STOTIS SVERIA 643,5 KILOGRAMO
ORBITA ARTIMA APSKAIČIUOTAI GEGUŽES MENESIO ANTROJE PUSĖJE STOTIS PASIEKS VENEROS PLANETOS RAJONĄ
RADIJO LAIDOS IS STOTIES SIUNČIAMOS PAGAL ĮSAKYMUS IS ŽEMES
PI RMOJI TARPPLA.N ETIN E TRASA TASSo p ranesimas Pagal kosminės erdvės tyrimo programą 1961 m. vasario 12 d. Tarybų Sąjungoje patobulinta daugelio pakopų raketa buvo iš vestas Į orbitą sunkus dirbtinis Žemės paly dovas. Tą pačią dieną iš šio palydovo startavo valdomoji kosminė raketa,, kuri išvedė auto matinę tarpplanetinę stotĮ Į trajektoriją Ve neros planetos link. Automatinė tarpplanetinė stotis pasieks Veneros planetos rajoną antroje 1961 metų gegužės mėnesio pusėje. Pagrindiniai šio paleidimo uždaviniai yra patikrinti kosminio objekto išvedimo į tarp planetinę trasą metodus, patikrinti ypač to limą radijo ryšĮ ir kosminės stoties valdy mą, patikslinti Saulės, sistemos mastą ir įvyk dyti eilę fizikos tyrimų kosmose. Tarpplanetinėje stotyje sumontuota apara tūra veikia normaliai. Automatinė tarppla netinė sotis sveria 643,5 kilogramo.
Radijo laidos iš automatinės tarpplanetinės stoties siunčiamos 922,8 megaherco dažnu mu pagal įsakymus iš Žemės. Automatinė tarpplanetinė stotis neša gai relę, kurioje pavaizduotas TSRS Valstybi nis herbas. Automatinės tarpplanetinės stoties skrieji mą seka sepcialus matavimų centras. Gautais duomenmis, automatinė tarpplane tinė stotis skrieja orbita, artima apskaičiuetai orbitai. 1961 m. vasario 12 d. 12 valandą dienos Maskvos laiku stotis buvo už 126 tūkstančių 300 kilometrų nuo žemės paviršiaus viršum Žemės paviršiaus taško, kurio geografinės koordinatos — 86 laipsniai 40 minučių ryti^ ilgumos ir 6 laipsniai 04 minutės šiaurės platumos. Sėkmingas kosminės raketos paleidimas Veneros planetos link tiesia pirmąją tarp planetinę trasą Į Saulės sistemos planetas.
ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKHtSI
Garbingas apdovanojimas
= TSRS Aukščiausiosios = Tarybos Prezidiumas 1961 = m. vasario 11 d įsaku už = didelius nuopelnus tarybi= nės liaudies sveikatos ap= saugos srityje ir už medi= cinos mokslo vystymą ap= dovanojo daug Tarybų Lie= tuvos medicinos darbuoto= jų. Jų tarpe = DARBO RAUDONOSIOS = VĖLIAVOS ORDINU VILIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO = MARCINKEVIČIŲ MYPARTINIO BIURO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS = KOLĄ - musų Universi= teto medicinos fakulteto 1961 m. vasario 18 d Kaina 2 kap. Nr. 4 (383) = katedros vedėją. ŽENKLO = „GARBES ----------- “ = ORDINU M. SUKACKO pieš. | MISIŪRĄ JONĄ = mūsų Universiteto medlciŽmogus siekia žvaigždžių, pionieriumi yra naujoji san- ■ = nos fakulteto katedros veŽmogus trokšta naujų per- tvarka — socializmo pašau- J ■ « galių, žmogus — Žemės sū- lis, kad pionieriumi tapo so- ■ Praėjo Įtemptos žiemos se teiti, palūkėti iki meška lau labiau nerimą kelia bloga? = dėją. ■ nūs ir cialistinio pasaulio mokslas, £ šeimininkas tiesia ■ nlllllllllliilliiillllllllllllllllillllllillllllllii ranką į kitus, dar nepasiek socializmo pasaulio žmogus ■ sijos dienos. Prabėgo ir atos že atsibus, ar zylė ims signa- praėję seminarai visoje eilėje tus pasaulius. Žemė sveikina — tarybinis žmogus. Tai dar ■ togų atvangėlė. Ir vėl į audi linti po langais. Bet nepagal šių fakultetų akademinių gru Venerą, planetas sveikina že ir dar kartą įrodo, kad atei- J torijas, ir vėl užrašai, kny voja, kad gi greitai ir vyturys pių. Nei studentų komjauni mokę iš praeito semestro, ne mė. Kaip tai neišpasakytai tis priklauso naujų idėjų vė- ■ gos, seminarai, koliokvljumai. pempes parves, pempės gand mo, nei profsąjunginės organi kartokime buvusių klaidų. Į liavnešiui — komunizmo " puiku! darbą iš pat pirmųjų studijų “ Prasidėjo pavasario semestras. rą ir kregždes. Tada jau teks zacijos nesirūpina mokslu nuo Dar labiau džiugu, Jog žmogui. Netruks ateiti ir egzaminai. O bėgioti pakniopstomis, skubė pačios semestro pradžios. Dar dienų. Tada, tik tai tada ga jie, kiekvienas tą žino ir su ti proriščiais, nerandant lai toli gražu, ne visose grupėse lėsime juoktis saulės atokaito pranta, bus dar sunkesni. ko valgiui ir poilsiui, menui aptarė praėjusios sesijos išda je, nesibijosime sesijos, nesi Numanu ir dėl ko. Pavasarį ir gaiviam orui. O sportui nė vas. Argi reikės dar sykį pri juoks iš mūsų nei saulė, nei reikės atsiskaityti už visus tiek. . . Ypač susirūpinimą ke minti šią neatidėliotiną stu žmonės. mokslo metus, kad gautum lia apytuštės auditorijos IFF dentų visuomeninių organiza į darbą, draugai studentai, teisę peržengti slenkstį į aukš ir TMF. Kelia susirūpinimą cijų pareigą. semestras prisidėjo, sesija irtesnįjį kursą. paskaitų praleidinėjimai, o dar Semestras prasidėjo. Pasi-gi ne už kalnų. Ar galima pataisyti padėIšdavikai čiombininkės ir Patrio Lumumbos nebėra gyvo. Žuvo didvyriškasis Af mobutikal bijosi Lumumbos. tį? Ar nebūtų galima pavarikos šalies sūnus. O su juo net ir mirusio — paslėpė jo ir’ sarį džiaugtis žiedais ir stu Istorijos-filologijos IV kur kartu žuvo ir dar du ištikimi draugą lavonus. Bet savo pik dentui? Galima ir reikėtų. Nu Kongo tautos sūnūs: gynybos tadarybės nepaslėps! Lygiai sipelnyk džiaugsmo atkakliu so studentai didesnėmis ar ma nlnlstras ir jaunimo bei spor- nepaslėps parsidavėliai men ir sistemačiu darbu, išsikovok žesnėmis grupėmis pasklido po o reikalų ministras Morisas kystos Ir tų, kas stovi už šių tą teisę. Jau dabar daugiau respublikos miestų ir rajonų malonu tam studentui, kuris mus, priartinant , mokymą prie dpolo ir Kongo senato plrmi- marionečių nugaros. Ypač be dirbk, daugiau mokykis. Juk mokyklas. Čia jų laukia visiš nepakankamai skaito spaudą, gyvenimo, teoriją siejant su ilnkas Žozefas Oklto. Visi kri- skraistės, apnuogintas atsistojo studijos yra tavo studijos, dir kai naujas darbas: bus patik neseka mūsų vidaus gyvenimo praktika; gavo uždavinius do o kovos poste, mirė didvy- prieš visą pasaulį Dagas Ha- bi sau pačiam, visų pirma mo rintos įgytosios teorinės žinios įvykių, nesiorientuoja bent mėtis estetinių priemonių pa lais: nenulenkė gaivų prieš maršeldas. Šis kapitalo pastur- kaisi savo labui. Reikia at gyvenimo praktikoje. svarbiausiuose užsienio gyve naudojimu mokykloje, mokinių ludelius ir kankintojus. Kolo laka ir samdinys lygiai su minti, kad be darbo neįgysi Neteisingai įsivaizduoja pe nimo klausimuose. iktyvumo ir savarankiškumo nizatorių marionetės: člombės, Clombe ir Mabutu-Kasavubu žinių, o be žinių nėra mokslo, dagoginę praktiką tas, kas Pedagoginėje praktikoje ne ugdymo priemonėmis pamoko nėra žinojimo, nėra gyvenimo. nobutu, kasavubu, atliko savo gauja yra atsakingas už Kon mano, kad studentai mokyklo galima tenkintis tik savo spe se. Grįžus iš pedagoginės prak uodą darbą. .. pardavę tėvy- go teisėtos vyriausybės Prem Kas šitą supranta, tas labai se domisi tik pamokomis, ap cialybės dalykais, tik pamokų tikos, bus suruošta pedagoginę rimtai studijuoja apvalius me tę kolonizatoriams, nužudė ir jero ir jo kovos bendražygių siriboja tik metodiniais daly metodų studijavimu. Reikia praktiką atlikusių studentų >atrlotus, jos sūnus. Ištroškę mirtį. Riteris be garbės ir be tus ir jau dabar ruošiasi pa kais. Pedagoginė praktika sie pažinti visą įvairų mokyklos bendra konferencija, kurioje ;robio šakalai ir hienos pasi- namų — Hamaršeldas lyg tas vasario sesijai, jau dabar kia daug plačiau. Pamokose darbą ir gyvenimą. Mokyklos studentai' aptars nors ir neil arnavo besočiui kapitalo llū- pasamdytas eunuchas pasitar dirba, kad galėtų pasiraškyti studentai praktiškai pasitikri ryšiai su gyvenimu darosi vis galaikį, bet labai reikšmingą ui. Marionetės už frankus navo savo šeimininkui — ka saulėtoj pievoj pavasario gė na, suvokia ne tik savo peda- glaudesni, ir tuo studentai tu savo patyrimą mokyklų darbe. iraliejo žmonių kraujo upes, pitalo maišui ir pasitarnavo lių. Rimtai žiūri Į savo pa goginius-metodinius sugebėji ri praktiškai įsitikinti. Nerei Reikia tikėtis, kad IV kurso iraliejo ir herojų kraują. Šei- ištikimai, bet pačiu šlykščiau reigą — studijuoja didelė da