hinc iturad astra 1989 m. Vasario 24 d. Penktadienis Kaina 2 kap.
Vilniaus Universiteto savaitraštis LEIDŽIAMAS NUO 1950 M.
BALANDŽIO 15 D.
Nr. 4 (1461)
Sveikiname jus, vėl paė musius j rankas mūsų sa vaitraštį. Atsiprašome, kad (nors ir ne dė(l mūsų kaltės) taip ilgai negalėjote jo gauti ir tikimės, jog taip nebebus.
KANTU SU SAVO SOSTINE !940 METŲ VASARIO ŠEŠIOLIKTOJI VILNIUJE 1940 metais artėjančią Nepri klausomybės šventę Lietuva su tiko su nerimu — prieš metus prarasta Klaipėda, Europoje siautė karas, krašte įsikūrė Rau donosios Armijos daliniai.. Tačiau tais metais Lietuvos gyventojai pirmą kartą minėjo Vasario šešioliktąją kartu su sa vo sostine Vilniumi. Mieste, ku riame gimė nepriklausomos val stybės idėja, šią datą ruoštasi paminėti itin iškilmingai. Lietu vos vyriausybė siekė šiomis iš kilmėmis labiau integruoti Vil nių į krašto politinę, kultūrinę ir tautinę struktūrą. Tuolab, kad 1939 m. rudenį grąžinus Vilniaus kraštą Lietuvai, vietos gyvento jų nelietuvių ir, pirmiausia, len kų pozicija buvo nevienareikš mė. Minėjimui rengti iš anksto bu vo sudarytas miesto burmistro K. Stašio vadovaujamas komite tas. Sį komitetą sudarė įžymūs įvairių tautybių vilniečiai: Evan gelikų kolegijos atstovas B. Syškovskis, žydų bendruomenės pirmininkas J. Vygodzkis, Gudų centro pirmininkas A. D. Stan kevičius, karaimų bendruomenės vadovas S. Sapšalas, Lietuvos totorių muftis J. Sinkevičius, Rusų Susivienijimo pirmininkas J. Moleris, lietuvių visuomenės
1940 m. Vasario 16-oslos minėjimas. Nuotraukoje dešinėje — Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas A. Merkys prie na mo, kuriame buvo paskelbtas Nepriklausomybės aktas. Dėkojame LTSR Centriniam valstybiniam kinofoto-fono dokumentų archyvo darbuotojams, išsaugojusiems ir suteikusiems ga limybę išspausdinti šias nuotraukas. atstovai J. Čibiras, P. Kaunas, J. Maceika, J. Kareckas. Vasario 13 d. komitetas krei pėsi į Vilniaus miesto gyvento jus ir kvietė visus vilniečius, kokia bebūtų jų tautybė, kalba, pakiliai paminėti įžymią Lietu vos istorijos datą. Siūlė papuošti namus valstybinėmis vėliavomis, o vitrinas ir langus — tautine simbolika. To meto spauda rašė, kad par duotuvėse susidarė perkančiųjų vėliavas spūstys, o dirbtuvės nespėjo gaminti vėliavoms ko tus. Miesto centras, nepaisant elektros energijos stygiaus, buvo gražiai iliuminuotas, vitrinos pa puoštos Lietuvos kunigaikščių ir valstybės veikėjų portretais. Gedimino pilies bokšte švytėjo skaičiai — 1918—1940. Vasario 15 d. iš Kauno j Vil nių atvyko Lietuvos Respublikos vyriausybės nariai: ministras pirmininkas A. Merkys, minist rai J. Audėnas, K. Jokantas, K. Musteikis, K. Skučas, įžymus Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas M. Jankus. Iš įvairių Lietuvos vietovių traukiniais ir autobusais į sostinę vyko tūks tančiai žmonių. Daugelis jių pirmą kartą lankėsi Vilniuje. Vykstantiems buvo sumažintos bilietų kainos. Šventės išvakarėse miesto
įstaigos, mokyklos, organizaci jos surengė iškilmingus minėji mus. Neatsiliko ir tautinės ma žumos. Pilnutėlėje „Mildos" ki no teatro salėje, dlyvaujant vy riausybės įgaliotiniui Vilniaus kraštui K. Bizauskui, įvyko žy dų bendruomenės iškilmingas susirinkimas. Minėjimo pabaigo je sinagogos choras lietuviškai sugiedojo Tautos himną. Vasario 16 d. iškilmės prasi dėjo Tautinės vėliavos pakėlimu Gedimino bokšte. Dešimtą va landą visų tikybų maldos namuo se prasidėjo iškilmingos pamal dos. Katedroje mišias celebravo vyskupas T. Matulionis. Giedo jo N. Martinonio diriguojamas choras ir operos solistė A. Staškevičiūtė. Vilniaus Universiteto studentai ir dėstytojai pamaldas laikė šv. Jono bažnyčioje. Po pamaldų Katedros aikštėje įvyko kariuomenės paradas. Gar bės tribūnoje buvo vyriausybės nariai, vietos karinė vadovybė, Vilniaus visuomenės ir Raudo nosios Armijos dalinių atstovai. 13 vai. 30 min. Pilies gatvėje, prie namo, kuriame 1918 m. vasario 16 d. buvo paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės ak tas, iškilmingai atidengta pa minklinė lenta. Po to "minėjimo dalyviai nuvyko į Rasų kapines, kur ant Nepriklausomybės kovų
dalyvių ir J. Basanavičiaus ka pų padėjo gėlių vainikus. Vakare miesto teatro salėje buvo surengtas iškilmingas po sėdis. Jame kalbėjo miesto bur mistras K. Stašys, ministras pir mininkas A. Merkys, lenkų, ru sų, žydų, karaimų, totorių atsto vai. Visi tautinių mažumą atsto vai deklaravo savo bendruome nių lojalumą Vilniaus grįžimui į Lietuvos sudėtį. Baltarusis ku nigas A. D. Stankevičius savo kalbą baigė šiais žodžiais: „Lie tuvių tauta, Lietuvos ribose gy venantieji gudai Tavo šventės dieną siunčia Tau širdingus svei kinimus ir kartu su Tavimi bro liškai, nuoširdžiai džiaugiasi. Juk bet kokia kiekvienos tautos vertybė yra brangesnė ne tik tos tautos, bet ir viso pasaulio, tuo labiau broliškos mums tau tos valstybės nepriklausomybė". Greta oficialiosios, paradinės minėjimų dalies, būta ir labda ros renginių. Vasario 16 d. Vil niaus našlaičiams buvo įteiktos dovanėlės, o miesto varguome nei organizuoti nemokami kon certai, kinoseansai. Šventiniai renginiai įvyko ir kitose Vilniaus krašto vietovėse — Jašiūnuose, Valkininkuose, Paluknėje. Vasario 16 d. rytą Trakuose, pilies griuvėsiuose pir
Komisija siūlo grąžinti J. Bulavą į TSKP Vilniaus universiteto komisi jos ideoloųinėms byloms per žiūrėti pirmininko doc. J. Pra piesčio pranešimas VU partinio komiteto posėdyje vasario 1 d. Komisija išanalizavo medžia gą. liečiančią Lietuvos TSR Mokslu Akademijos nario-korespondento J. Bulavo darbą Uni versiteto rektoriumi 1956—1958 metais. Susipažinta su atitinka
mais Lietuvos KP CK biuro po sėdžiu protokolais, personaline J. Bulavo byla. Universiteto partinės organizacijos susirinki mu partijos komiteto biuro po sėdžių protokolais, to meto spau da. Komisija mano būtina Uni versiteto partijos komitetui pa telkti tokia informaciją ir iš jos sekančias išvadas: Pirma, Lietuvos KP CK biuro
1958 m birželio 27 d. nutarimas atleisti J. Bulavą iš rektoriaus pareigų buvo neteisėtas. ka dangi tokios teisės nei Konstitu cija nei kiti Įstatymai parti niams organams tuo metu (kaip ir dabar) nenumatė. Antra. Lietuvos KP CK biuro 1959 m. liepos 28 d. posėdyje, pašalinant J. Bulavą iš TSKP narių buvo konstatuota, kad J.
