Siame numeryje: UNIVERSITETAS: DATOS, ŽMONĖS, DARBAI
scuoencas
XXX
IS POEZIJOS SĄSIUVINIŲ
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO _____________ REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROHĄJUNOOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS_____________
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
1983 m. vasario 11 d.,
penktadienis
Negrįžo... po sesijos Po sesijos rimties ir atos togų tylos vėl gyva ir judru Universitete — prasidėjo pa skaitos. Auditorijose ir laboboratorijose per pertraukas skamba linksmi balsai, besi džiaugiantys susitikimu su gru pės draugais, besidalijantys per atostogas patirtais įspū džiais. Jaunatviško šurmulio kupi nas Ir Matematikos fakul tetas. Štai į auditorijų klau syti pirmosios šio semestro paskaitos suguža pirmakur siai, pailsėję, žvalūs. Ir tik jiems susėdus į suolus, akys norom nenorom išduoda su sirūpinimų — nemaža tuščių vietų. . . kur draugai? Visko gali sugalvoti, tik vis dar nesinori tikėti, kad A. Alšauskaitės, R. Puidokaitės ir D. Kaleišos tarp grupės draugų nebematys — jie iš braukti iš studentų sųrašų.
ravimų būsi dėstytojo nu baustas per įskaitų ar eg zaminų — paviršutiniškos ži nios niekam nereikalingos. — Sunku mokytis sistemin. gai, — sako pirmo kurso IV grupės matematikų se niūnė L. Miškinytė, — nes stinga laiko. Ir jei spėji pa siruošti TSKP istorijos se minarams, užsienio ar rusų kalbos užsiėmimams, tai matematikai laiko dažniausiai nebelieka... Kaip čia dabar?! Niekas nesiginčija — reikalingos ir kitos disciplinos. Tačiau ar gi galima specialybės dis ciplinas palikti paskutinėje vietoje? Studijuoti juk mate matikų atėjote! O ar ne dėl to „nespėjimo“ lieka neapginti laboratoriniai darbai, neišlaikyti koliokviu mai , neatlikti namų darbai. Taip prasideda skolos, o nuo jų ne taip toli iki riebaus XXX juodo brūkšnio grupės žur Studijuoti Matematikos fa nale. . . XXX kultete nelengva, nes tai mokslas reikalaujantis gilių Fakulteto mokymo reikalų žinių ir sistemingo darbo. Ir jei mokykloje už per pert prodekanas doc. A. Nagelė,, raukų išmoktų užduotį susi kalbėdamas apie nepažanlaukdavai gero įvertinimo, tai gius studentus, pasakė: Universitete už tokį ,,drųsų" — Pagrindinės priežastys, „atsisveikinti" moksleiviško įpročio demonst pr i verčiančios
su studentais yra trys. Pirmo ji — iš vidurinės mokyklos atsineštų žinių menkas baga žas. Net su vidurinės mo kyklos penketu iš tiksliųjų mokslų pirmakursis dažnai neatsineša to pagrindo ,nuo kurio reikia pradėti studijas Universitete. Antroji priežastis — neno ras dirbti savarankiškai ir sistemingai. Per semestrų studentavęs, vargu, ar spėsi per sesijų „užlopyti" skolas ir gerai pasiruošti įskaitoms bei egzaminams. Svarbi priežastis — atsitik tinai pasirinkta specialybė. Pasitaiko tokių abiturientų, kurie, pasinaudoję tuo, kad nėra konkurso, ateina į fa kultetų ,kad galėtų vadintis Studento vardu. O susidū-ę akis j akį su matematika, kar tais net sesijos nesulaukę patys atsisako neseniai taip aistringai siekto Studento vardo. . . XXX Neatsakingai pasirinkta spe cialybė, neatsakingas darbas, mokymasis , pamirštas parei gos jausmas — ne smulkme nos . Būtent nuo to piasideda kelias iš aukštosios mo kyklos.
Nr. 4 (1223)
Kaina 2 kap.
AR AKTUALŪS DARBO DRAUSMĖS KLAUSIMAI MŪSŲ KOLEKTYVE? kaip studentai be pertraukos gali išsėdėti ir dėmesingai klausyti po 1,5 valandos pa skaitos arba kito pobūdžio užsiėmimo? Kodėl taip elgia masi? Viena iš priežasčių turbūt yra ta, kad kai kurie dėstytojai savus interesus ka lia aukščiau už pareigingu mų. Man taip geriau. Ne man reikia įskaitos, konsul tacijos, o studentui, jis gali palaukti. Aš padėties vieš pats. Tuo tarpu vertėtų įsi samoninti, jog pradedant gerbiamuoju profesoriumi ir baigiant Universiteto aptar naujančiuoju personalu visi reikliai privalo tarnauti stu dentijos interesams.
