio freska „Metų laikai", pagonių dievų atvaizdais, sudėliotais iš natūralių akmenų, Rimtauto Gibavičiaus freskomis.

Vokietijos universitetų architektų grupės vadovas Siegfriedas Kendelis pasakojo, kad architektai rūpinasi Manheimo universitetu ir kasmet keliauja vis j kitą Europos universitetą ir domisi, kaip ir kas rūpinasi universitetų pastatais, kokia jų būklė.

Taivano nacionalinio universiteto delegacija su VU rektoriumi aptarė bendradarbiavimo galimybes. V. Naujiko nuotr.

Gegužės 11 d. Vilniaus univer­ sitete lankėsi Taivano nacionalinio Chung Cheng universiteto atstovų delegacija, vadovaujama šio uni­ versiteto Tarptautinių ryšių centro direktoriaus prof. Gary C.-W. Shyi. Šis universitetas įkurtas 1989 m., tačiau jau turi 28 fakultetus ir 44 institutus, 28 bakalauro, 48 magist­ ro ir 29 doktorantūros programas. Šiuo metu universitetas akty­ viai plėtoja tarptautinius ryšius ir kviečia studijuoti užsienio stu­ dentus. Tad ir šio vizito tikslas susipažinti su Vilniaus universite­ to istorija ir veikla, supažindinti jo akademinę bendruomenę su Taiva­ no nacionaliniu Chung Cheng uni­ versitetu. Delegacijos nariai susiti­ ko su VU rektoriumi akad. B. Juodka ir prorektoriumi mokslo reikalams

Universitete lankėsi Portugali­ jos Konstitucinio Teismo pirmi­ ninkas Rui Monro Ramosa Lietuvoje viešėjęs Portugalijos Respublikos Konstituci­ nio Teismo pirmininkas Rui Monra Ramosa su teisėjų dele­ gacija ir Lietuvos Konstitucinio Teismo teisėju Zenonu Namavičiumi gegužės 10 d. apsilankė Vilniaus universitete.

Teisėjus priėmęs Vilniaus universiteto rektorius Bene­ diktas Juodka svečiams pristatė Vilniaus universitetą. Sve­ čiai domėjosi Teisės fakultetu, vienu seniausių Universi­ tete, praėjusiais metais atšventusiu 365-erių metų jubiliejų.

Delegacija apžiūrėjo Vilniaus universiteto Centrinių rū­ mų istorinį lobyną. „U. V.“ inform.

Taivano nacionalinis universi­ tetas mūsų studentams siūlo 5 valstybines stipendijas

i

Portugalijos Respublikos K.T pirmi­ ninkas Rui Monra Ramosa.

V. Naujiko nuotr.

prof. J. V. Vaitkumi, aptarė univer­ sitetų bendradarbiavimo galimy­ bes. Delegacija apsilankė ir VU Orientalistikos centre, susitiko su centro vadovybe ir sinologijos programos dėstytojais bei stu­ dentais. Jie buvo supažindinti su Taivano nacionalinio Chung Cheng universiteto istorija, struk­ tūra, galimybėmis čia tęsti studi­ jas - tobulinti kinų kalbos įgū­ džius ir studijuoti aukštesnės pakopos programose. Delegaci­ ja pasiūlė OC studentams net 5 valstybines stipendijas. Taip pat buvo parodytas DVD dokumenti­ nis filmas apie šio universiteto stu­ dijų programas, mokslinę veiklą, gyvenimo sąlygas.

OC inform.

w kronika — *

Vokietijos teisės centras išleido VU partnerei Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijai - 140 metų trečiąją absolventų laidą Gegužės 11 d. Vilniaus universiteto Mažojoje Auloje buvo įteik­ ti sertifikatai bei pažymėjimai jau trečiajai Vokietijos teisės centro absolventų laidai. Tai nėra oficialūs diplomai, tačiau teisininkams praktikams jie taps savotiška rekomendacija.

Trečioji Vokietijos teisės centro absolventų laida - tai beveik 30 jaunų žmonių, kurie 2005-2007 metais dalyvavo Vokietijos ir Euro­ pos Sąjungos teisės paskaitų pro­ gramoje, turėjo galimybę susipa­ žinti ir padiskutuoti su vienais geriausių šių sričių teisės žinovų.

Paskaitas vokiečių kalba skaitė J. W. Goethe's universiteto Teisės fakulteto specialistai. Centro absol­ ventams buvo suteikta galimybė kiekvienais metais atlikti mėnesio praktiką Vokietijos advokatų konto­ rose, bankuose, teismuose bei ki­ tose institucijose. Šiemet sertifikatų įteikimo cere­ moniją savo apsilankymu pagerbė Vokietijos ambasadoriaus padėjė­ jas teisės klausimais dr. Dirkas Ro­ landas Hauptas, Vokietijos pramo­ nės ir prekybos rūmų atstovai, J. W. Goethe's universiteto Teisės fakul-

teto prof. dr. Helmutas Kohlis ir asis­ tentas Marcas Sangeris, Teisės fa­ kulteto dekanas prof. Vytautas Nek­ rošius, kiti fakulteto nariai.

Vokietijos teisės centras Vilniu­ je įkurtas 2001 metais, vadovaujan­ tis bendradarbiavimo protokolu, pasirašytu tarp Vilniaus universite­ to Teisės fakulteto ir Johanno Wolfgango Goethe's universiteto Teisės fakulteto ir Vokietijos tarptautinio teisinio bendradarbiavimo fondo.

Jis buvo įsteigtas, atsižvelgiantį pri­ oritetines Lietuvai bei Universitetui mokslinės veiklos kryptis bei Lietu­ vos integracinius procesus į Euro­ pos Sąjungą.

Vokietijos teisės mokykla - vie­ nas iš keturių mokyklų-centrų, vei­ kiančių Teisės fakultete kaip papil­ domos programos norintiems gilinti žinias užsienio valstybių teisės sri­ tyse.

Vokietijos teisės centrą baigė trečioji absolventų laida.

V. Naujiko nuotr.

Doc. Meilė JASIENĖ Vilniaus universitetas ir Marijam­ polės Rygiškių Jono gimnazija pa­ gal bendradarbiavimo sutartį antri metai palaiko ryšius tarp mokytojų, moksleivių ir Ekonomikos fakulteto bendruomenės, skleidžia Universi­ teto idėjas moksleiviams. Šios gimnazijos abiturientai at­ vyksta studijuoti į Ekonomikos fa­ kultetą, šiuo metu Ekonomikos fa­ kultete dirba du docentai, kurie yra baigę Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją (šio straipsnio autorė Meilė Jasienė, gimnazijos 1966 m. laidos abiturientė, ir doc. Gedimi­ nas Smalenskas - red. past.). Šiemet kovo 29 dieną mūsų fa­ kulteto studentų ir dėstytojų atsto­ vai dalyvavo gimnazijoje vykusios Suvalkijos krašto moksleivių olim­ piados renginiuose, sveikino nuga­ lėtojus, įteikė apdovanojimus.

Ekonomikos fakulteto dekanė prof. Birutė Galinienė pasveikino gimnazijos kolektyvą ir auklėtinius garbingos 140-ies metų sukakties proga ir perdavė šiuos Vilniaus uni­ versiteto rektoriaus akad. Benedik­ to Juodkos sveikinimo žodžius: „Pa­ grįstai galite didžiuotis giliomis tradicijomis, siekiančiomis mūsų tautos atgimimo ištakas, teikiama išsilavinimo kokybe, prisitaikymu prie dabarties poreikių. Jūsų auk­ lėtiniai aktyviai siekia karjeros, aukš­ tojo universitetinio išsilavinimo, da­ lyvauja Lietuvos visuomeniniame gyvenime. Vilniaus universiteto akademinė bendruomenė didžiuo­ jasi, jog esate mūsų partneriai, Jū­ sų auklėtiniai sėkmingai papildo seniausios ir didžiausios Lietuvos

Balandžio 28 dieną VU partnerė - Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija - minėjo savo 140-qsias metines. aukštosios mokyk­ los studentų gretas.

Linkime sėkmės įgyvendinant savo siekius, stiprios svei­ katos ir ryžto ne­ lengvame, tačiau labai prasmingame darbe - ugdant Lie­ tuvos ateitį."

Ekonomikos fa­ kultetas gimnazijai įteikė reikalingą ir praktišką dovaną kompiuterį.

Marijampolės gimnazija įkurta 1867 metais. Caro valdžia ketino gim­ naziją panaudoti kaip vieną iš rusini­ mo politikos įrankių, tačiau bręstant tau­ tinei savimonei ji ta­ po lietuvių naciona­ linio sąjūdžio ir pasipriešinimo mo­ kykla. Ne vienas gimnazijos auklėti­ nis visą savo gyve­ Ekonomikos fakulteto dekanė prof. Birutė nimą paskyrė kovai Galinienė ir prodekanas doc. Vytautas Bujauskas dėl lietuvių kalbos sveikina Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos išsaugojimo ir lietu­ direktorių Vilhelmą Petkevičių vių tautos atgimimo.

Neatsitiktinai tarp Vasario 16-osios akto signatarų palaimintasis Jurgis Matulaitis, vys­ šeši gimnazijos auklėtiniai. kupai Vincas Borisevičius ir Vin­ Marijampolės Rygiškių Jono centas Brizgys, Kazys Grinius, Pet­ gimnazijoje mokėsi daug įžymių ir ras Klimas, Vincas MykolaitisLietuvai nusipelniusių žmonių: Vin­ Putinas, Jonas Vailokaitis ir dauge­ cas Kudirka, Jonas Basanavičius, lis kitų.

Jonas Jablonskis (Rygiškių Jonas),

4

universitas

------------------------------------------------- vilnensis

2007 m. gegužės 28 d.

aaiakonferencijos____________________________________________________

XI studentų lituanistų mokslinėje konferencijoje sujungti kalbininkų ir literatų pranešimai Jurgita Žana ( PAŠKEVIČIŪTĖ Balandžio 26 dieną

Vilniaus universiteto Vinco Krėvės auditorijoje įvyko vienuoliktoji VU studentų

lituanistų mokslinė konferencija.

Konferenciją atidarė rengėjai dr. Daiva Sinkevičiūtė ir dr. Min­ daugas Kvietkauskas, pranešė­ jus pasveikino VU Filologijos fa­ kulteto dekanas doc. dr. Anta­ nas Smetona.

Dekanas ypač džiaugėsi gausia ne tik pranešėjų, bet ir klausytojų auditorija, pabrėžė mokslinės diskusijos, komuni­ kacijos svarbą, kuri gali rastis tik esant gausiai ir aktyviai klau­ sytojų auditorijai. A. Smetona pabrėžė, kad kitas akademinio aktyvumo ir sąmoningumo žingsnis būtų, jei studentai pa­ tys imtų organizuoti konferenci­ jas. Ši konferencija ypatinga

tuo, kad joje buvo sujungti kal­ bininkų ir literatų pranešimai, neskiriant į atskiras sekcijas. Įžanginėse kalbose šis klausi­

mas iškilo kaip diskusinis. Organi­ zatorė D. Sinkevičiūtė šį pasirinki­ mą komentuoja kaip svarbų ugdyti studentų tarpusavio mokslinei ko­ munikacijai: „Kad būtų stipri lietu­ vių literatūra, baltistika, lietuvių kalbotyra, mes turim jausti vieni ki­ tus, pažinti, matyti. Taip formuojasi kartos pojūtis.“ Trijuose konferencijos posė­ džiuose buvo išklausyta po penkis pranešėjus.

Kalbininkai perskaitė penkis pranešimus. Visi jie pasižymėjo aukštu techninio pateikimo lygiu.

Didžiausio auditorijos aktyvumo ir susidomėjimo sulaukė Kristinos Bukelskytės pranešimas „Vyrų pa­ vardžių priesagų varijavimo pro­ cesai 1729-1776 m. Utenos pa­ rapijos santuokų registracijos kny­ goje“. Pranešimo autorė aprašė visus varijavimo atvejus: priesa­ gų numetimą, pridėjimą ir keitimą, aiškiai pateikė kitimo procesą, pa­ rinko kūrybingus ir įdomius atve­ jus. Auksė Razanovaitė praneši­ me „Dėl Saliamono Mozerkos Slavočinskio giesmyno veiksmažo­ džių morfologijos“ atliko smulkią giesmyno pirmosios dalies veiks­ mažodžio morfologijos analizę ir papildė bei patvirtino Zigmo Zin­ kevičiaus tyrimo rezultatus. Dovi­

lė Kriugiškytė pateikė savo pa­ čios atliktų apklausų duomenis, jų tyrimą ir rezultatus pranešime „Daugiaskiemenių prieveiksmių su priesaga ~(i)ai kirčiavimas šnekamojoje studentų kalboje“, šių pranešimų autorės tapo kon­ ferencijos laureatėmis. Taip pat kalbinius pranešimus skaitė Mil­ da Jucevičiūtė („Konstantino Sirvydo Punktų sakymų priesa­ gos -inėti veiksmažodžiai ir veikslo raiška“) bei Jurgita Brasiūnaitė („Gramatiniai formų są­ skambiai kūrinių vaikams pava­ dinimuose“).

Gausiuose literatų pranešimuo­ se buvo analizuojami labai įvai­ rių laikotarpių tekstai: nuo XVI a. iki šiuolaikinės literatūros. Beveik visi pranešimai pasižymėjo kūry­ binga, lanksčia ir intelektualia kalba bei metodologiniu sąmo­ ningumu. Tomas Andriukonis skaitė pranešimą „Ketvirtasis va­ riantas, arba Rašymo instinktas ir Antano Baranausko dienoraštis“, kuriame iškėlė Baranausko die­ noraščio struktūrinius ir žanrinius prieštaringumus ir aptarė tekste pasirodančią rašymo problemą.

Birutė Mumėnaitė perskaitė tarpdisciplinišką pranešimą „Jono Meko erdvė ir laikas“, kuriame

Konferencijos dalyvius jungė mąstymo malonumas ir džiaugsmas.

V Naujiko nuotr. analizavo Meko sukurtus kino ir poezijos tekstus ir juose pasiro­ dančias autoriaus tapatybės for­ mas. Ūla Ambrasaitė pranešime

„Radvilos Juodojo tikėjimo išpa­ žinimas: protestantiškas doro krikščionio įvaizdis“ analizuoda­ ma tekste esančias opozicijas, iš­ skyrė tekste dorybę įprasminan­ čias kategorijas. Šiems pranešė­ jams buvo suteikti laureatų var­ dai. Paskatinamuosius diplomus komisija įteikė Akvilei Rėklaitytei už pranešimą „Aido Marčėno fe­ nomenas“ ir Eglei Kupšytei už darbą „Individo ir bendruomenės santykis Sauliaus Tomo Kondroto apsakymuose“. Taip pat pra­ nešimus skaitė Giedrė Kazlaus­ kaitė („Patirties pavidalai Vinco Mykolaičio-Putino autobiografi­ niuose tekstuose“), Eglė Jociūtė („Santykio Aš ir Kitas transforma­ cijos Juozo Tumo-Vaižganto pro­

zoje“), Gintarė Petuchovaitė („Ti­ kėjimo išpažinimo žanras XVI a.

Lietuvoje“), Deimantė Zailskaitė („Laimės samprata ankstyvuo­ siuose Alfonso Nykos-Niliūno dienoraščiuose“), Neringa Debesytė („Rauda šiuolaikinėje lietu­ vių poezijoje“).

Konferencijos pradžioje, svei­ kindama studentus, prof. Viktori­ ja Daujotytė išvedė analogiją su Rolano Bartheso teksto malonu­ mu ir kalbėjo apie mąstymo ma­ lonumą kaip pagrindinį akademi­ nio darbo palydovą. Išklausius vi­ sus pranešėjus atrodė, kad bū­ tent šis mąstymo malonumas bei džiaugsmas ir atvedė studentus į konferenciją, jungė juos diskusi­ joje ir kad tai yra pagrindinis visų pranešimų variklis.

Konferenciją rėmė Valstybinis mokslo ir studijų fondas bei Vals­ tybinė lietuvių kalbos komisija.

Tarptautinėje konferencijoje apie kalbų mokymą pristatytos metodikos ir naujausi moksliniai tyrimai Gegužės 3-4 dienomis Užsienio kalbų institute vyko antroji tarptautinė konferencija „Kalbų mokymas ir mokymasis daugiakalbėje Europoje“.

Iš keturiolikos šalių atvy­ kę aukštųjų mokyklų kalbų mokymo specialis­ tai, kalbų centrų vadovai, administratoriai diskutavo apie užsienio kalbų situaciją Europos aukšto­ siose mokyklose, apie kalbų reikalingumą tiek akademinėje, Nek profe­ sinėje veikloje, apie naujas kalbų mokymo ir mokymosi metodikas.

Doc. Nijolė į, BRAŽĖNIENĖ, / VU ŪKI direktorė Konferencijoje dalyvavo žy­ mūs kalbų mokymo specialis­ tai, kalbų ekspertai.

Dr. lanasTudoras (Belgija), il­ gametis Europos kalbų tarybos narys, turintis didelę patirtį mo­ kant kalbų, savo plenariniame pranešime daug dėmesio sky­ rė kalbų politikos formavimui universitetuose, pabrėždamas, kad geras dviejų užsienio kal-

Dr. Ianas Tudoras (Belgija) daug dėmesio skyrė kalbų politikos finansavimui unversitetuose bų mokėjimas yra būtinas kiekvie­ nam Europos universiteto absolven­ tui. Pranešėjas analizavo kalbų po­ litikos formavimą Europos universi­ tetuose (Belgijos, Čekijos, Vengrijos,

Prancūzijos ir kt.), kalbinių kompe­ tencijų svarbą studentų mobilumui, įsidarbinimui, pabrėždamas, kad aukštosios mokyklos turėtų atkreipti dėmesį į realius studentų poreikius ir sudaryti sąlygas mokytis kalbų.

Prof. Rodąs Bolitho (Didžioji Bri­ tanija), žinomas kalbų mokytojų rengimo specialistas, kalbėjo apie mokytojo ir besimokančiojo moty­

vaciją, analizavo psichologinius kalbų mokymosi aspektus. Prof.

Jurgenas Ouetzas (Johanno VVolfgango Goethe's universite­ tas, Vokietija), žymus kalbų testa­ vimo teoretikas ir praktikas, dis­ kutavo apie kalbinių kompeten­ cijų įvertinimą bei jų prilyginimą „Bendruosiuose Europos kalbų metmenyse“ pateiktiems kalbų mokėjimo A1-C2 lygiams. Tai il­ gas ir įtempto darbo reikalaujan­ tis procesas, kuriame dalyvauja ir Užsienio kalbų institutas, koor­ dinuodamas struktūrinių fondų projektą „Komunikacinių kompe­ tencijų įvertinimo ir įsivertinimo sistemos sukūrimas“.

Tiek plenariniuose, tiek aštuoniose sekcijose skaitytuose pra­ nešimuose buvo nagrinėjami ir kiti aktualūs kalbų mokymo klau­ simai, sprendžiamos mokymo ir mokymosi problemos, dalijama­ si patirtimi. Prof. Francie Cicurel (Prancūzija) dalijosi mintimis apie literatūrinių tekstų svarbą kalbų mokyme, dr. Ignacio Oliva Cruz (Ispanija) ir Richardas Boltas (Lenkija) nagrinėjo daugiakultūrinį aspektą pamokoje, Manuela Cazini (Italija) kėlė testavi­ mo problemas. Rašymo svarbą kalbų mokyme akcentavo Deniz Renda Korum (Turkija), Irina Or­ lovą (Latvija), dr. Blanka Frydry-

Konferencijoje patirtimi dalijosi iš keturiolikos šalių atvykę kalbų mokymo specialistai chova Klimova (Čekija), dr. Lore­ ta Vilkienė (Lietuva) ir kt. Apie kal­ bos teises kalbos politikos diskur­ se kalbėjo prof. Rolandas Vitalius Idzelis (Lietuva). įvairūs kalbų dėstymo metodai, testavimo problemos, lingvisti­ niai tyrinėjimai, kultūrinio suvoki­ mo svarba bei kitos temos buvo gvildenamos Vokiečių ir Prancū­ zų kalbų studijų sekcijose (pra­ nešėjai: prof. Jurgenas Oueztas, doc. Danutė Kalendienė, doc.

Gražina Šumskytė, doc. Danguo­ lė Melnikienė ir kt.)

Surengtoje diskusijoje dalyva­ vę Lietuvos ir užsienio universi­ tetų kalbų katedrų vedėjai, kalbų centrų vadovai, kalbų dėstytojai pabrėžė padidėjusią studentų motyvaciją mokytis kalbų, jų no­ rą rinktis kuo įvairesnes kalbas.

Kalbėta ir apie tai, su kokiais sun­

kumais susiduriama mokant kal­ bų, koks (beje, ne visada palan­ kus studentams) įvairių universi­ tetų vadovų, dekanų požiūris į kal­ bų mokymą, mokymosi trukmę, kreditų skaičių ir kt. Aiškintasi, ko­ dėl vienos kalbos tampa vis la­ biau populiarios (anglų, ispanų), o kitų (rusų, vokiečių) - vis ma­ žiau besimokoma tiek mokyklo­ se, tiek universitetuose.

Dvi dienas trukusioje mokslinė­ je konferencijoje išklausyti ketu­ riasdešimt aštuoni pranešimai, kuriuose iškelta daug įdomių su kalbų mokymu susijusių klausi­ mų, daug diskutuota, dalintasi pa­ tirtimi apie kalbų politikos forma­ vimą universitetuose, apie naujų modernių metodikų naudojimą, apie naujausius mokslinius tyri­ nėjimus kalbų mokyme.

V. Naujiko nuotr.

2007 m. gegužės 28 d.

5

vilnensis

---------------------- konferencijos

Globalizacija iš skandinaviškos perspektyvos ~~p Globalizacija - blogis ar gėris? Į tokius ir panašius klausimus atsaky­ mų ieškojo VU Skandinavistikos centro surengtos konferencijos „Globalizacija ir šaknys“ dalyviai, susirinkę Vilniuje balandžio 19-20 dienomis.

