Universitas Vilnensis, 2012 m. birželis Nr. 4 (1713)

tnrlH in

ISSN 1822-1513

hinc itur ad astra

universitas

•1579•

<X

vilnensis Nr. 4 (1713)

2012 m. birželis

LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d.

http://naujienos.vu.lt

PLATINAMAS NEMOKAMAI

Numerio tema:

Universitetas ir Vilnius

Senoji Chemijos kolegija

Miestas istorijoje - istorija mieste

Ten, kur dabar įsikūrusi Švietimo ir mokslo ministerija, XVI a.

VU Istorijos fakulteto Naujosios istorijos katedros docentas

stovėjo didiko Hornostajaus namas. 1804 m. universitetas nu­

dr. Arūnas Vyšniauskas dėsto laisvai pasirenkamą dalyką už­

Kaip buvo įgyvendinta studentiška svajonė

pirko šį namą profesorių butams. Kurį laikų jame gyveno che­

sieniečiams studentams vokiečių kalba. Kiekvienais metais jį

VU absolventas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos va­

mijos profesorius Andrius Sniadeckis, 1809-1810 m. pastatas

pasirenka keletas ERASMUS programos studentų. Kurso pa­

buvo rekonstruotas, jame įrengta moderni amfiteatrinė chemi­

baigoje studentai aprašo savo įspūdžius apie Vilnių ir Lietu­

dovas dr. Gediminas Rainys pasakoja, kad pats savo ranko­ mis yra prisidėjęs prie Šv. Jonų bažnyčios varpinės rekons­

jos auditorija. A. Sniadeckio iniciatyva buvo įrengta dviaukštė

vą, pasidalija mintimis kaip svetimšaliai, atvykę į terra inco-

trukcijos. Jam 1979 m. vasarą du mėnesius teko dirbti reno­

amfiteatrinė salė, o šalia chemijos kabinetas ir laboratorija, to­

gnita. Skaitytojams siūlome esto Tanelo Ojalillo ir prancūzės

vuojant universiteto ansamblį. Tą vasarą buvo atidengiamos

dėl ilgą laiką pastatas buvo vadinamas „chemijos namais".

Marlyne Spendeler tekstus.

ir Didžiojo kiemo freskos.

Skaitykite p. 11

Skaitykite p. 12

Skaitykite p. 13

Vilniaus universitete jau prasidėjo diplomų teikimo šventė. Birželio 14 d. pirmieji diplomais džiaugėsi 418 Ekonomikos fakulteto magistrantūros studijų absolventų. Magna cum įaudė diplomas įteiktas Dariui Kulikauskui, ekonominės analizės ir planavimo studijų absolventui, o Cum įaudė diplomai - trims studentėms: Rasuolei Dagienei (personalo vadyba), levai Milinavičiūtei (kokybės vadyba) ir Sigitai Trinkūnaitei (taikomoji makroekonomika).

Iš viso šiais metais Vilniaus universiteto bakalauro ir magistro diplomus turėtų gauti daugiau kaip 5 tūkst. universiteto absolventų.

universitas

2012 m. birželis

vilnensis

2

f

f • f kronika_____________________ LATVIJOS IR ESTIJOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTE­

VILNIAUS UNIVERSITETO ABSOLVENTUS SUBURE

RIJŲ ATSTOVAI DOMĖJOSI LIETUVIŠKAIS LAZERIAIS

ALUMNŲ POPIETĖ'2012 Birutė KUKLYTĖ,

Informacijos ir ryšių su visuomene skyriaus Alumni sekcija Saulėtą birželio penktadienį įvairių laidų Vilniaus universiteto alumnai jau ketvirtą kartą sugrįžo į gimtąją Alma Mater. Alumnų popietė'2012 tradiciškai pakvietė absolventus susitikti su buvusiais studijų draugais, pasivaikščioti dar studijų metais pramintais takais po universiteto centrinių rūmų ansamblį, istorines bibliotekos sales ir pasikelti į 68 metrų aukštyje esančią restauruotą Šv. Jonų bažnyčios varpinę.

Po ekskursijos alumnai sugužėjo į universi­ teto kavinę, kur jų laukė malonus siurprizas.

Vilniaus universiteto himno„Gaudeamus igitur" žodžiais į susirinkusiuosius kreipėsi renginyje rektorių turėjęs pavaduoti akademinių reikalų prorektorius Juozas Galginaitis, tačiau po kelių minučių atvyko ir pats jo magnificencija rekto­ rius Benediktas Juodka. Abu džiaugėsi galėdami pristatyti naujausius pasikeitimus universitete

Svečiai susipažįsta su Lazerinių tyrimų centro veikla. V. Naujiko nuotr.

Birželio 7 d. Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centre (LTC) lankėsi trijų Baltijos šalių mi­ nisterijų, atsakingų už švietimo ir mokslo reikalus, atstovai. Su vieno moderniausių Lietuvos mokslo centrų veikla susipažino Estijos švietimo ir mokslo ministerijos generalinio sekretoriaus pavaduo­ toja Kadri Maasik ir Latvijos švietimo ir mokslo ministro tarnybos atstovė Nellija Titova. Svečius lydėjo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Dainius Numgaudis.

Su Lazerinių tyrimų centro veikla svečius supažindino prof. habil. dr. Valdas Sirutkaitis. Jis pažymėjo, kad LTC po vienu stogu jungia tyrimų, edukacijos ir praktinės veiklos siekius. Centre tyrinėjamos ir plėtojamos technologijos turi ne tik teorinį, bet ir praktinį pritaikymą aukštųjų technologijų ir biomedicinos srityse.

V. Sirutkaitis pabrėžė, kad Lazerinių tyrimų centras yra atviras ne tik mokslininkams, bet ir

ir pasididžiuoti savo auklėtiniais - Vilniaus universiteto alumnais, kurie visada yra kelrodis tobulėjimo kelyje.

Susidomėjimo sulaukė Vilniaus universiteto muziejaus direktoriaus Ramūno Kondrato pasa­ kojimas apie muziejaus misiją ir ateities planus. Jis pritarė rektoriaus minčiai, kad Vilniaus universite­ tas yra kitoks, todėl ir pats siekia, kad universitete būtų įgyvendintos tokios idėjos, kurių kol kas nėra niekas įgyvendinęs Lietuvoje. Prie šios vizijos ir muziejaus kūrimo renkant eksponatus pakviesti prisidėti ir visi alumnai.

Popietę užbaigė rektoriaus B. Juodkos ir pro­ rektoriaus J. Galginaičio simboliškai įpjauto torto degustacija, prisiminimai prie kavos puodelio.

Dėkojame mūsų ištikimiems draugams: tortą dovanojusiai UAB„Taurakalnis" ir kava vaišinusiai universiteto kavinei.

Kasmetinis renginys Vilniaus universiteto absol­ ventams pradėtas rengti VU Informacijos ir ryšių su visuomene skyriaus Alumni sekcijos iniciatyva 2009 m., kai buvo surengtas pirmasis VU alumnų sąskrydis. Ši iniciatyva virto gražia tradicija.

studentams.„Ir į VU Fizikos fakultetą, ir vėliau į VU Lazerinių tyrimų centrą ateina geri, moty­ vuoti studentai.Turime galimybę pasirinkti ge­ riausius ir su jais dirbti", - pasakojo V. Sirukaitis.

Daug vilčių siejama ir su „Saulėtekio" slėnio projekto įgyvendinimu. Pasak V. Sirukaičio, tikimasi, kad mokslinio potencialo koncentra­ cija leis VU Lazerinių tyrimų centrui dar labiau stiprėti, galbūt atsiras glaudesnė sąsaja su kito­ mis mokslo ir verslo sritimis, kuriose lazerinės technologijos gali būti naudingos ir reikalingos.

Svečiams buvo pademonstruotos ir LTC laboratorijos, jie bendravo su ten dirbančiais mokslininkais. Vizitą į VU Lazerinių tyrimų centrą Lietuvos, Latvijos ir Estijos švietimo ir mokslo ministerijų atstovams primins ir suvenyrai su lietuvišku lazeriu išgraviruotais įrašais. „U. V." inform.

Alumni popietės’2012 dalyviai šiltai sutiko rektoriaus pašmaikštavimus. V. Jadzgevičiaus nuotr.

PASIRAŠYTA SUTARTIS SU KAUNO

ANTANO SMETONOS GIMNAZIJA

VILNIAUS UNIVERSITETE - BAFF ALUMNŲ VAKARAS Birželio 11 d. Vilniaus universiteto Mažojoje auloje įvyko Baltijos-Amerikos laisvės fondo (Baltic-American Freedom Foundation - BAFF) alumnų susitikimo vakaras. Šis fondas finansuoja

akademinius mainus ir teikia finansinę paramą moksliniams tyrimams Jungtinėse Amerikos Vals­ tijose. Tarp jo tikslų yra ryšių tarp JAV ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos mokslo pasaulių užmezgimas ir palaikymas.

Susitikime sveikinimo žodį tarė Vilniaus universiteto mokslo reikalų prorektorius prof.

Jūras Banys. „Vilniaus universitetas yra tinkama vieta BAFF susitikimui. VU yra seniausia aukštoji mokykla Baltijos šalyse. Mūsų universitetas visais laikais, išskyrus okupacijos laikotarpį, buvo tarp­ tautinis universitetas. Jis palaikė glaudų ryšį su visu pasauliu", - pažymėjo prof. J. Banys. Prorek­ torius pabrėžė, kad globaliame pasaulyje tenka kalbėti apie globalų mokslą ir globalias studijas, ir

padėkojo BAFF už paramą, kurią fondas suteikia Baltijos šalių mokslininkams ir studentams.

BAFF pirmininkas Kimas Dąvisas padėkojoVilniaus universitetui už svetingumą. Savo kalboje fondo pirmininkas trumpai pristatė BAFF tikslus ir siekius, pasidžiaugė, kad Baltijos šalys sėkmingai išsivadavo iš komunistinės praeities ir šiandien eina demokratinių vertybių keliu. Pasak jo, BAFF užduotis yra stiprinti partneryste paremtus san­ tykius tarp Baltijos šalių ir JAV mokslo pasaulių.

K. Davisas įteikė BAFF sertifikatus finansavimą gavusiems ir stažuotę JAV sėkmingai atlikusiems mokslininkams ir studentams. Sertifikatai buvo įteikti ir dviem Vilniaus universiteto mokslinin­ kams - VU Taikomųjų mokslų instituto vyriausia­ jam mokslo darbuotojui habil. dr. Kęstučiui Jarašiū­ nui ir VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslo darbuotojui dr. Karoliui Tamošiūnui. „U.V." inform.

Su Kauno A. Smetonos gimnazija sutartį pasirašo MF dekanė prof. Z. A. Kučinskienė ir GMF

dekanas prof. O. Rukšėnas. L. Binkauskienės nuotr.

Birželio 7 d. tarp Vilniaus universiteto ir Kauno Antano Smetonos gimnazijos pasirašyta ben­ dradarbiavimo sutartis.

Sutartį pasirašė VU rektorius prof. Benediktas Juodka, Gamtos mokslų fakulteto dekanas prof.

Osvaldas Rukšėnas, Medicinos fakulteto dekanė prof. Zita Aušrelė Kučinskienė ir Kauno Antano Smetonos gimnazijos direktorė Violeta Balčiū­ nienė. Kaip teigė gimnazijos direktorė, sutartis su šiais dviem VU fakultetais pasirašyta tikslin­ gai - gimnazija labai aktyviai dirba ugdydama moksleivius šioms studijoms, daug gimnazijos mokinių renkasi medicinos studijas Kaune. „Taip pat norime dirbti gamtos mokslų linkme ir

tikimės, kad daugiau mūsų mokinių stos ir į VU Medicinos ir Gamtos mokslų fakultetus", - sakė V. Balčiūnienė. Šalys susitarė palaikyti gimnazijos ir uni­ versiteto bendruomenės bendravimą, skleisti universitetinio aukštojo mokslo idėjas, rengti ir įgyvendinti kūrybinius ir edukacinius projektus, vykdyti kitą švietėjišką veiklą. Universitetas įsi­ pareigojo priimti mokytojų ir mokinių grupes, supažindinti jas su turtinga VU istorija, kultūriniu paveldu, moksline veikla ir studijomis, rengti gimnazijoje viešas VU dėstytojų paskaitas, už­ siėmimus mokiniams. „U.V." inform.

Sertifikatai buvo įteikti ir dvieili Vilniaus universiteto mokslininkams - VU Taikomųjų mokslų

instituto vyriausiajam mokslo darbuotojui habil. dr. Kęstučiui Jarašiūnui (pirmas iš kairės) ir VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslo darbuotojui dr. Karoliui Tamošiūnui (penktas iš kairės). V. Naujiko nuotr.

,

universitas

2012 m. birželis

3

vilnensis

_________________________________________________________________________ f f f

VU atstovai Airijos Korko universitete sėmėsi patirties, kaip gerinti studijų kokybę Vilniaus universitetas, siekdamas sistemingo studijų kokybės tobulinimo, ku­ ria ir įgyvendina studijų kokybės vadybos sistemą. Šiuo metu vykdomi darbai yra finansuojami ES struktūrinių fondų projekto „Vilniaus universiteto vidinės studijų kokybės vadybos sistemos kūrimas ir įgyvendinimas“ lėšomis. Kuria­ mos vidinės studijų kokybės vadybos sistemos pagrindinis tikslas - puose­ lėti universiteto kokybės kultūrą diegiant ir tobulinant įvairius studijų vidinio kokybės užtikrinimo procesus ir procedūras.

Viena iš veiklų yra studijų kokybės vadybos organizacinės struktūros tobulinimas. Projekto metu dabartinė vidinė organizacinė struktūra papil­ doma akademiniuose kamieniniuose padaliniuose paskiriant kokybės koordinatorius, kurie konsoliduos ir koordinuos bendruomenės pastangas įgyvendinant studijų kokybės vadybos sistemą akademinių kamieninių pa­ dalinių lygmenimis; vykdys padalinių studijų kokybės gerinimo priemonių įgyvendinimo stebėseną; teiks meto­ dinę ir konsultacinę pagalbą studijų kokybės užtikrinimo ir tobulinimo sri­ tyse padalinio bendruomenei; viešins informaciją apie fakulteto studijų ko­ kybės gerinimo rodiklius; organizuos dalijimosi gerąja patirtimi renginius fakultete ir pan.

Siekiant užtikrinti veiksmingą uni­ versiteto studijų kokybės vadybos sistemos įgyvendinimą ir didinti universiteto administracijos darbuo­ tojų kompetenciją studijų kokybės vadybos srityje bei motyvaciją gerinti savo veiklos kokybę, 5 kokybės koor­ dinatoriai (Loreta Chodzkienė, Valdas Jaskūnas, Kazimieras Mickus, Jurga Turčinavičienė, Deividas Šlekys) kartu

su Studentų atstovybės (Agnė Rup­ kutė, Janis Vepris) ir Kokybės vadybos centro (Vaida Dagytė, Inga MiIišiūnaitė) atstovais gegužės 23-26 d. lankėsi Airijos Korko universitete.

Siūlome susipažinti su vieno iš kokybės koordinatorių,TSPMI Studijų skyriaus vedėjo dr. Deivido Šlekio ir studentų atstovės Agnės Rupkutės įspūdžiais, komentarais bei rekomen­ dacijomis.

Dr. Deividas Šlekys (TSPMI): Ko­ mandiruotė pateisino ir viršijo lūkes­ čius. Universiteto padalinių adminis­ tracijos atstovai ir vadovai dalijosi patirtimi, pateikė daug įvairių pasiūly­ mų. Buvo aptarti įvairūs ir svarbūs stu­ dijų organizavimo, kokybės kontrolės procesai (fakultetų ir atskirų padalinių veiklos planavimas ir integravimas, studijų programų rengimas ir koky­ bės užtikrinimas, studijų, tyrimų ir mokymų integravimas ir kt.). Korko universiteto kolegos supažindino tiek su strateginiais aspektais, tiek su kasdieniais, rutininiais dalykais ir rū­ pesčiais, problemų sprendimų būdais.

Visa tai leido pamatyti, kaip galima ir reikia integruoti ir susieti strateginio lygmens idėjas, iniciatyvas su įvairiais techniniais sprendimais.

Komandiruotėje įgyta patirtis pri­ vertė įvertinti VU būklę ir pagalvoti

apie galimus problemų sprendimo būdus.

Viena vertus, Vilniaus universitetas įgyvendina gana daug procedūrų ir veiklų, kurias vykdo Vakarų valstybių universitetai, norėdami užtikrinti kokybišką įstaigų veiklą, kokybiškas studijas (pvz., strateginis planas, studijų procesą prižiūrinčių komite­ tų ir grupių veikla, grįžtamojo ryšio sistemos rengimas, studijų programų rengimo ir tobulinimo tvarka ir 1.1.).

Tačiau j akis krinta tai, kad visos šios veiklos gana dažnai nesusijusios. Jos vyksta pavieniui, nėra nuoseklios gijos. Neaiškios veiklos gairės, ne­ aiškūs universiteto prioritetai (visa tai egzistuoja, bet daugiau primena formalius, deklaratyvius šūkius, o ne apgalvotas ir išbaigtas idėjas).

Dabartinę situaciją VU būtų galima įvertinti taip: strateginiu lygmeniu vyrauja nemažai neapibrėžtumo, trūksta tikslumo ir konkretumo; vidu­ riniu lygmeniu (dekanai, prodekanai, Studijų komitetas. Studijų direkcija) vyksta daug teigiamų procesų, tvirti­ nama ir pradedama įgyvendinti daug naujų tvarkų, procedūrų. Tačiau toli­ mesniems darbams reikia aiškesnių veiklos gairių universiteto strateginio valdymo lygmeniu.

Atsižvelgiant į VU norą turėti aukš­ tesnę vietą tarptautiniuose univer­ sitetų reitinguose ir įvertinant Korko patirtį peršasi viena svarbi išvada: stu­ dijų proceso valdymą būtina patikėti profesionaliems vadybininkams. Šiuo

metu universitete vyrauja praktika, kai studijų procesą fakultete prižiūri į prodekanų, studijų skyriaus vedėjų pareigas paskirti konkrečių fakultetų dėstytojai. Tačiau įvertinus vakarie­ tišką praktiką būtų galima teigti, kad studijų ir kokybės užtikrinimo procesų apimtys yra tokios didelės ir įvairios, kad už visa tai atsakingi asmenys tie­ siog negali turėti laisvo laiko kitoms darbinėms veikloms. O VU patirtis rodo, kad už šiuos procesus atsakingi asmenys dalija savo darbo laiką tarp administracinės ir akademinės vei­ klos. Todėl dažnai kurios nors veiklos nukenčia, darbai nėra padaromi laiku arba padaromi nekokybiškai.

Universiteto vadovybė turėtų pri­ imti principinį sprendimą, kad per artimiausius 5 metus fakultetai per­ žiūrėtų savo organizacinę struktūrą taip, jog juose atsirastų, pvz., studijų ar programų vadovo pareigybės, o jais dirbtų vadybininko išsilavinimą turintys asmenys. Vadovybė turėtų numatyti irfinansinius resursus tokiam perėjimui, nes tektų konkuruoti su privačiu sektoriumi. Fakultetai tikrai neras papildomų finansinių resursų tokiems pokyčiams.

Būtina pabrėžti, kad be šio elemento tikėtis aukštų reitingų būtų labai sun­ ku. Vakarų aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo procesas reikalauja žaisti pagal atitinkamas „žaidimo taisykles".

O jos reikalauja labai didelės, gana sudėtingos, kartais painios studijų ko­ kybės užtikrinimo sistemos. Norint ją įdiegti ir įgyvendinti reikės skirti daug

Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras: jau statybų pabaiga Statybų užbaigimo komisija, sudaryta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, gegužės 28 d. patvirtino naujo bibliotekos pastato statybų pabaigą.

laiko. Suderinti abi veiklas ateityje bus vis sunkiau ir sunkiau. Jau dabar galima pastebėti šio proceso apraiš­ kas, kai motyvuoti, kompetentingi specialistai traukiasi iš administracinių pareigų universitete. Vertėtų pagalvoti apie specialistų pritraukimą iš išorės. Žinoma, tai vėlgi reikėtų daryti su

saiku, siekiant nedidinti biurokratinio universiteto aparato, kuris ir taip jau yra didelis.

Dar viena svarbi išvada po diskusijų su Korko universiteto specialistais ir atstovais yra susijusi su europinių standartų, ECTS sistemos perėmimu ir pritaikymu VU. Išklausius pristatymus susidarė įspūdis, kad Europos Sąjun­ goje egzistuoja kelios gana skirtingas pozicijas Bolonijos proceso atžvilgiu turinčios mokslininkų, ekspertų, uni­ versitetų grupės. Šių grupių atstovai, pritardami pačiai Bolonijos proceso idėjai, skirtingai interpretuoja tam tikrus dalykus, kitur deda akcentus (geras pavyzdys būtų klausimai, susiję su kompetencijomis, studijų siekiniais, rezultatais). Įvertinus visa tai, Vilniaus universitete reikėtų skirti daugiau dėmesio reflektuojant, analizuojant procesus, susijusius su Bolonijos procesu, ir juos pritaikyti Lietuvos ir universiteto poreikiams.

M. Pelakausko nuotr.

Planuojama, kad lankytojams Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro (MKIC) durys bus atvertos jau šį rudenį.

Visą vasarą bibliotekos darbuotojai tvarkys ir perkels dalį bibliotekos fondų į naująjį pastatą. Į MKIC bus integruota Fizikos fakulteto biblioteka ir Saulėtekio informacinis centras. Vyksta viešieji konkursai baldams, organizacinei ir infor­ macinių technologijų įrangai įsigyti.

Centro pastatą sudaro trys trijų, keturių ir penkių aukštų korpusai, sujungti pirmuoju aukštu. Požeminėje dalyje įrengta knygų saugykla ir techninės patalpos. Didieji korpusai skirti vartotojams: juose yra įrengta konferencijų salė ir parodų erdvės, skaityklos, individualaus darbo kabinos, grupinio darbo kambariai, kavinė.

Vartotojams skirtos erdvės bus lengvai prieinamos visiems centro lankyto­ jams, kompiuterizuotos, aprūpintos dokumentų kopijavimo ir spausdinimo įranga, bus teikiama belaidžio interneto prieiga. Visose skaityklose numatyta sukurti tyliąsias ir poilsio zonas.

VUB inform.

Justinas Karosas

Agnė Rupkutė: Per vizitą Korke tu­ rėjome galimybę iš esmės susipažinti su universiteto, patenkančio tarp trijų šimtų geriausių pasaulio universitetų, studijų programų akreditavimo ir stu­ dijų kokybės užtikrinimo sistemomis.

Neišvengiamai lyginant vizituojamą universitetą su savo universitetu iš­ ryškėja mūsų stipriosios ir silpnosios vietos, kyla idėjų dėl stiprybių gerini­ mo ir kovojimo su grėsmėmis.

Smagu tai, kad buvo keičiamasi ge­ rąja patirtimi tiek tarp Korko ir Vilniaus universiteto akademikų, tiek tarp VU atstovų. Įdomu ir naudinga buvo dar kartą pasikalbėti apie besikeičiančią sistemą, pamatyti kitos akademinės bendruomenės požiūrį į tai, pasitikrin­ ti, kurioje vietoje esame mes patys. Įkvepiantis buvo geriausio dėstytojo rinkimų pavyzdys. Nors tokius rinki­ mus rengiame ir savo universitete, kilo minčių skirti tam daugiau dėmesio.

Mums, VU Studentų atstovybės nariams, tai buvo galimybė tobulėti ir grįžus įgytomis žiniomis pasidalyti su kolegomis.

Kokybės vadybos centro inform.

Birželio 6 d. po sunkios ligos mirė Lietuvos Respublikos Seimo na­ rys, ilgametis Vilniaus universiteto darbuoto­ jas, profesorius Justinas Karosas.

Gimė 1937 m. rugsėjo 7 d. Sangrū­ doje (dabar - Kalvarijos savivaldybė), 1944-1958 m. mokėsi Sangrūdos vidurinėje mokykloje. 1958-1963 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete lietuvių kalbą ir literatūrą. 1963-1969 m. VU Filosofijos katedros asistentas, aspirantas. 1969 m. apgynė filosofijos mokslų kandidato disertaciją. 1969-1972 m. VU vyresnysis dėstytojas, 1973-1989 m. docentas.

1972-1973 m. stažavosi Vienos universitete. 1984-1985 m. gavęs A. von Humboldto stipendiją stažavosi Frankfurto prie Maino, Manheimo, Gyseno universitetuose. 1989-1992 m. pirmasis atkurto VU Filosofijos fakulteto dekanas, 1994 m. habilituotas daktaras (disertacija „Socialinio pažinimo problema"), 2000 m. profesorius. Daugelio monografijų, knygų ir straipsnių autorius. Nuo 1992 m. išrinktas į Lietuvos Respublikos Seimą, kuriame dar­ bavosi penkias kadencijas, iki pat mirties.

Draugai, kolegos ir kiti profesorių Justiną Karosą pažinoję žmonės prisi­ mins jį kaip protingą, išsilavinusį, didelės tolerancijos žmogų, kuriam buvo svetimas bet koks fanatizmas, nepakantumas kito nuomonei, siaurakaktiškas egoizmas ir kategoriškumas. Prof. Justinas Karosas bet kokiomis aplinkybė­ mis sugebėdavo išsaugoti šaltą protą, ieškodavo ir surasdavo kompromisinį sprendimą netgi labai kritiškose situacijose. Šios būdo savybės leido jam labai

greitai tapti aukšto rango politiku ir sėkmingai spręsti Lietuvos tarptautinių santykių problemas. Būdamas Seimo narys, prof. Justinas Karosas nenutraukė ryšių su savo Alma Mater ir iš esmės liko universiteto bendruomenės nariu iki pat mirties.

Vilniaus universiteto bendruomenė reiškia gilią užuojautą velionio arti­ miesiems ir bičiuliams.

universitas

4

2012 m. birželis

vilnensis

m u naujos studijų programos___________________________________ Nauja magistrantūros studijų Naujos studijų galimybės teisininkams Vilniaus universiteto Teisės fakultetas pradeda priėmimą į naujas magistrantūros studijų programas „Baudžiamoji jus­ ticija“ ir „Viešoji teisė“. Apie naująsias studijų programas kalbamės su Teisės fakulteto prodekanu, išrinktuoju dekanu doc. dr. Tomu Davuliu.

Kodėl nuspręsta sukurti būtent šias naujas magistrantūros studijų programas?

Pastebėjome mūsų fakulteto ab­ solventų poreikį įsigilinti į naujas ir

šiuolaikiškas teisės disciplinas, kurios aktualios teisinėje profesijoje. Teisinė aplinka sparčiai kinta ir atsiranda nau­ jų aktualių disciplinų, kurių neturėjo galimybės mokytis mūsų absolventai savo studijų metais. Tai tapo svarbiu argumentu. Kita vertus, Lietuvoje yra daug bakalauro studijas kitose aukš­

tosiose mokyklose baigusių studentų, ieškančių kokybiškų ir šiuolaikiškų teisės studijų Lietuvoje, kurios suteikia galimybę gilinti savo kompetencijas ir įgyti pranašumą darbo rinkoje.

Baudžiamosios justicijos progra­ ma yra orientuota į baudžiamojoje teisėje, baudžiamajame procese ak­ tyviai dirbančius žmones. Ji suteikia specialiųjų žinių ir apie tarptautinę teisę bei Europos Sąjungos teisę, kuri tiesiogiai veikia ir turi būti tiesiogiai taikoma mūsų teismuose ir valdžios institucijose. Ji padeda spręsti sudėtin­ gas ir įvairių žinių sintetinimo, konsoli­ davimo reikalaujančias problemas.

Viešosios teisės studijų programa yra novatoriška pažangi programa, nes vaduojamės iš tradicinių viešo­ sios teisės dalykų ir kursų ir kuriame

naujas disciplinas, pasižyminčias tarpdalykiškumu, tarpkryptiškumu ir kompetencijų spręsti sudėtingas praktines problemas įgijimu. Kaip antai viešosios paslaugos, viešoji tar­ nyba. Stengiamės nežiūrėti į atskirus

baudžiamąją atsakomybę už atskiras nusikaltimų rūšis ir dar studijuos dvi pasirinktas disciplinas. Antrąjį semes­ trą numatyti 3 privalomieji dalykai:

Kauno humanitarinis fakultetas priims studentus į naują magistrantūros studijų programą „Meno vadyba“.

mokysis tokių disciplinų: viešasis administravimas ir viešojo intereso

rime, kad žmogus, studijavęs tuos dalykus, galėtų ne tik sukaupti žinių iš įvairių teisės disciplinų, bet susieti jas nukreipdamas į konkrečios srities klausimų ar problemų sprendimą: ar

tai būtų statybų teisės problema, ar viešieji pirkimai, ar viešųjų paslaugų finansavimas - problemos turi būti sprendžiamos suvokiant atskirus teisės įgyvendinimo etapus, interesų gynimo būdus, ginčų sprendimo niuansus.

Kam skirtos naujosios progra­ mos? Kas galės stoti?

Pagal naująsias pusantrų metų trukmės programas galės studijuoti

Studijuoti pagal naująsias programas gali stoti ir Mykolo Romerio universi­ teto absolventai, kurie turi teisės baka­ lauro laipsnį ir siekia aukštesnio lygio išsilavinimo ir žinių. Minimalus teisės bakalauro laipsnis yra būtinas.

Kokių dalykų mokysis naujųjų programų studentai?

Baudžiamosios justicijos programos studentai pirmąjį semestrą gilinsis į tarptautinę ir Europos Sąjungos

Antraisiais studijų metais studentai

turės galimybę įgyvendinti projektą

linio ir ekonominio reiškinio sampra­

meno organizacijoje arba, pasitelk­

ta, sujungianti meno vadybos bei

dami praktines žinias ir įgūdžius,

rinkodaros principus į visumą ir tuo

rašys teorinį baigiamąjį darbą.

suteikianti studentams išskirtinius

Pagrindinis studijų programos

teisinė apsauga, viešoji tarnyba, teisėkūros problemos, viešųjų funkcijų finansavimo teisinio reguliavimo problemos, viešojo administravimo jurisprudencija. Jie turės galimybę mokytis 5 pasirinktų dalykų.

rintieji vadybos ir verslo administra­

meno ir verslo sanglaudos projektus,

Abi studijų programos baigiamos magistro darbu ir baigiamuoju eg­ zaminu.

