I'mm šalių proletarai, vienykitės!
i
Komjaunimo suvažiavimas ir mūsų uždaviniai
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO RĖKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr* 4 (551)
| 1966 m. vasario mėn. 23 <1. EINA NUO 1950 METŲ
Kaina 2 kap.
Žodis pulk V. V1LENSKIUI
ŠIANDIEN vasario 23-oji Ataskaitiniame Lietuvos LKJS CK pranešime XIV suvažiavimui ir delegatų pasisakymuose buvo daug kalbama apie karinį-patriotinj jaunimo auklėjimą, ir tai vi siškai natūralu. Karinis-patriotinis tarybinių žmonių, ypač jaunosios kartos, auklėjimas — didžiulės valsty binės svarbos reikalas. Sis auklė jimas betarpiškai susijęs su naujo, komunistinės visuome nės žmogaus formavimu, mūsų dienomis įgauna didelę reikšmę. Svarbią vietą čia turėtų užimti
Karinis-patriotinis studentų auklėjimas revoliucinės ir kovinės tradici jos propaganda. 1963 metų TSKP CK birželio plenume teisingai buvo nurodyta, kad negalima Įkvėpti naujam žygdarbiui, ne gerbiant jau įvykdytų žygdarbių. Pasakodami jaunimui apie šau nius vyresniosios kartos 'darbus, ryškiais, konkrečiais pavyzdžiais atskleisdami kovų didingumą, mes Įkvepiame jaunuolius ir merginas pasiaukojančiam dar bui, padedame jiems Įsisąmonin ti, jog ir mūsų gyvenime visada yra vietos žygdarbiams. Mirtų studentai apie rūsčius ir herojiškus karo metus sužino tik iš pasakojimų, knygų, spektak lių ir kinoiilmų. Mes turime at skleisti jaunimui plačią praėjusių
Įvyklų ir jų pasaulinės reikšmės istorinę panoramą. Žinoma, karinis patriotinis mū sų jaunimo auklėjimas negali būti pagrįstas vien tik istorijos faktais ir relikvijomis. Būtina jį susieti su dabartimi. Jaunimui reikia susipažinti su šiandieniniu mūsų armijos ir laivyno gyveni mu. Būtina, kad veteranų, kurių, beje, Universitete nemaža, žodis garsiau skambėtų auditorijose ir susirinkimuose, bendrabučiuose ir klubuose. Reikia geriau su pažindinti jaunimą su mūsų gink luotųjų pajėgų galia. Kuo dau giau žinių turės jaunimas apie dabartinę mūsų armiją, įžymiau-
(Tęsinys 4 psl.)
Tėvų kovos keliais Traukinys mus atvežė į Siauts. Mes aplankėme „Aušros" etnografinį muziejų. Drožtinės figūrėlės, moliniai ir porceliani niai indai, namų apyvokos daik tai, skulptūrėlės tarsi atgijo, klausantis fondų saugotojo pasa kojimo. Nuo sukilėlių kalnelio ir pra sidėjo mūsų žygis slidėmis. Argi galima užmiršti snieguotas Že maitijos kalvas ir ežerus, per ku riuos mes išvedėme slidžių vėžę, jaudinančius susitikimus su lie tuviškosios divizijos veteranais, svetingus žemaičius. Studentai su žaliomis žygio emblemomis visur buvo laukiami svečiai. Kiekvienoje mokykloje, kur tik mes apsistodavome, mus sutikda vo moksleiviai ir prašydavo pa pasakoti apie šį žygį, apie Uni versitetą ir apskritai apie studen tišką gyvenimą. Gerai prisimenu susitikimą Tyrulių vidurinėje mokykloje. Atvykome vėlai vakare, vos kil nodami apsunkusias kojas, vaf.ydamiesi Tyrulių pelkių sniegų. Tačiau svetingas priėmimas, saviveiklininkų koncertas ir sva jingas valsas kaip mat ištirpdė visą nuovargį. Ežerų virtinė nuvedė mus ( Tytuvėnus, prisiglaudusius po skarotomis senų ėglių šakomis. Senas vienuolynas, kuriame da bar įsikūręs žemės ūkio techniku mas, priėmė ir mus. — Žemaičiai —• nuostabūs žmonės, — susigraudino Otilija. - Bėgam į mokyklą, ten mūsų ati laukia. Čia savo atsiminimus mums pasakojo lietuviškosios divizijos veteranas Žukauskas. Turistai i mokiniai, užgniaužę kvapą, sėsi žilagalvio pasakotojo. Devyni prakaitai išmušė. Medvėgalio šlaitus išmctrginom slidžių vėžių „eglutėmis". Trum pas poilsis. Iš kuprinės išlenda maža knygutė, ir Otilija prade-
/
Kai vidurdienį pažvelgsi Nuo Medvėgalio aukštai. Keturiolika bažnyčių Aiškiai išmatai... Paskutinės dvi dienos sutiko mus atlydžiu ir rūku. Slidės ant pečių, ir truukiame keliais keleliais. Galima ir pa dainuoti, papasakoti linksmą is toriją. Merginos nutarė išpraus ti vyrus. Užvirė „mūšis", kuria me nugalėtojų nebuvo. Bet štai pravažiuota Šilalė, Vainutas, ir mes atvykome į ga lutinį žygio punktą — Usėnus. Karo metais prie Usėnų lietuviš koji divizija kelias dienas atmu šinėjo hitlerininkų kontraatakas. Čia dešimčiai divizijos karių bu vo suteikti Tarybų Sąjungos Didvyrių vardai. • Usėnuose buvęs 16-osios lie tuviškosios divizijos karys,'dabar Usėnų apylinkės turybos pirmi-
Su suvažiavimo me- P. VAITKEVIČIUS, musų orqanizacija bu džiaga mūsų komjau- UKK sekretorius vo ir kritikuojama. De nuoliai, be abejo, jau legatas drq. Frolovas susipažino respubliki(Zarasų mokyklos in nėję spaudoje, kuri ternato direktorius) plačiai nušvietė šuvakalbėjo, jog žmonės, žiavimo darbą. Aš noriu pabrėž baiqę Univėrsitetą, dažnai la ti dvi mintis, kurios, mano nuo bai bioqai nusimano apie pio mone, respublikinėje spaudoje nierių ir komjaunimo organiza buvo silpnai akcentuojamos. Vi cijų darbą, ir, apskritai, apie sų pirma, suvažiavimas vyko visuomeninę veiklą. Vadinasi, labai pakiliai, nuotaikinqai. Tai mūsų uždavinys — įtraukti į buvo tikra respublikos komjau visuomeninę veiklą kiekvieną nimo šventė. Pabuvęs suvažia komjaunuolį, kiekvieną studen vime, įqauni sparnus, daugiau tą. Ypač turėtume susirūpint ryžto, pamatai, koks nuostabiai busimaisiais mokytojais. Šią va šaunus mūsų tarybinis jauni sąrą mes turime galimybių pa mas, kokius didelius darbus nu siųsti gana daug studentų į pio veikia komjaunimo organizaci nierių stovyklas. Reikėtų pasi jos. LKP CK, sveikindamas suva stengti, kad ši galimybė būtų žiavimą, didžiai įvertino respub