Universitas Vilnensis, 2008 m. gegužė Nr. 4 (1688)

hinc itur a d astra

universitas

vilnensis Nr. 4 (1688)

2008 m. gegužė

http://www.vilnensis.vu.lt

LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d.

Šiame numeryje Studentai protestavo prieš aukštojo mokslo reformą Skaitykite p. 3

Naujos studijų programos Skaitykite p. 4-5

Išrinkta nauja VU SA prezidentė Skaitykite p. 8

Studentų gyvenimas bendrabutyje brangs Skaitykite p. 9

Apdovanoti Nacionalinės pažangos premijos 2008 m. laureatai Iškilmingos Nacionalinės pažangos premijos 2008 m. laureatų apdovanojimo ceremonijos metu gegužės 19 dienų įteiktos trys 70 tūkst. litų vertės Mokslo pažangos, Partnerystės pažangos ir Kultūros pažangos premijos.

Nacionalinės pažangos, dar ki­ taip vadinamos lietuviškąja Nobe­ lio, premijos teikimo ceremonija per LNK buvo transliuojama tie­ siogiai iš Vilniaus universiteto Te­ atro salės. Pagerbti Nacionalinės pažangos premijos laureatų j se­ nąjį Vilniaus universitetą susirin­ ko akademinis elitas, iškiliausi valstybės kultūros veikėjai, verslo lyderiai.

Sveikindamas susirinkusius sve­ čius, VU rektorius akad. Benediktas Juodka pabrėžė išskirtinę Vilniaus universiteto svarbą. „Visi mes suvo­ kiame, kad didžiausi šalies turtai yra jos žmonės ir protai. Tačiau, deja, ne visada juos pastebime, įvertina­ me. Šiandien kaip tiktai ir bus pada­

ryta“, - džiaugėsi rektorius. Šiais metais Mokslo pažangos

Matematikai neužleidžia lyderių pozicijų Skaitykite p. 15 I

PLATINAMAS NEMOKAMAI

premija įteikta akademikui Jurui Požėlai, Lietuvos puslaidininkių fi­ zikos instituto įkūrėjui, buvusiam ilgamečiam Lietuvos mokslų aka­ demijos vadovui, ir VU Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų instituto direktoriui profesoriui Artūrui Žu­

kauskui. Premija šiems moksli­ ninkams skirta už svarų indėlį plė­

tojant puslaidininkių fiziką Lietu­ voje.

Jų nuopelnai puslaidininkių fi­ zikos mokslo srityje įvertinti kaip nacionalinės reikšmės darbai, darantys įtaką mokslo raidai ir per­ mainoms šalyje.

Partnerystės pažangos premija, kuri skiriama už indėlį j gyvenimo kokybės gerinimą ir šalies konku­ rencingumo didinimą, šiemet ati­ teko prof. habil. dr. Rymantui Jo­ nui Kažiui (KTU). Garbingas ap­

dovanojimas profesoriui įteiktas už ultragarsinių matavimo ir diag­ nostikos technologijų sukūrimą ir proveržį į Europos mokslinių tyri­ mų ir taikymų erdves.

Kultūros pažangos premija pirmą kartą įteikta net dviem iškiliems me­ nininkams: už svarų indėlį į lietuvių poetinę kultūrą ir tautos tapatybės stiprinimą - poetui Justinui Marcin­ kevičiui, už originalias užsienio ir lie­ tuvių klasikos kūrinių interpretaci­ jas - režisieriui Eimuntui Nekrošiui.

Nacionalinės pažangos premi­ ja pagerbiami žmonės, kurie savo idėjomis, atradimais, originaliais sprendimais ir talento sklaida pri­ sidėjo prie tobulesnio ateities kar­ tų gyvenimo. Šiais metais Nacionalinės pa­ žangos premijos pripažįstamos valstybinės reikšmės apdova­ nojimais. Vienos premijos dydis 70 tūkst. litų.

Všj „Nacionalinė pažangos

premija" ir „U. V.“ inform.

<•

Konstitucinio Teismo nutarimo atgarsiai VU Prieš du mėnesius Lietuvos Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, pagal kurį valstybė

negali drausti aukštosioms mokykloms priimti studentų, kurie yra pasiryžę studijuoti už

savo lėšas, mokėdami visų studijų kainų. Buvo nurodyta, kad aukštoji mokykla, priim­

dama tokius studentus, turi įsipareigoti suteikti jiems tokį pat kokybiškų išsilavinimų, kaip ir nemokamai studijuojantiems ar mokantiems tik dalinę įmokų studentams. Tokie

sprendimai akimirksniu sukėlė dideles diskusijas ir pačiose aukštosiose mokyklose, ir visuomenėje. „Universitas Vilnensis“ domėjosi, kokių permainų šie nutarimai atneš

į Vilniaus universiteto gyvenimų.

Po Konstitucinio Teismo nutarimo universitete turėtų atsirasti trys kategorijos dieninių studijų studentų. V. Naujiko nuotr.

Plačiau skaitykite p. 3

2

m. geguže

vilnensis

a a kronika------------------------------------------------------- ------------------------------GERIAUSIO BIBLIOTEKOS VADOVO VARDAS VU BIBLIOTEKOS DIREKTOREI

Apdovanoti jaunieji mokslo daktarai Balandžio 24 d. Lietuvos Respubli­ kos Prezidento rūmų Kolonų salėje buvo apdovanoti geriausių praėju­ siais metais Lietuvoje apgintų diser­ tacijų autoriai. Šį konkursą jau ant­ rus metus iš eilės organizuoja Lietu­ vos jaunųjų mokslininkų sąjunga (LJMS). Apdovanojimui už geriau­ sias 2007 m. disertacijas iš viso bu­ vo pasiūlyta daugiau nei šešiasde­ šimt mokslo darbų. Po kruopščios atrankos į finalą pateko dešimt jaunųjų mokslininkų disertacijų (trys iš jų - Vilniaus universiteto).

Geriausių fizinių, technologijos ir biomedicinos mokslų sričių disertacijų grupėje VU atstovavo Sergejaus Orlovo fizikos srities darbas „Sudėtingos sandaros šviesos pluoštų sklidimas ir parametrinė sąveika“.

Geriausių humanitarinių ir socialinių moks­ lų sričių disertacijų grupėje j finalą pateko dviejų jaunųjų Vilniaus universiteto daktarų Dovilės Jakniūnaitės politikos mokslų diser­ tacija „Kaimynystės samprata tarptautinių santykių konstruktyvistinėje perspektyvoje: Rusijos atvejis“ ir filologijos mokslo atstovo Mindaugo Strockio disertacija „Klasikinių kalbų kirčio žymėjimo įtaka lietuvių kirčio žymėjimui“. Pastarasis darbas buvo pripa­ žintas geriausia humanitarinių ir socialinių mokslo sričių disertacija ir jos autoriui skir­ ta „DnB Nord“ banko įsteigta 5 tūkst. litų vertės premija.

Pagerbti ir jaunieji mokslininkai iš mokslo institutų, su kuriais VU turi jungtinę doktoran­ tūrą, apgynę daktaro disertacijas Vilniaus universitete. ) antrą konkurso etapą atrinkti jaunieji mokslo daktarai biochemike Giedrė Tamulaitienė (Biotechnologijos institutas), fi­ zikas Viktoras Pyragas (PFI), medikė Jūratė Labanauskienė (Onkologijos institutas), zo­ ologe Asta Križanauskienė (VU ekologijos institutas). Fizinių, technologijos ir biomedicinos mokslų kategorijoje laimėjo Gražvydo Lukinavičiaus (Biotechnologijos institutas) disertacija „Metiltransferazių kanalizuojamas funkcinių grupių įvedimas specifinėse DNR sekose“. Jam skirta pagrindinio projekto rė­ mėjo - šveicarų fondo „Gebert Ruef Stiftung“ įsteigta 5 tūkstančių litų premija.

Per apdovanojimus kalbėjęs Prezidentas V. Adamkus pažymėjo, kad mokslininkai tar­ nauja visuomenės pažangai ir raidai. Jis pa­ sidžiaugė, kad apdovanojimus gauna jaunieji mokslininkai, dirbantys Lietuvoje, ir pabrėžė intelektualinės emigracijos iššūkį, su kuriuo susiduria mūsų valstybė. V. Adamkus gyrė LJMS ir jų teikiamų apdovanojimų sumany­ mą. „Nuoširdžiai džiaugiuosi mūsų mokslo jaunimu, kuris imasi iniciatyvos“, - kalbėjo Pre­ zidentas. Jis pabrėžė, kad apdovanojimų už geriausias 2007 m. disertacijas konkursas yra puikiausias tokios iniciatyvos pavyzdys.

LJMS pirmininkas Tomas Žalandauskas

a a vizitai-----------------------------------Bendradar­ biaus Taškento ir Vilniaus teisininkai

Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, at­ sakingas už šios sutarties vykdymą, ir vie­ na didžiausių teisininkų „kalvių“ Uzbekista­ ne - Taškento valstybinis teisės institutas rengs ir vykdys bendrus mokslinius pro­ jektus, keisis darbo patirtimi, moksline me­ džiaga, dėstytojais ir mokslininkais, orga­ nizuos bendrus seminarus, konferencijas,

Dovilės Jakniūnaitės disertacija - geriausių humanitarinių ir socialinių mokslų sričių disertacijų finale

Mindaugui Strockiui skirta ir piniginė premija. V. Naujiko nuotr.

Šiemet 2007 metų geriausio bibliotekos vadovo vardas suteiktas Vilniaus universite­ to bibliotekos generalinei direktorei prof.

Audronei Glosienei už bibliotekų paslaugų tobulinimo iniciatyvas, naujų darbo metodų taikymą ir bibliotekų veiklos patirties sklaidą Lietuvoje. Deja, bibliotekos vadovė negalė­ jo pati dalyvauti vardo suteikimo ceremoni­ joje - už ją apdovanojimą atsiėmė VU biblio­ tekos direktorė informaciniam aprūpinimui, ūkio ir finansų reikalams Irena Krivienė.

Geriausio 2007 metų bibliotekininko var­ dą gavo Lietuvos nacionalinės Martyno Maž­ vydo bibliotekos darbuotoja Aušra Vaškevi­ čienė už indėlį kuriant informacinę visuomenę ir plėtojant bibliotekų veiklą.

Kalbėdamas prieš apdovanojimo ceremo­ niją kultūros ministras Jonas Jučas pažymė­ jo, kad 2008-ieji yra paskelbti skaitymo me­ tais. Jis pabrėžė ypatingus bibliotekininkų nuopelnus, skatinant žmonių meilę knygai ir skaitymui. „Noriu pasakyti, kad bibliotekų pa­ trauklumą, naudojimosi patogumą ir norą su­ grįžti į jas formuoja būtent bibliotekininko dar­ bui atsidavę žmonės“, - kalbėjo J. Jučas.

Kultūros ministerija suteikia šiuos vardus nuo 1993 metų. „U. V."inform.

Pristatytas naujasis „Fizikos terminų žodynas"

daktorė dr. E. Makariūnienė, VU Filologijos fakulteto dekanas doc. dr. A. Smetona ir žodyno leidėjo Mokslo ir enciklopedijų lei­ dybos instituto atstovai. „Fizikos, terminų žodyno“ pristatyme prof. R J. Žilinskas skaitė pranešimą „Per

savo kalboje paminėjo, kad išrinkti geriausius iš geriausiųjų buvo labai sunku. Disertacijų kokybę vertino ne tik vietiniai mokslininkai, bet ir profesoriai iš JAV, Norvegijos ir Italijos. „U. V.“inform.

Sergejus Orlovas (antras iš dešinės) su Prezidentu V. Adamkumi ir profesoriais A. P. Piskarsku ir A. P. Stabiniu. V. Naujiko nuotr.

Gegužės 20 d. Vil­ niaus universitete pasirašyta bendra­ darbiavimo sutartis tarp Taškento vals­ tybinio teisės instituto ir Vilniaus universiteto. Ja bus siekiama stip­ rinti bendradarbiavimą švietimo, mokslo, kultūros srityse ir didinti tei­ sės mokymo bei mokslo tiriamojo darbo kokybę.

