TEGYVUOJA TARYBINĖ MOTERIS -KOMUNIZMO STATYTOJA! VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITE®
7zdo
o
<9
d
TUDENTAS TO,
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORA PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 4 (514)
1965 m. kovo mėn. 4 a., KETVIRTADIENI^
Eina nuo 1950 m.
Kaina 2 kap.
Dabarties ir ateities kūrėja
Moterų suvažiavimas man paliko dide lį įspūdį, — pasakoja moterų suvažiavi mo dalyvė, TSKP istorijos katedros vyr. iėst. MIRA BORDONAITĖ. — Į šuva žiavlmą susirinko įvairių profesijų atsto vės — geriausios gamybininkės, vlsuomenininkės, mokslininkės, menininkės. . . Susirinko pasidžiaugti laimėjimais, aptar ti iškylančių klausimų, pasidalinti rūpes niais. GIRAICIO nuotr
Moteris, kovodama už savo teises, nuėjo sudėtingą kelią. Ji galėjo stebėti visuomeni nį gyvenimą, tačiau dalyvauti jame buvo už drausta. Bet moteris stengėsi išsilaisvinti iš tradici nių rėmų. Prieš 54 metus Tarptautinėje mo terų — socialisčių konferencijoje buvo pri imtas nutarimas — kasmet pažymėti kovo 8 dieną, kaip tradicinę visų šalių moterų soli darumo dieną. Tai buvo iššūkis nusistovėju siam moters beteisiškumui, pradžia kelio, atvedusio į visišką moters išlaisvinimą. Didžioji Spalio socialistinė revoliucija bu vo didelis lūžis ’/a pasaulio dalies moterų gyvenime. Vladimiras Iljičius Leninas rašė, kad „iš tų įstatymų, kurie moterį laikė pa jungtą, Tarybų respublikoje neliko akmens ant akmens“. Moteris įsiliejo į naująjį gyve nimą, tapo jo kūrėju. Ji — ir karys, ji — ir komunizmo statytoja. Zojos Kosmodemjanskajos, Marytės Melnikaitės ir daugelio kitų moterų vardai aukso raidėmis įrašyti į mūsų šalies istoriją. Sun kiais pokario metais plačiai nuskambėjo ne tik Onos Sukackienės vardas. .. O klek ne užrašytų kasdieninio moters didvyriškumo pavyzdžių! Šiandien mūsų moteriai nesvetima jokia specialybė: moteris — inžinierius, moteris — mokslininkas, moTeris gydytoja, moteris — kosmonautė, — visa tai tapo mūsų gyvenimo tikrove.
Mūsų moterys dalyvauja ir šalies valdyme: 3 su puse šimto moterų yra TSRS Aukščiau siosios Tarybos, daugiau kaip 2000 moterų — sąjunginių ir autonominių respublikų Aukščiausiųjų Tarybų, daugiau kaip 500.000 moterų — vietinių Darbo žmonių deputatų tarybų deputatės. Moterį mes sutinkame visuose kasdieninio darbo baruose. Mūsų liaudies laimėjimai, ku riant komunistinę visuomenę, neatskiriami nuo tarybinių moterų aktyvios, pasiaukojan čios veiklos. Mūsų pramonėje dirba daugiau kaip 45 moterų, apie 95.000 moterų dirba mokslinį darbą, daugiau kaip milijonas mo terų yra apdovanotos ordinais ir medaliais, pustrečio tūkstančio moterų — Socialistinio Darbo Didvyriai, bevel šimtas — Tarybų Sąjungos Didvyriai. O kokiais žodžiais kalbėti apie moterį — motiną, kuri, neatsitraukdama nuo gamybos ir visuomeninio gyvenimo, auklėja naująją kartą? Minint Tarptautinę moters dieną, norisi pakartoti moterims skirtus Tarybų Sąjungos Komunistų partijos Centro Komiteto kreipi mosi žodžius: „Šlovė tarybinei moteriai — komunizmo statytojai, liepsningai patriotei, nenuilstančiai darbininkei, pasiaukojančiai kovotojai už kilnų talkos visame žemės ru tulyje reikalą“. S. VAIDINAUSKAITĖ, U-to moksl. bibliotekos direktorė
^BBBBBBBBBBBBBBBBBBBBB 1SISIII
| SAVO JAUNYSTĘ SUGRĮŽĘ... SCENOJE — MERGINŲ TERCETAS
BŪRIN, BŪRIN, DRAUGAI, JUK MES VIENA SEIMĄ, TENUSKAMBA PLAČIAI STUDENTIŠKA DAINA! Praėjusį šeštadienį Universiteto Ak tų salėje į sceną susirinko senieji dainos mylėtojai, studentai, kurie prieš keliolika metų baigė Universitete studi jas. Klausytojus pavergė linksma stu dentiška daina. Senesnis Universiteto dėstytojas susimąsto ir atpažįsta buvu sius studentus. Jis man ir papasakojo. Va, Vaidotas Kariones, eilę metų bu vęs choro valdybos pirmininku, dabar dirba Liaudies meno rūmuose. Ten — Jonas Palaikis. Jis kartu su Zina Čepaite lankydavo repeticijas, aktyvūs buvo. Da bar jie sukūrė šeimą. O šis, kraštutinis
viršuje, Antanas Juršėnas, dabar dirba direktoriaus pavaduotoju „Žalgirio'' stak lių gamykloje. O kas negirdėjo per ra diją atliekamų trijulės dainų. Tai Ant. Cesnavičius, G. Česnys ir J. Burbulevičius. Buvusi aistringa dainos mėgėja Z. Dzingaitė dabar dirba archyvo val dyboje vyr. moksline bendradarbe... Ir dar daug kitų, kuriuos daina tebe lydi ir dabar, šį vakarą jie laikomi ve teranais, juos šį vakarą labiausiai ger bia už atneštą j Alma Mafer rūmus tradicinį dainos patosą, šventinį jaus mą.
Čiurlionio „Siuntė mane močiutė", Abariaus „Dėdės Jono polka", Bramso „Sudie", italų „Žiedelis", „Lopšinė", „Tyluma", ar latvių liaudies „Klipu, klepu" salėje suskambėjo jaunai Ir iš didžiai. Ar tik ne choro vadovui LTSR nusipel niusiam artistui Vyt. Cetkauskui reikia dėkoti už parodytą iniciatyvą dar pra ėjusiais metais, studentų liaudies an sambliui besiruošiant festivaliui. — Pradžia buvo sunki, — pokalbyje po koncerto pasakė vadovas. — Reper tuarą sudarė klasikinės, lietuvių ir
kitų tautų liaudies dainos. Buvę studentai per savaitę po du kartus susi rinkdavo į repeticijas. Džiugu, kad žiū rovai taip šiltai įvertino veteranų choro pasirodymą... Scenoje liejosi daina, o aplodismentai ne kartą priversdavo ją Ir pakartoti. Pas kui gyvų gėlių puokštės, ir vėl, dirigen tu mostelėjus, suskamba tradicinė daina „Būrin, būrin, draugail" Daina, studen tiška daina, nuaidėjo per visą Aktų salę. J. GIRDVAINIS (Nuotraukos autoriaus)
REGINA MIKULEVICIŪTE — aktyvi ketvirto bend rabučio tarybos pirmininkė, sėkmingai baigusi egzaminų sesiją.
