hinc įturad astru
Balandžio 5 d. 1991m. PENKTADIENIS
Kaina 2 kap.
Nr. 4 (1508)
LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
PASAULIO UNIVERSITETAI
Frankfurto universitetas: mokslas ir politika Palanki geografinė padėtis — Vidurio Europos kelių san kirta — lėmė ir lems šimt metinių prekybos tradicijų Frankfurte prie Maino tąsą, šiandieninę beveik keturių šim tų įvairaus dydžio bankų kon centraciją mieste ir... kitados ganėtinai vėlyvą Frankfurto universiteto įkūrimą. Pastarasis ^989 metais šventė savo gy venimo ..kuklų“ 75-metį (pir mieji universitetai Vokietijoje įkurti xVI a. pab.). Šiandien Johano Volfgango Gėtės vardo Frankfurto univer sitetas — vienas didžiausių Vokietijoje. Modernaus Uni versiteto sleksčius kone kas dien mina 34000 studentų bei • 05 dėstytojų būrys. 8,6 proc. •visų studentų — užsieniečiai. Universiteto organizacinės struktūros pagrindas — ins titutas Instii-utų Visuma suda ro stambesnį struktūrinį vie netą, t. y. fakultetą. Fakultetų Universitete gO. Lietuvos studentui kiek neįprasti tokie 1 .fakultetų pavadinimai, kaip „Biochemijos, farmacijos ir maisto produktų chemijos“. „Klasikinės filologijos ir me no mokslų“ ir kt. Universiteto, studentijos 'sa vivalda neįmanoma be atitin kamų struktūrų. Jos sudaromos rinkimų būdu. Viena iš mokymo si Universitete formų.—paskaita. Kadangi vadovėlių ir kitų mokymosi priemonių Univer sitete pakanka, dėstytojai pa skaitų metu nagrinėja tik pa grindinius atitinkamos temos klausimus, o studentai Siavto •užrašuose sukeverzoja vos ke
letą sakinių. Klausimo — at sakymo forma dažnai ilgokai užsitęsia abipusis disputas. Ki ta vertus, naskaitos metu nuo latos aidi natūralus ir nieko nešokiruojantis čiaudulys, slo gos šnirpštimas ir po čia pat išgertos koka kolos — rau gėjimas. Dėstytojai priversti ginkluotis mikrofonais. Am žius daro savo ,ir vis rečiau kam šauna į gialvą įsiverti au skarą ar paleisti popierinį lėk tuvėlį. Pamažu įsivyrauja akademinė atmosfera... Mokslas Universitete nemo kamas. Kartą per semestrą stu dentui privalomas 60 markių mokestis — simbolinis. Kita vertus, stipendija džiaugiasi tik vienas kitas vokiečių stu dentas. Sunkoka materialinė pa dėtis bei noras būti savaran kišku verčia daugelį studentų dirbti. O dirbantysis jaučia ska tiko vertę. Todėl neretai ieš koti iki aušros kunkuliuojan čiuose studentiškose fies'tosje „padauginusio“ bergždžias rei kalas. Tabako dūmuose skendinti ir vos ne nuolatos tonizuojan čius gėrimus gurkšnojanti stu dentija perša mintį, kad vi suomeninis politinis gyveni mas Universitete apmiręs. Anaiptol! Demonstracijos, pi ketai ir kitokio pobūdžio po litinės akcijos — svarbus stu dentiško gyvenimo komponen tas. Ypač darniai veikia mark sistų bei socialistų grupės. Abi politinės grupuotės — kairių jų pažiūrų akademinio jauni mo organizacijos. Marksistai — klasikinio, .įgrynojo“ marksiz
mo apologetai. Socialistai — K. Markso teorinį palikimą ko mentavusių E. Bernšeino, H. Markuzi ir kt. šalininkai. Ne paisant propaguojamų teori nių postulatų netapatumo, bend rų pastangų dėka Universiteto valgyklos fojė puikuojasi or ganizacijų „firminiai prekysta liai“: čia dvelkia įvairius po jūčius keliantys leninizmas, trockizmas, anarchizmas... Organizuotumu bei politiniu nuoseklumu (visų akcijų do minate — žmogaus teisės), studentijos politinių jėgų spektre išsikiria turkų bei kurdų studentų visuomeniniai politiniai dariniai (sąjungos, darbo grupės, prieglaudos na mai). „Daugiau patalpų, daugiau profesorių, daugiau seminarų — t. y., daugiau pinigų“ — reikalavo 1990 gruodžio 4 die ną visuomeninių mokslų fa kulteto studentai savo visuoti niame susirinkime. Siekdamas atkreipti Heseno žemės vykdo mosios valdžios dėmesį į sun kokas mokymosi sąlygas, su sirinkimas nusprendė griebtis kraštutinės priemonės — blo kados. 1990 m. gruodžio 5 dieną 7 vai ryto įvyko kaž kas panašaus j Bastilijos štur mą — į dvidešimtaukštį uni versitetui priklausantį moko mąjį korpusą plūstelėjo anaip tol negeranoriškai nusiteikusi minia. Kaip grybai Po lietaus dygo iš stalų ir kėdžių sulip dytos barikados. Blokada tru ko dvi dienas. Studentai pa sitraukė. Ar il^am? Egidijus ŠILEIKIS
Paminklas profesoriams Biržiškoms Broliai Biržiškos (Mykolas, Vaclovas ir Viktoras), gimė Viekšniuose (dab. Akmenos ra jone) 19 a. pabaigoje. Visi jie buvo Vilniaus universiteto pro fesoriai, garsūs Lietuvos kultū ros puoselėtojai. Lietuvoje yra sudaryta respublikinė komisija Biržiškų atminimui įamžinti, kurios pirmininkas yra Uni versiteto Rektorius prof. R. Pavilionis. Viekšniškių i n i c i a t y a atidaryta 'sąskaita aukoms prof. Biržiškų paminklo statybai