Stefanas ANBRO Nors šiandien globalizacijos poveikio pa­ sauliui nuneigti neįmanoma, šis reiškinys vertinamas labai nevienodai. Vieni jį džiaugsmingai sveikina, kiti reaguoja šal­ čiau, treti juo atvirai piktinasi. Tie, kurie į glo­ balizaciją žiūri kritiškai, dažnai jai priešina­ si atsigręždami į šaknis. Būtent grįžimo prie šaknų temai ir buvo skirta šioji konferencija. Švedų rašytojas ir vertėjas Stigas Claes-

sonas pranešime kalbėjo apie šaknis, kaip apie būtiną geros literatūros pamatą: „Ge­ riausių šiandien Švedijoje rašomų knygų ištakos glūdi Švedijoje, tame, kas švediška, mūsų šaknyse. Tik po to jos pasakoja apie tai, kas globalu. Pasaulis prasideda ten, iš kur esi kilęs.“ Vis dėlto konferencija jokiu būdu nebuvo vienšališkas globalizacijos puolimas ir be­ sąlygiškas šaknų propagavimas. Vertėjas

ir literatūros kritikas Laimantas Jonušys at­ kreipė dėmesį į tai, kad totalitarinės valsty­ bės dažnai spekuliuoja šaknų unikalumo idėja, norėdamos pateisinti savo represinę sistemą: „Sovietinė valdžia nuolat raginda­ vo Vakarus nesikišti į „mūsų“ vidaus reika­ lus, nes „mes“ demokratiją suprantame ki­ taip ir gyvename laimingai pagal savo spe­ cifinius dėsnius. Iš tiesų tai tebuvo totalita­ rinės diktatūros valdančiųjų sluoksnių no­ ras išlaikyti savo represinę sistemą, netu­ rinčią nieko bendra su kokiu nors savitumu arba unikalumu." Šiai represijai ir kultūri­ nei izoliacijai L. Jonušys priešpriešino glo­ balizaciją kaip išlaisvėjimą - suprantamą kaip politinį procesą, užtikrinantį pagarbą individui ir universalioms žmogaus teisėms, bet ir kaip naujai atsivėrusias asmenines galimybes: „Man globalizacija pirmiausia reiškia laisvę - laisvę rinktis, laisvę pažinti, taip pat ir pažinti kitokias šaknis.“ Salia jau minėtų dalyvių konferencijoje dalyvavo ir kitų garbingų ir įdomių svečių: filosofė Nerija Putinaitė, suomių litertūros kritikė Mervi Kantokorpi ir suomių rašytojas Juha Itkonenas, danai sociologijos profe­ sorius Ole Thyssenas ir rašytojas Carstenas Jensenas, norvegų rašytojas Jonny Halbergas, konferenciją pagerbė Filologi­ jos fakulteto dekanas Antanas Smetona.

Konferencijoje aptartos ir pozityvios, ir negatyvios globalizacijos pusės

Jaunieji psichologijos mokslininkai ieško savo vietos pasaulio tyrimų kontekste -X Balandžio 27 d. Vilniaus universitete įvyko ketvirtoji Jaunųjų mokslininkų psichologų konferencija „Vieta pasaulyje ir ateities vizija“, sulaukusi gausaus būrio tyrėjų ir praktikų, besidominčių psichologijos mokslo aktualijomis.

Donatas NOREIKA Konferencijos programa apėmė plačią jau­ nųjų mokslininkų vykdomų tyrimų panoramą - buvo skaitomi pranešimai iš šeimos, svei­ katos, eksperimentinės, organizacijų psicho­ logijos ir daugelio kitų sričių. Toks platus dar­ bų spektras paskatino kelti ir bendresnius psi­ chologijos mokslo raidos klausimus. Kokią vietą mūsų atliekami tyrimai užima kitų šalių mokslininkų darbų kontekste? Kuri mūsų mokslo dalis iš tiesų reikšminga, o kuri labiau primena nesistemingą ir fragmentišką kaps­ tymąsi, vis grįžtant prie jau aptartų temų, bet ir vėl nedaug pasistūmėjant tolyn? Kurlink ju­ dame ir ko galime tikėtis ateityje?

Konferencijos organizacinis komitetas (Aldona Dzekevičiūtė, Marija Giedraitytė, Evaldas Kazlauskas, Rūta Lasauskaitė, Do­ natas Noreika, Ieva Povilaitienė ir Monika Skerytė-Kazlauskienė), pasinaudodamas vis gausėjančia ankstesniųjų metų patirti­ mi ir pasipildęs naujais nariais, šiemet rū­ pinosi ne tik tuo, kad konferencijoje skam­ bėtų kuo daugiau įdomių pranešimų, bet ir kad geriausių pranešimų autoriai sulauktų recenzijų, atsižvelgdami į jas galėtų tobu­ linti ir išbaigti savo darbus. Konferencijos sielos ir kurstytojo dr. Evaldo Kazlausko rū­ pesčiu, be pranešimų santraukų rinkinio, šiemet buvo išleistas ir rimtesnis konferen­ cijos leidinys su recenzuotais pranešimų tekstais. Šie ir kiti darbai galėjo būti įmano­

mi tik dosnių rėmėjų - Valstybinio mokslo ir studijų fondo, Vilniaus konsultacinės gru­

pės, Vilniaus universiteto leidyklos, VU Spe­ cialiosios psichologijos laboratorijos, kny­ gyno „Eureka“ ir Organizacijų vystymo cen­ tro - dėka. Taip pat šiemet net 9 pranešimai galėjo būti apdovanoti premijomis ir paska­ tinamaisiais prizais.

Kurie iš pranešimų yra verčiausi premijų, sprendė konferencijos mokslo komitetas.

Komiteto ir konferencijos klausytojų nuomo­ ne, šiemet ypač stiprūs buvo suvokimo psi­ chologijos darbai. Pirmąją mokslo premiją gavo Donatas Jonikaitis, studijuojantis Ludwigo Maximiliano universitete, pristatęs dar­ bą apie regimųjų judėjimo vaizdinių ir tiks­ lingų akių judesių sąveiką. Antrąja mokslo premija apdovanota Aldona Dzekevičiūtė už pranešimą, kuriame nagrinėjo objektų dy­ džio suvokimo problematiką. III mokslo pre­ mija paskirta Viktorui Keturakiui už praneši­ mą „Nepriklausomybės nuo lauko kognityvinio stiliaus matavimo galimybės“. Dar 6 pranešimai buvo įvertinti kaip itin aukšto ly­ gio ar įdomūs savo srityje: VVirginia Rekuc gavo premiją už geriausią šeimos psicholo­ gijos pranešimą, Airida Zavadskė - už ge­ riausią taikomosios psichologijos praneši­ mą, Rytis Pakrosnis ir Viktorija Cepukienė už geriausią psichinės sveikatos praneši­ mą, Edita Kazakevičienė - už geriausią or­ ganizacinės psichologijos pranešimą, Ju­ lius Kvedarauskas - už originaliausią pra­ nešimą, o Valdonė Isiūnaitė paskatinta kaip jauna perspektyvi tyrėja.

Diskusijoje konferencijai baigiantis ir va­ karėlyje po renginio pranešėjai ir dalyviai svarstė, kurlink juda Lietuvos psichologi­ jos mokslas, kokie kriterijai lemia šio ju­ dėjimo kryptį ir kas galėtų paskatinti dar aktyviau ir tikslingiau įsilieti j pasaulinių tyrimų lauką. Daugelis šių klausimų liko be aiškių atsakymų, bet konferencijos da­ lyviai išsiskirstė aiškiai jausdami, kad kon­ ferencija buvo naudinga ir įdomi. Turėjom puikią progą susitikti, kelti klausimus, pri­ statyti nuveiktus darbus ir ieškoti tolesnio kelio.

e e patirtis p— Lina PLAUŠINAITYTĖ^ Balandžio 16-22 dienomis Vilniaus Jiiversiteto Filologijos fakulteto dėstytojos Jurga Kasteckienė ir Diana Šileikaitė viešėjo Suo­

mijos Helsinkio universiteto Vertimo studijų centre, įsikūrusiame Kouvolos miestelyje prie Helsinkio. Kartu su jomis Suomijoje lankėsi ir Kauno Vytauto Didžiojo universiteto dėstyto­ ja, Anglų filologijos katedros vedėja doc. dr.

Violeta Kalėdaitė. Tai buvo jau ketvirtasis Lie­ tuvos dėstytojų mainų vizitas užsienio uni­ versitetuose, surengtas vykdant VU Vokiečių filologijos katedros koordinuojamą Leonar­ do da Vinčio projektą „Užsienio kalba kaip profesinė (teisės, verslo) kalba - inovacinės kryptys ir dėstytojų profesinės kompetenci­ jos plėtra" (proj. nr. LT/06/EX/2/1051). Anks­ tesnių mainų vizitų dalyviai jau lankėsi Berly­ no Humboldtų universitete, Rygos Stradina universitete ir Insbruko universitete.

Pagrindinis dalyvių tikslas buvo susipažinti su Helsinkio universiteto Vertimo studijų cen­ tre taikoma dalykinės kalbos mokymo meto­ dika, svečių teisėmis dalyvauti paskaitose ir seminaruose bei stebėti, kaip derinamas kal­ bos ir specialybės žinių perteikimas. Dėsty­ tojos visą savaitę lankė institute rengiamus dalykinės kalbos seminarus, analizavo mo­ kymo procesą, aptarinėjo metodinius klausi­ mus su Vertimo studijų centre dirbančiais ko­ legomis. Dalį laiko dėstytojos praleido biblio­ tekoje, kur susipažino su naujausia moksline ir metodine dalykinių kalbų mokymo literatū­ ra, ieškojo ir rado naudingos medžiagos dar­ bui namuose. „Šis vizitas mums buvo naudingas, - pasa­

kojo VU Vokiečių filologijos katedros dėstyto-

Suomijoje dirbama panašiai

tus, pamatėme, kad suomių taikoma moky­ mo metodika ne taip jau labai ir skiriasi nuo mūsiškės“. „Šis „atradimas“ mus labai nudžiu­

ja doc. dr. Diana Šileikaitė. - Pasisėmėme

tikrai daug naudingos gerosios patirties, ga­ lėjome stebėti dėstytojų darbą su studentais ir įvertinti suomių taikomos metodikos stiprią­ sias ir silpnąsias puses, susipažinti su moks­ line ir metodine literatūra, padiskutuoti bei pa­ sidalyti patirtimi su specialistais, dalykines kalbas dėstančiais jau daug metų. Antra ver-

Susitikimas Helsinkio universiteto Vertimo studijų centre, iš kairės: VU Anglų filologijos katedros asistentė Jurga Kasteckienė, VDU Anglų filologijos katedros vedėja doc. dr.

Violeta Kalėdaitė, Suomijos Helsinkio universiteto Vertimo studijų centro vadovė doc. dr. Irmeli Helin, VU Vokiečių filologijos katedros docentė dr. Diana Šileikaitė.

Doc. dr. Dianos Šileikaitės nuotr.

gino ir įkvėpė tolesniam darbui, - antrino ko­ legei anglų kalbos dėstytoja Jurga Kastec­ kienė. - Žinoma, stipresnė materialinė bazė leidžia jiems naudotis naujausia moksline li­ teratūra, metodine medžiaga ir įranga, tačiau pati seminarų eiga, auditorinio darbo metu vykstantys procesai yra panašūs. Išties pa­ stebėjau daugiau panašumų su mūsų darbu negu skirtumų. Be to, mane sužavėjo suomių studentų motyvacija, jų susikaupimas ir no­ ras dirbti.“ Tačiau, pasak abiejų dėstytojų, esama ir skirtumų. „Suomijos švietimo sistema yra viena pažangiausių Europoje. Suomiai jau taiko modulinę studijų sistemą, o mes dar tik rengiamės ją išbandyti ateityje. Todėl buvo labai naudinga susipažinti su studijų struk­ tūra, ugdymo turiniu, modulio samprata, pri­ valomųjų ir pasirenkamųjų modulių santy­ kiu, individualaus studijų plano sudarymo principais.“ Projekto metu įgytą patirtį dėstytojos galės tiesiogiai taikyti dėstydamos naujojoje VU Fi­ lologijos fakulteto dalykinės (teisės) kalbos magistrantūros programoje. Pasirengimas dėstyti dalykinės kalbos antrosios pakopos studijų programoje buvo vienas iš pagrindi­ nių šio mainų projekto tikslų, kurį dalyvės su kaupu įvykdė.

Vizitas j Suomiją - ne paskutinis šiame Le­ onardo da Vinčio mobilumo projekte. Birželio mėnesį trys dėstytojos vyks j Greifsvaldą, o spalio mėnesį lankysis Tartu universitete.

Vilnius ir Kaunas bendravo vokiškai Tomas MARŠANTAS Gegužės 4 dieną jau antrą kartą VU KHF vyko Vokiečių kalbos diena (Germanistentag): te subręsta tradicija! Renginio iniciatoriai: VU Filologijos fakulteto Vokiečių filologijos katedros dėstytojas Daumantas Katinas ir VU KHF Germanų filologijos katedros dėstytoja dr. Danguo­ lė Satkauskaitė. Idėja - skatinti abiejų katedrų studentų ir dėstytojų bendravimą bei bendradarbiavimą, gilinti vokiečių kalbos žinias ir ją populiarinti.

Sulaukėme svečių ne tik iš Vilniaus, bet ir iš Ukrainos. Ateityje tikimės priimti svečius iš Vokietijos, Šveicarijos, Austrijos bei šių valstybių ambasadų atstovus.

Iš daugiau nei 50 dalyvių pirmi savo pro­ gramą pristatė dėstytojai, studentai juos džiaugsmingai įvertino už drąsą bei kūry­ bingumą: tai Alvida Neverdauskaitė, Vale­ rija Juodzevičienė, dr. Danguolė Satkaus­ kaitė ir doc. dr. Hansas-Harry's DroBigeris.

Antroje renginio dalyje įspūdingą progra­ mėlę parodė svečiai iš Vilniaus, po jų - sve­ čiai iš Ukrainos, o tada atėjo ir „vietinių“ eilė. Pasirodymai buvo įvairūs: vaidinimai, dainos, eilėraštukai, filmukai, pristatymai... vokiečių kalba, aišku. Sulaukėme ne tik Uni­ versiteto finansinės paramos, bet ir VU KHF personalo geranoriško palaikymo. Norin­ čius sužinoti daugiau kviečiame prisidėti kitais metais, nes geriau vieną kartą pama­ tyti, o dar geriau - išgyventi, patirti, pajaus­ ti, t. y. Deutsch erleben\

universnas

6

2007 m. gegužės 28 d.

vilnensis /■—

iiuprojektai

BENDRASIS PROGRAMAVIMO DOKUMENTAS

EUROPOS SĄJUNGA Europos sociaiinis fondas

&

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA

KURKIME ATEITĮ DRAUGE!

Pastarųjų metų apklausos ir sto­ jančiųjų į VU konkursiniai balai lei­ džia drąsiai teigti, kad modernio­ sios biologijos studijas renkasi la­ bai motyvuoti abiturientai, įverti­ nantys šiuolaikinių biomokslų per­ spektyvumą ir galimybes. Pvz., sto­ jančiųjų j biochemijos specialy­ bę Vilniaus universitete pastarųjų metų konkursinio balo vidurkis bu­ vo aukščiausias tarp visų VU stu­ dijų programų, o atsižvelgiant į konkursinio balo skaičiavimo me­ todikas kitose aukštosiose mokyk­ lose, - vienas aukščiausiųjų šaly­ je. Antai 2005 m. priimtų studijuoti pirmojo dešimtuko (iš viso priimta 30) konkursinio balo vidurkis su­ darė net 3491,29, t. y. biochemi­ jos studijas VU rinkosi gabiausi Lietuvos abiturientai - pasaulinių ir šalies dalykinių olimpiadų nu­ galėtojai bei prizininkai.

Taigi moderniosios biologijos į VU ateina studijuoti gabiausias jaunimas, kuris artimiausioje atei­ tyje galėtų tapti šalies mokslinių tyrimų ir jų pagrindų kuriamų tech­ nologijų vystymo branduoliu. Ta­ čiau jau po kelerių studijų metų dalis studentų renkasi šios kryp­ ties studijas užsienio šalių (Vaka­ rų Europos ir JAV) universitetuo­ se. Absoliuti dauguma baigusiųjų studijas lieka dirbti tų šalių moks­ lo centruose bei kompanijose.

Lietuvoje magistrantūroje ir dok­ torantūroje studijuojantys šiuo metu negauna teorinių žinių ir ypač praktinių įgūdžių, prilygstan­ čių analogiškose studijų progra­ mose Europos ir JAV universite­ tuose studijuojančių žinioms bei praktiniams gebėjimams. Taigi ky­ la grėsmė, kad plėtoti biotechno­ logijas ir biomedicinos technolo­ gijas, mokslinius tyrimus šalyje pa­ prasčiausiai gali nebelikti kam.

Tačiau pirmas žingsnis jau žengtas. Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetas kartu su vykdomo projekto partneriais Biochemijos institutu, VU Onkolo­ gijos institutu ir VU Imunologijos institutu - savo studijų ir mokslo bazėse sukurs 10 naujų teorinių

ir praktinių studijų modulių bio­ chemijos, genetikos, mikrobiolo­ gijos, neurobiologijos magistran­ tūros, taip pat biochemijos, gene­ tikos, mikrobiologijos, imunologi­ jos, onkologijos doktorantūros stu­ dijų programoms. Bus parengta 15 naujų bei gerokai atnaujinta 15 esamų teorinių kursų, dalis kursų pritaikyta nuotolinėms studijoms.

Bus parengtas ir išleistas 1 nau­ jas vadovėlis, 17 mokomųjų bei 15 metodinių knygų. Ypač svarbu, kad įdiegus 18 šiuolaikinių ma­ gistrantūros ir 3 doktorantūros praktikumus, studijuojantys įgis įgūdžių dirbti naujausia laborato­ rine ir mokslinių tyrimų įranga. Tam šiuo metu rengiami kvalifikuoti dėstytojai ir specialistai, kurie įgis įgūdžių užsienio stažuotėse bei mokymuose. įrangą už daugiau nei 6 milijonus litų Vilniaus univer­ sitetas kartu su projekto partne­ riais įsigis kito Europos Sąjungos remiamo projekto lėšomis. Ypač sustiprės ląstelių ir biomolekulių mikroskopijos, taip pat genų ir ge­ nomų struktūrinės bei funkcinės analizės eksperimentinė bazė, leisianti atlikti sudėtingus tyrimus biochemijos, ląstelės biologijos, molekulinės biologijos, genetikos, imunologijos, mikrobiologijos sri­ tyse.

Magistrantai, doktorantai, dės­ tytojai ir tyrėjai, dalyvaujantys studijose, stiprins eksperimenti­ nio darbo įgūdžius ir kels kvalifi­ kaciją mokyklose, profesiniuose kursuose, seminaruose, stažuo­ tėse. Kovo mėnesį VU Gamtos mokslų fakultete organizuotas pirmasis iš 12 projekte numatytų mokomųjų seminarų „Nuo moks­ linės idėjos iki tarptautinės kom­ panijos“.

Tikimasi, kad atnaujintas antros ir trečios studijų pakopų progra­ mas baigę studentai artimiausio­ je ateityje sėkmingai konkuruos darbo rinkoje, pritaikys savo ge­ bėjimus plėtojant moderniosios biologijos mokslinius tyrimus ir vystant jų žiniomis grindžiamas technologijas Lietuvoje.

Projektą „Magistrantūros ir dok­ torantūros studijų modulių kūri­ mas ir programų atnaujinimas strateginėse moderniųjų bio­ mokslų srityse“ iš dalies finansuo­ ja Europos Sąjunga, remia Lietu­ vos Respublika. Paramos suma 3 027 626 Lt. Numatoma projekto pabaiga - 2008 m. gegužė.

mi virtualioje erdvėje, atsiranda vi­ teikimo priemonėse numatyta siškai naujos galimybės išnaudo­ daug bendravimo galimybių. Tai jant daugialypės terpės teikiamus ir vidinis elektroninis paštas, skel­ privalumus kursus bimų lentos, konfe­ padaryti ne tik in­ rencijos. Reikia Virtuali terpė ne pasakyti, kad dau­ formatyviais, bet ir patraukliais bei atskiria žmones, o gelyje kursų už­ įdomiais duotys pateikia­ tampa Įrankiu Lektorius Kasty­ mos studentų gru­ jiems bendrauti ir pėms. Todėl virtu­ tis Dapšys rengia­ mam kursui „Smeali terpė ne atski­ ne tik įsisavinti genotyros meto­ ria žmones, o tam­ dėstomą dalyką, dai“ kartu su tech­ pa įrankiu jiems bet ir mokytis ninius sprendimus bendrauti ir ne tik realizavusiais įsisavinti dėstomą dirbti grupėje, KTU Distancinio konstruktyviai dis­ dalyką, bet ir mo­ mokymo centro kytis dirbti grupėje, kutuoti bei vertinti konstruktyviai dis­ specialistais sukū­ rė du mokomuo­ kutuoti bei vertinti kitų darbus. sius filmukus. Da­ kitų darbus. bar studentai ne tik galės susi­ Be aukščiau paminėto kurso pažinti su teoriniais smegenotyros „Smegenotyros metodai“, taip pat principais, bet ir pamatys, kaip ta parengti šie nuotoliniai kursai: įranga realiai atrodo bei veikia. „Sensorinių sistemų biofizika“, Šiuolaikinėse nuotolinių kursų „Biologinės membranos“, „Biofo-

tonika“, „Fotobiologija“, „Neurotransdukcija“, „Neurono biofizika“, „Ląstelės biofizika“, „Kognityvinės veiklos mechanizmai“, „Laze­ riai biologijoje ir medicinoje“, „Bioelektriniai reiškiniai“.