maksimaliai išnaudota. likos komjaunimo veiklą. Ir iŠ Suvažiavimas užakcentavo tikrųjų Lietuvos komjaunimas klausimą apie mūsų jaunimo vertas tokio didelio mūsų vadoauklėjimą liaudies kovinių-revovo-Komunistų partijos — įverti nimo. Kita vertus, suvažiavimas liucinių tradicijų dvasia, pabrė karinio-patriotinio jaunimo dirbo kaip niekad dalykiškai. žė Ypač gyvos diskusijos vyko auklėjimo svarbą. Mūsų organizacija šiems klau sekcijose. Pirmą kartą LLKJS suvažiavime pasisakė 125 dele simams skiria daug dėmesio, ta čiau šį svarbų darbą reikėtų gatai ir svečiai. apgalvotai, pašto Mūsų organizacijai atstovavo dirbti labiau 7 komjaunuoliai (2 delegatai, 5 viai. Mūsų studentai dar mažai su Tarybinės svečiai). Suvažiavimo svečiai bu bendradarbiauja vo mūsų rektorius prof. J. Ku Armijos kariais, darbininkų ko bilius, prorektorius mokslo rei lektyvais, reikėtų dažniau orga su kovų už kalams J. Griqonis. Labai džiu nizuoti susitikimus Tarybų valdžią veteranais. gu, kad suvažiavimo delegatų tarpe teko sutikti daug buvusių Vienas iš geriausių auklėtojų musų orqanizacijos narių, buvu yra darbas. Todėl mes daugiau sių Universiteto studentų. Tai dėmesio turėtume skirti darbi rodo, jog baigusieji Universitetą niam studentų auklėjimui. Šiuo ne tik gerai dirba tiesioginį sa metu svarbiausias darbinio auk vo darbą, bet ir aktyviai daly lėjimo klausimas — vasaros dar vauja komjaunimo veikloje. Mes bo ir poilsio stovyklų organiza didžiuojamės tuo, kad respubli vimas. Komjaunimo komitetas kos komjaunimo orqanizacijos šią vasarą numato organizuoti vėliavą į suvažiavimo salę nešė devynias darbo stovyklas, į ku ir mūsų deleqatė Virginija Ma- rias vyks apie 1200 studentų. siokaitė (IFF). Reikėtų, kad kiekvienas komjau Suvažiavimas daug dėmesio nuolis laikytų garbės pareiga skyrė aukštųjų mokyklų kom dalyvauti stovyklose, o fakulte jaunimo organizacijų veiklai, tų komjaunimo biurų uždavi studentų gyvenimo klausimams. nys — kiek galima qeriau atlik Labai džiugu, kad apie Univer ti visą parengiamąjį darbą. Ge siteto komjaunimo orqanizaciją riausius komjaunuolius reikėtų teko išqirsti daug gerų žodžių. atrinkti Sibiro statyboms. Tačiau aš noriu pabrėžti, kad Keletą žodžių apie patį paužsiėmimą — ąrindinį mūsų mokymąsi. Apie tai kalbame be veik kiekvieną dieną, daug svarstome. O štai paskutinės se o •o sijos rezultatai — 378 skolinin kai. Man atrodo, jau užtenka kalbų, reikia pereiti prie veiks mų. Organizacija turi griežtai kelti klausimą, ar gali būti komjatmuoliu blogai besimokan tis studentas? O gal tokie žmo •OSIOS nės neqali būti ir studentais? LIETUVIŠKOSIOS Komjaunimo organizacijos tu rėtų kruopščiai išnagrinėti suva DIVIZIJOS žiavimo medžiagą ir pagal jo KOVU nutarimus organizuoti savo darKELIAIS bą. Artėja TSKP XXIII ir VLKJS XV suvažiavimai, šiuos svarbius įvykius mes turime sutikti ge rais rezultatais moksle ir kom jaunimo organizacijų veiktoje. 196c Laukiama, jog XV VLKJS su SAUSIS važiavimas, kurio delegatė yra ir mūsų komjaunuolė Skirmantė Janutaitė (IFF), priims svarbius nutarimus komjaunimo gyveni Q mo klausimais, padarys rimtus pakeitimus VLKJS įstatuose,
ninkas, drg. P. Rudžinskas papa sakojo mums apie savo kovos kelią, apie mūšius, vykusius Usėnų apylinkėse. Vyresnysis seržantas už parodytą drąsą ir narsumą, vaduojant Usėnų apy linkes, apdovanotas Raudono sios žvaigždės ordinu. P. Rudžinsko krūtinę puošia net keli vyriausybiniai apdovanojimai. Jis palydėjo mus iki paminklo žuuusiems už Tėvynės laisvę. Žygis baigėsi. Draugai vėl įki bo į mokslo „gudrybes", bet įspūdžių neužmiršo. Universiteto vyr. dėstytojas papulkininkis Vincas Ragauskas, mūsų žygio Nemuno. Visos grupės vardu dėkojame idėjinis vadovas ir įkvėpėjas, nepaliko mūsų ir dabar. Padėjo draugui papulkininkiui ir vi apdoroti žygio medžiagą, domė siems, padėjuslėms susipažinti josi,’ kaip vyko žygis. Jis — 16 su mūsų brolių ir tėvų šlovės ke divizijos veteranas. V. Ragausko liais. vadovaujamas batalionas pirma Raimondas PEREKOPSKJS. sis netoli Usėnų prasiveržė prie kurso geografas
VVU komjaunimo komitetas įsitikinęs, jog Universiteto kom jaunimo organizacija dės visas pastangas LLKJS XIV suvažia vimo nutarimams įgyvendinti.
□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□D
Komjaunuoli! J
Šešioliktos lietuviškosios divizijos dalyvis, Universiteto dėstytojas, papulkininkis Vincas RA GAUSKAS prieš žygį aptaria maršrutą su studentais (iš kairės): R. Perekopskiu, D. Zakarauskaite, R. Krupicku, N. Miknevičiute, Vi. Celkonu, R Kružikaite, (stovinčios) D. Ripinskaite, J. Dobrovolskyte ir D. Gudelyte. J. GIRDVAINIO nuotr.
Tokia musų dalia — eiti ten, kur labiausiai reikalingi, kur sunkiausia, kur šaukia nerami, komjaunuoliška dis. Nuostabi mūsų dalia; dauq kas gali pavydėti. Komjaunuoli, trimitas šaukia Tave. Si kartą Sibiro statybas. VVU komjaunimo komite tas organizuoja komjaunuolių-statybininkų būrį, kuris vasaros atostogų metu dirbs Tiumenės srityje. Laukiame jūsų kasdien VVU komjauni mo komitete nuo 10 iki 13 va landos. Pareiškime nurodyk pavardę, vardą, qimimo me tus, partiškumą, specialybę iki studijų, fakultetą, kursą, tikslų tėvų ir savo adresą. Jei tu nutarsi parašyti pa reiškimą, privalėsi dar rim čiau mokytis ir visas jėqas skirti studijoms, nes pavasa rio sesijos egzaminus turėsi išlaikyti iki birželio 1 dienos (būrys išvyksta birželio penk tą d.). Mums galima paskambinti telefonu 2-79-27. Laukiame tavo pareiškimo! Jau qauti trisdešimt šeši pareiškimai.
