visų šalių proletarai, vienykitės j
Nr. 4 (315)
O
D
wni»tirntt
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO PARTINIO BIURO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Naujas kovos už komunizmą etapas Tarybinės liaudies nueitas gyvenimo kelias visai neilgas — tik keturesdešlmt metų, ta čiau kupinas didvyriškų kovų ir nesulaikomo veržimosi Į iš tisais amžiais puoselėtą švie siausių žmonijos protų tikslą — komunizmą. Komunistų partijos vadovaujama tarybinė liaudis niekad nenusisuko nuo šio šviesaus tikslo, nes dar mūsų kelio pradžioje, kai Spa lio socialistinės revoliucijos kovų ugnyje kūrėsi pirmoji pasaulyje Socialistinė Valsty bė, atverdama duris į naują erą žmonijos istorijoje, Vladi miras Iljičius Leninas davė partijai ir liaudžiai priesaiką: .Pradėdami socialistinius per tvarkymus, mes turime aiškiai užsibrėžti tikslą, į kurį šie j>ertvarkymai, galų gale, yra nukreipti, būtent tikslą sukur ti komunistinę visuomenę”. Tarybinės liaudies gyveni me daug atmintinų datų, ku rios akivaizdžiai byloja apie nuolatinį artėjimą prie siekia mo tikslo, jos ir yra tarytum starto vietos, nuo kurių pra sidėdavo tolimesni žygio eta pai. Ir visados naujo tarybi nės liaudies žygio pradžia su tapdavo su šlovingosios Ko-
munistų partijos suvažiavi mais. Prisiminkime Komunis tų partijos suvažiavimų nuro dytas kryptis Į šalies indust rializaciją, Į žemės ūkio kolek tyvizaciją, į karo sugriauto liaudies ūkio atstatymą. . . Ko munistų partijos vadovaujama tarybinė liaudis pasiekė tokias viršūnes, Įvykdė tokius mil žiniškus pertvarkymus visose gyvenimo srityse, kurie lei džia dabar mūsų šaliai pradė ti dar didesnį savo užmojais ir apimtimi žygio etapą iš plėstinės komunistinės visuo menės statybos laikotarpyje. Sis nuostabiai drąsus kovos etapas jau pradėtas. Jo pradžia sutampa su Tarybų Sąjungos Komunistų partijos neeiliniu XXI suvažiavimu, kuris įeis Į istoriją kaip komunizmo sta tytojų suvažiavimas. Suvažia vimo darbą seka visa pažangioji žmonija, nes jis stebina visus savo užmojais ir uždaviniais. Štai keletas skaičių: — Pramonės bendrosios pro dukcijos apimtį padidinti 1965 m. palyginus su 1958 m. apie 80 procentų, iš to skaičiaus „A” grupėje (gamybos prie monių gamyba) — 85—88 procentais ir „B” grupėje
DRAUGYSTĖ — O fizikų, o filologų? — Žinoma, yra? Pakeliui juo kais buvome su sitarę, jei musų vaikinams pa tiks tenykštės merginos, tai pasiliksim, o jei nepatiks — du miam tą patį vakarą atgal. Mūsų mergaičių buvo tik ketu rios — jos pri valėjo paklusti daugumos va liai. Bet, matyt, vyrai buvo pa tenkinti Jei net šeštadienį apie pusiaudienį vis dar negalėjo atšeimininkėm. sisveikinti su Apie saviškes
(vartojimo reikmenų gamyba) 62—65 procentais. — 1959—1965 metais pa didinti bendrąją žemės ūkio produkciją 1,7 karto. — Kapitalinių įdėjimų į liaudies ūkį padidinti 1,5 kar to. Tai maždaug tiek pat lėšų klek buvo įdėta per ištisus 20 Tarybų valdžios metų. — Padidinti realiąsias dar bininkų, tarnautojų ir kolūkie čių pajamas maždaug 40 pro centų. Įvykdžius šluos septynmečio plane numatytus skaičius ir sparčiai augant pramonės tem pams liaudies demokratijos ša lyse, pasaulinės socialistinės sistemos šalys gamins daugiau kaip pusę visos pasaulio pra monės produkcijos. Tarybų Sąjungoje bus pasiekta trumpiausia pasaulyje darbo die na ir trumpiausia darbo sa vaitė, kartu kylant liaudies gerovei. Norint visa tai įgy vendinti, nepakanka daug dirbti. Reikia dirbti sąmonin gai, dirbti su didžiule meile ir atsidavimu, reikia sugebėti meistriškai dirbti. Todėl „visu ideologiniu mūsų partijos ir valstybės darbu, sakoma drg. N. Chruščiovo pranešime, — turi būti ugdomos naujos tary binių žmonių savybės, jie tu ri būti auklėjami kolektyvizmo ir darbštumo, socialistinio in ternacionalizmo ir patriotizmo, kilnių naujosios visuomenės moralės principų dvasia — marksizmo-leninizmo dvasia”. Ypatingai dideli uždaviniui iš kyla tarybinei mokyklai, nes jai tenka auklėti jaunąją kar tą, kuri statys komunistinę visuomenę ir paskui joje gy vens. Tarybinė mokykla jau dabar turi pradėti formuoti ateities žmogų. Kad visas Uni versiteto kolektyvas galėtų prisidėti prie šių didingų už davinių sprendimo, reikia mo bilizuoti visas jėgas, ir pastan gas statybos praktikai, nes tik darbe ir kovoje su sunkumais gali susiformuoti ateities žinogus. J. Bielinis VVU partinės organiza cijos sekretoriaus pavaduotojas
Vilnius,
1959 m. Vakario mėn, I'
5 KETVIRTADIENIS
i* i»
Kaina 20 kap.
E. Mieželaitis LENINO TIESA
Lyg žiburėlis gūdžią naktį Žmogaus šio didžio širdyje, Įskilusi, pradėjo degti Kaitri teisybės žarija. Iš jos tolydžio gaisras plėtės Į keturias visas šalis, Ir, tūkstančius širdžių palietęs, Jis plėtės, plečiasi ir plis.
Jis liaudį kelia prieš engėjus Ir viltį atneša širdims. . Senam pasauliui supleškėjus, Kovoj pasaulis naujas gims. Ir niekam jos neužgesinti, Nes gimus aukso širdyje Mums uždegė jausmus ir
Kaitri teisybės žarija.
ISTORIJOS-FILOLOGIJOS FAKULTETAS RUOŠIASI RINKIMAMS
Vos tik paskelbus rinkimus į LTSR Aukščiausiąją Tarybą ir į vietines Tarybas Istorijosfilologijos fakultete užvirė gy vas parengiamasis darbas. Buvo sukurtas stiprus agi tatorių kolektyvas. Daugelis agitatorių rimtai įsijungė į dar bą su rinkėjais, sudarė są rašus. Periodiškai šaukiami agitatorių kolektyvo pasitari mai. Vakar 30 auditorijoje įvy ko mitingas, skirtas rinkimi nių komisijų narių iškėlimui. Į rinkiminių komisijų sudė tį buvo pasiūlyti geriausi fa kulteto dėstytojai ir studentai. S. Auryla
Ruiko fotoetiudas
silankyti Pirčiupio kolūkyje. Paskutiniai saulės spindu liai jau geso vakaro miglose, kai autobusas su užrašu „Uni versiteto tarnybinis” išvažia vęs iš Vilniaus pasuko Eišiš kių link. Už valandos jau bu vo Pirčiupio žemės ūkio arte lės centre -r-_ Dargužiu kai me. Kolūkio karvių fermos bri gadininkas J. Pečiukonis stu dentams papasakojo apie mel žėjų darbą, jų pasiekimus. Pa-
UOyĮ^.l
*****
L
ju.uLuy.
Oras ne visa da pataikauja turistams, bet praeitą penkta dienį žiemos saulė, nors ir salta, spindulių nešykštėjo. -Tiesa, mes ne \mAjo LkAbuvome turis tais, Universite to autobusu va žiavo į Minską 20 žmonių — įvairių kursų ir įvairių specia lybių studentai. Draugystė tarp Baltarusi jos V. I. Lenino v. universiteto geografijos fa kulteto studentų ir mūsų gamti ninkų užsimezgė orieš trejus me tus. Dabar gam merginas šį kartą nutyliu. tininkų inicia Ketvirtadienio vakaras praėjo tyvą perėmė abiejų Universite linksmai betauškiant su naujais tų Komjaunimo Komitetai. Ir štai mūsų delegacija po ne draugais. ilgos kelionės ketvirtadienį va kare buvo Minske. — Ar biologų atvažiavo? — Yra! — drauge sušuko visi šeši gamtininkai.