Kaip matyti iš pavadinimų, kur­ sai apima labai plačią sritį: nuo kvantinės optikos pagrindų iki la­ zerių taikymo medicinoje, nuo biologinės membranos biofizikos iki kognityvinių funkcijų.

Vykdant ES struktūrinių fondų fi­ nansuojamą projektą „Biofizika: magistrinių ir doktorantūros studijų programų modernizavimas“ jau pa­ baigtos arba baigiamos ir kitos vei­ kos, prisidėsiančios prie biofizikos studijų atnaujinimo - parengti de­ vyni nauji kursai, ketinama išleisti vienuolika naujų vadovėlių, pa­ rengti du nauji praktikumai, 6 dok­ torantai ir 1 magistrantas dalyvavo kursuose, vasaros mokyklose, kon­ ferencijose, perkamos knygos ir kt.

Moderniosios biologijos studijos Vilniaus universitete: P pogenominės eros iššūkiai Vilniaus universiteto moder­ niosios biologijos sričių magistrantai ir doktorantai biochemikai, genetikai, mikrobiologai, neurobiologai, imunologai, onkologai - artimiausiais metais turės galimybę įgyti naujausių žinių ir praktinių įgūdžių studijuodami pagal atnau­ jintas moderniosios biologi­ jos magistrantūros ir dokto­ rantūros studijų programas.

Moderniosios biologijos studijos atnaujinamos pagal BPD 2 prioriteto „Žmogiškųjų išteklių plėtra“ 5 priemonę „Žmogiškųjų išteklių koky­ bės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse“.

Doc. Edita SUŽIEDĖLIENĖ, projekto vadovė, VU Gamtos mokslų fakulte­ to Biochemijos ir biofizikos katedra Gyvename pogenominėje eroje 2000 m. ne tik mokslo visuome­ nė, bet ir visas pasaulis žiniasklaidos dėka sužinojo apie žmo­ gaus genomo nukleotidų sekos nustatymą. „Šiandien mes per­

skaitėme kalbą, kuria Dievas su­ kūrė gyvybę“, - iš aukštos valsty­ binės tribūnos paskelbė tuometi­ nis JAV prezidentas B. Klintonas. Šis mokslo įvykis XX-XXI amžių sandūroje tapo kertiniu etapu žmonijos pažinimo žygyje gyvy­ bės paslapties link. O juk tebuvo praėję 50 metų nuo 1953-iųjų, kai buvo paskelbtas pagrindinės gy­ vybės molekulės - DNR - struk­ tūros modelis, pradėjęs moder­ niųjų biomokslų plėtrą. Idėjos au­ toriai - Nobelio premijos laurea­ tai F. Krikas ir D. Votsonas - prisi­

pažino tada nė įsivaizduoti nega­ lėję tokio stulbinamo biologijos mokslų ir jų žiniomis grindžiamų technologijų progreso.

Moderniosios biologijos mokslų vystymosi sparta, gaunamos infor­ macijos gausa pranoksta didžiau­ sius lūkesčius. Šiandieh žinome pačių sudėtingiausių ląstelės mo­ lekulių atominę struktūrą, galime sekti, kaip veikia tūkstančiai organiz­ mo genų, nustatytos šimtų organizmų ge­ nomų nukleotidų se­ kos. Biotechnologija - biologijos mokslų žiniomis grindžiama ir jas plačiai taikanti pramonės šaka skverbiasi j visas gy­ venimo sritis, pa­ lengvindama buitį namų šeimininkėms ir padėdama įveikti sunkiausias žmoni­ jos ligas.

55 Įdiegus 18

šiuolaikinių ma­ gistrantūros ir 3 doktorantūros praktikumus, studijuojantys įgis Įgūdžių dirb­ ti naujausia la­ boratorine ir mokslinių tyrimų įranga. J?

Lietuvai reikia aukštos kvalifikacijos modernio­ sios biologijos specialistų Dažnai mėgstama pabrėžti, kad biotechnologija vystėsi ir yra sėk­ mingai plėtojama Lietuvoje. Tam reikšmingos įtakos turėjo ir geros biomokslų specialistų rengimo tradicijos Vilniaus universitete. Ke­ letą dešimtmečių čia ruošiami bio­ chemikai, genetikai, mikrobiolo­ gai. Tačiau ar spėsime j pasaulinį žinių ir technologijų traukinį, le­ kiantį didžiuliu greičiu?

Moderniosios biologijos moks­ lų bei jų žinias taikančių techno­ logijų (biotechnologijos, biomedicinos technologijos) vystymuisi ir biomedicinos paslaugų plėtrai rei­ kia labai aukštos kvalifikacijos specialistų, gebančių pritaikyti naujausias savo srities žinias mokslinėje ir gamybinėje veiklo­ je, dirbti su labai sudėtinga moks­

Nuotolinės studijos VU biofizikos magistrantūros ir doktorantūros studijų programose Nuo šių metų rudens sesijos VU biofizikos magistrantams ir doktorantams bus pasiū­ lyta 11 naujų nuotolinio mokymo kursų.

Prof. O. RUKŠĖNAS, projekto vadovas Šiuos kursus, dalyvaudami ES

struktūrinių fondų finansuojame projekte „Biofizika: magistrinių ir doktorantūros studijų programų

line įranga, bendradarbiauti vyk­ dant tarpkryptinius mokslinius ty­ rimus, kurti naujoves. Jau dabar tokių specialistų Lietuvoje trūks­ ta, nes universitetinės mokslinės ir studijų bazės pastarąjį dešimt­ metį neturėjo finansinių galimybių iš esmės pertvarkyti studijų pro­ gramų, kurioms modernizuoti rei­ kia didelių inves­ ticijų. Vien šiuo­ laikinio lygio bai­ giamajam mo­ derniosios biolo­ gijos srities ma­ gistro (genetiko, mikrobiologo, biochemiko) moksliniam dar­ bui parengti vie­ nam studentui per metus vidu­ tiniškai reikia re­ agentų, vienkar­ tinių laboratori­ nių priemonių už -5-10 tūkst.

Lt, o doktorantui - bent du kartus daugiau. Nesun­ ku suskaičiuoti, kiek kainuoja dveji magistranto ir ketveri doktoranto intensyvaus eksperimentinio dar­ bo metai. O kur dar laboratorinė įranga, specializuota tyrimų įran­ ga, be kurių konkurencingi moks­ liniai tyrimai yra neįsivaizduojami?

Kai kurios biotechnologijos įmonės turi galimybių sukurti pui­ kias sąlygas čia mokslinius tyri­ mus atliekantiems studentams.

Tačiau tokių įmonių ir studentų yra nedaug, be to, jos orientuoja sa­ vo tyrimus į pakankamai siauras mokslo sritis. Tuo tarpu puikiai pa­ rengtų moderniosios biologijos specialistų reikia šalies mokslo institutams, biomedicinos įstai­ goms, kitoms ūkio sritims. Ar gali­ me įsivaizduoti spartų modernių diagnostikos ir gydymo metodų diegimą, pvz., onkologijoje be pui­ kiai molekulines technologijas iš­ manančių specialistų? Arba pa­ saulinio lygio ląstelės biologijos,

A

modernizavimas“, parengė Vil­ niaus universiteto Fizikos ir Gam­ tos mokslų fakulteto dėstytojai bei mokslininkai. Kursų įdiegimu rū­ pinosi Kauno technologijos uni­ versiteto Distancinio mokymo centro komanda.

Nuotolinės studijos - naujas ir perspektyvus studijų būdas. Stu­ dijuoti galima studentui tinkamoje virtoje ir patogiu metu. Tam reika­ lingas tik kompiuteris su interneto prieiga. Kadangi kursai pateikia­

molekulinės biologijos, genetikos, mikrobiologijos mokslinius tyri­ mus universitete ir mokslo institu­ tuose be kvalifikuotų mokslininkų?

Būsimų specialistų emigracija - ar galime jq sustabdyti?

universitas

2007 m. gegužės 28 d.

7

vilnensis

< f >> projektai

Diskutuojame vokiškai Nida MATIUKAITĖ Mūsų projekto tikslas - ne mokyti pa­ prasčiausių kalbos vartojimo funkcijų, bet siekti tokio kalbos mokėjimo lygio, kuris leistų kuo giliau pažinti daugiasluoksnę vokiškai kalbančiųjų šalių kultūrą, įsigi­ linti į jos niuansus. Toks kalbos mokėji­ mas padės siekti praktinių tikslų (pvz., versle), taip pat suteiks galimybę įsigilinti į kaimyninės tautos mąstymo būdą, men­ talitetą, o tai leis geriau pažinti pačius sa­ ve, keisti savo nuomonę apie daugelį da­ lykų.

Vokiečių kalbos pratybose spontaniš­ kai atsiradusi praktika rengti mini konfe­ rencijas tapo impulsu suburti aktyviausius vokiečių kalbos besimokančius VU stu­ dentus. Goethe's instituto Kalbos sekci­ jos vadovas p. R. Stumpfas ir projektų va­ dovė p. N. Buinovskaja susidomėjo mūsų idėja ir sutiko būti projekto partneriais.

Rugsėjo mėn. buvo sukurta darbo grupė.

Projektą koordinuoti ėmėsi dėstytojos N. Matiukaitė, V. Paliukonienė, D. Bukaus­ kaitė ir Z. Stanevičienė. Projekte dalyvau­ jantys dėstytojai paskelbė diskusijų temas savo grupėse ir pakvietė susidomėjusius studentus rengti pranešimus pasirinkta te­ ma, kiti studentai galėjo dalyvauti disku­ sijose arba būti aktyviais klausytojais. Ge­ riausi pranešimai buvo deleguojami j Goethe's institute vykstančius visų uni­ versitetų renginius. Prieš diskusiją stu­ dentai turėjo susipažinti su pranešimų rengimo, jų pristatymo, diskusijų moderavimo, argumentuoto diskutavimo me­ todika, paruošti tezes. Tezių ruošimo me­ todikos mokė ir talkino jas rengiant dėst.

D. Bukauskaitė.

Pirmasis būsimų projekto dalyvių ir Go­ ethe's instituto atstovų susitikimas įvyko 2006 m. spalį. Projekto dalyvius pasveiki­ no R. Stumpfas ir dėst. N. Matiukaitė. Šia­

me susitikime pristatėme projekto idėją, apibrėžėme veiklos tikslus ir numatėme žingsnius, kaip tų tikslų sieksime. Taip pat išrinkome studentų ir dėstytojų atstovus į organizacinę grupę.

Renginiuose buvo perskaityti 8 prane­ šimai, juos parengė 12 studentų. Diskusi­ jose buvo svarbu ne tik demonstruoti pui­ kų vokiečių kalbos mokėjimą, bet ir sudominti publiką idėjomis, patraukliu pri­ statymu, įtaigumu. Pirmajame renginyje daugiausiai diskutavo ERASMUS progra­ mos studentai iš Vokietijos, Goethe's ins­ tituto atstovai ir dėstytojai. Antrajame ren­ ginyje vis aktyvesni darėsi studentai, o trečiajame vyravo tikra diskusijų atmosfe­ ra. Smagu buvo jausti, kad galime laisvai bendrauti viena plačiausiai paplitusių ES kalbų, diskutuoti klausimais, kurie, reikia manyti, rūpi ne tik mums, dirbantiems ir

X

Šiais mokslo metais VU ŪKI Vo­ kiečių kalbos katedra kartu su Goethe's institutu pradėjo vykdyti projektą „Uni diskutiert aut Deutsch!“ („Universitetas dis­ kutuoja vokiškai!“). Bendra dis­ kusijų tema buvo „Studijos. Šian­ dienos situacija ir ateities pers­ pektyvos“. 2006 m. rugsėjį prasidėjo parengiamasis etapas, o vasario, kovo ir balandžio mėnesiais Goethe's institute įvy­ ko renginiai, kuriuose buvo dis­ kutuojama apie studijų struktūrų ir kokybę, užsienio kalbų mokymąsi bei studijų atmosferą Lietuvos ir ES aukštosiose mokyk­ lose bei universitetuose.

Studentai ir dėstytojai tapo partneriais. O. Smirnovos nuotr. besimokantiems Lietuvoje, bet ir kitų ša­ lių akademinei bendruomenei.

Rengiant pranešimus ir organizuojant projekto veiklą ypač aktyvūs buvo šie stu­ dentai: O. Smirnovą (KF), pristačiusi pra­ nešimą ir sukūrusi projekto pašto dėžutę; A. Taraškevičius (Žl), parengęs itin išsa­

mų pranešimą vokiečių kalbos mokymo Lietuvoje tema; R. Radzevičiūtė (GMF), skaičiusi pranešimą ir moderavusi du pro­ jekto renginius. Kiti pranešėjai buvo D. Kučiauskas (ChF), I. Baranauskaitė (TSPMI), D. Kovalenkaitė (TSPMI), R. Malinauskai­ tė (KF), L. Pacepavičiūtė (KF), E. Maslauskaitė (KF), R. Saukaitė (KF), A. Šimkus (TF), J. Rainytė (TF). Diskusijose dalyva­ vo ne tik VU studentai, bet ir M. Romerio universiteto, Vilniaus licėjaus, kitų aukš­ tųjų mokyklų bei gimnazijų atstovai.

Vykdant projektą ypač smagu buvo pa­ tirti, kad dėstytojai ir studentai gali tapti partneriais: burtis ir bendrauti, aptarti ak­ tualias temas, nesitaikstyti su kartu su kompiuterine kultūra brukamu anglų kal­ bos sureikšminimu. Mes ne prieš anglų kalbą - mes už daugiakalbystę ES. Džiu­ gu, kad projektas išsiveržė iš universite­ to ribų, kad užmezgėme glaudesnius ry­ šius su Goethe's institutu. Viena idėjų, kuri buvo išsakyta įgyvendinat projektą - tai vokiškai kalbančiųjų VU studentų ir dės­ tytojų bendruomenės subūrimas, disku­ sijų klubo steigimas. Šis projektas įrodė, jog yra daug stu­ dentų, norinčių gilinti vokiečių kalbos ži­ nias ir įgyti naujų kompetencijų. Yra ir dės­ tytojų, norinčių ir galinčių padėti tai daryti.

Esame dėkingi visiems kolegoms už pa­ laikymą ir paramą.

Susidomėjusius projektu kviečiame prisidėti svarstant tolesnes projekto plė­ tojimo ir vokiečių kalbos mokymo bei mo­ kymosi galimybes.

r

I I I I I I I I I I I I I I I I

I I SIEKIANTIEMS DAUGIAU...

I www.muge.vu.lt I VILNIAUS UNIVERSITETO VU STUDENTŲ DĖMESIUI! KARJEROS MUGE I I I Kviečiame dalyvauti virtualioje VU karjeros mugėje, kuri vyks iki 2007 m. liepos 30 d.

I Norintys pateikti savo CV (gyvenimo aprašymą) virtualioje karjeros mugėje I dalyvaujančioms organizacijoms kviečiami registruotis VU Karjeros centro svetainės www.karjera.vu.lt VUCCIS duomenų bazėje.

I Studentams dalyvavimas virtualioje karjeros mugėje www.muge.vu.lt nemokamas!

I I I Išsamesnė informacija: I tel.: (8 5) 2366010, 2366298, mobil. tel. 8 616 78 330, ei. p. muge@karjera.vu.lt, www.karjera.vu.lt,www.muge.vu.lt I 1 >1

Žurnalistikos instituto Studentų asociacijos iniciatyvinės grupės

ATVIRAS LAIŠKAS Vilnius, 2007 m. gegužės 21 d.

Atsakydami j vieno bulvarinio dienraščio gegužės 18 dienos publikacijas viešai norime ' paneigti šio, akivaizdžiai ne žurnalistinio, leidinio skleidžiamą demagogiją, melą ir šmeižtą mūsų akademinės bendruomenės ir Žurnalistikos instituto direktoriaus doc. dr. A. Vaišnio atžvilgiu.

Siekdamas menkaverčio masių populiarumo ar tiesiog neturėdamas kuo užpildyti spaudos lanko, šis laikraštėlis publikavo dviejų, niekam ne paslaptis, „Respublikos leidinių grupei“ par­ sidavusių „žurnalistų“ laiškus. Juose ne tik atsispindi profesionalumo, moralės trūkumas, bet ir skleidžiamas melas, šmeižiamas Žurnalistikos instituto direktorius doc. dr. Andrius Vaišnys.

Abiejuose „Respublikos“ ir „Vakarų ekspreso“ žurnalistų lakios vaizduotės kūriniuose bandoma primesti senesnę istoriją dėl A. Vaišnio darbo Seimo viešųjų ryšių vadovu ir Žurna­ listikos instituto direktoriumi vienu metu. Bent kiek profesionalesnis žurnalistas pirmiausia įsigilintų į šią iš pažiūros konfliktinę situaciją, ir būtų išsiaiškinęs bei publikavęs teisingus faktus, o ne perrašęs kitų, tokio pat žemo lygio „žurnalistų“ rašliavas. „Net pirmakursiai suprasdavo šio dėstytojo angažuotumą valdžiai ir nervingą niurzgėjimą ant jam nepatinkančios žiniasklaidos reporterių,“ - akivaizdu, kad pats publikacijos autorius niekada nedalyvavo nė vienoje doc. A. Vaišnio paskaitoje. Dėstydamas žurnalistikos teoriją docentas visuomet akcentuoja valdžios suvokimo, argumentuotos kritikos, įsigilinimo į straipsnį svarbą. Akademinė laisvė yra pamatinis bet kokio universiteto akmuo, o akademinėje bendruo­ menėje išsakyta objektyvi kritika yra būdas mokytis iš kitų daromų klaidų. Docentas A. Vaišnys niekada viešai neskirstė ir neskirsto, kurie laikraščiai yra geri, o kurie - blogi, tik atkreipia dėmesį į į profesionalumo ar žurnalistikos stoką leidiniuose. „Vargu ar eilinio žurnalisto duonos kada ragavęs A. Vaišnys šiandien vadovauja Vilniaus; universiteto Žurnalistikos institutui.“ Žurnalistikos institutas pagal patvirtintą studijų pro­ gramą rengia žurnalistikos specialybės studentus - profesionalus. Universitetas nėra kolegija ar mokykla, ruošianti žmones vien praktiniam darbui, amatui.

Studijų pagrindas - teorija, kurią ir dėsto doc. A. Vaišnys. Taigi, jei autorius būtų bent truputį objektyvus, straipsnyje būtų paminėta tikroji docento kūrybinė ir mokslinė biografija.

Pagrindinė straipsnio „Klerkas klastoja žurnalistikos istoriją“ mintis pradedama atskleisti tik nuo straipsnio vidurio ir, kaip įprasta, be objektyvumo ir argumentacijos. „Šypsotis valdžiai įpratęs lektorius dabartinę tiriamąją žurnalistiką pavadino vaidyba, o■ visus reporterius - netoliaregiais prisitaikėliais.“ Autorius ne tik akivaizdžiai nusišneka netei-; singai interpretuodamas, bet net sugeba pats paprieštarauti sau: kiek anksčiau minėdamas; „šio dėstytojo angažuotumą valdžiai“, dabar jau teigia: „šypsotis valdžiai įpratęs lektorius“. ; Pateikiame originalias ELTOS žinutės, išplatintos gegužės 16 dieną, ištraukas: „Dabar nebegalėtume vadinti žiniasklaidos tiriamąja, nes jai trūksta gebėjimo per kelis žingsnius numatyti veiksmus į priekį. Ir žurnalistų trūksta, kurie galėtų imtis sudėtingų temų nesiafišuodami, neanonsuo­ dami“. Visai neseniai tai parodė kelios įžymių žmonių žūtys ir mirtys, pavyzdžiui, rašytojo Gintaro Beresnevičiaus. „Spaudoje šis įvykis buvo „rėkiamas“ toks, koks jis yra. Aiškinamas taip, kokį jį pateikia oficialios valdžios institucijos, užuot ėmusios profesionalaus tyrimo, neteikdamos jokios reklamos tam įvykiui, versijoms“, - pažymėjo A. Vaišnys. „ Tuo tarpu V. Lingio sėkmę lėmėjo nagrinėjamos temos“, - mano instituto direktorius. „Ir aplin­ kybės taip susiklostė, kad visuomenę domino radikalūs pokyčiai. Ši mirtis buvo pernelyg stiprus įspėjimas lietuviškajai žiniasklaidai. Galbūt žmonės nebuvo pasiruošę, kad ir taip gali nutikti“, svarstė A. Vaišnys.

Docentas, remdamasis žurnalistikos teorija, kritikuoja dabartinę tiriamąją žiniasklaidą, nagrinėja jos problemas, nevadina jos vaidyba, o „visų reporterių“ - „netoliaregiais prisitaikė- į liais“. A. Vaišnys moksliškai vertina V. Lingio laikų žiniasklaidą, jos auditoriją neiškraipydamas į faktų. „Respublikos“ žurnalisto laiškas užduoda daug klausimų.

Tai kas tada klastoja tikrąją žurnalistikos istoriją? Galbūt tie, kurie patys yra iki supuvimo šališki, NEobjektyvūs ir NEprofesionalūs laikraščiai? O gal parsidavę jų reporteriai?

Laisvoje demokratinėje valstybėje žodžio laisvė yra reikalinga ir būtina. Net ir tokie žuma-1 listikos nevykėliai turi teisę išsakyti savo ar kieno nors kito primestą nuomonę. Kita vertus, Į labai gaila, kad tokie žmonės dirba populiariuose dienraščiuose. Dar apmaudžiau, kad mūsų visuomenėje tokie dienraščiai apskritai yra populiarūs.

Tebūnie šios publikacijos puikiu pavyzdžiu, kaip atrodo užsakytų minčių kratiniai, neprofe­ sionalumas ir tai, kas nėra žurnalistika. Žurnalistikos instituto studentai reiškia visapusišką palaikymą instituto direktoriui doc.