VVU
KOMJAUNIMO ITETAS
Išaugus mūsų visuomenės ma terialiniams ir dvasiniams porei kiams, sudėtingesnis tapo ir ideo loginis darbas, sustiprėjo jam keliami reikalavimai. Šiuo metu, kai visa šalis ruošiasi garbingai sutikti TSKP XXIII suvažiavimą, svarbu pasvarstyti, kaip toliau gerinti aukštos kvalifikacijos specialisto — aktyvaus ideologi nio darbo dalyvio — paruošimą, dėstant visuomenines disciplinas, visų pirma, TSKP istoriją, nes ji duoda studentams visuomeniniųpolitinių žinių pagrindą. Per pastaruosius penkeris me tus žymiai pakilo TSKP istorijos katedros dėstytojų mokslinės kvalifikacijos. Čia apginta ir pa ruošta gynimui 11 kandidatinių ir viena daktarinė disertacija. Si aplinkybė teigiamai paveikė mokomąjį darbą, Katedra, nuolat siekdama gerinti teorinį-idėjinį mokomojo darbo lygį, skaitomuš kursus siekia suprobleminti, istorinę medžiagą glaudžiai susieti su teorinių marksizmo-Ieninizmo klausimų nagrinėjima. Istorinis probleminis paskaitų pobudis sulaiko dėstytojus nuo per didelio susižavėjimo istoriniais faktais, nuo vadovėlio dub liavimo, duoda galimybę dėsto-, mąją medžiagą glaudžiai susie ti su šiuolaikiniais komunizmo statybos uždaviniais, pravesti gi lias istorines analogijas, parody ti įvairių nukrypimų nuo parti jos linijos teorines bei istorines šaknis, demaskuoti buržuazinę ideologiją. Tokio pobūdžio Na vicko, Beržinskaitės ir kai kurių kitų dėstytojų paskaitos.
Naujas dėstymo būdas reika lauja labai gero dalykinio pasi ruošimo ir pedagoginio patyrimo. Svarbu atrinkti nagrinėtinus te orinius klausimus, nustatyti jų vietą visame kurse, giliai moks liškai juos atskleisti, į pagrindi nę paskaitos problemą organiš kai įjungti kitas dalines arba ar-
ciplinas (pvz, valstybė, proleta riato diktatūra ir kt.), trečia, į kurias sąvokus TSKP istorijos dėstytojai neturėtų gilintis, o ga lėtų pasitenkinti jų kasdieniniu, intuityviniu supratimu (pvz., pre kė, pelnas ir kt.). Jei dar būtų išnagrinėta, kurios sąvokos ir kokiu mastu siejasi su studento
TAIKOS SARGYBOJE
te pagerėjo, bet aktyvumas se minaruose dar nedidelis. Semi naruose diskusijų beveik nebūna, studentų pasisakymai gana pavir šutiniški. Tokia padėtis susidaro todėl, kad studentai (ypač I kur so) nemoka savarankiškai dirbti, o katedra šiuo atveju nedaug ką tepadeda. Pirmo kurso studentai
Vyr/dėst. K. SIMASKA
EFEKTYVIAU DĖSTYTI TSKP ISTORIJĄ PASITINKANT PARTIJOS XXIII SUVAŽIAVIMĄ
timas problemas, nustatyti, kokiu mastu jos turi būti keliamos ir pan. Katedrai iškyla svarbus užda vinys — visi dėstytojai turi vie nodai gerai įsisavinti naują me todą. Skiepijant studentams materia listinę pasaulėžiūrą, labai svarbu pateikti jiems mokslo žinių sis temą, išmokyti juos moksliškai, savarankiškai galvoti. Visų dėstytojų pastangos šia kryptimi turetų būti vieningos bei tikslin gos. Katedra turėtų išaiškinti, pirma, kurias visuomenines są vokas (pvz., demokratinis cent ralizmas, oportunizmas, naciona lizmas ir kt.) formuoja TSKP is torijos kursas, antra, kurios są vokos yra nagrinėjamos šio daly ko paskaitose ir vėliau tęsiamos, dėstant kitas visuomenines dis-
specialybe, tai ši priemonė žy miai pakeltų dėstymo efektyvu mą, ugdytų studentų mąstymą. Katedios pastangos tobulinti mokymo darbą teigiamai formavo studentų pažiūras į TSKP-isto riją. Daugelis Istorijos ir filolo gijos, Gamtos, Medicinos ir Tei sės fakultetų akademinių grupių kruopščiai ruošiasi seminarams, skaito ir konspektuoja pirminius šaltinius. Bet Ekonomikos, Fizikos, Mate matikos ir mechanikos fakulte tuose padėtis nėra visiškai gera. Čia dalis studentų nesidomi TSKP istorija, blogai ruošiasi semimrams, nelanko paskaitų. Minėtų fakultetų dekanatai, partinės bei komjaunimo organizacijos turė tų rimtai susirūpinti. Nors apskritai paskaitų bei se minarų lankomumas Universite-
Svarsto partinis susirinkimas Gamtos fakulteto partinėje or ganizacijoje atsisakyta nuo anks čiau buvusios tvarkos, kai parti niame susirinkime pranešimus darydavo sekretorius, jo pava duotojas arba dekanas. Partinis biuras dabar organi zuoja darbą taip, kad, ruošiant pranešimą, dalyvautų ne vienas žmogus. O'grupė komunistų ir nepartinių, neužimančių vado vaujančių postų fakultete) Tokiu būdu, sudaroma galimybė įjungti j fakulteto darbo problemų ana lizę ir aptarimą eilinius komunis tus ir nepartinį aktyvą. Tai tei giamai atsiliepia komunistų ir nepartinių aktyvumui, pagyvi na susirinkimą, išvengiama „eta tinių" kalbėtojų. Fakulteto biuras partiniams su sirinkimams patelkia svarstyti tokius klausinius, kurių analizei ir sprendimui reikalingos viso kolektyvo pastangos. Su svarsto mo klausimo turiniu partinis biu ras iš anksto supažindina visus komunistus, katedrų darbuotojus. Išankstinis ir kolektyvinis pasi ruošimas įgalina apgalvoti pa teiktą svarstyti klausimą, nariai ateina j susirinkimą, turėdami konkrečių pasiūlymų. Kai susirin kimui ruošiamasi iš anksto, svarstymas vyksta dalykiškiau, trumpiau, sutaupoma daugiau lai
1966 metų vasario mėn. 23 d.
TARYBINIS STUDENTAS'
2 PUSLAPIS ■BllliHllHlKlllllllliM
Doc. P. VAITIEKŪNAS
ko. Todėl fakulteto biuras ateity je numato sudaryti komisijas dar gerokai prieš ruošiamą susirin kimą (prieš 1—2 mėn.). Tat leis išvengti šturmavimo ir paviršu tiniškumo, svarstant klausimą. Gamtos fakulteto partinė organizacija atvirame susirinkime aptarė internacionalinio auklėji mo padėtį fakultete. Sis klausi mas partinei organizacijai parūpo ne todėl, kad jo svarstymą būtų sąlygojusi kokia nors nerimą ke lianti padėtis ar aplinkybė. Pas tarasis klausimas atėjo į partinio biuro darbotvarkę kaip sudėtinė ir būtina kolektyvo, ypač stu dentų, komunistinio auklėjimo dalis. Susirinkime buvo išana lizuotas ir apibendrintas pastarų jų metų Internacionalinio auklė jimo darbas ir jo aspektai. Gamtos fakultete studijuoja įvairių tautybių studentai: lie tuviai, rusai, baltarusiai, žydai, estai, latviai, ukrainiečiai, len kai. Galima pagrįstai didžiuotis, kad tokioje gausioje internacio nalinėje šeimoje nėra nesutari mų, šovinizmo, nacionalizmo pa sireiškimų, ar kitokio pobūdžio nesklandumų. Studentų šeima
