Tarybinis Studentas, 1978 m. vasario 17 d. Nr. 4 (1029) by Vilniaus universitetas

ŠIAME NUMERYJE: >' TARYBINĖS ARMIJOS 6C1-MECIUI

X KOMJAUNUOLIŲ DARBAI IR MINTYS

X KODĖL STUDENTAS PAMETA GALVĄ

1978 m. vasario 17 d. Nr. 4 (1029)

ULNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO EKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ

KAINA 2 KAT.

K BENDRADARBIAVIMO NAUDA

SEMESTRAS PRASIDĖJO, NEATIDĖLIOK DARBŲ!

VELTUI PRALEISTA DIENA — DIDESNĖ KNYGŲ KRŪ-

Dirbom, tai ir sekėsi Malonu buvo atsikvėpti po pasisekusių darbų — iemos egzaminų sesija mums, ekonominės informaijos spec. IV kurso I grupei, buvo gana sėkmin ga. Išlaikyti ją — ne riestainį sukrimsti: turėjome ešis egzaminus! Kam tai teko patirti, žino, kiek alergijos, valios, gero pasiruošimo reikia. Šį kartą mūsų grupei geriausiai laikyti sekėsi viuomeninių mokslų disciplinas; mokslinį ateizmą įei marksistinę lenininę filosofiją — vidutinis balas naždaug 4,6, specialybės disciplinų kiek mažesnis sakykim, ESM matematinės dalies kurso — 4,3. I Šiaip tai buvo geriausiai išlaikyta mūsų studijų Sesija. Tiesa, penketukiininkų turim tik vieną — Gucevičiūtę, užtai daug kas laikė egzaminus tik labai gerai ir gerai — D. JonĮkaitė, L. Berkis ir ■iti. I Kodėl ši sesija buvo sėkmingiausia? Šiemet pats įiokymo procesas įvairiapusiškesnis, įdomesnis, ir grupės draugai vieni kitiems padėjo ,,iš peties", ■ūsą semestrą mums nuoširdžiai dėstė ir patarė jyr. dėstytojai A. Vaičiulis, E. Vabalas, I. Ledas. I Apie marksistinės-lenininės filosofijos vyr. dėst I Ledą galima būtų rašyti atskirą straipsnelį: retai sutinki tokių dėstytojų, kurie sugebėtų taip vesti .Seminarą, sudominti visą grupę analizuoti vieną ar 1 itą klausimą. 1 Praėjusį semestrą daug nuveikė ir mūsų grupės ■ omjaunimo aktyvas: įvyko susirinkimų mokymo Jroceso klausimais, į juos kvietėme atskirų discip■nų dėstytojus, sužinodavome pagrindines pasiruo ši mo egzaminui kryptis. t Gerai semestrą padirbėjus, ir sunki sesija buvo Hebaisi. V. ALKSNERIS EKFF IV k. studentas

FAKULTETAS:

TAIP IŠLAIKĖME

ŽIEMOS EGZAMINŲ SESIJĄ

550

Fizikos

142

Matematikos ir mechanikos

875

142

90,2

94,2

133

84,8

85,4

Chemijos

347

137

96,5

94,5

Gamtos

591

277

98,0

98,3

Medicinos

708

103

303

95,2

93,7

Filologijos

1125

131

439

97,0

96,8

Istorijos

955

156

441

97,1

97,8

Pramonės ekonomikos

480

407

95,2

93,4

Prekybos

366

111

96,4

96,8

Ekonominės kibernetikos ir iinansų 1330

265

136

93,1

91,5

Teisės

291

96,6

97,7

896

2955

358

454

94,2

Iš viso:

563

7890

Vėl sugrįžome j auditorijas. Žodis „sesija" — jau pra eitis. Vieniems šj etapą malonu prisiminti, o kitiems... dar keli „pasimatymai" su dėstytoju. Dar kartą pasižiūrėkime į laimingųjų veidus ir pasikal bėkime su jais, kurie per sesiją Tinko penketus. Antrakursė istorikė Aušrą Stukelytė (nuoltir. dešinėje viršuje) pasakoja: „Atrodo, tai buvo jau senokai. Gerai pamenu tik gautus penketus ir draugų nuotaiką". Šalimais stovinti draugė pridūrė: „Jeigu rašysite apie Aušrą, tai būtinai užsiminkite, jog ji draugiška, kurse mėgstamas žmogus. Atsakinėti ji eidavo viena iš pirmųjų. Išlaikiusi egzaminą niekada neskubėdavo namo, o padėdavo kole goms". Matyt, galima parašyti Aušrai dar vieną penketą — už nuoširdumą. Pamenu, peT sesiją PEF pramonės planavimo spec. II k. studentę Jadvygą Udrėnaitę (nuotr. viršuje kairėje) radau vestibiulyje beskaitančią knygą. Kai pasakiau kokiu tiks lu noriu sutrukdyti, sumišusi atsakė: „Aš pavyzdys ki tiems? .. Negali būti. Tokių yra daug". Tai pasakiusi pra dėjo žvalgytis, paskui nustebusi ištarė: „Tikriausiai jau visi ruošiasi atsakinėti. Aš viena tik likau. Einu.. EKFF ekonominės informacijos II k. 2-os grupės stu dentė Jovita Petrauskaitė (nuotr. apačioje) labai jaudino si: kiekvieną jos žodį įdėmiai sekė dėstytojas E. Stankus. Jis „neprisikabino" ir Jovitos žinias įvertino penketu. Be galo džiaugėsi J. Petrauskaitė, išlaikiusi šį matematikos egzaminą. Kas nesidžiaugia, gavęs penketą. L. SKIRPSTAS