Pirmo kurso lituanistė Bronė Brazauskaitė ruošiasi TSKP seminarui. Jos pažan gumo knygutę papuošė tik geri ir labai geri pažymiai.
ZOSE POSKUTE __ treti metai Chemijos fakulteto Komjaunimo biuro narys, Aktyviai dirba visuomeninį darbą ir pažangi moksle.
■Susitikimai moterų suvažiavime Ig
Teko dalyvauti daugelyje suįvažiavimų. Tačiau nė vienas jų įnepaliko man tokio gilaus įspūndžio, nedavė tiek daug gero ir įš v lesaus. Negalima užmiršti to įvieningo šventiško pakilumo, įkuris visas mus, suvažiavimo ^delegates, jungė į vieną šeimą. įNegalima užmiršti dainos-himno į„Te visad šviečia saulė“, kurią ^giedojome mes, moterys ir moįtinos... Suvažiavimas atnešė man la ibai malonų netikėtumą: jame įsutikau man artimus žmones, įkurių nebuvau mačiusi jau daug dmetų, žmones, su kuriais mane įriša sunkių karo metų draugys tė... 1942 metais Lietuvos TSR vyįriausybė sukvietė mus, komjauįnuolius, iš visų Tarybų Sąjun#gos kampelių į Norską. Čia buvo vusius dėstytojus. Jų tarpe ir ^organizuojami kursai partiniams draugę M. Bordonaitę, taip pat įir tarybiniams darbuotojams, suvažiavimo delegatę. Norske ji 4 kurių po karo laukė darbas iš- dėstė mums politinę ekonomiją. įlaisvintoje Lietuvoje. Kursai tę- Draugė Bordonaitė ' mokėdavo įsėsi tris mėnesius. Mus, kursų rasti kelią į mūsų širdis ir buvo ^klausytojus, suartino darbas tri- labai mėgiama. Ąkotažo fabrike, žvejyba Volgos Susitinkame ir kitas buvusias tupėję. Baigę kursus, išsiskirstė„moksleives“: Tatjaną Jančaityfme po įvairias vietas. 4 Ir štai suvažiavime kažkas tę, Puteikytę, Povilaitytę, Paraįpašaukė mane vardu. Atsisukau. dauskienę. Tatjana Jančaitytė — įTas pats taip gerai pažįstamas socialinio aprūpinimo ministras. įveidas, linksma šypsena. Tai Apie ją girdime daug šiltų žo įmano draugė iš Norsko laikų — džių. Jau tada, Norske, mes pra našaudavome merginai didelę %^inalda Barkauskienė. Prisimeįname draugus, kalbamės apie ateitį. Malonu, kad mūsų žodžiai išsipildė. Puteikytė, žinoma po įdabartį. Ir apie save. Zinaida — grindininke dabar dirba Aukš ftpurtinis darbuotojas. Dirba įAnykščiuose... Sūnūs jau Poli- čiausioje Taryboje. Jos sveikata technikos instituto studentas. silpna — pogrindinis darbas pa 6 B et metai laip mažai tepalietė reikalavo duoklės. «/(?. Zinaida tokia pat energinga, Povilaitytė ir Paradauskaitė, n nenuilstanti. Prisimename bu- tpartinės darbuotojos, daug dar-
g
bo įdėjo, ruošdamos šį suvažia vimą. Ne visos Nors ko laikų drau gės — šio suvažiavimo delega tės. Daugelis jų dirba Lietuvoje atsakingose pareigose. Prisimi nėme ir Valę Kostinaitę — Apyvalienę, kuri nespėjo baigti kur sų, nes buvo iškviesta specia liam uždaviniui. Valė buvo pa garsėjusi partizanė, daug kartų rizikavusi savo gyvybe. Dabar ji dirba Viešosios tvarkos apsau gos ministerijoje. Liza Boreikaitė, Universiteto dėstytoja, taip pat baigė kursus Norske. ... Žiūriu į nuotrauką, išbluku sią ir pageltusią nuo laiko. Jos amžius — 23 metai. Daug kas pasikeitė, daug kas nuėjo į pra eitį. Tačiau sunkių metų drau gystė liko gyva. Doc. L. STEPONAITIENE
't' 't1 * * <« »t« <«»♦»»<■ >t< <■ »»»♦»<■» »>>»»»>» » į
Musų pirmoji sesija l pasitarimą gausiai susirin ko Bendramokslinio fakulteto studentai ir dėstytojai. Tema gana aktuali: pirmojo semestro rezultatų aptarimas. Vyr. laborantė Rumšienė duo da tikslią ataskaitą ' apie sesijos rezultatus, Bendras fakulteto studentų pažangumas 88,6 proc. Geriausiai padirbėjo pradinio mokymo pedagogikos ir metodi kos UI kursas. Egzaminus tik labai gerais pažymiais išlaikė 15 žmonių. Jais pasekė dvylika pirmo kurso Iiiuanistų. Iš kitų studentų trys gavą nepatenkina mus pažymius ir vienas liko neatestuotas. Uodegoje velkasi žurnalistų kursai. Čia iš 21 stu dento — devynetas skolininkų. O gerais ir labai gerais pažy miais sesiją baigė tiktai keturi žmonės. Paaiškėjo mokslo' pirmūnai. Iš 302 atvykusių į sesi ją, 25 išlaikė labai gerai. Gerai ir labai gerai išlaikiusiųjų skai čius pašoko .iki 77. Pirmūnais tapo lituanistai Vytautas Survi la ir Albinas Stankevičius, ra sistai Romualda Banaifytė, Sta nislava Moseičiuk, Adolfas Va lionis, žurnalistė Liucija Okuškaitė, pradinio mokymo III kur so studentės Aldona Aksomaitienė, Julija Davidavičiūtė ir kt. Sėkmingai užbaigus egzaminų sesiją, studentus sveikino dės-
tytojas J. Vilutis. Jis ragino į sukrusti fakulteto visuomeninio# darbo entuziastus. Kol kas fa-į kultete veikia tiktai vienintelis į literatų būrelis. Dauguma stu-į dentų laposi nuošalyje nuo vi-g suomeninės veiklos, nerodo \ jo- % kio aktyvumo.
