garbingai SUTIKIME
DIDĮJĮ SPALĮ! Tarybiniai žmonės, visa pa žangioji žmonija ruošiasi iš kilmingai pažymėti didelę ir šviesią sukaktį — Didžiosios Spalio socialistinės revoliuci jos šešiasdešimtąsias metines. Tai — svarbi gairė mūsų liaudies gyvenime, viso pa saulinio išsivadavimo judėji mo vystymesi, įžymi revoliu cinės kovos ir komunizmo statybos šventė. Paskelbtas TSKP Centro Komiteto nutarimas „Dėl Di džiosios Spalio socialistinės revoliucijos 60-ųjų metinių", kurį milijonai darbo žmonių sutiko su dideliu susidomėji mu ir entuziazmu. Siame ne paprastai svarbiame idėjinia
me teoriniame ir politiniame dokumente ryškiai apibūdinta pasaulinė istorinė reikšmė, kurią turi Spalis — svarbiau sias XX šimtmečio įvykis, iš pagrindų pakeitęs žmonijos vystymąsi, įtikinamai atskleis ta marksizmo-leninizmo idė jų jėga. Per šešiasdešimt metų .Spa lio tėvynė nuėjo kelią, pri lygstantį šimtmečiams. Svar biausias jo rezultatas — tai, kad sukurta išsivysčiusio so cializmo visuomenė, kuri vi sapusiškai apibūdinta parti niame dokumente. Išsivysčiusio socializmo teorijos sukūrimas ir jos įgy vendinimas praktikoje — di delis teorinis indėlis į mark sizmo-leninizmo lobyną. Su kauptas patyrimas leido Tary bų Sąjungos Komunistų par tijai numatyti aiškų, moksliš kai pagrįstą veiklos kursą ar timiausiam laikotarpiui ir to lesnei istorinei perspektyvai.
Teisingas kelias Tėvynės ga liai toliau stiprinti, tarybinių žmonių materialiniams ir dvasiniams poreikiams vis ge riau patenkinti — dinamiškai ir proporcingai vystyti gamy bą, didinti jos efektyvumą, -gerinti darbo kokybę, spar čiai kelti darbo našumą. Dideli ir geri laimėjimai pasiekti šalies socialinio vys tymosi srityje. Susiformavo nauja istorinė žmonių bend rija — tarybinė liaudis. Bendrame darbe ir kovoje už socializmą išsiugdė tikrai broliška, monolitinė visų TSRS tautų sąjunga, formavo si ir grūdinosi tarybinis žmo gus — patriotas ir interna cionalistas. Socialistinė de mokratija sudaro sąlygas vi sapusiškam asmenybės sukles tėjimui. Spalio vėliavoje įrašytos idėjos gyvos ir triumfuoja. TSKP Centro Komiteto nuta rimas atskleidžia plačią socia
listinės visuomenės dinamiš ko vystymosi, mūsų laimėji mų ekonomikos, mokslo ir kultūros srityje, liaudies ge rovės kilimo panoramą. Didvyriška Tarybų valsty bės istorija, mūsų liaudies revoliuciniai, kovų ir darbo žygiai neatskiriamai susiję su TSKP — socialistinės visuo menės vadovaujančios ir vai ruojančios jėgos — veikla. Spalis laimėjo pergalę dėl to, kad jam vadovavo naujo tipo partija, kurią įkūrė di dysis Leninas. TSKP — revo liucinė darbininkų klasės par tija, visos tarybinės liaudies kovinis avangardas. Milijo nai darbo žmonių žino: ten, kur partija, ten pergalė! Per šešis dešimtmečius aki vaizdžiai pasikeitė visos pla netos veidas. Spalio revoliu cija davė galingą impulsą šiems giliems socialiniams pertvarkymams. Su socializmu visų žemynų
