garbingai SUTIKIME
DIDĮJĮ SPALĮ! Tarybiniai žmonės, visa pa žangioji žmonija ruošiasi iš kilmingai pažymėti didelę ir šviesią sukaktį — Didžiosios Spalio socialistinės revoliuci jos šešiasdešimtąsias metines. Tai — svarbi gairė mūsų liaudies gyvenime, viso pa saulinio išsivadavimo judėji mo vystymesi, įžymi revoliu cinės kovos ir komunizmo statybos šventė. Paskelbtas TSKP Centro Komiteto nutarimas „Dėl Di džiosios Spalio socialistinės revoliucijos 60-ųjų metinių", kurį milijonai darbo žmonių sutiko su dideliu susidomėji mu ir entuziazmu. Siame ne paprastai svarbiame idėjinia
me teoriniame ir politiniame dokumente ryškiai apibūdinta pasaulinė istorinė reikšmė, kurią turi Spalis — svarbiau sias XX šimtmečio įvykis, iš pagrindų pakeitęs žmonijos vystymąsi, įtikinamai atskleis ta marksizmo-leninizmo idė jų jėga. Per šešiasdešimt metų .Spa lio tėvynė nuėjo kelią, pri lygstantį šimtmečiams. Svar biausias jo rezultatas — tai, kad sukurta išsivysčiusio so cializmo visuomenė, kuri vi sapusiškai apibūdinta parti niame dokumente. Išsivysčiusio socializmo teorijos sukūrimas ir jos įgy vendinimas praktikoje — di delis teorinis indėlis į mark sizmo-leninizmo lobyną. Su kauptas patyrimas leido Tary bų Sąjungos Komunistų par tijai numatyti aiškų, moksliš kai pagrįstą veiklos kursą ar timiausiam laikotarpiui ir to lesnei istorinei perspektyvai.
Teisingas kelias Tėvynės ga liai toliau stiprinti, tarybinių žmonių materialiniams ir dvasiniams poreikiams vis ge riau patenkinti — dinamiškai ir proporcingai vystyti gamy bą, didinti jos efektyvumą, -gerinti darbo kokybę, spar čiai kelti darbo našumą. Dideli ir geri laimėjimai pasiekti šalies socialinio vys tymosi srityje. Susiformavo nauja istorinė žmonių bend rija — tarybinė liaudis. Bendrame darbe ir kovoje už socializmą išsiugdė tikrai broliška, monolitinė visų TSRS tautų sąjunga, formavo si ir grūdinosi tarybinis žmo gus — patriotas ir interna cionalistas. Socialistinė de mokratija sudaro sąlygas vi sapusiškam asmenybės sukles tėjimui. Spalio vėliavoje įrašytos idėjos gyvos ir triumfuoja. TSKP Centro Komiteto nuta rimas atskleidžia plačią socia
listinės visuomenės dinamiš ko vystymosi, mūsų laimėji mų ekonomikos, mokslo ir kultūros srityje, liaudies ge rovės kilimo panoramą. Didvyriška Tarybų valsty bės istorija, mūsų liaudies revoliuciniai, kovų ir darbo žygiai neatskiriamai susiję su TSKP — socialistinės visuo menės vadovaujančios ir vai ruojančios jėgos — veikla. Spalis laimėjo pergalę dėl to, kad jam vadovavo naujo tipo partija, kurią įkūrė di dysis Leninas. TSKP — revo liucinė darbininkų klasės par tija, visos tarybinės liaudies kovinis avangardas. Milijo nai darbo žmonių žino: ten, kur partija, ten pergalė! Per šešis dešimtmečius aki vaizdžiai pasikeitė visos pla netos veidas. Spalio revoliu cija davė galingą impulsą šiems giliems socialiniams pertvarkymams. Su socializmu visų žemynų
darbo žmonės sieja šiandien pačias šviesiausias viltis. Ta rybų šalis — patikima taikos tvirtovė ir vėliavnešė, kovo toja už įtempimo mažinimą, už tautų saugumą ir socialinę pažangą. TSKP Centro Komitetas nu tarė pradėti platų ruošimąsi Spalio 60-osioms metinėms. Partinių, profsąjungų ir kom jaunimo organizacijų, tarybi nių ir ūkinių organų darbas turi būti pajungtas darbo žmonių kūrybinės energijos mobilizavimui, kad būtų sėk mingai įvykdytas dešimtojo penkmečio planas. Visose respublikose, kraš tuose ir srityse, kiekviename darbo kolektyve reikia išvys tyti didelį organizacinį ir masinį politinį darbą. Ruo šiantis šlovingai datai, ypač svarbu stiprinti marksizmoleninizmo propagandą, visa pusiškai atskleisti Spalio re voliucijos istorinę reikšmę,
plačiai nušviesti Komunistų partijos revoliucinę pertvarkančiąją veiklą, parodyti le miamą liaudies masių vaid menį, kuriant naują visuome nę, Vis labiau keliant tary binių žmonių darbo ir politi nį aktyvumą, reikia energin giau atskleisti, it' naudoti re zervus, principingai, dalykiš kai kritikuoti trūkumus. Partija ragina darbininkus, kolūkiečius, inteligentiją pa žymėti Spalio 60-ąsias meti nes naujais darbo laimėji mais, ekonomikos, mokslo ir kultūros pasiekimais, garbin gai sutikti šlovingąjį jubilie jų-
VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
C2M2J/BOS
sccipencas ‘
_____________________________ .~____ -___ „
’
_____
'
.
'..........
’
■.
g-—*
.
...
.
' ,'
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
.
1977 m. vasario 11 d. Nr. 4 (988)
Jungtiniame Rektorato ir darbuotojų profsąjun gos komiteto posėdyje susumuoti Universiteto pada linių 1976 m. socialistinio lenktyniavimo rezulta tai.
Vasario 2—3 dienomis Vil niuje vyko Lietuvos profesi nių sąjungų XII suvažiavi mas. Jame dalyvavo ir Uni versiteto delegatai: studentų profsąjungos komiteto pirmi ninkas A. Kairys, Pramonės ekonomikos fakulteto studen tų profbiuro pirmininkė A. Sarpaliūtė. Visą gyvenimą ištikimas sportui —'■ toks Vytautas Bimba, TSRS nusipelnęs tre neris, LTSR nusipelnęs kūno kultūros ir sporto darbuoto jas. Vadovo ir auklėtojo ta lentas padėjo jam sėkmingai treniruoti „Žalgirio" krepši ninkus, tas talentas jam pa deda sėkmingai vadovauti Universiteto Fizinio auklėji mo katedrai. Neseniai V. Bimbai sukako penkiasdešimt metų, ir visi sveikinusieji jį linkėjo neblėstančios energi jos, auklėti jaunąją kartą stiprią, drąsią, nugalinčią.
„Heinė sakė, kad Getingeno miestas garsus dviem da lykais: savo universitetu ir dešromis. Mes, V. Kapsuko universiteto filologai, galėtu me pasakyti: esame garsūs savo kiemu ir savo beržu", — „Vakarinėse naujienose" rašo Filologijos fakulteto de kanas doc. J. Pikčilingis. Straipsnyje „Prie filologų berželio" dekanas pasakoja apie gražias ir turiningas fa kulteto studentų šventes, ku rios ugdo meilę specialybei, būsimai profesijai, ugdo studento pasaulėžiūrą. „Taigi mums gal labiau nei kitiems,
— toliau rašo doc. J. Pikčilingis, — tinka M. Kalinino žodžiai, kad tarybinio patrio tizmo ugdymas pradedamas nuo meilės gimtajam kai mui".