Bulavas, dirbdamas Universiteto rektoriumi darė politines klai das. kurios pasireiškė lenininės nacionalinės politikos nepaisy mu. J. Bulavo politinės klaidos, biuro nuomone, pasireiškė tuo, kad J. Bulavas: stojo į nacio nalistinį kelią ir Išvijo iš Uni versiteto nelietuvius. Dar prieš paskiriant J. Bula vą rektoriumi Lietuvos KP CK
mą kartą suplevėsavo trispalvė. Lietuvos Nepriklausomybės dieną paminėjo kaimyninėje Lat vijoje, Estijoje, Tarybų Sąjun goje. Ta proga TSRS Aukščiau siosios Tarybos prezidiumo pir mininkas M. Kalininas atsiuntė sveikinimą Respublikos prezi dentui A. Smetonai. V. Moloto vas sveikinimo telegramoje Lie tuvos užsienio reikalų ministrui J. Urbšiui pareiškė: „Draugiškos Lietuvos respublikos 22 metų Nepriklausomybės sukaktuvių proga prašau Tamsta, Pone mi nistre, priimti nuoširdžius svei kinimus ir linkėjimus tolimes niam Lietuvos Valstybės kles tėjimui ir sustiprėjimui". Įdomūs buvo užsienio spaudos atgarsiai apie Lietuvą. 1940 m. vasario 20 d. „Izvestijos" Lietu vos Respublikos nepriklausomy bės sukakčiai skyrė vedamąjį, kuriame priminė, jog Tarybų Rusija 1920 m. pirmoji pripažino Lietuvos valstybę. Vasario 16 d. proga vienas Ženevos laikraštis rašė: „Atgavusi Vilnių Lietuva pasiekė savo idealą". Deja, to limesni 1940 metų įvykiai paro dė, kad Lietuvos padėtis nebu vo tokia idiliška, kaip ją matė šveicarų laikraštis. Juozas MISEVIČIUS Algirdas NARBUTAS buvo susirūpinta dėl Vilniaus universiteto nutautimo. Pasi tarimuose. dalyvaujant Lietuvos KP CK sekretoriui V Niunkai, buvo nurodoma, kad Universite tą reikia sustiprinti nacionali niais kadrais, dėstytojais, mo kančiais lietuviu kalbg Toks susirūpinimas — tai reakcija ne tik 1 didėjanti respublikos visuomenės nepasitenkinimą dėl vis blogėjančio nacionalinių kad rų rengimo, bet ir 1 atltinka(n u kelta į 2 psl.)
Universitas Vilnensis
2
1989.0224
Dėl V Lietuvos Komunistų partijos suvereniteto
DĖL VISUOMENĖS MOKSLŲ DĖSTYMO PAVASARIO SEMESTRE Universiteto mokslinė nutaria:
VU PARTINIO KOMITETO 1989 M. VASARIO 1 D. POSĖDŽIO NUTARIMAS
Taryba
1. Dėstyti šias pagrindines vi suomenės mokslų disciplinas: po litologijų, politinę ekonomiją ir filosofiją.
1. t. Bendrąjį politologijos kursą skaidyti j dvi dalis: a) politinių sistemų ir politi nės minties istoriją; b) socialinę politinę visuome nės teoriją. Tuo būdu šiame semestre TSKP istorijos kursą integruoti į „Lie tuvos ir TSRS politinę istoriją" (vėliau apimti ir Vakarų politi nių sistemų ir politinės minties istoriją). Mokslinio komunizmo discipliną pakeisti „Socialine politine vi suomenės teorija". 1.2. Politinę ekonomiją dėstyti kaip vieningą discipliną, nes kaidant į kapitalizmo ir socia lizmo politinę ekonomiją (politi nės ekonomijos dėstymo specia listams — ekonomistams klausi mus sprendžia patys ekonomi kos fakultetai). 1.3. Filosofijos neskaidyti į dia lektinį ir istorinį materializmą. Šį kursą dėstyti bendrame pro bleminiame filosofijos raidos, jos marksistinių ir nemarksistinių koncepcijų kontekste. 1.4. Mokslinio ateizmo pagrindų discipliną pakeisti religijotyra a rba religij os - istorij a.
2. Kitas visuomenės mokslų dis ciplinas — filosofijos istoriją, logiką, etiką, estetiką šiame se mestre dėstyti pagal galiojančią tvarką ir paskirtį.
3. Konkrečią visuomenės mokslų nomenklatūrą, jų apimtį, dėsty mo ir atsiskaitymo formą atski ruose fakultetuose kolegialiai nustato fakultetai, visuomenės mokslų katedros ir visuomenės mokslų taryba. Visam visuome nės mokslų ciklui skiriamos va landos turi neviršyti 15 ben dro valandinio fondo. 4. Pavesti visuomenės mokslų dėstymo pertvarkymo komisijai rengti šių mokslų tolesnės refor mos projektą kitiems mokslo metams. Tokį projektą suderinti ir aprobuoti iki š. m. birželio mėn. 1 d.
Sausio 31 d. Respublikos vyriausybės bei LKP vadovai kartu su Rektoriumi J. Kubiliumi bei LTSR Dailės muziejaus direktoriumi R. Budriu apžiūri Amerikos lietuvių dovanas Universitetui. Atsiųsta encefalografai bei specialus moksliniams tyrimams skirtas popierius (Brukdeilo medici nos centro mokslinių tyrimų direktoriaus J. Gintauto dovana), 83 Pasaulinės meno enciklopedi jos tomai, dailės albumai (poeto Leonardo Andriekaus dovana), Vytauto Kazio Jonyno paveik slai (autoriaus dovana).
Komisija siūlo grąžinti J. Bulavą j TSKP V (atkelta iŠ 1 psl.)
mus. tenka pripažinti — pažan gius nurodymus nacionaliniais klausimais iš TSKP CK. Kardinaliu reformų Universi tete būtinybę 1956 metais dar kartą patvirtino V. Niunka Uni versiteto partinės organizacijos susirinkime 1958m. birželio 30 d., kai aiškino Lietuvos KP CK biuro nutarimą dėl J. Bulavo atleidimo iš rektoriaus pareigu. V. Niunka nurodė, kad ....... tuo metu pasireiškė kai kurie stab dantys faktoriai, kurie trukdė jaunų nacionaliniu kadrų ruoši mą ir iškėlimą: trūko dėstytoju dėstančiu lietuviu kalba. . Mes išugdėme ir iškėlėme jaunus dėstytojus, bet čia — Universi tete pasireiškė stabdantys veiks niai jų atžvilgu... Pirmosiomis darbo dienomis iššluojant Iš Universiteto įvairius avantiūris tus reikėjo parodyti jautrumą atskirų žmonių atžvilgiu... o jautrumo šiuo klausimu nebuvo parodyta Ne kartą teko CK įsikišti, kad atskirus draugus aprūpinti .darbu kitose res publikose. Toks drg. J. Bulavo metodas kadrų atžvilgiu buvo neteisingai komentuojamas: su sidarė ispūdis. kad prasidėjo kampanija prieš rusų tautybės žmones“ (kalba netaisyta). Pažymėtina kad J. Bulavas kadrų klausimą sprendė 1956 m pavasari ir rudeni rengiant konkursus. Tai. kad tokie kon kursai buvo teisėti, reikalin"' pripažino ir Lietuvos KP CK pirmasis sekretorius A. Sniečkus kalbėdamas Universiteto parti nės organizacijos ataskaitiniame-rinkiminiame susirinkime 1957 m. sausio 20 d. Šių konkursų metu paaiškėjo daug dėstytoju kurie neatitiko nei dalykinių nei moraliniu rei kalavimu Iš darbo nuo 1956 m. pavasario buvo atleista 10 ru su. 9 lietuviai. 4 žydai, 1 len kas. 1 azerbaidžanietis. Dalis buvo atleista pasibaigus termi