mus, bet taip pat įsitikina, kia stebėtis, kad studentams studentai pedagoginės prakti lis studentų. Malonu girdėti, siu būdu. Jo piktadarybių ne nininkal apmokėjo doleriais kaip jie moka ir savo studi teks nueiti ir į fabrikus bei mdelių paslaugas. Ir sunku užmirš pasaulis Ir neatleis, pav., kai dėstytojas drg., Mal juojamus dalykus ar gerai gamyklas, kur mokiniai dirba kos dienomis patirs daug ką naudingo, subręs gyvenimiš latikėti, kad šitokia klaiki lygiai kaip neužmirš Kongas ininas džiaugiasi, kad nuošir praktiškai yra įveikę dabarti praktiškai. kai, sutvirtės dalykiniu ir po ragedija įvyko XX a. antroje vardų tų, kurie susitepė nekal džiausiai dirba IV kurso po nės lietuvių kalbos įgūdžius, Studentai supranta, koks atžvilgiu. Kai kurie stu >usėje civilizuoto pasaulio aki- tu krauju savo budeliškas le litinės ekonomijos specialybės ar gerai moka gramatiką, ko svarbus dalykas yra interna litiniu dentai dabar į mokyklas žiūri studentai. Čia niekada nekilo tenas. Užtat pasaulis paminės ’aizdoje, kad tai atsitiko kos kios rusų ir užsienio kalbų cionalinis ir ateistinis auklėji minių žmogaus kelionių Išva- ir savo vėliavose įrašys kan paskaitų lankomumo klausi studentų žodyno atsargos, kaip mas. Jiems sudarytos visos skeptiškai, ar su baime ir ne kinių vardus — Kongo tau mas. Niekada šios grupės stu ir kiek studentai žino litera sąlygos pažinti, gilintis ir įsi pasitikėjimu. Nėra abejonės, :arėse. Ir, deja, tai faktas. Kongo tauriųjų sūnų trage- riųjų sūnų vardus, kritusių dentai neleis laiko veltui. tūros ir istorijos faktus. Rei jungti į tas priemones, ku kad realus susipažinimas ir lija labai pamokanti. Ji dar vardan gražesnės nelaimingo Ir už tai moksle grupė pa kia ne tik mokyti, bet ir auk rios mokyklose praktiškai vyk susigyvenimas su mokykla, :artą įrodo, kaip monopolisti jo Kongo tautų dalies. Pasau žangi, turi tvirtus žinių pa lėti, kalbėtis su mokiniais apie domos internacionalinio ir studentų skepticizmą ir nepa nis kapitalas susidoroja su vi lio tautos lenkia savo vėliavas, grindus. Neretai studentai pa pionierių bei komjaunimo or ateistinio auklėjimo ■ srityje. sitikėjimą išblaškys kaip ge gais tais humanistais, kurie perriša juodo šilko kaspinais, teikia rimtų problematinių ganizacijas, patarti, atsakinėti Kai kuriose mokyklose studen ras vėjas plikus debesis. ieka ištikimi savajai tautai. pagerbdamos Patrio Lumum klausimų. Tai rodo, kad -žmo į klausimus. Iš anksto galima tai gavo specialius uždavinius Tai parodo, ko yra verti im- bos, Moriso Mpolo ir Žozefo nės rimtai mokosi. Iš pat sakyti, kad bus sunku ir ne- studijuoti mokyklos pasiekiP. GAILIŪNAS >erialistų pažadai „išvaduoti“ Okitos atminimą. Pasaulio pradžių šios grupės studentai kibo į mokslą, dirba uoliai autas. Jie net buržuazinės tautos prakeikia marionetes, nepriklausomybės neduoda samdytus budelius ir imperia ir nuoširdžiai. Ir ne viena to toms tautoms, kurias tikisi su lizmo kraugerių statytinius sy kia grupė mūsų Universitete, valdyti paperkamą marionečių kiu su jų šeimininkais. Žudi toli gražu, ne viena. pagalbos dėka. Imperializmas kai brangiai užmokės už ne Tačiau tenka apgailestauti, kad yra dar ir žiogelių. . — tai smauglys, kuris smau kaltą kraują! Nueikim į skaityklas, į .bet gia viską pažangaus, viską, Mes, tarybiniai žmonės, iš kuriuos kabinetus ar bibliote kas nepaklūsta kapitalo va šios pasibaisėtinos piktadary liai, žudo visus, kurie nenori, bės sugebėsime padaryti tei ką. Visur dar šventiškai tylu, Mūsų ekskursannesutinka vegetuoti klūpoda singas išvadas. Mus nesuklai Besimokančių studentų, pami. Susidorojimas su Patriu dins kapitalo marionečių sal- linkusių prie knygos rasime vtai Maskvoje. Liau Lumumba ir jo kovos bendra džialiežuviavimas, kokia kal daug mažiau, negu semestro dies ūkio laimėjimų pabaigoje. Draugai vis dar ^Parodoje apžiūr žygiais — vakarykščiais stu ba jis bebūtų paistomas. neįsitraukė į darbą. Matomai ^trečiojo tarybinic dentais, o dabar valstybės V. KLIMAS galvoja, kad galima dar snus- Sfcemės palydovo ma vyra’ — yra pats šlykščiau fcketą. sias fašistinio tipo nusikalti Universiteto Kolonų salėje įvyko dėstytojų' ir studen Foto R. Rakauske mas. Tai smogikų išmėgintas tų protesto mitingas prieš Patrio Lumumbos ir jo bend I metodas, gestapo šimtus kartų ražygių žvėrišką nužudymą. Kalbėjusieji doc. Mironas, praktikoj pakartotas politinių Užkalnis, Bulota, Nekrošius ir kiti išreiškė visų susirin priešų sunaikinimo metodas. kusiųjų nuomonę, sakydami, kad reikia padaryti galą Kai savo priešininko idėjiniai kolonizatorių siautėjimui, užkirsti kelius imperialistų provakacijoms. palaužti negali, smogikų tipo — Salin rankas nuo Afrikos! Tegyvuoja Afrikos tautų budeliai sunaikina liaudies sū laisvė! nus fiziškai: „nušauna mėgi (Musų inf.) nant pabėgti“.
Pavasario semestras prasidėjo
Baltųjų juodi darbai
/ PEDAGOGINE PRAKTIKĄ
z
PAS LVOVO STUDENTUS
BRANGUS Prieš kelias dienas į mūsų klubą susirinko daugiau kaip 150 dar bininkų, tarnautojų, na mų šeimininkių. Jie at ėjo susitikti su Tarybų Lietuvos turistais, vyk dančiais sunkų žygį užpoliarės tundroje. Su įdomumu ir dide liu dėmesiu susirinku sieji išklausė drg. Januškio pasakojimą apie Tarybinį Pabaltijį, žiū-
DRAUGAI
rėjo lietuvių turistų me ninę programą. Visiems patiko lietuvių, ukrainie čių ir rusų liaudies dai nos, kūrinėliai, atlikti gitara. Mes sužinojome, kad tai buvo Vilniaus Vals tybinio V. Kapsuko var do Universiteto .studen tų grupė. Todėl per Jū sų laikraštį norime dar kartą padėkoti tiems šau niems ir stipriems jau-
nuoliams, o taip pat ir palinkėti sėkmės moks le, sporte ir geros svei katos. Mes tikimės, kad šis susitikimas nebus pasfcutinls. Laukiame Jūsų, bran gūs draugai, šiaurėje! E. MITROFANOVA Murmansko srities, Kolos rajono Paduno gvv. klubo vedėja
kaminai. Šiandien jau visa ša- universiteto dėstytojai, studenlis gėrisi gražuoliais Lvove tai, aktoriai, politinių ir moks pagamintais autobusais, įvai riuose Tėvynės kampeliuose linių žinių skleidimo draugijos dirba autopakrovėjai su Lvo nariai. vo gamyklos ženklu. Apie tokį fakultetą reikia Suklestėjo Lvovo kultūrinis pagalvoti ir mums. Juk Uni gyvenimas. Jame yra dvylika versiteto tikslas ruošti ne aukštųjų mokyklų, kurių tar siaurus savo specialybės žino KELIONE pe seniausias Ukrainoje 300 vus, ne „amatininkus“, o ta metų Ivano Franko vardo-UniSėkmingai užbaigta sesija, versitetas, trisdešimt techniku rybinius specialistus. Lvovo studentai palaiko prasidėjusios studentų išsva mų, septyniasdešimt vidurinių jotos atostogos ir pagaliau mokyklų, šešiasdešimt klubų, glaudžius ryšius su gamyklo kelionė pas nepažįstamus drau penki teatrai. O kur dar bib mis ir kolūkiais. Čia jie plati gus. liotekos, kino teatrai ir kitos na knygas, skaito paskaitas, ruošia vakarus, kuriuose pasi Traukinį Leningradas —- mokslo ir kultūros įstaigos. rodo fakultetinė saviveikla. Lvovas buvo galima pavadin Lvovas didžiuojasi savo ar Pažymėtina, kad fakultetų sa ti studentų ešelonu. Kartu su mumis vyko Rygos studentai- chitektūros paminklais, kurių viveikla stipresnė už bendrus turistai, kurių kelionės tiks seniausieji siekia tryliktą am mokyklų saviveiklos kolekty las buvo Karpatai. Tačiau dau žiu. Tačiau bene labiausiai vus. Tai labai pravartu būtų giausia buvo leningradiečių, Lvovas gali pasigirti savo par pasekti ir mums, vilniečiams. vykstančių atostogauti į savo kais ir skverais. „Strijsklj“ Meistriškumas ir saviveiklos gimtines — Baltarusijos ir parkas laikomas vienu gra kolektyvų gausumas įgalina Ukrainos kaimus ir miestus. žiausiu Europoje. „Atvažiuo dažnai koncertuoti miesto įmo Su šiais studentais mes susi kite pas mus vasarą, — sako nėse ir šefuojamuose kolūkiuo tikome pirmą kartą. Tačiau lvoviečiai, — tai jūs pama se. Mokyklinėse konferencijo traukiniui nepajudėjus iš Vil tysite tikrąjį Lvovą — parkų se Lvovo aukštųjų mokyklų niaus stoties, mes jau buvome ir gėlių miestą“. studentai nagrinėja konkrečius geri pažįstami. Ir joks paša šefuojamų pramonės įmonių ir KĄ VEIKIA GALICIJOS lietis