Visų šalių proletarai, vienykitės!
» ram/Binis sociDencas
VILNIAUS
DARBO RAUDONOSIOS
VĖLIAVOS ORDINO
V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS,
KOMJAUNIMO IR
PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Nr. 4 (786)
AVA1T
a
„GERAI STUDIJUOTI VALSTYBINE UŽDUOTIS“
Kviečiame dalyvauti neakivaizdinėje skaitytojų konfe įvykiai ir žmonės rencijoje. Kalbėsime apie studijas: fakultetų akademinių komisijų ir sektorių darbų, apie praėjusios sesijos rezulta tus, apie studento atsakomybę ir darbingą nuotaiką grupė Praėjusi savaitgalį Uni- se, apie pirmūno vietą ir vaidmenį, apie kuratorių ir kated ersiteto komjaunimo ko rų auklėjamąjį darbą. Ir aišku — apie pasiruošimą pava mitete viešėjo VLKJS CK sario egzaminų sesijai.
(•studentų skyriaus vedėjo pavaduotojas P. Groševas, VLKJS CK instruktorius Griščenko ir LLKJS CK studentų skyriaus vedėjas V. Sviderskis. Svečiai do mėjosi mūsų komjaunimo rganizacijos veikla: kaip vyksta lenininė įskaita, vi suomenės mokslų konkur sas ir kt. A. JUODUPIS
Centriniuose rūmuose veikia Dailės instituto stulento Jono Daniliausko ta pybos darbų parodėlė. Jo nas 1969 m. baigė M. K. ' iurlionio vidurinę meno mokyklą, dabar mokosi VDI Pedagogikos fakulte to tapybos poskyryje. Jo vadovas — dailininkas J. Švažas. Autorius eksponuo ja ne didelę dalį savo paveikslų. Tai daugiausia laisvos fi gūrinės kompozicijos bei portretai, palyginti neblo gai atspindintys dabartines tendencijas lietuvių tapy boje. Daniliausko kūrybiniam braižui charakteringa -lėkimas vaizduoti api bendrintas, neretai stili zuotas figūras, pabrėžiant jų formą tamsiu kontūru, kontrastingomis spalvo mis, ryškiais šešėliais. Vi sa tai rodo, kad dailinin kas savo kūrinių temas stengiasi spręsti dekoraty vinėmis priemonėmis, su teikdamas spalvai išraiš kos pirmenybę. E. SUDAVICIŪTĖ
Fizikos fakulteto kori dorių papuošė naujas fa kulteto III kurso studento Vido Naujiko fotostendas Žiema". Autorius ekspo nuoja 13 nuotaikingų, pa sižyminčių aukšta atlikimo technika, žiemos peizažų.
M. JUOZAITIS
SAVAITĖ įvykiai ir žmonės
INTERVIU SU PRE. KYBOS FAKULTE TO DEKANU
Stipriname kontrolę Pasibaigus egzaminų sesi jai mūsų korespondentas krei pėsi į Prekybos fakulteto de kaną L. Butkevičių, prašyda mas pasidalinti mintimis apie sesijos rezultatus fakultete Korespondentas: Kaip fakulte tas ruošėsi sesijai? Dekanas: Rudens semestro metu dekanatas bei visuome ninės organizacijos atliko tam tikrą darbą, siekdami mobilizuoti fakulteto studen tus geroms studijoms. Sis dar bas vyko keliomis krypti mis: visų pirma, stiprinome paskaitų lankomumo kontro lę, antra, didinome reikalavi mus tarpsesijinei žinių kont rolei (seminarams, koliokviu mams), trečia, kontroliavo me, kad nebūtų pažeistas sa vaitinis užsiėmimų krūvis, ketvirta, pastoviai aiškinome apie numatomas priemones prieš nepažangius studentus. Labai laiku Rektoratas ėmėsi kriežtų priemonių prieš „stu dentavimą". Korespondentas: Kokie šios sesijos rezultatai? Dekanas: Visumoje egzami nų sesijos rezultatai fakulte te geri. Iš 366 studentų, tik tai 33 sesijos metu gavo ne patenkinamus pažymius. Mes labai džiaugiamės, kad fa kultete gerai sesiją išlaikė I kurso studentai (ypač gerai laikė egzaminus prekybos ekonomikos spec. studentai). Džiugu ir tai, kad daugelis mokslo pirmūnų sesijas laiko labai gerais pažymiais ne pirmi metai. Štai prekių moks lo specialybės IV kurso stud. J. Gudonytės studijų knygeĮėję — vieni penketai. Jau kelias sesijas iš eilės labai gerais pažymiais išlaikė V. Janonytė (IV kurso prekybos ekonomikos spec.), V. Spietinytė (III k. prekių mokslo spec.) ir daugelis kitų. Korespondentas: Kokie dar teigiami poslinkiai sesijos re zultatuose. Dekanas: Visų pirma mus džiugina daugelio grupių studentų drausmingumas. Jei gu 1970/71 m. m. į sesiją be pateisinamų priežasčių neat vyko net 27 studentai, tai šiais metais tik 11. Sumažėjo studentų, kuriems reikėjo ati dėti egzaminus.
Korespondentas: Ar negalėtu mėt įvertinti atskirų specia lybių studentų žinias? Dekanas: Geriausiai fakulte te studijuoja prekių mokslo spec. studentai. Mažai nuo jų atsilieka prekybos ekonomi kos specialybės studentai. Už tai daug rūpesčių sudaro ma terialinio aprūpinimo ekono mikos spec. studentai. Jų eg zaminų žinios rodo, kad šios specialybės studentai nekrei pia pakankamo dėmesio stu dijoms, todėl ir pažangumas žemas, ypač II ir III kursuo se. Korespondentas: Pastaraisiais metais fakultete nemažai pa dirbėta, toliau tobulinant mo kymo procesą (mažinamas skaitomų paskaitų kursas ir kt.). Ar tai neatsiliepė pažan gumui? Dekanas. Mūsų nuomone, paskaitinio krūvio mažinimas tik teigiamai veikia pažangu mą. Štai keli pavyzdžiai. 1970/71 m. m. žiemos sesijos metu fakultete labai gerais pažymiais sesiją baigė 10 stu dentų, dabar — 24, atitinka mai gerais ir labai gerais 42, dabar — 54. 1970/71 m. m. 54 studentai gavo nepatenki namus pažymius, tuo tarpu šioje sesijoje — tik 33. Mums atrodo, kad sumažinus paskai tų krūvį, sudaromos geresnės sąlygos savistoviai studijuoti. Tik gaila, kad dalis studentų tai labai neteisingai supranta ir laisvą laiką panaudoja ne studijoms, o gana dažnoms išvykoms į namus. Pasisteng sime nors iš dalies apriboti tokias nenaudingas studentų išvykas į namus: sudarydami pavasario semestro tvarkaraš tį, žiūrėjome, kad pirmadie niais ir šeštadieniais pagal galimybę būtų skaitomos spe cialybės disciplinos, kartu ypač stipriname šeštadienio paskaitų lankymo kontrolę. Korespondentas: Kokių im tasi priemonių prieš nepažan gius studentus? Dekanas: Visų pirma, prane šėme tėvams apie jų vaikų sesijos rezultatus, antra, nepažangūs studentai kiekvieną dieną privalėjo registruotis dekanate tam, kad negalėtų išvykti atostogauti, neišlaikę egzaminų.