Kokios perspektyvos laukia bai­ gusių šias studijas teisininkų?

vimo krypties bakalauro, rekreacijos

derinti savo veikloje meno vadybos

ir turizmo krypties bakalauro, meno

ir rinkodaros principus, identifikuoti

Tokių teisės specialistų poreikis yra pakankamai didelis. Mes gauname paklausimų iš teismų, iš advokatūros ar tiesiog įmonių, kurios ieško gabių žmo­ nių, galinčių įsitraukti į tų organizacijų

rinkodaros disciplinų, taip pat kūry­

Suteikiamos kompetencijos, kurios

binių industrijų studijų programos

absolventams leis dirbti meno orga­

absolventai ir kultūros vadybos pa­

nizacijų vadovais, vadybininkais ir

„Meno vadyba" tikslas - parengti

Pagal KHF Filosofijos ir kultūros

aukščiausios kvalifikacijos meno

studijų katedros parengtą programą

vadybos specialistus, gebančius kū­

bus galima įgyti vadybos magistro

rybiškai ir savarankiškai valdyti meno

kvalifikaciją. Studijuoti kviečiami tu­

organizacijas, inicijuoti ir vykdyti

studijų bakalauro ir kitų sričių baka­

kultūros ir meno organizacijų va­

lauro kvalifikaciją, išklausę ne mažiau

dybos ir rinkodaros problemas ir

kaip 15 kreditų apimties vadybos ir

pasiūlyti jų sprendimus.

pildomųjų studijų absolventai.

rinkodarininkais, meno projektų vado­

Iš kitų Lietuvoje siūlomų į kultū­

vais ir rinkodarininkais, meno renginių

ros procesų strategiją ir jų vadybą

organizatoriais ir rinkodarininkais, me­

orientuotų magistrantūros studijų

nininkų agentais, menininkų ir meno

programų naujoji programa išskiria

bei verslo organizacijų tarpininkais.

savo trukme (90 kreditų; 1,5 studi­

Menu ir kultūra pagrįstos eko­

Manome, kad būtent šias programas baigę absolventai atitiks tuos poreikius.

Baudžiamąją justiciją baigę studentai galės dirbti būtent su baudžiamąja

jų metų) ir orientacija į praktines

nominės veiklos yra perspektyvus

studijas. Daugumą dalykų dėstys

ir sparčiai augantis sektorius, todėl

justicija susiduriančiose institucijose, teismuose, advokatų kontorose. Viešąją teisę baigę teisininkai orientuoti į prak­ tinį viešosios valdžios funkcijų aptarna­ vimą, tai bus aukščiausios kvalifikacijos specialistai, galintys atlikti kokybišką teisės aktų praktikos analizę ir pasiūlyti teisinius sprendimus.

Kalbino Jūratė Ūsienė

Naujaisiais mokslo metais studen­ tams bus pasiūlyta ir kryptį pakeitusi analitinės žurnalistikos studijų programa. Tai pirmoji Lietuvoje to­ kio pobūdžio studijų programa, kurios tikslas - rengti kokybiško turinio specializuotos žurnalistikos specialistus. Studijuoti kviečiami visi turintieji universitetinį bakalauro diplomą (baigusieji ne komunikacijos ir informacijos krypties studijas laikys stojamąjį egzaminą).

Esminis analitinės žurnalistikos programos siekis - rengti tam tikros srities analitikus, apžvalgininkus, ge­ bančius dirbti tradicinėje ir modernioje

Tai vienintelė studijų programa Lietuvoje, paremta meno kaip socia­

gebėjimus ir kompetencijas.

ir kontorų veiklą. Pageidaujama, kad tai būtų studentai, turintys analitinių sugebėjimų ir galintys priimti sprendi­ mus, kurie yra pagrįsti moksline analize ir mokslinių tyrimų naudojimo metodu.

teisės bakalaurai arba teisės magistrai iš Lietuvos. Pirmiausia mes žiūrime į savo studentus, kurie prieš kurį laiką yra baigę studijas mūsų fakultete, gavę magistro laipsnį ir specializavęsi kurioje nors siauresnėje programoje.

Nuo 2012-2013 m. m. Komunikacijos fakultetas studentams siūlo dar daugiau perspektyvių studijų programų.

duoti į kūrybos komunikacijos studijas. Tai viena iš dviejų bakalauro studijų programų Vilniaus universite­ te, į kurias stojant reikalinga kūrybinio konkurso įskaita. Daug potencialių studentų dėmesio taip pat sulaukia atnaujinta kultūros informacijos ir komunikacijos bakalauro studijų programa, orientuota į kompetentin­ gų kultūros darbuotojų rengimą.

Paveldo informacijos ir komuni­ kacijos magistrantūros studijų pro­ gramoje peržiūrėtas muziejininkystei skirtas modulis, o nuo rugsėjo KF atkuriama Muzeologijos katedra.

programa KHF - „Meno vadyba"

nusikaltimų klasifikavimas, įrodymai ir įrodinėjimas, kaltinimas ir gynyba, taip pat dar 2 privalomieji dalykai. Šias studijas pasirinkę studentai

dalykus per tradicinių klasikinių teisės šakų prizmę, bet kreipiame studentą į žinių visumą apie, tarkime, viešąsias paslaugas, viešąją tarnybą, viešųjų paslaugų finansavimo paieškų kryptis arba savivaldybių centrų, teritorijų planavimo ir statybų sektorių. No­

Komunikacijos fakultete - magistrantūros ir bakalauro studijų programų naujovės

Šiemet stojantieji jau gali preten­

baudžiamąją teisę, tarptautinę teisi­ nę pagalbą baudžiamosiose bylose,

mokslininkai, bendradarbiaujantys

programos absolventai ras palankią

su didelę darbo patirtį meno vadybos

terpę savo profesinėms ambicijoms

ir rinkodaros srityje turinčiais prakti­

įgyvendinti.

kais, kurie ves praktinius užsiėmimus.

KHF inform.

Ekonomikos fakultete - nauja verslo procesų valdymo magistrantūros studijų programa

daugiaterpės raiškos žiniasklaidoje.

Studentai galės specializuotis politikos ir ekonomikos arba kultūros ir meno srityse, įgis įgūdžių šias temas pateikti pasirinktu analitinės žurnalistikos žan­ ru. Studijų metu bus ypač ugdomas kūrybiškumas, todėl teorinius dalykus dėstys žinomi mokslininkai, turintys publicistinės raiškos patirties, žiniasklai­ doje publikuojantys analitinius tekstus (teatrologės dr. Rasa Vasinauskaitė, dr.

Vita Mozūraitė, kultūrologe dr. Rita Repšienė, ekonomistai dr. Aušra Maldeikienė ir prof. Ramūnas Vilpišauskas, filosofas dr. Kęstutis Kirtiklis, žiniasklaidos teisės specialistas dr. Algimantas Šindeikis, medijų teoretikai dr. Marga­

Rugsėjį Ekonomikos fakultete startuoja nauja magistran­ tūros studijų programa „Verslo procesų valdymas“.

Suteikiamas laipsnis - verslo magistras. Tai naujas laipsnis Ekonomikos fakultete, o gerų verslo specialistų rinkoje tikrai trūksta. Numatoma studijų trukmė - 1,5 metų.

rita Matulytė, dr. Deimantas Jastramskis, dr. Andrius Vaišnys, prof. Žygintas

tus, parengti ir nuosekliai įgyvendinti

Pečiulis). Praktiniai įgūdžiai bus ugdomi rengiant kūrybinius projektus moko­ mosiose redakcijose, atliekant praktiką žiniasklaidos organizacijose.

KF inform.

Verslo procesų valdymo magis­

trantūros studijų programos tikslas -

valdymas, verslo rizikos valdymas, paslaugų valdymas.

rengti socialinių mokslų srities verslo

Baigusių šią studijų programą

magistrus, gebančius įgyvendinti

karjeros galimybės sietinos su pasau­

verslo įmonių pokyčius, adaptuotis

linėmis verslo tendencijomis ir spe­

šiuolaikinėje ir dinamiškoje verslo

cialistų poreikiu. Paskutinių 5 metų

aplinkoje, kritiškai vertinti teorinių

rinkos pokyčiai smarkiai paveikė

koncepcijų taikymą, kūrybiškai taiky­

Lietuvoje dirbančias įmones, atsklei­

ti verslo procesų analizės instrumen­

dė pagrindines jų veiklos problemas. Šios programos reikalingumą lemia

strategiškai pagrįstus sprendimus, suvokti verslą kaip vieningą visumą

ir poreikis kompleksiškai organizuoti

ir neapsiriboti atskirų fragmentiškų

sukuriamas vertę turintis ir vartotojo

uždavinių sprendimu.

poreikius tenkinantis produktas.

ir valdyti verslo procesus, kurių metu

Studijuojami studijų krypties

Verslo procesų valdymo absolventų

dalykų blokai - verslo operacijų

karjeros galimybės atsiveria visose

verslo valdymo pakopose. Kiekvienas atitinkamo lygio įmonės vadovas yra susijęs su įmonės veikloje vykstančiais

procesais, todėl didinant įmonės kon­ kurencingumą žinios, įgytos studijų

metu, bus neabejotinai naudingos.

Verslo procesų planavimo, organi­ zavimo, žmonių išteklių valdymo ir kontroliavimo žinios bei gebėjimai

yra svarbūs bet kurio tipo įmonėje VILNIAUS UNIVERSITETAS

partizaninė žiniasldaida popkuĮtūra ir politika

ITARPIAUT'NIU SANTYKIU IR POLITIKOS MOKSLU INSTITUTAS

ms alternatyvus pilietiškumas

lobizmas ir interesu grupės

vizualusis diskursas . kūniškumo

POLITIKA ir MEDUOS TARPDISCIPLININE MAGISTRO PROGRAMA

9«lia ir komunikacija

informaciniai karai

o politika

£

politinė psichologija

naujos viešos erdvės'“'

tiek pelno siekiančioje, tiek ne pelno,

kuriant naujus verslus ir priimant optimalius sprendimus dinamiškoje,

••

rinkiminės technologijos t

ar organizacijoje, tiek gaminančioje prekes, tiek teikiančioje paslaugas,

*

integruotoje rinkoje.

Studijų programą kuruoja Ekono­ mikos fakulteto Verslo katedra.

EF inform.

2012 m. birželis

5

^sls

_______________________________________________ žvilgsnis ui

Ateities universitetas - fantazijų pinklėse Universitetas dažnai asocijuojasi su tam tikra tradicija. Kiekviena aukštoji mokykla stengiasi pabrėžti savitumą, akademinius ir socialinius principus, kuriais ji vadovaujasi, savo vietą mokslo ir studijų pasaulyje. Kita vertus, šiandien kiekvienas universitetas siekia pademonstruoti ir savo modernu­ mą, sugebėjimą greitai reaguoti į besikeičiančio pasaulio iššūkius. Universi­ tetai keičiasi ir šių pokyčių perpratimas leidžia prognozuoti tai, kaip aukšto­ sios mokyklos gali atrodyti po kelių dešimtmečių. Tačiau kai kurie ekspertai (pavyzdžiui, šiame straipsnyje minimas futurologas prof. Davidas Passigas) įspėja, kad spėlionės apie universitetų ateitį yra rizikingas reikalas, nes atei­ tis ir jos nulemti pokyčiai gali pranokti visus mūsų lūkesčius.

teigimu, mūsų lūkesčiai nespėja paskui realius pasaulio pokyčius.„Tai,

kad Europa susiduria su demografi­

kas, mūsų manymu, bus po dekados,

nėmis problemomis, o tai reiškia, kad

nutinka greičiau", - teigė D. Passigas.

ES universitetai, patrauklūs trečiųjų

Pasak jo, mokslinės pažangos grei­

šalių piliečiams, stengsis pritraukti

tis auga. D. Passigo skaičiavimais,

kuo daugiau studentų iš užsienio.

numatoma mokslinė pažanga, kuri

„Technologijos leidžia žmonėms

bus pasiekta per XXI a., pagal savo

bendrauti tarpusavyje, jos suteikia

apimtis prilygs ankstesniems 20

galimybę skleisti informaciją", - sakė

tūkst. žmonijos metų. Kitaip sakant,

B. Clark. Nuotolinės studijos gali būti

nuspėti, kaip pasaulis (ir aukštosios

vienas iš variantų, leidžiančių pri­

mokyklos) atrodys po šimto metų,

traukti daugiau studentų užsieniečių.

mes turime tiek pat šansų, kiek

Bet čia slypi kitas pavojus - studijų

pirmykštis žmogus turėjo šansų nu­

tūra „MOSTĄ". Pasak H. Etkovvitzo,

medžiagą, patekusią į virtualią erdvę,

piešti savo vaizduotėje mūsų dienų

klasikinį akademinį žinojimą keičia

gali lengvai nukopijuoti (arba, kitaip

viziją.

polivalentinis žinojimas, sujungiantis

sakant, pavogti) kiti universitetai.

D. Passigo teigimu, jau aišku, kad

ma žmogui - kūrybingos ir veržlios

fundamentines akademines, teorines

Globalios konkurencijos sąlygomis

pačiu artimiausiu metu visuomenė

mokslo visuomenės atstovui. Kaip

ir praktines žinias. Tai tampa naujos

tai irgi yra svarbus veiksnys.

turės kitų, nei rengiami dabar, spe­

Vilniaus universitetas jau šiandien

rašo vizijos kūrėjai, fantazuodami

ekonominės bazės pagrindu.

aktyviai dalyvauja projektuose, kurie

apie 2030 metus: „Lietuvos eko­

Viktoras DENISENKO

tėtų pabandyti paversti realių darbų

vaisiais.

Vilniaus universitetas kuria ateities pamatus šiandien

Vizijoje daugiau dėmesio skiria­

H. Etkovvitzas kalbėjo apie„antrepre-

cialistų poreikį. Pasak futurologo,

Sunkiai nuspėjama ateitis

perspektyviausios artimiausios atei­ ties sritys yra genetika, nanotechno-

turėtų užtikrinti universiteto raidą

nomikos centre yra antrepreneris,

nerinius universitetus".Tokio pobūdžio

artimiausioje ateityje. Pavyzdžiui,

verslus ir sumanus žmogus, globalios

universitetai, be studijų ir mokslo

Futurologas prof. Davidas Passigas

logijos ir robototechnika. Jo teigimu,

tyrimų, prisiima sau ir trečią misiją —

iš Izraelio Ber-llan universiteto mano,

mūsų vaikai ar anūkai, stodami į

šiais metais duris turi atverti naujas

ekonomikos„kūrybinės revoliucijos"

VU bibliotekos pastatas Saulėtekyje.

augintinis ir vėliavnešys. Jis sugeba

formuoja mokslo, studijų ir verslo

Apie šį projektą daug kartų rašėme.

įžvelgti dar tik gimstančias naujas

inkubatorius, kaip naują studijų formą.

Verta priminti, kad tai nebus dar vie­

verslo galimybes, išlikti „ant bangos",

Pasak H. Etkovvitzo, tokia mokymo

na klasikinė biblioteka, bet Mokslo

neprarasdamas vertybinių orientyrų.

forma yra vienodai priimtina ir inžine­

komunikacijos ir informacijos cen­

Lietuviškoji verslumo kultūra sinteti­

rinių, ir meno studijų studentams. In­

tras (MKIC), kurio funkcijos yra daug

na šiaurietiško pasitikėjimo ir bendra­

kubatoriaus aplinka leidžia jaunimui iš

platesnės. Planuojama, kad MKIC

darbiavimo, vokiško sistemiškumo

užtikrins universiteto studentams ir

ir organizuotumo, anglosaksiško

dėstytojams (bei kitiems suintere­

iniciatyvumo, savikliovos ir drąsos

suotiems asmenims) plačias infor­

rizikuoti pradus." Suprantama, kad

macijos paieškos galimybes. Pastate

tokį žmogų kažkas turi išugdyti ir ta

grįžti prie situacijos, kai mokslas

bus įrengtos darbo ir poilsio zonos,

atsakomybė pirmiausia tenka aukš­

ir mokymas vėl atsiranda vienas

o jis pats bus atviras lankytojams 24

tosioms mokykloms.

karto naudotis savo įgytomis žiniomis,

pasitelkti jas naujų verslo idėjų kūrimui

ir įgyvendinimui.

Profesoriaus teigimu, atėjo laikas

šalia kito. „Kai atlieki tyrimą kartu

valandas per parą ir septynias dienas

Kokie gi bus Lietuvos universitetai

su studentais - juos mokai. Be to,

per savaitę. Tokį MKIC darbo laiką

2030 metais? Vizijos autoriai bando

atlikti tyrimą kartu su studentais yra

nulems šiuolaikinių universitetinių

atsakyti ir į šį klausimą. Pasak jų,

daug efektyviau. Geriausios idėjos

studijų principai, kai studentui su­

universitetai turi tapti „Lietuvos ūkio

ateina iš geriausių studentų, todėl

teikiama daugiau savarankiškumo

plėtros atrama ir miestų ekonomikos

mokslininkai neretai yra linkę atrinkti

ir laisvės (ypač įvedus modulinio

dalimi". Vizijos kūrėjai tikisi, kad po aš­

studentus sau į mokinius, kviesti

pobūdžio studijas), o informacijos

tuoniolikos metų Lietuvos aukštosios

juos dirbti kartu, siekti, kad jie liktų

mokyklos sėkmingai konkuruos tarp­

universitete ir baigę studijas", - sakė

Kitas svarbus projektas - tai in­

tautinėje erdvėje.„Daugiakalbiai, tarp-

H. Etkovvitzas. Jo teigimu, daugiausia

tegruotų mokslo, studijų ir verslo

tautiški universitetai, tapę gyvybingų

naujų verslo idėjų irgi kyla iš studen­

centrų kūrimas. Beje, MKIC yra vieno

daugiakultūrinių socialinių mokslų

tų. Profesoriaus nuomone, laboratori-

tokio centro - „Saulėtekio" slėnio -

židiniais, šalyje tolygiai paskirsto

jų-inkubatorių uždavinys yra tas, kad

dalis. Tokie integruoti centrai, kur

žmogiškuosius išteklius, išsilavinimą ir

studentai būtų mokomi dirbti kartu.

mokslas gali atrasti sąlyčio taškų

verslumo lygį", - toks ateities aukštųjų

Svarbu, kad dirbdami komandoje jie

su verslu, nėra naujiena pasaulyje,

mokyklų paveikslas piešiamas vizijoje.

stengtųsi produkuoti naujas idėjas,

tačiau Lietuvos universitetams bei

Taip pat nurodoma, kad ateityje Lietu­

vertintųjų įgyvendinimo galimybes.

kitoms mokslo ir verslo struktūroms

vos aukštosios mokyklos bus „pero­

Pasak H. Etkovvitzo, neretai studentai

tai yra naujas raidos etapas. Univer­

rientuotos nuo akademizmo į asmens

nori tęsti tokį darbą ir už universiteto

siteto funkcijos plečiasi, jos jau nėra

kūrybiškumo, inovatyvumo, verslumo

ribų, savo jėgomis kurti naujas inova-

apribotos vien studijų ar mokslo

ugdymą", t. y. formuos minėtą ateities

tyvias įmones.

tyrimų sritimi. Numatoma, kad uni­

antreprenerį.

poreikis tik auga.

versitetų ir verslo struktūrų sąsaja padės pagrindą ateities ekonomikai.

Slėniai turėtų padėti įgyvendinti

Nauja universitetų forma - inkubatoriai

Ar internetas nužudys universitetą?

Internetu! prognozuojamas dau­

Lietuvos, kaip šiuolaikinių techno­

Kartais kalbėti apie universitetų

gelio dalykų žudiko vaidmuo. Buvo

logijų ir inovacijų šalies, strategiją.

ateitį sunku dėl tam tikrų sąvokų

laukiama (irtebelaukiama), kad inter­

Nuo šių projektų sėkmės priklauso

neapibrėžtumo. XXI a. pasaulio jau

netas nužudys knygą, kiną, televiziją,

ne tik aukštųjų mokyklų, bet ir šalies

nebeįmanoma pavadinti „industriniu

tradicinę spaudą ir 1.1. Šiandien pra­

ateitis.

pasauliu" klasikine prasme. Senos

dedama kalbėti, kad internetas gali

formacijos industrinę visuomenę

pasimatuoti ir tradicinių universitetų

kad nuspėti aukštųjų mokyklų ateitį

universitetą, greičiausiai galės rinktis

galima tik tuo atveju, jeigu mes iš

tarp tokių specialybių kaip dirbtinis

tikrųjų sugebėsime suprasti tuos

intelektas, bioinformatika, kvantinė

iššūkius, kurie laukia universitetų

kompiuterija, virtuali realybė, ludolo-

ateityje. Pasak D. Passigo, aukštojo

gija (žaidimų filologija, virtualus ūkis)

mokslo institucijų pokyčius lems

ir pan. Naujos studijų programos

besikeičiantys visuomenės poreikiai.

išstums senas ir neaktualias. Keisis ir

„Universitetai irgi turės keistis. Ne

pats žmogus - homo sapiens sapiens

adaptuotis, o būtent keistis", - pažy­

vietą užims homo universalis.

mėjo D. Passigas. Šias mintis jis irgi

Žinoma, D. Passigo pamąstymai

išsakė jau minėtoje tarptautinėje

skamba kaip fantastinio romano

konferencijoje „Aukštojo mokslo

siužetas, tačiau čia yra apie ką susi­

ateities scenarijai".

Nuspėti ateitį yra sunku ir dėl tos

priežasties, kad šiandien, futurologo

mąstyti. Ypač atsižvelgiant į tai, kad

ateitis iš tikrųjų ateina greičiau, nei mes tikimės.

Saulius Armalis Gegužės 25 d. po sunkios ligos mirė Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto Analizinės ir aplin­ kos chemijos ka­ tedros profesorius Saulius Armalis.

Velionis gimė 1950 m. sausio 1 d. Vilniuje. 1967 m. baigė Panevėžio 1-ąją vid. mokyklą, 1972 m. su pagyrimu - Vilniaus universiteto Chemijos fakultetą.

Mokslinę veiklą S. Armalis pradėjo Chemijos fakultete, Fizikinės chemi­ jos katedroje. 1979 m. jis apgynė daktaro disertaciją, po to dirbo Fizikos instituto Atmosferos užterštumo tyrimo sektoriuje grupės vadovu, vėliau vyresniuoju mokslo darbuotoju. 1989-2001 m. S. Armalis ėjo VU Chemijos fakulteto docento pareigas. 1993,1994 ir 1997 m. dirbo mokslinį tiriamąjį darbą Lundo universitete (Švedija), 1994 m. - Naujosios Meksikos valstijos

keičia žiniomis paremta visuomenė.

žudiko kaukę. Tai dar viena tema,

Industrinis veiksnys čia vis dar yra

kurią per savo vizitą Vilniuje aptarė

Kalbant apie bandymus pažvelgti

svarbus, bet tenka kalbėti ir apie šios

H. Etkovvitzas. Žinios ir mokymosi

į ateitį, verta paminėti ne taip seniai

srities pokyčius - žmonių protą vis

galimybės virtualioje erdvėje tampa

paskelbtą viziją „Mokslioji Lietuva

labiau užvaldo kūrybinės industrijos,

vis prieinamesnės. Gali būti, kad arti­

2030". Tai bandymas projektuoti

jų raida. Apie tai kalbėjo neseniai

miausioje ateityje universitetų audi­

šalies ateitį, paremtą tokiais dalykais

Lietuvoje lankęsis Stanfordo universi­

torijos ištuštės, nes studentai neturės

kaip nuolatinis žmonių mokymasis,

teto atstovas prof. Henry Etkovvitzas.

poreikio lankytis paskaitose - jie galės

kūrybiškumas, naujovės ir mokslo

Kartu su kitais ekspertais iš užsienio

daryti tai virtualiai, prisijungdami prie

žinių taikymas. Kaip ir dauguma vi­

jis dalyvavo tarptautinėje konfe­

paskaitų per internetą ar parsisiųsda-

zijų, „Mokslioji Lietuva 2030" piešia

rencijoje „Aukštojo mokslo ateities

mi paskaitos įrašą ir klausydamiesi jos

idealų pasaulį, kuris labiau primena

jiems patogiu metu.

utopiją nei realybę (kad ir ateities).

scenarijai", kurią bendradarbiaudama su Švietimo ir mokslo ministerija

Apie technologijų poveikį ateities

universitete (JAV).

Nuo 2001 m. - habilituotas fizinių mokslų daktaras, profesorius.

Vilniaus universitete prof. S. Armalis savo žiniomis ir patyrimu dalijosi su studentais skaitydamas aplinkos chemijos, aplinkosaugos, aplinkos objektų analizės, cheminio eksperimento statistikos, įvado į specialybę ir voltamperometrinės analizės paskaitas. Parengė vadovėlį ir keletą metodinių priemonių, vadovavo bakalaurų ir magistrų baigiamiesiems darbams. Be to, vadovavo 7 doktorantams, kurie sėkmingai apgynė daktaro disertacijas.

Bendrame S. Armalio mokslo darbų sąraše yra per 100 publikacijų, jis yra vieno išradimo bendraautoris.

Netekome puikaus žmogaus ir nuoširdaus kolegos. Visi pažinojusieji profesorių prisimins jį kaip santūrų, pareigingą, nepaprastai atsakingai žiūrėjusį tiek į savo darbinės veiklos, tiek ir į mus visus supančio pasaulio problemas.

Vilniaus universiteto bendruomenė reiškia gilią užuojautą velionio šeimai ir artimiesiems.

Tačiau, kita vertus, ši vizija nubrėžia

gegužės 17-18 dienomis organi­

universitetui Vilniuje kalbėjo ne tik

Chemijos fakulteto kolektyvas

idealistines gaires, kurias tikrai ver­

zavo stebėsenos ir analizės agen­

H. Etkovvitzas, bet ir Naujosios Ze­

Universitetai 2030 metais

■*»

landijos aukštojo mokslo komisijos vadovė Belinda Clark. Ji pažymėjo,

universitas

f-

2012 m. birželis

vilnensis

0

f f k studijos____________________________________

Akademinis nesąžiningumas bendros nesąžiningumo kultūros dalis

KOMENTARAS

Vasaros pradžia - tradicinis sesijos metas. Studentai, sėkmingai atsiskaitę už dar vieną studijų laiko­ tarpį, gali ramiai džiaugtis vasaros teikiamais malonumais, tačiau po sesijos visada lieka klausimas ar visi iš išlaikiusiųjų egzaminus sąžiningai mokėsi ir sąžiningai atsiskaitė? Taip pat verta paklaus­

ti - ar visada dėstytojai vertino studentus objektyviai? Tam, kad būtų galima bent truputį priartėti prie atsakymų į šiuos klausimus, Lietuvos studentų sąjunga (LSS) atliko tyrimą, kurį gegužės pabaigoje LR Seime pristatė visuomenei. Tyrimo tikslas - nustatyti, kiek paplitęs sukčiavimas Lietuvos aukšto­

siose mokyklose ir koks studentų polinkis elgtis nesąžiningai.

VU Elektroninių studijų ir eg­ zaminavimo centro direktorius

Viktoras DENISENKO

pirmame kurse.Tik 11,8 proc. pirma­

ir sudaro sąlygas nusirašyti. Tokioje

studentai vienodai linkę sukčiauti,

kursių pastebi akademinio nesąži­

situacijoje akademinį nesąžiningumą

nė kiek nenustebino Lietuvos žur­

Akademinį nesąžiningumą aš

ningumo paplitimą savo aplinkoje.

visiškai ar iš dalies pateisintų 62 proc.

nalistų sąjungos pirmininko Dainiaus

išskirčiau į dvi grupes: nesąžinin­

Antrame kurse akademinį nesąži­

apklaustų studentų. Pateisinti sukčia­

Radzevičiaus.„Ne pinigai lemia sąži­

gumas atsiskaitymų metu ir rašto

ningumą fiksuoja jau 22,8 proc. res­

vimą siekiama ir jeigu sukčiaujantis

ningumą. Nemanau, kad prasminga

darbų plagijavimas. Mūsų centro

pondentų. Dar truputį daugiau - 26,9

studentas negalėjo daug laiko skirti

būtų sąžinę sieti su pinigais. Be to, kai

darbuotojai stengiasi padėti dės­

Akademinio sąžiningumo tyrimas

proc. - trečiame kurse. Ketvirtame

mokslams, nes dirbo, kad galėtų susi­

kalbame apie įmokas už studijas, tai

tytojams abiem atvejais. Dalis VU

ir jo indekso nustatymas rėmėsi ba­

kurse akademinio nesąžiningumo

mokėti už studijas, ar jeigu neišlaikius

greičiausiai yra ne paties studento, o

fakultetų naudojasi ESEC siūlomu

kalauro pakopos studentų apklausa.

paplitimas mažėja. Akivaizdžias jo

egzamino studentui tektų mokėti

jo tėvų pinigai", - pabrėžė D. Radze­

Buvo bandoma išsiaiškinti, kaip patys

apraiškas savo aplinkoje fiksuoja tik

už mokslą. Apibendrinant pateiktus

vičius. Pasakjo, pagrindinė problema

studentai vertina numanomą akade­

22.6 proc. ketvirto kurso studentų.

duomenis nurodoma, kad nesąžinin­

yra jau kitų ekspertų minėtas pakan­

minio nesąžiningumo lygį savo aplin­

Šie skaičiai rodo, kad numanomas

gas veikas, atsižvelgdami į situaciją,

tumas nesąžiningumui, žiūrėjimas į šį

koje, kokias akademinio nesąžinin­

akademinio nesąžiningumo papliti­

pateisina apie pusę studentų. Be to,

reiškinį pro pirštus.

gumo apraiškas jie pastebi. Tyrimas

mas tikrai nėra kritinis. Be to, atliktas

studentai yra linkę elgtis nesąžinin­

Nestebina ir tai, kad nesąžinin­

variantai kiekvienam studentui

parodė, kad didžiausios problemos,

tyrimas nustatė, kad nesąžiningų

gai net suprasdami, kad sukčiavimo

gumui randamas pateisinimas.

parenkami atsitiktinai, todėl gerai

su kuriomis susiduria Lietuvos aukš­

veikų paplitimas studijų metu kinta,

faktai mažina būsimo diplomo vertę,

D. Radzevičiaus manymu, žmogaus

parengus testą nusirašinėti pa­

tosios mokyklos - tiek universitetai,

tačiau polinkis sukčiauti iš esmės

o sukčiaujantys studentai kenkia sau

prigimtyje slypi tam tikras polinkis

prasčiausiai nebelieka laiko. Tiesa,

tiek kolegijos, yra sukčiavimas viešų

lieka tas pats.

ir kitiems.