Vyksta sąjunginis darbo žmonių meno saviveiklos fes tivalis, skirtas Didžiojo Spa lio 60-mečiui. Sėkmingai Vil niaus miesto ir Lenino rajo no apžiūrose pasirodė Uni versiteto kaimo kapela {va dovas A. Valiulis). Ji pelnė savo kategorijoje nugalėtojų vardus ir teisę dalyvauti res publikinėje apžiūroje, kuri vyks Telšiuose. Kaip tik šiandien mūsų saviveiklinin kai ir išvyksta ten. Tikimės sulaukti gerų žinių iš Žemai tijos. Optimizmui pagrindas yra: praėjusių metų pabaigo je mūsų kapela labai gerai pasirodė Kaune vykusiame respublikiniame kapelų kon kurse „Grok, Jurgeli-76": pa teko į šešių geriausių būrį, varžėsi finale, buvo apdova nota Pagyrimo raštu.
Minske vyko VLKJS CK suorganizuotas seminaras aukštųjų mokyklų komjauni mo sekretorių pavaduoto jams. Jame dirbta trimis sekcijomis — organizacinio, ideologinio ir akademinio darbo. Seminare dalyvavo mūsų universiteto komjauni mo komiteto sekretoriaus pa vaduotojas A. Bajarūnas, ko miteto narys K. Kirša, Finansų ir apskaitos fakulteto komjaunimo sekretorius S. tūzas.
pažinta Fizikos fakultetui. Antroji vieta atiteko Tei sės, trečia — Gamtos bei Finansų ir apskaitos fa kultetams. Toliau seka: 4 PEF ir ChF, 5. IF, 6. MF, 7. PF, 8. MMF, 9. Fil. F. Tarp bendrauniversitetinių katedrų pirmoji vie ta pripažinta TSKP istori jos katedrai. Antra — Fi losofijos istorijos ir moks linio ateizmo, trečia —
GARBE
SOCIA-
LISTINIO LENK- >
TYNIAVIMO NU- \ | G ALĖTOJ AMSI
TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Įsaku už laimėjimus, pasiektus sąjunginiame socialistinia me lenktyniavime, darbo šaunumą, vykdant žemės ūkio produkcijos gamybos ir pardavimo valstybei planus ir socialistinius įsipareigojimus 1976 me tais, grupė respublikos darbo žmonių apdovanota TSRS ordinais ir meda liais. Medaliu „Už darbo šau numą" apdovanota Vil niaus V. Kapsuko univer siteto Filologijos fakulteto IV k. studentė Marytė ŽIŽYTĖ. 1976 m. vasarą ji vadovavo studentų staty biniam būriui.
Socialistinis lenktynia so studentams. vimas yra galingas eko Per 1976 metus ūkiskai nominės ir socialinės pa tos pagrindais baigta 61 žangos veiksnys, darbo tema už 1 mln. 940,2 žmonių politinio, darbinio tūkst. rublių. Čia 485 dės ir dorovinio auklėjimo tytojų ir 296 studentų dar mokykla. Jis kaupia nau bų ekonominis efektas su ją masių patyrimą, iškelia daro 2885,5 tūkst. rub. ir skleidžia vertingas pat Pernai Universiteto riotines iniciatyvas. Kartu tobulėja lenktyniavimo organizavimo formos ir metodai. Socialistinis lenktynia įsipareigojimuose vimas tam tikrą teigiamą moksliniai darbuotojai pa Fizinio auklėjimo kated tedrų impulsą davė ir mūsų uni skelbė 109 leidinius. Tarp rai. Ketvirtoje vietoje — neatsispindi svarbiausios versitetui. 1976 m. pra šių publikacijų — 23 mo Estetinio lavinimo, penk šių padalinių darbo kryp Antai, Chemijos, džioje į jį įsijungė fakul nografijos, 20 darbų rinki toje — Mokslinio komu tys. tetai ir bendrauniversite- nių, 46 vadovėliai bei nizmo katedra. Gamtos, Filologijos fakul tinės katedros, jų darbas mokymo priemonės. Įvai Sveikiname socialisti tetų soc. įsipareigojimuo suaktyvėjo, labiau jaučia riuose respublikos, sąjun nio lenktyniavimo nuga se neužsimenama anie mas pasitempimas ir orga gos bei užsienio žurna lėtojus! Geriausių fakulte darbuotojų visuomeninę nizuotumas. Tai padeda luose Universiteto dar tų dekanams, katedrų bei veiklą, studentų mokslinį gerinti visų fakultetų ir buotojai paskelbė 1290 visuomeninių organizacijų darbą ir pan. Laikome katedrų pedagoginį auklė mokslinių straipsnių, iš jų vadovams linkime naujų trūkumu ir tai, kad iš jamąjį ir mokslo tiriamąjį 93 — ‘ užsienio žurnaluo kūrybinių laimėjimų, ge esančių laboratorijų tik darbą. Apie tai liudija to se. Į išradimų ir atradimų rinant pedagoginį auklė dvi — DMO ir valdymo kie faktai. Praėjusiais me reikalų komitetą išsiųstos jamąjį bei mokslinį dar bei Skaičiavimo centras tais mokslo, tiriamajame 28 paraiškos, trylikai jau bą. Likusiems linkime (MMF) — dalyvavo socia ir metodiniame darbe da gauti teigiami sprendimai. pasitempti, lygiuotis į pir listiniame lenktyniavime lyvavo 1325 darbuotojai. Praėjusiais metais Univer maujančius. ir pateikė komisijai rezul Universitete nagrinėta 40 siteto darbuotojai apgynė tatus. įvairių problemų, jun 23 kandidatų ir 1 dakta Universiteto socialisti Universiteto socialiste giančių 303 temas. Page ro disertacijas. 258 dėsty nio lenktyniavimo komi nio lenktyniavimo komisi rėjo studentų mokslinis tojai bei darbuotojai kė sija pažymėjo ir trūku ja ir profsąjungos komite darbas, jame (87 būreliuo lė kvalifikaciją įvairiuose mus. Vienas jų — kai ku tas stengsis, kad trūku se) dalyvavo 32,6 nuošim kursuose, institutuose bei rių fakultetų ir katedrų mai būtų pašalinti. Tiki įsipareigojimai buvo ne mės, čio stacionarinio skyriaus stažuotėse. socialistinis kad i konkretūs. Sakykim, įsi studentų. Praėjusiais me Socialistinio lenktynia pareigota surengti SMD lenktyniavimas šiais — tais surengta 16 studentų vimo rezultatai rodo, kad Didžiojo Spalio 60-mečio mokslinių konferencijų, aktyviausiai visuose dar konferenciją (MMF), pa — metais vyks organijose perskaityti 1052 pra bo baruose reiškėsi Fizi teikti paraiškas autori zuočiau, jame dalyvaus Respublikiniam kos, Teisės, Finansų ir nėms teisėms, vykdyti visi padaliniai. Jis bus nešimai. darbus efektyvesnis visuose mū konkursui pateikti 225 apskaitos, Gamtos, Pramo ūkiskaitinius studentų moksliniai dar nės ekonomikos ir Chemi (ChF). Mokslinio komu sų darbo baruose, jeigu bai, iš jų 82 pažymėti jos fakultetai, TSKP isto nizmo katedros darbuoto tam daugiau dėmesio LTSR Aukštojo ir specia rijos, Filosofijos istorijos jai buvo įsipareigoję da skirs mūsų visuomeninės ir organizacijos. liojo vidurinio mokslo ir mokslinio ateizmo, Fi lyvauti partiniuose ministerijos I, II, III laips zinio auklėjimo katedros. profsąjunginiuose susirin kimuose (!). Doc. R. RAZAUSKAS nio diplomais. Iš spaudo Pirmoji vieta socialisti Trūkumas ir tai, kad Darbuotojų profsąjungos je paskelbtų 1290 moksli komiteto narys nių straipsnių 99 priklau niame lenktyniavime pri- kai kurių fakultetų ir ka-