Andriui Vaišniui ir viliasi, kad ateities žurnalistų kartos labiau gerbs savo vardą, auditoriją, i puoselės profesionalumo tradicijas, ugdys, o ne žemins žurnalisto profesiją.

Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto Studentų asociacijos iniciatyvinė grupė

universitas

8

---------------------------------------------------------------

vilnensis

2007 m. gegužės 28 d.

j ta tumes - studentai

Politologų dienoje - išminties, rankų ir kojų dvikovos f'

Per šiųmetines Matematikų ir informatikų dienas (MIDI) visi pagaliau sužinojo, kad visai ne katinas buvo pirmasis jų simbolis, o geltonasis ponas PacMan'as, kuris juos globojo visą pastarąją savaitę.

Gegužės 2 d. praūžė kasmetė VU TSPMI politologų diena - „PoDi 2007“. Idėjų, išradingumo ir sumanumo nestokojantys politologai į savo tiek giriamą, tiek per dantį traukiamą politologiją sumanė pažvelgti kiek kjtu žvilgsniu: pro TV ekraną. Šių

Zbignevas BARTOŠEVIČIUS

metų „PoDi“ tema tapo „POLITIKA TV“. Studentai, dėstytojai ir visi kiti, susido­ mėję „PoDi“ ir jo tema, galėjo šias mintis ir svarsty­ mus ne tik išgirsti, bet ir perskaityti jau tradiciniu tampančiame specialiame politologų dienų leidinyje.

„New Garduko“ mieste tomis die­ nomis pakvipo senienom gerąja to žodžio prasme: vėl išaugo senų kom­ piuterinių žaidimų paklausa, buvo platinami seni laikraščiai, vyko retro šokių vakarai...

Tokia garbinga proga j miestą at­ vyko ir šokių bei lošimų guru - kaba­ retas „Auksinė kolba“. Miesto gyven­ tojams jie pagaliau pristatė tikrą ma­ tematikų ir informatikų miesto- „New Garduko“ - sukūrimo istoriją... „Game over“, - pasakė PacMan'as, nugalėjęs piktąjį chemikų kabareto konferansjė ir, mero titului sugrįžus į tinkamas rankas, „New Garduko“ šventė tęsėsi toliau. Po

„Protmušyje“ pergale džiaugėsi TSPMI alumnai

Eglė MALIUKEVIČIŪTĖ Šventė prasidėjo, kaip patys or­ ganizatoriai teigia, žiauriu, bet tei­ singu „Protmūšiu". Jame savo žinias ir išradingumą šiemet de­ monstravo studentų, dėstytojų, alumnų ir doktorantų komandos.

Kaip ir kasmet atkakliai vykusi pro­ tų kova įrodė, jog „PoDi“ „protmūšis“ - tai balansavimas tarp ge­ nialumo ir beprotybės. Po įtemto finalinio mūšio, kuriame susitiko aštriausių protų savininkai - dok­ torantai ir alumnai - pergale džiaugėsi jau studijas baigusiųjų komanda. Šj kartą studentams ne itin sekėsi, tačiau jei savo geriau­ sius sugebėjimus pažadėjo pade­ monstruoti kitais metais.

Vilniaus senamiestyje vyko grei­ tumo, vikrumo ir išradingumo pa­ reikalavusi kova - Orientacinis žai­ dimas. Jame dalyvavę įvairių VU fa­ kultetų ir instituto studentai galėjo įsitikinti, ar pažįsta sostinę. Įvairius galvosūkius spręsti, Senamiesčio gatvėse nepaklysti ir greičiausiai finišą pasiekti geriausiai sekėsi jungtinei VU fakultetų komandai. „PoDi 07“ šventės dalyviams surengtas renginio temą atspin­ dintis filmo seansas. Instituto ben­ druomenė kartu su svečiais žiū­ rėjo 2007 metais Vilniaus doku­ mentinių filmų festivalio geriausiu išrinktą lenkų kūrinį „Kaip tai da­ roma“. Viešųjų ryšių konsultantų įtaką formuojant politikus, nema­ tomą šiuolaikinės politikos pusę atskleidęs filmas sukėlė diskusi-

džiazas“. Balandžio 19-21 dieno­ mis vykęs renginys siūlė šokola­ do ir akims, ir skrandžiui: Jungia­ muosiuose rūmuose studentai ga­ lėjo iki valios skanauti ypatingo tei­ sininkų dienų šokolado, o besilai­ kantys dietų - lėkti į „Skalvijos“ ki­ no teatrą ir mėgautis filmų filmu „Šokoladas“ su charizmatiškuoju Džoniu Depu.

aistrų ir įspūdingų šokių, melodijų ir ritmų parado - roko operos „New Gardukas" - miestiečius linksmino muzikantai iš „Junior Jazz Band“, „Bekešo vilkų“ bei „Groove Busters“.

Pasireiškė ir žymus gramofonų, pa­ tefonų ir šiaip plokštelių didmeistris, didžiai gerbiamas Mamania.

Kadangi tokios šventės „New Gar­ duko“ mieste vyksta ne kasdien, į muzikinį teatrą „New York Club“ su­ gužėjo kone visi gyventojai - visi spaudėsi ir spraudėsi kaip tik galė­ jo, bet, nors buvo ir sausakimša, nie­ kas neišėjo iš renginio neužsikrėtęs eksponentine šypsena ir masiškai plintančiu MIDI linksmybės kirminu.

Slovėniją pažinti padeda ir pokalbiai... prie alaus bokalo Dėstytojai bei administracija metė iššūkį studentams stalo teniso turnyre jas. Naujų interpretacijų pateikė po peržiūros filmą komentavęs VU Filosofijos fakulteto dėstytojas doc. dr. Nerijus Milerius. Išsaky­ damas savo mintis jis taip pat pa­ bandė atsakyti j „PoDi“ organiza­ torių iškeltą klausimą - koks gi yra šiandieninės politikos santykis su labai įtakinga žiniasklaida.

Politologų dienų popietė buvo skirta sportui. Kaip ir kasmet dės­ tytojai ir administracija parodė, jog ir jie negali sėdėti vien tik savo ka­ binetuose bei drąsiai metė iššūkį studentams stalo teniso ir futbolo turnyruose. Lietaus neišsigandusiems sirgaliams palaikant, futbo­ lo aikštėje jungtinė dėstytojų ir dok­ torantų komanda susikovė su TSP-

Šiais metais teisininkai buvo saldūs Eksperimentuodami ieškant naujo požiūrio į teisę ir šios profe­ sijos žmones šventės organizato­ riai šiais metais j teisę siūlė žvelg­ ti kaip į meną - teisininkų dienų tema pasirinktas „Šokoladinis

Matematikų simbolis visai ne katinas...'--

Kaip ir kasmet, „TeDi“ kvietė ne tik smagiai pašėlioti, bet ir nepa­ miršti savo pagrindinio pašauki­ mo - padėti kitiems. Tradicinia­ me teisinių vertybių aukcione, ku­ riam dirigavo puikusis A. Saka­ lauskas, surinktos lėšos buvo ski­ riamos nepilnamečių nusikalsta­ mumo prevencijai. O čia savo as­ meninius daiktus, kuriems nere­ tai net jaučia tam tikrų sentimen­ tų, padovanojo Teisės fakulteto dekanas prof. habil. dr. V. Nekro­ šius, Civilinio proceso katedros vedėjas doc. dr. V. Mizaras, Kon­ stitucinio teismo teisėjas doc. dr.

Ml studentais. Po gana ilgos ir net aukų pareikalavusios kovos stu­ dentams vis tik teko pripažinti: pa­ tirtis laimėjo prieš entuziazmą.

VU TSPMI bendruomenės šventę vainikavo galingas ir kandus „PoDi“ vakaras. Gyvai skambėjo „PoDi“ miuziklas - pačių studentų dainos, kurių tekstuose buvo išlieti visi stu­ dentiško gyvenimo skausmai ir džiaugsmai. Žinoma, neapseita ir be

kultiniu tapusio „Antro kurso studen­ to“. Po studentų pasirodymo studen­ tai dar ilgai šėlo su grupėmis „Bitės“ bei „Braškių Jam'as“.

Nakties tyloje nutilo „PoDi“, tran­ sliaciją šiemet baigė „Politika TV“.

Tęsinys - 2008-aisiais.

Tomo Janulionio nuotr.

A. Abramavičius, dėstytojai doc. dr. G. Lastauskienė, prof. dr. E. Ši­ leikis, asist. A. Meška ir kt.

Baigiamajame teisininkų dienų vakarėlyje Vilniaus muzikiniame klube „New York“ rinkosi džiazo ir rafinuotos prabangos gerbėjai.

Scenoje šėlo V. Grubliauskas su grupe „Doudi Jazz Band“ ir pan­ tomimos meistras Aleksas Mažonas, o linely hop šokių trupė vertė trepsėti koja ir didžiausius niurgzlius. Vis dėlto vakarėlio žvaigžde neginčytinai pripažin­ tas „Saulės kliošas“, kurio atlik­ tas projektas „Norah Jonės Project“ kėlė šiurpuliukų nugarose audras ir tirpdė visas nereikalin­ gas mintis.

TF SA inform.

VU Filologijos fakultete jau dešimt metų dėstoma slovėnų kalba. Šiuo metu slovėnų kalbą, literatūrą, kultūrą ir istoriją studijuoja 10 žmonių. Visi studentai aktyviai bendrauja su Slovėnija, domisi šalimi ir nuolat sulaukia žymių, įdomių šio nuostabaus, patrauklaus ir be galo gražaus krašto atstovų.

Ignas SIMANAVIČIUS' Gegužės 11-12 dienomis VU Fi­ lologijos fakultete vyko slovėnų sa­ vaitgalis. Šiais metais mus aplankė

vienas garsiausių slovėnų meninin­ kų Andrejus Rozmanas Roza, akto­ rius, parodistas, humoristinių eilėraš­ čių autorius, nepaprastai gabus ir ta­ lentingas žmogus.

Filologijos fakultete buvo disku­ tuojama apie garsų Slovėnijos archi­ tektą Jože Plečniką, nes 2007-ieji pa­ skelbti šio kūrėjo (1872-1957) me­ tais. Taip pat Andrejus Rozmanas Roza pristatė savo kūrybą. Labiau­ siai studentus sužavėjo menininko

eilėraščiai, kuriuose jaučiasi žais­ minga, linksma bei patraukli rimuo­ tos kūrybos dvasia. Vėliau aktorius bandė perteikti savo meno dalelę studentams - susipažinome su im­ provizaciniu teatru.

Vakare Teatro sąjungoje įvyko An­ drejaus Rozmano Rozos kūrybinis vakaras. Aktorius parodijavo slovė­ nų autorių kūrybą, persikūnijo į dau­ gybę personažų bei parodė naują „Romeo ir Džuljetos“ versiją. Pažiū­ rėti pasirodymo atvyko ir Slovėnijos teatro grupė iš Mariboro, dalyvavusi 8-ajame tarptautiniame universitetų teatro forume. Pasirodymas ir užbai­ gė slovėnų savaitgalį. Vėliau studen­ tai bei dėstytojai turėjo galimybę pa­ bendrauti su žymiu slovėnų meni­ ninku prie alaus bokalo ir dar dau­ giau apie jj sužinoti.

Svečiui iš Slovėnijos patiko mūsų sostinė bei žmonės, jis ilgai negalė­ jo atsižiūrėti į jam patikusią Bernar­ dinų bažnyčią. Esame laimingi, kad studijuodami slovėnų kalbą galime susipažinti su garsiais mums rūpin­ čios šalies žmonėmis. Slovėnų sa­ vaitgalis yra geras pamatas tolimes­ niam gražių ir vaisingų dvišalių san­ tykių vystymui.

Slovėnų kalbą studijuojantys studentai džiaugiasi galimybe susipažinti su šios šalies kūrėjais

2007 m. gegužės 28 d.

universitas

9

vilnensis

mes - studentai

imi

„Merkurijaus dienos '07" -~kovingos diskusijos ir žaidimai

„LežuDi'07": už ateitį be žurnalistinių ančių^

Jau trisdešimt pirmus metus Vilniaus universiteto Ekono­ mikos fakulteto studentai audringai tęsia tradiciją: šiemet didžiausia kasmetė fakulteto šventė - „Mobiliza­ cija į Merkurijų“ - įtraukė į trijų dienų konkurencingos kovos sūkurį. Kovai neabe­ jingi studentai gavo dozę verslumo subtilybių bei padidino savo konkurencin­ gumą „Merkurijaus fronte“.

Gegužės 7-qjq, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, šaltas lietus užklupo susirinkusiuosius švęsti „LežuDi ’07“ - tradicinių žurnalistų dienų. Tačiau eisenos dalyviams Vilniaus universiteto prorektorius prof. J. V. Vaitkus šypsoda­ masis kalbėjo: ne veltui šitaip pila, juk gamta tyčia siekia palaistyti jaunus žurnalistinius daigus, kad augtų tvirti ir stiprūs.

Ina KLIPČ, VU EF SA narė

Ieva BARAUSKAITĖ

Balandžio 17 dieną prasidėjo debatai. Organizatoriai paruošė dvi diskusijas: „Darbas Lietuvoje ar užsienyje?“ ir „Užsienio prekių ženklų keliama grėsmė lietuvių kalbai“. Pirmojoje dalyvavo pro­ jekto „Pasilik Lietuvoje" bei įvairių įmonių, siūlančių darbą užsieny­ je, atstovai. Buvo aptariami moty­ vai, kodėl žmonės emigruoja. Ant­ roje diskusijoje (apie „brandų“ įta­ ką gimtajai kalbai) lietuvių kalbą gynė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nariai, o kitai pusei at­ stovavo įmonės „Brandscape“ di­ rektorius M. Lapinskas. Lietuvos produkcijai ir paslaugoms plintant tarptautiniu mastu, svarbu „turėti“ skambius, emocingus prekinius ženklus. Grėsmę gimtajai kalbai kelia ne patys „brandai“, bet ten­ dencija, kad žodiniai ženklai už­ sienio (ypač anglų) kalba išstumia lietuvių kalbą iš viešojo gyvenimo.

Taiklūs poeto J. Aisčio žodžiai: „didžiausias bestija - pralobęs nu­ tautėjęs lietuvis“... Vakare ekono-

Eisenoje perskaitytas dvejų metų sukaktį švenčiančios Žurnalistų Res­

Karinėms pratyboms pasiruošę mistai šėlo prie Saulėtekio ben­ drabučių, kur vyko žaidimai - ka­ rinės pratybos, studentiškų grupių koncertas, o galiausiai buvo įžieb­ tos „EF“ raidės.

Balandžio 18 dieną Ekonomi­ kos fakultete užvirė akademinių paskaitų maratonas. Per pirmąją paskaitą - „Finansavimas verslo pradžioje“ - įmonės „Ernst & Young“ atstovas kalbėjo apie pra­ dedančiosios įmonės finansavi­ mo būdus ir galimybes. Diskusi­ joje „žydrieji vandenynai vs Kru­ vinos jūros" dalyvavo skirtingai verslą pradėjusių įmonių atstovai: vienoje pusėje-įmonės, atėjusios į rinką, kurioje buvo ypač didelė konkurencija ir sugebėjusios tap­ ti lyderėmis, kitoje - įmonės, pa­ siūliusios naują produktą Lietuvos rinkai ir susikūrusios savo nišą.

Diskusijos tikslas buvo atskleisti

skirtingą požiūrį ir pasirinktų me­ todų privalumus bei trūkumus. Tre­ čiojoje paskaitoje - „Kaip pradėti verslą? Skirtingi finansavimo šal­ tiniai“ - dalyvavo lektoriai Laurentas Potet, Thomas SolupajevasRonlevas, Ž. Jančoras. Paskaitos

dalyviai susipažino su pradeda­ mo verslo finansavimo šaltiniais, galima „verslo angelų“ finansine parama, gavo praktinių patarimų.

Balandžio 19 dieną Jungia­ muosiuose rūmuose vyko atrak­ cijos: įspūdingo dydžio „Mono­ polis“, tradicinis dažasvydžio tur­ nyras miškelyje prie fakulteto, protmūšis, Teksaso pokeris, spe­ cialiai paruoštas ekonominių terminių „EkoAlias“ bei laivų mū­ šis. Kulminacinis veiksmo taškas - renginio uždarymas naktinia­ me Vilniaus klube „Pramogų bankas“.

Atgijo „Uni ersiteto žurnalistas" Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga Vilniaus universiteto Komuni­ kacijos fakulteto žurnalisti­ kos instituto studentai išleido pirmąjį atgimusio žurnalisti­ kos specialybės mokomojo laikraščio „Universiteto žurnalistas“ numerį.

Rima ŽILINSKAITĖ Pirmą kartą mokomasis žurna­ listikos specialybės studentų lei­ dinys išleistas 1977 m. balandžio 20 d. Nuo tos dienos beveik kas mėnesį pasirodydavęs laikraštis gyvavo šešiolika metų - 1991 m., panaikinus Žurnalistikos katedrą ir įkūrus Žurnalistikos institutą, lei­ dyba buvo sustabdyta. Tuometiniame leidinyje, būdami dar stu­ dentai, savo pirmuosius darbus publikavo kone visi šiandien žino­ mi žurnalistai.

Tęstinis 180-asis „Universiteto žurnalisto“ numeris išskirtinis - pa­ rengtas vien pirmakursių, vado­ vaujamų ir patariamų redakcinės kolegijos pirmininkės lektorės Jo­ lantos Mažylės. Mokomajame lei­ dinyje studentai gali praktiškai pri­ taikyti per paskaitas įgytas žinias, pateikti savo kūrybą auditorijai

publikos piliečių manifestas. Prisiek­ ta laikytis amžinųjų švarios žurnalis­ tikos principų ir puoselėti gimtąją kal­ bą.

Atidarymo ceremonija, vykusi Žur­ nalistikos instituto kiemelyje, nuste­ bino ne vieną: televizijos žinių ins­ cenizacija su specialiaisiais kores­ pondentais, išlindusiais pro instituto stogą ir gretimo pastato trečiojo aukšto langus, sudomino ir žurna­ listikos daigus, ir tikrus šios srities vilkus. Kai kuriems jų - A. Lekai, M. Nastaravičiui, S. Povilaičiui, D. Smalinskui - įteikti ypatingieji „LežuDi ’07“ apdovanojimai už ne­ eilinius nuopelnus žiniasklaidai.

Paskelbta ir „Jaunųjų žurnalistų“ konkurso laureatė, apdovanota už ra­ šinį, kuriame pateikė savitą ateities žurnalistikos viziją - Greta Šeibelytė, Šiaulių „Didždvario“ gimnazijos moksleivė. II vieta atiteko Alytaus „Pu­ tinų" vidurinės mokyklos moksleivei Aurelijai Grigoravičiūtei, o trečiąją vietą laimėjo VDU „Rasos“ gimnazi­ jos gimnazistė Austėja Masiokaitė.

Po iškilmingo atidarymo šventės svečiai pakviesti apžiūrėti šmaikš­ čios parodos „Konspektų paraštė­ se“. Joje eksponuotos netikėtos dės­ tytojų mintys, akimirkos iš paskaitų ir, žinoma, piešinukai sąsiuvinių pa­ raštėse. Susidomėjusieji užsuko ir į mūsų instituto studentų sukurto trumpametražio filmo „Ateities žinios“ premjerą. Pasijuokę iš 2057-aisiais elektroniniu būdu kuriamų vaikų idė­ jos, užšaldytos žurnalistės, interviu su nauju „Lietuvos energetikos“ va­ dovu - kompiuteriu, intriguojančios orų prognozės bei unikalių sporto ir kultūros naujienų, „LežuDi *07 “ da­ lyviai aktyviai įsitraukė į diskusiją „At­ eities žurnalistikos perspektyvos“.

Joje dalyvavo žurnalistai Romas Sakadolskis, Deimantas Jastramskis, Rytis Juozapavičius bei žurnalistikos studentai. Siekta ne tik iškelti šian­ dienės žiniasklaidos problemas, bet

Žurnalistikos studentų sukurtas lietuviškasis Barato variantas ir parodyti, kad ateityje žurnalistikos situacija Lietuvoje turi gerėti, o tai priklauso nuo kiekvieno iš mūsų.

Pirmąją Žurnalistų Respublikos šventės dieną užbaigė šventinis koncertas - „Ž’Oskarų“ teikimo ce­ remonija su visų laikų ryškiausiais kino personažais: privačiu gyvūnė­ lių detektyvu Ace Ventura, nenuils­ tančiu seklių sekliu Šerloku Holm­

su, šmaikščiąja Bridžita Džouns, ža­ vingąja Marilyn Monroe, ir, be abe­ jo, nenuspėjamuoju Kazachstano reporteriu Boratu. Ceremonijos me­ tu įteikti intriguojantys apdovanojimai už „Geriausią siaubo filmo „Žiurnalistai provincijoje“ scenarijų“ (insti­ tuto direktoriui doc. A. Vaišniui), „Po­ litinės kovos sceną prieš plepias stu­ dentes“ (doc. L. Šabajevaitei), „Ge­

riausią egzamino scenarijų“ (doc.

A. Nugaraitei),v„Geriausius vaizdo efektus“ (doc. Ž. Pečiuliui), taip pat

„Geriausiam užsienio prodiuseriui“ (lėkt. R. Sakadolskiui), „Geriausiam kolokviumo režisieriui“ (lėkt. V. Kančiui) ir galiausiai „Geriausiam ora­ toriaus vaidmeniui retorinės prozos filme „Apie dėstytojų prigimtį“ (dr.

N. Kardeliui). Publiką pradžiugino doc. A. Vaišnys, operos solisto bal­ su uždainavęs, kaip pats pavadino, „Smauglio ariją“, o lėkt. R. Sakadolskis pastarajam nenusileido prisipa­ žindamas suvalgęs paskutinę žur­ nalistinę antį Zuną.