1972 m. vasario mėn. 18 d.
Sesijos rezultatai ir pamokos Egzaminų sesijos —- tai aukštosios mokyklos pedago ginio personalo ir studentų darbo patikrinimo bei įverti nimo rodiklis. Dėl to kiekvie na sesija verčia susimąstyti, paanalizuoti jos rezultatus, kad būtų galima ateityje dar bą dar pagerinti. Partijos ir vyriausybės nutarimai, pir miausia TSKP XXIV suvažia vimo direktyvos, o taip pat ir visos liaudies pasiekimai įpareigoja mus dirbti geriau. Kaip tik apie tai ir buvo kalbėta vasario 11 d. fakulte to tarybos ir partinės organi zacijos jungtiniame posėdyje. Suvedę žiemos sesijos rezul tatus, galime konstatuoti, kad jie geresni, nei praėjusių mokslo metų žiemos bei pava sario sesijų. Iš 522 sesijoje dalyvavusių studentų skoli ninkais liko 40 .studentų, tai gi pažangumas 92,3%. Padau gėjo studentų, besimokančių
labai gerai ir gerai. Pirmūnų — 51. Pirmą kartą per pasta ruosius metus pirmūnų skai čius viršija skolininkų skai čių. Iš labai gerai besimokan čių paminėtini biologijos spec. III k. stud. J. Bražėnai tė, hidrogeologijos ir inž. geo logijos spec. IV k stud. A. Lebioda, geografijos spec. IV k. stud. R. Ambroževičius. Pirmuose kursuose — 16 pir mūnų. Pasiekti rezultatai nebuvo atsitiktiniai, nes fakultete žiemos egzaminų sesijai buvo pradėta ruoštis nuo semestro pradžios. Spalio mėn. 20 d. atvirame partiniame susirinki me buvo apsvarstyta dekana to, katedrų ir visuomeninių organizacijų akademinių ko misijų veikla, kovojant už studentų pažangumą. Priimto nutarimo įgyvendinimas ir leido pasiekti geresnių rezul tatų. Be to, artėjant sesijai,
studentams buvo išaiškinti nauji Rektorato potvarkiai dėl egzaminų laikymo tvar kos, dekanatas ir katedros su stiprino kontrolę. Vis dėlto sesijos rezultatai galėjo būti dar geresni. Skoli ninkais liko studentai, kurie semestro metu dirbo per ma žai: biologijos spec. I k. stud. V. Stirbys, V. Skukauskas geografijos spec. I k. stud. J. Paškauskas, A. Norkus, hidro geologijos ir inž. geologijos spec. II k. stud. A. Višinskas, K. Savickas, geografijos spec. II k. stud. G. Bakutytė, M. Krištopaitis. Skolininkams ne buvo leista išvykti atostogų, o jų tėvams parašyti atitinka mo turinio laiškai. Skolinin. kai turėjo dar pasimokyti fa kultete ir registruotis. Jų skai čius iki ,11. 7 sumažėjo dar per pusę, ir pavasario semest(Nukelta į 3 psl.)
DARBAS, KURIS PRAŠOSI NUOSEKLUMO „Kad ir kokie orga nai ir įstaigos rūpintųsi aukštosios mokyklos pasiekimais tokių pa siekimų nebus, jeigu jūs, patys studentai, prie šio darbo neprisidėsite savo lemiamu įnašu" (L. Brežnevas. Kalba visasąjunginiame stu dentų sąskrydyje). Praėjusį semestrą jautė si pakilimas Upiversiteto komjaunimo grupių aka deminiame darbe. Dauge lyje pirminių komjaunimo organizacijų buvo svarsto ma visasąjunginio studen tų sąskrydžio medžiaga.
Priimdami kompleksinius įsipareigojimus, komjau nuoliai nemažą dėmesį skyrė mokymuisi. Taip, pagrindinis darbo baras aukštųjų mokyklų kona-jaunimo organizacijų veikloje turi būti akade minis. Ką gali reikšti poli tinis - ideologinis auklėji mas, jeigu studentai turi akademinius įsiskolinimus netgi iš visuomeninių dis ciplinų. Didelį darbą šioje srity je turėtų nuveikti fakulte tų komjaunimo biurų aka deminiai sektoriai. Universiteto komjauni mo komiteto posėdyje bu
vo nagrinėta Prekybos ir Istorijos fak. komjaunimo biurų akademinis darbas. Reikia pasakyti, kad pa dėtis šių fakultetų akade minių sektorių darbe yra nebloga. Prieš sesiją fa kultetuose aptariama, kaip atskiros grupės jai pasi ruošė, nagrinėjami sesijų rezultatai. Sieninėje spau doje pastoviai nušviečiami akademiniai klausimai, pliekiami tinginiai. Skoli ninkai Istorijos fakultete svarstomi fakulteto akade minės komisijos, dekana to, katedrų, komjaunimo biuro posėdžiuose. Tokia (Nukelta Į 3 psl.)