Balandžio 28 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijoje buvo pagerbti žmonės, savo gyvenimą paskyrę darbui bibliotekose. Iškilmingame renginyje jiems tradiciškai suteikti geriausio bibliotekininko ir geriausio bibliotekos vadovo vardai.

Matas Miknevičius Vilniaus universiteto mokslininkų grupė parengė ir išleido naująjį penkiakalbį „Fi­ zikos terminų žodyną“. Šiame žodyne 1632

puslapiuose teikiama net 20 000 lietuviš­ kų fizikos terminų ir jų atitikmenys anglų, prancūzų, vokiečių ir rusų kalbomis.

Terminus rinko ir žodyną sudarė prof.

V. Palenskis, doc. V. Valiukėnas, dr. V. Žalkauskas ir prof. R J. Žilinskas. „Fizikos ter­ minų žodyną“ išleido Mokslo ir enciklope­ dijų leidybos institutas. Knyga išleista pirmojo lietuviško „Fizikos terminų žodyno“ penkiasdešimtmečio proga. Lietuviškus ter­ minus aprobavo ir žodyno išleidimą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Žodyno pagrindą sudaro 1979 m. išleis­ bendradarbiaus rengiant monografijas, va­ dovėlius, mokymo priemones.

Pasak Teisės fakulteto dekano prof. Vy­ tauto Nekrošiaus, tarp dviejų akademinių bendruomenių vyksiantis bendradarbiavi­ mas bus naudingas abiem pusėms, nes tiek studentai, tiek dėstytojai turės galimy­ bę dalytis skirtingoje kultūroje subrandin­ ta teisine patirtimi.

Panašias bendradarbiavimo sutartis se­ niausia ir didžiausia Lietuvoje teisininkų rengimo įstaiga - Vilniaus universiteto Tei­ sės fakultetas jau yra pasirašęs su Rusi­ jos, Lenkijos, Ukrainos, Latvijos ir Bulgari­ jos universitetais.

TF inform. V. Naujiko nuotr.

tas lietuvių, vokiečių, anglų ir rusų kalbų „Fizikos terminų žodynas“. Pasak sudary­ tojų, nuo šio žodyno išleidimo atsirado daug naujų lietuviškų fizikos terminų, to­ dėl Lietuvos fizikų draugijos Fizikos termi­ nų komisija nutarė parengti atnaujintą žo­ dyno variantą. Jis buvo papildytas naujais lietuviškais fizikos ir metrologijos terminais, prancūziškais jų atitikmenimis.

Balandžio 28 d. Vilniaus universiteto centrinių rūmų Senato salėje vykusiame naujojo „Fizikos terminų žodyno“ pristaty­ me dalyvavo jo sudarytojai, žodyno kalbi­ ninkė terminologė doc. dr. A. Kaulakienė, recenzentas kalbininkas terminologas dr.

J. Klimavičius, „Fizikos žinių“ vyriausioji re­

pastaruosius 50 metų VU Fizikos fakulteto mokslininkų parengti žodynai“. Profesoriaus teigimu, per tuos dešimtmečius buvo išleis­ ta 18 žodynų. Vieni jų - bendrieji, kiti specializuoti (lazerių fizikos, kineskopų ga­ mybos, ryšių technikos, metrologijos, ra­ dioelektronikos, kompiuterinių programų ir tinklų žodynai).

Dar keli žodynai laukia, kol bus išleisti.

Pasak R J. Žilinsko, vieno žodyno parengi­ mas trunka apie 2-3 metus, nes kiekvieną terminą, o jų neretai būna kelios dešimtys tūkstančių, reikia kruopščiai apgalvoti, pa­ tikrinti, pritaikyti pagal lietuvių kalbos tai­ sykles, kiekvienas terminas privalo būti su­ darytas tik iš vieno žodžio. Kad lietuvių terminologų leidžiami žodynai yra geri, ro­ do tai, jog jie įtraukiami ne tik į Lietuvos, bet ir į užsienio terminų bankus.

Kadangi žodynas yra fizikos terminų, jo sudarytojai, kaip tikri fizikai, nusprendė knygą pasverti - 2200 g. „Vienas terminas turėtų sverti 0,11 g, būtent tiek, kiek sveria mažo paukštuko plunksnelė“, - juokavo R J. Žilinskas.

Terminologas J. Klimavičius guodėsi, kad terminologų Lietuvoje vis mažėja. Tačiau at­ rodo, jog kol kas didelės grėsmės nėra: per pastarąjį dešimtmetį Fizikos terminų komisi­ ja išleido tiek terminologijos žodynų, kiek prieš tai buvo išleista per 40 metų.

Terminologijos svarbą pabrėžė ir Filo­ logijos fakulteto dekanas A. Smetona. Jo teigimu, terminologija - pagrindinė žinių visuomenės disciplina.

i

universitas

2008 m. gegužė

3

vilnensis

reforma t

Konstitucinio Teismo nutarimo atgarsiai VU Atkelta iš p. 1

Viktoras DENISENKO

Trys studentų kategorijos Pirmiausia reikėtų nuraminti vi­ sus studentus ir mokyklų abitu­ rientus - nemokamas aukštasis mokslas neišnyks. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41-ąjį straipsnį jis yra laiduojamas „ge­ rai besimokantiems piliečiams“. Žinoma, išlieka klausimas, kas yra

„gerai besimokantis“ studentas, tačiau apie tai šiame straipsnyje dar bus kalbama plačiau. Kartu reikėtų pažymėti, kad savo lėšo­ mis studijuojančių studentų kate­ gorijos atsiradimas neturės įtakos vadinamųjų „nemokamų vietų“, priklausančių nuo valstybės už­ sakymo, skaičiui.

Savo lėšomis studijuojančių as­ menų skaičių ir studijų kainą nu­ stato pati aukštoji mokykla. Kaip tai bus daroma, mums sutiko pa­ aiškinti Vilniaus universiteto aka­ deminių reikalų prorektorius dr.

Juozas Galginaitis. „Pirmiausia universitetas nustato maksimalų studijų vietų skaičių. Kitaip sa­ kant, mes nustatom, kiek gali būti daugiausia priimta studentų, kad kiekvienam iš jų būtų galima su­ teikti kokybišką aukštąjį išsilavi­ nimą. Paskui su valstybe suderi­ namas valstybės finansuojamų vietų skaičius pagal tai, kiek jai reikia atitinkamos krypties spe­ cialistų“, - aiškina jis. Pasak J. Galginaičio, jeigu valstybė, pa­ vyzdžiui, nusprendžia, kad jai rei­ kia 20 vienos krypties specialis­ tų, o universitetas tokių specialis­ tų gali paruošti 30, tai abiturien­ tams bus siūloma stoti į 20 valsty­ bės finansuojamų vietų, o dar 10

studentų gali būti pakviesti papil­ domai studijuoti savo lėšomis.

J. Galginaičio teigimu, po Kon­ stitucinio Teismo nutarimo univer­ sitete turėtų atsirasti trys kategori­ jos dieninių studijų studentų. Dvi kategorijas, kaip ir dabar, sudarys studentai, kurių studijas finansuo­ ja valstybė. Tie iš jų, kurie atitiks „gerai besimokančių“ kriterijų, už savo studijas nemokės nieko. Pa­ tekę j valstybės finansuojamą vie­ tą, bet nepriklausantys „gerai be­ simokančių“ studentų kategorijai mokės 4 MGL dydžio (šiuo metu 520 litų) įmoką. Savo lėšomis stu­ dijuojantys studentai sudarys at­ skirą kategoriją ir nedalyvaus ro­ tacijoje. Pasak J. Galginaičio, už­ imti valstybės finansuojamą vietą gerai besimokančiam savo lėšo­ mis studijuojančiam studentui gali būti pasiūlyta tik tuo atveju, jeigu ta vieta atsilaisvins.

Kaina gali būti ir didesnė, ir mažesnė Savo lėšomis studijuojantiems asmenims pravartu žinoti, kad stu­ dijų kaina gali skirtis nuo tos kai­ nos, kurią universitetas suderino su valstybe, t. y. nuo tos kainos, kurią universitetui įsipareigoja su­ mokėti valstybė už asmenų, vals­ tybinėse aukštosiose mokyklose rengiamų tenkinant valstybės nu­ statytą atitinkamų sričių (krypčių) specialistų poreikį, studijas.

J. Galginaičio teigimu, tai neprie­ štarauja Konstitucinio Teismo nu­ tarimui. Kiek studijuojančiam už savo lėšas studentui teks mokėti už mokslus, priklauso nuo dauge­ lio veiksnių.

VU akademinių reikalų prorek­ torius pažymi, kad studijų kaina susideda iš kelių sudedamųjų da­ lių. „Įsivaizduokime, kad yra audi-

torija, kurioje mokosi 15 studentų.

Valstybė, finansuodama jų studi­ jas, visiškai padengia išlaidas, su­ sijusias su studijų procesu - tarp jų ir auditorijos eksploatavimo iš­ laidas. Todėl, jeigu auditorija skir­ ta 20 žmonių ir mes kartu su vals­ tybės finansuojamais studentais priimame dar 5 studentus, kurie studijuoja savo lėšomis, auditori­ jos eksploatavimo išlai­ dos - iš esmės padengtos valsty­ bės finansavimo „nemokamai“ besimokantiems studentams - ne­ padidėja. Tokiu atveju savo lėšo­ mis studijuojančiam studentui mokslų kaina gali būti mažesnė, pavyzdžiui, jau vien dėl to, kad į ją nereikia įskaičiuoti bendrųjų au­ ditorijos eksploatavimo išlaidų“, aiškina J. Galginaitis.

Lygiai taip pat gali būti, kad sa­ vo lėšomis studijuojančiam stu­ dentui teks mokėti didesnę įmoką už studijas negu ta suma, kurią valstybė sumoka už jos finansuo­ jamą studentą. Pasak J. Galginai­ čio, taip gali atsitikti, jeigu, be vals­ tybės užsakymo, savo sąlygas pradės diktuoti rinka. „Tuo atveju, kai kokios nors studijų programos paklausa yra labai didelė, mes ga­ lime bandyti priimti daugiau žmo­ nių, bet siekiant visiems suteikti ko­ kybišką išsilavinimą reikės ir pa­ pildomai investuoti. Gali tekti pirk­ ti papildomų prietaisų ar įrenginių, kad jų užtektų visiems j tą progra­ mą įstojusiems studentams, todėl savo lėšomis studijuojančio stu­ dento vietos kaina gali būti dides­

nė“, - teigia jis.

Kas yra „gerai besimo­ kantis" studentas?

J. Galginaitis pažymėjo, kad da­ bar Seime svarstoma Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įsta­ tymo pataisa, pagal kurią „gerai besimokančiu“ reikia laikyti stu­ dentą, kurio paskutinio semestro vidurkis yra ne mažesnis nei „ge­ rai“ pagal aukštosios mokyklos nu­ statytą vertinimo skalę. Vilniaus universitete naudojamoje dešimtbalėje vertinimo sistemoje „gerai“ yra 8. Tačiau šio kriterijaus nega­ lima taikyti aklai.

Pasak VU akademinių reikalų prorektoriaus, universiteto fakulte­

tai turi skirtingas vertinimo tradi­ cijas. Pavyzdžiui, Matematikos ir informatikos fakultete studento 6,5 balo vidurkis gali atitikti 8,5 balo vidurkį humanitarinių ar socialinių mokslų fakultetuose. Todėl J. Gal­ ginaitis pabrėžia: tai, koks balas parodo, jog studentas yra „gerai besimokantis“, turi būti apskai­ čiuota kiekvienam fakultetui ar net kiekvienai programai atskirai. „Kiekvieną programą reikia išana­ lizuoti, peržiūrėti kelerių metų duo­ menis - koks buvo ją studijuojan­ čių studentų pažymių vidurkis ir pagal jį nustatyti „gerai besimo­ kančio“ studento semestro vidurkį kiekvienai programai“, - siūlo jis.

