hinc iturad astra Balandžio
I . Trečiadienis d
u
1992 m. Kaina 10 kap.
Vilniaus Universiteto savaitraštis . Nr. 4 (1520)
LEIDŽIAMAS NUO l»50 M. BALANDŽIO 15 D.
Filologijos fakulteto dekanas, katedrų vedė jai pateikia laikraščiui „Universitas Vilnensis" apsvarstytas ir patvir tintas nuostatas, sam protavimus dėl baka lauro vardo sąvokos. Gal publikavus šias mintis Universiteto laii kraštyje, atsirastų ir daugiau pritariančių, palaikančių.
REKTORIUI, SENATO NARIAMS
Filologijos fakulteto Taryba, svarstydama dviejų pakopų studijų principus,, nutarė patiks linti bakalauro vardo sampratą ir prašyti Senatą ir Universiteto taiytą pakoreguoti Studijų nuo statu 36 punktą. Siūlymo esmė yra ta, kad reiktų atsisakyti I pakopos diplomo ir teikti ba kalauro bei garbės bakalauio (baccalaurus honorabilis) diplo mus. Taip būtų išsaugota dip lomų gradacija ir priartėta prie istorinių bei pasaulinių normų ir tradicijų. Bakalauro diplomui nereikėtų suteikti išskirtinumo atspalvio ar savotiško „kokybės ženklo" prasmės. Nuo seniausių laikų, nuo XII a. tai yra žemiausias laipsnis, bylojantis apie bendrą sias aukštojo mokslo studijas. Tai charakteringa ir Vilniaus universiteto istorijai. Prof. R. Plečkaičio straipsnyje („Mokslas Nuo šių metų pradžios Vil niaus universiteto Ekonomikos fakultete įsteigta paslaugų spe cializacija, kurią pasirinko 40 ketvirto kurso studentų. Kuriant naują specializaciją, praktiškai negalėjome pasinaudoti nei Ru sijos, nei kitų respublikų aukš tųjų mokyklų patirtimi, nes to kio pobūdžio specialistai nebuvo ruošiami. Metodinės paramos ir mokslinės literatūros Ekonomi kos teorijos katedros mokslinei paslaugų grupei teko ieškoti Vakarų šalyse. Per pusmetį už megzti ryšiai ir moksliniai kon taktai su Vakarų Europos ir JAV mokslo centrais, tyrinėjan čiais paslaugų ekonomiką. Iš jų noriu paminėti Šveicarijos Že nevos universiteto Europos stu dijų institutą, JAV Pensilvani jos universiteto Fišmano-Davidsono Paslaugų sektoriaus studijų centrą (The Wharton Shool), Londono universiteto Ekonomi kos mokyklą, Helsinkio Švediš kąją ekonomikos ir biznio vady bos mokyklą. Ženevos universiteto profeso rius, Tarptautinės draudimo eko nomikos tyrimų asociacijos Že nevos skyriaus atsakingasis sek retorius Orio Giarini pirmasis pradėjo siuntinėti mums moky mo programas bei mokslinę li teratūrą. Jis ir pakvietė mane apsilankyti Ženevoje, susipažinti su Ženevos universiteto ir kitų
KAS VERTAS BAKALAURO DIPLOMO? ir gyvenimas”, 1975 m. Nr. 1) rašoma, kad, pvz., „filosofijos bakalauro laipsnis buvo žemes nysis filosofijos laipsnis. Jis. .. Vilniaus universitete suteikda vo. . . studentams, baigusiems studijuoti kurią nors filosofijos discipliną". Kitais atvejais būda vo ginamos kelių puslapių tezės arba laikomas bakalauro egzami nas. Vakarų Europos ir Amerikos universitetuose, pvz., Oksfordo universitete, ir dabar bakalauro diplomas išduodamas po trejų me tų studijų, išlaikius tam tikrą eg zaminų skaičių, neginant moks linio darbo. Panašūs principai būdingi Islandijai ir kt. I pakopos diplomo sąvoka yra neuniversitetiška, ji iškart sukeltų daug painiavos; tokio pavadinimo diplomą mes turėtu me lydėti aiškinamaisiais raštais ne tik užsienin, bet ir Lietuvos įstaigoms ir organizacijoms. Tos painiavos dar padidėtų, atsiradus ir antrosios pakopos diplomams. Jau ir dabar susiduriame su sunkumais, kai mūsų studentai ir absolventai vyksta studijuoti ar stažuotis į užsienį. Nors jie iš klausę penkerių metų kursus, dažnai rimtesnius, negu priimančiajame universitete, bet neturė dami bakalauro vardo, privalo ne vieną discipliną perlaikyti ir gauti bakalauro diplomą, iš es-
mės žemesnį už Vilniaus uni versiteto diplomą. Su analogiš kais keblumais mes jau susidu name, bandydami įsijungti j . „Tempus" programas. Norėdami išskirti ypatingai gabius studentus, jiems teiktume garbės bakalauro diplomą (ba ccalaurus honorabilis, angliškai). Tai irgi nėra jokia pasaulinė novacija. Šie siūlymai siejasi su tuo, kad į dvipakopes studijas mes nusiteikę žiūrėti ne kaip j būdą atsikratyti didele dalimi studen tų. (Tam yra daug elementares nių galimybių). Jeigu studentas įveikė gan nelengvą pirmosios pakopos programą, jis turėtų būti vertas bakalauro diplomo. Kitaip universitetas bus iš anks to užprogramavęs tuščiai eikvoti jėgas. Kita vertus, susidaro įspū dis, kad per trejų metų studi jas mes nesugebame parengti net bakalauro. . . Ir vis dėlto, šalia kitų, gal kiek’ pragmatiškų dalykų mums svarbiausios yra Vilniaus uni versiteto tradicijos. O jos čia pat, užfiksuotos ir paliktos mums: universiteto bibliotekoje yra mokslinių laipsnių teikimo registracijos rankraštinė knyga „laureae Academica". Būtų pra vartu ją atsiversti. Doc. K. URBA F1IF dekanas