darbo žmonės sieja šiandien pačias šviesiausias viltis. Ta rybų šalis — patikima taikos tvirtovė ir vėliavnešė, kovo toja už įtempimo mažinimą, už tautų saugumą ir socialinę pažangą. TSKP Centro Komitetas nu tarė pradėti platų ruošimąsi Spalio 60-osioms metinėms. Partinių, profsąjungų ir kom jaunimo organizacijų, tarybi nių ir ūkinių organų darbas turi būti pajungtas darbo žmonių kūrybinės energijos mobilizavimui, kad būtų sėk mingai įvykdytas dešimtojo penkmečio planas. Visose respublikose, kraš tuose ir srityse, kiekviename darbo kolektyve reikia išvys tyti didelį organizacinį ir masinį politinį darbą. Ruo šiantis šlovingai datai, ypač svarbu stiprinti marksizmoleninizmo propagandą, visa pusiškai atskleisti Spalio re voliucijos istorinę reikšmę,
plačiai nušviesti Komunistų partijos revoliucinę pertvarkančiąją veiklą, parodyti le miamą liaudies masių vaid menį, kuriant naują visuome nę, Vis labiau keliant tary binių žmonių darbo ir politi nį aktyvumą, reikia energin giau atskleisti, it' naudoti re zervus, principingai, dalykiš kai kritikuoti trūkumus. Partija ragina darbininkus, kolūkiečius, inteligentiją pa žymėti Spalio 60-ąsias meti nes naujais darbo laimėji mais, ekonomikos, mokslo ir kultūros pasiekimais, garbin gai sutikti šlovingąjį jubilie jų-
VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
C2M2J/BOS
sccipencas ‘
_____________________________ .~____ -___ „
’
_____
'
.
'..........
’
■.
g-—*
.
...
.
' ,'
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
.
1977 m. vasario 11 d. Nr. 4 (988)
Jungtiniame Rektorato ir darbuotojų profsąjun gos komiteto posėdyje susumuoti Universiteto pada linių 1976 m. socialistinio lenktyniavimo rezulta tai.
Vasario 2—3 dienomis Vil niuje vyko Lietuvos profesi nių sąjungų XII suvažiavi mas. Jame dalyvavo ir Uni versiteto delegatai: studentų profsąjungos komiteto pirmi ninkas A. Kairys, Pramonės ekonomikos fakulteto studen tų profbiuro pirmininkė A. Sarpaliūtė. Visą gyvenimą ištikimas sportui —'■ toks Vytautas Bimba, TSRS nusipelnęs tre neris, LTSR nusipelnęs kūno kultūros ir sporto darbuoto jas. Vadovo ir auklėtojo ta lentas padėjo jam sėkmingai treniruoti „Žalgirio" krepši ninkus, tas talentas jam pa deda sėkmingai vadovauti Universiteto Fizinio auklėji mo katedrai. Neseniai V. Bimbai sukako penkiasdešimt metų, ir visi sveikinusieji jį linkėjo neblėstančios energi jos, auklėti jaunąją kartą stiprią, drąsią, nugalinčią.
„Heinė sakė, kad Getingeno miestas garsus dviem da lykais: savo universitetu ir dešromis. Mes, V. Kapsuko universiteto filologai, galėtu me pasakyti: esame garsūs savo kiemu ir savo beržu", — „Vakarinėse naujienose" rašo Filologijos fakulteto de kanas doc. J. Pikčilingis. Straipsnyje „Prie filologų berželio" dekanas pasakoja apie gražias ir turiningas fa kulteto studentų šventes, ku rios ugdo meilę specialybei, būsimai profesijai, ugdo studento pasaulėžiūrą. „Taigi mums gal labiau nei kitiems,
— toliau rašo doc. J. Pikčilingis, — tinka M. Kalinino žodžiai, kad tarybinio patrio tizmo ugdymas pradedamas nuo meilės gimtajam kai mui".
