Universitas Vilnensis, 1993 m. rugsėjo Nr. 4 (1520)

hinc itur ad astra

universitas

RUGSĖJIS 1993 m.

Kaina sutartinė

Vilniaus universiteto laikraštis LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.

Nr.ty (1520)

Rektoriaus prof. dr. R. Pavilionio kalba Naujųjų akademinių metų pradžios proga A UKŠTIEJI SVEČIAI, GERBIAMI KOLEGOS, MIELI STUDENTAI! Amžinoji gyvenimo versmė, tikrasis būties ženklas - tai ritmingas jos atsinaujinimas, kai kiekviena nauja pradžia įsilieja į amžiną visų ankstesniųjų pradžių tėkmę ir šitaip tvirtina būties amžinumą.

Didysis gyvenimo ritmas, laiko dūžiai, matuojantys būtį, primena, jog esame ne tik savojo, bet ir didžiojo Istorijos laiko liudytojai, ne atsitiktiniai būties svečiai, o tikrieji jos dalyviai. Šitaip šiandien, 1993 m. rugsėjo 1 dieną nuskam­ bėję Vilniaus universiteto varpo dūžiai paskelbė mums ir visam pasauliui, kad Vilniaus universitetas pradeda 415-tuosius savo būties metus. Šia mums ypatinga amžinos pradžios proga sveiki­ nu mūsų profesorius ir studentus, visą mūsų akademi­ nę bendruomenę.

Amžinoji, šventa misija, kuriai esame pašaukti, šiandien patvirtinama dar vienam laiko tarpsniui, dar vienai mūsų dvasios pastangai, dar vienai šiandien į studentus įšventintai kartai.

Praėję metai paliko mums tai, ką sukūrėme: nau­ jus studijų ir mokslo centrus, naujus tarptautinio bend­ ravimo ryšius, studentų ir dėstytojų mainus, reikšmingą Vakarų šalių ir jų universitetų paramą.

Vilniaus universiteto vardas skambėjo plačiai ir įtaigiai Europoje ir pasaulyje.

Tačiau praėję metai paliko mums ir širdgėlą, nusi­ nešdami amžinybėn mūsų bendruomenės narius: Ni­ jolę Abukevičienę, Arvydą Baroną, Antaną Bitę, Viktorą Korsiką, Česlovą Kudabą, Konstanciją Lekie­

nę, Algimantą Mickį, Praną Norkūną, Aleksandrą Piskunovą, Vanzetą Rybakovienę, Vilimą Šakį, Algirdą Šimonį, Janiną Tamulienę, Antoną Vertinskį, Janą Viduto ir Kotryną Žaromskytę.

Pagerbkime jų atmintį.

Ateinantieji jubiliejiniai Universiteto metai prasi­ deda, kaip kitados, ypatinga Popiežiaus malone. Tuo­ met, prieš 415 metų, Popiežius Grigalius XIII palaimino kilnias vyskupo Valerijono Protasevičiaus ir karaliaus Stepono Batoro pastangas įkurti Vilniaus universitetą, prilygindamas jį žymiausiems krikščioniš­ kojo tikėjimo Europos universitetams.

Nukelta | 2 psL

lt Kūginio ouotr.

1993 m. rugsėjo 5 d. Universitete lankėsi Šventasis Tėvas Romos Popiežius Jonas Paulius II. Spausdiname (5 psl.) Jo Ekselencijos kalbą, pasakytą Šv. Jonų bažnyčioje susitikime su Lietuvos inteligentija.

1993.09

Universitas Vilnensis

Rektoriaus prof. dr. R. Pavilionio kalba Naujųjų akademinių metų pradžios proga Atkelta Iš 1 psL

1993 m. rugsėjo 5 dieną Istori­ jos ir Likimo malone sveikinsime Popiežių Joną Paulių II, tikėda­ miesi naujo palaiminimo mūsų am­ žinai misijai ir naujiems darbams, mūsų dvasios pastangai suderinti žinojimą ir tikėjimą. Šią atsinaujinimo viltį ir siekį šiandien liudija ir šis svarbiausias Universiteto kiemas, per amžius telkęs Lietuvos protus, perteikęs ži­ nojimo ir laisvos minties šviesą nau­ joms kartoms, o šiandien dar šviesesnis, dar erdvesnis ne tik dėl savo atnaujinto grožio, bet visų pirma dėl mūsų minčių, sumanymų ir siekių iškilumo.

Dėl naujo laisvės jausmo, kurį išgyvename Lietuvą palikus pasku­ tiniam svetimam kareiviui, ir šitaip pagaliau užvertus dar vieną drama­ tišką mūsų Istorijos puslapį. Šis iaisvės jausmas ir yra ta erdvė, kurioje skleisis ir mūsų aka­ deminė laisvė, visi mūsų nauji dar­ bai ir sumanymai.

Universitete įgyvendinama stu­ dijų reforma, apimanti visus fakul­ tetus ir katedras ir sudaranti galimybes studentams įgyti tikrą universitetinį išsilavinimą o dėsty­ tojams - konkuruoti ne vardais, o darbais, šiemet iškart apims visus pirmųjų metų studentus.

Jiems, 1993 metų pirmakur­ siams, nuo pat pradžių turi būti su­ daryta galimybė pajusti Universitetą kaip laisvos, kritiškos, ieškančios minties terpę, nevaržo­ mą jokios politinės ar ideologinės konjunktūros.

Tiesa ir išmintis, žinojimas ir ti­ kėjimas, akiračio erdvė ir toleranci­ ja - štai tie paprasti principai, kuriais čia, šiuose rūmuose, me-

moderniausią audiovizualinę labo­ ratoriją.

Vėl gi su Švedijos karališkaja parama gal galėsimę, užbaigę pro­ jektavimo darbus, pradėti įgyven­ dinti patį svarbiausią mūsų artimiausios ateities projektą-sta­ tyti naująją Universiteto bibliote­ ką. Bet jau šiandien visiškai aišku, kad be esminės savo valstybės pa­ ramos šis nepaprastai svarbus visai Lietuvai projektas gali žlugti. Šiuos ir kitus tolesnio bendra­ darbiavimo su visų 9 Baltijos vals­ tybių universitetais reikalus svarstysime tuoj pat po Popiežiaus apsilankymo mūsų Universitete prasidedančioje 52 Baltijos univer­ sitetų rektorių konferencijoje.

O šia ypatinga proga mūsų šventėje dalyvaujantiems svečių šalių ambasadoriams visas Univer­ siteto bendruomenės vardu tariu nuoširdų ačiū.

Mūsų darbai fizikos, jos taiky­ mų, matematikos, biologijos, me­ dicinoj, ypač širdies chirurgijos, srityse,'šiandien sulaukę plačiausio tarptautinio pripažinimo, rytoj gali atsidurti šešėlyje, jei nesugebėsime dar šiemet įtikinti Seimo ir Vyriau­ sybės patvirtinti tokį mūsų gyveni­ mo biudžetą kuris išsaugotų Lietuvos mokslą ir studijas.

Mūsų Universitetas, kaip ir kitos Lietuvos mokyklos, šiemet materialiai dar išliks, jei įtikinsime Vyriausybę bent paskutinį metų ketvirtį atlyginti šiandien mus bai­ giančias pasmaugti ūkio išlaidas.

Mes labai tikimės, kad miestas, užuot vis pavojingiau vilkinęs grą­ žinti Universitetui priklausančius ar Kurijai perduodamus pastatus, pagaliau ims rūpintis Universitetu kaip savo neįkainojamu turtu kaip tai laiko pareiga daryti visi gar­ bingi Europos miestai.

Mes labai ryžtingai tikinsime Seimą, kad Universiteto autonomi­ jos principas, įrašytas į Respublikos konstituciją ir garantuotas Univer­ siteto Statuto - Respublikos Įstaty­ mo, nėra tik Konstitucijos, puošmena, o Universiteto veiklos pagrindas, štai jau 900 metų apsau­ gantis visus Europos universitetus nuo politinės ar biurokratinės prie­ vartos bei savivalės, garantuojantis dvasios laisvę ir demokratijos tęsti­ numą. šąlių teikiamą paramą Universiteto Todėl jau kreipėmės ir dar Skandinavistikos katedrai, dovanos kartą kreipsimės į Respublikos

nančiuose mūsų raštijos pradžią buvo ugdomos kartų kartos, o Lietuvo­ je išsaugota laisvės dva­ sia, asmenybės ir tautos orumo jausmas, atviru­ mo visam pasauliui nuo­ stata.

Todėl ir šiandien, kaip prieš 415 metų, prasmingi karaliaus Ba­ toro linkėjimai Universi­ tetui, kad tai būtų laisva erdvė, į kurią burtųsi įvairiausių kraštų stu­ dentai mokslų ir tikėji­ mo semtis.

Nepamiršime, kad 1993 metai tai ir paties karaliaus, Universiteto įkūrėjo, 460 metai.

Nepamiršime taip pat, kad 1993 metai - tai ir mūsų Astrono­ mijos Observatorijos, vienos se­ niausių Europoje, 240 metai.

Nepamiršime, kad 1993 - se­ nojo Universiteto Architcktūros katedros, išaugusios į Dalies Aka­ demiją dušimtieji metai. Šalia šių ir kitų jubiliejų nepa­ miršime visų pirma, kad per šimt­ mečius Universitete ugdomas požiūrio universalumas šiandien yra suprantamas kaip informacijos prieinamumo, jos plačiausio per­ teikimo problema. Nuo jos spren­ dimo priklauso mūsų atgimstančiai visuomenei ypač svarbi demokra­ tijos raida.

Todėl šalia daugelio kitų pro­ jektų, sumanytų įgyvendinti šiais metais įvairiuose humanitarinių ir socialinių mokslų srityse, ypač reikšmingas jau pradėtas įgyven­ dinti nepriklausomos universiteti­ nės radijo ir televizijos studijos projektas, bendradarbiaujant su JAV universitetais ir fondais.

Verslo ir vadybos studijų refor­ ma, tikimės, bus paspartinta plėto­ jant ryšius su šv. Jono universitetu Niujorke, taip pat Prancūzijos, Da­ nijos, Vokietijos universitetais.

Verslo ir tarptautinių santykių studijų bei tyrimų srityse (kurias remia Išeivijos Tautas fondas) daug vilčių teikia tik ką mūsų Uni­ versitetui patvirtinti du Europos Bendrijos projektai.

Yra žinia, kad mus po kelių dienų aplankysiantis Švedijos švie­ timo ministras, tęsdamas Šiaurės

Prezidentą kad autonomija - Di­ džiosios Universitetų Chartijos esmė - Lietuvoje nebūtų pažei­ džiamą kaip, beje, dabar yra atsiti­ kę, Seimui sutikus, kad būtų privatizuota gyvybiškai svarbi Uni­ versiteto turto dalis. Šių istorinių palyginimų proga verta prisiminti ir kitus karaliaus Batoro žodžius, pasakytus tvirti­ nant Vilniaus universiteto autono­ miją: „Norėdami,-kad Vilniaus uni­ versitetas vaisingai ir maloniai nau­ dotųsi visomis privilegijomis, imunitetais, laisvėmis, kuriomis naudojasi bei džiaugiasi kiti univer­ sitetai mūsų karalystėje, visus pro­ fesorius, daktarus, magistrus, bakalaurus, visus studentus apskri­ tai ir kiekvieną atskirai kartu su jų rektoriumi atleidžiame nuo bet ko­ kios dvasinės ir pasaulietinės juris­ dikcijos, taip pat nuo visų mokesčią duoklių, rinkliavų ir nuo bet kurių kitų prievolių...”

Nesitikėdami tokios autonomi­ jos (kuri, beje, ir padarė Lietuvą ir Europą tuo, kuo apskritai gali di­ džiuotis civilizuota visuomenė), mes vis dėlto tikimės, kad valstybė ir miestas neliks abejingi Universi­ tetui, o pats Universitetas rodys norą rasti kalbą su visa visuomene, padėti jai surasti kalbą su pačia sa­ vimi. Šitaip mąstydami ir siekdami atlikti mums skirtą vaidmenį, šiais studijų metais pastoviai, gal kartą per mėnesį, kviesime į atkuriamą Universiteto klubą atviram dispu­ tui skirtingų politinių nuostatų at­ stovus, valstybės vyrus ir moteris, kad tokiame Universiteto forume kartu ieškotume Lietuvos kelio Lietuvoje ir pasaulyje.

Kad labiau vieni kitus suprastu­ me.

Kad tą supratimą perteiktume jaunesniems, mus pakeisiantiems.

Kad būtume verti Vilniaus uni­ versiteto vardo.

Kad būtume verti laisvos ir kul­ tūringos tautos vardo.

Kad žydėtų ir klestėtų Vilniaus universitetas ir tėvynė Lietuva.

Vivat, crescat et floreat Uni­ versitas Vilnensis! Vivat patria Lituania!

Lino Mickevičiaus nuotr.

Universitas Vilnensis

1993.09

3

LUDIIMMATRICULARIS - FILOLOGIJOS FAKULTETE IR KITUR

Rugsėjo 1-ąją Universiteto akademinis jaunimas sutiko kaip visada džiaugsmingai.

Senųjų rūmų Sarbievijaus kiemelyje įvyko filologijos studentų tradicinė šven­ tė „Ludi immatricularis”. Fux’ai šventės rengėjų buvo nudažyti re­ voliucine spalva (ateis laikas ir apa­ čios nebenorės, o viršūnės nebegalės), kaip ir dera, tyru van­ deniu buvo aplietas fakulteto deka­ nas doc. K. Urba, beje, tai jam labai patiko. Fux’ai demonstravo savo dvasinius ir intelektualinius sugebėjimus: šoko Lotynų Ameri­ kos tautinius šokius, dainavo lietu­ vių liaudies dainą, atliko muzikinį kūrinį „vienam kontrabosui ir barš­ kučiams”. Visa tai galų gale įrodė šių jaunų žmonių teisę būti priim­

rinių šunų bandos, o tauta pergyve­ no pereinamąjį laikotarpį iš išvysty­ tos pirmykštės visuomeninės į nusmukusią feodalinę-buržuazinę.

Tai liudija Universiteto archyvuose rastas šis M. K. Sarbievijaus teks­ tas:

tapo studentai nešantys pil­ nus krepšius alaus Saulėte­ kio alėjoje, (tariama, kad alus buvo sunaikintas, nes

naktį iš rugsėjo 1-osios į rugsėjo 2-ąją didžioji dalis

studentijos

vėlai,

gulėsi

kažko laukė, o „kad laukti

O, alma Mater, kurgi tie pelėsiai, Kuriais apaugusi Trakų pilis? neprailgtų” - dainavo, Vėl glamonėja togomis grindis šaukė, šlovino Universiteto Tavas nauja karta, palinkusi į Švie­ Rektorių, pažeidinėjo vie­ są šąją tvarką. Didelių inci­ Klastingų mokslo aukštumų.

Gležni besparniai Pašauktieji Kaip pernai, taip ir šiemet vėlei Čia renkasi, ir jiems džiugi/

dentų,

susidūrimų

su

raitąja policija, krašto ap­

saugos daliniais neįvyko.