įdomus pokalbis Bendramokslinio fakulteto Ii teratus pradžiugino žinia: į sve-jZ čius atvyko Leninqrado universi-Z teto aspirantas A. Bartkus, ty-Ž rinėjantis prancūzų literatūrą, y Pokalbyje jis giliai išanalizavo g rašytojo-lakuno A-de Sent — Eg-g 1942... NORSKAS. Komjaunuolių, partinių ir tarybinių darbuotojų kursų dalyviai. (Ketvir ziuperi gyvenimą ir kūrybą. A. Z Bartkus A. de Sent — Egziuperi y ta iš kairės stovi Medicinos fakjilteto doc. L. STEPONAITIENE). kūrinius suskirstė į tris gru- <6 peš: tai kuriniai — apibrėžti cha-g rakteriai, apibendrinimai, turį Z mąstymo kryptį apie žmogaus Z paskirtį gyvenime ir alegoriniai Z j elektrochemijos paslaptis. vienas po kito guvaizdai. aspirantas g . Ant stalo vdizudi. Daugiausfa uduijidubia diiLcia ry • a. i Trečio Po docento Levinsko paskaitos nagrinėjo novelę „Lakūnas , * *Lnnnc“ M , ro-gla išmarginti lapai... * manu Piaf-ii rsnctac N□l/tioc a Viircn ohomilzoi šią specialybę pasirinko ir kiti manų:’ '„Pietų postas““, „Nakties g kurso chemikai ronVo renkasi spereisas“, „žemė — žmonių • ~ monių plane-g cj• a’Įy|ję J)u su puse metų jau Atrodo, jau viskas apgalvo studentai. ta“, „Karo lakūnas“ i ' “ . . ' Ant stalo gula pareiškimai. Minę1 prasmę ^atiduota Likusįx lai- ta, nuspręsta, bet. . . lemas, išryškino idėjinę prasmę^ --------------- chemijai. ---------- d— ---------— Visos specialybės geros, Pusė studentų pasirenka ana Pranešėjas nustatė a. do sent-g ką reikia paskirti vienai kuEgziuperi santykį su egzištencia g rial ši mokslo Šakai, — sako fakulteto dekanas E. litiko specialybę. Laboratori
Paskutinis žodis
platus. Gali ---sintetinti naurySusitikime į,os. tyrinėjimą. g jas organines medžiagas, gisu aspirantu A. Z i. ,. v, . i i a Bartkumi dalyvavo ir Politechni-gImti Žinias elektrochemijos kos instituto literatai, su kuriais gsrityje. Trys skirtingos speciaryšįU,tetO Hteratų būrelis palažkoglizacijos, žlizaciios. trvs trys skirtingi skirtinei darbo g metodai. O pasirinkti reikia J. KUCKAILIS (mūsų koresp.) g vieną. tais, tuo lyg ir pateikdamas rak- 6 Pasirinkimas tą į a. de Sent — Egziuperi kū- g būti analitiku,
Ramanauskas. Kai dekanas, baigęs pasa koti apie analizinę chemiją, nukrypsta prie organinės, L. Archipovos, A. Gleiznio vei dus nudažo šypsena. Ž. Kudžinauskaitė, A. Jotautaitė, A. Niunkaitė gilinsis
niai darbai šaltuose korido riuose bei bandymai po liet sargiu neatbaidė jų. Organinės sintezės ir elekt rochemijos specialybes pasi rinko maždaug vienodas stu dentų skaičius. O. Dičiūnaitė
HHHHH n H Hi 111IH ttttftH HtmtniHinilHHIHHllIinilHUimMlMl ___
• •
___
__ —
-—
••
m
hmb
MA
• .JML
■
• • t:
amn •• •• I
lį Sujaudintų veidų margumynas. Visi šitie veidai — būsimų studenčių ir ■itie ■ Studentų. davatkiškos išvaizdos I Prietaringos mergina žiūri į senovišką židinį. Jos lūpos kruta, tur,būt, šnabždėdamos maldą. | Priartėja didelės Ramunės akys, įdė mios ir liūdnos jos įsiremia į užrašą ant durų „Mandatinė komisija". g — Jūratė Bangyfėl — kviečia sekre torius nuaugusią drąsią merginą. I Ramunę timpteli už rankovės susive lės, vaikiško veido berniokėlis. Pajydėjęs Jūratę akimis, jis šnabžda Ramu■*e,: I — Mano tėvas turėjo keturiolika hekfarų, bet pralošė kortomis. .. Na, jį išvaržė. Kaip man sakyti: iš vidutiniokų kilęs ar iš bežemių? I — Iš neprotingų! — atkerta Ramunė ir nusigręžia į langą. Atsiveria senieji JVilniaus stogai.
I Prie plataus stalo, už kurio sėdi ko’misijos nariai, artėja Jūratė. Jos aukšta, megztiniu aptemptą krūtinė drąsiai Išlaukia į priekį. Sultingose lūpose blyk■ ;l pašaipi, užtikrinta šypsenėlė. j — Kiek turite žemės? — trumpai, be ■ šraiškos praskamba kažkieno balsas. | — Žemės? Kiek Lietuvoje yra — vi sa mūsų, — pašaipiai atsako mergina. i — Tu žinai, kur esi? — šūkteli įsi žeidęs Jaunius. Jis sėdi stalo gale, ne 1 srieš langą, ir todėl jis geriau matyI i. Jo švarko atlape blizga komjaunimo ženkliukas. Jūratė pakreipia galvą į Jaunių ir vy lingai jam nusišypso. Pakėlusi ranką, fingiu judesiu patampo ploną auksinę grandinėlę, kuri žybsi pro megztinio iškarpą. bežemių.. . Trys broliai pari — '• partijos nariai, — girdėti h'zanai..... j kaitančio iš dokumentų pirmininkaujana :io balsas. — Viskas aišku, galite eiti. .. Galite ■ >ifi, drauge... studente! I Jūratė iššaukiančiai dėbteli į Jaunių, Į:uris įsikniaubia į kažkokius popierius. Hūratei artėjant prie durų, jis vis tik ■ įeišlaiko: I — O kryželį, nusiimk, girdi?! Mes Čia nepakęsim tokių demonstracijų, nors javo broliai būtų Tarybų Sąjungos did vyriai! | Laukiamajame pasirodžiusią Jūratę įipspinfa galvos. Tiktai Ramunė, stovin ti prie lango, nepakruta. | — Ko tavęs klausė? Na! Pasakok! I Greičiau! I — Manęs? — šypsosi laiminga Jūra tė. — Nieko! g — Nieko?! Negali būti! Nesimaivyk! I — Jėzus Marija, nieko!? — išsprūs ta pamaldžiai merginai. 1 — Nieko. Tik kryželį liepė didesnį Užsikabinti... — patampo Jūratė savo grandinėlę ir vos valdosi, kad nepraKliupfų juoktis. t — Indriūnaitė Ramunė! — skelbia Sekretorius iš pravirų durų. 5 — Indriūnaitė, Indriūnaitė! — sušun ka keletas balsų.