į
Kaip laikėme žiemos egzaminus
Chemijos Gamtos Medicinos Filologijos Istorijos Pramonės ekonomikos Prekybos Finansų ir apskaitos Teisės
Iš viso:
397 503 791 939 675 397 344 869 314 6349
343 463 676 846 592 376 296 723 276 5484
71 52 73 91 60 11 22 39 25
107 112 305 258 224 61 56 110 89
26 38 77 53 37 55 32 91 23
54 40 115 93 83 21 48 146 38
574
1547
576
865
PEDAGOGAS, ORGANIZATORIUS
MŪSŲ JUBILIATAI
Š. m. vasario 20 d. Uni talentą darbui. Reiklus sau versiteto Pramonės ekono ir kitiems, be galo princi mikos fakulteto dekanui, pingas, jis kartu atidus sa ekonomikos mokslu kan vo bendradarbiams ir stu didatui docentui L. Jasins- dentams, už ką yra jų ger a kui sukanka 50 metų. biamas ir mylimas. L. Ja L. Jasinskas gimė Biržų sinskas atliko ir atlieka I v' apsk. Pabiržės miestelyje didžiulį darbą ne tik kaip I !t valstiečių šeimoje. 1940 pedagogas aukštos kvalifi I h m. baigė Biržų gimnaziją kacijos ekonomistų kadru I r ir tais pat metais pradėjo ruošime, bet ir kaip gabus k< v studijuoti Vilniaus Valsty ir veiklus organizatorius bU biniame universitete. Pra Savo pedagoginį ir orga 1 sidėjęs karas ir fašistinė nizacinį darbą jubiliatas okupacija laikinai nutrau puikiai derina su moksli n y kė studijas, kurias vėl tę ne veikla. Jis aktyviai pa r sė išvadavus Lietuvą. dėjo spręsti daugelį res 1948 m. baigia Universite publikos ekonomikos vys to Ekonomikos fakultetą tymo problemų, yra pa ir dirbo Valstybinėje pla skelbęs mokslinių straips no komisijoje. Jausdamas nių, ruošia ekonomikos potrauki moksliniam tiria mokslų daktaro disertaci majam darbui, jis 1949 m. ją įstoja į Maskvos M. Lomo Doc. L. Jasinsko kūrybi nosovo universiteto aspi nė energija pasireiškia ir rantūrą, kurią baigė 1952 plačioje visuomeninėje m., sėkmingai apgynė eko veikloje. Daugelį metų jis nomikos mokslų kandida renkamas fakulteto parti to disertaciją ir paskiria nio biuro nariu, yra fakul mas dirbti Vilniaus V. teto tarybos pirmininkas, Kapsuko universiteto Eko Mokslų akademijos Eko nomikos fakultete vyr. nomikos instituto tarybos dėstytoju. 1954 m. jam su narys, Aukštojo ir specia teikiamas mokslinis docen laus vidurinio mokslo mi to vardas. Susikūrus Lietu nisterijos mokslinės - me vos TSR Liaudies ūkio ta todinės tarybos Ekonomi rybai, L. Jasinskas, kaip kos sekcijos pirmininkas gabus organizatorius, 1957 žurnalo „Liaudies ūkis' —1960 m. dirbo joje pla redkolegijos narys, akty navimo gamybos skyriaus vus „Žinijos" draugijos viršininku, kur jis parodo narys. Už nepriekaištinga daug sumanumo ir energi darbą ir aktyvią visuome jos, organizuodamas res ninę veiklą yra apdovano publikos pramonės plana tas Lietuvos TSR Aukš vimą. Nepaisant didžiulio čiausiosios Tarybos Prezi darbo Liaudies ūkio tary diumo Garbės raštu, meda boje, jubiliatas kartu dir liu „Už šaunų darbą" ir ba ir savo pamėgtą peda kitais vyriausybiniais ap goginį darbą. 1961—1966 dovanojimais. 50 metų —• tai kury b i m. jis ėjo Ekonomikos fa kulteto prodekano parei nio subrendimo amžius gas, o 1967 m. buvo išrink Pažymėdamas šią sukaktį tas Ekonomikos fakulteto gausus Tarybų Lietuvon dekanu, kartu yra Ekono ekonomistų būrys nuošir minės istorijos ir geogra džiai linki jubiliatui ge n riausios sveikatos, neiš < fijos katedros vedėjas. Kuriame poste bebūtų, senkančios energijos, ilgų ž jubiliatas atiduoda visas ir vaisingu darbo metų. a Doc. P. KIUBERIS i< savo jėgas, organizacinį
M. KURAIČIO fotoreportažas
Sako, čia neseniai medžiotojai kiškius šaudė. O dabar jau ke turi Universiteto fakul tetai atsikraustę džiau giasi ir. .. vargsta. Nie ko nepadarysi — nau jakuriai. . . .Asfaltuotu plačiu keliu ir laukų takeliais skuba studentai rytais į šiuos šviesius rūmus, kimba į didįjį dienos darbą. . . .Tyliai krebžda plunksnos vienoje au ditorijoje. Pramonės ekonomikos fakulteto trečio kurso studentai įdėmiai seka kiekvieną docento J. Laškovo žo dį. Paskaita — irgi ke lias, ji atveria paslap tis, užburia, sužavi, pa deda. Ji veda į naujas žinias. .. .Du vyrukai rimtai susikibo. Žybsi kamuo liukas, kaukši raketės. Pertrauka. .. .Tik rūmai nežino poilsio. Paskaita veja paskaitą, dieninio sky riaus studentus keičia „vakariniokai". Ilgai negęsta šviesos, vilioja, žavi. . . .Ir vėl naujas ry tas. Koridoriais kaukši profesoriai, laborantai, studentai. Skuba į nau jus darbus. Sveiki, nau jieji rūmai!
.. .Šiek tiek neįprasta: cho ristai susėdę ne scenoje, o salėje, ne dainuoja, o šneku čiuojasi. .. Buvo mūsų akade minio choro ataskaitinis su sirinkimas. „Paklausysim, kas ką kalbės, paskui paskirsim vieną kitą valdybon, nubalsuosim ir bus nauji žmonės lankomumui žymėti" — bylo jo veidai. Choro seniūnas G . Mika lauskas pakalbėjo apie 1970 metų koncertus, susitikimus, repeticijas, „Gaudeamus", pa citavo choro metraštį, paana lizavo valdybos nuveiktą dar bą ir... įstrigo eketėj, kurios vardas „lankomumas". Kas buvo daroma, kad jis pagerėtų? Balsų seniūnai prieš koncertus pabėgiodavo po bendrabučius, pagrauden davo choristus, kad anie at eitų „na šiai ir gal dar vie nai savaitei, nes degam". Va dovas, koncertmeisteris irgi gražiai prašydavo, įtikinėdavo tai vieną, tai kitą nesusipra tėlį: kad dainuoti choran rei kia eiti, kad tai malonumas, kad čia galėsi pralavinti bal są. Žodžiai mažai tepadėjo arba visai nepadėjo. Buvo kreiptasi į dekanatus, kelis nubaudė administracine tvar ka: nebėr stipendijos, nebėr bendrabučio, o choristas užsi spyręs — neišsigando, neatsi rado noras eiti į repeticiją... Taip, iš tikrųjų seniūnas