Rugsėjo antrąją grįžo vi­

suotinė apatija, lydima gal­

Regėti šviesų tavo veidą, Jie kiša galvas į ankštus Dekanų nukaltus šalmus,

vos

ir

skausmų

dantų

griežimo. Taip į Universite­ tą įžengė 1993 m. ruduo, laikas, be abejo, niūrus, ap­ siniaukęs, bet kūrybingiausias. M. vado, Universitetui - permainų, Lermontovui buvo tik dvidešimt studentams - pinigų, studentėms -

septyneri, o Universiteto fux’ams studentų, etc., etc. Tegu neblėstan­

tik aštuoniolika, tad viskas dar prieš ti naujosios kartos šlovė......... akis. Prieš akis gyvenimas studen­

tiškuose bendrabučiuose su savo blizgesiu ir skurdu, prieš akis'be-

miegės sesijų naktys, pirmosios

meilės liūdnos pasekmės, nusiraši­ nėjimo būdų išradimai ir 1.1. Viskas

paženklinta amžinybės kvėpavimu,

ypač stebint pirmąjį užrašą ant nau­ jai nudažyto fasado „Pankai - nė diedai”. „Universitas Vilnensis” re­ dakcija tikisi, kad fux’ai bus ne pie­

menys ir raudonai paženklintos

tais į didžiai gerbiamą Universiteto studentų šeimą. Šventės kulminaci­ ja buvo tuoktuvių ceremonija. De­ kano mestas žiedas (skęstančiųjų apsisaugojimo priemonė) nukrito ant išrinktosios rankos. Išrinktajai ir Fil. f. dekanui doc. K. Urbai atli­ kus reikalingas apeigas (pasibučia­ vimai ir kt.), Filologija (reprezentuojama Išrinktosias) ir Dekanas (reprezentuojamas doc. K. Urbos) šventės rengėjų nuomone tapo juridiškai teisėtais vyru ir žmona - sprendimas galuti­ nis ir neapskundžiamas.

Mes tik norėtume gerbiamiems skaitytojams priminti, kad panašių švenčių ištakų turėtume ieškoti ži­ loje senovėje, kada Lietuva buvo apaugusi miškais ir krūmais, po ją klaidžiojo laukinių mamutų ir usū­

Bet dar nežino - tu atleidot Saviems vaikams kvailystę šūį Paskelbus Imatrikuliaciją.

Panegirikų srautą būtų galima tęsti, jei ne „šventiniai ” įvykiai Isto­ rijos fakultete, atverčiantys naują Universiteto istorijos puslapį. Tai gal ir ne „įvykiai”, o dalis ilgo pro­ ceso, prasidėjusio socializmo staty­ bų apogėjuje ir besitęsiančio iki šių dienų. Kadangi šis procesas kartais įsisiūbuoja nusinešdamas su savimi ne vieną mokslo ir šviesos ieškančią sielą, jam teks skirti daugiau dėme­ sio. Bet apie tai skaitykite kitame numeryje.

fux’ų kaktas bus tas ženklas, kuris išskirs naująją kartą iš kitų, nes

Parengė Aleksandras Valentas

spaudai reikia sensacijų, tautai -

Uno Mickevičiaus nuotr.

(E lotynų kalbos vertė Zigmas Rapolionis)

Tekstas pamokantis, ir Universiteto studentai,

ypač fux’ai, turėtų padary­

ti reikalingas išvadas. Ta­ čiau

metus

per

pastaruosius

tradicinė

šventė

įgavo ir tam tikrų naujų akcentų, būdingų jau XX

amžiaus pabaigos valsty­

bei. Gėrokai pakito šven­ tės vieta laike ir erdvėje,

charakteringu jos bruožu

;.

i

W

u

Universitas Vilnensis

4

1993.09

R. Kūginio nuotr.

Vilniaus Universiteto Rektoriaus prof. dr. Rolando Pavilionio sveikinimo žodis Popiežiui Jonui Pauliui II Šventasis Tėve, » Eminencijos, Ekscelencijos, Spectabiles; kolegos, sve­ čiai!

Istorijos ir Likimo malone šiandien, 1993 m. rugsėjo 5 dieną, 415-aisiais Vilniaus Universiteto metais, tampame ne tik Istorijos liudininkais, bet ir jos tikraisiais dalyviais su džiaugsmu ir viltimi sveiki­ name Jus, Šventasis Tėve, ne tik čia susirinkę studentai ir profesoriai, mokslo ir kultūros žmonės, bet j ų asmenyje - visa Lietuvos inteligentija.

Viltis, kurią Jūs atnešate.

Lietuvai, per šimtmečius buvo jos tikėjimo Šviesa ir Tiesa pa­ grindas.

Kai prieš 415 metų Lietu­ vos Didysis Kunigaikštis- ir Lenkijos karalius. Steponas Batoras, paremdamas Vil­ niau^ vyskupo Valerijono Protasevičiaus kilnias pastangas, įkūrė Vilniaus Universitetą, o popiežius Grigalius XIII pa­ tvirtino Šį aktą, prilygindamas šį Universitetą žymiausiems

krikščioniškojo tikėjimo Europos universitetams, jau tuomet buvo įžiebta viltis, kad tikėjimas ir žinojimas bus ta šviesa, kuri per amžius švies šiai senajai Baltijos tautai ir vi­ soms jos kaimynėms, visiems čia gyvenantiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų tauty­ bės, kilmės ir įsitikinimų.

Iš čia sklido tikėjimo ir ži­ nojimo šviesa Lietuvai ir jos kaimynėms. Iš čia sklido pa­ garba ir tolerancija kitaip gal­ vojamiems, kitaip kal­ bantiems, kitaip tikintiems. Iš čia, pagaliau, sklido laisvės, pa­ sipriešinimo dvasia bet kokiai priespaudai - politinei, socia­ linei ar tautinei.

Ši dvasia neišnyko net dra­ matiškiausiomis aplinkybėmis - XIX a., caro režimui užslopi­ nus universiteto veiklą, XX a., du dešimtmečius Čia nutildžius lietuvių kalbą, ir visai neseniai, pastaruosius 50 metų mėgi­ nant, bet neįstengiant panai­ Popiežiaus Grigalius XIII kinti mūsų tautinį ir europinį patvirtinta privilegija šis uni­ tapatumą. versitetas paskelbtas nepri­ Nes, iš tikrųjų, ,,.įlux in te­ klausomu nuo bet kokios nebris lucet, et tenebrae eam vyskupų ir pasaulietiškos val­ non comprehenderunt” džios, subūręs žymiausią Euro­ („Šviesa šviečia tamsoje, ir pos profesūrą, perėmęs ir tamsa jos neužgožė”...) tęsdamas geriausias akademi­ Štai kodėl, Šventasis Tėve, nes Bolonijos, Paryžiaus, Kro­ kuvos ir kitų universitetų Jūsų žodžiai „Non avete tradicijas, šis Vilniaus švento­ paura! („Nebijokite!”), nuvil­ sios jėzuitų vienuolijos Uni­ niję per visą Rytų Europą ypa­ versitetas buvo ypatingas savo tingu metu čia, Vilniaus atvirumu pasauliui, tikėji­ Universitete ir visoje Lietuvo­ mams ir žinojimams. je, buvo išgirsti visų Lietuvos

Viltingais karaliaus Stepo­ no žodžiais apie Vilniaus Uni­ versitetą: „...kad tai būtų tarsi aikštė Šiaurėje, į kurią tarytum į gerųjų mokslų mugę rinktųsi aplinkinių kraštų studentai mokslų ir tikėjimo semtis...”

I

inteligentų, visų tikinčiųjų ir netikinčiųjų, su tikra viltimi.

Su viltimi, kad tikėjimo ir žinojimo šviesa neužgožiama, nes tai yra amžina šviesa.

Su viltimi, kad tikėjimo ir žinojimo šviesa neatskiriama, nes tai yra viena šviesa.

Su viltimi, kad mes atsitie­ sime ir pamatysime šio nuosta­ baus pasaulio įvairovę ir vėl tapsime neatskiriama jo dali­ mi. Vėl išmoksime gerbti ir su­ prasti kitaip manantį, kitaip kalbantį, kitaip tikintį.

Su viltimi, kad atsikratę po­ litinės, ideologinės priespau­ dos, mes neprarasime savasties, neišnyksime bevei­ džio materializmo netikrų vertybių, moralinio ir dvasinio nuopolio jūroje. Kad amžinai išsaugosime tikėjimą Tiesa ir Šviesa.

Su viltimi, kad Universite­ tas vėl atliks jam skirtą misiją.

Su viltimi, kad Jūs, Šventa­ sis Tėve, čia, švenčiausioje Vil­ niaus Universiteto vietoje, šv. Jonų bažnyčioje, šią istori­ nę akimirką palaiminsite mus visiems mūsų geriems dabar­ ties ir ateities darbams.

5

Universitas Vilnensis

1993.09

Popiežiaus Jono Pauliaus ii kalba, pasakyta Šv. Jonų bažnyčioje susitikime su Lietuvos inteligentija Gerbiamas Švietimo ir Kultūros Ministre, Gerbiamas Rektoriau, Gerbiami Profesoriai, kultūros ir meno pasaulio Atstovai!

Pirmasis iš Romos popie­ žių aplankau Baltijos šalis ir tikrai džiaugiuosi, kad galiu susitikti su jumis po šios gar­ sios „Alma Mater” stogu. Jau daugelį amžių ji yra plakanti jūsų miesto širdis, savo įvairia­ lype intelektualine veikla besi­ stengianti suvokti ypatingą šios tautų ir kultūrų kryžkelės pašaukimą, apie kurį ką tik dabar kalbėjo šios įžymios mokslo šventovės Rektorius, už jo raiškų ir pagarbų, visų jūsų vardu Popiežiui tartą žodį maloniai dėkoju. Šis nuoširdus Jūsų man su­ rengtas priėmimas nestebina todėl, kad jis ne tik kyla iš jūsų jausmų taurumo, bet taip pat įsilieja į gilią bičiuliškų ir vai­ singų santykių tarp jūsų Tėvy­ nės ir Katalikų Bažnyčios istoriją. Tai gali paliudyti ir šis .Universitetas. Kaip žinoma, vyskupas Valerijonas Protasevičius jį įkūrė, kad ir Vilnių paliestų tas kultūrinis ir apaš­ talinis pakilimas, kurį Europo­ je ir pasaulyje sužadino Jėzaus Draugija. Be to, tūkstantis penki šimtai septyniasdešimt devintaisiais (1579) metais mano pirmtakas Grigalius Tryliktasis (XIII) ir Lenkijos karalius, Lietuvos Didysis Ku­ nigaikštis Steponas Batoras Universitetą apdovanojo tei­ sėmis bei privilegijomis. Šitaip jūsų „Alma Mater” įsteigimui ir augimui Katalikų Bažnyčia atliko neantraeilį vaidmenį.

Deja, istorijos tėkmėje iš pradžių susiklostę bičiuliški santykiai ne visuomet buvo gerbiami. Ypač neseniai pra­ bėgusiais metais tarp šių sienų buvo girdėti Bažnyčiai ir jos mokslui kritiški, kupini įtaru­ mo ir net atviro priešiškumo balsai. Dėl to mano šiandieni­ nis pokalbis su jumis yra itin

reikšmingas. Jis atverčia naują jūsų šalies gyvenimo puslapį.

Praeityje-ilga irskausminga istorija. Užtat jaučiame ne­ numaldomą būtinybę žvelgti į ateitį. Kad šių be galo ilgų de­ šimtmečių patirtis mus pratur­ tintų, istorinė atmintis negali būti ištrinta. Šiuo laikotarpiu ir jūsų Šalis patyrė žiaurią dik­ tatūrą, kuri teisingumo ir lygy­ bės vardu paniekino asmens, visuomenės laisvę ir orumą.

Kaip visa tai galėjo atsitikti?

Analizė būtų sudėtinga.

Man regis, derėtų pasakyti, jog čia ne paskutinė priežastis kovingasis ateizmas, iš kurio marksizmas sėmėsi įkvėpimo. Šis ateizmas užgavo ir patį žmogų, nes tyrė jo orumo pa­ grindą ir tvirtą laidą. Prie šios klaidos prisidėjo kitos: mate­ rialistinė istorijos samprata, kraštutinis konfliktinis požiū­ ris į visuomenę, „mesijinis” vaidmuo, skirtas valstybėje šei­ mininkavusiai vienintelei par­ tijai. Dėl visa to ši sistema, iš pradžių ketinusi išvaduoti žmogų, galų gale padarė jį vergu.

Tačiau marksizmas - ne vienintelė mūsų amžiaus tra­ gedija. Iš kitos pusės - ne ma­ žesnė ir „dešiniųjų” režimų atneštoji žala. Jie „nacijos” ir „tradicijos” vardu lygiai taip pat paniekino orumą, kuris ne­ priklausomai nuo rasės, įsitiki­ nimų ir asmeninių savybių priklauso kiekvienam žmogui.

Kaip čia neprisiminus nacizmo parodyto baisaus smurto, ypač prieš žydų tautą, pasmerktą su­ naikinimui tariamo rasinio pranašumo vardu, ir dėl bepro­ tiškų viešpatavimo kėslų?!

Antra vertus, pagal teisinės valstybės principus kurtose „demokratijose” buvo ir dar šiandien galima pastebėti tarp formalaus laisvės, žmogaus teisių pripažinimo ir gausių neteisybių bei socialinės dis­ kriminacijos toleruojamus ryš­ kius prieštaravimus. Iš tiesų, čia turime omenyje socialinius modelius, kur laisvės principas ne visada eina kartu su morali­

ne atsakomybe. Demokra­ tinėms santvarkoms gresiantis pavojus - tapti tam tikra siste­ ma taisyklių, nepakankamai įsišaknijusių į vertybes, kurių negalima atsisakyti, nes jos įdiegtos j pačią žmogaus esmę* Jos turi būti kiekvieno sambū­ vio pagrindas, ir jokia daugu­ ma, nesukėlusi žmogui ir visuomenei pragaištingų pa­ sekmių, jų negali atmesti. Baž­ nyčia tvirtai kėlė balsą prieš tokį laisvės iškraipymą tiek po­ litinėje, tiek ir ekonominėje srityje. Šia prasme nuo pat Leono Tryliktojo (XIII) encik­ likos Rerum Novarum kartu su socializmu buvo pasmerktas ir ekonominis liberalizmas, nepaisantis jokių ribų ir neat­ sižvelgiantis į solidarumo ke­ liamus reikalavimus. Bažnyčia ir šiandien be atvangos prieši­ nasi tiems visuomenės poslin­ kiams, kurie tariamos teisės į laisvę vardu tinkamai neapsau­ go gimstančiųjų žmogiškosios gyvybės ir silpniausių visuome­ nės klasių orumo.

Mūsų amžiaus istoriją su­ purtė visokie totalitarizmai ir ligotos demokratijos. Besikei­ čiančios ir viena kitai priešta­ ravusios santvarkos turėjo savitus, išskirtinius bruožus, bet, manau, nesuklysime pasa­ kę, jog visas jas pagimdė toji imanentiškoji kultūri, kuri paskutiniais amžiais taip pla­ čiai pasklido po Europą ir at­ nešė Dievo nepripažįstančius, su jo planais žmogaus atžvilgiu nesiskaitančius asmens ir vi­ suomenės projektus.

Tik ar gali žmogus egzis­ tuoti ir „išlikti” be Dievo?