nebūtų galėjęs pasakyti, kolūkių ekonomikos klausimus. kad mes ne vienos mokyklos, STUDENTAI Lvovo Prekybos-Ekonomikos ne vieno fakulteto studentai, institutas mokslines konferen Lietuvis, rusas, latvis, ukraiVakare šeimininkai pakvie cijas dažnai organizuoja pa nietis ir baltarusis beregint tė mus į miesto studentų vaka čiose įmonėse. Pranešimus susibūrė į linksmą studentlš- rą. Jis buvo skirtas prasidė kartu su studentais skaito įmo ką šeimą. Dainoms, Juokui. jusioms žiemos atostogoms, nių ekonomistai, inžinieriai ir veržlei studentiškai jaunystei Vakaro programoj ne vien tik kiti darbuotojai. Tokios kon ankšta darėsi tarp siaurų va šokiai. Juos keitė dainos, žai- ferencijos duoda naudos ir stu gono sienų — pro atvirus va dimai, atrakcionai, Kyla klau- dentams, ir darbininkams, Puikus Kremlius! Didingono langus ji plačiai sklido simas: kodėl taip nėra pas Glaudus bendradarbiavimas - stebisi mūsų ekskur Lietuvos, vėliau Baltarusijos mus — Vilniuje? Gal todėl, vyksta pastoviai. Net komjau santai, stovėdami Raudonojo laukais... kad mūsų poilsio vakarai pa nimo susirinkimai pravedami je aikštėje. Prekybos-Ekonomikos liekami savieigai, jiems niekas kartu. R. RAKAUSKO nuotr. DANILOS KALNO nevadovauja. O lvoviečiai ne instituto studentai šefuojamo ............. > Irena Įdomiai ir turiningai žiemos pradėjo ketvirtakursė tik miesto, bet mokyklos ir se gamyklose pietų pertraukos PAPEDEJE Ji su grupe praleido Teisės Ramanauskaitė. " net fakulteto poilsio vakaro metu praveda pasikalbėj'imus atostogas fakulteto studentai. Jie studentų aplankė kaimynines Į Lvovą atvykome 6 vai. nepalieka be vadovo, be kon aktualiais gyvenimo klausi- mokslų ir Estijos res pusvalandį plojo vilniečiams ne vien, ilsėdamiesi gimtuo Latvijos ryto. Draugai ukrainiečiai jau feransje. Savo poilsio vakarų mals. publikas. Si grupė Taline pra Turėjo apie ką papasakoti siuose kolūkiuose, dirbo juose, Įdomu, kad prasikaltusius laukė mūsų stotyje. Ir vėl nau organizatorius kiekvienam fa leido keletą dienų ir apžiūrė draugams ir Tomas Lezarevine vien padėjo kolūkių jau studentus lvoviečiai pasiunčia kultetui lvoviečiai ruošia vi ji draugai, naujos pažintys! organizuoti poilsio va jo kultūrinlus-lstorinius pa čius. Jis buvo Kišiniove, Sta Negalima nepaminėti to šilto, suomeninių profesijų fakulte vieniems-dvejiems metams pa nimu karus ir skaitė paskaitau kai mininkus, lankėsi universiteto nislave, Odesoje. draugiško sutikimo, o vėliau te, organizuotame visuomeni dirbėti į savo šefuojamą ga miečiams. O ketvirtakursė rankininkė Studentai-aktyvlstal auditorijose. Be to, studentai to svetingumo, kurį mes paju niais pagrindais. Sį fakultetą myklą ar kolūkį. Palaikydami aplankė Operos ir baleto teat Paima Mikalauskaitė atostogų tome Lvove. Lietuviai nuo se sudaro skyriai, kuriuose ruo ryšius su tų įmonių komjauni aplankė broliškųjų respublikų rą. Ta dieną buvo švenčiamas metu svečiavosi saulėtosios no garsūs savo svetingumu, ta šiami propagandistai, sporto mo organizacijomis, perauklė- aukštųjų mokyklų studentus, aktoriaus Raukos 50-ties metų Gruzijos sostinėje Tbilisyje. domėjosi jų gyvenimu. Šešta čiau, viešėdami Lvove, mes teisėjai, pionierių vadovai ir ja stūdentą. dienį buvo suorganizuotas va- jubiliejus. Mūsų studentai pa Ji papasakojo apie sportinius įsitikinome, kad ukrainiečiai poilsio vakarų organizatoriai, kras, kurio metu studentai da sveikino jubiliatą ir įteikė rankininkų susitikimus. Mūsiš V. CESNAVICIUS neatsilieka, jei nepralenkia kurie vėliau dirba visuomeni lijosi įspūdžiais, pasakojo, studentišką kepurę. Tai buvo kės rankininkės užėmė III Delegacijos vadovas, lietuvius savo svetingumu ir nį darbą mieste. Dar šiais me netikėtas siurprizas aktoriui vietą. kas ką matė. VVU Komjaunimo tais fakultetas pradės ruošti nuoširdumu. Jie visą mūsų M. Sukackas ir žiūrovams, kurie geroką Įdomiai savo pasakojimą komiteto narys viešnagės laiką stengėsi, kad kinomechanikus. Jiems dėsto mes kuo geriausiai jaustumės. kad kuo daugiau sužinotume apie seną Ukrainos miestą — Lvovą. PRO vagono langą slenka Ukrainos lau ir jis, aišku, skaityti nemokėjo, tačiau nuta mūsų pradėjo pasakoti kas mes ir iš kur, se nukas mums uždavė keletą klausimų . . iš Lie Senasis 700-metis Lvovas. kai. Saulė jau visai prie laidos. Ji atrodo, rėme parašyti jam laišką: tuvos istorijos. Pasirodo, kad tai buvo mok'. Mielas Kolia, Išsidriekęs ant Poltvos kran kaip didelis raudonas rutulys, kuris kažkie mes linkime tau greitai užaugti, tojas-pensininkas. tų, alsuoja jaunyste. Iš vie no tai paritintas paskui mus šokinėja nuo Užsimezgė pokalbis. Mus apstojo važiuojan būti dideliu, gerai mokytis ir. . . nos pusės didingi kalnai: Dakalnelio ant. kalnelio. Tačiau rutulys, besi pirmajam išskristi į tarpplanetlnę tys į turgų kolūkiečiai, pasakojo apie savo nilos kalnas ir jo sūnaus Lvo trindamas į kalnų keteras, greitai sudyla. . . kraštą, kolūkius, gyvenimą. Pačiame pokal kelionę. vo, iš kitos pusės kaminų miš Vagonuose įsižiebia šviesa. . . Pagyvenusi bio įkarštyje sušuko: VVU studentai moteriškė, pasidėjusi po galva sulankstytą kas ir tolimos kalvos, apsupu — Mūsų stotelė! . . 1961 I. 25. paltą, rengiasi miegoti, kažkas tai barškina sios miestą. Turtinga ir šlo Visi griebė savo ryšulius, krepšius, maišu1: Vilnius—Lvovas vinga Lvovo istorija. Gynęs šachmatais, daužo domino, ginčijasi. . . Mūsų . . .Traukinys stabtelėjo mažytėje stotelė o mokytoją — mūsų fotografai. Užsirašėme rusų žemes nuo totorių — kupė studentai užtraukia dainą. Traukinys, alsuodamas baltų dūmų kamuo je. Mūsų naujasis draugas kartu su tėčiu din adresą, nusifotografavome, o traukinys jau mongolų antplūdžio, vėliau go nakties tamsoje. Buvo gilus vidurnaktis. pajudėjo. Senukui, aišku, teko rizikingai šokmiestas buvo puldinėjamas liais, dunda ir dunda link Vilniaus. ii. Bet ir tada jis dar neužmiršo šūktelti ma Išsilmu užrašų knygutę. . . Puslapiuose mir Mes visi tylėjome ir galvojome. lenkų, vengrų ir lietuvių feo Štai grįž Kolia namo, kažkas tai perskai Ioniu ukrainietišku akcentu: ga naujų draugų vardai, adresai, trumpos dalų. Šio šimtmečio Lvovo is — Rašykit! . . Nepamirškit! . . pastabos, mintys. Ir aš prisiminiau keletą su tys mūsų rašytą laišką, nusišypsos, pagalvos torija labai panaši į mūsų Vil apie draugystę, ir vienoje Ukrainos pirkoje niaus istoriją. Nuo 1919 m. sitikimų. .. 3. NEUŽPLANUOTI DRAUGAI taps šviesiau. iki 1939 m. Lvovas kentė po O, gal būt, išsipildys ir mūsų linkėjimai? 1. MAŽASIS DRAUGAS IR. . .LAIŠKAS nų Lenkijos jungą. Lvovo gy RYTAS išaušo saulėtas. Pietuose akinan ventojai didvyriškai kovojo už čiai blizgėjo Karpatų viršūnės. Nuotaika bu 2. GAUDOM PUŠĮ IR SUOLIS IS TRAUKINYS — ištisas gyvenimas. Eina prisijungimą prie Tarybų Uk vo pakili. Tikėjomės po valandos sėsti i trau TRAUKINIO vagonu — ir kiekviena kupė — naujas pa rainos. Ir 1939 m. Galicija su kinį ir važiuoti į Kišiniovą. Tačiau mūsų „ko saulis. Gera važiuoti, o ypač, kai kartu va sijungė su visa Ukraina. Lvo PRIEMIESTINIS traukinys flegmatiškai lega“ geležinkelininkas su raudona kepur^ žiuoja dainos! Tur būt, ji, lietuviška daina, ve prasidėjo naujas gyveni tą vakarą ir privilijo į mūsų kupė tamsia trinksėjo bėgiais. Mažytėse stotelėse, tartum pareiškė: mas. Pramonės produkcija jau — Traukinys išvyks tik rytoj rytą. plaukį, labai mielą, berniuką. Jis ilgai žiūrė užmiršęs savo pareigą važiuoti, jis kažko tai 1940 m. padidėjo du kartus, Mūsų nusivylimui nebuvo galo. Aišku, stoj jo į linksmus studentų veidus ir po truputį lukuriuodavo. O keleivių vis nebuvo. palyginti su 1939 m. Pirklių Salo. Vagono languose žydėjo sniego gė tyje stumdytis ir šalti ištisą parą nebuvd slinko artyn, kol kažkas iš mūsų nepaėmė jo ir valdininkų, alinių ir kirpyk lės. Tačiau mes, pratrynę pirštu „akį“, žiūrė įtraukta į mūsų dienotvarkę. lų miestas, kaip jį vadino vie ant kelių. jome ir žiūrėjome į tolumoj dunksančius Kar Bet nėra blogo, kuris neišeitų į gerą. St;’; — Kuo tu vardu? — klausėme mes. tiniai gyventojai, tapo stambiu — Kolia, — atsakė