Pats J. Galginaitis mano, kad iš esmės „gerai besimokančiais“ reikėtų laikyti visus pažangius stu- , dentus, t. y. tuos, kurie baigia se­ siją be skolų. „Visi studentai, ku­ rie gauna diplomą, yra pažangūs.

Mes neišduodame diplomų nepažangiems studentams. Dabar­ tiniame lietuvių kalbos žodyne taip ir nurodyta, kad „pažangus“ yra „gerai besimokantis“. Konsti­ tucinis Teismas sako, kad „gerai besimokančio“ studento kriterijus turi atspindėti socialinę visuome­ nės patirtį. Manau, kad žodyno apibrėžimai kaip tik tą patirtį ir at­ spindi“, -teigia VU akademinių rei­ kalų prorektorius.

Universitetas laikosi savo įsipareigojimų Priminsime, kad aptariamas Konstitucinio Teismo nutarimas buvo priimtas kovo pabaigoje, o jau balandžio 15 d. prasidėjo pri­ ėmimo į VU procesas. Be kitų klau­ simų, Konstitucinis Teismas išaiš­ kino, kad „pateikdama aukštajai mokyklai užsakymą priimti studi­ juoti tam tikrą skaičių studentų, valstybė privalo garantuoti, kad valstybės biudžete bus numatytos ir valstybės lėšomis bus apmokė­ tos jų studijų išlaidos“. Tačiau dau­ gelį metų skiriamų lėšų neužtek­ davo valstybės užsakyto studentų skaičiaus studijų išlaidoms, ap­ skaičiuotoms pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką. Kasmet vie­ nam studentui buvo skiriama tik 47,5 proc. studijoms reikalingos su­ mos. Nepasikeitė situacija ir šiais

metais - turimais duomenimis, Vil­ niaus universitetui skirto finansa­ vimo pakaks vos pusei valstybės užsakytų studijų vietų finansuoti.

Tačiau VU nutarė per šių metų pri­ ėmimą išlaikyti anksčiau sutartą valstybės finansuojamų vietų skai­ čių. „Mes darome tai atsižvelgda­ mi j bendrojo lavinimo mokyklų ab­ solventų ir jų tėvelių lūkesčius“, pabrėžia J. Galginaitis.

Gegužės 7 d. buvo priimtas Vil­ niaus universiteto Senato pareiš­ kimas dėl valstybės užsakytų stu­ dijų vietų finansavimo. Jame tei­ giama: „Vilniaus universiteto Se­ natas, įvertinęs tai, kad Konstitu­ cinio Teismo nutarimas buvo pri­ imtas likus vos porai savaičių iki priėmimo į 2008 m. studijas pra­ džios, ir suprasdamas teisėtus ša­ lies abiturientų lūkesčius išsaugo­ ti iki Konstitucinio Teismo nutari­ mo priėmimo su Švietimo ir moks­

lo ministerija suderintą valstybės finansuojamų studijų vietų skai­ čių, 2008 m. balandžio 24 d. po­ sėdyje priėmė sprendimą iš es­ mės laikytis 2008 m. studentų pri­ ėmimo į valstybės biudžeto lėšo­ mis finansuojamas vietas plano.“ Kartu išreiškiama viltis, kad vals­ tybė dar šiais metais suras gali­ mybę skirti VU visas lėšas, apskai­ čiuotas pagal Vyriausybės patvir­ tintą metodiką.

Pareiškime pabrėžiama, jog Se­ natas, „tvirtindamas 2009 metų ir vėlesniųjų metų Universiteto biu­ džetus bei studentų priėmimo planus, turės griežtai laikytis kon­ stitucinio principo priimti į valsty­ bės užsakytas studijų vietas tik tiek studentų, kiek pakaks lėšų jų kokybiškoms studijoms užtikrinti, remiantis Vyriausybės patvirtinta biudžeto lėšų poreikio metodika“.

Dėl šios priežasties pareiškime Respublikos Prezidentui, Seimui ir Vyriausybės vadovui siūloma jau dabar pradėti esminį dialogą su VU dėl 2009 metų valstybės biudžeto sandaros įstatymo pro­ jekto atitinkamų straipsnių paren­ gimo. Galiausiai būtent nuo val­ džios vyrų ir moterų sprendimo (ar didinti finansavimą, ar mažinti valstybės užsakymą) priklauso, koks ateityje bus valstybės finan­ suojamų vietų skaičius Vilniaus universitete.

Studentai protestavo prieš aukštojo mokslo reformg Paulius GRINKEVIČIUS Politikai - „jaunimo priešai" „Mes už kokybišką mokslą“, „Stu­ dentai - ne melžiamos karvės“, „Iš­ silavinimas pagal protą - ne pagal kišenę“ - tokius plakatus laikė moksleiviai ir studentai gegužės 22 dieną vykusiame mitinge, nukreip­ tame prieš aukštojo mokslo refor­ mą. Prie Seimo rūmų susirinkusi studentų ir moksleivių minia ragi­ no jaunimą nesutikti su siūlomais pokyčiais. Anot piketuotojų, pri­ ėmus reformą už mokslą gali tekti mokėti iki keturiasdešimties tūks­ tančių litų. Pinigus tektų mokėti net ir gerai besimokantiems studen­ tams. Jaunimas kaltino Tėvynės sąjungą, Liberalų sąjūdį ir kai ku­ riuos rektorius pažeidus Konstitu­ ciją ir vadino juos „jaunimo priešais“. Skambėjo kaltinimai ir Konstituciniam Teismui.

Mitingą organizavusi piliečių gru­ pė „Už kokybišką ir prieinamą aukš­ tąjį mokslą Lietuvoje“ teigė, jog val­ džia pataikauja bankams, kurie, jei­ gu būtų įteisinta reforma, pasipel­

nytų iš studentų suteikdami pasko­ las. Mitinguotojai reikalavo netik ne­ vykdyti siūlomos aukštojo mokslo reformos, bet ir sumažinti bakalau­ ro studijų programą nuo ketverių iki trejų metų. Buvo kalbama ir apie tai, jog dabartinėje studijų programoje yra daug nereikalingų paskaitų ir, pasak mitinguotojų, įvykdžius refor­ mą jų dar padaugėtų.

Neapsieita be policijos

Prie Seimo rūmų susirinkusi studentų minia smerkė aukštojo mokslo reformą

Mitingo organizatoriai kalbėjo, kad studentai turi aktyviai dalyvauti vi­ suomeninėje veikloje ir priešintis aukštojo mokslo reformavimui. Po maždaug valandą trukusio mitingo kelių šimtų studentų minia nuo Sei­ mo patraukė Vilniaus universiteto centrinių rūmų link. Priartėjusi prie universiteto minia, paraginta Stanis­ lovo Tomo, Sorbonos universiteto (Prancūzija) doktoranto, įsiveržė j rūmus ir prie pagrindinio įėjimo iš koridoriuje rastų stalų ir kėdžių pa­ statė barikadą. Ten studentai keti­ no likti tol, kol bus gautas pažadas nevykdyti reformos. Tačiau jau po valandos mitinguotojai iš universi­ teto pasitraukė, nes atvykę polici-

jos pareigūnai į areštinę išvežė du pagrindinius mitingo dalyvius. Vie­ nas jų buvo S. Tomas, mitingo metu raginęs jaunimą reformai priešintis ne demokratiškais būdais, o sekti Prancūzijos pavyzdžiu, kai 1968 m. studentai užėmė Sorbonos univer­ sitetą. VU užsibarikadavę studen­ tai ketino iškelti reikalavimus, skelb­ tus mitinge, ir nesitraukti, kol jie ne­ bus įvykdyti.

Mitingą organizavusi piliečių grupė „Už kokybišką ir prieina­ mą aukštąjį mokslą Lietuvo­ je“ universiteto užėmimo akcijos nerėmė ir atsiribojo nuo tokių veiksmų.

Studentai centriniuos universiteto rūmuose pastatė barikadas

LSAS prie mitingo neprisidėjo Lietuvos studentų atstovybės są­ junga (LSAS) neprisidėjo prie mitin­ go organizavimo. Anot LSAS prezi­ dentės Indrės Vareikytės, prie mitin­ go buvo neprisidėta todėl, kad mi­ tinguotojai siekė pernelyg radikalių tikslų - buvo norima atstatydinti Kon­ stitucinį Teismą.

Vilniaus universiteto Studentų at­ stovybės prezidentė Monika Sičiūnaitė mitingo taip pat nepalaikė. „Mi­ tingo nepalaikėme todėl, kad mes priklausome LSAS, o ji prie mitingo neprisidėjo. Jeigu bus poreikis mi­

tinguoti, tada ir mitinguosime“, - pa­ sakojo pašnekovė. VU SA preziden­ tė mano, kad Vilniaus universitete statyti barikadas nėra tinkamas bū­ das mitinguoti.

Sulaikytiems studentams gresia nemalonumai Kaip teigė Vilniaus 3-iojo polici­ jos komisariato viršininkė Liucija Borusevičienė, šiuo metu dėl šio įvykio vyksta ikiteisminis tyrimas pa­ gal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio I dalį. Sulaikyti barikadų statymo universitete organizatoriai S. Tomas ir Richardas Dilius. Po ap­ klausos abu studentai paleisti.

4

m. geguže

vilnensis

uainaujos studijų programos

Vilniaus universitetas rengs branduolinės energetikos fizikos specialistus Šiais metais mokyklų abiturientai galės stoti į naują ketvertų

grindais, turės reikiamus prakti­ nių problemų sprendimo įgū­ džius, reikalingus darbui naujoje branduolinėje elektrinėje ir bran­ duolinės energetikos infrastruk­ tūros institucijose. Visiems, kas pasirinks šią programą, gera naujiena yra ta, kad Lietuvoje, pastačius naująją branduolinę

jėgainę, prognozuojamas didelis tokių specialistų poreikis.

Greitai Vilniaus universitete pla­

metų branduolinės energetikos fizikos programą. Kaip nurodoma, šios programos tikslas yra parengti aukštos kvalifikacijos branduolinės energetikos fizikos specialistus, gerai išmanančius atomo branduolio fiziką, neutronų fiziką, branduolinių reaktorių fiziką, radiacinę chemiją, radiacinę ekologiją ir 1.1. Jiems taip pat bus suteiktos universitetiniam išsilavinimui būtinos socialinių bei humanitarinių mokslų žinios. Ši programa atsirado kaip atsakas į naujuosius poreikius ir iššūkius. Šiemet į šią programą planuojama

priimti ne daugiau kaip 30 abiturientų, nedidinant bendrojo VU Fizikos fakulteto studentų skaičiaus (vietos naujos programos studentams bus paimtos iš kitų, mažiau populiarių, programų).

duolinės energetikos fizikos pa­

nuojama sukurti ir atitinkamą ma-

gistrantūros programą. Kaip teigia

L. Kimtys, programa bus pradėta rengti po to, kai taps žinoma, koks

reaktorius veiks naujoje branduo­ linėje jėgainėje. Jis taip pat pažy­ mėjo, kad VU sieks užmegzti kuo glaudesnius ryšius su tos šalies

aukštosiomis mokyklomis, kurios

Prof. L. Kimtys optimistiškai žiūri į branduolinės energetikos perspek­ tyvas Lietuvoje. V. Naujiko nuotr.

reaktorius bus pasirinktas. Taip numatoma kryptingai orientuoti magistrantūros programą į atitin­ kamą reaktoriaus tipą.