LYGIUOTIS Į PIRMAUJANČIUS
KAIP LAIKĖME ŽIEMOS EGZAMINŲ SESIJĄ
Fizikos Matematikos ir mechanikos Chemijos Gamtos Medicinos Filologijos Istorijos Pramonės ekonomikos Prekybos Finansų ir apskaitos Teisės
pažym ius iš vieno ir daugiau dalyku
Gavo nepatez-nki namus
T ik patenkinam ai
Labai q erai ir g e ra i, tik gerai
Penketais
Išlaikė visus egžam inus
FAKULTETAS
Laikė egzam inus
PAŽANGUMO LENTELE IR PASTABOS PARAŠTĖSE
GERA PRADŽIA TIK PUSE DARBO
M n E 3 CT C CJ >N H CL
517
487
77
161
13
30
94,2
861 348 577 726 1069 923
735 329 567 680 1035 903
75 63 87 115 91 156
137 187 249 282 396 456
61 5 14 44 39 21
126 19 10 46 34 20
85,4 94,5 98,3 93,7 96,8 97,8
483 341
451 330
28 27
392 89
31 22
32 11
93,4 96,8
1241 564
1136 551
58 74
237 264
107 16
105 13
91,5 97,7
Iš viso:
N
EDIDUKE mergaitė troško skraidyti, kilti kuo aukščiau į dangaus žydrynę ir pa žvelgti žemyn, kada toji žemė gražesnė: žalia va salą ar balta žiemą? Iš aukštybių pamatyti savo kaimą! Vitalija rašydavo laiškus į redakcijas, ir klausdavo, kaip tapti la kūne. Daugiausia džiaugs mo atnešė Respublikinio aviacijos klubo tuometi nio viršininko Z. Polinausko atsakymas. Jis kvietė vasarą atvažiuoti į Vilnių, apsilankyti klube. Jeigu patiks, galės baigusi vidu rinę ateiti mokytis skrai dyti. Metai bėgo, ir vis vi liojo mėlyna dangaus spalva; žmones, valdan čius lėktuvus, vaizdavosi stipriais, bebaimiais. Tapo Universiteto pirmakurse. Atėjo į klubą. Kiekvieną rytą, vos pra budusi, puldavo prie lan go:. ar televizijos bokštas skendi rūke? Jeigu gied ra, bus galima skraidyti,
ir Vitalijos veidą nušvies davo džiaugsmas. Reikėjo suspėti į paskaitas, pava sarį — dar ir į treniruo tes, žiemą — į teorinius užsiėmimus. Kad sėkmin gai skraidytum, būtina pažinti lėktuvą, j*o varikMUSŲ DIPLOMANTAI
Nors ne visi, baigę Universitetą, betarpiškai susidu ria su moksliniu darbu, Stu dentų mokslinėje draugijoje Įgyti įgūdžiai praverčia tiek pedagogui, tiek gamybininkui. Studentas, atlikdamas mokslinį darbą, pirmiausia įgyja mokslinio darbo įgti džių, susipažįsta su informacijos kaupimo metodika, iš lį, detales, nusimanyti me moksta naudotis literatūra. teorologijoj. Vėlai vakare Studentų požiūris į SMD sugrįžusi į bendrabutį, pa toli gražu nevienodas. Vieni sakodavo kambario drau įsitraukia į jos veiklą I—II gėms, kaip sekasi, su lėk kurse, kiti pirmąjį pranešimą tuvų modeliais rodydavo, padaro iš kursinio darbo. Prie katedrų veikiantys bū kokius pratimus atlieka reliai ne visada sudomina per treniruotes. Pirmasis studentus. Tai iš dalies gali iš jų — trikampis maršru ma paaiškinti nelanksčiomis tas, orientuojantis pagal būrelių veiklos formomis. Su žemėlapį ir kompasą, rei sirinkimai dažnai būna for kia laiku, numatytame malūs, blankūs. Kai nariai aukštyje atskristi i posūdomisi skirtingomis temomis, vargu ar bus įdomūs dalyki niai susirinkimai, kur nagri nėjama siaura tema, domi nanti ne visus dalyvius. Bū SPALIS MANO GYVENIME reliai turėtų labiau padėti jaunesnių kursų studentams įsitraukti į mokslinį darbą, informuoti juos apie darbus, vykdomus katedroje. Tokio pobūdžio susirinkimai padėtų studentams geriau orientuotis savo specializacijos proble mose. Kartais studentai iki Pirmosiomis dienomis po Spalio revoliucijos Tarybų val trečio kurso nežino, kokią džia paskelbė sąžinės laisvę. Bažnyčia buvo atskirta nuo specializaciją pasirinkti, o ką bekalbėti apie konkrečias te valstybės, mokykla nuo bažnyčios. mas kursiniam ir diplominiam Tokios laisvės ilgą laiką pasigedo Lietuvos darbo žmo darbams. SMD būreliai čia nės, kentę buržuazijos, tuo pačiu ir bažnyčios, priespau daug galėtų pasitarnauti. Mokslinio darbo pradžioje dą. Be dvasininkų sutikimo niekas neturėjo teisės tuok (ypač pirmuosiuose kursuose) tis, duoti vardo naujagimiui ar laidoti. dažnai pastebimas reiškinys, Įdomų tų dienų faktą, rodantį, kaip sunku buvo nepai kai studentas pradeda dirbti syti klerikalų, prisimena Vincas Simonavičius, buvęs mū pas tą vadovą, kuris pirmas jam pasiūlo, taigi tema pasi sų universiteto dėstytojas. Dabar jis, revoliucinio judėji renkama atsitiktinai. Vėliau mo dalyvis, ekonomikos kandidatas, — personalinis pen dažnai tenka ją keisti, iš nau jo skaityti literatūrą; taip sininkas, neseniai atšventė 70-ąjį gimtadienį. Ta proga ir gaištamas laikas, menkesni už aktyvų dalyvavimą visuomeniniame gyvenime V. Si būna darbai. monavičius apdovanotas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Ta Pradėdami dirbti SMD, I— rybos Prezidiumo Garbės raštu. II kursų studentai neretai susiduria su kitais sunku mais. Dažnai dar būna neiš klausyti specialieji, o kartais ir bendrosios fizikos kursai. Tai trukdo skaityti specialią literatūrą. Ką padarysi: jei pirmo kurso studentas suge bėtų tiek pat, kiek ir penk to, nereikėtų ir studijų. Ne verta nusiminti, jei padarytas darbas ir nėra naujas atradi mas, nes pačiam dirbančia jam jis turi didelę reikšmę, ypač jei jis atliekamas sava rankiškai. Pačiam vykdyti eksperimentą ne tas pats, ką apie jį perskaityti vadovėly je. V. GINEITYTE FF V k. studentė
Nugalėti
audras
Retos jungtuvės
kio punktą. Antrasis — devynios figūros atlieka mos 1200 m aukštyje, tarp suktukas, „statinė", jų mirties kilpa. Trečiasis pratimas — skridimas ra tu. savarankiškai Vitalija pakilo 1973 metų vasarą. Skrido lėktuvu J AK-18 A ir nenorėjo tikėti, kad šalia nėra instruktoriaus. Ta liepos vienuoliktoji tapo antruoju jos gimta dieniu. Respublikinėse varžy bose buvo pati jauniausia, o sekėsi puikiai, tik jau tame sporte sėkmes daž nai lydi nusivylimai. Įvyk dė normatyvus, bet nepa teko į stipriausiųjų šeše tuką ir netapo TSRS spor to meistre. Antrosios jai varžybos vyko Panevėžy je, lakūnai kovojo dėl Dariaus ir Girėno prizo. Vitalija skrido maršrutu. Jau jau netoli buvo gim tasis kaimas, bet ties sa vo mokykla pateko į aud(Nukelta į 4 psl.)