K. KULIČENKOS nuotr.
yra darni, kolektyviška, susitel-1 kusi. Tą patj galima pasakyti ir apie dėstytojų kolektyvą, kuris taip pat yra daugianacionalinis. Partiniame susirinkime, kalbėję komunistai St. Žetba, V. Chomskis, C. Kudaba ir kiti, nurodė, kad internacionalinis auklėjimas turi būti vykdomas nuolatos, pa stoviai, tiek Universitete, tiek ir už jo ribų. Puiki sąlyga jam pa sireikšti yra mokomosios ir ga mybinės praktikos, kurių metu dėstytojų ir studentų suartėjimas yra glaudesnis. Ekskursijose ir išvykose dėstytojai privalo iš naudoti kiekvieną progą išsiaiš kinti su jaunimu jam rūpimus klausimus. Buvo pateikta pavyz džių, kad vienas kitas studentas, nesuprasdamas proletarinio in ternacionalizmo, tautų draugys tės principų, stokoja tolerancijos ir pagarbos kitų nacijų atstovams Komunistai kalbėjo apie tai, kad studentų grupėse būtų daugiau kalbama apie visų tautų papročių, kalbos, kultūros lo bynų gerbimą. Fakulteto komjau nimo biuro sekretorė R. Valiu kaitė pabrėžė, kad komjaunimo organizacija šioje srityje turi daugiau padirbėti. Partinis susi rinkimas įpareigojo katedras bei akademinių grupių vadovus daž niau organizuoti pokalbius inter nacionaliniu klausimu, o komjau nimo organizaciją — ruošti dau giau tematinių susitikimų, kurių metu studentai būtų plačiau su pažindinami su mūsų šalies tautų kultūros ir meno laimėjimais, liaudies ūkio pasiekimais. Daly vavęs susirinkime partijos Univer- i siteto komiteto narys A. Bur- j kauskas pažymėjo, kad fakulteto I partinė organizacija nuveikė tam tikrą darbą internacionalinio auk lėjimo srityje, bet, antra vertus, dar turi daug galimybių jį plėsti ir nuolatos gerinti. Jis taip pat nurodė, kad internacionalinis klausimas negali būti atsietas nuo vientisos komunistinio auk lėjimo programos. Komunistai ir fakulteto akty vas skirstėsi iš partinio susirin kimo, pasiryžę toliau gerinti kolektyvo auklėjamąjį darbą.
blogai konspektuoja medžiagą. Vieni jų taip smulkiai atpasako ja veikalą, kad konspektas be veik nesiskiria nuo paprasto kny gos perrašymo, kiti — pagrindi nes veikalo mintis užrašo taip siaurai, kad dingsta minties nuo; seklumas, įrodinėjimų logika: {stoję į Universitetą, jaunuo liai pirmą kartą pradeda, skaity ti stambius V. I. Lenino veikalus ,,Ką daryti", „Dvi taktikos..' ir kt. Vidurinėje mokykloje ge riausiu atveju jiems tekdavo skaityti tik vieną kitą V. Lenino straipsnį, todėl jų pasiruošimas dar labai menkas. Nenuostabu, kad studentai susiduria su dide liais sunkumais, kuriuos galima įveikti tik gerokai sustiprinus dėstytojų pagalbą. Žinoma, vadovaujant savaran kiškam stuaentų darbui, reikia ne tik padėti, bet ir reikalauti. Reiklumas turi būti didelis. Bet nereikia pamiršti, kad reiklumas be sistemingos dėstytojo pagal bos mažai efektingas, o kartais duoda visai prešingus rezultatus — paskatina studentus eiti išsi sukinėjimo ir apgaudinėjimo ke liu. Tik derindami reiklumą su nuolatine pagalba, įskiepysime studentams meilę dėstomam da lykui, įpratinsime juos skaityti marksizmo klasikų veikalus, kaip sakoma’ „nuolat konsultuotis 3U Leninu". Dėstymo ir studentų savaran kiško darbo spragos atsispindi egzaminų metu. Išryškėja bend ras trūkumas — nevykęs formu lavimas, įsiminimas terminų, ge rai nesupratus, nesugebėjimas sukonkretinti medžiagos. Pvz., 1 k. lituanistė Galdikaitė, kalbėda ma apie bolševikų ir menševikų nesutarimus agrariniu klausimu, net po kelis kartus pavartojo terminus „municipalizuoti" ir ,.nacionalizuoti", bet negalėjo paaiškinti, ką jie reiškia. Vokie čių kalbos specialybės studentai dažnai vartojo išsireiškimus, kaip „bolševikų partija — naujo tipo partija", „oportunizmas", o paaiš kintųjų nesugebėjo. Kitas būdingas trūkumas — tai nesugebėjimas susisteminti turimas žinias. Jos siejamos ne vi diniais, bet grynai išoriniais ry šiais, atsitiktinėmis asociacijo mis. Taip vokiečių k.-specialybės studentė, aiškindama žemės na cionalizavimo klausimą, pradėjo painiotis. Užteko dėstytojai pri minti, kad apie tai buvo kalbė-
♦
ta seminare, ir ji viską prisi minė. Kita studentė nesugebėjo atsakyti, kokius uždavinius kėlė sau proletariatas 1905 m. revoliucijoje, tuo tarpu, dėstytojos apibūdino paklausta, išsamiai RSDDP II suvažiavimo priimtą „minimum"' ir , ,maximum" programą. Tai rodo, kad studentai dalyką išmoko, žinių turi, bet jos dar nėra x,savos", dar nevirto mąsty mo turiniu, o juo labiau — įsi tikinimais. Tie patys trūkumai, ir ne taip ryškiai pastebimi ne tik pirmame, bet ir antrame kur se. Pavyzdžiui, II k. stud. Grincevičiūtė nežinojo, kaip vyko socialistine revoliucija Lietuvo je. Net geriausių studentų atsa kymai, įvertinti penketais, paro dė, kad jie paremti daugiausia atmintimi, sugebėjimu papasako ti atskirus Lenino veikalus, o ne savarankiška visuomeninių reiš kinių analize, tam tikra sociolo gine kultūra. Svarbiausia šių trūkumų prie žastis — studentų mąstymo pasy vumas jsisavinant žinias. Per se minarus studentai pasitenkina skaitytos medžiagos atpasakoji mu, jie paprastai nekelia klausi mų nei sau, nei draugams. Dės tytojo kreipimasis — „Kas no ri papildyti?" — nevisada suak tyvina seminaro dalyvius, nes jiems, matyt, jokių klausimų ne iškyla. 1 Katedra turėtų daugiau gilintis j seminarų pravedimo metodiką, ieškoti būdų, kaip kovoti su stu dentų mąstymo pasyvumu, iš mokyti juos kelti klausimus, pa pildyti draugo atsakymą ir pa našiai. Reikia išmokyti studentus operuoti turimomis žiniomis,, pa naudoti jas įvairiems gyvenimo reiškiniams nagrinėti. Ar never tėtų duoti studentams tam tikrų uždavinių? Pvz., apibūdinti vy kusį Niujorke transporto dar buotojų streiką ir įvertinti jį, pa siremiant Lenino mokymu apie darbininkų klasės kovos formas. Prancūzijos komunistų partija prezidento rinkimuose sudarė bendrą bloką su visomis kairio siomis jėgomis: paanalizuoti šį faktą, pasiremiant Lenino moky mu apie kompromisus. Uždaviniai gali būti įvairūs, jie gali liesti vidaus ir užsienio politikos klausimus. Be abejo, jie žymiai pagyvintų seminarus, pratintų studentus panaudoti tu rimas žinias ir sąmoningai skai tyti laikraščius. Verti dėmesio ir apibendrinan čio pobūdžio seminarai bei pa skaitos pvz., apie nacionalinį .r agrarinį klausimus, partijos kovą su revizionizmu ir t t. Tai padė tų apibendrinti studentų žinias, susietų jas j visumą. Tolimesnis TSKP istorijos dės tymo gerinimas apima visą klauSimų kompleksą. Bet svarbiausia — kelti teorinį ir idėjinį mo komojo darbo lygį, tobulinti vi sas mokomojo darbo formas, ge rini) vadovavimą studentų sava rankiškam darbui. Partinio komi teto priimtas nutarimas ir orien tuoja katedrą šia kryptimi, iške lia jai konkrečius pasiūlymus.