Viekšniuose. Einamoji sąskai ta Nr. 700818 Agropramoninio banko Akmenos skyriuje .Su rinkus lėšas aukų lapus nutar ta palikti Vilniaus Universite to bibliotekoje. Viekšniškių, ir komisijos var du kviečiu Universiteto profe sorius, dėstytojus ir visus čia dirbančius ■prisidėti prie prof. Biržiškų atminimo įamžinimo. B. BUTKEVIČIENĖ Vilniaus Universiteto bibliotekos direktorė
Kiek paduota pareiškimų? Nuo kovo 1 dienos priima čiųjų į vokiečių bei prancūzų kalbų specialybes, įneš pareiš mi stojančiųjų į Universitetą pareiškimai. Šiais metais į die kimų į tas specialybes jau pa ninį skyrių planuojama priim duota žymiai daugiau, negu ti 1055 studentus, į Kauno va numatoma į jas priimti studen karinį — 169, ir į neakivaizdi tų. Tačiau ne visose specialy nį — 370. bėse toks stojančiųjų pertek Iki kovo 25 dienos norą stu lius. Štai, pavyzdžiui, į chemi numatyta pri dijuoti Universitete jau pareiš jos specialybę kė 1622 žmonės. Kaip mane imti 60 studentų, o kol kas pa informavo mokymo skyriaus duota tik 20 pareiškimų. Pa vedėja I. Ragelienė, daugiausia naši situacija ir rusų kalbos yra norinčių studijuoti medici specialybėje. Paduoti 8 pareiš ną. Jų net 185, nors bus pri kimai, priims 23. Stojančiųjų į Universitetą imti 75 studentai. Populiari ne tik medicina. Anglų kalbą no pareiškimai bus priimami iki ri studijuoti 124, o bus priim balandžio 30 dienos VU Skai ti tik 27 studentai, teisę — čiavimo centre, Saulėtekio ai. 156, bus priimti — 85. Ne 9. Laiko pagalvoti dar yra. mažas konkursas laukia stojan Jūratė SKERYTĖ
Stipendija: kam džiaugsmas, o kam...?
----------- arba-----------Išpažintis aktualia tema
Frankfurto universiteto s trukt ura (Autoriaus pieš.)
Agnės ANDRIULYTĖS rašinį skaitykite 4 psl.
UNIVERSITAS VILNENSIS
2 psl.
____
..J.______ "JU
.J. L ___ HLU-L 1991. 04. 05
FIDI-23 Taigi, brangūs kolegos. Su stebėtinu užsispyrimu kasmet ateinantis pavasaris nepasišiukš lino ir šiemet. O kuo gi pasižy mi tikras vilnietiškas pavasaris? Naujomis kainomis ir nauja FIDI. Toliau nenagrinėdami šių įvy kių sąryšio, pažymėsime, anot M. Gorbačiovo, kad procesai vyksta ir reikia atsižvelgti į re alijas. O FIDI — 23 — tokia realija, kad oho! FIDI, fiziko diena, nors dar jauna, jau nuėjo ilgą ir sunkų kovų bei žygdarbių kelią. Pra sidėjusi nuo nekalto fizikų pa sisėdėjimo, ji augo, brendo ir plėtėsi, keitė gyvenamąją vietą, užsiaugido visų mūsų mylimą Diną Zaurą, (žr. A. Žukausko str.), apturėjo akis draskantį ro maną su tuometiniu prorekto riumi B. Sudayičiumi, tai dre bino visą miestą, tai kamavosi įgrūsta į fakulteto auditorijas, iš leido į platųjį pasaulį daug ži nomų populiarios muzikos ir populiarios politikos veikėjų. Fi zikai, kaip tikri džentelmenai, 1968 m. buvo sugalvota su organizuoti Fiziko dieną. Lap kričio 4 dieną posėdyje buvo išrinktas organizacinis komite tas: pirmininkas V. Mačiulis, da bar firmos „Eksma“ direktorius, pavaduotojas V. Bauža, P. Meš kauskas ir kt„ buvo priimtas pasiūlymas švęsti fiziko dieną pavasarį: likus daugiau laiko iki sesijos, ir į kolūkį sėjos dar bams nereikia išvykti. Fiziko diena prasidėjo Že maičio auditorijoje (Partizanų gatvėje) tokiais žodžiais: „1969 metų kovo 29 diena. Įsiminkite šią datą. Tai pirmoji fiziko die na“. Tuometinio dekano dėka šeštadienį nereikėjo eiti į pas kaitas. Ratinėje dalyje buvo ap dovanoti pirmūnai, kalbėjo dės tytojai. Vakare grojo fizikų an samblis „Vienuoliai“, dėstytojai išrinko pirmąją mis Fiziką. Taip praėjo pirmoji fiziko diena. Ramiai, oriai, šventiškai (dabar fizikai tuo pasigirti negali). Vėliau FIDI priblėso, ir ke turis metus nebuvo išlindusi už fakulteto ribų: nebuvo šviežes nių idėjų, laikytasi schemos: oficialioji ir linksmoji dalys. Linksmoji dalis organizuojama minimaliomis pastangomis. Kaip prisimena antrosios FIDI OK pirmininkas E. Norvaišas, tos FIDI biudžetą sudarė išlaidos mis Fizikos juostai, sąvaržėlėms ir kefyrui. Naujovė buvo vyriš kų kojų konkursas, vykęs tre čią ar ketvirtą FIDI šventę. FIDI atgimimas prasidėjo nuo šeštosios FIDI. Jau nebuvo pir mininko, atsakingas už organiza cinį darbą buvo V. Saldžiūnas. Karnavaliniais rūbais apsirengę studentai su būgnais, trimitais, balionais, nešdami raudoną kars tą su iš jo išlindusiomis kojomis ir užrašu karsto šone „Fiziko dienos renesansas“ patraukė į centrinius rūmus. Čia pridarė daug triukšmo ir pakvietė filo loges į savo šventę. Karstas buvo raudonas, todėl kad fizikai te turėjo geltonų ir oranžinių dažų. Bemaišant juos, neužteko gel tonų, o raudonų buvo per daug. Nešdami kartoninį karstą,