Antrąją „LežuDi ’07“ dieną džiū­ gavo futbolo aistruoliai: jėgas tarpu­ savyje išmėgino Seimo, Prelegentų ir žurnalistų, susivienijusių su žurna­ listikos studentais, komandos. Stip­ riausi ir ištvermingiausi pasirodė val­ džios vyrai. Prelegentai išplėšė gar­ bingą II vietą, o žurnalistai, pernelyg nesusikrimtę dėl nesėkmės, patrau­ kė į „LežuDi ’07“ uždarymo vakarą.

Giedrės Virbalaitės nuotr.

Pirmieji atgijusio „Universiteto žurnalisto“ skaitytojai.

Giedrės Virbalaitės nuotr. įvertinti, tikėdamiesi sulaukti tole­ rantiškos, pozityvios ir vertingos kritikos.

Pirmojo atgaivinto „Universiteto žurnalisto“ rašinių temos įvairios.

Studentai kviečia diskutuoti, ar pi­ lietinė visuomenė - tai sąvoka be turinio, kelia klausimą, ar žiniasklaida turi būti visuomenės prieša­ kyje, ar liko norinčių naudotis stu­ dentų spaudos laisve, aptaria bū­ dus, kaip įsiamžinti, prisimena Ra­

šantį Žmogų, istoriniu žvilgsniu

bando pažvelgti į fotografiją. Ta­ čiau, gilindamiesi į skirtingas temas, nuolat grįžta prie to, kas ypač svarbu žurnalistų bendruomenei kokie žurnalistai ir žurnalistika yra šiandien, kokios silpniausios mū­ sų vietos - bando suprasti proble­ mas ir rasti tai, kas taisytina. O no­ rėdami suteikti laikraščiui spalvin­ gumo, nevengia ir smagaus tono, šviesaus ir optimistiško žvilgsnio.

Lektorius Romas Sakadolskis prisipažino suvalgęs paskutinę žurnalistikos antį

universitas

10

vilnensis

2007 m. gegužės 28 d.

■i į f astudentai

VU SA išsirinko naują prezidentę Rimantas UKNEVIČIUS Ankstų šeštadienio rytą Vil­ niaus universiteto Centrinių rū­ mų koridoriais j Teatro salę plū­ do studentų atstovai - j kasmetę VU SA ataskaitinę-rinkiminę kon­ ferenciją. Studentus pasveikino ir jaunatviško ryžto bei optimiz­ mo palinkėjo VU rektorius Bene­ diktas Juodka, VU SA Veteranų klubo prezidentas Saulius Paulaitis ir LSAS prezidentė Indrė Va­ reikytė.

Kadenciją baigusi prezidentė Nora Žukauskaitė pateikė VU SA 2006-2007 metų veiklos ataskai­ tą, vyr. buhalterė Živilė Simonai­ tytė - VU SA 2006 metų finansinę ataskaitą, o VU SA Revizijos ko­ misijos pirmininkas Rokas Leng­ venis - VU SA Revizijos komisijos 2006-2007 metų ataskaitą. VU SA Revizijos komisijos 2006-2007 metų ataskaita nebuvo patvirtinta ir naujai išrinkta komisija privalės kitąmet konferencijai atsiskaityti už dvejus metus.

Daugiausia dėmesio sulaukė nauja VU SA įstatų redakcija (pri­ statė VU SA 2006-2007 metų vi­ ceprezidentas Marius Skuodis), kurioje pakeisti ir pridėti keli la­ bai svarbūs punktai. Didžiausias pakeitimas - tai parlamento ir ta­ rybos funkcijų perskirstymas, su­ teikiant daugiau funkcijų parla­ mentui, kaip VU SA valdžios organui, kuris, be jau turimų funk­ cijų, turės spręsti studentų atsto­ vavimo visame Universitete bei su aukštuoju mokslu susijusius klau­ simus. Tuo tarpu taryba spręs or­ ganizacijos vidaus klausimus bei priims nutarimus.

Konferencijos pabaigoje buvo išrinkta nauja VU SA valdžia, f VU SA prezidento postą šiais metais kandidatavo viena studentė - VU Ekonomikos fakulteto antrakursė Viktorija Aleksaitė. Ji po įtempto balsavimo („už - 76, prieš - 30, sugadinti - 6") tapo naująja VU SA prezidente ir eis šias pareigas iki kitų metų gegužės 12 dienos.

Konferencijos delegatai išsirinko ir naują VU SA Revizijos komisiją, kurios nariais tapo Skaistė Kerušauskaitė, Lina Nefaitė ir Darius Lapienis.

Viktorija Aleksaitė sutiko atsa­ kyti j keletą „U. V.“ klausimų.

Kuo buvai ir ką veikei prieš tapdama VU SA prezidente?

Ekonomikos fakultete studijuo­ ju vadybą ir verslo administravi­ mą. Į Studentų atstovybės veiklą įsitraukiau pirmame kurse. Iš pradžių aktyviai dalyvavau Eko­ nomikos fakulteto Studentų atsto­ vybės veikloje, daugiausia dirbau akademinėje ir socialinėje sfero­ se, o 2006 metų pavasarį tapau šio komiteto vadove. Taip pat sa­ vo fakultete buvau Mokslo ir stu­ dijų komiteto, Apeliacinės komi­ sijos narė. Dažnai dalyvaudavau LSAS veikloje, jos darbo grupė­ se. Kai atėjau j centrinį biurą, iš VU SA viceprezidento Mariaus Skuodžio perėmiau akademinio proceso reikalų koordinavimą, ta­ pau VU Senato ir Senato komisi­ jos nare.

Gegužės 12 dieną vyko Vilniaus universiteto Studentų at­ stovybės ataskaitinė-rinkiminė konferencija. Delegatai iš fakultetinių Studentų atstovybių (FSA) išrinko naują VU SA prezidentę bei Revizijos komisiją.

Kodėl kandidėtavai į VU SA prezidento postą?

Kandidatavau, nes turiu idėjų, užsibrėžtų tikslų, kuriuos noriu įgyvendinti būdama šios organi­ zacijos vadove. Kaip jau sakiau savo rinkiminėje kalboje, sieksiu atgaivinti studentišką vienybę, bendrumo jausmą, siekti efekty­ vesnio VU studentų atstovavimo tiek Universitete, tiek nacionaliniu lygmeniu.

Kaip jautiesi tapusi 800 VU SA narių ir virš 27 tūkstan­ čių VU studentų prezidente?

Jausmas... keistas. Jaučiu di­ delę atsakomybę ir už studentus, ir už organizacijos žmones. Siek­ siu kuo daugiau perimti iš to, ką paliko prieš mane dirbę organi­ zacijos nariai, vadovai, koordina­ toriai, tęsti tai, kas buvo vykdoma sėkmingai, tobulinti tai, kas tobu­ lintina. Stengsiuosi organizaciją vesti j priekį.

Tave išrinko ne vieną, o su naujuoju biuru. Tai jauniau­ sias biuras per visą VU SA istoriją, (dauguma koman­ dos narių - antrakursiai red. past.). Ką pasakytum tiems, kurie galvoja, kad šiems žmonėms trūksta kompetencijos?

Apie kompetenciją kalbėti la­ bai sunku, jei vertinamas tik amžius. Nemanau, kad amžius yra kriterijus, pagal kurį galima spręsti apie žmonių gebėjimus, jų įdedamas pastangas bei siekius, pamatuoti jų ryžtą bei tikslus vei­ kiant organizacijoje. Šiandien aš

pasitikiu savo komanda. Aišku, viskas priklauso ne vien nuo ma­ nęs, bet ir nuo jų, nuo to, kaip jie sugebės kokybiškai pritaikyti sa­ vo žinias ir gebėjimus.

Kokios tavo prioritetinės veiklos sritys? Ką reikia to­ bulinti?

Prioritetinės veiklos sritys, žino­ ma, išliks akademinė bei sociali­ nė. Negalima pamiršti, kad mes esame Studentų atstovybė ir mū­ sų pagrindinis tikslas yra atsto­ vauti, ginti studentų teises bei, ži­ noma, supažindinti juos su jų pareigomis. Kalbant apie tobulin­ tinas veiklos sritis, visų pirma pa­ žymėčiau Informacijos komitetą.

Pagrindinis tikslas - sukurti dides­ nius informacijos srautus, kad apie mus ir mūsų vykdomą veik­ lą, pasiektus rezultatus daugiau žinotų studentai bei visuomenė.

Taip pat Tarptautinis komitetas, kaip jau minėjau, turėtų veikti ar­ čiau Akademinio bei Socialinio komitetų, nes tokiu būdu galėtu­ me remtis užsienio aukštųjų mo­ kyklų, jose veikiančių studentų savivaldų pavyzdžiais.

Kokiu šūkiu vadovausies dirbdama visus metus? „Ką darai, daryk gerai." Kai imuosi kokio nors darbo, jį sten­ giuosi atlikti kuo geriau ir iki galo.

Viktorija Aleksaitė tapo VU SA prezidente

Naujoji VU SA komanda pasirengusi dirbti studentų labui Kartu su Prezidente Viktorija Aleksaite centriniame biure dirbs: Akademinio proceso reikalų koordinatorius - Justinas Kondratas Socialinių reikalų koordinatorius - Petras Purlys Žmogiškųjų išteklių koordinatorius - Martynas Vanagas

Projektų koordinatorė - Karina Ufert Informacinio komiteto koordinatorė (veiklos sritis - vidinė informacijos sklaida) - Indrė Mickaitė Informacinio komiteto koordinatorius (veiklos sritis - išorinė informacijos sklaida) - Rimantas Uknevičius Marketingo reikalų koordinatorius - Jurgis Bernotas Laisvalaikio reikalų koordinatorius - Tomas Sakalavičius Tarptautinių reikalų koordinatorė - Alina Mirošnikova Informacinių technologijų koordinatorius - Henrikas Korkucas Biuro administratorius - Jonas Klevas Vyr. buhalterė - Živilė Simonaitytė Lietuvos studento pažymėjimo (LSP) koordinatorius - Jonas Klevas

r

I I I I I I I

1 Įgyvendinant Lietuvos 2004-2006 metų BPD 2 prioriteto „Žmogiškųjų išteklių plėtra“ 2.4 priemonės „Mokymosi visą gyvenimą sąiygų plėtoji­ mas“ projektą „Profesinio ir karjeros orientavimo, informavimo ir konsulta­ vimo paslaugų modernizavimas įdiegiant vieningą karjeros projektavimo kompetencijų ugdymo modelį kolegijose ir universitetuose“

IWDll I BENDRASIS PROGRAMAVIMO 0OKUMEWAS

I pakopos studentams rengiami karjeros projektavimo kompetencijų ugdymo seminarai. Jie vyks 2007 m. spalio-2008 m. balandžio mėn. Studentai išklausys 81 akad. vai. karjeros projek­ tavimo kompetencijų ugdymo kursą savęs pažinimo, mokymosi ir karjeros galimybių pa­ žinimo bei karjeros planavimo srityse. Iš jų 48 akad. vai. bus skirtos auditorinėms studijoms ir 33 akad. vai. savarankiškoms studijoms. REGISTRACIJA IR DALYVAVIMAS NEMOKAMI!

Europos Sąjunga

Kodėl verta ugdytis karjeros projektavimo gebėjimus ir įgūdžius savęs pažinimo srityje?

Atskleisi geriausias savo asmenines savybes, gebėjimus, interesus ir vertybes, o tai Tau leis priimti tinkamiausius karjeros sprendimus.

Išmoksi atpažinti patiriamo streso požymius, įveikti netinkamus įpročius, išreikšti jausmus ir idėjas.

Išmoksi tinkamai pristatyti kitiems savo pasiekimus, susijusius su darbu, mokymuisi ir laisvalaikiu.

Sužinosi, kaip tinkamai valdyti savo finansinius išteklius. įgysi žinių apie fizinius su amžiumi susijusius pokyčius ir galimybes prisitaikyti prie jų dirbant.

Suprasi, kaip Tavo tikslai, troškimai, profesiniai siekiai gali kisti bėgant laikui ir kaip šie pokyčiai siejasi su Tavo asmeniniu gyvenimu.

I I Kodėl verta ugdytis karjeros projektavimo gebėjimus ir įgūdžius mokymosi ir profesinių ypa­ I tumų tyrinėjimo srityje?

• įgysi mokymosi visą gyvenimą įgūdžių.

I • Geriau suprasi, kaip mokymosi pasiekimai ir gyvenimo patirtis siejasi su profesinėmis galimybėmis.

I • Išmoksi įveikti lavinimuisi ir praktiniam mokymuisi trukdančias asmenines kliūtis.

• Išmoksi surasti, atsirinkti ir tinkamai pasinaudoti informacija, reikalinga savęs pažinimui, profesinių ir mokymosi I visą gyvenimą galimybių suvokimui, karjeros planavimui.

• Sužinosi, kaip visuomenės poreikiai lemia darbo pobūdj, tinkamą profesinį pasirengimą ir įsidarbinimo galimybes. I • Lengviau įveiksi sunkumus, susijusius su darbo paieška, jo išlaikymu ar pakeitimu.

I Kodėl verta ugdytis karjeros projektavimo gebėjimus ir įgūdžius karjeros planavimo srityje? I • Suprasi, kaip darbas, šeima ir laisvalaikis siejasi tarpusavyje, kokią reikšmę jie turi Tavo karjeros sprendimams.

• Sužinosi apie moterų ir vyrų vaidmenų pokyčius darbe, jų įtaką lyčių elgesiui bei požiūriui j tam tikrų profesijų I pasirinkimą.

I • Įgysi sprendimų priėmimo įgūdžių.

• Sugebėsi paaiškinti, kokiais asmeniniais motyvais vadovaudamasis priimi su mokymusi ir karjeros planavimu I susijusius sprendimus.

I • Suprasi, kaip karjeros sprendimai gali veikti Tavo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą.

I • Būsi pasiruošęs karjeros pokyčiams, išmoksi koreguoti savo ilgalaikius ir trumpalaikius karjeros tikslus. ?

Elektroninė registracijos forma bei išsamesnė informacija: www.karpro.karjera.vu.lt L MEVilniaus I Informacijos teiraukitės: VU Karjeros centras, Saulėtekio ai. 9, III rūmai, Vilnius » Tel. (8 5) 2366298, mobil. tel. 8 616 78330, faks. (8 5) 2366018, ei. p. karpro@karjera.vu.lt I 4rW ustnmm KARJEROS CENTRAS

r

2007 m. gegužės 28 d.

umversitas

_______

Magistrantūros studijos VU Filosofijos fakultete Filosofijos fakultetas turtin­ gas ne tik filosofinių klausi­ mų gelme, bet ir plačiu socialinių ir humanitarinių mokslų disciplinų spektru 2007 metais Filosofijos fakulteto bendruomenė siūlo rinktis antrosios pako­ pos studijas iš 10 magist­ rantūros programų: eduko­ logijos, filosofijos, informaci­ jos visuomenės studijų, psichologijos (klinikinės, organizacinės ir pedagogi­ nės), socialinio darbo, specialiosios pedagogikos, sociologijos, sociologijos ir kriminologijos (išsamesnė informacija pateikta interneto svetainėje http://www.fsf.vu.lt).

Edukologijos magistrantū­ ros studijų programa skirta rengti edukologus, gebančius profesio­ naliai dirbti švietime: turinčius va­ dybinių įgūdžių, išmanančius klasikines ir šiuolaikines ugdymo sistemas, suvokiančius šiuolaiki­ nės visuomenės švietimo ir ug­ dymo problemas, gebančius at­ likti jų analizę, o rezultatus taikyti praktikoje. Šios programos absol­ ventai tampa įvairių ugdymo įstai­ gų ir švietimo institucijų specia­ listais, turinčiais visas esmines kompetencijas dirbti šiuolaikinė­ je visuomenėje. j edukologijos magistrantūrą priimami visų studijų krypčių ba­ kalaurai. Neturintiems edukologi­ jos pagrindų sudaromos sąlygos studijuojant lankyti papildomus kursus. Konkursinis balas suda­ romas iš bakalauro darbo ir di­ plomo priedo pažymių vidurkio.

Mokymo forma - dieninė, neaki­ vaizdinė.

Filosofijos magistrantūros programa visų pirma skirta šiuo­ laikinės filosofijos studijoms. Ši

magistrantūra ugdo mokslinio ty­ rimo, kritinio mąstymo ir įžval­ gaus apibendrinimo bei proble­ mų sprendimo įgūdžius. Be nū­ dienių filosofijos klausimų išma­ nymo neįmanomas ne tik visaver­ tis visuomenės pažinimas, bet ir esmingi proveržiai humanitarinių, socialinių, fizinių ir net technolo­ gijos ar biomedicinos mokslų sri­ tyse. Filosofijos magistrai pasi­ rengia tęsti studijas doktorantū­ roje bei dirbti mokslo tiriamąjį ir analitinį darbą tiek akademinėse institucijose, tiek ir įvairiose vie­ šojo gyvenimo sferose. Į filosofijos magistrantūrą kon­ kurso būdu priimami visų studijų krypčių bakalaurai. Stojantieji lai­ ko egzaminą iš filosofijos istori­ * jos Baigusiems kitų krypčių stu­ dijas rengiamos iki 20 kreditų ap­ imties papildomos filosofijos stu­ dijos. Egzaminas vyks 2007 m. birželio 29 d. 10 vai. 302 a. Mo­ kymo forma - dieninė.

Informacijos visuomenės magistrantūros studijos - tai tarpdalykinė magistrantūros pro­ grama, suteikianti ne tik teorinių, bet ir praktinių kompetencijų, bū­ tinų sėkmingam informacijos vi­ suomenės realijų supratimui ir veiksmingam jų potencialo pa­ naudojimui. Šios magistrantūros

turinys yra kompleksinės informa­ cijos visuomenės studijos, ap­ imančios socialinių, ekonominių, kultūrinių, politinių ir technologi­ nių nūdienos visuomenės poky­ čių analizę. Šių studijų absolven­

tai pajėgūs siekti profesinės kar­ jeros visų pirma kaip aukščiau­ sios grandies socialinių pokyčių,

11

vilnensis

verslo ir žinojimo specialistai, ku­ riantys bei įgyvendinantys strate­ gines koncepcijas tiek valstybės tarnybos, tiek įvairiose privataus verslo sferose. Į informacijos visuomenės stu­ dijų magistrantūrą priimami visų studijų krypčių bakalaurai ir aukš­ tojo mokslo diplomą turintys as­ menys. Stojančiųjų konkursinį ba­ lą sudaro svertinio aukštojo mokslo (bakalauro) egzaminų pažymių vidurkio ir baigiamojo darbo arba valstybinio egzamino vertinimo suma. Baigusieji ne so­ ciologijos bakalauro studijas pri­ valo įvykdyti papildomų studijų 20 kreditų apimties reikalavimus. Šioms studijoms organizuojama papildoma studijų sesija. Moky­ mo forma - neakivaizdinė.

Plačiau žr. http://www.infovi. vu. lt.

Psichologijos magistrantū­ ros programose yra perteikiamos naujausios psichologijos žinių sistemos, tyrimo metodai, sufor­ muojamos psichologo etika pa­ grįstos profesinės vertybės ir pa­ rengiama profesinei praktikai.

Klinikinės, organizacinės ir pedagoginės magistrantūros programos išmoko studentą atsa­ kingam ir vertinamam darbui psi­ chologinio konsultavimo cen­ truose, medicinos, teisėtvarkos ir kt. įstaigose. j klinikinės, organizacinės ir pe­ dagoginės magistrantūros pro­ gramas pretenduoti gali tik nuo­ sekliąsias studijas baigę psicho­ logijos krypties bakalaurai. Bai­ gusieji kitas studijų kryptis į psi­ chologijos magistrantūrą nepri­ imami. Stojantieji į klinikinės psi­ chologijos programą laiko egza­ miną iš klinikinės psichologijos,

kviečia studijuoti asmenybės psichologijos ir psi­ chologinio konsultavimo pagrin­ dinių dalykų, stojant j pedagogi­ nės psichologijos programą rei­ kia laikyti egzaminą iš pedagogi­ nės, asmenybės bei raidos psi­ chologijos, o stojant į organiza­ cinės psichologijos programą iš organizacinės, asmenybės ir socialinės psichologijos pagrin­ dinių dalykų * Stojančiųjų konkur­ sinis balas sudaromas iš egza­ mino įvertinimo ir bakalauro dar­ bo pažymio. Egzaminas vyks 2007 m. birželio 29 d. 10 vai. 204 a. Mokymo forma - dieninė, o pe­ dagoginėje psichologijoje - die­ ninė ir neakivaizdinė.

Socialinio darbo (SD) ma­ gistrantūros studijų pakopoje aukštesniu lygmeniu gilinamasi į klientų ir socialinių darbuotojų są­ veikos, bendradarbiavimo su įvai­ riomis institucijomis, socialines politikos kūrimo, įgyvendinimo ir analizės aspektus, ugdomi gebė­ jimai tirti socialines problemas, strategiškai planuoti, vadovauti socialinėms įstaigoms, inicijuoti socialinius pokyčius. 2006 m. tarptautinei ekspertų grupei atli­ kus SD programų įvertinimą tik VU programa akredituota be išlygų (kitų Lietuvos universitetų SD pro­ gramos įvertintos kritiškai ir ak­ redituotos tik lygtinai). Į socialinio darbo magistrantū­ rą konkurso būdu priimami visų studijų krypčių bakalaurai. Sto­ jantieji laiko egzaminą iš sociali­ nio darbo teorijos, socialinio dar­ bo metodų ir socialinės politikos * dalykų.

Baigusiems kitų (ne so­ cialinio darbo) krypčių bakalau­ ro ar magistro programas per pir­ muosius studijų socialinio darbo magistrantūroje metus rengia­ mos iki 20 kreditų apimties papil­ domos studijos.

2007 m. socialinio darbo ma­ gistrantūroje planuojamos dvi specializacijos: socialinė politi­ ka ir socialinis darbas su vaikais ir jaunimu. Egzaminas vyks 2007 m. birželio 29 d. 10 vai. 301 a.