Burėms reikia vėjo ir krantų RASOM, GINČIJAMĖS, SIŪLOM
lyg ir imasi krapštyti susitai kymo su inertiškumu ir apsi leidimu rūdis užburtame ra te: „nelankau todėl, kad nie kur nevažiuojam, net Užgorodo neaplankomf gerai dar, kad Kapsukas ir Ryga nusi šypsojo), nevažiuojam ne tik į užsienį, bet ir po respublikos miestus, nes neturim lėšų, be to, tik vidutiniškai dainuo jam, nesiryžom Paveikslų ga lerijos skliautų padrebinti". Choro dirigentas. LTSR nu sipelnęs artistas P. Sližys, _ chore sutinkąs 26-ą rudenį irgi pareiškė nepasitenkinimą blogu lankomumu. Praėjusius metus apibūdino kaip viduti nius tiek koncertų skaičiumi, tiek choro meninio lygio at žvilgiu. Universiteto komjaunimo komiteto sekretorius S. Imbrasas, 10 metų dainavęs chore, pasakė, kad mūsų kolektyvas jau eilė metų tūpčioja vieto je, niekaip neprasimuša pro
•K PAKALBĖKIME APIE CENTRINIŲ MENO SAVIVEIKLOS KOLEKTYVŲ GYVENIMĄ, JŲ NARIŲ DRAUSMĘ
vidutiniškumo kevalą, Sekre torius siūlė peržiūrėti reper tuarą, įtraukti naujų, tarybi nių autorių ir broliškų res publikų kompozitorių ar liau dies dainų, reikliau atsižvelg ti j repeticijų pravedimo me todiką ir ieškoti būdų, kaip iš judinti chorą, kad jis pasida rytų lyg Kauno „Jaunystė" — organizatoriumi, kad kiekvie nas narys jaustų atsakomybę tiek už save, tiek už kolekty vą. Koncertmeisteris E. Mazi liauskas išdėstė nesklandu mus, atsirandančius per balsų repeticijas: studentai blogai lanko, choristai nedėmesingi ir nedrausmingi. Choro veteranai (kurių net 37) ir studentai gana pasy viai įsiterpė į diskusiją dėl choro likimo, choro darbo pa gerinimo. O kiekvienas galė jo pasakyti, kas jam nepati ko, turėjo parodyt choro skaudamas vietas. Galėjo, bet
tylėjo.. . Toks buvo choro ataskaitinis susirinkimas. O toliau? Iš naujo nutarimo paaiškė ja, kad choras mokysis sol fedžiuoti, bus griežčiau kont roliuojamas lankomumas, daž niau bus renkamasi ne tik dainuoti, bet ir spręsti bend ras bėdas, bus pertikrinami balsai, nusistovės tikslus cho ristų skaičius (kurio dabarti niu metu nebuvo), choras ruošis tarptautiniam konkur sui „Jaunystė — 72“. Taip, labai gerai, kad chcu ras, jo valdyba imsis inicia tyvos. Visa tai vidinė tvarka, laivo įgulos — choro — me tų reglamentas. O ar choras turi vilties pamatyti žemę, į kurią neša laivą ištemptos bu rės? Kol kas ne — jokių per spektyvų apie koncertinę išvyką, naujus rūbus. Gerai, studentai eina į chorą, vedami noro ir meilės dainai, gerbdami meną, siekdami la
vinti balsą, bet kaip ilgai gali tęstis vien repeticijos' Ar ne per stipriai ironizuoja mas suinteresuotumas išvy kom? Man atrodo, reikia pradėt atvirą pokalbį apie mūsų me no saviveiklos centrinių ko lektyvų gyvenimą, aktualijas, kolektyvų narių kultūrinį ly gį, kuris dažnai apglaistytas Akademinio choro ar ansamb lio nario vardu. O kas po ta gražia luoba slepiasi? Kai kui ta luoba prasišvietė pei „Gaudeamus — V", . Mūsn universiteto choristai — tiek iš Akademinio, tiek iš an samblio — nemoka liaudiedainų: per dieną dešimtis kar tų pasigirsdavo „Tram-pam pa", „Lapa-tai", „Viens, du trys" ir dar viena kita. Dau guma pavydėjo estų studen tams, gražiai, kultūringai su gebantiems dainuoti ne tik scenoje ar estradoje, bet ii gatvėje, vagone. Deja, ne vi jH si ir suprato tą vidinę estu ■ dainavimo harmoniją, šaipėsi H kad anie pernelyg drausmin H gi ir net akademiški, kas ii H nebūtina neoficialiam daina-B vimui. Kolegos, tur būt, ne- M įsisąmonino, kad jie irgi ii ■ akademinio, kad jie irgi gale H tų būti tik pavyzdys, galėtu H džiuginti praeivi studentišku ■ dainavimu. A. ORENDERAJTYTI ■
LAISVŲ RESPUBLIKŲ ŠEIMOJ
Dienos „Ričkoje“ pclskutinį kartą išsirikiuofn. Šįkart — vėlai vakare, žvaigždėtu Karpatų danm. Atsisveikinimo vakaras, taip nenorim palikti nei Ižiuliais eglynais pasipuokių, savo snieguotas galvas aidžiai iškėlusių kalnų, nei Litai kalnuose stūksančio Ikirčių namo, kuris dvi kaitės buvo mūsų stovyklaLte, nei mažytės vingiuotos finų upelės Bystricos. . . rp studentų iš Kijevo, LvoSimferopolio, Ivano-Franvsko aidi trylika lietuviškų Įsų. Kalba viršininkas, mūsų nu lietas Ivanas Pripchanas, gailestingai mus vertęs iš fu rytais. Kalba dėstytojai, rie žygių metu mums takus kalnus mynė, kurie mus biriausių gudrybių mokė. O
studentiško sąmojaus irgi ne trūksta — studentai visur vie nodi.. . Pagaliau pats iškilmingiau sias momentas — „Mis Ričkos — 72" rinkimas. Rička — taip vadinosi vietovė, kur bu vo įsikūrusi mūsų stovykla. Skaitomas nutarimas apie sim patiškiausios stovyklos mergi nos rinkimus, ir du sargai ant pagalvės parklupdo prie saikai. . . mūsų trečio kurso žurnalistę Marytę Kvaraciejūtę. Ant jos galvos eglių vai nikas. . . „Mis Rička" visus pakviečia į pokylį. Paskutinį kartą susėdam valgyklėlėj. Visi už vieno stalo. Ukrainietišką dainą keičia lietuviška. Dainuojam ir užmirštam vi sas mėlynes, visas iki kraujo į aštrų sniegą subraižytas rankas, sulaužytas slides. . .
O kai gerokai sutemsta, SU fakelais išbėgam į kiemą, Sušvinta didžiulis laužas. Ir vėl visi šokam — čia kolomyką „Jurgelį ar guculką, čia meistrelį". . . O juoką ir dai nas skambiu aidu atkartoja kalnai, kurie mus supo dvi savaites, į kuriuos mes ne kartą kopėm. Pirmiausiai nutarėm žygiuoti į Ploskąją. Pasidairėm, kalnas lyg ir ne toks aukštas rodėsi — tik 1450 m. Rodos, va imsi ir įlipsi. Būta čia ko. . . Einam, einam, o sniego iki pusės, kojos į šalį nepastaty si. Kuo tolyn, tuo vis sun kiau. Šlaitas status, vos ne keturiom ropojam, ir pykstam, kad Lietuvoj nėra kalnų, o tai bent pasitreniravę būtume. Atsilikti gėda: braukiam pra kaitą ir lipam. Tik kai pasi-