atžalą. savo šventės nešvęsdavo vieni, me pasakyti, kad tai tik tarsi mos filologių giminės o pasikviesdavo tai filologes, su ledkalnio viršūnė, o juk yra dar Jaunasis išvyks iš sav0 namų kuriomis juos siejo tiek amžina ir eisena, preskonferencija, kva- balandžio 6 dieną 13 valandą, draugystė, tiek ir amžina neiš ziperiodlnė fizikų spauda, FIDI o po pusvalandžio prie Univer tikimybė, tai susimesdavo su radijas, FIDI TV, FIDI taurės siteto centrinių rūmų įvyks iš 12 ekonomistėmis ar architektais. krepšinio turnyras, jumoristinės kilminga ceremonija. Nuo Visa tai neturėjo įtakos pačiai fizikos simpoziumas, (JUZIK), valandos Saulėtekio alėjoje pra FIDI esmei, nes, kaip sakoma na, ir, aišku, FIDI OK (organi sidės įvairios linksmybės, atrak žinomame šūkyje, „Mūsų mažai, zacinio komiteto) posėdžiai — cionai, mugės, kuriose jus ir bet mes fizikai!“ (aišku, filolo žodžiu, visa tai, kas džiugina kviečiame dalyvauti. Vakarinės tikro fiziko širdį. Šiemetinė dalies nebus. Įvyks tik tradicinis gių daug, bet jos filologės). Brangiems mūsų svečiams, FIDI — 23 vyksta labai atsa malonus pasistumdymas prie JK kasmet ateinantiems pasidžiaugti kingu ir jaudinančiu momentu. durų. Su tuo jus ir sveikiname. FIDI—23 Organizacinis Fizlende ir pasistumdyti prie Dinas Zauras pagaliau nuspren komitetas įėjimo į vakarinę dalį, norėtu dė vesti Birutę Pegasytę, žino
Iš FIDI istorijos
Į Fizlendą atvyko ir akademikas J. Viščiakas. kviesliai aplankė rektoratą ir masis kvieslys užsiaugino barz filologų paskaitas. dą ir dabar dirba Ministru be FIDI išėjo į pasaulį. portfelio). Sarbievijaus kieme Vakare fakulteto kieme buvo jie pasėmė vandens iš fontano. parodytas R. Polio režisuotas Šiuo vandeniu buvo pašventin spektaklis „Karalius Ubas“. Rei ti diplomantai fizikai. Iš paskai kia pažymėti, kad šį spektaklį tos buvo pagrobtas dėstytojas ir pirma pastatė fizikai, o tik po filologė. Vakare buvo parodytas to — Kauno Dramos ir kiti te spektaklis. atrai. Grojo ansamblis „Penki Devintojoje FIDI įvyko sky ir smuikas“. rybos su filologėm. Buvo teis Septintoji FIDI prasidėjo de mas. Į Filologijos fakultetą fi vintą valandą dekano prof V. zikai įvažiavo kareivinėmis ma Kybarto šneka. Tuo pat metu į šinomis. Pirmą kartą susitiko su centrinius rūmus arklio traukia ekonomistėmis. Susitikimas buvo ma brička išvyko kviesliai A. vaisingas. Pasirašyta bendradar Abišala, R. Juškevičius, R. Ro- biavimo sutartis, kurioje EKFF tomskis, lydimi procesijos (pir pasižadėjo duoti fizikams dvide
GALVO - SUKIS? Yra nustatyta, kad, jei ranki nis laikrodis nukrenta ant žemės, ir sugenda, tai geriausias bū das jam sutaisyti yra dar sykį jį numesti arba padaužyti į ko
kį nors kietą daiktą. Kokiu at veju toks taisymo būdas iš principo netinka? ■nsuBĮBą niujSnuissaud ns sipoa^mi ’seuiXąBS)v
šimt penkias nekaltas mergeles. Vakare suvaidintas „Karalius Edipas“ daugelio nuomone buvo geriausias spektaklis FIDI isto rijoje. Buvo ieškota FIDI sim bolio — pagamintas krokodilas. Dešimtojoje FIDI gimė dinozau ras. Jo tėvas ir motina— Vilius Armonas. Deja, pirmasis dino zauras kitą dieną po FIDI buvo supjaustytas. Vienuoliktoje FIDI fizikai per sikraustė į naujuosius rūmus Dinozauras su palyda keliavo pas filologes per visą miestą. Gimė malūnsparnio idėja, kurią įgy vendinti sukliudė blogas oras. Dvyliktosios FIDI eisenos ne buvo, bet atsirado garsusis Fizlendas ir įvyko pirmoji preskon ferencija. Nuo tryliktosios FIDI prasideda naujasis pakilimas. Atgaivinta eisena ir pirmą kartą pasiūta FIDI vėliava. Eisena iš motociklininkų, buldozerių, kra nų, gaisrininkų ir šauklių sunk vežimiuose išvyko į Filologijos fakultetą kasti tunelio. Abiejų fakultetų dekanai pasirašė sutar tį, nusprendę tiesti metro. Keturioliktoje FIDI susikūrė žymusis Fizlend Bendas ir buvo parašytas Fizikos dienos him nas. Penkioliktoje FIDI pagaliau nusileido malūnsparnis ir deka nas jame. Bandyta uždrausti ei seną, bet po ilgų pokalbių lei dimas gautas. Prasidėjo FIDI varžymas. Šešioliktoje FIDI buvo uždrau sta eisena. Aštuonioliktoje FIDI — Fizlendas, bet prasidėjus perestroikei fizikai atgavo savo šven tės tradicines dalis. Fizlendas įvyko jau po metų, o dvidešim tojoje FIDI atgimė ir eisena. Dingus Fizlendui, dingo ir Fiz lend Bendas, bet susikūrė įžy musis Mao teatras. Atgavę laisvę fizikai politizavosi. Dvidešimt pirmoji FIDI pasižymėjo raudonos spalvos ir stagnacijos atributų gausa, o jau dvidešimt antrojoje atsirado daugpartinė sistema. Tačiau poli tika greit nusibodo. Šiemet FIDI bus visai kitokia. Kokia? Atei kite ir pamatysite.