Mokymo forma - dieninė ir neaki­ vaizdinė.

Sociologijos magistrantū­ ros studijų programoje magist­ rantai gauna daug žinių iš šiuo­ laikinių sociologijos teorijų, mo­ kosi arba toliau lavina sociologi­ nių tyrimų įgūdžius. Baigusieji šią magistrantūrą ir siekiantieji moks­ lininko karjeros gali tęsti studijas doktorantūroje, o jos nesiekian­ tieji - dirbti įvairiose valstybinė­ se ir privačiose įstaigose ir orga­ nizacijose. Šis išsimokslinimas yra vertinamas valstybės valdy­ mo institucijose, žiniasklaidoje, socialinėje ir komercinėje srity­ se (vadybos, marketingo ir rekla­ mos darbe), nevyriausybinėse organizacijose. Į sociologijos magistrantūrą priimami visų studijų krypčių ba­ kalaurai. Stojantieji laiko egzami­ ną iš sociologijos istorijos ir so­ ciologijos tyrimų metodų * Baigu­ siems kitų krypčių studijas ren­ giamos iki 20 kreditų apimties pa­ pildomos sociologijos studijos.

Egzaminas vyks 2007 m. birželio 29 d. 10 vai. 407 a. Mokymo for­ ma - dieninė.

Filosofijos fakulteto studentai kviečia į savo būrį

* Vietoje stojamojo egzamino ku­ ruojančios katedros sprendimu gali būti įskaitomas studijuotų dalykų pa­ žymių vidurkis, jeigu tų dalykų ap­ imtis yra pakankama.

r

Sociologijos ir kriminolo­ gijos magistrantūros studi­ jos yra Vilniaus universiteto tarpkryptinės plečiamosios krimino­ logijos magistrantūros studijų su­ dėtinė dalis. Šių studijų progra­ mą sudaro trijų mokslų: sociolo­ gijos, psichologijos ir teisės da­ lykai. Studijų metu supažindina­ ma su šiuolaikinėmis tendenci­ jomis kriminologijoje, sociologi­ jos perspektyvoje ugdomi įgū­ džiai kompleksiškai, kritiškai ana­ lizuoti kriminalinės justicijos pro­ blemas, organizuojama profesi­ nė praktika Teisės institute ir ki­ tose organizacijose. Plačiau žr. http://www. krimstud. vu. lt/ Į sociologijos ir kriminologijos magistrantūrą priimami visų stu­ dijų krypčių bakalaurai. Stojantieji laiko egzaminą iš sociologijos is­ torijos ir sociologijos tyrimų me­ * todų Baigusiems kitų krypčių studijas rengiamos iki 20 kreditų apimties papildomos sociologijos studijos. Egzaminas vyks 2007 m. birželio 29 d. 10 vai. 407 a. Mo­ kymo forma - dieninė.

Specialiosios pedagogikos magistrantūros studijų programo­ je yra numatyta 10 galimų spe­ cializacijų - vaiko psichopedagoginio įvertinimo, specialiojo ugdymo konsultavimo, sutrikusio mokymosi, sutrikusios regos, su­ trikusios klausos, sutrikusio inte­ lekto ir pan. vaikų ugdymas. Pri­ imami visų studijų krypčių baka­ laurai arba aukštojo mokslo di­ plomą turintys asmenys. Filosofi­ jos fakultetas suteikia galimybę įgyti pedagogo profesinę kvalifi­ kaciją jos neturintiesiems. Kon­ kursinis balas sudaromas iš di­ plomo priedo pažymių bendro svertinio vidurkio.

Studijas baigusiems asmenims suteikiamas edukologijos magist­ ro laipsnis, specialiojo pedago­ go profesinė kvalifikacija. Moky­ mo forma - neakivaizdinė.

Specializuotos profesinės studijos pedagogo kvalifika­ cijai įgyti. Šios studijų progra­ mos tikslas - parengti aukštos kvalifikacijos, plataus pedagogi­ nio išsilavinimo specialistus, ge­ bančius dirbti įvairių tipų bendro­ jo lavinimo pagrindinėse ir vidu­ rinėse mokyklose. Studijos skir­ tos: studijuojantiems VU pirmoje pakopoje ir ketinantiems ateityje tapti pedagogais arba savo pro­ fesiją sieti su pedagoginiu dar­ bu; turintiems VU, kito universite­ to bakalauro arba aukštesnį laips­ nį; dirbantiems pedagogams, ku­ rie turi aukštąjį išsilavinimą, bet neturi pedagogo kvalifikacijos.

Pedagogų rengimo studijų pro­ grama įgyvendinama pagal lygia­ grečių, nuoseklių studijų arba „kaupiamojo diplomo" modelį.

Registracija: 266 7625, edukologija@fsf.vu.lt

Studijuoti Filosofijos fakultete - tai ne tik įgyti vis labiau pasaulyje po­ puliarėjančių profesijų diplomus, bet ir dalyvauti akademinės bendruo­ menės gyvenime: čia turėsite gali­ mybę dalyvauti vakaronėse, fakul­ teto dienose, pramoginiuose rengi­ niuose, Studentų atstovybės veiklo­ je ir kt. Jūsų laukia studentiško gy­ venimo privalumai bei išskirtinis dė­ mesys moksliniam tobulėjimui.

Filosofijos fakulteto inform.

uiiknygų sutiktuvės

Pristatytos naujausios Lietuvių literatūros katedros knygos ir projekto „Littera" rezultatai Balandžio 19 d. Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje įvyko rengi­ nys „Rašmuo prie rašmens“, kurio metu Vilniaus universi­ teto Lietuvių literatūros katedra pristatė naujausias savo buvusių ir esamų darbuotojų knygas (prof.

Elenos Bukelienės kritikos rinkinį „Tarp rašytojo ir skaitytojo“, prof. Vito Areškos prisiminimų knygq „Kumelė vardu Emilija“, doc.

Audingos Peluritytės studiją „Senieji mitai, naujieji pasa­ kojimai“, dr. Mindaugo Kvietkausko monografiją „Vilniaus literatūrų kontra­ punktai“ ir dr. Brigitos Speičytės parengtą Antano Baranausko „Giesmių giesmės“ vertimą) ir moksli­ nių tyrimų projekto „Littera“ metu parengtus leidinius.

Vitalija PILIPAUSKAITĖ Renginį moderavusi Lietuvių li­ teratūros katedros vedėja doc.

D. Pociūtė pabrėžė, kad humani­ tarinių mokslų, taigi ir lituanistikos, padėtis dabartiniame pasaulyje nėra vienprasmiška - humanita­ riniai mokslai turi nuolat įrodinėti savo teisę būti, ir ši tendencija pastaraisiais metais vis labiau ryš­ kėja. Kita vertus, kuriasi nauji sky­ riai, centrai, atliekama vis dau­ giau įdomių tyrimų ir tai, pasak doc. D. Pociūtės, teikia naujų per­ spektyvų. Tačiau bendroji ten­ dencija vis dėlto yra gana pavo­ jinga, ir humanitariniai mokslai tu­

Naujų leidinių pristatymas - proga pamąstyti apie humanitarinių mokslų laimėjimus. V. Naujiko nuotr. rėtų iš naujo apmąstyti savo vaid­ menį ne tik Lietuvoje, bet ir apskri­ tai bendroje Europos kultūros bei mokslo politikos erdvėje. Naujų leidinių, paremtų naujausiais litu­ anistikos tyrimais, iš dalies atspin­ dinčių ir Lietuvių literatūros kated­ ros isotrijos pjūvį, pristatymas, doc. D. Pociūtės žodžiais, taip pat gali būti vertinamas kaip puiki pro­ ga pamąstyti apie bendrąsias hu­ manitarinių mokslų problemas ir pasidžiaugti šios srities laimėji­ mais.

Pirmiausia pristatytas bendras li­ tuanistų projektas „Littera“ (vado­ vė prof. E. Jakaitienė), bendram darbui sutelkęs gana skirtingų sri­ čių humanitarus: kalbininkus, lite­ ratūrologus, istorikus, kultūrolo­ gus. Šio projekto tikslas buvo pa­ nagrinėti lietuvių tautinio identite­ to raidą nuo LDK laikų iki XX a. pr.

ir paieškoti būdų, kuriais tas tauti­ nis identitetas reiškėsi literatūro­ je, kalboje, rašytiniuose šaltiniuo­ se, etnologijoje. Prie šio projekto dirbo maždaug trisdešimties žmo­ nių grupė, tačiau daugiausia nu­ veikė dr. M. Kvietkauskas ir dr.

D. Sinkevičiūtė. Projekto metu bu­ vo rengiami seminarai, skaitomi pranešimai, skelbtos publikacijos mokslinėje spaudoje. Dr. M. Kviet­ kauskas pabrėžė, kad dirbant su „Littera“ pradėti tapatybės tyrimai labai giliai įėjo į skirtingų žmonių mokslinį mąstymą ir veikia toles­ nių jų darbų kryptis.

Prof. Elenos Bukelienės knygą pristačiusi doc. A. Peluritytė-Tikuišienė kalbėjo iš amsneninės per­ spektyvos ir prisiminė profesorę kaip šviesų, baltą, šiltą žmogų, pa­ likusį ne vieno humanitaro širdyje ryškų pėdsaką. „Profesorė buvo

Kanono ilgesys, arba Lietuvių rašytojai apie kūrybą Balandžio 24 d. VU Kauno humanitariniame fakultete pristatyta docento, ilgame­ čio mūsų dėstytojo ir rašytojo Juozo Jasaičio parengta knyga „Lietuvių rašytojai apie kūrybų“.

Dr. E. KETURAKIENĖ, VU KHF Lietuvių filologijoj katedros dėstytoja Pagrindinė knygos gimimo idė­ ja - kūrybos kaip dialogo su Kitu, t. y. kūrėju, su laiku, istorija, erdve ir su skaitytoju sampratos steigties būtinybė. Rašytojas bei literatūros kritikas Vidmantas Kelmiškis pa­ brėžė doc. J. Jasaičio parengtos knygos neabejotiną vertę ir reikš­ mingumą lietuvių literatūros ir kul­ tūros istorijai, jis siūlė šią knygą ateityje paversti dar storesne ir pa­ pildyti neįtrauktų kūrėjų ištarmė­ mis apie kūrybą. Knygos aptari-

Rašytojas J. Jasaitis - literatūros tradicijų puoselėtojas ir kano­ ninių vertybių sergėtojas me dalyvavo ir šių eilučių autorė, kalbėjusi apie knygos pobūdį, jos struktūrą ir turinį. Menas yra neat­ siejama žmogaus gyvenimo da­ lis. Kūrybos, kaip esmingo dvasios

veiksmo, suprantama, neįmanu atskleisti, tačiau galima kalbėti apie įvairius jos atpažinimo žen­ klus. Mano suvokimu, kūryba yra laisvės fenomenas’ ji gali būti ar­ ba jos gali ir nebūti. Nesuintere­ suotumas kuria meno paslaptį.

Knygoje pateikiamas panoraminis kūrybos supratimo istorijos vaiz­ das nuo A. Strazdo išganomosios literatūros kaip apreiškimo idėjos iki modernistinės T. Venclovos, postmodernistinės K. Ostrausko, S. Parulskio žaismės estetikos sampratos. Vieni lietuvių kūrėjų apie kūrybą supratimo ir aiškini­ mo tekstai priklauso kūrybos filo­ sofijos sričiai, kiti - kūrybos psi­ chologijos, treti priskirtini literatū­ ros estetikos ir poetikos erdvei. Ki­ ta vertus, neįmanoma minėtų sri­ čių atriboti: jos visos neretai susi­ tinka tame pačiame tekste. Išgy­ ventos autentiškos patirties pasa­ kojimą keičia filosofinės meno re­ fleksijos, nukrypstančios į filolo­

žmogus, galvojantis ne apie sa­ ve, o apie tai, kuo ji yra ir ką gali duoti kitiems. Tokių žmonių dėka lietuvių literatūra, lietuvių kultūra išliko, išlieka ir išliks“, - teigė do­ centė. Eseistė ir lietuvių literatū­ ros studijų magistrante G. Kaz­ lauskaitė daugiau dėmesio skyrė pačiai prof. E. Bukelienės knygai - aptarė mokslininkės poziciją, vertybes, tyrinėjimo motyvaciją ir kita. Baigdama kalbą, ji pabrėžė, kad ši knyga yra ir liks aktuali ne tik literatūrologams, bet ir apskri­ tai kultūros žmonėms.

Autobiografinę knygą „Kumelė vardu Emilija“ pristatė ilgametis Lietuvių literatūros katedros pro­ fesorius ir vedėjas Vitas Areška, kurį doc. D. Pociūtė įvardijo kaip jau mitologizuotą humanitarinių mokslų erdvės figūrą. Profesorius pabrėžė, kad atsiminimų žanras nėra labai patogus, nes, pirma, turi būti visiškai nuoširdus, kad būtum kuo labiau atviras pats sau, ir, an­ tra, gana sunku rasti tinkamą sti­ lių - kad pasakojimas nebūtų per­ nelyg akademiškas, kad būtų pri­ einamas ir paskaitomas kiekvie­ nam. „Epocha, kurioje gyvenau, verta ironijos, humoro, grotesko, bet ne tragedijos, ir aš stengiausi pažvelgti į ją būtent taip. Nors bu­ vo ir tokių, kurie sakėsi skaityda­ mi mano knygą apsiverkę“, - pa­ sakojo profesorius. Nuoširdumo, atvirumo sau, ypatingo mokslinin­ ko likimo apsketus išskyrė ir šią knygą pristačiusi prof. V. Daujoty­ tė-Pakerienė. Pasak jos, čia ypa­ tingai išryškėjo ir literatūros žmo­ gaus, kilusio iš Aukštaitijos, para­ digma, susiejanti įvairių kartų kū­ rėjus nuo J. Biliūno iki S. Pamiš­ kio, ir džiaugsmingas požiūris į gy­ venimą, tvirtas, gyvas santykis su savo žeme, savo kalba ir kultūra.

Doc. A. Peluritytės straipsnių rin­ kinį „Senieji mitai, naujieji pasa­ kojimai“, kurio objektas - K. Plate­ lio, G. Cieškaitės, D. Kajoko, N. Mi­ liauskaitės poezija, taigi naujau­ sia lietuvių poezija bei jos kūrėjai, pristatė dr. E. Baliutytė iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto.

Už ypatintą gebėjimą recenzuoti tekstus, pateikti taiklias, poetiškas

interpretacijas, patikimus vertini­ mus ir už autorinius, beletristinius siužetus, gebėjimą rašyti atsitrau­ kus nuo teksto, nuo objekto, už ku­ riamą metafizinį, filosofinį savo pa­ čios diskursą doc. A. Peluritytę li­ teratūrologė E. Baliutytė pavadi­ no „oro pilių architekte“. Taip pat ji atkreipė dėmesį į rinkinio pabai­ goje išspausdintą pabaigos žodį, kuriame doc. A. Peluritytė teigia atsisveikinanti su geros mergaitės įvaizdžiu ir pereinanti prie koky­ biškai kito požiūrio j lietuvių lite­ ratūrą, kitų tekstų ir kūrėjų.

Apie dr. M. Kvietkausko pirmą mokslinę knygą „Vilniaus literatū­ rų kontrapunktai“, išleistą diserta­ cijos pagrindu, kalbėjo doc.

R. Tūtlytė. Ji sakė besidžiaugianti ir autoriaus nuveiktu didžiuliu dar­ bu, atliktais išsamiais daugiakultūrės tarpukario Vilniaus erdvės tyrimais, ir pačia knyga kaip daik­ tu - gražiai išleistu, lengvai skai­ tomu. „Knyga labai konstruktyvi, išardomos nusistovėjusios sche­ mos ir sukuriamos naujos, susi­ kuriamas savitas metodas, kurio mums labai trūko, ir apžvelgiami tekstai, iš kurių ne vieno lietuvių literatūros istorijoje iki šiol apskri­ tai nežinota. Tai parankinis veikals, kurio vieta - ne dulkėtose len­ tynose, o ant darbo stalo“, - pa­ brėžė doc. R. Tūtlytė.

Vakaro pabaigoje vieno nuosta­ biausių pasaulinės literatūros kū­ rinių „Giesmių giesmės“, daugiau kaip prieš šimtą metų išverstos An­ tano Baranausko, ištraukų per­ skaitė dr. Brigita Speičytė, prieš tai trumpai papsakojusi paties verti­ mo istoriją ir pasidžiaugusi tuo, kad atsirado galimybių išleisti šį puikų lietuvių kalbos ir vertimo is­ torijos pavyzdį, tekstą, itin įdomų stilistiniu bei meniniu požiūriu.

Knygų aptarimas ir diskusijos apie naujausius lituanistikos veikalus, tyrimus ir tendencijas nenutrūko ir pasibaigus oficialiai vakaro da­ liai - dėstytojai ir jų studentai, mokslininkai ir menininkai ilgai šnekučiavosi prie vyno taurės, da­ lijosi įspūdžiais ir džiaugėsi susi­ tikimu, linkėdami vieni kitiems daugiau tokių gyvų renginių.

ginę analizę. Čia galima įžvelgti XIX a. pr.-XX a. pab. lietuvių rašy­ tojų estetinio skonio istorijos link­ mes ir pokyčius: nuo klasicistinės estetikos iki postmodernistinės žiūros. J. Jasaičio parengtoje kny­ goje, lietuvių rašytojų estetinio skonio istorijos raidoje, veriasi ir menininko vidinė dvasios istorija, daugialypiai ir daugiabriauniai meno ir gyvenimo suvokimo bei supratimo kodai, pasakojami išgy­ ventos patirties momentai.

Knygos pradžia simboliškai su­ sisiekia su jos pabaiga. Vienijan­ čia jungtimi tampa socialinis kū­ rėjo personažas, tradicinis poeto, klajūno ir bohemos atstovo, vaiz­ dinys (plg. A. Strazdo ir S. Paruls­ kio gyvenimiškuosius kontekstus) ir svarbiausia - literatūros tradici­ ja, klasikos tekstai (žr. S. Parulskio mintys apie A. Baranausko „Anykščių šilelį“). Ir nors šiais lai­ kais literatūros kanono egzista­ vimą siekiama paneigti, jį dekonstruoti, reikia pripažinti, jog vis dėlto jis egzistuoja, kaip atviras ir kintantis procesas, tačiau išlai­ kantis vertybinės atrankos prin­ cipą, ir šioje knygoje juntamas li­ teratūrinio kanono ilgesys. Kaip

šios nostalgijos pavyzdį būtų ga­ lima pateikti J. Meko parašytą li­ teratūrinį laišką Simonui Daukan­ tui. Vienas iš literatūros tradici­ jos puoselėtojų ir literatūros kanonų formuotojų, kanoninių vertybių sergėtojas yra ir docen­ tas, rašytojas J. Jasaitis, dėstyto­ jas, turintis didžiulį žmogiškumo talentą, propagavęs savo pas­ kaitose meilę literatūrai ir atidą žmogui.

universitas

13

vilnensis

2007 m. gegužės 28 d.

paroda

projektai aaaaa______________________________________

Kraštotyrininkas, etninės kultūros tyrinėtojas

Dainomis prisistotame Europai Gegužės pradžia buvo įtemptas metas VU Užsienio kalbų instituto kolektyvui.

Be įprastinių užsienio kalbų paskaitų Universiteto stu­ dentams ar Kalbų mokyklos pratybų plačiajai miesto visuomenei, instituto dėsty­ tojai skubėjo į antrąją tarptautinę konferenciją „Kalbų mokymas ir moky­ masis daugiakalbėje Europoje“ bei į susitikimus su „Socrates Lingua 1 “ projekto „Kalba - visiems“ dalyviais.

"a

-

II";

f

JįL

- -

T ‘AK ■

f 1 j

į

s

pi

į.

. te a’;- Kxl

| «|\

M

Pastarieji j Vilnių sugužėjo ge­ gužės 1-ąją iš kaimyninių Latvi­ jos ir Estijos valstybių, Italijos bei tolimosios Tenerifės (Ispanija).

Penkias dienas trukusioje stovyk­ loje projekto dalyviai - VU mergi­ nų choras „Virgo“, Tartu univer­ siteto merginų choras, Rygos ka­ merinis choras, La Lagūnos uni­ versiteto mišrus choras, Areco miesto choras „Coradini“ - mo­ kėsi lietuvių, latvių, estų, anglų, ispanų ir italų kalbų, kartu repe­ tavo 18 dainų, įrašė kompaktinę plokštelę ir surengė koncertą miesto visuomenei Vilniaus mies­ to savivaldybės organizuotoje Europos dienų mugėje. Tai buvo paskutinis projekto „Kalba - vi­ siems“ akordas.

2004 metais Vilniaus univeristeto Užsienio kalbų institutas lai­ mėjo Europos Komisijos finan­ suojamą „Socrates“ programos „Lingua 1 “ projektą „Open to Every Citizen“ („Kalba - visiems“). „Lingua 1“ remia daugiakalbės Europos kalbų mokymą ir moky­ mąsi visą gyvenimą, skatina Eu­

(Antano f\ Stravinsko '-p 80-mečiui) Loreta DAUKŠYTĖ Lietuvos kraštotyrininkas, etninės kultūros tyrinėtojas ir puoselėtojas, Garbės

kraštotyrininkas, 2000 m.

Loreta CHODZKIENĖ, „Kalba - visiems“ C koordinatorė - v"

n

valstybinės Jono Basanavi­ Europos kalbų mugėje Vilniuje nuskambėjo šešiomis kalbomis atliekamos dainos. V. Naujiko nuotr.

čiaus premijos laureatas, kelių knygų autorius ir

ropos piliečių susidomėjimą pla­ čiai ir ne taip plačiai paplitusio­ mis kalbomis bei originalių mo­ kymo priemonių kūrimą užsienio kalboms mokyti. 2004 metais trims Baltijos respublikoms įsto­ jus j Europos Sąjungą, norėjome, kad visi europiečiai sužinotų apie Lietuvą, Latviją, Estiją: kur yra šios valstybės geografiškai, kokiomis kalbomis šiose šalyse kalbama, kokia nepakartojama yra šių mažų valstybių kultūra.