organizacijų, susijusių su pa slaugomis, veikla. Mane, kaip ekonomistą, visų pirma domino ekonominių ir so cialinių mokslų fakultetas bei universiteto Europos studijų Institutas. Kaip ir daugumoje Eu ropos universitetų per pirmuo sius studijų metus studentai įsi savina bendrąsias ekonomikos
institutas mokymo ir mokslo ty rimo darbą su studentais orga nizuoja dviem pakopom: pirma; priklauso tie, kurie jau yra sėkmingai baigę pirmųjų dvi ;ų i.?tų studijas ir pei s-nnfiis metus įsigiję Europos stui jų utc sertifikatą (paž/mėjiE.i., prilyg'-tantį licenziatui). Antini: pakopa skirta Europos studijų
KNYGŲ SIUNTA Iš VOKIETIJOS Visą savaitę VU bibliotekos Smuglevičiaus salėje veikė nau jų knygų paroda. Čia buvo eks ponuojamos knygos, gautos lab daros siunta iš Vokietijos. Tai Vokietijos aukštųjų mokyklų Rektorių tarybos dovana VU bib liotekai. Tokias dovanas gavo ir Nacionalinė M. Mažvydo bib lioteka, Mokslų Akademijos bib lioteka, bei trys Latvijos bei Es tijos bibliotekos. Iš viso į Pabal tijį atvežta knygų už 4,5 mln DM. Kaip papasakojo VU biblio tekos mainų skyriaus vedėjas Al binas Valinskas, siuntoje — daugiausia mokslinė literatūra.
instituto diplomui gauti. Čia ga li studijuoti jau baigę trijų me tų programą — gavę licenziatą. Norintys gauti šio instituto bai gimo diplomą, vienerius metus studijuoja teisę, ekonomiką, re gionines problemas, istoriją, po litikos mokslą ir ekonomines disciplinas. Visus teorinius kur sus, skaitomus Europos studijų institute paprastai lydi to paties profesoriaus seminarinis kursas, kuriame be teorinių klausimų nagrinėjimo įtvirtinami prakti niai studentų mokslinio darbo įgūdžiai.
Jūratė SKERYTE
Seminaras paslaugų teorinėms tarptautinės prekybos paslaugo problemoms tyrinėti retkarčiais mis liberalizavimo ir dar esamų paįvairinamas pasikviečiant į grindus prekybai paslaugomis juos tarptautinius ekspertus. Jų harmonizuoti. Matomai, analo nemažai lankosi Ženevoje. Šį giškus darbus turės atlikti ir kartą tokį vaidmenį teko atlikti Lietuva, kuri taip pat siekia man. Prof. O. Giarini studen asocijuotis su EEB. tams papasakojo apie Lietuvos i EEB Komisijos nuolatinėj at GATT organizacijoje žmonių kovą už Nepriklausomy stovybės bės atkūrimą, ūkio reformavimą, Di kume.ttacijos centras maloniai paslaugų sferos privatizavimo leido apsirūpinti turima spaus dinta informacija apie EEB eigą ir problemas. Esu dėkingas prof. O. Giarini veiklą. Baigdamas norėčiau pareikšti už suteiktą galimybę aplankyti labai įdomų Produkto gyvavimo padėką Tarptautinės draudimo institutą. (Product-Life Institute) ekonomikos tyrimų asociacijos ir pabendrauti su jo vadovu Ženevos skyriaus generaliniam prof. M. Borlin. Šis institutas sekretoriui ir administratoriui yra paruošęs atliekų mažinimo prof. O. Giarini už šio vizito gamyboje, žaliavų pakartotino organizavimą, parodytą vaišin naudojimo, paslaugų vaidmens gumą ir padovanotą literatūrą ekonomikos klausi didinimo pratęsiant atskirų žmo paslaugų gaus naudojamų daiktų amžių, mais. P. S. Tolimos kelionės retai koncepsiją. kada apsieina be nuotykių, ga Visuotinio tarifų ir prekybos linčių sudominti spaudą. Beieš susitarimo organizacijoje (GATT) kant Berlyno geležinkelio stoty konsultantas R. Kromenacker je langelio traukinio bilietui (žinomo veikalo „World-Traded užregistruoti į Berlyno—Bazelio Services: The Challange for the traukinį, teko paklusti policijos Eighties", Wash. autorius) supa reikalavimui staigiai apleisti sto žindino su šios organizacijos ties teritoriją dėl galimo spro ruošiamo naujo susitarimo dėl gimo, apie kurį buvo sužinojusi policija. Beveik valandą stoties rūmai išbuvo mii ų ieškotojų ži nioje. Grįžtant Bazelio—Man heimo traukiniu, netoli Manheino • stoties, kažkoks nusivylęs gyvenimu pilietis užbaigė savo gyven'mišką kelionę po šio traukinio elektrovežio ratais. Kol policija atliko reikiamus formalumus nelaimingo atsitiki mo vietoje, traukinys atvyko į paskyrimo vietą pusvalandj apribojimų šioje srityje panai pavėlavęs. Iškilo pavojus laiku kinimo projektu ir jo realizavi nepatekti j Frankfurto—Berlyno traukinį, kuris pasiekia Berlyną mo perspektyvomis. Įdomios informacijos apie pa tik esant 9 minutėms prieš iš slaugų kūrimo, teikimo ir reali vykstant reikiamam Berlyno— Sankt—Peterburgo traukiniui. zavimo sąlygų harmonizavimą Europos ekonominės bendrijos Tarp kitko, Lietuvos geležinke šalyse pateikė EEB Komisijos lio kasininkės pardavinėja bi nuolatinės atstovybės GATT or lietus į Europos miestus aklai, ganizacijoje atašė ponia T. Frie- nežinodamos tų miestų traukinių derichs. Tarp kitko, teko susipa judėjimo tvarkaraščių. Tai spe žinti su dokumentais kuriuos cifiškas lietuviškas kelionių pa pateikė šiai organizacijai kai slaugų teikimo būdas. kurios Rytų Europos šalys, sie Ekon. m. dr„ e. prof. p. kiančios asocijuotis su EEB ir Algirdas SAUSANAVlClUS dėl to ruošiančios juridinius pa