0
SUSITIKO SENI Gamtininkai su Eišiškių ra jono Pirčiupio kolūkio kol ūkiečiais pirmą sykį susitiko kolūkinio festivalio metu 1957 metų gegužės mėnesį. Į Pirčiupį jie nuvyko šventės šeimininkų kviečiami. Taip prasidėjo draugystė. Po kurio laiko pas gamti-
DRAUGAI
ninkus svečiavosi pirčiupiečiai. Kolūkio pirmininkas ko munistas V. Babraitis studen tams papasakojo apie kolūkie čių gyvenimą, visuomeninio ūkio ekonomikos kilimą, apie ateities perspektyvas. Drau gystės tradicijų skatinami gamtininkai nutarė pirmąją žiemos atostogų dieną vėl ap-
sirodo. kad Pirčiupio kolūkis pagal gyvulininkystės vysty mą yra vienas geriausių Ei šiškių rajone, o melžėjos kom jaunuolės Ada Kaziukonytė ir Nastė Pečiukonytė už gerą pieno primelžimą ne sykį bu vo apdovanojamos rajono LLKJS komiteto dovanomis ir Garbės Raštais. Studentai
taip pat apžiurėjo kiaulių fer mą. Vakaro metu kolūkiečiams buvo papasakota apie pirmąją dirbtinę saulės sistemos pla netą, pademonstruoti jos sig nalai užrašyti magnetofono juostelėje. Po gamtininkų saviveiklos koncerto, studentai kolūkio pirmininkui įteikė raudoną studentišką kepuraitę ir albu mą „Vilniaus Valstybinis uni versitetas”. — Įteikta studentiška kepu raitė, — pasakė drg. Babrai tis. — mane įpareigoja kelti savo išsilavinimą — dirbti ir mokytis. Apie mokslą galvoja ne vien pirmininkas. Sekančiais metais į Universitetą ruošiasi stoti kolūkio bibliotekos vedė ja P. Kašėnaitė ir zootechnikė N. Pavedaikaitė. Jos abi, bai gusios aukštąjį mokslą, vėl dirbs savo gimtajame kolūky je. Studentų ir kolūkiečių draugystės vakaras praėjo la bai šiltai ir įdomiai. L. Lareckis Nuotraukose: kolūkio pir mininkui V. Babraičiui įteikiaTta studentiška kepuraitė. Diplomantas č. Kudaba, fer mos brigadininkas J. Pečiukonis ir trečiakursė G. Budreckaitė kalbasi kolūkio kiaulių fermoje. Autoriaus nuotr.
TRUMPAI
Pasibaigė respublikos Aukš tųjų mokyklų tinklinio koman dų varžybos. Rezultatai ne vi sai geri. Universiteto moterų rinktinė užėmė trečią vietą, o vyrų — tik penktą. Pirma vieta, kaip ir reikėjo tikėtis, atiteko KKI moterų ir vyrų rinktinėms.
DAUGIAU DĖMESIO NEAKIVAIZDINIAM MOKYMUI
Neakivaizdininkų
Pastaraisiais metais, geri sigulėjusių ir netaisytų darbų nant neakivaizdinį mokymą, „atsargą” turėjo ir užsienio Istorijos-filologijos fakultetas literatūros katedra. yra pasiekęs žymių laimėji Netvarka kontrolinių darbų mų. Pavyzdžiui, buvo raciona taisyme tai viena blogybių, lizuoti mokymo planai, pa skubiai taisytinų mūsų fakul me, kaip gyvena neakivaizdi siekta, kad neakivaizdinin tete. ninkai sesijos metu. Tiesa, šis kams dėstytų tie patys dėsty Neretai pasitaiko, kad kont reportažas apie tuos, kurie se tojai, kurie atitinkamus kur roliniai darbai recenzuojami siją baigė truputį anksčiau, sus skaito stacionarui, paruoš perdėm paviršutiniškai, palie bet jų gyvenimas niekuo nesi ta ir išleista daug specialių kamos neištaisytos klaidos, skiria ir nuo dabartiniu me disciplinų programų, kai ku blankiai, neišsamiai, dažnai tu studijuojančių gyvenimo. rie metodiniai nurodymai. Ta net su gramatinėmis klaido . . . Neakivaizdininkas ir čiau šių priemonių nepakan mis rašomos recenzijos. De knyga — du neatsikirami da ka, kad darbas su studentais kanatas daug vargsta tais at lykai. Kur tik bepasisuktum, neakivaizdininkais iš esmės vejais, kai recenzentai supai visur pamatysi besimokantį pagerėtų. Ir toliau reikia tą nioja kontrolinių darbų nu Mokomasi darbą tobulinti, šalinti esamus merius, užmiršta pažymėti ar studentai-stacionarai, neakivaizdininką. trūkumus. darbas įskaitytas, padaro baigę žiemos sesiją, išvažinėja visur, kur tik galima surasti Vienas aktualiausių artimos prieštaraujančius įrašus (pvz., į namus, auditorijos nelieka ateities uždavinių yra konsul recenzijoje pažymi, kad dar tuščios. Į jų vietas ateina stutacinių punktų steigimas. bas neįskaitomas, o kontroli dentai-neakivaizdininkai, jau Apie tokius punktus pastaruo nio darbo talone — kad įskai ni ir garbingo amžiaus sulau ju metu daug kalbama, jų at tomas) ir panašiai. kę žmonės. kakliai reikalauja patys ne Iš kitų nedelsiant taisytinų Žiemos sesija neakivaizdi akivaizdininkai. Žinoma — blogybių yra nuolatinis dės ninkams taip pat karštas me bent kiek nuošalesnę, niekie telę Istorijos:filologijos fakul reikia juos steigti. Konsultaci tytojų, dirbančių su neakivaiz tas kaip ir stacionaro studen no netrukdomą vietelę: audi teto koridoriuje. Jai beliko niai punktai gerokai padės pa dininkais, kaitaliojimas. Tiesa, tams. Ir neakivaizdininkai torijose, bendrabučių ir uni išlaikyti tik viena įskaita, ir gerinti darbą. Tuo abejoti iš Istorijos-filologijos fakulte dreba prieš egzaminą, jaudi versiteto skaityklose, kamba pasiruoši, be abejo, reikia netenka. Tačiau esminio per to katedrų tai būdinga tik už nasi prieš įskaitas, džiaugiasi, riuose. IV kurso rusų specia versmo šioje srityje jie pada sienio kalbų katedrai, tačiau kai baigia sesijos vargus. lybės studentė S. Nartonytė gerai ir rimtai. ryti negali. Mano giliausiu įsi mūsų neakivaizdininkai nema Vyrams (nuotr. 2), biologui (nuotr. 1) surado patogią vieSiame reportaže papasakositikinimu pagrindinis darbo su žai kenčia dėl tarpfakultetineakivaizdininkais trūkumas nių, ypač TSKP istorijos, dės yra ne konsultacinių punktų tytojų kaitaliojimo. ’ _ specialios _ ' ” s literatūros, skurdus žodynas. Taip, pa-daug nebuvimas, o tai, kad neaki vyzdžiui, sausio 26 d. egzami ypač norint giliau panagrinėti TSRS Aukščiausiosios Ta vaizdinis mokymas dar neįėjo ną laikę III k. bibliotekininkai dalyką, yra rusų kalba. į mūsų katedrų kasdieninę rybos nutarimas dėl aukštųjų Todėl ir patys studentallabai sunkiai vertė ištraukas mokyklų mokymo reorganiza buitį. iš A. Venclovos pranešimo ra- neakivaizdininkai turi žymiai di tokiam studentui klausimus Apie ką kalba rusų kalbos Reikia konstatuoti, kad fa vimo ypatingai didelę reikšmę didesnį dėmesį skirti kalbų šytojų suvažiavime. kultetų katedros neakivaizdi teikia neakivaizdiniam moky egzaminų ir įskaitų rezultatai? iš kontrolinio darbo, tai kaip studijavimui, nes tai daug raDar blogesni reikalai su ninkais rūpinasi labai mažai. mui. Tai įpareigoja mus ryž Aš priiminėjau egzaminus taisyklė nesugeba paaiškinti padės jiems plėsti akiratį, įsi tik ■šyba. Diktante, kuriame Darbas su neakivaizdininkais žinių. gyti daugiau ................... ir įskaitas bibliotekininkų ir net to, kas darbe jau atlikta. dar vis tebėra lyg kažkoks tingai šalinti esamus šioje T. Plakunova Daugelis studentų-neakivaizdi- 75—80 žodžių, studentas suužsienio kalbų specialybių nemalonus priedas prie viso srityje trūkumus, iš esmės pageba padaryti iki 15 klaidų. Rusų kalbos katedros kito katedros darbo. Kaip tik gerinti neakivaizdininkų mo- studentų grupėse. Daugiau ninkų, turi tik pačius elemen dėstytoja Dėst. Sudavičienė Siko. tuo galima paaiškinti tą fak komą j į darbą. Persilaužimas kaip šimtas žmonių. Pasi tariausius šnekamosios rusų kad negeriau laikė egzaminus tą, kad retas kuris katedrų džiaugti studentų žiniomis kalbos įgūdžius. Dažnai nesu vedėjų orientuojasi savo spe- !