Taigi, 1933 metai. Klai pėdoje ką tik įvyko retos jungtuvės. Nuotraukoje kairėje matome jų daly vius: pirmoje eilėje sėdi — šiauliškiai darbininkai komunistai pogrindininkai Genė Šliupaitė ir Vincas Simonavičius. Antroje ei lėje matosi jų santuokos liudininkai (iš kairės): kai kurį laiką kartu su V. Simonavičiumi sėdėjęs Šiau lių sunkiųjų darbų kalėji me, vėliau komunistinio pogrindžio bendradalyvis, LKP Klaipėdos RK narys Erichas Joneikis, jo sesuo Uršulė Joneikytė-Sprogienė (Urtė Sprogies) ir jų tėvas Johanas Joneikis. Nusifotografuota tą pačią dieną po jungtuvių metri kų sudarymo Klaipėdos miesto-magistrato civili
Tokią mintį Istorijos fakulteto prodekanas istori jos kandidatas S. Jagelevičlus pasakė jau baigiantis mūsų pokalbiui. Tai reiškė, kad studentai pirmus sesijos egzaminus laikė geriau, nei paskutinius. Tai reiškė, kad fakulteto pažangumo procentas vis ma žėjo į sesijos pabaigą. Sumažėjo jis tik iki 97,8 proc. (II vieta Universitete). Matau, prodekanas ne patenkintas: praėjusių metų žiemos sesijoje pažan gumas buvo kiek geresnis (97,9 proc ). Ir ta viena dešimtoji dalis, nors ir mažytis, bet žingsnis atgal. Kaltininkai turbūt būsią IV k. istorikai, „padovano ję" fakultetui net 5 skolininkus (iš politinės ekono mijos). Iš viso po sesijos fakultete dvejetukininkų buvo 20 iš 913 laikiusiųjų. Daug tai ar mažai? Prodekanui atrodo, kad daug. Antroji mūsų pokalbio dalis buvo daug malonesnė. Fakultete 156 pirmūnai (16,7 proc.), 456 studen tai išlaikė be trejetų, tėra tik 21 „rimtas" trejetu kininkas. Du trečdaliai studentų per sesiją negavo nė vieno trejeto! Fakultetas užėmė antrą vietą, bet šitais skaičiais pagrįstai galima didžiuotis. Negalėjo prodekanas nepasidžiaugti pirmakur siais, kurie pirmą sesiją išlaikė visi iki vieno be skolų. Tik du pirmakursiai nesugebėjo gauti dides nio pažymio už trejetą. Antrame kurse toks tik vie nas. Gerai šią sesiją (turbūt, kad paskutinė) laikė penktakursiai. Trečdalis fakulteto penketukininkų — iš jų. Sakoma, kad kiekvienam rupi savos bėdos. Ki tuose fakultetuose, ko gero, kai kam ir trejetas iš ganymas. Istorikams tai ne džiaugsmas. Tikriau sa kant, istorikai nesidžiaugia bibliotekininkų rezulta tais. Vėl keli skaičiai. TSKP istorijos egzaminą pir mame ir antrame kursuose trejetais išlaikė 84 stu dentai. Iš jų — 67 bibliotekininkai. Du antrakursiai „įsigudrino" gauti dvejetus. Politinės ekonomijos egzaminą trejetu tesugebėjo išlaikyti 43 studentai.. '26 iš jų — bibliotekininkai. Tiesa, skolininkų čia daugiausia, kaip jau minėjau, istorijos specialybėje, bet tik bibliotekininkų kaltė, kad fakulteto pažangu mas iš visuomenės mokslų tėra 98,6 proc. Prie šim taprocentinio pažangumo vis nepriartėjaina, nors se nokai šiito siekiama. Tradiciniai favoritai fakultete — psichologai ir žurnalistai. Ir šią sesiją jie išlaikė geriausiai — be skolų. Trečio kurso psichologų grupėje 8 pirmūnai iš 31 studento. Trečio kurso žurnalistai šioje sesijo je nepatyrė trejeto kartėlio. Jei ir bibliotekininkai šitaip, šimtaprocentinė riba būtų ranka pasiekiama, ir žingsnis į priekį netaptų tokia sunkenybe.
L. KLIŠAUSKAS
nės metrikacijos skyriuje — Standesamte. Pas U. Sprogienę šeimyniškai drauge papietauta. Tuo vestuvės ir baigėsi. Kitą dieną sutuoktiniai grįžo į Šiaulius. Tuomet vadinamojoje Didžiojoje Lietuvoje ne buvo civilinės metrikaci jos. Taip mėginta protes tuoti prieš klerikalinę reakciją visose žmonių savitarpio santykių srity se. Spalio principų įtakoje protestuota, esant nedide lei galimybei, pakankamai ryžtingai, griežtai, revo liucingai. Be gailesčio laužta senoji, „tradicinė", bažnytininkų nustatyta santuokos (jungtuvių) for ma. Nepabijota susipykti nei su tėvais, nei su gimi nėmis, nei su kaimynais
ir klerikališkai nusiteiku siais pažįstamais bei kai kuriomis valstybinėmis įstaigomis. Turėta savi principai, sava pasaulėžiū ra, ideologija ir jų prisi laikyta. Jungtuvių metrikų su darymo data — .lapkričio septintoji — pasirinkta ne atsitiktinai. Tuo pačiu no rėta paminėti ir proleta rinės Spalio revoliucijos metines. Toks sumanymas anų laikų sąlygomis bu vo sunkiai įgyvendinamas ir gerokai pavojingas, bet užtat minimą įvykį gau bia tikra, veržli, revoliu cinė romantika, be kurios ir dabar niekur neapseina komunistinio judėjimo ir komunizmo kūrimo daly viai. V. TOMKUS
Jungtuvių metrikas. Heiratsurkunde. ų. nuopuolių uoilidų H senibM apdraudimu bei palrklųių lelpn.io tikslą ) rjoken-. Lnlall , bi>itidiUi>. und Alierstcoirtierung »o»ie der Hinierblrebencn-Lui>oų;«>
Vyro vardas, pavardė, gimimo diena ir metai bei luomas Vor- und Zuname sowie Geburtstag, und -Jahr und Stand dės Ehemannes'
darbininkas
Vincentas SI mono D t Člus ‘1907 m. vasario mėn. 3 d. Žmonos vardas ir pavardė iš namų bei gimimo diena ir metai _________ Vor- und Geburlsname sowie Geburtstag und -Jahr und Stand der Ehefrau;
Sltupattė 1903 m, sausio mėn.lO d. Jungtuvių diena (»><"*« Tag der Ehesdilieftung (m Bud>sub«n kniugebem
Geno vai tė
___
tukstantts devyni) Ši", tat tris-____
dešimt treciais metais lapkričio nenešto septinta diena________
_________________
19___
Užrašų valdininkft: {)er Standesbj©nte: <lni«r»4inh)
Kviečiame ir kitus mū sų laikraščio skaitytojus prisiminti ryškiausią jų gyvenimo įvykį, susijusį su Spalio minėjimu, papa sakoti, kaip jų gyvenimą pasuko Revoliucijos idė jos.
