Universitas Vilnensis, 2010 m. rugsėjis Nr. 4 (1702)

hinc itur ad astra

universitas

-1579-

& &

vilnensis 2010 m. rugsėjis

Nr. 4 (1702)

LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d.

http://naujienos.vu.lt

PLATINAMAS NEMOKAMAI

Šiame numeryje

VILNIAUS UNIVERSITETAS - TARP 550

Stojimo į VU rezul­ tatai-geriausi šalyje

GERIAUSIŲJŲ PASAULIO UNIVERSITETŲ

Skaitykite p. 3 VU pakilo geriausių pasaulio uni­

versitetų reitinge. Naujai paskelb­

tame tarptautinės reitingavimo agentūros QS 2010 m. sąraše Vil­

niaus universitetas pateko tarp 550

geriausiųjų pasaulio universitetų

ir šiose varžytuvėse aplenkė Tartu

Universitetas sugrąžino Kristaus skulptūrą tikintie­ siems Skaitykite p. 6

universitetą, kuris pateko j 550-600

universitetų grupę. Nė vienos kitos Lietuvos aukštosios mokyklos nėra

tarp 600 geriausiųjų pasaulio univer­ sitetų. Aukščiausią reitingą pasaulyje

šiemet turi Kembridžo (Jungtinė

Karalystė) universitetas, aplenkęs Harvardą (JAV).

Agentūra QS universitetus reitinguoja jau keletą metų, o Vilniaus

universitetas tarp geriausiųjų pasau­

lio universitetų - jau trečius metus

iš eilės. Šiemet ypač gerai įvertintas darbdavių atsiliepimas apie uni­

versitetą (261-oji vieta pasaulyje) ir

Pokalbis su fiziku doc. dr. Miku Vengriu

universiteto akademinė reputacija (301-oji vieta).

V. Naujiko nuotr.

Skaitykite p. 8

RUGSĖJO 1-OJI - AKADEMINIŲ METŲ PRADŽIA „Virgo-30 Skaitykite p. 9

Iškilmingas universiteto vėliavos pakėlimas, spalvinga ir triukšminga

studentų eisena Gedimino prospek­ tu į centrinius VU rūmus, iškilmės

ir šventinis koncertas Šv. Jonų baž­ nyčioje - taip Vilniaus universitetas

tradiciškai mini naujųjų studijų metų

pradžią. Šiemet gausi VU bendruo­

menė įrodė, kad geros INITIUM SE-

Aliejumi varomu „Citroenu“ studentai keliausimo Lietuvą Skaitykite p. 11

MESTRI ceremonijos nuotaikos jai negali sugadinti net subjuręs oras

ir apsiniaukęs dangus. Rugsėjo 1 d.

šventinis šurmulys įsuko į savo ver­ petą dėstytojus ir studentus. Ši diena

ypač įsimintina pirmakursiams, kurių

Vilniaus universitete šiais metais yra

beveik 3,5 tūkst.

Plačiau skaitykite 7 psl.

Chemijos fakulteto studentai. V. Naujiko nuotr.

universitas

2

vilnensis

2010 m. rugsėjis

• f k aktualijos

Prof. Domui Kaunui skirta Lauryno Ivinskio premija Šiemet, minint žymaus kalendorininko Lauryno Ivinskio 200 metų gimimo jubiliejų, jo vardo premija paskirta Lietuvos knygotyrininkui, bibliofilui, Mažosios Lietuvos kultūros tyrinėtojui, Vilniaus universiteto Senato pirminin­ kui profesoriui Domui Kaunui (nuotr.). Jo sudarytas „Kny­ gos kalendorius 2010“ pripa­ žintas geriausiu per metus iš­ leistu kalendoriumi Lietuvoje.

Vertinimo komisija, kuriai vadovauja Šiaulių ra­ jono Kuršėnų kalendorių muziejaus įkūrėja Sigita Lukienė, pasidžiaugė puikia poligrafine „Knygos kalendoriaus 2010" kultūra, išmoningu sudary­ mu, glausta ir talpia informacija apie Mažosios Lietuvos knygas. Palankių komisijos vertinimų sulaukė ir kalendoriai„Lietuvių tautinis kostiumas iš Vytauto Didžiojo universiteto folkloro ansam­ blio LINAGO kolekcijos, 2010", kurį sudarė Laima Troškutė, „įžymių datų kalendorius - 2010 m" kurį kasmet sudaro Šiaulių rajono savivaldybės Viešosios bibliotekos specialistė Rita Nesavaitė, „Žalioji planeta - 2010" (su CD), Kėdainių pa­ grindinės mokyklos penktokų ir jų mokytojos darbas, „Lietuvos primityvioji tapyba" (sud. Lie­ tuvos nacionalinė UNESCO komisija), „Bobulės kalendorius - 2010", 2005 metais apdovanotas Lauryno Ivinskio premija (leidykla„Kalendorius"), „Gelbėkim baltąsias meškas", bendras Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijos ir Suomijos Harjavaltos vidurinės mokyklos moksleivių sudarytas kalendorius. Pastarojo kalendoriaus autoriams buvo nutarta skirti paskatinamąjį prizą.

Visi vertinimo komisijos nariai irjos pirmininkė Sigita Lukienė išsakė savo nuomonę ir pastabas

Akademikas Zenonas Rokus Rudzikas - universiteto atstovas Briuselyje Vilniaus universiteto vyriau­ siasis mokslo darbuotojas, Europos akademijos narys, akademikas, habilituotas mokslų daktaras profesorius Zenonas Rokus Rudzikas (nuotr.) atstovaus Lietuvai Eu­ ropos ekonomikos ir sociali­ nių reikalų komitete (EESRK).

apie visus pateiktus kalendorius. Šiaulių rajono mero pavaduotoja Ingrida Venciuvienė pasi­ džiaugė vertinimui pateiktų kalendorių gausa ir tuo, kad kalendorių sudarymu bei leidyba domisi ne tik suaugę, bet ir jauni žmonės.

Premijos įteikimo iškilmės planuojamos spalio pabaigoje Kuršėnuose. Jos prasidės centrinėje Lauryno Ivinskio aikštėje, bus lankomas įžymiojo kalendorininko kapas senosiose Kuršėnų kapinė­ se, o paskui persikels į Kultūros centrą, kuriame yra įsikūręs ir Kuršėnų kalendorių muziejus. Šventė yra skiriama Lauryno Ivinskio 200-osioms gimimo metinėms paminėti ir 21-ajai jo vardo premijai įteikti.

D. Kaunas - knygotyrininkas ir Mažosios Lietu­ vos kultūros istorikas. Už Mažosios Lietuvos lietu­ viškos spaudos istorijos darbus D. Kaunui buvo paskirta 1994 m. Lietuvos Respublikos mokslo premija. 1995 m. Domo Kauno rankraštis„Mažosios Lietuvos knyga. 1547-1940" apdovanotas Mažosios Lietuvos fondo (Kanada) dr. Vydūno premija. Jis yra Ievos Simonaitytės literatūrinės premijos laureatas (1998).

KomF inform.

Profesorius Zenonas Rokus Rudzikas buvo rekomenduotas Lietuvos universitetų rektorių konferencijos, laimėjo konkursą, sėkmingai iš­ laikė egzaminą ir artimiausius penkerius metus dirbs minėtame komitete. Jis jau buvo ankstes­ nės ketverių metų kadencijos komiteto narys, aktyviai dalyvavo svarstant bei formuluojant rekomendacijas ir siūlymus Europos Komisijai ir Europos Parlamentui švietimo ir mokslo, energetikos ir klimato kaitos, jaunimo, laisvųjų profesijų, tvariosios plėtros ir kitais klausimais.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų ko­ mitetas (EESRK) buvo sudarytas Romos sutartimi įkūrus Europos Sąjungą kartu su jos valdymo institucijomis Europos Komisija, Europos Parla­ mentu ir kitais organais. EESRK - tai patariančioji institucija, atstovaujanti įvairių organizuotos pilietinės visuomenės sluoksnių (organizacijų ir judėjimų) - darbdavių, darbuotojų ir kitų interesų grupių - balsui. Švietimas, mokslas,

kultūra, sveikatos apsauga kaip tik ir priklauso pastarajai grupei. Lietuvai šiame komitete ats­ tovauja devyni nariai.

Darbas šiame komitete sudaro galimybes tie­ siogiai dalyvauti formuojant Europos Sąjungos

politiką aktualiais šios šalių bendrijos plėtros klausimais, pristatyti Europos visuomenei Lietu­ vos reikalus, siekti, kad komiteto rengiamuose ir priimamuose dokumentuose būtų atsižvelgia­ ma į Rytų ir Centrinės Europos valstybių narių specifiką. Štai prieš kurį laiką Z. R. Rudzikas

dalyvavo darbo grupės, rengusios dokumentą, skirtą Europos universitetų analizei, darbe. Ar­ timiausiuose jo planuose yra dokumento apie Europos Sąjungos energetikos plėtrą iki 2050 m. rengimas, Europos mokslo erdvės, Lietuvos integracijos į tą erdvę ir kiti klausimai. „Darbas šiame komitete yra svarbi demokra­ tijos, įvairių organizuotos pilietinės visuomenės dalių sąveikos su politine valdžia, viešumo ir skaidrumo formuojant politiką užtikrinimo priemonė", - teigė prof. Z. R. Rudzikas.

LMA stipendiatams įteikti pažymėjimai

Svečius iš Parmos universiteto domi­ no akademinių mainų galimybės

Rugsėjo pradžioje Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) jaunie­ siems mokslininkams buvo įteikti jiems paskirtų stipendijų pa­ žymėjimai. Sprendimą dėl stipendijų skyrimo LMA prezidiumas priėmė dar vasarą. Stipendijos bus mokamos vienerius metus nuo šių metų rugsėjo mėnesio.

Rugsėjo 6 dieną Vilniaus universitete lankėsi Parmos universite­ to delegacija (nuotr.), vadovaujama prorektoriaus tarptautiniams ryšiams prof. Sandro Cavirani.

VU stipendiatai su LMA prezidentu akad. Valdemaru Razumu. V. Naujiko nuotr.

Iš 15 LMA stipendijų jauniesiems mokslinin­

ir Jūras Mickevičius iš VUTaikomųjų mokslų insti­

kams net 7 buvo paskirtos Vilniaus universiteto

tuto, Giedrius Sasnauskas ir Mindaugas Zaremba

atstovams. Humanitarinių ir socialinių mokslų

iš Biotechnologijos instituto.

srityse jaunųjų mokslininkų stipendijos skirtos

LMA prezidentas akad. Valdemaras Razumas

Bernardui Gailiui ir Valdemarui Klumbiui iš

pabrėžė, kad tarp pagrindinių Lietuvos mokslų

VU Istorijos fakulteto. Fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų srityse stipendijas pelnė

akademijos uždavinių yra jaunųjų mokslininkų

šie VU mokslininkai - Ramūnas Janavičius iš VU ligoninės Santariškių klinikų,Tadas Malinauskas

Suteiktos stipendijos turėtų padėti įgyvendinti

palaikymas ir naujų mokslinių tyrimų skatinimas.

šiuos kilnius uždavinius.

Tarp delegacijos dalyvių buvo Parmos universi­ teto rektoriaus įgaliotinis bendriems universiteto reikalams prof. Enzo Molina, Lietuvos garbės kon­ sulas Italijoje dr. Giorgio Schiaretti ir akademinės universiteto bendruomenės atstovai - prof. Eleo­ nora Bottani, prof. Guido Michelini, prof.Corrado Guarino Lo Bianco. Svečiai bendravo su Vilniaus universiteto rektoriumi akad. Benediktu Juodka ir prorektoriais, jiems buvo surengta ekskursija po Vilniaus universiteto centrinius rūmus ir vizitas į VU Fizikos fakultetą bei Lazerinių tyrimų centrą.

VU rektorius supažindino kolegas iš Italijos su turtinga mūsų universiteto, kuris skaičiuoja savo amžių nuo XVI a. ir yra seniausias tebeveikiantis universitetas Rytų Europoje, istorija. Parmos universiteto atstovai pažymėjo, kad jie irgi labai vertina istorinį kontekstą, nes jų universitetas buvo įsteigtas dar XI a. ir yra vienas iš seniausių universitetų pasaulyje. Susitikimo metu buvo atrasta ir daugiau panašumų tarp Vilniaus ir Parmos universitetų.

VU rektorius B. Juodka pabrėžė, kad Vilniaus universiteto lazerių specialistai palaiko glaudžius ryšius su atitinkamais specialistais iš Italijos. VU taip pat turi penkias bendradarbiavimo sutartis su skirtingais Italijos universitetais. B. Juodka pažymėjo, kad po to, kai šiemet į Vilniaus univer­ siteto struktūrą buvo įtraukti moksliniai institutai, bendras mokslinis universiteto potencialas išaugo dar labiau. Šis potencialas galėtų būti panaudotas plečiant tolimesnius tarptautinius VU ryšius.

Svečius iš Parmos universiteto domino gali­ mybė pradėti su Vilniaus universitetu akademi­ nius mainus - ypač medicinos mokslų srityje. Šis bendradarbiavimas galėtų vykti pagal ERASMUS programą. PasakS. Cavirani, studentų mobilumo problema yra viena iš pagrindinių problemų, kurias Parmos universitetas bando šiuo metu spręsti. Nebuvo atmestos ir kitos mokslinio ir akademinio bendradarbiavimo tarp Vilniaus ir Parmos universitetų galimybės.

2010 m. rugsėjis

universitas

3

vilnensis

_______________________________________________ aktualijos ttt

Stojimo į Vilniaus universitetą rezultatai geriausi šalyje Vilniaus universiteto jau nebe pirmus metus pasiekti ge­ riausi studentų priėmimo rezultatai šalyje rodo, kad studijos šiame universitete yra patrauklios ir paklausios.

Aukštojo mokslo reforma, paaštrinusi konkurenciją tarp universitetų, netapo baubu seniausiajai ir geriausiajai Lietuvos Alma Mater, o tik pa­ tvirtino jos lyderystę. Tačiau tai nereiškia, kad atėjo laikas „užsnūsti ant laurų“. Geri rezultatai kaip tik įpareigoja Vilniaus universitetą išlaiky­ ti aukštą studijų bei mokslo lygį ir stiprina patrauklumą.

yra bendradarbiavimo su įvairiais švietimo sek­

toriais, naujų akademinių paslaugų kūrimo ir jų kokybės užtikrinimo procesai. Tarp prioritetų

išlieka studentų mobilumo ir tarptautinių prak­ tikų plėtra, jungtinių studijų programų kūrimo

ir tarptautinės partnerystės skatinimas.„Manau,

kad pagrindinis mūsų tikslas - tobulėjimas tiek akademinėje, tiek mokslo, tiek bendradarbiavi­ mo ir partnerystės srityse", - sakė J. Galginaitis.

Svarbus prioritetas yra ir studentų iš kitų šalių pritraukimas. Šiuo metu dalinių studijų į Vilniaus

universitetą yra atvykę 240 studentų. Dar apie 60 akademinių mainų studentų jau užsiregis­

travo pavasario semestrui. Be jokių abejonių,

šis skaičius dar augs. Lygiai taip pat tikimasi,

kad ateityje augs ir skaičius kitų šalių studentų, (stojančių į Vilniaus universitetą nuolatinių studijų. Šiemet į tokias studijas buvo priimti 56 studentai. „Skaičiai rodo, kad dalinės studijos VU pritraukia daugiau studentų nei nuolati­

nės, o didesnė dalis mainų studentų atvyksta per ERASMUS programą. Tačiau ir nuolatinių studijų studentų iš užsienio skaičius po truputį

VU pirmiausia orientuojasi į motyvuotus studentus. V. Naujiko nuotr.

auga. 2010-2011 studijų metais VU iš viso jau studijuoja 200 užsienio piliečių. Sėkmingai

Ne visos studijų programos vienodai populiarios Šiemet VU priimta daugiau kaip 3,9 tūkst. stojančiųjų į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas - iš jų beveik 2,8 tūkst. studentų į valstybės finansuojamas vietas ir daugiau kaip 1,1 tūkst. į valstybės nefinansuojamas vietas.

Per pastaruosius kelerius metus populiariausių VU studijų programų sąrašas beveik nesikeičia.

Kaip ir pernai, šiemet stojančiuosius labiausiai domino ekonomikos studijos (jos buvo popu­ liarios tiek Ekonomikos fakultete Vilniuje, tiek VU Kauno humanitariniame fakultete), vadyba ir verslo administravimas Vilniuje, teisė, politikos mokslai. Populiarios išliko psichologijos, medici­ nos ir odontologijos studijos.Tarp humanitarinių mokslų populiariausiosyra anglų filologijos ir is­ torijos (šių programų populiarumas šiais metais išaugo) studijos, tarp fizinių mokslų - finansų ir draudimo matematika.

