hinc iturad astra 1989 m. Vasario 24 d. Penktadienis Kaina 2 kap.
Vilniaus Universiteto savaitraštis LEIDŽIAMAS NUO 1950 M.
BALANDŽIO 15 D.
Nr. 4 (1461)
Sveikiname jus, vėl paė musius j rankas mūsų sa vaitraštį. Atsiprašome, kad (nors ir ne dė(l mūsų kaltės) taip ilgai negalėjote jo gauti ir tikimės, jog taip nebebus.
KANTU SU SAVO SOSTINE !940 METŲ VASARIO ŠEŠIOLIKTOJI VILNIUJE 1940 metais artėjančią Nepri klausomybės šventę Lietuva su tiko su nerimu — prieš metus prarasta Klaipėda, Europoje siautė karas, krašte įsikūrė Rau donosios Armijos daliniai.. Tačiau tais metais Lietuvos gyventojai pirmą kartą minėjo Vasario šešioliktąją kartu su sa vo sostine Vilniumi. Mieste, ku riame gimė nepriklausomos val stybės idėja, šią datą ruoštasi paminėti itin iškilmingai. Lietu vos vyriausybė siekė šiomis iš kilmėmis labiau integruoti Vil nių į krašto politinę, kultūrinę ir tautinę struktūrą. Tuolab, kad 1939 m. rudenį grąžinus Vilniaus kraštą Lietuvai, vietos gyvento jų nelietuvių ir, pirmiausia, len kų pozicija buvo nevienareikš mė. Minėjimui rengti iš anksto bu vo sudarytas miesto burmistro K. Stašio vadovaujamas komite tas. Sį komitetą sudarė įžymūs įvairių tautybių vilniečiai: Evan gelikų kolegijos atstovas B. Syškovskis, žydų bendruomenės pirmininkas J. Vygodzkis, Gudų centro pirmininkas A. D. Stan kevičius, karaimų bendruomenės vadovas S. Sapšalas, Lietuvos totorių muftis J. Sinkevičius, Rusų Susivienijimo pirmininkas J. Moleris, lietuvių visuomenės
1940 m. Vasario 16-oslos minėjimas. Nuotraukoje dešinėje — Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas A. Merkys prie na mo, kuriame buvo paskelbtas Nepriklausomybės aktas. Dėkojame LTSR Centriniam valstybiniam kinofoto-fono dokumentų archyvo darbuotojams, išsaugojusiems ir suteikusiems ga limybę išspausdinti šias nuotraukas. atstovai J. Čibiras, P. Kaunas, J. Maceika, J. Kareckas. Vasario 13 d. komitetas krei pėsi į Vilniaus miesto gyvento jus ir kvietė visus vilniečius, kokia bebūtų jų tautybė, kalba, pakiliai paminėti įžymią Lietu vos istorijos datą. Siūlė papuošti namus valstybinėmis vėliavomis, o vitrinas ir langus — tautine simbolika. To meto spauda rašė, kad par duotuvėse susidarė perkančiųjų vėliavas spūstys, o dirbtuvės nespėjo gaminti vėliavoms ko tus. Miesto centras, nepaisant elektros energijos stygiaus, buvo gražiai iliuminuotas, vitrinos pa puoštos Lietuvos kunigaikščių ir valstybės veikėjų portretais. Gedimino pilies bokšte švytėjo skaičiai — 1918—1940. Vasario 15 d. iš Kauno j Vil nių atvyko Lietuvos Respublikos vyriausybės nariai: ministras pirmininkas A. Merkys, minist rai J. Audėnas, K. Jokantas, K. Musteikis, K. Skučas, įžymus Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas M. Jankus. Iš įvairių Lietuvos vietovių traukiniais ir autobusais į sostinę vyko tūks tančiai žmonių. Daugelis jių pirmą kartą lankėsi Vilniuje. Vykstantiems buvo sumažintos bilietų kainos. Šventės išvakarėse miesto
įstaigos, mokyklos, organizaci jos surengė iškilmingus minėji mus. Neatsiliko ir tautinės ma žumos. Pilnutėlėje „Mildos" ki no teatro salėje, dlyvaujant vy riausybės įgaliotiniui Vilniaus kraštui K. Bizauskui, įvyko žy dų bendruomenės iškilmingas susirinkimas. Minėjimo pabaigo je sinagogos choras lietuviškai sugiedojo Tautos himną. Vasario 16 d. iškilmės prasi dėjo Tautinės vėliavos pakėlimu Gedimino bokšte. Dešimtą va landą visų tikybų maldos namuo se prasidėjo iškilmingos pamal dos. Katedroje mišias celebravo vyskupas T. Matulionis. Giedo jo N. Martinonio diriguojamas choras ir operos solistė A. Staškevičiūtė. Vilniaus Universiteto studentai ir dėstytojai pamaldas laikė šv. Jono bažnyčioje. Po pamaldų Katedros aikštėje įvyko kariuomenės paradas. Gar bės tribūnoje buvo vyriausybės nariai, vietos karinė vadovybė, Vilniaus visuomenės ir Raudo nosios Armijos dalinių atstovai. 13 vai. 30 min. Pilies gatvėje, prie namo, kuriame 1918 m. vasario 16 d. buvo paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės ak tas, iškilmingai atidengta pa minklinė lenta. Po to "minėjimo dalyviai nuvyko į Rasų kapines, kur ant Nepriklausomybės kovų