Kaina KOMERCINĖ
TIKROJO FIZIKO SPEC. priedas 21 metų aukštas, protingaslietuvių k. ir literatūros specia lybės filologas labai noraRį trumpam susipažinti su bet ko kios specialybės fizike (-u). AIDS pažymą turiu, po balandžio 6 nebesikreipti. ★ * * Kur tu, mano išsvajotasis Ra miojo vandenyno gaidžiuk?! » Tavo vištelė filologė su pakviel' timu laukia tavęs 18.00 prie įėjimo į FIDI VD. Kur Tu?!? ★ * w Brangusis! Jei Tau patinka skaidrios versmės, žydintys so dai, pievų gėlės, žali miškai, bet neturi pakvietimo į FIDI VD, tai ir eik į žalius miškus,.., o aš būsiu FIDI VD. Esu 23 metų 180 cm ūgio apvalių kūno fermų pedagoginio profilio studentė, turiu bendra vimo su užsieniečiais patirtį. Domiuosi KKEK, puslaidininkių bei radiofizikos katedros studen tais. Teoretikų nesiūlyti. ---------------------------------------
ŠTAI KUO TAPO FIZIKAI „Vargu, ar apsieina bęnt vie na fizikų šventė be trečiakursio A. Grumado, be jo sąmojaus ir išradingumo..." („Tarybinis studentas“, 1972.04.14) * ★ ★
„Lietuvos persitvarkymo są jūdžio Seimo taryba ir rinkimų štabas dėkoja Fiziko dienai, iš auginusiai ir subrandinusiai to kią organizatorę, kaip Angonita Rupšytė.“ („Fidilas“, 1990.04. 07) * * *
Iš mūsų Universiteto jau iš ėjo daug žymių fizikų. Neabejo ju, kad ir Jūsų, baigusių Fi zikos fakultetą tarpe, bus ir aka demikų, profesorių, daktarų, o gal ir Nobelio premijos laureatų“. („Tarybinis studentas“, 1968.04. 08)
4
UNIVERSITAS VILNENSIS
1991. 4. 05
3 psl.
ŽODYNĖLIS
’n
£
BESIRUOŠIANČIAM STUDIJUOTI FIZIKĄ
<z> cC G G co N O G
5
Idėja sukurti Fizikų Dinozau rą (Fi-Di) nenauja. Jau šešio likto amžiaus šaltiniuose buvo siūloma atgaivinti šią geomagnetinės katastrofos auką — fizi kų grožio ir didybės simbolį. Tačiau tuometinis mokslo ir technikos lygis neleido realizuo ti šio kilnaus sumanymo. Tik dvidešimto amžiaus antroje pu sėje atsiradus mikroelektroni kai, radiospektrometrljai, netie sinei optikai, eibių teorijai bei patologinei filologijai, susidarė objektyvios sąlygos dinozaurams kurti. Dinozauro ,,Fi-Di“ idėjai po puliarinti, fizikų kūrybinėms pastangoms šia linkme sutelkti buvo pradėta organizuoti to pa ties pavadinimo transglobalinė fizikų šventė, kai kur vadinama fiziko diena. 1969 maždaug tuo
V. JANKAUSKO nuotr. Plekšt, tekšt, kas gi jis? (FIDI—14) pat metu buvo pradėta projek tuoti ir paruošta techninė do kumentacija, o per keturis me tus pagamintas tobulas Fi-Di. Daugiausia prie dinozauro kūri mo prisidėjo V. Armonas ir J. Persijanovas su bendradarbiais. Pirmasis dinozaurų demonstravi mas 1978 metais sukėlė dino zaurų bumą visame pasaulyje. Tarptautinėje dinozaurų parodo je INTER'DIN’80, surengtoje Indonezijoje, Fi-Di be kovos su šlamštė visus laurus, užsikąsdamas konkurentais. Iš šios pa
rodos šaunusis gyvuliukas grį žo be žvynų, — juos pasidali jo gausūs suvenyrų mėgėjai. Dinozauro konstrukcija sudė tinga. Griaučiai suvirinti iš ti tano ir melchioro vamzdelių. Tuo norima suteikti dinozaurui lengvumo ir grakštumo. Įdomus dinozauro uodegos, skirtos fi lologėms baidyti, valdymo me chanizmas. Dinozaurai neišmlrė — jie tarp mūsų! A. ŽUKAUSKAS FF krašto apsaugos būrys. (FIDI—18)