žiūrim į aukštai virš galvos švytinčią saulę, į snieguotų eglynų ramybę, j spindinčius ledu, krentančius nuo skar džių kalnų upeliukus, rodosi, kad niekur daugiau nepamatysim tokio grožio, tokios sniego, miškų, saulės, kalnų pasakos. . . Pagaliau — viršū nė! Sustingome iš nuostabos. Aplink vien snieguotos viršū nės, tolyn besidriekiu. Aki nantis baltumas. Nepaprastas, nenusakomas grožis. .. Sugrįžom nuvargę, Pabuvom ir vėl norėjosi užkopti dar kartą žvilgterėti. ŠĮ kar tą per Ploskąją jau patraukėm tolyn — link Goverlos. O paskui aplankėm Jasinią, Joremčj. . . Ėjom per guculų kaimelius, klausėmės naciona linių dainų ir šokių, grožėjo mės spalvingu apdaru. . . Jaremči pamatėme vieną iš gražiausių šalyje turistinių
Sesijos rezultatai ir pamokos
(Atkelta iš 1 psl.) ra pradėjome turėdami 96% pažangių studentų. Tačiau kai kurie skolinin kai į „tinginių sesiją" numo jo ranka. Dalis jų yra jau iš braukti Šiais mokslo metais iš viso išbraukti 26 nepažangūs studentai. Išbrauktieji at eina j dekanatą ašarodami ir kalba, kad dabar jie norį mo kytis, tačiau tai galima įrody ti tik geru darbu savo laiku. Minėtame fakulteto tarybos ir partinės organizacijos po sėdyje buvo priimtas nutari mas, įpareigojantis katedras, grupių vadovus, ir dekanatą ieškoti tobulesnių mokymo ir auklėjimo formų, sustiprinti darbo drausmę, sistemingiau tikrinti užsiėmimų lankomu mą ir studentų pažangumą se
mestro metu (koliokviumų laikymą, atsiskaitymą už la boratorinius bei praktikos ir kursinius darbus), geriau ir daugiau ruošti mokymo prie monių, jokiu būdu nemažinti reikalavimų, o taip pat ir to liau informuoti tėvus apie studentų akademines skolas. Posėdyje buvo atkreiptas dėmesys į tai. kad komjauni mo grupės ir komjaunimo komiteto akademinis sekto rius per mažai kovoja už darbo drausmę tiek semestro, tiek ir egzaminų sesijos metu. Studentų ir komjaunimo akty vistų iniciatyva šiame labai (Nukelta į 4 psl.) svarbiame darbo bare turi bū Į|||||||||llllIlIIIIIIIIllllllllI]|llIinilllll!llllllllllllllllllllllllllllllllllllllIllllll!IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIll!lllllllllll!llllllll!llllllllllllllllllllllllllllllllIlllllllllllllllllll!IlllllllllllllllllllllllllllIIIIIIIIIIIIIIIIIllIIIIIIIIIIlllI!lllll ti didesnė. Grupės neturi tole ruoti atsiliekančių — tingi nių. APDOVANOJIMAI: V VVU Studentų profkomiteKONKURSAS 1. Pirmoji premija — 30 rub. tas skelbia meninio skaity Ruošdamiesi pavasario eg mo konkursą. Konkursas ski 2. Dvi antrosios premijos zaminų sesijai, padarykime si Universiteto studentai, dar po 20 rub. riamas TSRS 50-mečiui. viską, kad pažangumo rodik dėstytojai. Kon Konkurso tikslas — litera buotojai ir — po 15 rb. tūrinių kūrinių meniniu skai kursas įvyks š. rn. kovo mėn. 3. Dvi trečiosios liai būtų dar geresni. ir mechabi4. Matematikos d. 19 vai. Universiteto Ko 8 tymu atspindėti mūsų Tary Doc. I. ŠARKINIENĖ (Atkelta iš 1 psl.) ___ profbiuro pribinės tėvynės laimėjimus, lonų salėje. Konkurso daly kos fakulteto atliktą Studentų zas — už geriausiai Gamtos fakulteto prodekanė, ugdyti studentijos tarpe in viai registruojami arstymų gausybė, mūsų ternacionalizmo ir patriotiz profkomitete iki kovo mėn. kūrinj pilietine tematika. doc. V. MATULEVIČIENĖ mymu, yra bereikalinpa 5. Universiteto literatų būre mo jausmus, vystyti meninį 7 d. Konkursui galima fakulteto akademinės ruošti prozos arba poezijos lio prizas — už geriausiai at . Tinginiai prie jų pri- sės, Universitete yra pa skaitymą Universitete. likt-, savos kūrybos kūrinį. komisijos pirmininkė Konkurse gali dalyvauti vi- kūrinį (iki 5 min. trukmės).
DARBAS, KURIS PRAŠOSI NUOSEKLUMO
anta, pajunta tam tikrą ėmesį" sau. Kalba su s turėtų būti reiklesnė, įo požiūriu teisingai da ina Prekybos fakultete, a skolininkai svarstomi Iną kartą akademinės fmisijos (partinės, kom uninio organizacijų, ka irų ir dekanato atstovai) sėdyje. Išsiaiškinamos skolinimų priežastys, įstatoma tiksli data, iki rios studentas įpareigoĮmas likviduoti įsiskolinius. Jų nelikvidavę stu mtai siūlomi šalinti iš niversiteto. Mes turime būti reikfni apsileidėliams. Čia ’miai daugiau galėtų nu tikti pirminės komjaunio grupės. Juk ne paslap> kad skolininkai grupėsvarstomi neretai foraliai. O principingas augų žodis tikrai nemapadėtų. Ši mintis buvo :centuota ir ataskaitinėUniversiteto komjaunio konferencijoje. Labai arbu yra pačių komjauiolių aktyvistų geras okymasis. Kokia kalba dėjo būti apie komjauloliškų bausmių taikymą [olininkams Prekybos faltete, jeigu praėjusiais '■tais du šio komjaunimo luro nariai turėjo įsisko linus? Istorijos fakulteto imjaunimo biuro kelių irių pažangumo vidurkis ivo lygus trejetui. Bausti skolininkus už imjaunuoliškų pareigų įvykdymą būtina. To ikalauja XIX Universitekomjaunimo konferenps nutarimas, tai atitinpagrindinius mūsų darprincipus. Iš kitos pu-