Aktyvo mokykloje Komjaunimo darbo planavimasįvykusiame aktyvo mokyklos buvo ir lieka vienu iš aktua užsiėmime, pavadintame „Darbo liausių ir sudėtingiausių klausi planavimas pirminėje komjauni mų kursų biurams. Vienos gru mo organizacijoje“. Kalbėjusieji fakulteto komjaunimo biuro na pės jį išsprendžia gerai, kitos — riai J. Lakis, G. Jurkūnaitė ir gal kiek lengvabūdiškai. Darbo plano sudarymas ir, svarbiausia, kiti pateikė daug vertingų min įvykdymas didele dalimi pri čių, pasiūlymų I —III kursų biu klauso nuo pirminės organizaci rų nariams, patarė savo Jaunie jos biuro narių išradingumo, siems draugams darbo organi principingumo. Apie tai ir buvo zaciniais klausimais. kalbėta Istorijos ir filologijos „T. STUD.“ inf. fakultete praėjusį ketvirtadienį
TARYBINIS STUDENTAS
EBiiBBI
šros styro, kumpiai karo Įt langai neužsidaro! Įneš loja, katės rėkia, — >ri kumpio-nepasiekia, praeiviai baugiai žiūri, praeiviai bijo sūrių: eto sūrio nors ir' pusė — hukšt----------
Vyrai gėrė, vyrai qeria, — Prisigėrę — stato šerį. Vyrai siunta, vyrai kliedi Vienas netgi cypėj sėdi. Nuolat smaąinas vynu Visas pulkas piemenų.
(Už grubų elgesį Aktu salėje A .Želvys (MMF ni k.) ir Žiulpa |FF IV k.) pateko į miliciją, O. endrabučio Nr. 2 langai pri- Pakalniškis ir Z. Pūkštą (abu iš Iena smetoninių krautuvėlių MMF) atsėdėjo po penkias pa ras). trinas) Ir gatavas kaip musė,
I Vincas Šurabura sėdėjo mlnkšLje kėdėje, pasinėręs vos ne iki pažastų. liesos jo kojos, apaulos minkštomis šlepetėmis, visu Ilgiu tysojo po rašomuoju stalu. Mėgindamas susikaupti, Šurapura ilgu dešinės smiliaus nagu k legantiškai rakinėjo kairiosios panages. Už pravirų balkono du" [, ų siūbavo raudona palergonija. iKambaryje buvo tvanku ir karš ia. Palubėje tingiai zirzeno vie niša musė. Nuo sofos, iš ameri koniško reklamų žurnalo žvelgė mėlynos, žaliai apvedžiotos, Eli' zabet Taylor akys. Jos grakščią figūrą dengė rausvai žalio šilko suknia, o krūtis prilaikė auksi nis užėjus, šalia amerikoniško žurnalo sėdėjo pradedanti litera tė Danguolė--Vabalytė, siūbuo dama užmesta koja ant kojos ir akies krašteliu žvilgčiodama i Taylor. Šuraburos amžius, prirašytų puslapių skaičius ir solidaus žurnalo skyriaus vedėjo vieta tei kė tam tikrą galimybę preten duoti į Vabalytės dvasinio vado vo etatą, todėl jis, net suprakailavęs, stengėsi Išdėstyti mintis, kurios jo galvoje pynėsi, raiz gėsi ir dauginosi geometrinės progresijos principu. — Taip, jaunoji kolege, svar biausia principingumas. Jei jau kartą pradėjai kalbėti, tai būtinai turite kažką pasakyti. . . Na, su prantate, kažką konkretaus... Antrąja sakinio puse Šurabura liko nepatenkintas. Ar tokiai , viš telei suprasti protingą, vyrišką mintį? Jis labai mėgo šnekėti, šnekėti su pasigardžiavimu, liet lik ne šitokiai auditorijai. Sėdi sau viena mergiotė ir vargu ar ką rimta galvoja. Šurabura nutilo, bet, apsigal vojęs, kad ir vieną paklydusią
aplaistė — panos Mulkiui studijos reikalingos Per žiemos sesiją ši 12 žmonių Sesiją (Argi jos negali?) grupė sugebėjo gauti 13 skolų. O po to, — tam, kad išmoktų mulkinti kitus. Pažangumas — lygiai „—110%". Tegul nors tvanas — Medicinos lakui teto II kurso stu Jūra — iki kelių! Kas netikit, kreipkitės Į mus. dentė O. Juknevičiūtė suklastojo (Antro bendrabučio 43 kambario užsienio kalbos dėstytojos para ne. I k. bibliotekininkės pergalingai šą. „praplaukė" egzaminų sesiją atšventė sesijos užbaigimą, o po MF II K. VI GRUPĖ to dušuose surengė šokius). ir tiktai po to...... nuskendo'
Susitikimai su kultūros ir meno darbuotojais, organizuo jami mūsų Universitete, vienu ar kitu bruožu esti panašūs. „Universiteto kavinėje va sario 10 d. 19 vai. Įvyks su sitikimas su „Kultūros barų" redakcijos darbuotojais" — reklamavo gražiai nupieštas skelbimas. Svečiai atėjo nu rodytą valandą. Nurodytą va landą atėjo ir du vakaro or ganizatoriai. Ligi 20 valandos susirinko net dvidešimt du žmonės, ir vakaras prasidėjo. Apie redakcijos planus kalbė jo ats. redaktorius drg. A. Baltrūnas, muzikos skyriaus vedėjas R. Ozolas, savo eilė raščius skaitė poetai A. Miš kinis, A. Jonynas, D. Umevičiūtė. Studentai dalinosi įvai riomis mintimis, reiškė pagei davimus.