AUKŠTOSIOSE

MOKYKLOSE, SU KURIOMIS

Latvijos universitetas iš pirmo žvilgsnio labai panašus į mūsiškį. Čia irgi į .sena miesčio gatvę žvelgia centri nis pastatas, ties kuriuo ly giai toks pat niekad nesibaigiantis studentų skruzdėly nas. .. Tik pagal amžių universi tetas Dauguvos pakrantėje mūsų žilagalviui galėtų tik ti nebent į proanūkius. Tais metais, kai jį atidarė, Vil niaus universitetas jau buvo įpusėjęs ketvirtą šimtmetį. Greitai šis broliškos respubli kos mokslo ir kultūros židi nys, pavadintas įžymaus po litinio ir valstybės veikėjo Peterio Stučkos vardu, at švęs savo šešiasdešimtmetį. Amžiaus skirtumas nekliu do šiems aukštosioms mokyk loms bendrauti. Nuoširdų draugą, patarėją ir bendra mintį čia sutiksi kiekviena me žingsnyje. Štai ekonomikos kandida tė, docentė V. Paupa dar ne pamiršo įspūdžių, kuriuos ji patyrė stažuodamasi Vilniaus V. Kapsuko universitte. — Ekonomikos fakultetas, kuriame aš dirbu, — pasako ja docentė, — vienas iš de vynių Latvijos universiteto fakultetų. Žinoma, nei dėsty tojų, nei studentų skaičiumi mūsų fakultetas negali pri

BENDRADARBIAUJAME

lygti jūsiškiams ekonomikos fakultetams. Būdama Vilniu je, — tęsia pašnekovė, — geriausiai susipažinau su Ekonominės kibernetikos ir finansų fakulteto mokymo, auklėjimo bei mokslo tiria mojo darbo organizavimo ypatumais. Kai kur, ypač me todiniame darbe, iš savo ko legų nemažai pasimokiau.. . Turime kuo pasigirti ir mes. ypač studentijos auklėjimo srityje. Kai kalba pakrypo apie Latvijos universiteto praeitį, paaiškėjo, jog P. Stučkos universiteto įsteigimas betar piškai susijęs su Tarybų val džios įkūrimu broliškoje res publikoje. 1919 metų vasario mėnesį buvo pasirašytas dek retas apie Latvijos universi teto atidarymą. Docentė V. Paupa išryški no įdomų faktą: pasirodo, universitetas jau nuo pirmų jų metų, tikrąja šio žodžio prasme, tapo pagrindine aukštąja mokykla respubliko je. Jo atskirų fakultetų ba zėje susikūrė Latvijos Žemės ūkio akademija (1939 m.), Rygos Medicinos institutas (1950 m.) ir Rygos Politech nikos institutas. (1958 m.). Rūpėjo daugiau sužinoti ir apie Peterį Stučką. Štai keli jo gyvenimo štrichai: gimė

ŠIANDIEN, vasario 17 d.. Medicinos fakulteto Didžiojoje auditorijoje (Čiurlionio 21/27) jvyks iškilmingas Tarybinės Armijos 60-čio minėji mas. Pranešėjas generolas majoras P. Petronis. Pradžia 17 vai. Kviečiame dalyvauti.

Rektoratas ir visuomeninės organizacijos

S. KRASAUSKAS Amžinai gyvi.

Latvijoje 1865 metais, baigė Peterburgo universitete teisės mokslus, kurį laiką redagavo laikraštį, aktyviai dalyvavo revoliucinėje veikloje. Nuo 1917 m. P. Stučka skiriamas Teisės komisaro pavaduoto ju. 1923—32 m. jis Rusijos Federacijos Aukščiausiojo teismo pirmininkas. Vėliau profesoriavo Maskvos vals tybiniame universitete, vado vavo Civilinės teisės kated rai, parašė ne vieną stambų mokslinį darbą. Rūpėjo ir išsiaiškinti, kaip šiame universitete ruošiami apskaitos specialistai. Susi tinku buvusį Buhalterinės ap skaitos katedros vedėją, eko nomikos daktarą profesorių K. Andžaną. Nė kiek nepa gražinsiu pasakęs, jog pro fesorius — ilgametis mūsų universiteto Buhalterinės ap skaitos katedros globėjas. Jis — dažnas vilniečių sve čias, ne kartą klausėmės jo paskaitų, patarimų. Žymus mokslininkas iš didelio būrio išugdė ,ne vieną ir mūsų ka tedros aspirantą. Profesorius ir dabar konsultuoja jaunuo sius, recenzuoja jų mokslinius darbus. — Iki 1940 metų, — pa sakoja profesorius, — Latvi jos universitete apskaitos

POKALBIAI DĖSTYTOJŲ KAMBARYJE

Naujosios TSRS Konstituci jos 59 straipsnis skelbia: „TSRS pilietis turi laikytis TSRS Konstitucijos ir tarybi nių įstatymų, gerbti socialis tinio bendrojo gyvenimo tai sykles, garbingai pateisinti Kilnų TSRS piliečio vardą". Sis Straipsnis yra valstybinė tarybinio žmogaus dorovės norma, kurios laikytis prati na visa mūsų auklėjimo sis tema. Mūsų studentiją visa da veikė ir veikia ši siste ma, bet. reikalingos ir.'Spe cifinės priemonės auklėjama jam studentų poveikiui su stiprinti. Kodėl? Jei studentas pa dauža ar girtuoklis, tai jis niekuo nesiskiria nuo gir tuoklio. mūrininko ar neiš auklėto chuligano. Ta pati našta visuomenei, tokios pat veiKsmų pasekmės. Moralinio pakrikimo, koks jis bebūtų, pobūdis, be abejonės, bėra koks nors specifinis. Bet kal bėti apie studentijos dorovi nio auklėjimo specifiką rei kia, - iries studentija —‘ vis dėlto tokia mūsų dienų jau nuomenės dalis, kurios do rovinis brandumas formuoja si specifinėse aplinkybėse, tie visada -palankiose moraliniam pastovumui. Pirmiausia, tai labai stai

specialistai nebuvo ruošiami. Pokario metais, panašiai Kaip ir Vilniaus universitete, pra dėjome, galima sakyti, nuo nulio. Neturėjome dėstytojų, vadovėlių, metodinės me džiagos, patalpų. Šiuo metu, — tęsia pašnekovas, — bu halterius ruošia net trys res publikos aukštosios mokyk los: Latvijos universitetas, Žemės ūkio akademija ir Ci vilinės aviacijos institutas. Dabar minėtų mokyklų ka tedrose apskaitos ir ūkinės veiklos analizės kursą dėsto 32 mokslo darbuotojai, iš jų vienas profesorius ir net 14 docentų. Profesorius kalbėjo, jog per penkiolika katedros gy vavimo metų sukauptas ne mažas patyrimas. Palaikomi glaudūs Tyšiai ne tik su ko legomis Vilniuje, bet ir su Maskvos, Kijevo, Leningra do, Minsko mokslininkais. Negali .nesutikti, jog bend radarbiavimas — neįkainoja mas turtas. Juk nežinodamas, kas dedasi pas kaimyną, gali metų metais „išradinėti dvi ratį". Be to, kolegų patyri mas skatina pasitempti, ge riau dirbti. Kolegas iš Latvijos univer siteto, su kuriais teko kalbė tis, akcentavo būtinumą or ganiškai jungti mokymą su studentų moksline bei gamy bine veikla. Šio patyrimo paskleidimas — labai svarbus etapas (ruošiant aukštai kva lifikuotus specialistus.