Viktoras DENISENKO

Realus poreikis Pasak Branduolinės energetikos fizikos programos parengimo komi­ teto pirmininko prof. habil. dr. Liud­ viko Kimčio, šios programos atsira­ dimą lėmė realus specialistų porei­ kis. Dar praėjusiais metais Ūkio mi­ nisterijos ir Švietimo ir mokslo mi­

nisterijos iniciatyva buvo sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta pareng­ ti Nacionalinės branduolinės ener­ getikos specialistų rengimo progra­ mos ir jos jgyvendinimo priemonių projektus. Be to, VU branduolinės energetikos fizikos programos bū­ tinumą ir atitinkamų specialistų po­ reikį patvirtino AB „Lietuvos energi­ ja“, Valstybinė atominės energeti­ kos saugos inspekcija, VĮ Radioak­ tyviųjų atliekų tvarkymo agentūra ir Fizikos institutas.

Prof. L. Kimčio teigimu, progra­ ma parengta ir pristatyta sklan­ džiai. „Neužsiiminėjome saviveik­ la, turėjome oficialius raštus, ku­ rie mus įpareigojo rengti tokio po­ būdžio programą. Programai bu­ vo pritarta VU Senate, paskui, pra­ ėjusių metų spalio mėnesį, mes ją nusiuntėme j Studijų kokybės vertinimo centrą, o šių metų ba­ landį gavome atsakymą, kad cen­ tras rekomenduoja Švietimo ir

mokslo ministerijai šią programą registruoti“, - pasakojo jis.

Specialistai dirbti atominėje elektrinėje Lietuvoje buvo rengia­ mi ir anksčiau, tačiau jiems rei­ kėjo nueiti gana sudėtingą kelią.

Tokius inžinerinio profilio specia­ listus, kurie adaptuojami dirbti Ig­ nalinos atominėje elektrinėje, rengia Kauno technologijos uni­ versitetas. Tačiau KTU jie neįgy­

ja galutinės specializacijos ir yra priversti tęsti studijas Obninsko atominės energijos institute Ru­ sijoje. Dirbti su jėgainės valdymo procesais jiems leidžiama tik po papildomų mokymų Ignalinos elektrinės mokymo centre. Ta­ čiau, pasak L. Kimčio, j visa tai Vilniaus universitetas nepreten­ duoja. „Mes kol kas pretenduo­ jame tik į fizikinę dalį, kuri kontro­ liuos procesų eigą, kontroliuos aplinkosauginę taršą. Reikia ne­ mažai specialistų ir jėgainės in­ frastruktūros institucijoms“, - pa­ brėžia L. Kimtys.

Ateityje ir magistrantūra Kaip pažymi programos kūrė­ jai, po branduolinės energetikos fizikos studijų jaunieji specialis­ tai bus įsisavinę fizikinį mąstymo būdą, gerai susipažinę su bran­

Kriminologijos žinios padės pagerinti baudžiamosios politikos kokybę Vilniaus universitete įkurtas Kriminologinių studijų centras.

Tai bendras VU Filosofijos fakulteto Sociologijos ir Bendrosios psichologijos katedrų, VU Teisės fakulteto Baudžiamosios teisės katedros ir valstybės mokslo įstaigos Teisės instituto kūrinys vykdant ES struktūrinių fondų remiamą projektą „Tarpkryptinės plečiamosios kriminologijos studijos Vilniaus universitete“ (projektas vykdomas 2006-2008 m.). Pagal tą patį projektą sukurtos ir jungtinės tarpkryptinės plečiamo­ sios kriminologijos magistrantūros studijos. Be to, per dvejus projekto vykdymo metus buvo nuolat organizuojami dėsty­ tojų ir mokslininkų tyrėjų dalykiniai vizitai į ES šalių mokslo ir studijų institucijas, doktorantų stažuotės.

Viktoras DENISENKO

Projekto rezultatas Kriminologinių studijų centras Vykdomam projektui vadovavo VU Filosofijos fakulteto Sociologi­ jos katedros profesorius Aleksan­

dras Dobryninas. Jis teigiamai įvertino pasiektus projekto rezul­ tatus. „Šis projektas atskleidė vi­ siškai naujas akademines galimy­ bes Lietuvoje. Baigę studijas stu­ dentai galės dirbti kaip sociologai,

kaip psichologai ar kaip teisinin­ kai, bet kartu pagal savo kompe­ tenciją jie bus dar ir kriminologai.

Jie galės dirbti teisėsaugos insti­ tucijose, policijos analitiniuose skyriuose, Vidaus reikalų ministe­ rijoje, taip pat bausmių atlikimo sistemoje, įvairiose nevyriausybi­ nėse organizacijose“, - teigia

A. Dobryninas.

Pasak projekto vadovo, pagrin­ dinė Kriminologinių studijų cen­ tro veikla bus tiriamoji. A. Dobry­ ninas pabrėžia, kad visuomenė dar nemoka kalbėti apie nusikal­

L. Kimtys optimistiškai žiūri j branduolinės energetikos Lietu­

voje perspektyvas ir į galimybę bendradarbiauti su užsienio part­ neriais. Jau dabar numatoma, kad gabiausi branduolinės ener­ getikos fizikos programos studen­ tai bus siunčiami gilinti žinių j už­

sienio mokslo centrus Prancūzi­ joje, Suomijoje, Švedijoje ir kitur.

Be to, baigę bakalauro studijas

šios programos studentai galės

ne tik tęsti mokslus VU, bet ir ban­ dyti įstoti į magistrantūrą užsie­ nyje. Pasak L. Kimčio, jau šian­ dien aišku, kad baigusieji bran­ duolinės energetikos fizikos pro­ gramą Vilniaus universitete bus laukiami Švedijoje - jie galės stoti į Karališkojo technologijų institu­

to branduolinės energijos inžine­ rijos magistrantūrą.

ne dialogą apie nusikaltimų pro­ blemas - tai vienas iš Kriminolo­ ginių studijų centro uždavinių. „Manau, kad mums teks savotiš­ kai vykdyti viešųjų ryšių ir viešo­ sios edukacijos funkciją. Demo­ kratinė pilietinė visuomenė turi būti labai gerai informuota apie savo saugumo sąlygas“, - tvirtina A. Dobryninas. Jo teigimu, planuo­ jama centro veikla gali padėti pa­ gerinti Lietuvos baudžiamosios politikos kokybę.

Unikalių studijų pavyzdys Su Kriminologinių studijų cen­

tro veikla susijusios ir kelios pro­

A. Dobryninas mano, kad visuome­ nę reikia išmokyti kalbėti apie nusi­ kaltimų problemas. V. Ivanovo nuotr. timų problemas. „Manoma, kad nusikaltimo kontrolė ir prevenci­ ja nereikalauja specialaus išsi­ lavinimo ir dėl to mes arba daro­ me daug klaidų, arba nefiksuoja­ me tų problemų“, - apgailestau­ ja jis. Jam pritaria ir Teisės insti­ tuto direktorius Algimantas Če­ pas: „Savo baudžiamąją politiką mes dažniausiai formuojame remdamiesi ne žiniomis, o po­ jūčiais.“ A. Dobrynino manymu, apie nu­ sikaltimus reikia kalbėti platesnia­ me kontekste. Pradėti su visuome­

gramos, kurias gali pasirinkti stu­ dentai. Pirmiausia tai kriminologi­ jos atšaka teisės studijose. Taip pat yra dvi magistrinės progra­

mos - sociologijos kriminologija

ir psichologijos kriminologija.

Pastaroji programa nauja, ji įve­

dama nuo šių metų.

A. Dobryninas pabrėžia, kad reikalavimai norintiems stoti į psi­ chologijos kriminologijos magist­ rantūrą gana griežti. Viena iš są­ lygų - studentas, pretenduojantis į šias studijas, turi būti įgijęs psi­ chologijos bakalauro laipsnį. Ma­ žiau reikalavimų yra stojant į jau penkerius metus veikiančią so­ ciologijos kriminologijos progra­ mą. Pasak A. Dobryninio, pagei­

Branduolinės energetikos bijoti nereikia

’

L. Kimtys džiaugiasi, kad jau da­ bar jaučiamas susidomėjimas branduolinės energetikos fizikos programa. Gali būti, kad tam daro įtaką ir plačiai ne tik tarp valdžios vyrų, bet ir visuomenėje aptarinė­ jamas branduolinės energetikos aktualumas. Ne paslaptis, kad į branduolinę energetiką po Černo­ bylio katastrofos buvo žiūrima kaip į baidyklę. Tačiau, pasak L. Kim­ čio, tokie laikai jau praėjo. „Visoje Europoje planuojamos naujų branduolinių elektrinių statybos.

Rusija per artimiausius 20 metų yra užsibrėžusi tikslą pastatyti apie 26 jėgaines. Kalbama apie atominės elektrinės statybas ir kai­ myninėje Kaliningrado srityje.

Branduolinė energetika populiari Europos Sąjungoje - gal tik Vokie­ tija laikosi atokiau nuo šių proce­ sų, o Prancūzija, pavyzdžiui, yra * visa nusėta branduolinėmis jėgai­ nėmis“, - aiškina jis.

L. Kimčio manymu, bijoti Čer­

nobylio katastrofos pasikartojimo nevertėtų. Jis pabrėžia, kad per pastaruosius dešimtmečius labai daug buvo padaryta branduolinių jėgainių saugumo užtikrinimo sri­ tyje. „Nors iki galo nebuvo at­ skleistos visos įvykių detalės, manytina, kad Černobylyje katastro­ fos priežastimi tapo žmogiškasis faktorius. Buvo atliekamas kaž­ koks bandymas, kažkas buvo ne­ apgalvota. Lietuvos atominėje jė­ gainėje jokie bandymai neatlieka­ mi“, - teigia L. Kimtys.

Pokalbis apie branduolinę ener­ getiką ypač aktualus atsižvelgiant į kitų energijos išteklių ribotumą.

L. Kimtys įsitikinęs, kad ateityje su­ teikti tokį energijos kiekį, be kurio žmogus jau neįsivaizduoja savo gyvenimo, galės tik branduolinės jėgainės. „Be to, tai vienas iš šva- w riaušių energijos gavimo būdų“, pabrėžia jis.

dautina, kad studentas, preten­

duojantis į šias magistro studijas, turėtų sociologinį išsilavinimą, ta­ čiau nebaisu, jeigu studentas to­ kio išsilavinimo ir neturi. Įstojus jam tiesiog teks išeiti išlyginamų­ jų studijų kursą. Į abi magistrantū­ ros programas planuojama priim­ ti po 10 studentų.

Projekto vadovas mano, kad rinktis minėtas studijas tikrai ver­ ta. „Europoje kriminologijos edu­ kacijos sritis tampa vis populiares­ nė. Galima tikėtis, kad panašiai bus- ir pas mus“, - tvirtina A. Dob­ ryninas. Jo kolega A. Čepas pa­ brėžia tokių studijų unikalumą. „Sociologijos, psichologijos ir tei­ sės mokslai sujungiami į vieną kri­ minologijos bloką - toks modelis vos ne vienintelis Europoje“, - tei­ gia jis. Įgyvendinant projektą pavyko žengti žingsnį ir į tarptautinį lygį.

Projekto dalyviai pabrėžia, kad prie jo įgyvendinimo prisidėjo Eu­ ropos nusikaltimų kontrolės ir pre­ vencijos institutas prie Jungtinių Tautų (HEUNI). Projekto daly­ viams pavyko užmegzti ryšius su kitomis akademinėmis institucijo­ mis ir jų atstovais iš Vokietijos, Di­ džiosios Britanijos ir Nyderlandų. Šių institucijų ekspertai konsulta­

vo Lietuvos specialistus kuriant tarpdalykines studijų programas, dalijosi patirtimi rengiant metodi­ nę medžiagą.

universitaę

2008 m. gegužė

5

vilnensis

naujos studijų programose a e

Vilniaus universitete - dar viena magistrantura anglų kalba Viktoras DENISENKO

Magistras per 1,5 metų Į tarptautinę turizmo vadybos programą šiais, pirmais jos egzis­ tavimo metais planuojama priimti iki 20 studentų. Ją vykdys VU Eko­ nomikos fakultetas. Tarptautinė turizmo vadybos magistrantura yra vakarinė, studijos joje moka­ mos. Už visas 1,5 metų studijas magistrantui teks sumokėti 3 840 eurų (t. y. apie 13 258 litus). Tai nemaži pinigai, bet programos kūrėjai tikina, kad ši kaina yra ma­ žesnė negu analogiškų studijų ki­ tuose Lietuvos ir užsienio univer­ sitetuose.