ant balto knygos tituliniame įrašė — Laba diena, gerbiamoji, — grėsmingai prašnypšlė Šurabura. Tai yra: — Džiugu jus matyti, atvirkščiai. . . Pagaliau vis tiek — mes privalome išsiaiškinti. Šuraburos išdidžiai priešiškas tonas apstulbino Vabalytę. — Sakykite, prašau, — su avelę verta į tiesos kelią atves griaudėjo jis. Ką aš jums bloga ti, savo mintį raizgė toliau. — Taigi... Ties kuo mes su padariau? — Rodos, nieko, — apstulbo stojome? — žaisdamas pieštuku mėgino surasti kalbai atramos Vabalytė. tašką. — Taigi.. . chm. . . Aha! — Taigi, kad, rodos, nieko! O Pasakyti kažką konkretaus. Kon jūs su manimi šitaip begėdiškai kretaus galima ką pasakyti, bet pasielgėte! Geda! ne tai svarbu: svarbu ( išdėstyti — Aš? Begėdiškai?! savo mintis, savo nuomonę. Pa — Nevaidinkite kvailės: o jūsų jau literato ar brėžiu: savo! Toks kritiko darbas — niekam ir jo- recenzija? •— Kokia recenzija? kių nuolaidų! Jei kas ne taip, tai ir rėžk. Mes kovojame už — Apie mano knygą, tikiuosi, tikrą meną, tikrą kultūrą! Jokie nepamiršote? „Sunki kalba. .. kompromisai negalimi. Taip, jau Kol pagauni mintį, tenka pereiti noji kolege, negalimi! per bendrų frazių susipainioju Pieštukas kažkaip netikėtai iš sius brūzgynus... Personažai la slydo Šuiaburai iš rankų ir, tarkš biau primena medines, ryškiai telėjęs ant grindų, nuriedėjo po nudažytas lėles, negu gyvus spinta. Taip gerai pradėta kalba žmones.. ." Jūs taip rašėte? vėl susipainiojo. Šurabura nutilo, — Taip. mintyse nusikeikė. — O kas jums leido? Kokią Vabalytė nežymiai atvertė se jūs turite teisę? Aš dėl jūsų taip kantį žurnalo puslapį ir akies stengiausi, tiek gero padariau, o kamputį Įsmeigė į naujus batukų jūs šitaip atsidėkojate? modelius. —- Atsiprašau, bet aš, kaip jūs Šurabura suleido visus penkis mokėte, rašiau principingai, tai, pirštus į savo gerokai praretėju ką galvoju. — Mokiau... Daug ko galima sius plaukus, perbraukė tarsi grėbliu ir, atsidaręs rašomojo mokytil Tik kodėl jūs savo prin stalo stalčių, ėmė kažko ieškoti. cipus bandote, būtent, ant mano — Norėčiau tamstai padovano kailio? Principai principais — ti savo paskutiniąją knygą — reikėtų pagalvoti, ką užkabini! tarė jis, ant plonos knygiūkštės Šurabura atsuko Vabalytei nu minkštais viršeliais titulinio lapo garą ir žengė porą žingsnių. rašydamas ilgą dedikaciją apie — Tarp kitko — atsisukęs nuoširdžią, amžiną draugystę ir šūktelėjo įis. — Jūsų straipsniai principingumą. ' mūsų žurnalo nebedomina. Viso gero! Nesimatė jie gal porą mėne Ir šurabura išdidžiai nupėdino sių. Daug kas literatūrinio gy venimo labirintuose Vabalytei pilkos triukšmingos gatvės vi atrodė painu, nesuprantama, to duriu, palikęs apstulbusią Vaba dėl labai nudžiugo, vieną saulė lytę. A MATEKCNAITĖ, tą dieną sutikusi Šuraburą, kuris III k. žurnąlistėjai pažadėjo amžiną draugystę ir neakivaizdininkė pagalbą, o savo pažadus juodu
varbiausia principas
3 PUSLAPIS
|ffl|
Menininkai ir kultūros dar buotojai, ateidami pas studen tus, tikisi išgirsti vertingų pastabų, išsilavinusių ir mąs tančių žmonių nuomonę. Ne noromis prisimeni vakarą-kino filmo „Marš, marš, tra-tata" aptarimą, įvykusį praėju siais mokslo metais. Auditori ja buvo gausesnė, bet... stu dentai tą vakarą gal ir pa miršo, tačiau kino studijos darbuotojai — ne. Prisimin kime, ką mes kalbėjome ir kaip kalbėjome. Prisiminus reikėtų raudonuoti. O vakaras „Kaip klausyti operą „Traviata"? Tokio gal niekas ir neprisimena. Ne nuostabu, kad išskyrus vaka ro organizatorius ir dirigentą R. Geniušą, niekas neatėjo. Grįžkime prie vasario 20 dienos.
Pasikvietėme svečius, pri vertėme valandėlę laukti, pas kui kalbėti su pustuštės ka vinės sienomis ir net joms skaityti savo poeziją. Reiškėme savo mintis, pageidavi mus. Studentas kalba, o apie ką — sunkiai galima susigau dyti. Vieni jaustukai, prie linksniai, prieveiksmiai... Ne noromis lenda į galvą mintis: ar mes tik kalbėti nesugeba me?.. Kuo gi vis dėlto studentai domisi? Vakarai kultūros ir meno temomis bevelk igno ruojami. Gal mes esame la bai išmintingi, išsilavinę Ir užsiiminėti tokiais niekais ne verta? Jeigu iš tikrųjų taip, tai tu rėtume būti nors mandagūs. „TARYB. STUDENTO" koresp.
IŠ AL. AVA AVATtR
V. Smakauskas pasižymėjo kaip tapytojas, gydytojas, skulptorius, grafikas, dailės kritikas ir istorikas. Pirmieji jo kūriniai buvo iš klasikinės tematikos, o vėlesniesiems sėmėsi siužetus iš krašto is torijos, liaudies buities. Pasi žymėjo, iliustruodamas A. Mickevičiaus „Konrado Va lenrodo" 1 laidą, J. Kra ševskio „Vitolio raudos" II laidą, buvo sukūręs iliustraci jų ciklą A. Mickevičiaus „Ponui Tadui" (deja, šis pie šinių ciklas nebuvo panaudo tas ir 1944 m. sudegintas kartu su Varšuvos bibliote kos nacionaliniais rinkiniais). bvo pasiryžęs Dailininkas iliustruoti ir „ Rėzos išleis tas lietuvių damas, bet šu manymas liko neįgyvendintas.
STORIUOS
V. Smakauskas, kaip dailės kritikas, kovojo už nacionali nės dailės sukūrimą. Jis ra šė: „Šiandien mums reikia dai lininkų pilna to žodžio pras me. Reikia tokių, kurie ly giai, kaip rašytojai, tapyda mi paveikslus, aprašytų ir keltų mintis, paimtas iš mu sų kronikų, galėtų veikti visuomeninę aplinką, nurodytų jai gaires." Raižybos menas Lietuvoje pasirodė kartu su knygos atsiradimu. Tačiau tik 1804 nį. įsteigtame Vilniaus uni versitete įsikūrė raižymo katedra, — pirmoji Lietuvos raižybos mokykla. Čia tšaugo ir susiformavo ištisa raižytojų karta. Čia dėstė lz. Veisas, vėliau anglas J. Saundersas, Fr. Lehmanas. Myk. Podollnskis ir kt. Iš mo kinių pažymėti V. Siaveckis, V. Smakauskas ir kt. Iš žytojų darbų išsiskiria Saunderso profesoriaus kovskio portretas, Myk. dolinskio profesoriaus berskio portretas ir kt. 1832 metais uždarius versitetą, užsiskleidė Ir versiteto meno mokyklos Rūtinis puslapis.
i
I
Vasario 16 d. įvyko eilinis# komjaunimo komiteto susirinkimas, kuriame be visų kitų # klausimų buvo apsvarstytas ir Z # priimtas ideologinio-politinio g darbo planas pavasario se-^ Z mestrui. # Kalbėdamas šiuo klausimu^ dėst. J. Karosas pabrėžė, kad ^pagrindinę vietą komjaunimo# Ž darbe turi užimti nūdiena. Be^ g abejo, nėra smerktinos nei^ gražios praeities tradicijos, # nei naujovės, tačiau jos netu# # ri užgožti visko. Jos turi bū^ti ideologinio darbo sudėtinėj dalis. g # Taip pat komjaunimo ko-^ ^miteto posėdyje buvo ap-^ svarstyta keletas personali- # gnių bylų. # *■ Už sistemingą girtuoklia-^ zvimą ir nekomjaunuolišką ei- 7. 6 gesį iš komjaunimo pa-^ # šalintas TF II kurso stuZ dentas K. Jovaiša. # “■ IV kurso anglistė F.# # Zelcman pašalinta už politinį nesubrendimą. "■ Už netaktišką elgesį pro-# 4 kurątū ros kolegijos posėdyje^ g ir dėstytojo įžeidimą TF g diplomantas A. Vilkelis nu- <; # baustas griežtu papeikimu su g g įrašymu į komjaunuolio asZ mens dokumentus. Ž ' Z
Karinis-patriotini; studentų auklėjime
j?