Iš fizikų kūrybos Poetas K. Plankas — pagyvenęs žilstelėjęs džentelmenas — dirba mokslinį darbą, protingai kalba su bendradarbiais ir stu dentais, švelniai pažaidžia su atsitiktiniais vaikučiais, sako komp limentus moterims ir laikosi gerų manierų prie stalo. Žodžiu, jis žmogus kokių reikia... KAIP GIMĖ PLANKAS Tai va, tą dieną Planko mama Gavo skubią telegramą, O telegramoje — žinia intymi: „Važiuok namo, sūnus mums gimė!“ MIKO PETROVICIAUS ATSAKAS JAUNAJAM PROGRMUOTOJUI Nemoku aš jokio Fortrano, PL-e neprogramuoju — Svajonė mano — dirbti ant krano Ir ji išsipildys gal tuoj jau! VERŽIA KAKLĄ DIRŽAI Veržia kaklą diržai, Tu namo negrįžai, Nors jau laikrodžiai išmušė trečią, Jau kvėpuot negaliu Bet tave aš myliu Drebulys visą kūną man krečia. Ach, kodėl taip darai, Valgo kitas tikrai Saldų medų iš tavojo korio, Bet tave a,š myliu, Jau kvėpuot negaliu Dėl tavęs mvlima, pasikoriau... ŠTAI Štai 'stoviu aš ant kalno, Pasaulis kaip ant delno,
Pažiūriu aš į apačią, Gaivus vėjelis papučia, Ir debesėlis plaukia — Namie mergelė laukia... MICKAUS BOBUTĖ Ar žinai, kad viskas, ko negali būti Vieną dieną ima Ir staiga nutinka Taip ir draugo Mickaus Mylima bobutė Aštuntų gimimo Užpernai pradingo Jos ilgai ieškojo Giminės, kaimynai, Net ir aš gan’ smarkiai ieškant prisidėjau Bet. bobutė toji Dingo kaip į skrynią Mickus gailiai verkė ir ilgai gedėjo. Bet, kartoju, viskam Ko jau nebelauki Vieną dieną ima Ima ir staiga nutinka Tartum ryto vėjas Ir bobutė Mickaus Parugėm, palaukėm Lapkričio septintą Į namus parėjo.
Aerodinamika — skraidymo mokslas. Būtina kievienos sesijos disciplina. Chaosas — po sesijos studento galvoje. Darbas — keista sąvoka. Neaišku, kam reikalinga. Deputatas — neputojantis skystis. Praktikoje — dažniausiai senas alus. Dinozauras — didžiausias Lietuvos fizikų prietaisas. Universa' lūs. Naudojamas tiltų keliamajai galiai tirti, filologių organoleptinėms savybėms analizuoti ir pan. Fazė — apsinešimo laipsnis. Daugiau kaip 360 laipsnių nere komenduojama'. Filologė — sudėtingų tyrimų objektas. Intensyvus radiaAlDSsijos šaltinis. Būtinas saugumo technikos instruktažas. Apatiniai drabužiai iš švino. Fizikas — neįmanoma paaiškinti. Nėra kito tokio. Fizikė — filologinio lauko fliuktacija. Klasikinė fęminologL ja nenumato, bet eksperimentiškai stebima. Difrakcija — norimas reiškinys matant sijonuotą filologę. Hidrodinamika — mokslas apie skysčius. Praverčia po sesijos. Kvazi uždaroji posistemė — neatsargiai nusirašantis studentas. Spektras — stebimas paakiuose sesijos metu.
1 Samule su. Lietaus be — atėjo fiziko diena. 2 Atėjo, atėjo. Eisenos be. Atėjo blaivia Galva su. 3 Suplaukė minia Pakvietimų be Klega Fizlende Viltimi su. 4 Plazda transparantai Sūkiais su Atvažiuoja metro avarijos be. r
Dino Zauro nasrai Šypsena su Gražios filologės Kartumo be G Linksmybės linksmybės Liūdesio be Muša varpai: vakarinė dalis— pakvietimais su. (toliau veiksmas vyksta už už darų durų. Likusieji lauke pas toviniuoja, skirstosi. Atkakliau sieji bergždžiai laužia duris. Sutemsta.)