Studijas sudarys dešimt modu­ lių ir magistrinis darbas. „Pirmas semestras - savotiškas visų studi­ jų pagrindas. Antras semestras gali atrodyti kiek paprastesnis, tačiau yra labai svarbus. Jis turi leisti stu­ dentams susiformuoti kaip srities specialistams. Visas trečias se­ mestras bus skirtas baigiamajam magistro darbui“, -trumpai apibrė­ žė būsimų studijų struktūrą VU Eko­ nomikos fakulteto Verslo katedros vedėjas prof. habil. dr. Vytautas Vengrauskas. Pasak jo, tokia stu­

Nuo šių metų Vilniaus universitete atsiras dar viena magistrantūros programa, kuri gali sudominti ne tik Lietuvos stu­ dentus, baigusius pirmos pakopos studijas, bet ir užsieniečius. Tarptautinė turizmo vadybos programa bus dėstoma anglų kalba. Ji parengta bendradarbiaujant su užsienio universitetais. Gegužės 19 d. ši programa plačiau pristatyta seminare „Kodėl tarptautinė turizmo vadybos magistrantura?“, kuriame dalyvavo Vilniaus universiteto, Turizmo departamento ir užsienio universitetų - partnerių atstovai.

rizmo rinkos dalyvė. Mums labai reikalingi kvalifikuoti turizmo spe­ cialistai.“ Ji taip pat pažymėjo, kad nuo tada, kai Lietuva įstojo į Euro­ pos Sąjungą, jaučiamas didelis turistų iš kitų ES valstybių susido­ mėjimas mūsų šalimi. Prognozuo­ jama, kad šis susidomėjimas turi ypač išaugti 2009 m., kai Vilnius taps Europos kultūros sostine.

Užsienio patirtis dijų struktūra buvo aptarta ilgose diskusijose rengiant programą.

VU Ekonomikos fakulteto prodekano doc. dr. A. Miškinio teigi­ mu, studentai į tarptautinę turizmo vadybos magistrantūrą bus priima­ mi be stojamųjų egzaminų-tik pa­ gal bakalauro studijų rezultatus.,,) šią programą gali stoti žmonės ir be turizmo bakalauro laipsnio. Pa­ geidautina, kad pretenduojantys j šias studijas turėtų ekonomikos ar vadybos studijų pagrindą. Taip pat bus vertinama ir turima darbo pa­ tirtis turizmo srityje“, - pabrėžia prodekanas. Pasak jo, įstoti j tarp­ tautinę turizmo vadybos magist­ rantūrą gali ir kitų socialinių moks­ lų atstovai, tačiau jiems bus pasiūlyti papildomi ikimagistriniai kursai (šiais metais tokie kursai jau

vyko vasario mėnesį, kiti planuo­ jami rudenį).

Atsižvelgiant į tai, kad bemaž vi­ si magistrantūros studentai daž­ niausiai bando derinti studijas su darbu, tarptautinės turizmo vady­ bos programos paskaitos vyks va­ karais nuo 17 iki 21 vai. Pasak A. Miškinio, dar vienas numatomas privalumas yra tai, kad pagal šią programą galės studijuoti studen­ tai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų šalių. Tai suteiks studentams, pasi­ rinkusiems šias studijas, tarpkultūrinio bendravimo patirties, kuri tu­ rizmo vadyboje yra tiesiog būtina.

Lietuvos turizmo departamento atstovė Lidija Bajariūnienė, dalyva­ vusi seminare, pabrėžė, kad tokia magistrantūra Lietuvai yra būtina: „Lietuva vertinama kaip jauna tu­

Tarptautinė turizmo vadybos programa buvo rengiama ben­ dradarbiaujant su specialistais iš Suomijos HAAGA - HELIA taiko­ mųjų mokslų universiteto ir Man­ česterio metropoliteno universite­ to Didžiojoje Britanijoje. Kiekvieną būsimos programos dalyką rengė 2 žmonės - Vilniaus universiteto mokslininkas ir universiteto - part­ nerio atstovas.

Dar vienas programos partne­ ris yra Italijos Ca'Foscari univer­ sitetas, esantis Venecijoje. Tie magistrantūros studentai, kurie per savo studijas atliks praktiką šiame universitete, gaus dvigubą VU ir Ca'Foscari universitetų di­ plomą. Pasak programos rengė­ jų, tokį pat susitarimą buvo nori­ ma sudaryti ir su HAAGA - HELIA

taikomųjų mokslų universitetu, ta­ čiau susidurta su tam tikromis įsta­ tyminėmis kliūtimis. Tikimasi, kad ateityje šios magistrantūros pro­ gramos partneriais taps ir kiti už­ sienio universitetai, su kuriais irgi bus bandoma pasiekti susitarimą dėl dvigubų diplomų.

Seminare dalyvavę užsienio uni­ versitetų - partnerių atstovai pa­ brėžė, kad jie yra suinteresuoti pri­ sijungti prie šios programos vykdymo. Mančesterio metropo­ liteno universiteto atstovas Johnas Teodoras pažymėjo, kad Vil­ niaus universitetas, rengdamas tokią magistrinę programą, eina teisingu keliu. „Mes irgi bandome pritraukti studentų ne tik iš Didžio­ sios Britanijos, bet ir iš kitų šalių.

Tai yra tikslinga taktika“, - teigė jis. Panašiai kalbėjo ir HAAGA HELIA universiteto atstovas Jounis Ahonenas. „Mes norime veik­ ti tarptautiniu lygiu ir todėl daly­ vaujame šiame projekte“, - sakė jis. Jo kolega Mario Ascencao pri­ statė seminaro dalyviams vieną iš tarptautinės turizmo vadybos programos kursų, kuris atsklei­ džia ekologinių, sociokultūrinių bei ekonominių principų įtakos svarbą turizmo industrijai.

---------- fakultetuose a a a VU TVM tarptautinių dienų me­ Tarptautinės tu mokykloje lankėsi daugiau nei atstovų iš institucijų partnerių dienos Vilniaus 20 užsienio valstybėse. Iš viso bu­ vo atstovaujama aštuonioms ša­ lims, pradedant Rusija ir Kazach­ universiteto stanu, baigiant Europos Sąjungos šalimis. Svečiai iš ins­ Tarptautinio titucijų partnerių VU TVM ben­ ir studentams prista­ verslo mokykloje tėdruomenei savo atstovaujamas mokslo

Mantas UOSIS Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla (VU TVM) balandžio 24-25 d. surengė tarptautines die­ nas. Tokio pobūdžio renginiai yra itin populiarūs Europos šalių aukštosio­ se mokyklose, tačiau Lietuvos aukštosiose mokyklose vyksta dar re­ tai. Dalyvauti tarptautinėse dienose organizatoriai kviečia akademinės bendruomenės ir administracijos at­ stovus iš institucijų partnerių, kurios ne tik pristato savo universitetus bei mokymo programas, bet ir skaito pa­ skaitas studentams.

įstaigas ir skaitė paskaitas apie verslo arabų šalyse subtilumus, tarpkultūrinę komunikaciją, tarp­ tautinius finansus, taip pat įvai­ riais aspektais buvo nagrinėja­ ma Europos Sąjungos teisė.

Renginio metu VU TVM stu­ dentai kartu su tarptautinių mai­ nų studentais, atvykusiais studi­ juoti j VU TVM, organizavo dainų koncertą ir viktoriną apie VU TVM veiklą. Laimėtojai buvo apdova­ noti VU TVM atributika ir pakviesti dalyvauti VU TVM studentų atsto­ vybės organizuotame vakarėly­ je „IBS Spring Heat Party“.

Tokie renginiai yra puiki proga geriau susipažinti su skirtinga dėstymo metodika, akademine bendravimo kultūra skirtingose šalyse ir skatina plėtoti akademinę tinklaveiką bei partnerystę

Naktimis negali užmigti... ima sapnuotis košmariška sesija... įtampa nenumaldomai auga... galvoje sukasi viena mintis „kaip išlaikyti

EGZAMINUS?!"...

Ateik į PTMC Psichologinę konsultacijq ir mes tau padėsime įveikti kylantį nerimg dėl egzaminų.

Visiems VU bendruomenės nariams pirma konsultacija - NEMOKAMA, kitoms konsultacijoms taikomos NUOLAIDOS!!!

Norėdami susitarti dėl konsultacijų RAŠYKITE mums: ptmc@fsf.vu.lt

ATEIKITE: Universiteto g. 9/1, 116 kab.

SKAMBINKITE: (+370 5) 268 7254

Tarptautinė mokymų kompanija „NORDIC Training Internationai“ sėkmingai dirbanti verslo mokymų srityje Lietuvoje, Latvijoje, Rusijoje, Ukrainoje, JAV ir Kinijoje, ieško žmonių, norinčių vesti praktinius verslo seminarus.

NORDIC -i-•

Siūlome: •seminaro vedimo įgūdžių apmokymus ir nuolatinį tobulėjimą;

•profesionalų komandą; •gerą atlyginimą. info@nordictraining.lt; Tel: 8 52 40 40 30, Lukiškių g. 5-519, Vilnius; www.nordictraining.lt,www.timementor.com,www.merkis.com

NORDIC Training International

ttt kviečia studijuoti--------------------------------------------------------------------

Filosofijos fakultetas kviečia tęsti studijas magistrantūroje 2008 m. Filosofijos fakultetas priima klausytojus į dvylika

antrosios pakopos studijų programų. Į visas programas, išskyrus psichologijos, priimami visų krypčių bakalaurai.

Renkantis kitą nei įveikta bakalauro programa studijų kryptį, per pirmuosius studijų metus tenka įveikti ir

papildomąsias studijas.

EDUKOLOGIJOS MAGISTRANTURA

kultūrinių, politinių ir technologi­ nių šiuolaikinės visuomenės poky­

Edukologijos magistrantūros

čių analizę. Informacijos visuome­

studijų tikslas - parengti kompe­

nės studijų absolventai pajėgūs

tentingus edukologijos tyrinėto­

siekti profesinės karjeros pirmiausia

jus tolesnei mokslinei veiklai ir

kaip aukščiausios grandies sociali­

doktorantūros studijoms, taip pat

nių pokyčių, verslo ir žinojimo spe­

bendrosios edukologijos bei

cialistai, kuriantys ir įgyvendinantys

švietimo politikos ir vadybos

strategines koncepcijas tiek valsty­

specialistus jvairaus tipo ugdy­

bės tarnybos, tiek įvairiose privataus

mo įstaigoms ir švietimo institu­

verslo srityse.

Stojančiųjų konkursinį balą suda­

kavimui, taip pat sveikatos apsau­

Programų tikslas yra parengti

2008 m. socialinio darbo ma­

Edukologijos magistrantūros

ro svertinio aukštojo mokslo (baka­

gos sistemos tobulinimui. Progra­

gebančius visą gyvenimą moky­

gistrantūroje planuojamos dvi ša­

cijoms.

dieninių ir neakivaizdinių studi­

lauro) egzaminų pažymių vidurkio

mą baigę absolventai įgis teisę

tis specialistus, turinčius šiuolai­

kos: socialinė politika ir sociali­

jų programoje 2008 m. numato­

ir baigiamojo darbo arba valstybi­

dirbti įvairiose sveikatos apsau­

kinės socialinės teorijos ir meto­

nis darbas su vaikais ir jaunimu.

mos specializacijos: švietimo

nio egzamino vertinimo suma.

gos sistemos įstaigose (pirminės

dologijos žinių, pasirengusius

vadyba ir švietimo politika (die­

Mokymo forma - neakivaizdinė.

sveikatos priežiūros įstaigose, kli­

ninės studijos), švietimo vadyba

Plačiau žr. http://www.infovi.vu.lt.

nikose, reabilitacijos centruose,

rinčius praktinių įgūdžių, reikalin­

sveikatos ugdymo centruose ir

gų įgytų žinių praktiniam taikymui,

pan.), švietimo įstaigose (vaikų

išugdyti kūrybinius sociologinės

darželiuose, mokyklose, kitose

vaizduotės ir nepriklausomo, atvi­

ir socialinė pedagogika (neaki­ vaizdinės studijos).