nuotai darbo sutarčiai įstojo f aspirantūrą, išėjo iš darbo savo noru. TSKP CK skundėsi rusų tautybės asmuo. Tačiau šis skundas nebuvo pripažintas pa gristu. Į teismą atleistieji as menys nesikreipė, naujasis rek torius jų i ankstesni darbą ne grąžino. J. Bulavui neretai buvo prie kaištaujama. kad parenkant dar buotojus nesirėmė Universiteto partine organizacija, trūko vie šumo. Tačiau didelė dalis Uni versiteto komunistų. partinių grupių sekretorių buvo ne lie tuviai. be to kai kurie Univer siteto partinio biuro nariai, pvz. Cukermanas buvo tvirtai įsitikinę, kad komunistai negali likti be darbo jau vien todėl, kad jie komunistai. Nereikia pa miršti. kad dalis komunistų, kaip nurodė V. Niunka, buvo susikompromitavę, „savo Rairiokiškais veiksmais stūmė nuo partinės organizacijos neparti nius“. kai kurie komunistai bu vo nuteisti pvz.. Adžalovas (bu vęs teisės fakulteto partinės or ganizacijos sekretorius) už pikt naudžiavimą tarnybine padėti, mi. kyšininkavimą. J. Bulavui buvo priekaištauja ma kad jis Universitete iki mi nimumo sumažino grupių, ku riose dėstoma rusų kalba, skai čių. Tačiau 1958 m. birželio 27 d. pats Lietuvos KP CK biuras savo nutarimo 1 punkte nurodė, kad pritariama Lietuvos KP CK kultūros. mokslo ir mokyklų skyriaus pasiūlymui 1958/59 m. m. Universitete palikti vieną (25 žmonių) grupe, kurioje būtu dėstoma rusu kalba (istorijos-fi lologijos fakultete). Lietuvos KP CK biuro nuomo ne J. Bulavas sukūrė aplinką palankią buržuazinių-nacionalistinių elementų, mėginusių susilp ninti tautų draugystę, aktyvizacljal. Sis kaltinimas, kaip matyti iš jau minėito V. Niunkos praneši mo 1958 m. birželio 30 d. rė
mėsi pirmiausia tuo. kad ..Lietu vių kalbos ir literatūros kated ra. . . nukrypo į literatūros idealizavimą, ir kas keisčiausia, labai dažnai l tu rašytojų, ku rie buvo labiau veikiami kleri kaliniu nuotaiku. . . Mes nenei giame indėlio, kuri įnešė lietu viu literatūrai Maironis. Vaiž gantas ir kt.. tačiau iš jų kori fėjų irgi nereikia daryti — tuo menkihame tuos rašytojus, ku rie mums žymiai artimesni. ... Neteisinga katedros pozi cija (literatūros vertinimo ,estetizavimas“ — J P.) padarė didžiule žalą studentams dabar jau mokytojams. Apie tai dabar nuolatos ateina signalai“ Be to. J. Bulavas buvo kalti namas tuo kad „nedavė griežto politinio atkirčio... nacionalisti nio pobūdžio išpuoliui. •. nesiė mė reikiamų priemonių prieš studentus — išsišokėlius: stu dentai slapta nešė vainikus (1956 m. per Vaflines Rasų ka pinėse studentai pagerbė miru siu žymių žmonių, giminiu atmi nimą — J. P.)... tai parodo, kad jie prisisunkę nedraugišku nuo taiku tarybinei santvarkai“ Manome, kad pats gyvenimas parodė šlu kaltinimu absurdiš kumą. todėl kokia nors plates nė ių analizė ir paneigimas bū tų visai nereikalingas dalykas. Apibendrinus tai. kas pasakyta komisija konstatuoja, kad būti na kreiptis i Lietuvos KP CK dėl J. Bulavo grąžinimo i TSKP narius Komisijos laukia didelis dar bas, siekiant atstatyti teisingu mą. Reikia peržiūrėti bylas nuo 1940 metų. Universiteto Sąiūdžio Taryba-?(pirmininkas prof. A Sakalas) pasiryžusi padėti jai. Dabar komisija tiria lietuvių literatūros katedros „bylą“. Dar kartą primename, kad i komi siją be doc. J. Prapiesčio ieina dėst. V. Motulaitė, prof. S. Vansevičius, doc. Z. Namavičius, doc. V. Valiukėnas.
Reikės parodyti, kad mokame plaukti Vasario 1—2 dienomis Uni versitete tarėsi Lietuvos, Latvi jos ir Estijos aukštųjų mokyklų visuomenės mokslų katedrų ve dėjai. Paprašėme pasitarimo ini ciatorių, VU prorektorių profe sorių Rolandą Pavilionį apibū dinti šį susitikimą. — Tai nebuvo paprastas pasi tarimas kokių anksčiau turėjo me be skaičiaus. Šįkart rinko mės aptarti tikros reformos tik rų problemų, pasidalinti rūpes čiais ir numatyti tikro bendra darbiavimo programą. Ypatingą šio susitikimo aplinką sąlygojo tai, kad jame, be mūsų kaimy nų, dalyvavo du dideli viršinin kai iš Maskvos — TSRS Liau dies švietimo komiteto vyriau siosios visuomenės mokslų val dybos viršininkas profesorius V. Kupcovas ir TSKP CK ideologjjos skyriaus atsakingas darbuo tojas V. Lenšinas. Taigi, neiš vengiamai turėjo kilti „centro"
ir respublikų problema, jau ge rai mums pažįstama, bet kiek vienąsyk atsiverianti vis nauju pavidalu. Pirmąją dieną respublikos iš dėstė savas visuomenės mokslų reformos sampratas. Maskvos at stovai pateikė savo požiūrį į jas, kartu pateikdami svarsty mui atsivežtą sąjunginį reformos projektą. Iš mūsų kaimynų — Tartu universiteto, Talino Poli technikos instituto, Rygos uni versiteto ir kitų mokyklų bei ministerijų atstovų — pasisaky mų paaiškėjo, kad mūsų univer sitete esame „užgriebę" giliau siai ir kryptingiausiai, o savo pavyzdžiu — užkrėtę ir latvius, ir estus.“ Todėl tolesnis pokalbis iš esmės sukosi apie mūsų ir „centro" projektus. Nors mask viečiai mus tikino tų projektų princininiu panašumu, bet yla vis : .lįsdavo iš maišo: pavyz džiui, niekaip negalėjome sutikti,
kad mūsų politologija — tai tas pats, kas TSKP istorija, sujungta su tarptautiniu darbininkų ir komunistu judėjimu, plius „mokslinis socializmas" vietoje „mokslinio komunizmo". Galiau siai ši diskusijos dalis baigėsi mūsų apsisprendimo pripažinimu ir persikėlė į „kitą aukštą" — „centro" ir respublikų santykius. Čia be užuolankų ir be daugtaš kių kėlėme kompetencijos, pa klusnumo ir diktato, unifikuotų mokymo planų ir programų, be veidžių diplomų ir netikusių val stybinių egzaminų nroblemas. Ta proga leidau sau paTeikšti kele tą „erezijų": kad „centras" — labai reliatyvi sąvoka, kad kon kretūs mokymo planai ir pro gramos turi būti sudaromi pa čiose mokyklose; tų, kurie juos realizuoja, o ne tų, kurie juos kontroliuoja. Kad nereikia var ginti TSKP CK, tuo labiau Poli tinio biuro, visuomenės mokslų
koncepcijos palaiminimu — juk šitaip neaprobuojamas nei mate matikos, nei lingvistikos, nei ku rio kito mokslo dėstymas. Kad jokios galutinės koncepcijos ir programos negali būti priima mos be respublikų, nepaisant jų nuomonės. Kitaip patys geriausi „apačių" sumanymai pradingsta kaip dūmai, kildami į „viršų", ir sųgjižta neatpažįstamais są junginiais projektais, instrukci jomis ir pamokymais. Šias idėjas svariai palaikė ir papildė mūsų kaimynai, taip pat mūsų dekanai ir prodekanai, Bffofesoriai ir studentai, šauniai ir dalykiškai įsijungę į diskusiją antrąją pasitarimo dieną. Šia proga negaliu nepadėkoti, pa vyzdžiui, profesoriams A. Bandzaičiui ir A. Sakalui, docen tams A. Apyniui, J. Maskeliū nui, studentams A. Grigui, V.