berniukas, ir visi kaž patus, į baltas Ukrainos pirkias, kbl sušalome. nislavas pasirodė esąs puikus, tiesiog nuosta pramonės ir kultūros centru. bus miestas. Melsvai dažyti namai, apsnigti Paskui pradėjome „gaudyti pušį“. kodėl nusišypsojome. Trisdešimt tūkstančių miesto Juokėsi visi. . . Ir iš miego pabudusi senu stogai, švarios gatvės ir malonūs žmonės. Draugystė užsimezgė. Visados rūstokas bedarbių rado sau darbą nau Nepraėjo nė dvidešimt minučių nuo to lai Algis Sadauskas Koliai padavė sausainių, Da tė, ir labai rimtas guculas, ir dar gi bilietų jose pramonės įmonėse. Fašis na Vaitkūnienė, dirbanti vaikų lopšelyje, ži tikrintojas, papuolęs į mūsų studento rankas. ko kai mes kreipėmės į miesto komjaunimo tinė okupacija trejiems me Nepamatėme, kaip vagoną užpildė kelei komitetą, o jau sėdėjome šiltame pedagoginio noma, tuoj rado bendrą kalbą, o Stasys Puntams buvo nutraukusi taikų viai. Jų tarpe, kaip ir visur, atsirado mūsų instituto bendrabutyje. Čia mus sutiko vieto" težius, nupiešė mažojo draugo portretą. kūrybingą darbą. Tačiau po studentai, maloni ir nuoširdi komendatė. Gė — Čia aš! — pamatęs piešinį, sušuko Ko draugų. karo buvo ne tik atstatytos Tai buvo ūsotas dėdė, kurį iš pradžių mes rėdamiesi šiltu priėmimu, mes prisiminėme lia. sugriautos pramonės įmonės. Nors berniukui tebuvo tik treji metukai, palaikėme eiliniu kolūkiečiu. Kai vienas iš savo bendrabučius ir išgirtą „lietuvišką“ svebet ir iškilo naujų gamyklų
įspūdžiai, įspūdžiai...
Docentas Petras Mačiulis
BALTARUSIJOS SIRDIS
S. M. VASARIO 5 D. staiga mirė mūsų Univer siteto Ekonomikos mokslų fakulteto, prekių mokslo katedros vedėjas, technikos mokslų kandidatas, docen tas Petras Mačiulis. Docento P. Mačiulio gy venimas — tai ryškus pa vyzdys, ko galima pasiekti atkakliu darbu, kaip reikia dirbti mūsų socialistinės Tėvynės labui. Gimęs 1919 m. vasario 20 d. buv. Pa nevėžio apskr. Raguvos valsč. Titeikių km. (dabar Anykščių raj„ Jul Žemai tės vardo kolūkis), mažaže mio valstiečio šeimoje, P. Mačiulis sunkiai skynėsi kelią į mokslą. Teturinčiam vos 10 metų mirė tėvas, palikdamas be jo — dar tris vaikus. Mažajam Pet riukui teko dvejus metus piemenauti pas buožes, vė liau dirbti pusberniu kai myniniame dvare. Tik 1937 metais - jam su didžiuliu vargu pavyko užbaigti Jo niškėlio žemesniąją žemės ūkio mokyklą, o 1940 m. — Belvederio pienlnkystės mokyklą. Tais pačiais metais jis pradeda dirbti Kauno pieninėje pieno pri ėmėju, o nuo 1943 m. Vil niaus pieninėje. Nuo 1947 iki 1951 m. jis yra pieno produktų kokybės inspekto rius. Dirbdamas gamyboje, P Mačiulis toliau mokosi, 1944 m. jis įgija brandos atestatą ir tais pačiais me tais įstoja į mūsų Univer siteto Ekonomikos fakulte tą, kurį užbaigia 1949 m. Dar studijuodamas Univer sitete, P. Mačiulis Įsitrau kia į mokslo tiriąmąjį dar bą. Būdamas mokslo pir mūnas, jis yra vienas akty viausių studentų mokslinės draugijos narių, pirmasis šios draugijos Ekonomikos
Siauros seno Vilniaus gat- sakyti, kad čia gausiau moky šu neakivaizdininkais bei va platų mo priemonių. prietaisų ir karinių mokyklų abiturientais. plentą, nulakdino mus į erd įrengimų (ypač fizikos bei Laikraštyje vedamos1 dažnos vaus ir naujo miesto prospek- chemijos fakultetuose). diskusijos moralės, estetikos ir 1 tus, kuriais vaikštant buvo Vasaros atostogų metu dar kitokiais klausimais. Kiekvie I sunku patikėti, jog Vilnius ir bo stovyklų kolūkiuose, kaipo name politechnikos Instituto I Minskas yra gretimose broliš tokių, kokios yra pas mus, fakultete, grupėje yra sa kose respublikose. Ir vis dėlto Minsko universiteto studentai vas daugiatiražinls laikraščio I jie buvo ir yra kaimynai. dar nebandė organizuoti. Ta aktyvas, todėl medžiagos „SoI Geri, draugiški. Jeigu jie ne- čiau jie irgi dirba statybose, vietsklj inženier“ niekada ne I panašūs išorine išvaizda, tai įmonėse, gamyklose tam tikrą stokoja. Dažnai spausdinami I savo žmonėmis, kukliais ir laiką, išsibarstę po visą Balta dėstytojų straipsniai tiek moks I nuoširdžiais, jie labai artimi. rusiją. .line, tiek visuomeninio gyveI Minskas — Baltarusijos širdis. Daug studentų yra atvyku nimo tematika. I Jo istorija byloja apie rūščias šių iš kaimyninių respublikų Lankėmės ir Minsko ĮmonėI karo dienas. Ant griuvėsių ir — Ukrainos, Moldavijos, se. Galingiausios yra traktoI pelenų (vokiečių barbarai su- RTFSR, net ir iš mūsų Lie rių (MTZ) ir mašinų i daužė, sudegino, sumaišė su tuvos. Draugystės ryšius Uni gamyklos. Į pastarąją (MAZ) I žemėmis daugiau kaip aštuo- versiteto studentai yra užmez būrelis ir nuvyko. Dienųmūsų die I niadešimt proc. miesto) išau- gę su Kijevo ir Leningrado nas gali prastovėti čia, kur il I go šiandieninis Minskas. Ir jis aukštosiomis mokyklomis, kei giausiuose cechuose pjaustoma, I tebekyla, tebesiplečla ne dle- čiasi ekskursijomis, ruošia su kalama, montuojama. Paskęsti j nom, bet valandom. Nauji gy- sitikimus. Dabar jie susidrau šitame darbo triukšme ir vėl I venamųjų namų, gamyklų, gavo ir su Vilniaus universi lyg į pasakos karalystę paten I įmonių pastatai, skverai, gat- teto studentais. ki. Konvejeris veža viename ■ vės, prospektai — tai vis Didžiosios Baltarusijos TSR gale tik nedidutes mašinos lin ■ darbščiųjų minskiečių kasdie- aukštosios mokyklos — J. V. ges, o jau už šimto metrų, I ninio triūso rezultatas. Sosti- Stalino vardo Politechnikos in mauroja galiūnas MAZ. Per I nės gyventojai nuolat puošia. stituto studentai labai artimai keliolika minučių pagami I gražina savo miestą. Daug bendradarbiauja su kaunie nama viena tokia didelė maši I jų dirba ir mokosi V. I. Le- čiais, todėl net mus palaikė na. Trys pamainos per parą jų I nino vardo universitete. Dau- jais, kai netikėtai Įsukom į išleidžia keliasdešimt. Urz ■ giau kaip pusė studentų yra busimųjų inžinierių menes. gia, kosčioja splaudydaml juo I buvę gamybininkai. Labai populiarus ir mėgia dus dūmus MAZ-ai ir, išriedė Mums nepasisekė: staciona- mas čia yra studentų daugia- ję į tolimus ir ilgus reisus, ■ rininkai buvo išsiskirstę ato- tiražinis laikraštis „Sovietsklj tarytum išvežioja po plačią I stogauti, todėl su jais neteko inženier“ (redaktorius drg. šalį Minsko autogamyklos I konkrečiau pakalbėti apie unlEina rusų kalba, darbo gaudesį ir trukšmą. I versiteto ir studentų gyveni- Baršaj). Su Baltarusijos istorija, Įdomiausi būna literatūriniai B ntą. Tačiau jų vieton iš toligyvenimu susipaži I miausių Baltarusijos kampe- puslapiai, kur spausdinami vi kultūriniu dailės ir istoriniame Di B lių: kolūkių, rajonų, miestelių sų Minsko aukštųjų mokyklų nome džiojo Tėvynės karo muzieju I — suplaukė tūkstančiai neakl- studentų kūryba. Skelbiami je, teatruose, cirke, Minsko ■ vaizdininkų, Auditorijose, skaiaukštosiose mokyklose. ■ tykiose, bendrabučiuose vėl dažni konkursai, viktorinos, — Atvažiuokit pas mus daž I tvyrojo karšta sesijos atmos- Įsteigiama po dvi — tris spor niau. — kvietė studentai. B fera. tines taures per metus. Nuga Pažadėjome. Universiteto studentams ne- lėtojai premijuojami. ■ būna jokio vargo dėl gyvenaGlaudus ryšys palaikomas L. BRAZIULIS I mųjų vietų. Keturi bendrabu ■ čiai lengvai sutalpina visus ■ norinčiuosius čia gyventi. Didžiausiame bendratyje Di| mitrovo gatvėje gyvena 1050 ■ studentų. Drausmė žymiai ■ griežtesnė (ir, žinoma, naudin■ gesnė) nei pas mus. Nenuosta- Tai ką mes pamatėme ir paper vieną savaitę Mask Ibu, juk prorektorius ūkio jutome voje būtų sunku aprašyti. Neiš ■ dildomai atmintyje paiks Tret■ reikalams yra atsargos geneSalėj triukšmas ir kalbos nujakovo galerijos ir Puškino mu tyla. Gęsta šviesos. ___ ______ Dirigentas ■ rolas, o komendantas taip pat ziejaus meno lobiai, Liaudies mosteli lazdele, ir orkestras už Neseniai vietos komitetas ■ buvęs kariškis. Užtat malonu ūkio laimėjimų parodos paviljo groja svajingą uvertiūrą, Kyla svarstė dviejų užsienio kalbti nai, puikus kino pasiekimai „Cir uždanga. Scenoje choras dai■ tokiame bendrabutyje gyventi korama“, triukšmingas mętro, nuoja „Pakelkim, pakelkim, mes! katedrų proforgų ataskaitas ( apie visuomeninių