Projekto idėja - supažindinti Tartu, Rygos, Vilniaus, La Lagū­ nos (Tenerifė, Ispanija), Areco (Italija) ir Sario grafystės (Jungti­ nė Karalystė) gyventojus su še­ šiomis (estų, latvių, lietuvių, ita­ lų, ispanų ir anglų) skirtingai pa­ plitusiomis kalbomis per dainą.

Trijų metų projektą sudarė trys etapai - paruošiamasis, moko­ masis ir koncertinis. Paruošiamo­ jo etapo metu kiekvienos šalies choras pasirinko tris dainas, bū­ dingas savo šaliai. Mes dainuo­ jame apie žmogų, jo mintis ir jausmus bei kuo jis gyvena. Pa­

sirinktos dainos pagrindu buvo kuriamas papildomas minimalus tos kalbos žodynas bei frazės, rei­ kalingos toliau bendrauti. Norin­ tiems su mumis dainuoti kartu projekto internetinėje svetainėje http://www.opentoeverycitizen.net, skiltyje „Dainos“, mes pa­ teikėme animuotą dainų versiją, žodžius, natas bei trumpus dainų aprašus. Ši skiltis naudinga ir pa­ tiems choristams, nes joje galima pasimokyti tarti žodžius.

Choristai pirmieji turėjo galimy­ bę „paragauti“ minėtų šešių kal­ bų per žodį ir dainą. Juos mokė kalbų mokytojai, „Lingua“ termi­ nijoje dar vadinami kalbų sklei­ dėjais, ir chorvedžiai. Choristai dalyvavo chorų mainuose: lanky­ damiesi svečiose šalyse jie turė­ jo galimybę vartoti kalbą jos na­ tūralioje aplinkoje, koncertuoti Tartu, Rygos, Vilniaus, Areco, La Lagūnos gyventojams, bendrauti su minėtų miestų gyventojais bei projekto tikslinėmis grupėmis, t. y. problemiškais ar galimybių moky­ tis neturinčiais miestiečiais (pvz.,

VU tikslinė grupė yra „Šaltinio“

pagrindinė mokykla). Choristams buvo specialiai rengiami užsiė­ mimai, skirti įtvirtinti užsienio kal­ bos pagrindus bei tobulinti žodžių tarimą. Kalbų skleidėjai lankėsi Tartu, Areco, La Lagūnos, Rygos, Vilniaus ir Sario grafystės mokyk­ lose ir supažindino jaunuosius europiečius su šalimis partnerė­ mis, jų kultūra ir kalba, kaip neat­ skiriama kultūros dalimi.

Mainų vizitams pasibaigus visi pripažino, kad dainuoti kartu bu­ vo smagu, nes dainavimas išug­ do nuoširdumą, o tai padeda bendrauti ir geriau pažinti vienam kitą. Tikimės, kad projekto veikla daugeliui miesto gyventojų paža­ dino norą mokytis kalbų, primin­ dama programos „Lingua“ devi­ zą, kad mokytis kalbų yra ne tik naudinga ir reikalinga, bet ir sma­ gu. O Užsienio kalbų instituto au­ ditorijos lentoje paliktas užrašas „Grazie Vilnius“ byloja, kad mes jau atvėrėme duris Europos pilie­ čiams.

sudarytojas bei keliolikos

knygų bendraautoris, nepailstantis kalvystės tyrinėtojas Antanas Stra­

vinskas šiais metais švenčia 80-ties metų jubiliejų.

Antanas Stravinskas.

L. Klimkos nuotr. Šia proga balandžio 25 dieną

VU KHF dėstytojai pakvietė „paragauti"

vokiečių kalbos Kovo 29 dieną VU KHF dėstytojos doc. dr. Loretos Ulvydienės koordinuojamas projektas „Paragaukite kalbos“ sukvietė įvairaus amžiaus ir išsilavinimo žmones Į viešą vokiečių kalbos ir austrų kultūros „degustavimo“ vakarą, improvizuotą kulinarinękalbinę kelionę po Austriją.

Giedrė ŠPOKAITĖ „Paragaukite kalbos“ yra „Lin­ gua“ projektas, vykdomas pagal Europos Komisijos „Socrates“ programą. Projekto partneris Lietuvoje yra Vilniaus universite­ tas. Projekto tikslas - skatinti domėjimąsi Europos kalbomis (olandų, anglų, prancūzų, vo­ kiečių, liuksemburgiečių, lietuvių, portugalų, rumunų, slovakų, is­

panų), organizuojhnt „maisto ir kalbos degustavimo kursus“, ku­ riuose dalyviai ragauja įvairių maisto gaminių, sužino apie tos šalies kultūrą bei pramoksta kal­ bos. Šie „kalbos pajutimo“ kursai

gali būti propaguojami kiek­ vienoje šalyje vykstančiose mugėse ar kituose panašaus pobūdžio renginiuose.

Gegužės 4 dieną Kauno se­ namiesčio restorane „Senieji rū­ siai“ įvyko pirmasis kalbų vakaras. Šiais metais projekto koordinatorius iš Briuselio Fran­ cis Note'as (Lessius Hogeschool, Belgija) pageidavo suorganizuo­ ti kitokio pobūdžio renginį, todėl buvo pasirinkta Kauno „Aušros“ gimnazija. Kaip teigia projekto koordinatorė Loreta Ulvydienė, šiandien ypač svarbu palaikyti glaudžius ryšius ne tik tarp skir­ tingų mokymo institucijų, t. y. uni­ versitetų, mokyklų bei gimnazijų, bet ir tarp skirtingų kartų - mo-

Pažinti kitas kultūras galima ir... ragaujant kinių, jų tėvų bei senelių.

Vakaro dalyviai gavo po ryš­ kiaspalvę pasikalbėjimų knygelę, kurioje galėjo rasti informacijos apie vokiečių kalbą, Austrijos kultūrą, virtuvę. Renginio vedėja Danguolė Satkauskaitė bei jai talkinusi studentė Milda kalbino dalyvius vokiškai, mokė, kaip reikia teisingai perskaityti vieną ar kitą frazę, kaip teisingai tarti pa­ tiekalų pavadinimus. Renginio metu dalyviai susipažino su infor­ macija apie galimybes tęsti kalbos studijas ne tik auditorijose, bet ir alternatyviu mokymosi būdu, pavyzdžiui, internetu, taip pat turė­ jo puikią galimybę laimėti tris kupo­ nus po 100 litų vokiečių kalbos kursams ISC kalbų biure. Dalyviai

ne tik mokėsi elementariausių vokiečių kalbos frazių, degusta­ vo austrišką maistą, bet ir varžėsi dėl smulkesnių prizų, kuriuos jiems dovanojo Austrijos ambas­ ada Vilniuje.

Renginyje dalyvavo ir projekto partnerė iš Vienos universiteto kalbų centro Monika Melega (Sprachenzentrum der Universitat Wien). Kadangi lietuvių kal­ bos ir kultūros populiarinimo vakaras bus organizuojamas Vienoje, tai renginys Kauno „Auš­ ros“ gimnazijoje buvo puiki pro­ ga viešniai iš Austrijos susipažinti ne tik su Vilniaus universiteto Kauno humanitariniu fakultetu, bet ir Lietuvos žmonėmis bei „pa­ ragauti“ mūsų - lietuvių - kalbos.

Organizuojant šį renginį labai svari buvo Kauno miesto švieti­ mo skyriaus vedėjo Antano Bag­ dono parama. Taip pat reikėtų paminėti, kad renginyje dalyva­ vo ir kitų Kauno miesto bei rajono mokyklų, gimnazijų mokytojai ir mokiniai. Kaip teigė švietimo sky­ riaus vedėjas Antanas Bagdo­ nas, tai labai gera besimokančio miesto vizija ir puikus edukacinis projektas.

Besidomintys kalbomis gali ap­ silankyti interneto svetainėje www.tastethelanguage.net. 2007 m. rugsėjį bus galima išvysti naująją projekto tinkialapio versiją.

Vilniaus universiteto bibliotekoje

buvo atidaryta paroda, skirta bu­ vusiam bibliotekos direktoriaus pavaduotojui mokslo reikalams

Antanui Stravinskui. Paroda „Kraš­ totyrininkas, etninės kultūros tyri­

nėtojas Antanas Stravinskas“

įtraukta į Nacionalinei bibliotekų savaitei skirtų renginių sąrašą. Jo­ je eksponuojami spaudiniai, ran­

kraščiai ir ikonografinė medžiaga,

saugoma Vilniaus universiteto bibliotekoje. Rankraščių skyriuje

išskirtas Antano Stravinsko vardo asmens fondas (F 260) ypatingas

tuo, kad jame saugoma pusę am­ žiaus A. Stravinsko rinkta ir nuo­

sekliai kaupta gausi medžiaga apie kalvystę Lietuvoje. Dar su­ spėta prakalbinti reto amato meist­ rus - Lietuvos kalvius, aprašyti jų

darbus, užrašyti jų atsiminimus.

Nežinia, kiek šiandien kalvių ir kalvių surastume Lietuvoje, tad sukauptas paveldas tikrai bus

naudingas būsimiems tyrinėji­

mams.

Maloniai kviečiame aplankyti parodą, skirtą Lietuvos kultūrai

nusipelniusio veikėjo Antano Stra­

vinsko 80-osioms gimimo meti­ nėms ir susipažinti su turtingais

Vilniaus universiteto bibliotekos

fondais.

universitas

14

vilnensis

2007 m. gegužės 28 d.

wkultūra

„Jaunimėlio" vadovas Bronislovas VU koncertavo į Gineso rekordų rGlovickis: „Kultūringasstudentas knygą įrašytas a bus geresnis specialistas" studentų orkestras Mažas narių skaičius -

Balandžio 20 dieną Vil­ niaus universiteto liaudiš­ kos muzikos kapela „Jaunimėlis“ atšventė 35erių metų sukaktį. Ta proga „U. V.“ kalbina ansamblio meno vadovą Bronislovą Glovickį.

visos bendruomenės bėda Šiuo metu kolektyve yra 28 na­ riai. Tai, anot meno vadovo Bro­ nislovo Glovickio, labai mažai, ly­

ginant su studentų skaičiumi Uni­

Laura GINTALAITĖ

versitete: „Mažas kolektyvo narių

skaičius yra ne vadovo, o Univer­ siteto bendruomenės bėda. Jei­

„Jaunimėlis" vestuvėse negroja

gu studentams už dalyvavimą ko­

lektyvo veikloje būtų duodami laisvųjų dalykų kreditai, „Jauni­

„Jaunimėlis“ groja ne tik liau­ dišką muziką, bet ir kompozito­

Bronislovas Glovickis „Jaunimė­ liui“ vadovauja septynerius metus

rių kūrinius, kitų tautų muziką, šo­ ka ir kitų tautų šokius, pavyzdžiui,

Suomijos, Prancūzijos žiūrovai.

amerikiečių kantri. Ansamblio choreografė yra Stefanija Kaz­ lauskienė.

Kolektyvas yra laimėjęs ne vie­ ną aukščiausią apdovanojimą respublikinėse šventėse - varžy­ tuvėse „Grok, Jurgeli“, respubli­ kinėse liaudiškose muzikos

šventėse-konkursuose

„Prie

ežerėlio“ ne kartą pelnė prizines vietas. 2001 m. ir 2003 m. tarp­ tautinėje liaudies muzikantų šventėje „Linksmoji armonika“

Lenkijoje 2002 m. gautas Lodzės

mero Padėkos raštas, Italijoje (Sardinijos s.) 2003 m. - Europe-

ados komiteto ir Nuoro miesto mero Padėkos raštai, Latvijoje (Ryga) 2004 m. - „Europeada41“ komiteto ir Rygos mero Pa­ dėkos raštai. Austrijoje ansamblį rodė Baden-Badeno televizija.

2005 m. kolektyvas sėkmingai koncertavo JAV - Čikagoje, Klivlende ir Detroite. 2006 m. daly­ vauta festivalyje „Gaudeamus“

kolektyvas gavo specialų kompo­ zitoriaus maestro Jurgio Gai­

Tartu. Tais pačiais metais kape­

žausko prizą, skirtą geriausiai,

dienose, vykusiose Gdanske.

profesionaliausiai muzikuojan­

B. Glovickis konstatuoja, kad dabar nėra didelio skirtumo tarp Lietuvos ir užsienio publikos, o

čiai kapelai. 2002 m. ir 2004 m.

la koncertavo Lenkijoje, Vilniaus

tradicinėje kaimo kapelų šventėje-varžytuvėse „Grok, Jurgeli“ gauti Padėkos raštai. 2004 m. VI

seniau Lietuvos publika buvo šaltesnė, santūresnė.

tarptautiniame meno festivalyje

„Jaunimėlis“ turi tradiciją spalio

„Studentiškas pavasaris“ už pui­

pabaigoje krikštyti naujus narius.

Ansamblio vadovas sako, kad „Jaunimėlio“ krikštynose niekada nebuvo tyčiojamasi, išpurvinami

kų pasirodymą kapela apdova­ nota Šiaulių universiteto rekto­

riaus Padėkos raštu. Ansamblis dalyvauja Pasaulio lietuvių dai­

drabužiai: „Fuksai“ turi pašokti, pa­

nų šventėse, Baltijos šalių stu­ dentų festivaliuose „Gaudeamus“ (2004 m. vadovui ir kolek­

dainuoti, pagroti, sugalvojame įvai­

tyvui įteikti Latvijos kultūros mi­ nistro Padėkos raštai).

Ansamblis yra daug koncerta­

ti vestuvėse, tačiau juos atmeta: „Tai sunku. Vestuvėms reikėtų su­ kurti vestuvinį scenarijų, įtraukti

vęs ne tik Lietuvoje, bet ir užsie­ nyje - jiems plojo Vokietijos, Ru­ sijos, Ukrainos, Lenkijos, Gruzi­ jos, Moldovos, Baltarusijos, Lat­ vijos, Estijos, Uzbekijos, Čekijos,

vestuvinių tradicijų.“ Šiuo metu ruošiama „Jaunimė­

rių užduočių ir žaidimų.“ „Jauni­ mėlis“ yra gavęs ir pasiūlymų gro­

lio“ kompaktinė plokštelė. Kolek­ tyvas taip pat ruošiasi dainų šven­ tei, vyksiančiai liepos mėnesį.

mėlio“ narių būtų daugiau.“

Kolektyve daugiausia narių iš tų fakultetų, kurių Jungiamuosiuose rūmuose Saulėtekyje ansamblis

repetuoja - Teisės, Ekonomikos ir Fizikos. Yra keletas narių ir iš VPU,

VGTU, taip pat iš Vilniaus kolegi­ jos. Daugumą narių vadovas su­ siranda ir pakviečia į ansamblį, re­ tas studentas ateina pats. Nauji

„Jaunimėlio“ nariai dažniausiai būna antrakursiai ir trečiakursiai.

B. Glovickis ansambliui vadovau­ ja septynerius metus. Jo nuomo­ ne, per tą laiką studentai nepasi­ keitė, jie tokie pat aktyvūs, ener­ gingi, norintys išreikšti save, tik ta­ po labiau užimti, sunkiau randa lai­ ko papildomiems užsiėmimams.

„Jeigu yra renginys, netgi pa­ čiame Universitete, studentai pa­ tys turi derinti su dėstytojais, kad juos išleistų iš paskaitų. Dėstyto­ jai neturi teisės to daryti, o kolek­ tyvas, kad ir kiek narių renginyje

Utrechto studentų simfoninis orkestras, į Gineso rekordų knygą įrašytas kaip se­ niausias simfoninis orkest­ ras Olandijoje, gegužės 10 dieną koncertavo Šv. Jonų bažnyčioje. Į

bažnyčią susirinkę klausy­ tojai išgirdo P. van Anrooy’aus „Piet Hein rapsodiją“, R. Strausso simfoninę poemą „Don Quijote“, M. K. Čiurlionio

simfoninę poemą „Miške“ ir J. Brahmso „Simfoniją Nr. 4“.

dalyvauja, privalo pasirodyti ge­

rai. Kaip tai įmanoma, jei, pavyz­

Laura GINTALAITĖ

džiui, tik keturi muzikantai iš sep­

tynių gali groti?“ - klausia kolek­ tyvo vadovas. B. Glovickis mano,

Atliekami kūriniai iššūkis atlikėjams

jog reikėtų rektoriaus arba prorek­

toriaus įsakymo, kad visi „Jauni­ mėlio“ nariai galėtų nedalyvauti paskaitose renginių metu.

Kapelos vadovas aiškina, kad ko­ lektyvas kartais negali nuvykti į kokį

nors festivalį vien dėl to, kad trūksta

pinigų kelionei, tačiau priduria, kad sulaukė Universiteto paramos, nors

Orkestras nepertraukiamai vei­

kia jau 184 metus. Jis buvo įkur­ tas 1823 metais. Šiandien orkest­

re groja per 80 rinktinių, suge­ bančių be studijų dar ir aktyviai dalyvauti orkestro veikloje muzi­

kantų. Orkestro istorijoje yra kon­

certų, kuriuose solistais buvo pa­

ir nedidelės, kai vyko į Ameriką.

B. Glovickis pasakoja, kad stu­

tys Johannesas Brahmsas, Fran-

dentams kartais net pasakoma, kad dėl dalyvavimo ansamblio

ensas.

veikloje jie yra prastesni specia­

listai. B. Glovickis įsitikinęs - kul­

zas Lisztas ir Camille'is Saint-Sa-

Orkestro meno vadovas ir diri­ gentas Basas Pollardas, vado­

tūringas studentas bus geresnis specialistas: „Žmogaus kultūra be

vaujantis orkestrui 10 metų, pa­

meno negalima. Kai žmonės kul­ tūringi, ir ekonomika kyla.“ Meno

ro gyvavimo paslaptis, atsakė ne­

vadovas pasakoja, kad kiekvie­

klaustas, kokia tokio ilgo orkest­ santis tikras, ar žino tą paslaptį. „Šiandieninė paslaptis - daryti tai,

nas japonas nuo pat mažumos mokykloje turi mokytis kokios

ką orkestras nori daryti. O jis nori

nors kultūros specialybės - mu­ zikuoti, dainuoti, skaityti eiles:

ir daro tai su malonumu. Muzikan­ tai groja tai, ką groti yra iššūkis.

„Dėl to ir stebimės, kokie japonai kultūringi ir dvasiškai turtingi. Jei­

- kalba dirigentas.

gu japonas nesimoko nieko, su­ sijusio su kultūra, jo nepriims į gimnaziją. Australijoje užsiimti

„Jaunimėlis“ groja ne tik liaudišką muziką, bet ir kompozitorių kūrinius, kitų tautų muziką

Utrechto studentų simfoninis orkestras gyvuoja 184 metus.

V. Naujiko nuotr.

menais taip pat yra prestižas.“ V. Naujiko nuotr.

groti taip gerai, kaip tik įmanoma,

Manau, kad tai dalis paslapties“,

Orkestro meno vadovas aiški­

na, kad studentai nuo kitų atlikė­ jų skiriasi tuo, kad jie dar nežino

savo galimybių ribų: „Kai nežinai,

kad kas nors yra sunku, tu nesi­

rūpini dėl to. Tu tiesiog tai pada­ rai. Faktas, kad tai sunku, nieko nereiškia.“

B. Pollardas pasakoja, kad or­ kestrui teko išgyventi ir sunkius lai­

kus Antrojo pasaulinio karo me­ tais, kai jis dėl sunkios ekonomi­ nės padėties negavo finansavimo iš Universiteto, kai nebuvo gerų atlikėjų ir orkestras buvo iabai ma­ žas.

Kasmet Utrechto studentų sim­ foninis orkestras organizuoja kon­ certinį turą vis į kitą užsienio šalį ir yra aplankęs didžiausius Euro­

pos universitetus.

Olandijos orkestrų sužavėjo Čiurlionis Orkestro meno vadovas sako, kad orkestras Lietuvoje norėjo at­ likti lietuvių kompozitoriaus kūrinį

ir po ilgų diskusijų išsirinko M. K. Čiurlionio simfoninę poemą „Miš­ ke“. B. Pollardas pasakoja, kad or­

kestras susipažino ir su šiuolaiki­ niais lietuvių kompozitoriais, bet suprato, jog neturi pakankamai lai­ ko, kad išmoktų groti tuos kūrinius kaip reikiant: „Jeigu Lietuvoje at­ liktume lietuvišką kūrinį netinka­ mai, tai būtų kaip įžeidimas.“ B. Pollardas teigia, kad norint ge­

rai atlikti „Miške“, reikia pajusti lie­ tuvių kalbą, lietuviško gyvenimo alsavimą. „Tai muzika, kuri kalba žmo­ nėms. Jei olandai turėtų tokį kom­ pozitorių kaip M. K. Čiurlionis, jie, kaip ir lietuviai, tuo didžiuotųsi. Jo

muzika turėtų būti grojama visa­ me pasaulyje“, - apie M. K. Čiur­ lionį kalba Utrechto studentų sim­ foninio orkestro vadovas. B. Pollardą sužavėjo M. K. Čiurlionio sie­

kis suteikti muzikos formą spal­ voms, jo paveikslai, nutapyti kaip simfonija ir kaip Zodiakas. Diri­ gentas nusipirko M. K. Čiurlionio

muzikos natų, bet jam nepavyko rasti šio kompozitoriaus kompak­ tinių diskų.

universitas

2007 m. gegužės 28 d. »-

15

vilnensis

? > a tsportas------------------------------------------------Matematikų vėl niekas neįveikė

•

Gegužės 17 dieną VU Teatro salėje iškilmingai pagerbti Universiteto studentai, visus metus kovoję dėl Rektoriaus taurės. Į 2006-2007 m. tarpfakultetinių olimpinių vilčių varžybų Rek­ toriaus taurės įteikimo iškilmes susirinkę studentai ir Senato komisijos nariai pagerbė ne tik fakultetus, laimėjusius prizines vietas, bet ir atskirų sporto šakų geriausius sportininkus.