Dabartiniame visuomenės gy venimo pertvarkos procese, sie kiant Lietuvos tautinio atgimi mo, socialinio, politinio, ekono minio ir kultūrinio suvereniteto, iškyla ir Lietuvos Komunistų partijos statuso klausimas. Universiteto partinis komite tas, vykdydamas 1988 m. spalio mėn. 17 d. partinės konferenci jos nutarimą nutaria: 1. Sudaryti tokią komisiją: V. Pšibilskis — TSKP istori jos katedros profesorius — pir mininkas A. Bacys — Istorijos fakulteto docentas O. Biveinienė — TSKP istori jos katedros vyr. dėstytoja P. Gylys — Politinės ekono mijos katedros docentas S. Jegeliavičius — Istorijos fakulteto docentas A. Meškauskas — Fizikos fa kulteto laboratorijos vedėjas A. Morkūnas — TSKP istori jos katedros asistentas V. Motulaitė — TSKP istori jos katedros asistentė E. Nekrašas — Filosofijos ka tedros profesorius A. Smilga — Fizikos fakulteto docentas S. Uosis — Ekonominės kiber netikos ir finansų fakulteto pro fesorius K. Urba — Filologijos fakulte to vyr. dėstytojas V. Vadapalas — Teisės fakul teto docentas G. Vaskela — Partijos istori jos instituto vyr. m. b. 2. Komisijai pavedama išna grinėti LKP savarankiškumo problemą Istoriniu, politiniu, organizaciniu bei finansiniu as pektu. 3. Universiteto partinis komi tetas kviečia Universiteto ko munistus, darbuotojus, studentus, taip pat kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų, įstaigų, įmonių bei or ganizacijų kolektyvus, apskritai visus asmenis, kuriems rūpi LKP savarankiškumo problema, pa reikšti savo idėjas šiuo klausi mu, moksline bei praktine veik la prisidėti prie sprendimo. 4. Nutarimą skelbti Universi teto savaitraštyje.
Vakrinai. Konstruktyviai, džen telmeniškai, tačiau nevengiant aštrių kampų vykusi diskusija buvo labai naudinga ne tiik mums, bet ir mūsų svečiams iš Maskvos. Būtų nekorektiška ne paminėti įr jų pakantumo, pas tangų suprasti mus, mūsų jau kitokį mąstymą ir gyvenimą. Manau, tą bendrą ir galiau siai kūrybingą atmosferą iš da lies išreiškia ir vieningai priim ta trijų respublikų Rezoliucija (skelbiama šiame numeryje — red.). Šio dokumento autorių su manymu, būtina įtvirtinti naują bendradarbiavimo turinį ir for mą, vienytis vardan mokslo ir tiesos, vardan to vaidmens, ku rio turi nedelsiant imtis išlaisvi nami iš dogmų ir ideologinių prietarų visuomenės mokslai. Tvirtumu, protu ir valia pralaušime ledą. Priekyje — kur kas sunkesni išmėginimai: reikės parodyti, kad mokame plaukti — patys ir nepasroviui. Ar tikrai taip — parodys lai kas.
Universitas Vilnensis
Tarprespublikinio visuomenės mokslų katedrų vedėjų pasita rimo vykusio Vilniaus Universitete 1989 metų vasario 1—2 d. d.
Rezoliucija Pasitarimo dalyviai, dalykiš kai ir savikritiškai apsvarstę problemas, susijusias su visuo menės mokslų dėstymu Pabalti jo respublikų aukštosiose mo kyklose. laiko būtina nuolat ko ordinuoti ir derinti veiklą, nu kreiptą į visuomenės mokslų dės tymo pertvarkymą Pabaltijo aukštosiose mokyklose. Tą būti numą iš dalies lemia tai, kad Pabaltijo respublikose susiklos tė ir dinamiškai vystosi ypatin ga politinė ir ideologinė situa cija, sąlygojama specifinių is torinių veiksnių ir Pabaltijo re spublikų padėties pertvarkos TSRS procese.
Pasitarimas laiko tikslinga su kurti nuolat veikiančią koordi nacinę visuomenės mokslų pert varkymo Pabaltijo aukštosiose mokyklose tarybą. Į tarybą pari tetiniais pagrindais įeina po pen kis atstovus iš kiekvienos res publikos (ministerijos arba vals tybinio komiteto atstovas, taip pat kiekvieno normatyviai priva lomo visuomenės mokslų kurso atstovas). Iš jų Taryba išrenka koordinatorių kiekvienai respu blikai. Pagrindiniai Tarybos tikslai ir uždaviniai. 1. Remiantis istoriniais ir na cionaliniais Pabaltijo respubli
kų ypatumais ir nuodugnia per tvarkos respublikose vyksmo analize, taip pat bendraisiais principais, akcentuotais Valsty binio liaudies švietimo komite to, parengti istorinių, filosofinių, politekonominių, socialinių poli tinių žinių dėstymo respublikų aukštosiose mokyklose sistemos ir turinio bendrąją koncepciją. 2. Nagrinėti, apibendrinti ir plačiai nušviesti (ir sąjunginia me lygyje) visuomenės mokslų dėstymo patirtį ir problemas Pabaltijo aukštosiose mokyklo se, atsižvelgiant į jų specifiką. 3. Sudaryti bendradarbiavimo tarp respublikų aukštųjų mo kyklų sistemą ir keistis moksli ne metodine ir mokomąja me džiaga bei informacija.
4. Sukurti lanksčią ir efektyvią dėstytojų persikvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo pas žymiau sius Pabaltijo, taip pat (jeigu būtina) pas kitų respublikų vi suomenės mokslų specialistus sistemą.
6. Koordinacinė taryba nusta to tiesioginius ryšius su moksli nėmis metodinėmis Sąjunginio komiteto visuomenės mokslų dėstymo tarybomis, taip pat su kitais institutais, tiesiogiai daly vaujančiais visuomenės moks lų dėstymo aukštosiose mokyk 5. Rengti mokslines metodines lose pertvarkyme, išrenkant, ir, ir metodologines konferencijas, jeigu būtina, ginant visuomenės dalyvaujant žymiausiems ša mokslų studijavimo Pabaltijo lies ir kitų šalių visuomenės mo aukštosiose mokyklose bendrąją kslų atstovams. Ypatingą koncepciją ir interesus. 7. Remiantis tradiciniais Pa dėmesį skirti politologijos, kaip su naujai kuriamos visuomenės baltij o respublikų ryšiais mokslų disciplinos, dėstytojų pa Europos socialiniu kultūriniu are rengimui ir kvalifikacijos pa alu, koordinacinė taryba pade kėlimui. Siekiant paspartinti šį da užmegzti ir palaikyti ryšius procesą, užmegzti kontaktus ir su pripažintais tų šalių aukštojo nustatyti bendradarbiavimo for mokslo centrais, taip pat su or mas su TSRS politinių mokslų ganizacijomis, kurios rūpinasi asociacija. šių žinių raida.