pareigų pa Ekskursija į Maskvą bu taurę linksmybių“. B — visur švaru, gražu, tvar- ^latrai. vo didelė Rektorato ir visuomeTai Maskvos Universiteto kul-( siskirstymą ir vykdymą šiose ■kinga, kambariai patogūs ir tinių organizacijų dovana mūsų tūros namų salė, kur miesto) aukštųjų mokyklų studentų sta katedrose. Posėdžio metu įvy ■ turtingiau apstatyti. Yra dide- teatrinei studijai. * * * toma Dž. Verdi opera „Travia-( ko gyvos, pamokančios disku Universiteto) sijos, kuriose dalyvavo pirmąją viešėjimo ta“, šis sepktaklis ■tė skaitykla, poilsio kambarys. Pačią tiek studijos) Maskvoje dieną mes pradėjome saviveiklinės operinės Studentų miestelyje (čia yra sostinės teatrų lankymą. Pama kruopštaus darbo rezultatas.) vietos komiteto nariai, tiek kalba) ir atėję į šį posėdį minėtų ka tyti geriausius spektaklius buvo Vietiniai studentai mažai pedagoginio instituto, V. I. Le- ,mūsų ekskursijos svarbiausias apie savo saviveiklą, iš progra-) tedrų dėstytojai. nino vardo universiteto ir me tikslas. Nemažai rūpesčių turėjo mos lapelio taip pat nieko dau-( Prieš dvejus—trejus metus musų studijos vadovas J. “ " giau nesužinosi. Visi atlikėjai — Į MeSdicinos instituto rūmai) dygsta kauskas. Dėl vienos ar. kitos studentai ir dėstytojai. Spektak-) užsienio kalbų katedros buvo lis žiūrovų buvo šiltai sutiktas. ( nors priežasties pavėluoja kas iauji aukšti pastato unlversi- į susitįkimo vietą. Tuomet silpna Kitą dieną toje pačioje salėje) dažnai minimos, kaip bėvyko Leningrdo Universiteto j grandis mūsų visuomgniniame etui korpusai. Kitais mokslo game visi kiek kojos kerta iki autobuso. Rodosi, juda Choreografinio kolektyvo koncer-) gyvenime. Per eilę pastarųjų netais mūsų kaimynai susi- metro 1vietoje armetro traukinukas, dum tas. Buvo atliktos ištraukos iš ( metų šių katedrų kolektyvas inkš tęsti studijų į puošnius damas gal šimto kilometrų per Prokofjevo baleto „Romeo ir) žymiai sustiprėjo, į katedras valandą greičiu. Nors po Džiuljeta“, taip pat įvairios ba-J r erdvius rūmus, kuriuos sta- trečio skambučio, bet visir tiek lėtinės miniatiūros. ( įsiliejo nemažas jaunų, ener Maskvos ir Leningrado Uni-) gingų dėstytojų būrys. Kalbė ateidavome. Visi būdavo paten yti dabar padeda patys. kinti. Ypač mums, dramos mė versitetų saviveiklininkų inicia-) Universitete veikia devyni igėjams, didelį įspūdį paliko Ma tyva ateityje turėtų būti sektinas) jusieji posėdyje draugai Kauniversiteto) nopka. Vengrienė, Žemaitie žojo teatro pastatyta L. Tolsto pavyzdys ir mūsų akultetai. Mūsų ekskursantai jaus ) nė, MeiksĮpaitė, Mironas, Ry pjesė „Gyvasis lavonas“, saviveiklininkams. ankėsi jų katedrose ir labo- Maskvos Dailės teatre A. Čecho bakovas ir kiti pažymėjo: vo pjesių „Trys seserys“ ir „Vyš šiandien visi abiejų katedrų •atorijose. Vieną galima pa- nių sodas“ pastatymai. V. POPIERA
I velės, sutekėjusios į
Viena savaitė MA S K V O J E
Visuomeninė
tingumą. . . Kiek reikėtų bėgioti, kiek kartų reikėtų lenkti galvas įvairiems viršininkams, kol pagaliau sutvarkytum „dokumentaciją“! Apžiūrėjus miestą, turtingą kraštotyros muziejų, vakare surengėme draugišką susiti kimą su vietos studentais, kuris buvo bene vienas iš puikiausių visos išvykos metu. Bloknotuose atsirado naujos draugų pavar dės, nauji adresai. Nors traukinys išėjo gana anksti, nors kvapą stingdė neįprastas šaltis, tačiau mus išlydėti atėjo grupė Stanislavo studentų. Sun ku buvo atsiskirti. Akimirksniui sužibusi draugystė ilgai ilgai pasiliks mūsų atmintyje. 4. SUSITIKIMAS SU PAVASARIU IR BERŽELIAIS
Saulėtos šalies duktė moldavė atminimui šypseną mums davė. . . KAZIN ar kas moka taip sutikti draugus, kaip nuoširdūs moldavai. Kada atsidusęs trau kinys sustojo Kišiniovo stotyje, buvo gili naktis. Virš miegančio miesto, lyg didžiulis žibintas, budėjo mėnulis. Apsiblausę, temp dami lagaminus, kraustėmės iš vagono, kol kažkas susijaudinęs sušuko: — Draugai, mus sutinka! Nespėjome susivokti, o mus jau sveikino nauji draugai. Nedaug reikia, kad jauni žmonės susidraugautų: praėjo kelios minutės, o mes jau kalbėjomės lyg seni pažįstami. Žurnalistas Bronius Kaulinskas čia sutiko net savo karinės tarnybos draugą, kiti — kole gas pagal specialybę. — Man atrodo, kad mes jau nuo seniai pa žįstami, — juokaudama pasakė kišiniovietė
Lida Medviedeva. Sunku viską išpasakoti, ką mes matėme, kas mus sužavėjo Klšiniove. Iki mūsų atva žiavimo Moldavijoje buvo šalta, tačiau mums atvažiavus — viskas padvelkė pavasariu. —- Čia susitikome su pavasariu, — sakė me mes. — Ne. Pavasarį atvėžėte jūs, — užginči jo mūsų draugai. O gal ir taip. . . Mūsų viešėjimas Kišiniovo universitete buvo gana turiningas. Štai keletas vietų, ku rias mes aplankėme: Liaudies ūiko laimėji mų paroda, komjaunuolių rankomis įrengtas dirbtinis ežeras, dailės ir kraštotyros mu ziejai, vyno fabrikas, susitikimas su miesto jaunimu „Tautų draugystės“ ir „Komjaunuo liška ugnelė“. klubuose bei dalyvavimas kito se priemonėse, įdomūs pokalbiai su sostinės studentais. Paskutinę viešėjimo dieną, apžiūrinėjant puikius miesto skverus, mes buvome malo niai nustebinti. Saulės atokaitoje, lyg kariai rikiuotėje aukštai iškėlę galvas, stovėjo balti beržai. , Tai Komjaunimo alėja, — aiškino mus lydėjęs komjaunimo sekretorius Stiopa Ponfllovas. — Atrodo, atkeliavę iš Pabaltijo. . . Jaučiasi, kaip matote, gerai. • Iš tiesų, berželių giraitė gyvena lyg na mie. O gal net geriau. Atsisveikindamas paliečiau berželio šaką. Prie delno prilipo glitūs, išbrinkę pumpurai. Rodos, smulkmena, bet širdyje kažkodėl pa sidarė linksma. Ir taip visą laiką: kur ėjome, su kuo susi tikdavome, visur mus lydėjo draugystė. Vieno susitikimo metu žymiausias mol davų poetas Emeljanas Bukovas į mūsų bloknotą įrašė šiuos žodžius:
fakulteto ir viso Universi teto pirmininkas. P. Mačiu lis, baigęs Universitetą, pa skiriamas liaudies ūkio ekonomikos katedros asis tentu. Sekančiais mokslo metais drg. P. Mačiulis pradeda dėstyti prekių mokslą, o nuo 1951 m. tampa prekių mokslo ka tedros vedėju, kuriuo išbu vo iki pat mirties. Doc. P. Mačiulis su bū dingu jam atkaklumu ir
darbštumu specializuojasi maisto prekių moksle, gi liai studijuodamas chemiją bei fiziką. Jis susidomi la bai aktualia prekių moksle riebalų apkartimo tyrimo problema. Įstojęs į neaki vaizdinę aspirantūrą prie G. V. Plechanovo v. liau dies ūkio instituto Maskvo je, 1957 m. sėkmingai ap gina disertaciją „Palygina masis riebalų apkartimo ty rimas organoleptinlu, che miniu ir spektrofotometriniu metodu“, už kurią jam su teikiamas technikos moks lų kandidato laipsnis. 1959 m. P. Mačiuliu! suteikia mas docento vardas. Be plataus mąsto proble mų, doc. P. Mačiuliu! rūpė
pareiga
jo ir turį didelės praktinės reikšmės, galima sakyti, kasdieniniai klausimai. Jis aktyvus Liaudies ūkio tary bos techninės-ekonominės tarybos ir Visasąjunginių Prekybos Rūmų Lietuvos filialo ekspertų tarybos na rys, specredaktorlus dauge lio mokslinių ir praktinių darbų iš pieno pramonės srities, nuoširdus pieno pra monės darbuotojų patarė jas. Plačiai žinoma tapo pa gal P. Mačiulio sudarytą receptūrą kepama lietuviš ka duona. Siekdamas padė ti praktikos darbuotojams ir studijuojantiems prekių mokslą, doc. P. Mačiulis paruošė bevelk 20 lankų knygą „Maisto produktų kokybės ir sudėties nusta tymas“, kuri pernai išėjo iš spaudos. Vaisingai dirbdamas mokslo tiriamąjį darbą ir telkdamas didelę pagalbą praktikai, doc. P. Mačiu lis rasdavo laiko ir studen tų auklėjimui bei visuome niniam darbui. Jis buvo pulkus pedagogas plačiąja šio žodžio prasme: ne tik geras ir reiklus dėstytojas, bet ir tikrasis savo auklė tinių vyresnysis draugas. Aktyviai dirbo doc. Mačiu lis Universiteto ir profsą junginės organizacijos vie tos komitete bei Ekonomi kos fakulteto profbiure, Po litinių ir mokslinių žinių skleidimo draugijoje. Visapusiška, kupina ryž to ir meilės savo socialisti nei Tėvynei, jos darbo žmo nėms, studentijai buvo doc. Mačiulio veikla, ankstyvos mirties nutraukta pačiame kūrybinių jėgų žydėjime. Šviesus jo paveikslas visų jį pažinusių širdyse ilgam liks.