Tačiau šalia populiarių studijų programų yra ir nepopuliarių. Labiausiai stojančiųjų „abejingu­ mą" jaučia kai kurios filologijos studijų krypčių grupės programos. Šiemet dėl nepakankamo

norinčiųjų studijuoti skaičiaus nebus vykdomos VU Kauno humanitarinio fakulteto anglų ir rusų kalbų bei vokiečių kalbos studijų programos. VU Filologijos fakultete pirmo kurso grupės nesurin­ ko lenkų filologijos studijų programa. Sunkumų pritraukiant studentus turėjo lietuvių filologijos ir užsienio (lenkų) kalbos studijų programa, taip pat fizinių mokslų studijų srities programos: matematikos ir informatikos mokymas, aplinkos hidrogeologija irgeoinžinerija.

Ne mažiau svarbus Vilniaus universitetui yra stojimas į antrosios pakopos studijas. Šie­ met į jas buvo priimtas 1731 studentas - iš jų 539 asmenys baigę bakalauro studijas kitose aukštosiose mokyklose. Studijų direkcijos Priėmimo skyriaus duomenimis, daugiausia stojančiųjų į magistrantūros studijas rinkosi socialinių mokslų studijų srities programas.

Geriausiai planuojamas vietas pavyko užpildyti Orientalistikos centrui, Chemijos fakultetui bei Matematikos ir informatikos fakultetui, tuo tarpu planuotų valstybės finansuojamų vietų daugiausia neužpildė Fizikos fakultetas. Šiemet

studijų programos, kurios nebus vykdomos dėl nesusirinkusių stojančiųjų skaičiaus, išlieka tos pačios kaip ir pernai - bibliotekų ir informacijos centrų vadyba bei draudimo vadyba.

Studentų mažiau, bet jų motyvacija - stipri Paklaustas apie tai, kas šiemet darė didžiausią įtaką stojimo rezultatams, Vilniaus universi­ teto akademinių reikalų prorektorius doc. dr.

Juozas Galginaitis pažymėjo, kad šiemet jokių didesnių„siurprizų" ar pasikeitimų nebuvo. Ga­

lima priminti, jog jau daugiau nei dešimt metų priėmimas vyksta pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerijos bei Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos ben­ drajam priėmimui organizuoti nustatytą teisinį reguliavimą, kurio yra priverstas laikytis ir VU. J. Galginaitis pabrėžė, kad tiesioginė Vilniaus universiteto įtaka stojimo procesui pasireiškia tik per paliktą stojimo egzaminą į žurnalistikos studijų programą ir įvestą apribojimą, pagal kurį į VU gali stoti tiktie abiturientai, kurių konkursi­ nis balas (be papildomų balų) yra ne mažesnis nei 50 proc. maksimalaus konkursinio balo į norimą studijų programą. VU taip pat nustato, kokius valstybinius baigiamuosius egzaminus turi būti išlaikęs abiturientas, stojantis į kalbų programas.

J. Galginaitis pažymėjo, kad šiemet preli­ minarus valstybės finansuojamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų skaičius buvo suskirstytas ne pagal 6 studijų sritis, kaip buvo 2009 m., o į 11 studijų krypčių grupių.„Visa tai turėjo tam tikros įtakos kiekvienos aukštosios mokyklos, tarp jų - ir Vilniaus universiteto, priėmimui", - pabrėžė prorektorius. Tačiau VU pagal priimtus į valstybės finansuojamas vietas studentus parodė geriausius priėmimo rezultatus šalyje.

J. Galginaitis teigė, kad Vilniaus universitetas pirmiausia orientuojasi į motyvuotus studentus.

Kad ši orientacija pasiteisina, rodo ir stojimo rezultatai.„Net 9 iš 10 studijų programų, kurias šiemet dažniausiai rinkosi abiturientai, gavę nors už vieną egzaminą aukščiausią - šimtą balų įvertinimą, yra Vilniaus universiteto programos", - pažymėjo prorektorius. „Šimtu-

kininkai" VU rinkosi medicinos, ekonomikos, politikos mokslų, teisės, psichologijos, finansų ir draudimo matematikos, filosofijos, fizikos ir taikomosios fizikos studijas.

Stiprią stojančiųjų į Vilniaus universitetą absolventų motyvaciją rodo ir aukštas į pirmo­ sios pakopos studijas įstojusiųjų asmenų balų vidurkis. Šiemet jis yra 17,92 balo iš 20,8 galimų

(neįskaitant galimų papildomų balų). Priimtųjų studijuoti abiturientų konkursinis balas auga 2009 m. vidutinis įstojusiojo konkursinis balas buvo 17,55. Didžiausi įstojusiųjų konkursiniai balai (kartu su papildomais balais) svyravo nuo 23,5 iki 26,5. „Didžiausi balai parodo, kad į VU priimta nemažai šalies ir tarptautinių įvairių sričių olimpiadų prizininkų. Tai jau savaime yra mūsų universiteto įvertinimas", - pažymėjo J. Galginaitis.

Nepopuliarios programos turėtų būti reformuojamos Kaip jau minėjome, studijų programų, į kurias įstojo 50 proc. ir mažiau stojančiųjų, nei buvo pla­ nuota, yra, tačiau nedaug. J. Galginaitis paaiški­

no, kad stojančiųjų pasirinkimui įtaką daro netik jų požiūris į programas, bet ir šalies bei pasaulio ūkio tendencijos, visuomenėje vyraujantys ste­ reotipai ir kiti panašūs veiksniai. Pavyzdžiui, nors Lietuvoje noriai studijuojamos įvairios kalbos, pasak prorektoriaus, visoje šalyje pastebimas sumažėjęs susidomėjimas vokiečių kalba.

J. Galginaičio manymu, viena iš išeičių galėtų būti programų sujungimas ir stambinimas.Taip pat numatoma, kad šiuo metu nepopuliarios studijų programos galėtų gauti antrą šansą vykdant dviejų - pagrindinės ir gretutinės krypčių studijas. „Tarkime, tai, kas anksčiau buvo savarankiška programa, pasiūlyti kaip modulį. Galbūt tai kaip tik bus patrauklu ir naudinga studentams. Pavyzdžiui, pasiūlyti ekonomikos ar vadybos studijų studentams lenkų kalbos modulį. Žinoma, jie netaps

filologijos specialistais, bet gaus papildomų naudingų žinių, pramoks kalbos", - siūlo galimą išeitį prorektorius.

J. Galginaitis mano, jog tam, kad kai kurios studijų programos surinko mažiau studentų, nei buvo planuojama, įtaką padarė irVU taiko­ mas minimalaus balo, su kuriuo galima įstoti

baigę studijas, jie gaus Vilniaus universiteto diplomą", - teigė J. Galginaitis. Jis pažymėjo, kad tai labai reikšmingas veiksnys, nes dabar kasmet Lietuvos aukštosios mokyklos vis labiau jaus demografinės duobės ir emigracijos poveikį (jau šiais metais, palyginti su praėjusiais, pirmakursių skaičius sumažėjo). Tokioje situacijoje būtent

studentai iš trečiųjų šalių gali tapti vienu iš iš­

sigelbėjimo šaltinių. Pasak J. Galginaičio, reikia

intensyvinti pradėtą studijų programų kitomis kalbomis (daugiausia - anglų) kūrimą.

Bet kad ir kaip būtų, Vilniaus universitetas pirmiausia orientuojasi ir orientuosis į Lietuvos

abiturientus. J. Galginaitis pažymėjo, kad jau

šiandien universitetas ieško ryšių ir su būsimais potencialiais studentais. VU yra pasirašęs ben­ dradarbiavimo sutartis su įvairių Lietuvos regio­ nų gimnazijomis. Praėjusiais metais VU taip pat

pradėjo sėkmingą Vaikų universiteto, leidžiančio 8-12 metų vaikams laikinai tapti studentais -

pajusti akademinio gyvenimo dvasią, projektą.

Visa tai yra darbai, orientuoti į ateitį.

VU - mokslo universitetas

kokybės ir bendro studentų lygio klausimas

Stojimas į magistrantūros studijas yra vertas atskiro, įdėmesnio, žvilgsnio. Pasak J. Galgi­

yra svarbiau negu siekis „priimti kuo daugiau

naičio, antrosios pakopos studijos yra viena iš

studentų". Pasak prorektoriaus, per pirmąjį priėmimo etapą buvo 13,6 proc. stojančiųjų,

prioritetinių Vilniaus universiteto sričių. Prorek­ torius pabrėžė, kad ši studijų pakopa, skirtingai

kurie, turėdami neblogus balus ir įstodami į valstybės finansuojamas vietas, galiausiai

nei pirmoji, daug labiau pasižymi sąsajomis su

į universitetą, nustatymas, tačiau šiuo atveju

neatėjo pasirašyti studijų sutarties. „Matyt, tai abiturientai, įstoję į aukštąsias mokyklas užsienyje. Čia, per bendrąjį priėmimą, jie tie­

siog išmėgino savo jėgas. Jiems tas bandymas nieko nekainavo, tačiau taip jie užkirto kelią kai kuriems kitiems studentams patekti į valstybės finansuojamą vietą", - svarstė prorektorius.

mokslu - iš esmės tai yra pasirengimas dok­ torantūros studijoms. Tiesa, šiemet įstojusiųjų studijuoti į magistrantūrą skaičius irgi yra kiek mažesnis nei pernai.Taip yra ir dėl demografinės situacijos, tačiau kartu pastebimas ir bendras vis mažėjantis baigusiųjų pagrindines studijas no­ ras siekti tolesnių - magistrantūros - studijų. Vis dėlto, pasak prorektoriaus, strateginis VU tikslas

yra pritraukti į savo auditorijas kuo daugiau

Demografinė duobė nebaisi, jei sugebėsime pritraukti studentų iš užsienio

antrosios pakopos studentų. „Dabar Vilniaus universitete, lyginant priima­

Akademinių reikalų prorektoriaus įsitikinimu, tai, kad Vilniaus universitetas jau nebe pirmus metus pritraukia į savo gretas didžiąją dalį pačių geriausių šalies abiturientų, nereiškia, jog galima atsipalaiduoti ir nesijaudinti dėl ateities.„Negalime sau leisti atsikvėpti, ir toliau turime stebėti ir, kiek to reikia, modernizuoti savo akademinį gyvenimą", - sako J. Galginaitis. Prorektorius įvardijo nemažai svarbių darbų, kuriuos būtina įgyvendinti, siekiant išlaikyti stabiliai aukštą VU poziciją. Šie darbai yra susiję su modulinių

studijų studentai. Būtų gerai, kad jau artimiausiu

ir tarpkryptinių studijų sistemos įdiegimu.

Tarp aktualiausių uždavinių išlieka studijų op­ timizavimas ir internacionalizavimas, ECTS kredito sampratos diegimas, studijų kokybės užtikrinimo mechanizmo gerinimas. Svarbūs

mų studentų skaičių, vienam magistrantūros studijų studentui tenka daugiau nei 2 bakalauro

metu tas skaičius susilygintų", - sakė J. Galginai­ tis. Norima, kad antrosios ir trečiosios pakopos studentų VU būtų netgi daugiau negu pirmo­

sios pakopos studentų. Vilniaus universitetas į antrosios pakopos studijas sieks pritraukti dau­ giau absolventų, baigusių ir kitus universitetus. „Per metus ar dvejus mums, ko gero, nepavyks pasiekti esminio lūžio šioje srityje, tačiau mes tikrai darysim viską, kad magistrantų skaičius VU augtų", - pažadėjo prorektorius.

Pasak jo, tai būtų dar vienas stiprus veiksnys, kuris patvirtintų, kad Vilniaus universitetas yra būtent mokslo universitetas.

Parengė „U. V.“ redakcija

universitas

4

2010 m. rugsėjis

vilnensis

f f f aktualijos_______________________________________________

VU Kauno humanitariniame fakultete atnaujinamos ir patalpos, ir studijos Viktoras DENISENKO

Pastatų renovavimas - būtinybė Šiuo metu renovacijos darbai vyksta net trijuose VU KHF architektūrinio komplekso pastatuose. Šiems darbams skirta per du milijonus litų, iš kurių didžiąją dalį sudaro Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos. Atitinkamas projekto susitarimas su Lietuvos verslo paramos agentūra VU rektoriaus akad.

Benedikto Juodkos buvo pasirašytas šių metų kovo 31 d.„Vykdant projektą yra keičiama viso komplekso stogo danga. Tai nėra lengva, nes stogas yra čerpinis, jis keičiamas laikantis griežtų Kultūros paveldo departamento nu­ rodymų. Taip pat yra keičiamos durys, langai, visa šildymo sistema", - pabrėžė L. Ulvydienė.

Prodekanės teigimu, pasiekti gerų rezultatų - laimėti finansavimą pro­ jektui - padėjo keletas veiksnių. Svar­ biausias jų - glaudus fakulteto ir VU Strateginės plėtros direkcijos bendra­ darbiavimas. Tačiau ne mažiau svarbus ir fakulteto vidinės komandos įdirbis. „Nuo 2008 m. KHF dekanu tapus prof.

Sauliui Gudui, buvo iš esmės atnaujinta fakulteto administracija, įsteigtos nau­ jos prodekanų pareigybės. Tai leidžia efektyviau administruoti fakulteto veiklą, sutelkiant dėmesį į strategiškai svarbiausius aspektus", - teigia prodekanė.

PasakL.UIvydienės,VU KHF architek­ tūrinio komplekso pastatų rekonstruk-

Prieš pat studijų metų pradžią Vilniaus univer­ siteto Kauno humanita­ riniame fakultete virte virė remonto darbai, buvo renovuojamos patalpos. Statybininkai dirbs dar gerą pusmetį iki vasario 15 d., tačiau, pasak VU KHF prodeka­ nės projektų koordina­ vimui doc. dr. Loretos Ulvydienės (nuotr.), šie darbai neturėtų sutrik­ dyti studijų proceso fa­ kultete. Svarbu tai, kad, be patalpų atnaujinimo, Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas turi ir daugiau sėkmingai įgyvendina­ mų projektų. cija buvo tiesiog būtina, nes fakultetui, kuriame mokosi apie 3 tūkst. studentų, auditorijų, reikiamų studijų procesui už­ tikrinti, klausimas yra ypač aktualus. Be to, po renovacijos darbų turėtų sumažė­ ti pastatų eksploatavimo išlaidos.

Grupės santykių seminaras Filosofijos fakultete

Atnaujintose studi­ jose - dėmesys prob­ leminiams aspektams Kitas projektas, kurį vykdo VU KHF, yra tiesiogiai susijęs su studijomis.

2010 m. balandžio 1 d. buvo pasira­ šyta projekto „Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto studijų programų atnaujinimas socialinių ir hu­ manitarinių mokslų srityse" sutartis tarp VU (KHF projekto vadovė dr. Raminta Pučėtaitė) ir ESFA (Europos socialinio fondo agentūra), skirta bakalauro stu­ dijų programoms atnaujinti. „Projekto darbai vyksta trimis blokais. Pirmas blokas - sujungiant dvi programas atsiranda viena ekonomikos ir vadybos

programa. Antrajame bloke, sujungiant dvi (anglų ir vokiečių filologijos) kalbų programas, kuriama audiovizualinio vertimo programa. Prie programos atnaujinimo prisideda ir fakulteto partneriai - Londono Middlesexo universitetas.Trečias blokas - atnaujinama kultūros vadybos programa", - apie vykdomo projekto darbus pasakojo L. Ulvydienė.

Europos socialinio fondo agentūra ir Lietuvos Respublika skyrė šiam pro­ jektui 993 tūkst. litų. Įgyvendindamas šį projektą VU KHF dirba su partneriais Žinių ekonomikos forumu, Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga ir Lietuvos vertėjų gildija. Atnaujinamas programų turinys, į studijas įtraukiamos problemi­ niais aspektais grįstos užduotys. Pasak L. Ulvydienės, atnaujintas programas planuojama vykdyti jau nuo 2012 m. rudens.

Prodekanė pažymėjo, kad ypač svar­ bios yra ir dar kelios fakulteto vykdomos veiklos. Viena jų - praėjusiais metais pradėtas projektas „Vadovų bei lyderių etinės ir aplinkosauginės kompetencijų tobulinimas". Jo įgyvendinimą remia du tarptautiniai fondai - NORDPLUS Higher Education ir ES Socrates Erasmus

programos. VU KHF yra šio projekto, vykdomo kartu su partneriais iš Estijos, Suomijos ir Norvegijos, koordinatorius.