Studijų ir FIDI! Vasaris. Balius baigtas. Ačiū, — Panem et circenses! — šaukė pagiriotas R'omos pilie gana. Vėliau — kovas. Neramus tis pusantro tūkstantmečio atgal. — Duonos ir žaidimų! — lie pavasario metas. Medžių šako tuvišką atitikmenį be jokio są se sprogsta žali dinozaurai, bal iš ryšio atkartotų stropus filologas tų dinozaurų pulkai grįžta šiltųjų kraštų. „Mano širdy ti dhbar. Neblaivu. Nešiuolaikiška. Ne kras Fizlendas“, — sako jis jai susijaudinęs. „Iš mano sielos į aktualu. Studijos — štai tikroji doro tavąją ši gaivi kaip ryto vėje fiziko duona, užmaišyta iš pas lis eisena. Maldauju, brangioji, kaitų miltų, užraugta seminarų tik vieno švelnaus pakvietimo į ir laboratorinių darbų mielėmis, mudviejų vakarinę dalį..." Ak, pilna oro burbuliukų — langų, meilė, ak. Tuoj FIDI. Ir štai ji dukart per metus ištraukia pagaliau balandis! „Studijų ir ma iš semestro krosnies ir rai FIDI!“ — iš doro, blaivaus ir koma ant sesijos stalo. Vienas šiuolaikiško fiziko sielos išsiver pasitenkina keliom riekėm — žia naujas globalinis fizikų šū įskaitom bei sumuštiniais egza kis ir, pakilęs iki žvaigždžių, minais, kitas besotis ateina vai nušviečia Vilniaus padangę. Stu šintis dar ir dar, o kai kurie, dijų ir FIDI!!!! R. ZU žiūrėk, net mėgina ragauti...
7 Mėnesienos taku Slenka filologas Nuotaikos be, Pinigų be, Merginos be — viskas pasiliko Fizikais su. R.Z
FF dekanas prof. A. Bandzaitis 20-oje Preskonferencijoje.
STUDENTŲ ATSTOVYBE IŠSIKELIA Į NAUJAS PA TALPAS (Į BUVUSIAS DAR BO CENTRO PATALPAS) (OBSERVATORIJOS KIEMAS).
4 psi.
—.....................................
Stipendija: kam džiaugsmas, o kam...?
UNIVERSITAS V.ILNENSIS
1991. 4. 05
—.b^———
Ona DILYTE
PROLOGAS 1EIDŽIA UNIVERSITETO LITBRATŲ BŪRELIS
Visi žinome, — kad ir kokia menka ta stipendija, bet ji rei kalinga, naudinga ir 1.1. Kartą, stovėdama ilgoje eilėje prie langelio, kur dalinamos sti pendijos, išklausiau vieno kurso seniūnės išpažintį. N mėnesio 15 d. Skambino Petras ir klausė, ar aš nepamiršau paimti stipendijas. N mėnesio 20 d. Petro draugas Juozas liepė nueiti į Rektoratą ir pasidomėti, ar nemokės stipendijų anksčiau. Nuėjau. N. mėnesio 22 d. Jonas prispaudė prie sienos ir pareikalavo, kad stipendiją duo čiau iš savo pinigų. Jo stipendi ją galėsiu pasiimti sau. Daviau. N mėnesio 23 d. Susirgau N mėnesio 25 d. (stipendijų mokėjimo diena) Aš namuose. Sergu. 6.30. Skambino Petras ir klausė, ar nepasveikau. Dėl viso pikto duris užsirakinau dviem užraktais. 8.05 — Skambino Juozas. Su sinervavęs. 9.09 — Skambino Jurgis.. Sa kė, jog jis be stipendijos ilgiau neišgyvens. 10.21 — atėjo kurso mergai čių delegacija, pasiųsta vaikinų. 11.02 — skambino Petras. Pasakė, kad iškuls langus. 11.30 — atėjo Juozas. Pa daužė duris. Neįsileidau, Užsikimšau ausis vata). Atjungiau telefoną. Užmigau. N mėnesio 26 diena. 8.00 — sirgdama stovėjau prie kasos langelio. Paėmiau stipendijas. Kad tik kursiokai gyvą paliktų... Taigi, yra mėnesyje tokia diena, kai kurso sieloms (daž niausiai tai mergaitės) reikia rinktis ,,Pinigai arba gyvybė“ Gerai, jei užsipuola kursiokai, o jei šioje srityje imtų darbuotis reketas? Nepaleiskit vienų mer gaičių gyvybiškai reikalingos studentui dalies atsiimti. O štai mano istorija. — Žurnalistų antram kursui 2500 rub„ pasirašykit, — kasi ninkė pakiša lapus. Brūkšteliu parašą ir tūkstan tėlius susižeriu į rankinuką. Nuo šiol aš rizikuoju: pamesti, palikti, neatnešti, pravalgyti draugų pi nigus. Konspiracijos sumetimais sukišu tūkstančius į sportbačius, stipriai suvarstau raištelius ir įmetu į maišelį su užrašu „Riazanj“. Pietūs. Nusiperku sriubos. Kur sėsti? Gal prįe to barzdoto? Nepatikimas. Gal prie penktakur sės? į'čigonę, panaši... O! Mano draugė" ties kopūstų lėkštę rymo! Čia ir prisiglausiu. Kol ji iriau pasakoja savo meilės istoriją, sutaršau visą lėkštę perlinių kruopų. Pastoviai tikrinu, ar po stalu guli maišelis. — Viešpatie! — suklykia, ma no draugėm — Kur maišelis su fizinio apranga? Mane išpila šaltas prakaitąs. —A, štai kur jis. — Apsi džiaugia ji, pamačiusi mano ran