Vyksta sąjunginis darbo žmonių meno saviveiklos fes tivalis, skirtas Didžiojo Spa lio 60-mečiui. Sėkmingai Vil niaus miesto ir Lenino rajo no apžiūrose pasirodė Uni versiteto kaimo kapela {va dovas A. Valiulis). Ji pelnė savo kategorijoje nugalėtojų vardus ir teisę dalyvauti res publikinėje apžiūroje, kuri vyks Telšiuose. Kaip tik šiandien mūsų saviveiklinin kai ir išvyksta ten. Tikimės sulaukti gerų žinių iš Žemai tijos. Optimizmui pagrindas yra: praėjusių metų pabaigo je mūsų kapela labai gerai pasirodė Kaune vykusiame respublikiniame kapelų kon kurse „Grok, Jurgeli-76": pa teko į šešių geriausių būrį, varžėsi finale, buvo apdova nota Pagyrimo raštu.
Minske vyko VLKJS CK suorganizuotas seminaras aukštųjų mokyklų komjauni mo sekretorių pavaduoto jams. Jame dirbta trimis sekcijomis — organizacinio, ideologinio ir akademinio darbo. Seminare dalyvavo mūsų universiteto komjauni mo komiteto sekretoriaus pa vaduotojas A. Bajarūnas, ko miteto narys K. Kirša, Finansų ir apskaitos fakulteto komjaunimo sekretorius S. tūzas.
pažinta Fizikos fakultetui. Antroji vieta atiteko Tei sės, trečia — Gamtos bei Finansų ir apskaitos fa kultetams. Toliau seka: 4 PEF ir ChF, 5. IF, 6. MF, 7. PF, 8. MMF, 9. Fil. F. Tarp bendrauniversitetinių katedrų pirmoji vie ta pripažinta TSKP istori jos katedrai. Antra — Fi losofijos istorijos ir moks linio ateizmo, trečia —
GARBE
SOCIA-
LISTINIO LENK- >
TYNIAVIMO NU- \ | G ALĖTOJ AMSI
TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Įsaku už laimėjimus, pasiektus sąjunginiame socialistinia me lenktyniavime, darbo šaunumą, vykdant žemės ūkio produkcijos gamybos ir pardavimo valstybei planus ir socialistinius įsipareigojimus 1976 me tais, grupė respublikos darbo žmonių apdovanota TSRS ordinais ir meda liais. Medaliu „Už darbo šau numą" apdovanota Vil niaus V. Kapsuko univer siteto Filologijos fakulteto IV k. studentė Marytė ŽIŽYTĖ. 1976 m. vasarą ji vadovavo studentų staty biniam būriui.
Socialistinis lenktynia so studentams. vimas yra galingas eko Per 1976 metus ūkiskai nominės ir socialinės pa tos pagrindais baigta 61 žangos veiksnys, darbo tema už 1 mln. 940,2 žmonių politinio, darbinio tūkst. rublių. Čia 485 dės ir dorovinio auklėjimo tytojų ir 296 studentų dar mokykla. Jis kaupia nau bų ekonominis efektas su ją masių patyrimą, iškelia daro 2885,5 tūkst. rub. ir skleidžia vertingas pat Pernai Universiteto riotines iniciatyvas. Kartu tobulėja lenktyniavimo organizavimo formos ir metodai. Socialistinis lenktynia įsipareigojimuose vimas tam tikrą teigiamą moksliniai darbuotojai pa Fizinio auklėjimo kated tedrų impulsą davė ir mūsų uni skelbė 109 leidinius. Tarp rai. Ketvirtoje vietoje — neatsispindi svarbiausios versitetui. 