'2: ’/o. :u1S
ti rise /o. e ui iai
ir įiik ip ke, DS
Ii>1-
UaRMBOS scciDencas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
1975 m. sausio 24 d.
i
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄ'UNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
JS uis Li to P ir io-
ATIDENGTA MEMORIALINĖ LENTA ANTANUI SNIEČKUI
esat ilų s, ių
S is
. Baigiasi žiemos egzaminų sesija — mū sų žinių patikrinimas, mūsų darbo atas S r
Nr. 4 (904)
kaita. Baigiasi sesija, darbščiausiems įra
šiusi į studijų knygeles penketus ir ket
vertus.
Sausio 22 d. vilniečiai gausiai susirinko prie Lietuvos KP Centro Komiteto pastato. Čia iškilmingai buvo atidengta memorialinė lenta revoliucinio judėjimo dalyviui, įžymiam Komunistų partijos ir Tarybų valstybės veikėjui Anta nui Sniečkui. Į memorialinės lentos atidengimo iškilmes atvyko Lie tuvos Komunistų partijos ir respublikos vyriausybės vado vai, Antano Sniečkaus artimieji, revoliucinio judėjimo ve teranai, Didžiojo Tėvynės karo dalyviai, kultūros ir moks lo veikėjai, Vilniaus darbo žmonių atstovai, svečiai iš kitų respublikos miestų bei rajonų. Įvykusiame mitinge kalbėjo Lietuvos KP CK pirmasis sekretorius P. Giiškevičius, revoliucinio Judėjimo vetera nas J. Stimburys, Vilniaus Darbo Raudonosios Vėliavos or dino „Pergalės" konditerijos iabrlko brigadininkė, Socia listinio darbo didvyrė L. Dolgopolova, Kėdainių rajono Antano Sniečkaus kolūkio pirmininkas V. J aksty s, Kauno Antano Sniečkaus politechnikos instituto studentė K. Levlšauskaitė. Prie memorialinės lentos buvo padėta gėlių.
r 5
sąjunginis komjaunimo susirinkimas
„tėvynei,
PARTIJAI — SPARTUOLIŠKĄ DARBĄ, AUKŠTĄ GAMIN Ų KOKYBĘ, PUIKŲ MOKYMĄSI!"
Mokytis ir dirbti ar geriau į 1975 metais sėkmingai baigsime vykdyti IX penkme čio užduotis. Būtina sąlyga toliau žengti į priekį, tobulinti savo darbą TSKP CK laiko gilią ir savikritišką tiek pa. siekimų, tiek kylančių problemų analizę. Sis lenininis rei kalavimas tapo ir sąjunginio komjaunimo susirinkimo prie saku. VLKJS CK, teikdamas didelę reikšmę TSKP CK Gruodžio mėn. plenumui, TSRS Aukščiausiosios Tarybos n įtarimams, TSKP CK Kreipimuisi į partiją, į tarybinę liaudį, susirinkimą nutarė surengti sausio 14—24 d. I — Kokie pagrindiniai susirinkimo mūsų aukštojoje mo kykloje darbotvarkės punktai? — į šį klausimą paprašėme a sakyti Universiteto komjaunimo organizacijos sąjunginio susirinkimo štabo pirmininką Justiną PECKAITĮ. ■ — Dar prieš susirinkimą Komjaunimo komitete priėmė me nutarimą, įkuriame numatėme pagrindinius klausimus. Malonu, kad susirinkimai grupėse, kursuose, specialybėse buvo atviri, dalykiški, organizuoti. Išanalizuotas kiekvieno komjaunuolio mokymasis, dalyvavimas visuomeninėje po litinėje praktikoje, PDG normų laikymas. Komjaunuoliai apsvarstė konkrečius Įsipareigojimus, pasitinkant komjau nimo dokumentų keitimą ir Pergalės prieš fašistinę Vokie tiją 30-metį. ■ — Kokią komjaunuolių iniciatyvą galėtumėte paminėti? ■ — Susirinkimuose nubrėžtos gairės toliau stiprinti ko tu mistinį studentų auklėjimą, aktyviai dalyvauti mokslinė je techninėje kūryboje, gerinti statybinių būrių veiklą ir kt Štai Pramonės planavimo specialybės IV k. 1 grupė nu. tąrė palaikyti Kuro aparatūros gamyklos komjaunuolių są jūdį „Baigiamuosius metus — be atsiliekančiųjųl „Šios gruP’s studentai šią sesiją laiko be dvejetų. Tikime, kad jie savo pažadą tęsės. Vokiečių kalbos ir literatūros speciaJbės komjaunuoliai pasiryžo mokytis be trejetų. Darbo ekonomikos Mask onomikos spec. I kurso 1 grupė, atsiliepdama į Maskvos komjaunuolių iniciatyvą, nutarė surengti talką ir dirbI joje „Už save ir už tą vaikiną". Apskritai šis susirinkinjis dar kartą parodė mūsų komjaunuolių ryžtą mokytis iq dirbti dar geriau, lygiuotis tik į pirmūnus, į partijos ■ ietimą atsakyti gerais darbais.
TSKP Centro Komitetas, kreipdamasis į partiją ir tary binę liaudį, jos inteligentiją, Inžinierius ir technikus, že mės ūkio specialistus, moks lo ir kultūros veikėjus, švie timo ir sveikatos apsaugos darbuotojus, kviečia stengtis spartinti mokslo ir technikos pažangą, stiprinti mokslo ryšį su gamyba, sparčiau diegti į praktiką mokslo, technikos pasiekimus ir pirmūnų patyri mą, siekti, kad toliau klestė tų tarybinė kultūra, liaudies švietimas ir sveikatos apsau ga. Mokslo darbuotojai savo kūryba turi įkvėpti žmones naujiems darbo žygiams. Viena svarbiausių mūsų universiteto veiklos krypčių, turinčių didelės reikšmės to lesnei mokslo plėtotei, yra teoriniai ir paieškomieji dar bai. Universitete susikūrė gar sios mokyklos: tikimybių teo rijos (proį J. Kubilius), pus laidininkių fizikos (prof. J. Viščakas), širdies ir krauja gyslių chirurgijos (prof. A. Marcinkevičius), gastroentedologijos (prof. A. Norkūnas). Universiteto mokslo dar buotojai atlieka daug ir tai komojo pobūdžio darbų, ku rie nukreipti fundamentaliųjų ir paieškomųjų darbų rezul tatų praktiniam panaudojimui moksliškai pagrįsti. Žymių teorinių ir eksperimentinių duomenų pagrindu jie spren džia naujus konkrečius prak tinius uždavinius. Konkre čiuose darbuose naudojami mokslinių tyrimų rezultatai ir kartu sprendžiamas konkre tus mokslinis - techninis klau simas. Kitaip tariant, konkretieji darbai visada nukreipti
Universiteto mokslininkai - gamybai Į PARTIJOS KVIETIMĄ ATSAKYSIME DARBAIS į materialinį sumanymo įkū nijimą. Per šį penkmetį Universite tas pasiekė apčiuopiamų re zultatų toliau keldamas moks linių tyrimų teorinį lygį ir efektyvumą, glaudžiai sieda mas šiuos klausimus su spe cialistų ruošimu. Įtikinantis mūsų mokslinių darbuotojų įnašas į mokslo ir technikos progresą yra pritaikomojo po būdžio darbai, kurių planuose numatomi techninių-ekonominių tyrimų bei rezultatų įdie gimo etapai: nurodoma įdie gimo terminas, vieta, apimtis ir atsakinga organizacija. Ypač teigiamai užsirekomen duoja tie darbai, kai, pavyz džiui, į ūkiskaitines sutartis įjungiami ir kai kurie užsa kovų įsipareigojimai dėl gau tų rezultatų įdiegimo. Pastaraisiais metais žymi dalis mokslo tyrimo darbų rezultatų įdiegiama įvairiose liaudies ūkio šakose ir gau namas ekonominis efektas. Pavyzdžiui, 1971—1974 metais iš viso įdiegta 171 darbas ir gautas bendras ekonominis efektas 16,3 mln. rb. Paanalizuokime keletą įmo nių atsiliepimų apie moksli nių tyrimų, įvykdytų Univer sitete, įdiegimą bei efekty vumą. Kauno eksperimentinė auto matizuotų nriemonių gamyk la, 48 tūkstančius rublių sky