kose maišelį su tūkstančiais. — Pagąsdinti norėjai? — Ne, čia mano — tvirtai sakau jai. — Mano taip pat buvo su už rašu „Riazanj“, — sako ji ir šauna pro duris. Viskas aišku. Mane seka. Va gis buvo visai netoli. Jis, žino ma, norėjo pavogti mano maiše lį, — galvojau pakėlusi paskuti nį šaukštą. Saugumo sumetimais paprašiau virėjų, kad mane iš leistų pro virtuvę. Kita paskaita — fizinis. Į paskaitą reikia va žiuoti troleibusu. Į maišelį dar įmetu duonos kepaliuką, kad sunkiau būtų ištraukti, jei kas bandys. O tuo aš neabejoju. Ap žvelgiu visus žmones, stovinčius stotelėje. Nei vienas nekelia pa sitikėjimo. Lyg silkių statinaitė atriedėjo ,,ketvirtas“. Paslaugus jais!) vyriškis( atsargiau su įmontuoja mane į „silkių“ būrį. Maišelį pakišu po striuke ir stip riai prispaudžiu. Man tiesiai į veidą šnopuoja vyriškis išspro gusiomis akimis. Už nugaros sto vinti moterėlė su kiaušinių mai šeliu ima klykti. Įlekiu į fizinio katedrą. Kur so vaikinai pastoja kelią: „Sti pendija!“. „Tylėkit“ — parodau jiems akimis. Kvaili tie mūsų vyrai. Toks nesupratingumas. Gal kur netoliese tas išsprogu siomis akimis tyko. Pagalvoju, kad protingiausia būtų likusį tūkstantį sukišti į bakelį tualete. Kurso merginos' bėgo dar tik pirmą ratą, o aš buvau jau aplėkusi tris ir bėgau atgalios. „Pavežėt“? — pasiūlė balsas iš „aštuntuko“. Seka. Dar vienas. „Ačiū, ne“ — nutaisiusi šlykščią miną, padėkoju ir dings tu. Vikriai ištraukiu iš bakelio tūkstančius. Suskaičiuoju. Visi. Kažkas ima belsti į duris. Vik riai susikišu pinigus ir atidarau duris. Santechnikas. Jis be ce remonijų nustumia mane Į šalį ir... atidaręs bakelį ima kažką sukioti. Akyse aptemsta. Argi tai santechnikas? O gal tas iš „aštuntuko"? Troleibusas vėl prigrūstas ir visi išsprogusiomis akimis. Einu pėsčiomis. Sutinku kursiokus. Siūlo eiti išgerti kavos. Dvejoju. Tūo tarpu draugė pristato savo pažįstamą. O dieve, juk tai santechnikas! „Ne, nenoriu“ — atkertu ir bėgu kiek kojos neša. Viskas. Neturiu jėgų. Krentu. Aplink statybos. Susiskaičiuoju pinigus. Visi. Aplink tyla. Iš proto varanti tyla. Kadais per M—I įtikinėjo,, kad tyjoje— paguoda. Nesąmonė. Po to ne pamenu. Rodos sėdėjau audito rijoje ir dalinau pinigus. Čia tau, čia tau, čia tau... O man? Trūksta dvidešimties rublių. Vis gi šiek tiek liko. Nupėdinu į kavinę... — Kokteilių už visus, — me tu ant prekystalio stipendijos li kučius. Kišenėje tuščia. Sport bačiuose taip pat. Visur tuščia, bet gera. Iki kito stipendijų da linimo. Agnė ANDRIULYTE
Pamesti pažymėjimai
duotą MF studentei Elenai ULĮDUKYTEI, Nr, $910903. iš duotą MAF studentui Mariui STANKEVIČIUI, Nr. 8710486, išduotą EKFF studentei Ramu nei MATULAITYTEI, Nr. 8811653, išduota MF studentei Loretai LABANAUSKAITEI, Nr. 8610695, išduota MF stu dentei Jūratei SIAULYTKI. Nr. 8610705, išduota MF stu dentei Eurikai TAMELYTEJ, Nr, 8610696, išduotą MF stu-
Dingusius studentų pažymė jimus Nr. 8911962, išduotą FilF studentei Žanai CIRULYTEI, Nr. 8811010, išduotą IF Studentei Jolantai GINDVILAITE1, Nr. 8711398, išduotą FilF studentui Gediminui RA KAUSKUI, Nr. 8610755, iš
••••••••••••••••••••••S* nepažįstamas eina pro šalį užkliudęs alkūne tuštumą tarp atkištų briaunų: mano savo ir miesto kuriame šaligatvis daug artimesnis už dangų ir saulėlydis kniūbsčias parkrinta ant stogo nepastebėtas nepažįstama ir diena auginanti miestą svetlmesnį nei trankomos durys nei vėjas užmestas man ant pečių lyg apsiaustas jis tuoj bus nutrauktas ir užmestas vėl saulėlydį gatvės gale vejasi varnos ir langai užsidaro * * * vakar kalbėti žodžiai beldžias per sapną jų kruša šaltesnė už tuos kuriuos jau vėlu prisiminti kai nieks nebešneka jie priekaištauja nes buvo ištarti (nepagausi ne žvirbliai) ★ ★ *
praretėjo šalnos perukas ant pailsusios ryto galvos
link vidurdienio pasislinko lentynos prikimštos baisiai daug jau sudėvėtų knygų jose vakardiena nerado minkštų patalų kuriuose galėtų prisnūsti ligi kitos šalnos
maųęs nepašaukia vardu rugsėjis neieško suolelis nusėdėtas manęs neužmiršo tik nepažinojo dėlioju lotyniškų žodžių mozaikas jeigu jose pasilikti galėčiau gal ir atrastų mane Po tūkstančio metų
Tekstus (būtinai spausdintus DĖMESIO! Universiteto „Literatų kalvė“ mašinėle, 2 egz.) iki balandžio į Lietuvių skelbia jaunųjų kūrėjų — pro 20 dienos neškite zininkų ir poetų konkursą. lit. katedrą ir palikite „Litera
tų kalvės“ vadovo poeto M. Martinaičio skyrelyje. Laukiame Jūsų kūrybos. Sėkmės! „U. V.“ inform.