Antrasis visuotinis Vatikano susirinkimas labai teisingai priminė, jog „kūriniai be Kū­ rėjo išnyksta” (Gaudium et Spės, 36). Vargas, jei ši esminė tiesa užmirštama!

dimai nemoka ir negali atsaky­ ti. „Šiuolaikinės pasaulio evo­ liucijos akivaizdoje, - pabrėžia Susirinkimas, - kasdien auga skaičius žmonių, kurie arba kelia, arba iš naujo aštriai svarsto svarbiausius klausimus kas yra žmogus? Kokia kan­ čios, blogio ir mirties prasmė, jei, nepaisant visos pažangos, šie reiškiniai dar tebeegzistuo­ ja? Kam reikalingi tokia bran­ gia kaina pirkti laimėjimai? Ką žmogus gali duot i visuomenei?

Kojis gali išjos laukti? Kas bus po šio žemiškojo gyvenimo?

(Gaudium et Spės, 10).

Tokių neišvengiamų klau­ simų akistatoje Dievas, tikra­ sis ir vienintelis Dievas, Paslaptis, iš kurios visa gema ir gauna prasmę, nuolatos pasi­ rodo žmogaus širdies akiraty­ je, žadina gilų ir išganingą ilgesį. „Sukūrei mus, Viešpa­ tie, dėl savęs ir nenurims mūsų širdis, kol neras atilsio tavyje”, - dūsavo didysis Augustinas (Išpažinimai, 1, 1, 1). Dievo siekimas yra būties įstatymas, kurio jokia santvarka niekada negalės nuslopinti.

Jūs, kultūros ir mokslo žmonės, labiau nei kiti esate atsakingi, kad protui nebūtų užtveriamas kelias, vedąs link paslapties. Ši jūsų pareiga įsibrauna ne iš šalies, - tarsi pažabojanti mokslinį tyrinėjimą ir apribo­ janti laisvę. Iš tikrųjų ji atsiran­ da iš nuoseklios logiškos mąstysenos.

Mąstydamas žmogus pa­ junta savo ribotumą, suvokia, kad jis pats nėra tiesa. Priešin­ gai, jos turi lyg apgraibomis ieškoti. Tuo pačiu metu paste­ bi, kad ieškodamas tiesos ne­ gali ir nepajėgia pasitenkinti nei atrasta jos dalimi, nei ma­ žais trupiniais, - vis labiau ga­ lingai yra traukiamas aukštyn, į begalybę.

Dar laimė, kad Dievas, kurį ateistinė kultūra veltui mėgino Kerinčiai proto veiklai yra išbraukti iš žmogaus gyveni­ būdingas šis esminis veržlu­ mo, vis iš naujo grįžta ir pasi­ mas, dėl kurio žmogus atsidu­ rodo, tiesia kelią per ria tarp savo riboto suvokimo didžiuosius klausimus, j ku­ Nukelta j 6 psL riuos mokslo ir technikos atra­

6

Universitas Vilnensis

1993.09

Popiežiaus Jono Pauliaus II kalba, pasakyta Šv. Jonų bažnyčioje susitikime su Lietuvos inteligentija Atkelta iš 5 psl.

ir absoliuto troškimo. Todėl, kai žmogus, giliai pasirėmęs tiksliu protu ir atvira širdimi „mąsto”, jau eina keliu, vedan­ čiu link susitikimo su Dievu.

• Tačiau pagrįstai galime klausti: kodėl Šitiek mąstytojų atkakliausiai ir nuodugniau­ siai neigė Dievą? {šį opų klausimą Bažnyčia atsako: tiesa, kad Dievo buvi­ mą galime pažinti vien protu, tačiau dabartinei nuodėmės sudrumstai žmonių giminei šis pažinimas yra labai apsunkin­ tas (plg. Katalikų Bažnyčios Katekizmas, 37). Mąstymas nėra su niekuo nesusijusi sme­ genų veikla, bet artimai susie­ tas su visu žmogaus gyvenimu.

Todėl norim, kad mąsty­ mas atneštų brandžiausių vai­ sių, ypač tada, kai ieškom metafizinių tiesų, būtina puo­ selėti mąstymo etiką, kuri ieško ne vien loginio tikslumo, bet proto veiklai sukuria dvasi­ nį klimatą, pasižymintį nuo­ lankumu, nuoširdumu, drąsa, garbingumu, pasitikėjimu, ati­ dumu kitiems, atvirumu Pa­ slapčiai. Ši visuotinė „mąstymo” etika neatpalai­ duoja nuo tyrinėjimo pastan­ gų, bet jas palaiko ir padeda. O kai veržiamės į Paslaptį, net nurodo kryptį. Mat yra vidinė sąsaja tarp „verum” ir „bonum”: tiesos ir gėrio, tatai Dieve sutampa su pačia jo esme.

Gerbiami ir Godotini Ponai! Dabarties įvykiai verčia

mus teisėtai galvoti, jog gyve­ name epochinę pasaulio istori­ jos lūžio akimirką. Šiuo sunkiu keliu į ateitį, kurios niekas šiandien negali nuspėti ar nu­ brėžti jos ribų, tikrai lemiamą reikšmę turi intelektualų vaid­ muo. Jį reikia iš naujo pabrėž­ ti, ypač nūnai, kai žlugusios ideologijos sugriovė pasitikėji­ mą, o filosofinė mintis, ko gero, pakrypusi j skepticizmą ir pavojingą pragmatizmą.

Nereikia iškart galvoti, kad ši minties krizė gali paveikti ti­ kintįjį - lyg tikėjimas privalėtų užkariauti proto nuopuolio paliktą tuščią lauką. Tikrasis tikėjimas protą pripažįsta ir jį vertinąjį ugdo ir skatina. Baž­ nyčios mokslas šitai daug kartų yra pabrėžęs (plg. DenzingerScbonmetzer 3015-3019; Gaudium et Spės, 15).

Naujame kultūros klimate, kurį dar reikia sukurti, esama atviros plačios erdvės tikėjimo pokalbiui su kultūra. Jis neap­ siribos vien tik religinėmis problemomis, bet taip pat pa­ lies artimai susijusias didžią­ sias etikos ir antropologijos temas.

Atnaujintas Bažnyčios ryšys su kultūros pasauliu, kur būtų atsižvelgta į skirtumus ir tarpusavio supratimą, regis yra būtinas ir skubus. Šis bendra­ darbiavimas padėtų suvokti tokią painią mūsų dabartį ir numatyti reikiamą kryptį atei­ čiai.

Iš tikrųjų mūsų pasaulyje apstu juodų, baltų dėmių, čia

Sėkmingai pasibaigus Nepriklausomybės ko­ voms, palaidojus žuvusiuosius ir Lietuvoje - išvedus Rusijos armiją - susiklosčius palankiai situacijai įtvir­ tinti valstybingumą, akivaizdžiai sumažėjo, matyt, spontaniškai kilusios humanitarinės pagalbos kiekiai ir apimtys?

Tačiau visiškai humanitarinė pagalba nenutrūko, o įgijo nuoseklesnį, stabilesnį statusą, t.y. įvairios or­ ganizacijos ir grupės susidaro nuolatinius savo globė­ jus Vakarų šalyse. Tai galima pasakyti ir apie Vokietijos pilietės, beje, kilusios iš Rytprūsių, Ursul’os Schmidt ir Vilniaus universiteto Studentų at­ stovybės santykius. Ursul’os Schmidt ir jos dukters Silke’s Schmidt įkurta organizacija „Humanitare Hilfe fūr Litauen” jau ne pirmi metai rūpinasi likimo nuskriaustais Lietuvos gyventojais. Tačiau, reikia pa­ stebėti; kad nuolatinis darbas reikalauja ir daugiau rūpesčių, deja, kylančių ne iš humanitarinę pagalbą siunčiančiųjų, bet iš ją gaunančiųjų pusės. Įvairios

daug šviesos ir tamsos. Užtat reikia kantrybės ir išmintingų sprendimų.

grafiniame centre Europos, pašauktos į vis artimesnę vie­ nybę, kad šitaip pasitarnautų pasaulio taikai. Sis uždavinys gerai atitinka jos daugiatūkstantmetės kultūros tradiciją.

Senas ir gilus Europos ryšys su krikščionybe taip pat stiprina taiką. Dabar Bažnyčia, iš savo pusės, labiau nei bet kada yra pasiryžusi dėti į naująją Euro­ pos ateitį savo seną ir visuomet naują dalį. Tai Kristaus „Dievo su mumis”, „Dievo su žmogu­ mi” liudijimas. Tai Dievo, kuris apsireiškė Sūnaus kry­ žiuje, Sūnaus, kuris tapo žmo­ gum, paskelbimas. Tai DievoMeilės - skelbimas.

Žmoniją dar per daug že­ mina prievarta ir visokia nepa­ kanta, milijonus žmonių kamuoja badas ir skurdas. Jai gresia tokio masto ekologinės nelaimės, kad „aplinkos trage­ dija” tampa ne mažiau grės­ minga už branduolinę. Visa tai liūdina ir baugina. Tad kaip neatvėrus širdies vilčiai! Juk matome, kad daugel visuome­ nės sluoksnių, ypač jaunoji karta, trokšta naujos bičiulys­ tės, vis aiškiau suvokia žmo­ gaus teises, kultūrą be prievartos, stengiasi savanoriš­ kai padėti vargšams ir atstum­ Šios Meilės paskatintas ir tiesiems, kovoti už švarią gamtą. atvykau pas jus. Sujaudintas Taigi pinasi šviesa ir tamsa. žvelgiu į jūsų akis, pažinusias Lauktoji Bažnyčios ir kultūros ašaras. Jūsų asmenyje apglėbiu santarvė turės išsklaidyti visus ilgai kentėjusius brolius. tamsą ir atverti duris šviesai. Bet pirmiausia trokštu karįu Šiam tikslui, kaip svarbus su jumis žvelgti į ateitį, į mūsų „laiko ženklas”, turi padėti laukiantį pažangos ir taikos daug žadantis ekumeninis ju­ kelią. dėjimas tarp krikščionių, tarpreliginis dialogas, įvairių tikybų žmones kviečiąs bend­ radarbiauti žmonijos labui.

Praeityje likę liūdni religinių kovų prisiminimai, tikra tikėji­ mo naktis, bet jau aušta žadė­ toji religinės taikos aušra, prisidedanti prie gražaus vi­ suomenės sambūvio.

Nebijokite, Bičiuliai, atver­ ti durų Kristui! Jis pažįsta žmogaus širdį ir moka atsakyti į skaudžiausius jo nerimo klau­ simus. Jis kviečia mus kartu darbuotis ir kurti tikrai laisvą, vieningą žmoniją.

Tokiomis mintimis jus sveikinu. Dėkoju,'kad atidžiai Taigi šių (įvykių akistatoje, ir .nuoširdžiai klausėtės. Mel­ Garbieji Ponai, jūsų Universi­ džiu jums, jūsų darbams, jūsų tetas, tampa reikšmingu sim­ brangiems asmenims Dievo boliu.

Jis įkurtas geo­ palaimos.

biurokratinės kliūtys, nėra kur atvežtus daiktus patal­ pinti ir t.t. Bent dalį šių problemų ėmėsi spręsti VU Studentų atstovybė. Vasarą Ursula Schmidt ir jot dukters surinkta humanitarinės pagalbos siunta pa­ siekė ir VU studentus. Tai rūbai vaikams ir Suaugu­ siems, žaislai, vitaminai, vaistai, maistas vaikams ir kL Apie pagalbos reikalingumą galima spręsti iš studentą stipendijų, kurios, kaip ir apskritai daugumos gyven­ tojų realios pajamos, lyginant su tuo laiku, kai į Lietu­ vą buvo atkreiptas viso pasaulio dėmesys ir į ją plūstelėjo humanitarinė pagalba, gerokai nukrito.

Plūstelėjo ir atslūgo, todėl VU Studentų atstovybė džiaugiasi ir vertina tuos, kurie šios veiklos imasi ne tik politinės situacijos paskatinti, bet prisiima kaip nuolatinę pareigą, rūpestį ir darbą, dažnai ne tokį pastebimą, bet ne mažiau humanišką. Studentų atsto­ vybės tarpininkavimo dėka ir Ursul’os Schmidt gera­ noriškų rūpesčiu studentiškas šeimas ir ateityje žada Ursula Schnudt Saulėtekio alėjoje. lankyti Ursul’os Schmidt dovanos.

Nemiros Bogotnolnikovienės nuotr. „U.V.” inform.

Universitas Vilnensis

r 1993.09

7

TAS SALDUS ŽODIS .ATOSTOGOS Atostogos - gyvybiškai svarbus - Iš pradžių nieko. Tik rugpjū­ daiktas. Jos duotos tam, kad moks­ čio pabaigoje kelionė į Italiją užpil­ lo kankinio galva pailsėtų nuo sun­ dė tą tuštumą. Keturias dienas kių (moksliškų) minčių. Kaip tų praleidome Italijoje, tačiau atrodė, jog visą mėnesį. Kelionė prailgino minčių sekėsi atsikratyti, pasakoja atostogas. Nors dabar, kai grįžau, VU studentai nesitiki, kad ten buvau, vaikščiojau Mindaugas Jurkynas, IV k. istori­ po Veneciją, Florenciją. kas.

- Kaip tau pavyko išvažiuoti?

-Dainuoju VU chore „Virgo”.

- Vasaros atostogoms reikia ruoštis iš anksto. Reikia susikaupti Važiavome į konkursą.

- Ar nesijautėt skurdžiais ?

Pinigų. .

-Kiek?

- Kainos Italijoje labai didelės.

- Kelionei prie jūros užtenka Garsiosios šv. Morkaus aikštės 100 litų. Jei n&ri dar kur nors nuva­ (Venecijoje) kavinėse arbatos žiuoti ar normaliai paulioti, reikia puodelis kainuoja 10 dolerių, viena valanda iškylos gondolomis - 80 nuo 200 litų iki begalybės. • -Aratostogoms reikia morališ­ kai ruoštis?

- Ne. Po sesijos pats savaime pasineri į nieko neveikimą. Ilgas neveikimas, kaip ir mokslas, išvar­ gina. Bet poilsis yra būtinas, nes nuo ilgo mokymosi gali apsiskelbti Visatos valdovu ar Marso princu.

- Kaip buvai suplanavęs šią va­ sarą?

- Planas buvo toks: aplankyti giminaičius, močiutei šieną suvežti, prie jūros nuvykti. Bet be planų dar ir pasvajoju. Ne, nenoriu į Havajus ar išvertęs bambą gulėti Majamio paplūdimyje. Vasarą norėčiau pa­ keliauti po Europą: išnaršyti Angli­ ją, pamatyti Luvrą, išsimaudyti Paryžiaus fontanuose. Visai tiktų kelionė autostopu ir miegas po at­ viru dangumi.

- Kiek normaliam žmogui (stu­ dentui) reikia atostogų?

- Daugiau 3 mėnesių nereikia.

Vieną mėnesį būtų galima padir­ bėti, o du mėnesiai - poilsiui.

Dabartinių atostogų neužten­ ka, nes pusę mėnesio suryja prakti­ ka. Geriau ji būtų rudenį. Vasara turėtų būti skirta tik poilsiui.

- Ką jauti atostogoms pasibai­ gus?

- Jei jų buvo užtektinai, jauti poreikį .pakeisti aplinką. Tai daž­ niausiai sutampa su Rugsėjo 1-ąją.

Todėl visai be gailesčio važiuoji į Vilnių. *♦♦

-orėta Žeimytė, II k. angliste.

- Atostogos - tai toks dalykas, tūrio po sesijos lauki labiausiai. Po o laikas sustoja, jeigu niekur nevaiuoji ir nieko nedirbi. O vasaros ’abaigoje dienos pradeda nežmotiškai greit bėgti.