rusi mokslo tiriamajam dar bui, vykdomam Fizikos fakul tete, gavo 1,2 mln. rb. eko nomijos. Automatizuotų val dymo sistemų PKB paruošė su Universiteto Prekybos fa kultetu prekių judėjimo val dymo uždavinių algoritmus, kurie panaudoti LTSR Preky bos ministerijos AVS projek te. Įdiegus šį projektą, gau tas 580 tūkstančių rb. ekono minis efektas. Ūkiskaitinis darbas, atliktas Matematikos ir mechanikos fakulteto skaičiavimo centre ir įdiegtas Kauno A. Snieč kaus politechnikos ir Medici nos institutuose, įgalino pa didinti darbo našumą nuo 30 iki 200 kartų, eksperimentų laikas sumažėjo 20—100 kar tų, o jų tikslumas 5—10 kartų. Vilniaus skaičiavimo mąšinų gamyklai Universiteto moksliniai darbai davė 12 tūkst. 500 rb. ekonominį efek tą, Volgos automobilių ga. myklai 67 tūkst. rb., Vilniaus radijo komponentų gamyklai — 21,8 tūkst. rb., Vilniaus kuro aparatūros gamyklai — 29 tūkst. rb. Tokių pavyz džių galima būtų pateikti ne vieną dešimtį. Suprantama, tokie darbai skatina ir įpareigoja žinybų, įmonių, organizacijų bei įstai gų vadovus stengtis plačiau naudoti mokslo ir technikos pažangos sudaromas galimy bes sparčiau vystyti gamybi nes jėgas. Tačiau, atsiliepiant į TSKP Centro Komiteto kreipimąsi,
mokslo tyrimo darbų įdiegimo organizavimas Universitete turi būti sustiprintas. Ne pa slaptis, kad iki šiol dalis už planuotų įdiegti mokslo tyri mo darbų rezultatų negauna kelialapio į gyvenimą dėl to, kad užsakovas ne pilnai pasi ruošęs praktiškai panaudoti tyrimų rezultatų, nes neturi tam lėšų, medžiagų, įrengi mų. Neretai mūsų moksliniai darbuotojai, baigę mokslinius tyrimus, turi ieškoti to darbo rezultatų naudotojo. Dažnai įdiegimas apsiriboja 1— 2 įmonėmis, ir dėl to gautas ekonominis efektas esti žy miai mažesnis, negu jį būtų galima gauti, įdiegus plačiau. Būna ir taip, kad šakinės mi nisterijos ne visada skiria rei kiamą dėmesį į pasiūlymus dėl mokslo tyrimo darbų re zultatų įdiegimo. Kuo skubiau reikia siekti, kad mokslo tyrimo rezultatų įdiegimo planas taptų viso mokslo tyrimo darbų plano dalimi. Tuomet Universiteto moksliniai darbuotojai patei sins tas viltis ir reikalavimus, kurie keliami TSKP Centro Komiteto kreipimesi. Nėra abejonės, kad ple čiantis kūrybiniam bendradar biavimui, mokslinių tyrimų kooperavimui, Universiteto mokslininkai pasieks vis nau jų rezultatų, kuriuos plačiu mastu panaudos komunizmą kurianti tarybinė liaudis. Romualdas ŠIMKŪNAS Mokslo tyrimo sektoriaus mokslinis sekretorius
KOKIE PAŽYMIAI RAŠOMI Į Į STUDIJŲ KNYGELES Kęstutis pasistatė kėdę ho lo vidury ir skiemenuodamas skaito, Antanas žirglioja ap link — Kęstučiui į taktą; jis vienintelis dar pajėgia klau syti ir piktintis. Skaito Venc lovos „Jaunystės atradimą". Tai būdavę laikai! Galėjai dėstytoją viešai, laikrašty, iš kritikuoti, nupiešti gyvą jo portretą, stačiai durnium iš vadinti, o paskui, dar karš čiui neatvėsus — ramių ra miausiai išlaikyti jo egzami ną. . . — Šiom dienom studentai visi labai nuoširdūs, labai ge ri. Išskyrus tuos, kurie jau iš laikė egzaminus, — sako Fi nansų ir apskaitos fakulteto prodekanas R. Bartaška, ap žvelgdamas besigrūdančių apie jo stalą pulką, kuriam labiau už duoną reikalingas skolos lapelis. Prodekanas, sa kytum, girdėjo, kaip tie skai tė Venclovą. Bet ne — tai buvo keletu aukštų viršiau, Pramonės ekonomikos fakulkultete. Nors... visur tas pats! * —*
Šiandien trečiadienis. Jau popiet. Visi, kurie laiko, — laiko paskutinį šios sesijos egzaminą. Visi pakankamai išvargę, ir keista rodos, kad pagaliau ji baigsis — taip ne tikėtai, kaip ir prasidėjo. Ta da jau bus šaukštai popiet, ir jokios prasmės bespėlioti, pražudys tas nelaimingas trejetėlis stipendiją ar ne. Pra monės ekonomikos fakultete šiandien ir ryt paskutinį kar tą virpa šešiolika grupių (ki tos savo jau atvirpėjo). „Sėkminga ši sesija fakul teto komjaunimo aktyvui, — pranešė redakcijai ketvirtakursė Dalia Tylaitė. — Vien penketais egzaminus laiko biuro nariai N. Juškaitė, V. Tamulionis, E. Voitechovskaja, gerai ir labai gerai — M. Utaras, A. Surdokas, A. Kravčenko ir kiti". Prodekanas J. Kunčiną: „Bendras fakulteto sesijos įspūdis ne blogesnis, negu pra ėjusių metų. Ketvirto, antro, penkto kursų — retai kuris turi po vieną trejetą. Labai daug su vidurkiu „gerai", di desnis procentas išlaikiusiu
MOKSLO IR POLITINIŲ ŽINIŲ SKLEIDĖJAI „ŽINIJOS" DRAUGIJOS
UNIVERSITETO
ORGANIZACIJOJE
perai ir labai gerai. Tvirtai stovi ir pirmakursiai". O kai kam, matyt, nedaug džiaugsmo iš to. .. Vos sesi jai persiritus per savo „me diumą", mirtingi studentai pa skaičiavo, kad, jeigu ir toliau panašiai klosis, — taip ir bus: pražudys tas nelaimingas treletėlis... Nes vidurkis sti pendijai gauti artėja prie ketverto. Ir nežinosi žmogus, ką kaltinti: ar save už treje tą, ar kitą už penketą. . . #— *
„Dėmesio! Dėmesio! Dėme sio! Fakulteto „Trintukas", apsi lankęs visose FAF akademi nėse grupėse, rado daug „per liukų" — tinginiukų. Dar ne sibaigus sesijai, fakultete yra 239 skolininkai. Sąraše mini mi studentai sugebėjo gauti po vieną ar po du nepatenki namus pažymius." — Oi, peckeliai, kiek dve jetų prisirinkę, ajajai! . . — kraipo galvą solidžiai plikte lėjęs vyras, gal docentas ar profesorius, stabtelėjęs prie
didžiulio sąrašo trečiam aukš te, finansininkų koridoriuj. Aiškiai nepritariančiai jo pu sėn atsisuka pora nuskriaustų akių: jų savininkas irgi, ma tyt, ką tik susipažino su sąra šų, iš kurio nors tu ką neišskusi ir savo pavardės. O siaubeli, siaubeli! Skaitys da bar, kas netingi...