KELI ŽODŽIAI APIE JUOS... Žiemos atostogų dienomis ištuštėjo Universiteto audito rijos, skaityklos ir laboratori jos. Interklube gi buvo pats darbo įkaršti;. Mums teko garbė priiminėti Universiteto svečius iš kitų Sąjungos aukštųjų mokyklų. Svečių šią žiemą sulaukėme labai daug. Vilniaus universitetas keitėsi grupėmis su Maskvos, Lenin grado, Kijevo ir Talino aukš tosiomis mokyklomis. Interklubo nariai sutiko, apgyven dino bendrabučiuose, supa žindino su Universiteto ir miesfd įžymybėmis tris stu dentų grupes iš Leningrado: Universiteto, Inžinerinio eko nomikos instituto ir 1-ojo Me dicinos instituto studentus. Kiek vėliau atvyko Kijevo Lenino ordino T. Ševčenkos universiteto Parengiamojo fa kulteto studentų-užsieniečių grupė, taip pat studentų iš Maskvos Energetikos ir Tali no Politechnikos institutų. Rūpesčių netruko. Mūsų respublika, sostine, Universi tetu domimasi kasmet vis la biau, taigi kasmet daugėja ir norinčiu iš arčiau visa tai pamatyti. Kiek leido galimy bės, stengėmės neapvilti nuo monės apie tradicinį lietuviš ką svetingumą, suteikti sve čiams visas galimybes geriau susipažinti su mūsų sostine. Visus be išimties Universite to svečius domino mūsų stu dentiškas gyvenimas, todėl rengėme susitikimus Universi teto kavinėje, pasakojome apie mūsų studijas ir laisva laiki. Supažindinome svečius su Lietuvos ir universiteto istorija, rengėme ekskursijas į Trakus. Mums didžiai pravertė per
daugelį Interklubo egzistavi mo metų sukauptas darbo pa tyrimas: kiek čia tų dienų buvo, o priėmėme daugiau kaip 100 svečių. Kartu išryš kėjo ir kai kurie esminiai mūsų darbo trūkumai, ku riuos teks nedelsiant šalinti, kad prisiderintume prie vis didesnio atvykstančiųjų į Universitetą svečių būrio ir atliktūme tą vaidmenį, kurio iš mūsų tikisi Universiteto vadovybė ir Komjaunimo ko mitetas. Interklubo šios žiemos veikloje pasižymėjo klubo tarybos narė Rasa Jablonskytė, kuri įdėjo turbūt daugiau sia darbo ir energijos sutin kant Universiteto svečius. Darbo įkarštyje mums daug padėjo Komjaunimo komite to narė O. Diubčenko, akty viai dirbo klubo tarybos narė E. Treinytė. Išsiskirstė svečiai. Interklu bo veikloje nedidelis atokvė pis. Ir vėl į darbą. .. Visuo met pasiruošę tęsti savo il gametę tradiciją — garbingai
Interklubas priima svečius Paskutiniaisiais šalies fakultetu. metais ryškiai pakito studen tų socialinė sudėtis: atvažiuo ja daugiausia valstiečių ir IR APIE MUS darbininkų vaikai. Jų stropu Minėjau, kad žiemos atos mas padeda fakulteto dėsty togų dienomis interklubo tojams vykdyti TSKP XXV svečiais buvo Kijevo univer suvažiavimo numatytą užda siteto Parengiamojo fakulte vinį — ruošti specialistus be to studentai. Šis fakultetas sivystančioms šalims. Ši ke įkurtas 1960 metais. Jame už lionė į Vilnių jubiliejiniais sienio studentai mokosi rusų Didžiojo Spalio 60-mečio me kalbos, kad galėtų tęsti stu tais turėjo tikslą supažindinti dijas tarybų šalies aukštosio studentus su sąjunginių res se mokyklose, technikumuo publikų ir visos tarybinės se ir profesinėse-technikos liaudies pasiekimais. mokyklose. Fakultetą jau bai Grupėje buvo 21 studentas gė keli tūkstančiai studentų iš dešimties pasaulio šalių. iš Afrikos, Azijos, Lotynų Visi jie, vadovaujami fakul Amerikos šalių, iš Portugali teto dėstytojo Jurijaus Kurjos, Suomijos, Kanados, JAV. daso, yra aktyvūs meno sa Patys studentai mėgsta savo viveiklos entūziastai, pi opa fakultetą vadinti draugystes guoja savo tautų dainas ir
šokius. Ir viešnagės Vilniuje metu jie surengė nemaža pui kių koncertų. Svečiai koncer tavo 28-ojoje vidurinėje mo kykloje, 21-ojoje Profesinėje technikos mokykloje, vakaresusitikime su VU komjauni mo aktyvu bei vakaronėje su mūsų universiteto Parengia mojo skyriaus studentais. Mes paprašėme draugus iš Kijevo pasidalinti savo įspū džiais apie viešnagę Vilniu je. Dominykas Miatamas (Ka merūnas): Man dar Kijeve pasakojo apie Vilniaus gro žį, tačiau atvykęs pamačiau, kad nuostabus yra ne tik jūsų miestas, bet ir žmonės. Jie visuomet mums padėdavo, noriai bendraudavo su mu mis. Į Kijevą aš parvešiu
draugystės gijų tvirtinimo. Ir jeigu mūsų universiteto sve čiai ir draugai išvažiuodami išsiveža kuo geriausius įspū džius, tai didelis ačiū už tai ir jums. Universiteto Užsie nio ryšių skyriaus darbuoto jams. D. TAMULEVlClUTE
sitete vyko mokslinė-ideologinė konferencija, kurioje da lyvavo Krokuvos universite to Istorijos fakulteto prodekanas humanitarinių mokslų daktaras A. Pilchas. Jis per skaitė pranešimą apie studen tų judėjimą Lenkijos aukšto siose mokyklose ir Vilniaus universitete 1918—1939 m. Krokuvoje svečiavosi ir Vilniaus universiteto moks lininkai: doc. J. Grigonis, J. Misevičius, J. Dobrovolskas, V. Lesčius. Prof. R. Plečkaitis skaitė pranešimą lenkų moks lininkų surengtame simpoziu me Krokuvoje „Koperniko mokslas Lietuvoje". Stiprėja internacionalizmo ryšiai tarp abiejų universite tų studentų. Kasmet keičia masi studentų statybiniais bū riais; Istorijos, Matematikos ir Chemijos fakultetų vyres niųjų kursų studentai atlieka mokslinę - pažintinę prakti ką Lenkijos Liaudies Respub likoje, o šių specialybių stu dentai iš Lenkijos tobulinasi Vilniaus universitete. Toks bendradarbiavimas padeda studentams geriau susipažinti su lietuvių ir lenkų tautų istorija, kultūra, mokslo lai mėjimais. Didelį susidomėjimą sukėlė Krokuvos univėrsiteto pro fesorės K. Mrozovskos paskai tos Vilniaus universitete apie aukštojo mokslo išsivystymą Liaudies Lenkijoje. Pernai Istorijos fakultete stažavosi Varšuvos universiteto istori jos mokslų daktaras S. Rudnickis. Mokslininkas tyrinėjo Lenkijos konservatistų politi ką Vilniaus krašte 1918— 1926 m. Ateityje abi aukštosios mo kyklos planuoja bendromis jėgomis tyrinėti įvairias mokslo problemas, keistis mo kymo programomis, literatū ra, dalintis mokslinio ir auk lėjamojo darbo- patyrimu, teikti konsultacijas. I. BACYTfi
atstovauti seniausiai aukštajai mokyklai.