Apie visa tai kų kalbame yra formalūs darbo drausmės pažeidimai, su jais reikia ryžtingai kovoti. į šių kovų aktyviai privalėtų įsijungti
>nuo j j enk ta dienioj
Minint TSRS įkūrimo jubiliejų, Universitete bu vo organizuota respubli kinė konferencija „TSRS vaidmuo pažangiame lie tuviu tautos vvstvmesi". Konferencijoje perskaity ti 24 pranešimai. Plenari ni posėdi atidarė rekto rius prof. J. Kubilius, pranešimus perskaitė prof. K. Navickas, ist. dr. R. Žiugžda, doc. A. Jab lonskis, fil. dr., e. prof. p. A. Paulauskienė. Konfe rencijos darbas vvko tri jose sekcijose, kuriose pranešimus skaitė nema žai VU dėstytojų: doc. S. Jegelevičius, doc. R. Krutulytė, prof. A. Bendžius, doc. V. Pšibilskis ir kiti, konferencijoje taip Pat aktyviai dalyvavo
VPF SKYRIUOSE
SVARSTOME PROBLEMĄ IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIH^
Taip klausimų pateikiu ne atsitiktinai, nes ten, kur aukštos kultūros kolektyvas, didelio intelekto žimonės, apie tokių elementarių žmo nių bendravimo formų kaip darbo drausmę kalbėti ne tektų. Ir vis dėlto, didžiai apgailestaujant, reikia pripa žinti, kad Universitete dar nėra visiškos darbo draus mės. Žvilgtelkime tik į formalio sios darbo drausmės pusę, f. y., kaip būtinų sųlygų lai ku ateiti į darbų, laiku išei ti, tiksliai nurodytu laiku pra dėti ir užbaigti paskaitas, se minarus, pratybas ir t. t. Ele mentaru, bet per pastaruo sius metus beveik nebuvo nei vieno administracijos bei visuomeninių organizacijų patikrinimo, per kuriuos ne nustatyta grubių darbo drau smės pažeidimų. Čia kalbame ne apie studentus, o būtent pedagoginį personalų, pri valantį skiepyti darbo drau smės įgūdžius studentijai. Praėjusiųjų metų gruodžio 18 d. mokymo skyrius orga patikrinimų kaip Birutė 5UTRIKAITĖ nizavo vyksta akademiniai užsiėmi mai ir nežiūrint to, jog po 1982 m. TSKP CK lapkričio plenumo taip daug skiriama dėmesio darbo drausmei, XXX darbo drausmės pažeidėjų buvo išaiškinta ne vienetais, o dešimtimis. Viši pažeidė Medicinos fakultete įvy jai, parašę pasiaiškinimus, ko mokslinė konferencija, administracine tvarka gavo kurios dalyviai pagerbė atitinkamas nuobaudas. Ta Hospitalinės chirurgijos čiau esmė ne nuobaudų dy katedros vedėja, Lietuvos džiuose, bet pasiaiškinimų slypi. Nekal TSR chirurgų mokslinės turiniuose bėsime apie tuos, ku draugijos pirmininką, me rie iš viso nieko negalėjo dicinos daktara Prana Nor- paaiškinti. Nors ir čia slypi kūną i o septyniasdešimt įdomi aplinkybė. Tarp eilu penkeriu metu sukakties čių tiesiog iškaitome „na ir kas čia tokio, kam dėl va kitu respublikos aukštųjų proga. landos kitos reikalingas mokvklu visuomeniniu Konferencijoje praneši triukšmas". Tai akivaizdus disciplinų dėstytojai. mą „Opaligės etiopatoge- neatsakingumo pavyzdys. Ta Pranešimuose atsispin nezė ir ios gydymo princi čiau yra kur kas subtilesnių dėjo Tarybų Lietuvos pai " perskaitė Jubiliatas, paaiškinimų. Jie remiasi tuo, ekonominiai ryšiai su profesorius P. Norkūnas. kad savavališkai susitarė su broliškomis tarybinėmis Apie Lietuvos TSR chi studentais, o kai kas su ka tautomis, parodyta ta di rurgu mokslinę draugiją tedrų vedėjais perkeli užsi delė reikšmė respublikos ir ios veikla kalbėjo prof. ėmimus j kitų dienų. Iš pir suklestėjimui, kuria turė A. Marcinkevičius. Prof. mo žvilgsnio nuo to niekas nenukentėjo. Užsiėmimas jo Lietuvos įsiliejimas i A. Pronckus savo prane įvyks. Tačiau pažeidžiamas TSRS ekonominį komple šime nagrinėjo speciali studentų darbo dienos rit ksą. Plačiai buvo nušvies zuotos chirurginės pa mas, mokymo procese atsi ti LTSR kultūros pasieki galbos vystymąsi Vilniuje. randa anarchija. Nekalbant mai bendroje tarvbinių apie