Čia sustosiu. Nes sesija dar, vis dėlto, nesibaigė. Nes, kad ir išlaikę paskutinį egzaminą, uar nesam atsikvošėję, dar pilni netikrumo, dar surizgę visi jausmai ir nuojautos.. . Rimtos šnekos tad tegu bus vėliau, kai grįšim pailsėję, kai pradėsim ruoštis pavasariui. Tada sužinosim, jog FAF „Trintukas" — ne paprastas skolininkų sąrašas, iškabintas visiems po akim, bet — ištisa akademinio darbo sistema. Kaip sekėsi, pasakos ir kiti fakultetai. Parašykit ir Jūs — fuksai ir senjorai, egzamina toriai ir kuratoriai, prodekanai ir dekanai. B. RĄŽYS
Sesija
.. .Rima stovi už durų, bet nujaučia, nors ir ne viską girdi, ką viduj Šneka, nujaučia, kad jos draugei nepasi sekė. Oi, susigriebia Rima, ne tas žodis, tiesiog ta Auš ra didelė vėjavaikė: argi taip galima — mokėsi mokėsi visus bilietus, o paskutiniam, 50, ir pritrūko kantrybės. O gal tos kantrybės Aušra ir visus semestro mėnesius ne ką daugiau turėjo? Kai tik ji ištraukė tą penkiasdešimtąjį, Rimai iškart virptelėjo širdis — lyg ji pati, o ne Aušra, nemokėtų. . . . . .Topografinės anatomijos ir operacinės chirurgijos eg zaminas — pats svarbiausias gydomosios medicinos spe cialybės ketvirtakursiams, šios disciplinos žinios pačios reikalingiausios busimiesiems chirurgams. Jj, kaip ir kitus sesijos egzaminus, penketais išlaikė V. Šapoka, J. Kurmanavičius, S. Cicėnas. Gerai pasiruošę darbo ataskaita, — trims egzaminams — ir kiti jų draugai — A. Serapinas, J. Visockaitė.
.. .Pažiūrėjęs į R. Zalecky tę, II k. žurnalistę, gali pa galvoti, kad jai sesija jau se nokai baigėsi arba visai „ne baisi“. — Kur tau! Vieni vargai, — surimtėja Rūta. — Vėl ketvertą parašė. Nesiseka. .. Rūta pernai gavo padidin tą stipendiją, šiemet irgi be trejetų laiko — dėl jos studi jų didelių komentarų nerei kia, priedo — visuomeninio darbo irgi nesikrato, nese niai ją išrinko Į Studentų profsąjungos komitetą. O tas ketvertas... Kad taip vi siems „nesisektų“.
...Rytoj — paskutinė sesi jos diena. Geriausiems ir darbščiausiems į studijų kny geles rašomi penketai ir ket vertai. Tuštėja skaityklos, vėsta galvas. Atostogos. ..
A. STANEVIČIUS, K. MEDZEVICIUS. A. DARGUŽIS
TSKP XXIV suvažiavimas visapusiškai ir giliai apsvars tė problemas, liečiančias dvasinį visuomenės gyvenimą, naujo žmogaus formavimą, pažymėjo, kad išsivysčiusioje socialistinėje visuomenėje didėja idėjinio bei auklėjamo jo darbo vaidmuo ir reikšmė. Suvažiavimas nurodė, jog, norint sėkmingai įvykdyti uždavinius, susijusius su komu nistiniu darbo žmonių auklėjimu, reikia dar labiau akty vinti ir tobulinti ideologinį darbą, didinti jo efektyvumą bei kryptingumą. TSKP XXIV suvažiavimui nubrėžus labai įvairius ir su dėtingus ideologinio darbo uždavinius, iškilo būtinumas ge rinti visų „Žinijos" draugijos grandžių ir, pirmiausia, pir minių organizacijų veiklą. „Žinijos" draugijos Universiteto organizacijos ataskaiti nėje ir rinkiminėje konferencijoje buvo aptartas dvejų metų darbas. Koks jis? Apie tai mums pasakoja „Žinijos" organizacijos atsakingoji sekretorė O. PULKAUNINKIENE: — Mūsų organizacija pagrindines jėgas skyrė paskaitinės propagandos mastui didinti, gerinti paskaitų kokybę ir efektyvumą, mobilizuoti visų draugijos .narių pastangas TSKP XXIV suvažiavimo nutarimams sėkmingai įvykdyti. Universitete yra 17 pirminių organizacijų. Jos vienija 613 narių, iš jų 73 yra mokslų daktarai ir profesoriai, 257 mokslų kandidatai ir docentai. Universiteto organizacijos valdyba stengiasi aktyvinti pirminių organizacijų darbą. Malonu bendradarbiauti su tikrai dėmesingai vykdančiais visus valdybos nutarimus ir įpareigojimus pirminių orga nizacijų pirmininkais: doc. J. Gruodiene (GF), V. Bogušiu (Mokslinė biblioteka), doc. G. Baužyte (Fil. F), prof. M. Kiauleikiene (MF), S. Juškevičiūte (PEF), doc. L. Simanaus. ku (FAF), A. Pučinsku (FF), doc. A. Liaku (TF) ir kitais. Universiteto organizacijos nariai — aukštos kvalifikaci jos mokslo bei politinių žinių skleidėjai. Visoje respubli koje nerasi kampelio, kur nežinotų prof. J. Kubiliaus, prof. C. Kudabos, prof. P. Kūrio, prof. J. Markulio, doc. J. Pikčilingio, doc. J. Balkevičiaus, vyr. dėst. P. Pečiūros. Praėjusiais metais Universiteto lektoriai perskaitė respub likoje 3558 paskaitas, draugijos nariai paskelbė spaudoje 794 mokslo populiarinimo straipsnius, paruošė per radiją ir televiziją 324 pasisakymus. Populiarėjo paskaitų ciklai, iš kurių paminėtini: psichologijos — Panevėžio miesto peda gogams, ekonomikos — Elektrėnuose. Ne vienus metus mūsų lektoriai vedė partinio aktyvo mokymo užsiėmimus Švenčionių rajone. Tokie ciklai leidžia plačiau ir giliau panagrinėti numatytą temą ar problemų ratą. Čia ir lek toriui lengviau (susirenka ne atsitiktiniai, o pastovūs tam tikros profesijos klausytojai), ir organizatoriui, ir nauda daugiau apčiuopiama. Prisireikia ir draugiško bendradarbiavimo: filologai or ganizuoja paskaitas tarptautinio gyvenimo klausimais, eko nomistai — ateistine tematika ir pan. Deja, šis bendradar biavimas dar gana siauras, per menkai atsispindi vietinėje ' spaudoje, o ir tų renginių galėtų būti kur kas daugiau ir ne vien tik švietėjiško pobūdžio. Mokslininkai galėtų skaityti grynai dalykinio pobūdžio paskaitas kaimyniniuose fakultetuose, dalintis patirtimi, juk ir naujos mokslo ša kos gimsta iš senų, jau daugelį dešimtmečių egzistuojan čių. Negalima pamiršti, kad tiesioginis mūsų darbas yra studentijos, būsimų specialistų, o tuo pačiu ir ateities lek torių visapusiškas auklėjimas, tvirtos jų materialistinės pa saulėžiūros formavimas. Mūsų poreikiai jau taip išaugo, kad ne visuomet įstengiame juos patenkinti. Žymią vietą mokslo ir politinių žinių propagandoje už- j ima liaudies universitetai, kurių organizatoriais ir pranešė- ; jais dažnai būna mūsų organizacijos nariai. Siame darbo bare ypač aktyvūs teisininkai. — Sakykit, o kokį mokslinį metodinį darbą atlieka or ganizacijos nariai? — Universiteto organizacijos veikla šioje srityje ėjo dviem kryptim: dalyvavimas mokslinės metodinės tarybos (MMT) prie respublikinės valdybos darbe ir paskaitinės propagandos mokslinio metodinio pobūdžio klausimų spren dimas Universitete. Nemaža mūsų organizacijos narių dalyvauja MMT dar be: prof. J. Dagys, prof. J. Žėruolis, prof. P. Kūris, doc. E. Cižiūnaitė, vyr. dėst. P. Pečiūra ir kiti. Per ataskaitinį laikotarpį mūsų organizacijos nariai paruošė 709 tekstus i „Į pagalbą lektoriui", recenzavo 678. Per respublikinę „Ži. j nijos" draugiją išleista 1972 m. 16 tekstų „Į pagalbą lek toriui", 1973 m. — 22, 1974 m. — 21, kuriuos paruošė mūsų lektoriai. 