dalyvių ir J. Basanavičiaus ka pų padėjo gėlių vainikus. Vakare miesto teatro salėje buvo surengtas iškilmingas po sėdis. Jame kalbėjo miesto bur mistras K. Stašys, ministras pir mininkas A. Merkys, lenkų, ru sų, žydų, karaimų, totorių atsto vai. Visi tautinių mažumą atsto vai deklaravo savo bendruome nių lojalumą Vilniaus grįžimui į Lietuvos sudėtį. Baltarusis ku nigas A. D. Stankevičius savo kalbą baigė šiais žodžiais: „Lie tuvių tauta, Lietuvos ribose gy venantieji gudai Tavo šventės dieną siunčia Tau širdingus svei kinimus ir kartu su Tavimi bro liškai, nuoširdžiai džiaugiasi. Juk bet kokia kiekvienos tautos vertybė yra brangesnė ne tik tos tautos, bet ir viso pasaulio, tuo labiau broliškos mums tau tos valstybės nepriklausomybė". Greta oficialiosios, paradinės minėjimų dalies, būta ir labda ros renginių. Vasario 16 d. Vil niaus našlaičiams buvo įteiktos dovanėlės, o miesto varguome nei organizuoti nemokami kon certai, kinoseansai. Šventiniai renginiai įvyko ir kitose Vilniaus krašto vietovėse — Jašiūnuose, Valkininkuose, Paluknėje. Vasario 16 d. rytą Trakuose, pilies griuvėsiuose pir
Komisija siūlo grąžinti J. Bulavą į TSKP Vilniaus universiteto komisi jos ideoloųinėms byloms per žiūrėti pirmininko doc. J. Pra piesčio pranešimas VU partinio komiteto posėdyje vasario 1 d. Komisija išanalizavo medžia gą. liečiančią Lietuvos TSR Mokslu Akademijos nario-korespondento J. Bulavo darbą Uni versiteto rektoriumi 1956—1958 metais. Susipažinta su atitinka
mais Lietuvos KP CK biuro po sėdžiu protokolais, personaline J. Bulavo byla. Universiteto partinės organizacijos susirinki mu partijos komiteto biuro po sėdžių protokolais, to meto spau da. Komisija mano būtina Uni versiteto partijos komitetui pa telkti tokia informaciją ir iš jos sekančias išvadas: Pirma, Lietuvos KP CK biuro
1958 m birželio 27 d. nutarimas atleisti J. Bulavą iš rektoriaus pareigų buvo neteisėtas. ka dangi tokios teisės nei Konstitu cija nei kiti Įstatymai parti niams organams tuo metu (kaip ir dabar) nenumatė. Antra. Lietuvos KP CK biuro 1959 m. liepos 28 d. posėdyje, pašalinant J. Bulavą iš TSKP narių buvo konstatuota, kad J.
Bulavas, dirbdamas Universiteto rektoriumi darė politines klai das. kurios pasireiškė lenininės nacionalinės politikos nepaisy mu. J. Bulavo politinės klaidos, biuro nuomone, pasireiškė tuo, kad J. Bulavas: stojo į nacio nalistinį kelią ir Išvijo iš Uni versiteto nelietuvius. Dar prieš paskiriant J. Bula vą rektoriumi Lietuvos KP CK
mą kartą suplevėsavo trispalvė. Lietuvos Nepriklausomybės dieną paminėjo kaimyninėje Lat vijoje, Estijoje, Tarybų Sąjun goje. Ta proga TSRS Aukščiau siosios Tarybos prezidiumo pir mininkas M. Kalininas atsiuntė sveikinimą Respublikos prezi dentui A. Smetonai. V. Moloto vas sveikinimo telegramoje Lie tuvos užsienio reikalų ministrui J. Urbšiui pareiškė: „Draugiškos Lietuvos respublikos 22 metų Nepriklausomybės sukaktuvių proga prašau Tamsta, Pone mi nistre, priimti nuoširdžius svei kinimus ir linkėjimus tolimes niam Lietuvos Valstybės kles tėjimui ir sustiprėjimui". Įdomūs buvo užsienio spaudos atgarsiai apie Lietuvą. 1940 m. vasario 20 d. „Izvestijos" Lietu vos Respublikos nepriklausomy bės sukakčiai skyrė vedamąjį, kuriame priminė, jog Tarybų Rusija 1920 m. pirmoji pripažino Lietuvos valstybę. Vasario 16 d. proga vienas Ženevos laikraštis rašė: „Atgavusi Vilnių Lietuva pasiekė savo idealą". Deja, to limesni 1940 metų įvykiai paro dė, kad Lietuvos padėtis nebu vo tokia idiliška, kaip ją matė šveicarų laikraštis. Juozas MISEVIČIUS Algirdas NARBUTAS buvo susirūpinta dėl Vilniaus universiteto nutautimo. Pasi tarimuose. dalyvaujant Lietuvos KP CK sekretoriui V Niunkai, buvo nurodoma, kad Universite tą reikia sustiprinti nacionali niais kadrais, dėstytojais, mo kančiais lietuviu kalbg Toks susirūpinimas — tai reakcija ne tik 1 didėjanti respublikos visuomenės nepasitenkinimą dėl vis blogėjančio nacionalinių kad rų rengimo, bet ir 1 atltinka(n u kelta į 2 psl.)