šiame darbe turi būti padary negalima. Didelė dalis studen geba papasakoti netgi apie I ir II kursų žurnalistai-ne- Vadovas po Universiteto cialybės neakivaizdininkų mo tas, ir jį reikia pradėti nuo tų nesimoko, negilina savo ži savo specialybę — labai jau akivaizdininkal. Vyresnių kur biblioteką kymo procese, kad neretai už katedrų. sų tos specialybės studentai mirštama kokie kursai ar jų; nių. Kontrolinius 1 darbus jiš Z. Zinkevičius Kasmet didėja susidomėji laikydavo rusų kalbos, egza dalys buvo skaityti ar neskai rašo prieš pat sesiją ir dažIstorijos-filologijos mas mūsų senuoju Universite miną žymiai geriau. tyti, užmirštama laiku suda nai tik formaliai; jeigu duo- dingsta arba išsibarsto. Dės fakulteto prodekanas tu ir jo turtinga Moksline ryti kontrolinių, kursinių, net Kame gi priežastis? Aš ma biblioteka. Čia lankosi ne tik tytojų parašytos recenzijos diplominių darbų tematikas. grįžta tuo pačiu keliu ir daž nau, kad pagrindinė priežas vietinės ekskursijos, bet ir Kodėl gi panašių dalykų ne tis ta, kad mes, dėstytojai, užsienio svečiai. Pirmą kartą Neakivaizdinio skyriaus atsitinka dirbant su staciona nai nepasiekia studentų. beveik nematome studentų. į biblioteką patekusiam lan ru? Man atrodo, kad dalį neaki Kalbą studijuoti savarankiš kytojui sunku orientuotis ne struktūros klausimu Vien tik nerūpestingumu vaizdinio skyriaus darbo gali kai ne taip jau lengva. O se tik klaidžiuose 16—19 am galima paaiškinti tą faktą, Jeigu neakivaizdinį skyrių Neakivaizdininkai į mane sijos metu rusų kalbai skiria- žiaus archtektūros rūmuose, kad TSRS istorijos katedra daugiausia kreipiasi tokiu iš vienos pusės galima apkal ma perkelti į katedras. Išskir riama pernelyg mažai valan bet ir bibliotekos sistemoje. šiais mokslo metais „užmiršo” klausimu: tinti, tai Iš kitos reikia patei ti iš laborantų ir dėstytojų dų. Faktiškai tai tik konsul Tam tikslui Universiteto ištaisyti kontrolinius darbus. — Kažin ar dėstytojai iš sinti. atsakingus asmenis už egzami tacija. Ir susipažinti su stu bibliotekos darbuotojai S. Iki pat žiemos sesijos pra taisė kontrolinius? nų sesijos pravedimą, studen dentais neįmanoma. Studentai Vaidinauskaitė, I. Vaitkevičiū Reikalas tas. kad dabartinės džios studentams-neakivaizdiIr neretai į tokį klausimą struktūros neakivaizdinis sky tų aprūpinimą literatūra, pa gyvenantieji rajonuose, daž tė ir L. Vladimirovas sudarė ninkams nebuvo grąžintas nė tenka duoti neigiamą atsaky nai turi nedaug progų tobu „Vadovą”. Jame nušviesti pa negali susidoroti su savo galbinėmis priemonėmis. vienas šios katedros ištaisytas mą. Kodėl? O todėl, kad kont rius linti praktinius rusų kalbos grindiniai turtingiausios mūsų darbu. Esant tokiai darbo or Savo žodį turėtų tarti ir įgūdžius. Todėl jie tik sesijos respublikoje bibliotekos isto darbas! Dėl to studentai ne roliniai darbai ilgai užsiguli ganizacijai sunku įvykdyti skyriuje. šiandien keliamus uždavinius. patys studentai, dėstytojai, metu rimtai tedirba. Supran rijos momentai, jos struktūra, galėjo laiku laikyti egzami neakivaizdiniame Pavyzdžiui, apie 20 kontroli tama, kad tokiu būdu išmokti fondų sudėtis bei bibliotekos visuomeninės organizacijos. nų. Kad žiemos sesiją baigė nių darbų gavome tik sausio Visų pirma, reikia šalinti uždaviniai. Aprašomas biblio O kol bus šitaip, studentai- kalbą sunku. be įsiskolinimų tik nedidelė 21 dieną, nors neakivaizdi paraleliškumą neakivaizdinio Universitetas, konkrečiai, grafinio skyriaus darbas, bib dalis visų neakivaizdininkų niame skyriuje jie buvo gauti skyriaus, dekanatų ir katedrų neakivaizdininkai yra posūnių liotekos patalpų istorija. istorikų, tam tikra kaltės da sausio 3 d. Skyriaus darbuo darbe. Studentų kontroliniai vietoje. neakivaizdinis skyrius turi pa Pateikti tekstai rusų, anglų lis tenka TSRS istorijos ka tojai atidėjo visus tuos dar darbai pirmiausia patenka į sirūpinti, kad neakivaizdinin ir vokiečių kalbomis. Leidinys tedrai. bus į šalį — mat, žurnalis neakivaizdinį skyrių, iš čia A. Petrauskas kai, baigusieji universitetą, gausiai iliustruotas. Tai pir Ne „šventos” šiuo atžvilgiu tai, bibliotekininkai ir teisi keliauja į dekanatą ir tik po Bibliotekininkystės gerai mokėtų svetimas, o ypač ma tokio pobūdžio knyga lie ir kitos fakulteto katedros. ninkai laiko egzaminus antra- to pasiekia katedras. Taip be tuvių kalba. katedros laborantas rusų kalbą. Juk paprastai Prasidėjus sesijai, nemažą už-me rate. Vadinasi, neskubu. klajodami darbai neretai P. Aleksas
KAME GI PRIEŽASTIS?
gNICKEVICIU kapiuka. Mickevičius-Kapsukas ir organizuoti juos pasipriešini Vincas buvo ne tik karštas revoliucio mui valdžios organams. V. Kap nierius, bet ir plataus masto vi sukas didelio Įspūdžio susirinku suomenės veikėjas. Čia neduosi siems padarė savo toli numatan jo pilno portreto. Mano uždavi čia nuomone, kad valstiečiai vi nys labai kuklus: pasidalyti su sumoje dar visai nėra organi draugais studentais mano atsi zuoti kovai ir vargu ar pavyktų Jis kvietė minimais apie tą įžymųjį žmogų, tai greitai padaryti. kurio vardą nešioja musų Uni susirinkusius įsijungti į miesto proletariato kovą, kuri jau duo versitetas. Apie Vincą Kapsuką pirmąsyk da vaisių, ir organizuoti kaimo sužinojau apie 1904 metus, kai darbininkus ir mažažemius vals mes. penki Odesos lietuviai stu tiečius, kurie sudarys tikrą re dentai slaptame būrely nagrinė voliucinę armiją. Po susirinkimo plačiau pasikalbėti su jome jo straipsnius ir jau pla norėjau čiai krašte žinotą jo visuomeninę V. Kapsuku, bet jis staigiai din veiklą ir, žinoma, tam karštai go ir tiktai gavau sužinoti, kad jis yra nelegaliai grįžęs Lietu pritarėme. Pirmąsyk asmeniškai susipaži von, tik slapta apsilanko Vilniu veikiąs kaime, nau su juo Vilniuje 1905 metais je, daugiausia rugpjūčio ar rugsėjo mėnesį vie kad jis visur policijos ir žanda name slaptame pažangiųjų lietu rų gaudomas. Antrąsyk susitikau su V. Kap vių susirinkime, kuriame buvo aptariami veikimo planai ir me suku „Naujosios gadynės” (argai sekančią todai artėjančios Rusijos revo „Skardo”) redakcijoje literatūros liucijos akivaizdoje. Dauguma žiemą, užėjęs gauti susirinkusiųjų buvo liberališkos kaimui. Jis vėlgi labai teisingai linkmės žmonės, projektavę leisti numatė, kad nedaug ką galėsiu su gautąja literatūra atsišaukimus į valstiečius, raginti padaryti mano gimtoje apylinkėje (Tve rečiaus valsčius), kur nėra nė vieno dvaro, žemę dirba dau giausia patys smulkūs valstiečiai, ir patarė geriau užmegzti ryšius su artimo didesnio miestelio — Vydžių — proletariato organiza cija ir aš tą pasistengiau pa daryti.
1906 metais V. Kapsukas toliau plėtė savo veiklą kaime ir Vilniuje, organizuodamas slaptus darbininkų susirinkimus mieste Ir užmiestinių „ekskursijų” pa vidalais. Tokiose iškylose pama tęs kokius įtartinus žmones, kad ir buvo silpnos sveikatos, rody davęs didžiausią „linksmumą”, šokdavęs, dainuodavęs. Tais me tais ar ne tris kartus pabėgęs iš žandarų rankų, pagaliau vėl buvo suimtas. Dvejus ar dau giau metų buvo laikomas kalėji muose Vilniuje, Mariampolėje, Varšuvoje, nuteistas aštuoniems sunkiųjų darbių kalėjimo metams ir nugabentas į Vladimiro prie Kliazmos kalėjimą. Vilniečiai draugai ir pažįsta mieji suorganizavo jam pagalbą, ypač maistu, silpnai sveikatai pa laikyti. Rodos dėl silpnos sveika tos jis buvo po 4 metų iš kalė jimo paleistas ir ištremtas į to limas Sibiro vietas. Iš ten para šęs, kad yra visiškai apiplyšęs ir šių žodžių autoriaus buvo ap rūpintas gerais drabužiais. Po metų pabėgo iš Sibiro į užsie nius ir grįžo, kai Rusijoje jau buvo įvykusi buržuazinė-demokratinė revoliucija. Vėl pasimačiau su V. Mickevi1917 metų pabaigoje, kai buvo reikalų apsilankęs tremtinių i mano tvarkyti. Pasisakė, kad drabužiai jam gerai tikę.. tiktai
.dalį rankų sunku buvę paslėp- valstybiniam ir visuomeniniam i»» _ atseit rankovės buvusios Nurodė, kad negalima tenkintis trumpokos, bet kad patys drabu tiktai humanitarinio tipo specia žiai jam padėję pabėgti, nes at lybėmis (kalba, visuomeniniai rodęs padoriai, o ne 'kaip pabė- mokslai, istorija ir pan.j. Uni gęs katorgininkas. versitetas. iki bus sukurtos Spe Apsilankęs Vilniuje 1918 metų cialios aukštosios mokyklos, turi vieną rytą ruošti specialistus ir Įvairioms gruodžio pabaigoje, susitikau su V. Kapsuku, labai krašto ūkio šakoms — statybinin kukliai apsirengusiu, einančiu iš kus, chemikus, žemės ūkio spe Antakalio (vokiečiams dar nepa cialistus. sitraukus, jis gyveno Vilniuje Liesdamas klausimą, kad trūks nelegaliai). Plačiai išsikalbėjau ta žmonių, visiškai paruoštų dar su juo apie lietuviškosios inteli bui aukštojoje mokykloje. V. gentijos nuotaikas. Atsisveikinda Mickevičius-Kapsukas siūlė drą mas V. Mickevičius-Kapsukas pa siai traukti Į darbą geresniuosius siūlė, kad artimiausiu laiku pla gamybininkus, davus jiems kiek čiau painformuočiau Jį apie laiko pasiruošti. Jiems pradžioje Švenčionių krašto švietimo reika vadovauti galima būsią pakviesti lus. specialistų iš žymiausių centrinių Parašęs platų pranešimą apie mokslo įstaigų ir darbas bus to lietuviškųjų mokyklų ir, aplamai, liau krašto žmonių plečiamas ir apie Švenčionių krašto švietimo vystomas. Be to, švietimo liau reikalus, po 3 savaičių atvykau dies komisariatas turįs rūpintis Vilniun ir įteikiau raštą Tarybi ne tiktai pačiu Universitetu, bet ir kasdieniniais jo nės vyriausybės pirmininkui. V. materialiniais, Mickevičius-Kapsukas buvo labai studentų reikalais. To nepadarius Universitete faktiškai galėsią mo užimtas, priėmė memorandumą, pažadėjo padaryti, kas galima kytis tiktai dvarininkų, buožių, mokyklų padėčiai pagerinti, pri pirklių vaikai. dūrė, kad greitu laiku ketinama Proletariškos kilmės Jaunimui, ■ ’ ................... > sukviesti pasitarimą Universiteto atgaivinimo klausimu ir ...... kvietė priimant Universitetan, turi bū ti padaryta visokių lengvatų. atvykti tuo reikalu. 1918 metų vasario mėnesio pa Komisariatas turįs visa padaryti, baigoje gavau iš Švietimo liau kad jau gegužės pirmąją gali dies komisariato kvietimą daly ma būtų atidaryti Universitetą vauti pasitarime Universiteto ati rugsėjo darymo klausimu. Pasitarime ir pradėti darbą nuo švietimo liaudies komisaras kėlė mėnesio. Susirinkimo dalyviai klausimą daugiau apie išplėstinį skirstėsi pakilia nuotaika. Liaudies universitetą, apie jo Tuos gražius V. Mickevičiausreikalingumą, svarbumą plačiųjų Kapsuko žodžius tuojau sekė ir masių švietimui, kultūrinimui. dideli jo vadovaujamos Tarybi Trumpai buvęs pasitarime, V. darbai. Kovo Mickevičius-Kapsukas savo pro nės vyriausybės graminiame žody j-3 pibiėzė, kad 13 dieną „Komuniste” buvo pa Universitetas turi būti trumpiau skelbtas vyriausybės nutarimas siu laiku atidarytas, nes trūksta mokykloms mokytojų ir visokiam atkurti senąjį Vilniaus Universi darbui išmokslintų darbuotojų. tetą, bet praplėstą, daugiau pri-
UilnmL, I Vvenimo reikalams, kuūPtu?.* 1 sąsta‘ą naujus faKtek ^Ai- peda5°qikos. statybos, n ™, fį1'?14 v!el°j veikusios seThiTt„Un,versltete meno ir arĮį'tekturos katedros, vyriausyDailėsUak.1HU‘ari‘a ikurti Vilniuje uaiies akademiją, kad Ji galėtu „tk '"5lau vystyti liaudies me^
darbo žln-U tŪrind Plačiausias a.z °. žrr»onių mases. um?2?a“.SYbės nutarimui apie Universiteto atkūrimą vykdyti su VolačSradarytar SP6Cia’ k^ a SU plačiais įgaliojimais — paimti savo žinion visus pastatusP pri klaususius senajam Vilniaus ^uosVTue4U‘ ir Skubiai Pritaikyti Juos aukštosios mokyklos reikaaslJinunta0 “kSlU komisijai buvo asignuotas vienas milijonas rubkom1silnnrtą bU.Vau Pakviestas komisijon, svarstant tiksliųjų ir taikomųjų mokslų reikalus DarHndžioai'o J°’ b®‘ netrukus baW |n< i d' .naci°nalistinės Len ki os legionai netikėtai puolė Vilnių įr jį okupavo. vauH±CkeVieiaus-KaPsuk0 vadoa™?_? ,. vyriausybės atlieka moji didelės kultūrinės reikšmės „į"?al Yyko tuo metu, kai pati Ptoletarinė valstybė vedė žūtbū tinę kovą dėl savo egzistencijos, gynėsi nuo ją puolusių priešų: nuo Lietuvos buržuazinės vy riausybės kariuomenės, nuo na cionalistinės Lenkijos leg'onų, nuo jas rėmusių vakarų imperia listų. Tiktai didelio proto žmo gus, giliai įžvelgiąs į ateitį, ga lėjo tokiomis apystovomis kurti savo valstybės tvirčiausiąjį bas tioną — mokslą. Kaip tiktai toks žmogus ir buvo Vincas Mickevi čius-Kapsukas. Prof. 2. ŽEMAITIS
I
Iš neakivazdininky kūrybos
džiaugsmai ir rūpesčiai F. Dranickul, lituanistui St. Petruškevičiui ir fizmatui K. Padvelskiui niekas netrukdo mokytis ir sporto salėje, nors čia apgyvendinta daugiau kaip trisdešimt žmonių. Žino ma, kai tokia daugybė neaki vaizdininkų. o iš viso tik du nedideli stalai, visiems prie jų sutilpti neįmanoma. Tenka tada ..įsipatogintl” ant lovos. St. Jurgaitis ir St. Macijaus kas (nuotr. 3) taip ir padarė. — Tai mūsų jauniausias ir
Apie paskaitas
neakivaizdinėje sesijoje
Jis — tas pilkas kareivis Pirmas žemėj apgynė Socializmo didingą epochą.