*

Nebe pirmus metus Rektoriaus taurės varžybose dėl pagrindinių komandinių apdovanojimų kovo­ jo keturi fakultetai: Matematikos ir informatikos (fakulteto sportinin­ kams vadovauja lektorius R. Cijūnėlis), Medicinos (lektorius R. Kaminskas), Ekonomikos (doc. Č. Kandratavičius) bei Gamtos mokslų (lektorė D. Liepinaitienė).

Tarpfakultetinių olimpinių vilčių Rektoriaus taurės sporto varžybų vyriausiasis teisėjas - lėkt. Riman­ tas Turskis.

Matematikos ir informatikos fa­ kulteto sportininkai jau septintus metus džiaugiasi pirmąją vieta šio­ se varžybose. Antrąją vietą laimė­ jo gamtininkai. Trečioji vieta šiemet,

Rektoriaus taurė - matematikų rankose. V. Naujiko nuotr.

Stalo tenisas

Žygeivių sąskrydis

Rankos lenkimas

Krosas

Lengvoji atletika

Iš viso taškų

Vieta

Krepšinis

1 3 15 4 8 15 7 5 15 6 15 9

Mot

1 5 3 8 6 12 4 9 7 11 13 10

Vyr.

Sunkumų kilnojimas

5 15 4 1 7 6 8 10 15 11 3 9

Futbolas

Aerobika

1 10 7 3 4 8 6 7 13 9 14 12

1 3 6 5 4 10 9 13 13 8 13 7

1 3 8 5 15 7 4 15 15 6 15 15

1 10 5 4 9 11 6 7 15 3 12 8

1 10 4 3 15 5 7 13 9 8 12 6

5 3 7 1 9 15 8 15 15 4 6 10

24 70 63 45 91 106 79 117 133 94 129 110

I IV III II VI VIII v X XII VII XI IX

i

Plaukimas

Fakultetas

Eil. Nr.

2006/2007 m. m. Vilniaus universiteto studentų tarpfakultetinių olimpinių vilčių varžybų Rektoriaus taurei laimėti suvestinė

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

MIF Gamtos mokslų Ekonomikos Medicinos Teisės Komunikacijos Fizikos Chemijos Filosofijos TSPMI Filologijos Istorijos

4 1 3 7 6 12 5 8 10 13 11 9

3 7 1 4 8 5 15 15 6 15 15 15

kaip ir pernai, atiteko Ekonomikos fakultetui. Medikai šiemet tenkino­ si ketvirtąja vieta (pernai jie užėmė antrąją). Šiemet Rektoriaus taurė sporti­ ninkams teikiama jau septintąjį kar­ tą. Universiteto bendruomenė at­ gaivino senas tradicijas - 1948 m. tuometinis VU rektorius prof. Žemai­ tis palaikė jaunimo iniciatyvą, nu­ pirko taurę ir pradėjo tarpfakuketi­ nes studentų sporto varžytuves.

Kasmet šiose žaidynėse dalyvau­ ja vis daugiau studentų, kyla ir meistriškumo lygis. Šiais mokslo metais šiuose renginiuose dalyva­ vo apie 1200 studentų. Kovos bu­ vo korektiškos, azartiškos, tapo šventėmis bendruomenei. Šios daug dalyvių sulaukiančios varžy­ bos Universitete vyksta visus moks­ lo metus. Studentai varžosi vienuo­ likoje sporto šakų.

Kiekvienais metais žaidynių šei­ mininkas kartu su Sveikatos ir sporto centru būna vis kitas fakultetas, to­ dėl atsiranda vis naujų prasmingų akcentų. Šių metų žaidynių šeimi­ ninkas, organizatorius ir rėmėjas Fizikos fakultetas perdavė estafetę Komunikacijos fakultetui. FF deka­ nas prof. J. Banys šmaikštavo: „Būti organizatoriais apsimoka, tada ir geresnę vietą iškovoji.“ Prisiminęs savo studijas Oksforde dekanas pa­ lygino studentų galimybes ir pabrė­ žė, kad, išskyrus irklavimą, mūsų Universitetas sudaro geresnes ma­ terialines sąlygas ir skiria sportui daugiau dėmesio.

Sveikindamas sportininkus VU rektorius akad. B. Juodka pasi­ džiaugė mūsų studentų entuziaz­ mu ginant savo fakultetų garbę, pa­ linkėjo ir ateityje tęsti šias gražias tradicijas, paragino fakultetų vado­

vus remti sportą. Rektorius užsimi­ nė, kad materialinė sporto bazės padėtis ne visai gera ir priminė, kad stengiamasi tai kardinaliai keisti, kalbėjo apie konkrečius netolimos ateities planus - renovuoti ir plėsti sporto bazę. Rektorius pasidžiau­ gė, kad VU sportininkai tarp aukš­ tųjų mokyklų pastaraisiais metais nuolat užima antrąją vietą komplek­ sinėje įskaitoje, dažnai įveikia LKKA, VPU, ŠU, KU komandas, o šiose aukštosiose ruošiami sporto specialistai.

Sveikatos ir sporto centro direk­ torius prof. J. Jankauskas džiaugė­ si studentų noru sportuoti. Apžvel­ gęs universitetinės sporto kultūros ištakas ir tradicijas, profesorius sa­ kė: „Kūno kultūra ir sportas - verty­ bės, kurių nekeičia amžiai ir kurios veikia mus visą gyvenimą. Sportas tai nuostabus pasaulis, tam tikra prasme - gyvenimo modelis. Spor­ tas - tai ne tik aukščiausi pasieki­ mai, bet ir asmenybės tobulinimas.

Jis negali būti atskirai nuo bendro­ sios žmogaus kultūros. Sportas taip pat instrumentas. Auklėjimo in­ strumentas. Viskas priklauso nuo nuo kas ir kaip sugeba juo nau­ dotis. Šiandien sporto pasaulis kon­

kurencingas, ir mes galime džiaug­ tis, kad Universitete sportas dar klesti kaip socialinis, o ne verslo reiškinys, ir yra dorovinių vertybių nešėjas.“ Sporto ir sveikatos cen­ tro direktorių džiugina tai, jog Tei­ sės, Ekonomikos, Fizikos, Komuni­ kacijos fakultetų dekanai ir Tarptautinio verslo mokyklos vado­ vas parėmė VU sporto bazių reno­ vaciją, direktorius paragino ir kitus fakultetus pasekti jų pavyzdžiu.

SSC ir „U. V.“ inform.

VU sportininkai puikiai pasirodė 2007 m. SELL tarptautinėse žaidynėse Aukso medalius laimėjo: Gegužės 18-20 dienomisKaune vyko Suomijos, Es­ < plaukimas (100 m krūtine) - Jeka­ terina Kiseliova (FsF, II k.), orien­ tijos Latvijos, ir Lietuvos tavimosi sportas (vidut. nuotolio) (SELL) atviros tarptautinės -Jonas Vytautas Gvildys (MIF, I k.), studentų sporto žaidynės, orientavimosi sportas (estafetė) Vytautas Beliūnas (MIF, II k.), Gied­ kuriose dalyvavo apie rius Sabaliauskas (MIF, II k.) ir Jo­ 2000 atletų iš 60 universi­ nas Vytautas Gvildys (MIF, I k.). tetų, atstovaujantys 16 Sidabro medalius laimėjo: valstybių. Mūsų universi­ orientavimosi sportas (sprintas) teto atletai žaidynėse iš­ Vytautas Beliūnas (MIF, II k.); orientavimosi sportas (estafetė) kovojo 5 aukso, 14 sidab­ Rasa Ptašekaitė (TF, II k.), Gabija ro ir 24 bronzos medalius.

Ražaitytė (TF, I k.) ir Indrė Valaitė Sveikiname nugalėtojus ir (MIF, IVk.); stalotenisas-leva Ju­ prizininkus! cevičiūtė (KF, IV k.); lengvoji atle­

tika (400 m) - Vlada Musvydaitė (KF, mag. I k.); lengvoji atletika (800 m) - Aina Valatkevičiūtė (MF, III k.); lengvoji atletika (disko meti­ mas) - Aleksas Abromavičius (EF, IV k.); plaukimas (100 m laisvu sti­ liumi) - Mindaugas Jurgelis (EF, I k.); plaukimas (estafetė 4x50 m laisvu stiliumi) - Justinas Daugėla (MIF, I k.), Mindaugas Jurgelis (EF, I k.), Ernestas Pukartas (FF, IV k.) ir Nerijus Selenis (MIF, II k.); plauki­ mas (100 m kompleksiniu būdu) Jekaterina Kiseliova (FsF, II k.).

Bronzos medalius laimėjo: dziudo (iki 90 kg) - Povilas Gruo­ dis (TF, I k.), dziudo (iki 48 kg) - Ire­

na Siniauskaitė (MF, IV k.), Moni­ ka Lukoševičiūtė (MF, II k.), dziu­ do (iki 52 kg) - Rasuolė Baleišaitė (IF, III k.), dziudo (iki 57 kg) Monika Narbutaitė (EF, I k.), dziu­ do (iki 70 kg) - Alma Linkevičiūtė (GMF, mag. I k.), dziudo (iki 78 kg) - Dalia Enzelytė (FsF, III k.), virš 78 kg - Rūta Banytė (MF, III k.); plaukimas (estafetė 4x50 m lais­ vu stiliumi) - Asta Skačkauskaitė (FsF, mag. II k.), Jekaterina Kiseliova (FsF, II k.), Rasa Skačkaus­ kaitė (EF, mag. II k.) ir Regina Sturonaitė (MF, III k.); plaukimas (estafetė 4x50 m kompleksiniu būdu) - Asta Skačkauskaitė (FsF,

mag. II k.), Jekaterina Kiseliova (FsF, II k.), Rasa Skačkauskaitė (EF, mag. II k.) ir Regina Sturonaitė (MF, III k.); plaukimas (estafetė 4x50 m kompleksiniu būdu) - Žilvinas Kli­ mavičius (TF, II k.), Mindaugas Jur­ gelis (EF, I k.), Michailas Ivanilovas (MIF, I k.) ir Nerijus Selenis (MIF, II k.); plaukimas (50 m laisvu stiliumi) - Mindaugas Jurgelis (EF, I k.); orientavimosi sportas (vidut. nuotolio) - Gabija Ražaitytė (TF, I k.); lengvoji atletika (1500 m) - Ai­ na Valatkevičiūtė (MF, III k.); leng­ voji atletika (rutulio stūmimas) Aleksas Abromavičius (EF, IV k.).

SSC inform.

VU merginų krepšinio rinktinei - sidabro medaliai Loreta BERŪKŠTIENĖ, lektorė f'

*

VU merginų krepšinio'rinktinė IX Lietuvos studentų krepšinio lygos čempionate pelnė sidabro medalius.

Vilniaus merginų krepšinio rinktinė kelią j finalą prasiskynė pusfinalyje du kartus įveikusi pra­ ėjusių metų vicečempiones Kauno technologijos universite­ to krepšininkes. Pirmose rungty­ nėse Kaune laimėta rezultatu 59:69. Daugiausia taškų pelnė Laima Rickevičiūtė - 29, Laura Šleževičiūtė -14, Kristina Joniš-

kytė - 8. Atsakomosios varžybos vyko Vilniuje, iškovota pergalė 74:71. Rezultatyviausios žaidėjos šiame susitikime buvo Severiną Uždavinytė - 25, Laima Rickevi­ čiūtė - 14, Laura Keršulytė - 11,

Kristina Joniškytė - 8 taškai. Kita­ me pusfinalyje Lietuvos kūno kul­ tūros akademija nesunkiai du kartus įveikė Klaipėdos universi­ tetą, buvo žaidžiama iki dviejų pergalių. LKKA sugrįžo į lygą po penkerių metų pertraukos, nes anksčiau rungtyniavo Lietuvos moterų aukščiausioje lygoje, tad finale laukė labai pajėgus varžo­ vas. Nuo pat susitikimo pradžių merginų akyse matėsi jaudulys rungtynes stebėjo beveik pilnu­ tėlė Kauno sporto halė, pralaimėta rezultatu 95:70 (27:13, 23:20, 26:16, 19:21) absoliučioms regu­ liaraus sezono lyderėms, LKKA krepšininkėms. Rezultatyviau­ sios VU komandoje buvo Nerin­ ga Bytautaitė ir Laura Šleževičiū­ tė, pelniusios po 15 taškų, Severiną Uždavinytė - 14, Laima Rickevičiūtė - 13, Jūratė Staskonytė - 7 taškus.

Po ilgos pertraukos sidabro medaliai įteikti šioms krepšinin­ kėms: Laimai Rickevičiūtei (FsF, I kursas), Severinai Uždavinytei (IF, III kursas), Neringai Bytautaitei (EF, I kursas), Laurai Šleževičiūtei (TF, I kursas), Aistei Babianskaitei ir Dovilei Lukavičiūtei (abi MIF, IV kursas), Kristinai Joniškytei (TVM, II kursas), Jūratei Staskonytei (KF, IV kursas), Laurai Keršulytei (GMF, III kursas), Vai­ vai Danieliūtei (FsF, III kursas), Vil­ mai Martinonytei ir Justei Kaziliūnaitei (abi EF, magistrantūros II kursas), Ingai Zaksaitei (TVM, ma­ gistrantūros I kursas), Martynai Meilutei (GMF, I kursas).

Merginos taip pat iškovojo ant­ rąją vietą po šešerių metų pertrau­ kos atgaivintose Lietuvos krepši­ nio federacijos (LKF) moterų mažosios taurės varžybose. Jos nusileido Kauno krepšinio mokyk-

i BT

\

i

I; 1

r r! pX 1

VU krepšininkės pelnė sidabrą IX Lietuvos studentų krepšinio lygos čempionate ir LKF moterų mažosios taurės varžybose los auklėtinėms. VU merginų krepšinio rinktinė pateko į Lietu­ vos moterų krepšinio A lygos fi-

natinį ketvertą, tad laukia dvikova pusfinalyje su ta pačia Kauno krepšinio mokykla.

universitas

16

2007 m. gegužės 28 d.

vilnensis

ISTORIKAI NEPABŪGO GAMTOS KAPRIZŲ

Ir

Darius BUJOKAS

•r

Kadangi renginiui buvo pasirinkta viduramžių tema, istorikai suvaidino keletą paveikslų, kurie buvo nutapyti šioje epochoje. Tai Žano Hėjaus „Mou-

lino triptikas" ir „Viltono diptikas“, italų dailininko Sasetos „Velniai muša Šv.

Antaną“ ir Jano van Eiko „Arnolfinių sužadėtuvės“. Apie 4 valandas Istori­ jos fakulteto studentai, demonstravę lankytojams paveikslus, neiškentė ir besibaigiant paveikslų demonstravi­ mo laikui leido sau atsipalaiduoti ir pa­ teikti savas paveikslų interpretacijas, kurios labai prajuokino lankytojus.

Buvo surengtos įspūdingos kovos, o ginklų žvangėjimas tikriausiai kurti­ no ir čia pat esančią Prezidentūrą. Ga-

„Gyvojo paveikslo“ personažas paspruko...

Gegužės 8 d. Alumnato kiemelis virto viduramžių pilimi, kurioje riteriai kovėsi iki mirties (dėl iki šiol neišaiškintų priežasčių), amatininkas demonstravo viduramžių puo­ dų žiedimo technologiją, puošniai apsirengusios da­ mos šoko su dailiais jaunikaičiais ir, be abejo, kokios istorikų dienos be gyvųjų paveikslų, kurių personažus taip norisi priversti sujudėti. Atmosferą gyvino viduram­ žių muzika, nenustojusi skambėti visą renginio laiką. lingai smūgiuodami vienas ki­ tam (kartais net į galvą) rite­ riai vertė savo varžovus ant žemės ir taip užtikrindavo sa­ vo pergalę. Šokių ansamblis

„Banchetto Musicale“ sušo­ ko keletą viduramžių šokių, o vadovė lankytojams papa­ sakojo jų istoriją.

Pasibaigus dieninei šven­ tės daliai prasidėjo viduram­ žių dvasią atspindinčių filmų demonstracija. Buvo parody­ tas filmas „Rožės vardas“.

Deja, lietuviško kino šedev­ ro „Herkus Mantas“ dėl šal­ čio ir nuovargio publika ne­ besulaukė.

Gegužės 9-ąją Saulėtekį sudrebino IFDI futbolo turny­ ras dekano taurei laimėti, ku­ riame susigrūmė 9 studentų komandos ir 1 dėstytojų ko­ manda. Finale susitiko ant­ rakursių ir dėstytojų koman­ dos. Išvarginti grupės ir finalo ketverto varžybų, kiaurai per­ mirkę nuo lietaus, žaidėjai grūmėsi dėl kiekvieno aikš­ tės centimetro. Pagrindinis laikas nugalėtojų neišaiški­ no. Nors dėstytojai atsilikinėjo 3:1, jiems pavyko sukaupti paskutines jėgas ir rezulta­ tas buvo išlygintas. Tačiau

per baudinių seriją antrakursiai parodė nebijantys dėstytojų, ku­ rie neabejotinai atkeršys per eg­ zaminų sesiją, ir išplėšė pergalę.

Vakarinė IFDI dalis vyko spor­ to bare „Ali stars“. Vakaras prasi­ dėjo dekano monologu, kuriame fakulteto vadas negailėjo gražių žodžių istorikių išvaizdai, bei pa­ linkėjo visiems „šį vakarą įsimylė­ ti". Buvo apdovanoti metų geriau­ si IF akademinės bendruomenės nariai. Tai ir metų „kirvis", metų don Kichotas, kovojantis su vėjo malūnais (nusirašinėjimu), be abejo, gražiausia dėstytoja ir gra­ žiausias dėstytojas, šauniausi stu­ dentai ir kiti. Studentai varžėsi aukcione, per kurį buvo parduoti senas fakulteto dekano studento pažymėjimas (neįkainojamas ar­ tefaktas), puošnus kaklaraištis, portfelis su dėstytojo jaunystės nuotrauka, marškinėliai su dėsty­ tojos parašu ir Šreko atvaizdu bei

Šventės dalyviai stengėsi atkurti viduramžių aprangą ir dvasią

L

juvelyrikos šedevras - nuostabi apyrankė. Per renginį netrūko muzikos. „Ali stars“ griaudėjo nuo neprilygstamųjų „Vat taip vat“ ir šauniųjų „Meilės fontanų“. Vėliau vakarinės dalies svečiai linksmi­ nosi iki paryčių šokdami pagal dis­ ko stiliaus muziką.

Birutės Kuklytės nuotr.

t

„Gyvieji paveikslai“ dar sustingę

Ginklų žvangėjimas kurtino ir Prezidentūrą

A

-

Pasmerktieji viduramžiais atitekdavo budeliams

'

Mūsų adresas: Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 355 kab.

Tel. 268 70 89.

Mobil. tel. 8-687-49018 EI. p.: liana.binkauskiene@cr.vu.lt Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL 321.

Maketavo VU leidykla.

Spausdino AB „Spauda“, LISPA narė, Laisvės pr. 60, LT-05120 Vilnius Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė Redaktorė Indrė Klimkaitė Korespondentė Laura Gintalaitė Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.

Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

k

_________________

Z

„Banchetto Musicale“ šoko viduramžių šokius ■MMM

SKELBIAMAS KONKURSAS VILNIAUS UNIVERSITETO HIMNO ŽODŽIAMS SUKURTI

Vilniaus universiteto rektorius ir Senatas, manyda­ mi, kad mūsų sena ir garbinga aukštoji mokykla, kaip ir daugelis pasaulio universitetų, privalo turėti savo him­ ną, skelbia šias konkurso sąlygas jo žodžiams sukurti: 1. Konkurse gali dalyvauti visi Vilniaus universiteto ben­ druomenės nariai: studentai, dėstytojai, mokslo, ad­ ministracijos ir kiti darbuotojai, alumnai.

2. Konkursui teikiami tekstai turėtų aukštinti Vilniaus uni­ versitetą, jo studentus ir dėstytojus, sietis su Uni­ versiteto misija, atspindėti senas jo tradicijas ir atei­ ties viziją, propaguoti mokslo ir akademines vertybes, studentų draugystę ir meilę, visų mūsų bendrumo pajautą. Teksto apimtis neturėtų viršyti 3-4 strofų.

3. Konkursui teikiami tekstai dedami j voką, ant kurio užrašomas jūsų pasirinktas slapyvardis, ir užklijuo­ jama. Į atskirą voką, ant kurio užrašytas tas pats slapyvardis, jūs turite įdėti lapą su savo tikrais duo­ menimis: vardu, pavarde, fakultetu ar kitu padaliniu,

kuriame dirbate ar mokotės, prašome nurodyti ir parei­ gas. Šį voką taip pat užklijuokite.

Abu šie vokai siunčiami VU Informacijos ir ryšių su vi­ suomene skyriui.

4. Galutinis terminas pateikti tekstus konkursui: 2007 m. birželio 25 d.

Paraiškas vertins rektoriaus sudaryta komisija. Trys ge­ riausi tekstai bus skelbiami laikraštyje „Universitas Vilnensis“.

5. Pirmųjų trijų vietų laimėtojams gali būti pasiūlyta tobulinti VU himno žodžius ir suteikta pagalba.

6. Konkurso nugalėtojui skiriama 1000 Lt premija. Antro­ sios vietos laimėtojas gauna 300 Lt, trečiosios - 200 Lt. Premijas įteiks rektorius 2006-2007 m. m. pabaigtuvių šventėje „Finis semestri“ arba 2007-2008 m. m. atida­ rymo šventėje „Initium semestri“.

7. Universiteto himnas nepanaikina ir nepakeičia studen­ tiško himno „Gaudeamus igitur“, kuris ir toliau bus gie­ damas per akademines šventes.

HMM

J