Kitas svarbus projektas vykdomas dalyvaujant COST (Europinis bendra­ darbiavimas mokslo ir technologijų srityje) veikloje. Projektinės temos pava­ dinimas -„Globalaus aplinkos valdymo kaita: grėsmės ir galimybės".

L. Ulvydienė pabrėžė, kad VU Kauno humanitarinis fakultetas sieks gauti lėšų ir magistro studijų programų atnaujinimui.To reikia, kad VU KHF išlai­ kytų savo pozicijas akademinėje Kauno miesto terpėje. „Niekada nesutiksiu su teiginiu, kad mūsų studijų kokybė yra daug prastesnė negu kitų ES šalių universitetų. Be to, pripažinkime, kad Kaunas yra gyvas vien tik dėl to, jog čia yra studentų. Abu šie veiksniai yra labai svarbūs", - sakė L. Ulvydienė. Ji tvirtino, kad Kaunas neturėtų pozicionuoti savęs kaip akademinės provincijos. „Nuo Kauno iki Londono yra mažiau negu trys valandos, keliaujant lėktuvu.

Mes stengiamės pritraukti pas save užsienio studentus, atvažiuojančius į Lietuvą pagal ERASMUS programą.

Sieksime, kad jų skaičius augtų", - sakė L. Ulvydienė.

Vilniaus universitetas džiaugiasi bendradarbia­ vimu su IBM mokslinių tyrimų srityje

Rugsėjo 1-5 d. Filoso­ fijos fakultete vyko pir­ masis grupės santykių renginys Lietuvoje.

Rugsėjo 16 d. pasirašytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir tarptau­ tinės technologijų kompanijos IBM bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje sutartį Vilniaus universitetas vertina kaip ilgai lauktą ir didelį postū­ mį Lietuvai plėtojant mokslą, iškeliantį šalies mokslininkus į pasaulinio lygio tyrimų areną. Šis susitarimas sudarys sąlygas ilga­ laikei nuosekliai ir kryptingai Lietuvos mokslo plėtrai, padarys Lietuvą matomą

Jolita BUZAITYTĖKAŠALYNIENĖ, Socialinio darbo katedros vedėja Renginyje dalyvavo penki užsienio ir Lietuvos konsultantai ir keturias­ dešimt dalyvių, Vilniaus universiteto bendruomenės narių ir socialinių partnerių atstovų. Renginio tema „Inovacijos ir galia organizacijose" (Innovation and Authority in Organizations). Renginį organizavo ir vedė VU Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedra, bendradarbiaudama su Tavistovko žmogiškųjų santykių institutu (Didžioji Britanija).

Idėja organizuoti grupės santykių renginį Vilniaus universitete gimė prieš kelerius metus, o šių metų pavasarį atsirado galimybė šią idėją įgyvendinti.

Su ERASMUS dėstymo vizitu į Vilniaus universitetą buvo pakviestas atvykti Tavistovko žmogiškųjų santykių instituto Grupės santykių programos direktorius Maurice'as (Mannie) Sheras, kuris pasiūlė ne tik skaityti paskaitas apie instituto sukurtą ir plėtojamą grupės santykių mokymo(si), organizacijų konsultavimo bei tyrimų perspektyvą, bet ir surengti grupės santykių seminarą, kuriame būtų galima patirti, kaip grupės santykių mokymo(si) metodas veikia. Sutelkus bendrus VU Socialinio darbo katedros ir Tavistovko žmogiškųjų santykių instituto finansinius ir žmogiškuosius išteklius pavyko pritraukti dartris užsienio grupės santykių srityje dirbančius konsultan­ tus - tai Giorgia lacopini (Didžioji Brita­ nija), Danny Sheras (Izraelis) ir Arnoldas Hjelmas Nielsenas (Farerų salos), kurie padėjo šį sumanymą įgyvendinti.

fakultete. V. Denisenko nuotraukos

M. Šcheras pasiūlė surengti grupės santykių seminarą.

Nuotr. iš FilosF archyvo Tavistovko žmogiškųjų santykių institutas (www.tavinstitute.org) - tai ne pelno siekianti organizacija, įkurta 1947 m. bendromis psichiatrų ir socia­ linių mokslų, socialinės psichologijos, sociologijos ir antropologijos atstovų jėgomis. Institutas dirba organizaci­ jų konsultavimo ir plėtros, veiklos ir efektyvumo tyrimų srityse, daugiausia dėmesio skiria pokyčių organizacijoje valdymui, lyderių, vadovų irorganizacijų konsultantų kompetencijų ugdymui. Jis remiasi psichoanalitinės, sistemų ir kt. teorijų idėjomis, išplėtotomis W. R. Biono, E. J. Millerio, A. K. Rice'o darbuose apie patirtis grupėse, organizacijų sistemas, Leicesterio grupės santykių modelį.

Grupės santykių seminarasjnovacijos ir galia organizacijose" buvo paremtas Leicesterio grupės santykių konferenci­ jos modeliu, kurio metu seminaro vadovų-konsultantų ir dalyvių pastangomis buvo kuriama laikina organizacija su savita dinamika, ritualais, darbo organi­ zavimo būdais ir mokymosi iš patirties metodu.

pasaulyje dėl laimėjimų aukštųjų tech­ nologijų srityje, tarptautiniu lygiu skatins šalies mokslininkų bendradarbiavimą su verslo ir pramonės atstovais. „Kuo daugiau tokių susitarimų ben­ dradarbiauti mokslinių tyrimų srityje, tuo greičiau Lietuva turės savus Nobelio premijos laimėtojus", - teigė Vilniaus universiteto mokslo reikalų prorekto­ rius prof. Jūras Banys.

Pagal šią sutartį bendruose mokslinių tyrimų projektuose dirbs per 20 Lietu­

vos mokslininkų iš keturių universite­ tų -Vilniaus, Lietuvos sveikatos mokslų, Vilniaus Gedimino technikos ir Kauno technologijos - bei Fizikos instituto.

Sutartimi patvirtinta, kad Lietuva ir IBM lygiomis teisėmis naudosis centro mokslinių tyrimų rezultatais. Tikimasi, kad LR Vyriausybės bendradarbiavimas su IBM leis išlaikyti pačius talentingiau­ sius mokslininkus Lietuvoje, suteiks jiems galimybę dirbti savo šalies labui. „U. V'inform.

Komunikacijos fakultetas padės bedarbiams įsitvirtinti darbo rinkoje LR švietimo ir mokslo ministras patvirtino Kvalifikacijos tobulinimo programų bedarbiams, turintiems aukštąjį išsilavinimą, sąrašą. Į jį įtrauk­ tos ir dvi VU Komunikacijos fakulteto siūlomos programos bedarbiams: informacijos paslaugų vadybininkas ir muziejaus edukatorius.

Informacijos paslaugų vadybininko programos metu Komunikacijos fa­ kulteto mokslininkai sieks suformuoti bedarbių kompetencijas, užtikrinan­ čias informacijos paslaugų teikimą.

Bedarbiams bus atskleidžiama, kaip yra kuriamos ir diegiamos informaci­ jos paslaugos, taip pat bus siekiama išmokyti viešinti informacines pas­ laugas ir atlikti informacijos paslaugų vartotojų ir teikėjų analizę.

Be to, kursų metu bedarbiai bus mokomi rengti projektus, supažin­

dinami su autorių teisėmis, teisiniais reikalavimais informacijos turiniui.

Naujųjų technologijų amžiuje ypač svarbi tampa informacinių paslaugų virtuali erdvė, dėl to bedarbiai bus su­ pažindinami su žiniatinkliu, interneto svetainėmis, tinklaraščiais, socialiniais tinklais, elektronine komercija ir elek­ troninėmis paslaugomis.

Muziejaus edukatoriaus kurso metu Komunikacijos fakulteto moks­ lininkai sieks suformuoti bedarbių kompetencijas ir įgūdžius, kurie leistų dirbti edukacinį darbą muziejuose.

Programos metu bus siekiama išplėsti kultūros, gamtos istorijos ir paveldo žinias. Taip pat bus suteikiamos pamatinės komunikacijos teorijos žinios, mokoma jas taikyti praktiškai.

Bedarbiai bus mokomi ir kokybiškai bei suprantamai perteikti informaciją

skirtingoms muziejaus lankytojų gru­ pėms. Nebus pamiršta supažindinti su muziejų institucijomis ir sistema, muziejų tikslais, jų veikla ir funkcio­ navimu. Be to, programos dalyviai bus mokomi planuoti edukacines programas, ekskursijas ir edukacijos resursus, aiškinama, kaip panaudoti pasakojimo, tekstų, objektų, vaizdų, modelių ir technines priemones muziejų edukacijoje. Mokymus pa­ gal patvirtintą sąrašą bedarbiams, atsižvelgdami į gyvenamąją vietą ir įgytą išsilavinimą, siūlys Lietuvos darbo biržos konsultantai. Planuo­ jama, kad visas projektas prasidės lapkričio mėn.

Iš viso LR švietimo ir mokslo ministras patvirtino 380 įvairių Lietuvos aukštųjų mokyklų programų bedarbiams, turin­ tiems aukštąjį išsilavinimą.

KomF inform.

universitas

2010 m. rugsėjis

5

vilnensis

_____________________________________________ konferencija/1 /

Vilniaus universitete - bandymas išmokti demokratijos ir pilietiškumo pamokas Sovietmetis ir jo pėdsakas Lietuvos visuomenėje Konferencijoje įvairiais aspektais buvo nagrinėjamos demokratijos ir pilietiškumo sąvokos. VU Istorijos fakulteto docento dr. Arūno Streikaus pranešime buvo kalbama apie Katalikų bažnyčios vaidmenį išsaugant „neso­ vietinį mąstymo modelį" visuomenėje.

Būtent Bažnyčios gelmėse formavosi naujoji rezistencijos banga. Pasak A. Streikaus, tai buvo natūralus pro­ cesas, nulemtas sovietinės sistemos nevisavertiškumo.„Daugiau ar mažiau sėkmingai sugriovęs tradicinę vertybių sistemą, režimas taip ir nesugebėjo sukurti pakankamai patrauklaus ir įtikinamo sovietinio tikrovės interpre­ tavimo modelio, todėl sąmoningesnė visuomenės dalis (žinoma, ne itin didelė) ieškojo alternatyvų nuobo­ duliu dvelkiančiam oficiozui", - teigia A. Streikus. Pranešėjas pabrėžė, kad viena iš tokių alternatyvų„sovietiniam gyvenimo būdui" tapo katalikiškasis pogrindis.

Apie tai, kaip sovietinė sistema griovė „senąjį interpretacinį" Lietuvos visuomenės kontekstą (jos pagrindą) ir diegė naująjį - sovietinį, plačiau kalbėjo VU Istorijos fakulteto dr. Auri­ mas Švedas. Jis įvardijo šešias kryptis,

kuriomis, siekdamas savo tikslų, veikė sovietinis režimas: senojo politinio, kultūrinio, ekonominio elito sunai­ kinimas arba išstūmimas iš viešojo gyvenimo, taip eliminuojant interpre­ tacinį kontekstą akumuliuojančią ter­ pę; naujojo„sovietinio" elito ugdymas siekiant jam pavesti Maskvoje sukurto ir kitose sovietinėse respublikose jau pritaikyto interpretacinio modelio „implantavimą" bei regioninės speci­ fikos užtikrinimą; baimės ir savitarpio nepasitikėjimo atmosferos visuome­ nėje kūrimas bei palaikymas, siekiant sugriauti ne tik vertikalią (elitas), bet ir horizontalią (visuomenė) struktūrą interpretaciniam konteksto gyvybin­ gumui palaikyti; tradicinio interpre­ tacinio konteksto sklaidai būtinos infrastruktūros (mokyklos, bažnyčia, visuomeninės organizacijos) laužy­ mas, deformavimas arba jų pakeitimas naujais institutais; tradicinio interpre­ tacinio konteksto atsparumui palaikyti reikalingos laisvos idėjų cirkuliacijos tarp Rytų - Lietuvos - Vakarų sunaiki­ nimas, visuomenės fizinis, intelektinis bei emocinis izoliavimas ir „apgultos tvirtovės" sindromo kūrimas; tradicinio interpretacinio konteksto pakeitimas nauju modeliu naudojant bauginimo, įtikėjimo ir melavimo taktiką. Visos šios, iš esmės - represinės, priemonės turėjo suformuoti naują - sovietinę visuomenę.

Filosofė ir sovietologė dr. Nerija Putinaitė iškėlė esminį klausimą - ar galima kalbėti apie pilietiškumą sovie­ tinėje visuomenėje?„Mano manymu, Sovietų Sąjungoje jokio pilietiškumo nebuvo", - teigė filosofė. Pasak jos, iš sovietmečio atėjo iškreiptas įsivaizda­ vimas apie„vogimą iš gamyklos" kaip pasipriešinimo sistemai formą. N. Putinaitės teigimu, būtent tokiu būdu dalis Lietuvos visuomenės šiandien bando „bausti valstybę", toleruodami kontrabandinių prekių vartojimą. Tai ne vienintelis sovietinio laikotarpio padarinys. N. Putinaitė pabrėžė, kad sovietmečiu visuomenės fragmentacija pasiekė platų mastą, paplito baime paremti santykiai, susiformavo mąs­ tymas, neieškantis sąsajų su tikrove, nesugebantis identifikuoti problemos.

Pasak N. Putinaitės, sovietinis režimas

Bendromis Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto ir Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto jėgomis, talkinant žurnalui „Naujasis Židinys-Aidai“, surengta konferencija „Demokratijos ir pilietinio sąmoningu­

mo pamokos Lietuvos istorijos lūžiuose“ gvildeno demokratijos ir pilietiš­ kumo iššūkių problematiką. Siūlome „Universitas Vilnensis“ skaitytojams fragmentus iš paskutinės konferencijos darbo dienos.

Istorikas pažymėjo, kad dauguma Sovietų Sąjungos gyventojų gyveno „uždarame pasaulyje". Jie nematė kitų alternatyvų, negalvojo apie jų galimybes. Veikė ir propaganda, bau­ ginanti „buržuazinės eksploatacijos baisybėmis". M. Solonino teigimu, visa tai tapo galutinio Pertvarkos re­ zultato Rusijoje priežastimi. „Žmonės,

įskaitant ir didžiąją dalį vadinamosios „inteligentijos", nesuprato, kad demo­ kratinės revoliucijos pergalės alterna­ tyva būtų anaiptol ne senos ir įprastos gyvensenos išsaugojimas, o visuotinis šalies sugriovimas ir išgrobstymas nomenklatūros naudai. O kai supra­ to - jau buvo per vėlu", - konstatavo M. Soloninas.

Apie demokratiją, isto­ riją ir „įsivaizduojamąjį valstybingumą“

Konferencijos akimirka prasidėjęs 1917-ųjų metų spalį. Gorba­ čiovo ir Jelcino Pertvarka - tai logiškas rezultatas to, ką faktiškai pradėjo Leni­ nas ir Stalinas, nors pastarieji, ko gero, labai nustebtų, išgirdę šiuos mano žodžius", - provokavo M. Soloninas.

Svečio iš Rusijos teigimu, demokra­ tinės idėjos pralaimėjo, nes neturėjo terpės, kurioje galėtų prigyti. Anot jo, Rusijos provincijoje, kuri iš esmės ir sudaro visą šalį, demokratiniuose ju­ dėjimuose nedalyvavo vadinamosios kūrybinės ir mokslinės inteligentijos atstovai.„Kas dalyvavo demokratiniame sąjūdyje? Štai pavyzdys iš milijoninio

miesto Kuibyševo demokratinio sąjū­ džio, kuriame 1991 metais buvo tikapie tūkstantį dalyvių: šio sąjūdžio veikloje dalyvavo darbininkai, eiliniai gamyklų inžinieriai, mokytojai, gydytojai, biblio­ tekininkai. Kitaip sakant - fizinio ir protinio darbo proletarai. Jame nebuvo nė vieno universiteto dėstytojo, nė vieno mieste žinomo„meno ir kultūros veikėjo", žurnalisto ar redaktoriaus, aktoriaus ar rašytojo. Juo labiau - nė vieno valstybinio, partinio, profsąjungų ar komjaunimo aparato atstovo. į sąjūdį atėjo tie, kurie iš esmės neturėjo ko prarasti", - pabrėžė M. Soloninas.

Markas Soloninas, žinomas istori­ kas ir visuomenės veikėjas, atvyko iš Rusijos

tapdavo kiekvieno žmogaus dalimi ir tebeglūdi daugumoje tų, kurių sąmoningas gyvenimas prasidėjo dar sovietiniais laikais.