AR GALI ŪKININKAI

('ntUĮHi

PADĖTI STUDENTAMS, O ŠIEJI — TAUSOTI BENDRABUČIO TURTĄ

Pernai (1977.X.21.Į. „Tarybiniame studente" buvo išspausdintas straipsnis, kur, remiantis studentų profkomiteto ir ūkinių padalinių atstovų posėdžio medžiaga ,buvo rašoma apie socialistinio turto tau sojimą bendrabučiuosee, apie kitus buitinius rūpes čius. Praėjo keli mėnesiai. Teko girdėti, prekybininkų bendrabutyje išdaužti durų stiklai, kitam — vėl iš tepė sienas ar priteršė virtuvę... Vėl tas pats? Yra ir antra lapo pusė:ar viską padaro ūkininkai, kad bendrabučiai būtų tvarkingi ir jaukūs. Jūsų dėmesiui — prorektoriaus administracijos ir ūkio reikalams padėjėjos J. RAGAIŠIENĖS nuomo nė: Studentai, gyvenantys bendrabučiuose, skundžiasi, kad kėdės greit lūžta, nėra dušų galvučių, greit per dega lemputės. Ir vis girdėti — ūkio skyrius nesirū pina! Padejuoti kiekvienas sugeba, o ar kas pagal voja, kodėl tos bėdos bado akis. Gal ir studentai teiktųsi dalį kaltės sau prisiimti? Visi dabar daug ireikalauja, savo teises žino, o ai nepamiršta tiesioginės savo — bendrabutiečio — pareigos. Abejoju, kad atėję pašaliečiai išlaužo kė des, nusuka dušų galvutes. Patys gyventojai netau soja bendrabučio turto — girdi, čia ne mano, o valstybės. Manome, kad bendrabutis yra savi na mai, ir kiekvienas privalo juo rūpintis. Skundžiamės, kad greit perdega lemputės, jų trūksta. Pagalvokim gerai — kodėl jos greit perde ga? Dažniausiai todėl, kad visai nesaugomos: dega L. KRIVKA lemputės skaityklose, virtuvėse, koridoriuose, du šuose ištisas paras kaip amžinoji ugnis, kol kas Ekonomikos kandidatas nors susipranta užgesinti. Tuo reikėtų kiekvienam rūpintis. Ūkininkai stengiasi, bet ne visada pasiseka rei kalingų daiktų įgauti laiku ir norimą kiekį. Radijo mazgai praeitais metais buvo vėlai užpla nuoti, todėl jų negavome. 1978 m. bus įrengti 4 ra dijo mazgai numatytuose bendrabučiuose. Projektavimo institutas šiuo metu kuria bendra bučių interjerų projektą, jame numatyti ir stendai. Todėl jie bus gaminami vėliau. Visos naujos kėdės skiriamos statomiems bendrabučiams, ir tai dar trūksta, todėl seniesiems -kol kas prisieis tenkintis turimu inventoriumi. Bendrabučių gyventojams rei kia pasistengti nelaužyti kėdžių. Dujinėms plytelėms atsargines dalis galima gauti tik gazifikacijos valdyboje, bet labai mažais kie kiais. Tuo turėtų rūpintis komendantai. Stiklo langams sandėlyje yra, belieka komendan tams apsirūpinti, o stikliams įstiklinti. Už bendrabučio turto gadinimą studentai kol kas nėra griežtai baudžiami, dekanatai atlaidžiai žiūri į visa tai, nors komendantai ir praneša. Siūlyčiau fa kultetų visuomeninėms organizacijoms daugiau do mėtis savo studentų, gyvenančių bendrabutyje, el gesiu ir griežtai bausti visuomeninio turto gadin V. JURAlClO nuotr. tojus.

Studentų vidinė kultūra gus šuolis jauno žmogaus gyvenime nuo griežtos elge sio priežiūros, kurią mokyk liniais metais užtikrino dau gelis tėvų, mokykla, artimie ji ir vaikystės draugai, na mų šiluma ir šeimos tradici jos, į absoliučią veiksmų laisvę, savarankiškumą, „su augusio" toną, neretai ir į bohemiško gyvenimo sūkurį. To tariamai laisvo gyvenimo vilionių marios, o patirties savarankiškam gyvenimui nė už kapeiką. Antra vertus, studentija — tai labiausiai visais požiū riais dinamiška jaunuomenės dalis. Ją vis dėlto mažiausiai kausto materialiniai ir buiti niai -rūpesčiai (mokslas • nemo kamas, stipendija ir -tėvų do tacijos reguliarios, praktiškos tradicijos -neprašmatniai reng tis, bendrabučio stogas ant galvos ir valdiška -pagalvė po ja ir t. t.). Ji dar -neatsakin ga -savo įpėdiniams. Ji kritišKiausia tradicinių gyvenimo no-rmų atžvilgiu. Ji pasitikin ti savo jaunomis jėgomis, sa vo , potencine energija, la biausiai linkusi į konfliktus su senosios kartos nuomone daugeliu klausimų. Daugumai mūsų studentų nieko neprikiši — ir gerai mokosi, ir nepriekaištingai