į nesąžiningumą, kaip ir polinkis

per šiuos mokslo metus pasitaikė

pateisinti savo elgesį. Įdomių įžvalgų

vienas nesąžiningumo atvejis,

šiuo klausimu pateikė ir„Transparen-

kai studentas bandė laikyti egza­

Polinkis sukčiauti yra didesnis nei sukčiavimo paplitimas

Saulius PREIDYS:

elektroniniu egzaminavimu. Dės­

tytojai kartu su mūsų darbuotojais

egzaminuoja studentus kompiu­

terių salėse. Tokio egzaminavimo privalumas tas, kad egzamino

klausimai ir galimų atsakymų

atsiskaitymų metu, netinkamas sava­

Tyrime akademinis nesąžiningu­

rankiško darbo užduočių atlikimas ir

mas buvo vertinamas ir pagal studijų

plagijavimas. Šie rezultatai daugiau

sritis. Nustatyta, kad mažiausiai aka­

mažiau atitinka ir nustatytą pačių

deminis nesąžiningumas yra paplitęs

studentų polinkį sukčiauti.

tarp humanitarinių ir fizinių mokslų

Per LSS tyrimo pristatymą jo re­

„Pernai„Transparency International"

Žinoma, ne visi studentai ryžtųsi

atstovų. Tik 10,2 ir 14,7 proc. šių

zultatus komentavo skirtingų sričių

atliko jaunimo sąžiningumo tyrimą.

tokiam sunkiam akademinės etikos

mokslų studentų mano, kad akade­

ekspertai. Svarbiu rezultatų aptarimo

Pastebėjom, kad kaltę dėl nesąži­

Kitas pasitaikantis akademinio

nusižengimui kaip plagijavimas. Ty­

minis nesąžiningumas yra labai papli ­

motyvu tapo bendra Lietuvos visuo­

ningo elgesio tyrimo dalyviai buvo

nesąžiningumo atvejis - rašto dar­

rimas parodė, kad vienaip ar kitaip

tęs jų aplinkoje.Tuo pat metu, kad jų

menės būklė. Kaip pažymėjo Vilniaus

linkę suversti veiksniams, kurie nuo jų

bų plagijavimas. Jau nuo 2008 m.

į plagijavimą yra linkę 43,6 proc.

aplinkoje yra akivaizdžiai sukčiauja­

universiteto Filosofijos fakulteto

nepriklauso. Vieni dėl nesąžiningumo

VU yra naudojama Elektroni­

apklaustųjų. 60,3 proc. studentų per­

ma, pastebi 19,3 proc. technologijos

Sociologijos katedros vedėjas Arū­

kaltino žiniasklaidą, kiti - politikus ir

nio plagiato atpažinimo sistema

nelyg nedvejotų falsifikuodami savo

mokslų, 22,4 proc. biomedicinos

nas Poviliūnas, visuomenėje plinta

pan." - pasakojo M. Bagdonaitė.

(EPAS), kuri integruota į VU studijų

mokslų ir 24,1 proc. socialinių mokslų

nesąžiningumo kultūra. „Žmonės

informacinę sistemą. Šiuo metu

Stebės akademinio sąžiningumo būklę

sistemoje yra pef 60 000 studentų

mokslinio tyrimo rezultatus. Labiau­

Nesąžiningumo kultūra plinta visuomenėje

cy International" Lietuvos skyriaus projektų vadovė Milda Bagdonaitė.

miną ne iš ITTC, o iš universiteto bendrabučio, tačiau ESEC ir ITTC buvo greitai atskleistas irstudento

darbas neįvertintas.

siai polinkis sukčiauti pastebimas

studentų. Tyrimas parodė, kad tarp

integruojasi į ją, tampa tos kultū­

viešų atsiskaitymų raštu metu (būtų

humanitarinių mokslų studentų yra

ros dalimi", - teigė A. Poviliūnas.

linkę sukčiauti 73,3 proc.) ir atliekant

ir mažiausias polinkis sukčiauti. Tik

Panašią mintį išsakė ir Mykolo Ro­

Planuojama, kad nuo šiol pana­

savarankišką darbą (būtų linkę suk­

32.7 proc. apklaustų šios mokslo

mėno universiteto Teisės fakulteto

šaus pobūdžio tyrimai bus vykdomi

čiauti 75,3 proc.). Tačiau polinkis dar

srities studentų būtų linkę elgtis

Baudžiamosios teisės ir kriminolo­

reguliariai. Akademinio sąžiningumo

nebyloja apie tai, kad studentas tikrai

nesąžiningai.Tyrimo duomenimis, la­

gijos katedros lektorius dr. Tomas

indekso sudarymas ir jo pokyčių

duomenų bazę. Pasitelkus EPAS

sukčiaus. Atliktas tyrimas fiksuoja,

biausiai linkę sukčiauti technologijos

Girdenis: „Lietuvoje netoleruojamas

stebėjimas ilgainiui leis atsakyti į

kad polinkis sukčiauti yra didesnis

mokslų studentai - net 61,4 proc.

bendradarbiavimas su valdžia. Tie,

klausimą, kaip keičiasi akademinio

šis darbas sutikrinamas su jau esančiais atspaudais ir baigia-

Tyrime pabrėžiama, kad nesąžinin­

kurie bendradarbiauja, vertinami

nesąžiningumo problema Lietuvos

mojo darbo vadovas gali matyti

gumo lygis skiriasi ir pagal aukštosios

kaip skundikai. Dėl to mes dar ilgai

aukštosiose mokyklose, kokios pre­

sutapimo procentą. Tai patogus,

vencinės priemonės yra efektyvios,

tačiau tik informacinio pobūdžio

o kokios neduoda teigiamo rezul­

įrankis - darbo vadovas turi pats

nei sukčiavimo paplitimas.

Be to, nevertėtų visą kaltę dėl suk­

čiavimo versti vien studentams. Aka­

mokyklos tipą. Kolegijose nesąžinin­

deminis nesąžiningumas gali būti ir

ga veika yra paplitusi labiau. Tarp

Švietimo ir mokslo viceministre

dėstytojo problema, jeigu jis vertina

kolegijų studentų pastebimas ir

Nerija Putinaitė sieja požiūri į sąži­

turėsime problemų."

tato.

darbų: tai kursiniai ir baigiamieji darbai. Kiekvienas studentas, prieš

pateikdamas baigiamąjį darbą vertinimo komisijai, privalo jį įkelti

į VU elektroninę tezių ir disertacijų

nustatyti, ar šis darbas yra plagia­

didesnis polinkis į nesąžiningumą.

ningumą su sovietinės traumos pa­

„Akademinio nesąžiningumo pro­

j jų žinias, bet ir remdamasis savo

Tačiau šis skirtumas nėra didelis.

dariniais: „Yra susiformavęs toleran­

blema yra susijusi su vertybiniais

tiškas požiūris į nesąžiningumą. Mes

ir kultūriniais dalykais. Kovoti su

gyvenome visuomenėje, kurioje tam

nesąžiningumu yra sunku, tačiau

tikrą laiką meluoti ir vogti buvo su­

mes negalime su juo susitaikyti.

prantama kaip priešintis sistemai, vos

Prieš sprendžiant problemą, ją reikia

dojasi tik VU ETD duomenų baze.

Nepalyginamai daugiau naudos

simpatijomis ir antipatijomis. Prie akademinio nesąžiningumo apraiškų

Ieško ir randa pateisinimų

suteikti prieigą prie EPAS ir darbų recenzentams.

Kol kas EPAS nėra labai efek­

tyvi plagiato patikros priemonė, kadangi tikrindama darbus nau­

priskiriami ir tie atvejai, kai studen­

Tyrimas parodė, kad akademiniam

tai vertinami ne pagal mokslinius

sąžiningumui neturi reikšmės tai, ar

ne dalyvauti rezistencinėje veikloje."

suprasti, o tam būtini tyrimai. Tokio

pasiekimus, o dėl jų postudijinės

studentas pats moka už studijas, ar

Pasak jos, tą supratimą paveldėjo ir

tyrimo rezultatai ir buvo dabar pri­

būtų, jei visų universitetų studen­

veiklos - pasiekimų sporte, mene,

jas apmoka valstybė. Tyrimo rezul­

dabartinė visuomenė. „Į kiekvieną

statyti. Aišku, kad akademinio nesą­

tų darbų duomenų bazės būtų

dėl dalyvavimo studentų savivaldoje

tatai leidžia teigti, kad studentai,

naujai priimamą įstatymą neretai

žiningumo problemą reikia ir toliau

sujungtos į vieną saugyklą, kaip

ir pan.

mokantys už mokslą, yra net kiek

žiūrima kaip į iššūkį, galvojant, kaip jį

tirti, tobulinti tyrimo metodiką, plėsti

tai yra kai kuriose užsienio šalyse.

labiau linkę sukčiauti nei valstybės

būtų galima apeiti.Tokį požiūrį mato

respondentų ratą. Tai turėtų padėti

Tarp sąžiningiausiųhumanitarai

finansuojami studentai. Tačiau tas

bei perima ir vaikai", - pažymėjo

identifikuoti problemos priežastis", -

skirtumas nėra esminis.

N. Putinaitė.

apibendrindamas LSS tyrimą sakė

Tyrėjai bandė išsiaiškinti ir tai,

Tyrimas atskleidė ir tokį reiškinį

kuriame bakalauro studijų kurse

kaip nesąžiningos veikos pateisini­

sukčiaujama labiausiai. Pasak jų,

mas. Pavyzdžiui, daugelis studentų

rezultatai buvo kiek netikėti. Tyrimo

pateisintų sukčiavimą tada, kai dės­

Faktas, kad ir studijuojantys už

duomenimis, mažiausiai sukčiaujama

tytojas per egzaminą išeina parūkyti

savo lėšas, ir valstybės finansuojami

Aleksandro Stulginskio universiteto

Kalta žmogaus prigimtis?

studijų prozektorius prof. dr. Jonas

Čaplikas. Akivaizdu, kad nagrinėja­

*

tas, ar ne. Ateityje numatoma

savo studentus ne tik atsižvelgdamas

subjektyvumu, arba, kitaip sakant,

*

darbuotojų pastangomis šis atvejis

Daug vilčių dedama į Lietuvos akademinių e. bibliotekų (eLABa)

vykdomą projektą, kurio pabaigo­

je EPAS jau galės naudotis ir kitų universitetų rašto darbų bazėse esančiais studentų darbais. Tai

turėtų smarkiai sumažinti plagi­

mos problemos šaknys yra gilesnės,

javimo atvejų skaičių Lietuvos

nei galėtų atrodyti.

universitetuose.

1

universitas

2012 m. birželis

7

vilnensis

_________________________________________ mes - studentai eit

Kodėl studentai nusirašinėja?

Eglė, Istorijos fakulte­ tas, III kursas

VU niekuo nesiskiria nuo kitų uni­ versitetų, nes ir čia studentai kartais nusirašinėja arba naudojasi vadinamaisiais„ruošinukais". Yra tekę ne kartą tai pastebėti. Daug kas priklauso nuo paties studento požiūrio į mokslą.

Kai atsiskaitymams reikia ruoštis iš labai didelio informacijos kiekio, o tai neleidžia įsisavinti visos informacijos, norimą rezultatą bandoma pasiekti nesąžiningomis priemonėmis. Kita prie­ žastis: studentų neatsakingumas, todėl kaltinti galima abi puses. Geriausias būdas sumažinti studentų nesąžiningumą-egzaminai žodžiu (bent jau tose studijų programose, kuriose įmanoma tai pritaikyti), nes tuomet dėstytojas gali būti tikras, kad atsakinėdamas studen­ tas nepasinaudos jokia „pagalba".

pavyzdžiui, klasikinį nusirašinėjimo būdą pasigaminus ruošinukus arba net tokius išradingus variantus kaip slaptos ausinės. Manau, studentai linkę nusira­ šinėti tuomet, kai studijų programoje yra dalykų, kurie studentams atrodo nereikalingi, neįdomūs ir neverti laiko gaišimo. Taip pat kai studijų metu studentams tenka didelis krūvis, kai reikia iš karto aprėpti daug informacijos arba paprasčiausiai nebelieka laiko pa­ siruošti egzaminui. Šiaip ar taip, mano manymu, dažniausia nusirašinėjimo priežastis yra studentų tingėjimas dirbti, nuolatinis darbų atidėliojimas ir nemokėjimas mokytis. Manau, kad nieko nėra neišmokstamo, tam tiesiog reikia skirti laiko ir pastangų. Kai kuriais atvejais - prastai parengta studijų programa ir dėstytojai, kurie nesidalija su studentais paskaitų medžiaga, ne­ suprasdami, jog kartais per paskaitas susikonspektuoti visą išgirstą informa­ ciją būna labai sudėtinga.

Deividas, Komunikaci­ jos fakultetas, III kursas

Šie metai universitete man pirmieji

Vija, Orientalistikos centras, II kursas Yra tekę pastebėti nusirašinėjimų per egzaminus, tačiau ne per savo fakulteto, o dažniausiai per būtinųjų pasirenkamųjų dalykų egzaminus.

Mano manymu, studentai labiau linkę būti nesąžiningi per sunkius teorinius egzaminus. Dėl sukčiavimo dažniausiai kalti patys studentai, kurie nepasiruo­ šia egzaminams, kita vertus, teorinė medžiaga, kurią reikia išmokti, kartais būna neišmatuojamo dydžio, ir kai tai nėra tiesiogiai susiję su tavo specialy­ be, atrodo, kad nėra prasmės mokytis, tada ieškoma alternatyvų, kaip gauti gerą pažymį. Kaip būtų galima išvengti studentų nesąžiningumo? į egzaminus galima pakviesti stebėtojus. Teko rašyti egzaminą, kurį prižiūrėjo stebėtojai ir dėstytojas, manau, nusirašinėjusių ne­ buvo. Be to, sumažinus teorinės medžia­ gos kiekį, studentai mieliau mokytųsi.

Kamilė, Ekonomikos fakultetas, I kursas

Pastebėti (akademinį nesąžinin­ gumą - aut. past.) kartais tenka. Nors daugiausia nusirašinėjimo būdavo per pirmąsias sesijas, kuo toliau, tuo mažiau tenka pastebėti. Pastaraisiais metais neteko. Dažniausiai tekdavo

Justė, Filologijos fa­ kultetas, I kursas

ir kol kas egzaminų ar kontrolinių dar­ bų metu sukčiaujančių bendrakursių nepastebėjau. Esu tik girdėjusi apie ne vieną studentų nesąžiningumo atvejį,

Aukščiausiai įvertintos sociali­ nės atsakomybės idėjos auto­ rės -VU odontologės

pastebėti mobiliojo telefono nau­ dojimą. Studentai linkę nusirašinėti, kai nėra pasiruošę egzaminui, tačiau būna ir taip, kad semestro metu dėstytojas nesugeba aiškiai išdės­ tyti medžiagos. Studentus sukčiauti verčia pirmiausia noras išlaikyti, bet būna ir tokių, kurie tokiomis priemo­ nėmis kovoja dėl stipendijų. Aišku, stebėtojai - geras būdas mažinti nusirašinėjimo problemą, bet jei kas norės nusirašyti, ras būdų.

Kartais tenka susidurti su nesąžinin­ gumu universitete.Tai nusirašinėjimas per egzaminą, darbų plagijavimas nuo kursiokų ir iš interneto. Palankios sąly­ gos sukčiauti - atlaidesnis dėstytojas, mažiau kontrolės. Galbūt net nesąži­ ningai besielgiančiojo nuomonė, kad susiduriama su mažiau svarbiu iš dės­ tomų dalykų, todėl „kam čia to reikia, neverta mokytis, geriau nusirašysiu".

Didelis studentų skaičius - terpė len­ gvai ir nepastebimai nusirašinėti. Kai j egzaminą ateina 100 ir daugiau stu­ dentų, nesunku įsivaizduoti, kad nusi­ rašyti bus itin nesunku. Reikia suprasti tai, kad esame jau nebe mokykloje ir dėstytojai nėra mūsų kontrolieriai. Čia daugiau yra pačių studentų, o ne

dėstytojų problema. Be to, mano nuo­ mone, jei darai tai, kuo tiki ir kas tau nuoširdžiai patinka, sukčiauti nesinori.

Kalbino Adomas Šimkus

(KF, žurnalistikos I k.)

Nuotraukos iš asm. alb.

Palydint doc. Joną Kilių Sunkią netektį išgyvena didelė senojo Vilniaus universiteto filologų bendruo­ menė: j paskutinę kelionę palydėjome jo auklėtinį ir ilgametį darbuotoj ą, humanita­ rinių mokslų daktarą, docentą Joną Kilių.

Tarp dviejų datų - 1938-2012, kurios bus iškaltos paminklo granite, mintyse įrašy­ sime netrumpą ir labai turtingą išėjusiojo biografiją. Baigęs germanistikos studijas mūsų universitete, J. Kilius, kaip gabus ir perspektyvus specialistas, buvo paliktas dirbti dėstytoju jį išugdžiusioje katedroje.

Iki lemtingo klastingos ligos smūgio visas velionio gyvenimas pažymėtas intensyvaus

darbo, pedagoginės ir mokslinės veiklos, kūrybinių vertėjo ieškojimų ir adminis­ tracinių rūpesčių pėdsakais. Šimtai buvusių jo studentų iš kelių pedagoginės veiklos dešimtmečių šiltai prisimena ir ilgai prisimins ne tik puikų vokiečių kalbos specialistą, bet ir talen­ tingą pedagogą, reiklų ir principingą, bet nuoširdų ir jautrų žmogų.

Beveik prieš keturiasdešimt metų 1973-iaisiais - apgynęs tais laikais va­ dinamąją kandidato disertaciją „Erdvės prielinksnių ir linksnių sistema bendrinėje lietuvių kalboje“, vėliau gvildendamas

Vilniaus universiteto Studentų atstovybės (VU SA) ir UAB „PricevvaterhouseCoopers" pirmą kartą organizuotame socialinės atsako­ mybės idėjų konkurse nugalėjo VU odontologijos specialybės IV kurso studenčių komanda, pristačiusi pro­ jektą „Vilniaus„Atgajos" specialiosios mokyklos moksleivių burnos higie­ nos gerinimas". „Šiuo konkursu norėjome paska­ tinti studentus pasijusti atsakingais piliečiais. Siūlydami jiems galimybę įgyvendinti savo idėjas, siekėme, kad jie patys naudingai prisidėtų prie visuomenės ir aplinkos gerinimo bei bendruomeniškumo jausmo skatini­ mo", - teigė„PwC" žmogiškųjų išteklių vadovė ir socialinės atsakomybės verslo plėtros komiteto narė Lina Gelumbauskaitė.

Nugalėtojai buvo išrinkti vertinant konkursui pateiktus projektus pagal

iš anksto nustatytus keturis kriterijus:

projekto idėjos aktualumą, įgyvendi­ nimo perspektyvas, projekto biudžeto pagrįstumą ir viešinimo galimybes. VU odontologijos specialybės studenčių

projektas, skirtas Vilniaus „Atgajos" specialiosios mokyklos moksleivių

burnos higienos gerinimui, išsiskyrė

problemos aktualumu. Jį įgyvendin­ dama studentų komanda rūpinsis neį­ galių vaikų burnos higienos priežiūros įgūdžiais, įtraukdama pačius vaikus, jų tėvus, mokytojus bei socialinius dar­ buotojus, o projektą finansuoti padės

UAB„PricewaterhouseCoopers".

„Tikimės, kad projektas taps postū­ miu studentams aktyviau įsitraukti į bendruomenės gyvenimą ir dažniau

pamąstyti apie šalia esantįjį, o kitais

metais konkurso dalyvių būrys bus

dar gausesnis", - mintimis apie kon­ kurso ateitį dalijosi VU SA prezidentas Arminas Varanauskas.

VU SA inform.

VU SA programa „Be etike­ čių" skatino bendruomeniš­ kumą Gegužės mėnesį Vilniaus universi­ teto Studentų atstovybės programa „Be etikečių" daugiausia dėmesio skyrė bendruomeniškumui. Gegužės 18 d. vykęs „Vakaras su Erasmus" ir gegužės 21, 23 d. organizuoti gestų kalbos kursai prisidėjo skatinant universiteto bendruomenės solida­ rumą, toleranciją, nuoširdų ir sklandų bendravimą. „Vakaro su Erasmus" metu studen­ tai iš įvairių šalių turėjo galimybę pabendrauti tarpusavyje, pasidalyti tarpkultūrine patirtimi Lietuvoje bei svečiose šalyse. Renginio dalyviai džiaugėsi gavę progą susipažinti su kolegomis, atstovaujančiais ki­ toms kultūroms, padiskutuoti apie sunkumus ir iššūkius, kuriuos tenka įveikti patekus j nepažįstamą aplin­ ką. Pažymėję, kad bendravimo tarp Vilniaus universiteto studentų ir jame viešinčių užsienio aukštųjų mokyklų atstovų galėtų būti daugiau, „Vakaro su Erasmus" dalyviai siūlė tokius ren­ ginius organizuoti kuo dažniau. „Gestų kalbos kursai, organizuoti pirmaisiais programos gyvavimo metais, buvo sėkmingi, tačiau renginį kartoti ryžomės ne tik dėl to. Daugelis

VU studentų dažnai nepagalvoja, kad universitete studijuojantys kurtieji taip pat yra mūsų bendruomenės dalis. Gestų kalba yra reikalinga, kad galėtume laisvai su jais bendrauti, tad šiais kursais siekėme pralaužti kalbos barjerą tarp girdinčiųjų ir kurčiųjų", - renginio organizavimo motyvus at­ skleidė VU SAprogramos„Be etikečių" koordinatorius Domininkas Jakaitis.

Renginys, vykęs gegužės 21 ir 23 d., buvo išskaidytas į dvi dalis, siekiant pirmiausia supažindinti girdinčiuosius su kurčiųjų kultūra bei jų bendravimo ypatumais ir tik vėliau pereiti prie gestų kalbos. Organizatoriai norėtų padėkoti Vš) Surdologijos centrui, kurio atstovai pateikė daug įdomios informacijos apie kurčiųjų gyvenimo ypatumus, šmaikščių pavyzdžių, susi­ jusių su bendravimu tarp girdinčiųjų ir kurčiųjų, ir sugalvojo įvairių žaidimų, padėjusių lengviau įsiminti gestus. „VU SA programa„Be etikečių" buvo sukurta tam, kad universitete kiekvie­ nas jaustųsi gerai. Tikimės, kad mūsų organizuojami renginiai ir toliau pri­ sidės prie šio siekio įgyvendinimo", pozityviai į ateitį žvelgė D. Jakaitis.

rūpimas problemas moksliniuose straips­ niuose, J. Kilius įnešė svarų akademinį indėlį į lietuvių ir germanų filologijos tyrinėjimus.

Labai svarbus ir velionio širdžiai mielas buvo vertėjo darbas, kurio geriausias įro­ dymas yra jo verstos grožinės ir mokslinės literatūros knygos.

Mokslų daktaras, docentas, aktyvus vertėjas J. Kilius niekada nesiribojo vien tik pedagogine, moksline ar kūrybine veikla.

Jis buvo aktyvus visuomeninio gyvenimo dalyvis, iškilus reikalui prisiimdavo tokias pareigas ir rūpesčius, kokius jam lėmė gyvenimas ar patikėdavo bendradarbiai.

Daugelį metų jis sėkmingai vadovavo Vo­ kiečių kalbos katedrai. Patyrusio pedagogo

ir akademinės veiklos organizatoriaus indėlį šviesiai prisimena Užsienio kalbų instituto darbuotojai.

Kaip ir daugelis mūsų universiteto žmonių, bet gal ir aktyviau už daugelį, J. Kilius buvo įsitraukęs į Sąjūdžio veiklą, kelerius metus kaip patyręs vertėjas ir redaktorius talkino Lietuvos Respublikos Seimui.

Kad ir kokį darbo barą jis prisiimda­ vo, visur palikdavo ne tik gražų profe­ sionalumo, dalykiškumo, atsakomybės pėdsaką, bet ir kolegiško, jautraus, šilto bendradarbio ir žmogaus atminimą.

Toks atminimas ilgam liks jį pažino­ jusiųjų širdyse.

VU SA inform.

Užsienio kalbų instituto bendruomenė

vilnensis

8

2012 m. birželis

> f < fakultetuose____________________________________________

TF komanda nagrinėjo ES teisės problemas konkurse Maltoje Maltoje jau aštuonio­ liktąjį kartą vyko Cen­ trinės ir Rytų Europos teisminio proceso inscenizacijos konkur­ sas (CEEMC - Centrai and Eastern Europe Moot Competition), kurio metu buvo ins­ cenizuojamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismas.

susitiko su dviem komandomis iš Če­ kijos universitetų. Po pusfinalio kovų kelialapius į finalą iškovojo Varšuvos ir Liublianos universitetų komandos.

Teisėjų verdiktas lėmė, kad būtent

slovėnų komanda tapo CEEMC 2012 nugalėtojais. Susumavus pasirodymų pusfinalyje rezultatus, VU TF koman­ da užėmė šeštąją vietą. Be to, VU TF komandos narė Jūratė Radvilavičiūtė buvo nominuota tarp dešimties kon­ kurso dalyvių, pademonstravusių ge­

riausius viešojo kalbėjimo įgūdžius.

Konkurse teisėjavo ES teisės eks­

Teisės fakulteto studenčių komandą puikiai įvertino konkurse teisėjavę

Vilniaus universiteto Teisės fa­ kultetui (VU TF) atstovavo ketvirto kurso studenčių komanda: Jūratė

Radvilavičiūtė, Karolina Keršytė, Justė Petrauskaitė ir Ieva Ugnė Ulianskaitė.

Iš saulėtosios Maltos ši komanda, kuriai pasiruošti padėjo VU TF dėsty­ toja dr. Elzė Matulionytė, grįžo ne tik kupina neišdildomų įspūdžių, bet ir puikiai įvertinta konkurse teisėjavusių ekspertų.

Konkurse dalyvavo 19 teisės stu­ dentų komandų iš Baltarusijos, Bul­ garijos, Kroatijos, Čekijos, Gruzijos, Latvijos, Lenkijos, Maltos, Rumunijos,

Slovakijos, Slovėnijos, Ukrainos ir Lietuvos. Konkursas skirtas Europos universitetų studentams padėti įsisa-

ekspertai

vinti ES teisę ir ES veikimo struktūrą, tad konkurso metu sprendžiamos Ak­ cinės bylos, kurios pagal savo prigimtį ir nagrinėjamas problemas atitinka Europos SąjungosTeisingumoTeismo jurisdikciją. Šių metų konkurso byla

buvo susijusi su pabėgėlių teisių ir laisvo asmenų judėjimo Europos Są­

jungos teritorijoje problematika.

Pirmajame konkurso etape VU TF komanda susitiko su Opolės univer­ siteto komanda iš Lenkijos ir Balta­ rusijos atstovais. Po pirmo etapo VU TF komanda užėmė penktąją vietą ir iškovojo teisę tęsti pasirodymą kon­ kurse. Antrajame etape VU TF atstovės

pertai iš Oksfordo, Kembridžo,Glazgc universitetų, Europos Sąjungos Tei­ singumo Teismo teisėjai ir privačiai praktikuojantys teisininkai. Pasibai­ gus konkurso pasirodymams, teisėjai negailėjo patarimų ir gerų žodžių dalyviams. Generalinė advokatė E. Sharpston džiaugėsi, kad konkurso dalyvių pasiruošimo kokybė per kele­ rius metus pastebimai pagerėjo.

Visos VU TF komandos narės vie­ nareikšmiškai teigė, kad dalyvavimas CEEMC konkurse buvo nepaprasta patirtis. VU TF komanda džiaugėsi, kad VU TF sumokėjo konkurso daly­ vių mokestį, o VU TF Alumni draugija sutiko padengti dalį kelionės išlaidų, ir palinkėjo visiems studentams ryž­ tis ir išbandyti įvairius studentams siūlomus būdus iš visų pusių pažinti teisę.

TF inform.

Vienas žingsnis iki svajonės, arba Busimojo diplomato abėcėlė Balandžio 26-29 d. VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute pirmą kartą Lietuvoje vyko tarp­ tautinė mokomoji Jungtinių Tautų konfe­ rencija „YOUTH GOES GLOBAL: International Model United Nations LT 2012“.

Projekto dalyviai prie VU Tarptautinių santykių ir

Azerbaidžano, Uzbekistano, Lenkijos

ir kitų šalių. Dalyviai rašė rezoliucijas, tobulino viešojo kalbėjimo įgūdžius, lavino derybų meną. Ši konferencija - beveik metus trukusio darbo vaisius. Ji organizuota Jaunųjų lyderių forumo ir VU TSPMI

studentų neformalios grupės inicia­ tyva. Projekto organizatoriai lankėsi Vokietijos Zygeno mieste surengta­ me „Siegen Model United Nations" 2011 m. lapkritį, šių metų vasarį turėjo galimybę apsilankyti JungtiniųTautų padalinyje Bonoje.

Jungtinių Tautų mokomoji konfe­ rencija iškilmingai atidaryta LR Seime balandžio 27 d. Joje sveikinimo žodį tarė patyrę diplomatai - LR užsienio

VU Kauno humanitarinio fakulteto Filosofijos ir kultūros studijų katedros gegužės 17-18 d. or­ ganizuotos konferencijos „Exploring Culture: Consumption, Organization and Communication“ (Tyrinėjant kultūrą: vartojimas, organizacija ir komunikacija) dalyviai atstovavo 9 valstybėms: Jungtinei Karalystei, JAV, Italijai, Rusijai, Lenkijai, Suomijai, Meksikai, Australijai, Vokietijai, Lietuvai.

Doc. dr. A. URBONIENĖ,

KHF Filosofijos ir kultūros studijų katedra Kultūros vadybos studijų progra­ mos studentai galėjo ne tik išklausyti įvairiomis kultūros temomis skaitytus pranešimus, aktyviai dalyvauti disku­ sijose, bet ir pristatyti savo parengtus kūrybinius projektus.

Studentų sumanumas ir talentai ypač pradžiugino konferencijos dalyvius iš užsienio. Pirmąjį vakarą studentai juos supažindino su Lietu­ vos regionų kultūra: dainomis, šokiais, žaidimais, maistu. VU KHF tarybos rū­ syje skambėjo lietuviškos ir angliškos dainos, aidėjo džiaugsmingi plojimai ir švietė dalyvių šypsenos. Visų 5 etnolingvistinių regionų drabužius vilkintys studentai vaizdingai pasa­

kojo apie skirtingą jų atstovaujamo krašto gyventojų būdą. Svečiams buvo didžiulė staigmena, kai teko ir šutintą bulvę su žemaitišku kastiniu ragauti, ir„Meškos" šokį šokti, ir gau­ sybę įvairiausių žaidimų išbandyti...