Kreizhauzas neleidžia užmigti Anksčiau čia buvo paprasčiau idėja. Stotyje pradėjo dirbti Ry drabučius buvo šviesu kaip die sias radijo mazgas. Kartais užei tis Šilanskas ir Mindaugas Brie ną. Pasirodo, nemiegojo ir klau davo komjaunuoliai, paskaityda dis. Vyrai nusprendė: mažiau ple sėsi stoties beveik visi. vo eilėraščių „didžiųjų švenčių“ palų, daugiau muzikos ir juoko. Nežinau sėkmės paslapties. Gal progomis, kartais studentus gąs Studentas turi pailsėti, jam rei žmones žavi tiesioginė translia dindavo mokomuoju oro pavo kia pakelti nuotaiką ir išsklai cija, betarpiškas bendravimas, jaus signalu. Aparatūra dulkėjo dyti liūdesį. savotiškas dalyvavimas laidoje, ir visiškai nerūpėjo katėms, čia Gimė naktinės laidos, jos pra galimybė pasakyti savo nuomo suradusioms šiltą užeigą. 3-ojo sidėdavo vakare ir tęsdavosi iki nę pakėlus telefono ragelį. Gal bendrabučio, dažnai vadinamo keturių valandų ryto. Laidos me visus įkvepia Ryčio entuziazmas. kreizhauzu (pamišėlių namai — tu leisdavo muziką pagal klau O gal tai Mindaugo nuopelnas, aut. past.), rūsį užpildavo sytojų pageidavimus. Galima bu kuris tvarko visą stoties apara kanalizacija. 1988 me tais tuometinio KPI leidinio re vo ne tik pasiųsti muzikinį svei tūrą, o ta aparatūra tikrai su daktorius L. Petravičius sugal kinimą draugui, gyvenančiam- dėtinga. „Firma kempinių nesiu vojo atgaivinti bendrabučio dva tame bendrabutyje, bet ir pas va“, — taip apie savo darbą pa sią ir pakelti radijo prestižą. Ga kirti pasimatymą ar pasiūlyti ką aiškino Mingaugas. O gal tai vęs KPI vadovybės palaiminimą nors parduoti. Per vieną vaka draugiškos atmosferos, kuri jau ir šiek tiek pinigų (nepašykštė rą ir naktį galima išpildyti aš čiama studijoje, pasekmė. Re daktorius, jei reikia, pabara, iš jo) aparatūrai įsigyti, su keliais tuoniasdešimt sveikinimų. Taip studentais pradėjo darbą. Taip pat skaitomi trumpi informaci sako savo nuomonę, tačiau į Ry gimė Kreizhauzo radijo stotis niai pranešimai, rengiamos ra- čio ir Mindaugo darbą perdaug Pusrūsio istorijoje prasidėjo nau dio viktorinos, diskotekos. „Jo nesikiša. „Jaučiuosi jaunas, dirb ja epocha. Keitėsi gyvenimas ir kios cenzūros“ — pasakė Rytis, damas šitą darbą“, — sakė Leo — ir jokios politikos. — pridū nas Petravičius. už jo sienų. rė Mindaugas. Šios laidos tapo Redaktorius planuoja įkurti Deja, pirmosios radijo laidos nebuvo labai vykusios. Gal to labai populiariomis, nežinomi įrašų studiją, barą, video salę. gerbėjai ėmė kabinti ant sienų Paklausiau, ar jis norėtų, kad dėl, kad kartojo valstybinės raplakatus „Klausykite tik radijo laidos būtų transliuojamos pla dio stoties klaidas — didžiąją stoties Kreizhauzas“, o pora ra tesnei publikai Redaktorius dalį laidos užimdavo kalbos, o diotechnikų sukonstravo mažo tačiau likusią — muzika. Tačiau ne galingumo siųstuvą ir stoties lai pasakė, kad norėtų, abejotinas pasisekimas: „Crazy- das ėmė transliuoti visam Kau tuomet reikėtų keisti laidų po būdį. O dabar laidos transliuo house“ — pirmoji nevalstybinė jamos siauram žmonių ratui ir radijo stotis Lietuvoje, tarp auk nui. bendravimas su klausytojais štųjų mokyklų tikrai vienintelė. Nepamirštama „šviesų“ akci betarpiškas. Vėliau gimė naujų laidų ja. Kažkas naktį paskambino į Tad kaip toliau gyvuos „Kreiz stotį ir pasiūlė pakviesti visus, hauzas“, — matysim, o kol kas kas nemiega ir klausosi laidos, belieka pavydėti vyrams suma ateiti prie langų su lempomis, numo, energijos, Išmonės. denįei Audronei’ ŠIURNAIprožektoriais, žvakėmis ir t. t. TEI, Nr. 8711470, išduotą Nerijus ADOMAITIS FI1F studentei Tatjanai MEL- Rytis perdavė šį pasiūlymą, ir Kaunas — Vilnius N1K0VAI, Nr. 8710010, iš ką jūs manote, — aplink ben duotą IF studentei Dainorai KUZMICKAITEI, Nr. 8911102, išduotą FilF studentui Rolan dui SU^GAILAI, Nr. 8710267, išduotą GVEF studentei Daivai MIKILCIŪTEI, Nr. 8710251. Mūsų adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telefonas: 611179. GVEF studentei Vilmai GRA Tiražas 3000 egz. 1 spaudos lankas. SL 321. Užs Nr. 708. BAUSKAITEI, laikyti negalio Redaktorė Liana BINKAUSKIENE jančiais.
r