elgiasi. -Gal tik elgesio viešose vietose, santykiuose su vyresniaisiais etika šlubuoja, gal trūksta mūsų akademiniams vyrukams džentelmeniškumo, o akademinėms merginoms — moteriško kuklumo. Bet dar pasitaiko ir skaudžių dalykų: antivisuomeninių recidyvų, girtavimo, sek-sualinio palaidumo, sočialistinės nuosavybės švaistymo, chuliganizmo. Dar, palyginti, daug mėginimų apgauti dėstytojus, meluoti, išsisukinėti. Tarkime, nuo neatmenamų laikų į špargalkų vartojimą žiūrima atlaidžiai, taip pat atlaidžiai žiūrima ir į -namų darbų nusirašinėjimą, sufleravimą per egzaminus, Tie dalykai vis dar laikomi studentiško šaunumo pasi-reiškimais. O juk iš esmės tai —- nesąžiningumo pradmenys,-, kurie žmogaus sieloje gali išbujoti iki teismo salės lygio, kurie ir šiandien nepuosią studento dorovinio veido, Tai-gi, bėdų dar yra. I-r labai aktualus uždavinys su tomis bėdomis nuosekliai, nuolatos ir atkakliai kovoti. Ir -kovojama. Daug dirba ir nuveikia visuomeninės organizacijos, dekanatai, katedros, kuratoriai. Tačiau būtų galima nuveikti dar dau-

gia-u, jeigu minėtos instancijos, siekdamas aukštos visų studentų dorovės ir elgesio etikos, labiau atsižvelgtų į ką tik nušviestas specifines nepageidautinų reiškinių tarpsnio aplinkybes ir imtųsi labiau gaspadoriškų p-riemonių studentams paveikti, Tą šuoliškumą būtų galima pašalinti, jeigu pirmųjų kursų kuratorių veikla, jos turinys ir metodika būtų arūmesni vidurinės mokyklos klasės vadovo veiklai. Kuratoria-us pareiga dažniau bendrauti su savo grupe, žinoti, kokiomis nuotaikomis gyvena grupė, sistemingai kontroliuoti grupės studentų mokymosi rezultatus, elgesio pobūdį, dažniau bendrauti su studentais: organizuoti grupės išvykas į teatrą, parodas, sporto varžybas, turistinius žygius — vienu žodžiu, daryti visa tai, kas sutelkia grupės kolektyvą, kas padė da pačiam kuratoriui suartėti su studentais, sustiprinti savo įtaką jiems. Ypatingą dėmesį kuratoriai turėtų slcirti artimesniem® individualiems kontaktams su tais grupės -studentais, kurių mokymasis ir elgesys šlubuoja. Šie kontaktai turėtų padėti geriau pažinti žmogų, išsiaiš-

KOMUNISTINIS AUKLĖJIMAS

BRANGI KIEKVIENA PROGA

M RYB1NĖS ARMIJOS 60-MEClUI Per žiemos atostogas Universiteto iakultetų komjaunuolia i dalyvavo turistiniuose žygiuose tarybinės liaudies revo liucijos, karo ir darbo šlovės vietomis. Sį renginį jle sk' ui Tarybinės Armijos 60-člui. ’ramonės ekonomikos fakulteto komanda keliavo PO Sv< jnčionių, Istorijos — po Širvintų, Ekonominės kibernetik os' ir' finansų — po Raseinių, Fizikos — po Kauno, Filol ogijos — po Ukmergės apylinkes ir kt. Aplankytos įžymii >s vietos, susitikta su vietos jaunimu, revoliucinio juji limo, Didžiojo Tėvynės karo ir daTbo veteranais, rinkta revoliucinė istorinė medžiaga, pasakota apie Universitetą ir io specialybes.

yra sudaryta veikli jų tary ba. Mūsų susitikime dalyvavo karo veteranai V. Baškys, E, Česnauskas, V. Vaičiulis. Meškuičiuose gyveina ir liau dies menininkas, Didžiojo Tė vynės karo veteranas Kostas Gedvilas — jo paveikslai eksponuojami ne tik respub likos, šalies parodose, bet ir užsienyje. A-r kalbėjomės su abitur ientais, mokytojais, ar kovų veteranais, visąlaik jautėme

Mūsų visuomenė, sakoma TSRS Konstitucijoje, „tai di džiai organizuotų, idėjiškų , ir sąmoningų darbo žmonių — patriotų ir internacionalistų — visuomenė." Brandaus so cializmo sąlygomis asmeny bės, kaip visuomenės nario, formavimas įgauna labai svarbią reikšmę. Viena iš ideologinio darbo sudėtinių dalių yra interna cionalinis ir .patriotinis. jau nimo auklėjimas. Šioje sri tyje Universitete nemažai nuveikia kraštotyrininkų klu bas. Tai, nors ir viena jau niausių (įkurta 1968/69 m. m.), bet veikli studentų visuomeninė organizacija. Viena pagrindinių klubo darbo formų — kraštotyros ekspedicijos. Jose surinkta istoriniu, kultūriniu, etnogra finiu požiūriu vertinga me džiaga panaudojama komu nistiniam studentų auklėji mui. Ekspedicijose tiriama rajono revoliucinė praeitis, atliekami nūdienos sociologi niai tyrimai, renkama liau dies kūryba. Susitinkama su vietos gyventojais, revo liucionieriais, darbo vetera nais. Štai 1976 m. Kvėdarnos ekspedicijos dalyviai suruo šė vakarą, kuriame dalyvavo buvęs 'liaudies gynėjų būrio vadas V. Gorodilovas. Žaga rės ekspedicijoje kraštotyri ninkų svečias buvo 16-osios Lietuviškas divizijos kovoto jas — žvalgas J. Pugaliauskas Ekspedicijų medžiaga pa sitarnauja ir klubo ruošia miems vakarams fakultetuo

se. Tai ne tik klubo, bet ir visų fakulteto studentų ko munistinio auklėjimo rengi niai. Praėjusiais mokslo me tais .Pramonės ekonomikos fakultete įvyko vakaras, skir tas revoliucinio judėjimo da lyvio J. Vito atminimu^ Ekonominės kibernetikos ir finansų fakultete — vakaro nė „Saugokime kultūrinį pa likimą". Vakaronės — darbo for ma, naudojama nuo pirmų jų klubo įsikūrimo metų, pa sak kraštotyros klubo pirmi ninko V. Mačiekaus „tai svarbi akademinio jaunimo politinio ir estetinio auklėji mo priemonė".. Vakaronės padeda propaguoti surinktą liaudies kūrybą, praturtina repertuarą naujomis daino mis. šokiais. Kraštotyros klubas palaiko ryšius su vidurinėmis mo kyklomis, įmonėmis. Siekiant suaktyvinti internacionalinį studentų auklėjimą, užmegzti ryšiai su Baltarusijos uni versiteto kraštotyros klubu, bendri vakarai rengiami su Vilniaus Aukštosios Karinės priešlėktuvinės gynybos ra diotechnikos mokyklas kur santais. Kraštotyrininkų klubas su maniai panaudoja kiekvieną renginį, kiekvieną progą ko munistiniam auklėjimui — siekia ugdyti pagarbą savo ir kitų tautų kūrybai, gerbti ir tyrinėti revoliucinę krašto praeitį, moko mylėti savo Tė vynę.