Kaip pasikeitė Statuto projektas Baigėsi Universiteto Statuto projekto svarstymas, ruošiamas galutinis Statuto variantas. Apie tai, kaip pasikeitė Statutas, ir kas jo laukia ateityje, kalbamės su vienu iš projekto autorių doc. S. Vengriu. Korespondentas. Gavote nema žai pasiūlymų. Kas sukėlė dau giausiai diskusijų? Kokie pag rindiniai pakeitimai padaryti? S. Vengris. Iš viso gavome apie penkiasdešimt pasiūlymų: ir pavienių asmenų, ir kolekty vinių. Beje, pirmąjį pasiūlymą parašė Vilniaus šiltnamių kom binato darbuotojas. Labiausiai pakito tie projekto punktai, dėl kurių ir buvo dau giausiai diskutuojama. Kardina liai pasikeitė visuomeninių orga nizacijų atstovavimo įvairiuose valdžios ir valdymo organuose — Universiteto, fakultetų tarybo se, Senate — tvarka. Naujajame variante nenumatyta LKP, LLKJS ir kitoms organizacijoms specialiai skirti vietas šiuose or ganuose. Žinoma, tai nereiškia, kad asmenys, priklausantys mi
nėtoms organizacijoms, negalės būti į juos išrinkti. Labai pageidauta didesnio dė mesio katedrai. Dabar jai pas kirtas visas skyrius, kuriame api brėžtas katedros, jos vedėjo sta tusas, jų pagrindinės funkcijos. Pasikeitė prorektorių ir prodekanų išrinkimo tvarka. Buvo ne maža pasiūlymų, kad prorekto rius ar prodekanus pasiskirtų rektorius ar dekanai. Radome kompromisinį, manytume de mokratiškiausią, variantą: rek torius ar dekanas gali pasiskirti sau padėjėjus, tačiau juos turi tvirtinti Taryba. Plačiau aprašėme ir Universi teto laisvuosius klausytojus. Su formulavome, kas jie tokie: žmonės, kurie siekdami vieno kių ar kitokių tikslų norint pa studijuoti kurią nors specialybę. Pavyzdžiui, žmogus nori kurti kooperatyvą, jam reikia teisinių žinių. Jis kreipiasi į Universite tą, prašydamas leisti klausyti to kias ir tokias paskaitas. Žinoma, čia jokių problemų nėra, nes dėstytojui tas pats: ar paskaitą skaityti šimtui, ar šimtas vienam
studentui. Tačiau yra tokių lais vųjų klausytojų, kuriems gali prireikti dirbti laboratorijoje. To kiems reikės dėstytojo, labo ranto pagalbos. Pastarieji gaiš laiką, be to toks laisvasis klau sytojas naudosis aparatūra. To dėl jis turėtų mokėti. Kiek mo kėti, nustato Senatas. Pasikeitė studentų atstovavi mas Universiteto Taryboje. Jų Skaičių sumažinome taip, kad kiekvienam fakultetui atstovau tų po vieną studentą. Tačiau, ki ta vertus, mes atsižvelgėme i studentų pasiūlymą, kad paša linti iš Universiteto studentą už vidaus tvarkos pažeidimus fa kulteto taryba gali tik suderi nusi su Studentų taryba. Taigi, iš vienos pusės tarsi nuskriau dėme studentus, bet iš kitos pu sės jiems suteikėme daugiau ga limybių. Maždaug tokie pagrindiniai pasikeitimai Statuto projekte. Kor. Mūsų Universiteto statu tas tikriausiai ne visur „sutaria" su sąjunginiu aukštosios mo kyklos Statuto projektu. S. V. Mūsų Universitetas, pa
gal mūsų Statutą įgauna autono miją, tuo tarpu sąjunginis Sta tutas to nežada nė vienai aukš tajai mokyklai. Mūsų Universite tas ruošiasi savarankiškai tvar kyti savo finansus, įskaitant ir valiutinę sąskaitą. Sąjunginiame Statute taip pat nėra tokio punkto, kad Universitetas pats savarankiškai sudaro bendradar biavimo sutartis su įvairiom ša lies ir užsienio įstaigom. Mūsų Statutas numato, kad mokymo planus ir programas Universitetas“ sudarinėja pats. Sąjunginiame Statute parašyta, kad programas gali sudarinėti bet kuri aukštoji mokykla, ta čiau mokymo planus — tik ta, kuri gauna tokią teisę, kurią su teikia atestacinė komisija prie TSRS Liaudies švietimo komite to. Mūsų Statute parašyta, kad Universitetas pats nustato, kiek reikia mokėti dėstytojams, pro fesoriams ir aptarnaujančiam personalui. Tai prieštarauja ne tik Sąjunginiam Statutui, bet ir galiojantiems įstatymams. Pagal sąjunginį Statutą, moks
linius laipsnius ir mokslo vardus teikia aukštoji atestacinė komi sija. Mes tai ruošiamės daryti patys. Manome, kad patys gali me nuspręsti, kas mūsų Univer sitete profesorius, o kas docen tas. Kor. Kaip Jūs manote, kokia bus reakcija Į mūsų Statutą TSRS Liaudies švietimo komite te? S. V. Aš negaliu būti prana šu. Tačiau kol kas mes Statuto ten neplanuojiame siųsti. Uni versitete į tai žiūrima palankiai. Reikia Statutą patvirtinti ir pra dėti, pagal jį gyventi. ToliaUj. reikia siekti, kad Statutą patvirtintų Aukščiausiosios Tary bos Prezidiumo įsaku. Apie tai buvo kalbama keliant Universi teto kandidatus į TSRS liaudies deputatus. Po to galima ir ramiai atsirašinėti į „centro" pretenzi jas, kad „tai prieštarauja mūsų Statutui". Kebliau yra su itin centralizuota finansavimo tvar ka. Tačiau, manau, kad Univer sitetas gali pralaužti tą užburtą ratą, kuriame, beje, sukasi ir visa Respublika. Kor. Dėkoju už pokalbį. Kalbėjosi Darius TARASEVIČIUS
Mintys po šventės Sėdėdamas Kauno muzikinio teatro orkestro duobėje Sąjū džio Seimo iškilmingo posėdžio metu, prisiminiau kažkur matytą iškilmingo Nepriklausomybės dienos paminėjimo 1928 metais nuotrauką. O šalia prisėdusi laikraščių „Die Zeit" ir „Newsday" korespondentė Ina Navazelskis paklausė: „Ar tai ta pa ti salė, kur Lietuvą inkorporavo į TSRS?" Taip, salė ta pati. Tik skirtingais laikotarpiais, kitokie žmonės toje salėje sėdėjo. 1928 metais susirinkę vargu ar galė jo nuspėti, kokią misiją bus pašaukti atlikti toje pačioje sa lėje susirinkę jų tautiečiai 1940 metais. O 1940 metais sėdėju sieji, vargu ar galėjo pagalvoti, kad Lietuva po beveik penkias
dešimties metų, imsis susigrąžin ti tai, ką jie savo vieningu ran kų pakėlimu panaikino. Tokia istorija ir tokie netikėti jos vin giai. Negalima užmiršti ir naujausių mūsų istorijos puslapių. Prisi minkime 1988 metų vasarį. Iš didelių ir mažų tribūnų skambė jo žodžiai „glasnost" ir „perestrojika". O Vilniuje, Gedimino aikštėje, prie šv. Onos bažnyčios ir dar daugelyje kitų vietų mar širavo gausūs milicijos ir drau govininkų būriai. Nežinia, ką ir nuo ko saugodami. Mus per pa skaitas taip pat perspėjo, kad geriau nelįstume, kur nereikia. Kanados Lietuvių bendruomenė ta proga nepagailėjo 40000 do lerių, nusipirko laikraščio „Glo-
be ant mail" puslapį jr per jį paklausė M. Gorbačiovą: ar tai, kas dabar vyksta Lietuvoje, ir yra „glasnost" ir „perestrojka"? Dabar TASS as išplatino infor maciją, kad „Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga buvo pa dėtos gėlės prie Lenino pamink lo". Mano atmintyje 1988 metų liepos 12 diena. Tada taip pat norėta padėti gėlių prie Lenino paminklo Lietuvos pripažinimo proga. Tačiau paminklą nuo gė lių saugojo milicijos kordonas. Vasarą „Jaunimo gretų” redak cijoje teko matyti tos dienos nuotraukas, tačiau žurnale jos nepasirodė. Manyčiau, kad jos aktualios ir šiandien. Jos taip pat istorija. Iškilmingo Sąjūdžio Seimo po
Vasario 16-oji Universitete Filologijos fakultete btfvo skaitomas paskaitų ciklas: „Lie tuvos valstybingumo idėja XIX a. pabaigoje ir XX a- pradžioje" (pranešėjas — prof. B. Genze lis), „Kovos dėl Lietuvos nepri klausomybės 1918—1920 m." (pranešėjas — doc. L. Truska), „Nepriklausomos Lietuvos dvasi nė kultūra ir šiandiena" (prane šėjas — poetas M. Martinaitis), „Lietuvos nepriklausomybės ne tekimas 1939—1940 m." (prane šėjas — lst. m. kand. G. Rudis). Matematikos ir chemijos fakul tetuose surengtas šventinis minė jimas, kuriame pranešimą skaitė dėst. A. Kulakauskas, po to kon certavo fakultetų saviveiklinin kai. Doc. Jasiūno iniciatyva pa rengti stendai.