Rusija - pralaimėjusi demokratija ir nevyku­ si alternatyva Daug dėmesio susilaukė svečio iš Rusijos - žinomo istoriko ir visuome­ nės veikėjo Marko Solonino prane­ šimas. Nors M. Solonino pagrindinis profesinio intereso laukas yra Antrojo pasaulinio karo istorija, jis papasakojo apie savo visuomeninės veiklos patirtį vėlyvosios Pertvarkos laikotarpiu prieš žlungant Sovietų Sąjungai. Šis asmeninis potyris leido kalbėti apie bendras priežastis, dėl kurių Rusijoje taip ir neprigijo vakarietiško pavyzdžio demokratija. „Tai, kas įvyko Rusijoje Pertvarkos metais, kokybiškai skiriasi nuo to, kas tuo pat metu vyko Rytų Europos ir Baltijos šalyse. Rusija nei nužygiavo pirmyn, demokratijos ir laisvės link, nei sugrįžo„atgal", į luominę-feodalinę monarchiją. Joje tiesiog užsibaigė grandiozinis perversmas,

VU TSPMI direktorius doc. dr. Ramūnas Vilpišauskas

VU Istorijos fakulteto doc. dr. Irena Vaišvilaitė

Baigiamoji konferencijos diskusija išsiliejo į laisvą minčių ir idėjų polilogą.

VU TSPMI direktorius doc. dr. Ramūnas Vilpišauskas pabrėžė, kad nemato di­ desnio skirtumo tarp demokratiškumo ir pilietiškumo esmės Baltijos šalyse ir Europos Sąjungos senbuvėse. Gilin­ damasis į asmeninius Sąjūdžio laikų atsiminimus R. Vilpišauskas sakė, kad šis laikotarpis sutapo su jo jaunystės laikais. „Tuomet buvau kažkas tarp panko ir hipio. Svarbiausia, kad šiuos du iš esmės skirtingus neformalios kultūros tipus vienijo laisvės siekis", pažymėjo instituto direktorius.

VU Istorijos fakulteto atstovė doc. dr. Irena Vaišvilaitė apgailestavo, kad, deja,,,antroji Lietuvos Nepriklausomy­ bė nelabai galėjo pasimokyti iš pirmo­ sios Nepriklausomybės". Ji įvardijo ir kitus svarbius dalykus. „Kol kas mes, kaip demokratija, labai paviršutiniškai žiūrime į tiesos ir teisingumo klausi­ mus. Sąjūdžio žmonės norėjo gyventi geriau ir teisingiau. Demokratija buvo tik priemonė tam pasiekti - ji savaime nebuvo siekis", - sakė I. Vaišvilaitė.

Prof. dr. Raimundas Lopata svarstė, ar įmanoma visapusiškai lyginti skir­ tingus istorinius periodus. Tuo tarpu Pilietinės visuomenės instituto atsto­ vas dr. Darius Kuolys siūlė nagrinėti ilgesnius istorijos tarpus, žiūrėti į juos kaip į vieną „ilgesnį laiką apimančią paradigmą". Jis taip pat kėlė svarbius klausimus, susijusius su visuomenės ir demokratijos santykiu, respublikoniš­ kų idėjų stoka, Parlamento kaip tautos atstovybės krize.

VU Istorijos fakulteto dekanas prof. dr. Zenonas Butkus pabrėžė konfe­ rencijos naudą.„Ši konferencija tikrai

išsiskiria idėjų naujumu. Džiaugiuosi, kad čia nebuvo, kaip dažnai pasitaiko, aimanų, jog vis negalime atsikratyti sovietinio palikimo - džiaugiuosi, kad diskutuojama buvo aukštesniu lygiu", - sakė jis. Z. Butkus taip pat pa­ žymėjo, jog svarbu, kad demokratijos principų būtų paisoma ne tik vidinėje, bet ir užsienio politikoje - kad ir čia būtų girdimas visuomenės balsas.

Seimo narys dr. Mantas Adomėnas iškėlė Lietuvos visuomenės tapatybės problemą. Apžvelgdamas pastarųjų dviejų šimtmečių istoriją, jis teigė, kad lietuviškas valstybingumas nesusifor­ mavo kaip vientisa ir nepertraukiama idėja.„Mes susiduriame su valstybės ir valstybės institucijų neapibrėžtumu.

Mūsų valstybingumas didžiąją laiko dalį buvo įsivaizduojamas", - konsta­ tavo problemą M. Adomėnas. Anot jo, tai ir yra daugelio šiandieninės Lietu­ vos visuomenės problemų ištakos.

Parengė Viktoras DENISENKO V. Naujiko nuotr.

universitas

6

2010 m. rugsėjis

vilnensis

f f f paveldas_______________________________________________

Universitetas sugrąžino Kristaus skulptūrą tikintiesiems 2009 m. pavasarį „Universitas Vilnensis“ rašė apie Istorijos fakultete rastą medinę Kristaus skulptūrą, kuri nežinia kaip ir nežinia iš kur ten atsirado ir buvo perduota restauratoriams.

Kai išaiškėjo tikrasis skulptūros savininkas, visus restauravimo rūpesčius perėmė bažnyčia.

Rugsėjo 14 d. skulptūra perkel­ ta į XXVII Vilniaus Kalvarijų kry­ žiaus kelio koplyčią, iškilmingai pašventinta, buvo einamas Kryžiaus kelias.

Skulptūra prieš restauravimą. V. Šileikienės nuotr.

Nijolė BULOTAITĖ

Skulptūros atsiradi­ mas pritrauks mal­ dininkus

tore papasakojo, kad buvo atsiradęs privatus asmuo, teigęs, jog ši skulp­ tūra stovėjusi šeimos sodyboje, bet neturėjęs jokių tai patvirtinančių dokumentų. Taip pat žmogus, pri­ žiūrintis Musninkų koplyčią, tvirtino, kad skulptūra prieš kelerius metus buvusi atiduota restauruoti ('Prano

Gudyno restauravimo centrą. Vilniaus universiteto rektoriui Musninkų se­ niūnė parašė, kad skulptūra galinti būti iš Musninkų bažnyčios Barboros koplyčios.Tada restauratoriai tarėsi su paminklosaugininkais ir priėjo išvadą, kad ši skulptūra į Musninkų koplyčią net ir netilptų, ji iš kitur. L. Kruopaitė pripažino, kad iš pradžių nebuvo versijos, jog skulptūra iš Kalvarijų kry­ žiaus kelio.Tik po kurio laiko apie rastą skulptūrą iš žinutės Delfi portale (tarp kitko, paimtą iš„Universitas Vilnensis" laikraščio) sužinojusi architekto Dano Rusecko šeima, kuri fundavo šios ko­ plyčios atstatymą, atėjo į P. Gudyno restauravimo centrą su ikonografine medžiaga ir nuotraukomis. Jau buvo planuojama daryti kopiją, buvo pa­ rengti net keli modeliai, bet palyginus radinį neliko jokios abejonės, kad tai ta pati skulptūra.

Iškilmingai perduodant skulptūrą bažnyčiai, žodį tarė Istorijos fakul­ teto dekanas prof. Zenonas Butkus.

Trumpai priminęs glaudžius Vilniaus

Vertinga skulptūra bus tinkamai apsaugota

universiteto ryšius su bažnyčia nuo

pat jo įkūrimo ir Vilniaus Kalvarijų

istoriją dekanas džiaugėsi lemtingu skulptūros atsiradimu universitete ir

jos grįžimu į buvusią vietą. „Tikimės, kad po šios skulptūros atsiradimo, restauravimo ir pašventinimo Vil­

Restauruota skulptūra prieš atkuriant trūkstamas dalis. V. Naujiko nuotr.

niaus Kalvarijos bus dar autentiškes-

nės, gausės maldininkų ir tikėjimas bus gilesnis."

Painus skulptūros atpažinimo kelias Kad skulptūra bus grąžinta į bu­ vusią vietą - Kalvarijų kryžiaus kelio

koplyčią, mes sužinojome iš LDM Prano Gudyno restauravimo centro restauratorės Laimos Kruopaitės.

Kai pirmą kartą kalbėjomės, buvo dar neaišku, kur anksčiau stovėjo me­

dinė suklupusio Kristaus skulptūra, kas buvo jos šeimininkas. Pertą laiką atsirado tvirtinančių, kad skulptūra

anksčiau priklausė jiems. Restaura-

Medinis Kristus pasirengęs kelionei į Kalvarijas. V. Naujiko nuotr.

Kristaus skulptūra sugrįžo į Vilniaus Kalvarijų kryžiaus kelio koplyčią. Skulptūros perdavimo bažnyčiai iškilmėse dalyvavo Istorijos fakulteto dekanas prof. Z. Butkus ir doc. dr. S. Jegelevičius. V. Naujiko nuotr.

Ar nepakenks senai medinei skulp­ tūrai stovėjimas lauke? „Skulptūra vertinga, datuojama XVIII a. pabai­ ga, bet kadangi, išaiškėjus tikrajam savininkui, universitetas ją perda­ vė bažnyčiai, buvo restauruojama naudojant atmosferos poveikiui atsparias medžiagas. Ji stovės po stogu, įėjimo grotos bus įstiklintos organinio stiklo skydais. Tiesiogiai nei lietus, nei saulė jos nepasieks.

Tai nėra visai lauko sąlygos, tad jos ilgaamžiškumas maksimaliai užti­ krintas", - nuramino restauratorė L. Kruopaitė. Ji taip pat papasakojo, kaip pertą laiką atsirado irtrūkstama skulptūros ranka. Specialistai, besi­ aiškindami šios skulptūros paslaptį ir kilmės istoriją, daug apie tai kalbėjo, ieškojo analogijų, tarėsi. Jie iškėlė hipotezę, kad galbūt tuometinis Kalvarijų klebonas buvo įspėtas apie koplyčios sprogdinimą ir stengėsi išsaugoti tai, ką galėjo. Slepiantis nuo sprogdinimui besirengiančių kareivių, greičiausiai naktį paslap­ čiomis skulptūra buvo vežama, ranka nulūžo, ji galėjo tiesiog nukristi. Gal jos nerado ar neturėjo laiko ieškoti. „Apie tai turėjo žinoti labai siauras žmonių ratas, o vėliau, kai ranką rado, matyt, skulptūra jau buvo paslėpta.

Lemtinga, kad medinė skulptūros ranka pateko pas Juozą Stasiulaitį, tuometinį Paminklosaugos tarnybos viršininką. Jis, matyt, žinojo, kas tai, nes ją tinkamai eksponavo ir laikė matomoje vietoje, bet niekam, net sūnui, neprasitarė, kas tai. Ji vėliau buvo vadinama„geležine Stasiulaičio ranka", nes paminklosaugininkas garsėjo reiklumu ir principingumu.

Taigi paslaptį nusinešė su savimi.

Nuostabu, kad niekas jos neišmetė.

Drožinys liko autentiškas - su lauko apnašom, apsilupusiais dažais, be pirštų", - džiaugėsi restauratorė.

Trūkstamas skulptūros dalis - pirštus, drabužių klostes, pėdas, kryžių - at­ kūrė restauratorius ekspertas Alfon­ sas Šiaulys.

Labai tikėtina, kad skulptūros išga­ benimo iš Kalvarijų dalyvių nebėra tarp gyvųjų, bet gal išliko šeimose pasakojimų, legendų. Skulptūros likimu susirūpinę specialistai paprašė klebono paskelbti ir paklausti baž­ nyčioje apie tai. Restauratorė mums papasakojo, kad atsiliepė žurnalistė Julitta Tryk, kuri pati iš vaikytės pri­ simena tą skulptūrą, tai, kaip ji buvo gerbiama, paliekamos dovanos. O štai slėpimo istorija dar nežinoma.

Rasta vertybė sugrąžina dvasingumą Istorijos fakultete skulptūra buvo rasta per remontą. Archeologinius tyrimus kiemelyje atlikęs ir statybos darbus prižiūrėjęs Archeologijos katedros docentas A. Luchtanas ir buvo vienas pirmųjų, pamačiusių po laiptais statybininkų atrastą skulptūrą.

Jis iš karto, įvertinęs jos būklę, kreipėsi į Lietuvos dailės muziejaus Prano Gu­ dyno restauravimo centrą, su kuriuo fakultetas seniai bendradarbiauja.

Dabar, po beveik pusantrų metų, vėl pakalbinome docentą, norėdami su­ žinoti, ar neatsirado kokių naujų faktų apie skulptūros atsiradimą fakultete. „Deja, tai mįslė. Net fakulteto sen­ buviai nieko negali pasakyti. Tikė­ kimės, kad dar atsiras liudininkų, kai vyks iškilmingas skulptūros at­ šventinimas, vėl bus rašoma apie tai spaudoje. Kai prieš metus pradėjome aiškintis, kreipėmės į visuomenę, daug naujo sužinojome ir galiausiai pavyko nustatyti jos buvusią vietą", pasakojo A. Luchtanas. Pasiteiravus, ar tinkamai dabar skulptūra bus eks­ ponuojama, profesorius nuramino, kad medinė skulptūra nebijo šalčio.

Parenkant jai vietą buvo tariamasi su restauratoriais ir prieita prie vienin­ gos nuomonės, kad prasminga ją ten sugrąžinti - skulptūra bus tinkamai apsaugota.

Archeologas mano, kad jei skulptū­ ra būtų atsiradusi kitur, ne universite­ te, jos likimas galėjo būti visai kitoks: galėjo būti parduota, sunaikinta, išvežta.„Simboliška, kad ji rasta Istori­ jos fakultete, nes mes puikiai žinome, kaip elgtis su tokiomis vertybėmis. Ji buvo tinkamai išsaugota, nugabenta restauratoriams, atlikti visi reikalingi polichrominiai, menotyriniai tyrimai.

Jai tikrai pasisekė, kad atsirado uni­ versitete ir nebuvo sunaikinta. Per visą sovietmetį Kristaus skulptūra išliko ir buvo paslėpta tokioje vieto­ je, kur buvo puikiai apsaugota nuo drėgmės ir temperatūros svyravimų.

Galbūt kažkas pasirūpino, kad ji ne­ patektų į bendrą Ateizmo muziejaus eksponatų sąvartyną. Yra daugybė atvejų, kai vertingiausi kūriniai dings­ ta, sunaikinami ar netinkamai nau­ dojami. Puikus pavyzdys - Solovkų vienuolyno ikonostasas, kurį privatus kolekcininkas rado tvarte."

Archeologui labai svarbu, kad atsirado tikroji skulptūros vieta, kad tai nebėra bevardė skulptūra. Kaip vilniečiui, jam ypač džiugu, kad

vertingas kūrinys sugrįžta į Vilniaus Kalvarijas. Mokslininko nuomone, po sovietmečio atstatytos Kalvarijų stotys gražios, bet jos neturi to dvasingumo, kurį suteikia autentika.

Todėl jis džiaugėsi šios skulptūros likimu ir tuo, kad sakraliniu požiūriu sustiprėja Kalvarijų trauka.

universitas

2010 m. rugsėjis

7

vilnensis

šventėn

Rugsėjo 1-ąją blogas oras nuotaikos nesugadino Viktoras DENISENKO Iškilmingas universiteto vėliavos pakėli­ mas, spalvinga ir triukšminga studentų eisena Gedimino prospektu į centrinius VU rūmus, iš­ kilmės ir šventinis koncertas Šv. Jonų bažnyčio­ je - taip Vilniaus universitetas tradiciškai mini naujųjų studijų metų pradžią. Šiemet gausi VU bendruomenė įrodė, kad geros INITIUM SEMESTRI ceremonijos nuotaikos jai negali sugadinti net subjuręs oras ir apsiniaukęs dangus. Rugsėjo 1 d. šventinis šurmulys įsuko į savo verpetą dėstyto­ jus ir studentus. Ši diena ypač įsimintina pirma­ kursiams, kurių Vilniaus universitete siais metais yra beveik 3,5 tūkst.

Rektoriaus kalboje dėmesys studentams ir akademinei ben­ druomenei Šventinėje Vilniaus universiteto

rektoriaus akad. Benedikto Juod­ kos kalboje nuskambėjo daug visai VU bendruomenei svarbių dalykų. „Leiskite man šią puikią rudens pra­ džios dieną pasveikinti jus su viena gražiausių mūsų švenčių - naujų mokslo metų pradžia, su Mokslo diena. Jos grožį liudija daugybė jaunų žmonių, kurie per pastarąsias dienas pagausino mūsų sostinės gyventojų skaičių", - sakė rektorius. Jis pažymėjo, kad būtent nuo XVI a., kai buvo įkurtas senasis universitetas, Vilnių galima vadinti akademiniu miestu.