DRAUGYSTĖS GIJOS • ČIA PRASIDEDA BENDRADARBIAVIMO KELIAI Balio Sruogos g., 4. Ne daug kas žino šį adresą. Kie no jis? Užsienio ryšių sky rius — skelbia ant medinių durų kabanti lentelė. Čia prasideda draugystės keliai, vedantys j socialistinių šalių aukštąsias mokyklas, pakviečiantys viešnagėn draugus iš JAV, Australijos, Kanados, VFR, kitų šalių. Dabar, mažė jant pasaulyje tarptautiniam įtempimui, įtvirtinant taikaus sambūvio principus tarp vals tybių, turinčių skirtingą so cialinę santvarką, tarybinės aukštosios mokyklos tarptau tinių ryšių reikšmė dar pa didėja. Visiems gerai žino mas mūsų universiteto bend radarbiavimas su daugelio socialistinių šalių aukštosio mis mokyklomis. Tokios su tartys sieja mūsų Alma Mater su Latvijos, Baltarusijos, Odesos, su užsienio šalių — Greifsvaldo, Prahos, Kroku vos universitetais, Erfurto Medicinos Akademija. Bend radarbiaujame ir su Magde burgo Aukštąja technikos mokykla, Liublino universi tetu. Kiekvienais metais pas mus atvyksta profesorių, dės tytojų, studentų iš daugelio šalių. Ketvirti metai Universi tete rengiami lietuvių kalbos kursai užsienio lietuviams. Visus svečius su mūsų uni versitetu riša glaudus abipu sis bendradarbiavimas, pasi reiškiantis įvairiomis formo mis; mokslinis darbas, pa skaitų skaitymas, pasidaliji mas darbo patirtimi, dalyva vimas mokslinėse konferenci jose, bendrų mokslinių darbų ruošimas ir kt. Vien tik 1976 metais j Universitetą buvo
atvykę 90 žmonių, tarp jų — dėstytojai, profesoriai, dar buotojai. Atlikti gamybinėspažintinės praktikos vasarą buvo atvykę iš socialistinių šalių 120 studentų. 88 Uni versiteto dėstytojai ir dar buotojai pabuvojo mokslinėse komandiruotėse užsienio aukš tosiose mokyklose. Kur dar darbo ir poilsio stovyklos, saviveiklininkų išvykos, ne paminėti dar mūsų studentai, išvykstantys užsienin studi juoti, atlikti gamybinę, priešdiplominę praktikas... Visą šį darbą, susijusį dau giausia su dokumentacija, darbo sutartimis ir darbo planais, atlieka Universiteto Užsienio ryšių skyrius. Jis pirmasis sutinka svečius iš to limiausių kraštų, globoja juos visą viešnagės laiką. Doku mentai, apgyvendinimas, iš vykos po respubliką, — vis kuo turi laiku pasirūpinti čia dirbantys žmonės. Jų tik pen ki. Tiesa, tai ne taip jau ma ža, jeigu prisiminsime, kad kažkada šį darbą tvarkė vie nas žmogus. Tada atskiro Už sienio ryšių skyriaus nebuvo: jis ilgą laiką gyvavo Aspi rantūros skyriaus padaliniu. Plečiantis Universiteto ry šiams su kitų šalių aukšto siomis mokyklomis — dau gėjo ir darbo, rūpesčių. Šie met skyrius švenčia dar tik antrąsias savarankiško gyva vimo metines, nors pačios „seniausios" jo darbuotojos: L. Miliauskienė ir M. Dvareckienė dirba jau penktus metus. Kada čia tik užeisi — visada būsi maloniai ir man dagiai priimtas ir kitų dar buotojų — skyriaus viršinin ko R. Sadausko, N. Baščiulienės, V. Zapusto. Mažas, bet draugiškas kolektyvas sa vo darbu daug prisideda prie
UNIVERSITETAS
1579—1979 • NUO NEMUNO IKI VISLOS Plati draugystės juosta nu tįsusi nuo Nemuno iki Vis lūs. Przyjazn, draugystė — žodžiai, gerai suprantami ir brangūs lietūvių ir lenkų tau toms. Lietuvos TSR ir Lenki jos Liaudies Respublika palai ko glaudžius ryšius. Bendra darbiavimas ir draugystė su artina tautas, padeda teisin gai informuoti abiejų šalių liaudį apie pasiektus laimėji mus, kuriant brandaus socia lizmo visuomenę, skatina ekonominį ir kultūrinį vysty mąsi, ugdo žmonių sąmonėje internacionalizmo jausmus. Kasmet vis labiau plėtojasi Lietuvos ir Lenkijos aukštų jų mokyklų įvairiapusiai ry šiai. 1970 metais tarp Vil niaus V. Kapsuko ir Kroku vos Jogailos universitetų, pa sirašius bendradarbiavimo su tartį, užsimezgė nuoširdi draugystė. Kiekvienais me tais įvairių specialybių stu dentai, profesoriai ir dėsty tojai iš Krokuvos atvyksta į Vilnių, vilniečiai savo ruož tu — į Krokuvą. Abiejų universitetų dės tytojai dalyvauja rengiamose mokslinėse konferencijose. 1971 metais Vilniaus univer
lietuvišką dainą, kurią išmo kau su Universiteto studen tais. Kugblenu Blova (Togas): Aš atvykau į TSRS, kad tap čiau gydytoja. Mano tėvynė je dar labai maža gydytojų. Mes kuriame socializmą ir susiduriame su daugybe įvai rių sunkumų. Socialistinės Lietuvos pasiekimai įtikino, kad ir mano mažytė šalis sėkmingai nugalės visas kliū tis. Anastasio Gera (Angola): Jūs visi gerai žinote, kad iki 1975 m .lapkričio mūsų šalis buvo Portugalijos kolonija. Ji tapo laisva todėl, kad An golos liaudis kovojo su ko lonializmu, o vėliau su tarp tautiniu imperializmu, todėl, kad TSRS ir kitos socialisti nės šalys aktyviai padėjo mums šioje kovoje. Vilniuje man ypač patiko jaunimas, visi labai impatingi. Aš bū
tinai atvyksiu j Vilnių vasa rą. Zituni Omaras (Alžyras): Susitikimų Universitete me tu aš sužinojau jūsų krašto istoriją, susipažinau su stu dentų gyvenimu. Man labai gaila, kad tenka išvykti. Aš norėčiau gyventi ir mokytis Vilniuje. Rišaras Sika (Kongo Liau dies Respublika): Mūsų šaly je trūksta nacionalinių spe cialistų. Šiemet į Kijevą at vyko 50 studentų iš Kongo. Tačiau tik keturiems iš jų pavyko pamatyti jūsų nuosta bų miestą. Čia visi žmonės labai linksmi ir patrauklūs. Aš išvažiuoju, tačiau išsivežu ir daugybę gerų prisimi nimų, naujų draugų adresų. Sana Afifi, Randa Kamai (Jordanija): Mes atvykome iš Jordanijos, tačiau mūsų tė vynė — Palestina. Tai nuo stabi ir daugybę kančių paty rusi šalis, kuri kovoja už sa vo laisvę ir nepriklausomy bę. Vilniuje mes iš karto pa sijutome tarp draugų. Gal ir keista, bet čia mums daug kas priminė tėvynę. A. Korotkova (Parengia mojo fakulteto partinio biu ro sekretorė, rusų kalbos dės tytoja): Viso mūsų fakulteto vardu dėkoju jūsų Universi teto Komjaunimo komitetui, internacionaliniam klubui už šiltą ir nuoširdų sutikimą ir suteiktas visas galimybes su sipažinti su jūsų liaudies pa siekimais. Visi mūsų grupės studentai nuoširdžiai linki kuo geriausios sėkmės Vil niaus universiteto studen tams.
Romualdas ROZUKAS interklubo tarybos narys
Nuotraukoje: Kijevo uni versiteto Parengiamojo fakul teto studentų grupė Trakuo se. Pirmas iš kairės — pasa kojimo autorius.
TARYBŲ LIETUVA MINI SAVO DAINIAUS, RE VOLIUCIONIERIAUS VYTAUTO MONTVILOS GI MIMO 75-ĄSIAS METINES.
V. MONTVILA
Ištrauka iš eilėraščio „GEGUŽES PIRMOJI" Mūsų gyvenimas vilnijo, ūžė, bėgo tamsia grandine. Šventėm kalėjimuos Pirmą Gegužės, laužėm duris krūtine.
Viskas pasaulyje sensta ir miršta, žvaigždės — ir tos pajuoduos. Betgi, kol gyvas, kovų neužmiršiu, Įkėlusių maištą urvuos.
Kraują, lyg prakaitą, sugeria saulė, žeria atgal spinduliais.