SVEČIUOSE PAS ŽENEVOS EKONOMISTUS disciplinas. Taip, sakysime, eko nomikos ir finansų specializaci jos studentai studijuoja makro ekonominę analizę, ir politiką, mikroekonominę teoriją, finansų rinkos teoriją, finansų evoliu ciją, ekonometriją, statistiką, atlieka mokslinio tyrimo užduo tis. Baigę trijų metų studijas, studentai gauna licenziato pažy mėjimą. Dar po vienų metų mo kymosi įgyjamas diplomas. Lin kę moksliniam darbui penktai siais studijų metais buvę studen tai ruošia daktaro disertacijas. Universiteto Europos studijų
Yra informatikos, matemati kos, fizikos, chemijos, religijos, literatūros, teisės, geografijos ir kitų mokslo rūšių knygų. Beje, vokiečiai atsiuntė tas knygas, kurias VU dėstytojai buvo užsi sakę pagal jų anksčiau atsiųs tus katalogus. Šios siuntos ver tė — 0,5 mln. DM. Iš P. Smuglevičiaus salės knygos keliaus į fakultetų bibliotekas, dalis liks saugyklose. Greitai jomis galės naudotis studentai ir dėstytojai. iBe knygų dar padovanpti ir 3 olandiški dauginimo aparatai.
2
Universitas Vilnensis
1992. 04. 01 Į I
Studentams reikia ne tik mo kytis, bet ir pavalgyti. Anks' įau, kai kainos buvo mažesnes, .ilinimcsi problema tikriaus'ai tebuvo tokia aštri. O kaip da ba' sekasi studentams sudurti galą su galu? Pirmiausiai šį klausimą, uždaviau studentams, stovintiems eilėje Universiteto centrinių rūmų valgykloje.
Daugelis pastebėjo tai, kad valgykloje žmonių gerokai ma žiau, negu prieš porą, mėnesių. Viena studentė patvirtino, kad pati rečiau lankosi valgykloje, kadangi striuka su pinigais. Matyt, buvo paliesta itin skau di tema studentams, nes j po kalbį įsiterpė dar keli: ,.Jeigu nepakels stipendijų, teks eiti
Nerin žvejoti", „O aš visai sti pendijos negaunu", „Davė Die vas dantis, duos ir duonos“. „Jūs ten patylėkit, dabar per einamasis laikotarpis, dabar vi siems sunku", — buvo giidėti eilėje. ----- — • Išgirdąs tokias mint®, nuta riau pasikalbėti su šios valgyk los gamybos vedėja Elena RY BAKOVĄ. — Kaip kalnų pakėlimas pa veikė Jūsų valgyklos darbą? — Pirmiausia, žymiai suma žėjo lankytojų. Dabar per sa vaitę valgykla aptarnauja tiek žmonių, kiek anksčiau per die ną. Be to, visi stengiasi rinktis kuo pigesnius patiekalus ir jų ima mažiau. Valgykla visada buvo nuostolinga, tačiau dabar atsidūrėme prie bankroto ribos, kaip ir vįpa VMĮ „Studentai". Tuo labiau, kad Vyriausybė ne teikia mums jokių dotacijų (skirtingai nuo mokyklų valgyk lų). Nėra ii. ko mokėti virė joms atlyginimus. Dabar jų al gos — 1000 rub. Turime daug žmonių atleisti iš darbo. Pavyz džiui, mūsų valgykloje anksčiau dirbo penkiolika žmonių, da bar — devyni. O darbo yra la bai daug, nes beveik kiekvieną dieną, keičiantis kainoms, reikia pertvarkyti kainoraštį. Turime uždaryti kai kuriuos bufetus, pavyzdžiui, „Žaltvykslę", nes jie nuostolingi. Kelti antkainių mes taip pat negalime, nes tai juk studentų valgykla. — Daugelis skundžiasi, kad prasta šios valgyklos patiekalų kokybė... — Bet juk tai ne mūsų kaltė. Ką mes galime padaryti, jei gauname prastos kokybės pro duktus? Pavyzdžiui, anksčiau gaudavome 20 proc. riebumo grietinę, o dabar — tik 10. Varš kės riebumas sumažėjo nuo 18 proc. iki 9 proc., tas pats ir su kitais produktais. Anksčiau, gavę prastą grietinę, skambin davome į kombinatą. Dabar skųstis beviltiška, nes visur to kia pat padėtis. Visai nebegauname kiaulienos, kurios nėra ir kombinatuose. Kadangi viskas labai brangu, mes priverstos mažinti porcijas. Kitaip jų ne pirktų. O lankytojai galvoja, kad virėjos nesąžiningos. Mes
BALANDŽIO 4 DIENĄ DINAS ZAURAS IŠEINA į... \‘ < s
O, Diliai, u mano aukseli! Neleisiu! Nepaguodei manęs <iar, nepaguodei, o jau čiabatų tykai. Girdi, Dini ii tu mano — buvai geras man vy ras. Na ir kas, kad pavasarį į galvą tau- kažkas mušdavo. Gal žvynai paniždavo? Juk ir paukš teiiai ir katinėliai pavasariais visokių velnių prisigalvoja. O tu juk taip rimtai, taip rimtai su jais. .