Konferencijos svečiai vieningai sakė, kad su tokia originalia programa stu­ dentai yra geriausi ne tik fakulteto ar katedros, bet ir visos šalies ambasado­

riai. Konferencijos pabaigoje busimie­ ji kultūros vadybininkai pristatė dar vieną kūrybinį projektą - kūrybinio/ kultūrinio turizmo programą „Ne­ pamirštamojo Kauno potyriminiai aspektai".

Katedrą iki šiol pasiekiantys palan­ kūs konferencijos dalyvių atsiliepimai tik patvirtina, kokį stiprų įspūdį dau­ geliui jų padarė aktyvus studentų dalyvavimas renginyje.

Lauryno Žilinsko nuotr.

Konferencijos svečiai vaišinami tradiciniais lietuviškais gardumynais

Gabija VENCLOVAITĖ Konferencijoje dalyvavo moks­ leiviai ir studentai iš įvairių Lietuvos miestų, Europos humanitarinio uni­ versiteto studentai, svečiai iš Zygeno ir Marburgo universitetų Vokietijoje.

Tarp svečių būta studentų iš JAV, Kenijos, Brazilijos, Švedijos, Ukrainos,

Kultūros vadybos studentų išmonė sužavėjo tarptautinės konferencijos dalyvius

politikos mokslų instituto reikalų ministras Audronius Ažubalis, Švedijos ambasadorė Cecilia Ruth-

tad turėjo laiko aplankyti žinomas

strom-Ruin ir Vokietijos ambasado­ rius Matthias Mūlmenstadtas. Taip pat kalbėjo Demokratijų bendrijos Jaunųjų lyderių forumo pirmininkė Viktorija Bražiūnaitė, JT Vystymo programos Lietuvoje direktorė Lyra Jakulevičienė ir kiti.

Konferencijoje nagrinėtos kelios te­ mos. Dalyviai diskutavo apie Europos jaunimui ypač aktualią problemąatominės energijos saugumą.Taip pat buvo kalbama apie tarptautinę migra­ ciją ir žmogaus teisių svarbą. Dalyviai siūlė, kaip tarptautinė bendruomenė ir konkrečios šalys galėtų įveikti sunkumus, susijusius su energetikos išteklių mažėjimu, žmogaus teisių pažeidimais, migrantų diskriminacija, skurdu ir nedarbu.

Renginio dalyviai iš Vokietijos Vilniuje praleido beveik savaitę,

gyvenimu. Svečiai dėkojo organi­

miesto vietas, pasidžiaugti naktiniu zatoriams, daugelis užsikrėtė MUN

„virusu" ir jau planuoja vizitą į Zyge­ no MUN ateinantį rudenį. Renginio direktorė ir pagrindinė iniciatorė, Vokietijoje bei Didžiojoje Britanijoje mokslus krimtusi Ada Jonuše kalbėjo

apie idėjos galią. Vos prieš metus, dalydamasi mintimis apie šį projektą,

ji sulaukė skeptiškų aplinkinių ko­ mentarų, bet sugebėjo suburti puikią

komandą ir balandžio 29 d. galėjo

stebėti, kaip beveik šimtas jaunų, iniciatyvių žmonių spindinčiomis

akimis žengė atsiimti padėkos raštų ir su pasididžiavimu rankose spau­

dė Jungtinių Tautų vėliavą Vilniaus

Vokiečių gatvėje. Šis projektas finansuojamas re­ miant Europos Komisijai.

Išrinktas naujas Teisės fakulteto dekanas Vilniaus universiteto Teisės fakulteto taryba gegužės 25 d. išrinko naują fakulteto dekaną. Juo tapo Tomas Davulis, Vilniaus universiteto docentas, fakulteto prodekanas tarptautiniams ryšiams ir mokslui, Darbo tei­ sės instituto vadovas (nuotr.). Jis pakeitė dvi kadencijas - maksimalų VU statute numatytą laikotarpį - fakultetui vadovavusį prof. habil. dr. Vytautą Nekrošių.

Naujasis dekanas - VU Teisės fakulteto auklėtinis, magistro laipsnį įgijęs Freiburgo (Vokietija) universitete. Jis specializuojasi darbo teisės, ypač Europos Sąjungos ir tarp­ tautinės darbo teisės, kolektyvinės darbo teisės ir nediskriminavimo teisės srityse, yra daugelio įstatymų projektų kūrėjas, kelių mokslinių knygų, daugelio mokslo publikacijų autorius ir bendraautoris, kelių teisės mokslo žurnalų redkolegijos narys. T. Davulis stažavosi keliuose užsienio universitetuose, o šiuo metu yra daugelio užsienio universitetų vizituojantis profe­ sorius. Šis teisėtyrininkas laboralistas priklauso Europos Komisijos nepriklausomų

ekspertų tinklui darbo teisės direktyvoms įgyvendinti iryra jo mokslinio komiteto narys, taip pat Europos Komisijos Nepriklausomų ekspertų tinklo vyrų ir moterų lygiateisiškumo įgyvendinimui darbo ir užimtumo srityje narys. 2010 m.T. Davulis buvo išrinktas Lietuvos teisininkų draugijos pirmininku.

TF inform.

universitas

2012 m. birželis

9

vilnensis

«■

fakultetuosek a t

Tarptautinė mokomoji vertimo žodžiu konferencija „Lygios galimybės XXI amžiuje. Ar dar yra ką lyginti?"

Lietuvos teisės mokslininkai Konstitucijos dvidešimtmečiui

Marta SURVILO Nors dauguma supranta, kad visi žmonės lygūs, vis dėlto, kai reikia ly­ gybę užtikrinti praktiškai, dažniausiai

vadovaujamasi dvigubais vertinimo kriterijais ir vieni tampa „lygesni" už

kitus.

Lygybės (o gal tiksliau būtų sakyti nelygybės) tema buvo gvildenama

V. Naujiko nuotr.

balandžio 19-20 d. Vilniaus univer­

siteto Filologijos fakulteto Vertimo studijų katedros surengtoje tarptau­

tinėje mokomojoje konferencijoje, skirtoje studentams, studijuojan­

tiems vertimą žodžiu. Konferencijoje „Lygios galimybės XXI amžiuje. Ar dar yra ką lyginti?" dalyvavo ne

Studentai, dirbdami tarptautinėje konferencijoje, patikrino savo įgūdžius

tik vertimo žodžiu pirmakursiai iš

Lietuvos, bet ir svečiai iš Estijos bei

ja Rima Zamuškevičienė. Pasibaigus

Dar neseniai pirmą kartą paragavę

Latvijos.

konferencijai, svečiai apžiūrėjo Seimo

vertėjų duonos studentai turėjo versti

rūmus, pasivaikščiojo po Vilnių ir da­

viską nesirinkdami ir, sprendžiant iš to,

Pirmos konferencijos dienos rengi­ nys vyko Seimo spaudos konferencijų

salėje. Studentai turėjo galimybę

lyvavo bendrame vakarėlyje.

kad visi konferencijos dalyviai - tiek

Antroji diena buvo skirta lyčių lygy­

estai ir latviai, tiek lietuviai - susikal­

išsakyti savo nuomonę, diskutuoti

bės klausimams. Dalyvių nuomonės

bėjo, jiems tai padaryti pavyko gana

ir, žinoma, versti tikroje darbinėje

šia tema skyrėsi. Vieni tvirtino, kad

neblogai. Tad dabar, nors būdami vis

aplinkoje kalbas apie lygias vietinių

lygybės nėra ir jos iš esmės negali

dar labai„žaIi" vertėjai, Vilniaus univer­

gyventojų ir svetimšalių galimybes.

būti, kiti teigė, kad bėgant laikui mes

siteto vertimo žodžiu pirmakursiai ga­

Svečius pasveikino LR Seimo narys

tampame vis tolerantiškesni ir todėl

dr. Egidijus Vareikis ir LR Seimo vertė-

lygybės atsiranda vis daugiau.

lės pasigirti, kad turėjo galimybę versti tikroje tarptautinėje konferencijoje.

Europos universitetų ERASMUS mokymo vizitas KHF Gintarė LAZDINYTE,

lankėsi VU Tarptautinių programų ir

KHF tarptautinių ryšių asistentė

ryšių skyriaus organizuotos ERASMUS

Gegužės 24 d. VU Kauno humani­ tariniame fakultete viešėjo 13 svečių iš 11 užsienio valstybių. Ši delegacija

mokymosi savaitės metu. Atvyko ne tik kolegos iš Europos universitetų tarptautinių ryšių skyrių, bet ir studi­

jų, personalo, mokslo, finansų sričių specialistai, dirbantys tiek centrinėje

administracijoje, tiek fakultetuose.

Svečiams buvo pristatyta bendra informacija apie Kauną ir mūsų fakultetą. Pateikti svarbiausi faktai, supažindinta su akademine ir tarp­ tautinių ryšių veikla. Po prezentacijos organizuota diskusija, kurios metu aptartos Europos šalių aukštųjų

mokyklų švietimo sistemos proble­ mos, kiekvienas atstovas papasakojo apie savo šalies patirtį minėtoje srityje.

Po diskusijos delegacija turėjo gali­ mybę patikrinti, ar išgirsti dalykai apie Kauno humanitarinį fakultetą atitinka tikrovę. Ekskursijos metu parodytos vietos, kuriomis galime didžiuotis.

Daugelis svečių buvo maloniai nu­ stebinti, pamatę mūsų rūsius, reno­ vuojamas palėpes, bažnyčią, išgirdę istorijas apie Napoleono nakvynę jo vardu pavadintame fakulteto pastate, Saulės laikrodį ir kt.

Džiaugiamės, kad turėjome gali­ mybę priimti tiek svečių iš skirtingų valstybių.Tai padeda plėtoti tarptau­

tinius ryšius, sudaryti naujas sutartis su užsienio universitetais ir, be abejo, garsina mūsų fakulteto vardą.

Justo Vaičiulio nuotr.

{teikta tradicinė V. Mikūno premija Gegužės 31 d. Vilniaus universiteto Senato komisijos posėdyje buvo įteik­ ta vardinė Vytauto Mikūno premija.

Ją gavo VU Ekonomikos fakulteto II kurso studentas Lukas Vaičiulis. Pre­ miją įteikė Vydūno fondo (JAV), su kuriuo bendradarbiaujant įkurtas apdovanojimas, įgaliotinė Lietuvoje, VU Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedros vedėja doc. dr. Jolita Kašalynienė. Šiemetinės premijos laureatas

L. Vaičiulis yra VU Studentų investi­ cinio fondo valdybos narys. Apdova­ nojimo ceremonijoje buvo pabrėžti nepriekaištingi jo studijų rezultatai.

V. Mikūno premija įsteigta 2008 m.

Pagal nuostatus premija kasmet įteikiama vienam VU Ekonomikos

Gegužės 17 d. Vilniaus universiteto Teatro salėje vyko nacionalinė mokslinė-praktinė konferencija „Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešim­ tmetis: patirtis ir iššūkiai". Ją surengė Vilniaus universiteto Teisės fakultetas.

Konferenciją sudarė plenarinis po­ sėdis ir dvi lygiagrečiai vykusios sekci­ jos. Pranešimus skaitė mokslininkai iš Vilniaus universiteto Teisės fakulteto, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto ir Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto.

Plenariniame posėdyje buvo kal­ bama su Lietuvos Konstitucija su­ sijusiomis temomis, tokiomis kaip konstitucionalizmo Lietuvoje patirtis, vertybiųtironija irteisė, Konstitucija ir teisėkūra, teisinio saugumo principas ir Konstitucija.

Pirmosios sekcijos „Žmogus ir valstybė" dalyviai gilinosi į žmogaus

teisių turinio raidos konstitucinėje jurisprudencijoje pamokas, teisę į privatų gyvenimą ir saviraiškos reali­ zavimo problematiką, Operatyvinės veiklos įstatymą Konstitucijos pers­ pektyvoje, diskutavo kitais aktualiais klausimais.

Sekcijos„Viešoji valdžia: institucijos ir procesai" pranešimai buvo skirti Lietuvos Respublikos konstitucinės justicijos pradžiai Lietuvoje, konsti­ tuciniam kompetencijos pasidalijimui centrinėje vykdomojoje valdžioje, teisėjų nepriklausomumui, veiks­ mingumui ir atsakomybei, kitoms svarbioms temoms.

Diskusijas moderavo prof. Egidijus Kūris, prof. Stasys Stačiokas, prof.

Jonas Prapiestis, prof. Armanas Abramavičius, prof. Egidijus Šileikis ir prof.

Dainius Žalimas.

TF inform.

Skandinavistikai Vilniaus universitete - 20 metų Simona PETRAITYTĖ Gegužės 10-11 d. vyko Skandinavistikos centro organizuota tarptautinė mokslinė konferencija „Šventės, žaidimai ir galvosūkiai skan­ dinavistikos studijose". Ši konferencija pažymėjo skandinavistikos Vilniaus universitete gyvavimo dvidešimtme­ tį. Į renginį susirinko ne tik žymiausi skandinavistai iš viso pasaulio, bet ir pirmieji skandinavų kalbų lektoriai, alumnai bei kiti ilgamečiai centro draugai.

Apie dialektus, humorą ir muminukus Pranešimuose buvo nagrinėjamos ne tik dialektologijos, leksikografi­ jos, kalbos politkos temos, diskusijų objektais tapo ir senieji skandinavų dievai, senųjų islandų sagų veikėjai, samiai bei nuolat švenčiantys Tove Jansson muminukai.

Konferencijoje buvo surengta ir studentų sesija, per kurią paskutinių kursų bakalauro ir magistro skandi­ navistikos studentai iš Vilniaus, Rygos ir Maskvos turėjo progą pristatyti savo baigiamųjų darbų stendinius pranešimus ir iš konferencijos dalyvių

sulaukti klausimų ir vertingų komen­ tarų. Tokios tarptautinės studentų konferencijos vyksta kasmet, o nuo praėjusių metų jos pradėtos rengti kartu su teminėmis Skandinavistikos centro konferencijomis.

Pirmasis C. M. Bellmano vakaras Jubiliejinę konferenciją gegužės 11 d. uždarė pirmą kartą Skandinavis­ tikos centro suregtas C. M. Bellmano vakaras. C. M. Bellmanas (1740-1795) vienas garsiausių ir unikaliausių švedų menininkų - poetas, trubadūras, gyvoji legenda, kurio charakterio dra­ ma ir charizma iš XVIII a. skurdaus ir kontrastingo Stokholmo pasiekė mūsų laikus nė kiek nenusilpusi ir neišbluku­ si. Renginyje Stokholmo universiteto dėstytoja dr. Jennie Nell supažindino dalyvius su C. M. Bellmano gyvenimo ir kūrybos detalėmis, o nuotaikingas švedų bardas Martinas Bagge atliko šio menininko dainas švedų bei anglų kalbomis. Vakaro akcentu tapo pirmieji C. M. Bellmano kūrybos į lietuvių kalbą vertimai, kuriuos paruošė poetas ir vertėjas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Antanas A. Jonynas ir vertėja Raimonda Jonkutė.

V. Mikūno premijos laureatas - Lukas Vaičiulis (antras iš kairės) su VU rektoriumi prof. B. Juodka, doc. dr. J. Kašalyniene ir Senato pirmininku

prof. D. Kaunu. V. Naujiko nuotr. fakulteto antro kurso studentui, pasižymėjusiam skautų ar kitos nevyriausybinės jaunimo organizacijos

veikloje. Premijos dydis - 1 tūkst. JAV dolerių. „U. V." inform.

Į konferenciją atvyko pirmieji skandinavų kalbų lektoriai, kurie dirbo VU

įkūrus Skandinavistikos centrą. Iš kairės: Ebbe Flatau (Danija), Karin Nordųuist (Švedija) ir Trond Thue (Norvegija). S. Petraitytės nuotr.

universitas

10

2012 m. birželis

vilnensis

t /kronika________________________________________________

Dviem nusipelniusiems medikams Ukrainiečiai Vil­ suteikti VU garbės daktaro vardai niaus universitete Gegužės 29 d. Šv. Jonų bažnyčioje vykusia­ me iškilmingame Senato posėdyje pagerbti du iškilūs medikai, susieti glaudžiais ryšiais su Vilniaus universitetu - jiems suteikti Vilniaus universiteto garbės daktaro vardai. Garbės daktaro vardas suteiktas Heidelbergo univer­ siteto Chirurgijos klinikos profesoriui Markui Wolfgangui Buchleriui ir Miuncheno Liudviko-Maksimiliano universiteto Dermatologijos

ir alergologijos klinikos direktoriui profesoriui Thomui Ruzickai. Šie du mokslininkai yra vieni žinomiausių specialistų savo srityje. M. W. Buchleris yra vienas iš labiausiai nusipelniusių pasaulio chirurgų, o T. Ruzicka - vienas gar­ siausių pasaulio dermatologijos specialistų.

Universiteto garbės daktarais jau tapo 52 iškilūs pasaulio mokslininkai. „U.V." inform.

išdalijo „Auksines fortūnas"

Gegužės 31 d. Vilniaus universiteto Mažojoje auloje vyko iškilminga ceremonija, kurioje uni­ versitetui ir kai kuriems iškiliems universiteto mokslininkams buvo įteikti tarptautinės reitingų technologijų ir sociologijos akademijos„Auksinė fortūna" (Ukraina) apdovanojimai. Vilniaus universitetui įteikta „Auksinės fortūnos" statu ­ lėlė, o apdovanoti VU mokslininkai pasipuošė „Auksinės fortūnos" medaliais. „Auksinės fortūnos" medaliai buvo įteikti Fi­ zikos fakulteto Kvantinės elektronikos katedros vedėjui prof. Algiui Petrui Piskarskui, Biotech­ nologijos instituto direktoriui prof. Kęstučiui Sasnauskui, Istorijos fakulteto dekanui prof.

Zenonui Butkui, Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros vedėjui prof. Egidijui Kūriui,Taikomųjų mokslų instituto direktoriui prof. Artūrui Žukaus­

kui, Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros

(Iš kairės) Profesoriams Thomui Ruzickai ir Markui Wolfgangui Buchleriui suteikti Vilniaus

V. Naujiko nuotr. vedėjui prof. Arūnui Poviliūnui, Filosofijos fakul­ teto prof. Zenonui Norkui, LMA prezidentui, VU Senato nariui prof. Valdemarui Razumui, LMA vyriausiajam moksliniam sekretoriui, VU Senato pirmininkui prof. Domui Kaunui. „U.V." inform.

Lietuvos Respublikos Prezidentė per­ davė universi­ tetui unikalų leidinį

universiteto garbės daktaro vardai. V. Naujiko nuotr.

LR Prezidentūros nuotr.

Gegužės 8 d. Vilniaus universiteto rektorius prof. Benediktas Juodka susitiko su Lietuvos Res­ publikos Prezidente Dalia Grybauskaite. Šalies

VU astrono­ mas atrado didelį transneptūninį asteroidą Teorinės fizikos ir astronomijos instituto (VU TFAI) dr. Kazimieras Černis Vatikano observatorijos te-

vadovė perdavė Vilniaus universitetui vertingą dovaną - retą knygą apie Koraną, kurią Preziden­

Rektorius susitiko su ES Bendrojo Teismo teisėjais Neseniai atrastas asteroidas 2012 BX85 (2012 m. vasario 19 d., pažymėtas viršuje raudonai). R. Boyle ir V. Laugalio nuotr.

leskopu gautose sausio 2 d. ir sausio 5 d. CCD nuotraukose (stebėtojas R.

Boyle S. J.) atrado lėtai judantį silpną (22 ryškio) objektą. Asteroidas buvo nufotografuotas Vėžio

Tokių didelių ir tolimų asteroidų atrandama nedaug. 2011-2012 m. jų atrasta keturi, 2012

BX85 yra antras pagal dydį.

žvaigždyne prie ryškios žvaigždės delta Cnc su Vatikano observatorijos 1,8 m skersmens teles­ kopu, įrengtu Mount Grahamo observatorijoje 3300 m viršjūros lygio (Arizona, JAV). Nuotrau­

Tokios tolimos planetėlės skrieja už Neptūno orbitos, yra didelių matmenų ir dažnai tamsiai rausvos spalvos. Tik tolimesni astrometriniai

kos buvo analizuojamos Vilniuje. Iš karto buvo aišku, kad tai gali būti neįprastas labai tolimas

stebėjimai galėjo padėti atsakyti į klausimą, kas tai per objektas, todėl būtinai reikėjo papildomų

asteroidas. Pagal 50 pozicinių taškų buvo ap­ skaičiuota pirminė apytikslė asteroido orbita, visiškai nepanaši į asteroidų žiedo už Marso orbitos objektų orbitas.

Naujo objekto orbitos elementai atrodė pa­ našesni į neseniai Saulės sistemos pakraštyje atrasto Koiperio žiedo asteroidų orbitas su

stebėjimų. Vasario-balandžio mėnesiais prie ste­

320 metų periodu. Tuo tarpu įprastų asteroidų žiedo objektai dažniausiai aplink Saulę apsisuka per 3-5 metus. 2012 m. pradžioje naujas dan­ gaus kūnas buvo užregistruotas Tarptautinės

astronomų sąjungos Mažųjų planetų centre kaip objektas 2012 BX85 (oficialūs atradėjai K. Černis ir R. Boyle).

Gegužės 30 d. Vilniaus universitete lankėsi ES Bendrojo Teismo teisėjų delegacija, kuriai vadovavo teismo pirmininkas Marcas Jaegeris.

Kartu su delegacija atvyko ir ES Teisingumo

bėjimų Arizonoje prisidėjoTFAI darbuotojas dr.

V. Laugalys. Iki balandžio 23 d. buvo atlikta 115 astrometrinių stebėjimų. 2012 m. gegužės mėn. nustatyta, kad asteroidas yra maždaug 300 km skersmens (maksimalus skersmuo galėtų būti iki

470 km, atsižvelgiant į jo paviršiaus atspindžio rodiklį), apskrieja Saulę per 284 metus, juda Koiperio žiede 6,5 mird. km nuo Saulės, apie 1,5 mlrd. km toliau už Plutono planetą. Šiuo metu

objektas artėja prie artimiausio Saulei orbitos taško - perihelio. Šį tašką koiperoidas pasieks

2075 m. spalio 8 d., būdamas 41 a.v. nuo Saulės.

VU TFAI inform.

V. Naujiko nuotr.

tei padovanojo Kataro šeichas. Pažymima, kad VU dabar yra vienintelis universitetas pasaulyje, turintis tokį leidinį. Rektorius taip pat aptarė su Prezidente aktualius mokslo ir studijų klausimus. „U.V." inform.

Teismo generalinis advokatas Paolo Mengozzi.

Jie susitiko su Vilniaus universiteto rektoriumi prof. Benediktu Juodka. Susitikime taip pat dalyvavo neseniai nauju Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanu išrinktas dr. Tomas Davulis.

Prieš susitikimą su rektoriumi delegacija turėjo galimybę apsilankyti VU Teisės fakultete, pabendrauti su fakulteto atstovais. Svečiams vizitas į fakultetą paliko labai gerą įspūdį.

„U.V." inform.

universitas

2012 m. birželis

11

vilnensis

_________________________________________________ istorija m

Senoji Chemijos kolegija Nijolė BULOTAITĖ,

Informacijos ir ryšių su visuomene skyriaus vedėja Ten, kur dabar įsikūrusi Švietimo ir mokslo mi­ nisterija (A. Volano g. 2/7), XVI a. stovėjo didiko Hornostajaus namas. Vėliau jis atiteko Mikalojui Radvilai Rudajam, buvo dovanotas evangelikų reformatų bendruomenei, o 1639 m. apgriautas katalikų. XIX a. pradžioje čia jau stovėjo 3 aukštų namas, priklausęs teisėjui Mikuličiui. 1804 m. universitetas nupirko šį namą profesorių bu­ tams. Šiaurės vakarinio korpuso trečiame aukšte iki pat mirties 1807 m. gyvenoTapybos katedros vedėjas Pranciškus Smuglevičius. Minima, kad čia jis turėjo ir savo studiją, kurioje lankydavosi mokiniai. Čia taip pat kurį laiką gyveno chemi­ jos profesorius Andrius Sniadeckis, Skulptūros katedros profesorius A. Lebrenas.

1809-1810 m. pastatas buvo rekonstruotas pagal architekto Mykolo Šulco projektą, jame įrengta moderni amfiteatrinė chemijos auditorija, kurioje paskaitas skaitė A. Sniadeckis, po jo I. Fon­ bergas. A. Sniadeckis chemijos dėstymą perėmė po pirmojo jos profesoriaus J. Sartorijaus 1797 m. ir pradėjo paskaitas skaityti lenkų kalba. Tai jo iniciatyva buvo įrengta dviaukštė amfiteatrinė salė, o šalia chemijos kabinetas ir laboratorija, todėl ilgą laiką pastatas buvo vadinamas „che­ mijos namais" (dom chemiczny). Salės akustika buvo puiki, dėstytojo balsas gerai girdėdavosi iš visų pusių. Statant atsižvelgta į tai, kad gali įvykti sprogimas, - salės konstrukcija maksimaliai nuo to saugojo, suteikdama daug erdvės. Bandymai vykdavo po gaubtu, kuris turėjo kaminą, ir todėl

patalpa lengvai išsivėdindavo. Šalia salės buvo atskiras kambarys, kuriame buvo saugoma paskaitoms reikalinga įranga ir medžiagos.

Istorikai mini, kad šioje salėje tilpdavo iki 300 klausytojų. Nišose buvo įrengtos cilindrinės krosnys, o prie sienos stovėjo bandymų krosnis su aukštu gaubtu, kurį laikė dvi skulptoriaus K. Jelskio sukurtos kariatidės. Deja, neišliko jokių jų atvaizdų, tik amžininkų pasakojimai. Vėliau ši originali auditorija pakeista, perstatyta. Amži­ ninkai prisiminimuose minėjo, kad profesorius A. Sniadeckis mėgo iliustruoti paskaitas ekspe­ rimentais, taip patraukdamas auditorijos dėmesį ir užkrėsdamas chemijos manija. Į profesoriaus skaitytas paskaitas prisirinkdavo daug žmonių, ne tik studentų. Buvęs universiteto studentas Otonas Sližienis (Otton Slizien) savo atsimini­ muose rašo: „Visa chemijos paskaitų salė buvo didelė, apvali, puslankiais sustatyti suolai kaip amfiteatre. Gausūs klausytojai nuo pat apačios iki viršaus užpildydavo salę. Apačioje prie ilgo stalo, apkrauto įvairiais chemijos įrenginiais, su knyga ir sąsiuviniu sėdėjo gerbiamas baltaplau­ kis senelis, ypatingas švaruolis malonia veido išraiška... Gausioje klausytojų minioje nesigirdėjo jokio šiugždesio. Giliomis žiniomis ir meile savo dalykui mokėjo patraukti dėmesį ir sužadinti klausytojų susidomėjimą savo dėstomu mokslu."

Deja, nedaug kas išliko iš senojo salės interjero bei įrangos. Tačiau A. Sniadeckio įkvepiančios paskaitos išliko studentų prisiminimuose ir jo mokinių darbuose.

Uždarius universitetą šiame pastate įsikūrė pirmosios Vilniaus gimnazijos bendrabutis.

1924 m. rūmus rekonstravo ir pritaikė švietimo kuratorijai architektas Julius Klosas.

Švietimo ir mokslo ministerijos pastatas - buvusi Chemijos kolegija. V. Naujiko nuotr.

Vilniaus universiteto profesorius Andrius Sniadeckisaukso grynuolis „Apie Andrių šniadeckį daugiau žino lenkai negu lietuviai.Tai mūsų istorikų problema. Mano nuomo­ ne, mes nemokame vertinti tų, kas dirbo mūsų ben­ droje valstybėje Žečpospolitos laikais.Todėl tokius mokslininkus, kurie rašė lenkiškai, esame linkę laikyti ne savos valstybės asmenybėmis, o tarsi kažkokiais svetimais. Lenkai vartoja tokį terminą - Wielkolitwin, reiškiantį LDK pilietį. Manau, į prof. A. Šniadeckį taip ir reikia žiūrėti", - sako VU prorektorius, Lietuvos che­ mikų draugijos pirmininkas doc. RimantasVaitkus.

Informacijos ir ryšių su visuomene skyriaus vedėja Nijolė Bulotaitė tęsia pokalbį su prorektoriumi apie profesorių A. Šniadeckį.

Koks A. Sniadeckio vaidmuo Lietuvos chemijos mokslo istorijoje? Kiek ir kuo jis buvo novato­

riškas savo laikais?

Su A. Sniadeckiu siejama chemijos dėstymo pradžia mūsų universitete. Jis buvo ne tik puikus dėstytojas, bet ir geras mokslininkas.Tada chemikai domėjosi daugeliu sričių, nebuvo ryškių skirtumų tarp chemijos šakų. Profesorius tyrinėjo tauriuosius metalus, domėjosi gyvybės chemija. 1807 m. jis at­ rado rutenį, kurį pakrikštijo vest/um.Tačiau to nepa­ vyko įrodyti, todėl šis metalas 1844 m. buvo atrastas iš naujo. Lenkai laiko A. Šniadeckį lenkiškos chemijos terminijos kūrėju, Lenkijos chemijos pradininku.

Ypač svarbus jo darbas„Organinių kūnų teorija" šiuolaikinės biochemijos prototipas. Profesorius ėmė burti gerą mokyklą. Jis dėstė remdamasis tais laikais pažangia A. Lavoisier chemijos teorija.

A. Sniadeckio atsakymas į Napoleono klausimą„Kokią chemijąjūs čia dėstote?" buvo labai aiškus:„Tokią pačią kaip ir Paryžiuje, Jūsų Didenybe." Chemijos istorikai aiškina, kad šis atsakas buvo išdidus, tuo tarpu aš jį suprantu taip, kad Vilniaus universitete buvo naudojama pažangiausia chemijosjunginių ir reakcijų klasifikacija, beje, galiojanti iki šiol. Gaila, kad uždarius Vilniaus universitetąjo mokykla išsibarstė, medžiagas ir prietaisus, brangius chemijos indus perėmė kiti imperijos universitetai.

Kokie jo reikšmingiausi darbai?

Jau minėjau rutenio atradimą (1807). A. Sniadec­ kio studija„Teoriajestestworganicznych" (Organinių kūnų teorija, 1804-1811), išversta į prancūzų, vo­ kiečių ir rusų kalbas, yra vienas pirmųjų pasaulyje teorinės biologijos ir biochemijos vadovėlių. Jame nagrinėjami organizmo ir aplinkos tarpusavio są­ veikos, fotosintezės, medžiagų apykaitos procesai.