1974 m. VVU lektorių paruošti ir išleisti tekstai (126) sudaro 17% visų Draugijos leidinių. Mano me, kad mūsų organizacija yra pajėgi paruošti žymiai daugiau aukštos kvalifikacijos paskaitų tekstų. Paskaitinė propaganda yra dalis partijos ideologinio dar bo, kuriame kiekviena grandis sprendžia bendrą naujo žmogaus formavimo uždavinį specifinėmis, jai būdingomis priemonėmis bei formomis. Todėl visos „Žinijos" organi zacijos, kiekvienas lektorius turi siekti, kad paskaitinė pro paganda, veiksmingiau panaudodama visas turimas gali mybes, dar geriau padėtų partijai komunistiškai auklėti žmones.
turis fakultetas tvarkingiausias
Fizikos, septintoje — Chemi jos, aštuntoje — Filologijos, devintoje — 'Matematikos ir mechanikos fakultetai. Nevertintas Gamtos fakul tetas, nes jo patalpos remon tuojamos. Remiantis Rektoriaus įsaky mu ir darbuotojų profsąjun gos vietos komiteto nutarimu, pirmą vietą užėmusiam kolek tyvui skiriamas ekskursijai nemokamai autobusas (eks kursijos laikas suderinamas su prorektoriumi administra cijos ir ūkio reikalams P. Eigminu) ir iš vietos komiteto — 100 rub. kultūrinėms-masinėms priemonėms. Trečias vietas užėmusiems kolektyvams vietos komitetas skiria po 50 rub. kultūrinėmsmasinėms priemonėms. Komisija siūlo panašią ap žiūrą rengti ir šiais — 1975 metais.
Sesija trečiajame Vejami artėjančio egzamino karščio, ant „nepatogių kė džių" visai parai sutupia istorikai, medikai, matematikai.. . Ir tyla. . . Bet! Staiga šoka kuris nors nuo kėdės ir neria pro duris — atsivėsinti, „ataušinti galvelę", truputėlį pa ilsėti. Paskui vėl. Skaičiuojamos ne dienos, ne valandos, o minutės, ne puslapiai, o ištisi tomai. Laimingi tie 42, sėdintys bendrabučio skaitykloje, o ką daryti likusiems 418? Lūkuriuoja prie durų, trypčioja — bene išeis kuris nors „laimingasis". Veltui. Išeit išeina, bet palieka ant stalo visą šūsnį knygų — atseit, sugrįš po minutės, ki tos. . . . . .Trečią valandą nakties skaitykloje sėdi tiktai koks nors šešetas užsispyrėlių. Tylėkite — jie visą naktį skai tys — rytą egzaminas! Rytą, o tu dar tebeplaukioji kaž kur apie 150 puslapį. .. Ne tik skaitykloje darbas. Koridoriaus gale ant kailinu kų susirietusi trečiakursė Diana kala literatūros istoriją ir dejuoja: „Nėra ramybės. Jaunikaičiai, mat, per daug laiko turi.. Gerai, jei kambary to pačio kurso ir specialybės vai kinai gyvena. Tuomet — užrakinai duris ir. . . Bet jeigu ne! Jeigu kaimynas šalimais tik ką gavo penketą, tai jis visą vakarą džiaugsis ir nesupras to, kuris dar negavo penketo ir iš viso gal negaus. . . Iš virtuvės sklinda vienas kvapas — kavutę verda. Ro dos, tik ja ir gyvi. Hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos II kursas. Ori ginalai! Jonas vaikštinėja basas — sako, taip mokslas ge riau į galvą eina. Robertas, kuris visuomet šiltai laiko ko jas — su „tapkutėmis" vaikštinėja, ko gero irgi griebsis Jono Šimėno metodo — šiam truputį geriau mokslai se kasi. Iki matematikos egzamino visiems sekėsi, Jono, Ro berto, ir Kęstučio — penketai. Bet. .. Prieš matematiką kad ir be „tapkių" vienas vaikščiojo, kad ir šiltai laikė kojas antrasis — visas kambarys trejetukus gavo. Užsukim į bet kurį kambarį. Paklauskim, kaip sekasi. — Tvarkingai, — atsakys žurnalistas Antanas iš 45 kam bario. — Pirmą egzaminą grupė labai gerai išlaikė. Visi pen ketai ir tik keturi ketvertai, — II k. geologas Kęstutis. Sesija eina į pabaigą. Pasikalbėsime po jos, kai vėl bus tuščios vietos skaitykloje, kai kambariuos niekas „nezubrins" matematinės analizės, kai pagaliau vėl naktį miegos mūsų trečiasis bendrabutis. ..
Ba gėsi Universiteto aplin. os "ir patalpų tvarkymo 974 m. darbų apžiūra. Apūro komisija, susidedanti Irmininko — prorektoauš administracijos ir ūkio alkilams P. Eigmino, partijos omleto sekretoriaus pava notojo M. Šumino, Vietos rofsąjungos komiteto pirmiinko pavaduotojo I. Žebersio ir studentų profsąjungos omiteto pirmininko A. Graausko, 1974 m. lapkričio įėnesį, aplankę fakultetus, usumavo aplinkos ir patalpų .■arkymo metų rezultatus, anksčiau, 1974 m. liepos 5 d., Tarybiniame studente" buvoįe rašę apie pirmojo etapo - preliminarinės apžiūros — ezu Itatus: tada geriausiai /ar) c ėsi Pramonės ekonomi
kos ir Istorijos fakultetai. Nuo to laiko, per praėjusį pusmetį, aplinka ir patalpos buvo dar geriau tvarkomos ir apipavidalinamos. Ypač gerai padirbėjo Pramonės ekonomi kos fakulteto dekanatas ir vi suomeninės organizacijos. Daug kur jaukiau sutvarky tos auditorijos, fojė, korido riai. Rečiau pasitaiko pri šiukšlintų auditorijų ir kitų bendro naudojimo vietų. Taigi, pradėtas didelis ap linkos ir patalpų sutvarkymo darbas duoda teigiamus rezul tatus. Tiesa, auditorijose ne mažėja aprašinėtų suolų ir stalų, daug kur mėtosi sulau žytų baldų, yra netvarkingų stendų ir skelbimų lentų. Kol kas ne viskas auksu žiba: ne visuose fakultetuose ūkio dar.
bui skiriamas reikiamas dė mesys, trūksta reiklumo ir at sakingo žmogaus už šį darbą. Palyginus su pavasario laiko tarpiu, blogiau tvarkė aplinką ir patalpas Fizinio auklėjimo katedra. Apžiūros komisija, susuma vusi fakultetų atliktą darbą, nustatė, kad geriausiai aplin ką ir patalpas tvarkė Pramo nės ekonomikos fakultetas. Antra vieta neskirta: gre ta Pramonės ekonomikos fa kulteto pagal tvarką, vaizdi nę agitaciją ir aplinkos su tvarkymą sunku ką pastatyti. Trečios vietos skirtos 3 fa kultetams: Istorijos, Teisės ir Medicinos. Toliau: ketvirtoje vietoje — Finansų ir apskaitos, penkto je — Prekybos, šeštoje —
ŠALIS,
ti angliškai, nes bulgariškai per savaitę dar neišmokau. Kai bendrakeleivė, pagyve nusi moteris, sužinojo, kad esu lietuvis, ji pasakė daug skaičiusi apie Lietuvą, o ne seniai mačiusi filmą ,.Herkus Mantas". Ją labai sudomino šis filmas ir norėjo sužinoti, ar tai tikrai istoriniai faktai. Man buvo labai malonu pa kalbėti su žmonėmis, kurie daug žino apie mano Lietu vą. Nuotykiai ir įdomūs susiti kimai sekė vienas po kito. Buvo karšta saulėta diena. Dauguma maudėsi, kiti sėdėjo pakrantėje. Plaukiu ir aš, iriuosi tolyn nuo kranto, tik staiga netoliese pamatau mer gaitę, kuri iš visų jėgų blaš kosi vandenyje. Mat, kai ku riose Juodosios jūros pakran tės vietose yra povandeninės srovės, kurios nelabai stip rios, bet pavargusiam žmogui gana sunku jose plaukti. Ji angliškai paprašė, kad padė čiau. Kiek mokėdamas ir ga lėdamas padėjau. Ir štai jau abu sėdime pakrantėje, uždu sę ir išvargę. Nužvelgęs mer gaitę, pamačiau, kad ji tam sesnio veido, kad jis turi ry tietiškų bruožų. Pasidomėjau, iš kur ji. Pasirodo, ji indė, su tėvais atvažiavusi poilsiauti įiBulgariją. Vėliau susipažinau ir su tėvais. Maloniai pasi kalbėjau su žmonėmis, girdė jusiais apie Lietuvą. Daug kalbėjom apie Tarybų Sąjun gos ir Indijos draugiškus ry šius. Įdomus susitikimas su bul garų rašytoju, vertėju Ivanu Trojanskiu. Didžiausia staig mena buvo tai, kad su rašy toju galėjau kalbėti lietuviš kai. Pasirodo, I. Trojanskis verčia ir yra išvertęs daug lietuyiškų knygų, kurių au toriai Jonas Avyžius, Vytau tas Bubnys ir kiti. Jis papasa kojo apie savo, ne tik kaip vertėjo ir rašytojo, bet ir žur nalisto darbą. Tuo metu rašy tojas ruošė leidinėlį apie Jo ną Basanavičių. Nedaug teko pasikalbėti apie lietuvių ir bulgarų literatūrą, nes mano naujas pažįstamas skubėjo į Sofiją, kur turėjo peržiūrėti Jono Avyžiaus knygos „Sody bų tuštėjimo metas" verti mą. Nors ir trumpam, bet bu vo labai malonu susitikti su tokiu įdomiu žmogumi. . . .Vėl sėdžiu laive, kurį lydi žuvėdrų pulkas, ir prisi menu E. Hemingvėjaus apsa kymus apie jūrą ir žmones, plaukiančius į jos tolius. Šir dy — gimusi meilė Bulgari jai, kurioje aš patyriau vieną gražiausių jausmų — žmonių draugystę.
Svarstyta ChF III k. stud. G. Rusecko personalinė byla. Už netinkamą elgesį bendra butyje (girtavimą, netaktišką i elgesį su operatyvine grupe) Sausio mėn. 16 dieną Įvy jam pareikštas griežtas papei ko komiteto posėdis. Jame kimas su įrašymu Į asmens nagrinėtos komjaunimo akty dokumentus. vo mokymo formos fr jų KOMJAUNUOLI! efektyvumas Filologijos fa kultete. Posėdyje priimtas ati Nuo 1975 m. kovo 1 d. tinkamas nutarimas. Komjaunimo komitetas re prasideda komjaunimo doku komendavo į TSKP narius Fi mentų keitimas. Visi komjaunuoliai (studen losofijos istorijos ir ateizmo katedros dėstytoją Z. Bumį, tai ir darbuotojai) iki š. m. Medicinos fakulteto IV k. vasario 20 d. privalo turėti stud. A. Zalepūgą, kandida po 3 fotonuotraukas komjau tais į TSKP narius — Filoso nimo dokumentams. DIPLOMANTŲ DĖMESIUI! fijos istorijos ir ateizmo ka Fotografuojamės fotoateljė tedros dėstytoją G. Jatkonį, Nr. 4 — Gorkio g-vė, 86. Akademinių grupių kom Istorijos fakulteto V k. stud. Nuotraukas pateikti grupės jaunimo organizacijų sekreto D. Kauną. riai arba jų pavaduotojai ren komjaunimo sekretoriui.
’BAMILAU Bulgarijos Liaudies Respub ka atšventė socialistinės reollucijos pergalės 30-ąsias aetines. Per 30 laisvo gyveimo metų bulgarų tauta sa o šalį pavertė klestinčia soialistine valstybe. Tuo aš ga ėjau įsitikinti turistinės keionės po Bulgariją metu. .Ksk ursijos keliai vedė po ytihę šalies dalį. Susipažinone su Tyrnovu, Kazanlyku, lipMa, Burgasu ir Varna. Vii jie skiriasi, bet turi ir >endrų bulgarų nacionalinės : uitu ros bruožų. Tyrnovas la>ai [gražus senas miestas, išsilėstęs kalvotoje vietovėje. Jį ;udaro vienaaukščiai ir dviįukščiai namukai. Dabar jau pastatyta daug modernių pa statų, bet jie derinasi su seįove. Kai pasukau į vieną ikersgatvį, pasijutau keistai, įes jis man labai priminė Vil iaus senamiestį. Namukai okie patys, ir lygiai taip pat grįstas grindinys, net namo rrn.imentas pasirodė kažkur natytas. lazanlykas — rožių alielaus gaminimo centras. Sipka istorinė vieta, kur rusų ir oulgarų kariai tvirtai stovėio prieš turkus ir juos atlaikė. Nuo tų laikų ir saugoma rusų ir bulgarų draugystė, kuri sustiprėjo Didžiojo Tėvysės karo metais, kai taryiiidiai kariai kartu su didvy riškais bulgarų partizanais ko vojo prieš vokiškuosius fašis tus. Burgasas — senas uostas, bet dabar jame daug naujų pastatų, ir jis man labai pa nkus į Varną. T'elionėje į Varną teko su si lašinti su viena jauna šeiI. Žmona pasakė, kad ji gr<likė iš Atėnų, o jos vyras l< ietis, iš Federatyvinės Vo ki,ltuos. Vėliau paaiškėjo, .afl vyras yra apkeliavęs be tik visą pasaulį, buvęs ir D Įrybų Sąjungoje: Jaltoj, liesoj, Maskvoj, Leningrade, rugelyje kitų miestų. Patikę Rita, miestai, viešbučiai, o ač rusų žmonės. Aš papakojau jiems apie Lietuvą, vibaltijo respublikas, padova nojau anglų kalba knygutę ap ie Vilnių. Atgal grįžau su ..s kodą", kuria važiavo bul■ rų šeima iš Sofijos poilsiau titi prie jūros. Vėl teko kalbė
„TS" inf.
LLKJS UNIVERSITETO KOMITETE
KELI ŠTRICHAI PROFESORIAUS PORTRETUI
Daugelį metų tyliu Pilies skersgatviu beveik kasdien, ir vis tuo pačiu metu, nuei davo vidutinio ūgio, tiesus, žvitrių akių ir malonaus vei do senukas. Kukliai ir tvar kingai apsirengęs, su lazdele rankoje, o kartais kabančia priekyje ant sagos, žingsniuo davo jis Klasikinės filologijos katedros link.. . Tai buvęs klasikinės filolo gijos profesorius Merkelis Račkauskas, kurio 90-ąsias gi mimo metines šventėme šie met sausio 6-ąją. Gimė M. Račkauskas Šiaudinėje (dabar Akmenės raj.) Graži žemaičių žemė apdovanojo jį ne tik proto gabumais, bet ir lakia fantazija bei jautria romanti ko siela. Nors 1904 m., bai gęs Šiaulių gimnaziją, M. Račkauskas išvyko į Peterbur gą studijuoti teisės, tačiau pats jautė, kad jį labiau žavi kalbos ir literatūra. Dėl to neretai užsukdavęs j Filologi jos fakultetą pasiklausyti įžy miųjų to meto filologų T. Zielinskio, J. Bodueno de Kurtenė ir kt. paskaitų. O kai dėl drėgno Peterburgo klimato, pablogėjus sveikatai, 1906 m. M. Račkauskas persikėlė į Odesą, tai studijavo jau ne be teisę, o klasikinę filologi ją. Universitete M. Račkaus kas, be antikinių, gerai išmo ko dar ir keletą naujųjų kal bų. Beje, antikinių kalbų, ypač lotynų, jis buvo gerai Vytautas DAMASIUS pramokęs dar gimnazijoj: kla IV k. fizikas ■ sikinėj Šiaulių gimnazijoj rei-
kalavimai buvo tikrai dideli. Ne kartą profesorius savo mokiniams yra pasakojęs, kaip jis, V klasės gimnazis tas, buvo gavęs pataisą iš lo tynų kalbos vien dėl to, kad egzamino metu užmiršęs lo tyniškai eik (i), tą trumpiau sią lotynišką žodelį, nors visa kita mokėjęs puikiai. Universitetą M. Račkaus kas baigė Odesoje 1910 m. ir tais pačiais metais pradėjo mokytojo darbą įvairiose mo kyklose. Apie 11 metų moky tojavo jis Bolgrado (Odesos sr.) ir Chersono gimnazijose, o 1921 m. grįžo į Lietuvą. Tuo metu besikuriančioms lie tuviškoms mokykloms labai stigo gerų, kvalifikuotų mo kytojų, taigi M. Račkauskas iš karto Įsijungė į kultūrosšvietimo darbą. 1923 m. M. Račkauskas organizavo Ma žeikių gimnaziją ir buvo pir muoju jos direktoriumi, dir bo Švietimo ministerijoj mo kyklų inspektoriumi, dėstė Kauno universitete lotynų ir graikų kalbas. 1940—41 m. M. Račkauskas — Kauno III gimnazijos direktorius. Vokie čių okupacijos metais iš šių pareigų pašalintas dėstė loty nų kalbą Kauno suaugusiųjų gimnazijoje. 1944 m. M. Rač kauskas vėl sugrįžo į Kauno universitetą ir buvo paskir tas Klasikinės filologijos ka tedros vedėju. 1949 m. per organizavus Kauno universi tetą, M. Račkauskas persikėlė į Vilnių ir iki 1967 m. dirbo
Vilniaus universitete, Klasiki nės filologijos katedroje. 1965 m. ryšium su 80-mečiu profesoriui buvo suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio mokslo veikėjo vardas. Tai aukščiausias profesoriaus pe dagoginės, mokslinės ir kultū rinės veiklos įvertinimas. Ilgametė M. Račkausko veikla buvo susijusi su mo kykla. 1965 m. per savo 80-ties metų jubiliejų jis yra pasakęs: „Jau 55-erius metus skambutis kviečia į darbą". Tas darbas buvo įdomus, bet nelengvas, reikalaujantis daug žinių ir energijos. Būdamas geras antikinių kalbų moko vas, be to dar, prityręs ir reiklus pedagogas, M. Rač kauskas skatino savo moki nius dirbti sistemingai, siekti gilių, tvirtų žinių. Savo peda goginėje praktikoje jis nau dojo patikrintą ir pripažintą Plinijaus principą „non mui tą, sėd multum — ne daug, bet gerai". Profesorius mokė ne vien kalbos mokslo, t. y. gramatikos taisyklių, žodžių formų bei sintaksės, bet ir vertimo meno. Dažnai išklau sęs savo mokinių šiaip taip suregzto vertimo, jis raginda vęs išversti „žmoniškai", t. y. gražia literatūrine kalba. To „žmoniško" vertimo nesulau kęs, profesorius pateikdavo savo vieno kito sakinio ver timą, kurio klausytis būdavo didžiausias malonumas. Rū pestingai parinkti žodžiai, lanksti sakinio struktūra, sai kingai pavartoti įvairūs, pa gyvinantieji kalbą, žodelyčiai glostyte glostydavo ausį, Mokslinė M. Račkausko veikla buvo glaudžiai siejama su pedagoginiu darbu. Jis pa rašė ir išleido apie 20, dau giausia lotynų kalbos, vado vėlių. Ilgą laiką jie buvo vie ninteliai, iš kurių mokėsi po
z.
besasparytE
kasi sausio 28 d. (antradienį) 17 vai. Rektorato posėdžių salėje. Bus instruktuojama apie komjaunimo dokumentų keitimą.
kario metų jaunimas. Be to, jis išleido Cezario, Livijaus ir Horacijaus kai kurių veikalų komentarus, parašė graikų kalbos gramatiką, kartu su J. Vosylium išleido romėnų lite ratūros chrestomatiją, paskel bė nemaža straipsnių bei re cenzijų ir kt. Laisvalaikiu prof. M. Rač kauskas vertė antikinių auto rių veikalus. Jis yra išleidęs nemaža puikių vertimų lietu vių kalba. Tai — įvairūs Pla tono dialogai (Sokrato apolo gija, Kritonas, Faidonas, Puo ta), Erazmo Roterdamiečio „Pagiriamasis žodis kvailybei" ir kt. Paskutinis stambiausias ir reikšmingiausias M. Rač kausko vertimas Lukrecijaus poema „Apie daiktų prigim tį". M. Račkauskas — puikus stilistas, tikras žodžio meist ras. Jo vertimai pasižymi tikslumu, yra aukšto meninio lygio. Prof. M. Račkauskas buvo linksmo būdo žmogus, sąmo jingas ir įdomus pašnekovas. Jis turėjo daug draugų ir bi čiulių, ypač iš jaunų žmo nių. Mėgo literatūrą ir muzi ką, ypač vargonų. Beje, jis ir pats neblogai grojo fishar monija ir skambino pianinu. Jau seDtyneri metai praėjo nuo profesoriaus mirties, ta čiau laikas yra bejėgis ap nešti užmaršties dulkėmis jo šviesų- paveikslą ir tą gilią vagą, įrėžtą mūsų tautos švietimo bare. O mes, jo ko legos, mokiniai ir bičiuliai, minime ir minėsime savo pro fesorių kaip darbštų, rūpes tingą ir drausmingą pedago gą ir labai labai linksmą žmoeu- __ „ J. MAŽIULIENĖ Klasikinės filologijos katedros vyr. dėstytoja
ATOSTOGOS Dar juokiesi? Še! O tu dar juokiesi. Nustok pa galiau. — Nekenčiu tavęs. — Tėtis man nupirks naują mašiną, o tau — ne, — megztinio rankove tri na nosį ir spokso į mane. Taip spokso, kad vėl už simanau trenkti. Trenkti, kad daugiau žodžio nega lėtų ištarti. Ir nežiūrėtų kaip veršiukas. — Mano tėtis geresnis už tavo mamą. — Nekenčiu tavęs! Gali skųstis savo tėveliui, kiek patinka. Vis vien tave mušiu. Nors ir mažesnis už mane. — Mušk. O man tėtis nupirks laivelį.
V. KANlSAUSKAITE NOVELE
Nenugalėsiu jo. Primuš ti galiu. O pravirkdyti — ne. Greičiau baigtųsi mamai atostogos. Išva žiuosiu namo, daugiau nematysiu šito šlykštaus Virgio. Jis man nuotaiką visam mėnesiui sugadino. Geriau būtume nevažiavę prie jūros. Nors ir labai norėjau. — Traukinyje buvai ge ras, o dabar mušiesi. Cha, nors kartą jo bal sas dreba. Traukinyje pri
Antanas STANEVIČIUS ¥
¥
Piemenys neramūs vieną pavasario naktį — sergi ir laukia griaustinio.
„Žaibas uždegs netvarkytą karvidę: ugnys karves laižys; ištrūkusios baubs pasiklydę..." Į stogą suūžia lietus, ir jie kietai užmiega. Gaivių pavasario naktų — būna...
NUTRŪKĘS ARKLYS
Pasagos laukymę spardė, stumdė, plojo. — Dobilai lapojo ant diržingo molio.
¥
¥
¥
Dažniau sugaunu save, neturintį ką veikti, neskubantį ir nesikeikiantį. Didžiausią įkvėDimą jaučiu čiaudėdamas.
NEPAŽANGŪS
STUDENTAI
¥
Kai numirs mama, aš gulsiu kartu prie grabo. Iš duobės vis tiek ištrauks mane, nors aš gyvensiu, bet visada gulėsiu prie mamos karsto, sunkiu smėliu užpiltas.
Dienų nematau, nors jos ilgos, kaip gyvatės pilvas.
PAŠALINTI
¥
Išmeskit mane iš skausmingo dangaus, kad į žydrumą tikrai įsižiūrėčiau kaip vanagas stiprus, kad pajusčiau kritimo užlaužtas rankas, girdėčiau, kaip dunda širdis, kad akis ragautų vėjas, o .krūtinė jaustų artėjančią žemę.
Atvažiavau į miestą. Kava išpūdė vidų. Dėl to kaltas aš.
Prekybos fakulteto II k. stud. E. Narmontas, Finansų ir apskaitos fa kulteto II k. stud. S. Ruselevič, III k. stud. L. Ciunderova,
•.
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
Vaikas be kelnių išbėga ir rodo griaustiniui špygą. Ir mala baloj vandenį ir purvą, įpykęs spardo žibančiais kulnais, kol audra nueina. Skaidru.
Ką sapnuoja filosofai?
Obuoliai virpėjo jam ant širmo šono. Toli degė balos nuo dangaus geltono. ¥
Kol kraujas nė sykio neužvirė gyslose, gėdinausi sakyti — taip nuvalkiotai, kaip visi sako milijoną kartų. O kai tą patyriau, kito žodžio neradau — gal kraujas pervirė kaip pienas, gal nuovargis, gal atbukimas. . . To negana — siela slaptai prisipažino, jog geriau nepasakysi. * * *
Meile kvepia visas oras.. . Nesimiega — galvoju, ar tu tą patį galvoji.
KAINA 2 KAF.
biu lovoje. Virgis atsisė da prie stalo. Žaidžia. Tė vas jam nupirko mašiną ir lėktuvą. Mano mama — mašiną ir šautuvėlį. Ką nupirko man? Nieko. — Žinoma, tau nupirks naują mašiną. Nes tu am žinai verkšleni, prašinėji, kad nupirktų. O man pa siūlo kokį daikčiuką, — visuomet atsisakau, — iš lieju kartėlį. Virgis neatsisuka. Ava rija. Mašina susidūrė. Ne turi laiko su manim rietis. Mažiukas. Tik žaisti žino. O aš noriu su juo ginčy tis. Oi, kaip noriu! —■ Girdi, ką sakau? — Tu nieko nenori. Net maudytis, — priekaištau ja— Su tavim nenoriu maudytis.
senų tiesų pripažinimas
V k. žurnalistas ¥
ėjo su tėvu prie mūsų. Juokėsi. Kalbėjo. Ir aš juokiausi. Buvo linksma. Maniau, retkarčiais susi tiksime pliaže. ,Jei nebus geresnių vaikų, su juo draugausiu. Žaisim ka muoliu. Ar šiaip ką prasimanysim. Jo tėvas mo kėsi su mano mama vieno je klasėje. Kažkas tarp jų buvo... Mano tėvas miręs. Virgio motina, gir dėjau, kažką kuria. Taigi, suaugę nusprendė apsigy venti kartu. Nemaniau, kad Virgis, jo tėvas atims iš manęs mamą. Mano gerąją mamą. Dabar ma ma dažnai glamonėja Virgį. O manęs — ne. Ant jo niekados nerėkia, o man kliūna. Karaliukas, ar ką, tas Virgis, kad vi sos malonės jam. Pasiimu knygą. Atsidre-
Filologijos fakulteto I k. stud. L. Šlepetytė, Fizikos fakulteto I k. stud. M. Glikas, R. Pet rauskas, II k. stud. R. Čes nulevičius, V. Adomėnas.
— Ir nereikia. Aš eisiu su tėčiu. O tu visai neisi. Tavo mama nemoka plaukti. Ką, gerai?.. Nesiožiuosi kitą kartą. Taip noriu, kad Virgis verktų, o ašaros... Et, iš davikės. Kur lendat! .. Aš neverkiu, \yisiškai never kiu. Sukandu dantis. Juk vyras. Trylika metų. Pri valau susivaldyti. Bet tos ašaros... Visai neklauso. Reikia kuo greičiau vožti Virgiui porą antausių. Ta da tikrai neverksiu. Nespėju. Tarpdury ma ma. Šypsosi. Ko ji šypsosi? Juk man liūdna. — Vaikai, užporyt va žiuojam namo. Valio! — Taip greit? — įsiki ša mažutėlis. Jis visuomet ką nors lepteli ne vietoje. — Tėti, juk tavo atostogos
dar nesibaigia? Aš dar r,I noriu namo. Gali pasilikti čia. \ ; prieštarauju. —■ Namo nevažiuosi, s nau, —• jo tėvas kaip .1 suomet ramus. — Važiui pas Paulių. Pas koki Paulių? mane? Man Virgis ne J kalingas. — Pauliau, Virgis Iii pas mus. — Ne. — Vėliau ir jo tėtis a | važiuos. Kai susitvarkv Trinkteliu duris. Kai reikiant trinkteliu. Bet J nepadeda. Et! Pasiliks.® čia. Arba važiuosiu į KlaH pėdą. Gal priims į lai v 3 Būsiu geras junga. Negi® šių namo. Gyventi su Vi® giu, jo tėvu? . . Ne! Negi® šių. Pažiūrėsiu, ką tat® darysi, mama.
...... VISKĄ SAU PRISIPAŽINTI“ džiui. Pirmu žvilgsniu jie ga dalies savęs (gal ir šviesia li pasirodyti kaip spontaniš sios dalies) netekai, kad kai kas, laisvas, ta prasme natū kur slypėjo lemtinga klaidi ralistinis savo pergyvenimų kurios negalėjai išvengti, kl fiksavimas. Lyg neegzistuotu rios po šiai dienai neatspejl jokie kriterijai, draudžiamie ir vargu kada beatspėsi. Iii Dabar ir spaliukų žvaigž ji ar perspėjamieji ženklai, abejoti savim ir savo dutės rytmečiuose savo eilė moralinių ir kitokių gyvenimo džiais: „Bet žodžiais — n raščius skaito.. . Todėl sunku vertybių kainoraščiai. Tikra taip./ Ir tenai —/ nebe taip] rašyti. Sunku nekartoti kitų, vertybė pats gyvenimas — („Atmintinai.. .”). Randa nepasiduoti kitų kūrybos su džiaugsmingai ar skausmingai nuotaikų, būsenų, minčių dvi gestijai, ypač jei esi imlus kiekviena jauno kūno pora lypumas. Išsiskiria du poliai žodžiui, jei pačia prigimtim juntamas buvimo gaivalas. atsiveria bauginanti ir masl esi linkęs į jį įsijausti, jį imi Kai kuriuose eilėraščiuose iš nanti prieštaravimų erdvi tikrųjų tik šį pirmąjį sluoksnį Sunkiausia nebijoti savęs, nl tuoti. Antanas, ačiū dievui, nuo ir terandi — nors dažnai skli bijoti išsakyti, kas „tvyro gal šito apsaugotas. Jo eilės ne diną žalio berno energijos, voje", „širdyje tapnoja". A:l atsiduoda svetimo poetišku palaidos dinamikos, kartais tanas vyriškai drąsus, supral mo odekolonu. Pats mėgsta net naiviai agresyvios. Tipo damas: „Jaunieji pradedant)! tiksliai surimuotą, suritmuotą logijos požiūriu tai primintų poetai/ pina šešėlius žolėj/ 1 poeziją, kartais ir pamėgina Borutą. Bet daugelyje eilėraš šešėliuotą žolę,/ bet jie peil šitaip, bet tokie mėginimai čių yra ir kitas, gilesnis ir daug silpni,/ kad mintys bil tik kada-ne-kada būna sėk- prieštaringesnis priežastingu tų nepadorios" („Pribrendl mingesni („Nutrūkęs arklys"). mo, svarstymų, vertinimų merginos.. ."). Šiaip rašo, sakytum, negra sluoksnis. Eilėraščių charakteris tari! Tiek vieno, tiek kito šitų tum nesikeičia. Tačiau jie ai] biai, nepaisydamas įprastinės poetikos abėcėlės. Nes jo sluoksnių pagrindas —• gyvas, ga drauge su autorium. Na poetinis „aš" — nei dainiš rupus, dar karštas žodis. An jesniuose vis rečiau beri kas svajotojas, nei mąstyto tanas stengiasi atmesti visą tuščių pasičaižymų — lyg jas epikas; jis labai savai epitetų, poetiškumo balastą, botagu, žodis standėja, dažna, mingas ir tuo — savitas. Tai kondensuoti vaizdą, punktyru savo paties šviežumu, nelauki jau pirmasis geras ženklas, brėžti mintį (dažnai paradok tu sugretinimu ar klausim i bet jis, žinoma, visų vartų į sišką), preciziškai formuluoti įstengia eilėraštį (o Antanl didžiąją poeziją dar neatke- teiginį („Kava išpūdė/ vidų./ eilėraštis — situacijos pieši lia. Jis tik įpareigoja įrodyti Dėl to/ kaltas aš."). Cakiš- nys) atsukti į tave netikti kas nuogumas, mekiškas dė čiausia briauna — lieki vie savojo „aš" vertę. Rašo Antanas nežinau nuo mesys žodžiui — užlieja vie nas prieš atkaklų parado! s kelintos klasės. Skaičiau jo ną kitą sentimentalų, vieną („Vaikas be kelnių...”). Ar eilėraščius, -kai buvo Raguvos kitą dirbtinį, lėkštą sakinuką, tanas nepranašauja, nefilosol vidurinės mokyklos vienuo suvirina jų padarytus plyšius. fuoja, nemoralizuoja. Ari| „Tu lyg atsiuostei žibučių,/ miškai tvankčiojančiais veizi liktokas. Skaitau visąlaik. Jų charakteris nesikeičia. Jie ne Atsivalgei žemuogių,/ Bet" dais jis išjudina tavo mintį | išsižada intymaus atvirumo, („Suaugusiam žmogui"), — nesiklausdamas nuveda -I remiasi į tą patį, tik nuolat bet žalia jaunatvė gyva eilė kur pat gal nedrįstum, tyliai besiplečiantį, sudėtingėjantį raščiuose, ji neketina užleisti apeitum. Toks įspūdis iš visų Antai I pasaulį: Genetinių kaimas, na vietos rimčiai, kad ir ironiš mai, mama, tėvas, kaimynai; kai suvokiamai: „o aš pras eilėraščių. Įspūdis pats bendl miestas, darbas, žmona, drau mingai/ noriu gyventi —/ riausias, nesiekiantis kiekviel gai. .. Iš palengvo besipu švaistymasis/ šluota/ man no jų detalių, atspalvių, gal j čiantis aplankas, kurian An pakenktų" („Šluotražiu va mų asociacijų. Ir, žinoma, ne" tanas sega lapus su savo ei ryk. .."). Nieko neveiksi: me pilnas. Antraip nebebūtų reil lėraščiais, sakyčiau jo dieno tai įsiūlo rimties, išminties. kalo spausdinti pačių eilėrašl raštis, jei nebijočiau, kad tas Ir užsiprašo savo kainos — čių. . . Vladas BRAZIŪNAI] žodis bus suprastas parai- nenumaldomo pajautimo, kad
DĖMESIO I
Kitas „Tarybinio studen
to" numeris išeis vasario 7 dieną.
232000 Vilnius — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas' Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
Estetinio lavinimo ka tedros vyr. dėst. Kostą DEREŠKEVIČIŲ dėl tėvo mirties nuoširdžiai užjau čia katedros bendradar biai.
Butų skyrius ir bendra bučių komendantai nuošir džiai užjaučia bendrabu čio Nr. 6 komendantą Sta Si SKUODI dėl tėvo mir ties.
LKP CK leidyklos spaustuvė LV 09551 Užs. Nr. 222
REDAKTORTlS ALGIS KUSTA į