O kaip fizikai dabar? Juk augot, kartu ir ka rą, ir socializmą žaisdavot. Pamenu, stovėdavai poste iki paryčių su Cepulio dovanota unifor ma, skaitydavai „Elektrodinamiką", o po to šal tom kojom pas mane j lovą. Brrr. . . Tiesą sakant, norėjau pradžioj tave nuo tos kariuomenės išsukti, galvojau, gal vaikučių taip pora? Bet žinai, niekaip tavo kiaušinių neišpe rėdavau, nors taip tupėdavau, taip tupėdavau!!! Gal kokia Cernobylė pakenkė? O, Dinai, rūpestėli tu mano! Gal eitum į Alternatyvkę? Pas filologes slaugute? O gal atgal į deputatus? Gąl ir butą būtume gavę? Ir „Vi liuką" tavo asmeninį nauja valdžia atėmė. . . Bet, žinai, džiaugiuosi! Turiu savo Savanorį. Tokį žalią žalią kaip Juozą. Laiškus tau rašysiu. Jei gausi kokį jepreitorių — rašyk. Išgersim pas Rapolą, ar pas Varią, pasidžiaugsim. Na žinai, varyk tu į tą kariauną, gal išaiškins tau tą „Sintaksę", kur kartu mokėmės. O gal ir tavo uodegą apiformins? Labai jau painiojasi po kojomis paskutiniu metu. Galėsiu įdėti ir pjūklelį ragams nupjaustyti. Ir, tikriausiai, lauk siu.
P. S. Jau žinau, išeisi per FIDI 24, balandžio 6 dieną, ne vienas, su eisena. Birutė PEGASYTĖ-ZAURIENĖ
STUDENTŲ VALGYKLŲ MERDĖJIMO METAS: problemos, viltys ir... tušti pilvai stengiamės pritraukti kuo dau giau žmonių, gamindamos kuo įvairesnius patiekalus, ir nors kombinatuose yra įvairių pro duktų, daugelio jų negalime pirkti, nes dėl aukštų Rainų jų paprasčiausiai nerealizūbtume. — Kokia išeitis Iš šios padė ties? Galbūt privatizacija? — Universitetas neleis val gyklų privatizuoti, nes patalpos ir įrenginiai yra Universiteto nuosavybė. Be to, net ir priva tizavus, niekas nenorės šiose patalpose laikyti nuostolingų studentiškų valgyklų. Visi įren giniai seni, sukiužę. Taigi, pri vatininkai sumanytų patalpas nau doti kitiems tikslams. O ką galvoje apie sunkią ‘i nansinę VMĮ „Studentai" padėtį šios įmonės vyr. buhalterė Mlroslava KUC1NSKAJA? ■— Dėl visko kalta Vyriausy be Nur. šių metų nebegauname dotacijų iš mūsų įmonės ima mas 13,04 proc. akcizo mokestis, o tuo pačiu mums neleidžia kelti antkainio, motyvuodami tuo, kad studentų valgyklose maitinimas turi būti pigesnis. Kaip tada mums išsilaikyti? Įmo nė pati turi mokėti už transpor tą, apie 16 proc. nuo bendrų pajamų, pati pirkti indus, kurie labai pabrango (štai stiklinė, kainavo 7 kap., dabar kainuoja 2 rub.), virėjų chalatus. O tuo tarpu iš perkainojimo gauto pelno 60 proc. turime pervesti į Vyriausybės biudžetą, užuot pakėlę virėjų atlyginimus. Deja, per studentų atostogas, valgyk los praktiškai nieko neaptarna vo, todėl turėjome didelį nuo stolį. Įmonės direktorė Irena MIKUŽIONYTE pasakė:
— Iš Universiteto ūkio direk toriaus A. Kundroto gavome raštą, iš kurio galima spręsti, kad atsisakoma dar praėjusių metų spalio mėnesį planuoto Universiteto pertvarkymo. Šie met buvo norima VMĮ „Studen tai" panaikinti ir jos vietoje leisti kurtis akcinėms bendro vėms bei privačioms įmonėms, kurios nuomotų VU patalpas ir rūpintųsi studentų maitinimu. Patys VMĮ „Studentai" darbuo tojai nesisiūlo nuomoti patalpas, nes, nekeldami antkainių, neišsi laikys. Kaip matome, valgyklų dar buotojai susiduria su gausybe problemų. Apie galimus šių problemų sprendimus sutiko pa pasakoti Lietuvos Studentų Są jungos pirmininkas Dainius JUZAKENAS: — Kovo 20 d. Kaune įvyko LSS susirinkimas. Be kitų klau simų buvo aptarta ir tai, kaip pagerinti studentų maitinimą. Buvo pasiūlyta kiekvienai aukš tajai mokyklai paimti valgyklas savo žinion ir jas išlaikyti. Vy riausybė galėtų joms skirti do tacijas per aukštosios mokyklos biudžetą. Taipogi būtų galima pasirūpinti, kad šiose valgyklose aptarnautų tik studentus, kurie mokosi aukštojoje mokykloje. Mes manome, kai Universitetas taps valgyklų šeimininku, bus tvarkomasi visai kitaip. Taigi, esama padėtis studentų valgyklose nepatenkina nei val gyklų darbuotojų, nei studentų, o nuspręsti, kaip geriau per tvarkyti valgyklų darbą, išties sunku.
