'2: ’/o. :u1S
ti rise /o. e ui iai
ir įiik ip ke, DS
Ii>1-
UaRMBOS scciDencas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
1975 m. sausio 24 d.
i
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄ'UNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
JS uis Li to P ir io-
ATIDENGTA MEMORIALINĖ LENTA ANTANUI SNIEČKUI
esat ilų s, ių
S is
. Baigiasi žiemos egzaminų sesija — mū sų žinių patikrinimas, mūsų darbo atas S r
Nr. 4 (904)
kaita. Baigiasi sesija, darbščiausiems įra
šiusi į studijų knygeles penketus ir ket
vertus.
Sausio 22 d. vilniečiai gausiai susirinko prie Lietuvos KP Centro Komiteto pastato. Čia iškilmingai buvo atidengta memorialinė lenta revoliucinio judėjimo dalyviui, įžymiam Komunistų partijos ir Tarybų valstybės veikėjui Anta nui Sniečkui. Į memorialinės lentos atidengimo iškilmes atvyko Lie tuvos Komunistų partijos ir respublikos vyriausybės vado vai, Antano Sniečkaus artimieji, revoliucinio judėjimo ve teranai, Didžiojo Tėvynės karo dalyviai, kultūros ir moks lo veikėjai, Vilniaus darbo žmonių atstovai, svečiai iš kitų respublikos miestų bei rajonų. Įvykusiame mitinge kalbėjo Lietuvos KP CK pirmasis sekretorius P. Giiškevičius, revoliucinio Judėjimo vetera nas J. Stimburys, Vilniaus Darbo Raudonosios Vėliavos or dino „Pergalės" konditerijos iabrlko brigadininkė, Socia listinio darbo didvyrė L. Dolgopolova, Kėdainių rajono Antano Sniečkaus kolūkio pirmininkas V. J aksty s, Kauno Antano Sniečkaus politechnikos instituto studentė K. Levlšauskaitė. Prie memorialinės lentos buvo padėta gėlių.
r 5
sąjunginis komjaunimo susirinkimas
„tėvynei,
PARTIJAI — SPARTUOLIŠKĄ DARBĄ, AUKŠTĄ GAMIN Ų KOKYBĘ, PUIKŲ MOKYMĄSI!"
Mokytis ir dirbti ar geriau į 1975 metais sėkmingai baigsime vykdyti IX penkme čio užduotis. Būtina sąlyga toliau žengti į priekį, tobulinti savo darbą TSKP CK laiko gilią ir savikritišką tiek pa. siekimų, tiek kylančių problemų analizę. Sis lenininis rei kalavimas tapo ir sąjunginio komjaunimo susirinkimo prie saku. VLKJS CK, teikdamas didelę reikšmę TSKP CK Gruodžio mėn. plenumui, TSRS Aukščiausiosios Tarybos n įtarimams, TSKP CK Kreipimuisi į partiją, į tarybinę liaudį, susirinkimą nutarė surengti sausio 14—24 d. I — Kokie pagrindiniai susirinkimo mūsų aukštojoje mo kykloje darbotvarkės punktai? — į šį klausimą paprašėme a sakyti Universiteto komjaunimo organizacijos sąjunginio susirinkimo štabo pirmininką Justiną PECKAITĮ. ■ — Dar prieš susirinkimą Komjaunimo komitete priėmė me nutarimą, įkuriame numatėme pagrindinius klausimus. Malonu, kad susirinkimai grupėse, kursuose, specialybėse buvo atviri, dalykiški, organizuoti. Išanalizuotas kiekvieno komjaunuolio mokymasis, dalyvavimas visuomeninėje po litinėje praktikoje, PDG normų laikymas. Komjaunuoliai apsvarstė konkrečius Įsipareigojimus, pasitinkant komjau nimo dokumentų keitimą ir Pergalės prieš fašistinę Vokie tiją 30-metį. ■ — Kokią komjaunuolių iniciatyvą galėtumėte paminėti? ■ — Susirinkimuose nubrėžtos gairės toliau stiprinti ko tu mistinį studentų auklėjimą, aktyviai dalyvauti mokslinė je techninėje kūryboje, gerinti statybinių būrių veiklą ir kt Štai Pramonės planavimo specialybės IV k. 1 grupė nu. tąrė palaikyti Kuro aparatūros gamyklos komjaunuolių są jūdį „Baigiamuosius metus — be atsiliekančiųjųl „Šios gruP’s studentai šią sesiją laiko be dvejetų. Tikime, kad jie savo pažadą tęsės. Vokiečių kalbos ir literatūros speciaJbės komjaunuoliai pasiryžo mokytis be trejetų. Darbo ekonomikos Mask onomikos spec. I kurso 1 grupė, atsiliepdama į Maskvos komjaunuolių iniciatyvą, nutarė surengti talką ir dirbI joje „Už save ir už tą vaikiną". Apskritai šis susirinkinjis dar kartą parodė mūsų komjaunuolių ryžtą mokytis iq dirbti dar geriau, lygiuotis tik į pirmūnus, į partijos ■ ietimą atsakyti gerais darbais.
TSKP Centro Komitetas, kreipdamasis į partiją ir tary binę liaudį, jos inteligentiją, Inžinierius ir technikus, že mės ūkio specialistus, moks lo ir kultūros veikėjus, švie timo ir sveikatos apsaugos darbuotojus, kviečia stengtis spartinti mokslo ir technikos pažangą, stiprinti mokslo ryšį su gamyba, sparčiau diegti į praktiką mokslo, technikos pasiekimus ir pirmūnų patyri mą, siekti, kad toliau klestė tų tarybinė kultūra, liaudies švietimas ir sveikatos apsau ga. Mokslo darbuotojai savo kūryba turi įkvėpti žmones naujiems darbo žygiams. Viena svarbiausių mūsų universiteto veiklos krypčių, turinčių didelės reikšmės to lesnei mokslo plėtotei, yra teoriniai ir paieškomieji dar bai. Universitete susikūrė gar sios mokyklos: tikimybių teo rijos (proį J. Kubilius), pus laidininkių fizikos (prof. J. Viščakas), širdies ir krauja gyslių chirurgijos (prof. A. Marcinkevičius), gastroentedologijos (prof. A. Norkūnas). Universiteto mokslo dar buotojai atlieka daug ir tai komojo pobūdžio darbų, ku rie nukreipti fundamentaliųjų ir paieškomųjų darbų rezul tatų praktiniam panaudojimui moksliškai pagrįsti. Žymių teorinių ir eksperimentinių duomenų pagrindu jie spren džia naujus konkrečius prak tinius uždavinius. Konkre čiuose darbuose naudojami mokslinių tyrimų rezultatai ir kartu sprendžiamas konkre tus mokslinis - techninis klau simas. Kitaip tariant, konkretieji darbai visada nukreipti
Universiteto mokslininkai - gamybai Į PARTIJOS KVIETIMĄ ATSAKYSIME DARBAIS į materialinį sumanymo įkū nijimą. Per šį penkmetį Universite tas pasiekė apčiuopiamų re zultatų toliau keldamas moks linių tyrimų teorinį lygį ir efektyvumą, glaudžiai sieda mas šiuos klausimus su spe cialistų ruošimu. Įtikinantis mūsų mokslinių darbuotojų įnašas į mokslo ir technikos progresą yra pritaikomojo po būdžio darbai, kurių planuose numatomi techninių-ekonominių tyrimų bei rezultatų įdie gimo etapai: nurodoma įdie gimo terminas, vieta, apimtis ir atsakinga organizacija. Ypač teigiamai užsirekomen duoja tie darbai, kai, pavyz džiui, į ūkiskaitines sutartis įjungiami ir kai kurie užsa kovų