Pripažindamas vitalizmo teoriją (kad organinės me­ džiagos gaunamos tik iš gyvųjų organizmų) ir rūšių nekintamumo koncepciją, A. Sniadeckis manė, kad rūšys atsirado tam tikra eilės tvarka ir kad išoriniai veiksniai daro joms įtaką.

Ko šiandien būtų galima iš jo pasimokyti?

Švietimo ir mokslo ministerijos Ovalioji salė. Čia buvo įsikurusi moderni amfiteatrinė chemi­ jos paskaitų auditorija. V. Naujiko nuotr.

Tai buvo tikras profesorius. Propagavo higieną, dietetiką, fizinį lavinimą. Giliai studijavo filosofiją, sekė prancūzų švietėjais, laikėsi škotų„sveiko proto" mokyklos, perėmė kantizmo elementus. Jo plati erudicija, didelis išmanymas ir mokslo žinių gilumas

Andriaus Sniadeckio portretas iš J. K. Vil­

činskio „Vilniaus albumo“. Fone - Chemi­ jos kolegijos pastatas

traukė studentus. A. Sniadeckis dalyvavo ir miesto visuomeniniame bei kultūriniame gyvenime.

Buvo vienas„Dziennik VVilenski" (Vilniaus žurnalas) steigėjų ir redaktorių (1805-1806,1815). Prisidėjo prie Vilniaus medicinos draugijos įkūrimo (1805), buvo jos pirmasis pirmininkas. Dalyvavo steigiant Šubravcų (Nenaudėlių) draugiją, nuo 1819 m. jai vadovavo. Tos draugijos laikraštyje „VViadomosci Brukowe" (Gatvės žinios) spausdino satyrinių feljetonų ciklą „Prozniacko-filozoficzna podroz po bruku" (Filosofiška dykinėtojo kelionė gatvės grindiniu, 1818-1821), kuriam įtakos turėjo anglų humoristas Lawrence'as Sterne'as.

Ar šiandien Chemijos fakulteto studentai žino apie A. Šniadeckį? Arjiems dėstoma chemijos istorija VU?

Chemijos fakultete įrengta auditorija, pavadinta A. Sniadeckio vardu. Beje, toje vietoje buvusioje laboratorijoje aš dirbau būdamas studentas ir parengiau diplominį darbą. A. Sniadeckio knyga „Organinių kūnų teorija" išverstai lietuvių kalbą, tie­ sa, tik švenčiant 200 metų jubiliejų. Tačiau išsamiau A. Sniadeckio darbai nėra žinomi mūsų studentams, nors chemijos istorija yra dėstoma. Tiesiog tam neužtenka laiko, nes jis skiriamas visos chemijos, ne tik Lietuvos, istorijai. Lietuvos chemikų įnašas į pasaulio chemijos istoriją gana kuklus, tačiau prof.

A. Sniadeckis išties priskirimas prie istorijos grandų.

Jis lygiuojasi su T. Grothusu, Ignu Domeika, kurie kur kas labiau žinomi pasauliniu mastu.

Koks A. Sniadeckio vaidmuo VU istorijoje?

Tai vienas didžiausių mūsų universiteto lobių, tikras aukso grynuolis. Nesuklysčiau pasakęs, kad tai buvo pasaulinio garso mokslininkas. Gaila, kad Vilniaus chemikų mokykla vėliau nustojo egzista­ vusi. Chemijoje tuo metu prasidėjo patys didžiausi atradimai: 1869 m. sukurta garsioji periodinė lente­ lė, 1828-1836 m. buvo didžiųjų chemijos sintezių laikotarpis, padėjęs šiuolaikinės organinės chemi­ jos ir gyvybės chemijos pagrindus. Deja, tuo metu caro sprendimu viskas buvo išardyta, sustabdyta, studentai ir dėstytojai išsibarstė. Manyčiau, kad reiktų įrengti atminimo lentą A. Volano gatvėje, kur vyko profesoriaus A. Sniadeckio paskaitos (dabar čia Švietimo ir mokslo ministerija).

universitas

. 12

2012 m. birželis

vilnensis

f f f susitikimai

Miestas istorijoje - istorija mieste „Vilnius, Wilno, Wilna, Vilne: miestas istorijoje — istorija mieste". Taip vadi­ nasi VU Istorijos fakulteto Naujosios istorijos kate­ dros docento dr. Arūno Vyšniausko dėstomas lais­ vai pasirenkamas dalykas užsieniečiams studentams vokiečių kalba. Kiekvie­ nais metais jį pasirenka keletas ERASMUS progra­ mos studentų, o kursas yra įtrauktas j Vokietijoje leidžiamą ir bestseleriu tapusią knygą „Deutsch-

sprachige Studienangebote vveltvveit". „Mokomųjų užsiėmimų idėja yra paprasta. Susitin­ kame kartą per savaitę 2 akademinėms valandoms ir traukiame su studen­ tais į parodas, muziejus, istorinės atminties vietas (pavyzdžiui, senąsias ka­ pines). Stebime susikaupę arba atsipalaidavę, kalbamės, juokiamės, aptarinėjame, ieškome atsakymų j iškylančius klausimus... Kurso pabai­

gyvenime galima pasijusti truputį laimin­ gu, net jei viskas yra padengta sniegu.

Perskaičiau knygose, kad Vilnius turi 46 bažnyčias, iš to padariau išvadą, kad Lietuva yra šalis, turėjusi ar vis dar tebe­ turinti daug sąsajų su religija. Pastebėjau, kad poroje bažnyčių vyksta kasdieninės mišios. Praėjusį savaitgalį diskutavau su drauge lenke ir ji man pasakė, kad nori eiti į bažnyčią. Aš to nesupratau ir jos paklausiau:„Kodėl tu nori eiti į bažnyčią?" Ji buvo pritrenkta mano klausimo ir atsakė, kad ji yra katalikė ir nori lankyti mišias. Iš tikrųjų man tai sunku suprasti, nes mano šalyje religija ir valstybė yra atskirtos nuo 1905 m. ir nuo to laiko vis mažiau žmonių domisi religija. (...)

Kadangi Lietuva, palyginti su ki­ tomis Europos valstybėmis, buvo christianizuota labai vėlai, pagonybė dar ir šiandien yra gyvenimo dalis.

Tai pastebėjau, kai dalyvavau vienoje pagoniškoje pavasario lygiadienio šventėje. Dar yra garbinama saulė, vaiz­ duojama su ugnimi, daugelis simbolių garbina gamtą. Pirmą kartą pamačiau tokią šventę ir supratau, kodėl lietuviai yra susiję su gamta. Prancūzijoje mes turime keltų tradiciją, kuri yra truputį

kaip pagonybė, tačiau tai pareina nuo iš seniau paveldėtų Didžiosios Britanijos tradicijų.

Kaimas. Lietuvos žmonės myli gam­ tą ir turi daug galimybių gyventi labai žaliame krašte. Čia yra tiek daug nacio­ nalinių ir regioninių parkų su daugybe ežerų ir upių! Ir kai ateina pavasaris, Vilniusyrajau kaip kitas miestas.Galima paprasčiausiai pėsčiomis eiti į Vilniaus gamtą. Kaip sostinė jis turi daug žalių zonų su medžiais ir upėmis. Kaune yra dar žaliau. Prancūzijoje panašiai yra tik mažesniuose miesteliuose, pavyzdžiui, mano gyvenamoje vietovėje, kur dau­ giau kalnų.Tačiau didesniuose miestuo­ se yra ne taip paprasta eiti pėsčiomis į žaliąją zoną.

Važiavau į kaimus (Žiūrai, Zervynos ir kt.). Pasijaučiau tarsi pakliuvusi į XVIII ar XIX a. Prancūziją. Vienintelė susisiekimo priemonė - traukinys.Traukinys sustoja daugelyje kaimų, kartais vietovėse, kur yra tik pora namų arba nieko, - tik gamta. Kai pirmą kartą pamačiau, tai man pasirodė komiška. Geležinkelių tinklas Prancūzijoje, žinoma, taip pat išplėtotas, tačiau ne tam, kad nuva­ žiuotum į mažiausius kaimus. Lietuvoje nėra jokių asfaltuotų kelių, - jei palieki tolimesnio susisiekimo kelius, gali važiuoti tik dulkančiais smėlio keliais.

Mano šalyje to negali pamatyti, jei nepasiklysi kalnuose. Tačiau, mano nuomone, gerai, kad yra tokių vietų.

Geriau gamtai, o traukinys - saugesnė transporto priemonė.

Matyti, kad lietuviai myli gamtą ir mėgsta joje sportuoti. Lietuvoje galima keliauti, plaukti valtimis, važiuoti dvira­ čiu... Ir visur įrengta daug vietų sportui gamtoje. Pavyzdžiui, Druskininkuose yra per 50 km ilgio dviračių takas, kuriuo gali apvažiuoti apylinkes. Lietuva yra kraštas su daugybe didelių ežerų. Žmonės. Atvykusi j Vilnių iš karto pa­ stebėjau, kad žmonės yra kitokie. Žiemą visos pagyvenusios moterys apsivilko kailinius, daugelis žmonių nešiojo kazokų kepures. Aš pasijutau taip, tarsi būčiau ne Lietuvoje, o Rusijoje. Jaunos moterys paprastai yra aukštos, labai plonos ir nešioja labai ilgus plaukus.

V. Naujiko nuotr.

universitetų, nematoma mokslo dvasia gaubia abu miestus. Man net abiejų miestų architektūra panaši: senamies­ čiuose daug gražių klasicizmo stiliaus pastatų (pavyzdžiui, Vilniuje Verkių rūmai, Katedra). Nors Vilniaus archi­ tektūroje barokas labiau dominuoja nei Tartu. Vilniuje jaučiuosi taip, tarsi gyvenčiau„dideliameTartu", tai jaukus miestas, turintis universiteto žavesio.

Vilnius yra žalias miestas, čia daug parkų ir atrodo, kad Vilnius slypi tarp kalvotų miškų. Gyventojų tankumas Vilniuje gana nedidelis ir tai suteikia žmonėms laisvės „kvėpuoti". Viena maža smulkmena Vilniuje mane trik­

Mano gyvenimas Vilniuje, Lietuvoje Marlyne SPENDELER,

Prancūzija Kelionės pradžia

„Vilnius? Aš visai nežinau, kur jisyra..."

Taip pasakiau sau, kai pamačiau, kad galiu atvykti semestrui pagal ERAS­ MUS programą. Aš netgi nežinojau, kad Vilnius yra Lietuvos sostinė.

Tačiau, išnagrinėjusi visas galimybes, nusprendžiau, kad tai būtų geriausias pasirinkimas. Norėjau atrasti kažką nau­ ja ir kita. I nternete radau, kad Lietuva yra labai žalia ir draugiška gamtai.Tai mane įtikino. Nuotykis prasidėjo!

Kai išlipau iš lėktuvo, pirmiausia man įspūdį padarė šaltis: minus 27 laipsniai.

Negalėjau išbūti lauke daugiau kaip 20 minučių nesušalusi rankų - nors ir mūvėjau 2 poras pirštinių. Tai buvo neįtikėtina. Ir tada aš atradau savo kambarį: mažą patalpą su 3 lovomis, didele spinta ir vienu rašomuoju stalu.

Kitą dieną su savo globėju aplankiau miestą. Aš jaučiau pastatų didybę.

Tačiau grįžusi į savo mažąerdvę pajutau vienatvę ir abejones: buvau viena, neturėjau interneto bendrauti, - esu mieste, kuriame nieko nepažįstu, ir tai pirmas kartas, kai gyvenu ne su tėvais.

Kantriai laukiau, kada universitete prasidės pirmoji savaitė. Ir su šia savaite grįžo visos mano viltys. Sutikau daug žmonių ir nusprendžiau, kad bus geriau, jei persikelsiu į butą miesto centre. Pas­ kui ėmiau geriau jaustis ir galėjau dau­ giau dėmesio skirti kraštui iržmonėms.

Pradėjau vaikščioti po visą miestą, kad kuo daugiau atrasčiau ir pamatyčiau. Ir pradėjau lyginti Lietuvą su Prancūzija.

Skirtumai tarp Prancūzijos ir Lietuvos

-

Religija ir pagonybė. Vilnius yra graži sostinė, pastatyta aplinksavo senąjį miesto centrą. Daugelis pastatų yra di­ dingi ir ryškių spalvų. Su tokiais pastatais

V. Naujiko nuotr.

’ Mano Vilnius Tanel OJALILL,

Estija Lygindamas Vilnių su savo gimtuo­ ju miestu Tartu, matau neabejotinų panašumų. Abiejų miestų istorijai universitetai turėjo lemiamą įtaką.

Vilniaus universiteto reikšmė neapsi­ riboja tik Lietuvos kultūra, jis vaidino svarbų vaidmenį Baltarusijos ir Lenkijos

'

kultūroje, taip pat kaipTartu universite­

tas- Estijos, Latvijos ir baltų-germanų.

Negaliu įsivaizduoti Vilniaus irTartu be

goje studentai aprašo savo įspūdžius apie Vilnių ir Lietuvą, pasidalija mintimis kaip svetimšaliai, atvykę į terra incognita", - pasako­ ja doc. dr. A. Vyšniauskas.

Ką jie mąsto ir ką aprašo, dėstytojui yra vertinga, o gal ir jums, skaitytojai, bus įdomu? Publikuojame esto Tanelo Ojalillo ir prancūzės Marlyne Spendeler tekstus.

Verčiant į lietuvių kalbą tekstai buvo šiek tiek sutrumpinti. Malonaus skaitymo!

Doc. dr. Arūnas Vyšniauskas (kairėje) su ERASMUS programos studentais į Vilnių žvalgėsi ir iš Šv. Jonų bažnyčios varpinės. V. Naujiko nuotr.

Jos atrodo kaip manekenės su puikiais veidais. Prancūzijoje merginos nėra tokios aukštos ir gražios - veidai yra grubesni ir tik pora merginų nešioja itin ilgus plaukus. Čia atrodo, kad jos niekada nevaikšto pas kirpėją, kad nu­ sikirptų plaukus. Ir net kai buvo minus 30 laipsnių, jos dėvėjo mini sijonėlius.

Joms patinka gerai rengtis ir turėti tobulą išvaizdą.

Pastebėjau, kad lietuviai gatvėse nesijuokia. Jie eina taip, tarsi nenorėtų turėti kontakto su kitais žmonėmis.Ta­ čiau pora lietuvių draugų man paaiški­ no, kad žmonės tokie būna tikžiemą. Ir tai pasitvirtino, - kai tik atėjo pavasaris, žmonės pasidarė kur kas draugiškesni.

Aš manau, kad šis fenomenas egzistuo­ ja tik dideliuose miestuose.

Su pora draugų buvau nuvykusi į Žiūrus, mes išsinuomojome sodybą.

Savininkai buvo tokie malonūs ir dėme­ singi! Jie davė mums pieno ir savo bičių medaus. Sekmadienį jie mus pakvietė į namus ir pavaišino. Jie davė mums lėkš­ telę pačių pagamintų tradicinių valgių.

Tai man priminė mano kaimynus Pran­ cūzijoje. Aš gyvenu kaime ir mes turime įprotį žmonėms visada padėti, duoti šviežių produktų atba naminių valgių.

Aš mėgstu tokios rūšies bendravimą.

Manau, kad miestuose tarp žmonių nepakanka bendravimo. Buvau labai patenkinta matydama, kad žmonės Lietuvoje labai prisirišę vienas prie kito.

Aš tai mačiau stebėdama ir tradicines šventes. Visi žmonės dainuoja ir šoka kartu, nepriklausomai nuo amžiaus.

Kiekvienas moka tradicinius šokius ir dainas taip, tarsi tai yra normali kas­ dienybės dalis. Aš manau, kad lietuviai yra labai prisirišę prie savo kultūros.

Prancūzijoje taip pat galima rasti tokių

do: mieste per mažai šiukšliadėžių.

Palyginti su kitais Europos miestais, Vilniaus centre tikrai sunku rasti šiukšliadėžę.

Gyvenu Užupio rajone, tiksliau, Užupio respublikoje. Pragyvenęs Užupyje penkis mėnesius jaučiuosi kaip Užupio pilietis, gerbiu ir puoselėju Užupio konstituciją. Užupis, kaip ir vi­ sas Vilnius, pilnas kontrastų. Čia daug

naujų prabangių namų, šalia kurių stovi seni mediniai ir apšiurę pastatai. Čia vienas šalia kito gyvena tie, kurie vairuoja 200 000 eurų kainuojantį „Lexus" automobilį, tie, kurie svajoja įsigyti automobilį, ir tie, kurie svajoja

tradicijų ir švenčių įvairiuose regio­ nuose, tačiau šiais laikais tai nėra taip paplitę. Tradicinės prancūzų kultūros yra prarandamos, ir aš manau, kad tai yra blogai paveldui iržmoniųtapatybei.

Man yra svarbu dalį savo kultūrinio ir tradicinio tapatumo išsaugoti, net jei pasaulis keičiasi ir tampa atviresnis multikultūriškumui.

Mano jausmai

9

Mirus seneliui, grįžau savaitei į Pran­ cūziją. Nepaisant šio gedulingo įvykio, galėjau labiau pajausti skirtumus tarp abiejų šalių, ir jos galiausiai nėra to­ kios skirtingos. Mano šeima persikėlė gyventi kitur likus tik 3 mėnesiams iki mano išvažiavimo į Lietuvą, taigi Vilniuje aš pragyvenau ilgiau nei nauja­ jame name Prancūzijoje. Kai iš Ženevos nuvažiavau į savo naujus namus, buvau truputį pasimetusi, neturėjau orientaci­ jos ir nenorėjau visiškai adaptuotis, nes po to vėl turėjau skristi j Lietuvą.Tačiau šis patyrimas man parodė, kad abi šalys nėra tokios skirtingos, jei esi nutolęs.Tik pastatų architektūra keičiasi: Lietuvoje jie pastatyti iš medžio, o Prancūzijoje iš tašyto akmens. Kaimas yra toks pats: spygliuočių ir lapuočių miškai, pievos...

Tik kalnai keičia landšaftą, kuris yra toks lygus Lietuvoje. Aš jaučiausi taip, tarsi būčiau atostogavusi pas tėvus, o mano tikrieji namai yra Vilnius. Aš jau pripratau prie Vilniaus ir Lietuvos.

Pamėgau šią šalį iš tikrųjų, jos kultūrą, žmones, istoriją... Man atrodo, kad man bus liūdna, kai išskrisiu į Prancūziją.

Man labai trūks šio krašto. Tačiau aš neatsisveikinsiu, tarsiu„iki".

-<

Iš vokiečių kalbos vertė doc. dr. Arūnas Vyšniauskas

apie dar vieną alaus butelį. Panašių kontrastų pastebėjau visame mieste, bet galbūt ne tokių ryškių kaip Užu­ pyje. Užupis man primena salą Vilniaus viduryje, kurią skiria Vilnelė.

Lyginant dvi Baltijos šalių sostines, Taliną ir Vilnių, man Talinas atrodo „greitesnis", triukšmingesnis už Vilnių.

Talino gatvėse daugiau šurmulio ir nervingumo, žmonės nuolat kažkur skuba, o Vilniuje aš to nepastebiu taip ryškiai. Viena iš šio skirtumo priežasčių - kad Talino centras ir senamiestis yra daug mažesni, kom-

Nukelta j p. 15

•

universitas

2012 m. birželis

13

vilnensis

atsiminimai gtt

Kaip buvo įgyvendinta studentiška svajonė Šį pavasarį oficialiai atidaryta pagal struktūrinių fondų projektą restauruota Šv. Jonų bažnyčios varpinė ir joje įrengta muziejaus paroda „Uni­ versitetas ir pasaulis“. Vienas iš šio projekto iniciatorių ir pagrindinių rėmėjų - Vilniaus universiteto absolventas, Lietuvos pramoni­ ninkų konfederacijos vadovas dr. Gediminas Rainys. Oficialiame atidarymo renginyje tarda­ mas sveikinimo žodį, G. Rainys pasakojo, kad ir pats savo rankomis yra prisidėjęs prie Šv. Jonų bažnyčios varpinės rekonstrukcijos.

Nijolė BULOTAITE,

Informacijos ir ryšių su vi­ suomene skyriaus vedėja Kaip viskas prasidėjo ir koks Jūsų ypatingas ryšys su Šv. Jonų bažny-

*

čios varpinės bokštu?

Viskas prasidėjo 1979 m., kai buvo švenčiamas universiteto 400 metų ju­ biliejus. Tai buvo tarsi Lietuvos nacio­ nalinio pasididžiavimo reikalas ir val­ džia leido jį pažymėti. Ta proga buvo kapitaliai restauruotas ir sutvarkytas visas VU centrinių rūmų ansamblis.

Sovietmečiu visi studentai turėjo dirbti vasaros stovyklose ar statybų būriuose, išskyrus paskutinį kursą.

O štai 1979 m. vasarą du mėnesius teko dirbti renovuojant universiteto ansamblį.

Visas birželio mėnuo buvo skirtas tvarkyti Šv. Jono bažnyčios fasadą

iš tuometinės Gorkio, dabar Pilies gatvės pusės. Buvo kalami mediniai pastoliai, kad visa rytinė bažnyčios siena būtų iš naujo sutvarkyta. Reikėjo nuskusti senus dažus. Šį gana bjaurų

darbą dirbo mūsų merginos. Mes kaldavome užsilipę aukščiau, o jos apačioje gremždavo. Nors irturėjome šalmus, bet kildavo labai daug dulkių.

Tos dulkės buvo labai kenksmingos.

Ne vienam, nors ir prausdavomės per pietų pertrauką ir po darbo, užsikimšdavo oda. Man irgi teko kreiptis į polikliniką, nes viršutiniame žandikaulyje susiformavo pavojingi poodiniai pūliniai.Taigi toks buvo bir­ želio mėnuo. Nugremžus senus dažus buvo naujai špakliuojama ir dažoma bažnyčia. Kiek žinau, tam buvo gauti jugoslaviški dažai, pagaminti pagal vokiečių licencijas.

Tuo pat metu vyko ir kiti darbai.

Ypač įsiminė, kad tą vasarą buvo atidengiamos Didžiojo kiemo freskos.

Tada spėta ne viskas, kai kurios fres­ kos užkonservuotos ir atidengtos tik dabar. Berods ir perėjimas iš Didžiojo į Sarbievijaus kiemą atidarytas kaip tik tuo metu. Įsimintina dar ir tai, kad buvo pakeistas Didžiojo kiemo grindinys. Dabartinis juodų akmenų grindinys - iš Jogailos ir Pylimo ga­ tvių. Ten jis nelabai tiko, troleibusai išmušdavo duobes. Tose gatvėse sutvirtintas pamatas ir išlietas asfaltas.

Liepos mėnuo buvo skirtas var­ pinei. Varpinė jau buvo renovuota, tik nebuvo užkeltas paauksuotas gaublys. Auksakaliai jį iš naujo pa­ dengė aukso plėvele ir tada jį reikėjo vėl užkelti. Svarbiausia buvo sunešti lentas ir sukalti pastolius viršuje, kad auksakaliai galėtų saugiai dirbti.

Mes tarsi kryžiaus keliu lipdavome tais laiptais nešdami lentas ir atsar­ giai sukinėdamiesi posūkiuose. Tai nebuvo lengva. Pačiame viršuje po kupolu reikėdavo atidarius liuką lipti kopėčiomis. Kai jau sunešėme visą statybinę medžiagą, du statybininkai ėmėsi darbo, prisirišę tvirtais diržais, kad nenukristų. Mes tik paduodavome jiems medžiagą pasilipę kopėčiomis.

Noriu pasakyti, kad tai nebuvo privers­ tinis darbas. Buvome laikinai įdarbinti. Šiuolaikiniam jaunimui gal sunku įsi­ vaizduoti, bet tuo metu nebuvo jokių kitų galimybių studentams įsidarbinti, nebent statybiniai būriai. O čia mes už vieną mėnesį gavome net 200 rublių.

Palyginti su 40 rublių dydžio stipendi­ ja, tai buvo labai dideli pinigai. Mums, kaiptresto darbuotojams, pritaikė tiek aukštuminių darbų, tiek restauravimo darbų koeficientą. Kitą mėnesį uždir­ bome kiek mažiau, bet vis tiek daug.

Birželį ir liepą praleidome puikiai, su gera kompanija. Ir dabar prisimenu, kad kampiniame name tarp Stiklių, Dominikonų ir Šv. Jono gatvių buvo parduodamas pilstomas alus. Trilitris alaus kainavo truputį daugiau nei vieną rublį, bokalas - 18 kapeikų. Ant Šv. Jonų bažnyčios trilitrį užkeldavome gerve, o (bokštą atsinešdavome.Taigi alaus paragaudavome 68 metrų aukš­ tyje, skaičiuodami bažnyčių bokštus.

Restauratoriai mums pasakė, kad turi matytis 32 įvairių konfesijų bažnyčių bokštai. Gal tiek ir nepriskaičiavome... Šv. Jonų bažnyčios gale yra du juodi

angelai - duodavome jiems parūkyti cigarečių. Tai ir angelai nelikdavo nuskriausti.

Ar dirbote kartu su savo kursio­ kais?

Dirbo visas kursas, bet kai kurios grupės pateko į Šeškinės statybas, dirbo kituose objektuose.

Darbo našumas gal ir nebuvo pats didžiausias, bet įsiminė daug kas. Bokšte buvo labai daug sauso paukščių mėšlo ir reikėjo būti atsar­

Dr. Gediminas Rainys parodė savo nuotrauką iš tų laikų. „Šalia manęs matyti žaibolaidis. Įsimintina tai, kad stovint

prie kryžiaus Gedimino pilies viršus yra akių lygyje. Vaizdas tikrai fantastiškas. Kiekvienas, buvęs ant Gedimino pilies, žino, koks gražus iš ten senamiestis, bet jis plyti priešais. Žvalgantis iš Šv. Jonų bažnyčios bokšto jis yra visur aplinkui. Iš apačios žiūrint nieko ypatingo, bet iš viršaus - vaizdas nuostabus. Taigi toks buvo mūsų indėlis į

Vilniaus universiteto ansamblio restauravimo darbus.“ Nuotr. iš asm. albumo

giems, kad jis nuo kokios nuorūkos ar žiežirbos neužsidegtų. Matėme išlikusį vieną varpą. Dabar daugelis jaunavedžių nori įsiamžinti varpinėje, tai gal reikėtų nulieti varpus, tokius, kokie buvo, ir leisti už juos sumokėti, kad žmonės jaustųsi prisidėję prie atstatymo.

Domėjomės ir pasakojimais apie maro epidemiją, nes tuo metu lyg buvo valomi Šv. Jonų bažnyčios rūsiai. Tada Lietuvos istorijai nebuvo skiriama daug dėmesio, tai daug ko ir nežinojome. Tuo metu bažnyčioje veikė Mokslo muziejus. Pati bažnyčia jau buvo renovuota, atidengtos fres­ kos, buvo eksponuojama daug knygų, tuometinių darbuotojų, studentų, meno kolektyvų nuotraukų. Many­ čiau, kad galima rasti erdvių toms nuotraukoms eksponuoti irdabar, nes pačioje varpinėje vietos labai nedaug.

Dar noriu papasakoti apie tai, kaip teko lankytis rūsiuose po universi­ teto centrinių rūmų pastatu priešais Prezidentūrą. Kartu su statybininkais tyrinėjome vandens lygius. Ten buvo labai daug šiukšlių, bet, manyčiau, kada nors turint finansinių galimybių rūsius būtų galima išvalyti ir įrengti ką nors ypatingo. Gal perkelti ten dalį muziejaus eksponatų.

Po kelinto kurso ten darbavotės?

Ten teko dirbti po trečio kurso. Įstojau į universitetą 1976 m. rudenį.

Kiti studentai tą vasarą dirbo kitus darbus įvairiuose Vilniaus objektuose.

Daugmaž visi darbai universitete buvo padaryti kokybiškai. Juk Vilnius yra gana drėgnoje vietoje ir taip, kaip Italijoje, pastatai negali išsilaikyti jau vien dėl klimato skirtumų.

Tą vasarą dirbdami mes daug pamatėme, sužinojome, džiaugė­ mės šiuo darbu. Buvo įdomu, gerai uždirbome, daug šeimų susipažino besidarbuodami. Tuo metu studen­ tams taip dirbti įvairiose talkose buvo įprasta. Rudenį tekdavo vykti nuimti derliaus. Buvo pritinginčių, kurie gaudavo gydytojų pažymas ar kad groja kokiame orkestre ir išsisukdavo nuo darbo. Bet tuo metu toks uždar­ bis buvo labai geras, o ir ypatingų alternatyvų nebuvo, nebuvo užsie­ nio kelionių ar galimybių semestrą pasimokyti užsienyje. Alternatyva žvejoti ežere ar važiuoti į Palangą.

Taigi dirbti buvo įdomu, naudinga,

įgavome ir tam tikrų įgūdžių, išmo­ kome dirbti kirviu, plaktuku, sutvir­ tinti statinius. Įgiję tokių gebėjimų jau galėjome bent šuns būdą ar gardą kaime sukalti.

O aukščio nebijojote?

Buvo natūrali atranka. Vieni drąsiai lipo, kiti negalėjo. Tokie lipdavo že­ miau ir dirbdavo kitus darbus. Daug darbų buvo atliekama apačioje: gerve krūvas lentų, vinis keldavo aukštyn.

Tuo metu buvo statomas Šeškinės mikrorajonas. Žinojome, kad yra toks

susitarimas: jei universitetas siunčia tris studentus dirbti į Šeškinę, tai mainais gauna vieną patyrusį sta­ tybininką. Statybininkai buvo labai reikalingi, kad laiku būtų galima už­ baigti ansamblio tvarkymo darbus.

Tad pagrindinius darbus dirbo staty­ bininkai, o paprastesnius atlikdavome mes, greit išmokdavome.

Matyt, nuo tada ir atsirado su­

sidomėjimas ir rūpinimasis var­ pine?

Taip, ypač įsiminė nuo jos matyti vaizdai. Tuo labiau kad tą vasarą oras buvo puikus, beveik nelijo.Tik baigęs universitetą, aišku, dar nieko negalė­ jau padaryti, bet mintis, kad žmonėms reikia suteikti galimybę užlipti į bokštą ir pamatyti tuos vaizdus, kirbėjo visą laiką. Konkretesnių minčių atėjo, kai 1997 m. birželį tapau Vilniaus miesto savivaldybės mero patarėju. Tuo metu buvo tvarkomi Signatarų namų, aptvarkyti Vokiečių gatvės fasadai, tiltai. Berods 1995 m. buvo pradėtas Pasaulio banko remiamas projektas „Vilniaus senamiesčio atgaivinimo programa", kuriame dalyvavo Eko­ nominių tyrimų centras. Partneriai buvo Edinburgo ir Kopenhagos res­ tauravimo trestai. Apsilankius tuose miestuose tapo aišku, kad geriausia saugoti kultūros paveldą atsargiai jį eksponuojant. Tai dviguba nauda, nes tie, kurie domisi, gali pasižiūrėti, susipažinti, o kartu objektai yra eks­ ploatuojami, naudojami.