BRANGUS KARIAI—STUDENTAI Paukščiai rudenį išskrido — pavasarį grįžta. Išskridote ir Jūs. Argi ne aarbė vaikinui saugoti Tėvynės ramybe — tary binių žmonių taikų darbą ir nak ties tylą? Argi ne garbė pasi ryžti sargybai už tėvų krauju iškovotą kiekvieną žemės pėdą, argi pareigos jausmas nerusena Jūsų širdyse? Kur Jūs, sakalai sparnuotieji!? Atsiliepkite savo laiškais ir ko-
respondenci jomis. Pirmasis srautas laiškų gautas. Mes stengsimės paten kinti Jūsų prašymus ir pageidaš virčius. Jeigu norite, kad susirašinėji mas su kareiviais-studentais sky riuje „VYRAI NUO NEMUNO“ bū tų įdomus ir turiningas, pagei daujame Jūsų laiškų įvairia tematika. Rašykite, laukiame!
GERBIAMOJI REDAKCIJA, Su malonumu perskaičiau Jūsų laišką. Džiugu, kad nepamiršta te ir musų-karių. Skaitydamas ..Tarybinį studentą“, pasigesdavau, nors ir trumpų, žinučių apie studentų-karių gyvenimą, jų šiokiadienius ir planus. Be abejo, panašiai galvoja ir kiti kariai, laikinai išsiskyrę su Uni versitetu. Mano vienintelė svajonė —grįžti į chemikų būrį ir toliau tęsti studijas. Tiesa, senieji draugai bus jau vyresniame kurse, bet jaunesniajam, many čiau, neatsisakytų padėti moksle. 4š didžiuojuos savo kurso drau gais. Tėvynė pareikalavo atlikti garbingų tarybinio piliečio pa reigą. Reikia! Ir štai aš — karys. O kokios jaudinančios minutės buvo tada, kai pirmą kartą užsidėjau gal kiek šiurkštoką, tačiau garbingą kariškų rūbą.. Mokomės spe-
cialybės Tėvynės sostinėjeMaskvoje. Teko pabuvoti Rau donojoje aikštėje, Lenino mau zoliejuje, Kremliuje, Visasąjun ginėje liaudies ūkio pasiekimų parodoje, Tretjakovo paveiks lų galerijoje, V. L Lenino. Isto rijos muziejuose. Buvome dažni svečiai Lužnikuose — ir kaip šefai, ir kaip sirgaliai. Apskritai, įspūdžių labai daug ir visko neišpasakosi. Baigęs mokslus, tęsiu savo ka rines studijas jau naujoje vie toje, naujame kolektyve. Treti tarnybos metai. Pradžia buvo nelengva, tačiau visur jau čiau draugų pagalbą Ukrainie tis ir uzbekas, rusas ir latvis, kariškos šeimos nariai — padė jo nugalėti visus sunkumus. Stengiamės pateisinti mums pa tikėtą didžiąją pareigų — sau goti ' Tarybų šalį kaip akies vyzdį ir visada būti budriems.
N. VASKEVlClUS
Neužmirškite miliniuočių! Dažnai skaitau „Tarybinį stu soečlns. Tačiau kariai ii išaus dentą“. Jis vėl mane sugrąžina ta tik rūpestingų draugų dėka. ' į studentiško gyvenimo dienas. Beveik kiekviename kurse yra Jau ketvirtas ruduo, kai mūsų buvusių karių; daugelis jų iš Universiteto studentai pakei braukti iš atminties. čia akademinį gyvenimą į ka Kaip užsisakyti savo mielą reivišką. Nors kareiviška mili laikraštį? Juk jokie spaudos ne — pareiga Tėvynei — išbrau skyriai jo neužpienumeruoja. kė mus (laikinai) iš studentų Štai kodėl, kai gaunu naują būrio, bet mes pasiryžę vėl su musų laikraščio numerį, su di grįžti į erdvias auditorijas ir už džiausiu atsargumu perskaitau baigti pradėtas studijas. O tie, (o mes skaitome nuo A iki kuriuos išlydėjome prieš 3 metus Z) jį, ir vėl į voką. Po kelių (tai buvo pirmosios kregždės), dienų jau kitame daliny skaito jau sugrįžo į linksmąjį studentų mano draugas, paskui siunčia to būrį. Antai Kęstutis Švedas pir liau — kitam kariui. Be abejo, mas iš gamtininkų atidavė savo „Tarybinio studento“ redakcijos pareigą Tėvynei. Buvęs Tarybi kolektyvas nepagalvoja, kokią nės Armijos žymūnas, II klasės „turistinę" kelionę atlieka kai telegrafistas vėl atvėrė senojo kurie jų leidžiamo laikraščio nu Universiteto duris. Ir ne tik jis... meriai. Trečiakursiui biologui Juozui Pirmosios kregždės parskrido, Velkiui, tarnaujančiam Tolimuo siuose Rytuose, busimajam geo įsiliejo į studentišką šeimą. Kaip logui Jonui Casui, atliekančiam juos sutiko visuomeninės orgatarnybą ant Okos krantų, dar nizacijos, Rektoratas? Ar gavo vienerius metus teks nešioti jie bendrabutį, stipendiją? Kaip galvojama padėti tiems, kurie pilkąją milinę. Paminėjau tik keletą, bet mu sugrįš lapkričio, o gal ir gruo sų — buvusių Universiteto stu džio mėn. (studentai irgi demo dentų — jau šimtai stovi taikos bilizuojami pagal visus įsfatydftis). sargyboje ..Tarybinis studentas“ karių-, Kęstutis TURONIS, studentų tarpe laukiamas buvęs III kurso geograjus.
KAVINĖS SVEČIA) Praėjusį šeštadieni mūsų sveVilniaus filialo čiais buvo KPI’ studentai. Jie atsivežė su savi: mi dainą, juoką, džiaugsmą ir... kinofilmą. Šis filmas buvo sukamas tolimajame Egipte. Lydimas dik_______ — VVU dėstytojo . . toriaus J. Ka roso — pasakojimo, filmas nuve dė mus į saulėtą dykumą, į eg zotiškąjį Kairą. Mes gėrėjomės vandeninguoju Nilu, nuostabios architektūros mečetėmis, gigan tiškomis piramidėmis. Filmo centre — jaunimas, atvykęs iš penkių kontinentų į tarptautinę jaunimo darbo ir poilsio stovyk lą Vadi-EI-Natrume. O paskui — šokiai, muzika, dajnos... Nuoširdžius susitikimus mūsų kavinėje jau pamėgo ir Rusų dramos teatro aktoriai. N. Jelinsonas, M. Makarovas, V. Smirnovas, N. Akimovas ir kt. Jie neatsiliko nuo mūsų svečiųstudentų. Šiltai buvo sutiktas N. Jelinsonas, perskaitęs savo eiles. Karštų plojimų susilaukė Michailas Makarovas, atlikęs pantomimas „Valgykloje“ ir „Ki ne“. Ilgai skambėjo kavinėje šokių muzika, atliekama KPI Vilniaus filialo studentų estradinio or kestro. Ilgai sukosi poros, dai nuojant studentams Sx Iciksonui ir Ch. šapirai. Gera nuotaika bu vo pats svarbiausias šio vakaro svečias. t Noriu padėkoti kavinės Tary bai už tokius susitikimus. Tary ba atlieka labai didelj darbą, stiprinant studentišką draugys tęI. ALMARAS (mūsų koresp.)