KĄ SLEPIA SKAIČIAI
išbraukta Ekonomikos fakultete, Filologijos ir Fizikos fakultetuo se — po 16 (12 nepažangių fi lologų, 13 — fizikų). Gamtos ir Chemijos fakultetuose — po 10 nepažangių, Istorijos — 8, Tei sės — 5, Komunikacijos — 2, Filosofijos fakultete tuo metu nepažangių nebuvo, 2 išbraukti asmeniškai prašant. Jau išbraukti 65 pirmakursiai. Įdomu, kad išbrauktieji iš Fizi kos fakulteto visi 12 — pirma kursiai. Matematikai išbraukė 11, ekonomistai — 10, filolo gai — 8 pirmakursius. Po sesi jos šie skaičiai dar padidėjo.
Iš Universiteto dieninio sky riaus studentų sąrašų 1992 m. sausio 1 d. duomenimis jau iš braukti 163 studentai (iš jų 125 — kaip nepažangūs, 38 — asmeniškai prašant). Daugiausia studentų „iššlavė" matematikai — 32: 26 nepažangius, 6 asme niškai prašant. Neatsilieka nuo matematikų medikai — išbrauk tas 31 (28 nepažangūs, 3 asme niškai prašant). 11 nepažangių
Dangis GUDELIS Lino MICKEVIČIAUS nuotr.
»U. V." Inform..
PRANEŠA SPORTO IR TECHNIKOS KLUBAS Š. m. vasario mėn 10 d. prasidėjo vairuotojų kursų už siėmimai. Kiti užsiėmimai prasidės 1992 m. rugsėjo 7 d. ir baigsis gruodžio mėn. 15 d. Sudarysime 2 grupes (viso 46 žm.). Pareiškimai priimami iki birželio 1 d. Anksčiau padavę pareiškimus, dar būtinai praneškite, ar lankysite kursus rugsėjo mėn. (paduota 31 pareiškimas). Užsiėmimai vyks MF (Čiurlionio g. 21) II a. 52 audito rijoje. Užsiėmimų pradžia — rugsėjo mėn. 7 d. 18 vai. Birželio 10 d. 17 vai. 52 aud. įvyks bendras busimųjų vairuotojų susirinkimas. 1991 m. baigę vairuotojų kursus ir skolingi kelių eismo taisykles, bilietus ir kitą techninę literatūrą — prašome grąžinti. Andrius SAPO2NIKOVAS VU STK vedėjas, tel. 61-52-88, Pilies g-vė 15
tr
Universitas Vilnensis
1992. 04. 01
„SPROGIMAS |VYKS PUSIAUDIENĮ,“-
LYG IR BUVO, LYG IR NE
— išgirdau telefono ragelyje. Paklausiau, kodėl jis nori tai padaryti. Atsakymas buvo pas: „šėtonas turi mirti". Ši ištrauka ne iš detektyvinio filmo ar nuotykių romano. To kią istoriją man papasakojo Uni versiteto bibliotekos direktorė Birutė Butkevičienė. Bet apie viską nuo pradžios. Kaip jau, be abejo, daugelis žinote, visą savaitę VU bibliotekoje, P. Smuglevičiaus salėje veikė kny gų paroda: labdaros siunta, at siųsta iš Vokietijos aukštųjų mo kyklų Rektorių Tarybos. Siunto je daugiausia mokslinės litera tūros: informatikos, chemijos, matematikos, fizikos, religijos, teisės, geografijos, etc. knygos. Be minėtų knygų, būta ir keleto dešimčių grožinės literatūros kūrinių. Kas galėjo pagalvoti, kad būtent ši siuntos dalis bus „pavojingiausia". Pasirodo, siun tėjai mūsų Universiteto visuo Iš antrosios spaudai rengia mos TF doc. A. KATKAUS kny gos „Dumčius studentauja" AGATAS — Agatos Kristi vyras. ALIMENTAI — alaus prigėrę „mental”. BUČINYS — tai yra tai, ką vaikas gauna veltui, suaugęs pa ima slapčia ,o senis perka. DROVUMAS — organizmo apsauginė reakcija į papildomus klausimus egzamino metu. GRAMOFONAS — ne tiek plunksnos broliai, kiek nelaimės draugai. INTUICIJA — gerai informuo tas vidinis balsas. JAUDINIMASIS — (egzamino metu) — žinojimo matas. PADLAIŽYS — kilimėlis. SANTUOKA — tai romanas, kuriame herojus žūsta pirmojoje dalyje. STORŽIEVIS — arbūzas stora žieve. ŠAKOTIS — nieko nežinantis ir per egzaminą besisketeriojantis studentas. ŠIKNIAKRATIS — motocik las. VIENGUNGIS — žmogus, ku riam pasisekė meilėje.' ŽADINTUVAS — labai ener gingas, bet lengvai nutildomas. BURIDANO ASILAS — pirmo ji demokratinių (pasi) rinkimų auka. MINI-SUONELIS — maksimu mas informacijos su minimalio mis išlaidomis. LAUME — ne profesija, o pa šaukimas. MEILE — vienintelė fiziologi nė funkcija, padariusi karjerą. ATSIBODELIS — žmogus, ku ris kalba būtent tada, kada aš noriu kalbėti. UODAS — drugys, viešpaties sutvertas tam, kad mumyse iš šauktų simpatijas musėms.