Ypatingą dėmesį B. Juodka skyrė pirmakursiams.„Dėkoju, kad pasirin­ kote mūsų senąjį universitetą - seną savo amžiumi, bet jauną savo dvasia ir modernumu. Patikėkite, kad šis pasi­ rinkimas yra teisingiausias. Pagal visus tarptautinius ir vietinius reitingus VU yra ne tik seniausias, didžiausias, bet ir geriausias bei populiariausias universitetas Lietuvoje", - pabrėžė rektorius. Jis pasidžiaugė, kad Vilniaus universitetui kaip ir anksčiau pavyko pritraukti pačius gabiausius abituri­ entus - tai liudija labai aukšti į vals­ tybės finansuojamas vietas įstojusių studentų balai.

B. Juodka pažymėjo, kad Vilniaus universitetas yra garsus ne vien praeitimi, bet ir dabartimi. „Mes didžiuojamės savo senojo universi-

VU SA atstovai kartu su Senato pirmininku prof. D. Kaunu, rektoriumi akad. B. Juodka ir prorektoriumi doc. dr. J. Galginaičiu. V. Naujiko nuotr. teto istorija, bet šiandien jis ne vien karalių, karalienių ir įvairių šalies vadovų apsilankymo vieta. VU - tai modernus mokslo ir studijų centras su seniausia ir turtingiausia Baltijos šalyse moksline biblioteka, tai 14 fakultetų ir 5 puikūs mokslo insti­ tutai, tai modernios mokomosios ir mokslinės laboratorijos", - sakė rektorius. Savo kalboje jis pabrėžė nenuginčijamą akademinės visuome­ nės svarbą. „Mums visiems, bet ypač valdžios žmonėms, reikia suprasti, kad be stiprių universitetų nebus stiprios Europos", - sakė rektorius.

Seimo pirmininkė dėkojo studijuojan­ tiems Lietuvoje Sveikinimo žodį VU bendruomenei tarė ir iškilmėse dalyvavusi Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė Irena Degutienė. Ji pabrėžė, kad Vilniaus universitetas visais laikais buvo ne tik mokslo, bet ir kultūros židinys. „Man, kaip buvusiai šio universiteto absolventei, labai malonu ir džiugu, kad universitetas eina XXI a. iššūkių keliu. Aš džiaugiuosi universitete vykstančia pertvarka, kuri pritraukia į šį universitetą pačius gabiausius ir išmintingiausius studentus", - sakė Seimo pirmininkė.

I. Degutienė priminė susirinku­ siesiems, kad rugsėjo 1-oji - ne tik Mokslo ir žinių, bet ir Laisvės diena. „Šie metai yra ir mūsų atkurtos nepri­

Linksmoje ir spalvingoje studentų eisenoje - Lietuvos aktualijos.

V. Naujiko nuotr.

klausomos Lietuvos dvidešimtmečio metai. Su atkurtos Lietuvos pradžia prasidėjo ir naujas gyvenimas, atsira­ do galimybės, kuriomis jūs šiandien galite naudotis", - sakė ji.

I. Degutienė ypač pabrėžė jaunimo, kuris pasirinko pasilikti ir mokytis Lietuvoje, svarbą. „Jums, kurie dabar esate čia - Vilniaus universitete, noriu palinkėti sėkmės ir nuoširdžiai padėkoti, kad jūs pasirinkote stu­ dijas Lietuvoje, kurios tikrai nė kiek ne prastesnės negu svetur", - sakė I. Degutienė.

Seimo pirmininkė negailėjo gražių žodžių ir akademinei Vilniaus univer­ siteto bendruomenei. „Dėstytojams noriu palinkėti ir toliau eiti inovacijų keliu, atsižvelgti į laiko iššūkius", sakė ji. L Degutienė taip pat linkėjo VU akademinės bendruomenės atstovams stiprios sveikatos, be

VU savo apsilankymu pagerbė Seimo pirmininkė I. Degutienė ir švietimo ir mokslo viceministre N. Putinaitė. V. Naujiko nuotr.

Studentai iš užsienio aktyviai daly vavo Rugsėjo 1 -osios šventėje.

V. Denisenko nuotr. kurios neįmanoma įgyvendinti visų užsibrėžtų tikslų ir darbų.

Po priesaikos koncertas INITIUM SEMESTRI iškilmes vai­ nikavo tradicinė pirmakursių prie­ saika. Vadovaujami naujojo Vilniaus universiteto Studentų atstovybės prezidento Liutauro Gudžinsko jau­ nieji VU studentai pasižadėjo siekti mokslo šviesos, visas VU įgytas žinias

skirti savo kraštui, mylėti ir gerbti savo dėstytojus ir visą universiteto bendruomenę, savo triūsu ir darbais garsinti Lietuvą. Šventines iškilmes užbaigė kon­ certas, kuriame dalyvavo choras „Pro musica" ir Vilniaus universiteto akade­ minis choras (vadovė ir dirigentė Rasa Gelgotienė), solistai Gunta Davidčuka ir Nerijus Masevičius, pianistai Vidas Pinkevičius irVitalijus Neugasimovas.

Jie atliko Carlo Orfo kūrinį „Carmina burana".

universitas

8

2010 m. rugsėjis

vilnensis

n/pokalbiai______________________________________________

Fizikas Mikas Vengris: „Ką nors paprasto padaryti gerai yra didelė vertybė“ Liana BINKAUSKIENĖ Mikas Vengris - trečios su VU susi­ jusios kartos atstovas. Jis optimistiškai žiuri į fizikos mokslo perspektyvą Lietuvoje, tiki, kad „skanius vaisius" galima valgyti ir dirbant kasdienį nuoseklų mokslininko darbą, ir žino atsakymą į klausimą „Kur jūs rasite geriau negu Vilniaus universitete?".

Kuo užsiimate, kokioje srityje dirba­ te, koks Jūsų mokslinių tyrinėjimų

Prieš penkerius metus Vilniaus universiteto Fi­ zikos fakulteto Kvantinės elektronikos katedros Lazerinių tyrimų mokymo-mokslo centro vyres­ nysis mokslo darbuotojas, VU Fizikos fakulteto alumnas, doc. dr. Mikas Vengris, apgynęs daktaro disertaciją Olandijoje, sugrįžo dirbti į Vilniaus universitetą. Į Lietuvą jaunąjį mokslininką atginė patriotizmas - nesumeluota, nesuvaidinta meilė Lietuvai ir universitetui.

objektas?

Dar studijų metais pradėjau domėtis lazerių taikymais biofizikiniams veiks­ niams tirti.Tuomet šioje srityje dirbome su FizikosfakultetoTeorinėsfizikos kate­ dros prof. habil. dr. Leonu Valkūnu-tyrinėjomefotosintezę, tiesa, aš tada buvau teoretikas. Amsterdame (Olandijoje) parašiau ir apsigyniau disertaciją, kurios tema, laisvai išvertus, -„Biologinės švie­ sos sukeltos reakcijos, tiriamos panau­ dojant lazerinę spektroskopiją". Ši sritis ir dabar yra mano tyrinėjimų objektas. Paprastai paaiškinti galėčiau taip - lazeriu, kaip labai tiksliu ir tobulu instrumentu, šviesos šaltiniu, panau­ dojant šviesą galima tyrinėti medžiagą.

Lazeris leidžia tirti labai greitus proce­ sus, o biologijoje, pasirodo, tokių yra ne taip mažai.

Dabar mes dirbame su laboratori­ joje susintetintomis šviesai jautriomis molekulėmis. Reikia suprasti, kaip tam tikros cheminės sudėties ir struktūros molekulė, sąveikaudama su šviesa, sugeba dirbti tam tikrą darbą, ir išmokti tą procesą valdyti, manipuliuojant mo­ lekulės strukūra.

Dar viena nesena tema - bandome Lietuvos firmos„Šviesos konversija" ga­ minamą lazerį pritaikyti akių chirurgijai. Ši firma keleri metai gamina labai pažan­

gų lazerį. Tyrėme, ar tas lazeris galėtų tarnauti kaip instrumentas oftalmologi­ joje ir lazerinėje chirurgijoje. Vėlgi šviesa - mūsų darbo instrumentas.

Na ir kaip visada, mokslininko gy­ venime yra išorinių projektėlių, kažkas neišeina laboratorijoje, pradedi aiškintis, kodėl neišeina, nuklysti tirdamas kažkokį šalutinį dalyką, paskui žiūrėk, gal ir kokia nors nauda iš to klystkelio būna.

Kodėlpasirinkote fiziką, gal tai - šei­ mos tradicija, tėtis Saulius Vengris

- irgi fizikas, gal dar kas nors išjūsų artimųjų tapo fizikais?

Mano tėtis yra fizikas, mama - eko­ nomistė, o mano seneliai - filologai. Iš tikrųjų man fizika patiko nuo vaikystės.

Savo pavyzdžiu rinktisfiziko kelią mane skatino ir tėtis. Berniukui tėvas yra toks pavyzdys, kaip reikia teisingai gyventi.

Man nuo vaikystės atrodė, kad fizika yra cool, o tikri vyrai yra fizikai. Be to, nuo vai­ kystės mane labai domino technika, vis rūpėjo ką nors sukonstruoti. Atsimenu, dar savo pradinių klasių mokytojai esu sakęs, kad užaugęs būsiu fiziku. Tuo metu pusė klasės norėjo būti kosmo­ nautais... Tad pirminis susidomėjimas fizika, manau, gimė dėl to, kad tėtis buvo fizikas ir, be to, mokykloje turėjau labai gerą fizikos mokytoją. Ne paskutinėje vietoje, įėmusioje pasirinkimą, buvo ir Fizikos fakulteto geografinė padėtis-tik 7 min. pėsčiomis nuo mano namų.

Vyresnysis mano brolis irgi baigęs fiziką irtarptautinius santykius, bet fizika jam nebuvo tokia „skani" kaip man, o brolis dvynys - statybų vadybininkas, kurio darbo rezultatas, ko gero, greičiau ir labiau matomas nei mano, fiziko.

Projekte „Kryptis namo" buvote

atrinktas tarp šešių mokslininkų,

prisidedančių prie mokslo potenci-

Yra toks senas posakis: mokslininkai tenkina savo smalsumą už valstybės pinigus. Tai iš dalies yra teisybė. Štai

dirbame prie projektų - mums niekas nespardo į užpakalius ir nereikalauja, kad rezultatas būtų čia ir dabar. Tradi­ ciškai mokslininkai, kaip gėlės, laikomos valstybėje dėl grožio. Jie turi ilgas atos­ togas, akademinę laisvę, tyrinėja, kas jiems įdomu, bendrauja su kultūringais ir protingais žmonėmis. Tai labai geras darbas. Jei dar būtų labai gerai mo­ kamas, tai, aš manau, žmonės tiesiog veržtųsi būti mokslininkais.

Pagal profesijos prestižą ir gyvenimo kokybę (tai patvirtina irtyrimai) moksli­ ninkai yra pirmaujančiose pozicijose.

Kaip vertinate fizikų ir šio mokslo perspektyvą Lietuvoje?

Fizikas doc. dr. Mikas Vengris Filologijos fakulteto kiemelyje.

V. Naujiko nuotr. alo Lietuvoje didinimo, kandidatų į stipendiją. Kaip konkrečiai Jūs

prisidedate?

Tas projektas iš tikrųjų buvo viešųjų ryšių akcija, skatinanti išvažiavusių mokslininkų grįžimą į Lietuvą. Jame dalyvavo mokslininkai, kurie ilgesnį karjeros ar gyvenimo laiką buvo išvykę į užsienį.

Aš manau, kad visada yra gerai, jei žmogus, dirbęs kitur, atvažiuoja dirbti į Lietuvą. Iš patirties galiu pasakyti - gal čia ne visada geriau ir lengviau, tačiau ne viskas gyvenime tik pinigais matuo­ jama. Štai ir mano, grįžusio iš Olandijos į Lietuvą, alga sumažėjo penkis kartus.

Bet juk Lietuvai reikia, kad žmonės va­ žiuotų į užsienį, reikia, kad jie ir grįžtų.

Kas Jus paskatino grįžti?

Patriotizmas. Esu patologinis patrio­ tas. Visada žinojau, kad grįšiu į Lietuvą, net nebuvo tokio klausimo - grįšiu ar ne, tik svarsčiau, ar dar važiuoti kur nors podoktorantūros stažuotei. Bet nusprendžiau, kad penkerius metus atidirbus užsienyje jau turbūt užtenka.

Jaučiu liguistą prisirišimą prie Vilniaus universiteto, nes turbūt pirmasis mano prisiminimas iš vaikystės susijęs su šiuo universitetu. Tai buvo 1979-aisiais VU 400 metų jubiliejinės eitynės sostinės gatvėmis. Atsimenu, kai studentai ėjo su kaukėmis, o aš visai mažas stovėjau ant tokios tvorelės. Prie manęs priėjo vienas studentas su kauke, aš pravirkau, jis paglostė man galvą ir nusiraminau.

Tuomet man buvo tik treji metai.

Neabejojau, kad reikia grįžti į Lietuvą ir, tiesą sakant, grįžęs nė karto ir nesi­ gailėjau.

Ar per fizikų dienas važiuodavote su Dinų Zauru pas filologes? Žinoma, visada. Aš netgi draugavau vienu metu su filologe. Kiekvienas fi­ zikas tai turi praeiti, čia jau yra užrašyta fizikų garbės kodekse. Ir dabar nuošir­ džiai dalyvauju fizikų dienų preskonferencijose. Vienais metais esame net kartu su tėvu dalyvavę.

Jus labai myli studentai, tad koks Jūs dėstytojas?

Nežinau, kodėl jie mane myli. Iš tikrųjų, mano supratimu, aš esu gana žvėriškas dėstytojas. Ne tai, kad labai

griežtas, aš - labai demokratiškas, visą laiką su studentais šnekuosi, o nedidelis amžiaus skirtumas tarp mūsų leidžia bendrauti kaip lygiam su lygiais. Bet aš nelabai sutinku su Fizikos fakultete vy­ raujančia tribale vertinimo sistema, ypač kalbant apie kursinius ir diplominius.

Jeigu studentas nemušė dėstytojo, tai jam automatiškai jau - aštuoni, jeigu jis parašo bent kelis sakinius su tariniais devyni, o jeigu bent truputį suprato, ką daro - tai jau dešimt. Ne, taip neturėtų būti. Savo studentus, rašančius kursinius ir diplominius darbus, visada perspėju, kad aš vertinu gana griežtai. Bet jie vis tiek ateina pas mane - netiki, kad išdrįsiu jiems septynis pasiūlyti. Tačiau kažkaip nesusipykstame. Jeigu su studentais normaliai kalbiesi, pasakai jiems, ko iš jų tikiesi, viską jiems išaiškini, tai jie juk jaučia, ar jie gali tai padaryti, ar ne. Nėra taip, kad štai tau raktai nuo laboratorijos, eik ir padaryk. Yra grįžtamasis ryšys, su­ sitariam žmoniškai. Mėgstu pajuokauti su jais. Lazerinių tyrimų centre vyrauja buvusių dėstytojų sukurta labai gera atmosfera - yra didelis apvalus stalas, ten nuolat„gyvena" studentai, kurie pas mus lazeriniame trinasi - geria arbatą, diskutuoja, svarsto. Ir aš su jais visą laiką trinuosi.

Kodėl fizika patraukliausia vyriška­

jai giminei, ar tai - vyriškas mokslas ir moterims sunkiai įkandamas?

Aš manau, kad tai yra tradicijos klausimas. Štai, pavyzdžiui, kodėl ka­

reivių vyrų yra daugiau nei moterų, juk šaudyti tiek tie, tiek tos gali.

Techniškai vaikinams natūraliai arčiau dūšios yra rakinėti visokius geležiukus, lituoti, bet tai nereiškia, kad jie geresni fizikai.Turiu dabar dvi magistrantes fizi­ kes -jos šiek tiek kitaip žiūri į fizikos dar­ bą, bet gabumais lenkia daugelį bernų.

Tradicija yra kalta, kad į fiziką labai daug įstoja vaikinų ir labai mažai merginų, bet, matydamas mūsų studentes, nega­ lėčiau pasakyti, kad geriausi vaikinai yra geresni už geriausias paneles.

Koks mokslininko gyvenimas?

Jeigu pažadėsite, kad nespausdinsi­ te, tai galiu pasakyti, kad labai smagus ir malonus (Nepažadėjome-red.past.}.

Iš principo vertinu gerai. Kai mokiausi aš, auditorijos buvo nešildomos, o min­ tys, iš kurčia gauti finansavimą geresnei įrangai, skambėjo vos ne šventagiškai, atrodė, visi tik ir laukia, kol išmirsim.