Maskvos Lenino ordino ■energetikos instituto poilsio bazė įrengta Firsanovkoje, keturiasdešimt minučių ke lionės autobusu nuo miesto. Čia, gražioje vietovėje, ren giama (.nuo 1945 metų) ins tituto komjaunimo aktyvo mokykla. Šiemet MEI komjaunimo komitetas į šią mokyklą, „Firsanovka-78", pakvietė ir

mūsų Universiteto atstovus. Savo komjaunimo organizaci jai atstovavome trise: SMD tarybos narys III k. žurnalis tas E. Butkus, komjaunimo komiteto narys GF -II k. stud. J. Ignatonis «ir šių ei lučių autorius. „Firsanovkoje-78" dalyvavo ir Lvovo, Talino, Kauno po litechnikas institutų, Kazanės ir Smolensko aukštųjų mo kyklų komjaunuolių. Darbas mokykloje vyko sekcijomis (jų buvo apie 15), .Klausėmės paskaitų ir tarptautiniais klausimais, neleido nuobo džiauti ir kultūrinė progra

ma: meninės saviveiklos įvairiausi konkursai, sporto varžybos, skriejame trikinke ir valgėme tradicinius bly nus su arbata „Rusų žiemos" renginiuose. Buvome paruošę ir skaitė me pranešimą apie Universi teto istoriją. Galime dar pa sigirti: meno saviveiklos konkurse iškovojome tortą! Smagios, turiningos dienos ne tik liks atminty, bet ska tins ir mokytis iš kolegų pa tyrimo.

ir savigarbos ugdymo aspek tu padaro dėstytojai, kurie puikuojasi prieš studentą sa vo žiniomis, tyčiojasi iš neži nančio ar nemokančio. Ypač skaudžiai patyčias pergyvena darbštus, bet negabus studen tas. Moraliai primušamas žmogus, sutrypiamas jo oru mas. O toks tada viską gali — ir Į studijas numoti ran ka, ir į moralę. Reikia ieškoti kelių turiningesniems ir patrauklesniems masiniams renginiams organi zuoti, kuriuose daug vietos būtų pačių studentų iniciaty vai, minčiai, nuomonei. Reikia sudaryti mūsų stu dentams platesnio sąlyčio ga limybes su menu ir literatū ra, tori nieko tiesiogiai ne perša (tas jau yra nusibodę), bet duoda impulsą jaunam žmogui susimąstyti apie gėrį ir blogį. Gera dorovinio auklėjimo mokykla — studentų staty bos būriai. Čia grūdinasi ne tik raumenys, čia . jaunas žmogus pajunta rublio sko nį, pasveria nuosavo prakai to ekvivalentą, paties uždirb tam; o ne, iš tėvelių gautam, rubliui. Tuomet kitą prasmę įgyja ir pats tas rublis, atsi randą pagarbos rubliui pojū tis. O tai jau daug ir doro vinio auklėjimo prasme. Stu dento statybos būriai — ge ra, bet epizodinė priemonė. Kodėl, pavyzdžiui, nesudaryti sudėti,‘ų brigadų, kurios už

nustatytą atlyginimą valytų atitinkamą bendrabučių gyve namą plotą, valgyklas, sales, auditorijas. Pavieniai studen tai, kiek mums žinoma, už darbiauja . plaudami indus studentų valgyklose, dirbda mi laborantais, dalyvaudami pasitaikančiuose ūkiskaiti niuose darbuose. Bet tai pa vieniai atvejai, o reikėtų ieš koti protingos daugelio stu dentų . įdarbinimo sistemos. Protingos ta prasme, kad už duodami darbai nekliudytų sėkmingai mokytis. Reikia sudaryti mūsų stu dentams platesnes galimybes susipažinti su tuo, kas rašo ma mūsų respublikos jauni mui skirtoje spaudoje. Ne kiekvieno studento kišenė iš neša kasmet, be laikraščių, dar prenumeruoti „Švyturį", „Jaunimo gretas", „Nemuną", „Kultūros barus", „Mokslą ir techniką", „Mokslą ir gyveni mą", „Literatūrą ir meną", jau nekalbant apie daugybę jaunimui skirtų sąjunginių leidinių. O kur juos studen tui paskaityti, kur gauti? Kas liktų iš respublikinės biblio tekos, žurnalų fondų ir iš pačios bibliotekas, jei, pavyz džiui, keliasdešimt tūkstančių Vilniaus studentų užsinorėtų ten pasiskaityti minėtų žur nalų, Žurnalas, sutikite, ge riausiai į rankas lenda na muose. Žurnalas turi būti bendrabutyje. Kaip to pa siekti?

Vienas iš kelių — daugiau skatinti studentus kolekty viai (sakysime, vieną žurnalą keliems bendrabučio kamba riams) užsiprenumeruoti jau nimo spaudą. Kitas kelias — įjungti šefų pagalbą. Kartą apie jaunuomenės auklėjimo problemas teko dalintis mintimis su patyrusiu pedagogu. — Kaip čia išeina? — sa kau. — Žvilgterėkime į mū sų studentą, moksleivį po vieną atskirai, — žmogus, kaip žmogus: ir supratimo, ir širdies turi. O va, minioje jis, pasirodyti benorėdamas, ir pameta galvą. — Žmogus — sudėtingas daiktas, — taria mano pašne kovas. —- Kiekvienas vis ki toks, kiekvienas nepakartoja mai savotiškas. Ir auklėti jį nelengvą. Kokį auklėjimo raktą benukaltum, vargu ar jis , bus tinkamas visiems. Kalsi raktą ir bandysi. Kar tais pataikysi, o kartais teks ir liūdnai sudejuoti mūsų mielo P. Cvirkos žodžiais, iš reiškusiais . senojo meisterio Doveikos kaltę sūnums, kad „Andrių menkai plakė, o Jo ną mažai mylėjo". Viena aiš ku, jog auklėti reikia. Rei kia (kasdien, nuolatos, kiek vieną dieną, kiekvieną va landą. Kiekvieną savo gyve nimo akimirką.