Saulėtekio alėjoje esantys fa kultetai bei skaičiavimo centras šventę pažymėjo mlnėjimu-konferenclja. Joje dalyvavo doc. S. Jegelevlčius. Jis papasakojo Lietuvos Nepriklausomybės akto paskelbimo istoriją, akademikas J. Bulavas pažvelgė j šj laiko tarpį valstybės teisės specialisto akimis. Buvo paruošti nauji stendai, veikė fotoparodos. Gamtos ir medicinos fakulte tuose surengtas šventinis minė jimas. Gamtininkų teigimu, bu vo susirinkę apie 400 žmonių. Minėjime dalyvavo Istorikas L. Truska, profesorė NatkevičaitėIvanauskienė. Po minėjimo kon certavo medikų choras „Vytis". Fakultetų darbuotojai surengė įdomią parodą^ kurioje ekspo-
nuotl Lietuvos Respublikos laikų atvirukai, knygos, pašto ženklai, medaliai, netgi pasas ir Lietuvos kariuomenės šalmas. Šventinius renginius vainika vo vasario 15-ąją Didžiojoje au loje Įvykęs Lietuvos nepriklau somybės atkūrimo 1918 m. iškil mingas minėjimas. Jo metu per skaitytas kreipimasis į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą, ku riame raginama priimti įstatymą, skelbiantį vasario 16-ąją tautos švente — Nepriklausomybės die na, raginama kreiptis į TSRS Aukščiausiąją Tarybą, kad 1939 —1941 m. TSRS—Vokietijos su tartys ir slaptieji protokolai bū tų anuliuoti kaip neteisėti, su vi somis iš to išplaukiančiomis pa sekmėmis, oficialiai deklaruoti
sėdžio metu kažkas pavadino 1920 metų liepos 12 dienos su tartį su Tarybų Rusija lenininiu požiūriu į Lietuvos nepriklauso mybę. Šiemet TSRS vyriausybė nerado reikalo pasveikinti lietu vių tautos jos šventės proga. Atidengus Laisvės paminklą Kaune, girdėjau plojimus sąjū diečiams ir iš namo balkono nu aidėjus} šūkį, skirtą Algirdui Brazauskui: „Valio mūsų sekre toriui!" Argi ne puikus mūsų vienybės pasireiškimas? Betgi vėl, per Laisvės alėjoje išsta tytus garsiakalbius skambėjo Laisvės lygos atstovo žodžiai, ta riami prie atidengto paminklo: „.., protestuojame, smerkia me". Nejaugi negalima buvo tų
protestų atidėti kuriai nors ki tai dienai? Dar vieną Seimo posėdžio te atre epizodą norėčiau prisimin ti. Emanuelio Zingerio perekaitytą tautinių mažumų draugijų deklaraciją, kurioje pritariama Įsakui dėl lietuvių kalbos varto jimo, salėje buvę žmonės suti ko plojimais, stovėdami. Neta patinkime „Jedinstvo" su kuria nors tauta. Galime skaudžiai ap sirikti . Taigi, vasaris. Vėl tiek daug vilčių, euforijos ir taip mažai garantijų, kad žodžiai neliks vien tik žodžiais. Likime, būk palankus mūsų siekiams.
TSRS kariuomenės Įvedimą 1940 m., marionetinio Liaudies Seimo sudarymą bei Lietuvos (jungimą Į TSRS neteisėtais aktais. Vasario 16-ąją patraukėme į Rdsų kapines pagerbti dr. J. Ba sanavičiaus ir Lietuvos nepri
klausomybės kovų savanorių at minimo. Vasario 26-ąją rengiama išvy ka į Kauną — padėti gėlių prie atstatyto Laisvės paminklo.
1989 m. vasario 10 d. įvyku siame Universiteto Sąjūdžio Ta rybos posėdyje buvo aptarta, kaip organizuoti Lietuvos Nepri klausomybės dienos paminė jimą. Svarstyti socialinio teisingumo užtikrinimo Univer sitete klausimai. Aptartas Sąjū džio dalyvavimas VU komisijos ideologinėms byloms peržiūrėti darbe, visuomenės mokslų dės tymo tobulinimas Universitete, LKP atkūrimo klausimai. Nutar ta Į Universitetą pasikviesti Lie
Audrius SIAURUSEVICIUS
Aušrinė PECIURAITE tuvos TSR Aukščiausiosios Ta rybos deputatą H. Zabulį. Susi tikimą numatya surengti kovo 2 d. 16 vai. Didžiojoje auloje. Ministrui perduoti klausimai, kuriais būtų (domu išgirsti jo nuomonę, samprotavimus: tauti nės mokyklos kūrimas, Univer siteto autonomija, Lietuvos kon stitucija, Lietuvos pilietybės (sta tymas, LTSR AT XI šaukimo dešimtosios sesijos vertinimas, ateinančios sesijos klausimai.
1989.02.24
Universitas Vilnensis
versiteto sistemoje — humani tarinis mokymas, kuris turėtu apimti visas specialybes. Reikia manyti, kad jau baigiasi gigan tiškai išplėtota vadinamųjų visuomeninių mokslų (iš tikrųjų biologinės kovos už išlikimą są kultūrinių, kooperatyviniu ir būti tikras, priklausyti pačių politinių mokslų) ekspansija. sumanymams ir rea Mokslų lygas. suformavo jo sąmonėje kt.) savarankiškumas, tų sava studentų totalinė ideologlzacija, sumą ir parems lizavimui. Didžiausias mūsų ti asmenybės cinizmą o elgsenoje — storžie rankiškumų ugdymo politizavi višką šiurkštumą ir negailestin Lietuvos suvereniteto at kslas būtų: pasiekti tokią padė mas peržengė visas ribas. Būti gumą. nes jis buvo paliktas vie kūrimą. Todėl ir Universiteto tį. kad studentų saviveiksmlšku- na plėsti tikrų visuomeninių nišas ir neginamas nei įstatymo, autonomijos paskelbimo nebe mui niekas netrukdytų. Šiandien mokslų dėstymą — Lietuvos Is nei ..bendražygių“ Taip ir atėjo reikėtų vilkinti. to pasakyti negalim: daroma torijos visuotinė* ir lietuvių li Pertvarka Universitete. Išsky įvairūs spaudimai, kad panašūs teratūros. menų istorijos ir kt. jis i mūsų dienas šiurpiai su luošinta siela. įbaugintas ir su rus vieną kitą žmogų ar grupę leidiniai neišeitų. Turėtų būti didelis pasirinkimas trikęs. Ir šiuo metu TSRS cent žmonių. Universitetas vis dėlto Universitetas stovi ant trijų tiek mokymo formų, tiek daly dramblių: finansavimo. moky kų. < ras. gyvenantis Rusijos sostinė Visa kita je ir neturintis iš esmės nei sa nėjo atgimimo avangarde. ..Stip mo planų ir kadrų. Reikėtų daugiau teisiu duoti vo teritorijos. nei uždarbio nei rus centras" gerokai kaustė pa neturi didesnės reikšmės. Nors fakultetams bei katedroms ir valdinių iniciatyvą. Ir šiuo me materialinių gėrybių toliau pa autonomija dar nepaskelbta, kadrų Pavyzdžiui razituoja ir skelbia visaliaudi tu vežimas juda gan vangiai. reikėtų prie jos pratintis pa aspirantųpolitikoje. priėmimo ir pamainos nės nuosavybės, naujos žmonių Vis dar juntamas nepasitikėji vyzdžiui. viešai skelbti metinę ugdymo tvarka yra absurdiška. bendrijos idėjas iš esmės vis mas žemesnėm grandim, fakul samata ir jos realizavimą, kad galvoje maksimaliai sudar ignoruodamas valstybingu tetų savarankiškesne veikla, ka dėstytojai ir studentai žinotų iš Turima aspirantūra — galimybėm. laidų mastą ir proporcijas, ma biurokratinta mą ir tautiškumą, kaip svarbiau tedrų potencinėm tikslinis koris baigia sia dvasine vertybę, kuri tik ir Vienas iš pozityvių poslinkių — tytų. kur galima būtų sutau nualinti priėmimas, mokslą. Stipri kated gali grąžinti