kankamai gerai besimo kančių komjaunuolių, ga linčių dirbti visuomeninį darbą, Įtraukus juos į ši darbą, mūsų nuomone, padidėtų pirmūnų vaidmuo, grupėse susidarytų darbingesnė aplinka. Šiame straipsnyje mes nesistengsime duoti kon krečių pasiūlymų. Kiek vienas fakultetas turi savo specifika, savas darbo tra dicijas. Tačiau aišku vie na — akademinį darbą at skirų fakultetų komjau nimo biurai ir ypač pirmi nės komjaunimo organiza cijos primiršta. Tai jau ne dovanotina. Kovojant už aukštus mokslo rezultatus, svar biausia pasiekti tai, kad kiekvienos grupės kom jaunuoliai, aktyvas suda rytų nepakantumo atmos ferą apsileidėliams, būtų atsakingi už blogus grupės rezultatus, kad ne tik „svaidytų" papeikimus, bet ir išsiaiškintų objek tyvias nepažangumo prie žastis, nuoširdžiai padėtų draugams. Būtina įsisąmo ninti, kad akademinis dar bas turi būti dirbamas pa stoviai visą semestrą. Akademiniame darbe kaip niekur kitur svarbu komjaunimo organizacijos ryšys su dekanatais, ka tedromis. Komjaunimo ak tyvas, mokslo pirmūnai turėtų tapti avangardu ko vojant už uždavinių, iš keltų studentijai I studen tų sąskrydyje, įgyvendini mą. J. SIJAVICIUS WU komjaunimo komiteto akademinio sektoriaus narys
Išvydęs, skelbimą, kad [įsuose koncertuos Tali! Politechnikos instituto Itrumentinis ansamblis iforija", paskubėjau įlgterėti į tarptautinių ližių žodyną. Pasirodo, iforija" (arba „eufori') graikiškai reiškia liistą laimę, psichiškai sveiką smagumo jaus-
SCENOJE
Oi tūta lylio Ne vienas praeivis tą va karą sulėtino žingsnį, išgirdęs bevinguriuojančią pro Uni versiteto kavinės langus su tartinę — neprofesionalią, ne saviveiklinę — gyvą, virpan čią, natūralią, tarytum per rugiapjūtę. . . Kraštotyrininkų ramuvos skelbimai vasario 11 d. kvie tė į ' susitikimą su Vilniuje gyvenančiais liaudies daini ninkais ir pasakoriais — rei kėtų pridurti, — kurių visą pulką atstojo viena Albina Levulienė, visiems gerai pa žįstama Universiteto centrinių rūmų budinčioji. Nors ir nedaug dainininkų buvo, bet dainų nepritrūko visam vakarui. Daug jų moka Zosė Ciupolaitė — senų, ma žai kam girdėtų — kalėdos, siratėlės dainų. O didžiausias vakaro netikėtumas buvo „šeimyninė sutartinė" (nuo trauka apačioje) — mokytoja Ema Kuzavinienė, kilusi nuo Obelių — sutartinių krašto,
ESTŲ STUDENTAI
Geri balsai, susigrojęs kolektyvas paliko neblo gą įspūdį. Keletą populiarių dainų teko kartoti. Maloniai nuteikė koncertą vedęs ansamblio vadovas, pats grojantis keletu in strumentų. Tačiau komen tarams galima buvo skirti daugiau laiko; be jų kon Ar pateisino savo pava certas atrodo suruoštas pa dintą estų studentai? skubomis. Pradėjus kalbą
apie ansamblio pasirody mo minusus, reikia pasa kyti, kad daugelyje in terpretacijų sunku buvo išskirti vieno ar kito instrumento partiją, garsai susiliedavo, ir pro gaudimą neprasimušdavo net dainininko balsas. Dėl to, gal būt, nebuvo reikiamai išreikštas kai kurių kūri nių charakteringas muzi-
kraStotyrininkij
RAMUVA
jos duktė fizikė Edita Meškuotienė ir ketvirtaklasis Žil vinas Meškuotis, skambiu, drąsiu balseliu neatsiliekantis Sunku nusakyti įspūdį, su keltą taip retai girdimų sutar tinių — tokio unikalaus ir beveik išnykusio žanro, dide le švente reikia laikyti kiek vieną susitikimą su jomis, kaip ir su kiekviena gera dai na — autentiška, dar nepa liesta gerokai viską niveliuo jančio harmonizavimo ir ra dijo mikrofonų tembro; su kiekvienu liaudies daininin ku. . . Į šmaikštumą, jumorą la biau buvo linkę svečiai iš Elektrografijos instituto etno grafinio ansamblio. Kad dainininkai nepavarg tų, juos vis vaduodavo nese niai susikūrusi VVU profkomiteto kaimo kapela, vado vaujama E. Maziliausko (nuo trauka viršuje dešinėje). Dar niekur viešai nepasirodžiusi, ji pabandė savo jėgas liau-
kinis atspalvis. Aišku, rei kėjo atsižvelgti ir į akusti nes salės savybes. Įdomiai buvo oranžuota lietuvių liaudies daina „Mergelė prie šaltinėlio", neblogai atliktas rusų kompozitorių dainos. Dėkodami už kul tūringai praleistą laisva laikį, žiūrovai ilgai plojo draugams iš Talino. Taigi, pavadinimas liko nepateisintas... C. IŠKAUSKAS
dies dainų vakare. Dainas keitė polkos ir valsai, o tuos — rateliai ir žaidimai, ramuviečių dainos iš Žiūrų, Gervė čių, Tverečiaus. Nors prie stalų ir buvo ankšta, tačiau čia sėdėjo be veik vien „senoji gvardija"— ramuviečiai, svečiai, miesto kraštotyrininkai. O norėtųsi, labai norėtųsi pamatyti vie ną, antrą, trečią atsitiktinį užklydėlį, kuris būtų atėjęs, vien perskaitęs skelbimą ar kur nors išgirdęs apie romu vą . Savotiškas inertiškumas „nieko nepažįstu, ką aš ten veiksiu" atbaido daugelį nuo ne vieno „ne visai aiškaus" (ir ne tik kraštotyrininkų) ren ginio. Ne formaliu savo eilių di dinimu rūpinamės — mums svarbu, kad būtų mažiau abe jingų liaudies dainai, menui, krašto istorijai. Tai ne frazės, nes kasdien akivaizdžiai susi duri su nemokšiškumu. neiiagrįstu ignoravimu, pasilinks-
minimų ir bendravimo kultū ros stoka. Ką dainuojam — už stalo, kelionėj, t.alkoj? „Ariau ariau" ir „Švelnus pūkeli" vilkiškais balsais. Taigi, dar ir repertuaro siau rumas. O kiek ratelių, darže lių ■— tikrai nežinomų, nuo taikingų — galima pasiūlyti pasilinksminimams, koks iš moningas jumoras gali pa keisti seklius „anekdotčikus", nekalbant jau apie dainų tu rinį, skaidrinantį, gryninantį jų emocinį poveikį. Ne vien dainuojam romu voj — kviečiame į susitiki mus žinomus mokslininkus, ruošiame išvykas, ekspedici jas. Nedovanotina būsimam in teligentui nežinoti savo kraš to istorijos, revoliucinės pra eities, mitologijos, materialinės ir dvasinės kultūros istorijos - ne vadovėlio faktų, o realių, betarpiškų detalių. V. VILTRAKYTĖ A. STANEVIČIAUS nuotr.
niiiHiriirdiniiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiHniiHiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiinniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiniiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii .... iiniiniiiiii
Kaip buržuazija domėjosi mokslu Šiandien, kai Tarybų Lietu syti daug tų jaunuolių nusi voje yra 12 aukštųjų mokyk skundimų, kad jie neturį jo lų su beveik šešiasdešimčia kių perspektyvų tolesniam tūkstančių studentų ir 4200 “mokslui Lietuvoje. Suprasdamas aukštojo žmonių mokslinio - pedagogi nio personalo, iš kurių 42 mokslo reikšmę gimtajam procentai turi mokslinius kraštui, taip pat jaunų žmo laipsnius bei vardus, žemiau nių nusiskundimų paskatintas, pateikiami faktai gali atrody buvęs tuo metu Kauno Visuo ti nelabai Įtikėtinais. Tačiau meninės komercinės mokyk dar daug tebegyvenančių vy los direktorius Zigmas Žemai resnės kartos žmonių tatai tis 1919 m. rugsėjo mėnesį prisimena kaip liūdną tikro pateikė buržuazinės Lietuvos švietimo ministrui J. Tūbeliui vę. Po pirmojo pasaulinio karo platų memorandumą dėl Kau buržuazinei Lenkijai užgrobus no aukštosios mokyklos įstei Vilnių, Lietuvoje nebeliko jo gimo. Kartu buvo pridėtas kios aukštosios mokyklos.. jos organizavimo ir darbo Tuo tarpu 1918—1919 metais planas. Tame memorandume iš Rusijos gilumos grįžo daug buvo ypač pabrėžiamos gam lietuvių jaunimo, kuris karo tos mokslų, agronomijos, gy pabėgėliams organizuotose vulininkystės, technikos ir gimnazijose buvo baigęs vi medicinos mokslų specialybės, durinį mokslą. Buvo taip pat nes to meto Lietuvoje tokių nemaža jaunų žmonių, baigu specialistų labai trūko. Tačiau J. Tūbelis tokį pa sių gimnazijas ir Lietuvoje. Neseniai miręs prof. Z. Že siūlymą paremti Ministrų ka maitis pasakodavo, jog jam ir binete atsisakė. Anot jo, Lie kitiems mokslo darbuotojams tuvai pirmiausia reikią „ge bei pedagogams teko išklau rų gaspadorių". Kai padėtis
Vokietijoje kiek nusistovė sianti, galima būsią pasiųsti ten grupę išmaningesnių ūki ninkaičių, kad pasimokytų ūkininkauti. Iš to kraštui bū sią daugiau naudos, negu iš diplomuotų gamtininkų ar net agronomų (beje, pats J. Tū belis buvo agronomas!). Čia nieko nepešęs, Z. Že maitis kartu su buvusiu Pe terburgo universiteto docentu E. Volteriu tą patį memoran dumą perdavė tuo metu pre zidento pareigas ėjusiam A. Smetonai. Tačiau ir šis, savo svainio J. Tūbelio iš anksto įspėtas, pasakė, kad galinti būti kalba tik apie teologijos ir socialinių mokslų fakultetų steigimą. Tai, esą, padėtų „tautos dvasinei nepriklauso mybei atkurti". O atrinktus tinkamesnius abiturientus bū sią galima pasiųsti mokslo tęsti užsienin. 1919 m. spalio 20 d. dienraštyje „Lietuva" buvo paskelbtas keliolikos to kių kandidatų sąrašas, iš ku rių, kaip vėliau paaiškėjo, nė
Dienos „Rimkoje“
siteto ir ivano - frankovskiečių dar labiau sustiprėtų. Instituto dainų ir šokių an samblis labai norėtų paviešė ti pas mus Vilniuje, palinks minti mūsų studentus ukrainietiškom dainom ir šokiais. .. Greitai prabėgo žiemos atostogos. Sunku buvo išsis kirti su naujais draugais, atsi sveikinti su kalnais. Parsivežėm visi po Karpatų eglės ša kelę, kad ji primintų links mas atostogų dienas. Dar ilgai naktimis sapnuosis kalnai, stovykla... O ir „Mis Rička" apgailestauja, kfd „vergai", du naftininkai studentai, ku rie jai buvo patikėti visiems metams, liko Ivano - Frankovske lankyti paskaitas. . .
(Atkelta iš 3 psl.) bazių, didžiulį krioklį.. . Bet daugiausia — slidinėdavom. Visas pakalnes nušliužinėjom. Nuo ryto iki va karo važinėjom. Tik gaila, mūsiškos slidės kartais neat laikydavo. . . Trekštelėdavo visai ne vietoje: ar darant posūkį, ar leidžiantis nuo kalno. . Tekdavo stabdyti.. . griūvant į sniegą. Tik nors gėdos nebuvo ir pasiguosti galėjom: ukrainiečiai studen tai šioje „srityje" mus gero kai pralenkė. .. O rogės visus bandymus atlaikė! Skraidin davo nuo kalnų mus linksmai
besijuokiančius, po dešimtį ant jų suvirtusius. .. Greitai ir linksmai prabėgo žiemos atostogų dienos IvanoFrankovsko naftos ir dujų instituto sporto - sveikatingu mo stovykloje „Rička". Mus labai šiltai sutiko, priėmė, rū pinosi. Ukrainos studentai sa vo svetingumu ir vaišingumu nenusileidžia lietuviams. Jie mums daug papasakojo apie savo studentišką gyvenimą, tradicijas, aprodė institutą, Ivano - Frankovską. Jie pra šė perduoti linkėjimus visiems mūsų studentams, o taip pat sporto klubui. Reikia, kad draugystė tarp mūsų univer-
P.
pletaite
VIETOJE PIEŠTUKO... PEILIS Egzaminų sesiją pajunta vi sos bibliotekos, jų tarpe ir Respublikinė. Studentai kant riai stovi eilutėse, norėdami pakliūti į skaityklas, gauti reikiamą literatūrą. Perpildy tose skaityklose tyla, visi įni kę į knygas. Tik štai vieno skaitytojo rankose vietoj pieštuko. . • peilis. Tiesa, kol kas jis dar nepuolė žmonių, net nebandė priešintis jį pa stebėjusiai bibliotekininkei, parodė bilietą Nr. B6206. iš duotą Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko universiteto studen tės Dalios L. vardu. Vėliau paaiškėjo, kad šis skaitytojas su peiliu rankoje bibliotekoje pagaunamas nebe pirmą kar tą. 1971 m. rugsėjo 8 d. jis piaustė žurnalą „Jazz pop". Tada jam teko atsisveikinti su skaitytojo bilietu. Ir štai šiemet sausio mėnesio 3 die ną jis į biblioteką atėjo su svetimu bilietu ir peiliu išpiaustė čekų žurnalus „Mlady svet“ ir „Lazenski časopis“. Ko gi jam reikėjo šiuo se žurnaluose?. Iš jų jis sė mėsi mokslo žinių, norėda mas naujienų troškulį nu malšinti? Ne. Jis išpiaustė estrados dainininkų nuotrau kas. Jei tai būtų padaręs ne pilnametis berniukas, šį poel gį būtų galima vertinti ki
LAIKRAŠTIS eina NUO 1950 METŲ KAINA 2 kap.
taip. Tačiau tai padarė Vil niaus universiteto Finansų ir apskaitos fakulteto buhalteri nės apskaitos specialybės tre čio kurso studentas Voldema ras Glložeris. Tegu visi žino, kad tokie darbai pakenkia vi siems bibliotekos skaityto jams. Minint šį faktą, tenka apgailestauti, kad panašių „skaitytojų“ Respublikinėje bibliotekoje pasitaiko kasmet. Pagautiesiems atimami skai tytojų bilietai, rašomi prane šimai į darbovietes ir mokyk las. o nepagautieji vis dar tebeniokoja brangius leidi nius, padarydami neatitaiso mus nuostolius. Kovoti prieš tokius skaitytojus turėtume visi.