Po viena miline, Tartum brolis prie brolio. Glaudės rusas, lietuvis, gruzinas Ir draugystės tokios Nesudaužė lig šiolei Jokios bombos ir slaptosios minos
žemėj
rūdys skeveldras
Suėda niekingai. Tenka pastebėti, kad kiek Pelenais virsta plienas ir varis. vienais metais neakivaizdinin Jokios rūdys nelies Jo paveikslo didingo, kų sesijos vis organizuočiau Nemirtingo tarybinio kario. praeina, duoda vis didesnius ir labiau džiuginančius rezul tatus. Visa eilė studentų są POTVYNIS žiningai ruošiasi sesijoms, iš Nemėgsta upė anksto pristato kontrolinius Antanas Šimkūnas — jaunas Su žiema dalytis Spausdino eilėraščius darbus bei iš anksto laiko poetas. Papuošalais ,,Pergalėje”. ,.Literatūroje ir me Ir rūbais jos perpus. — įskaitas (bibliotekininkystės ne ” ir kt. Dirba „Panevėžio lie Iššluoja viską IV k. stud. Baltušis, Agafo- sos’ laikraštyje. Storos ledo lytys, nova ir kiti). Į pagalbą stu Vos tik pietys dentams . Bibliotekininkystės PIRMAS ŽEMĖJ Jai nerimu papūs katedra šiais metais organiza Kai apmąstom kiekvieną Istorijos lapą — vo išvyksamąją sesiją. Užlieja bangos vėl Te visi ją planetoje žino! — Kiekvieną brastą. Tačiau iki šiol neakivaiz Vėl prisimenam aitrųjį se. Pirmajam — dvidešimt Darbuojasi šaltiniai Parako kvapą, diniame mokyme vis dar daug Tarp ledų, vieneri, o antrajam penkias yra sunkumų. Studentai-ne- Baisų pragarą lyjančio švino. Kad lankose dešimt penkeri metai. Nors akivaizdinlnkai dar labai ne Nė kvapo neberastum, amžius skirtingas, bet tai ne Kas gal trukdyt drausmingi. Kuo galima pa Toks Jau buvo likimas žydėjimui žiedų. trukdo jiems būti gerais drau Tarybinio kario, — teisinti tokį faktą, kad biblio gais. Ugnyje užsigrūdinti teko, tekininkystės spec. IV k. tik Eit per didelę žemę. • — Visą laiką negali moky Tu pažiūrėk 12 studentų dalyvauja sesijo Nuo marių lig marių, tis, — sako draugai (nuotr. i verdantį šaltinį. je. Visa eilė studentų yra Iš atakos į naują ataką. Tu paklausyk 4) — Be dvasios peno reikia „nenustatyto” kurso, kai rei Jo nerimo gilaus, — ir peno kūnui. kia klausyti naujų kursų pa Kentė badą ir šaltį. Skaidri srovė — Tikra tiesa! — pritartų Staiga užlies krūtinę, skaitas — jie laiko senas Kelią ateičiai skynė, gai dar žiba šviesos. Tai ne Pilkąsias dulkes jiems ir šis kolega (nuotr. 5). skolas, o kai reikia laikyti šių Mirčiai spiaut į akis jis išmoko. Nuo širdies nuplaus. Bet jis miega ir kažką labai akivaizdininkai ruošiasi artė kursų egzaminus, jie, neklau linksmo sapnuoja. Tikriausiai jančiam egzaminui. Nemaža sę paskaitų, būna bejėgiai sapne laimingai baigė sesiją. tenka jiems pavargti. Bet savarankiškai įsisavinti kur Tą pačią dieną aplankėm du — Netrukdykim! Tegu mie ne tai svarbiausia. Svarbu, sus, ypač tuos, kurių vadovų institutas, turįs net savo plau muziejus. Tik nepavyko įeiti į seniausias istorikai, — sako ga! — sako jo bičiuliai kad būtų sėkmingai išlaikyta bei konspektinių pagalbinių kimo baseiną. Visko neišvardin namą-muziejų, kur vyko I apie juos kurso draugai. (nuotr. 6). — O mes pasi sesija. priemonių pasigendama. Tik si. Ilgai grožėjomės Minsko pa RSDDP suvažiavimas — penkta Tekstas ir nuotraukos paskaitų nelankymu galima norama ir atidžiai sekėm mūsų dienis poilsio diena. St. Jurgaitis ir St. Maci klausykime linksmos istorijos. Mariko pasakojimą apie Labai įdomus Didžiojo Tėvy J. Vaicekausko jauskas dar tik pirmame kur. . .Kai suminga visas miespaaiškinti faktą, kai studen gido kiekvieną namą. (Žiūr. nuotr.). nės karo muziejus. Pagal sten tas pristato antrą kontrolinio greitai ir Universitetas gaus dus ir eksponatus juose atsekadarbo redakciją nė kiek ne tų kalbų garsai ir formos”, tetų peržiūrėti ir papildomų geresnę už pirmąją (stud. Motiražais apmokamų atostogų suteikinto geliuckaitė IV k.), arba antrą išėjo labai mažais i Neakivaizdinis mokymas (1000—2000) periferijos ne- sąlygas neakivaizdininkams, jį kartą laikydamas įskaitą ži mūsų šalyje įgauna vis dides pasiekė, o jei ir pasiekė, tai Dabar studentas neakivaizdi- nių turi nė kiek ne daugiau nį mąstą ir ateityje dar la tik po kelis egzempliorius, ninkas, neparašęs 1—2 kont- negu pirmąjį kartą (stud. Marbiau išaugs. Neakivaizdinio Universitetas galėtų padėti rolinių darbų, nebegauna at- bolaltytė IV k.). Reikėtų sustiprinti ir paskai mokymo svarba pabrėžiama ir įsigyti svarbesnias knygas. lyginimo už sesijoje prabūtą naujai išleistame įstatyme dėl Pasigendame ir vadovėlių spe laiką, o tuo tarpu mokytojas, tų lankymo kontrolę. Paskai neturėtų mokyklos pertvarkymo. Sis cialiai1' pritaikytų neakivaizdi nekeliantis savo kvalifikacijos toms skirtu laikū mokymosi būdas turi nemaža niam mokymui: žinios apie ir tik „fiktyviai dirbantis”, vykti įskaitos, egzaminai bei privalumų. Mes, neakivaizdi metodinę ir dalykinę literatū materialiai visai nenukenčia. panašios priemonės, kurios ati Skoloms ninkai, tikrai džiaugiamės, rą, išėjusią Maskvoje, Lenin Trumpame straipsnelyje ne traukia studentus. kad, neatsitraukdami nuo ga grade, pasiekia mus labai vė įmanoma išsamiau pagvildenti likviduoti irgi turėtų būti iš visas neakivaizdininkų gyve skirtas atskiras laikas. Kažin mybos, galime kelti savo kva lai. lifikaciją, gilinti žinias. Ta Neakivaizdininkų bėdos ne nimo ir darbo sąlygas, neaki ar teisingai elgiasi dėstytojai, čiau taip besimokant tenka sibaigia ir po sesijos. įstaigų vaizdinio mokymo privalumus kurie egzaminuoja studentus susidurti šu daugeliu sunku ir įmonių vadovai apkrauna ir trūkumus. Pabrėžti noriu ne tik nustatytą tvarkaraštyje mų, kuriuos ne kiekvienas su juos užklasiniu ir visuomeni viena — neakivaizdinis moky dieną, bet ir kitomis dienonekreipdaml dėmesio dovaną — statomas naujas kor me visą karo eigą, partizanų ju geba nugalėti. niu darbu. Pavyzdžiui, ir šio mas dar tebėra neaukštame ly mis, pusas — tikri Mokslo rūmai. dėjimą Baltarusijoje ir kituose Daugiausia rūpesčių sudaro je sesijoje nedalyvauja daug gyje. Sį klausimą teigiamai vyksta tuo metu paskaitos ar Statyboje dalyvauja ir studentai. TSRS rajonuose. Atskirai surink ne. (Apie tai sekančiame mūsų laik ta medžiaga apie krasnodonieneakivaizdininkų — jie buvo gali išspręsti Universiteto ne žiemos egzaminų sesija. Dėst. Al. Sinkevičius raščio numeryje papasakos pa čius, Zoją Kosmodemjanskają, Nelabai svetingai Universi įtraukti į gyventojų surašymo akivaizdinis skyrius kartu su tys minskiečiai). Marytę Melnikaitę, kapitoną tetas sutiko ir šiemet atvyku darbą. Reikėtų jiems teikti studentais neakivaizdininkais. Didžiausią įspūdį paliko auto- Gastelo. Labai įdomi 103 metų Ad. Šoblinskas senelio nuotrauka. Visa jo šei sius studentus. Nemalonumai daugiau lengvatų, liaudies myna, virš penkiasdešimt žmo prasidėjo vos peržengus butų švietimo skyriai turėtų pla Istorijos-filologijos nių, kovojo su okupantais. fakulteto studentas. skyriaus slenktį. Veltui vaikš čiau pasidomėti neakivaizdi Keliose salėse eksponuojami čiojo studentai po miestą, ieš ninkų darbo sąlygomis. Verneakivaizdininkas pramonės ir žemės ūkio pasie kodami butų pagal nurodytus kimai pokario metais, dovanos, gautos Tarybų Baltarusijos 40adresus — jie buvo užimti mečio proga. arba keliamos tokios sąlygos, Gana turtingas ir Meno mu mobilių gamykla. Tai ištisas ziejus. Čia yra geriausi balta su kuriomis retas gali sutik (Atkelta iš I psl.) Mes patys vieni, taip viGreitai prabėgo neakivaiz miestas ti. Galų gale teko tarsi „ma rusių dailininkų ir skulptorių Fabriko gyvenvietėje yra šibniovo, dinių studijų metai. Bėga pas siškai vieni, šturmuojame žl— Kaip jus mokotės? Kiek Krolio, Kasmačiovo, lone” pasitenkinti šalta spor kutinės Kiek studentų? visko, ko reikia žmogui — par Paleičuko ir kitų darbai. Temakomjaunuolių? skyrius dienos senajame Uni nias, Neakivaizdinis to sale, kurioje tilpo apie ke fakultetai? Kokios Minske duotuvės, valgyklos, kinas, net bių piešiamas V. I. Lenino pa sesiją Kokie tik pranešimus apie parkai. Analogiška ir traktorių veikslas, karo metų ir revoliu turiasdešimt žmonių. Vėliau versitete. aukštosios mokyklos? gat cijos vaizdai. Įstringa atmintin Prieš akis dar sunkūs iš (jei ir to nepamiršta) teįsten„Pas jus taip, o pas mus ši gamyklos gyvenvietė (jos atvykusieji gavo verstis kaip bandymai: vėm pravažiavom autobusu). taip, o kai kas visur taip pat”. diplominio darbo gia atsiųsti. diplominis dailininko Stasevikas išmanė — nakvoti, kur gynimas, valstybiniai Buvome keliuose Automobilių čiaus darbas „Pelkėje”, Kasma Tie žodžiai buvo kartojami be Dažnai važiuodami laukia- atvangos. gamyklos cechuose. Įdomiausia — čiovo drobė „Leninas Razlyve”, patinka. Taigi, sąlygos dirbti nai — ir viskas. Geraegzami me siurpryzo, gal koks naujas — Pasiruoškit pavargti, — didysis konvejeris. Kaip malo nuotaikingi peizažisto Cvirka; nepalankios, o egzaminų ir kada matai, kiek daug širdy, egzaminas ar įskaita įtraukta dar telefonu mus buvo perspė nu buvo mūsų vyrams nuva gamtovaizdžiai. pada įskaitų kai kūriems kursams ryta, kada užsibrėžtas tikslas į tvarkaraštį? ję minskiečiai. Muziejuje nemaža ir dailinin net daugiau negu vasarą. Ir iš tikrųjų pavargti penkta žiuoti tiesiai nuo konvejerio į kų šiškino, Kuindži, Polenovo ir O tokių faktų yra buvę! dienį arti. tikrai galima buvo. Betgi gamyklos kiemą naujintėlaičiu kitų garsių XIX —XX a. Toliau. Pasigenda neaki artiNeretai rusų teko girdėti iš sta Tada tenka sėdėti naktimis. buvome pasiruošę! sunkvežimiu. meno meistrų originalų ir au vaizdininkas ir glaudesnio ry cionarų kolegų, kad neakivaiz Sakoma juk, kad neakivaizdi mes Visą dienelę mus pažindino Pakeliui į liejimo cechą susto torinių kopijų. Gaila tik, kad šio su Universitetu. Pasibai dininkai jiems kliūva. Minsku. Dar aštuoni metai ir jome apžiūrėti keturiasdešimties turėjome maža laiko — atidžiai Ne ninkas per vieną naktį gali ir su Baltarusijos sostinė švęs 900tonų savivartį. Ne kasdien magia sesija ir jis pamirštamas. draugiški žvilgsniai lydi tave, kinų kalbą išmokti. apžiūrėti visko nespėjom. 0 būtų galima vis dėlto arti ka* suplukęs įtempi čemoda Vakare J. Kupalos vardo bal Jaunesniems neakivaizdinin tarusių dramos teatre matėme miau bendrauti su mumis. ną 1 jų gyvenamą kambarį. O kams norėtųsi palinkėti geres Kondrato Krapivos pjesę „Žmo Mums trūksta kai kurių dls- apie draugystę su jais visai nės dalios negu mums, šešto nės ir velniai”. iiplinų programų, metodinių netenka kalbėti. šeštadienio rytą visi susirin kurso bibliotekininkams, Ne įurodymų, jokios paramos ne kome komjaunimo komitete. Kal Neretai iš dėstytojų girdė- veltui gi mes turėjom būti bėjome ape darbą, dalinomės jauname iš. Universiteto bib- davom: „Et, ką tie neakivaiz atpirkimo ožiais, nes ant mupatyrimu, tarėmės dėl sekančio iotekos. Tikslinga būtų orga- dininkai moka!” Ir vis dėlto sų nugarų Neakivaizdinis skysusitikimo. Dabar jau mes lizuotl prie Mokslinės biblio- man norėtųsi pastebėti, kad rius eksperimentavo savo mo lauksim minskiečių vasario pa baigoj, kai jie sėkmingai išlai ekos skyrių, kuris parūpintų mes ši tą mokame, atsižvel kymo planų tikslingumą kys sesiją. nums reikalingų knygų. Dės- giant į tas sąlygas, kuriose R. Starkutė Paskui dar apžiūrėjom fakul ytojal galėtų duoti prie kiek- mokomės. Neakivaizdinlnkė , tetus. Fizikai domėjosi labora ieno kontrolinio darbo paaištorijomis, kurios čia puikiai įrengtos, gamtininkai aplankė diiimus, reikalingos literatu mineralogijos muziejų, o žurna os sąrašą. Labai pageidautu listai trumpam užbėgo į daugiaVaržosi stipriausieji me kai kurių disciplinų svar tiražinio laikraščio redakciją. Pagaliau susėdome į autobusą, esnių paskaitų konspektus, karto. Jonas Marcinkevičius bet atsisveikinti sunku, nors pa Praeitą savaitę įvyko res teikėtų neakivaizdiniam motikras virtuozas — vienu me žįstami tik porą dienų. Kai kas aukštųjų mokyklų ymui plačiau panaudoti spau- publikos kai kam dar turi pasakyti „iki tu muša kelmą, groja skudu •ą. netgi radiją. Kodėl, pa- liaudies dainų ir šokių an- čiais ir skrabalais. Neatsiliko mėtį. Senas miestas, o beveik tai tokias mašinas, kurių vien pasimatymo”, kai kam prireikė „personaliniai” paspausti yzdžiui, kai kurių paskaitų samblių koncertinių grupių nuo jo ir kanklininkės bei viskas nauja (seniausias pasta tik ratas didesnis už žmogų. Vierai <anką, o kai kas įsigeidė kelio peržiūra — konkursas, Pirtas likęs iš XVI amžiaus). Gat- Nuosavi fotografai užfiksavo su nei nusipirkti riestainių. Tiesa, eperskaityti per radiją? lumzdelis su birbinininkais. vės plačios plačios Vilniuj sitikimą su šiuo gigantu. užėmė mūsų jie paskui labai pravertė... Iki šiol dar daug sunkumų mąją vietą Šokėjai šį kartą, irgi pasisten nė vienos tokios nėra. Ir meLiejimo ceche buvo baisiai Tekstas H. Kobeckaitės ra su vadovėliais ir moko ansamblio grupė džiai visai jaunučiai — dar ne- karšta — liejo ketų. Merginos gė. Visi šokiai buvo atlikti R. Krapo nuotr. karpomi pavasarį, Didžiuojasi ilgai negalėjo ištverti, juo la — Šitiems ryžto niekada labai grakščiai ir lengvai. mąja literatūra. Tokios knyminskiečiai savo miestu. Ir iš biau, kad žiežirbos atsitiktinai netrūksta, — sako respubli ’os, svarbios kiekvienam 11— yra į ką pasižiūrėti, pradegino kojinėse skylutes. Iš Linkime, draugai, sėkmės ir tikrųjų uanistui, kaip: „Lietuvių kal- kos nusipelnęs artistas J. Šve Naujutėlis cirkas (dar neatida- einant iš fabriko, ekskursijos toliau. Tikimės, kad vasarą rytas), Operos ir baleto teatras, vadovas, fabriko komjaunimo otyros klausimai”, „Literatu das. jūs su pasisekimu koncertuosi Karininkų namai, Vyriausybės organizacijos sekretoriaus pava SJAUMįjtuskMS M. os klausimai”, Meje „LygiGrupę sudarė aštuonios po Vienoje — VIII Pasaulinia rūmai, gražios aikštės, stadio- duotojas Leonidas Konograjus amasis metodas istorinėje ros šokėjų ir orkestrantai, te įrašė į Roberto bloknotą keletą nai, parkai, ištisa eilė žaliai da pasveikinimo žodžių (faksimilė albotyroje”, Endzelyno „Bal- groją visais yjstrumentais iš me jaunimo festivalyje. J. Kaunaltė žytų pastatų — Politechnikospirmame puslapyje).