menę nutarė supažindinti su Salmano Rushdie romanu „Šėto no eilės". Nežinantiems primin siu, kad už šią knygą, pasako jančią apie pranašo Mahometo intymų gyvenimą, autorius Ira no a j atolų buvo pasmerktas my riop. Šiuo metu S. Rushdie tebesislapsto Didžiojoje Britani joje, o jo žudiko tebelaukia še šiaženklė premija. Štai j kokią keblią padėtį pa teko mūsų Universitetas. Direk torė prisipažino, kad nežinanti, ką jai dabar daryti. Sunaikinti knygą būtų lengviausia, o ją palikus, baugu dėl Universiteto bibliotekos ateities. Skambutis, apie kurį minėjau publikacijos pradžioje, vienas iš daugelio. Beje, atrodo S. Rushdie kny gos saugotojai gali būti pas
trum
merkti ne tik negausios musul moniškosios Lietuvos visuome nės, bet ir katalikų. Lapkričio mėnesį žurnale „Esguire" buvo išspausdintas S. Rushdie apsakymas apie Kristu po Kolumbo ir Ispanijos karalie nės Izabelės intymų gyvenimą. Rašytojas rašo, kad karalienė pasikvietė keliautoją pas save, ir leidusi jam nė tik perrišti kaspinu plaukus, bet ir glostyti krūtis. S. Rushdie aiškina, kad tai karalienei buvo malonu. . . Taigi, tokios tokelės. O kol gerbiamoji direktorė dar svars to, ką darys su šia knyga, sku bėkite, angliškai skaitantys stu dentai ir dėstytojai, į VU bib lioteką ir reikalaukite „Šėtono eilių”. Remigijus BIELINSKAS
Ne vienas studentas (žurna listas) susidomėjęs skaitinėjo žurnalistikos instituto skelbimų lentoje pakabintą spalvingą skelbimą. Konkursas? Diskote ka? Kažkas nauja ir netikėta. — Norėtųsi, kad visų kursų studentai geriau pažintų vieni kitus, — samprotavo I kurso žurnalistas Evaldas Jankauskas, šio vakaro organizatorius. — Idėja nenukrito iš dangaus. Pats vargu ar būčiau sugalvojęs. Prieš keletą metų buvo tradici ja rengti vakarones, pasilinks minimus, manau, reikėtų ją vėl atgaivinti. Be to — pavasaris, kūno ir sielos atgimimas. . . Tik vargu, ar kas pavyks. Kodėl? Stagnacijos metais studentai ak tyvesni buvo.
m a,
E~i S
Prie auditorijos, kur vyksta lietuvių literatūros istorijos eg zaminas, susitiko du draugai. — Na, kaip išlaikei?, — klau sia vienas. — Išvijo, kur ten išlaikysi. . . Tokį klausimą užmetė, kad nė vieno sakinio nesurezgiau. — — Ar tik ne apie Slavočinskio eilėdarą klausinėjo? — Ne. Apie kažkokią Lazdy nų Pelėdą sužinoti norėjo. . . XXX — Gaila, bet šį mėnesį nega lėsiu sumokėti Jums už kamba rį, — sako studentas šeiminin kei. — Jūs taip kalbėjote ir pra ėjusį mėnesį, — šypteli šeimi ninkė.
Taip kalbėjo Evaldas renginio išvakarėse, matyt, net nenujaus damas, kad jo žodžiai bus pra našingi. Vargu ar galima sakyti, jog susirinko pusšimtis studentų. J konkursą neatvyko nė viena agitbrigada. Ir šmaikščialiežuviai nesusidomėjo žadėtom premi jom už linksmiausią ir origina liausią pasakojimą. Atėjusie ji patrypčiojo, pečiais pagūžčiojo, muzikos paklausė ir išsi skirstė, gerai nė nežinodami, pa minėjo katedros 42-ąsias metines, ar ne. Ir pasakykit, kas gi ta apati ja — liga, kr tik nenoras? O gal mada?
Gabija STEPONENAITE
„STUDIJA R“ — SAULĖTEKYJE!
d
o a, S
3
Saulėtekis — studentų miestelis. O koks stu dentas be muzikos? Ji studentų miestely turėtų skambėti dieną naktį. Daugelis klausosi magne tofonų. Tačiau, duodu galvą, kad jie greitai bus užmiršti. Nuo balandžio 13 d. visi — nuo „Niu jorko" iki „Kamčiatkos” — bus prilipę prie ra~dijo taškų. Mat į Saulėtekį persikelia ne taip seniai iš eterio išvyta „Studija R"! Dabar ji linksmins vien tik studentus.