„Didvyriai“, kurių mums
nereikia
vienas nebuvo linkęs tarnau ti mokslui. Pagaliau kovotojų už aukš tąją mokyklą Lietuvoje susi darė jau ištisas būrys. Jų priešakyje žengė šiandien jau visi mirę profesoriai: Z. Že maitis, J. Vabalas - Gudaitis. T. Ivanauskas, A. Janulaitis, L Vailionis. Jie, be valdžios paramos, svarsto aukštosios mokyklos steigimo galimumus, aptaria busimųjų dėstytojų kandidatūras. Ir štai 1919 metų spalio 6 ir 7 dienomis „Lietuvos" dienraštyje pasi rodo kelios didžiulės istorinės reikšmės eilutės: Kaune stei giami Aukštieji kursai.. . Kas ir kokių specialybių mokslus norėtų studijuoti? .. Tik per keletą dienų buvo gauta 600 stojančiųjų pareiš kimų, iš kurių trys ketvirčiai gamtos, technikos ir medici nos specialybėms!.. Tačiau jokios mokslinės li teratūros, jokių vadovėlių. . . Grupė mokslo entuziastų savo atsakomybe skolinosi iš ban
ko 120 tūkstančių markių, už kurias komandiruotas Vokie tijon prof. E. Volteris nupir ko būtiniausios visų specialy bių literatūros. 1920 metų sausio 27 d. Aukštieji kursai buvo atida ryti, tačiau vyriausybė net oficialaus savo atstovo į ati darymo iškilmes neatsiuntė. Nei valdžios boikotas, nei materialiniai sunkumai kursų pedagogų kolektyvo ir klau sytojų entuziazmo nepakirto. Kursai pradėjo darbą. .. Pirmą pusmetį kursai netu rėjo nė vieno kambarėlio. Už siėmimai vykdavo „Aušros" gimnazijos patalpose popieti nėmis valandomis. Veikė 7 skyriai (fakultetai): humanitarinių mokslų, sočia, linių, fizikos - matematikos, chemijos, gamtos, medicinos ir technikos mokslų. Klausy tojų buvo apie 600. Ubagiškas buvo dėstytojų atlyginimas. 1920 metų gegu žės 16 d. „Laikinosios vyriau sybės žinios" skelbė įvairių žinybų tarnautojų atlygini mus: mašininkėms ten numa tyta 800 auksinų, sargams — 500 auksinų. Tuo tarpu Aukš tųjų kursų docentai, dėstyto-
jai gaudavo po 400—600 au sinų! .. Kursų vadovybė ilgai ir kakliai varstė valdžios at-• vų duris, norėdama perorg nizuoti Aukštuosius kursiu universitetą. Pagaliau p tuometinį Ministrų kabire pirmininką E. Galvanaus! nuėjo grupė klausytojų, Jankausko (dabar Vilnį i universiteto profesoriaus) v dovaujama. Interesantus klausęs, E. Galvanauskas šy telėjo: — Jums universitetas kaip lydekai uodega p Golfstromą plaukti. . . — Ne, mes ne prieš ve džią plaukti norime! M mokslo siekiame! .. — atk jaunuoliai. Ir, nieko nelaimėję, išė Nors vadinamojo Steigi mojo seimo sudarytos vyria sybės pažiūra į aukštos:: mokyklos reikalą taip pat n buvo pozityvi, bet su aktyv jančia visuomenės nuoni ji buvo priversta skaityti 1922 metų vasario 15 d. Kai no valstybinis universitet, buvo atidarytas. . .
I. JASILIOM
ŽINOK LAIKĄ, TURĖK SAIKĄ Mokėsi Matematikos ir me chanikos fakultete mergužė lė. Atrodo, niekuo nesiskyrė nuo kitų. Gal daugiau tingė jo, gal mokslo kelią norėjo įveikti ne žiniomis, bet. . . „gudrumu". Užkliuvo kartą, ji, Janina, už vieno egzamino. Kietas riešutėlis pasirodė tas. Bet kam „zubrinti“, kam prakai tuoti? J. Tilvikaitė jau ne fuksiukė, o patyrusi senjore. Prieš pat Naujus Metus ėmė mergužėlė ir pati suraitė į nuosavą studijų knygutę ir įskaitų lapelį vyr. dėstytojo J. Ambraso parašą. Apetitas kyla bevalgant. Pasisekė kartą, pasiseks ir ki tą, samprotavo. Kam mokytis visą kursą, jei gali išmokti kelis bilietus ir kvit. 5ių metų sausio tryliktąją dieną' J. Til vikaitė laikė realaus kintamo jo funkcijų teorijos egzami ną pas prof. J. Kubilių ir doc. R. Uždavinį. Matyt, nelabai patiko profesoriaus klausimai. Suplėšė mergužėlė bilietą ir paleido į visas keturias puses. O atsakinėjo, ką mokėjo. J. Tilvikaitės charakteristi koje, išduotoje Klaipėdos V vidurinės mokyklos, rašoma: „Tai didelių gabumų mergai tė, giliai galvojanti, lėta ir
K. STEPAITIS
tiksli. Yra valinga ir patvari, tvirtai siekianti savo užsi brėžto tikslo". Na, argi neteisybė?! Jos gi tikslas šį kartą buvo beveik nesimokant išlaikyti sesiją. Ir ligos biuletenį, išduotą aukštųjų mokyklų poliklini kos, pati „prasitęsė". . . Tik rai giliai galvojanti. . . Bet įkliuvo Janikė, Oi bu vo pritrenkti „dideliais Jani nos gabumais" draugai, kom jaunimo organizacija, dekana tas. Kai pradėjo „tyrinėti" ne eilinį eksponatą, Janina liko ištikima sau. „Kodėl gi nepa reikšti raštu, jog staiga mirė tėvas? Gal atsileis širdys". Kaip tarė, taip ir padarė. Bet kas iš to išėjo? MMF dekana tas greit išsiaiškino, kad jos tėvas gyvas ir sveikas. Nežinojo J. Tilvikaitė lai ko, kada galima juokauti, ne jautė ir saiko. Teko labai brangiai sumokėti. Janina Tilvikaitė. buvusi MMF III kurso studentė, Rek toriaus įsakymu už elgesį, ne suderinamą su tarybinio stu dento vardu, pašalinta iš Uni versiteto.
Vasario 21 d. min. Centrinių rūmų II ai\ te, prie Kolonų salės 'vyks tt pat veikiančios VDI stude; to J. Daniliausko parodos a| tarimas. Dalyvaus autorius Studentų profkomitetij
Studentų profkomitete) y sanatorinių kelialapių į B: r toną nuo š. m. III.25 iki; I’ 19. Kelialapio kaina 115 r Studentų profsąjungos 1 n riams reikia mokėti tik 3n kelialapio vertės (34,5 rb) Studentų profkomitet
Vasario 24 d. 19 vai. vv VVU komjaunimo komite posėdis, kuriame bus aptaiiį mi žiemos sesijos rezultat u
Vasario 20 d. 15 vai. Fu kos fakulteto vokalinis inst: mentinis ansamblis kviečia savo koncertą. Bilietai pa duodami studentų profkomit| te. Priimamos kolektyviu paraiškos.
„Tauro" bendrabučio val gykloje studentai buvo tiek įsismaginę gerti alų, kad ant stalų stovėdavo ne buteliai, o net dėžės. (Faktas)
(„Vakarinės naujienos") „TS" redakcijos
prierašas:
Knygų niokotojų įsibrauna ir j Universiteto mokslinę biblioteką, plėšo ir piausto spausdintą žodį. Iš kur tokia neapykanta spaudai? Sako, studentai niekadėjai viskuo kalti. Bet, kad ir Profesorių skaitykloje yra nelabasis gūž tą susisukęs!
REDAKCIJOS ADRESAS:
23200 Vilnius, MTP-3 Universiteto gatvė Nr. 3 „Tary binis studentas". Telefonai 2-58-84, spaustuvėje (ketvirta dieniais) 2-98-15.
— Tai kiek, vyrai, to alaus užsisakysim? — Kaip kiek? Už visą sti pendiją, kaip visuomet.
TF III k. studentai gilia užjaučia kurso draugi Bronę DOSKAITĘ dėl tėv mirties.
KUNCIAUS pieš.
LKP CK leidyklos spaustuvė Užs. Nr. 837 LV 00753
REDAKTORIUS A. KUSTA