Didvyriai mirę teisybę pasauliui neša gyvųjų darbais. Neša, kaip žiburį, skaidrų ir gryną, jungia tautas ir minias... Taip Revoliucija mūsų tėvynei atnešė laisvės dienas.
I <
Žuvę kalėjimuos, rūsiuose mirę, raižę tamsybes žaibais, slapstęsi pogrindžiuos, bąstesi girioje, — eina gyvi su gyvais.
Nugalėti audras (Atkelta iš 2 psl.) rą ir teko grįžti. Varžyboms pasibaigus, TSRS vicečempionas R. Aleksiejus ant suvenyrinės gairelės užrašė: „Linkiu nugalėti audras". Kai atėjo į klubą, per daug negalvojo apie tikslūs ar pergales, netgi įvykdyti pirmąjį atskyrį atrodė nemažas pasiekinias. Pakluso ir normatyvai, studentės valdomi kilo į orą JAK-18A, Zet326, JAK-PM. Šiandien Vitalija Svetikaitė aukštojo pilotažo TSRS sporto meistrė, respublikos rinktinės narė, 250 valandų išbuvusi ore, 9 sykius šokusi su parašiutu, turinti daug draugų (o per varžybas varžovų) Kirgizijoj, Kazachijoj, Armėnijoj,
Maskvoj, Leningrade, Sportui tenka paaukoti daug laisvalaikio, visas atostogas, vienos sesijos metu net egzaminų laikyti važinėjo iš Pošiūnų treniruočių stovyklos. Vitalijai daug padėjo pirmasis instruktorius J. Narbutis, vyr. treneris S. Mačiakas, o taip pat ir kurso draugai, kurie visuomet „serga" už savo lakūnę ir vis prašo paskraidinti. Kai Vitalija nutveria vieną kitą laisvą dieną, su dviem geriausiom savo draugėm Gražina ir Genute keliauja. Tai antrasis Vitalijos pomėgis. Jau apkeliautas Pabaltijis, Vidūrinė Azija, Krymas, Užkaukazė, g rože tas i Siaurės dangumi. Draugės pabuvojo netgi Žvaigždžių miestelyje, o sykį įsiprašė apžiūrėti lėktuvo TU134 kabinos. Prisiminus, kokia tenai aparatūra sumontuota, Vitalijai ir dabar šilum, užlieja kruti-
nę, o širdis negali atsakyti, ko joje daugiau — žurnalistės ar lakūnės? Vienas jos kursinis darbas buvo toksai „Žanrai ir tė mos „Sparnuose". Ėmė ir susiliejo du visiškai skirtingi dalykai. Sportas reikalauja daug darbštumo, kantrybės, Tuomet, 1973 m. vasarą, „savarankiškai išėjo" (t. y. pakilo) 19 žmonių. Dabar klube iš jų liko tik viena Vitalija. Jai atrodo, kad bent dalis jų dar sugrįš, turi sugrįžti tie, kurie suspėjo pamilti mėlyną dangaus spalvą, pajuto skry džio svaigulį, juk žmogui visada reikia turėti didelį tikslą, gražų troškimą. Greitai baigs Universitetą, pradės savarankiškai dirbti. Bus dar vienas skrydis į gyvenimą, ir lė būna sėkmingas, tegul visos audros lieka nugalėtos, nes argi patirsi skrydžio didybę be jų? Laima STANKEVIČIŪTĖ
ANTRASIS ETAPAS Praeita vasara Kvėdarnos (Silafės raj.) miestelio ir jo apylinkių žmonėms buvo įspūdinga tuo, kad ten dvi sa vaites dirbo didžiulis pulkas Universiteto, Konservatorijos ir Dailės instituto studentų. Kompleksinėje kraštotyrininkų klubo ekspedicijoje pėsčiomis išvaikščioti kaimų takeliai, susipažinta ir artimai susidraugauta su mielais krašto žmonėmis. Trumpam nurimę vasaros žygio atgarsiai vėl buvo at gaivinti sausio 28 — vasario 4 dienomis. Į taip pamėgtą Kvėdarną vėl susirinko grupelė univer siteto kraštotyrininkų, šįkart — vien tautosakininkų. Lai ko nebuvo daug, žemaitiškai sakant, „tik ant arklio kin kymo", bet aplankėme nemaža iš vasaros pažįstamų so dybų Gvaldų, Paragaudžio, Sauslaukio, Grimzdų kaimuose, pačiame miestelyje. Iš gerųjų vasaros pateikėjų seserų Petrės Augaitienės ir Marės Mažutienės, gyvenančių Grimzdų kaime, vėl įrašėme magnetofono juoston apie 80 įvairių tautosakos kūrinių. Dar daug prisiminė Saus laukio dainininkė A. Vytuvienė, B. Rebždienė iš Gvaldų. Ypač daug tautosakos — per 100 vienetų — šįkart patei kė Paragaudžio kaime gyvenanti Kazė Atminienė. Greit prabėgo darbo savaitė —, antrasis ekspedicijos etapas. Palikome svetingąją Kvėdarną. Šįkart turbūt ilges niam laikui. Rita BUILYTE I k. lituanistė
KETURI PARAGRAFAI IR EPILOGAS
RASVARSTVKM
1 §. MES Universiteto teatro kritikų sekcija, kurią įkūrė ir ku riai vadovauja teatrologas V. Zabarauskas, gyvuoja tik dveji metai, todėl nuveiktų darbų kraitis dar nedidelis. Paskelbti straipsniai „Kultūros baruose", „Komjaunimo tiesoje" ir kitur, redaguojami nauji. Sekcijos nariai ruošia straipsnį apie Universiteto kiemo teatrą Didžiajai lietuviš kajai enciklopedijai. 2 §. KAS PER VIENI Mes jauni, mums nesvetimas noras ginčytis, objektyviai vertinti tea ro reiškinius. Todėl sekcijos vadovas mus su pažindina su profesionalaus vertinimo kriterijais, padeda atsikraly i mėgėjiškumo ir subjektyvaus kategoriškumo. Galbūt ne visi tapsime profesionaliais kritikais, bet ne vienam ir vėliau pravers čia įgytos žinios. Būsime bent jau kvali ikuoli žiūrovai — aktyvūs ir objektyvūs.
z
3 §. .. .IR UNIVERSITETO TEATRAS Kritikų sekcija priklauso dramos studijai. Domėdamie si, diskutuodami respublikos teatrines naujienas, dar per mažai dėmesio skiriam savo teatrui. Mūsų žodis būtų rei kalingiausias ir naudingiausias Universiteto teatrui. Jam reikia entuziastingų populiarintojų. Tam galbūt tikslinga sudaryti iš kai kurių Universiteto teatro aktorių ir sekcijos narių meno tarybą, kuri taptų dramos studijos organiza ciniu branduoliu, glaudžiau sujungtų sekciją su teatru, rū pintųsi reklamos klausimais (dabar apie teatro premjeras, nefestivalinius spektaklius sužino tik kelių fakultetų stu dentai), teatro veiklos recenzavimu ir anonsavimu, domė tųsi teatralizuotais fakultetų renginiais. Tokia veiklos „sistema" pagyvintų ir išplėstų Universiteto teatrinį judė jimą.
Prie knygų atverstų atostogas vis menam...