Antra proga atsirado, kai pradėta kalbėti apie Lauryno Gucevičiaus piešiniuose pavaizduoto senamiesčio apžvalgos bokšto statybą. Jis turėjo stovėti prie Rotušės, priešais dabartinį „Astorijos" viešbutį. Jau tada aiškinau, kad mesjukturimeapžvalgosaikštelę. Žinome, kiek ginčų kėlė Valdovų

rūmų atstatymas, o pastatyti visiškai naują apžvalgos bokštą senamiestyje Kultūros paveldo departamentas tikriausiai nebūtų leidęs. Mano idėjai įgyvendinti trūko lėšų ir žinių. Mažai kas ten buvo apsilankę. Kiek žinau, į varpinę drausdavo lipti dėl saugumo, nes laiptai buvo sukalti be vinių ir jais lipti tikrai buvo pavojinga.

Ir paskutinis, lemiamas bandymas buvo man dirbant ūkio viceministru, kai šį objektą buvo galima įtraukti į finansuojamų projektų sąrašą viešo planavimo būdu kaip viešojo turiz­ mo objektą. Turiu paminėti kelias pavardes žmonių, kurie, skirtingai nuo ankstesnių bandymų, šią idėją palaikė. Visų pirma tai ūkio minis­ tras Vytas Navickas. Nors varpinei renovuoti skirtos jau šio laikotarpio lėšos, bet visas įdirbis yra iš anks­ čiau. Reikėjo pereiti daug instancijų, įtikinti kultūros paveldo institucijas.

V. Navickas sutiko paremti projektą iš karto. Nors kolega Gediminas Miškinis tuo metu kuravo turizmą, bet, matyt, tada dar nežinojo, neįsivaizdavo, kokie iš ten atsiveria vaizdai. Vieną dieną susiruošiau eiti pas Vilniaus universiteto rektorių. Mano parengtos įtikinimo kalbos neprireikė, nes rekto­ rius sutiko iš karto. Kultūros paveldo departamentą taip pat teko kalbinti.

Panevėžio sporto rūmų atidarymo renginyje sėdėjau prie Dianos Var­ naitės ir kalbėjau ne apie rūmus, o apie bokštą ir visų pirma - apie liftą.

Dvidešimtmečiui užlipti tais laiptais jokia problema, bet vidutinis užsienio turistų grupės amžius gana solidus.

Pėsčiomis bokšto viršūnę, matyt, pasieks tik kas dešimtas svečias. Buvo matyti, kad galimybių įkomponuoti liftą yra. Mano manymu, tai visai dera.

Juk ir elektros laidai atsiranda ten, kur jų seniau nebuvo. Transportas, elektra, liftas, telefonas nesikerta su paveldu, tik svarbu, kad vizualiai būtų gerai padaryta. Nors kai kurie Seimo nariai kėlė triukšmą, kad universitetas griauna Lietuvos paveldą, bet viskas išsisprendė. Kai varpinė buvo įtraukta į planuojamų sutvarkyti objektų sąra­ šą, architektai, statybininkai projek­ tuotojai puikiai atliko savo darbą. Kai profesorius Juozas V. Vaitkus pasiūlė įrengti Fuko švytuoklę, rektoratas pritarė ir projektas pajudėjo. Tada supratau, kad viskas jau bus gerai.

universitas

j.

2012 m. birželis

vilnensis

1ą

f t k atsiminimai_________________

Laisvė - tai galimybė Šiandien, gyvendami laisvame pasaulyje ir galė­ dami laisvai nuvykti į bet kurią šalį, net negalime įsivaizduoti, kaip tais laikais, kai veikė koman­ dinė sistema, o geležinė uždanga buvo sunkiai įveikiama, ypač jaunimui, buvo įmanoma išvykti į užsienyje rengiamas konferencijas pasisemti patirties. VU Medicinos fakulteto Širdies ir krau­ jagyslių ligų klinikos docentė dr. Dalia Triponienė „U. V.“ pateikia keletą epizodų iš savo mokslinių komandiruočių sovietmečiu. „Didžiausia brangenybė buvo geri ir jautrūs žmonės, kurių buvo galima rasti visur. Tik reikėjo juos įtikinti, kad tavo tikslas - šventas. Nemanau, kad ir dabar geri žmonės dingo. Turint tikslą, jie atsiras ir padės jį įgyvendin­ ti", - sako mokslininkė. Stebėdama dabartinį universitetinį jaunimą, kuris turi neregėtas galimybes tobulėti tiek savo universitete, tiek užsienyje ir jas ne visada išnaudoja, doc. dr.

D. Triponienė galvoja, kad tikriausiai laisvė veikti nuslopina veržlumą sie­ kiant tikslo.

1972 m. pradžia Širdies ir kraujagyslių chirurgijos

laboratorijos vadovas profesorius Algimantas Marcinkevičius pasky­ rė mane kepenų transplantacijos grupės vadove. Tema nauja, studija­ vau literatūrą, kurios buvo mažai, o užsienio kalbomis jos visai nebuvo galima gauti. Sužinojusi, kad Maskvos transplantacijos instituto ir Varšuvos chirurgijos instituto atstovai buvo Amerikoje pas prof. Th. E. Starzlį kepenų transplantacijos pradininką, nuvykau į Maskvą. Transplantacijos institute nieko nesužinojau, nes į Ameriką buvo išsiųstas šio instituto partinės organizacijos sekretorius, kuriam ta kepenų transplantacija nė motais.

Liko Varšuva. Profesorius Pranas Norkūnas, Hospitalinės chirurgijos klinikos vedėjas, parašė rekomenda­ cinį laišką įžymiam Lenkijos chirurgui, Varšuvos universiteto Chirurgijos kli­ nikos vadovui profesoriui Janui Nielubovvicziui, kuris buvo baigęs Vilniaus universitetą, slaptai gydytojavęs vokiečių okupacijos metais šiaurės Lietuvoje, išmokęs lietuviškai.

Gaunu leidimą vykti. Važiuoju trau­ kiniu. Laiškus vežti buvo draudžiama.

Kitos išeities neturiu, rizikuodama įdedu laišką į storą Vilniaus albu­ mą. Pasieny kaip įprasta - kontrolė ir muitinė. Krato. Varto knygą po puslapį ir suranda laišką, ir dar ne rusiškai, o lenkiškai parašytą. Išso­ dina iš traukinio, kviečia vyresnįjį muitininką ir vertėją, kuris verčia

Straipsnio autorė doc. dr. Dalia Triponienė tarptautiniame angio-

logijos kongrese Prahoje 1978 m.

Nuotr. iš asm. albumo

mano charakteristiką - sėkmingai apgynusi kandidatinę disertaciją, perspektyvi mokslininkė, kepenų transplantacijos grupės vadovė ir t. t. vyksta pasitobulinti kepenų transplantacijos srityje. Vyresnysis muitininkas klausia: „H 3to Bcė npo Bac?" (Ir visa tai apie jus?)

Taip, atsakau nieko gero nelauk­ dama ir galvodama, kad viską, kaip paprastai būdavo, atims - ir ką turėsiu daryti toliau? „fleBOMKa, CHactnHBO Te6e." (Mer­ gaite, sėkmės tau.) Užverčia knygą, grąžina laišką ir aš spėju į jau judantį traukinį. Ačiū šiam nepažįstamam žmogui.

Varšuvoje prof. J. Nielubovviczius priėmė labai nuoširdžiai. Mokėjau lenkų kalbą, galėjau dalyvauti eks­ perimentuose ir aptarimuose. Daug sužinojau ir išmokau.

Be to, iš Lenkijos išsiunčiau laišką prof.Th. E. Starzliui į JAV, nes iš Sovietų Sąjungos to daryti buvo neleidžia­ ma. Prof. Th. E. Starzlis atsiuntė man savo knygą „Experience in Hepatic Transplantation", išleistą 1969 m.

Perskaičiusi šią knygą tapau labai protinga kepenų transplantologijoje, bent taip pasakė žymus rusų chirur­ gas Ostroverchovas po vieno mano pranešimo.

1978 m. birželis-liepa Mus pasiekė žinia, kad pasaulinis angiologijos kongresas 1978 m. turi vykti socialistinėje Čekoslovakijoje.

Labai retai pasauliniai kongresai vyk­ davo Rytų Europos šalyse.

Gauname leidimus parašyti ir išsiųs­ ti pranešimų tezes į socialistinę šalį.

Siunčiame, tezės priimamos ir mūsų pranešimai net įrašomi į programą!

Kaip nuvažiuoti?

Pavienių mokslo darbuotojų neiš­ leidžia į užsienį, kur jie gali kontaktuo­ ti su kapitalistinių šalių žmonėmis.

Reikia kurti bent trijų asmenų grupę ir gauti KGB leidimus. Grupė sukuriama - be manęs, mano kolega dr. Rimvydas Gutauskas ir Kauno medicinos instituto dr. M. Kušleikaitė, kurios pranešimas taip pat įtrauktas į programą. Leidimams gauti reikia artimų pažinčių partijos centro komi­ tete. Jos randamos, tuo pasirūpina dr.

R. Gutausko uošvis.

Leidimą išvykti gauname pačio­ je birželio pabaigoje, o kongresas prasideda liepos 2 d. Bilietų į Prahą jokių.

Skambinu mūsų pacientui, labai geranoriškam žmogui, šviesaus at­ minimo karo lakūnui Mitiaginui ir išdėstau problemą, o jis randa išeitį, sako - mūsų lakūnai jus nuskraidins į Maskvą, nakvosite su jais, o rytą jus perduos lakūnams, skrendantiems į Prahą. Su jais nuskrisite ir sutarsite, kada jus parskraidins atgal į Maskvą.

Taip viskas ir įvyko.

Sekmadienio popietę atsirandame Prahoje. Pinigų keitė labai mažai, tik tiek, kiek reikėjo sumokėti kongreso

mokestį. Lieku be pinigų. Kolega tam nesiryžta. Kur nakvoti?

Geraširdė R. Gutausko pažįstamo prahiečio mama priima mus visus nakčiai. Ačiū jai. Pirmadienio rytą einu į Karlo universiteto, kurisjau turėjo su­ tartį su Vilniaus universitetu, užsienio skyrių ir prašau nakvynės kongreso metu. Patikrinę mane suteikia vietą Kajetankos studentų bendrabutyje ir įspėja, kad vandens vandentiekyje ten gali ir nebūti, o šilto išvis nėra ko tikėtis. Esu dėkinga ir džiaugiuosi galėsiu dalyvauti kongrese ir skaityti pranešimą, valgyti - nebūtinai.

O vandens bendrabutyje nėra jokio. Reikia išsiplauti galvą. Nueinu į moterų kirpyklą prie Rudolfinumo ir paklausiu (1968 m. buvau pramokusi čekiškai), ar negalėčiau išsiplauti gal­ vos, nes šukuosenai pinigų neturiu, o turiu skaityti pranešimą. Išklausinėjusios apie mane ir kongresą, geraširdės moterys gražiai mane sušukavo už ačiū. Pasijutau geriau.

Kongreso pagrindiniai posėdžiai vyksta Prahos filharmonijoje (Rudolfinume). Pirmą kartą pakliuvus į pasaulinį kongresą viskas įdomu kviestinės paskaitos, pranešimų įvai­ rovė, atsakymai į klausimus, kuriuos narpliojant mes dar turime mažai patirties.

Jaudulys, nes laukia pranešimas posėdyje „Periferinių arterijų rekons­ trukcinė chirurgija".

Posėdžiui pirmininkauja prof. L. Pe­ tersonas iš Amerikos ir prof. V. Koržistekas iš Čekoslovakijos. Pirmininkas prašo prisistatyti pranešėjus. Tą ir darau atsiprašydama, kad nepakan­ kamai gerai kalbu angliškai, bet sakau, kad diskusijose dalyvausiu.

Prof. L. Petersonas garsiai pasijuokia cha cha ir sako: bet jūs gerai kalbate rusiškai. Atsakau: taip, profesoriau, bet dar geriau kalbu lietuviškai.

Profesorius išplečia akis ir garsiai sako: rusai pranešimų neskaito. Taip ir buvo, nes aš vienintelė iš didelės Rusijos perskaičiau pranešimą, beje, ir iš mūsų klinikos pirmoji. O praneši­ mą teko skaityti po pirmininko prof.

L. Petersono. Reglamento laikiausi, mano operacijų paveikslėliai buvo gražūs, piešti mano draugės daili­ ninkės, jau šviesaus atminimo Ritos Pilkaitės-Butvilienės. Susidomėjimas mūsų patirtimi buvo didelis, po po­ sėdžio buvau apsupta kolegų, rodžiau nepanaudotus pranešime operacijų piešinius, vyko diskusija. Vėliau buvau giriama sovietų delegacijos vadovų, nes pliusą jie užsirašė sau.

Po posėdžio priėjo žurnalo „Der Chirurg" redaktorius ir paprašė pra­ nešimo, norėtų jį išspausdinti savo žurnale. Duoti negalėjau, nes netu­ rėjau Glavlito leidimo spausdinti, o tik skaityti. Bet labai norėjosi straipsnį publikuoti prestižiniame moksliniame žurnale. Nutariau pasikonsultuoti su prof. I. Pržerovskiu, Čekoslovakijoje

leidžiamo žurnalo „Cor et vasa" redaktoriumi. Pasivedėjęs koridoriu­ mi, redaktorius patarė nerizikuoti, neužsitraukti Maskvos nemalonės, nes neleis niekur išvažiuoti. Reikia prašyti Maskvos leidimo. O to lei­ dimo negavau. Ant mano prašymo buvo užkeverzota pieštuku „He pa3peweHO" - neleidžiama.

Buvau pastebėta, bendrauti norėjo daug kas, o mes buvome prigąsdinti nedraugauti su užsieniečiais.

Kongresas truko savaitę, aš, palikusi mažas dukras, noriu paskambinti namo. Pasiskolinu pinigų ir - į paštą, o pašte atsakymas - Maskva nelei­ džia, galbūt leis 4 vai. nakties. Ateinu pėsčiomis per Prahą dar kartą. Laukiu, laukiu, - paryčiais Maskva sujungia su Vilniumi. Sunku dabar tuo patikėti. Į kongreso uždarymo pobūvį noriu pakliūti, nors ir pėsčiomis. Kas pažįsta

Prof. Anatolijus Pokrovskis, prof. Janas Nielubovviczius ir dr. Dalia Triponienė. Nuotr. iš asm. albumo

Prahą, tas žino, kad atstumas nuo Kajetankos iki Loretanske Namesti nemažas, o apsirengti reikia vakari­ niais drabužiais, nes pobūvis vyksta Užsienio reikalų ministerijos pastate Czernin Palace. Apsirengiau stilizuo­ tais tautiniais drabužiais, kurie daug ką sudomino. Vien dėl mano apran­ gos daugelis prieidavo pasikalbėti, o aš tais pokalbiais su žymiais pasaulio gydytojais pasinaudojau savo žinioms pagilinti. Pareiti naktį į bendrabutį nebuvo labai žavu.

Grįžtu į Maskvą su tais pačiais drau­ giškais lakūnais. Išeinant kontrolėnieko neturiu, tik kongreso medžiagą, žurnalus, bukletus. Peržiūrėjęs mano bagažą pirmasis muitininkas šaukia kitam: „riponycTU 3Ty flypy." Maž­ daug - praleisk tą kvaišą, nes tuo metu iš Čekoslovakijos visi vežė kriš­

tolą, batus ir kt. prekes, kurių nebuvo Sovietų Sąjungoje.

O dar reikia grįžti į Vilnių, bet lakū­ nai jau man nepažįstami. Pinigų ne­ beturiu nė kapeikos. Pradedu stebėti keleivius, skrendančius į Vilnių, gal atsiras kas iš pažįstamų ir paskolins pinigų. Pasisekė - bilietą nupirko švie­ saus atminimo Marina Baublienė.

Atvežiau daug žinių, literatūros ir informaciją apie naujus vaistus, kurie buvo pristatyti kongrese, chirurgines technologijas. Dalyvavimo šiame XI tarptautiniame angiologijos kongre­ se 1978 m. rezultatas - sublogau 12 kilogramų; bet buvau pakviesta prof.

M. Tesi - Tarptautinės angiologijos draugijos generalinio sekretoriausdalyvauti I tarptautiniame angiologijos koliokviume ir pirmininkauti sim­ poziume „Kraujagyslių chirurgijos problemos", kuris turėjo vykti Italijoje, Florencijoje. Deja, sovietmečiu nu­ vykti į kapitalistinę šalį buvo galima tik pasvajoti. Malonus kvietimas liko istorijai. O mano atsiprašymo laiško, kaip paaiškėjo vėliau, prof. M.Tesi net negavo.

1989 m.

Atėjo prof. R. J. A. M. van Dongeno kvietimas dalyvauti tarptautinėje kraujagyslių chirurgijos mokykloje Amsterdame ir vienoje iš sesijų, kuri vadinosi Europos kraujagyslių chirur­ gijos diena, paskaityti pranešimą apie smulkiųjų arterijų chirurgiją.

Priešistorė tokia - prof. R. J. A. M. van Dongenas girdėjo V.Triponio ir mano pranešimus Rytų Berlyne, jam pati­ ko išradingumas operuojant labai aterosklerozės pažeistas smulkias arterijas. Nešu kvietimą irV.Triponio dokumentus, nes dviejų šeimos narių į kapitalistinę šalį paprastai neišlei­ džia, universiteto prorektoriui prof.

J. Grigoniui. P'ofesorius liepia atnešti ir savo dokumentus, nes kvietimas dviem. Lietuvos instancijų leidimus man su vyru išvykti į Olandiją pažada gauti ir gauna. Čia tik gera pradžia.

Reikia Maskvoj gauti užsienio reikalų ministerijos leidimą ir dvi vizasOlandijos ir Vakarų Vokietijos tran­ zitinę. Skrendu į Maskvą, turėdama vietinius leidimus, tikėdamasi viską greit sutvarkyti. Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministerijoje išgirstu klausimą, ar negalėtų kas nors iš Mas­ kvos važiuoti vietoj mūsų. Aiškinu, kad tai vardiniai kvietimai. Varinėja po kabinetus, bet vis dėlto išprašau leidimą Olandijos vizai gauti. Per var­ gus dokumentai pakliūva į šios šalies ambasadą. O kaip atsiimti pasus ir vizas? Ir vėl vargo keliai po ministeriją ir Olandijos ambasadą. Po keturių parų sužinau, kad vizos išduotos, bet pasus paėmė ministerijos kurjerė ir dingo. Vėl nauji vargai. Pagaliau mano, kaip sovietinio žmogaus, iš­ radingumas nulėmė sėkmę. Bet dar reikia Vakarų Vokietijos tranzitinės vizos. Prie ambasados eilė, žmonės stovi per naktis. O lieka dvi dienos iki išvykimo traukiniu į Amsterdamą.

Bilietus buvome užsakę išVilniaus per Rytų Berlyną. Prieinu prie Vakarų Vo­ kietijos ambasadą saugančio milici­ ninko ir klausiu, ar negalima per parą gauti tranzitinės vizos, nes leidimą jau turiu. Išdėsčiau savo problemą.

Matyt, mano visa išvaizda, rodanti didelį troškimą, paveikė pareigūną.

Milicininko būta gero žmogaus. Jis ir sako: ateikite labai anksti iš ryto, aš jus įleisiu, bet reikės pasislėpti spinte­ lėje. Kai atidarys ambasados langelį, šokite iš spintelės ir būsite pirma, tada turėsite šansą gauti tranzitinę vizą šįvakar. Ir to gerojo milicininko dėka aš gaunu tranzitines vizas. Visada jį su dėkingumu prisimenu.

Skubu („Aerofloto" kasas. Bilietų į Vilnių -jokių. Laukiu. Lieka paskutinis lėktuvas į Vilnių, o prieš mane dar du žmonės. Atsiranda bilietas, bet vienintelis. Staiga dėl kažkokių prie­ žasčių tie keleiviai atsisako bilieto.

Parskrendu į Vilnių 11 vai. vakaro, o kitą rytą 9 vai. išvažiuoja traukinys į Berlyną. Kasos atsidaro 8 vai. Reikia suspėti pasiruošti, gauti bilietus ir va­ žiuoti. Vidury nakties geroji dailininkė Aldona Žeromskienė atnešė pasiuvu­

si gražų kostiumėlį. Geri žmonės dar kartą mane išgelbėjo. Rytų Berlyne Friedrichstrasse stotyje Rytų Vokieti­ jos pasieniečiai su šunimis palydi mus į Vakarų Berlyno pusę, į Amsterdamo traukinį. Išleisdami į Vakarus jokių pinigų neleidžia pasiimti. Mes jau laisvoj šaly, gyvenk kaip nori.

Amsterdame „zuikiais" pasiekiame viešbutį, o toliau viskuo pasirūpina prof. R. J. A. M. van Dongenas. Baigia­ me tarptautinę kraujagyslių chirurgi­ jos mokyklą ir gauname tarptautinius kraujagyslių chirurgo pažymėjimus.

Parengė doc. dr. DaliaTRIPONIENĖ, VU Medicinos fakulteto Širdies ir

kraujagyslių ligų klinika

universitas

2012 m. birželis

15

vilnensis

________________________________________________________________________

Kaip meilė knygoms ir Lietuvai padėjo sukaupti bibliotekos turtus

Mano Vilnius Atkelta iš p. 12 paktiškesni. NettipiškiTalino irVilniaus turistai yra skirtingi. Talinas atviras Baltijos jūrai, todėl čia daug kruizinių

laivų turistų ir žmonių iš Suomijos ir Švedijos, kurie atvyksta (Taliną švęsti

ir nusipirkti pigaus alkoholio. Vilniuje aš pastebiu daugiau kultūrinio ir reli­ ginio turizmo, kai žmonės atvyksta čia pasižiūrėti daugybės istorinių pastatų, bažnyčių.Talinas turi gražų senamiestį ir įdomių viduramžių pastatų, bet neturi tokio religinio žavesio kaip, pavy­

džiu'!, Vilniaus Aušros vartai. Lyginant Talino ir Vilniaus vairavimo kultūrą su Skandinavijos šalimis - ji labai prasta abiejose Baltijos sostinėse, man atro­ do, kad Taline ji dar prastesnė.

Vilnius beveik visą laiką buvo daugiakultūris miestas. Tai buvo didelės žydų, lenkų, rusų ir lietuvių ben­ druomenės namai. Ši daugiakultūrė dimensija neišnyko. Prieš atvykdamas į Vilnių nežinojau, kad tokią didelę Vilniaus gyventojų dalį sudaro rusai ir lenkai (beveik 15 procentų rusų ir 20 procentų lenkų). Kai vasario mėnesį išlipau iš autobuso Vilniaus autobusų stotyje, nustebau girdėdamas tiek

į

Kanados lietuvis Ginutis Procuta - žmogus, padovanojęs Vilniaus universitetui per 5000 vertingų leidinių. Šiuo metu Vilniaus universiteto bibliotekos kolekcijoje saugoma apie 2200 jo dovanotų knygų ir apie 3 tūkstan­ čiai periodinių leidinių.

Ir ši kolekcija nuolat papildoma.

G. Procuta Vilniaus universitetui

Nijolė BULOTAITĖ

perėjusios

Išangių kalbos vertė Nijolė Bulotaitė

padovanojo nemažai itin vertingų

leidinių. Nuotr. iš asm. arch.

Kai universiteto bibliotekos genera­ linė direktorė Irena Krivienė pasiūlė pa­ rašyti apie Ginučio Procutos kolekciją ir parodė du iš Kanados laikraščio„The Globė and Mail" atšviestus straipsnius, rusų ir lenkų kalbos. pagalvojau, kad nesu girdėjusi šios Turėjau galimybių pasikalbėti su pavardės, nors santrauka GP pasirodė Vilniaus lietuviais, lenkais ir rusais. lyg ir matyta (taip žymima ši turtinga Atrodo, kad tarp skirtingų tauti­ kolekcija ir jos knygos). Abiejuose nių grupių yra šiek tiek įtampos. Ši straipsniuose G. Procutos dukros Eglės įtampa ypač išryškėja kalbant apie iranūko išsakytos mintys apie Lietuvą ir apie tėvą bei senelį G. Procutą, jo meilę istorijos interpretaciją. Pavyzdžiui, knygoms ir Lietuvai labai sujaudino. vieną kartą lenkas taksi vairuotojas Šešiolikmetis G. Procutos anūkas Julius visą kelionės laiką man aiškino, kad (Julien) Procuta aprašo savo pirmąjį Vilnius yra Lenkijos miestas. Jis man apsilankymą senelio gimtojoje šalyje, net pateikė „statistiką", kad tik 10 jo įskiepytą meilę Lietuvai ir knygoms. procentų Vilniaus gyventojų yra tikri Kartu su mama ir broliu Julius aplankė lietuviai. Kai pabandžiau pareikšti savo Vilniaus universitetą ir apžiūrėjo senelio nuomonę, jis įsižeidė ir kelionės pabai­ dovanotų knygų kolekciją, prisiminė, goje pareikalavo iš manęs dvigubai kad senelio namai nuolat kvepėjo daugiau, negu paprastai mokėdavau knygomis ir buvo apkrauti dėžėmis, į už kelionę. Nors kai kurie lietuviai kurias buvo dedamos siuntos Lietuvos man bandė paaiškinti, kad vilniečiai bibliotekoms. Aprašydamas savo įspū­ džius iš pirmosios kelionės į Lietuvąjauį užsieniečius žiūri nedraugiškai, aš nasis J. Procuta rašo: „Tiek daug mano neturėjau jokių didesnių problemų su šaknų buvo surištos su šia vieta man vietiniais Vilniuje. Mano nuomone, tai netiesa. To negalėčiau pasakyti apie i apie tai net nežinant.Tai buvo ir visada bus mano kraujyje ir genuose. Mano Kauną, nes ten buvau tik vieną kartą, šeima turėjo tiek įtakos šiai vietai ir ši patekau į nemalonią situaciją ir manęs vieta įtakojo mano pasąmonę... Šioje vos neapiplėšė. bibliotekoje aš pagaliau atradau savo Iš mūsų kurso aplankytų vietų, lietuvišką tapatybę. Visada ją turėjau, ji parodų ir muziejų didžiausią įspūdį buvo čia, bibliotekos lentynose laukė, man paliko KGB muziejus. Man šis kol ją atrasiu Ginučio Procutos kolekci­ muziejus buvo kur kas daugiau nei jos puslapių jūroje."

Vaikino senelis Ginutis Procuta paprastas muziejus.Tai buvo vieta, kur žmogus, padovanojęs Vilniaus uni­ galėjau prisiliesti ne tik prie Lietuvos, versitetui vieną didžiausių knygų bet ir prie Estijos istorijos. Kulkų skylės kolekcijų. Tos dovanos tebesitęsia, sušaudymo kambaryje, mažos vie­ mes nesame vieninteliai Lietuvoje, nutės ir storos sienos... Galbūt mane gaunantys šio ypatingo žmogaus šis muziejus taip asmeniškai paveikė knygų irdokumentų siuntas. G. Procuta todėl, kad mano senelį panašiomis Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo sąlygomis KGB buvo įkalinęs Estijoje, akademijos bibliotekai jau yra dovano­ o kai kurie mano šeimos nariai buvo jęs apie 200 vertingų knygų. išsiųsti į Sibirą. Stipriausias ryšys tarp Iš viso Lietuvai jis jau dovanojo apie 10 tūkstančių leidinių.

Baltijos šalių yra patirtos bendros Vilniaus universitetui dovanotos kančios ir žiaurumai praėjusiame knygos - tai XIX-XX a. leidiniai, didžioji šimtmetyje. dalis jų anglų kalba, bet yra ir knygų Mano nuomone, lietuviai labiausiai lietuvių, prancūzų kalbomis. didžiuojasi dviem dalykais: didinga Tai daugiausia humanitarinių moks­ istorija (Lietuvos Didžioji Kunigaikš­ lų srities, istorinės, politinės knygos, tystė, Žalgirio mūšis, didieji kuni­ meno albumai, grožinė literatūra. gaikščiai Mindaugas, Gediminas, tai, Daug kas dovanoja knygas, bet jo kny­ kad kažkada buvo viena didžiausių gos tikrai vertingos, žinomų autorių.

Europos valstybių), krepšiniu (Arvydas Knygos, Sabonis, Kauno „Žalgiris", Europos krepšinio čempionatas ir kt.). Pavydžiu lietuviams, kad viena sporto šaka gali taip suvienyti visą tautą ir sudaryti svarbią nacionalinės tapatybės dalį, nes Estijoje mes neturime nacionali­ nio sporto, nėra vienos sporto šakos, suvienijančios tautą ir primenančios jos didingą praeitį.

mą visoms bendruomenėms paremti biblioteką knygomis.Tada ir prasidėjo knygų dovanojimas, ir jų buvo tiek daug, kad nuspręsta formuoti atskiras vardines kolekcijas. Pirmasis knygas pradėjo siųsti G. Procuta. Jo atsiųstos pirmosios knygos buvo su įrašu, kad skiriama bibliotekos jubiliejui.

Bibliotekoje saugoma G. Procutos knygų kolekcija, o rankraštyne - jo asmens fondas (F294-Genius Ginutis Procuta). Šiuo metu Rankraščių skyriu­ je saugoma 150 vienetų. Rankraščių skyriaus vedėja Nijolė Šulgienė su

sienas Bibliotekos Spaudinių saugojimo skyriaus vedėja Lilija Karželienė pri­ siminė, kad kolekcija pradėta kaupti nuo 1971 m., kai buvo švenčiamas universiteto bibliotekos 400 metų jubiliejus. Beveik kiekviena knyga turi G. Procutos ranka darytą įrašą ir ekslibrį. Naujai gaunamos knygos turi netgi trumpą reziumė: aprašyta, apie ką ši knyga, palinkėjimai, pastabos.

G. Procutos kolekcija susidūrė jau seniai. Dar nebuvo sudarytas jo archy­ vas, bet bibliotekos direkcija vis per­ duodavo saugoti kokį laišką ar doku­ mentą, kuris netiko knygų kolekcijai.