- Ko tikėjaisi iš šių vasaros ’tostogų?

- Tikėjausi rasti įdomų darbą, usijusį su mano specialybe, išva­ duoti kur nors. Tikėjausi kažką nu­ tikti per vasarą, nors visi sakė: .ilsėkis, nedirbk”. Bet aš buvau pairyžusi kažką daryti.

-Irką nuveikei?

- Žinau tik vieną. Tai firma - Bet turi maloniausią vasaros prisiminimą? „Austėja”. Būtent su jos pagalba - Taip. Trakuose plaukiojau pats išvažiavau į Daniją. „Austėja” valtimi, ir, kai jau reikėjo prisišvar­ davė kelialapį į laisvanorišką stu­ tuoti, pradėjo lyti. Nors permirkau dentų darbo stovyklą, už kurį su­ iki paskutinio siūlo, bet labai įdomu mokėjau 50 dolerių. buvo sėdėti valtyje, kuri pilna van­ Kelionės išlaidas turėjau ap­ dens. mokėti iš savo kišenės. Todėl važia­ - Nuo ko priklauso tavo atosto­ vau kaip pigiau. Nuo Lazdijų gos? . t | muitinės iki Poznanės keliavau su - Priklauso nuo manęs ir pini­ negru sunkvežimyje. Iš Poznanės gų. Jei aš sugebu užsidirbti pinigų, traukiniu, automobiliu, kuris buvo tai galiu kur nors važiuoti. toks žemas, jog visą kelią važiavau -Ar tave patenkina poilsis, kurį nuleidęs galvą žemyn. Teko ir zui­ kių pabūti. Jei pričiupdavo kontro­ siūlo Universitetas?

- Aš juo nesinaudoju. Tiesiog lieriai, apsimesdavau užsieniečiu, šnekėdavau angliškai. Laimė, len­ kai nemoka nei rusiškai, nei angliš­ kai. Kartais į ilgiausius debatus įsiveldavau.

Nuo Lenkijos pasienio iki Da­ nijos plaukiau keltu. Kelionė pir­ myn ir atgal kainavų 80 dolerių.

- Ar daug reikėjo dirbti?

- Darbas buvo simboliškas: 33,5 vai. per dieną. Tvarkėme skau­ tams namą, tiesėme tiltą per upelį.

- Ką veikdavote laisvu laiku?

- Keliavome dviračiais, aplan­ kėme garsųjį Legolcndą. Ten ne tik vaikams, bet ir suaugusiems labai įdomu. Buvome uždarame miesto baseine. Buvusiam tarybiniam žmogui pasirodė įdomu, kad nie­ kur nėra rūdžių ir kranai neteka. dolerių. Žinoma, mums tai astro­ nominės kainos, bet gyvenant ir dirbant normaliam pasaulyje, gali­ ma susitaupyti.

Net bilietas į muziejų mums buvo per brangus. Bet ten ir nesiveržėm, nes eilėje reikėtų stovėti gal parą. Venecija, Florencija už­ tvindytos turistais, pradedant neg­ rais, baigiant japonais.

Pasijusti skurdžiais mums ne­ buvo laiko. Rūpėjo kuo daugiau pamatyti.

- Kas paliko didžiausią Įspūdį?

nenueinu ir nepasidomiu Kartais Porą dienų viešėjome Kopen ir gandai atbaido .apie to poilsio hagoje. Teko pabūti prie garsiosios (,patogu mus”.

K. Anderseno Undinėlės. Labai - Ar įmanoma atostogas pasi­ patiko vienas fontanas, pilnas putų daryti per mokslo metus?

Tas putas galima paimti į rankas ir - Žinoma. Susirandi savaitę, nešiot: delne. Galima ir ant galvos kai mažiau paskaitų, ar paprasčiau­ užsidėti ar pasidaryti ausis iš jų. siai spjauni į jas, ir dingsti visiems iš Buvome bare, kur groja bliuzą, akiračio. Kartais tokios atostogos įėjimas į barus ir diskotekas Dani­ yra net būtinos. joje nemokamas - Kur svajoji praleisti vasaros . - Kas Lietuvoje gali keliauti už­ aiostogas? sienin?

- Mane traukia visas pasaulis, - Keliauti gali tie, kas susiranda kur nebuvau. Tai reiškia, išskyrus Viskas.

Nepakartojama firmą, kuri padėtų išvažiuoti.,laip Ameriką ir Švediją. šv. Morkaus aikštė. Ji pilna balan­ pat tie, kas važiuoja mokslo reika­ džių. Prisiperki kukutūzų ir šeri lais ar šiaip prie ko nors ,,‘prisitrijuos. Ištiesi saują, o balandžių pul­ na”. Dar tie, kas dirba Studentų kai tūpia tau ant delno, pečių. Atsi­ Žydrūnas Damauskas, VI k. rasis­ Atstovybėje. Kiliems į kelionę leis­ tas ginti negali. tis sunku. Aš išvažiavau tik todėl, - Atostogos studentui duotos Labai įspūdinga ir šv. Morkaus kad turėjau dolerių. Taip pat pade­ tam, kad jis visokeriopai pailsėtų. bazilika. Ten net ir grindyse mozai­ da studentiškas amžius, avantiūriz­ kos. Daugelis jų vaizduoja scenas iš Aš manau, jis turi išvykti į kokią mas.

Biblijos. Be to, papuoštos tikrais nors šalį, pamatyti, kaip kitur žmo­ - Kas kelintas atostogas gali deimantais ir brilijantais. nės gyvena. sau leisti važinėti j užsienį?

- Ar užteko vasaros atostogų?

Kitų šalių studcntai.vasarą ke­ Reikia visus metus nesimo­ - Užteko. Tik jeigu nebūtų ke­ liauja po visas pasaulio valstybes. lionės, prisiminimai apie vasarą Per vasarą aplanko net keletą šalių. kyti, bet dirbti. Tada galėsi važinėti būtų blankūs.

Danijoje sutikau kelis anglus, kurie kiekvieną vasarą. *♦♦ ♦ ♦♦ šią vasarą planavo aplankyti maž­ daug 6 šalis. Jie susidaro organiza­ Iki kitų atostogų liko 242 die­ Rūta Slušnytė, IV k. žurnalistė. cijas, kurios padėjo jiems nos.

- Vasaros neplanavau, nesi­ Išvažiuoti. ruošiau jai, todėl ji ir buvo niekam tikusi.

-Ar pas mus yra tokių organi­ zacijų?

Kalbino Jūratė Skėrvtė

U ni vers i tas Vilnensis

8

TOP- 10 Khepra, visai rimtai, dirbame savo pačių naudai. „KIRVIŲ DE­ ŠIMTUKO” rinkimai tęsiami. Primename: jūs užrakote ant lapelio „švelnėjimo” tvarka penkių baisiausiųjų „kirvių” pavardes, laipsnius, dėstomą discipliną, nurodote fakultetą ir nešate arba siunčiate į „Universitas Vilnensis” redakciją. Adresas: Universiteto 3, 2734 Vilnius, Lithuania. Rezultatus skelbsime dar prieš žiemos sesiją, taigi, jau prieš stodami į Mirtiną Kovą galėsite atskirti draugą nuo priešo. Kas ne su mumis, tas prieš mus!

„Universitas Vilnensis” redakcija

STUDENTŲ DĖMESIUI!!!

•?

Jeigu mokate vokiečių ar anglų kalbą ir norite praleisti Vokietijoje ar Belgijoje nuo 6 iki 12 mėn., per mėnesį uždirbti 380 (!!!) DM kišenpinigių nemokamai gaudami nakvynę, maistą ir draudimą (dirbsite ir viešėsite pasiturinčiose šeimose; darbas - vaikų auklėjimas ir namų ruošos darbai), prašome kreiptis į VU Studentų Atstovybę (Centriniai rūmai, Observatorijos kiemelis), tel.’61-79-20, arba

-i | | ■; 5 |

61-44-14 nuo 10 iki 17 vai.

STUDENTE!!!

VU Studentų Atstovybė išduoda tarptautinius studentų pažy­ mėjimus (International Student Identity Card). Šis pažymėjimas galioja kaip Jūsų asmens dokumentas ir suteikia daug nuolaidų užsienyje keliaujant traukiniais, oro transportu ir jūra, apsigyve­ nant viešbučiuose, kempinguose, poilsio centruose, lankant muzie­ jus, parodas, kino teatrus, maitintis restoranuose, nuomojam automobilius ir dviračius. Šiomis lengvatomis galima naudotis visame pasaulyje. Išleisti' čia pinigai užsienyje jums atsipirks dešimteriopai.

Pas mus jūs galite įsigyti Tarptautinį studento pažymėjimą pačia mažiausia kaina 13 Lt. .. Smulkesnę informaciją apie konkrečias lengvatas įvairiose ša­ lyse galima gauti VU St udentų Atstovybėje: Universiteto 3, Obser­ vatorijos kiemelis, tel. 61-79-20,61-44-14.

Skubėkite! Laikui bėgant kainos didėja!

STUDENTAS BE PAŽYMĖJIMO - STUDENTAS BE AT­ EITIES!!!

laukiame Jūsų VU Studentų Atstovybė

DĖMESIO! Penktakursių... pirmakursių, daktarantų, habilitacinių daktarų, asistentų, personalo darbuotojų, laikraščio „Universitas Vilnensis” žurnalistų žiniai! Jeigu jūs nenorite rudenį nešioti studentiškų kepu­ raičių ir pažvelgus į jūsų akis (jau) nematyti, kad esate (buvote) Vilniaus universiteto studentai, patariame įsigyti įvairesnės studentiš­ kos atributikos: juodos arba žalios spalvos marškes (marškučius, sportinukus, marškinėlius) su užrašu „Universitas Vilnensis 1579”, lipdukus ir gaireles su Universiteto herbu. Susidomėjusieji mūsų pasiūlymu kreipkitės į VU Studentų Atstovybę. Universiteto, 3, Ob­ servatorijos Jciemelis, tel. 61-44-14.

Mūsų adresas: Universiteto 3, 2734 Vilnius.

Telefonas: 611687, VU C.R 53 kab. Tiražas 1000 egz. 1 spaudos lankas. SL 321. Užs. Nr. tfgg Rinko ir maketavo VU leidyklos techninis skyrius. Spausdino VU spaustuvė.

Redaktorius Aleksandras VALENTAS

1993.09

Filologijos fakultetas kviečia universiteto studentus, dok­ torantus, darbuotojus nuo spalio mėnesio klausyti, studijuoti žemiau išvardintų kursų (nurodome pirmojo susitikimo vietą ir laiką): L Olandų kalba (dėst. Tamošaitis) spalio 5 d. 17 vai. Vokiečių filo­ logijos katedra 2. Istorijos ir literatūros sąsajos (dėstoma lenkų kalba) (prof. T. Bujnickij) spalio 1 d. 13 vai. Lenkų filologijos katedra 3. Latvių literatūra pirmaisiais amžiaus dešimtmečiais: asmenybė ir stilius (doc. A. Žentelytė) spalio 6,d. 17 vai. Lietuvių literatūros katedra 4. Retorijos praktikumas (dėstoma rusų kalba) (doc. E. Lassan) spalio 1 d. 13 vai. Rusų kalbos katedra 5. Kalbos dėstymo intensyvūs metodai (doc. B. Sinočkina) spa­ lio 7 d. 13 vai. Rusų kalbos katedra 6. Paleogeografija (senųjų tekstų kalba) (doc. T. Vlasova) spalio 1 d. 13 vai. Rusų kalbos katedra 7. Rusų kultūra ir poezijos kalba (asist. R. Čičinskaitė) lapkričio 1 d.

15 vai. Rusų kalbos katedra.

8. Specialybės kalba ir vertimo problemos (rusų k. - lietuvių k.) (asist. I. Miškinienė) spalio 4 d. 15 vai. Rusų kalbos katedra 9. Morfeminė žodžio struktūra ir rusų kalbos derivacinė sintezė (vyr. asist. E. Brazauskienė) spalio 6 d. 14.30 vai. Rusų kalbos katedra 10. Lotynų kalbos fakultatyvas doktorantams (asist. D. Bikauskienė) spalio 1 d. 17 vai. Klasikinės filolofijos katedra 11. Senosios graikų kalbos fakultatyvas doktorantams (asist'. L Lozuraitytė) spalio 1 d. 17 vai. K 1 auditorija 12. Sanskritas (asist. V. Vidūnas spalio 1 d. 17 vai. K 2 auditorija 13. Šiuolaikinės kalbotyros kryptys (prof. A. Girdenis) spalio 1 d.

15 vai. Eksp. fonetikos laboratorija 14. Japonų kalba (dėst. D. Svambarytė) spalio 4 d. 17 vai. Baltų filologijos katedra 15. M. de Montenės, B. Paskalės ir vėlesnių laikų prancūzų filosofi nis romanas (vyr. asist. V. Michailovas) spalio 7 d. 15 vaL Visuotinės literatūros katedra 16. Lietuvių-slavų etninių-kalbinių kontaktų istorija (prof. V. Čekmonas) spalio 1 d. Slavų filologijos katedra -17. Bulgarų kalba (doktorantė N. Morozovą) spalio 1 d. Slavų filo­ logijos katedra 18. Turkų kalba (prof. Giulsen Gezer) spalio 1 d. Slavų filologijos katedra Vienintelis tikras ir teisingas HOROSKOPAS VU studentijai bei profesūrai, telefaxu atsiųstas karakumų išminčiaus Giovann.

Ibn Suleiko Brangūs tautiečiai! Šis ruduo - unikalus pasaulio istorijoje. Arūno Al Saulyčio pranašysčių knygoje parašyta, kad 1993 m. rugsėjo-lapkričio mė­ nesiais visos studentiškos žvaigždės atsisuks į Žemę savo tamsiosiomis pusėmis, nugrius devyni likusieji Palangos tilto stulpai, o pro ozono skylę i Lietuvą ir Lenkiją priljs pavojingų spindulių bei vabalų. Štai ką žada horoskopas jums šį siaubingą rudenį: AVINAS. Laikinai sėkmė Jus apakino, nusileiskite ant žemės, juk viskas laikina. Atsiprašykite to, kuriam pasakėte komplimentą. Moterys, saugokitės vyrų rudomis kojinėmis!

JAUTIS. Stenkitės būti santūrus, nes laukia sėkmė komercijoje. Pradė­ kite sportuoti: Jums gresia nutukimas nuo humanitarinių disciplinų.

DVYNIAI. Jums žadamos geros dienos - Venera teigiamai veiks Jus ir Jūsų draugus, o Šeškinėje veiks anoniminis venerinių ligų kabinetas. Ne­ pagailėkite litų maloniam siurprizui.

VĖŽYS. Spalio pradžioje sulauksite malonių svečių. Stenkitės pailsėti bet kokia kaina. Jums bus grąžinta su kaupu.

LIŪTAS. Galite susipykti su mylimuoju(-ąja). Kartą paragavę „Velijo" ledų, skonio nepamiršite iki lapkričio 17-osios. Nebūkite išlaidus.

MERGELĖ. Šį rudenį Jus globos Merkurijus^ o jeigu Jūs mergelė tik horoskope, tada pats privalėsite ką nors globoti. Tinkamiausias laikas tarnybinei karjerai.

SVARSTYKLĖS. Palankus metas naujai pažinčiai. Neruoškite referatų trumpesnių nei 7 lapų - galite pakenkti mėnulio fazių kaitai. Pilnatis skatins Jus meilės žygiams.