I***
Plačiuoju mandatų komisijos salės ki limu nedrąsiai žengia išklaipyti batu|ai. ■ ______________________________ Šmėkšteli įtemptas Ramunės Indriūnaifės veidas. — Sėskit! — praskamba tas pats tuš čias, šaltas balsas. Kaip ir kitų komisi jos narių, sakančiojo nesimato. Jiems už liugarų fvieskia skaudinanti šviesa ir išryškėja tik siluetai. Ramunė stovi. 4 — Sėskis, — vėl išgirsta ji ir staiga pamato Jaunių. Jis draugiškai rodo jai ranka, kad sėstųs!. Ji krūpteli ir klus niai, lyg gimnazistė, atsisėda. I — Indriūnaitė, Ramunė, duktė Pet ro. .. Gimiau — tūkstantis devyni šim tai dvidešimt... — pradeda ji sustin gusiomis lūpomis. I — Nesiskubinki!, nesiskubinki!, su biografija palauksim, — pertraukia tas pats balsas, bet dabar jau pagyvėjęs, su „interesu" kažką įtartino surasti. — Kur mums skubėti? Nėra mums ko skubėti... — dar lėčiau pabrėžia, — su-
žymėta punktyru ar ii viso tiktai — spėjama. Tokiu budu atsirado ir ii scena — „Ramunė mandatinėje komisijoje". Nesiruošiau ir nesiruoiiu raiyti atskiros kny gos apie studentus, tačiau studijų metai jūsų Universitete įėjo į mano kūrinių atmosferą, kaip deguonis į oro sudėtį. Universitetas man buvo it tebėra kupinas romantikos. Jo pilkos ir niū rios sienos gimd ir ateityje gimdys rašytojus. Tur būt' tai viena iš gražiausių mūsų kultūrinių-nacionalinių tradicijų. Naudodamasis redakcijos suteikta galimybe, noriu padėkoti visiems savo skaitytojams-stuaentams už šiltą dėmesį mano kūrybai. JŪSŲ MYKOLAS SLUCKIS
sipažinsim, pasikalbėsim... Taip aš sa kau, drauge... drauge... ? — .. .Indriūnaitė! — pasakinėja Jau nius balsu, kuris išduoda norą padėti jai. — Na, tai kiek turim žemės. . . drau ge Indriūnaitė? Ramunė tyli, tarytum, prieš atsakydama jiems, turėtų atsaky ti pati sau. — Vis dėlto — kiek turit žemės? Kiek turit ir kiek turėjot? — klausimas praskamba jau įsakmiau. Jaunius palinksta į priekį. Jo veide nerimas, nes Ramunė delsia. — Dešimt hektarų... — atsičiaupia Ramunės lūpos, bet taip, lyg pati tuo abejotų. Dešimt hektarų — ne kliūtis. Jaunius su palengvėjimu atsidūsta. — Tiktai dešimt? — praskamba tas pats balsas, bet lyg nusivylęs. — Taip... Tegul... O kiek samdinių laikėt?.. — Samdinių? — perklausia Ramunė, Jos rankos, sudėtos ant kelių, virpa, o mintys nuplaukusios toli... .. .SAMDINIŲ? . . Tamsioje seklyčioje staiga praplyšta balsas: — Dar ilgai drybsosi, Anelka!. . . . .SAMDINIŲ? .. Pro prasivėrusias duris švysteli tėvo veidas. — Dar ilgai drybsosi, Anelka!. . Vienmarškinė Anelė Indriūnienė ran gosi iš plačios medinės lovos.. . .. .Mažos mergaitės. Ramunės, akys išgąstingai seka motinos judesius. Ramu nė prisirišusi prie jos lininiais siūlais ir štai... . . .Motina dantimis nukanda juos.. . Svirduliuodama vienmarškinė eina per aslą basa. .. .. .Pašoko iš savo lovos ir maža Ramunė... .. .NESAMDĖM NIEKAD. . . . . .Motina žibinto šviesoje girdo gyvulius. . . Gyvuliai Ramunei rodosi pasakiškai dideli... .. .Godžiai maukia didelis lyg iš medžio arklys... .. .Viskas plaukia, tįsta rytiniame rūke. Lauke, virš kalvos, kyšteli saulės kraštelis... Ramunės lūpos didelėmis pastangomis užpučia „liktarną"... i-» — Tai nesamdėf? — pasitikslina pir mininkaujančio balsas. — Na, taip, — neiškenčia Jaunius. — Juk, va, ir socialinės kilmės pažy mėjime pasakyta — ... „dešimt hekta rų. Samdinių niekuomet neturėjo". — Pažymėjimą kartais galima. . . ir už lašinius, — staiga pabaigia pirminin kaujantis. Argi ne taip? Ar ne už ląšinius? — vylingai, įsismelkiančiai pakar toja. — O gal šiaip pažįstamų vals čiuje turite? A? Ramunė sumišta lyg slėptų, jog turi pažįstamų.
.. .Prirūkytame, išdaužytais langais kambaryje ant stalo — priešais sėdintį pirmininką — automatas. Automatas gu li ant „Tiesos" 'laikraščio komplekto... ...PAŽĮSTAMŲ...? .. .Nuožmus, grublėtas pirmininko vei das. .. — Kaip pyliavos? .. Pienas? Mėsa? .. Kas darbus nudirbs, jeigu tu išvažiuo si?. . Tu — Universitetan, brolis, ko ge ro — į amatų mokyklą? .. .PAŽĮSTAMAS? .. ,.. .Studenčių būrelis su korporantiškomis kepuraitėmis... Kvatoja... Laisto si vandeniu Indriūnų sodyboje. .. .. .Kvatoja, apkabinusi motiną per pe čius, vyresnioji Ramunės sesuo.. . ., .Nuožmus, gruoblėtas pirmininko veidas... — Kas darbus nudirbs, jeigu tu iš važiuoji? .. .Ta pati vyresnioji sesuo, dar jau nesnė, gimnazistiška uniforma, kvato ja... .. .Prirūkytame kambaryje, valsčiuje, kažkoks susigūžęs tarnautojas ištaria: — Pasakysiu, pirmininke, — Indriūnienė gera moteris.,. .. .Gruoblėtas, rūstus veidas.
BUS EKRANIZUOTAS
Jūs, Indriūnai, ge ri. .. Tik tarybų valdžia bloga, ką?! .. .Pirmininkas stuk teli kumščiu į sta lą, į „TIESOS" komplektą.., .. .Subarška ant „TIESOS" komplekto automatas... .. .PAŽĮSTAMAS? ..
Ne, tai ne automatas žvangtelėjo — kažkas iš komisijos narių su triukšmu pastūmė krėslą.. . Ramunės veide išgąstis. Ji tik dabar suvokia, jog per ilgai tylėjo. — Gal pakaks klausinėti? — nedrą siai užsistoja Jaunius. — Ne, nepakaks! Tikite į dievą? — Ne, netikiu — atsako Ramunė ir šypsosi geru šypsniu...
.. .Skamba baltos bažnyčios varpai. .. Dūžiai plaukia virš mažo miestelio... .. .Tėvas veda ją j būrį mergaičių baltomis trapiomis suknelėmis... Kaspi nai. .. Vainikėliai.., Žvakės.. . .. .Mergaičių rankose didžiuliai kermošiniai saldainiai... — Aš rimtai klausiu, — įspėja balsas. — Aš rimfai, — tebesišypsojo Ramunė. — Bet į bažnyčią tu juk neini? — skuba jai j pagalbą Jaunius. — — Neini?