Dabar padėtis pasikeitė. Renovuojamos patalpos, laboratorijos pasipildo nauja modernia įranga, tobulinamos studijų programos. Lietuvoje yra gana didelė fizikų bendruomenė. Perspektyvos, manau, fizikos ir fizikų didelės, jeigu žmonės nenustos stoti į fiziką. Reikia tik sąžiningai dirbti. Visada sunku įžiebti tą pradinį impulsą, viena tema sudominti ne mažiau kaiptrisžmones.tada kuriasi bendruomenė ir būna viskas gerai.

Artimiausiu metu fizikų ir fizikos žlugimo perspektyvos nematau.

Ar Lietuvoje galima padaryti stul­ binantį atradimą, tarkim, fizikos

srityje?

Turbūt galima, bet tai yra sunkiau negu, sakykim, Amerikoje. Norint da­ ryti tuos stulbinančius atradimus reikia rungtis su daug didesniais pinigais.

Mūsų kuriami slėniai kol kas juokingai atrodo prieš Vokietiją ir jos pramonės gigantus, tos šalies aukštųjų mokyklų infrastruktūrą, prieš Ameriką su valsty­ binėmis ir privačiomis aukštosiomis mo­ kyklomis ir pinigais, skiriamais studijoms ir mokslui. Bet atradimo centre visada yra mokslininkas, kuris jį padaro.

Apie 50 proc. stulbinančių atradimų pasaulyje yra ne kas kita, kaip gerai „išpiarinti" paprasti atradimai. Štai, tarkim, Berklio arba Stenfordo univer­ siteto (JAV) profesoriui, padariusiam atradimą, paprasčiau patekti į pres­ tižinių mokslinių žurnalų ir spaudos puslapius nei VU profesoriui. Pagaliau net jeigu mokslininkas ir ką nors labai gero atranda, tai dar nereiškia, kad tai bus labai stulbinantis daiktas.

Noriu pasakyti: nereikia stengtis stulbinti visų. Ką nors paprasto gerai padaryti yra didelė vertybė. Paprastas kasdienis darbas - duona su sviestu, mano požiūriu, yra daug svarbiau negu saldumynai.Tad dėl tų visų stulbinimų aš gal kiek skeptikas esu.

na tik neturi būti labai provinciali. Reikia stengtis, kad mokslininkai draugautų ne tik čia Lietuvoje, bet ir su kitų šalių mokslininkais. Štai, pavyzdžiui, jeigu mes gerai darysim lazerius, tai niekas nežiūrės, iš kur jie atkeliavo. Jeigu mūsų biotechnologai gerai sintetina fermen­ tus, tai irgi niekas neklausia, iš kur jie.

Mes neturėtume puoselėti vizijos tapti pasaulio mokslo centru, tai būtų nelo­ giška, bet, šnekant krepšinio terminais, mes galime būti viena iš eurolygos komandų, kuri žaidžia su visais, o jeigu geras sezonas ir geras treneris - tai, žiūrėk, gali patiesti net čempionus. Ne­ manau, kad reikia daryti iš to tragediją - o viešpatie, mes ne pasaulio bamba!

Taip - ne pasaulio bamba, bet mažasis pirštelis irgi pasauliui reikalingas.

Kokias viltis siejate su dabar besi­

kuriančiais studijų, mokslo ir verslo

slėniais?

Viliuosi, kad mokslo gyvenimas vyks toliau. Šios srities gyvenimas, išskyrus sunkmetį nuo 1990 iki maždaug 2000 m., nuolat turi būti „laistomas" visokiais slėniais, programomis, projektais, vizijo­ mis. Dabaryra gana akivaizdi to laistymo perspektyva. Vyksta slėnių kūrimas, mokslinės grupės rašė projektus, išsakė savo vizijas, idėjas, dalis jų turės galimy­ bę jas įgyvendinti, taip jos ir krutės po truputį. Kurdamos slėnius užsiaugins studentus, doktorantus, naujus moksli­ ninkus-taip sukasi šis amžinas gyvybės ratas. Slėniai yra graži idėja, kuri duos impulsą toliau plėtotis mokslui.

Ar pats nežadate išvykti į užsienį?

Kol mūsų vaikai maži, stengiuosi va­ žinėti trumpais atstumais, vėliau galbūt norėčiau išvykti į kokią stažuotę, bet VU nežadu palikti.

Vilniaus universitetas mano šeimai labai brangus-su manim skaičiuojant jau trečia karta čia dirba.

Kaip įsivaizduojate Vilniaus univer­ sitetą po 50-100 metų?

Panašiai kaip ir prieš 50 ar 100 metų.

Linksmi, amžinai neišsimiegoję, iki di­ plominio ar egzamino pritrūkę vienos nakties studentai, šiek tiek fanaberiški, pasipūtę, bet širdyje išsilavinę ir kultū­ ringi dėstytojai, tie patys gražūs pas­ tatai Vilniaus centre ir tie, kur po Vilnių išsibarstę, - taip ir verda tas avilys. Jis jau seniai čia yra. Aš dažnai pajuokauju: „O jūs tikitės, kad universitete kažkas gali įvykti greitai?" Juk jis jau daugiau kaip 400 metų gyvuoja. Senukas jau. Tačiau amžius netrukdo suktis gyvybės ratui.

Nemanau, kad kas smarkiai čia pasikeis.

Gal mestapsim šiektiekgeresni bendra­ me mokslo ir studijų kontekste, negu esam dabar, gal netapsim, bet kol savo studentams ir dėstytojams VU bus kaip namai, tol jis ir gyvens. O kur jūs rasite geriau negu Vilniaus universitete?

Globalėjant pasauliui, moksli­ ninkai neužsidaro savo šalies la­

Skaudžią netekties valandą

boratorijose - į Lietuvą atvyksta

nuoširdžiai užjaučiame VU

mokslininkai iš Europos atlikti tam

tikrų eksperimentų, rengiamos

Tarptautinių programų ir

stažuotės, seminarai, bet Lietuva

ryšių skyriaus vyriausiąją

vis tiek mokslo srityje išlieka pro­

vincija. Kokie Jūsų pamąstymai šiuo klausimu - ar didesnis finan­

savimas pakeistų padėtį?

Provincialumas iš dalies susijęs su finansavimu, bet aš manau, kad Lietuva nėra visų mokslų provincija. Nereikia savo padėtimi stebėtis ar piktintis - mes visur esame šiek tiek provincija. Kaip žmogus, daug laiko leidžiantis kaime, sodyboje, galiu pasakyti, kad provincija nėra kažkoks savaiminis blogis. Mąstyse­

specialistę

SKIRMANTĘ SAVICKAITĘ dėl mylimos Mamytės mirties.

VU administracija

universitas

2010 m. rugsėjis

9

vilnensis

________________________________________________ kultūra k t k

Merginų chorui„Virgo" Vilniaus universiteto merginų choras „Virgo“ dainuoja jau tris­ dešimt metų. Rugsėjo 16-19 d. merginos kas vakarą kvietė į vis kitokį jubiliejinį koncertą, kur dainavo ir kiti su „Virgo“ kūrybi­ niais ryšiais susiję chorai. Klausytojams buvo atlikta didžiulė ir įvairi programa. Tačiau šis jubiliejus - tik viena iš daugelio sma­ gių ir ypatingų akimirkų, kurios chorą lydi jau trisdešimt metų.

Aistė PLAIPAITĖ Ką reiškia būti„Virgute"

Choras netik repetuoja, koncertuo­ ja, keliauja, bet ir turi savas tradicijas, taisykles, netgi „valdžią". Štai penktus metus chore dainuojanti Vaida Rudėnaitė yra visų chorisčių vieningai išrinkta choro prezidentė. Vaida sako, kad jai chore dainuoti smagu, nes taip ji gali bent trumpam užmiršti mokslus. Be to, dainavimas chore labiau nei kas kita išmoko dirbti ko­ mandoje, kadangi čia svarbiausia yra visuma, balsų derėjimas ir vieningas skambėjimas, o tai pasiekiama tik dirbant išvien.

Choras merginai reiškia labai daug. „Buvimas„Virgute" (malonybinis krei­ pinys j choristes) vien tik dainavimu nesibaigia, čia ir draugių susirandi, ir keliauji, ir laisvalaikį leidi kartu", - sako choro prezidentė.

nojimų ceremonija. Įsiminė didelė klausytojų auditorija ir užburiantis skambesys." Choro prezidentė taip pat prisimena„Virgo" dalyvavimą pra­ ėjusių metų Lietuvos televizijos pro­ jekte „Lietuvos balsai", kur merginos pateko tarp keturių geriausių chorų: „Tai buvo nauja patirtis visam kolek­ tyvui, tiek pasirodymai televizijoje, tiek pasiruošimas jiems buvo įdomus tarpsnis„Virgo" gyvenime."

Choras davė tai, ko trūko

Ką dainavimas „Virgo" Vaidai davė ir vis dar duoda? Baigusi vidurinę mokyklą mergina visus metus niekur nedainavo. Atėjusi į„Virgo" Vaida rado viską, ko jai per tuos metus trūko: „Muzikos, dainavimo, buvimo tarp tuo pačiu besidominčių žmonių - štai ko man trūko. Choras man suteikė

„Virgo"gyvenimas turtingas kon­ certų ir kelionių

Choras„Virgo" daug keliauja ir taip suteikia galimybę merginoms nuvykti į tuos kraštus, kuriuos aplankyti anks­ čiau jos tik pasvajodavo. Aplankytų šalių sąrašas ilgas, apkeliauta ne tik beveik visa Europa, bet ir kitų žemynų šalys: JAV, Kanada, Brazilija, Argenti­ na, Kuba, Meksika, Japonija... Vaidai choro kelionės palieka be galo daug įspūdžių, o labiausiai merginai įsiminė praėjusių metų choro kelionė į Jung­ tines Valstijas, kai choras koncertavo Niujorke ir Bostone:„Tai miestai, kurie išliks mano atmintyje visam gyveni­ mui, tačiau labiausiai mane sužavėjo mūsų klausytojai - Amerikos lietuviai.

Prisipažinsiu, nesitikėjau, kad lietuvių bendruomenė yra tokia aktyvi ir kad lietuvių kalba ir kultūra taip puoselė­ jama net už Atlanto. Buvo nepaprastai žavu ir gera širdy."

Merginai nėra lengva iš tokios dau­ gybės išskirti jai labiausiai įstrigusius koncertus: „Greičiausiai labiausiai atmintyje įstrigo mano, kaip „Virgo" narės, pirmasis koncertas. Tai buvo Šv. Kotrynos bažnyčioje vykusi iš­

kilminga „Aukso paukštės" apdova­

VU merginų choras „Virgo“ per trisdešimt veiklos metų surengė daug koncertų Lietu­ voje ir užsienyje

galimybę susipažinti su merginomis, kurias drąsiai galiu vadinti draugėmis, taip pat progą pamatyti kitas šalis, susipažinti ir bendrauti su muziką mylinčiais žmonėmis kitose šalyse."

Jei išskirti ypatingiausias choro akimirkas sudėtinga Vaidai, kuri chore dainuoja penkerius metus, nesunku suprasti, kodėl tai padaryti nelengva choro vadovei. Rasa Gelgotienė cho­ rui „Virgo" vadovauja beveik nuo jo įkūrimo. Paklausta, kiek laiko galėtų pasakoti apie „Virgo", vadovė atsako, kad tol, kol kas nors klausytųsi ir kol leistų jos jėgos. Kadangi jėgų trims Vilniaus universiteto chorams vado­ vaujanti Rasa Gelgotienė pritrūksta retai, prašome jos papasakoti apie „Virgo" ir darbą su choru apskritai.

Vadove, kuo ypatingas dainavi­ mas chore?

Vadovė choro istorijos nesu­ reikšmina. Jai daug svarbiau tai, kas chore vyksta dabar ir kas dar laukia. Tačiau vien „Virgo“ vadovė neapsiriboja ir mąsto kur kas plačiau. „Svarbiausias mano darbas - Lietuvos darymas gražesne, labiau išsilavinusia, kultūringesne. Jaunų žmonių lavinimas, mokymas - tai juk tas pats, kaip su viena žvake uždegti tūkstančius kitų. Buvo viena vie­ nintelė žvakelė - mokytojas, jis uždegė daug daug žvakel ių - ir jo paties liepsna nesumažėjo, ir visur aplink šviesiau pasidarė“. - sakė choro vadovė Rasa Gelgotienė.

Mėgėjų choras turbūt yra vienin­ telė galimybė neprofesionalams muzikuoti gana profesionaliu lygiu.

Tai tarsi svertas - įdėjęs nedaug, žmogus gauna labai daug. Juk chore taip yra: jei praleidai kokią repeticiją ir ko nors neišmokai - tai už tave padarys kiti choristai, o tu sudaly­ vausi, pasinaudosi, turėsi rezultatą, jausi malonumą atlikdamas kūrinį.

Gal egoistiškai skamba, bet iš tiesų tai didelis choro pliusas - įdedant palyginti mažai pastangų gaunamas neblogas rezultatas.

Net ekonominiu požiūriu choras yra labai efektyvus: jam reikia tik vadovo ir natų. Nei instrumentų, nei kokių nors kitų sudėtingų darbo priemonių ar sąlygų.

savo balsą, platesnių kultūrinių žinių, kitų šalių ir kitų tautų pažinimą (per keliones), artistiškumą, netgi geresnę išvaizdą, laikyseną...Taip pat geresnę sveikatą (dėl kvėpavimo valdymo), didesnį jautrumą viskam, kas gražu, norą tobulėti ir gyventi dvasiškiau, logiškesnį mąstymą.

Ar dar turite daug idėjų, planų,

Kas Jums labiausiai įsimena -

kuriuos norite įgyvendinti su

choro repeticijos, koncertai, ke­

„Virgo"?

lionės?

Aišku, repeticijos. Juk per jas pasi­ reiškia visas dirigento kūrybingumas: kiekvieną repeticijos minutę, sekundę tenka generuoti idėjas, pavyzdžiui, norėdama išgauti švelnesnę garso spalvą, turiu sugalvoti patį taikliausią palyginimą, o jei to nepakanka - rasti būdą paaiškinti choristėms, kaip fiziš­ kai - lūpomis, gomuriu, liežuviu - tas niuansas turėtų būti išgaunamas.

Kartais reikia sudominti kūriniu.Tenka prisiminti kokius nors istoriniusfaktus apie kompozitorių, dar dažniau reikia atskleisti kūrinio sukūrimo epochos dvasią, stilistiką. Gera repeticija laikau

Labai daug. Visuomet jų turiu daugiau, nei įmanoma įgyvendinti, bet esminis planas yra vienas - kuo daugiau merginų išmokyti dainuoti, pakeisti, padaryti dvasingesnes, intelektualesnes, emociškai turtinges­ nes, labiau išsilavinusias, jautresnes, drąsesnes, gražesnes ir išoriškai, ir iš vidaus.

Jubiliejinį trisdešimtąjį sezoną choras „Virgo" pradėjo naujokėmis pasipildžiusiomis gretomis, didele trijų koncertų chorų švente ir naujais planais repetuoti, koncertuoti, keliau­ ti ir toliau dalytis chorine muzika.

Dainų ir šokių ansamblis i kviečia naujus narius Dainų ir šokių ansamblis

m i m ą, kuris vyks Vilniaus

*

(M. K. Čiurlionio g. 21,

I

Medicinos fakultetas, III a.) spalio 5 ir 7 d. dienomis

„Virgo“ merginoms?

terė.

Choreografė ir šokių kūrėja Tamara Kalibataitė, visą savo gyvenimą pasky­ rusi liaudies šokiui, neabejotinai yra viena ryškiausių ir originaliausių šio žanro atstovių Lietuvoje.

Jono Švedo ir Juozo Lingio mokinė, Rugsėjo 2 d., eidama 84-uosius metus, mirė viena žymiausių Lietu­ vos choreografių ir liaudies šokėjų, ilgametė VU dainų ir šokių ansamblio šokėjų vadovė Tamara Kalibataitė. Ji valstybinio dainų ir šokių ansamblio

dvidešimt metų šokusi valstybiniame dainų ir šokių ansamblyje „Lietuva", už įgimtą grakštumą, spinduliuojantį artistiškumą ir šokėjos meistriškumą pelnė nusipelniusios artistės vardą.

Baigusi šokti, 1968 m. buvo pakvies­

ta dirbti šokėjų vadove į Vilniaus universiteto studentų dainų ir šokių

ansamblį, kuriame atsiskleidė kaip puiki pedagogė ir savitą kūrybinį

braižą turinti baletmeisterė. Kartu su tuometiniu ansamblio vadovu Vidu Aleksandravičiumi buvo daug nuveik­

nuo 18 vai. » « •

dietiškas apvalcius" 1975,„Parovėjos suktinis" 1980,„Mainytinis" 1985,„Subatvakaris" 1985, „Rolenderis" 1985, „Opstainas" 1989, „Skrybelnikas" 1998,„Joninių burtai" 2001.