FILOSOFIJOS _ MAGISTRANTURA

PSICHOLOGIJOS MAGISTRANTŪROS

dirbti akademinį tyrimo darbą, tu­

Mokymo formos - dieninė ir ne­

akivaizdinė.

SPECIALIOSIOS PEDAGOGIKOS MAGISTRANTURA

2008 m. Filosofijos fakultetas, be

ugdymo įstaigose), socialinės

ro, kritiško mąstymo gebėjimus,

Priimami visų studijų krypčių ba­

populiariųjų klinikinės psichologi­

globos ir rūpybos institucijose, kri­

įdiegti sociologinio tyrimo profe­

zių centruose.

kalaurai arba aukštojo mokslo diplo­

Filosofijos magistrantūros pro­

jos ir organizacinės psichologijos

sinę etiką, išmokyti suvokti socia­

grama pirmiausia skirta šiuolai­ kinės filosofijos studijoms. Ši gi­

Stojantieji į sveikatos psicholo­

mą turintys asmenys. Neturintieji pe­

programų, priima klausytojus j nau­

linius įvykius bei faktus ir savo ty­

dagogo profesinės kvalifikacijos stu­

ją psichologijos ir kriminologijos

gijos šaką laiko egzaminą iš svei­

rimus plačioje kultūrinėje per­

dijuodami privalės išklausyti papil­

linamoji magistrantūra ugdo

magistrantūros programą ir į dvi

katos psichologijos (jos nestudi­

spektyvoje. Sociologijos progra­

mokslinio tyrimo,, kritinio mąsty­

javusieji - iš psichologinio kon­

domųjų studijų dalykus.

naujos psichologijos programos

mos absolventas gali priimti atsa-

Konkursinis balas skaičiuoja­

mo ir įžvalgaus apibendrinimo

šakas: edukacinę psichologiją ir

sultavimo), asmenybės psicholo­

kmgus sprendimus plėtojant so­

mas iš diplomo priedo pažymių

bei problemų sprendimo įgū­

sveikatos psichologiją.

gijos ir klinikinės psichologijos.*

cialinę gerovę.

bendro svertinio vidurkio.

Mokymo forma - dieninė.

džius. Be profesionalaus nūdie­

nės filosofijos klausimų išmany­

Edukacinė psichologija Psichologija ir kriminologija

Pasirinkusieji sociologijos ir kri­

Studijas baigusiems asmenims

minologijos studijas ne tik įgis mi­

suteikiamas edukologijos magist­

nėtų gebėjimų ir galės dirbti so­

ro laipsnis, specialiojo pedagogo

ciologo darbą, bet ir pagal kom­

profesinė kvalifikacija.

mo neįmanomas ne tik visaver­

Edukacinės psichologijos šaka

tis visuomenės pažinimas, bet ir

yra skirta studentams, siekiantiems

esmingi proveržiai humanitari­

išmokti teikti psichologines paslau­

Psichologijos ir kriminologijos

petenciją bus kriminologai. Įgiję

nių, socialinių, fizinių ir net tech­

gas kiekvienam asmeniui įvairiose

magistrantūros studijų programa

kriminologinį išsilavinimą, jie ga­

nologijos ar biomedicinos moks­

mokymo ir mokymosi sistemose,

yra skirta studentams, siekiantiems

lų srityse. Filosofijos magistrai

spręsti problemas, susijusias su

pritaikyti psichologijos žinias tiriant

pasirengia tęsti studijas dokto­

vaikų ir jaunuolių psichosocialine

nusikaltimus, atliekant teismo psi­

rantūroje ir dirbti mokslo tiriamąjį

raida. Programą baigę absolventai

chologinę ekspertizę, kuriant ir įgy­

ir analitinį darbą tiek akademi­

įgis teisę dirbti švietimo sistemos

vendinant įvairias nusikaltimų bei

nėse institucijose, tiek įvairiose

įstaigose, jų valdymo institucijose,

asocialaus elgesio prevencijos pro­

viešojo gyvenimo srityse.

mokymo organizacijose, socialinės

gramas, organizuojant ir dirbant re-

Stojantieji laiko egzaminą iš fi­

globos ir rūpybos įstaigose, taip pat

socializacijos darbą, konsultuojant

losofijos istorijos ir pamatinių fi­

įvairiose institucijose, kur reikalin­

nusikaltimų aukas ir teisėtvarkos

losofijos problemų.*

gas besimokančiųjų, ypač vaikų ir

pareigūnus. Programą baigę absol­

paauglių, psichologinis konsulta­

ventai įgis teisę dirbti įvairiose tei­

vimas.

sėtvarkos sistemos institucijose,

Mokymo forma - dieninė.

INFORMACIJOS VISUOMENĖS STUDIJŲ MAGISTRANTURA Informacijos visuomenės ma­

gistrantūros studijos - tai šiuolai­ kiška ir daugiadalykė magistran­

tūros programa, suteikianti ne tik

Stojantieji į edukacinės psicho­ logijos šaką laiko egzaminą iš pe­

vyriausybinėse organizacijose.

dagoginės psichologijos, asmeny­

Stojantieji į psichologijos ir kri­

bės psichologijos ir raidos psicho­

minologijos magistrantūros studi­

logijos.'

jų programą laiko egzaminą iš so­

Mokymo formos - dieninė ir ne­

akivaizdinė.

teorinių, bet ir praktinių gebėjimų, būtinų sėkmingam nūdienės vi­

akademinėse, valstybinėse bei ne­

cialinės psichologijos, asmeny­

bės psichologijos ir klinikinės psi­ chologijos.'

Sveikatos psichologija

suomenės realijų supratimui ir

Sveikatos psichologijos šaka yra

veiksmingam jų potencialo pa­ naudojimui. Šios magistrantūros

skirta studentams, siekiantiems pri­

taikyti psichologijos žinias ligų pre­

turinys yra kompleksinės informa­

vencijai ir gydymui, sveikatos puo­

cijos visuomenės studijos, ap­

selėjimui ir stiprinimui, sveikatos ir

imančios socialinių, ekonominių,

ligų psichologinių veiksnių identifi-

* Vietoje stojamojo egzamino kuruojančios katedros sprendimu gali būti įskaitomas studijuotų dalykų pažymių vidurkis, jeigu tų dalykų apimtis yra pakankama.

Mokymo forma - dieninė.

lės dirbti teisėsaugos institucijo­ se, policijos analitiniuose skyriuo­ se, Vidaus reikalų ministerijoje,

Stojantieji j sociologijos, socio­

SPECIALIOSIOS PROFESINĖS STUDIJOS „PEDAGOGIKA"

taip pat bausmių atlikimo sistemo­

Edukologijos krypties antrosios

je, įvairiose nevyriausybinėse or­

pakopos specialiųjų profesinių die­

ganizacijose.

ninių ir neakivaizdinių studijų pro­ gramos tikslas - parengti aukštos

SOCIALINIO DARBO MAGISTRANTURA

kvalifikacijos, plataus pedagoginio

išsilavinimo, pakankamai teorinių

Socialinio darbo magistrantūros

žinių ir praktinių įgūdžių turinčius

studijose ypač laukiami jau turin­

specialistus, gebančius dirbti da­

tys socialinio darbo patirties klau­

lyko mokytojais ir atlikti su pedago­

sytojai, tvirtai apsisprendę toliau

gine veikla susijusias funkcijas įvai­

dirbti sunkų, bet prasmingą darbą

rių tipų bendrojo lavinimo pagrin­

socialinės pagalbos srityje.

dinėse ir vidurinėse mokyklose.

Jei norite dar kartą pasinerti į

Stojantieji privalo turėti aukštąjį

akademinę atmosferą, įgyti naujų

išsilavinimą (bakalauro ar magist­

gebėjimų socialinio darbo srityje,

ro kvalifikacinį laipsnį). Priimama

pasikeisti patirtimi ir idėjomis, pra­

be stojamojo egzamino.

plėsti karjeros galimybes - siūlo­

me užsienio ekspertų geriausiai

SOCIOLOGIJOS, SOCIOLOGIJOS IR KRIMINOLOGIJOS MAGISTRANTŪROS

Mokymo forma - neakivaizdinė.

Lietuvoje įvertintą socialinio dar­ bo magistrantūros programą, ku­ rią vykdo savo srityje pripažinti, Lietuvoje gerai žinomi dėstytojai

ir mokslininkai.

Stojamasis egzaminas į visas Filosofijos fakulteto ma­ gistrantūros programas vyks 2008 m. birželio 30 d. 10 vai.

Filosofijos fakultete (Universite­ to g. 9/1, Vilnius).

Priėmimo tvarka ir konkursi­

logijos ir kriminologijos magistran­

Stojantieji laiko egzaminą iš so­

tūros programas laiko egzaminą

cialinio darbo teorijos, socialinio

nio balo skaičiavimas smulkiau aprašyti interneto tinklalapyje

iš sociologijos istorijos ir sociolo­

darbo metodų ir socialinės politi­

http://www.vu.lt/stojantiesiems/.

ginių tyrimų metodologijos.*

kos dalykų.'

2008 m. gegužė

universitas

7

vilnensis

----------------------------------- fakultetuose 11 a ALBINAS VESIALKA (1933 01 21-2008 03 25) Kovo 25 d. mirė ilgametis Ekonomikos fakulteto dėstytojas Albinas Vesialka. Jis Vilniaus uni­ versitete dirbo nuo 1965 m. ru­ dens iki 2003 m. sausio 23 d.

Albinas Vesialka gimė 1933 m. sausio 21 d. Ukmergėje, dar­ bininkų šeimoje. 1949 m. baigęs Giedraičių progimnaziją įstojo į tuometinę Trakų pedagoginę mo­ kyklą, ją baigė 1953 m. įgydamas pradinės mokyklos mokytojo spe­ cialybę. Dirbo mokytoju, o vėliau ir direktoriumi Trakų rajono Aluonos septynmetėje mokykloje.

1960 m. įstojo į Vilniaus universi­ teto Ekonomikos fakultetą ir jj bai­ gęs 1965 m. buvo priimtas dirbti dėstytoju į VU Ekonomikos fakul­ teto Socialistinės pramonės ekonomikos katedrą. Jo studijų kolegos buvo prof. K. Prunskienė, prof. V. Vengrauskas, docentai V. Kindurys ir B. Vengrienė, D. Bartaškienė. Šioje studijų grupėje jis buvo vyriausias amžiumi ir darbo stažu, tuo nusipelnydavo bendrakursių pagarbą.

Reorganizavus Ekonomikos fakultetą A. Vesialka nuo 1972 m. dirbo Pramonės įmonių planavimo katedroje vyr. dėstytoju. Jis skaitė įmonių ūkinės veiklos analizės ir pramonės gamybos kursus. 19691973 m. mokėsi aspirantūroje ir parengė disertaciją „Pagrindiniai pramoniniai gamybiniai fondai ir jų efektyvumo didinimo klausimai" (Lietuvos TSR maisto pramonės ministerijos konditerijos fabrikų pa­ vyzdžiu). Dėl reiklumo sau ir tiriamojo objekto pertvarkymo bei jo padarinių parengto darbo galutiniam gynimui nepateikė. Disertaci­ jos gynimas užsitęsė dėl jo paties ir jo motinos sunkių ligų. Būdamas vienturtis sūnus jis motinos globai skyrė nepaprastai didelę laiko dalj ir pavyzdingai ją prižiūrėjo.

1976 m. A. Vesialka lankė Maskvos G. Plechanovo liaudies ūkio instituto 4 mėnesių kursus. 1984 m. buvo Pramonės ekonomikos fakulteto priėmimo komisijos sekretorius. Ilgus metus - katedros met­ raštininkas, liaudies kontrolės narys.