...Į BAŽNYČIĄ?.. NE, NEINU... .. .Kiekvienoje rankoje sugniaužusi po kermošinį saldainį, Ramunė užmie ga. .. Rodos, kažkur skrenda.. . ...Ne, ji miega plačioje medinėje lo voje, prisirišusi motiną lininių siūlų pluoštu.. . .. .Maža Ramunė patraukia siūlus. .. Jie lėtai nusidriekia žibinto šviesoje... Ramunė juokiasi, skėsčiodama rankomis, dengia plaukus, kad siūlai nesiveltų. — Na, matot! pasako pirmininkau jančiam Jaunius. — Draugas komsorge, — įspėja šis vaikiną, — jums čia ne pasimatymas su studentei Jųdviejų, Ramunės ir Jauniaus, akys susitinka. Ir Ramunė pirmą sykį čia jam nusišypso. Jaunius suraukia kaktą, nuduodamas kietą ir abejingą. — Išvardinki! savo gimines! — lyg kompensuodamas savo silpnybę, meta jis Ramunei. — Turiu seserį Ingridą... Dirba Vil niuje. .. Dantų gydytoja. . . — Ingrida! Ingri-i-i-da! visoje sody boje girdėti tėvo balsas. ■ . .Ramunės sesuo gimnazistiška uni forma kvatoja... .. .Po žydinčia obelimi :sėdi kažkoks vaikinas, kurį per pečius apkabinusi Ingrida. J’ uždengia jam akis ir kvatcja. — Ką mums Indriūnas pasakys? — verždamasis iš jos glėbio sako vaiki ras, ir atsigręžia. .. .. .Nuožmus, x gruoblėtas pirmiginko veidas valsčiuje: — Geri, jūs Indriūnai — geri! .. .Tas pats Aleksas Aleksynas po žy dinčia obelim veržiasi iš Ingridos glė bio. .. — Ką mums Indriūnas pasakys? .. .Atlekia knygos, viena po kitos. . . Atsidauždamos į šakas, knygos paberia baltą žiedlapių lietų. .. — Mes Indriūnai, atsimink, fu, uba ge! Mes V Indriūnai! — rėkia įtūžęs tėvas* svaidydamas knygas. .. .. .Byra žiedlapiai. .. ant numestos knygos... .. .ant „TIESOS" komplekto su aufomatu... — Sesuo ištekėjusi? — Kas vyras? — Kas vyras? Kur dirba? Ramunė ne iš karto atsako, Neramiai sujuda jos rankos, padėtos ant kelių. — Paulius... Povilas Šatkauskas... Vaikų darželio ūkvedys.
...PAULIUS... — Šatkauskas! — prisistato išlipęs iš brikelio blizgantis smetoninis karinin kas. ., .Atidavęs tėvui pagarbą, siekia bu čiuoti Indriūnienės ranką. ., Kol jis
graibsto sugrubusią motinos ranką, virš jo, pasilenkusio, matyti patenkintas išdi daus Indriūno veidas. — Prašom, ženteli, prašom! — gir dėti Indriūno balsas. . . .. .Atidaręs miestišką juodo lako spin tą, tėvas kabina karininko milinę... *** — Kur dirba sesers vyras? — Aš jau sakiau — vaikų darželyje... — Aha... Taip, taip... Aišku... — praniurna pirmininkaujantis. — O ką jūsų šeima veikė vokiečių okupacijos metais? Taip vadinamuose savisaugos daliniuose niekas netarnavo?
.. .Uždususi motina jpuola j trobą. — Ten kluone... Aleksas. .. Kruvinas... Savisaugininkai pašovė. .. sužeisto, .. .Ramunė lenkiasi prie ant šiaudų gulinčio Alekso. kad — Savisaugininkai pašovė..., juos kur... — kaltai šypteli sukepusios Aleksyno lūpos... Staiga pritraukia ša lia gulintį automatą... .. .Ingrida miestišku žibintuvėliu ap šviečia apžėlusį barzda Alekso veidą... Jiedu žiūri vienas j kitą įtemptai, svetimai... .. .Ingrida numeta jam papirosų pokelį... Aleksas užsimerkia... Per toli nukritusį pokelį Ingrida prisfumia ko ja. .. — Tai ką veikėte vokiečių okupaci jos metais? — mygia pirmininkaujantis. — Mes? — nelabai supranta, kas jai sakoma, Ramunė. — Žemę dirbom. .. — O sesuo su vyru? Irgi? — Ne... Kodėl? .. Jie, miestiečiai... Tik frontui užėjus, atsikraustė. — Aišku... Belieka dar vienas klau simėlis — giminių užsienyje neturit?
.. .Niekur, niekur aš iš čia nevažiuo siu! — stumdama nuo savęs miestišką lagaminą, isteriškai šaukia Ingrida. .. Ant grindų guli supakuoti ryšuliai, krep šiai, lagaminai... — Aš nevažiuoju! Aš — Indriūnaitė, Pauliau... Aš negalėsiu fenai! — Nešauk... Nusiramink... — atsigrę žęs nuo lango, sako civiliai apsirengęs Šatkauskas. — Kelias į Vakarus atkirs tas. .. Per vėlu... ■ . .Pro smilkstantį sudegusį kluoną, pro sodybą praūžia žvaigždėtas tarybi nis tankas... ■. .Visa Indriūnų šeima prigludo prie trobos langų. .. ■ .. .Keliuku pro sodybą pravažiuoja tarybiniai tankai.., — Dabar, gal būt, mums pravers, kad tu — Indriūnaitė. .. — ramiai išta ria Šatkauskas...
Laukiamajame Ramunė negirdi, ko jos klausia apspitę veidai.., Jai atrodo, jog visų lūpos kartoja: .. .Aišku, viskas aišku... Vargais negalais prasibrauna pro smalsuolių būrį... Priešais išdygsta Jū ratė, sugriebia ją už pečių ir laiko. — Leisk, — vengia parodyti ašaro tas akis Ramunė. — Kas tau?., — klausia Jūratė, glausdama Ramunę prie savęs. — Aišku, viskas aišku... Ramunė iš siveržia iš Jūratė glėbio ir nubėga ilgu koridoriumi. Sujaudintų veidų margumynas. Gal vos, veidai, lūpos. Dešimtys klausiančių akių. — Nepriimtieji gali iš karto atsiimti dokumentus priėmimo komisijoje.. ,■ Skaitau priimtųjų sąrašą!— girdėti sek retoriaus balsas. Akys dar labiau įsitempia, minia ap miršta. — Bačiulyfė Vincenta — priimta! — Indriūnaitė Ramunė — priimta! Stovintis abiturientų minioje Jaunius apsidairo — Ramunės niekur nematyti. — Indriūnaitė! Ramune! — neišken tęs šūkteli Jaunius. Vakaras. Mediniuose laiptuose tauk ši Jauniaus žingsniai. Atrakina duris, neskubėdamas pereina girgždančia grin dų lenta. Neprisėsdamas prie stalo, permeta akimis išblaškytus popierius. Atsisėda ant lovos, bet nesirengia. Pa remia galvą rankomis ir, pakėlęs akis j tuščią kambario kampą, žiūri į jį,' lyg kažką jame regėtų. Tyla. Subilda praviras langas. Kažkur netoliese ūkteli manevruojantis garvežys.