SKORPIONAS. Patirsite teigiamų emocijų. Nesinaudokite viešuoju tu­ aletu VU Centriniuose rūmuose. Viskam turi būti saikas ir laikas. ŠAULYS. Jūsų gyvenimą stabilizuos Saturnas, bet dėl finansinės krizės kaltinkite ką nors konkretesnį.. Pradėjusi kankinti nemiga - Tavo vilties erdvė.

OŽIARAGIS. Nekreipkite dėmesio, jeigu Jums pavydi. Pavydėti nėra ko. Išlikite toks, koks esate. Harmonija meilėje suteiks Jums energijos.

VANDENIS. Jūsų optimizmas labai reikalingas ne tik darbe, bet ir studentiškoje šeimoje. Neslėpkite savo jausmų. Ir būtinai pasitikrinkite svei­ katą. ŽUVYS. Šį rudenį Jūsų gyvenime neįvyks nieko naujo. Galite imtis gana brangiai kainuojančių sumanymų (o gal pavyks...). Skambindami telefonu nelieskite skaičiaus „6”.

hinc itur ad astra

umversitas

LAPKRITIS 1993 m.

vilnensis

Kaina sutartinė

Vilniaus universiteto laikraštis

EIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.

Nr. 5 (1521)

prorektorius, kuriam ir kalėjime būtų gerai Greitai bus jau pusė metų, kai VU prorektoumi akademiniams reikalams tapo doc. Sau­ lis Vengris. Kiek geriau naująjį prorektorių įžįsta tik Fizikos fakulteto studentai, tačiau 'Jniversitas Vilnensis” mano, kad prorektorius \bendrauniversitetinė nuosavybė, ir apie jį kuo

įiagiau

žinoti pravartu visiems studentams Vtrakursiai istorikai gali patvirtinti, kad savo lldžią bent ii matymo pažinti būtina). Todėl , yien doc. S. Vengris kalba apie save: | Esu vilnietis. Mokiausi S. Neries vidurinė! okykloje. Baigęs ją įstojau į VU Fizikoslatematikos fakultetą. Po studijų pasilikau

rbti Universitete. 1982 m. tapau Fizikos fa­ kelo prodekanu, tačiau, padirbęs trejus lauš, atsistatydinau: Buvo neįdomu dirbti. O peš metus išrinko fakulteto dekanu. DekanaI -;aip suskaičiavo mano draugai, vienerius | ,uš be vienos valandos. Pavasarį rektorius r Pavilionis pakvietė prorektoriauti.

Esu vedęs, turiu šeimą. Žmona yra EkonoĮkos fakulteto dėstytoja. Vyriausias sūnus bkosi VU Fizikos fakulteto V kurse. Jaunė­ li, nors ir dvyniai, pasuko skirtingais keliais, lenas mokosi aukštojoje statybininkų mokykĮe, o kitas - vidurinės mokyklos abiturientas.

-Ar sunku būti prorektoriumi?

- Kartais sunku, kartais ne. Bet aš iš bet [kio darbo, užsiėmimo stengiuosi išsunkti liksimaių džiaugsmą. Jeigu sėdėčiau kalėjime įduok, dieve), manau, kad ir ten man būtų ne lp jau bloga. Gali būti, kad apsirinku, nes dar įteko „sėdėti”. Tačiau kai kurie protingi žmof sakė, jog žmogus, nesėdėjęs kalėjime, yra [pilnavertis.

Į - Kas prorektoriaus pareigose jums

teikia

I - Labai apsidžiaugiau, kai galėjau padėti Įents laisviesiems klausytojams. Jie atėjo prat manęsatleisti juos nuo mokesčio už mokslą, pešė pažymą dėl blogos materialinės padėI Aš paklausiau, o kaip jie mokosi. Tada ir į rodė, kad abu mokosi geriau, negu būtina Ivients klausytojams. Taip pradžiuginau juos įtik tuo, kad nereikės mokėti mokesčio, bet

P dar ir stipendija priklauso. Man ir pačiam l'o džiugu, kad galėjau padėti.

Europos užkariavimo planas

SENATE 1. Med.F. Psichiatrijos klinikos vadovui do­ centui Algirdui Dembinskui įteiktas habilituoto daktaro laipsnio diplomas.

2. Apsvarstyta stojamųjų egzaminų į Universi­ tetą tvarka.

3. Filosofijos fakulteto dekane patvirtinta do­ centė Birutė Pociūtė.

4. Pritarta Medicinos fakulteto teorinio sky­ riaus mokomojo kompiuterinio centro kūrimuisi.

5.

Patvirtinta

M.

Yčo vardo

stipendija

1000 JAV dolerių metams 10-čiai gamtos ir tiks­ liųjų mokslų fakultetų studentų.

6. Patvirtinta studentų kūno kultūros mokymo programa.

7. Nutarta, kad: a) pametusieji Universiteto baigimo diplomą ir norintieji gauti dublikatą turi paskelbti apie bu­ vusio diplomo negaliojimą ir įmokėti j Universiteto

kasą 30 Lt;

b) studentai diplomantai, pametę studento liu­

dijimą ir norintys gauti dublikatą ar atsiskaityti su fakultetu, turi įmonėti į Universiteto kasą 30 Lt.

8. Nutarta Filologijos fakultetą papildyti skan­

dinavų filologijos ir slavų filologijos specialybėmis.

9. Svarstyta 1994 m. stojamųjų egzaminų į

Žmogau neįkainojamas, o dažnai ir never­ tinamas, jeigu jau nors porą mėnesių studijuoji garbingoje Mokslo Šventovėje, ar užtenka tau jėgų ir ryžto atsigręžti atgal? Suprantama, kad tavo ateitis - neeilinė, kad tavo kalavijas - kaip šv. Jurgio - jau prie slibino gerklės (žiūr. „Sovereign” cigarečių pakelį), bet paklausk savo bėrą žirgelį kaip tau sekėsi atjoti į kautynių lauką. Matai, po Raitosios Policijos, narsiai gi­ nančios Gedimino pilį bei jos papėdę, lieka šil­ tos, garuojančios krūvelės ant asfalto. Niekas neišnyksta be pėdsakų. O kai kurių pėdsakų ir neįmanoma iškuopti (KUPERIS DŽ.F. Pėdse­ kys. - K.: Šviesa, 1985.). Pasak vieno antikos

išminčiaus, du kartus į tą patį troleibusą neįlipsi.

Taigi, žmogus garbingas, apsižvalgyk, ir - neužspaudęs nosies.

Jei tu darbštus ir sąžiningas, jei dorai atlieki gyvenimo tau užkrautas pareigas, - esi kvailys.

Tau sakė, kad darbas - vertybė pats savaime, o tu ir patikėjai. Netikėk. Tai klastingo marksiz­ mo slibino žodžiai, kaip tu dabar - jo mokinys perpjausi jam gerklę? Geriau pasiklaustum

Universitetą tvarka (projektas).

Nukelta j 2 psl.

Nukelta f 6 psL

2

Universitas Vilnensis

1993.11

Z. Namavičiaus paklausiau, kaip čia

yra su tuo laisvalaikiu, ar galima darbą

Prorektorius, kuriam ir kalėjime būtų gerai

derintį su kitais interesais. Jis į mane pažiūrėjo kaip į žmogų, kuris aiškiai

kažko nesupranta. Z. Namavičius pa­

sakė, kad laisvalaikio beveik nėra. Ir tai

nėja, aiškina vieni ki­

tiesa. Vienintelis malonumas, hobi,

tiems savo nuostatas,

kuris belieka, tai specialybės dalykai.

Beje, kaip vieno iš hobi, negaliu

pažiūras. Man norėtų­

si,

kad

Universitete

pleventų laisvos disku­

dvasia.

sijos

Tačiau

sudėtinga

labai

- Daržo neturiu. Knygos - tai hobi

daugelis žmonių į Uni­

ir darbas. Baisiai gėda prisipažinti, bet

užbėga

tik

studentas

nesenai pajutau, kad darosi sunku skai­

tyti grožinę literatūrą. Daugiau luypstu

-Jūs manote, kad

pirmiausia

į pažintinę, mokslo populiarinimo lite­

ratūrą arba į filosofiją.

turi studijuoti, o dirbti

Kine nebuvau labai senai.

gali tik tada, kai darbas

- Ką palinkėtume sau ir studen­

netrukdo studijoms?

- Žinoma, labai

tams?

lengva patarti. Tačiau

tų

nepasakysi žmogui ne­

Labai norėčiau, kad nebūtų vaikščioji­

- Studentai ir prorektorius neturė­ susitikinėti

dažnai.

dirbk, kai šis neturi ko

mų pas mane antradieniais ir penkta­

valgyti ar neturi to, ką

dieniais, t.y. priėmimo dienomis. Su

Studentai

prorektoriumi studentui užtektų susi­

dirba, nes jiems reikia

tikti du kartus. Pirmą kartą imatrikulia­

pi«igų. Aš tai supran­

cijos dieną. Antrą kartą - diplomo

tu. Bet, kita vertus, no­

įteikimo dieną. Kiti susitikimai nerei­

turi

kiti.

rint

universitetą

kalingi. Bejų apsieiti ir palinkėčiau tiek

padaryti

žinoma

studentams, tiek sau.

ir

gera aukštąja mokykla

Yra ir nemalonių dalykų. Štai at­

- O daržas, knygos, kinas?

šią

gauti įskaitos.

eina studentas su keturiomis skolomis

bendrauti, kai vienas būna namuose,

todėl po darbo aš turiu su juo užsiimti.

idėją įgyvendinti, kai versitetą

Atkelta H 1 p*L

pamiršti savo šuns. Jis neturi su kuo

- Dėkoju už pokalbį.

Europoje, reikia išlai­

Redakcijos prierašas. Taip apie

kyti tam tikrą studijų

save kalba prorektorius (žinoma, savejis

lygį. O tai neįmanoma, kai didžiąją dalį

pažįsta geriau). O Štai kas apie jį žuvį

savo pastangų studentas atiduoda dar­

rašoma horoskope (nors prorektorius juo irnetiki): „Žuvų ženklo žmogus savo

bui, bet ne studijoms.

spalio mėnesį (!) ir sako: „Mes fakulte­

-Pakalbėkime apie linksmesnius

išvaizdayra tarytum kokia padebesių as­

te sutarėme, kad aš gal tas skolas išlai­

dalykus. Nuo seno Universitete žinoma,

menybė Jis vaikšto lyg norėdamas ati­

kysiu. Tik neišbraukit iš sąrašų”. Mane

tai liūdina. Mes juk visi-studentai, de­

kanai, dėstytojai - susitarėm, kad rei­

kia rimtai mokytis ir per mėnesį po sesijos išlaikyt i visas skolas. Jeigu nega­

li, tada jau sudie. Bet dabar mano kabi­

neto durys neužsidaro, manoma, kad prorektoriui nebūtina vykdyti įstatymų ir nutarimų. Taip studentų dėka atsidu­

riu keblioje padėtyje.

- Tai jūs esate griežtasprorektorius?

kad fizikai - labai linksmi žmonės. Gal

trukti nuo žemės, jo oda bespalvė ar

būt atsimenat linksmiausią savo studen­

pilkšva kaip žiemos debesies, akys blyš­ kios. Žuvų žmogus žiūri ne į pašnekovą,

tišką pokštą?

- Nemanyčiau, kad fizikai labai iš­

o kiaurai perjį sudaro išsiblaškiusio, ką

siskiria savo linksmumu iš kitų studen­

tik pabudusio žmogaus įspūdį Jis abe­

tų. Jei fizikas yra studentas, jis yra

jingas sportui, kūno lavinimui Žuvų būdas flegmatiškas.

linksmas. Jei fizikas yra profesorius

prieš pensiją, tai jis nėra toks linksmas.

Bet, žinoma, įdomių, juokingų da­ lykų yra buvę. Dar vis prisimenu šposą,

kurį iškrėtėme vieną balandžio 1-ąją.

- Tikriausiai, kad griežtas. Atsi­

Kai aš studijavau Universitete, fizikai

menu, Fizikos fakultete buvo dėstytojų

mokėsi tame pačiame fakultete su ma­

reitingo nustatymas. Man pavyko už­ imti prizinę vietą, ir už tai gavau dovanų

kirvį. Tada supratau, kad esu gana

-

s. Tą kirvį dar ir dabar turiu...

Beje, ką reiškia griežtas? Jeigu tei­

singas, laikausi susitarimų, įstatymų, kuriuos kartu priėmėme, tai jau ir

griežtas? Tas griežtumas juk neper­ auga į žiaurumą.

- Į šį postą atėjote norėdamas kažką

pakeisti, kažką naujo padaryti?

- Yra bendro pobūdžio idėjų, ta­ čiau dabar apie jas kalbėti nenorėčiau.

Apskritai aš pritariu bendroms rektoriaus nuostatoms dėl Universite­

tematikais. Truputį skyrėsi mūsų mo­

kymo

programos,

bet

kai

kurias

paskaitas klausėme kartu. Vieną balan­ džio 1-ąją su matematikais sutarėme

susikeisti auditorijomis. Ateina dėsty­ tojas ir skaito paskaitą. Studentai jam

Toks

žmogus mėgsta užsiverti savo vidiniame liai Tts labiau pasikliauja intuicija negu

racionalia logika, atrodo žioplas, užsi­ svajojęs, išsiblaškęs, betyra labai nuovo­

kus, ffvit suprantantis, kaip elgtis bet kokioje padėtyje, sugeba prisitaikyti prie

bet kokių aplinkybių, rasti savo vietą

Intuicija retaijį apgauna, iržuvų žmogus visada skelbia intuicijos pranašumą prieš logiką Žuvis vengia būti vadovu,

organizatoriumi Jis nesipriešina kitų

laksto, tačiau ir visiškai kiti. Vienas

įsakymams, nuomonėms, pasiūlymams,

dėstytojas, didžiausiam mūsų džiaugs­

bet paprasčiausiai juos ignoruoja Jūs,

mui pastebėjo, kad paskaitą skaitė ne

ginti, šnekėkit savo, o aš patyliukais da­

tiems studentams, bet tik pasibaigus

rysiu savo. Žuvų žmogus lengvai įsisavina kone

-Ar turite hobi? Ką veikiate laisva­

visas profesijas, tampa vertinamu spe­ cialistu”.

laikiu?

- Prieš tapdamas prorektoriumi,

to. Manau, Universitetas turi būti

buvusio prorektoriaus, dabartinio Lie­

vieta, kur dėstytojai ir studentai įrodi-

tuvos

ambasadoriaus

Vokietijoje

Vilniaus Technikos Universiteto laikraštyje „INŽINERIJA,,’ (1993 10 15)spausdinamas pašnekesys su VTU stu­ dentų sąjungos atstovais tačiau pokalbio temos ak tualios visų aukštųjų mo­ kyklų studentam; „Problemų problema-kai nos studentiškiems trans porto bilietams. Šio^ mazgelio jokia valdžia nė j nebandė atrišti - vien da tindavo priešrinkiminius pažadus. (...). Mes ateina me, o mūsų klausia ir šyp sosi. „Kada jūs atos tegausite?” O juk buvome susitikę ir su Europa IĮ bendrijos ekspertų konA ja, kurios žmonės teigė kad mes turime turėti savo I atstovus vyriausybėje netgi dirbančių premjero patarėjais bei Seimo kofl/ i sijoje. Pirštais nerodysim- f J bet buvo deputatų, kurie I tai išgirdę, tarsi žado nete ko. Juk ne Azijoje esame, iri I kol nesukako 50, esi „ža­ lias” jaunuolis, autoritete- I ne rasta!

pasaulyje, kuriame viskaspakiustųjo va­

lyg ir matyti, nes tais pačiais koridoriais

užsiėmimui.