A. Vesialka turėjo pedagoginę gyslelę - sugebėdavo sudėtingus ekonominės analizės klausimus išaiškinti studentams nuosekliai, kruopščiai, stengėsi sudominti savo dėstomu dalyku. Paskelbė 15 publikacijų. Parengė daug metodinių priemonių, uždavinynų stu­ dentų mokymui. Puikiai ir reikliai vadovavo mokomosioms ir gamybi­ nėms studentų praktikoms, atliekamoms įvairiose Lietuvos pramo­ nės įmonėse. Vadovavo studentams, rašantiems kursinius ir diplominius darbus, pranešimus SMD konferencijoms.

Jis buvo nepaprastai kruopštus, mėgo savo ir kitų tobulai atliktus darbus. Reiklus ir mandagus pedagogas, jautrus savo kolegoms.

Linksmo būdo ir subtilaus humoro. Didelis noras ir didelės pastan­ gos mokytis leido jam be tėvų pagalbos, savarankiškai ruošti save sudėtingam aukštosios mokyklos pedagogo darbui.

Dosnus dalijimasis žiniomis ir įgūdžiais su studentais ir bendra­ darbiais gražiai įprasmina šio šviesaus dėstytojo atminimą.

Grupė kolegų

NERIJUS ANDRIULIONIS (1981 01 13-2008 04 30) Žuvus filosofijos magistrantui Nerijui Andriulioniui Filo­ sofijos fakulteto bendruomenė nete­ ko vieno iš ryškiau­ sių savo narių. Ne tik spalvingos as­ menybės, bičiulio, kolegos, tačiau kar­ tu ir aktyvaus fakul­ teto bendruomenės kūrėjo, nenutolusio nuo jos net tuomet, kai tai tekdavo de­ rinti su kitais darbais ir įsipareigojimais. Nerijaus draugiškumą ir palaiky­ mą gali paliudyti ne viena fakulteto karta.

Nerijus buvo visur, kur tik kas nors vykdavo: jis prisidėjo rengiant FilosDi, kasmetines filosofijos studentų mokslines konferencijas, buvo nuolatinis filosofijos specialybės „veidas“ fakulteto fuksų stovyklose, ak­ tyviai dalyvaudavo VU ir EHU filosofijos magistrantų ir doktorantų apskri­ tojo stalo diskusijose, mielai prisidėdavo jas rengdamas.

Daugiausia jo pastangomis jau kelinti metai vyksta neformalus filo­ sofinių diskusijų sambūris „Filosofinė kavinė“, kurios liberalioje aplinko­ je visi norintys gali ginčytis ir nesutikti net su didžiausiais autoritetais.

Dažniausiai prisistatinėdavęs tiesiog Kelmu, apie save jis yra rašęs: „...dirbu mokytoju kaimo mokykloj, neturiu didelių ambicijų, esu nuo gimimo kaimietis, man užaugo poilgiai plaukai, neturiu merginos, nežiū­ riu televizoriaus, mėgstu dainuoti viešose vietose...“ Visi jj pažinoję, ko gero, dar pridėtų: „nuolat pokštauju, šiltai bendrauju su visais, be išim­ čių, nors ir mėgstu uždavinėti ne visai patogius klausimus, diskutuoti pačiomis keisčiausiomis temomis“.

Su Nerijumi niekada netrūkdavo kažkokios renesansiškos nuotaikos lengvumo, skardaus juoko, atvirų žvilgsnių, tačiau kartu idėjų ir priešta­ ravimų, ginčų ir sutarimų, aliuzijų ir iliuzijų. Buvimas su juo panėšėdavo į Rabelais aprašytas šventes gyvenimui.

Niekuomet nepiktnaudžiavęs žodžiu „filosofas“, Nerijus sakydavo: kokie gyvenimo tikslai ir siekiai, konkrečiai žino tie, kas studijuoti renkasi vadybą, aš šito nežinau...

Po rekonstrukcijos Istorijos fakultete restauruotos vertybės ir... geros manieros Miglė ANUŠAUSKAITĖ „Gerbti kiekvienq sieną" Rekonstrukcijos darbų vadovė Alina Samukienė sako, kad užduo­ tis nebuvo lengva: teko suderinti kruopštumo reikalaujantį freskų res­ tauravimą su statybiniais darbais ir tuo pačiu metu kai kuriose audito­ rijose vykstančiomis paskaitomis.

Darbų vadovė teigia, kad tai, ko gero, vertingiausias jos rekonstruo­ tas objektas. „Čia reikia gerbti kiek­ vieną sieną“, - sako A. Samukienė.

Paklausta, ar patenkinta savo darbu, A. Samukienė dvejoja: „Bu­ vo galima padaryti daug geriau.“ Pritrūko pinigų gražiems, prie ben­ dro vaizdo derantiems šviestuvams.

Netinka ir sovietmečiu sudėtos gra­ nitinės grindys. „Medžiaga amžina, bet svetima“, - sako A. Samukienė ir čia pat prisimena, kaip statybi­ ninkai kvietė ją išrinkti dažus fasa­ dui. Darbų vadovei pasiteiravus, iš ko rinktis, kokių dažų yra, statybi­ ninkai atsakė - tik baltų.

Rekonstrukcijos darbų vadovė teigia, kad paveldą būtų buvę gali­ ma išsaugoti efektyviau, jei konkur­ są dėl rekonstrukcijos būtų laimėjęs ne mažiausią sąmatą pasiūlęs ran­ govas.

Nors paskaitos rekonstruotame Istorijos fakultete jau vyksta nuo pavasario semestro pradžios, iškilmingas šio fakulteto atidarymas po rekonstrukcijos surengtas balandžio 30 d.

Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkas profeso­ rius Jonas Rimantas Glemža neseniai fakultete užbaigtus darbus vadina „restauravimo“ ir „pritaikymo geresnėms aka­ deminėms sąlygoms“. Šias sąlygas studentai jau spėjo patirti savo kailiu, o restauracijos rezultatai irgi akivaizdžiai matomi fakulteto auditorijas ir kabinetus papuošė XVII-XIX a. freskų fragmentai, atrasti vykdant remonto darbus.

„Turi būti investuojama, investuojama, investuo­ jama" Vis dėlto Istorijos fakultetui pasi­ sekė: vietoj žadėtųjų 900 000 litų re­ konstrukcijai skirta 5,3 mln. litų iš pri­ vatizavimo fondų. Fakulteto dekanas prof. Zenonas Butkus už tai dėkingas universiteto rektoriui akad. Benedik­ tui Juodkai (jo pastangomis remon­ tas buvo organizuotas) ir dabar laiki­ nai einančiai švietimo ir mokslo ministrės pareigas Romai Žakaitienei.

R. Žakaitienė Vilniaus universi­

M. Daukšos kiemelis ir rekonstruotas Istorijos fakultetas sužibo naujumu

tetą vadino valstybės simboliu ir tei­ gė, kad „į šį komplektą (...) turi būti investuojama, investuojama, inves­ tuojama“. Juk Istorijos fakulteto pa­ statai dabar buvo rekonstruoti pir­ mąsyk per 400 metų.

Atidaryme padėkos žodžiai skam­ bėjo remonto darbams vadovavu­ siam VU administracijos reikalų pro­ rektoriui Aleksui Pikturnai, Kultūros paveldo departamentui ir statybos bendrovei „Rofolis“.

Meninės vertybės Istorijos fakulteto patalpose (anks­ čiau čia buvo Vilniaus universiteto dėstytojų butai) atrasti XVIII a. pradžios-XIX a. pradžios sienų puo­ šybos elementai: ornamentai su vy­ nuogėmis, žmogaus galva, itin retas ir vertingas peizažas su figūromis ir kiti. Šiuos piešinius atidengti padėjo ir restauravimo darbams vadovavo architektė restauratorė Neringa Šarkauskaitė.

Tačiau dar ne visi restauravimo dar­ bai užbaigti: vienoje patalpoje vis dar dirbama prie 30 kv. m freskos, den­ giančios visas kambario sienas. A. Sa­ mukienė teigia, kad pabaigus darbus patalpą puoš ne tik sienų tapyba, bet ir autentiškos medinės lubos su nedi­ deliu išlinkiu. Deja, nei šios, nei kitų freskų autorystė nežinoma.

Istorijos fakulteto dekanas Z. Butkus patenkintas, kad atrasta „meninių vertybių ten, kur dar nese­ niai kabojo Kapsuko ir Lenino por­ tretai“. Jis tiki studentų sąmoningu­ mu: neįmanoma, kad jie nesuvoktų freskų teikiamos naudos. Tai ir „są­ saja su ankstesnėmis kartomis“, ga­ limybė pamatyti, „kokias mintis puo­ selėjo buvę profesoriai“, ir reali

Restauruotą fakultetą gegužės 20 d. aplankė premjeras G. Kirkilas nauda paveldosaugos studentams: juk vėliau ir jie dirbs su panašiais ob­ jektais.

Pritaikytas neįgaliesiems Istorijos fakultetas gali džiaugtis ne tik tvarkingomis patalpomis ir nuosta­ biomis freskomis. Tai - trečiasis Vil­ niaus universiteto fakultetas, visiškai pritaikytas neįgaliesiems.

„Bonton" Prof. Z. Butkus žavisi Istorijos fa­ kulteto studentų kantrybe kenčiant nepatogumus, iškilusius dėl remon­ to darbų. „Nusiskundimų iš studentų nebuvo“, - teigia fakulteto dekanas.

Vienintelė blogybė, kurią jis no­ rėtų išgyvendinti - rūkymas fakul­ teto kiemelyje. Kuo tai blogai? „Vi­ sų pirma - kenkia sveikatai, šypsosi Z. Butkus. - Visų antra kenkia universitetui.“

Truputėlį daugiau gerų manie­ rų - „bon ton“ - pasigenda ir A. Samukienė. Jos nuomone, stu­ dentai yra protingi ir sąmoningi, ta­ čiau kartais trūksta labiau akade­ minei aplinkai tinkančio elgesio.

Tačiau studentų pasirodymu per Istorijos fakulteto atidarymą niekas nenusivylė. Senosios mu­ zikos ir šokio ansamblis „Banchetto musicale“ atliko kelis viduram­ žių šokius, o pastato languose įsikūrė „gyvieji paveikslai“ (tradi­ ciškai rodomi ir per Istorikų die­ nas). Gyvos istoriškos nuotaikos nesugadino ir netikėtai nuo suo­ liuko nuvirtę „Bakchas“ ir „Dama su šermuonėliu“.

VU architektūrinio ansamblio vaizdas puikuojasi ant 100 litų ban­ knoto. Istorijos fakulteto dekanas juokaudamas išreiškė viltį, kad fa­ kulteto rekonstrukcija nebus dings­ tis nuvertėti litui.

Plačiau skaitykite www.vilnensis.vu.lt.

V. Naujiko nuotr.

m mes - studentai gyvenimas yra organizacija, aš ne­ turiu gyvenimo! (Juokiasi ir parodo ant savo nešiojamojo kompiuterio užklijuotą užrašą „Nėra gyvenimo gyvenimas tai VU SA“.) Be organi­ zacijos, prioritetas yra studijos. Rei­ kia suderinti mokslą su atstovavimu, išlaikyti sesiją. Taip pat nepamiršti šeimos ir draugų. Norėtųsi būti tik­ rai, kad išėjus iš organizacijos drau­ gai liks. Reikia ir sau laiko skirti. Ta­ čiau vis tiek viskas susiveda j VU SA. Ukmergės mokykloje taip pat bu­ vau aktyvi. Mokinių taryboje organi­ zuodavau renginius. Muzikos mo­ kykloj praleidau 11 metų, baigiau fortepijono ir chorinio dainavimo specialybę. Taip pat dalyvavau Lie­ tuvos jaunųjų gamtininkų centro veik­ loje, netgi norėjau stoti į ekologiją Gamtos mokslų fakultete. Šioje srity­

Naujoji VU SA prezidentė nebijo sunkaus darbo Gegužės 10 d. Vilniaus universiteto Mažojoje auloje vykusioje kasmetinėje Vil­ niaus universiteto Studentų atstovybės ataskaitinėje rinkiminėje konferencijoje išrinkta nauja VU SA prezi­ dentė ir revizijos komisija.