ne formalus dalykas
kolektyvo nariai turi visuomeninių įsipareigojimų, sten-' giasi juos atlikti ne formaliai. Ir vis tik, nepaisant to, kolek tyvo visuomeniniame darbe pa sitaiko tokių reiškinių, kurių negalima nei pagirti, nei nuty lėti. Deja, tai trūkumai, kurie pasitaiko daugelio mūsų Uni versiteto katedrų visuomeninio darbo praktikoj. Koki tie trūkumai? Pirmas trūkumas: užsisklen dimas tik katedros arba fa kulteto ribose. Bet gi Univer sitetas — stambiausia respub likinė mokslo įstaiga, į jį nu kreiptos visos respublikos akys. Kuo gali čia pasigirti šių profgrupių nariai? Labai mažai kuo. Politinių ir moks linių žinių skleidimo draugijos darbe šių progrupių na
„Mano jauniems draugams iš Vilniaus Draugystėje mūsų jėga, mūsų jaunystės grožis, mūsų ateitis. Tad branginkime ją, jaunieji! E. Bukovas“ 1961. I. 28
5. OLEGAS ARBA DRAUGYSTES ESTAFETĖ ODESOS Universiteto bendrabutyje apsi gyvenome kartu su Oleku Severinu, Istorijos filologijos fak u/te to studentu. Sis tylus ir niū rokas vaikinas mums, atvirai pasakius, nela bai patiko. Taip ir būtume jo nepažinę, jei ne vienas nuotykis. ... Nuo bendrabučio iki geležinkelio sto ties — pusvalandžio kelias, todėl susidėjome daiktus ir išvykome. Olego kambaryje nebu vo. — Pagaliau namo, —■ lengvai atsipūtėme mes, Įsitaisę kupė. Staiga pro langą šmėkštelėjo baltaplaukė Olego galva. Visus vagonus apibėgau, — įbėgęs pra tarė jis. — Galvojau nesuspėsiu. Pradžioj važiavau tramvajumi, o paskui Į taksi sė dau. . . Na, bet viskas gerai. Jūs gi foto aparatą palikote. Iš tiesų — aparatas! — Olegai, — beveik vienbalsiu sušukome mes, — kaip tu dėl mūsų privargai. , — Nieko. Draugystės estafetė, — šypte lėjo šis, visada niūrokas vaikinas. Mes susižvalgėme: kaip gi tau atsidėkoti, brangus drauge. Juk suvenyrai visi jau iš dalinti. Na, ką gi! Atsisveikinimui pasibučiuoki me, karštai, studentiškai. J. NEKROŠIUS
riai nėdatyvftuja, nematyt šių kolektyvų narių vardų ir res publikinės spaudos skiltyse arba jie pasirodo tik labai re tais atvejais. Kitas trūkumas — tai kar tais pasitaikantis neteisingas visuomeninio darbo suprati mas. Svarstant visuomeninių pareigų pasiskirstymą minėto se katedrose, nemaža šių prof grupių narių pareiškė: „Mums labai sunku ką nors padaryti už Universiteto ribų. Mus nie kas nekviečia skaityti paskai tų apie Užsienio kalbas“. Iš dalies, šie draugai tei sūs: ne su kiekviena tema ga lima išeiti į tribūną klube, kolūkyje, susirinkime ir pan. Bet (teisingai buvo pastebėta posėdžio metu) juk tokia ar mija jaunų užsienio kalbų dės tytojų mokyklose laukia kvali fikuotos pagalbos! Reikia tik gero noro. Kita vertus: nega lima apsiriboti visuomeninia me darbe tik savo siauros specialybės rėmais. O moralės klausimai, o ateistinis darbas arba Vakarų literatūra bei me nas. . . Klek čia mūsų visuo menei įdomių temų! Svarstant užsienio kalbų ka tedrų visuomeninio darbo pa siskirstymą, išryškėjo dar vie nas dalykas: tai mėginimas kartais prie visuomeninio dar bo priskirti mikroskopinio dy džio pareigas arba grynai ad ministracinio pobūdžio įparei gojimus. „Raudonojo kry žiaus įgaliotinis“ katedroj. La bai gerai, kad šio darbo ima si mūsų aktyvistai, bet argi tai atima tiek daug laiko, energijos, kad jį galima būtų laikyti svarbiausia savo visuo menine pareiga? Arba toks ku riozas: „neakivaizdinio sky riaus įgaliotinis“. Juk tai įga liotinis katedros vedėjo, deka nato, o ne visuomeninės orga nizacijos. Reikia pasakyti, kad toks visuomeninio įpareigoji mo ar įsipareigojimo suprati mas yra neteisingas.. Formalus požiūris į visuo meninį darbą, aktualių politi nių klausimų vengimas vis dar pasitaiko. Ir tai yra pati blo giausia mūsų profgrupių yda. Reikia gydytis nuo šios ligos. Doc. P. UŽKALNIS
Jonas ZALECKIS 1, UZ DIEVĄ IR CARĄ
ANYDAMAS aš su savotišku ilgesiu ir pavydu žiūrėdavau į artojus — ka da aš užaugsiu ir galėsiu laikyti plūgo rankenas? Nusibodo, iki gyvo kaulo nusibo do varinėti karves, avis, kiaules. Kai sulaukiau penkiolikos metų, pradėjau dirtbl Buktos dvare, spirito varykloje kūriko padėjėju. Paskiau dvarininkas priėmė mane arklininku Naujienos dvare. — Ar norėtum būti artoju? — paklausė kartą dvarininkas Germaiza, kai buvau jau septyniolikos metų. — Norėčiau. . . Labai norėčiau išmokti arti. — Išmokti. .. Reikia gerai mokėti. Gerai dirbsi, daugiau uždirbsi. Ir štai 1913 m. gegužį aš tapau artoju. .. Sunkios buvo tos pirmosios vagos. Rodos, stengiuosi, bet išeina kažkokios nelygios. — Negiliai ari, — tarė kartą priėjęs Ger maiza. Aš paleidau noragą giliau, užguliau ran kenas. — Per giliai. Na, kaip tu ari — žiūrėk, arkliai dvilinkojasi! — Tai, ponas, pats parodyk, kaip reikia arti, — pagaliau supykęs atsikirtau ir su stabdžiau arklius. — Aš tau parodysiu! — sukrenkštė Ger maiza ir drožė ranka man per veidą, paskiau į nugarą kumščiu. Skaudu ir pikta. Ak, taip! Griebiau Germaizą už barzdos ir botkočiu kirtau jam į sprandą. Ponas sukniubo arime. Paskiau aš dar uždrožiau besikepurėjančiam ponui ir aidai Mečiau viską ir pasileidau bėgti namo į Buriškes. Germaiza nenurimo, Po poros dienų gavau šaukimą atvykti į Liudvlnavą. Maniau, kad pasodins į daboklę, bet paleido šiek tiek patardę. Aštriojoje Kirsnoje pristojau padieniu darbininku pas buožę. Bet visą laiką neramu krūtinėje. Gąsdino teismas. Pagaliau apsivilkau šventadieniška eilu te. Pasiėmiau valgyti. — Sėsiu į traukinį ir važiuosiu toliau. — Važiuok, — sako tėvas. Davė man sa vo sutaupytus 25 rublius. — Tegul padeda tau dievas, vaikeli. — Vienas sūnelis ir tas išvažiuoja. .. — pradėjo raudoti motina. Išvažiavau, o po kelių dienų jau dirbau Buguruslano apskrities Sochormalynskoje
G
nejuokais įkyrėjo tokia ma. Iškrenta sniego, o vaka re, žiūrėk — ir dinųsta. Sekmadienis. Iš po nakties pasnigo. Vingio parke — miesto jaunių pirmenybės. — Dalyvaukime ir mes, gal priims, — pasiūlė kažkuris Universiteo slidininkas. — Startuokite, ir man bus drąsiau, — įsiterpė jaunasis sekcijos narys gamtininkas Skėris, kuris po rungtynių tapo Vilniaus miesto jaunių čempionu. Jaunasis universiteto slidi ninkas 5 km. distanciją įvei kė per 26 min. 24 sek. Geras Ir slidinio visiškai laikas. nebuvo. Sniegas lipo prie sli džių. dalyKiti sekcijos nariai Juk vavo be konkurencijas, įdomu patikirinti savo Jėgas prieš visą eilę atsakingų sli dinėjimo varžybų. Geriausiai, atrodo, padirbė jusi bus E. Versockaltė (ChMF). Ji 3 km. nuvažiavo per 15 min. 45 sek.