AKADEMINĖS SPAUDOS APŽVALGA

Jūratė Skėrytė

XXX

Kauno Medicinos Aka demijos savaitraštyje „AVĖ VITA” (93 11 01)1

Asta Gelžinytė straipsnyje! „Nebūk storžievis”, rem damasi prieškarine Lietu i vos spauda, pateikia įdomias ir, matyt, nesens I tančias elgesio taisykle; „Labai negražu būtų, jeigu I

kas sėdėdamas, rankas į ki 1 šenes susikištų arba į šonu-(4 įsiremtų, koją ant kojos su į sidėtų, ištiestų kojas, belsti, j batais į grindis, arba piršta;

Universitas Viluensis

993.11

tarškintų į stalą; nepridera aipogi degtis papirosą ar Cigaretę, jeigu tas asmuo, su kuriuo kalbi, neprašo.

XXX

Kauno Technologijos universiteto savaitraštyje ..Studijų aidai” (1993 10 14) Aistis Vytelis pataria: „Netekėkit mer­ gužėlės, verčiau išmokite vairuoti automobilį”, ka­ dangi, pasirodo, darbdaviai riboja ir merginų norą išteketi, patrauklesnį darbą * mieliau suteikdami nete­ kėjusioms. Tačiau noras iš­ tekėti paslepiamas laikinai, o turimos vairuotojo teisės J ir išmanymas apie automoI bilį, pasirodo, padeda prisi| vilioti jaunikį”. ‘ >

XXX

A NA P U S Spalio mėnesio pabaigoje grupė Vilniaus universiteto stu­ dentų lankėsi Vokietijos Rotfilo mieste. Kadangi tai bene pirmas organizuotas Lietuvos jaunimo apsilankymas Baden-Viurtembergo federacinėje žemėje, todėl Lietuvos studentai buvo apsup­ ti vietinės spaudos ir visuome­ nės dėmesio, jų laukė įdomi ir įtempta programa. Mūsų stu­ dentijos atstovai lankėsi Euro­ pos parlamente, Rotfilo merijoje, Universitete, pramo­ nės įmonėse ir kt. Lapkričio pradžioje įgyvendinant apsikei­ timo programos antrąją dalį į Vilnių atvyko svečiai iš Rotfilo.

Juos priėmusi Vilniaus universi­ teto Studentų Atstovybė taip pat pasirūpino, kad svečiai nenuo­ bodžiautų. Vokietijos jaunimo laukė susitikimai Seime, minis­ terijose, savivaldybėje, išvyka į Nidą ir kt. Lapkričio 4 d. įvyku­ sio atsisveikinimo vakaro metu svečiai ir šeimininkai apsikeitė suvenyrais bei savo organizaci­ jų atributika, o į „ UNIVERSI­ TAS VILNENSIS” klausimus sutiko atsakyti vienas iš šio ap­ sikeitimo organizatorių bei va­ dovų iš Vokietijos Baden-Viurtembergo žemės sky­ riaus Wermer’is Gknvka.

REINO kurių reikia dirbant metalo apdirbimo pramonėje. Kai­ nos, palyginus su tuo, kiek žmonės uždirba, labai aukštos.

Labai daug laiko tenka skirti stovėjimui eilėse norint ką nors nusipirkti. Suprantu, kad vyksta privatizacija, bet nesu­ prantu - kaip gali būti išlei­ džiamos akcijos be investicijų.

Apskritai, sovietinio gyveni­ mo pėdsakai dar akivaizdūs.

Daug ir pasikeitimų, pavyz­ džiui, gatvių pavadinimai nebe rusiški, bet lietuviški - ne taip ir g ;, nes aš moku rusų kalbą. Galima, beje, pastebėti, kad daug galima pasiekti ryšių, pažinčių dėka. „UV”. Kaip vertinate mūsų studentuos sūuacįjtj

O Lietuvos Žemės ūkio akademijos laikraštyje „ŽEMYNA” (1993 11 03) - sensacija. Gaisras: „Pro kambario duris veržėsi ūmai, kurie greitai pasie­ kė ir penktąjį aukštą.

O. Jurevičienė tuojau pat iškvietė iš Kauno gaisrinin­ kus. Primename ir „UNI„UV”. Kokį įspūdį apie VERSITAS VILNENSIS” Lietuvą išsivežate į namus? Ar W4S. Visos problemos skaitytojams: „Reziumuo­ galima paieškoti analogijų prasideda buityje, trūksta jant reiktų priminti, kad tarp mūsų valstybės ir Jūsų knygų, specialios informacinės neužtenka išjungti televi­ žemės? literatūros, vadovėlių, o jeigu W.G. Aš lankausi Rytų jų ir yra, tai nėra pinigų jiems zoriaus iš rozetės. Mat, nusipirkti. Žinoma, mums pa­ bloke jau antrą kartą.

Prieš praėjus maždaug 15pora metų su panašia grupe vydą kelia Senieji universiteto 20 min. po to, jis gali užsi­ lankiausi Rygos universitete rūmai, tai, kad jūs galite studi­ degti savaime.

Ypač ir, be abejo, įspūdžių daugiau juoti tokioj aplinkoje, kokioj pavojingi seni televizoriai, tiems, kurie į postsovietinę šalį Faustas skaitė knygas. Bet pa­ todėl, išjungę televizorių, atvyko pirmą kartą. Aiškiai grindinis studentų gyvenimas šildytuvą ar elektros plyte­ matyti, kad pragyvenimo lygis prabėga bendrabučiuose, o ten jūsų šalyje daug žemesnis, že­ nėra kur nueiti, kur praleisti lę, nepalikite jų be priežiū­ mesnis aptarnavimo lygis, laisvalaikį ar gilinti savo žinias ros.

Nelaimė ateina skurdesni drabužiai, nemalo­ savarankiškai. Kadangi nėra nekviesta, ypač pas neap­ nus šaltis kambariuose. Lan­ vadovėlių, tai studentai pri­ dairiuosius ir neatsargiuo­ kėmės „Kuro aparatūros” versti užsirašinėti paskaitai gamykloje, krito į akis tai, kad užuot diskutavę, aptarinėję sius”. „U.V.” inform.

žymiai daugiau personalo nei analogiškose gamyklose Vo­ kietijoje, daug daugiau per­ traukų, darbininkai neturi specialių apsauginių batų,

dėstomus dalykus. Gal kiek ir keista, kad jūsų studentai, tu­ rėdami tiek daug problemų, vis dėlto sugeba būti linksmi, linksmintis.

„UV”. Tai iš nevilties. Bet grįždamas prie pačios apsikei­ timo programos, norėčiau pa­ klausti, ar Jus patenkinu priėmimas, susitikimai, pa­ žintinės išvykos?

W.G. Kiek man teko girdė­ ti - visi patenkinti. Mus visur vedžiojo, visur buvome mielai priimami. Iš dalies patiko netgi tai, kad teko važinėti miesto transportu, nors tam sugaištama labai daug laiko, bet į jūsų kasdienybę galima pasižiūrėti iš arčiau. Man labai patiko apsilankymas parla­ mente, savivaldybėje, pokal­ biai su politikais, tarnautojais.

Tokių pokalbių dėka galima išsiaiškinti, kaip vyksta jūsų šalyje reformos. Organizacija, kuri šią kelionę remia ir kurią mes remiame, vadinasi Jau­ noji Sąjunga”. Tai politinė or­ ganizacija, palaikanti Krikš­ čionių demekratų sąjungą (CDU), todėl mos ypač domi­ na politinė Lietuvos situauta.

Manau, kad sisn pavyko įvykdyti šitą apsikeitimą.

Mano tikslas buvo supažin­ dinti Vokietijos jaunimą su tuo, kas vyksta jūsų šalyje, su­ pažindinti Vakarų jauninu ;u jaunimu Rytuose, parodyt. kad rytuose už Vokietija sie­ nos yTa pusė kontinento. „UV”. Ar turės ši apšilę, dmų programa tęsinį?

W.G. Mes dar nežinome, kaip viskas klostysis. Jei turės, tai negreit, nes Vokietijoje ne­ trukus vyks rinkimai ir mūsų organizacijai bus daug darbo, tačiau mes susipažinome as meniškai su daugelių šeimų, su įvairiais žmonėmis ii tie r šiai išliks ir, manau, turės tęsi­ nį jau kaip privatūs kontaktai Apskritai tikiuosi ir ateityje tokias apsikeitimo programas ruošti. „UV”. Ko palinkėtume Lietuvos jaunimui atsisvei­ kindami?

W.G. Daug energijos, iš­ tvermės ir kantrybės. Pasitikė­ jimo Dievu ir iniciatyvos įgyvendinant savo idėjas. „UV”. Dėkoju už pokalbį ir linkiu sėkmės.

Kalbėjosi Aleksandras Valentas

Prologas Mindaugas PAULAVIČIUS

Jau lijo lietus, tačiau tu dar miegojai

III Jimmy Morisonui

Tą naktį, kai tirpo žiema ir pražydo pavasaris, Ėjau aš į bokštą karalių, kur laiptais riestais Užlipus aukštai iš čia matėsi kapinės Ten mirė žiema, - Donelaitis stovėjo pru kapo.

įieną ir naktį visą gyvenimą tu kankinies ir ieškai kaip išvengt kančios

bet juk yra tik vienas būdas, -

••• rytą aš tau dovanosiu lašelį rasos tiesa juk prikelsiu aš saulę nubristu į pievas nuskinsiu skaidriausią lašelį rasos dovanosiu tau jį ir įversiu į plaukus 1991.10

1993.11'

Universitas Vilnensis

4

«

Bliuzas Senas pianinas. Nebaigta gerti kava.

Nematomi pirštai renka akordą ir kambarį gaubia bliuzo tyla, paskęstanti išdaužto lango tamsoj.

Nuo cigaretės peleninėje dar kyla mėtinis tabako dūmas ir išsisklaido, ardydamas nykios vienatvės bliuzo tylą, kur mano būta, kur laikas byra stikliniame šarve, mi.nęs čia nebėra.

1991.02.15-14.26-27

Mirties žaidimai I VV.A. Mozartui kartą gyvenime tenka ir tau parašyt Reąuiem tau moka grynais arba moki pats sau meti visus darbus nes tu rašai Reąuiem

pats sau II Dinui Moriarčiui ir tu ieškai ramybės tam atiduodamas visą gyvenimą

tu vėl traukies toliau nuo žmonių Juk

„ramybė ateis staiga mes net nepajusim kaip ji ateis ” Uack Keruac/

ar nebeskauda

Nakties žibintų miestas Kai naktyje ištirpsta saulės spinduliai, žibintai gatvės tuoj užsiplieskia nykiai, palikę miestą baugų be ramybės. Apstulbęs mėnuo slepiasi už savo begalybės, pikti šešėliai laukia tyliai už žibintų, kad baimės juoką jie žmogaus aky surinktų, ir juoko sąmonėj paklaikusio ištrintų. Šakų tankmėj ant lapų supasi vaiduokliai,

šešėliai Munkui neša „šauksmo” duoklę, ant tilto blaškosi žmogus apkvaitęs, juoda banga tik glosto kranto akmenį pa­ laikį, Žmogus pasineria į niūrų miesto laiką.

1991.05.02-04.

Laidojant žiemą (skiriu Kristijonui Donelaičiui)

Tu dar miegojai, kai naktį pavasaris gimė.

Kad naktį numiršta žiema, nežinojai Čia baltas vaivorykštes vėjas naktinis jau

Todėl aš sakau tau, pabusk, kad išgirstu. : jo maldą, Sakau tau, pabusk ir sustok prie duobės, kad šią naktį, Kai miršta žiema, tu išgirstum jo raudą Ir kapą papuoštom; lyg liūdesį baltą Uždegtum to žvakę ir žvakei liepsnojant m tyliai Palaimintom žiemą, kur mirė šią naktį.

1991.05.18

Diptichas

I įkaitusiu šaligatviu slenka apsiblausę poetai nuo palangių laša langų stiklas o kojos klimsta į akmenį poetai neberašo nutirpo mintys

11 pažeme nubėgo skersvėjis ir pasislėpė už durų užšalę laikrodžiai stovėjo ir sakė niekur neis

pynė, 1991.03.07

‘.11

i-199X11 ----

Universitas Vuaensis

Prologas

Rimvydas STANKEVIČIUS jis vėl kliedės per miegą

Strazdas

„...moteryspilnos lipnios tamsos... ”—

......... veltui skambinant Šiuos namuos iš vidaus nėra durų.

r>trazdas - Į - tai mažutis magiškas daiktelis,

pliauškėsiu žiebtuvėliu į ritmą

prišaukiantis meilę, ĮjaAysini - vaikšto dviem

(rytais visuomet iškratau pelenines)

4. Mąstau. Dar kai ką prisimenu.

dar šiek tiek laiko pasikeisti

Cigaretės — mano laikrodžiai ir šunys

Ikojytėm ir dviem sparneliais,

šlapius drabužius Šįkart turėtų pavykti

Mano jautrūs pirštai — piemenys,

beje gal dar spėsiu pažvelgt

Ak, kur tu žiūrėjai kai pirmos peteliškės

į langą pamatyt save anapus —

Vėlėsi į sopančiusplaukus?

\visąnakt čirpia virš pat galvūgalio... ,Strazdas — —

- lengvapėdis skrajūnas, nei mėgstantis nei nemėgstantis

sargai,

— — prieš švintant.

5. Nusidedu mintimis.

vėjo, sutemusio vėjo...

Bijau savo baimės.

(beje labai nemėgstu gauti strazdų

Po to laukiu angelo.

gimtadienio proga)

Dieve, ką tu galvoji Apie mane, kai ieškau tavęs Peleninėje, pilnoje nuorūkų -- - o ką galvoji, kai nerandu?..

Strazdas - -

- tai tiesiog toks medis po mano langu.

Ir kai kartais neištverdamas užmiegu, Pabudęs matau, kad jo būta.

Tada imu tikėti sapnais.

6. Yra dar kryželis ant spintos.

7. Kai su visam užtraukei užuolaidą,-

' tukštis žaidžia mano alsavimu, aš laiptais,

Į

tdrikais, nežmoniškai dideliais žingsniais

Kokia ji geltona, - galvojau.

Tada dar nebuvau ištikęs savęs, Tada dar be baimės man padavei savo

rdžiu - visa šeima ieško rakto,

učiasi darantys viską, kad įeičiau į savo

namus

rankas, —

Ir naktimis, kai mėnulis daužo langus,

Aš čiuopiu grindyse jo šešėlį,

Spraudžiuos į jį, gūžiuos ir...netelpa...

Dieve, tu visagalis,

Padaryk, kad šešėlis taptų didesnis.

Nematyk, - prašei, - kad paukščiai Praskrenda beviltiškai liūdni

7. Nieko. Ničnieko nespėjus nuspręst

vėl besvoris, sužeistas naktiesIne ne

„Geltonageltonageltona” - jie klykė.

Katiną prispaudžia lango kryžius.

fesužeistas — atidarykit.

