visų
Salių proletarai, vienykjtėsi
r.?\i’vbiijis sccioencas ta
l II I I I :Į ' I ■ * * 1 11 1« » J »J| • • I i
ŠIAME
ii
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS_______________
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
1984 m. sausio 27 d., penktadienis
Musų svečiai Universiteto Pramonės eko nomikos aspirantūroje mo kosi Havanos aukštojo pe dagoginio instituto ekonomi kos fakulteto dekanas Chose Ortega Ernandes — pirmasis VU aspirantas iš Kubos. Jis maloniai sutiko atsakyti j klausimus. — Kokia buvo Jūsų pir moji pažintis su Vilniaus universitetu? — Į Vilnių atvykau tik prieš kelis mėnesius, tačiau neakivaizdžiai susipažinau su Lietuva, Vilniaus universitetu prieš keletą metų. Mūsų in stitute dvejus metus dirbo Universiteto PEF Pramonės ekonomikos katedros vedėjas doc. Teodoras Chomentauskas. Per tuos metus docentas ne tik perteikė patirt), savo srities išmanymą, bet padėjo sukurti mokslinės veiklos pagrindus mūsų institute. — Kokie Jūsų mokslinio darbo planai? — Aspirantūros trukmė Vilniaus universitete — ketveri metai. Mano mokslinio darbo te ma — mėsos pramonės vys tymas ir jos gamybos efek tyvumo didinimas. Tai labai aktuali problema mums, ku biečiams. Jūs žinote, kad Kuboje gerai išvystyta gyvu lininkystė. Tačiau tik po 1959-ųjų metų revoliucijos pradėta rūpintis pramone, taip pat Ir gyvulininkystės produktų perdirbimu. Mūsų kraštui tai labai svarbu, nes mes remiame Lotynų Ameri kos šalis, kurios kovoja už nepriklausomybę. Kiekvie ną dieną kubietis atėjęs į darbą žino, kad duonos rie kę, kurią jis uždirba, teks dalintis su kovos broliais. Tad savo moksliniais tyri mais, kurių vadovai ir kon sultantai — patyrę specialis tai bei nuoširdūs žmonės, ti kiuosi prisidėti prie talkaus darbo, reikalingo mūsų tau
tai ir kraštui. — O kokia Kubos studen tija? — Informacijai — Kuboje 22 aukštosios mokyklos. Ku bos studento pirmoji pareiga — studijuoti. Mūsų valstybės vadovo Fidelio Kastro žo džiais, valstybė studentui duoda viską, o jis privalo studijuoti. Pirmiausia, kas sutelpa j pirmąją šio teiginio dalį. . . Valstybė aprūpina aukštosios mokyklos studentą nemoka mai knygomis, visais rašto reikmenimis. Taip pat stu dentai gauna maitinimą bei medicininę pagalbą. Antra — studijos. Tai metas, kai jau nam žmogui suteikta galimy bė Įsigyti aukštos kvalifika cijos specialybę, kada jaunas žmogus eina iš nežinojimo j žinojimą. Žinia, mūsų aukš tosiose mokyklose pagal kvalifikaciją yra keturios dėstytojų grupės: instrukto rius, asistentas, profesoriaus padėjėjas, profesorius. Bet paskaitų kokybės reikalauja ma vienodai iš visų. Sakykim, jei studentai nepatenkinti lektoriaus paskaita, jie gali kreiptis Į aukštosios mokyk los vadovus. Tačiau pats stu dentas paskaitose ar semina ruose aktyviai diskutuoja, garsiai mąsto, tariasi su ko legomis ir, suprantama, ati džiai klauso lektoriaus žo džių. Mūsų studentai ne tik rim ta* studijuoja, moka jie pra leisti ir savo laisvalaikį. Koks kubietis be dainos, šo kio ir judraus žaidimo? Po puliarūs tarp studentų festi valiai, kurie organizuojami visose šalies aukštosiose mo kyklose. Tai yra ir muzikos, ir sporto šventė. — Dėkojame už pokalbį. Kantrybės ir gerų rezultatų mokslo darbuose. Kalbėjosi J. VARAPNICKAITE
FOTOINFORMACUA MMBIIIIIIM