/ * (Atkelta iš 1 pusi.) km., susitiko ir kalbėjosi su sius jos karvedžius, kareivius ir gelio miestų žmonėmis. Mūši, seržantus, tuo labiau ją pamils, suomeninės organizacijos, tuo stipresnė bus liaudies ir pirma komjaunimas, turėtų Ginkluotųjų pajėgų vienybė. tyviai įsijungti į panašaus p> Šalia to neturime užmiršti, jog džio ideologinį darbą. ir priešas nesnaudžia. Negalima Gal'būt, verta pagalvoti . nesiskaityti su vis stiprėjančiais Maskvos aukštųjų mokideologiniais imperializmo išpuo iniciatyvą įkurti kovinės ši' liais, imperialistų bandymais pa- kampelius. O relikvijų tok; laužti, susilpninti mūsų valią, pa- kampeliams mes turime pa’ siruošimą Tėvynės gynimui, Są- karnai. Iškilmingesnį ir plat moningal iškraipoma antrojo pa- užmojį turi įgyti atmintinų d. , saulinio karo istorija, falsifikuo susijusių su mūsų armijos jami visiems žinomi faktai, ban liaudies pergale, šventimas. doma sumažinti mūsų liaudies ir Daugelyje aukštųjų moky jos Ginkluotųjų pajėgų vaidmuo, pravedamos jaunimo eitynės sutriuškinant fašizmą ir japoniš fakelais nešant vainikus į žu kąjį miiitarizmą. šių kapines. Manau, kad n Tokiomis aplinkybėmis tarybi reikalui esant, taip pat gali n nių žmonių, kaip aktyvių komu organizuoti panašų dalyką. nizmo statytojų ir gynėjų, „auk Labiau apgalvotai ir planuok lėjimas (gyja dar didesnę reikš reikėtų vykdyti abipusį apianki mę. Tarybiniai žmonės nenori mą, o taip pat ir apsikeiti karo, tačiau tatai nereiškia, jog menine saviveikla su mūsų š« mes turime užmiršti būtinumą ■uojamais kariniais daliniais. auklėti mūsų žmones budrumo Gera priemonė karinlam-patr dvasią. Būtent iš tokių pozicijų tiniam auklėjimui pagerinti y t turime žiūrėti į visą gynybos knygų, kinofiimų ir kitų kariu propagavimo darbą. Mūsų Uni tematikos kūrinių aptarimas. Še versitete šia kryptimi jau daug je srityje mes nedaug tenuy nuveikta. Kariniame-patriotinia- kerne. me darbe mūsų Univer Deja, pasitaiko faktų, kad įž sitetas 1964 metais užėmė pirmą mių datų minėjimas pravedam ją vietą Vilniaus aukštųjų mo gerokai pavėluotai, salės te kyklų tarpe ir buvo apdovanotas gražu neperpildytos. Pači Pereinamąja miesto LDAALR ko tis turėtų iš esmės pasikeisti. 11 miteto vėliava. Jau šių metų tai, kad mes galėtume švęsti to sausio mėnesį buvo organizuo kias datas, kariai sumokėjo s<i< tas įdomus Universiteto studentų vo krauju. žygis 16-osios lietuviškosios šau Į karinį-patriotinį auklėj in lių divizijos kovų keliais. Žygio turėtų įsijungti visas profeson dalyviai slidėmis pravažiavo 216 ir dėstytojų kolektyvas.
■
■■■■■■■■■■■a
Šventinis vakaras
SKAITYTOJŲ ŽINIAI!
Žvalus ir pailsėję rinkosi tei sininkai į Universiteto kavinėje suruoštą vakarą, skirtą žiemos sesijos rezultatų suvedimui, Jame dalyvavo ir dėstytojai. Partinio biuro akademinio sektoriaus vadovas doc. Liakas peržvelgė žiemos sesijos rezultatus. Jis pažymėjo, kad studentai, ne gailėdami jėgų, kruopščiai dirbo per visą semestrą ir nebuvo to nelemto „šturmąvimo", kaip anksčiau. Tad mokymosi siste moje padarytas rimtas žingsnis į priekį. Pirmoji vieta atiteko III kursui, kurio pažangumo vidurkis 4,5. Jam įteikta pereinamoji gairelė. Antrąja vieta pasitenkino antras kursas. Vidurkis — 4,3. Trečią ją vietą užėmė ketvirtas kursas, o paskutinį — pirmas. Pasidžiaugti buvo kuo. Pvz,; trečiame kurse iš 13 studentų
Primename, jog nuo vasa rio mėn. 23 dienos „Tarybi nio studento“ redakcija per keliama į naujas, erdvias patalpas prie Kolonų salės (32 kamb.) Telefono kol kas neturime, todėl prašome ne pasididžiuoti. apsilankyti. REDAKTORIUS
Reiškiame gilią užuojautą Vaciui SUKEVICIUI dėl jo mylimo tėvelio tragiškos mir ties. EF pramonės ekonomikos specialybės II ir III kurso studentai
sesiją labai gerais pažymiais i laikė šeši. Fakultete yra 2 mokslo pirmūnai. Diskusijose aktyviai dalyvav studentai ir dėstytojai, iškelda’n ne tik gerąsias puses, bet ir tru kumus. Vienas iš svarbiausių tru kūmų — lankomumas. Trečia kursas užėmė pirmąją vietą i pagal mokslo pažangumą, ir pa gal paskaitų praleidinėjimą. Tai žinoma, panašu į paradoksą. Mokslo pirmūnams ir akty viems visuomenininkams buv< pareikštos dekano padėkos, dau geliui studentų buvo įteiktos as meninės dovanėlės. Tą šventinį vakarą ilgai nege so šviesos kavinėje, skambėję muzika, dainos, sukosi šokėjų po ros.
A. SENKUTĖ, III k. teisininkė B
ii
Kartu liūdime ir nuošir džiai užjaučiame sunkią va landą Ekonomikos fakulteto II kurso pramonės planavimo specialybės studentą Vaclovą ŠUKEVICIŲ, jo brangiam tė veliui mirus; KURSO DRAUGAI
2 Kartu liūdime ir nuošir džiai užjaučiame Ziną ULINSKAITE, jos mylimam tėveliui mirus EF prekių mokslo spec. IV kurso studentai ir grupės vadovė
RASTA PINIGINĖ! Su pinigais. Prašome nepamiršti nukentėjusįjį pasiimti. REDAKCIJA
oooooooooocxxxjcoocoa Į PASITARIMĄ!
NETIESA! MES DRĄSOS KAIP ERELIAI!
A. DARTANJANO nuotr.
Penktadienį (vasario 25 d.l į ..TARYBINIO STUDENTO“ redak ciją gamybiniam pasitarimui at vyksta: Visų fakultetų ir bendrabučių 5 enlaikraščių redaktor ai, „Kom jaunimo prožektorių“ atsakingi redaktoriai, atstovai iš kiekvieno bendrabučio tarybos, Ekonomi kos ir Teisės fakultetų komjau nimo organizacijų sekretoriai, Fakultetų korespondentai ir foto korespondentai. Pasitarime taip pat dalyvaus atstovai iš Partijos ir Komjauni mo komitetų. Dalyvavimas privalomas ir punktualus. Pradžia 20 valandą. REDKOLEGIJA
Redaktorius J. GIRDVAINIS Korektorės: D. Zenkevlčiūtė ii A. Skiudaitė. Mūsų .adresas: VILNIUS, Universiteto g-vė. 3Rinko ir spaudi LKP CK spaustus*. TIRAŽAS 2000 EGZ.
LV 06714
Užs. Nr. 1612