NUOTRAUKOJE: GMF antro kurso studentas G. Vaicekauskas ruošiasi tre niruotei. A.
RUČIO tekstas ir nuotrauka.
EPOCHOS SLENKSTIS
valsčiuje pas dvarininką Reškovą vežėju. Čia ir sulaukiau 1914 metų vasaros, kai pasklj; do žinia — Vokietija paskelbė Rusijai karą. O mano gimtinė netoli Vokietijos sienos. Kas dabar ten dedasi? Gal viskas sudeginta, gal ir mano namiškiai žuvę? » — Neramūs laikai. Dieną praleidai — ta vo, o kas bus rytoj — nežinia, kaip dievas duos. — taip ir panašiai kalbėjo žmonės. Aš, visdėlto, laimingai praleidau 1914 me tus. Sulaukiau ir 1915 metų pavasario. Gal gi man pasiseks? Gal karas ilgai netruks — baigsis. Raminausi pats vienas. Nebuvo su kuo pasidalinti mintimis. Dažnai naktimis sapnuodavau tėviškę. Bet štai vieną gegužės mėnesio dieną į Rečkovo dvarą atsibeldžia žandarai. Pradėjo tikrinti darbininkų dokumentus. Aš turėjau vienintelį dokumentą — Liud vinavo valsčiaus pažymėjimg. Ten parašyta, kad gimęs 1896 m. gegužės 1 d. — Aha, tikriausiai dezertyras, — su baubė žandaras. — Vadinasi, slapstaisi, ne nori už carą ir tėvynę kariauti? Mane areštavo ir išvežė į Buguruslaną. Atvežę uždarė daboklėje. Išvengiau Liudvi navo daboklės, o patekau štai kur. . . Ten būtų kam duonos atnešti, o čia? Kas dabar manęs laukia? Ko gero, kaip dezertyrą gali sušaudyti. . , Daboklėje išlaikė 15 dienų. Po to nuvedė pas karinį viršininką. Čia naujokų ėmimo komisija. Mane paskyrė į Sibiro raitelių atsargos pulką. Nuo 1915 m. gegužės iki 1916 m. balandžio mėnesio truko apmokymas: mus mokė kavalerijos meno. Balandžio mėnesį kareiviai tarpusavy pra dėjo kalbėti, kad mus greitai siusią į fron tą. Atsidūrėme Zubcove, Tvėrės gubernijoje. Čia buvo organizuota bombosvaidinlnkų ko manda, į kurią ir aš užsirašiau. PIE mėnesį laiko mokė mus svaidyti bombas. Paskui išsiuntė į frontą. Pa tekau į Vitebsko pėstininkų pulką. At sidūrėme prie Naručio ežero, dabartinėje Baltarusijos TSR. Tepraėjo trys dienos, kai paragavau karo „dovanų“. Vokiečiai pradėjo leisti nuodingąsias dujas. Mums išdavė pri mityvias dujokaukes (ant nosies ir akių). Nesuspėjau užsidėti dujokaukę, kai dujos man pažeidė akis. Jau ir sužeistas. Nusiuntė į lauko ligoninę. Vėliau patekau į 7-tą Luc ko dragūnų pulką. Netrukus visą raitelių
A
diviziją permetė į pietų-vakarų frontą Volynės gubernljon prieš austrus. Tuomet buvo vykdomas garsusis Brusilovo prašilau žimas. Pradžioje mus paleido prieš austrų pėstininkus. Jie traukėsi iš vieno miško, o mes vijomės ir kardais kapojome. Ypač smarkiai kapojo kazokų pulkai. Po praslver žimo dalį raitelių atitraukė iš fronto poil siui. Mes ilsėjomės prie Michallovkos miestelio miške. Tuomet atvyko įvairių tikybų Ir tau tvbių dvasininkų. Karo vyriausybė siuntė ka įeivius atlikti išpažintį. — Aš netikiu kunigais ir neisiu, — pa sakiau būrio vadui. — Vis tiek turi eiti. Ką gi, nuėjau. Palapinėje sėdėjo kunigas lietuvis. Priėjo ir mano eilė atlikti išpažintį — Aš niekuo nenusidėjau, — sakau. — Kaip tai? Jaunas vyras ir nenusidėjai. — Ne. Aš nieko blogo nepadariau. Tiesa, nukirtau keliems austrams kareiviams gal vas. Jei tai nuodėmė — aš atgailausiu. — Čia ne nuodėmė. Jūs kovojate už tė vynę ir carą. Už tai gali tik atpildą pas dievą susilaukti. — Daugiau jokių nuodėmių neturiu. Kunigas lyg supyko, bet peržegnojo — eik sau. Bet po to susikirtimo su kunigu pastebė jau, kad dalyje ėmė mane stebėti. Buvo priskirtas vienas lietuvis kareivis Vaitas kuris turėjo vyresnybei pranešinėti, ką aš kalbu, ar neburnoju prieš valdžią, nekurstau kareivių. Kartą pavakarėje Į mūsų dalį atėjo vie nas karininkas ir pradėjo su kareiviais bi čiuliškai kalbėtis. — Kada bus talka? — paklausiau aš. — Talka jūsų milinėse, — pasakė išeida mas karininkas. — Tai, apie ką mes čia kalbėjomės, telieka tarp mūsų. ETRUKUS prasidėjo bruzdėjimas ka riuomenėje. Buvo kalbama, jog kai kurios dalys atsisakančios vykdyti įsakymus Spalio mėnesį forsavome upę Gnilaja Li pa. Ten mane sužeidė į kairiąją ranką, be to. skeveldra pataikė į šlaunį. Vėl atsidūriau ligoninėje. Gulėdamas pradėjau galvoti, kodėl atsiran da žmonių, kurie eina prieš carą ir jo vai džią? Vadinasi, caro valdžia neteisinga, ji skriaudžia liaudį. Kas carą palaiko? Tokie kaip Germaiza — turtuoliai. (Bus daugiau)
N
IV
r
PIRMA TRENIRUOKIM ĖS, B
kurso filologą K. Maskolaitį. kyti fechtuotojai — A. BerJis treniravosi net Universi nardiškis ir B. Barkauskas teto lengvosios atletikos rink (IV kurso medikai). Kai kurių fakultetų kom tinėje. Kad nelankė užsiėmi mų, šis rinktinės narys nega jaunimo organizacijų biurų vo įskaitos. O K. Maskolaitis nariai siaurai supranta kom yra metikas, turįs gerus duo jaunimo darbą. Geram sporti ninkui ar aktyviam savivelkmenis. Štai kad ir IV kurso rusistė linikui jie priekaištauja, kad T. Nikitiną. Si sportininkė pastarasis nesidomįs komjau 1959 m. rudenį pradėjo lan nimo gyvenimu. Ir jį apkraukyti dviračių sporto sekcijos na organizaciniu-visuomeniniu užsiėmimus. Tų pačių mokslo .darbu. O juk dalyvauti kokios metų pavasarį ji dalyvavo nors sekcijos, ratelio užsi aukštųjfį mokyklų spartakia ėmimuose ir bus visuomeninis doje, kurios metu įvykdė II darbas. Štai, pavyzdžiui, ga atskyrio reikalavimus. O po lima sakyti, geriausias Uni aukštųjų mokyklų spartakia versiteto imtynininkas Purvi dos Tatjana nustojo lankyti nis Algis tapo apkrautas per treniruotes, motyvuodama lai dideliu komjaunimo organi ko stoka. Nors pavasario se zaciniu darbu ir turėjo apleisti išlaikė imtynių sekcijos užsiėmimus. sijos egzaminus ji vien penketais. Kaip matome. Tuo tarpu, kai organizacinį T. Nikitiną taip pat galėjo darbą galėjo dirbti komjau-
NUOMONĖ
(Jumoreska)
Po tyliai ošiančiu beržu atsisėdau parko pakraštyje ant suolelio. Užsirūkiau, Įsmeigiau žvilgsnį į praei nančias laimingas poras, į lieknus merginų liemenė lius. Po kelių minučių prie manęs priėjo mergina, ap sivilkusi kombinezonu. — Kokia biauri! . . — susiraukiau. O ji gergždančiu balsu: — Netrukdysiu jums, jei čia prlsėsiu? — Prašau, — sumurmė jau nepatenkintas, ant akių užsmaukdamas studentišką kepuraitę. Negaliu žiūrėti į ją. Akys kaip išgąsdintos paukštės. Nosis kaip pupa. Sugrubę ir įdiržusios rankos. Balselis prikimęs. Išpūstažandė, raudon skruostė. —- Tikriausiai sesijai
ruošiatės? — nedavė ramy bės ateivė. — Ruošiuos, — šaltai, nedirstelėjęs Į jos pusę, at sakiau. — O kuriam kurse esą te? — toliau tardė nepa žįstamoji. — Antrakursis. .. filolo gas, — sumelavau jai; negi sakysi visiems, kad jau diplomantas. — Jums tai dar nieko.. .! Bet man mokytis ir dirbti sunkiau. . . — prakošė. — Jūs — studentė? Ke lintam kurse? . . — pakė liau galvą. — Aš — diplomantė. . . Politechnikos institute mo kausi. .. neakivaizdinin kė. . . Atsigrįžau į jos pusę. Nežymiai prislinkau arčiau jos. Pradėjome pokalbį. Aš dar arčiau jos prisė dau. Negaliu atitraukti nuo jos savo žvilgsnio. Tyros, giedros akys. Dailios kojytės. Graži nosytė. Nuostabios rankos. Lakštingalos balsas. Koks nuostabus grožis. — Gal sutiktumėte su manim šįvakar nueiti į teat rą. . . — pusę aštuonių? — pagaliau virpančiu balsu paklausiau merginos. —I Žinoma, jeigu diplominis netrukdo. — Negaliu, — atsakė. — turiu skubėti į namus — Ir pakilusi nukaukšėjo lengvais žingsniukais. Sujaudintas likau besėdįs ant suoliuko: gi kokių visi dėlto esti nuostabaus gro žio Ir malonaus žvilgsnio merginų. Ir nejau išsisky rėme amžinai? . .