Komjaunuolių

šeimos darbai

risiminimai apie didvyriškumą vi trys vario kariai, MANO BROLIAI LIKS AMŽIAMS NEMARUS, lę kovą, pergalę, žuvo- SlClA KRITĘ GRUMTYNIŲ METU.

Tradicinėje aktyvo mokykloje

atminimą. Čia, nuo pao Tarybinei Armijai vėje, netoli Šiaulių, ir loję įrengtas generolo J. Zi- didelį

jOme žygį. Mes, mateai, pasirinkome Šiaulių ) ir rajoną. Panorome žrnti su revoliucinėmis bo šlovės vietomis, susu karo veteranais, i įen.tais. tas priežastis, kurios aisudžias patraukia ar mūsų vaikiną gėlės prie giną, keliais, >moblogais kareivio kapo.turėBeasti kelią į klaidžiojančio o tiekos didvyrių ž gausjis,širdį, Jeigu primena studengyvenimus, tas jaučia, kad kuratorius sudėtas karo ugny — už autoritetingas — ą laisvę.dėstytojas .. Pergalės pei gyvena dėl jo komjaunuopaklydimų , paminklas irBesėkmių, rūpinasi jam kaipai. Grigui, Sukilėlių dėn, jis ima susimąstyti apie — tai tik kelios įžysa1 p elgesį, darosi vietos, nepaŠiauliųjammiesto ) apvilti kuratorių. e pabuvojome. radėjęs auklėjamąją veikilankėme Šiaulių miesrokyklinės priežiūros me oje ir 9-oje vidurinėse ls,close. kuratorius turėtų kaip paMatėme, ■Jiiui funkriai, auklėjamąsias ir komjaunuoliai grupės istorine visuoiperleisti savo miesto iniam aktyvui, im), 13-oje vid. palaipsmokyksavo autoriteto svorį parti kolektyvo įtakos svoTokia auklėjamojo darlaktika padėtų ' studentui moralinės krizės adaptuo•avairankiškame gyvenime, Sti kritiškai vertinti sa vo lt grupės draugų elgesį. ■ tai jau rimtas dorovinio ovumo pagrindas. I)anagrinėkime antrąją stutijos dorovinio auklėjimo apl nkybę — jos dinamiškumą uerupestingumą, _ ____ pasitikėi Intą savo jėgomis, visos šios aplinkybės būt na> patrauks studentą fl avinio regreso keliu, Juk, M.-------yzdžiui, pasitikėjimas saVO jėgomis, kovinga nuotai-

burkaus muziejus. Daug padirbėjo pionieriai, kol surinko gausią ekspoziciją, ir dabar jie aktyviai ieško naujų 9 eksponatų savo muziejui. Sužavėjo apie 43-osios armijos ka grumtis su gyvenimo ru žygius pasakojantis muziejus tina, drąsūs iššū Kuršėnųpagaliau, 3-oje vid. mokyklokiai prieš po je. Čia mesatgyvenusius susitikom su kažiūrius į meną, muziką, kolma ro veteranu, Gergždos das, beskonį etiketą ūkio saloninį pirmininku A. Pociumi, — tai ne sveikintini dalykai.savo Bet. kuris .tik pasidalino tie patys bruožai atsiminimais apiesudaro karotaip ir pat specifiškai pokario metus, betpalankesnes kalbėjo ir sąlygas ir blogybėms apie dabarties dienų tarpti. didvyNerūpestingas valiūkaviriškumą, apie įspūdingus sumas, beatodairiškas naujovių sitikmus su Tarybinės Armivaikymasis, perdėtai kritiškas jos Vadais Beloborodovu, požiūris senosios kartos Siošviliu. į dalyvavusiais, vapažiūras apskritai nėra geras duojant Šiaulius. reiškinys. Tie susitikimas dalykai jauną Įsimintinas įvyžmogųMeškuičiuose. taip įsiūbuoja, kad jis ko Siame praranda miestelyje orientaciją gyvena irgyveni dirba me, neatstodamas. kas žmo 43 karo ir darbo veteranai, gui leistina, kas ne. Jeigu taip, tai reikia kur kas dau giau dėmesio skirti studento kritiškam požiūriui į savo veiksmus. Būtina sudaryti daugiau progų jaunam žmo gui susimąstyti apie tai, kas gera, o kas bloga. Studentai nemėgsta kategoriškų teigi nių tuo ar kitu, taip pat ir dorovės, klausimu. Jiems rei kia duoti impulsą nuosavo proto diskusijoms, jiems rei kia daugiau įtaigių įrodymų, juos reikia dažniau veikti auklėjančia meno ir literatū ros įtaka, dėstytojo asmeny bės patraukliu pavyzdžiu. Reikia ieškoti naujų studen tijos auklėjimo formų.

susidomėjimą mūsų Universitetu. Atidžiai jie klausėsi mūsų pasakojimų apie Alma Mater istoriją, dabartį, pasiruošimą 400 metų jubiliejui. Abiturientai domėjosi studentų gyveniNeduoda, mūsų studijomis, nuomone, mu, tradicijomis, efekto Užsimezgėbegaliniai nauji ryšiai,elgesio surasvarstymai biuruose, dome naujų draugų.susirin „Iki kimuose, kur norima— iš atsinu naujų susitikimui" sikaltusio būt sveikindamasstudento linkėjožūtLLKJS išpešti prisipažinimą ir pasiža miesto komiteto instruktorius dėjimą daugiau taip nedaryti. A. Normantas. Ir prisipažįsta, ir pasižada. .. ir vistiek L.tą LESClAUSKAITĖ patį daro. Į pirmąMMF planą, IV k.doroviškai studentė ugdant studentą, turi iškilti asmenybės savigarbos jausmo A. BLASKEVlClAUS nuougdymas. susitikimas Save gerbiantis traukose: su kažmogus daug A.ko Pocium neigiamo ir ro veteranu (kalžemo apie neleisstudijas sau. Todėl rei rėje), Unlversikia imtis priemonių pasakoja studento tete abiturientams asmenskomjaunimo orumui pakelti. Pir MMF biuro sek miausia, žmo retorius A.atitinkamos, Pikturna. gaus orumui duoklę atiduo dančios apystovos turi vy rauti dėstytojų ir studentų santykiuose. Gerai prisimenu prof. A. Gučo, prieš daugelį metų dėsčiusio man psicho logiją, žodžius, kuriuos jis pasakė egzaminams blogai pasiruošusiam studentui: — Aš Jus gerbiu ir negaliu įsivaizduo'i. kad Jums pa kaktų iš pasigailėjimo para šyto trejeto! Todėl siūlau papildomai ruoštis' egzaminui. Ir reiklumas, ir pagarba žmogui! Žinau, jog šis stu dentas po to iš kailio nėrėsi, kad tinkamai pasiruoštų eg zaminui. Daug žalos studento orumo