Ant
slenksčio
DRAUGYSTE
manu 3
ANT ANTROSIOS LIETUVOS JŪROS KRANTO
MOKSLINĖJE BIBLIOTEKOJE NAUJAI GAUTOS KNYGOS N. P. Nečalodova Ir L. Rezničenko. LENINO j JAUNYSTĖ. Apysaka. Vertė P. Simonaitis. V. Valst qrož. lit.( l-kla. 1958. 298 p. su ii. Apysaka apie V. I Lenino ) gyvenimo metus gimnazijoje.: Autoriai piešia Volodią Ulja- Į novą kaip gyvą, draugišką, ) karštai mylintį savo šeimą '• jaunuolį, kaip gerą bičiulį ir / draugą. Knygoje parodoma, ’[ kaip jau ankstyvaisiais savo ) jaunystės metais Volodia, ( jautrus svetimiems vargams, / gerai susipažino su sunkiu ) darbo liaudies gyvenimu irt nutarė pasišvęsti kovai dėl / liaudies laisvės. )
ti šaligatviai, žvilgtelėjai į dešinę — naujų namų eilė, į kairę — ten, prie pat ežeriuuž poros šimtų žingsnių jūros — ambulatorija, mes per daug užsisvajojoambulatorijos dar nėra. Nėra, bet bus. Bus. kaip ir visa tai, ką mes užsibrėžėme padaryti. Ateitis — mums, ir mes turime apie ją svajoti. — gaspadoriškai, kaip tikri jos šeimininkai. Taigi, ambulatoriją statys mūsų Universiteto medikai. Dalykiškai, reikliai, stropiai, pagal visus medicinos reika lavimus, kaip patys sau. Kas žino? Gal būt, po metų, kitų, užbaigus mokslus ir teks čia antrame Lietuvos pajūryje pradėti savo kilnią žmonių gydytojo misiją. Vlaskis . . . Pirmininkas puikiai nutuokia statyboje. Jo planas beveik visai patenki no medikų vadą Edvar dą Razgauską, ir abu sekre torius — fakulteto ir Univer siteto — Olgą Minkevičiūtę ir Algį Daunoravičlų. Svar biausia, kad tik niekad nepri trūktų statybinių medžiagų, kaip tai (juk ne paslaptis) daž nai būdavo filologams Žilinų kultūros namų statyboje, ku ri dėl to užsitesę lygiai šim tą dienų. Toksai skaičius la bai apvalus ir gražus, bet trumpesnis dar' gražesnis.
V. Mickevičių s-K a p- / sukas. PIRMOJI LIETUVOS) PROLETARINĖ REVOLIUCIJA) IR TARYBŲ VALDŽIA. 2-sis I leid. V. Valst. polit. ir moksl./ lit. l-kla, 1958 235 p., 6 ii.) lap. ir žemėl. (Partijos isto- ( rijos in-tas prie Lietuvos KP / CK — Marksizmo-leninizmo ) in-to prie TSKP CK filialas). ( Sis V. Kapsuko veikalas / yra vienas įžymiųjų lietuviš-) kos marksistinės literatūros' kūrinių Pirmasis jo leidimas išėjo Čikagoje 1934 metais. V. Kapsukas šiame veikale apžvelgia socialines-ekonomi nes ir politines sąlygas, susi dariusias Lietuvoje pirmojo pasaulinio karo išvakarėse, kaizerinės okupacijos metu ir po jos. Autorius parodo, kaip kovose gimė ir grūdinosi Lietuvos Komunistų partija, kaip ji vedė mases į kovą prieš kaizerinius okupantus, prieš dvarininkus ir buržua ziją, kaip nugalėjo Lietuvoje Tarybų valdžia, o taip pat kaip ji buvo pasmaugta už sienio interventų ir Lietuvos buržuazinių nacionalistų.
Z. B a I e v i č i u s. DARBI NINKŲ IR TARNAUTOJŲ TEI SĖS IR PAREIGOS. V. Valst polit .ir moksl. lit. l-kla. 1958. 259 p. Šioje knygoje išdėstytos l darbininkų ir tarnautojų tei- ( sės ir pareigos pagal tarybi nius darbo įstatymus, veikian-1 čius nuo 1958 m. liepos 16) dienos. Kiekvienas svarbesnis teiginys paremtas veikiančiais' įstatymais arba išdėstytas įstatymo žodžiais Skliaustuo se nurodoma įstatymas ar li teratūra, kurioje galima rasti šį įstatymą ar jo vertimą į lietuvių kalbą. FIZIKOS TERMINŲ ŽODYNAS. Red. Lietuvos TSR MA akad. P. Brazdžiūnas. V. Valst. polit ir moksl. lit. l-kla, 1958. 123 p. (Lietuvos TSR MA Fizikos ir matemati kos in-tas. Publikacija Nr. 1). žodynas apima pagrindinį nusistovėjusį fizikos termino logijos branduolį. Jis sudary tas laikantis lizdinio principo, t. y. prie pagrindinės, pasi kartojančios daugiažodžių terminų dalies surinkti visi to lizdo terminai Tai palengvina naudojimąsi žodynu. Pagrin diniai terminai surinkti abė cėline tvarka. Prie kiekvieno termino duotas rusiškas ati tikmuo. Knygos gale duotas abėcėlinis rusiškų terminų sąrašas, nurodant puslapius, kuriuose yra atitinkami lietu viški terminai. S. Nace vičius. TAIKOMOJI FENOLOGIJA. 2-sis leid. V Valst. polit. ir moksl. lit. l-kla, 1958. 230 p. su ii. 4 ii. lap. Šioje knygoje prof. S Nacevičius (1881 —1947) apibudi na fenologijos mokslo istori nę raidą, fenologinių stebėji mų reikšmę mokslui ir žemės ūkiui, nurodydamas, kaip rei kia stebėti įvairius gamtos reiškinius, bei objektus, su tvarkyti surinktąją medžiagą. Trumpai aprašomi atskiri fe nologiniai objektai iš augalų ir ųyvūnų pasaulio — me džiai, krūmai, lauko, miško ir kitokios žolės, grybai, paukščiai. Knygos pradžioje — doc. A. Svetikos ir akade miko J. Kriščiūno straipsniai apie autorių, o jos gale rodyklė. P. K e ž i n a i t i s. KAUNO APYLINKES. Valst. polit. ir moksl. lit l-kla, 1958. 127 p./ su ii. ’ Knygoje aprašoma gražio- ( sios Kauno apylinkės — upės,/ piliakalniai, miškai, miškeliai,) jų istorinė praeitis, poilsiau- ( tojų mėgstamos vietovės — / A. Panemunė, Lampėdžiai, / Kačerginė, Kulautuva, Klebo-) niškis, supažindinama taip (
pat su Kauno priemiesčiais f — Petrašiūnais, Aleksotu, A. I Freda ir kt, parodoma, kokie / iniais Į ( pasikeitimai įvyko tarybini, n 4- -1 i rh JM metais, kaip išsiplėtė pramo-) nė, kokios vykdomos stam-)
besnės statybos. Aprašoma) busimosios Kauno jūros dug- ) nas ir hidroelektrinės staty-) bos. Knyga gausiai iliustruo- ) ta. Skiriama poilsiautojams ir ( turistams. ( VVU Mokslinės bibliotekos l
bibliografinis skyrius
O vakare mokyklos salėje viskas buvo kaip pridera. Me čislovas skaitė paskaitą ,,Žmo gaus kilmė”. Prireikė ir bu co. Kaip gi neužfiksuosi, kai taip smagiai ir lengvai šoka