įsipareigojimai dėl gau tų rezultatų įdiegimo. Pastaraisiais metais žymi dalis mokslo tyrimo darbų rezultatų įdiegiama įvairiose liaudies ūkio šakose ir gau namas ekonominis efektas. Pavyzdžiui, 1971—1974 metais iš viso įdiegta 171 darbas ir gautas bendras ekonominis efektas 16,3 mln. rb. Paanalizuokime keletą įmo nių atsiliepimų apie moksli nių tyrimų, įvykdytų Univer sitete, įdiegimą bei efekty vumą. Kauno eksperimentinė auto matizuotų nriemonių gamyk la, 48 tūkstančius rublių sky
rusi mokslo tiriamajam dar bui, vykdomam Fizikos fakul tete, gavo 1,2 mln. rb. eko nomijos. Automatizuotų val dymo sistemų PKB paruošė su Universiteto Prekybos fa kultetu prekių judėjimo val dymo uždavinių algoritmus, kurie panaudoti LTSR Preky bos ministerijos AVS projek te. Įdiegus šį projektą, gau tas 580 tūkstančių rb. ekono minis efektas. Ūkiskaitinis darbas, atliktas Matematikos ir mechanikos fakulteto skaičiavimo centre ir įdiegtas Kauno A. Snieč kaus politechnikos ir Medici nos institutuose, įgalino pa didinti darbo našumą nuo 30 iki 200 kartų, eksperimentų laikas sumažėjo 20—100 kar tų, o jų tikslumas 5—10 kartų. Vilniaus skaičiavimo mąšinų gamyklai Universiteto moksliniai darbai davė 12 tūkst. 500 rb. ekonominį efek tą, Volgos automobilių ga. myklai 67 tūkst. rb., Vilniaus radijo komponentų gamyklai — 21,8 tūkst. rb., Vilniaus kuro aparatūros gamyklai — 29 tūkst. rb. Tokių pavyz džių galima būtų pateikti ne vieną dešimtį. Suprantama, tokie darbai skatina ir įpareigoja žinybų, įmonių, organizacijų bei įstai gų vadovus stengtis plačiau naudoti mokslo ir technikos pažangos sudaromas galimy bes sparčiau vystyti gamybi nes jėgas. Tačiau, atsiliepiant į TSKP Centro Komiteto kreipimąsi,
mokslo tyrimo darbų įdiegimo organizavimas Universitete turi būti sustiprintas. Ne pa slaptis, kad iki šiol dalis už planuotų įdiegti mokslo tyri mo darbų rezultatų negauna kelialapio į gyvenimą dėl to, kad užsakovas ne pilnai pasi ruošęs praktiškai panaudoti tyrimų rezultatų, nes neturi tam lėšų, medžiagų, įrengi mų. Neretai mūsų moksliniai darbuotojai, baigę mokslinius tyrimus, turi ieškoti to darbo rezultatų naudotojo. Dažnai įdiegimas apsiriboja 1— 2 įmonėmis, ir dėl to gautas ekonominis efektas esti žy miai mažesnis, negu jį būtų galima gauti, įdiegus plačiau. Būna ir taip, kad šakinės mi nisterijos ne visada skiria rei kiamą dėmesį į pasiūlymus dėl mokslo tyrimo darbų re zultatų įdiegimo. Kuo skubiau reikia siekti, kad mokslo tyrimo rezultatų įdiegimo planas taptų viso mokslo tyrimo darbų plano dalimi. Tuomet Universiteto moksliniai darbuotojai patei sins tas viltis ir reikalavimus, kurie keliami TSKP Centro Komiteto kreipimesi. Nėra abejonės, kad ple čiantis kūrybiniam bendradar biavimui, mokslinių tyrimų kooperavimui, Universiteto mokslininkai pasieks vis nau jų rezultatų, kuriuos plačiu mastu panaudos komunizmą kurianti tarybinė liaudis. Romualdas ŠIMKŪNAS Mokslo tyrimo sektoriaus mokslinis sekretorius