1976 m. pra šių publikacijų — 23 mo Estetinio lavinimo, penk šių padalinių darbo kryp Antai, Chemijos, džioje į jį įsijungė fakul nografijos, 20 darbų rinki toje — Mokslinio komu tys. tetai ir bendrauniversite- nių, 46 vadovėliai bei nizmo katedra. Gamtos, Filologijos fakul tinės katedros, jų darbas mokymo priemonės. Įvai Sveikiname socialisti tetų soc. įsipareigojimuo suaktyvėjo, labiau jaučia riuose respublikos, sąjun nio lenktyniavimo nuga se neužsimenama anie mas pasitempimas ir orga gos bei užsienio žurna lėtojus! Geriausių fakulte darbuotojų visuomeninę nizuotumas. Tai padeda luose Universiteto dar tų dekanams, katedrų bei veiklą, studentų mokslinį gerinti visų fakultetų ir buotojai paskelbė 1290 visuomeninių organizacijų darbą ir pan. Laikome katedrų pedagoginį auklė mokslinių straipsnių, iš jų vadovams linkime naujų trūkumu ir tai, kad iš jamąjį ir mokslo tiriamąjį 93 — ‘ užsienio žurnaluo kūrybinių laimėjimų, ge esančių laboratorijų tik darbą. Apie tai liudija to se. Į išradimų ir atradimų rinant pedagoginį auklė dvi — DMO ir valdymo kie faktai. Praėjusiais me reikalų komitetą išsiųstos jamąjį bei mokslinį dar bei Skaičiavimo centras tais mokslo, tiriamajame 28 paraiškos, trylikai jau bą. Likusiems linkime (MMF) — dalyvavo socia ir metodiniame darbe da gauti teigiami sprendimai. pasitempti, lygiuotis į pir listiniame lenktyniavime lyvavo 1325 darbuotojai. Praėjusiais metais Univer maujančius. ir pateikė komisijai rezul Universitete nagrinėta 40 siteto darbuotojai apgynė tatus. įvairių problemų, jun 23 kandidatų ir 1 dakta Universiteto socialisti Universiteto socialiste giančių 303 temas. Page ro disertacijas. 258 dėsty nio lenktyniavimo komi nio lenktyniavimo komisi rėjo studentų mokslinis tojai bei darbuotojai kė sija pažymėjo ir trūku ja ir profsąjungos komite darbas, jame (87 būreliuo lė kvalifikaciją įvairiuose mus. Vienas jų — kai ku tas stengsis, kad trūku se) dalyvavo 32,6 nuošim kursuose, institutuose bei rių fakultetų ir katedrų mai būtų pašalinti. Tiki įsipareigojimai buvo ne mės, čio stacionarinio skyriaus stažuotėse. socialistinis kad i konkretūs. Sakykim, įsi studentų. Praėjusiais me Socialistinio lenktynia pareigota surengti SMD lenktyniavimas šiais — tais surengta 16 studentų vimo rezultatai rodo, kad Didžiojo Spalio 60-mečio mokslinių konferencijų, aktyviausiai visuose dar konferenciją (MMF), pa — metais vyks organijose perskaityti 1052 pra bo baruose reiškėsi Fizi teikti paraiškas autori zuočiau, jame dalyvaus Respublikiniam kos, Teisės, Finansų ir nėms teisėms, vykdyti visi padaliniai. Jis bus nešimai. darbus efektyvesnis visuose mū konkursui pateikti 225 apskaitos, Gamtos, Pramo ūkiskaitinius studentų moksliniai dar nės ekonomikos ir Chemi (ChF). Mokslinio komu sų darbo baruose, jeigu bai, iš jų 82 pažymėti jos fakultetai, TSKP isto nizmo katedros darbuoto tam daugiau dėmesio LTSR Aukštojo ir specia rijos, Filosofijos istorijos jai buvo įsipareigoję da skirs mūsų visuomeninės ir organizacijos. liojo vidurinio mokslo ir mokslinio ateizmo, Fi lyvauti partiniuose ministerijos I, II, III laips zinio auklėjimo katedros. profsąjunginiuose susirin kimuose (!). Doc. R. RAZAUSKAS nio diplomais. Iš spaudo Pirmoji vieta socialisti Trūkumas ir tai, kad Darbuotojų profsąjungos je paskelbtų 1290 moksli komiteto narys nių straipsnių 99 priklau niame lenktyniavime pri- kai kurių fakultetų ir ka-
LYGIUOTIS Į PIRMAUJANČIUS