Sesija. Vieniems ji pir moji, kitiems jau gerai pažįstama... Įdomu suži noti, kaip gyvuoja, kokie sesijos rūpesčiai slegia Universiteto chemijos ir matematikos fakultetų studentus. Lėtai varstomos durys: vieni išeina susimąstę, ki ti su šypsena veiduose. Nerimaujančiu būreliai susispietę prie palangių. Visa tai pamačiau Chemi jos fakultete. — Kiek, na kiek? Dalios Minkevičiūtės paraudę skruostai, žydros akys tartum sako: „Pen ki! .." Užkalbinau Dalią. — Penketą gavau iš TSKP istorijos egzamino. Bijojau, bet pasisekė. Se sija nelepina. Egzami nams įtemptai ruošiuosi. Visuomet medžiagą pasiskirstau taip, kad viena diena liktų pakartojimui. Užkalbinau ir kitas Da lios drauges, stovėjusias šalia. — Mūsų antras kursas silpnai laiko egzaminus. Kas semestro metu tin gėjo, tam dabar sunkiau. —■ pasakoja Sigita Žėkai tė. Kitame koridoriaus ga le, prie auditorijos durų, lūkuriavo ketvirtakursiai. Penketus buvo gavusios Onutė Tatolytė ir Stefa nija Miriūnaitė. Sužino jau, kad egzaminus pen ketais laiko ir Birutė Bielinytė. Pasikalbėjusi su Chemi jos fakulteto studentais, užsukau į dekanatą, kur prodekanas docentas Ro mualdas Jurevičius papa sakojo apie sesijos rū pesčius: — Labai esame nepa
Nr. 4(1263)
tenkinti antro kurso pir ma grupe. Nežinau, ką daryti. Keitėm ir seniū ną. . . Padėtis pablogėjo po TSKP istorijos egzami no. Kuratorė — patyrusi pedagogė, docentė Edita Jasinskienė, labai neri-
„KOMJAUNIMO PROŽEKTORIAUS" REIDAS
XXX AKIRATIS
XXX SMD BORELIUOSE
Kaina 2 kap.
kos specialybės, trečios grupės studentė Dalia Kaklelytė nusiminusi iš ėjo iš auditorijos. — Trejetas. Vieno klau simo nemokėjau, — pasa kė draugams. Studentai papasakojo, kad penke
EGZAMINAI... rnauja dėl grupės. Tai be ne vienintelis atvejis. Ki ti kursai neblogai laiko egzaminus.. ■ Sesija jau įpusėjo. Be veik visų kursų studen tams beliko išlaikyti vie ną, du egzaminus. Nagrinėdama žiemos egzaminų sesijos rezultatus, pastebė jau, kad neblogai laiko pirmakursiai. Gerai išlai kytas neorganinės chemi jos egzaminas, kurio pen ketus gavo L. Juškevi čiūtė, V. Krikštulytė ir kiti studentai, o atvertusi aplanką su antro kurso 1 grupės specialybės eg zaminų rezultatais, nuste bau. Trečdalis studentų neišlaikė TSKP istorijos ir fizikos egzaminų. Vyresnieji, ketvirta kursiai, laiko gerai. Pen ketais tris egzaminus iš laikė G. Kaikaris, D- Sešelgytė ir kiti. Susidaro įspūdis, kad vyresnių kursų studentai atsakingiau žiūri i studi jas. Tai akivaizdžiai įro do sesijos rezultatai. Tą dieną apsilankiau ir Matematikos fakultete. Algebros egzaminą laikė pirmakursiai. Matemati-
NUMERYJE:
lybių pirmos ir antros grupių studentai sėkmin gai išlaikė TSKP istori jos egzaminą. Sėkmingai egzaminus laiko ir ketvirtakursiai. Jau išlaikyti trys egza minai. Pažymiai byloja, kad fizikos egzaminas bu vo kiek sunkesnis už ki tus Penktas kursas. Net miela: penketai, ketver tai, retas trejetas. Buvau nustebinta visų grupių pažangumu — tikri šau nuoliai. Akys raibo be žiūrint į pažymius, be skaitant pirmūnų pavar des: Antanas Ramoška, Lenino stipendininkas Bro nius Aismontas, Dalius Cekanavičius, Sergejus Chovrinas, Danutė Cekanavičiūtė ir kiti. Matematikos ir Chemi jos fakultetų žiemos eg zaminų sesijos reultatai beveik panašūs. Abiejų fakultetų vyresniųjų kur sų studentai egzaminus laiko geriau. Nereikia nusiminti. Tikėkimės: sesi jos pabaiga mus dar nu džiugins.