STUDENTE, Vilniaus Universiteto Studentų Atstovybė siūlo visiems stu dentams, mėgstantiems keliauti, ne vyresniems kaip 26 metų am žiaus, įsigyti Tarptautinės Jaunimo Kelionių Organizacijų Fede racijos išleistas „Tarptautines Jaunimo Korteles", kurios suteikia galimybę naudotis nuolaidų sistema: Transportui — keliaujant užsienyje traukiniais, oro iransoortu ir jūra. Apsigyvenant — viešbučiuose, kempinguose, poilsio centruose. Lankant muziejus) parodas, kino teatrus. Valgant restoranuose, nuomojam automobilius, dviračius. Šiomis lengvatomis gali naudotis visi, visame pasaulyje tu rintys Tarptautinę Jaunimo Kortelę, kuri yra visuotinai pripažin ta ir bus Jūsų asmens identifikacijos dokumentas užsienyje. Ši kortelė padarys Jūsų kelionę malonesne ir lengvesne, o svarbiau sia — pigesne. Visas šias lengvatas garantuoja Tarptautinė Jau nimo Kelionių Organizacijų Federacija (FIYTO). Jeigu nusprendėte keliauti, kortelę galite įsigyti VU Studentų Atstovybėje. Smulkesnė informacija apie nuolaidas, bei kortelės galiojimą atskirose šalyse teikiama Studentų Atstovybėje, kuri yra Univer siteto Centriniuose rūmuose Observatorijos kiemelyje. Kortelę galima įsigyti Studentų Atstovybėje pirmadieniais — penktadieniais nuo 10 Iki 15 vai. Pas mus kortelę galėsite įsigyti pačiomis pigiausiomis kainomis. Studentų Atstovybės nariams — už 400 rub., ne nariams — 500 rub. Skubėkite! VU Studentų Atstovybė
— Tai argi aš neišlaikiau žo džio? XXX, — Jeigu per fizikos egzaminą tavęs paklaus, kaip dirba trans formatorius, atsakyk: — O-ū-ū-ū-ū—ūūūl XXX — Išvardinkite Fonvizino kome dijas. Ką galite apie jas papa sakoti? Studentė ilgai tylėjo, paskui pralemeno: — Man jos jau nebe komedi jos. . . XXX Profesorius: Ką reiškia formu lė H2SO4? Studentas: Štai, štai ji man sukasi ant liežuvio galo. Tuoj
pasakysiu! Profesorius: O, nelaimingasai! Spjaukite greičiau! Juk tai sie ros rūgštis! XXX Dėstytojas: Studente! Atiduo kite .prašau, „špargalką”! Studenas (pasipiktinęs): Špar galkomis naudojasi mokyklose, čia turiu informacinę medžia ga XXX Studentas išeina iš auditorijos. Draugai jo klausia: — Na kaip, išlaikei? — Atrodo išlaikiau. — O ko klausinėjo? — Kas jį žino — juk jis klausinėjo vokiškai. . .
Savo gūžtą R. Pleikys ir jo kompanija susi suko Saulėtekio 22. Iš čia dabar į kairę ir j dešinę, į šiaurę ir į pietus sklis muzika, pokštai ir gera nuotaika. Visa tai firma garantuoja. — Studentų ausys darbo turės! — pažadėjo R. Pleikys.
O šis vyras, kaip žinote, žodžių veltui nemė to ir pažadus tęsi. Didžiausia problema, žinoma, buvo aparatūra. Ją už gana nemažą sumą, kaip priedą prie pa talpų, išnuomavo Universitetas. Ši aparatūra jau antrą penkmetį rūdijo nenaudojama. Ir sveikutė lė liko tik valytojos J. Klimienės begalinio są žiningumo ir principingumo dėka. Nors įrengi mai ir akmens amžiaus, tačiau studijos še fas nenusimena:
— Kai ką turim patys nusipirkę, kai ką pasidarysim. Ir viskas bus Okey! Dirbti studija numato nuo 7 iki 11 vai. ryto ir vakare nuo 17 iki 1 vai. Taip tik bus iš pra džių. Paskui viskas priklausys nuo studentų pa geidavimų. Vaikinai pasiryžę dirbti ir naktį, jei tik bus klausytojų. Programoje — 90 proc. mu zikos. Kiti 10 proc. skirti trumpoms žinioms iš studentų gyvenimo, skelbimams, įvairiems prane šimams, reklamai ir. .. pokštams. Per radiją — studentas galės pasveikinti draugą gimtadienio proga, užsisakyti dainą ar pakviesti savo mėrginą į filmą. Žodžiu, žodis ir eteris buš suteiktas kiekvienam, kas to panorės. Ir visa tai nemo kamai. Tačiau už komercinius skelbimus ir rėk lamą mokėti reikės. Juk studijos vyrai — taip pat žmonės, jiems valgyti irgi reikia.
— Kaip j jūsų pasiūlymą reagavo VU vado vybė? — klausiu R. Pleikį. — Viską nulėmė Finansų direktoriaus J. Akromo argumentai. Universitetui reikalingi pini gai ,o tas kambarėlis „Amicus” diskotekos kai mynystėje vis tiek tuščias ir nenaudojamas. Nors prorektorius akademiniams reikalams Z. Namavičius buvo nelabai patenkintas mūsų idėja. Jis bijojo, kad gali dar labiau sumažėti pažangu-, mas ir lankomumas. Tačiau Rektoriui, matyt, įti kinamesni pasirodė J. Akromo argumentai, ir jis priėmė mūsų pasiūlymą. Studentams belieka sušukti Rektoriui triskart valio ir balandžio 13 d. 17 vai. įsijungti radijo tašką. Neturinčius jų aprūpins bendrabučio ko mendantai. Sandėliuose jų tikrai yra. Jūratė SKĖRYTE
4
SPROGIMAS Po nužudyto proveržio Konvulsiškai sudribusio Dūlėjančių kalnų uolienose Kai mano žodžiai virs Bereikšme ataka Prieš pamišimo jėgą Ir kai sulaužytų akių Pulsavimas fatališkai Prabus — Susprogsiu aš Beprotėj iškvėpuotoj Atmosferoj Kur jokio aido nebebus. . .