Pradžioje tie dokumentai patekdavo į fondą, kur buvo saugomi pavieniai dokumentai, susiję su Lietuva arba lietuviais išeivijoje. Kai biblioteka su G.

fff

Didysis geo­ grafinių atra­ dimų amžius VU bibliote­ kos parodoje „Su Merkatorium aplink pasaulį" Gegužės 31 d. P. Smu­ glevičiaus salėje atida­ ryta paroda „Su Merkatorium aplink pasaulį“ iš ypač gausių bibliote­ koje saugomų senosios kartografijos rinkinių.

2012-ieji - tinkamiausias laikas pa­ minėti reikšmingiausius geografinius atradimus. 500 metų nuo garsaus fla­ mandų kartografo, žemėlapių bei at­ lasų kūrėjo ir leidėjo, dangaus ir žemės gaublių, matematinių instrumentų konstruktoriaus, vienos labiausiai kar­ tografijoje naudojamų „Merkatoriaus

projekcijos" kūrėjo Gerardo Merkato­ riaus gimimo (1512-1594), 520 metų

nuo Amerikos atradimo (1492), 490 ■ metų nuo portugalų jūrininko Ferdi­ nando Magellano pirmosios ekspedi­

cijos aplink pasaulį sugrįžimo (1522). Šioje parodoje įvairius G. Merkato­

Antanas (kairėje) ir Julius Procutos apžiūri senelio kolekciją VU bibliote­

koje. M. Pelakausko nuotr.

Jo siunčiamos knygos labai įvairios.

Pastaruoju metu jis atsiunčia nemažai knygų apie Holokaustą, apie žydų istoriją Lietuvoje, Europoje ir visame pasaulyje. Tai labai vertingi leidiniai, kurie tikrai visada buvo iryra skaitomi.

L. Karželienė papasakojo, kad kai tik kas nors iš jo giminių ir draugų vyksta į Lietuvą, visados prašoma aplankyti jo dovanotą kolekciją.Tai viena didžiau­ sių kolekcijų, kuri iki šiol kaupiama. Jos vertė tikrai nemenka.

Bibliotekos Informacijos paslaugų centro vedėja Elona Varnauskienė su G. Procutos kolekcija susipažino tada, kai tik pradėjo dirbti bibliotekoje. Ji patvirtino, kad leidiniai neatsitikti­ niai, svarbūs bendram kultūriniam pažinimui, daug dailės albumų. Visi siuntiniai pasiekdavo biblioteką, ir tai - irgi išskirtinis atvejis. Sovietmečiu ne visos knygos pasiekdavo adre­ satą, tad G. Procuta labai tikslingai jas aprašydavo. Kiekviena knyga turi įrašą, kur nurodyta, kam ji skirta, kam siunčiama, kokia proga. Visas titulinis lapas užpildytas dedikacija. Tai buvo tam tikra garantija, kad knyga tikrai pasieks adresatą. Dedikacijos labai emocingos, yra užuominų į knygos tu­ rinį ir vertę, nuorodų. Yra daug knygų, demaskuojančių sovietinę ideologiją. „Ta kolekcija atkeliavo taip pat labai įdomiai. Knygas atveždavo ir žmonės su įvairiomis siuntomis, skirtomis visai kitiems. Ir turiniu kolekcija neatsitikti­ nė. Kiekviena knyga buvo specialiai įsi­ gyta siųsti į VU biblioteką", - pasakoja E. Varnauskienė.

VU bibliotekos drau­ gas Ruošiantis universiteto bibliotekos 400 metų jubiliejui tuometinis direk­ torius JurgisTornau su rektoriaus Jono Kubiliaus pagalba išsiuntinėjo kvieti­

riaus žemėlapius papildo dokumentai, kuriuose užrašyta didžiųjų pasaulio geografinių atradimų istorija: C. Colombo „Naujojo pasaulio" atradimas; >

Procuta susidraugavo dar glaudžiau, buvo pasiūlyta sudaryti asmens archy­ vą. Jis maloniai sutiko ir pradėjo siųsti medžiagą. Šiame archyve saugomi laiškai, keletas straipsnių, daktaro di­ sertacijos dalis, pranešimai, medžiaga apie dukrą Eglę Procutaitę, apie brolį, gyvenantį Naujojoje Zelandijoje, apie brolio sūnų žinomą architektą Antaną Procutą. Fonde saugomi ir jo asmens dokumentai, jis nuolat papildomas. „Tai, kad jis labai myli Lietuvą ir uni­ versitetą, rodo ir vaikams bei anūkams skiepijamas lietuviškumas. Pats anū­ kus mokė lietuvių kalbos. Norėjo, kad ir žentas kanadietis išmoktų lietuviškai, todėl siuntė jį į lietuvių kalbos kursus VU", - pasakoja N. Šulgienė. Kai rekto­ rius Jonas Kubilius pirmą kartą lankėsi JAV, G. Procuta priėjo priėjo ir susipa­ žino. Jis ir pats buvo suinteresuotas gauti lietuviškų knygų, spaudos.

N. Šulgienei su G. Procuta teko susi­ durti vieną kartą, kai rengė parodą, skirtą gydytojui Petrui Baubliui. Ji prisiminė neaukštą simpatišką žmogų, kuris ją užkalbino berengiančią ekspo­ ziciją ir papasakojo, kad pas P. Baublio brolį Rostislavą mokėsi šokti baletą.

Ilgametė VU bibliotekos direktorė Birutė Butkevičienė prisimena su juo susitikusi tris kartus ir sako, kad tai la­ bai malonus, šnekus ir nuolat besišyp­ santis žmogus. Jis vienas pirmųjų savo asmeniniais pinigais pirko mokslines knygas ir siuntė į Lietuvą. Direktorė gaudavo laiškus, kuriuose mecenatas pasakodavo apie savo anūkus, meilę Lietuvai, siunčiamas knygas.

Ir dabarG. Procuta retkarčiais prašo mūsų bibliotekos atsiųsti vieną kitą su Lietuvos istorija, kultūra, žymiais žmo­ nėmis susijusį leidinį. Pasirodo, juos perskaitęs perduoda Toronto uni­ versiteto bibliotekai.Taigi G. Procutą galima vadinti ir lietuviškos kultūros ambasadoriumi Toronto universiteto ir Kanados bendruomenėse.

Amerigo Vespucci kelionės ir jo su­

vokimas, kad prieš jį plyti ne Azija, o visai naujas žemynas; Amerikos užka­ riavimai (H. Cortėsas, F. Pizarro) ir tyri­

nėjimai (M. Frobisheris, H. Hudsonas).

Parodos eksponatai - tai keliautojų

užfiksuoti įvairių pasaulio miestų brė­

žiniai ir piešiniai, gyvūnija, augalija, -

taip pat naujų ir nematytų kraštų

gyventojų papročiai, religija, laisva­ laikis ir kultūra. Visa tai pateikiama pagal realistiškus XI11—XVIII a. vykusių ekspedicijų dalyvių pasakojimus ir piešinius. Ši paroda - galimybė mums visiems prisiliesti prie senųjų - Afri­ kos, Amerikos, Azijos, Šiaurės tautų, Ramiojo, Atlanto ir Indijos vandenynų salų - pasaulių, kurių išlikusių iki mūsų dienų tokių, kaip didžiajame

geografinių atradimų amžiuje, jau

nebėra.

Paroda VU bibliotekos P. Smugle­ vičiaus salėje veiks iki 2012 m. spalio

mėnesio.

VUB inform.

Skaudžią netekties valandą, mirus brangiam tėveliui, nuoširdžiai užjaučiame Personalo direkcijos direktoriaus pavaduotoją RŪTĄKUNČINIENĘ.

Telydi Jus paguoda ir dva­ sios stiprybė šią sunkią netekties valandą.

Administracija

.

universitas

16

2012 m. birželis

vilnensis

*

nemes - studentai

Kokį bagažą studentai kaupia studijų metais?

Kol vieni studentai skundžiasi sunkiomis studijo­ mis, sudėtingu darbo ir studijų derinimu, motyva­ cijos trūkumu, kiti entuziastingai pasakoja, kodėl jiems neužtenka paskaitų.

Diana MIELIAUSKAITĖ

Laisvalaikis moksli­ nėms publikacijoms Ekonomikos fakulteto Ekonominės analizės ir planavimo programos pirmo kurso magistrantūros studentasTomas Baležentis gali pasigirti nemenku mokslinių darbų bagažu, kurį ne sykį įvertino Ekonomikos fakulteto admi­ nistracija, o šiemet jis apdovanotas ir Lietuvos mokslų akademijos premija.

Kas skatina Tave imtis mokslinių straipsnių rašymo?

Didžiausią poveikį daro aplinka: abu mano tėvai dirba akademinį darbą, to­ dėl suprantu, kad vienas iš svarbiausių mokslinio darbo rezultatų yra publi­ kacijos. Žinoma, specialiai niekada nesiekiau rašyti, tiesiog taip susiklostė aplinkybės, kad reikėdavo atlikti kokią nors užduotį ir po to kildavo idėja para­ šyti straipsnį.Turbūt panašiai nutinka visų profesijų atstovams... Šiuo metu dirbu Lietuvos agrarinės ekonomikos institute, taigi mokslas tapo ne tik pomėgiu.

Ar Tau svarbūs akademinės ben­

druomenės įvertinimai?

Kiekvienam asmeniui svarbus jo darbo įvertinimas. Prašymai atsiųsti savo straipsnius atkeliauja iš Belgijos, Kinijos, Brazilijos mokslininkų.Tai taip pat rodo domėjimąsi atliktais darbais.

Ar dalyvauji konkursuose, semi­ naruose, konferencijose?

susipažinti su bendraminčiais, ku­ rie, tikėtina, ateityje taps lyderiais.

Studento laikas nėra brangus, todėl drąsiai galima bandyti save įvairioje veikloje, o ne tik studentauti, švęsti ir dykinėti.

Atsiperka su kaupu

suteikia įvairių gebėjimų, kurie savai­ me palengvina studijavimą.

Teisingi vakarėliai Šie mokslo metai Martynui Marš­ koniui buvo paskutiniai VU Ekono­ mikos fakultete, dar žiemą vaikinui buvo įteiktas tarptautinio verslo ekonomikos ir vadybos magistro diplomas, o prieš tai - rudenį jo su kolegomis sukurtas sportinis triratis „Drift Trike" septintajame „Verslauk" konkurse buvo pripažintas vienu iš laimėtoju.

Bakalauro ir magistro studijas

pasirinkai EF. Kodėl?

Mano mama baigė VU EF, aš ir pats nuo penktos klasės norėjau studijuoti ekonomiką, o visuomenėje juk yra susiformavusi nuomonė, kad čia stu­ dijuoti yra prestižas.

Magistrantūroje studijavai ne tik

su lietuviais, bet ir su studentais iš užsienio. Kokie tokių mišrių programų privalumai ir trūkumai?

Tai buvo puiki galimybė patobulinti anglų kalbos įgūdžius, tačiau iš esmės studijos buvo lengvesnės, nes labiau pritaikytos užsieniečiams. Žinoma, socialinis gyvenimas virte virė - teko organizuoti daugelį rimtesnių va­ karėlių grupiokams, tad buvo įdomu stebėti, kaip skirtingai visi linksmina­ si, bendrauja. Tiesą pasakius, tokio mišraus studijų kolektyvo trūkumai, kaip kultūrų nesuderinamumas, virto privalumu, nes išmokome toleruoti, suprasti vieni kitus.

Į Baltijos ekonomikos forumą Rygoje šiemet vyko net trys Ekonomikos fakulteto komandos

Per šias studijas sukaupiau neįkai­ nojamą pasaulinių kontaktų bagažą. Štai pavasarį keliavau po Indiją verslo tikslais - man labai padėjo kurso drau­ gas indas, su kuriuo planuojame steigti eksporto kompaniją Indijoje. Jei viskas pavyks, magistro studijų kaina atsipirks su kaupu.

Drauge su komanda rudenį laimė­

jai„Verslauk 20 11 "konkursą. Kaip nusprendei jame dalyvauti?

Turėjau idėją apie sportinį triratį šonaslydžiui (angį, drift), kurią pasiga­ vau vengdamas mokytis egzaminui (juokiasi), pagal šią idėją su draugu pagaminome prototipą ir linksmai leidom laiką, kol kitas bičiulis pasiūlė šią idėją pristatyti konkurse.

Papasakok daugiau apie šį triratį.

Tai yra sportinis triratis paaugliams ir suaugusiesiems. Galiniai ratai ne guminiai, o plastikiniai, važiuojant nuo kalno asfaltuotu keliu jie ne sukimba, o slysta. Smagumas tas, kad turi valdyti slystantį triratuką. Šis sportas atsirado daugiau kaip prieš porą metų Australijoje ir sparčiai tobulėja visame pasaulyje. Dabar

visi šiuos triračius gaminasi patys, o mums atrodo, kad atėjo laikas serijinei gamybai, nors to kol kas niekas nedaro.

Vis dėlto kokia buvo nauda iš

konkurso?

Pasitikrinome idėjos realumą - ją patvirtino 7 komisijos nariai, tarp kurių buvo ir patyrusių verslininkų.

Gavome 20 000 litų finansavimą, ku­ ris pastūmėjo toliau plėtoti idėją. Be to, laimėję konkursą buvome atleisti nuo praktinės magistro darbo dalies gynimo.

Ar dažnai dalyvaudavai konkur­ suose?

Paskutinėse klasėse ir pirmuose bakalauro kursuose buvau ypač aktyvus įvairiuose verslumo konkur­ suose, seminaruose, projektuose, bet ilgainiui laiko jiems vis mažėjo... Būti aktyviam skatino dideli siekiai gyve­ nime, prasimušimo galimybės, kon­ taktų bazės plėtimas, naujų galimybių išbandymas. Manau, kad tai labai vertinga patirtis studentams - puikus šansas įrodyti savo vertę, prisistatyti verslininkams, rimtiems žmonėms,

Taip, įdomu pasitikrinti, kaip galiu vertinti savo veiklą platesniame kon­ tekste, taip pat svarbus ir materialinis įvertinimas. Kol kas esu dalyvavęs tik keliose konferencijose. Pagrindinis dalyvavimo tokiuose renginiuose tikslas - užmegzti ryšius su užsienio mokslininkais, dirbančiais dominan­ čioje srityje.

„Tema pasirodė tikrai aktuali ir įdomi, ypač įdomu ją nagrinėti ekonominiu požiūriu, tad dalyvauti forume susi­ gundė ir atranką sėkmingai perėjo net trys komandos, nors padirbėti visiems teko nemažai. Vien rašant atrankinę esė reikėjo surinkti nemažą pluoštą naujausios informacijos apie galimus atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo būdus Baltijos šalyse ir pasiūlyti naujus galimus bū­ dus. Patekusios į forumą komandos buvo sugrupuotos po dvi ir vėl turėjo parengti pranešimus suskystintų gamtinių dujų, naftos bei atominės energetikos sektoriaus temomis", pasakojo studentai. Jie džiaugėsi, kad pasiruošimas forumui atsipirko su kaupu - kiekvienas ne tik papildė savo žinių bagažą, įgijo vertingos patirties dirbdamas tarptautinėje komandoje, dalyvaudamas debatuose, bet ir turėjo

retą galimybę išgirsti žymių kviestinių lektorių paskaitas ir būti įvertintas.

Trečiakursių ekonominės analizės ir planavimo bei finansų krypčių studen­

Kaip manai, kodėl studentai neno­

riai imasi mokslinės veiklos?

Man atrodo, kad geriausia paskata užsiimti moksline veikla būtų jos re­ zultatų pripažinimas studijų procese.

Pavyzdžiui, vietoje daugybės referatų ar baigiamųjų darbų magistrantas galėtų pristatyti recenzuojamame leidinyje publikuotus straipsnius.

Taip tikrai pagerėtų studijų kokybė.

Kita vertus, mokslinių darbų rašymas

Ekonomikos fakultete studijuoja drąsūs studentai - jie tikrai nelaukia paskutinių kursų, kad išdrįstų parodyti savo žinias. Antrąkart organizuotame Baltijos ekonomikos forume Rygoje studentai šiemet gilinosi į strateginius energetikos klausimus Baltijos šalyse ir galimus esamų problemų sprendimo būdus. EF atstovavo antro ir trečio kurso studentai Vaiva Kireilytė, Ieva Maniušytė, Ieva Sargautytė, Vidman­ tas Kvietkauskas, Donatas Trasevskis, Lukas Vaičiulis, Justina Abariūtė, Gin­ tautas Nedzveckas,Tomas Žukauskas.

Komandiruotėje Baltarusijoje: (iš kairės) Tomas Ba­

ležentis, Virginia Namiotko, Aliaksandras Pakhomauas,

Martyno Marškonio sumanymas - šonaslydžio (drifto)

dr. Irena Kriščiukaitienė

triračiai

tų rašyta atrankinė esė buvo pripažinta geriausia iš visų dalyvių. O viena antrakursių komanda, suvienijusi jėgas su kolegomis iš LCC tarptautinio uni­ versiteto (Klaipėda), galėjo džiaugtis, kad jos parengtas pranešimas apie atominės energetikos sektorių pateko tarp keturių stipriausių.

Taigi visi kaip vienas tvirtino, kad nors papildoma veikla ir reikalauja daug pastangų, tačiau atsiperka su kaupu tereikia mokėti save motyvuoti ir ne­ verkšlenti, kad neturi laiko, noro, jėgų...

Vasara - puikus metas apgalvoti savo tikslus, siekius ir planą jiems pasiekti.

Nuotr. iš asm. alb.

STUDENTISKAS ŽVILGSNIS - PARO­ DOJE „PORA IR PANORAMOS“ Aurelijus BANELIS

niaus grožis, užfiksuotas panoraminėje perspektyvoje. Šios dvi temos - tai

Vilniaus universiteto Studentų atsto­ vybės globojamas Fotografijos klubas pristato ilgai lauktą 2011 -2012 m. sezo­ no gražiausių nuotraukų parodą„Pora ir panoramos". Jau nuo birželio 12 d. klubo eksponuojamas nuotraukas bus galima pamatyti Vilniaus universiteto (Universiteto g. 3) bibliotekos patal­ pose (III a., prie Filosofijos skaityklos).

Studentui fotografui sunku atrasti savo unikalų ryšį su fotografija. Kai beveik visi žanrai irtechnikos išbandyti, būti pripažintam reiškia išsiskirti savo unikalumu iš kitų.„Pora" - tai turinys ir forma, tai fiksavimas ir interpretavimas, tai ryšys tarp gamtos ir žmogaus, tarp realybės ir atspindžio, tarp daiktų, tarp jausmų, tarp mūsų.„Panoramos" - Vil­

būdas išreikšti save, išreikšti tai, kas gražiausia.

Parodoje savo nuotraukas eks­ ponuoja Aurelijus Banelis, Agnė Sa­ dauskaitė, Agneta Venckutė, Dainora Kašėtaitė, Ieva Čerskytė, Ignas Daukša, Laura Survilaitė, Laurynas Mielkus, Min­ gailė Greičiūtė, Renata Kochančikaitė ir Skirmantas Lapinskas.

VU SA Fotografijos klubas - tai mėgėjų fotografų klubas ir pirmiausia vieta, kur galima rasti bendraminčių, kurti ir įgyvendinti savo idėjas.

Plačiau apie VU SA Fotografijos klubą ir parodą klubo svetainėje: http://foto.vusa.lt ir foto@vusa.lt.

Laurynas Mielkus

Agnė Sadauskaitė

universitas

2012 m. birželis

17

vilnensis

kultūrai f f

Pavasariniai „Ratilio" džiaugsmai Akvilė VERVEČKAITĖ,

kalneliais šį pavasarį „pasivažinėjo".

„Ratilio“ narė

Pavasaris ateina ne iš lėto, o su di­ džiuliu žalumos proveržiu ir saulės pliūpsniu, taip ir mes, ratiliokai, kaip pavasarinukai (bet ne Lenino anūkai), trankėmės ir šėliojom visaip ir visur.

Labai gera pavargti šokant, jausti didžiulį nuovargį kūne, o širdyje neapsakomą džiaugsmą ir dainuoti, dainuoti, dainuoti...

Liaudies dainos ir šokiai - tai toks stebuklingas vaistas, kuris visokias žaizdeles ir sumušimus užgydo.

Daina - kažkieno maža istorija, ku­ rią apdainavus „lengviau an dūšios pasidaro", lyg nusimetus dar vieną grubumo akmenį. Štai, gyvenam kitų gyvenimus, bet užtat kaip jausmingai ir melodingai... Čia yra maža paslaptis,

maža lietuvių ir dar kažkokios kitos, jei tokia dar viena pasaulyje yra, dainų šalies paslaptis.

Folkloro ansamblis„Ratilio" lyg ka­ rusele, gal net tiksliau, amerikietiškais

liaudies šokius! Na, žinot, visokias polkas, valsus, kaip jūsų seneliams jaunystėj patiko.

O pavasaris gal net ir neateitų, jei

Vilniaus etnokultūros centras kasmet neorganizuotų festivalio „Skamba

Pavasario pradžioje žiemą išvijom ir blynus valgėm. Va taip.

Pavasaris ne pavasaris be Jurginių Palangoj! Juk ir jūron kojas įkišti reik, truputį nušalt, kad vasarą jau šilton norėtum įbrist ir pasimaudyt.

Dar pavasaris ne pavasaris be kas­ metinio studentų folkloro festivalio (šiemet Šiauliuose) „O kieno žali so­

skamba kankliai". Gera žinia - pavasa­

dai". Galit sakyt, kažkokie nenormalūs

nos.Tai, tiesa, vadinama savanoryste,

studentai susirenka savaitgalį ir keis­ tais būdais laiką leidžia. Norėtumėt...

Mes visai normalūs.Tik va mum gera dainuoti liūdnas (smūtnas) dainas ir iš dūšios šokti tokius ir ne kitokius

ris ir„skambakankliai" atėjo ir praėjo!

Dundėte nudundėjo 40-asis festi­ valis! O kadangi ratiliokai artimais ryšiais yra susiję su etnocentru, tai

ir darbelio turėjo apsčiai, pradedant

nuo svečių prižiūrėjimo, koncertėlių, iki nematomų mažų darbelių už sce-

bet ratiliokai tai meile vienų kitiems vadina.

Ir aš ten buvau, kojeles nušokau, balselį pradainavau ir nieko daugiau nenorėjau...

Durevičiaus karalystėje Alvyda ČEPAITYTĖSIPIENĖ Kai Vilniaus universiteto teatro re­ žisierius Rimantas Venckus pakviečia į premjerą - lauk netikėtumo. Įpratome jo spektaklius matyti įvairiose erdvėse, įpratome, kad jis, puikus lietuvių ir už­ sienio autorių žinovas, stato įdomius aukščiausios prabos poezijos spek­ taklius („Herojų pašnekesiai", „Jaučio aukojimas" ir pan.), įpratome, kad jo teatras „Minimum" labai minimalioje rūsio erdvėje labai minimaliomis iš­ raiškos priemonėmis sugeba perteikti aktualias nūdienos problemas, bet tai, ką išvydome šį kartą didžiojoje univer­ siteto teatro scenoje, buvo didžiausias netikėtumas.

Spektaklis „Durlendo Viešpats" pagal to paties pavadinimo Valdo Gasparavičiaus pjesę, pavadintą kvazikomedija, mus užgriūva aštriu grotesko, satyros, juodojo humoro srautu. Atitinkama ir spektaklio reži­

sūra - daug aštrių mizanscenų, neį­ tikėtinų prisitaikymų, bet įdomu tai, kad kiekvienas, dažnai sinchroniškas, veikėjų judesys yra įprasmintas.

Nėra tokio betikslio lakstymo dėl lakstymo, kurį matome kai kuriuose jaunų režisierių spektakliuose, kur susižavima tik pačiu judesiu, dažnai neįprasmintu.

Trupės „Minimum" surengtame dramaturgijos konkurse V. Gaspara­ vičiaus pjesė laimėjo pirmąją vietą.

Režisierių R. Venckų pirmiausia suža­ vėjo aktualus ir šmaikštus, o kartais negailestingai ironiškas tekstas apie tai, kuo mes šiandien gyvename, kuo serga mūsų visuomenė. Sukurti šią pjesę autorių įkvėpė Vinco Kudir­ kos satyrinis apsakymas„Viršininkai".

Keista, o gal net ir siaubinga, kad per šitiek metų mes vis dar neatsikratė­ me Kruglodurovo sindromo. Ir toliau mus valdo V. Kudirkos satyrų herojai.

Pagrindinis pjesės veikėjas - aps­ krities viršininkas Visvaldas Durevičius - tiek savo vardu ir pavarde, tiek

savo arogantiška elgsena, korupcine mąstysena, engėjišku požiūriu į pa­ valdinius yra tipiškas mūsų valdžios atstovas, kuris Lietuvą ir jos žmones laiko savo nuosavybe - kažkokiu ab­ surdišku Durlendu. Savo spektakliu teatras kelia klausimą - kaip ilgai dar būsime tokie naivūs, patiklūs ir baudžiauninkiškai nuolankūs, kaip ilgai leisime į valdžios sostus ir sostelius ropštis įvairaus plauko kruglodurovams - apgavikams, sukčiams, kyšininkams, kurie, užuot tarnavę žmonėms, juos paverčia savo tarnais? Gal jau laikas apsivalyti ir nublokšti juos nuo jų biurokrati­ nių stalų, ant kurių jie lipa su visais batais, įžūliai rėkdami:„Aš Viešpats!

Nuo partijos ir nuo tėvynės! Aš jūsų Viešpats ketveriems metams!"

Režisierius R. Venckus siekė, kad spektaklis turėtų aiškią politinę potekstę, bet norėjo išvengti agita­ cinio plakatiškumo. Spektaklio idėją jis stengėsi perteikti meninėmis priemonėmis.

URM skelbtame konkurse atrinkti du VU chorų projektai VU Kultūros centrą pasiekė džiugi žinia: VU chorų „Gaudeamus“ ir „Pro musica“ meniniai projektai, pateikti atsiliepiant į Užsienio reikalų ministerijos skelbtą konkursą, buvo atrinkti kaip tinkantys pristatyti Lietu­ vos kultūrą šalies diplomatinėse atstovybėse Lietuvos pirminin­ kavimo ES Tarybai laikotarpiu 2013 m. miojo kompozitoriaus harmonizuotų

Teikiamoms paraiškoms buvo ke­

VU akademinis choras „Gaudea­ mus" pasiūlė projektą „Lietuvių cho­

liaudies dainų ir religinių giesmių

rinės muzikos retrospektyva", kuriuo

skambės improvizacijos ir transkrip­ cijos M. K. Čiurlionio temomis.

atrinktų projektų greta tokių žymių

šalies atlikėjų ir kolektyvų kaip Asta Krikščiūnaitė, Sigutė Stonytė, Rūta

ir Zbignevas Ibelhauptai, Lukas Ge­ niušas, Valstybinis Vilniaus kvartetas, Lietuvos nacionalinė filharmonija ir Kauno filharmonija įrašytas ir Vilniaus universiteto vardas.

kę prekijai. Manau, kad spektaklis tik augs ir darysis vis įtaigesnis, juolab kad pagrindinio vaidmens atlikėjas Adomas Budrys turi tikrai puikius aktorinius duomenis ir priverčia mus ne tik kvatotis, bet ir išsigąsti.

Choras „Pro musica" tarptautiniame konkurse iškovojo pirmąją vietą

Šių metų konkurse dalyvavo 24

liami gan griežti reikalavimai, vienas menui taikomus kriterijus. Tarp 52

Žinoma, nelengvai jauni aktoriai susidoroja su jiems keliamomis už­ duotimis, bet dauguma iš jų puikiai pajuto tiek žanro, tiek režisieriaus reikalavimus: žaismingos ir šmaikš­ čios sekretorės, įdomūs jų„bobikai", didelių publikos simpatijų susilau­

Gegužės 17-19 d. Baltstogės (Lenkija) filharmo­ nijoje vykusiame 31-ajame Hainuvkos stačiatikių sakralinės muzikos konkurse VU choras „Pro musica“ pelnė pirmąją vietą.

Choras „Gaudeamus“

jų - atitikti aukštus, profesionaliam

Scena iš spektaklio. N. Meytin nuotr.

užsienio klausytojams pristatys mūsų chorinių dainų lobyną, pradedant J. Naujalio ir baigiant A. Martinaičio

bei O. Narbutaitės kūriniais.

Kitas VU choras - „Pro musica" pasiūlė originalią programą„Lietuvos klasikas M. K. Čiurlionis - tradicinis ir modernus", kurioje greta mūsų įžy­

2013-ieji abiem mišriems VU cho­

rams žada būti kūrybingi ir įtempti, nes reikės labai atsakingai pasiruošti

Lietuvos pristatymui užsienyje ir

nepamiršti, kad mūsų kolektyvai re­

prezentuos ne tik šalį, bet seniausią bei didžiausią Lietuvos Alma Mater -

Vilniaus universitetą.

chorai iš Lenkijos, Ukrainos, Estijos, Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Mol­ dovos, Serbijos, Rusijos, Rumunijos, Izraelio, Gruzijos ir Osetijos. Kolektyvai varžėsi keturiose kategorijose - pa­ rapijų, vaikų, mišrių mėgėjų ir profe­ sionalių chorų. „Pro musica" pateko į gausiausią - 8 mišrių mėgėjų chorų grupę. Chorus vertino šešių narių žiūri, kuriai pirmininkavo žymus lenkų kom­ pozitorius Romualdas Twardowskis.

Konkurse VU choras „Pro musica" atliko įspūdingą programą: Dmitrijaus Bortnianskio chorinį koncertą, Sergejaus Rachmaninovo, Georgijaus Sviridovo, Arvo Parto ir kt. kūrinius. „Aukštas įvertinimas tarptautiniame konkurse džiugina ir kartu vainikuoja kelerių pastarųjų metų įdirbį", - džiau­ gėsi VU choro „Pro musica" meno

vadovė ir vyriausioji dirigentė Rasa Gelgotienė.

Tai ne pirmas choro „Pro musica" laimėjimas užsienyje. 2004 m. choras Ispanijoje vykusiame tarptautiniame chorų konkurse iškovojo trečiąją vietą už privalomąją programą ir specialųjį prizą už geriausią sambos atlikimą.

2005 m. Lietuvoje choro„Pro musica" veikla buvo įvertinta „Aukso paukš­ tės" apdovanojimu, kuris skiriamas jaunam chorui, per trumpą laiką pa­ siekusiam įspūdingų rezultatų. Šis konkursas yra vienas žymiausių Lenkijos chorinių renginių, jį globoja Lenkijos Prezidentas ir aukščiausi stačiatikių bažnyčios hierarchai. Ver­ tingus prizus jam įsteigė Lenkijos kultūros ministerija ir kitos institucijos.