žmogų prie norma oficialiai paskelbtas laisvas pas pyti ir už sutaupytas lėšas fi rą turi turėti teisę kasmet per lankymas. O filologijos nansuoti studentų ir dėstytoju laus gyvenimo ir dvasingumo. kaitų konkursą tiek kandida Ypač šiuo krizės metu. Visa fakultete — laisvas egzaminų mokslinius tyrinėjimus. Studen tų kiek ji priimti pajėgi paruošti. Bū liaudinę nuosavybe reikia sup planavimas, atiduodant jį stu tai turėtų žinoti, kiek skiriama tina atsisakyti idiotiškos tvar dentų laisvam pasirinkimui. Si jų premijavimui ir pašalpoms, rasti kaip „centro“ nuosavv1 — privalomai skirstyti bai o tiksliau pasakius — nedidelės nauja situacija privertė gerus ir kas gavo tas pašalpas, skelbiant kos gusios aspirantūrą. Tą iš anks kastos išrinktųjų (save paskyru prastus dėstytojus rimtai pert spaudoje vardinius sąrašus. Rei to kandidatas i aspirantūrą siu) nuosavybę. Vis tebekalba varkyti paskaitų kursus ir san kėtų viešai skelbti informaciją valo žinoti, kaip ir tai. kadpriį privertė apie suteiktus mokslinius var ma liaudies vardu ir vis tebesi- tykius su studentais, įstaigą jis galės patekti savinamas internacionalizmo kiekvieną susimąstyti — ar už dus ir laipsnius išrinktus de mokslo tik per konkursą. Iki šiol monopolis. Atrodo, dar daug teks jėgų ir talento, o gal rei kanus Ir katedros vedėjus Gal irgi mokyklose susikau O studentus net talpinti nuotraukas. prakaito reikės išlieti, kol pa kės pasitraukti. Galė aukštosiose tiek vidutinybių kad neverta sieksime kad žmogų gins įsta pradeda mokyti atsakomybės už tų būti spausdinama informacija pė stebėtis teisėtais studentų strei tymas kol šis demokratiškai iš save ir savo likimą. Be šitų re ir apie rektorato bei partinio kais. Tas aspirantas, kuris lai leistas įstatymas, o ne cent alių pamokų nebus nei piliečio, komiteto posėdžius, svarbesnius kinai negali iš karto gauti dar nei patrioto. Pradžioje gal ir Rektoriaus ras“ — Maskvos ar vietinis tu Įsakymus ir Uni bo mokslo įstaigoje, galėtų dirb bus kai kurių nuostolių. bet versiteto rėš absoliučią valdžia Tarybos nutarimus. ti mokykloje ar kitoje įstaigoje. Tiesa, dabartinė visuomenė juos turėtų atpirkti kokybiniai Stinga viešumo ir įvairių skyrių Mokslininkų rezervas būtinas, poslinkiai. Specialybės egzami veikloje — kiek atskiruose pa ima diferencljuotis pagal asme nai parodė, kad lūžis neabejoti daliniuose dirba žmonių ir ko jei norime žengti pirmyn Ir vi sa tai reikia daryti šiandien, ne niškus pasaulėžiūrinius, profe nai vyksta. Pradžia gera. Mes kios išlaidos jiems išlaikyti. Mokymo planai turi priklau laukiant. ar kas leis ar neleis. sinius ar socialinius bei pilieti remiamės daugiau filologijos fa neatsikratysime vergiškos, patirtimi, todėl toliau syti tik fakultetų kompetenci Jei nius interesus, ima kurtis savi- kulteto nuolatiniu linkčioji ir kalbėsime apie tą patirtį. jai. kaip ir tvarkaraščio suda liokajiškos mu aukštesniajam psichologijos veiksmlnės organizacijos, susi Ypač pakilo studentų aktyvu rymas. Planai turi būti galuti — pertvarka apskritai sustos. Ji vienijimai Ir kiti visuomeniniai mas tiek sprendžiant akademi nai tvirtinami fakulteto tarybos. ir dabar menkai juda. Nereikia judėjimai. Taip žmogus vėl pra nius klausimus fakulteto tary Ir tik jei iškyla konfliktų tarp spėlioti — uždraus duos — deda artėti prie žmoniškumo, boje, tiek kultūrinėje veikloje, fakultetų ar katedrų — arbitras neduos nepritars mi humanizmo, pagaliau prie sa įkurta „Varpo“ korporacija or galėtų būti rektoratas (senatas). nisterija Maskva atims uždarys. Jeigu reikėtų atsisakyti vęs Iki šiol jis sau nepriklau ganizuoja rimtą darbą: leidžia Rektoratui kaskart griebsies telefono sė. buvo ideologijos lažininkas, žurnalą „Sietynas“ (išėjo 3 nu smulkios globos ir komandavi vis lauksi leidimo — nieko nebus. sistemos įkaitas. Aktyvesnė vra meriai). kuris susilaukė teigia mo o užsiimti strateginiais Uni Taip ir liksime trečiaeilė valsty įvertinimo. Lietuvos mo versiteto vystymo planais, tarp inteligentija, ypač kūrybinė. Ne mo Ir elgetų visuomenė slopi miesteliuose organi kurių svarbiausia būtų mokslo bė atsilieka ir jaunimas. Tačiau dar kyklose Kudirkos ir „Varpo" vystymas. platesniu ryšių su nama nepilnavertiškumo komppalyginti pasyvios darbininku ir zavo V. literatūrinius užsieniu organizavimas, partne kaimo žmonių bendruomenės. jubiliejui skirtus Fllologijos fakulteto Sąjūdžio riu ieškojimas Būtina platesniu rėimimo Paprastas žmogus pernelyg il vakarus. Ketvirto kurso litua grupės taryba artimiau gai buvo apgaudinėjamas kad nistai išleido laikraštį „Būdas“, mastu organizuoti ryšius kad siu laiku paskelbs detalią fa jis vėl patikėtų Didžiausiu kuriame bandoma studentai, aspirantai profesū kulteto pertvarkos programą analizuoti priešnuodžiu biurokratijai kaip Vilniaus ra galėttų nuolat Ir sistemingai universiteto istoriją FilolotjiJos fakulteto Sąlūdžio tik ir bus. mūsų nuomone tie nuo senesnių laiku iki šių dienų. mokytis dirbti užsienio mokslo Ir universitetuose. rėmimo arupės taryba: prof. D. nepriklausomi visuomeniniai ju Visa tai daroma savo iniciatyva centruose dėjimai. Jie padės grąžinti Lie ir atsakomybe be jokiu patari Reikia žymiai sustiprinti užsie Sauka, prof. V. Areška. doc. J. mokymą. Pati silp Kilius vyr. dėst. K. Urba, stud. tuvai suverenitetą Atskiru susi mu ar nukreipimu Studentu nio kalbu vienijimų (gamybinių ūkinių. veiklos dabartinėje Uni P. Subačius savarankiškumas turi niausia vieta
Ar tikrai vyksta pertvarka? Bendroji situacija. Biurokrati nėj Jėgos šiandien rodo dideli gyvybingumą ir lankstumą. Plė šikiška ir tautų orumą žemi nanti centralistinė ekspansija žūtbūt nori išsaugoti savo pa dėtį, vis garsiau šaukdama nes kubėti. Vilkinimas — stagnatorių Išbandytas metodas Kiek pilnesnė ūkiskalta nukeliama iki 1991 metų. Aštrus konflik tas tarp išcentrinių ir įcentri nių jėgų (centras — kolekty vas) ryškėja atskirose žmonių bendruomenėse: kolūkiuose įmonėse. įstaigose. Juk funkcio nuoja ta pati centro — teritori jos schema, ta pati komandavi mo sistema. Demokratijos ele mentai dar labai silpni, nebran dus. nes žmonės tebėra įbau ginti ir toliau biurokratų baugi nami. Daug ką galima buvo pa daryti drąsiau ir kvalifikuo čiau. Juk. pavyzdžiui, niekas Lietuvos iš tarptautinės olimpinėįs chartijos nepašalino, to dėl kam prisireikė olimpinį ko mitetą steigti iš naujo. Demo kratinį nebrandumą, rodo ir rin kimu organizavimas Kasdien skaitome, kad kandidatu į depu tatus pasiūlytas pirmininkas, iš keltas direktorius, sekretorius ar koks nors kitas valdininkas. Gal respublikos centras i> ne nurodo ką siūlyti, bet tą pa daro vietiniai .centrai“ arba koks nors direktoriaus lioka jus. Taip ir toliau formuojami vietiniai despotai, jungdami vie name asmenyje kelias skirtingas valdžios funkcijas. Atsiminęs biurokratų savivaliavimą, žmo gus nedrįsta atvirai kelti ran kos prieš savo vadovą. Taip silpninama žmonių iniciatyva, kurios daigai vos vos kalasi. Žmonių tikėjimas pertvarka nestiprėja kai jie skaito centri nius laikraščius, žiūri centrinę televizija kur dar daug nutylė jimu. pritempimu ir tiesiog falsi fikavimų ypač kada kalbama ar rašoma apie Pabaltijį, kuris tam tikra prasme eina pertvarkos avangarde, ir įo žmonės dar ne spėjo pamiršti, kaip gyvenama civilizuotame pasaulyje. Deja, didžiųjų respublikų žmonės, at rodo. tokius dalykus galutinai pamiršo. O demokratijos žino ma. niekad neturėjo Per 70 metų pseudosocialistinė sistema atmetė žmogų atgal į šiurkščios
KOVO 4 D. KAZIUKO MUGĖ Šiemet ji vyks ne tik turga vietėje, bet ir Pilies gatvėje. Studentus norinčius ir turinčius ką parduoti prašome kreiptis į VU Kultūros klubą (Saulėtekio ai. 39 tel. 76 79 37). Galima bus prekiauti ne tik rankdarbiais, bet ir visais kitais menais — daina, šokiu, vaidini mu ir net aneikdotu. Norintieji lankyti futbolo treniruotes gali atvykti kiek vieną trečiadienį į respubli' kinį lengvosios atletikos ma niežą (Žemaitės 6) 21.30 vai. arba kreiptis į fizinio lavini mo katedrą — dėst. A. Ži linskas (tel. 76 89 67). Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8710570, lišduotą EKFF stu dentei Vidai GRIGALIONAITEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8611242, išduotą EKFF stu dentei Astai SKURKYTEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 830423, išduota GF studen tui Alfrendui RIBIKAUSKUI, lai kyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Ur 850534, išduotą IF studentei Ramintai KUPLIAUSKAITEI, lai kyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 840933, išduotą EKFF studen tei Dangirai TAMOSAUSKAITEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 851067, išduotą EKFF stu dentui Arūnui PYRAGUI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nf. 841110 išduotą FF studentui Gediminui LAPEI, laikyti nega įjojančiu.
ATVIRAS LAIŠKAS MEDICINOS MOKSLŲ DAKTARUI L. MOTIEJŪNUI Universiteto rinkėjų konferencijoje mus visus pritrenkė ir įžeidė Jūsų elgesys. Jūs grubiausiai pažeidėte medicinos etiko6 ir deontologijos principus. Hipokratas tokiais atvejais mokė: „Gydytojas, nesilaikantis priesaikos ir ją laužantis, negali džiaugtis gyvenimo laime ir darbo sėkme, jo garbė nebus aukš tinama ir jis bus pasmerktas visų žmonių", o tuo labiau mūsų, medikų. Medicinos fakulteto delegatai: V. JONAITIS, B. KAZLAUSKAS, A. RAUGALE, K. ŽERUOLIENE, A. SONGAILA, R. JANILIONIS, R. BALEVICIENE, J. RAMANAUSKAS, R. KAZAKEVIČIUS, A. BITE Z. KUClNSKIENE L. PIKELYTE
ŠVEDŲ IR DANŲ kalbų neblogai pramoksite VU steigiamuose kursuose. Kreipki tės Į komjaunimo komitetą. Pageidautini pirmųjų kursų stu dentai. Stimulas — galimybė metus studijuoti šiose šalyse.
Mėgstančius dainuoti angliškai bei grojančius arba norinčius iš mokti groti gitara, bandža ar lūpine armonikėle kviečiame at vykti | VU Kultūros klubą (Saulėtekio 39, t. 767937) š. m. ko vo 1 d. 16 vai. Kultūros klubas
VILNIAUS UNIVERSITETO TEATRAS Spektakliai teatro salėje Vasario 24, 25, 26 Balandžio 1.2 Kovo 4, 5 Kovo 11, 12 Kovo 19
Pradžia 19.30 Kukutynė (pagal M. Martinaičio „Kukučio balades")
R. Venckus Hamleto sąvoka K. Capekas Auksinis rojus Just. Marcinkevičius Giedok, kad esi
Bilietai parduodami teatre (Universiteto iki spektaklio. Tel. 61-40-96
3),
likus
DALYVAUKITE PARODOJE LTSR fotomeno mėgėjų draugija ir VU kultūros klubas rengia parodą konkursą. Norintieji dalyvauti jame fotomėgėjai iki ko vo 21 d. pristato j VU kultūros klubą (Saulėtekio ai. 39, tel. 76 79 37) 5 nuotraukas (arba serijas iki 3 nuotraukų). Forma tas — 24x30 arba 30x40 cm. Ant kiekvienos nuotraukos prašy tume užrašyti autoriaus pavardę, vardą, fakultetą, kursą, grupe ir nuotraukos pavadinimą. Darbai bus atrenkami dviem etapais: VU kultūros klube, po to — fotomeno draugijoje. Dalyvavimas šioje parodoje-konkurse bus įskaitytas kaip per sonalinė paroda stojant į fotomeno draugiją. Rektoratas ir visuomeninės organizacijos reiškia gilią užuojautą šeimai ir artimie siems mirus aspirantūros skyriaus vedėjui Stasiui PULKAUNINKUI.
Vokiečių kalbos katedros darbuotojai nuoširdžiai užjau čia Onutę PULKAUNINKIENĘ dėl vyro mirties.
Fizikos fakulteto radiofizikos katedros darbuotojai nuo širdžiai užjaučia Nijolę MIKUCIONIENĘ staiga mirus vyrui. Teisės fakulteto darbuotojų kolektyvas nuoširdžiai už jaučia darbo teisės katedros docentą Antaną DAMBRAUS KĄ mirus tėvui.
Specialistų tobulinimosi fakulteto ir radiofizikos ka tedros darbuotojai užjaučia bendradarbę Janiną ABROMAITIENĘ mirus motinai. valandai
Prekybos ekonomikos ka tedros darbuotojai užjaučia doc. Arvydą PAJUODĮ mo tinai mirus.
Ofsetinė spauda. 1 spaudos lankas. Tiražas 4500 Užs. Nr. 214 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. 60. Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Universitas Vilnensis". Telefonas: 61-11-79. E»ceueĄeAi»HiiK Bhabhkjcckoto ynuBepcHTera. PeAaKTOp A. AJinurrac. 232734, Bhabhioc, YmiBepcnreTO, 3. Trniorpatjjna HsĄaTeAbcrBa LIK KTI Ahtbm.
Fizikos fakulteto radiofizi kos katedros darbuotojai nuoširdžiai užjaučia docentą Kazimierą SAKALAUSKĄ dėl brolio mirties. Vilniaus Universiteto pra monės ekonomikos fakulteto kolektyvas - nuoširdžiai užjau čia bendradarbę Stanislavą SALADZlUVIENĘ dėl tėvo mirties. Filologijos fakulteto lietu vių k. ir lit. specialybės I kurso studentai ir grupės ku ratorė nuoširdžiai užjaučia Naglį KARDELĮ, mylimai mamytei mirus.
Ūkio padalinių kolektyvas nuoširdžiai užjaučia darbuo tojas Zinaidą LOBKOVĄ ir Svetlaną PETRIK, jų tėvui ir vyrui mirus. Administracijos profsą junga ir mokymo skyriaus darbuotojai nuoširdžiai užjau čia Vytautą JAKŠTĄ moti nai mirus.
Redaktorių* A. LIPSTAS