ir musij kasdienybė

■

V. Rudokas

V. SIDARAVlClUTĖ IF V k. .studentė

R. JAGMINAS Komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas

Doc. V. LIUTIKAS (Iš VISI „Inžinerijos")

Vos pirmos vakaro žaros Žemę papuošia ratjval — Tuoj salė nušvinta, salėj banguoja Liejasi valso garsai.

Priedainis: O aplink, o aplink skamba juokas, Saulėm šviečia visų veidai. Ir, atrodo, studentų šis šokis Ir daina nesibaigs amžinai. Čia skrieja poros laimingos, Sukasi šokio ritme, Sukasi salė, sukasi žemė Ir tu sukiesi drauge.

Kaip gera žemėj gyventi — Čia tu pajusti gali. Tad atskubėki pasisvečiuoti Mūsų studentų būry. Eikit pas mus — tegul šventė Būna šįvakar visiemsl Džiaugsmą, netllpusj šventiškoj salėj, Mes išdalinsim kitiems.

Už šią dainą, kurios auto riai TF antrakursiai A. Po cius (muzika) ir V. Savickai tė (žodžiai), teisininkų kaimo kapelai Universiteto studentų dainos konkurse buvo pa skirta pirma vieta. Universi teto jubiliejuj skirtame ren ginyje nuskambėjusi, lai ji bū na dainuojama visų mūsų stu dentų, tampa mūsų švenčių dalyve, geros nuotaikos draų

ge. Praverstų ir daugiau gražių, nuotaikingų dainų — tikrų mūsų bendražygių, kurios ne tik padėtų studijų metais, bet ir vėJiau primintų juos. Čia savo žodj galėtų tarti jaunie ji Universiteto Iteratai, savi veiklininkai, gal net dėstyto jai. Te su mumis gyvena ir daina!

V. BALSEVIČIŪTE Lyg sapnas, II k. lituanistė Ryto ugniai degant. Kaip nuojauta Drugių sparnai margi — VASAROS NATIURMORTAS Žolės kartumo, (Pagal F. Tolstojaus Uogų skonio. paveiksią) O paukščių giesmės — Aureolė ant vasaros Kvapai Gelsvos galvos. Rugiagėlių, aguonų, smilgų — Tarp vynuogių, erškėčių, klevo lapų Ugnis pražydo. Darės keista Nežinomų miškų akivaizdoj tylėti, Palietus savo sielą, rudeninę gėlę... Ir daužėm veidrodžius — miškų, dangaus ir upių, Ir mūsų atspindžiai jų akyse virpėjo. Kažkur — Kelių šviesa, ugnis per visą skliautą, Naktinio paukščio klyksmas vėjy skrenda. Palieski mus!-------------------------------------Ir žemė lenkėsi prie mūsų Švytėjo mėlynai žolynai. Nešė vėjas Ugnies ir medžių skambantį motyvą. Tarp vynuogių, erškėčių, klevo lapų...

L. DANILOVOS nuotr.

RONDO

V. NEVERDAUSKAS, II k. Istorikas

FRAZES

nekrenta lapai perskeltas medis jau seniai nekrenta mes laukiam netikėdami krentančiais lapais perskeltais medžiais vis tebelaukiam krentančiais lapais perskeltais medžiais

IŠ CIKLO „SENI EILĖRAŠČIAI" Nuplauksim per Joninių žiburius, per naktį ieškojimais varvančią, į baltą ramumą subridę ir tylūs, lūpas šešėliais atsargiai suglausim. ..

Palieski liepsnojančiais pirštais man plaukus .. .kaip liečia kas rytą senutė rožančių, užmiršus ko ieško pajuodusiam medy...

* Priešsesijinės svajoncs.1 nelygios posesijinėms. Prieš I sesiją studentas svajoja išlai kyti laiku egzaminus; po se- į sijos — laiku likviduoti sko-l las. * Studentavimo ironija: sti pendiją geriausiai moka iš-l leisti tie, kurie jos negauna

Kur kirtimuose medžiai nutyla apkabindami rankomis žemę tu sutiksi mane išvarytą į Balandžio sapną neramų . .tik nelieski manęs kaip Išmesto žaislo medis kris ir pakils atminty išgąsdinti paukščiai

Gal kartą suprasime žiedą paparčio, išėję su medžiais šešėliuos atrasti savęs. . .

* Per egzaminą ir nepar ruošęs jam studentas pergy vena: pasiseks apgauti dėsty toją ar ne?!

* Studentai! Taupykite po pierių — išsilaikykite laikui egzaminus, kad nereiktų nau doti skolos lapelių.

L BUITVYDAITE IV k. bibliotekininkė L. VASILIAUSKAITE II k. žurnalistė

PRARADIMAI Dar neskubėk būt praeiviu žygluojančloj žemėj, Pamąstyk — gal praradęs galėsi atrasti! Tik nebėk. Aš sakau — neskubėk, Nes skubėdamas žavesį tuščią atrasi! Ir paskui, kai nurims siautulinga jaunystės diena, Kai pakelsi akis sugrįžimui, Neskubėk... viskas žuvo... praeitis pilkom dulkėm apsnigo, Tu ne tas. . . ir diena jau kita, Taip norėtųsi būt kaip seniai, Per vėlu! — Tu ne tas... Ir nyku, taip baisingai nyku. ..