žiema. Tuoj ir meno saviveiklą. Fakulteto prasidės pavasariniai sporto kolektyvui pavesta va startai. Rudens ir žie dovauti rusų k. ir literatūros mos sezono varžybos parodė, spec. studentui Kirijenkai. jog kai kurių fakultetų spor- Jeigu fakuteto meno saviveik tiniame-organizaclniame darbe la padarė nemažą pažangą, tai sporto lygis fakultete nė yra daug trūkumų. Tiesa, kai kurių fakultetu kiek nepakilo. Kas kaltas? sporto kolektyvai varžybose Kame priežastys“ Negalima dalyvavo organizuotai ir pa sakyti, kad Kirijenka nedirba. siekė gerų sportinių rezultatų. Prieš tarpfakultetines varžy Štai Medicinos, Fizikos-mate bas jis laksto, „lipdo“ koman matikos fakultetų studentai, dą, įkalbinėja studentus at nors jie labiausiai apkrauti vykti į rungtynes. Bet ar nuo mokslu, tačiau geri saviveikli komandos „lipdymo“ reikia ninkai ir sportininkai. Kas nu pradėti dirbti? Visų pirma lėmė šių fakultetų sportininkų reika pasiekti, kad tie sporti pergales? Visų pirma — tin ninkai lankytų užsiėmimus, kamas sportinio darbo organi treniruotųsi. Tuomet jų nerei žavimas. Medikai ir fizmatai, kės Kirijenkai prašyti, kad galima sakyti, sudaro Univer atvyktų į varžybas. siteto centrinių sekcijų rinkti Ne vien Istorijos-filologijos, nių pagrindą. Vadinasi, jie bet ir kitų fakultetų sporto treniruojasi. O treniruotė — organizatoriai savo darbe kar kurie taip aktyviai sėkmingų startų pagrindas. toja tą pačią klaidą: jie ver pasiekti gerų rezultatų šiojė nuoliai, nedalyvauja sportiniame ar Daugelis vyresniųjų kursų čia nesitreniravusius sportinin sporto šakoje, bet aptingo. Praėjusiais metais į cent meno saviveiklos darbe. O po studentų gerai prisimena bu kus dalyvauti varžybose. Jei komjaunimo organizacija vusį Istorijos-filologijos fakul gu tokie studentai atsisako at rinės imtynių sekcijos darbą to tas yra penktame kurse, tai teto sporto kolektyvo pirmi vykti į rungtynes, jie barami buvo įsiliejęs visas būrys filo stebisi: jis nedalyvauja visuomeninėje logų. Tačiau šiemet, lyg susi — Kodėl pas jus nėra gerų veikloje: ninką Kondratenką. Jis prieš apkaltinami, kad nenori ginti apleidžia meno savi keletą metų baigė Universite fakulteto garbės. Jie svarsto tarę, jie nustojo treniruotis. sportininkų? veiklos, sporto kolektyvą, ku „Trečiame kurse, tai kam Didelė sportinio organiza tą, tačiau studentai jo nepa mi, gąsdinami, baudžiami. O lankyti užsiėmimus“, — sako cinio darbo dalis Istorijos-filo rio veikloje dalyvavo iki miršo ir šiandien. ar nevertėtų geriau apsvarsty filologai-imtynininkal. logijos fakultete sukraunama penkto kurso. Pažiūrėkime j — Kai vadovavo fakulteto ti tuos sportininkus, kurie Ar iš tikrųjų Žinoma, tokių tinginių yra ant R. Griniūtės pečių. Rei penktakursius. sporto kolektyvui Kondraten- gali treniruotis ir pasiekti ge jie taip apkrauti mokslu? Tik ka, tai mes visose varžybose rų rezultatų, bet tingi? Juk ir kituose fakultetuose, bet ten kia nepamiršti, kad germa rai taip nėra. Štai kad ir ga jų žymiai mažiau, negu filo nistė Roma yra geriausia Uni bus Istorijos-filologijos krepši laimėdavome, —- kalba filolo tinginiai *visose darbo srityse : gai. yra „plakami". Tokie studen- logų tarpe. Štai Fizikos-mate versiteto rankiniknė. Ir kad ji ninkas Jaunis tikrai gali at Taip ir buvo. tai savo tingėjimą ir apsilei- matikos fakultete IV-me kurse net keturis—penkis kartus rasti laiko treniruotėms. Jei Kondratenkos vadovavimo dimą teisina tuo, kad negalį, mokosi Regina Grybaitė. Ji per savaitę lanko centrinės gu jis būtų treniravęsis, tai metais Istorijos-filologijos fa atseit, suderinti sporto su šoka į aukštį 1,45 (II atsk.), rankinio sekcijos užsiėmimus. tarpfakultetinių krepšinio kultete pirmuosius žingsnius mokslu. Tokių studentų pasi o taip pat gerai bėga barje R. Griniūtė yra ir studentė — rungtynių metu būtų „rečiau ji turi gerai mokytis. rus; tik 100 taškų jai trūks žengė visoje respublikoje ži taiko kiekviename fakultete. pakibęs kamuolys ant lanko“, nomi sportininkai, kaip ranki Ypač jų yra daug filologų ta penkiakovėje iki pirmo at Tegul dirba sportlnį-organi- ir dažnai kritęs į krepšį, kaip ninkai — A. Samaltis ir B. tarpe. Štai į ką reikia atkreip skyrio. R. Grybaitė — gabi zacinį darbą tie studentai, būdavo anksčiau. . . Luniackas, sprinteriai' — L. ti dėmesį sportiniam organiza sportininkė. Bet ar gali Re kurie 'anksčiau sportavo, o Fakulteto sportinis organi Zaikina ir V. Volungevičius, toriui. Tokius sportininkus gina pasiekti dar aukštesnių dabar jau nesitreniruoja. Ge zatorius turi įsisąmoninti, kad rezultatų, jeigu šiais mokslo šuolininkas A. Vaupšas, barje- tikrai verta apsvarstyti kom ras sportininkas, behdrauda- pirma reikia treniruotis, o tik rininkė Gaudžiūtė, fechtuoto jaunimo organizacijos susi metais tik porą kartų ji atsi mas su draugais, juos ir taip paskui varžytis. Varžybos — jas V. Mundrys ir daug kitų. rinkimuose. Istorijos-filologi lankė į treniruotes? uždega sportine ugnele. Ži tai darbo įvertinimas. O kad Dabar šie sportininkai — res jos fakulteto Istorijos specialy Blogai lanko treniruotes ir noma, tai toli gražu nereiškia, galėtum savo darbą vertinti, publikos čempionai, sporto bės II kurso studentas A. Vilpi- Ekonomikos fakulteto IV k. kad geras sportininkas turi reikia ką nors nuveikti. meistrai. Tačiau paskutiniais šauskas yra gabus trišuolinin- studentas A. Pajaujis. Jis irgi vengti komjaunimo ar sporti B. ORENTAITE metais hėra nei „žvaigždžių“, kas. Jis šoka apie 13 metrų. mano pasitenkinti pasiektais nio organizacinio darbo. Ne, nei vidutinio, bet net organi Tai rezultatas, viršijantis II- rezultatais ir žada „užmigti" jis pagal galimybes turi pri Mokslų fakul zuoto ir masiško sportininkų jį atskyrį. Tačiau A. Vilpi- ant sporto meistro laurų. Taip sidėti prie šio darbo. Tik jo tetoEkonomikos profesoriai, dėstytojai ir būrio. šauskas mažai domisi šia spor pat reti svečiai fechtavimo nereikia „perkrauti“, kad jis darbuotojai, dėl bendradar Šiais metais Istorijos-filolo to šaka, kurioje jis, trenerio sekcijos užsiėmimuose antra- nebūtų priverstas, kaip A. bio doc. P. MAČIULIO mirties, gijos fakulteto komjaunimo ir nuomone, galėtų pasiekti pui ątskyrininkai — J. Srėbalius, Purvinis apleisti savo sekciją. reiškia gilią užuojautą ve Universitete yra įsigalėjęs J. Stauskas (TMF IV k.), be profsąjungos organizacijos at kių rezlutatų. lionio šeimai. Sporto mėgėjai pažįsta III atskyrių, bet jau gerai apmo- blogas paprotys. Jeigu studenkreipė rimtą dėmesį į sportą Rinko ir spaudė LKP CK Laikraščių ir žurnalų leidykla. Redakcijos adresas: Universiteto 3. Telefono Nr. 7-79-17 u Užs. Nr. 288 aigiasi
PO TO-VARŽYKIMĖS
I
J. LAURINAVIČIUS Redaktorius V. DENAS Ekonomikos Mokslų fakul teto dekanatas ir visuomeni nės oragnizacijos, DOC. P. MAčIULIUI mirus, reiškia gilią užuojautą ve lionio šeimai ir artimiesiems.!
LV 05603
J