Visi jie šokami Lietuvos šokių ko­ lektyvų. Šie šokiai yra įvertinti aštuo-

džiaga ir pasižyminčių liaudiškumu

niomis Kultūros ministerijos choreo­ grafijos premijomis, o visa Tamaros Kalibataitės kūryba - Juozo Lingio premija (1991). Išleisti du autoriniai šokių rinkiniai -„Subatvakaris" (1989) ir „Joninių burtai" (2008). 2008 m. už tautinių šokių propagavimą ir kūrybą Tamara Kalibataitė apdovanota Lietu­ vos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu.

ir išraiškingumu: „Trapukas" 1973, „Šapnagių polka" 1973, „Jurginėlis"

VU Kultūros centras

ta kuriant įsimintinas ansamblio kon­

certines programas. Per 34darbo me­ tus išugdytos kelios studentų šokėjų

kartos, kurios iki šiol su didele meile ir

pagarba taria Vadovės vardą.

Kūrėjos biografijoje galime suskai­ čiuoti arti dvidešimt šokių, sukurtų remiantis autentiška folklorine me­

1973,„Leliūnų kadrilis" 1975,„Klaipė-

•

universiteto Kultūros centre

TAMARA KALIBATAITĖ (1926-2010) „Lietuva" solistė (1947-1968 m.), Juozo Lingio mokinė ir kolegė, nuo 1968 iki 2002 m. vadovavo Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblio šokėjams. Tamara Kalibataitė-Pasau­ lio lietuvių dainų švenčių Ansamblių vakaro ir Šokių dienos baletmeis-

’

skelbia naujų narių prie-

Kaip manote, ką choras duoda

Duoda pasaulinės muzikinės kul­ tūros pažinimą, gebėjimą valdyti

tą, per kurią iš mano galvos fontanais trykšta palyginimai, apibūdinimai, paaiškinimai. Prieš repeticiją galvoju taip: „Einu, iškrausiu šiandien tą savo vagoną anglių", nes repeticija yra mirtinai išgręžiantis darbas. Po jų aš būnu tiesiog leisgyvė.

Mirus ilgametei

Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansam­ blio šokėjų vadovei TAMARAI KALIBATAITEI,

reiškiame gilią užuojautą

mirusiosios šeimai ir arti­ miesiems.

VU Kultūros centro darbuotojai

•

universitas

10

2010 m. rugsėjis

vilnensis

f f* mes

- studentai

VU SA: nevykdant paskolų sutarties įsipareigojimų prarandama galimybė studijuoti Nuo rugpjūčio pabaigos studentai galėjo pradėti registruotis valstybės remiamai paskolai ar valstybės paskolai gauti. Tai padaryti reikia užpildžius anketą Vals­ tybinio studijų fondo tinklalapyje (https://studentai. vsf.lt/studentai/) ir pasirinkus norimos gauti paskolos rūšįvalstybės paskolą stu­ dijų įmokai susimokėti (520 Lt) arba valstybės remiamą paskolą studi­ jų kainai mokėti, gyve­ nimo išlaidoms ir dali­ nėms studijoms pagal tarptautines sutartis.

Paskolų teikimas studentams šiuo metu yra tobulinamas, tačiau šio proceso metu iškyla nemažai pro­ blemų, kurios gali sukelti nesklandu­ mų daugeliui studentų. Visų pirma, jeigu paskolą pasiėmęs studentas nutraukia studijas, yra išbraukiamas iš sąrašų, pasiima akademines atos­ togas ar pasikeičia mokama studijų kaina, jis turi nedelsdamas tai pranešti Valstybiniam studijų fondui ir bankui, o pastaruoju metu tai dažnai pamirš­ tama padaryti.

Kita problema - tai palūkanų mo­ kėjimas. Paskolos gavėjas palūkanas turi pradėti mokėti nuo valstybės remiamos paskolos išmokėjimo da­ tos ir mokėti kiekvieną mėnesį pagal sutartyje nustatytas banko sąlygas.

Pati paskola turės būti išmokėta per 15 metų nuo studijų pakopos, ku­ rioje buvo paimta paskola, baigimo.

Dažnai nutinka taip, kad studentai pamiršta, vengia ar pavėluotai moka palūkanas.

Dėl šių priežasčių Vilniaus uni­ versiteto Studentų atstovybė (VU SA) ragina studentus, pasiėmusius

paskolas, nepamiršti savo įsipareigo­ jimų tiek Valstybiniam studijų fondui, tiek bankui. Nesilaikant sutartyje išdėstytų sąlygų problemų gali kilti jau kitame semestre - studentas nebegaus paskolos ir nebegalės tęsti studijų, taip pat ateityje bus sunkiau pasinaudoti kitais kreditų įstaigos siūlymais, pavyzdžiui, gaunant kreditą būstui. VU SA taip pat pataria studen­ tams neskubėti pasirašyti sutarčių su bankais, per 20 dienų nuo sąrašų

paskelbimo datos atidžiai išnagrinėti visų keturių bankų siūlomas sąlygas ir pasirinkti geriausias.

Prašymų-anketų paskoloms gauti teikimo pabaigos data yra 2010 m. rugsėjo 30 d.

Studentų, kuriems siūloma pasi­ rašyti paskolos sutartį, sąrašai bus paskelbti Valstybinio studijų fondo interneto tinklalapyje {www.vsf.lt) spalio 14 d.

Aš pats, pabaigęs lazerinės fizikos ir optinių technologijų magistrantūros studijas ir belaukdamas prasidedančių doktorantūros studijų, nusprendžiau pasimokyti šiek tiek kitos pakraipos mokslų. Labiausiai ši kelionė masino galimybe pamatyti užsienį, pailsėti nuo darbų ir, žinoma, įgyti naujų žinių.

Maniau, kad mokymas bus sausesnis, nuobodesnis. Tačiau beveik per kie­ kvieną paskaitą vyko ekskursijos po laboratorijas, vienos paskaitos metu netgi turėjome atlikti laboratorinį dar­ bą, o dėstytojai visi mokėjo sudominti klausytojus. Mokykla mano lūkesčius tikrai viršijo.

Vasaros mokykloje dėstė specialistai iš įvairių šalių. Pats dalyvavau keturiose paskaitose:„Elektroniniai mikroskopai", „Pavieniai įvykiai mikroelektronikoje (kosminių spindulių įtaka mikroe­ lektronikai)", „Rentgeno spindulių tomografija" ir„Medicininiovaizdinimo įvadas". Vienas lektorius buvo iš paties Jyvaskyla universiteto, vienas profeso­ rius iš Švedijos, o kiti trys profesoriai iš JAV. Paskaitų lygis labai nevienodas, nes mokykloje gali dalyvauti įvairių pakopų studentai - nuo bakalauro iki jaunųjų daktarų, tad vieni dėstytojai la-

Rugsėjį prasidėjo studentų re­ gistracija socialinėms stipendijoms gauti. Kaip ir anksčiau, į socialinę stipendiją pretenduoti gali stu­ dentai, atitinkantys bent vieną iš trijų punktų: • jei studentas arba jo šeima gau­ na socialinę pašalpą pagal LR socialinės piniginės paramos nepasiturinčioms šeimoms ar vieniems gyvenantiems asme­ nims įstatymą;

• jei studentas turi 45% arba didesnį nedarbingumo laipsnį; • jei studentas ne vyresnis kaip 25 metų ir yra visiškas našlaitis arba jam iki pilnametystės buvo nusta­ tyta globa.

Užpildytą prašymo formą (ją galima rasti www.vusa.lt), asmens dokumen­ to kopiją ir dokumentus, įrodančius, kad studentas atitinka kriterijus, reikia atnešti į Studentų atstovybę iki spalio 1 d.

Pirmosios išmokos studentai sulauks spalio mėnesį, tada jiems bus pervesti pinigai už rugsėjo ir spalio mėnesius.

Jei kyla neaiškumų dėl socialinių stipendijų skyrimo tvarkos, kreipki­ tės į Vilniaus universiteto Studentų atstovybės padalinį savo fakultete arba rašykite soc@vusa.lt.

Plačiau skaitykitehttpV/nau/renos. vu.lt/studijos/studentams/22647-informacija-studentams-ketinantiemskreiptis-del-socialines-stipendijos

VU SA inform.

Rugpjūčio 9-20 d. Jyvaskyla mieste (Suomija) vyko 20-oji vasaros mokykla. Ši mokykla pasižymi labai plačiu siūlomų lankyti paskaitų spektru, nuo įvai­ rių matematikos, fizikos, chemijos iki aplinkosaugos ir atsinaujinančios ener­ getikos kursų. Tokia plati pedagoginė programa sutraukia labai didelį būrį klausytojų. Pastaruosius kelerius metus į mokyklą atvyksta per 300 studentų.

Ekskursija greitintuvo patalpose. Nuotr. iš asm. albumo biau orientavosi į bakalauro studentus, kitų paskaitos buvo labiau mokslinio pobūdžio. Pats tikrai visose paskaitose sužinojau gana nemažai naujų dalykų, nes kursai gana tolimi mano mokslinei krypčiai (lazerių fizika) ir visi dėstytojai minėjo naujausias technologijas, nau­ jausius taikymus. Kiekvienas dalykas

Justinas Galinis

truko savaitę, po kelias valandas per dieną. Norint gauti kreditų už lankytas paskaitas, reikėjo laikyti egzaminą arba parašyti rašto darbą.

Vasaros mokyklos labiausiai mėgs­ tamos ir dėl socialinės veiklos. Kasdien po paskaitų vykdavo įvairūs vasaros mokyklos organizuojami socialiniai

renginiai: nuo sporto žaidimų, plau­ kimo baidarėmis, kanojomis, pirčių vakarų iki kino vakarų, suomių kalbos paskaitų ir roko koncertų.

Pats Jyvaskyla miestas nėra didelis, bet patenka į didžiausių Suomijos miestų dešimtuką - jame gyvena per 130 tūkstančių gyventojų. Tai bene

Aukcione atsiskleidžia azartiška teisininkų prigimtis Vilniaus universiteto Teisės fakulteto studentas Va­ lentas Mitrauskas, eidamas į tradicinius teisininkų dienomis vykstančius aukcionus, leidžiasi užval­ domas azarto ir dėl norimos prekės būna pasiryžęs pasiūlyti aukščiausią kainą. Per ketverius studijų metus vaikinas jau sukaupė solidžią aukcione įsi­ gytų prekių ir pramogų kolekciją.

nimo pastabomis ir pietūs su dekanu Vytautu Nekrošiumi. Pastaroji šimtą litų kainavusi pramoga studentui nebe naujiena - jaunasis teisininkas aukcione panašaus pobūdžio„prekę" įsigyja jau ne pirmus metus - anks­ tesnių aukcionų metu V. Mitrauskas taip pat pasiūlė aukščiausią kainą už pietus su dekanu bei prodekanu.

V. Mitrauskas svajoja apie dieną, kai

Taip atsitiktinai studento kolekcijoje

dieną su teisingumo ministru. Teisę studijuojantis V. Mitrauskas aukcione šiais metais dalyvavo jau trečią kartą ir tradiciškai įsigijo porą, jo manymu, dėmesio vertų prekių - tai Teisės fakulteto prodekano H. Šinkūno dak­

į aukciono siūlomų „prekių" sąrašą bus įtraukti pietūs su LR Prezidente Dalia Grybauskaite. Tokiam pirkiniui jis nepagailėsiantis net ir keleto sti­ pendijų. V. Mitrauskas tikina visuomet perkantis spontaniškai ir būsimų pirkinių niekuomet neplanuojantis.

V. Mitrauskui dekanas pasirodė itin atviras ir nuoširdus žmogus, neven­ giantis bendrauti su akademinio jaunimo atstovu kaip lygus su lygiu įvairiomis temomis.

Teisininkų dienų aukcione stu­ dentai gali ne tik įsigyti dėstytojų dovanotus asmeninius, nostalgiją keliančius daiktus, bet ir nusipirkti įvairias išskirtines pramogas, kaip pie­ tus ar biliardo partiją su fakulteto de­ kanu bei prodekanu, ar netgi praleisti

Plačiau skaitykite http://naujienos. vu.lt/studijos/studentams/22640-informacija-studentams-ketinantiemsimti-valstybes-paskolas-ar-valstybesremiamas-paskolas

PRASIDĖJO REGISTRACIJA SOCIALINĖMS STIPENDIJOMS GAUTI

Sugrįžus iš vasaros mokyklos Suomijoje Justinas GALINIS

Jei kyla neaiškumų dėl paskolų, jų skyrimotvarkos, reikalingų dokumen­ tų, kreipkitės į Vilniaus universiteto Studentų atstovybės padalinį savo fakultete arba rašykite soc@vusa.lt.

taro disertacija su originaliomis verti­

atsidūrė ir pietūs su dekanu. Šiais metais VU TF dekanas V. Ne­

krošius aukcione laimėjusį studentą pakvietė papietauti į gruzinų restoraną„Pas Ramazį". Prie tradicinio gruzi­ nų patiekalo - šašlykų virė diskusijos tiek apie universiteto gyvenimą, tiek ir apie valstybės politiką, teisines problemas ir asmeninį gyvenimą.

TF inform.

sparčiausiai augantis miestas Suomi­ joje. Jis išsidėstęs ant antro pagal dydį Suomijos ežero krantų. Gamta, supanti visą miestą, keri savo grožiu - daugybė miškų, dideli ežerų plotai. Pats miestas yra gana platus, todėl tenka gana nemažą atstumą įveikti keliaujant iš vieno miesto galo į kitą. Galbūt dėl šios priežasties, galbūt dėl sistemingos svei­ katos politikos labai išplėtotas dviračių tinklas tiek pačiame mieste, tiek visoje Suomijoje. Pasak Suomijoje studijuo­ jančiųjų, norėdamas gali dviračių takais keliauti išilgai visos Suomijos.

Iš Lietuvos buvau vienintelis studen­ tas, bet dar buvo du lietuviai, studijuo­ jantys Helsinkyje. Viliuosi, kad kitais metais dalyvauti susigundys daugiau lietuvių, nes ši vasaros mokykla naudin­ ga tiek studijų, tiek socialiniu požiūriu.

Mokyklos organizatorė džiaugėsi, kad dalis studentų, dalyvavusių mokykloje prieš 20 metų, dabar yra profesoriai.

Tad mums tai yra geras pavyzdys nenu­ stoti tobulėti. Nuoširdžiai dėkoju fizikos fakulteto dekanui prof. V. Balevičiui, kurio dėka ir nuvykau į Jyvaskyla - tyro oro, puikios gamtos ir aukšto mokslo lygio universiteto miestą.

universitas

2010 m. rugsėjis

11 ~

vilnensis

__________________________________________ mes - studentai tu.

Kalbant apie LD ir PD, bendrą var­ diklį rasti kur kas lengviau - teoriškai šie dalykai egzistuoja, bet praktiškai pasirinkimo laisvės nėra - vėluojantys tvarkaraščiai, neaiškus dalykų turinys, žmonės nežino, ką iš tikrųjų renkasi, nes pateikiamas aprašas yra skurdus, gausu neįdomių ir „daugiau nieko neliko, tai renkuosi" dalykų.

Studentai: universitetui dar yra kur tobulėti Agnė MILIUTĖ Prie tokių išvadų priėjo VU Studen­ tų atstovybė (VU SA), birželio mėnesį atlikusi studentų poreikių analizę. Į klausimus apie šią analizę at­ sako VU SA prezidento patarėjas strateginiais klausimais Arminas Varanauskas.

Kokiu būdu buvo atlikta poreikių

analizė?

Šiemet buvo pritaikyta fokus gru­ pių metodika - kiekviename fakultete buvo surinkti 5-10 žmonių, kurie dalyvavo po kelias valandas truku­ siuose susitikimuose ir atsakinėjo į moderatorių pateikiamus klausimus.

Stengtasi įtraukti kuo platesnį spektrą studentų - skirtingų kursų, skirtingų pakopų ir studijų programų - ne visur tai pavyko, bet rezultatas neblogas. „Universitetas turi tobulėti"-gal

galite pakomentuoti tiksliau?

Nors Vilniaus universitetas (VU) yra pirmaujantis Lietuvoje, studentai mano, kad dar yra daugybė vie­ tų, kur jis ne tik gali, bet ir turi tobulėti, jei nori išlikti.

Kurios sritys šiuo metu yra opiau­ sios?