VAKARAS Klibina klibina Smegenis rudenys Aštrina vėjas Paženklintus dubenis Trupa ir trupa Ant kelių Saulėlydis Paskendo Mūs vasara Raganų Pėdose
KLAJŪNAI Užmušti šunys Pavirsta į letargo Sūpuoklę Kurioj supas Vis pūvantis laikas Nežiūrinčios akys Suloja Pakviesdamos Grumstą našlaitį
APIE RUDENĮ IR BUVIMĄ i Virš miesto rūku sustingai. Lyg paauglystėj Trečia nakties suerzina pirštus Saitu smūgiu ir nekviestas taxi Sustoja ties durim ar ties langais Ir nepaklysta, Ir. smarkiai gęsta cigaretė, Naktiniai šunys netiki draugais, Tiek nepaklydus tu, Nereikia niekur, šoferiuk, judėti, Toks miestas panašus į knygą Be lapų, kuriuose Kas nors kam nors atleis, Vis tiek, ar per anksti, Ar per vėlu Dvejoti Ar Išdrįsti. II aš noriu su tavim būti ugnim išdeginti stiklinę ryto liūtį ant suveltų plaukų — sudrėkę ašaromis nužudyti žūti atrasti ir pamesti ir atrasti ir uždaryti šitai iškęsti žydėjimą ir vėl ne paskutinį rudenį nuodingoj pelkėj laidojant gimdant gimstant dūstant vieninteliam „mane" ir išdalintu tūkstančiais į bet kurią buvimo kliūtį aš noriu su tavim būti tavim su aš
Universitas Vilnensis
1992. 04. 01
PROLOGAS LEIDŽIA UNIVERSITETO LITERATŲ BŪRELIS
/
Dainius GINTALAS GRIŪTIS Žemės balansas suklimpusiom kojom Lyg svečias kardžuvės dantimis Išneša sąmonę į sprogimo rytojų Kalbėt su žuvies akimis. . .
* Išspaudyto laiko kruvini pažadai Aptaškys marmurines pilis O jūrų baidyklių gintariniai krantai Išžagintas kopas šokdins
Iškrypusiam sapnui Kalderonas šypsos Ateitis nuo gilaus astrologo pabėgs Iš karsto pakils Romeo, Džuljetos sūnus Ir žuvies akimis prakalbės. . . XXX Susiplūks griaustiniai Mūsų žodžiuose, Išjosime į melsvapieves Lankas Ąnt užmiršimo žirgų, Paskęsim Nesusipratimo rūkuose, Vėjės su žiedadulkėm Išnešios Tylų šnabždėjimo skonį, Ir nesupratę laiko ribų Atsidursim Mažo gyvenimo pasakoj. . .
Liutauras LEŠČINSKAS III
Esi tu ir daugiau nieko nėra. Ko norėti iš pamėlusio „rudenio, Iš kažko per toli, Iš kažko ne šalia, Iš metų luošybės, mėnesių liūdesio: Atlikties durimis užsidaro diena, Nusibaigia ant stalo eilėraščiai, Giesmės, Laiškai, Kaip gražu, pilni knyginės meilės, 1 uščio indo nostalgiško dužėsio. . . — Tavo rankose tilpo šviesa Netikėtai. Tavo rankose telpa Nesuvokiamai didelės smulkmenos, Aš žinau, daugiau nieko nėra, Niekuo dėtas Išsižiojęs ir laukiantis Rytdienos kūdikis, Prasigėręs, aš jam ne mama. Esi tu tiktai.
IV Supynė vieškelius naktis j begalinį mazgą, Mes einam dviese ir esam dviese, Lyg ne ruduo, tik užrašyta paslaptis Ant tolimų pašvaisčių tavo akyse.
Ir žvyro krumplių, virstančių į vašką: Po kojom žvakėmis numirusiems už tiesą Išbraižo ženklus ką tik gimusi lemtis: Juk dulkės. Bet ne šiandien ir ne čia. V (blefuojant) lyg ne vakar buvo nebuvo ar degė žvakės ant lempų elektros sulipusių gaurų ir trenkė alum iš sugirgždusios lovos kurioje buvo nebuvo nevakar merga žydraakė princesė astros ir viskas žvaigždėta regis nesakė per radiją dėdė ar regis tikėtai vežė į darbą .tėtį ir mamą ir jis buvo lėtas tas kvailas nekvailas paukštukas o gal faust-patronas nes švilpė kažkas palei ausį tik taip palei pačią girdėjosi matėsi nieko nebus vėl titrai ir muzika nors trauk aną iš rozetės lyg vėjui nubudus ir tarpdurio žiaunoms išrėkus kad buvo nebuvo nevakar o gal suderėta
IŠ ASMENINĖS MF
PROF. S. PAVILONIO KOLEKCIJOS
Mūsų adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telefonas: 61-00-18. Tiražas 4500 egz. 1 spaudos lankas. SL. 321 Užs. Nr. 507 Spausdino Lietuvos leidybos įmonė „Spauda“. Redaktorė L. BINKAUSKIENE 4
.
Skaudžią netekties valan dą, mylimai mamytei mirus, Petrą GAUCĄ nuoširdžiai užjaučia Bendrosios geogra fijos katedros bei kartogra fijos laboratorijos darbuoto jai.
PAMESTI PAŽYMĖJIMAI Dingusius studentų asmens liudijimus, Nr. 8610180, išduotą FF studentui Dariui RUŽELEI, Nr. 8811022, išduotą IF studen
tui Tomui OSTRAUSKUI, Nr„ 8911975, išduotą FilF studentei Jurgitai RIMAITEI, Nr. 8710081, išduotą KomF studentei Renital PETRAITYTEI, Nr. 8710057, iš duotą KomF studentei Jolantat BRAŽĖNAITEI, laikyti negalio jančiais.
4