\
1
iininniinmniiiiiiniinminiiiininiiininnnnininiiinmnniniiininiiunMiiiinimiiiiMiHwnitiiinnnuiniinianni
Romanas „Laiptai į dangų" išėjo 1963 metais. Po romano jau pasirodė mano novelių knyga Jšdaigos ir likimai". Šiuo metu, užbaigęs apy saką vaikams „Stebuklinga rašalinė", rašau naują romaną. Tačiau — noriu ar nenoriu — nuolat tenka ■rjžtt prie „Laiptų". Tebediskutuoja ir kritikai, čia girdami, čia peikdami. | Ir štai mudu su jaunu, talentingu režisierium R Vabalu jau kuris laikas vargstame, rašydami inscenizacijos scenarijų. Tačiau nelengva lįnocinę jaunųjų herojų būseną perteikti realiai Apčiuopiamu, „judančiu" vaizdu. Kompensuojimt kai kuriuos neišvengiamus praradimus, ti nka įvesti vieną kitą sceną, kuri romane nu
S
s S
S 3
=
= Ę
I ! nį E
g
ia
LIGI JA (MF VI k. studenčių D. KELIORFTĖS ir St. KRASAUSKAITĖS mokslinis darbas, skaitytas fakulteto ateistinėje konferencijoje)
„O kas ant delno smulkią smiltį kė lė, tas Jautė ir klek sveria planeta, jei moteris pakėlė kūdikėli. Ji laiko visą žemę. Ir todėl Ji. tiktai todėl, tur būt, Šventa“. (E. Mieželaitis) Dauqiau kaip pusę visos žmonijos sudaro moterys. Jos vaidina didelį vaidmenį sudėtinųame žmonijos gyve nime. Žmonių visuomenės vystymasis pra ėjo penkis pagrindinius etapus, atitin kančius penkias skirtingas ekonominlupolltiniu atžvilgiu visuomenines forma cijas. Moters padėtis šiose formacijose buvo nevienoda. Pirmykštėje bendruo menėje matriarchato laikotarpiu mote ris buvo centrinė figūra. Pagal moterįmotiną buvo nustatomi žmonių gimi nystės ryšiai. Moters žinioje buvo ir nedidelis žemės sklypelis, kurį JI pri žiūrėdavo Ir gaudavo Iš jo pastovaus maisto. Vyrai gi bastydavosi po miš kus, medžiodavo, bet jų grobis būda vo labai nepastovus. Ši aplinkybė ir telkė moteriai pirmenybę prieš vyrą. Vėliau, pradėjus prijaukinti lauki nius gyvulius, vis labiau tobulėjant primityviems darbo Įrankiams, žmonių tarpusavio santykiai keitėsi. Gyvulinin kystė palaipsniui virto pagrindiniu pragyvenimo ir maisto šaltiniu. Vyras rūpindavosi darbo įrankiais ir palaips niui įsiqijo nuosavybės teisę į Juos. Atsirado privatinė nuosavybė, o savi ninku tapo vyras. Ryšium su tuo, vy ras iškilo į pirmaujančią vietą šeimo je, o moteris ilgainiui neteko buvusios
garbingos padėties ir tapo vyro tar naite, paprastu įrankiu vaikams gim dyti. „Motininės teisės nuvertimas, — rašė F. Engelsas, — buvo pasaulinis istorinis moteriškosios lyties pralaimė jimas“. Vergovinėje, feodalinėje, kapitalisti nėje visuomeninėse formacijose mote ris buvo tik privatinės vyro nusavybės dalis. Religija nuo pat savo atsiradimo tar navo išnaudotojams, kaip įrankis, mo raliniu atžvilgiu pavergiantis darbo žmones. Todėl natūralu, kad išnaudoto jiškose visuomenėse viešpatavusios re ligijos pateisino moters niekinimą, jos vergišką padėtį ir trukdė išsiveržti jai iš siauro šeimos rato. Krikščionybę galima pavadinti pas laugiu išnaudotojų tarnu. Ji skelbė reakcinę, išnaudotojišką pažiūrą į mo terį. Savo tikybinių dogmų ir doros dėsnių pagrindu krikščionių religija laiko bibliją, kurią, neva, pats dievas padiktavęs jos rašytojams. Tat pažvel kime, ką sako biblija apie moterį. Biblijos senasis įstatymas pradeda mas mitu apie pasaulio sukūrimą: pra džioje dievas sukūręs dangų ir žemę, augalus, vėliau saulę, mėnulį, žvaigž des, dar vėliau — įvairiausias gyvių rūšis — „plaukiančias gyvas esybes ir sparnuotuosius viršuje žemės po dan gaus tvirtuma“. Pagaliau šeštąją savo darbo dieną Jis sukūręs žmogų — že mės ir jos gyventojų valdovą. „Taigi, viešpats dievas padarė iš žemės molio žmogų ir įkvėpė Į Jo veidą gyvybės kvapą, Ir žmogus pasidarė gyva esy bė“ (2, 7). šiuo kūriniu dievas apvai nikavo viso pasaulio „tvėrimo“ darbą. Septintąją dieną Jis ilsėjęsis ir “Sžiaugęsis savo darbo vaisiais. Taigi, apie moterį kol kas nė žodžio. Ji, matyt, ne buvo [traukta į dievo kūrybinius planūs. Pirmąjį žmogų — Adomą — dievas įkurdina rojuje ir leidžia jam naudotis visomis gėrybėmis, išskyrus vaiir _____ sius nuo medžio _ „žinojimo gero pikto“, Vaikšto Adomas po rojų, valgo leistus vaisius... Tur būt, nelinksmai atrodė didysis dievo kūrinys, nes pagaiiau, dievas priėjo išvados: „Negera žmogui vienam. _________ Padarykime ____ . .jam padėjėją, į jį panašų“. (2, 18). Tam tiks lui dievas surengė savo Adomui gy vūnų parodą. Nejaugi viešpats galvo jo, kad Adomas išsirinks sau į žmo nas asilienę ar dramblienę! Adomas, žinoma, jų neišsirinko. „Tada viešpats dievas užleido ant Adomo gilų miegą ir išėmė vieną jo šonkaulį“. (2, 21). Reikia pripažinti, kad dievas pirmasis istorijoje panaudojo narkozę. Iš Ado mo šonkaulio kažkokiu būdu buvo pa; gaminta pirmoji moteris — Ieva, ši moteris patiko Adomui, nes „štai dabar yra kaulas iš mano kaulų ir kūnas iš mano kūnol“ (2, 23), atseit, jam pri klausoma jo kūno dalis. Šventieji bažnyčios tėvai samprotau ja, kad vyras esąs paties viešpaties dievo atspindys, o moteris tik jos vy ro atspindys. Be to, biblijoje nieko nenurodoma apie sielos įkvėpimą levai. Moteris, teologų nuomone, yra labiau materiali negu vyras ir todėl mažiau atspari pagundoms ir nuodėmėms. Pa sak biblijos, tuo pasinaudojo velnias. Pasivertęs žalčiu, jis sugundė moterį, o ši padarė tai, ko nė pats velnias
SLIDŽIŲ TRASOJE.... Unlverslteto tarpfakultetinių varžybų spartakiada tęsia si. Praeitą trečiadieni (24 d.) Karoliniškėse vėl nuskambėjo slidininkų balsai. Dieną kiek snigo ir pustė, tačiau iš juo kaujančių sportininkų nuotaikos galima buvo spręsti, kad kova žada būti Įdomi ir atkakli. 17 vai. 1 startą stoja merginos — 5 km. dalyvės. Tra sa parinkta nelabai raižyta, slydimas geras, todėl tikimasi gerų rezultatų. O štai finišo tiesiojoje pasirodo ir pirmosios sportininkės. Pirmąją vietą užima Ekonomikos fakulteto atstovė V. Ivanovaitė (23:41). Tai antrojo atskyrio rezulta tas. Antroji Z. Mulokaitė (TMF) 25:37. Trečioji M. Sėmytė (FMF) 25:56. Startą palieka vyrai. Jiems reikia įveikti 10 km. Prasideda atkakli sportinė kova tarp MF, FMF ir GF atstovų. Geriausią laiką 10 km nuotolyje parodė M F — J. Laurina vičius (40:45). Tai viršija antrojo atskyrio rezultatą. Ant ras — VI. Cekuolls (MF 42:09) — taip pat antras atsky ris. Trečias — VI. Tumasonis (FMF) 42:57. ' Varžybos baigėsi, dabar savo žodį turi tarti sekretoriai. Štai kaip atrodo galutiniai varžybų rezultatai: I — MF, II — FMF, III — GF, IV — IFF, V — EF, VI — TF VII — ChF. Reikia padaryti didelį priekaištą eilės fakultetų sporti nėms organizacijoms, kurios nerimtai pažiūrėjo į varžybas ir nesudarė pilnų komandų. Ekonomikos fakulteto vyrai kažkodėl nusprendė nedaly vauti nei 10 km varžybose, nei estafetėje. O Fizikos ir matematikos fakulteto komanda varžybose dalyvavo nepilnos sudėties, Istorijos Ir filologijos fakulteto komandoje trūko dviejų vyrų, Teisės fakulteto trijų vyrų, Chemijos fakul teto — vieno vyro. Merginų komandos buvo taip pat nepilnai sukomplek tuotos, Istorijos ir filologijos ir Chemijos fakultetams atsto vavo vos po tris merginas. Nežiūrint to, varžybose pasiekta gana gerų rezultatų. Vyrai Įvykdė vienuolika atskyrio reikalavimų (tame tarpe 2-ro atskyrio). Merginos — 12 atskyrių (iš jų 1 — antro). Šios varžybos buvo kartu ir patikrinimas geriausiems Uni versiteto sportininkams. Po poros dienų jie išvyko l Rygą draugiškoms varžyboms su Universiteto komanda. Gimsta graži tradicija tarp dviejų aukštųjų mokyklų. Kitais metais lauksime svečių iš Rygos mūsų trasose. Belieka palinkėti Universiteto komandai sėkmės ir sli džių vėžių. K. SVEDAS, (mūsų koresp.)
nesiryžęs padaryti — sugundė Adomą paragauti vaisių nuo „žinojimo me džio“. Kaip matome, moteris neatliko dievo jai skirto vaidmens — padaryti Adomą laimingu. Užsirūstinęs dievas išvaro pirmuosius žmones į žemę, pa smerkdamas Juos ir jų ainius sunkiam darbui ir mirčiai. O moteriai, kuri no rėjo pažinti gėrį ir blogį, uždeda dar ypatingą bausmę — „as padauginsiu tavo vargus ir tavo gimdymus, tu so puliuose gimdysi ir būsi po vyro val džia, o Jis bus tavo ponas“. (3, 16). Va dinasi, šiuo metu skausmingi gimdy mai yra ne todėl, kad moters kūnas nėra pakankamai tobulas, kad gimdy tų be skausmų, o todėl, kad pirmoji moteris užrustino dievą. Taigi, moteris tapo vyro tarnaite, jrankiu vaikams gimdyti. Kilni motinystės pareiga bib lijoje traktuojama kaip dievo bausmė, žeminantis ir sutepantis moterį daly kas. Biblijos nuostatai nurodo, kad mo teris, pagimdžiusi kūdikį, yra „sutep ta“ ir į bažnyčią gali eiti tik po reli ginių apsiplovimų. Praėjus 4 dienoms nuo gimdymo, atliekamos „apsivalymo“ apeigos, žydų religijoj Jos atliekamos po 40 d., jei gimė berniukas ir po 80 d., — jei gimė mergaitė. Vadinasi, moteriškos lyties kūdikis suteršia mo tiną dvigubai. O ką besakyti apie mo tinystę, įvykusią be bažnyčios oašventinimo. Jeigu „legali“ motinystė suter šia moterį, tai „nelegali“ uždeda gė dos dėmę visam jos gyvenimui, žiau rus visuomenės pasmerkimas visą gy venimą slegia ne tik vienišą motiną, bet ir jos kūdikį. Galima pagalvoti, kad šiuo pasmer kimu bažnyčia ir visuomenė siekia už kirsti kelią palaidumui. Tačiau labai jau nevienodai Jis taikomas vyrui ir moteriai. O tai savaime aišku — pagal krikščionių religiją moteris — vyrų gundytoja ir suvedžiotoja. Todėl, baž nyčia, griežtai smerkdama „paslydu sią“ merginą, yra labai atlaidi jos „nuodėmės“ bendrininkui — vyrui. Ka dangi biblijinės legendos meta šešėlį motinystei, tai tuo pačiu krikščionių religija yra nusistačiusi ir prieš san tuoką. Pirmajame šv. Povilo laiške korintiečiams skaitome: „Kursai Ją už vyro išduoda, gerai daro, bet kursai ją neišduoda — geriau daro“ (7, 38). Vadinasi, viengungystė yra labiau gerbtina negu santuoką, nes „mergys tė labiau patinka dievui ir geriau ve da prie išganymo“ (kun. S.). Be to, mo terystė nėra dievo pašaukimas, nes į ją traukia pasaulis, kūnas ir velnias — didieji neprieteliai žmonių išganymo. Bažnyčios „tėvai" rašė veikalus apie „mergystę“, apie „amžinąją skaisty bę“, kur nurodoma, kad tai vienintelis kelias išsivaduoti iš kūniškumo pančių. Nugalėjęs lytinį potraukį, žmogus, dar gyvas būdamas, išsivaduoja iš kūno varžtų ir tuo būdu pasidaro panašus į angelus — bekūnes būtybes. Bažnyčios tėvas Ambraziejus santuo ką laikė priešingu dalyku prigimčiai, nes žmonės gimsta viengungiai, o ne poromis (įdomu, kaip jis paaiškintų dvynių, trynių ir t. t. gimimą). Origenas į santuoką žiūri kaip į gašlumo priemonę. Vis dėlto žmonės tuokiasi, ir baž nyčia priversta pareikšti, — „santuo ka yra visada nuodėmė, visa, ką čia galima padaryti tai Ja atleisti
pašventinti“. Atseit, religinių apeigų rni tu pašventinta santuoka yra padarot pakenčiama tiek dievo, tiek ir žmon akyse. Bet dar didesnį susirūplninl bažnyčiai kelia vadinamosios „miir, sios mterystės“, kai katalikas nori vi tl kito tikėjimo ar Iš vis netikinčią rr torį. Tačiau ir čia bažnyčia randa eiti. Ji sako: „Protinga motina bevt ja matyti savo kūdikį sergantį, ned mirusį. Tad, jei bažnyčia nenusileis’ dauguma iš Jų apsivestų kur kitur, gal ir atsiskirtų nuo bažnyčios. Taitį bažnyčia, kaip išmintingoji motina, j dviejų piktybių pasiskiria mažesniąį 10-tame kanone, 24-to posėdžio iš T dentinio vyskupų susirinkimo, ranl me šį teiginį: „Jei kas sakytų, kad r: terystė yra labiau gerbtina, negu gystė bei celibatas ir kad nesama J riau ir laimingiau pasilikti mergysti] bei bepatystėje, tebūna atskirtas r,l bažnyčios". Štai kuo grasina abejoji ! čiai savo avelei šv. bažnyčia! Tačiau kaipgi suprasti biblijoje cj vo žodžius „veiskitės ir dauginkitšfl Čia irgi bažnyčios tėvams atsirado įv3 rių nuomonių. Vieni teigė, kad dievo prisakymas nebeatitinka lai® dvasios ir nėra skirtas krikščioni® kiti, — kad dievas turėjęs mintyje Į1 kį nors kitą veisimosi būdą. Gal dil nimosi, gal pumpuravimo? O dabar pažvelkime iš arčiau į ba nyčios pašventintą santuoką, vadui mąjį — „šventąjį sakramentą“. Kril čionių religija ir biblija traktuoja rr j terį kaip pirkimo-pardavimo objekl Pvz., biblijoje skaitome, kad šv. Joki bas savo dvi pagrindines žmonas į gijęs atitarnaudamas jų tėvui Laba po 7 m. už kiekvieną. Tai ko papr® tam mirtingajam nenusipirkti žmorr j Šitas šventasis — Izaokas pavedė s; vergui surasti jam žmoną, tik būti’.j paklusnią ir darbininkę. Dešimtąjį „dievo įsakyme“ sakoma: „Negeisk ■ vo artimo namų ir netrokšk jo pat I nei tarno, nei tarnaitės, nei jaučio, ® asilo, nei jokių dalykų, kurie yra 9 (D 5, 21). Moteris čia išskaičiuoja’.! šalia namo, lauko, asilo... Pagal bibliją moterų paskirtis di® ginti savo vyrą, būti „pasidavusio® savo vyrams... nes vyras — mot® galva“. (Efez. 5, 22 — 23). Moteris ti® patikti vyrui širmąją vedybų niĮjį tį, priešingu 'atveju, jai gresia qj9 vė. Žydų tikėjime vyras parašo iii skyrimo raštą ir gali išvyti žmc | lauk. Ką reikia daryti moteriai, jei >9 ras nepatinka, nieko biblijoje nepa 9 kyta. Vadinas, moteris neturi teij® tarti Jokio sprendžiamo žodžio, ji f 9 valo tik nulenkti* galvą. Jei vedybų naktį paaiškėjo, i 9 žmona Jau nebe „mergaitė“, tai pa: $ Senąjį biblijos įstatymą Ji turi užmušta akmenimis. Vyro neliečia. 9 gali turėti eilę žmonų ir suguli’, šioje srityje, biblijos teigimu, vii 9 rekordus sumušęs karalius Saliar 9 nas, turėjęs 700 žmonų ir 300 suqi |l vių. Už neištikimybę moterį vėl ga ;3 užmušti akmenimis. Svetimoteriauta® — vyras būdavo užmušamas tik ta 9 kai jis susidėdavo su savo tauty a ištekėjusia moterimi, t. y., kai pas 9 sindavo į tautiečio privatinę nuosa 9
Visi į trikovę! šių metų kovo mėnesi Univer sitete pravedamos sportinės žie mos trikovės varžybos. Į var žybų programą įtrauktas slidi nėjimas, sportinės granatos me timas ir šaudymas (mažojo ka libro šautuvais). Varžybos vyks dviem etapais: pirmajame — rungtyniaus kursų komandos fakultetuose, sntrajame — fakultetų komandos. Nugalėtojai bus apdovanojami pereinamosiomis taurėmis, pagy rimo raštais, diplomais ir vertin gomis asmeninėmis dovanomis. Patvirtinti specialūs prizai už masinį dalyvavimą rungtynėse. Pagrindinis šių varžybų užda vinys — įtraukti į sportinį judė jimą kiek galima daugiau jauni mo: studentų, dėstytojų, Univer siteto tarnauojų ir darbininkų, 1 ■ ■ Šiose varžybose turi dalyvauti LDAALR visi komjaunuoliai ir nariai. organizacijos, Komjaunimo fakultetų LDAALR komitetas, sporto klubai privalo imtis visų priemonių, kad jų fakulteto jau nimas dalyvautų kiek galima gausiau, kad tarpfakultetinės rungtynės praeitų organizuotai, būtų siekiama kuo geresnių re zultatų slidinėjime, granatos metime ir šaudyme. Svarbus veiksnys, populiari nant varžybas, — fakultetų sie ninė spauda. Universiteto VLKJS komitetas ir LDAALR kviečia visą Universi teto jaunimą aktyviai dalyvauti sportinės žiemos trikovėje. A. B. BLAŽYS, LDAALR komiteto pirmininkas
TIK MERGINOMS! S. m. kovo mėn. 5 d. 19 vai. Lietuvių literatūros katedros skaitykloje Įvyks vakaras-susitikimas tema „Pasikal bėkime apie moters idealą“. Dalyvauja viešnios — moks lininkė, gydytoja-kosmetikė, dalllninkė-modeliuotoja. Etinio ir estetinio lavinimo taryba
IV k. lituanistė I. Katiliūtė —stropi studentė, aktyvi faku to visuompnininkė. Vyt. LEŠČINSKO nuotraukoje: I. Katiliūtė (viduryje) su $ draugėmis — IV k. klasike A. Vilutyte (kairėje) ir V k. rus* D. Turinkyte laisvalaikio metu.
Gamtos fakulteto darbud Jų kolektyvas giliai užjau* laborantą EDUARDĄ TUZlKJ jo mylimai mamytei mirus
EF studentui AUGUSTIN LUKOŠIUNUI mirus, nuoJ džiai užjaučiame jo qimih ir artimuosius. V k. pram. ekonomikos specialybės studentai
MERGINOS, Į savo gretas jus kviečia Universiteto agitmeninė briga da Numerio redaktorius „F A K T A S“ J. GIRDVAINIS Kreiptis į Estetikos ir me ninio lavinimo katedrą antra dieniais nuo 16 iki 18 vai. Šio numerio korektūrą ■ NEPAMIRŠKITE, KAD. . . A, KEPALAITĖ, V. DAU. TĖ ir V. GRABAUSKAS. Visus Universiteto studen tus bei dėstytojus kviečiame Mūsų adresas: dalyvauti mūsų naujos pro Universiteto 3. gramos paruošime. Laiškus, Vilnius, korespondencijas, pasiūlymus fonas: 7-79-17. prašome siųsti į Estetikos ir Rinko ir spaudė meninio lavinimo katedrą LKP CK spaustuvė. (Čiurlionio 21) arba skambinti LV 07508 IJžs. Nr. telefonu 3-30-11. Tiražas 2500 egz. Agitmeninė brigada „Faktas“