Klausinėjome dviem blokais -

akademiniu ir socialiniu. Pirmajame bloke didžiausios problemos yra susijusios su privaloma užsienio kalba ir laisvaisiais (LD) bei pasirenkamai­ siais (PD) dalykais, antrajame - su valgyklomis.

tikrai gerėja ir tai akivaizdu, bet kad liko dar daugybė neišspręstų proble­ mų - nenuginčijamas faktas.

Na, visų pirma, daugelis studentų labai mėgsta lyginti sąlygas tarp skirtingų aukštųjų mokyklų. Kita vertus, šioje srityje taip pat turime

nemažai problemų - maistas dažnai

brangus ir net nepakankamai skanus, o porcijų dydis taip pat džiaugsmo neatneša... Maitinimosi problemą VU

butyje. Artimiausiu metu vykdysime bendrabučio gyventojų poreikių ana­ lizę. Remontai vyksta, bendra padėtis

analizę?

Tikrai ne. Jų yra daugiau, bet šios dažniausiai pasikartoja skirtinguose fakultetuose. Didelė bėda ir su prakti­ niais užsiėmimais, taip pat su moksli­ nėmis duomenų bazėmis, dažnai dės­ tytojų ir studentų santykiai nėra geri, kartais perauga ir į diskriminaciją.

ma. Kodėl?

Apie bendrabučius tų fokus grupių

studentų, kurie negyvena bendra­

kurios išryškėjo atlikus poreikių

Sakėte, kad valgyklos yra proble­

O kaip bendrabučiai?

neklausėme, pamanėme, kad tai netikslinga, nes jose dalyvavo daug

Ar tai vienintelės problemos,

SA jau kuris laikas mėgina išspręsti. Šiuo metu aktyviausiai yra dirbama su Matematikos ir informatikos (MIF) bei Chemijos fakultetų valgyklomis,

O kokie tolimesni darbai, atlikus poreikių analizę?

taip pat bandoma rasti galimybių pagerinti Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) studentų padėtį.

Užsienio kalbos ir LD bei PD, gal

galite pakomentuoti plačiau?

VAROMU „CITROENU“

Užsienio kalbų problema gan įvai­ rialypė. Situacija skiriasi - vieno fa­ kulteto studentai skundžiasi, kad dėstytojai nėra kompetentingi, kito kad dėstoma specialybės kalba, bet dėstytojas iš kito fakulteto ir pats dažnai nesupranta žodžių reikšmės, trečio - kad grupes moko to paties, o vertinimas skiriasi iš esmės ir kt.

STUDENTAI KELIAUS IR PO LIETUVĄ VU Ekonomikos fakulteto studentai, naudodami į seną „Citroeną“ uždarosios akcinės bendrovės „Biomotorai“ įmontuotą aliejaus sistemą, rugsė­ jo mėnesio antroje pusėje žada surengti kelionę aplink Lietuvą. Ši odisėja bus skirta Ekonomikos fakulteto 70-mečiui paminėti. Prie šios kelionės gali prisidėti visi norintys: tereikia į EF studentų atstovybę atnešti šlakelį seno arba naujo aliejaus, kurį keliautojai panaudos kaip kurą.

Jonas KARKLYS, Algirdas ŠIMKŪNAS

keliauti ir pažinti svetimą kraštą,

Tokį keliavimo būdą keturi EF studentai išbandė šios vasaros pabai­ goje - aliejumi varomu automobiliu apkeliavo Balkanų pusiasalį. Per dvi savaites Živilė, Jonas, Algirdas ir

keliautojai prasimanė pakelės greito

Laurynas aplankė trylika valstybių.

Nuo Vilniaus iki Solonikų per 6500 kilometrų sukorę būsimi vadybininkai siekė parodyti, kaip įmanoma taupiai

Netrukus apibendrinsime rezulta­ tus ir paskelbsime internetiniuoseVU SA ir padalinių tinklalapiuose ir socia­ liniame tinkle „Facebook“. Ši poreikių analizė jau tapo pagrindu VU SA metų veiklos planui, kuris šiuo metu dar pildomas. Kai kurios problemos jau pradėtos spręsti anksčiau, kai kurios yra paprastos ir jas išspręsti neužtruks, o dėl kai kurių dar ir patiems studen­ tams reikia priimti bendrą poziciją, nes nuomonių yra įvairių. Poreikių analizę VU SA pristatys viename iš Senato komisijos posėdžių - tikimės, kad administracija pripažins trūkumus ir aktyviai prisidės prie šių problemų sprendimo.

Studente,

TURI GERŲ IDĖJŲ? MOKI VOKIŠKAI? NORĖTUM LAIMĖTI KELIONĘ į VOKIETIJĄ? SIEKI ĮGYTI NAUDINGŲ ĮGŪDŽIŲ,

PVZ., PARENGTI PREZENTACIJĄ?

išmokti naujų dalykų, susipažinti su kitataučių kultūra. Kuro jaunieji

Jeigu turi projekto idėją iš savo studijų srities, kurią norėtum pristatyti platesniam būriui, dalyvauk mūsų konkurse. Čia kartu su kitais Lietuvos

maisto kavinėse: į senąjį „Citroeną" buvo pilamas panaudotas aliejus. „Viskas taip pat kaip naudojant dyzeliną, ir kuro sąnaudos tos pačios,

ir trauka ta pati, tik išmetamosios dujos skleidžia keptų blynų kvapą", pasakojo kelionės dalyvis Algirdas. „Žinoma, kavinių savininkams sunku

Panaudotas aliejus buvo naudoja­ mas kaip automobilio kuras

aukštųjų mokyklų studentais išmoksi parengti ir pristatyti savo projektą vokiečių kalba, iš pradžių reikia tik idėjos! Paruošti prezentaciją tau padės konsultantai -vokiečių kalbos specialistai irdėstytojai. Baigiamajame etape pristatys! savo projektą komisijai ir, tikėkimės, laimėsi puikų prizą.

Pirmyn, netgi jeigu manai, kad tavo vokiečių kalbos žinios nėra tobulos!

būdavo išaiškinti, kam mums to reikia,

tačiau kas turėdavo, tas ir atiduodavo nebenaudojamą aliejų. Bulgarijoje ir Rumunijoje panaudotas aliejus yra tiesiai pilamas į kanalizaciją, mus

gelbėjo prekybos centruose parduo­ damas akcijinis aliejus, kuris buvo pigesnis nei dyzelinas", - kelionės įspūdžiais dalijosi Algirdas. Įvairių išbandymų kelionėje sulaukę

Projekto eiga: Registracija ir idėjos pateikimas - iki 2010 m. spalio 15 d.

Orientacinis seminaras - spalio mėn. pabaiga.

Pranešimo pristatymas komisijai - 2011 m. vasario mėn.

Registracijos formą ir išsamią informaciją rasi interneto tinklalapiuose http://sites.google.com/site/daadvpu/ arba http://www.goethe.de/vilnius.

P. S. Projektų rengti ir dalyvauti konkurse galima ir dviese.

studentai džiaugėsi jaudinančiomis

akimirkomis, neužmirštamais potyriais ir

puikiai praleistu laiku. Keliautojus žavėjo laukiniai Albanijos paplūdimiai, kulkų suvarpyti Bosnijos miesteliai, Transilvanijos pilys ir mitai, gyventojų nuoširdu­ mas ir tylūs Balkanų kampeliai. Šiuo metu automobilis stovi prie Ekonomikos fakulteto ekipažas aliejumi varomą „Citroeną“ jau išbandė keliaudami po Balkanų pusiasalį. Nuotraukos iš asm. alb.

Ekonomikos fakulteto - jį gali apžiū­ rėti visi norintieji.

GAMTININKŲ FUKSŲ STOVYKLA-

TRAMPLINAS į NAUJĄ GYVENIMĄ Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetas va­ saros pabaigoje pirmakursiams surengė stovyklą ' nuostabiame gamtos kampelyje prie Pailgio ežero.

• • •

SVEIKATOS IR SPORTO CENTRAS KVIEČIA SPORTUOTI! Sveikatos ir sporto centras sportuo­ jančius ir norinčius sportuoti kviečia judėti ir sveikai gyventi.

Visus norinčiuosius kviečiame lan­ kyti bendrosios kūno kultūros pra­ tybas (kūno kultūra ir įvadas į sveiką gyvenseną rudens semestre ir asmens sveikatos ugdymas pavasario semes­ tre), taikomosios fizinės veiklos pratybas, specializuotas pratybas (lengvoji atletika, krepšinis, sunkumų kilnojimas, sveikatingumo aerobika, stalo tenisas, dziudo, sambo, futbolas, tinklinis) ar savarankiškas pratybas (treniruokliai, lengvosios atletikos

stadionas, futbolo ir krepšinio salė, tinklinis, stalo tenisas ir kt.).

Kviečiame aktyviai ginti savo fakul­ teto garbę tradicinėse tarpfakultetinėse varžybose Rektoriaus taurei laimėti - startuojame rugsėjo 30 d. kroso varžybomis. Ištisus mokslo metus galite dalyvauti lengvosios atletikos, plaukimo, rankos lenkimo, aerobikos, moterų ir vyrų krepšinio, futbolo, svarsčių kilnojimo, stalo teni­ so, keliautojų sporto varžybose.

Centre laukiame ir visų studijuo­ jančių didelio meistriškumo spor­ tininkų, norinčių ir toliau sportuoti

bei ginti universiteto garbę aukštųjų mokyklų čempionatuose ir kitose įvairaus lygio varžybose.

Taigi, studentai, besidomintys spor­ tu ir besirūpinantys savo sveikata, kviečiame jus apsilankyti Sveikatos ir sporto centre arba mūsų tinklalapyje (www.ssc.vu.lt). Kreipkitės, jei turite klausimų, idėjų, pasiūlymų. Užsipre­ numeruokite naujienas arba draugau­ kime facebook'e - visus informuosime apie sportą universitete ir už jo ribų, taip pat pakviesime ir į daug įdomių sporto renginių.

SSC kolektyvas

Atvykusių pirmakursių laukė pir­ masis išbandymas pasiekiant sto­ vyklą - gamtiškas žygis. Jie su savo sunkia manta turėjo bristi per pelkes, lipti j kalną ir įveikti gamtos paruoštas kliūtis.

Entuziazmo nestokojantys fuksai turėjo galimybę susitikti su būsi­ mais savo dėstytojais, tokiais kaip dr.

A. Kleišmantas ir doc. dr. J. Turčinavičienė, būsimus studentus aplankė ir „antroji mama", akademinių reikalų prodekanė doc. dr. R. Prapiestienė.

Kuratoriai pirmakursius supažindino su nauju studentišku gyvenimu, žaidi­ mais, įvairiomis pramogomis, nebuvo pamirštas ir studentiškas valgiaraštis.

Dienomis studentai klausėsi pas­ kaitų, susijusių su akademiniais, socialiniais klausimais, universitete esančiais laisvalaikio užsiėmimais.

Kuratoriai savo „vaikus" supažindino su jų pasirinktomis studijų programo­ mis, laukiamais vargais ir džiaugsmais.

Vakarais būsimi studentai linksminosi, dalijosi įspūdžiais, šoko, žaidė, vanojosi pirtyje.

Prieš išvykstant namo, stovyklos organizatoriai fuksams padovanojo atsiminimo apyrankes, su kuriomis jie ir dabar yra pastebimi Gamtos mokslų fakulteto koridoriuose.

VU GMF SA inform.

'

-

universitas

12

2010 m. rugsėjis

vilnensis

f f k paskutinis puslapis_______________________________________

Žemės ir aplinkos meno paroda „Išlikimas" Kas yra šiandien ir kas bus rytoj? Ar mes ga­ lime sekti pėdsakais ir mokame žvelgti į priekį, kad paliktume ženklus tam, kas juos surastų ir pasinaudotųjų galia?

Susiliekime su gamta, leiskime pajusti jos gro­ žį visiems ir leiskime kalbėti jai mūsų ranko­ mis bei mintimis...

Rugsėjo 11 d. 15 vai. VU Botani­ kos sode Kairėnuose buvo atidaryta 8-oji žemės ir aplinkos meno paroda „Išlikimas". Nors dangus žadėjo ne itin palankų orą vaikštynėms po gamtą, pasiilgusiųjų meno susirinko visai nemažas būrys. Tradiciškai parodą atidarė Botanikos sodo direktorius Audrius Skridaila. Jis pasakė svei­ kinimo kalbą parodos „Išlikimas" dalyviams. Šių parodų idėja ir tradi­ cine tąsa džiaugėsi ir VU rektorius B. Juodka.Toliau visi galėjo pasinerti į „Išlikimo" darbų paieškos ekskursiją ir stebėti smagius autorių prisistatymus.

Kiekvienas menininkas savitai suprato ir įprasmino išlikimo gamtoje temą, privertė žiūrovus gardžiai nusijuokti arba labai rimtai susimąstyti apie tai, kas vyksta šiandieniniame pasaulyje. Šis žemės meno projetas, kol kas vie­ nintelis Lietuvoje, tradiciškai vyksta jau nuo 2003 m. Projekto tikslas - atrasti ir plėtoti dialogą tarp meno, gamtos, menininko ir žiūrovo. Žmogus turi įsi­ žiūrėti, įsiklausyti į gamtą, pasijusti jos dalimi, ja grožėtis, puoselėti ir globoti.

Atrasti ryšį su gamta yra labai paprasta ir labai sudėtinga. Žemės meno idėja yra laikinumas, beveik visi darbai natū­ raliai sunyksta arba gamta„duoda žen­ klą", kada jie turi išeiti. Šiame projekte dalyvauja įvairiausių sričių menininkai ( (keramikai, skulptoriai,tapytojai,foto­ grafai, floristai ir kt.). Šių metų parodoje buvo pristatyti 24 darbai. Šių metų performansas pakerėjo labai aktualia tema ir savitu jos įgy­ vendinimu. Kartu - tai ir kartumas, ir buvimas drauge. „Kasdien milijonai žmonių ieško partnerio, kad patirtų tą ypatingą meilės jausmą. Kasmet milijonai porų tuokiasi mylėdamos, o vėliau skausmingai skiriasi, nes vienas jau nebemyli kito." (John Gray) Performansas apie tai, ką reikėtų sakyti mylimiems žmonėms, ir apie tai, ką paprastai sakome. Apie buvimą kartu ir buvimo kartumą, ir nepaisant kartumo - išlikimą kartu.

Autoriai ant kūno rašė žemėmis tuos žodžius, kuriuos turėtume sakyti savo mylimiesiems, visa tai tuo pat metu buvo filmuojama ir rodoma ekrane, o žiūrovai dar galėjo girdėti ir garsą, girdėti tai, ką vis dėlto mes iš tikrųjų sakome. Tai socialinis ir labai vykęs performansas.

Parodą galima aplankyti iki spalio 29 d.

„Spalva, struktūra, erdvė, laikas“, aut. Jūratė Jarulytė. Savo idėją meni­ ninkė įgyvendino surinkusi šermukšnio uogų. Darbas atrodė nedidelis, bet ryškia spalva užvaldė visą dar žaliuojančią pievą.

„Giraitė“, aut. Jolanta Kanapickaitė, Edita Lesnickienė. „Linksmi me­ džiai“, - taip daugelis lankytojų įvardija šį darbą, tačiau jo idėja atėjo pri­ siminus Rytuose egzistuojančią tradiciją siekti įgyvendinti savo svajones ir norus užrišus ant medžio juostelę. Atidarymo metu autorės šmaikščiai pademonstravo juostelių rišimo akciją ir suteikė galimybę žiūrovams dalyvauti joje.

Grįžimas atgal. Autorė Natalija Učvatova ir Ieva

Prisilietimas. Ž. Višinskas

Performansas „Kartu“, aut. Vaida Tamoševičiūtė, Šarūnas Juknys. Tai auto­ riai, kurie jau porą metų savo darbais stebina ir džiugina žiūrovus (iš žemių 2009 m. supiltą „Sieną“ ir iš smulkių šakelių 2008 m. išpintas „Duris“ dar dabar prisimena daugelis).

Daugiabutis. Z. Zazerskienė

Parengė Inga Raubaitė Andriaus Ufarto nuotraukos

Mūsų adresas: Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 355 kab.

Tel. 2687089, mobil. tel. 8-687 49018, ei. p. liana.binkauskiene@cr.vu.lt

Tiražas 4000 egz. 3 spaudos lankai. SL 321 Maketavo VU leidykla. Spausdino UAB LIETUVOS RYTO spaustuvė,

Gedimino pr. 12A, LT-01103 Vilnius Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė Redaktorė įima Dunderienė

Korespondentas Viktoras Denisenko

Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.

Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

„Perku, vadinasi, egzistuoju“, aut. Robertas Gritėnas. Puikus darbas, tiesiog parodantis tai, kaip yra iš tikrųjų.