KONKURSAS! Prasideda linksmos studijų vidurio — mediumo — šven čių dienos, apkeliausųlnčios visus fakultetus. Kursai, gru pės stengsis kuo įdomiau ir linksmiau atfęsti tą neeilinį studento gyvenimo įvykį. Universitete šia proga iškil
mių kaltininkams įteikiami Pusdiplomial. Kokių tik jų nebūna. Tikri meno, fantazi jos blykstelėjimai. Kad taip visus krūvon surinkus, kokia grožybė būtų! Sumanyta — padaryta. UNIVERSITETO KOMJAUNIMO KOMITETAS RENGIA PU5DIPLOMIŲ KONKURSĄ! Grupėms, ku
4 §. DAR KELIOS PROBLEMOS Skubame „išplaukti į plačius vandenis" — respublikinę PAŠALINTI spaudą, o savo laikraštį beveik visai pamiršome. Jame iš spausdinome mažai straipsnių, o ir juose buvo tik užsi NEPAŽANGUS minta apie Universiteto teatro problemas. „Tarybiniam STUDENTAI studentui" reiktų nuolatinės rubrikos, kurią tvarkytų sek cija. Ji turėtų tapti pradedančiųjų kritikų „įsibėgėjimo ta l ku", būtų naudinga teatrui ir žiūrovams. Gal pavyktų užMatematikos ir mechaniKOS megsti vieną kitą diskusiją. Problemų turi ū teatras, ir fakulteto 1 k. stud. H. Buložiūrovas, ir kritikų sekcija. Nuolatinis skyrelis laikraštyje kaitė, V. Grigorjevaitė, V. būtų tas taip reikalingas dialogas tarp aktoriaus ir žiū Simanskas, 11 k. stud. E DĖMESIO! rovo. Bagrij ir G. Bankauskaitė, Prie Universiteto teatrinio judėjimo nevalia neprijungti Fizikos fakulteto I k. stud. Vasario 14 d. 19 vai. po svarbių srovių — tikro studentiško teatro apraiškų. Tai J. Butkevičius, IV k. stud. sėdžiui į Studentų profsąjupfizikų „103 auditorijos" studija, kuri gyvuoja jau ne vieD. Legaitė, gos komitetą kviečiami fakul neri metai (keičiasi tik aktoriai ir pavadinimas), Istorijos Gamtos fakulteto III k. tetų profbiurų pirmininkai. ir kitų fakultetų tradicinės teatralizuotos studentų apeigos: stud. J. Davidavičius, Vasario 22 d. 18 vai. — mediumai, inauguracijos ir pan. Tose studentiškose šven Medicinos fakulteto I k. išplėstinis Studentų profkomitėse išliko daugelis senojo mokyklinio teatro tradicijų. Tik stud. A. Jovaišas, II k. stud. teto posėdis. Į jį kviečiami turint galvoje ir šiuos studentiškus renginius, jau galime L. Skėrytė, komiteto nariai ir kandidatai, Įsivaizduoti beveik visą Universiteto teatrinį judėjimą. Jis Filologijos fakulteto II k. fakultetų profbiurų ir bend turi didelius energijos, gyvybingumo išteklius, kuriuos stud. R. Damijonaitė, R. Sle- rabučių tarybų pirmininkai, reikia panaudoti rengiant spektaklius, kūrybinius studijos nonavičius, III k. stud. E. sporto sveikatingumo stovyk vakarus, teatralizuotas šventes. Į jas vertėtų įjungti aka Valdžiūtė, lų grupių vadovai. deminį chorą: taip būtų pajudintos ir praradusios ryšį su Istorijos fakulteto I k. stud. klausytojais chorinio meno formos (ne paslaptis, kad cho G. Filipavičiūtė, L. Vareikyrų koncertuose salės pustuštės). Tai padėtų atgaivinti mo MOKSLINES BIBLIOTEKOS ė, kyklinio teatrų, pamėgtus žanrus: miraklius, moralitė, kau Pramonės ekonomikos fa kių vaidinimus; rengti teatralizuotus koncertus „naujose Profesorių skaityklos prieš kulteto I k. stud. N. Statkuerdvėse": baigiamoje restauruoti Jono bažnyčioje, aikštėse kambaryje kiekvieną antra ė, ir kiemuose. Prekybos fakulteto I k. dienį, trečiadienį ir ketvirta dienį nuo 10 iki 17 vai. — stud. G. Gaigalas, EPILOGAS Finansų ir apskaitos fakul- Informacinės dienos. Ekspo O ką tu galvoji apie savo teatro problemas, kolega stu 'eto I k. stud. I. Gunka, A. zicijoje galima susipažinti su dente? Diominas, II k. stud. S. Ščes- naujausiomis knygomis, ku Virginija KUODYTE nulevičiūtė, R. Norvaišaitė. rias gauna biblioteka.
KAINA 1 KAP.
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 MĖTŲ
REDAKCIJOS ADRESAS:
E. STUMBRIO nuotr. rių Pusdipiomiai bus pripa žinti išradingiausiais ir pa traukliausiais, teks apdovano jimai. Pusdiplomio pavyzdys (vie nas egzempliorius) pateikia mas Universiteto komjauni mo komitetui. Konkursas pradėtas! Lau kiame Pusdiplomlų!
[TIMOFEJEVAS Po sunkios ir ilgos ligos, eidamas 49 metus, mirė bu vęs Universiteto komjaunimo aktyvistas TSKP narys nuo 1952 metų Ivanas Timofeje vas. I. Timofejevas gimė 1928 m. Rokiškio rajone darbinin kų šeimoje. Didžiojo Tėvy nės karo metais I. Timofeje vas dalyvavo partizaniniamejudėjime. Pirmaisiais pokario metais įstojo į šlovingąsias komjaunimo eiles ir aktyviai kovojo su buržuaziniais na cionalistais. 1949 m. I. Timofejevas, baigė Universiteto Darbinin kų ir valstiečių parengiamuo sius kursus, 1949—1954 me tais mokėsi Teisės fakultete. Ivanas Timofejevas aktyviai įsijungė į Universiteto kom jaunimo organizacijos veik ią. 1950 m. I. Timofejevas išrenkamas universiteto kom jaunimo organizacijos sekre toriumi. Jis daug prisidėjo prie universiteto komjaunimo organizacijos stiprinimo, pel nė komjaunuolių ir viso Uni versiteto studentų autoritetą, buvo mylimas už energingu mą, paprastumą, darbštumą,, reiklumą sau ir kitiems. Vėliau Ivanas Timofejevas, aštuonerius metus dirbo kom jaunimo Vilniaus miesto ko mitete — skyriaus vedėju,, antruoju sekretoriumi. Nuo 1960 metų dirbo įvai rų atsakingą administraclnįūkinį darbą miesto pramonės įmonėse. Ivanas Timofejevas buvo, apdovanotas vyriausybiniais, apdovanojimais. Komunistą, ištikimą leninie tį visada prisiminsime kaip draugą, pasiaukojusį partijai ir liaudžiai. Grupė Universiteto buvusių komjaunimo aktyvistų
būtinai; taipogi kviečiame vi sus, ypač — Kraštotyrininkų klubo narius (į fakultatyvo, lankymą bus apžvelgta, pa renkant kandidatus komplek sinei kraštotyros ekspedicijai: Utenos raj. Tauragnų apyl.. ateinantį rugpiūtį).
JAUNIMO TEATRE: II. 11 d. 19.30. vai. — V. Majakovskis. Blakė. 11.19 d. 19.30. vai. — S. Šaltenis. Škac, mirtie, visa dos škac! 11.20 d. 19.30. vai. — G. Kuprevičius, S. Šaltenis, L. Jacinevičius. Ugnies medžiok lė su varovais. KRAŠTOTYRININKE! Šį semestrą VPF kraštoty ros organizatorių specialybės užsiėmimai vyks penktadie niais, 19 vai., Filologijos fa kulteto 92-ojoje auditorijoje. Šiandien (11.11) — pirmoji Baltų filologijos katedros do cento Alekso Girdenio pa skaita apie lietuvių kalbos tarmes. Specialybės kurso klausytojai privalo dalyvauti
232000 Vilnius — MTP-3 Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje 25343
LKP CK leidyklos spaustuvė Tiražas 4560 egz. LV 02194 Užs. Nr. 510
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA