visų
Salių proletarai, vienykjtėsi
r.?\i’vbiijis sccioencas ta
l II I I I :Į ' I ■ * * 1 11 1« » J »J| • • I i
ŠIAME
ii
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS_______________
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
1984 m. sausio 27 d., penktadienis
Musų svečiai Universiteto Pramonės eko nomikos aspirantūroje mo kosi Havanos aukštojo pe dagoginio instituto ekonomi kos fakulteto dekanas Chose Ortega Ernandes — pirmasis VU aspirantas iš Kubos. Jis maloniai sutiko atsakyti j klausimus. — Kokia buvo Jūsų pir moji pažintis su Vilniaus universitetu? — Į Vilnių atvykau tik prieš kelis mėnesius, tačiau neakivaizdžiai susipažinau su Lietuva, Vilniaus universitetu prieš keletą metų. Mūsų in stitute dvejus metus dirbo Universiteto PEF Pramonės ekonomikos katedros vedėjas doc. Teodoras Chomentauskas. Per tuos metus docentas ne tik perteikė patirt), savo srities išmanymą, bet padėjo sukurti mokslinės veiklos pagrindus mūsų institute. — Kokie Jūsų mokslinio darbo planai? — Aspirantūros trukmė Vilniaus universitete — ketveri metai. Mano mokslinio darbo te ma — mėsos pramonės vys tymas ir jos gamybos efek tyvumo didinimas. Tai labai aktuali problema mums, ku biečiams. Jūs žinote, kad Kuboje gerai išvystyta gyvu lininkystė. Tačiau tik po 1959-ųjų metų revoliucijos pradėta rūpintis pramone, taip pat Ir gyvulininkystės produktų perdirbimu. Mūsų kraštui tai labai svarbu, nes mes remiame Lotynų Ameri kos šalis, kurios kovoja už nepriklausomybę. Kiekvie ną dieną kubietis atėjęs į darbą žino, kad duonos rie kę, kurią jis uždirba, teks dalintis su kovos broliais. Tad savo moksliniais tyri mais, kurių vadovai ir kon sultantai — patyrę specialis tai bei nuoširdūs žmonės, ti kiuosi prisidėti prie talkaus darbo, reikalingo mūsų tau
tai ir kraštui. — O kokia Kubos studen tija? — Informacijai — Kuboje 22 aukštosios mokyklos. Ku bos studento pirmoji pareiga — studijuoti. Mūsų valstybės vadovo Fidelio Kastro žo džiais, valstybė studentui duoda viską, o jis privalo studijuoti. Pirmiausia, kas sutelpa j pirmąją šio teiginio dalį. . . Valstybė aprūpina aukštosios mokyklos studentą nemoka mai knygomis, visais rašto reikmenimis. Taip pat stu dentai gauna maitinimą bei medicininę pagalbą. Antra — studijos. Tai metas, kai jau nam žmogui suteikta galimy bė Įsigyti aukštos kvalifika cijos specialybę, kada jaunas žmogus eina iš nežinojimo j žinojimą. Žinia, mūsų aukš tosiose mokyklose pagal kvalifikaciją yra keturios dėstytojų grupės: instrukto rius, asistentas, profesoriaus padėjėjas, profesorius. Bet paskaitų kokybės reikalauja ma vienodai iš visų. Sakykim, jei studentai nepatenkinti lektoriaus paskaita, jie gali kreiptis Į aukštosios mokyk los vadovus. Tačiau pats stu dentas paskaitose ar semina ruose aktyviai diskutuoja, garsiai mąsto, tariasi su ko legomis ir, suprantama, ati džiai klauso lektoriaus žo džių. Mūsų studentai ne tik rim ta* studijuoja, moka jie pra leisti ir savo laisvalaikį. Koks kubietis be dainos, šo kio ir judraus žaidimo? Po puliarūs tarp studentų festi valiai, kurie organizuojami visose šalies aukštosiose mo kyklose. Tai yra ir muzikos, ir sporto šventė. — Dėkojame už pokalbį. Kantrybės ir gerų rezultatų mokslo darbuose. Kalbėjosi J. VARAPNICKAITE
FOTOINFORMACUA MMBIIIIIIM
Sesija. Vieniems ji pir moji, kitiems jau gerai pažįstama... Įdomu suži noti, kaip gyvuoja, kokie sesijos rūpesčiai slegia Universiteto chemijos ir matematikos fakultetų studentus. Lėtai varstomos durys: vieni išeina susimąstę, ki ti su šypsena veiduose. Nerimaujančiu būreliai susispietę prie palangių. Visa tai pamačiau Chemi jos fakultete. — Kiek, na kiek? Dalios Minkevičiūtės paraudę skruostai, žydros akys tartum sako: „Pen ki! .." Užkalbinau Dalią. — Penketą gavau iš TSKP istorijos egzamino. Bijojau, bet pasisekė. Se sija nelepina. Egzami nams įtemptai ruošiuosi. Visuomet medžiagą pasiskirstau taip, kad viena diena liktų pakartojimui. Užkalbinau ir kitas Da lios drauges, stovėjusias šalia. — Mūsų antras kursas silpnai laiko egzaminus. Kas semestro metu tin gėjo, tam dabar sunkiau. —■ pasakoja Sigita Žėkai tė. Kitame koridoriaus ga le, prie auditorijos durų, lūkuriavo ketvirtakursiai. Penketus buvo gavusios Onutė Tatolytė ir Stefa nija Miriūnaitė. Sužino jau, kad egzaminus pen ketais laiko ir Birutė Bielinytė. Pasikalbėjusi su Chemi jos fakulteto studentais, užsukau į dekanatą, kur prodekanas docentas Ro mualdas Jurevičius papa sakojo apie sesijos rū pesčius: — Labai esame nepa
Nr. 4(1263)
tenkinti antro kurso pir ma grupe. Nežinau, ką daryti. Keitėm ir seniū ną. . . Padėtis pablogėjo po TSKP istorijos egzami no. Kuratorė — patyrusi pedagogė, docentė Edita Jasinskienė, labai neri-
„KOMJAUNIMO PROŽEKTORIAUS" REIDAS
XXX AKIRATIS
XXX SMD BORELIUOSE
Kaina 2 kap.
kos specialybės, trečios grupės studentė Dalia Kaklelytė nusiminusi iš ėjo iš auditorijos. — Trejetas. Vieno klau simo nemokėjau, — pasa kė draugams. Studentai papasakojo, kad penke
EGZAMINAI... rnauja dėl grupės. Tai be ne vienintelis atvejis. Ki ti kursai neblogai laiko egzaminus.. ■ Sesija jau įpusėjo. Be veik visų kursų studen tams beliko išlaikyti vie ną, du egzaminus. Nagrinėdama žiemos egzaminų sesijos rezultatus, pastebė jau, kad neblogai laiko pirmakursiai. Gerai išlai kytas neorganinės chemi jos egzaminas, kurio pen ketus gavo L. Juškevi čiūtė, V. Krikštulytė ir kiti studentai, o atvertusi aplanką su antro kurso 1 grupės specialybės eg zaminų rezultatais, nuste bau. Trečdalis studentų neišlaikė TSKP istorijos ir fizikos egzaminų. Vyresnieji, ketvirta kursiai, laiko gerai. Pen ketais tris egzaminus iš laikė G. Kaikaris, D- Sešelgytė ir kiti. Susidaro įspūdis, kad vyresnių kursų studentai atsakingiau žiūri i studi jas. Tai akivaizdžiai įro do sesijos rezultatai. Tą dieną apsilankiau ir Matematikos fakultete. Algebros egzaminą laikė pirmakursiai. Matemati-
NUMERYJE:
lybių pirmos ir antros grupių studentai sėkmin gai išlaikė TSKP istori jos egzaminą. Sėkmingai egzaminus laiko ir ketvirtakursiai. Jau išlaikyti trys egza minai. Pažymiai byloja, kad fizikos egzaminas bu vo kiek sunkesnis už ki tus Penktas kursas. Net miela: penketai, ketver tai, retas trejetas. Buvau nustebinta visų grupių pažangumu — tikri šau nuoliai. Akys raibo be žiūrint į pažymius, be skaitant pirmūnų pavar des: Antanas Ramoška, Lenino stipendininkas Bro nius Aismontas, Dalius Cekanavičius, Sergejus Chovrinas, Danutė Cekanavičiūtė ir kiti. Matematikos ir Chemi jos fakultetų žiemos eg zaminų sesijos reultatai beveik panašūs. Abiejų fakultetų vyresniųjų kur sų studentai egzaminus laiko geriau. Nereikia nusiminti. Tikėkimės: sesi jos pabaiga mus dar nu džiugins.
tais egzaminus laiko gru pės seniūnas Saulius Šal tenis, grupės komjauni mo sekretorius Mindau gas Rizgelis. Pirmo kurso matemati nės analizės specialybių studentai neblogai laiko egzaminus. Gerai išlaiky tas geometrijos ir algeb ros egzaminas. Matema tikos specialybės penktos grupės studentai Gintaras Petriuškis ir Jolita Pozdnojava tris egzaminus iš laikė penketais. Antro kurso taikomo sios matematikos ir mate matinės analizės specia- Lolita ANDZIULEVIČIŪTĖ
KONSULTUOJA PSICHOLOGAS Esu labai neišvaizdi ir tu riu menką pasisekimą tarp vaikinų. Tai apsunkina ir egzaminų laikymą, nes dau guma dėstytojų — vyrai. Ką daryti? II k. studentė
Suprantama, žmonės yra nevienodos išvaizdos. Bet, toli gražu, ne kiekvienas ak centuoja jos teigiamąsias ar neigiamąsias puses. Iš tikrų jų, tą nepasitenkinimą savą ja išvaizda žmogus dažniau siai pats sau įsikalba. Tik labai retai aplinkiniai žmo Sauslo 23 dieną Revoliuci nės patvirtina tokią subjek jos muziejuje (vyko iškil tyvią nuomonę. Fizinės žmo mingas gynybinio - masinio gaus savybės, faktiškai, bet mėnesio respublikoje atida dažniausiai tariami trūkumai, rymas. Sis mėnuo skiriamas suabsoliutinami ir žmogus ki tolesniam ideologinio darbo tą kartą pats savęs ima gė gerinimui, tarybinės liaudies dytis, vaikšto tartum prasi kovų ir darbo tradicijų puo kaltęs būtų. Kitiems žmo selėjimui, SDAALR veiklos nėms įspūdį daro ne tiek mūsų fizinė išvaizda, bet plėtotei ir aktyvumui. Iškilmingame gynyblnlo- mūsų nuotaikos, optimizmas masinio respublikoje atidary ar jo stoka. Nusivylęs savo me kalbėjo LLKJS CK sekre išore žmogus vaikšto paniu torius V. Vitkevičius, res ręs, ištįsusiu veidu, nekalbus, publikos SDAALR vadovai. o dažnai ir piktas. Taip elg Apie Universiteto komjau damasis Ir atbaido kitus nuo nuolių veiklą SDAALR orga savęs, šį ■ faktą priskirdamas nizacijoje kalbėjo VU kom nepatenkinamai savo išvaiz jaunimo komiteto sekreto dai. Visų pirma, žmogaus riaus pavaduotojas A. Andri elgesys pritraukia ar atstu jauskas. mia kitus, o ne jo išvaizda. „T.S.“ inf. Paniurę žmonės mums pri mena rūpesčius, nemalonu P. ABRAMClKO nuotrau mus. Niekas televizijos ne koje: Universiteto atstovai žiūrėtų, jeigu tokie būtų gynybinlo-masinio mėnesio pranešėjai. Atvirkščiai, besi atidaryme. šypsantis žmogus nuteikia
optimistiškai. Jį mes ir su vokiame kaip geresnį. Įvairiais žmogaus amžiaus periodais ne tos pačios sa vybės jame vienodai verti namos. Jeigu jaunystėje dau giau dėmesio skiriama išorei, drabužiams, madingumui, tai vėliau labiau pradedamos vertinti kitokios savybės: moralinės, dvasinės. Anaip tol ir ne kiekvienas vyras patenkintas tokia žmona, ku riai daugiau jos išorė terūpi, o ne vaikai, buitis. Jaunimas orientuojasi į mados padiktuotą vaikino ar merginos standartą, tipą, ku ris pagrįstas išimtinai išore. Jeigu kas neatitinka tokio standarto savo ūgiu, lieknu mu ar pan., pergyvena neri mą. Tačiau standartinis žmo gus yra vidutinybė. Ir sko nių visokių esama, vadinasi, paklausa yra įvairi. Kartais žmogus užuot didžiavęsis sa vo originalumu, baidosi jo. Pavyzdžiui, kai kurios mergi nos pergyvena dėl strazdanų veide, nors nėra vieningos nuomonės ar jos puošia vei dą, ar bjauroja. Taip pat neteisinga būtų tvirtinti, kad fizinis grožis yra laimingo gyvenimo sąly ga. Žmogus, patikėjęs savo grožiu, gali vien tik į jį orientuotis, net juo manipu liuoti kitų asmenybės savy bių nenaudai. Gali išsivystyti šaltumas, egoizmas, domėji masis vien tik savimi ir reiNukelta Į 4 psl.
Tarybinis studentas 2
nės Lietuvos istoriką, bet ir kaip precizišką šaltynotyrininką. Šiuo požiūriu kai ku rios darbo vietos tiesiog pui kios, pvz., kritiška Bychovco kronikos analizė, sakyčiau, yra pranašesnė už vėliau at liktus tarybinių istorikų pa našius darbus. Tačiau I. Jo nynas neapsiribojo vien moks liniu pedagoginiu darbu. Net fašistinės diktatūros metais,
UNIVERSITETAS: DATOS, ŽMONES, DARBAI
PROFESORIUS IGNAS JONYNAS Gimė Ignas Jonynas 1884 metais sausio 24 dieną vals tiečio šeimoje Atesninkuose (dabar Alytaus rajonas). Kaip ir daugelio ano meto lietuvių inteligentų, sunkus ir sudėtingas buvo Igno Jo nyno kelias į mokslą. Vals tiečio vaikas geriausiu atve ju galėjo tikėtis baigti pra dinę mokyklą, tačiau dėl di delių gabumų, pasireiškusių jau vaikystėje ir nepaprasto darbštumo ir atkaklumo Ig nas Jonynas įsigijo brandos atestatą.
Berlyne po 1911 m. 1904 metais dvidešimties metų jaunuolis pasiekė savo tikslą — įstojo į Maskvos universitetą, kuriame studija vo humanitarinius mokslus. 1911 metais baigė universite tą ir įsigijo istoriko specia lybę, tačiau tuo pačiu metu įsigijo ir filologo specialybę. Mat Jonynas, būdamas neei linių sugebėjimų, nenutrauk damas ryšių su Maskvos uni versitetu, lygiagrečiai gilino studijas Berlyno ir Grenoblio universitetuose. Čia studija vo vokiečių ir prancūzų kal bas, prancūzų literatūrą, kal bos istoriją ir Prancūzijos is toriją. Šių dalykų studijas užbaigė tais pačiais 1911 me tais. Per savo atkaklumą ir
SVEIKATA Skyrelį tvarko medici nos mokslų daktaras Al girdas BAUBINAS.
FAKULTETO SKAITYKLA Per sesiją daugelis fa kultetų skaityklų ištuštė ja. Studentai mokosi Res publikinėje bibliotekoje, Universiteto centrinių rū mų skaityklose. Daugumos nuomone, fakultetų skai tyklose nesudaromos rei kiamos sąlygos. O kaip yra iš tiesų? Universiteto „Komjau nimo prožektoriaus" šta bas surengė reidą į Me dicinos, Chemijos, Mate matikos fakultetų, Lietu vių filologijos, Užsienio kalbų, Mokslinės bibliote kos Bendrąją skaityklą. Reide dalyvavo medici nos mokslų daktaras A.
darbštumą bei neabejotinus gabumus I. Jonynas sugebėjo šalia istorijos ir kalbų stu dijuoti dar ir filosofiją, pui kiai mokėjo rusų, prancūzų, lotynų kalbas, pakankamai — vokiečių, anglų, lenkų, tai, matyt, vėliau buvo viena iš jo diplomatinės (tiesa, neil gos) karjeros buržuazinėje Lietuvoje priežasčių. Tačiau carizmo vykdomos nežabotos tautų engimo po litikos sąlygomis I. Jonynas, kaip ir daugelis kitų lietuvių inteligentų, negalėjo tikėtis gauti darbo pagal specialybę savo gimtajame krašte. Nuo 1911 iki 1919 metų jis mo kytojavo Bogorodsko (dabar Noginskas, Maskvos sritis) ir Maskvos miestų vidurinėse mokyklose. Čia ir sukūrė šeimą. Tik Spalio revoliucija atvėrė I. Jonynui duris į mokslą ir aktyvią visuomeni nę veiklą. Dar studijų metais tvirta, susiformavo jo pažan gios, galima sakyti, revoliuci nės pažiūros. Jis dalyvavo 1905—1907 metų revoliucijo je Lietuvoje ir tik besislaps tydamas, sėkmingai išvykęs į užsienį, išvengė teismo. Po Spalio revoliucijos I. Jonynas aktyviai įsijungė j naujo gyvenimo kūrimą. Tuoj pat ėmė dėstyti istori ją Bogorodsko srities univer sitete. Nugalėjus socialistinei revoliucijai Lietuvoje, I. Jo nynas Vilniuje, Tarybų Lie tuvos Švietimo liaudies komi sariato darbuotojas. Užgrobus baltalenkiams Vilnių, jis nespėja pasitrauk ti ir pradeda mokytojauti Vilniaus lietuvių gimnazijoje, kurį laiką net buvo mergai čių gimnazijos direktoriumi, įsijungė į vadinamojo „Lai kinojo Vilniaus lietuvių" ko miteto veiklą. Raudonajai armijai išvada vus Vilnių ir perdavus jį Lietuvai, buržuazinė vyriau sybė paskyrė I. Jonyną Vil niaus krašto vyriausiuoju įgaliotiniu. Šias pareigas te ko eiti neilgai, Vilnius 1920 metų spalio mėn. vėl buvo užgrobtas generolo Želigovs kio kariuomenės, ir šį kartą jau teko apleisti Vilnių. Ta čiau diplomato karjera tuo nesibaigė. Tais pačiais 1920 metais jis buvo paskirtas Lietuvos buržuazinės respub likos atstovu Tautų Sąjungos kontrolės komisijoje Vilniaus krašto reikalams. Nuo 1922 iki 1929 metų dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, daugiau
sia tvarkydamas Vilniaus krašto reikalus Tautų Sąjun goje. Turėjęs didelių peda goginių bei mokslinių suge bėjimų, jis jau nuo 1924 me tų pradėjo dėstyti Kauno ‘Įvtu
i
X . ,— Z . «« /?
r
KĄ
A.uAUv
4
.v//
«<<
/»</
■. c/.u-c, V 0'•
JAv.irte&V
"
■
13 O M"**
j
ya/ta-ct -rr<'/<*24
y <9 ( v
t
U
K-0
lYbCl" t tu/-. . < > •
««•' A '
u
i
.
-.r. y M
Azuo
f 4* y
> y
t
,M
y
fOlr/■ ,1'
Z
y-tzrzur.
-m
12^4 (Ir
,<X’,
f
6 dfetu. L'o
*Z-*«
-m
<-</<*/Z
t-AA
-Ao.*”*,
-/y < 13/Ofv , Z* •
', »»> O
? Zz <>/--•<
i
fu a
i<4
tz-z
įAU/M,
_______ f
1
/
——7y
IJonyno autobiografijos faksmilė. 1940 m. pabaiga. jis gan aktyviai dalyvavo vi suomeninėje politinėje ir kultūrinėje veikloje. Gyvai domėjosi Tarybų Sąjungos gyvenimu, sistemingai susira šinėjo su TSRS, Ukrainos TSR Mokslų akademijomis, jų mokslininkais, savo buvu siais mokytojais. I. Jonynas buvo vienas iš aktyvių Lie tuvos draugijos TSRS tautų
universitete. Nuo 1924 iki 1932 metų docentas, o nuo 1933 metų — profesorius. Universitete atsiskleidė pro fesoriaus I. Jonyno pedagogo ir mokslo organizatoriaus ta lentas. Jis buvo vienas iš aktyviausių Lietuvos istorijos katedros organizatorių, jos vadovas, daug prisidėjo ruoš damas jaunus istorijos moks lininkus. I. Jonynas nemažai nuveikė ir kaip Lietuvos is torijos tyrinėtojas. Jo tyri nėjimų pagrindinė problema tika buvo feodalinės Lietu vos politinė istorija, atskirų valstybės bei kultūros vei kėjų personalijos. I. Jonyno kaip istoriko pasaulėžiūra susiformavo dar studijų me tais tiesioginėje žymių rusų buržuazinių istorikų — M. Liubavskio, P. Vinogradovo, R. Viperio ir kt. įtakoje. Jo mokytojų racionalus pozityvistinis požiūris į isto rijos mokslą ir buvo išeities taškas visų I. Jonyno moks linių darbų, parašytų buržua ziniais metais. Kai kurie jų tvirtai įėjo į Lietuvos istori jos istoriografiją, o vienas stambiausių ir reikšmingiau sių — „Vytauto šeimyna" — atestuoja profesorių I. Jony ną ne tik kaip gilų ir kruopštų, objektyvų buržuazi
Baubinas, Universiteto vyr. energetikas B. Valat ka, higienos specialybės SKA/miA T,C° ketvirto kurso studentas R. Stukas. Specialiais prie taisais buvo matuojamas MEDICINOS F. 1^,0 apšvietimas, temperatūra ir santykinė drėgmė, triu [gamtos f. 19, 6 kšmas. (Rezultatus mato me lentelėje). Didžiausia visų skai matematikos 28,2 tyklų problema — apšvie timas. Dauguma skaityk CHEMIJOS P. irfz lų yra apšviečiamos liuminiscencinėmis lempo LIETUVIU, ■.'■t mis. Šis apšvietimas būtų FUOLOGUos 18, M geriausias. Tačiau kaip paaiškinti, kad Matemati kos fakulteto skaitykloje U2S/E/1/0 i iš 120 lempų dega tik 65? KAL&LJ, Kaitrios lempos sunaudoja daug energijos, o efektas 6>Endmotl — nedidelis. Chemijos fa kulteto, lietuvių filologi jos skaityklose dega daug 20-22 lempučių, bet apšvieti mas per mažas. Gal ver tėtų pagalvoti apie daug patogesnį vietinį apšvie ir rūpinamasi studentų timą, stalinėmis lempo regėjimu... Tamsūs sta mis? Būtų sutaupoma ne lai skaityklose labai su tik elektros energija, bet mažina apšvietimą. Taip
kultūrai pažinti steigėjų ir narių. 1935 metais lankėsi Tarybų Sąjungoje. Dar jaunystėje, studijų me tais pasireiškęs šis jo de mokratizmas atvedė I. Jony ną j tarybinio mokslininko profesoriaus kelią. Nuo 1940 metų rudens jis Kauno uni versiteto profesorius, o nuo pirmųjų pokario metų iki pat mirties (mirė 1954 metais liepos 14 dieną) Vilniaus universiteto profesorius. I. Jonynas priklausė tai lietuvių inteligentų kartai, kuri visą gyvenimą, reikliai tobulindama savo žinias, atkakliai ieškojo gyvenimo tiesos, stengėsi niekad nenutraukti ryšių su liaudimi, nors ir su tam tikrais svyravimais, visad linko demokra tijos, pažangos pusėn. Todėl ir tarybų valdžios metais šie inteligentai nuėjo kartu su savo liaudimi. Tačiau istori kams, šių žymių asmenybių biografams, čia neretai ir slypį sudėtingo istorinio pro-' ceso supaprastinimo pavojus. Kaip jau kartą esu minėjęs, tokias asmenybes, kaip I. Jonyną, K. Jablonskį, V. My kolaitį-Putiną, T. Ivanauską ir kt. jų biografai ima vaiz duoti vos ne marksistais jau pirmais pokario metais. Tai yra mažų mažiausiai istorijos vulgarizacija, o svarbiausia, pačių šių žmonių sudėtingo, sunkaus, kankinančių ieško jimų kelio į naują gyveni mą, į marksistinę ideologiją supaprastinimas ir galų gale jų sunkių išgyvenimų, kuriuos galima pavadinti žygdarbiu, sumenkinimas, Tuo pačiu ir mūsų partijos, Lie tuvos KP CK, Tarybinės vy riausybės išmintingos politi kos senos inteligentijos at žvilgiu sumenkinimas. Šių
eilučių autoriui teko garbėne tik būti prof. Igno Jony no mokiniu, bet ir gerai pa žinoti jo gyvenimą, nuotaikas per paskutinįjį dešimtmetį, dažnai kalbėtis ir net disku tuoti, drąsinti, raginti imtis aktyvaus mokslinio darbo. Prof. I. Jonynas priklausė prie tų tyrų asmenybių, dorų žmonių, kurie, vieną kartą susidarę pasaulėžiūrą, nega lėjo jos lengvai pakeisti pa gal „užsakymą", konjunktūri niais sumetimais. Visiškai aišku, kad iki Tarybų val džios atkūrimo Lietuvoje L Jonynui buvo tolimas mark sizmo mokslas, marksistinėlenininė istoriografija, nors jo demokratizmas vertė jį jau buržuaziniais metais ieš koti savitų, racionalesnių, objektyvesnių istorijos moks lo koncepcijų. Tačiau tarybi niais metais to buvo maža, reikėjo ryžtingai atsisakyti senų pažiūrų, senų tradicijų, visko, kas buvo brangu, įprasta, susiklostę, reikėjo pereiti „Rubikonų" ir sudeginti visus tiltus. Atrodo, protu profesorius tai suvokė gana greit, bet nugalėti tai sekėsi ne taip greitai, reikė jo visa tai išgyventi, reikėjo, nepaisant savo 60 metų, ne tik išstudijuoti marksizmoleninizmo pagrindus, bet ir naujai istorijos mokslą. Ir tai buvo daroma gal kiek lė tokai, bet kruopščiai ir sąži ningai, kaip viską ir darė Ignas Jonynas. Toks sudėtin gas buvo šio mokslininko is toriko kelias, o dar sudėtin giau vyko marksistinės isto riografijos įsisavinimo pro cesas, naujų tarybinio Lietu vos istoriko pažiūrų formavi mosi procesas. Šios pažiūros formavosi Nukelta | 3 psl.
Istorikų ekskursija po Rytų Lietuvą ir Vakarų Baltarusiją 1951 m. liepos mėn.
.SAH7. oiįt OHO JUb. DHĖGME GH M/s
33 /o 36
I 39
34 j
0,2
apšvietihi
>x 200 - 250
rOL/AU nuo CAMGU,
120 - 4PO
O,1 - O, <5
180 -200
0,1 - O,Z
HtO -260 4^0-160
0,1 -0,2
110 -150 tt-HO
1
| 0,1-0,45 200-230 110-140
O, L-0,2 480 - 200 12O-f1GO
33
0,1-0,2,
300-32.0
-
-
liO-GO O,1~0,2
500
atsitiko Matematikos, Lie tuvių filologijos skaityk lose. Daugelyje skaityklų
500
šaltoka. Vos šilti radiato riai medikų skaitykloje. O ką darys studentai, kai spūstelės tikras šaltukas?
(Tą dieną lauke tempe ratūra svyravo apie nu lį). Nė vienoje skaitykloje nėra reikiamos oro drėg mės, niekur skaityklose nematėme drėkintuvų. Vėlgi primirštama studen tų sveikata: nuo mažos drėgmės džiūsta gleivinės, susidaro sąlygos infekci jai. Kiekvienoje skaityk loje reikėtų termometrų, kad skaityklų darbuotojai patys galėtų kontroliuoti patalpų šilumą. Bene geriausios sąlygos studentams sudarytos Mo kslinės bibliotekos Bend rojoje skaitykloje. Skai tyklos darbuotoja V. Jonušytė paminėjo keletą spręstinų klausimų: stu dentai priversti ilgai lauk ti užsakytų knygų, seni stalai, nepatogios kėdės. Gal vertėtų pagalvoti apie tai? Reido medžiagą apibendrino J. PRANKAITĖ
-3 Tarybinis studentas
Ateizmas ir dabartis Taip pavadintą knygą iš leido „Minties" leidykla. Ją sudaro trys skyriai: Moksli nio ateizmo vaidmuo visuo menėje, Mokslinio ateizmo įsitvirtinimas brandaus socia lizmo sąlygomis ir Ateizmas ir šiuolaikinė ideologinė ko va. Minėtoje knygoje — 18 straipsnių, kuriuos parašė A. Balsys, G. Jatkonis, Z. Burnys, E. Bobosovas, E. Prokošina (Baltarusijos TSR), J. Jaselskis, V. Virtmanė (Latvi jos TSR), J. Mačiulis, J. Stankaitis, R. Tidikis, F. Mačianskas. P. Pečiūra ir J. Aničas. Knygos sudarytojas ir atsakingas redaktorius J. Mačiulis. Leidinio autoriai, remdamiesi mokslinio ateiz mo auklėjimo patirtimi, so ciologinių tyrimų medžiaga, apibūdina sekuliarizacijos vystymosi dėsningumus kata likybės paplitimo regionuo se, demaskuoja klerikalų pa stangas panaudoti religiją antiliaudiniais tikslais. Pirmąją knygos dalį suda
ro trys straipsniai: A. Bal sio „Mokslinio ateizmo esmė ir funkcijos", G. Jatkonio „Ateizmo vieta ir vaidmuo mokslinės materialistinės pa saulėžiūros struktūroje" ir Z. Burnio „Ateizmas ir do rovinė asmenybės pozicija". Antroje dalyje pateikta įdomios Latvijos ir Baltarusi jos TSR sociologinių tyrimų medžiagos. Aktualius klausi mus nagrinėja J. Mačiulis („Katalikų bažnyčios alterna tyva ateizmui") ir J. Aničas („Klerikalinis socialistinis vi suomenės sekuliarizacijos proceso interpretavimas"). Skaitant knygą dėmesį pa traukia 1978 metais Tarybų Lietuvoje atliktų sociologinių tyrimų rezultatai. Socialisti nėje visuomenėje didelės jaunimo dalies (virš 40%) pasaulėžiūra bręsta jau nebepatirdama religijos įtakos. Daugiau kaip 20% jaunuolių, nors vaikystėje ir buvo auk lėjami religine dvasia, bręsdamį nutraukė ryšius su re
ligija. Sociologinė medžiaga rodo, kad keičiantis žmonių gyvenimo sąlygoms, kylant dvasinei ir buities kultūrai, didėjant mokslo ir technikos praktinio pritaikymo sferai, laipsniškai nyksta religiniai vaizdiniai. Tiesa, tam tikra dalis žmonių neturi tiksliai apibrėžto pasaulėvaizdžio, negali nei iš materialinių, nei iš religinių pozicijų pa aiškinti tokių klausimų, kaip pasaulio atsiradimas, žmogaus kilmė ir panašiai. Pirmiausia tai vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės su žemesniu išsilavinimu, kurie ilgą laiką buvo religingi. Ta čiau 5—10 proc. žmonių, bai gusių aukštąjį mokslą, taip pat nežino kaip paaiškinti minėtus klausimus. Sociologiniais tyrimais nu statyta, jog tikinčiųjų daugu mą sudaro pagyvenę ir nedi delio išssilavinimo žmonė. Pavyzdžiui, didžiausias tikin čiųjų procentas yra tarp žmonių, turinčių 50 ir dau giau metų. Dauguma dirban čio jaunimo iki 30 metų am žiaus yra religingi. Toliau, kaip rašo F. Mačianskas, sociologiniai tyri
mai liudija, jog televizija ir radijas — populiariausia ma sinės informacijos priemonė menkesnio išsilavinimo, pa syvesnių ir vyresnio amžiaus žmonių, ypač moterų, nes tarp jų ir yra daugiausia re ligingų. Radijo bei televizi jos laidoms pirmenybę teikia ir kolūkiečiai bei tarybinių ūkių darbininkai. Beveik vie nas trečdalis darbininkų bei inžinerinių-techninių darbuo tojų domisi visuomeninėmis-politinėmis, mokslo, radi jo ir televizijos laidomis. Antireliginei, ateistinei pro pagandai daug pasitarnauja darbo žmonių pasisakymai, gyvi interviu, reportažai, ko mentarai. Iš tyrimų aišku, jog ateizmo plėtimuisi nema ža reikšmės turi gamybinė ir kultūrinė aplinka, kolektyvų moralinis - psichologinis kli matas. Knygos pabaigoje pateikia mas nemažas naudotos lite ratūros sąrašas. Knyga „At eizmas ir dabartis" išties įdo mi, naudinga ir verta paskai tyti visiems, besidomintiems ateizmo klausimais.
Auksė JUREVlClOTE
Recenzija knygai „Religijos priedanga“ Ideologinėje kovoje, kurią veda imperialistai prieš socializmo stovyklą naudojami labiausiai ištobulinti būdai ir galingos techninės priemonės. Antikomunistinius svaičiojimuš, įvairaus plauko prasimanymus skleidžia ir kaį kurie religiniai ekstremistai. Prisidengę religija jie aiškiai siekia politinių tikslų, trokšta sukiršinti tarybinius žmones tikėjimo ir bedievybės pagrindu. Toms užma-
čioms demaskuoti ir skirtas straipsnių rinkinys „Religijos priedanga", Tai paskutiniųjų metų respublikos centrinių bei rajoninių laikraščių straipsnių bei pasisakymų rinkinys, demaskuojantis klerikalinių antikomunistų ir ekstremistų pastangas bei jų talkininkus. Juk dar yra kunigų, kurie prisidengę „sąžinės laisvės" lozungu, pažeidinėja tarybinius įstatymus, Apie tai pasakoja I ir II knygos skyriai: „Ne tikė---------jimas jiems rūpi" bei „Apgaulinga gražbylystė", Religijos priedanga. III knygos skyrius „SąžiVilnius, „Mintis", 1983 m. nės laisvė: teisės ir parei-
Trumpai Jau tapo tradicija kiekvie nais metais EKF ir Prekybos fakultetuose rengti bendrą ateistinę konferenciją. Šiais mokslo metais įvyko ateisti nė konferencija tema „Re ligija ir dabartis". Konferen cijoje dalyvavo docentė D. Birutytė, dėstytojas Z. Burnys. Konferencijos metu, bu vo skaitomi referatai ateisti ne tematika, keliami įvairūs klausimai, problemos. Kokie yra santykiai tarp religijos ir egzistencialistinės filosofijos? Į šį ir nemažai kitų klausimų savo referatu „Egzistencializmo ir religi jos santykiai šiuolaikiniame
pasaulyje" mėgino atsakyti EKFF studentas A. Bareika. Jis viską grindė Žano Polio Sartro filosofijos analize ir religijos gei egzistencialis tinės filosofijos santykį ban dė atskleisti per gnoseologi nę problematiką šios filoso fijos išvadoje — nepasitikė jimas visuomenės pažanga. Prekybos fakulteto MTA specialybės TV k. studentas T. K. Luibijus skaitė refera tą tema „Religijos žalos in terpretacija". Šio referato pagrindinė mintis, trumpai tariant — kokią įtaką turi religija kūrybinei žmogaus veiklai. Tikintieji sako: „Darbas be maldos yra be vaisis". Šiuo pasakymu nori ma teigti, kad religija būti
gos" supažindins skaitytoją su religinių bendruomenių sudėtimi, jos vykdomaisiais organais, jų teisėmis bei pareigomis, kultų įstatymų vykdymo kontrole, religinėmis ap eigomis. Skaitytojus be abejo sudomins knygos pradžioje esantis J. Aničo straipsnis „Klerikalinio ekstremizmo ištakos ir tikslai“, pasakojantis apie klerikalinio ekstremizmo ištakas Lietuvos katalikų bažnyčioje. Knygoje ne tik ateistų straipsniai, bet žurnalistų pasakojimai apie Vatikano radijo pagarsintų bet na žmogaus kūrybiniam dar bui. Tačiau ar iš tikrųjų taip yra? Religija ir menas — tai diskusinio pobūdžio klausi mas, nes yra iškelta daug įvairių kriterijų šia tema. Ir religijoje, ir mene svarbi vieta tenka fantazijai, tačiau socialinės funkcijos yra skir tingos. Bažnyčia siekia .pa jungti meną savo interesams, stengiasi estetinę meno funkciją panaudoti religi niams tikslams. EKFF IV kurso studentė A. Franchevičiūtė įdomiai išdėstė savo mintis šia tema referate „Re ligija ir menas". Ketvirtas referatas, kurį norėčiau paminėti, tai — „Šiuolaikinis Vatikanas". Šio
neegzistuojančių „moky tojų teroristų" paieškas, be to, tikinčiųjų laiškai, kurie demaskuoja kuni gus, tikėjimo gynimo prie danga siekiančius ardyti socialistinę santvarką iš vidaus. Knyga verčia mąstyti, suteikia daug informaci jos. M. BARKAUSKAS referato pagrindines mintis išdėstė EKFF studentas S. Rudys. Referate buvo at skleista popiežiaus Jono Po vilo II veikla. Skaitant referatus, nagri nėjant juos, iškilo daug klausimų, abejonių. Vadina si, konferencija buvo suren gta ne veltui, jei ji privertė susimąstyti šiais klausimais. Tikėkimės, kad kitais metais ateistinėje konferencijoje vėl bus sprendžiami įdomūs klau simai, kad studentai daly vaus aktyviau. Juk tokios konferencijos labai mums, studentams, reikalingos. Aušra ULECKAITE PF atsakinga už ateistinį darbą
RELIGIJA IR MODERNIZMAS Mūsų dienomis egzistuoja ir aktyviai veikla bažnyčios, naudojančios (vairiausius me no poveikio šaltinius ir for mas. Religinio kulto efekty vumo problema, atsiradusi dėl šiuolaikinės religijos kri zės, tradicinių bažnyčių Ins titutų smukimo, pradėjo smar kiai jaudinti bažnytininkus. Skirtingai nuo praėjusių istorinių epochų, kada kalba eidavo apie atskirų reli gijų arba jų formų krizę, (pavyzdžiui, antikos pasaulio smukimas ėjo kartu su ati tinkančių religijų smukimu, feodalizmo krizė iššaukė ka talikiškosios bažnyčios re formas Ir krizę), šiuolaikinė religijos krizė iškėlė klausi mą apie religijos egzistavi mą bet kokioje formoje. Per ėjimas iš kapitalizmo į socia lizmą pakerta gilias sociali nes religijos šaknis, tuo su darydamas sąlygas religijos apmirimui. Šiuolaikinė religijos krizė pasireiškia įvairiai. Šiomis dienomis tikintis žmogus, nors ir tikėdamas Į dievą, sa vo gyvenime ir veikloje la bai retai vadovaujasi religi niais motyvais. Prarado savo aiškumą ir religiniai įvaiz džiai, kurie persekiodavo ti kinčius žmones jų kasdieni niame gyvenime. Dėl to sparčiai ėmė keistis religinių vaizdų perteikimo formos bažnyčiose. Religinės dailės efektyvu mo problema aktyviai svars toma šiuolaikinių bažnyčios veikėjų, katalikų ideologų. Jie aktyviai ieško naujų bū dų išreikšti krikščioniškoms idėjoms ir vaizdams, kurie geriausiai atitiktų šiuolaikinio žmogaus estetinį skonį, ir tuo pačiu neprarastų savo religinės krypties, būtų ge romis propagandinėmis prie monėmis. Todėl jaučiamas di delis bažnyčios susidomėji mas modernistinėmis krypti mis mene. Dar 1947 metais išleistoje popiežiaus Pijaus Xn enciklikoje „Medlator deu" („Dievo tarpininkas") buvo numatytas kursas akty viai naudoti modernizmą ka talikiškose bažnyčiose. „Šiuo laikinius dailės kūrinius, — rašoma enciklikoje, — kurie naudoja šiuolaikinę kompozi ciją, nebūtinai reikia perse kioti Ir atmesti vien dėl kaž kokių įsitikinimų. Šiuolaiki niam menui reikia suteikti laisvę tarnauti bažnyčiai ir religiniams ritualams su są lyga, kad jis teisingai išlai kys santykį tarp stilių, ne nukrypdamas nei į kraštutinį realizmą, nei į perdėtą sim bolizmą". Si pozicija visiškai nepasikeitė ir šiomis dieno mis. Pavyzdžiui, „liturgijos Konstitucija", priimta II Va tikano susirinkime, pratęsia
PROFESORIUS IGNAS JONYNAS Atkelta iš 2 psl. dirbant kasdieninį pedagogi nį darbą, bendraujant su sa vo kolegomis, jautriai rea guojant į jų pastabas, kriti ką. Iš pirmo žvilgsnio atro dęs mums, studentams, kiek sausokas, profesorius I. Jo nynas tačiau mielai bendravo ir su studentais, buvo jiems labai atidus, kantrus, drau giškas, o savo giliomis žinio mis ir plačia erudicija darė didžiulį poveikį, skatino gi lintis j mokslinį darbą. Atsi menu savo pirmąjį kursinį darbą pas profesorių iš Pet ro I karinių reformų. Labai subtiliai, inteligentiškai at kreipęs dėmesį į darbo trū kumus, kurių buvo nemaža, profesorius čia pat karštai ėmė įtikinėti mane, kad aš, Sniego karalijoj. V. Ambraškaitės, IF IV k. stud. nuotr.
buvęs kadrinis karininkas, dar truputį... truputį padir bėjęs galiu parašyti iš šios problemos, t. y. Petro I ka rinių reformų, diplominį dar bą, o tada ir disertaciją. Taip profesorius „drąsindavo" ir skatindavo visus kiek gabes nius studentus. Pokario metais kurį laiką jis vadovavo TSRS istorijos katedrai, skaitė platų TSRS feodalizmo istorijos paskaitų kursą, vadovavo seminarams, kursinių ir diplominių darbų rašymui. Mus, studentus, stebino ir žavėjo gausi pa skaitų faktografija, kai ku rios istorijos „smulkmenos". Būtent iš profesoriaus I. Jo nyno aš pirmą kartą sužino jau, kad Rusijos carienė „Elžbieta" (kaip jis sakyda
vo) turėjo 8 000 suknelių, 40 000 porų kojinių, šokdama galėdavo „nuvaryti" nuo ko jų "J kavalierius, sutriuškino nenugalimą Fridricho „didžiojo' kariuomenę, paėmė Berlyną ir visą amžių buvo' įsitikinusi..., kad Londoną galima pasiekti važiuojant karieta, t. y. neturėjo supra timo apie tokią geografijos „smulkmeną", kaip Laman šas. Dabar, praslinkus dau geliui metų, kada jau mūsų Universitete išaugo ir susi formavo nauja, deja, jau ne be jaunų tarybinių profesorių istorikų karta, aš dažnai pri simenu šį faktą. Tenka pri pažinti, sena profesūra be galo stipri buvo faktografijoje, gerai mokėjo kalbas, ir šiuo požiūriu jos pavyzdys
tą pačią liniją, tačiau sutel kia jai didesnį konkretumą ir pateikia daugybę praktinių rekomendacijų. Specialiai re liginiam menui yra paskirtos dvi konstitucijos dalys. Susi rinkimas pripažino, kad svar bu ir net būtina priartėti bažnytiniam menui prie tau tų (tame tarpe ir Azijos bei Afrikos) kultūros savitumų, nacionalinių tradicijų. Numa toma peržiūrėti normas dai lėje, bažnyčių išplanavimą. Vienas iš susirinkime iš keltų uždavinių yra bandy mas suartinti katalikų tikėji mą su modernizmu, priversti jį tarnauti bažnyčiai. Praktikoje tas pasireiškia bažnyčios architektūrinės iš vaizdos, interjero pasikeiti mais, plačiu modernistinių metodų vartojimu, kuriant bažnyčiai vitražus, skulptū ras. Kadaise sensaciją sukėlė Ronšan mieste Korbiuazje pa statyta bažnyčia, kuri savo išvaizda labai mažai priminė katalikų bažnyčią. Dabartiniu metu Europoje ir JAV pa statyta šimtai „šiuolaikinio stiliaus" bažnyčių. Daugelis iš jų primena teatrą, cirką, sporto salę. Pavyzdžiui, baž nyčia Grenoblio mieste (Prancūzija) iš išorės prime na nupjautą kūgį. Jos iš orėje nėra (prasto kryžiaus, todėl galima pamanyti, kad tai kokia nors sporto salė ar kažkas panašaus. Labai sa vitas jos vidus. Aplink pa kylą apskritimais Išsidėstę suolai, apmušti raudona sin tetine medžiaga. Tai vietos besimeldžiantiems. Pakyla beveik niekuo nesiskiria nuo įprastinio altoriaus. Prie lubų pakabintas paprastas di delis juodas kryžius. Bažny čios sienos apmuštos (vairių spalvų plastmasinėmis me džiagomis. Labiausiai bažnyčios išorė nuo (prastos bažnyčios iš orės skiriasi JAV. Daugelis amerikietiškųjų bažnyčių že mutinėje dalyje turi barus, poilsio kambarius, sporto sa les. Nauja bažnyčių archi tektūra išreiškia siekimą pri artinti „klasikinių" bažnyčių formas prie šiuolaikinių. La bai aktyviai naudojamas mo dernizmas, atnaujinant bažny čių interjerą. Modernistinės skulptūros ir dailė rado pla tų pritaikymą Vakarų Euro pos ir JAV katalikų bažny čiose. Pavyzdžiui, šventosios Jad vygos katalikų bažnyčioje (Berlynas), atstatytoje 1960ųjų metų pradžioje (Ji buvo sugriauta per karą), daugelis „Kristaus kančių" piešinių yra atlikta Vakarų Vokieti jos dailinlnko-ekspresionisto.
(Nukelta į 4 psl.)
yra labai sektinas. Tokiu pavyzdžiu pirmiau sia buvo profesorius Ignas Jonynas, ir mes stengėmės semtis iš jo žinių. Paskutiniaisiais savo gyve nimo metais prof. I. Jonynas suaktyvino ir mokslinę veik lą, parašė du gana reikšmingus darbus. Itin minėtina — Lietuvos feodalizmo epochos istorijos istoriografija. Tai leido tikėtis naujų panašių darbų, tačiau ankstyva mir tis nutraukė jo vaisingą pe dagoginę ir mokslinę veiklą. Pažymint profesoriaus Ig no Jonyno šimtąsias gimimo metines, galima drąsiai teig ti, jog jam priklauso garbin ga vieta mūsų senojo Uni versiteto istorijoje. Istorijos fakulteto, Lietuvos TSR Istorijos katedros Prof. ist. m. dr. S. LAZUTKA
Tarybinis studentas 4
SMD BŪRELIUOSE il|| H|lllllllllll|lllll!IIIIIIIWIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIim
KĄ VEIKIA KNYGOTYRININKAI? Istorijos fakulteto Knygo- Lietuvoje 1976 -1980 m ", J. tyros būrelis — vienas po- Paukštienės vadovėlis ,,Bibpuliariausių tarp biblioteki- liotekų fondai ir katalogai", ninkystės ir bibliografijos G. Raguotienės studijėlė jauspecialybės studentų. Visai nimui apie skaitymą . Balneseniai jis įkopė į ketvirtą tos lankos, juodos avys", dešimtį , Gaila, kad ne visi Auditorija labai susidomėjo būrelio nariai vienodai dirba, tusų kalba išleistu garsaus Vieni aktyviai lanko visus amerikiečių bibliotekininko susiriinkimus, o kiti tėra tik D. Syros įvadu į bibliotekiužsirašę. Galbūt jiems trūks- ninkystę". ta laiko? Vargu. Aktyviausi II kurso studentė J. Minyra kaip tik tie. kurie daukevičiūtėpapasakojo, kaip ji giausia dirba ir gerbusiairenka Vydūno dedikacijas, mokosi. paskaitė surinktų dedikacijų Šiais meitais būrelio veikla pavyzdžių (S. Kymantaiteivėl atgijo po vasaros atosto- Čiurlionienei, V. Mykolaičiui gų ir kolūkio talkos. Pirma- -Putinui, Maironiui ir kt.). sis renginys — ataskaitinis Susirinkime sužinojome, kad susirinkimas, kuriame apta- Vydūno knygos su dedikacirėme praėjusių metų veiklos jomis saugomos mokslinėse rezultatus, numatėme darbus literatūros muziejuje, V. ateičiai. Bagdonavičiaus asmeninėje Būrelio narių rengiamiems bibliotekoje, Vokietijoje, pranešimams sutiko vado- Berlyne. Prof. Jadvyga Ciurvauti prof. V. Žukas, Ž. Za- lionytė mūsų būrelio narei veckienė, S. Matulaitytė, D. pasakojusi, kad Vydūnas arKaunas, dėst. V. Jurkuvie- timai bendravo su Sofija nė. Būrelio susirinkimas įvy- Kymantaite-Ciurlioniene ir ko lapkričio mėnesį. Jame jos šeimos nariais, kuriems buvo perskaityti trys prane- dedikavo nemažai knygų, šimai, apie kuriuos norėčiau Vydūnas rašė rašalu, lengvai papasakoti plačiau. pasiduodančiu laiko poveiIII kurso studentė V. Nor- kiui. Įrašai išblukę, todėl kutė papasakojo apie 1983 juos reikia surinkti ir pam. išėjusias knygas knygoty- skelbti spaudoje. Ši užduotis ros tematika. Lietuvių kalba ir skirta J. Minkevičiūtei. Ji pasirodė tokios svarbios kny- renka dedikacijas; ateityje gos, kaip K. Sinkevičiaus bandys sugrupuoti, susiste„Lietuvos TSR bibliotekų isminti. torija (1940—1980 m.), E. Būrelio mokslinis vadovas Ciužienės rodyklė „Biblio- doc. D. Kaunas pasidalijo tekininkystė ir bibliografija. įspūdžiais apie darbą VDR.
KONSULTUOJA PSICHOLOGAS Atkelta Iš 1 psl. kalavimas, kad kiti pripažin tų šį grožį. Tai — vienatvės, o ne laimingo gyvenimo prie laida. Vėliau, žmogui sens tant, nykstant fiziniam gro žiui, prisitaikymo prie aplin kos problema itin paaštrėja. Lietuvių liaudies patarlė byloja: „Žmogus ne todėl ge ras, kad gražus, bet todėl gražus, kad geras“. Taigi, žmogus tampa gražiu, jeigu jis draugiškas, padedantis, ar timas. Vaikui mama yra gražį pirmiausia todėl, kad tai jo mama, o ne dėl jos fizinės išvaizdos. XXX Aš labai greit susijaudinu, nes esu labai karštas. Ką man daryti, kad nesijaudin čiau? Kai esu tarp vaikinų, aš esu šaltas ir abejingas, o
kai būnu tarp merginų, ne paprastai susijaudinu ir ne galiu savęs valdyti, kodėl taip yra? A. A. III k. istorikas O iš viso ar reikia ką nors daryti? Ž. Ž. Ruso yra pasakęs: „Visos aistros yra geros, kol mes jas valdome, ir visos blogos, jeigu jos mus valdo". Kelti tikslą nie kada ir niekur nesijaudinti vargu ar yra prasmės. Nu tiks kas ligoniui, chuliganai muš praeivį, o mes vis gal vosime, kad tik nesijaudinus. Abejingumas nėra dorybė. Išoriškai abejingi žmonės at rodo romūs. Bet jie ir piršto nepajudins skriaudžiamam žmogui apginti. Asmenybės savybes tik ta da galima peikti, jeigu jos sukelia pačiam ir aplinki
radijo bangų priėmimo centrą. Nuo pat įkūrimo pradžios jam va dovauja trečiakursis A. Zdramys. Jo vienminčių pasiųsti radijo signalai i įvairius pasaulio kraštus jau grįžta su atsaku. Fotomėgėjai triūsia fo tolaboratorijoje. Ligi vė lumos netilsta stalo teni so kamuoliuko kaukšėji mas. Gausiai lankoma ir Turistų klubo dviračių sekcija. Joje ne tik mo komasi pažinti dviračio konstrukciją, bet ir daž nai išvykstama pakeliau ti. Slidžių sporto entu ziastai rengia žygius į gamtą. „Žalgirio" sirga liai būriuojasi prie tele vizoriaus. Taigi visiems fizikams, kurių net 101, neturėtų būti nuobodu laisvalaikiu.
BENDRABUTYJEIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIHIIIU Trumpųjų
NAMAI — Prašom, įeikite, — pasigirsta kitapus durų balsas ,kai pabeldžiu i vieną bendrabučio Nr. 13 kambarį. Du vaikinai at sitraukia nuo knygų. Pa žadėjusi ilgai netrukdyti, paprašiau papasakoti apie čia gyvenančių fizikų rū pesčius, darbus, laisvalai kį. Kaip prabėga eilinis vakaras? —■ Dažnas iš mūsų sa varankiškai užsiiminėja radiotechnika, o jei ne, tai gali rasti pamėgtą už siėmimą pačiame bendra butyje. Pasikėlus i ketvirtą aukštą, nesunku rasti VU
garbingą neblėstančios ver tės paminklą. Turiningoje įžangoje supažindinama su poeto gyvenimo aplinkybė mis su kūrinio metrika, pla nu bei turiniu; vertimas rū pestingas. tikslus, geras sti lius kiekviena eilutė adekvatiškai išversta ir eina ly giagrečiai su originalo teks tu, knygos gale pateiktos įdomios ir taiklios pastabos apie lietuvių kalbą ir papro čius, kuriuos gerokai palenčius, kurios gerokai palenšių privalumų dėka jis lietu vių poetą padarė prieinamu ir vertu pasigėrėjimo ir vo kiečių gpmtos bei liaudies bičiuliams. Visi, kas nesku bėdamas, susimąstys ir be šališkai skaitys šį kūrini, tikrai tuiės gražią progą pa justi gamtos žavesį ir liks dėkingi tauriajam autoriui". D. Kaunas Mažosios Lie tuvos buvusios Pakalnės ap skrities laikraštyje rado ži nių kad 1846 metais buvo pradėtas leisti lietuviškas kalendorius „Prūsiškos ka lendros", skirtos vietos gy ventojams. Žodžiu, L. Ivins kio Metskaitlius“ turi lygia vertį konkurentą. Mūsų bū relio vadovas supažindino su kita knygos istorijai naudin ga medžiaga, papasakojo apie susitikimus su VDR akademiku profesorium V. Girnium, baltistu V. Falkenhanu, parodė jų padovanotas knygas, perskaitė užrašytus prisiminimus.
RELIGIJA IR MODERNIZMAS Atkelta iš 3 psl.
Šioje bažnyčioje svarbią vie tą užima modernistinės skul ptūros religinėmis temomis, kurias, kaip teigia mačiusieji, galima suprasti tik pagal pa aiškinamuosius užrašus. Vis naudingesnių tampa tradici nių katalikų kulto vaizdų modernistinis apipavidalini mas. Kaip, pavyzdžiui, Briu selio pasaulinėje parodoje 'esančiame Vatikano paviljo ne centrinę vietą užima nu kryžiavimas, kuris yra atlik tas abstrakcionizmo meistrų ir tik labai apgailėtinai pri mena nukryžiuotos žmogaus figūros kontūrus. Dar daugiau, 1973 metais Vatikane buvo atidaryta reli ginio meno kūrinių paroda, kurioje buvo galima pama tyti Gogeno, Šagalo, Matiso, Dali, Pikaso paveikslus, Rodeno skulptūras. Visai neseniai katalikų bažnyčia į šiuos dailininkus žiurėjo labai kritiškai, kaltin dama juos už bandymą trak tuoti biblines temas laisvai, nepriklausomai nuo bažnyti nių tradicijų. Kuo būtų galima paaiškin ti katalikų bažnyčios suartė jimą su modernizmu mene? Galbūt, tai valkymąsls ma dos, noras būti kartu su am žiumi. Sle motyvai svarbūs, bet ne pagrindiniai. Katalikizmo suartėjimą su moder nizmu, katalikų ideologų ma nymu, lemia tai, kad moder nizmas, deformuodamas realų gyvenimą, schematizuodamas arba griaudamas natūralius “ žemiškus vaizdus, reiškinius jog vaikinas kiek kitaip el ! ir žmones, leidžia paaiškinti giasi ir jaučiasi vaikinų ir tuos daiktus ir reiškinius de merginų būry. formacijų pagalba, padeda Elgesio normos draudžia susieti juos su antžmogiškumerginai atvirai žavėtis vai mu. kinu. Dėl šios priežasties jos Katalikų Ideologų many sako ir daro visai priešingą mu, antžmogiškumas geriau dalyką. Būtent todėl jų pašai siai sukuriamas nerealistinia pios pastabos ar garsus iro me mene. Katalikų estetikas niškas juokas dar nereiškia, V. Loketas teigia, kad Rene kad jos vaikiną neigiamai sanso menas yra greičiau že įvertino. Galbūt tuo norėjo miškas, negu krikščioniškas. atkreipti dėmesį. Kalbėdamas apie įžymius At Drovumą, varžymąsi bend gimimo epochos meistrus, jis ravime ilgainiui panaikina pastebi, kad iš XX amžiaus pats bendravimas. Reikia vidurio pozicijų, su mūsų kuo daugiau • bendrauti su veržimusi į abstraktų pasau įvairiais žmonėmis. Ne pasy lį ir simbolizmą, Renesanso viai, tylint, o bandyti reikšti epochos kūriniai atrodo ma savo nuomonę. Yra juk ir žiau vykę, negu gotikos pe toks dalykas kaip bendravi riodo. mo įgūdžiai. Juos reikia la Nagrinėdamas bandymus vinti. Galima tapti ir kurios pavaizduoti Kristų kuo rea nors dabar taip populiarių listiškiau, kitas katalikų es psichoterapinių grupių nariu. tetikas rašo: „Toks realizmo Vyr. dėst. A. SUSLAVIČIUS lygis gali duoti priešingą efektą Ir atvesti prie žmonių nutolimą nuo teologinių tei ginių. Fotograflzmas mene yra kenksmingas, ir būtina
Praėjusią vasarą jis mėnesį dirbo Berlyno Vokiečių valstybinėje bibliotekoje, kur peržiūrėjo senuosius vokiečių laikraščius, ieškodamas medžiagos lietuvių knygos istorijai. 1918 metų laikraščių komplekte docentas rado K. Donelaičio Metų" pirmojo leidimo pirmą recenziją ir parsivežė jos kopiją, Susirinkusieji buvo pirmieji kurie susipažino su recenzijos turiniu. Joje, be kita ko rašoma: „Kas norėtų ištisus metus dvasiškai pragyventi tarp paprastų gamtos kūdikių ir tuo pačiu praturtinti savo amžių vienais neblogais metais, tas būtinai su apmąstymais turi perskaityti šį gražų kūrinį. Jis ypač sudomins pažįstančius lietuvių tautą ir mokančius jų kalbą, kadangi čia tikroviškai ir teisingai pavaizduota ši tauta, jos pilnakraujis gyvenimas su visais džiaugsmais ir rūpesčiais per keturis metų laikus. Skaitytojas turės progos gėrėtis taip mažai žinomos ir vertinamos kalbos turtingumu, plastiškumu ir laisvumu lietuvių tautai pū klausančio puikaus poeto kūrinyje. Profesorius L. Rėza daug nusipelnė, išgelbėdamas nuo užmaršties šį rašytoją, Rima RIMKEVIČIŪTE, kurio rankraštis jau buvo laikomas beveik dingusiu ir Knygotyros būrelio narė, šiuo nepaprastai gerai pavyIF bibliotekininkystės kusiu meilės ir genijaus kūspecialybės II kurso studentė riniu sau, žinoma, pasistatė
niams kokių nors rimtesnių problemų. Paprastai nesusi valdymas būna tik žodžiais. Vargu ar klausimą rašęs vai kinas būtų nesusivaldantis ir veiksmuose. Visai natūralu, kad, bend raujant su priešingos lyties atstovais, žmogus kažkiek varžosi. Blogiau būtų, jeigu būtų priešingai, pavyzdžiui, merginoms girdint, vaikinai nesivaržydami keiktųsi. Ben dravimas su priešingos lyties atstovais skiriasi nuo bend ravimo su savosios lyties at stovais. Kas tinka, bendrau jant vien vaikinams ar vien merginoms, netinka jiems bendraujant tarpusavyje. Daugelis asmenybės saviraiš kos būdų yra skirti gauti pripažinimą tarp priešingos lyties asmenų. Tarp savosios lyties atstovų šie būdai yra neefektyvūs. Tad natūralu,
Bendrabučio taryba, ku riai pirmus metus vado vauja R. Plečkaitis, sten giasi kiekvieną sudomin ti įvairiais renginiais. Ge rus įspūdžius paliko vakaras-susitikimas su VU nusipelniusio liaudies dainų ir šokių ansamblio nariais, pabuvojusiais Vo kietijos DR ir Mongolijo je, su SSB judėjimo en tuziastais. Spalio revoliu cijos 66-osioms metinėms pažymėti įvyko šventinis minėjimas. Ne vieną kar ta per savaitę tenka su sirinkti tarybos nariams. Nestinga rūpesčių pirmi ninko pavaduotojui O. Večinui ir jo draugams J. Vaiškūnui, N. Laužikaitei, R. Simonavičiui. Kažin ar būtų tokie patrauklūs „Sporto", „Fantastikos" ir kiti stendai, jei čia nepri sidėtų darbščios merginos
Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas". Telefonai LV 09912. Iškilioji spauda. 1 spaudos lankas. Tiražas 4500. Užs. Nr. 108. Spausdino LKP «Co«eTCKHH cTy^euTn — opraH napncoMa, peicropaTa, KOMirreTa AKCM Ahtbu, npotįKOMa BnAbHioccKoro yramepcHTera hm. B. Kancyitaca. PeAatcrop Ū. BapanunųKanre. Bhashioc.
L. Papirtytė ir A. Daugir daitė. Bendrabučio gyven tojai planuoja įkurti SSB muziejų, pratęsti senąsias tradicijas, ieškoti naujų būdų, kad renginiai taptų patraukliais ir naudingais. Tačiau bene svarbiausia ar visi pasakys, kad ben drabutis — antrieji jų na mai. —■ Viskas priklauso nuo kiekvieno gyventojo sąmoningumo, — mano pirmininkas R. Plečkaitis. Ir iš tiesų, kaip būtų gera, jei žmoaus padary tų viską, ką gali, jei ne būtų abejingas ir užsi sklendęs savyje. Kad iš studento išgirstum: „Visur gerai, l>et namuose ge riausia, o mano namai — bendrabutis". Giedrė SKERSTONATTĖ žurnalistikos specialybės I kurso studentė
SKELBIMAI
ieškoti naujų formų". Vie noje Iš knygų apie šiuolaiki nį bažnytinį meną, katalikų teologai bando pateisinti at sisakymą nuo realistinių vaizdų bažnytiniame mene. „Bažnyčia, — sakoma šioje knygoje, — nereikalauja vaizdų: ką iš tikrųjų turi duoti bažnytinis menas, tai ženklai, begalinį dievą: ne kulto vaizdai, kurie patys tampa dievu, ne matomas dievo įsikūnijimas, o tik die vo priminimas. Katalikų teoretikai supran ta, kad žmogiški, žemiški vaizdai sudaro pavojų, kad dievai gali prarasti savo ant žmogiškas savybes, gali tapti panašūs į paprastus žmones. „Realizmas, — kaip teigia katalikų filosofas O. Brajenas, — patiria nesėkmę, kai paveiksluose neišeinama iš žmogiškųjų ribų: tada die vas, pavaizduotas portrete, tampa tik žmogumi, kalban čiu griausmingu balsu". To dėl katalikų teoretikai sutei kia pirmenybę modernizmui, kuris operuoja antžmogiško mis formomis. Kokias gi tas „antžmogiš kas formas" iškelia katalikų ideologai? Jie priversti atsi sakyti nuo per didelio ab strakcionizmo. Panašus me nas, kaip supranta bažnyti niai veikėjai, negali atlikti savo užduoties bažnyčioje, nes toks menas neiššaukia emocijų, negali meninės išraiš kos priemonėmis pavaizduoti dievo, kaip antžmogiškos bū tybės. Todėl katalikų esteti kai atsisako per didelio abstrakcionzmo, kuriam būdin ga simbolių kalba. G. Koupo manymu, vienintelė išeitis iš susidariusios padėties yra pusiau abstrakčios formos, kaip pavyzdžiui, dailininko Ruo sukurti Kristaus paveiks lai. Taip pat dailininko Ša galo. „Kiekviena Šagalo kom pozicija, — rašė Žakas Maristenas, — tai poezija, paslap tingas pasaulis kartu su savo aiškumu. Tai kartu ir realiz mas, ir spiritualizmas. Taigi katalikų ideologai surado kompromisini spren dimą, pripažindami moderniz mo svarbą bažnyčiai, tačiau tokio modernizmo, kuris per daug smarkiai neatitoista nuo realybės. Sis kompromisas nėra atsitiktinis. Tai paro do krikščionių ideologų ne sugebėjimą pašalinti prieštara vimus tarp dievo idėjos ir žmogaus, taip pat dėl siekimo pavaizduoti dievą žemiškomis, žmogiškomis formomis.
Ričardas ZtTIKIS, MaF IV kurso studentas
Kitas laikraščio numeris išeis š. m. vasario 10 dieną.
Dingusį studento pažymė jimą Nr. 800488, išduotą Chemijos fakulteto studentei Reginai ŽIKA1TEI, laikyti ne galiojančiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 811693, išduotą EKFF studentei Audrai ARIMAVlClŪTEI, laikyti nega liojančiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 790360, išduotą FF studentui Dobilui KEZIUI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 811156, išduotą IF studentei Zenei VAITKE VIČIŪTEI, laikyti negalio jančiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 811280, išduotą PEF studentei Violetai S1RAZDAITEI, laikyti negaliojan čiu.
— 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 CK leidyklos spaustuvė Tiesos g. 1 opAenoB Tpy^oBoro KpacHoro 3HaMeHH h Apy>s6u napoAOB Ha ahtobckom H3biKe.
Redaktorė J. VARAPNICKAITE