Klausiausi

O mama sakydavo, kad geriau Kai yra kam sykiu su tavim

2. Pirmiausia į sieną nusuku laikrodį

Akimirka, kai paukščiams beprotis

dangus sužioruoja...Pabundu, dar nesikeliu, Svajoju apie žaibiškai gelstančias tuopas Ir ranka jau ugny...—

Pabundu, užkliudęs barškalus ant sienos, Šoku iš lovos prie peleninės,

Saujom kišuos į bumą nuorūkas,

Godžiai žiaumoju...ne, ne, tie...— siog tik rūkau, nervingai gniaužau,

paverkti

Rašomąjį stalą

Draugų ir šventųjų nuotraukas

8. Šiandien mano namuose turbūt

Drabužių spintą

Baigės puota.

Vėliau stalinės lempos šviesą

Pro šarmotą stiklą matau kylant

Ir savo atspindžius

Garą iš besiskirstančių svečių lūpų,

Kartu su nustebusiu veidrodžio veidu

Džentelmenus, padedančius užsivilkti

Dabar jau anapus vienatvės

Kailinius moterims,

ir nemigos

Valkatas, susibrukančius rankas į kišenes ir lėtai

Paprastas ir tobulas Stoviu prie kiekvienos iš keturių savo

Dūlinančius velniop...

kambario sienų

Susigūžęs pravirkstu kambary, Dieve,

Ir ak kaip suskamba ta akimirka

9. Nuo vienatvės mažėja kambariai

Kai atatupstas paliečiu Dievo pečius.

Jau visai čia pat - sako katinas, Žvelgiantis į nebūtį

Skustuvu nubraukiu smakrą nusiprausiu

3. Nemiga

Kieno gi galėtų būt

tumetu prakaitu peržliaugtus drabužius, telieka dar cigaretė laukimo džiūgauju —

Visai patikimas užsiėmimas

Tie nervingai drebantys pirštai?

Hepeningų skelbimuos ieškot savo vardo

Ir bijau to laiko

Hoj mane ves į naktigonę,

Ir stebėt artėjančią laikrodžio švytuoklę -

Kai visgi teks užspausti nuorūką.

'oda sunkus miesto kosulys

Tuoj susilies su galva irpasigirs kurantai..

Kada gi vėl pabusiu?

Tylu, nepajėgiu įspėt -

1993.1

Universitas Vilnensis

6

titulai ir laipsniai, o laukianti pilyje žavingoji ledi

Europos užkariavimo planas

su kūdikiu (ar be jo) ant rankų, kuriai reikia

žieminių batų, naujos kepurės, televizoriaus, plačios kultūrinės programos savaitgaliais etc.

Galų gale, ir tavo pilyje laikas keisti unitazu įstatyti dujų bei karšto vandens skaitiklius,

kažką griauti, statyti, remontuoti. Net jei tu esi vienišas riteris, be šeimos ir namų, tau būtina pavalgyti, apsirengti, nusipirkti vadovėlių bei pieštukų. Tu manai, kad tau užteks stipendi­

jos? Nebūk naivus. Grįžti kas vakarą nuo mokslų susikruvinęs, o tavo dvasios turtai cypia tampomi už uodegytės materialinių problemų.

Taip ir nudvėsti gali. Žmogau šviesusis, kaukis.

Tik arbaletu taikyk ne į kaktą. Žemiau, kur

kabo pinigų kapšelis.

O gali būti, kad esi, žmogau, aptekęs auksu, opeliais bei carlsbergais, ir tau nereikia miklinti ginklų, nėra prasmės. Neapsigauk ir tu, kvaily.

Kol tinginiausi, užaugs nauji kariūnų legionai, ir tapsi taikiniu jiems. Arba melžiamu gyvuliu

Atkelta HlpaL patyrusio riterio, jau nebe pirmus metus ren­ giančio kryžiaus žygius į Lenkiją, Rusiją, Turki­

ją, Kiniją. Jis pasakys tau, kad ne priešo kraujo upė* svarbiausia, ne tavo kalavijo žvitrumas, ne

(žiūr. DRAUSTINIAIS TAKAIS: Knyga mo­ kiniams. - K.. Šviesa, 1986. p. 142-144).

ns niekingas, o gyvenimą* trumpas. Paauk tūlo Dainiaus Dirgėlos,

O atsigėręs iš mokslų gyvybės šaltinio -

pabaigoje nebebus poetų pabaigoje bus tik žodžiai ir tie žodžiai bus aids poetica („aids poetica”, SVETIMI. Poezijos alr-f

tapsi jei ne nepažeidžiamu, tai bent nepakalti­ namu.

O jūs, žaviosios pelenės bei princesės, ne­

užmirškite, kad jūsų karys, kai vienas lauke, ne karys. Tada arba jam nesiseka, arba jis susiranda kitą karę. O jei staiga liktumėt vienik»? GinkJuokiičs, mMruifis, ir - į apkasus.

Narsiai atstačiu-

Nos tvirtas kruti­

nes.

Bet jūs labai neimkite domėn litų klastingų pa­ tarimų. Žinokit,

žmonės

ir

žmonos,

jų kad

turit tiktai vienas kitą, o turtai, kovos ir karo die­

vai - tik tam, kad kuo smarkiau tu­ rėtumėt. Pasau-

Bilietus galima įsigyti studentų profkomitete nei, okamai

Taigi, išmirsime visi nuo gudrių ligų, ta džiaukitės, vis dar galėdami mylėtis, o jeigu „meilei nereikia pasakų rūmų” (LATVIS H VARTBERGĖ H. Livonijos kronikos.

V.: Mokslas, 1991, p.106), tai sukalkime ' Į bent minkštasuolį.

Jei tu, žmogau pablūdęs, pažvelgei į unik iias nuotraukas, pridėtas prie šio traktate

žinok, kad tai - šventieji, berymą ant šv. Jonį j bažnyčios kraigo. Tokiais „liūdnojo vaizdo ritėj

riais”jie buvo iki Dievo metų 1993-ųjų rug: mėnesio. Bet atvažiavo Popiežius, ir jie pakili] j Panta rei (Horatius). Mąstyk, lietuvi, ko dabą i

verki miške.

Beje, lietuvi, jei nori užkariauti Europoj prašau. Tai tavo asmeninė tragedija.

Prof. Zigmas Rapolionlt

PO DVIDEŠIMTIES METŲ

pkeš dvidešimt mktų („Tarybinis studentas”, 1973 m. lapkričio 23 d., Nr. 34(854).

Kino filmo premjera! Lapkričio 26 d. 18 vai. „Lietuvos” kino teatre įvyks meninio filmo „Tas saldus žodis - laisvė! ” premjera (2 serijos) ir susitikimas su filmo kūrėjais bei aktoriais.

Bilietai Studentų profkomitete, fakultetų profbiuruose.

Lapkričio 25 d. 15 vai. Aktų salėje įvyks tarpfakultefinė agitmeninių brigadų apžiūra-konkursas. Kviečiame į pačių sąmojingiausių, linksmiausių ir išradin­ giausių apžiūrą.

Studentų profkomitetas Gauta kelialapių! WU Studentų profkomitete gauta kelialapių į „Elbruso” turistinę bazę Kaukaze 15 dienų (nuo 1974 m. sausio 26 d.) ir į Maskvą 10 dienų (nuo 1974 m. sausio 28 d.).

Kelialapio į Kaukazą kaina 66 rub., į Maskvą - 50 rub. Studentų profsąjungos nariai moka 30 % kelialapio vertės.

Proforgų dėmesiui! Parodų rūmuose veikia Valstybinio dailės instituto stu­ dentų darbų paroda. Kviečiame akademines grupes kolektyviai susipažinti su mūsų draugų darbais.

nachas. - V., 1993, p.66.)

(„Universitas Vilnensis”, 2013 m. lapkričio 20 d., Nr. 21(3018).

VU rektorato sprendimu lapkričio 27 d. įvykusio susišaudymo tarp Astror logijos ir Filologijos fakultetų dalyviai bus baudžiami administracine tvarki, Filologijos fak. dekanui doc. San Sui Li pareiškiamas griežtas papeikimas.

Rektorato inf.

Dėmesio! Studentai ir studentės, norintys smagiai pailsėti peržiemos atosi gas, kreipkitės į VU Studentų Atstovybę. Yra kelialapių: - į Palangą (14 dienų), kaina - 5 lt. (su maitinimu), - į Ceiloną (7 dienos), kaina -12 lt. (viešbutis, pusryčiai), - į Čikagą (14 dienų), kaina - 20 lt. (maitinimas, viešbutis miesto cen'." ekskursijos, azartiniai žaidimai), - į Molėtus (14 dienų), kainą - 52 lt. (maitinimas, viešbutis, grybavimas atskirą kainą - naudojimasis Observatorijos archyvais).

Studentų sąjunga Už pakartotinį vėlavimą į paskaitas filosof. m. dr. prof. Z. Rapolii' baudžiamas 200 litų bauda.

VU Ypatingoji Tarnyba

,

5^993.11_________________

1I

Kas tai yra ISIC?

Svarbiausi ISIC pliusai Specialios kainos transportui - tarptautiniai ir nacionaliniai avia■ isai.

- kelionės traukiniais, autobusais ir jūrų keltais.

1 - vietinio susisiekimo autobusai ir fl autiniai.

Pasaulinis pagalbos tinklas 1-24 valandas per parą veikianti | >IC PAGALBOS LINUA. Ji konsul-

I loja ir teikia pagal bąsusidūrus su sunI ūmais svečioje šalyje.

Specialios kainos kelioniniam drauI imur | Lengvatinis apgyvendinimas | -viešbučiai.

1

I

-jaunimo nakvynės namai.

Specialios kainos kultūrinėms pro1 ramoms I - muziejai.

I - įžymios kultūros vietovės, r - restoranai ir naktiniai klubai. | - parduotuvės ir kitos paslaugos.

I Tarptautinį Studento Pažymėjimą ■ISIC) 1968 metais pasauliui padova1ojo Tarptautinė Studentų Kelionių

c Konfederancija (ISTC).

1

Tai yra vienintelis tokios rūšies dolumentas keliaujančiam studentui.

Ino jau pasinaudojo daugiau kaip

■0 000 000 daugelio pasaulio šalių stu­ dentų per paskutiniuosius du dešimtAečius.

I

ISIC tikslas - skatinti studentus kei, lankytis kitose šalyse. Jis siūlo eilę nuolaidų, lengvatų ir paslaugų tecialiomis kainomis. ISIC PAGALOS LINUA padeda išvengti kai kurių ■ ilimųnesusipratimų, gelbsti nelaimės veju. Keliaujančių studentų paslauI ims - specialus kelioninis draudiri, kurį siūlo dauguma studentų onių agentūrų.

IC tapo gero serviso kortele, kurią oai aukštai vertina studentai. Kasmet -■veik du milijonai studentų įsigyja 1C daugiau kaip 70-yje pasaulio 4 | IS1C išduodamas tik jauniems žmo­ nis, kurie gali įrodyti, kad jie yra dieo skyriaus studentai.

ISIC iacija labai rūpinasi, kad Tarptauis Studento Pažymėjimas būtų iš­ eidamas tik tiems žmonėms, kurie ri teisę naudotis jo teikiamomis prilegijomis. Taip garantuojamas ISIC tikimumas ir saugomas geras vardas.

Studentija, ISIC ir rinka Naujame UNESCO raporte rašoa, kad šiuo metu pasaulyje yra dauu kaip 60 milijonų universitetinio o studentų. ISIC Asociacija susideiš organizacijų, turinčių labai glau­ dus ryšius su šia nepaprastai didele Jonių grupe. Dauguma vietinių ISIC ganizacijų yra kilusios iš Studentų Aeracijų ar Sąjungų ir visos gerai ientuojasi studentų ar nepriklausoM keliautojų rinkoje.

Studentai atstovauja aukščiausią ' leminį sluoksnį ir ateityje paprasV tampa visuomenės ir biznio pasau• lyderiais.

1 Jie lengvai identifikuojama žmonių •'Pė ir atstovauja viliojančią komerjr ių ar kultūrinių organizacijų klientų /v pę.

H

ISIC PAGALBOS UNIJA 1 Jeigu Jūs susidūrėte su kokiais nors •Jnkumais būdami toli nuo namų, • bar galite jaustis saugiau, nes Jūs jau •be vienas-ISIC PAGALBOS LINI• 24 valandas per parą yra pasiruošu-

7

Universitas Vilnensis si padėti, kokiame pasaulio kampe Jūs bebūtumėte. Ši ISIC PAGALBOS LINUA patars Jums, kaip susirasti ligoninę, gydytoją ar juristą, kurie gali padėti Jums ir gali kalbėti su Jumis Jūsų kalba. ISIC PA­ GALBOS LINUA taip pat suorgani­ zuos specialių vaistų ir medikamentų siuntą, jeigu jų neįmanoma gauti vieto­ je. Nelaimės atveju ISIC PAGALBOS LINUA perduos žinutes Jūsų šeimai ar Jums nuo šeimos.

Reikia tik paskambinti tarptauti­ niam operatoriui ir paprašyti sujungti Jus („A COLLECT CALL”) su ISIC PAGALBOS LINUA centru Londo­ ne. Centre dieną ir naktį dirba daugeliu pasaulio kalbų kalbantys žmonės: Tel: +(44) 81 666 9205 ISIC HELP LINE Kai tik Jūs sujungs su ISIC PAGAL­ BOS LINUA, pasakykite savo Pažy­ mėjimo serijos numerį, ir Jums bus suteikta tokia pagalba sunkiose situa­ cijose: SVEIKATA Jums rekomenduos daktarą ar nu­ kreips į ligoninę toje šalyje, iš kurios Jūs skambinate. ISIC PAGALBOS LI­ NUA neapmoka medicininių išlaidų prieš išvykdami įsitikinkite, kad tikrai esate apsidraudę savo sveikatą.

Jeigu toje šalyje neįmanoma gauti reikiamų vaistų ar medikamentų, ISIC PAGALBOS LINUA suorganizuos daktaro nurodytų vaistų ar medika­ mentų siuntą iš kitos šalies.

TEISĖ Jums rekomenduos Jūsų kalba kal­ bantį juristą.

Jeigu Jūs turite kokių nors juridinių problemų (pažeidėte įstatymus, areš­ tavo policija ir pan.), Jums nurodys ar­ timiausią Jūsų Ambasadą ar Konsulatą.

BENDRAI Perduos skubią žinutę Jūsų šeimai į namus.

Padės gauti pamestų ar pavogtų ke­ lionės bilietų dublikatus.

Padės atlikti ir sutvarkyti bet kokius neplanuotus pasikeitimus Jūsų kelio­ nėje (datos ir laiko pakeitimai bilietuo­ se, viešbučių rezervavimas ir pan.). Tai dažniausiai atliekama, padedant vieti­ nei ISIC organizacijai. ISIC pagalbos linija nėra atsakinga už šių paslaugų apmokėjimą.

Prieš iškeliaudami, Jūs taip pat gali­ te paskambinti ISICpagalbos linijai, ir Jums bus suteikta informacija apie kitos šalies klimatą, vizų režimą ar bendrai apie šalį. Tai informaciją kurią Jūs turėtumėte žinoti prieš išvykdami.