tais egzaminus laiko gru pės seniūnas Saulius Šal tenis, grupės komjauni mo sekretorius Mindau gas Rizgelis. Pirmo kurso matemati nės analizės specialybių studentai neblogai laiko egzaminus. Gerai išlaiky tas geometrijos ir algeb ros egzaminas. Matema tikos specialybės penktos grupės studentai Gintaras Petriuškis ir Jolita Pozdnojava tris egzaminus iš laikė penketais. Antro kurso taikomo sios matematikos ir mate matinės analizės specia- Lolita ANDZIULEVIČIŪTĖ
KONSULTUOJA PSICHOLOGAS Esu labai neišvaizdi ir tu riu menką pasisekimą tarp vaikinų. Tai apsunkina ir egzaminų laikymą, nes dau guma dėstytojų — vyrai. Ką daryti? II k. studentė
Suprantama, žmonės yra nevienodos išvaizdos. Bet, toli gražu, ne kiekvienas ak centuoja jos teigiamąsias ar neigiamąsias puses. Iš tikrų jų, tą nepasitenkinimą savą ja išvaizda žmogus dažniau siai pats sau įsikalba. Tik labai retai aplinkiniai žmo Sauslo 23 dieną Revoliuci nės patvirtina tokią subjek jos muziejuje (vyko iškil tyvią nuomonę. Fizinės žmo mingas gynybinio - masinio gaus savybės, faktiškai, bet mėnesio respublikoje atida dažniausiai tariami trūkumai, rymas. Sis mėnuo skiriamas suabsoliutinami ir žmogus ki tolesniam ideologinio darbo tą kartą pats savęs ima gė gerinimui, tarybinės liaudies dytis, vaikšto tartum prasi kovų ir darbo tradicijų puo kaltęs būtų. Kitiems žmo selėjimui, SDAALR veiklos nėms įspūdį daro ne tiek mūsų fizinė išvaizda, bet plėtotei ir aktyvumui. Iškilmingame gynyblnlo- mūsų nuotaikos, optimizmas masinio respublikoje atidary ar jo stoka. Nusivylęs savo me kalbėjo LLKJS CK sekre išore žmogus vaikšto paniu torius V. Vitkevičius, res ręs, ištįsusiu veidu, nekalbus, publikos SDAALR vadovai. o dažnai ir piktas. Taip elg Apie Universiteto komjau damasis Ir atbaido kitus nuo nuolių veiklą SDAALR orga savęs, šį ■ faktą priskirdamas nizacijoje kalbėjo VU kom nepatenkinamai savo išvaiz jaunimo komiteto sekreto dai. Visų pirma, žmogaus riaus pavaduotojas A. Andri elgesys pritraukia ar atstu jauskas. mia kitus, o ne jo išvaizda. „T.S.“ inf. Paniurę žmonės mums pri mena rūpesčius, nemalonu P. ABRAMClKO nuotrau mus. Niekas televizijos ne koje: Universiteto atstovai žiūrėtų, jeigu tokie būtų gynybinlo-masinio mėnesio pranešėjai. Atvirkščiai, besi atidaryme. šypsantis žmogus nuteikia
optimistiškai. Jį mes ir su vokiame kaip geresnį. Įvairiais žmogaus amžiaus periodais ne tos pačios sa vybės jame vienodai verti namos. Jeigu jaunystėje dau giau dėmesio skiriama išorei, drabužiams, madingumui, tai vėliau labiau pradedamos vertinti kitokios savybės: moralinės, dvasinės. Anaip tol ir ne kiekvienas vyras patenkintas tokia žmona, ku riai daugiau jos išorė terūpi, o ne vaikai, buitis. Jaunimas orientuojasi į mados padiktuotą vaikino ar merginos standartą, tipą, ku ris pagrįstas išimtinai išore. Jeigu kas neatitinka tokio standarto savo ūgiu, lieknu mu ar pan., pergyvena neri mą. Tačiau standartinis žmo gus yra vidutinybė. Ir sko nių visokių esama, vadinasi, paklausa yra įvairi. Kartais žmogus užuot didžiavęsis sa vo originalumu, baidosi jo. Pavyzdžiui, kai kurios mergi nos pergyvena dėl strazdanų veide, nors nėra vieningos nuomonės ar jos puošia vei dą, ar bjauroja. Taip pat neteisinga būtų tvirtinti, kad fizinis grožis yra laimingo gyvenimo sąly ga. Žmogus, patikėjęs savo grožiu, gali vien tik į jį orientuotis, net juo manipu liuoti kitų asmenybės savy bių nenaudai. Gali išsivystyti šaltumas, egoizmas, domėji masis vien tik savimi ir reiNukelta Į 4 psl.