R pasikėlė praeitą Ir vėl: madienį medikai į savo — Ar blicas y? — vis šefuojamą Kauno rajo- nurimsta Gražutė. — Y. y, — patvirtinu no Jono Biliūno vardo kolūkį važiuoti. Daugiausia ant- maitiškai ir, galiausiai, jau rokai. Ketvirtakursių per vi nieko netrūksta. Važiuojam! są autobusą kažin ar bent pu Jono Biliūno vardo kolūkio sė desėtko būtų susirinkus. centras jau iš tolo boluoja i Viskas turėtų būti kaip naujai suręstų trobų šviežiai pridera: Mečislovas Indreika tašytais sienojais. Sakytum, Į į $99$$ kaip vyriausias skaitys pa ne į kolūkį pataikei, o į kokį 2$ j. skaitą, Bronius Jurevičius iš nors nediduką rajoninį mies trečio — deklamuos, dvi po telį. O rymo jis ant paties bu ros šoks, penkios gros. . . ir simosios Kauno jūros kranto. Ambulatoriją būtinai reikia Gintautas Česnys ir Jūratė dar ne viskas. Gerai, bet. . . Iš poros su viršum tūkstan pastatyti per vieną vasarą. Daugėlaitė. O užkulisiuose — čio ha kolūkio žemės lygiai — Gineičio nė-ė, —apsi- pusė pavirs jūros dugnu. Net Pastatas ne toks jau didelis, šoninėje klasėje — kaip ir žiūri Aliukų Gražutė. uiiiiiiiiiiiiiuiiiiuiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiii daug ūkinių pastatų teko per — Nebus kam mus įamžin- kelti iš „jūros” į „sausumą”. ti, — priduria Gražina Kava O čia „sausumoje” iš tiesų liauskaitė. bus gražu. Žiūrėkite; pagrin — Bus. Gale kitas foto dinė, beveik dviejų kilometrų grafas sėdi, — nuramina tre čioji Gražina — Orlauskaitė. gatvė bus išasfaltuota, apso Bus. dinta medžiais. Šonuose išklo-
I
/■h
„KIBERNETIKAI” Mokslininkai teigia, kad, vis labiau tobulėjant elektro ninėms mašinoms, jos jau XXI amžiuje laisvai užrašinės žmogaus mintis. Su laiku tos mašinos taip ištobulėsią, kad savo kūrėjo norus Ir sumany-
EGZAMINAMS PASIRUOSęS
IMI *
mus fiksuos ir jam tolokai kur nors išvykus. Tačiau šio nuostabaus išra dimo šaknys (kaip paprastai su dideliais mokslo pasieki mais būna) užčiuopiamos jau dabar. Tik kiek keistoka, kad toji „elektroninė mašina”.. . gyva — su kūnu ir dūšia. O jos „technikiniame” pase įrašyta — Jucevičius, Teisės Mokslų fakulteto III k. ne akivaizdininkas. Iš tikrųjų baisiai gaila, drg. Jucevičiau, kad jūs už uot savo galvą parakinėjęs, tapot Levinsko civilinės teisės kontrolinio darbo minčių „kibernetinio” užrašymo mašina per gana didelį atstumą.
spėjote, linksma ir nesenstanti lietuviška polka, paskui val sas, paskui ir vėl polka — viskam savo laikas: ir links mintis, ir dirbti. S. Krivickas iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiitiniiini
GERIAUSIAS PAŽYMYS — Klek gavai? — Hl-hl-hi-hi! —' Na, ko čia dabar linksminai? — Sakiau — tris!
PAŽANGA — Sveikas, sveikas! — Tai seniai matėmės. — Kelintam jau tu dabar? — Trečią syk antrą semestpirmam kurse varau.
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telefonas — 7-79-17. Spausdino Laikraščiu ir žurnalu leidyklos spaustuvė.
Užs. Nr. 189
'u w e
PAGRĮSTA BAIME Prie vienos auditorijos duSMAGIAUSIAS LAIKAS rų stovi du gana solidūs stu— Žiūrėk tiktai, kaip mūs dentai neakivaizdininkai, Eg- Flirtaitis atjaunėjęs. — Matai, sesija — pats zaminas. smagiausias laikas: žmona ne Visą semestrą kitiems mato. — Eik. Tavo eilė. mokslus skaitė, Pats neėmęs vadovėlio 1 — Bijau. rankas. — ?! Sesija, Galva tuščia kaip puodas. Aibės — Sūnus egzaminuoja. Redaktorius Knygų per naktį perkrimsS. MAKAUSKAS ti nespės bet kas.
n
Berlyno biau priartėjo prie Politinės ekono vardo miesto centro. mijos katedros dar Humboldto buotojai (Kirgizijos universiteto užsi Valstybinis univer mezgė pernai rude studentai sitetas) XXI neeili nį. Neseniai Berly ZUA esperanto suvažiavimo no studentai atsiun mokosi nio garbei nutarė pa- tė du sveikinimus kalbos, Kai kurie ruošti ir išspaus- maskviečiams. Vie jau moka ne tik dinti neakivalzdi- ną Naujųjų Metų kalbėti, bet ir rašyninkams politinės proga, kitą paleidus ti esperantiškai. Vyr. dėstytojas ekonomijos paskai- tretįjį dirbtinį Žetas kirgizų kalba. mės palydovą. Abu D. Kūkenis ir E. sveikinimus parti Laiconas esperanto nės organizacijos kalba susirašinėja vardu pasirašė jos su Čekoslovakijos Dar pereitais me sekretorius Hansas ir Danijos žemės tais Kirgizijos uni Zingeris. ūkio specialistais. versiteto EkonomiKeičiasi su jais kos-teisės fakultete naujaisiais mokslo buvo įvesta naujo pasiekimais, speciavė skirstant stipen Maskvoje atiduo- lybės žiniomis. dijas. Seniūnas, tas eksploatacijon Su įvairiais pakomjaunimo sekre naujas metropolite- šaulio žemynais bei torius ir proforgas no ratas Frunzės šalimis šiandien susudaro sąrašą ir pa rajone. Tiesiant po- sirašinėja 21 Akateikia apsvarstyti žeminį geležinkelį demljos studentas, grupės susirinkime. daug pasidarbavo Drg. Matulionis esNutarimas, patvir ir Maskvos univer- peranto kalba patintas susirinkime siteto studentai. Jie laiko ryšius su dauir pasirašytas gru valė teritoriją apie giau kaip su 20-čia pės „atstovų”, ati stotį, dirbo po že- šalių. Miškų ūkio fa duodamas dekana me, krovė į maši tui. Pastarasis, pa nas. Statybininkai kulteto studentai D. prastai, nieko nepa- aukštai V. įvertino Ragauskaitė, ■ keičia. Šiais metais komjaunuolių dar Klova ir kiti plačiai numatoma ir bend bą. susirašinėja su Azi rabučius skirstyti Dabar į Universi jos šalimis. grupėse. Beveik visi šie tetą galima bus va studentai esperanto Draugystė tarp žiuoti metro — Le išmoko Akademijo Maskvos universi- nino kalnai dar la- je.
paprastai per visus ir viso kius koncertus daugiausiai vargo vedančiam programą. Šį sykį Broniui Jurevičiui Si gita Daukaitė skundžiasi, taip atšalusi kojas, kad jau turbūt nebegalėsianti atlikti laisvų jų gimnastikos pratimų Ir krosnis, kad ją perkūnai, ma žai šildo. Bronius tiesiog ant kelių klūpodamas prašo „jo nežudyti” ir po sekančio nu merio išeiti į sceną. Ir Sigita išėjo, puikiai atliko pratimus garsių kolūkiečių katučių pa lydėta. O Romas Dobrovolskis, ma tyt, žinojo kažkokį stebuklin gąjį „Sezamai, atsiverk”, ku rį ištarus, Žibutei Griciukaitei bematant pranyko scenos baimė. Grojo, žinoma, Ir penkių orkestras. Gera, nuoširdi ir sykiu pa prasta medikų meninė savi veikla — geras pavyzdys kultūros klubui, kaip kurti jau antri metai lipdomus ir vis subyrančius smulkiuosius ko lektyvus kituose fakultetuose. O po koncerto — taip, at-
m
LV 00168>
l
Vienaaukštis, kokių šešių; sep tynių kambarių. ranką Pirmininkas deda prie širdies — visas medžia gas jau dabar turįs. Belieka pasitempti tik iš mūsų pusės. Ambulatorijos statyba Jono Biliūno vardo kolūkyje — kiekvieno studijuojančio me dicinos fakultete garbės rei kalas.
od
tn
ja
įj