Atsiprašysim žolės už sumindžiotą takų, Ir suklupę bučiuosime pievų gėles, Tu atleisk... pas tave neatlėksiu per žydinčią žemę — Pievų pienėse bučinius šiltus aš tau palieku.

Nepamiršk — taip juk buvo mylėta! Tiek buvo ekstazių, Kurios tapo negriūvančių pasakos rūmų luitu, Nepamiršk — ir kai jausmas išblukęs, pasenęs — Mus paliks, Nepamiršk — juk taip buvo mylėta!

GERI NORAI Pagausiu žalią žiogą smuikorių, kad man brangusis čirpintų, >to noriu. Kad mažą miško uogą Atneštų man drugys ant sparno Arba dar noriu juodo varno, kad ant peties sėdėtų ir varnlškai tylėtų... Laimingi ilgesingi paukščiai praskrisdami virpėtų ir švelniai švelniai švelniai man pasakas čiauškėtų. KEISTA

Klaiku ir amžina... Nieko neteksi, mane praradęs, Žemės kamuoly... Mano mintys šlykščiai sendina. Ir tu apaksi, į saulę taikąs šauly. Ir tas virpėjimas sujaudintas žolės nuo vėjo... net las kvepėjimas

♦

REDAKCIJOS ADRESAS: 232600 Vilnius — MTP-3

* Studentas per sesiją ap e ve negalvoja — jis galvoa >ie savo studijų knygutę. * Geras studentas dažniai ;iai būna tas, kuriam stipend a — pragyvenimo šaltinis.

Svyruoju apie ribą amžino nepasitenkinimo ir laikino džiaugsmo. Man palikit muziką ir sukalbamą žmogų. Arba palikit viską, ko neturit. Kai pamačiau snaiges, panorau aprašyti patį pasaulio pakraštį, beskausmį, tylų Ir baltą. Ten — Nukritusių snaigių giesmė mėlyna. Baltas dangaus spindėjimas Ilgesį, ilgesį, ilgesį jaučia ir šaukia medis, netekęs pats savęs ir patį save atradęs. .. . . .aš ten būsiu mažas paukštis, kurį nesunku pašaukti, žemei šąlant.

* Sako, studentas ne pie40. Žinoma, dėstytoje/; juk i avelė. . .

* Tikras studentas, kaip lenybė, miršta tada, kai liko egzaminą be „špar<

Ištraukti tarpfakult etinės vai.), Pramonės ekonomikos meno saviveiklos apžiūros (19.20 vai.), balandžio 16 d. — Filolo burtai. Štai kokia tvarka pa gijos (18 vai.), Ekonominės sirodys fakultetai: ir finansų balandžio 8 d. — Chemi kibernetikos jos (18 vai.), Fizikos (18.40 (18.40 vai.). Koncertų vietą nurodysime vai.), Gamtos (19.20 vai.), balandžio 9 d. — Matema vėliau. Raginame visus saviveikli tikos ir mechanikos (18 vai.), Medicinos, (18.40 vai.), Isto ninkus kuo geriau pasiruošti šiai šventei, skirtai mūsų rijos (19.20 vai.), Alma Mater jubiliejui. balandžio 15 d. — Preky Kultūros klubas bos (18 vai.), Teisės (18.40

Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas" Telefonai — 27927, ketvirtadieniais spaustuvėje 25343

asliŠ-

* Kontrolinė sesija — nurašinėjimo metodų generaliė repeticija.

* Studijų knygutė — ne rašų knygutė. Ne kiekviei autografas čia tinka. K. MIKOLIŪNAS IF studentas

•

rinių rūmų Išsikėlė į Čiurlio nio g-vę Nr. 1/2 j 3 ir 4 VPF komjaunimo mpkyklos kambarius (I aukštas). užsiėmimas rengiamas vasa rio 22 d., nuo 18 vai., Sau lėtekio ai. jungiamajame kor puse, antroje auditorijoje.

PASALINTI NEPAŽANGUS STUDENTAI Matematikos ir mechani kos fakulteto I k. stud. V. Cereškaitė, N. Cečiuikova, R. Zabitytė, II k. Stud. L. Laurllnovičlus, Fizikos fakulteto III k. stud. O. Fedosejeva, Filologijos fakulteto I k. II k. stud. V. Grikšaltė, stud. D. Bartuškaitė, V k. stud. N. Petrokaltė, Istorijos fakulteto III k. stud. R. Ramulionytė, Ekonominės kibernetikos ir finansų fakulte'o I k. stud. S. Žukauskaitė, II k. stud. A. Krūtis, III k. stud. V. Iljinychas.

♦

* Studento žurnalisto ,.s1 tndija turėtų būti d.vigub ii sžesnė — kitą pusę tegu daro honorarai.

mažos gėlės šnabždėjo man apie mano sąžinę. Vldurvasarė netektis atėjo. Gal būt, ir keista, kad aš, dulkelė milžino pasaulio, mąstau už didelę beprotę žemę.

Studentų profsąjungos ko miteto posėdis įvyks vasa rio mėn. 20 d. 19 vai.

Rek

torato posėdžių salėje (CR Fotoklubo „Momentum" 13 a.). Kviečiami dalyvauti stu nariai! Renkamės vasario 20 d. 20 vai. prie Universiteto dentų profsąjungos komiteto knygyno. nariai, kandidatai į komiteto narius, fakultetų profbiurų pirmininkai ir bendrabučių tarybų pirmininkai. Studentų profsąjungos ko mitetas iš Universiteto cent

Rinko ir spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje

Studentų profkomitetas

Iš širdies užjaučiame Vokiečių filologijos kated ros vedėja docentą Alfon są TEKORIŲ dėl motinos mirties. Filologijos fakulteto dekanatas partinis biuras, profbiuras

EKFF buhalterinės ap skaitos spec. III k. I gr studentai ir kuratorė nuo širdžiai užjaučia studente Elytę BALKYTĘ dėl štai gios tėvelio mirties.

Filologijos fakulteto lie. tuvių k. ir lit. spec. I k , 1 gr. studentai Ir kurato rė nuoširdžiai užjaučia studentę Kristiną BROGAITE dėl tėvelio mir ties.

Tiražas 4500 egz. Užs. Nr. 543i LV 08817

REDAKTORIŲ? ALGIS KUSTA