Nuo 2003 m. konkurso meno vadovas yra prof. Krzysztofas Pendereckis.

universitas

> 18

2012 m. birželis

vilnensis

♦

.? f

Vaikų universiteto populiarumas auga Vaikų universitetas Vil­ niaus universitete gyvuo­ ja nuo 2009 m. vasaros. Šių metų gegužės-bir­ želio mėnesiais mažieji mokslu besidomintys studentai dalyvauja jau 7-ojoje Vaikų universiteto paskaitų sesijoje. Norin­ čių dalyvauti paskaitose mažųjų studentų vis daugiau, o ir dėstytojams reikia pasiruošti prieš susiduriant su neįprasta auditorija.

Ineta VERŠICKYTĖ, KF, žurnalistikos I k.

Pasisekimas Vilniaus universiteto Vaikų universi­

Fizikos fakulteto prof. Gintaras Dikčius paskaitai iliustruoti

pasitelkė įvairius prietaisus

nes vaikams naudinga, galų gale ir pačiam universitetui yra naudinga, nes

jis save kaip ir reklamuoja, ruošia sau ateinančią kartą", - sakė Giedrė Brazytė, pirmą kartą pati j paskaitą atlydėjusi sūnų.

tetas - didelį pasisekimą ir pripažinimą tarp jaunųjų studentų ir jų tėvų, arti­

mųjų turintis projektas. To įrodymas,

pasak Vilniaus universiteto Studijų

*

Vaikams patinka „fejerverkai“

direkcijos Studijų komunikacijos ir

Jaunieji studentai yra labai atviri

informacijos skyriaus vyresniosios specialistės Ingos Dundulytės- nuo­

ir besidomintys įvairiomis temomis.

skyriaus vedėja Eglė Saikauskienė pa­ teikia šios sesijos metu įvykusią pačią pirmą - profesoriaus V. Nekrošiaus

paskaitą: „Profesorius net neturėjo skaidrių, o visą paskaitą su 8-11 metų vaikais diskutavo apie teisę ir jiems buvo be galo įdomu!" Nors kai kurios temos atrodo per sunkios vaikams suvokti, bet I. Dundulytė teigė, kad jos yra pritaikytos vaikams, dėstomos jiems suprantama forma, nuolat sie­ kiama diskutuoti, sudominti irskatinti jaunuosius studentus mąstyti ir kritiš­ kai vertinti aplinkos reiškinius.

latiniai mažieji Vaikų universiteto

Nors, kaip pasakojo I. Dundulytė, vaikai labai mėgsta paskaitas, kurios

studentai: vienais metais atlydėti tėvų,

yra vizualiai gražiai apipavidalintos

tie patys vaikai ateina vėl. Iš paskaitų

ar, pavyzdžiui, yra rodomi fejerverkai,

atsiliepimų matyti, kad vaikai didžiuo­ jasi ir džiaugiasi pabuvę studentais

kurie padeda išlaikyti vaikų dėmesį,

Kiekviena sesija susideda iš 5 įvai­

tačiau paskaitos sėkmė turbūt labiau­

Vilniaus universitete.„Būtinai dar kartą

siai priklauso nuo paties dėstytojo.

rių mokslo sričių, paskaitas skaito universiteto dėstytojai, profesoriai.

Temų parinkimas Vaikų universiteto paskaitoms - gana sudėtingas proce­ sas - labai svarbu, kad tema būtų ne tik

norėčiau grįžti", - prisipažino Eglė Le­

Vilniaus universiteto Studijų direkcija

vickienė, kuri su dukra Ugne jau antrą

nuolat ieško charizmatiškų, ne tik su

kartą dalyvauja Vaikų universiteto organizuojamoje sesijoje - gegužės

studentais, bet ir su vaikais mokančių bendrauti, juos sudominti dėstytojų.

29 d. paskaitoje„Kuo ypatinga jaunimo

Kaip pavyzdį VU Studijų direkcijos

kalba?".„Man atrodo, kad tai yra įdomu,

Studijų komunikacijos ir informacijos

Iššūkis dėstytojui

įdomi, bet ir pritaikoma tokio amžiaus auditorijai.Tokios paskaitos skaitymas, galima manyti, yra irtam tikras iššūkis

Turistinis pasivaikščiojimas po Vilniaus universitetą „

T

,

,

Žengdamas pro Vilniaus universiteto duris, lankydamasis jo bibliotekoje ar kiemeliuose bene visada kaktomuša susidursi su turistu. Turistai būna pavieniai arba didelėmis grupėmis, kurios kantriai seka paskui nepa­ liaujamai kalbantį gidą. Sunkiausias vaidmuo čia visada atitenka gidui, o įsimintiniausiais turistais tampa tie, kurie domisi labiausiai. Tad pasikapstykime po ekskursijų subtilybes plačiau. Kapstytis padeda Milda Morkūnaitė-Adelšin (VU bibliotekos Ko­ munikacijos ir informacijos skyrius).

Karolina AUGEVIČIŪTĖ,

atras gidą, kuris jam suteiktų naudin­

KF, žurnalistikos I kursas

gos ir įdomios informacijos. Beje, pa­

Gidai - bibliotekos dar­ buotojai Universitete gidais dirba bibliotekos darbuotojai, kuriems labai svarbu su­

derinti visus darbus (o kas geriausiai papasakos apie universitetą, jei ne jo darbuotojai?), todėl, visų nusivylimui ar džiaugsmui, ekskursijos galimos TIK jas užsisakius iš anksto (internetu arba telefonu). Kita gera naujiena ekskursijos vyksta net šešiomis skir­ tingomis- lietuvių, anglų, prancūzų, rusų, lenkų, vokiečių - kalbomis, tad bene kiekvienas turistas, kad ir iš kur jis būtų (nebent tai būtų Australijos aborigenas, kuris temoka mauroti),

žymėtina, kad vyriausi gidai dirba net 40 metų. O tai reiškia, kad ekskursijos buvo vedamos ir sovietmečiu.

Turistai - iš tolimiausių šalių Turistų skaičiumi universitetas nesi­ skundžia, tačiau dažniausiai čia lankosi lietuviai, lenkai ir vokiečiai (paskutinių metų statistika). Nors būta turistų bene iš visų pasaulio kampelių - JAV, Mek­

sikos, Australijos, Argentinos, Indijos, Japonijos ir 1.1.Tolimų šalių turistus do­ mina bendri dalykai, tokie kaip istorija, dailė ir architektūra. Nors, aišku, gidus džiugina tai, kad patys turistai domisi ir ateina kai ką žinodami apie Lietuvą, jos istoriją ar universitetą.

Lietuviai ir lenkai - dvi specifinės turistų grupės, kurioms reikia išskir­ tinio dėmesio. Iš lietuvių dažniausiai ateina moksleiviai, kuriems svarbu pabrėžti mokslo, mokymosi svarbą.

Bet juos reikia ypač sudominti, nes jų dėmesys greitai „pabėga" prie asmeninių reikalų (žinučių skaitymo, plepėjimo), tad universiteto istoriniai faktai yra pasakojami ypač vaizdingai ir nedetalizuojant. Gidas turi suspėti juos užimti ir atsakyti į galybę klausi­ mų juos lydinčiam mokytojui, o šie klausimai ne visada aktualūs patiems moksleiviams. Tačiau aš tikiu, kad tarp tokių moksleivių tikrai rasime būsimų Vilniaus universiteto studen­ tų, kurie nostalgiškai prisimins savo pirmuosius žingsnius universitete.

Tarp lietuvių turistų yra ir studentų iš kitų universitetų, ir įvairių įmonių

Mažieji studentai su prof. V. Nekrošiumi apie teisę diskutavo

net ir laukdami parašo studijų knygelėje dėstytojui, kuris turi įdomius ir svarbius

mokslo atradimus ir įžvalgas perteikti

dėstytojams, tikrai nemažai jų ne tik sutinka skaityti paskaitą vaikams, bet

ir pakankamai paprastai, ir įdomiai,

ir patys dažnai pasisiūlo dėstyti.

o juk auditorijoje susirenka apie 300 moksleivių. Be to, paskaitą dažnai stebi

i r tėvą i, mo kytojai, a rtim ieji, atvedę va ikus, tikjie su šiuolaikinių informacinių

ir komunikaciniųtechnologijų pagalba

tai daro atskirai. Taip yra siekiama, kad jų dalyvavimas neblaškytų vaikų,

be to, tada vaikai įgyja savarankišku­ mo, susikoncentruoja į paskaitą. „Jie

ateina ir būna vieni - kaip studentai,

savarankiški lyg suaugę", - pasakojo I. Dundulytė. Įdomu tai, kad nors pas­ kaita vaikams gali būti laikoma iššūkiu

darbuotojų, kurie po darbo ateina pasižvalgyti ir sužinoti ką nors naujo.

Lenkai, kaip turistai, pasak M. Morkūnaitės-Adelšin, labai godūs infor­ macijos ir reikalauja išskirtinių žinių.

Jie patys daug žino apie universiteto istoriją ir personalijas, kiek tai yra susi­ ję su Lenkija, tad jiems bendros infor­ macijos nepakanka. Čia išryškėja dar viena įdomi tendencija - dauguma lenkų labiau domisi tuo, kas susiję su Lenkija, ir apie tai žino (bet ne visada tos žinios teisingos), nei lietuviai tuo, kas susiję su Lietuva. Bet turbūt natūralu, kad tai, kas yra arčiau, tampa įprasta ir ne taip įdomu.

Dar viena išskirtinė turistų grupė išeiviai.Tai išeivių vaikai, anūkai, kurie galbūt net nemoka lietuvių kalbos.

Tačiau jiems nepaprastai įdomu sužinoti apie savo tikrąsias šaknis, todėl bendros informacijos taip pat nepakanka. Gidas turi turėti gilių žinių ir išmanymo, kad galėtų padėti pajusti Lietuvos kultūrą.

Ką galima pamatyti ekskursijoje?

Ekskursijoje galima pamatyti įspū­ dingą universiteto architektūrinį

ansamblį - bibliotekai priklausančias sales (Pranciškaus Smuglevičiaus salę, kurioje rengiamos ekspozicijos iš bibliotekos Retų spaudinių skyriaus rinkinių ir nuo XVII a. yra išlikusi freska, vaizduojanti mergelę Mariją, apsiaus­

Vaikų universiteto veikla Vaikų universitetai labai populiarūs Austrijoje, Vokietijoje, Italijoje, Angli­ joje, Lenkijoje ir kitose šalyse. Vilniaus universitetas į Europos vaikų univer­ sitetų tinklą (eucu.net) įsiliejo 2009 m. ir nuo tada dalyvauja mentorystės programoje ir dalijasi patirtimi, pata­ rimais su VU mentoriumi - Vokietijos Tiubingeno universitetu.

V. Naujiko nuotraukos

Šv. Jonų bažnyčią, reikėtų paminėti

ir naujai atidarytą bažnyčios varpinę.

Tačiau ar ji pritraukia daugiau turistų nei įprastai - sunku pasakyti, nes ją aplankyti galima tik nuo birželio mė­

nesio. Aišku, dabar dažpiau lankoma varpinė nei universitetas, nes nuo

jos galima pamatyti Vilniaus pano­

ramą iš viršaus, veikia muziejus. Bet, pasak pašnekovės, būna ir taip, kad

turistai, atėję į varpinę ar pasižvalgyti

po universiteto kiemelius, užsimano pamatyti ir patį universitetą. Išim­

tiniais atvejais jie būna prijungiami

prie vykstančių ekskursijų (jei tinka kalba ar nereikia ilgai laukti). Deja, dažniausiai tokie pavieniai asmenys negali aplankyti universiteto, nes, kaip minėta anksčiau, ekskursijas reikia užsisakyti iš anksto.

Turistų nusiskun­ dimai - reti O kokie turistų įspūdžiai? Džiugu, kad dažniausiai jie būna teigiami ir retai girdima nusiskundimų.Tai rodo, kad ne tik universitetas įdomus, bet ir

gidai puikiai žino, ko kiekvienam turis­ tui reikia. M. Morkūnaitė-Adelšin pa­ brėžė, kad gidas turi būti ir istorikas, ir draugas, kartais - ir psichologas.

Vilniaus universitetas - unikali vieta, kuri užburia ne tik grožiu, bet ir

atmosfera. Tad kiekvienas mūsų ga­ lėtume pabūti šiek tiek turistas ir pa­

tu gaubiančią jėzuitus; Joachimo Lelevelio salę ir Baltąją salę, kurioje anksčiau buvo isikūrusi observato­ rija), jaukius universiteto kiemelius, Šv. Jonų bažnyčią, kurioje akį traukia

klaidžioti po universiteto koridorius,

šešios koplyčios bei memorialinių pa­ minklų gausa, ir Filologijos fakulteto naujuosius interjerus. Kalbant apie

O eilinį kartą susidūrę su turistu jam

pasilepinti saule kiemeliuose, ilgiau

pasėdėti bibliotekoje ar skaityklose

ir pasidžiaugti, kad tai mums ne vie­ nadienis turistinis pasivaikščiojimas. nusišypsokime ir galbūt ekskursija jam taps dar malonesnė.

•

universitas

2012 m. birželis

19

vilnensis

__________________________________________________ sportas iti

Ekonomikos fakultetas iškovojo pagrindinę Rektoriaus taurę Gegužės 10 d. rekto­ rius universiteto ben­ druomenę sukvietė į

Universiteto sportininkų delegacija iš Suomijos grįžo su medaliais Gegužės 18-20 d. Suomijoje, Espo mieste, vyko Baltijos šalių SELL studentų sporto žaidynės.

sportiškiausių fakultetų apdovanojimus 2011-2012 m.m. tarpfakultetinių Rekto­ riaus taurės varžybų baigiamąjį renginį. Šventė vyko Tarptautinio verslo mokykloje, šiais mokslo metais kartu su Sveikatos ir sporto centru organi­ zavusioje varžybas.

Visus mokslo metus studentai daly­

vavo kroso, plaukimo, rankos lenkimo,

Pagrindinį prizą - Rektoriaus taurę - šiemet iškovojo Ekonomikos fakulte­ tas. Nuotraukoje - rektorius prof. B. Juodka, EF dekanė prof. B. Galinienė ir SSC direktorė dr. R. Žilinskienė. V. Naujiko nuotr.

futbolo, vyrų ir moterų krepšinio, stalo

teniso, aerobikos, keliautojų sporto,

vienuolika metų išbuvęs lyderių

ninkai ir geriausios komandos, apdo­

lengvosios atletikos, svarsčių kilnoji­ mo varžybose.

pozicijoje. Trečiosios vietos taure pirmą kartą apdovanotas Fizikos

vanoti Lietuvos studentų čempionatų nugalėtojai.

Pagrindinis prizas už geriausius

fakultetas. Fakultetams, be perei­

rezultatus atskirose varžybose - Rek­

namųjų taurių, Sveikatos ir sporto

Ateinančių mokslo metų tarpfa­ kultetinių varžybų organizavimo

toriaus taurė - šiais metais atiteko Ekonomikos fakultetui, prizines

centro rėmėjai „Hummel" įsteigė

estafetę išTVM perėmė Matematikos

atminimo taures už aukštus studentų

ir informatikos fakultetas.

vietas iškovojusiam net dešimtyje sporto šakų varžybų. Antrąją ben­

laimėjimus tarpfakultetinėse varžy­

drą komandinę vietą užėmė Mate­ matikos ir informatikos fakultetas,

Renginyje tradiciškai pagerbti

bose.

2011 m. geriausi universiteto sporti­

Dėkojame visiems garbingai ats­

tovavusiems savo fakultetams ir

laukiame Jūsų kitų mokslo metų pir­ majame starte - kroso varžybose.

Lietuvos universiadoje VU studentai medalius skaičiavo dešimtimis Gegužės 11-13 d. Kau­ ne praūžė Lietuvos universiada - renginys, kasmet į vieną vietą sukviečiantis kelių sporto šakų studentus profesionalus. Šiemet dėl geriausiųjų vardo aukš­

tųjų mokyklų atstovai varžėsi lengvo­ sios atletikos, plaukimo, aerobinės gimnastikos, stalo teniso, orientavi­ mosi sporto ir dziudo varžybose. O Vilniaus universiteto delegacijoje, kurią sudarė beveik šimtas studentų, gausu ir aukštų apdovanojimų: net

Plaukimas Komandinėje įskaitoje universiteto studentai užėmė II vietą, neaplenkę tik Mykolo Romerio universiteto plaukikų.

Varžybose universitetui atstovavo šešios merginos ir šeši vaikinai, kurie iškovojo net trylika medalių: vieną aukso, penkis sidabro ir septynis bronzos. Nugalėtoju asmeninėje įs­ kaitoje tapo Emilis Laužikas (MF).

Aerobinė gimnastika Komandinėje įskaitoje universi­ tetui atiteko IV vieta, tačiau indivi­ dualiose moterų vieneto ir šešeto

Pernai SELL žaidynės vyko Kaune, o šiemet jas organizavo Aalto uni­ versiteto sporto klubas ir Studentų sąjunga, dalyvavo studentai iš 38 Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Vokietijos, Italijos, Šveicarijos, Čekijos universitetų, taip pat gausi varžybų šeimininkų - kelių Suomijos univer­ sitetų delegacija. Mūsų universitetui atstovavo 23 sportininkai, iš jų net 17 grįžo su medaliais. Iš viso Vilniaus universiteto delegacija iš žaidynių parsivežė 15 medalių: 3 aukso, 7 sidabro ir 5 bronzos.

Daugiausia medalių pelnė len­ gvaatlečiai ir plaukikai - po penkis.

Tarp lengvosios atletikos sportininkų geriausiai sekėsi Mantui Diliui (KHF), šuolio į tolį rungtyje tapusiam čempi­ onu. Sidabro medalį iškovojo Martas Skrabulis (EF) 100 m bėgimo rungtyje, sidabras atiteko ir 1000 m estafetę bėgusiems M. Skrabuliui, Artūrui Kulniui (TSPMI), Giedriui Rupeikai (EF) ir Valdui Valintėliui (ChF). A. Kul­ niui, be sidabro estafetėje, atiteko ir III vietos apdovanojimas už 400 m bėgimą. Varžybose taip pat startavo, tik prizinių apdovanojimų neiškovojo sportininkai Kasparas Saikus (EF),

Gediminas Uždavinys (EF), Justina

Mantas Dilys (KHF) tapo Lietuvos studentų universiados čempionu

trišuolio rungtyje. Nuotr. iš asm. alb.

43 medaliai.

Lengvoji atletika Lengvaatlečiai komandinėje įskai­ toje užėmė aukštą III vietą.

Individualiai Lietuvos studentų universiados čempionais tapo Man­ tas Dilys (KHF) trišuolio rungtyje ir Sabina Banytė (TF) disko rungtyje.

Universitetui SELL žaidynėse atstovavo 23 sportininkai. V. Valintėlio nuotr.

rungtyse studentės iškovojo sidabro iraukso medalius, aplenkdamos kitus universitetus.

Moterų šešeto rungtyje universi­ tetui atstovavo šešios sportininkės: Anita Zezyulchik (MF), Igne Vinciūnaitė (KF), Kristina Koniuševa (ChF),

Margarita Malceva (MIF), Viktorija Mankevič (MIF) ir Žygintą Launagaitė (MF), kurios grupės rungtyje aplenkė

kolegas iš KTU, VPU, LSMU, LKKA ir pasipuošė universiados auksu.

Stalo tenisas

Universiadoje stalo teniso varžy­ bomis baigėsi ilgas, sunkus, bet labai sėkmingas stalo tenisininkų varžybų sezonas. Komandinėje įskaitoje merginų grupėje iškovotas aukso medalis, vaikinų grupėje - bronzinis apdovanojimas.

Universiteto garbę gynė ir čem­ pionėmis tapo Aistė Macaitė (TF) ir Auksė Gecevičiūtė (TF), Ieva Venslavi-

čiūtė (EF) ir Aušra Stirbytė (FilF).

Iš vaikinų komandos didžiausią ir maloniausią staigmeną pateikė M. Vilkas, iškovojęs aukštųjų mokyklų čempiono vardą.

Abariūtė (EF), Vera Djakova (MIF) ir Rūta Juškevičiūtė (MIF).

Iš penkių plaukikų pelnytų meda­ lių- keturi sidabriniai. Merginos Lina Batulevičiūtė (MF), Jurgita Žėglytė (KF), Evelina Paulauskaitė (MIF) ir Ingrida Burbaitė (FF) - net dviejose estafečių rungtyse iškovojo II vietos apdovanojimus. J. Žėglytė sidabro medalį laimėjo 100 m plaukimo krū­ tine, Linas Sadeckas (TF) - 50 m plau­ kimo nugara rungtyse. Plaukikams III vietos apdovanojimą pelnė Arnas Sedlevičius (EF) 100 m plaukimo krūtine rungtyje.

Dziudo sportininkai namo parvežė tris apdovanojimus: auksą iškovojo Rūta Aksionova (FsF), bronzos me­ dalius - vaikinai Povilas Gruodis (TF) ir Mantas Česiulis (TF). Šachmatininkas Emilis Pileckis (FF) iškovojo auksą. Į varžybas vyko ir dvi fechtuoto­ jos - Paulina Matlauskaitė (KF) ir Vilma Rėbždaitė (EF absolventė).

P. Matlauskaitė tapo III vietos laimė­ toja, V. Rėbždaitė liko penkta.

Sveikiname sportininkus, šauniai atstovavusiusVilniaus universitetui, ir linkime jiems sėkmės kituose vasaros startuose, taip pat ir per sesiją.

Taikomoji fizinė veikla nauja magistrantūros programa SSC

VU Sveikatos ir sporto centras nuo 2012-2013 mokslo metų pradeda įgyvendinti naują magistrantūros studijų programą „Taikomoji fizinė Orientavimosi sportas Komandinėje įskaitoje universiteto ! veikla" (TFV). Pagal šią programą bus rengiami specialistai, kurie galės dirb­ orientacininkai užėmė I vietą. ti neįgaliųjų ir pagyvenusio amžiaus O individualiai studentai startavo žmonių rekreacijos, reabilitacijos ir estafetės ir vidutinio nuotolio rung­ fizinės veiklos srityse ir gebės įgy­ tyse. Geriausiai sekėsi vaikinams - Re­ vendinti originalias idėjas atlikdami natui Pranskevičiui (FF), Mantui Marmokslinius tyrimus psichomotorinių tinkui (FF), Leonui Mockūnui (MIF) — problemų, fizinės veiklos, aptarna­ estafetėje iškovojusiems auksą. vimo ir įgalinimo srityse. Į šią studijų programą priimami medicinos ir Dziudo sveikatos, socialinio darbo, slaugos, Komandinėje įskaitoje merginų ir sporto krypčių bakalaurai. Kolegijų vaikinų komandos vertintos atskirai, medicinos ir sveikatos, reabilitacijos, tačiau šiais metais universitetui ati­ socialinio darbo, slaugos krypčių teko abi IV vietos. absolventams bus galimybė baigti Merginų grupėje, kaip ir visose papildomąsias TFV studijas. kitose įvairaus lygio varžybose, svorio Tinkamas neįgaliųjų fizinis ugdymas kategorijoje iki 52 kg čempione tapo ir įvairiapusis reabilitacijos priemonių juodo diržo (I danas) savininkė Rūta ir metodų parinkimas reikalauja iš taikomosios fizinės veiklos specialistų Aksionova (FsF).

specialiųjų įgūdžių ir išsamių peda­ gogikos, psichologijos, sociologijos ir biomedicinos mokslų srities dalykinių žinių. Tokių specialistų Lietuvoje nea­ bejotinai trūksta. Šiuo metu mūsų šaly­ je yra 300 neįgalių elitinių sportininkų, kuriems skiriamas vienas oficialiai įdar­ bintas treneris, oTFV specialistai darbui su vyresniojo amžiaus žmonėmis ne­ ruošiami.Todėl TFV antrosios pakopos studijų programa padės rengti aukštos kvalifikacijos specialistus, kurie yra baigę specializuotas tokio pobūdžio ar artimas bakalauro studijas, taip pat kitų sričių specialistus, baigusius bakalauro studijas sporto srityje ir įgijusius trene­ rio ir pedagogo specialybę. Į VU Sveikatos ir sporto centro magistrantūros programą „Taikomoji fizinė veikla" numatoma kasmet pri­ imti nuo 15 iki 25 studentų.

Daugiau apie šias studijas VU Svei­ katos ir sporto centro tinklalapyje www.ssc.vu.lt.

Sveikatos ir sporto centro informacija

universitas

20

vilnensis

2012 m. birželis

f f f paskutinis puslapis________

VU Botanikos sode dalelė Japonijos Birželio 8 d. Vilniaus universiteto Botanikos sode atidarytas žymių architektų Hajime VVatanabe bei Hiroshi Tsunoda suprojek­ tuotas ir net 9 metus kurtas tradicinis Chisen-Kaiyu-skiki japoniš­ kas sodas. Upelio čiurlenimas, augalai iš Rytų ir Lietuvoje augi­ nami rododendrai. Visa tai lankytojams atvira, kaip direktorius dr. Audrius Skridaila sako, dabar ir bus atvira dar šimtą metų.

Lukrecijus TUBYS,

KF, žurnalistikos I k.

Sodas „iš gamtos“ Prieš 10 metų kilusi idėja įkurti japonišką sodą buvo graži, tačiau iš pradžių plėtojosi sunkiai.

Pasak Botanikos sodo direktoriaus A. Skridailos, 2003 m. Japonijos ambasada pakvietė Hajime VVatanabe į Lietuvą ir šis su kolega Hiroshi Tsunoda pateikė projektą, kurio rezultatu dabar galima pasigėrėti.

Japoniškame sode apstu susižavėjimą kelian­ čių akmens luitų, teka muziką sodui kuriantis upeliukas, kriokliu (garmantis į vandens telkinį.

Pasak A. Skridailos, būtent dėl tokios patogios geografinės padėties, kai galima išgauti vandens tėkmę, buvo pasirinktas šis nedidelis 0,5 ha plotas.

Vyresniosios botaninių kolekcijų kuratorės Vitalijos Pribušauskaitės teigimu, ramybe atsiduodančiame sode gausu augalų iš Rytų Timoro ir Pietų Primorės, kurie puikiai žiemoja Lietuvoje. „Iš Tolimųjų Rytų parsivežėme tuos augalus, kurie lengvai ir be jokio vargo adaptavosi prie Lietuvos klimato, tad mūsų šaltos žiemos jų nebaugina", - pasakojo V. Pribušauskaitė, rodydama į atvežtą ožekšnio atitikmenį.

Japonišką kultūrą reprezentuojantis sodas buvo kuriamas suteikiant jam kuo daugiau organiškumo. Kaip teigia gydytojas, japoniškų sodų mėgėjas Šarūnas Kasmauskas, bendra­ vęs su architektu H. VVatanabe, jo siekis buvo sodą sukurti kaip įmanoma natūralesnį, nes jo mokykla pagrįsta natūralumu, tuo, kas vyksta gamtoje.„Vieną kartą mes netgi jo klausėme: o kas yra tavo Dievas? Jis atsakė: viskas, ir šie medžiai, ir šis vanduo, ir skruzdėlytė, ir lapai", - apie H. VVatanabe filosofiją kalbėjo Š.

Kasmauskas.

Sodo atidarymas dar nereiškia, kad sodas išbaigtas galutinai. VU Botanikos sodo direk­ torius pažymėjo, kad iki to - dar visas amžius. „Mes dar tikrai negalime sakyti, kad sodo formavimas baigtas. Apskritai geram sodui sukurti reikia bent 100 metų, tad visa tai, ką matome, tik gera pradžia", - teigė A. Skridaila.

Puikūs dviejų šalių santykiai Direktorius sakėsi nežinąs nė vienos amba­ sados Lietuvoje, kuri taip rūpintųsi savo kultūros plėtojimu Lietuvoje, kaip tai daro Japonija.„Dar nuo tada, kai Lietuvoje nebuvo įsteigtos am­ basados, mes sklandžiai bendravome ir puikiai sutardavome su visais Japonijos diplomatais, tad nenuostabu, kad ir šis japoniškas sodas buvo nuolat globojamas partnerių iš Rytų", - pa-

VU Botanikos sode japoniškas sodas sukurtas vadovaujantis vadinamojo Edo periodo japoniš­ ko pasivaikščiojimų sodo kūrimo principais ir pavyzdžiais. V. Naujiko nuotr.

šakojo direktorius ir priminė, kad ir architektai, ir specialiai į atidarymą iš Japonijos atvykusi ir jame koncertavusi koto muzikos atlikėja Naoko Kikuchi buvo pakviesta ambasadorės Lietuvoje J. E. Kazuko Shiraishi.

Pačios ambasadorės teigimu, Lietuvoje jai la­ bai patinka.„Žmonės čia labai mieli ir draugiški.

Aš labai vertinu tai, kad žmonės čia jaučia didelę simpatiją Japonijai, - kalbėjo vasaro mėnesį į Lietuvą atvykusi K. Shiraishi. - Šiandien pirmą kartą pamačiau šį japonišką sodą ir buvau labai maloniai nustebinta-Vilniaus universitetas pa­ darė didelį darbą ir sukūrė nuostabų japonišką

sodą iš H. VVatanabe brėžinio."

Birželio 9 d. japoniškas sodas buvo pristatytas visuomenei: iš ryto su jame skambančia tradicine koto muzika, vėliau - arbatos gėrimo ceremonija,

paskaita apie japoniškų sodų raidą, vakarop -

ikebanos demonstravimu ir pratybomis.

Vienas iš sodo architektų Hajime VVatanabe šyp­

Arbatos gėrimo ceremonija. S. Žilinskaitės nuotr.

sosi -jis patenkintas rezultatu. V. Naujiko nuotr.

Redakcijos adresas:

Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, VU centriniai rūmai, III aukštas, 355 kab.

Tel. 268 7089, mobil. tel. 8-687 49018, ei. p. vilnensis@vu.lt

Tiražas 3000 egz. 5 spaudos lankai. SL 321

Maketavo VU leidykla.

Spausdino UAB LIETUVOS RYTO spaustuvė, Gedimino pr. I2A,

LT-01103 Vilnius

Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė Vyresn. redaktorė įima Dunderienė

Vyresn. korespondentas Viktoras Denisenko

Botanikos sodo muziejuje atidaryta Birutės Jadvygos Mickevičienės tekstilės paroda „Saulės glėbyje“ japoniška tematika. S. Žilinskaitės nuotr.

įvairios medžiagos naudojamos kaip simboliai.

V. Naujiko nuotr.