ISIC Atstovybė Lietuvoje yra LIE­ TUVOS STUDENTŲ IR JAUNIMO KELIONIŲ BIURAS (LSYT). Tarp­ tautinį Studento Pažymėjimą galite įsi­ gyti ir aukštųjų mokyklų studentų sąjungose. Kai tik tapsite ISIC savinin­ ku, kreipkitės į LSYT, ir mes Jums paaiškinsime, kaip naudotis ISIC PA­ GALBOS LINUA. MŪSŲ ADRESAS : Sodų 8-4 Vilnius Tel.: 22 - 638748,220184 Fax:22 - 220184 ISICpagalbos linija 24 valandas per parą. nemokamai, iš bet kurios pasaulio šalies, gali naudotis tik studentai, turintys TARPTAUTINĮ STUDENTO PAŽYMĖJIMĄ.

ISIC ASOCIACIJA Tarptautinis Studento Pažymėjimas - ISIC (International Student Identity

Card) - pirmą kartą buvo panaudotas 1968 metais. ISIC-tai vieningas doku­ mentas, stirtas keliaujančiam studen­ tui ir patvirtinantis visame pasaulyje, kad turintis jį asmuo yra dieninio sky­ riaus studentas. ISIC atsirado, kai Tarptautinė Studentų Sąjunga (The International Union of Studentą IUS) ir ISIC Asociacija susitarė su­ jungti savo narių asmens pažymėjimus.

Dabar ISIC pripažįstamas pasauliniu studento pažymėjimu. Kasmet jų išpla­ tinama daugiau nei du milijonai.

ISIC yra pripažintas Tarptautinės Universitetų Sąjungos (The Intemational Association of Universities IAU).

Universitetai, koledžai, mokyklos ir studentų sąjungos naudoja ISIC kaip bendrą studento pažymėjimą, t.y. ir kaip ISIC, ir kaip vietinį koledžo stu­ dento pažymėjimą.

Norėdama padėti jauniesiems ke­ liautojams, ISIC Asociacija beveik dviejų milijonų tiražu leidžia Pasaulio Studentų Kelionių Vadovą. Jame gali­ te rasti bendrą informaciją apie šalį, kurią planuojate aplankyti, pasitikslin­ ti, kokios nuolaidos galioja toje šalyje.

Vadove yra išvardintos viso pasaulio ISTC ir ISIC agentūrų bei atstovybių būstinės.

ISIC dabar galima įsigyti 74 šalyse ir jis yra platinamas per ISIC Asociacijos narius-organizacijas, kurios dirba arba kaip ISIC Atstovybės, arba kaip ISIC Agentūros, iryra atsakingos už teisingą pažymėjimo išdavimą.

ISTC

TARPTAUTINĖS

STUDENTŲ

KELIONIŲ KONFEDERACUOS (International Student Travel Confederation) tikslas - populiarinti tarp­ tautinės keliones besimokančio jaunimo tarpe, vystyti kelionės paslau­ gų tinklą. Konfederacijos veiklą ir jos tikslus lemia noras plėsti tarptautinį jaunimo bendradarbiavimą.

ISTC buvo įkurta 1949 metais kaip laisvai susijungusi federacija. Ji atsto­ vavo besiplečiantį Studentų Kelionių Biurų - nacionalinių studentų sąjungų kelionių departamentų - tinklą. Tuo metų ISTC nariai orientavosi į bendrai organizuojamų akcijų, tokių kaip lėk­ tuvų, traukinių ir netgi laivų samdy­ mas, vykdymą. Norėdami padėti keliaujantiems studentams, apsaugoti juos nuo įvairių negandų, ISTC paruo­ šė daugiašalių programų standartų ko­ deksą. Nuo tada ISIC nariai susibūrė į visą eilę specialių komisijų-aviatransporto, turizmo, finansų ir sausumos transporto.

1990 metais Krokuvos konferenci­ joje ISTC nariai sutarė pakeisti ISTC struktūrą, kad XXI amžių pasitiktų kaip stipriausia pasaulinė akademinio jaunimo organizacija. ISTC iš Konfe­ rencijos buvo pakeista į Konfederaciją, kurios viduje kiekviena Asociacija tapo nepriklausoma. Kompanija buvo su­ kurta, siekiant suteikti paslaugas ir pa­ ramą asociacijomis, joms pačioms paprašius.

ISTC yra federalinė struktūra su na­ riais organizacijomis, veikiančiomis la­ biau kaip visuma negu kaip atskiros organizacijos.

ISIC - Tarptautinis studento pažy­ mėjimas - yra svarbiausia ISTC pro­ duktas. ISIC’ą tvarko ir prižiūri ISIC Asociacija su savo atskira Konstitucija ir Konvencija.

Valdančioji ISTC struktūra yra Steering Commitee - Valdyba; Executive Board - taryba - yra vykdantysis orga­ nas. ISTC Sekretoriatas šiuo metu yra Kopenhagoje, kur yra susibarusios ISTC, ISIC ir SATA administracijos, kai kurios ĮSRĄ 1SIS ir LAEWEP tar­ nybos. Visos jos kartu sudaro Tarptau­ tinę Asociacijų Tarnybą (IAS).

Tarptautinės Studentų Kelionių Konfederacijos - IXTC - nariai: ĮSRA Tarptautinė Studentų Gele­ žinkelio Asociacija IAEWEP Tarptautinė Studijų ir Darbo Apsikeitimo Programų Asocia­ cija ISIC Tarptautinio Studento Pažy­ mėjimo Asociacija ISIS Tarptautinė Studentų Draudi­ mo Tarnyba SATA Studentų Aviakelionių Aso­ ciacija.

ISTC stiprina ryšius su kitomis pa­ našiomis tarptautinėmis organizacijo­ mis. Šiuo metu ISTC dalinasi savo būstinę su FIYTO - Tarptautinių Jau­ nimo Kelionių Organizacijų Federaci­ ja/ ISTC buvo pagrindinė pirmos Pasaulio Jaunimo ir Studentų Turizmo Konferencijos, vykusios Rio de Žaneire 1992 metais, organizatorė. ISTC kartu su FIYTO tariasi su UNESCO dėl Tarptautinio Studento Pažymėji­ mo sponsoriavimo. ISTC taip pat akty­ viai bendradarbiauja su Tarptautine Studentų Sąjunga (IUS), Tarptautine Universitetų Asociacija (LAU), Tarp­ tautine Jaunimo Nakvynės Namų Aso­ ciacija (IYHF). Tai organizacijos, kurių filosofija ir veikla papildo ISTC veiklą. Bendromis pastangomis tiki­ masi pakelti produktų ir paslaugų, ku­ rias siūlo šios organizacijos, vertę.

ISIC Asociacijos atstovas Lietuvoje yra LIETUVOS STUDENTŲ IR JAUNIMO KELIONIŲ BIURAS (LSYT). Šiais metais Vienoje vykusio­ je Pasaulio Jaunimo ir Studentų Kon­ ferencijoje LSYT buvo priimtas tikruoju ĮSRA nariu.

ISIC savininkui Lietuvoje teikiamos nuolaidos 1. Studentams iki 28 m. suteikiama 45 % pilno ekonomines klases kainos nuolaida, perkant Lietuvos Avialinijų aviabilietus.

2. Studentams, perkantiems Lietu­ vos Geležinkelių bilietą iš Vilniaus į Bulgariją, Čekiją, Slovakiją, Lenkiją ir

Vengriją, suteikiama 25 % bilieto kai­ nos nuolaida. Šiuo metu tariamės su muziejais ir

teatrais dėl nuolaidų studentams, besi­ lankantiems juose.

Nuo šių metų ISIC siūlo dar vieną paslaugą keliaujantiems studentams specialų kelionės draudimą. Studen­ tas, įsigijęs Tarptautinį Studento Pažy­ mėjimą, yra apdraudžiamas 1400 dolerių sumai. Šis draudimas galioja visus metus, bet tik keliaujant užsieny­ jeP.S. ISIK Atstovybė Lietuvoje LIE­ TUVOS STUDENTŲ IR JAUNIMO KELIONIŲ BIURAS (LSYT) renka informaciją, kam padėjo Tarptautinis studento pažymėjimas Lietuvoje ar už­ sienyje, keliaujant, perkant bilietus, apsistojant viešbučiuose, lankantis muziejuose ir kitur. Busime dėkingi jeigu tie, kuriems ISIK teikiamos privi­ legijos pagelbėjo, paskambins mums tel. 63 87 48, 22 01 84. Laukiame jūsų skambučių.

LSYT

1993.11

Universitas Vilnensis

8

i| Pasaulinė l liiivcrsitetų stipendijų tarnyba aprūpina užsienio studentus U Amerikos universitetų bei koledžų adresais ir pavadinimais. Gavę studentų ||latškus, nemokamai arsiančiame jiems: 1. Universitetų arba koledžų adresus ir pavadinimus.

2. Stojančiųjų anketas.

Prieš 32 metus kreipiausi prašydamas ir gavau universitetinę stipendiją, kurios dėka padariau puikią karjerą moksle bet tarnyboje. Tuo metų buvau sujaudintas ir dėkingas vien Fortūnai, bet dabar suprantu, kaip sudėtinga būdavo gauti šią stipendiją; Aš prisiekiau, kad kada nors padėsiu studentams tai padaryti, ir tada jiems atsivers galimybės gauti gerą išsilavinimą bei plates­ nės ateities persĮiektyvos. Taigi, su jūsų pagalba dabar ir ketinu išpildyti savo priesaiką.

PAULI IILMAN, Prcsident Rašyti adresu: GLOBAL UNIVERSITY SCHOLARSHIP SERVICES P O. BOX 24.30 ’vVINNETKA, CA 91.306, U.S A.

STUDENTE !!! rU NORI DAIJG IR GERAI PAVALGYTI? ?

TU NORI DAUG IR GERAI PAMIEGOTI? ■ TADA EIK Į VU SANATORINĮ PROFILAK1ORIUMĄ!

TIK UŽ 20 (DVIDEŠIMT!) LITŲ TU VISAS 24 DIENAS GYVEN- ; SI, VALGYSI, LANKYSI SAUNĄ. GALĖSI LANKYTI PROCEDŪ- X RAS (MASAŽĄ IR TT), SUSITAISYTI DANTIS IR TAIP TOLIAU! ■ VISA TAI TIK UŽ DVIDEŠIMT LITŲ!!! j SANATORINIO PROFILAKTORIUMO ADRESAS: OLANDŲ ; 51. TEL. 69-64-66. j KREIPKITĖS KASDIEN! ■

DĖMESIO! Penktakursių... pirmakursių, daktarantų, habilitacinių daktarų, asistentų, personalo darbuotojų, laikraščio „Uni­ versitas Vilnensis” žurnalistų žiniai! Jeigu jūs nenorite ru­ denį nešioti studentiškų kepuraičių ir pažvelgus į jūsų akis (jau) nematyti, kad esate (buvote) Vilniaus universiteto studentai, patariame įsigyti įvairesnės studentiškos atribu­ tikos: juodos arba žalios spalvos marškes (marškučius, sportininkus, marškinėlius) su užrašu „Universitas Vilnen­ sis 1579”, lipdukus ir gaireles su Universiteto herbu. Susi­ domėjusieji mūsų pasiūlymu kreipkitės į VU Studentų Atstovybę. Universiteto, 3, Observatorijos kiemelis tel. 61-44-14.

Studijų skyrius informuoja Studentų, 1992/93 m.m. pavasario egzaminų sesiją iš­ laikiusių vidurkiu 6 ir mažiau balų ir privalančių mokėti Senato 199.3 03 18 d. nustatytą mokestį, pasiskirstymas pagal fakultetus: Matematikos fak. - 14 stud. Filologijos fak. - lOstud.

Fizikos fak. - 72 stud. Filosofijos fak. - 1 stud.

Chemijos fak. - 19 stud. Ekonomikos fak. - 35 stud.

Gamtos fak. - 16 stud. Teisės fak. - 2 stud.

Medicinos fak. - 18 stud. Komunikacijos fak. - nėra Istorijos fak. - 1 stud. Kauno humanit. fak. - nėra Pastaba: į nurodytą skaičių neįtraukti laisvieji kiaušy- „ tojai, išlaikę vidurkiu 6 ir mažiau balų, nes jie moka pagalisutartis.

STUDENTŲ DĖMESIUI!!!

STUDENTE!!!

VU Studentų Atstovybė išduoda tarptautinius studentų pažymėjimus (International Student Identity Card). Šis pažymėjimas galioja kaip Jūsų asmens dokumentas ir suteikia daug nuolaidų užsienyje keliaujant trauki­ niais, oro transportu ir jūra, apsigyvenant viešbučiuose, kempinguose, poilsio centruose, lankant muziejus, parodas, kino teatrus, maitinantis restoranuose, nuomojam automobilius ir dviračius. Šiomis lengvatomis galima naudotis visame pasaulyje. Išleisti čia pinigai

Jeigu mokate vokiečių ar anglų kalbą ir norite praleisi " Vokietijoje ar Belgijoje nuo 6 iki 12 mėn., per mėnesy uždirbti 380 (!!!) DM kišenpinigių nemokamai gaudami nakvynę, maistą Ir draudimą (dirbsite ir viešėsite pasiturin­ čiose šeimose; darbas - valkų auklėjimas ir namų ruošos darbai), prašome kreipi is į VU Studentų Atstovybę (Cen t riniai romai, Observatorijos kiemelis), tel. 61-79-20, arba 61—44-14 nuo io iki 17 vai.

užsienyje jums atsipirks dešimteriopai.

Pas mus jūs galite įsigyti Tarptautinį studento pažymėjimą pačia ma­ žiausia kaina 13 Lt. Smulkesnę informaciją apie konkrečias lengvatas įvairiose šalyse gali­ ma gauti VU Studentų Atstovybėje: Universiteto 3, Observatorijos kieme­ lis, tel. 61-79-20, 61-44-14.

Skubėkite! Laikui bėgant kainos didėja!

STUDENTAS BE PAŽYMĖJIMO - STUDENTAS BE AT­

Klaidos atitaisymasirugsėjo mėn. "Universitas Vilnen­ sis" numeryje įsivėlė klaida, buvo pažymėtas ne tas numeris.

Buvo Nr.l - turėtų būti Nr.4.

Atsiprašome skaitytojų.

EITIES!!!

Laukiame Jūsų

VU Centrinis meteorologijos biuras praneša, kad iš „Stiklių” pusės link Universiteto artėja blogus orus atne­ šantis ciklonas, specialistų pavadintas „Sesilija”. Centrinių VU rūmų rajone smarkiai pasnigs, gali būti nutrauktos žmoniškų ryšių linijos. Vilniaus centre esančių fakultetų teritorijoje laikinai nutruks minčių eismas, na, o Baltupių filosofams dar mažiau pasisekė: keliai bus apledėję, taigi, nėra padėties be slidžios išeities. Saulėtekio fakultetuose bus depresuota su pragiedruliais, galimi krituliai bei kitos nualpimo formos. „Niujorke” laikysis vėsūs orai, temperatūra/stiprumas - 40°. „Kamčiatkoje” ugnikalnių išsiverži­ mų nenumatoma, bet galima perkūnija bei dorovės

VU Studentų Atstovybė

Mūsų adresas: Universiteto 3,2734 Vilnius.

Telefonas: 611687, VU CR 53 kab. Tiražas 1000 egz. 1 spaudos lankas.

SL321.UŽS. Nr. 679 Rinko ir maketavo VIJ leidyklos techninis skyrius. Spausdino VU spaus­ tuvė.

"t/P Redakcija

ORŲ PROGNOZĖ LINKUSIOM ŠIŲ METŲ DIENOM

policija. Vartotojai, būkite atsargūs.

Redaktorius Aleksandras VALENTAS

VUCMB