savavaliavimų — darbo drausmės antipodų. Dėl mo tautu šeimoje. Didelis kymo patalpų stokos jau taip dėmesys konferencijoje darbo ritmas nėra geras. Be buvo skirtas TSKP ir to, reikia paminėti mėgėjus LKP ideologiniam dar dirbti be pertraukų. Jeigu bui. auklėjant darbo žmo dėstytojas turi tik 2 valan nes socialistinio interna das, jam patogu dirbti be cionalizmo ir tarybinio pertraukos ir po to greičiau patriotizmo dvasia. grįžti namo. Jeigu per dienų Nijolė STRAKAUSKAITĖ tokių „gerų" dėstytojų 3 ar 4, tai kiek studentai turės pertraukų? Ar pagalvojama,
iii lenhtadienio /
XXX
studentų visuomeninės or ganizacijos, ypač profsųjun. gos. Kai kyla klausimas, jog studentų profsųjunga turi ginti studentijos interesus, tai dažnai išgirstame atsaky mų, o nuo ko ginti? O gi nuo „dėdžių" ir „tetų", ku rie nusuka, savavališkai per kelinėje paskaitas bei praty bas, pilna to žodžio prasme — vagia normalias pertrau kas. Nuo dėslyfojų, kurie visiškai nesivadovauja stu dentų darbo laiko balansu, o išeidamas iš savų interesų, skiria įskaitų bei konsultaci jų laikų ir t. t. Galiausiai ir nuo tų tarnautojų, kurie nustatytu laiku turi būti de kanate ar rektorate, bet jų nėra ir dėl to reikia gaišti brangų laikų. Čia ko gero reikia bendrų pastangų, nes gana giliai įsišaknijo kai kuriuose darbuotojuose ni hilistinis požiūris į darbo drausmę.
Aptariant formaliųjų darbo drausmę, keliais žodžiais reikėtų paliesti elementarių jų darbo vietos kultūrų, kuri veikia darbo drausmę. Žvilgfelkime į mūsų rektorato pa.
talpas rudens, žiemos darbo dienų, {ėjus gražu, didinga, veikia rūbinė, bet korido riuose, kabinetuose pilna in teresantų su paltais, kepurė mis. Panašiai tas pats vaiz das dekanatuose, kituose Universiteto skyriuose. Į di desnę įstaigų, teatrų, ligoni nę taip neis, o Universitete galima, galima ir studentams sukrauti paltus j krūvas au ditorijose, valgyklose. Ko negerbiame? Savęs ar tų, pas kuriuos ateiname? Var gu, ar kas nors atsakytų. Tik riausiai — „Kas čia tokio". Tai ir yra viena ir ta pati gija — abejingumas, aplai dumas. Žinoma, dar daug vertėtų pagalvoti apie sko ningų tvarkų kabinetuose, laboratorijose ir auditorijose. Dauguma baldais Universi tete skųstis negali, tik reikėtų daugiau meilės ir šilumos dar bo vietai.
Plačiau nekalbėjau apie realiųjų darbo drausmę, kur bėdų rė kiek ne mažiau, o gal ir daugiau negu ir ele mentarioje, formaliojoje dar bo drausmėje. Juk galima laiku ateiti j darbų ir laiku išeiti, bet ne daug naudingo padaryti. Realioji darbo drausmė kelia du pagrindi nius reikalavimus; pirma — tai atlikto darbo rezultatai ir antra — išmokti gerbti ir branginti kitų ir savo darbo laikų — neįkainojamų asmens ir visuomenės turtų. Pavyz džiui, kiek mes dar turime savanoriškų ir priverstinų mažai vertingų posėdžių, pasitarimų. Sukame galvas kų dar svarstyti, kad neap kaltintų neveiklumu. Svars tyta, aptarta — gerai, ne svarstyta — blogai. Ne pas laptis, kad į kai kuriuos posė džius kviečiama tam, kad tik auditorija būtų užpildyta. Pa. gal principų gal ir nereikėtų vienam ar kitam dalyvauti, bet tegu ateina — nepa kenks. Bus daugiau, solidžiau atrodys pats pasitarimas ir ypač ataskaita. O kur to darbo efektyvumas? Ir ap skritai ar reikėjo vieno kito pasitarimo? Ar skaičiuoja me, kiek kiekvienas posėdis visuomenei kainuoja? Papras ta artimetika: išsiruošti atei ti į posėdį ir grįžti iš jo atima mažiausiai porų valandų, dar porų valandų posėdis. Jau 4 valandų nėra, o jeigu to kiame posėdyje dalyvauja 40—50 žmonių, apskaičiuoti posėdžio savikainų nesunku. Tad pamųstyti iš tiesų yra apie kų. Gerokai pamųstyti. Doc. I. ŽEBERSK'S Darbuotojų profsąjungos komiteto pirmininkas