Rimantas UKNEVIČIUS Šiemet VU SA ataskaitinėje rinki­

minėje konferencijoje į VU SA prezi­ dento postą kandidatavo du studen­ tai - Fizikos fakulteto kompiuterinės fizikos III kurso studentas Jonas Kle­ vas ir Istorijos fakulteto kultūros isto­ rijos ir antropologijos II kurso studen­ tė Monika Sičiunaitė. Kaip kalbėjo į konferenciją susirinkę delegatai, abu kandidatai - priešingos asme­ nybės tiek charakterio, tiek darbo ko­ mandoje, tiek patirties atžvilgiu. Jo­ no prisistatymas daug kam pasiro­ dė geresnis dėl turimos patirties dir­ bant studentų savivaldoje. Šis kan­ didatas, savo trejus metus trunkantį savanorišką darbą pradėjęs Fizikos fakulteto studentų atstovybės laisva­ laikio komitete, pernai netgi tapo Lietuvos studentų atstovybių sąjun­ gos Lietuvos studentų pažymėjimo projekto administratoriumi. Tuo tar­ pu Monika, turinti dvejų metų atsto­

je buvau labai aktyvi, keturias vasa­ ras laksčiau po miškus, kolekciona­ vau drugelius, vabalus, varles. Net ir dabar rupūžes konservuoju. Šiuo

Monika Sičiunaitė energiją, žinias ir patirtį skirs studentams vavimo studentams patirtį, kėlė šiek tiek abejonių. Tačiau daugumos, kuri ir balsavo už Monikos kandidatūrą, apsisprendimą lėmė pavydėtinas šios kandidatės bendravimo, ko­ mandinio darbo, planavimo ir tikrųjų savanoriškos veikios vertybių stu­ dentų savivaldoje išmanymas. Ga­

Naujoji VU SA komanda. V. Naujiko nuotr.

lutinis nuosprendis - slaptu balsavi­ mu iš 131 balsavime dalyvavusio studento už naująją VU SA preziden­ tę Moniką Sičiūnaitę balsavo 84, už Joną Klevą - 46 delegatai.

Konferencijoje taip pat buvo pa­ tvirtintos VU SA 2007-2008 m. veik­ los ataskaita, VU SA 2007 m. finan­ sinė atskaitomybė, VU SA revizijos komisijos 2006-2007 ir 2007-2008 m. ataskaitos.

Rinkimų pabaigoje delegatai pa­ tvirtino naują VU SA revizijos komi­ siją, j kurią išrinkti: Dorota Denkovska (TSPMI), Alina Mirošnikova (KF), Gedas Lileikis (EF), Indrė Antanavi­ čiūtė (EF) ir Jonas Klevas (FF).

Naujoji VU SA prezidentė - nuo pat vaikystės aktyvi, savarankiška ir darbo nebijanti ukmergietė sutiko at­ sakyti j kelis „U. V.“ klausimus.

Kokie tavo gyvenimo priori­ tetai?

Paskutinius dvejus metus mano

metu kaip tik varlių sezonas, reikės vėl pagaut (juokiasi).

Tarp mano pomėgių-žemės ūkis, nes vairuoju traktorių ir šiaip visą gy­ venimą augau kaime. Mama neleis­ davo j kiemą, nes ten neva blogi vai­ kai lakstydavo. Tad būdavom visi kaime, grėbdavom šieną, melždavom karves. Taip pat labai mėgstu laisvalaikiu pašaudyt, namuose tu­ riu šautuvą.

Ar panaudosi savo ūkiškumą prezidentaudama? Šitokia patirtis suteikia labai daug organizacinių įgūdžių. Aš darbo ne­ bijau. Ir per rinkiminę konferenciją sakiau, kad nemažai pasiekti gali­ ma tik daug dirbant kartu. Vienas tu nieko nepadarysi.

Kokius prioritetus nusistatysi VU SA šiems metams?

Pasakysiu šitaip - dabar reikėtų pasiruošti dirvą geram startui. Rei­ kia susibendrauti su komanda, su ta­ ryba, komisijų atstovais, VU admi­ nistracija, su centrinio biuro koman­ da. Reikia su žmonėmis bendrauti, kad jie dirbtų, kad organizacijoje jaustųsi gerai. Reikia atsistoti ant ko­ jų, pristatyti save kitoms organiza­ cijoms.

Tarp kitų prioritetų yra VU SA vie­ šųjų ryšių strateginio plano įgyven­ dinimas. Šiuo metu ieškome jo ko­

ordinatoriaus. Turime susikoncen­

VU KHF studentų atstovybės nariai 17-qjį gimtadienį šventė savaitę Antrą gegužės savaitę VU

Kauno humanitarinio fakulteto studentai šventė

savo savivaldos 17-ąjį

gimtadienį.

Skaistė JASEVIČIUTĖ Pirmieji netikėtumai Pirmadienio rytą universitetas sužibo pavasariškom spalvom ir įspūdinga fotografijų paroda „Mano fakulteto vizija". Pasak pa­ rodą inicijavusios Lauros Dauskurtaitės, šios fotografinės kom­ pozicijos-tai galimybė pažvelgti

į kasdienę aplinką kitaip, išryški­ nant nepastebimas detales, ir, žinoma, puiki kūrybinė savi­ raiška. Laura tikisi, kad ilgainiui ši iniciatyva įgaus pagreitį ir stu­ dentai galės išvysti menines fo-

Anekdotų komisija buvo nusiteikusi rimtam darbui tografijas ant visų papilkusių uni­ versiteto sienų.

Po paskaitų studentai rinkosi pa­ žiūrėti kitokio kino fakulteto tarybos posėdžių salėje, kur kino gurma­ nams buvo pasiūlyta pasivaišinti ar­ bata ir padiskutuoti apie Lietuvos netradicinio kino festivalius. „Nortforkas" - tai sarkastiška elegija apie mirtį“, - kalbėjo Dovilė Butnoriūtė, kino vakaro organizatorė.

Gitarų vakaras pritraukė nemažai muzikos mėgėjų

Rinko „anekdotų karalių" Anekdotų turnyras vertė būsi­ mus jo dalyvius treniruotis ir pa­ sakoti linksmas istorijas kursio­ kams, tad fakultete nuo pat ryto iki vėlaus vakaro tvyrojo gera nuo­ taika. „Anekdotų karaliumi“ tapo pirmakursis ekonomistas Marius Urbonas, kuris prisipažino, kad ne tik scenoje ar per paskaitas, bet ir gatvėje mėgsta linksminti žmones.

Liepų kiemelį sudrebino „Spirdabolo" turnyras ir gitarų vakaras Įpusėjus gimtadienio savaitei, per ilgąją pertrauką Liepų kieme­ lyje vyko „Spirdabolo“ turnyras, ku­ riame dalyvavo trys aršios koman­ dos po penkis narius: VI 5 (verslo informatikai), „Mačos“ (merginų komanda) ir „Čikitos“ (vaikinų ko­

manda). Po įtemptos kovos vos ke­

truoti, kad kuo greičiau pradėtume < jį vykdyti, kad pamatytume rezulta­ tus.

Prioritetinės sritys išliks tos pačios akademinė ir socialinė. Tačiau ir ki­ tas reikia stiprinti, nes kai kreipi visą dėmesį tik į vieną, kitos atsilieka.

Visus šiuos darbus reikia atlikti ben­ draujant ir bendradarbiaujant, nes to­ kioje studentiškoje organizacijoje, kai visi dirba „iš idėjos“, reikia tai skatinti.

Nariai turėtų kuo daugiau bendrauti tarpusavyje, dalytis patirtimi. Univer­ sitete studijuojame ketverius ar pen­ kerius metus, o VU SA žmonės kei­ čiasi kiekvienais metais. Tad reikia užtikrinti patirties perdavimą. Gal kei­ sis komitetų susirinkimų struktūra, kad juose ne tik būtų paskirstomi darbai, bet ir daugiau diskutuojama, dalija­ masi patirtimi. Juk už tai komitetų ko­ ordinatoriai prisiima labai didelę at­ sakomybę. Bet koordinatorius irgi vienas nieko nepadarys.

Ką tau reiškia studentai?

Tai tie žmonės, kurie turi formuoti^ VU SA nuomonę ar poziciją, kurią ji perduoda aukščiau. Formuoti nuo­ monę turi ne studentų atstovai, o studentai. Viktorijos prezidentavimo laikotarpiu fakultetuose įsteigtos se­ niūnų tarybos, kurios jau veikia. Taip pat trijų pakopų atstovavimas fakul­ tetų tarybose. Reikia užtikrinti, kad ši sistema efektyviai veiktų visame universitete, nes čia studentų yra daugiausia, todėl jiems atstovauti yra sunkiausia.

Kokia tavo savybė tau la­ biausiai patinka?

Energija, nors kartais sakoma, kad jos būna per daug. Kai pirma­ me kurse atėjau į Istorijos fakulteto studentų atstovybę, įgijau begalę pravardžių. Visi mane „red buliu“ vadino. Labai mėgstu raudoną spal­ vą. Tai energijos spalva, kuri mane pakrauna.

Tėveliai skatino aktyvią užklasinę veiklą. Mano jauniausias broliukas irgi aktyvistas, visada užsiėmęs šokis, trys muzikos specialybės.

Mūsų šeimoje principas toks - kuo mažiau laisvo laiko, tuo geriau. Taip pat man patinka mano paprastu­ mas. Nors nežinau, kiek tai prezi­ dentui yra gerai, bet esu iki paskuti­ nio kraujo lašo paprasta. Žmonės sako, kad esu nuoširdi. Labai mėgs­ tu žmones!

lių taškų persvara laimėjo vaikinų komanda.

Saulei leidžiantis ir rausvai nu­ dažant Nemuną, fakulteto Liepų kiemelyje susėdę muzikos mėgė­ jai nekantriai laukė akustinių gita­ rų skambesio ir palaikė savo kur­ so draugus, kurių daugelis pirmą kartą grojo viešai. „Mūsų fakulteto gerai aurai tetrūko nuoširdžios ir garsiai skambančios muzikos“,- teigė Saulius Mickevičius, vady­ bos studentas, neretai paimantis į rankas gitarą. Atlikėjas keitė atli­ kėją, vis garsiau skambėjo dai­ nos, kurioms plojimais pritarė gau- • šiai susirinkę sirgaliai.

Šventinės savaitės finalas - naktiniame klube Ketvirtadienis dažnam studen­ tui - diena, skirta naktiniam šėl­ smui, todėl ir VU KHF SA gimtadie­ nio organizatoriai nusprendė, kad reikia šventinę savaitę pabaigti di­ dingai. Naktinis klubas „Amerika pirtyje“ ir linksma muzikantų kom­ panija „16 Hz“ - dvigubas geros nuotaikos užtaisas, o dar didžiulis tortas ir linksmybės iki ryto-tai bu­ vo, visų manymu, tinkamas svar­ biausių kovotojų už studentų teisės fakultete šventės finalas.

2008 m. gegužė

9

vilnensis

------------------------------- mes - studentai a a k at *

Studentai už gyvenimą bendrabutyje turės mokėti daugiau

Kas būtų, jei kainos nebūtų padidintos?

Pavasario semestrą buvo priimtas nutarimas dėl nuomos kainos bendrabutyje kilimo. Siūlymą pateikė VšĮ „Vilniaus universiteto būstas“, šį prašymą turėjo patvirtinti viešosios įstaigos steigėjai - Vilniaus universitetas ir Vilniaus universi­ teto Studentų atstovybė.

Indrė MICKAITĖ, Ramunė PILIPONYTĖ Kodėl kainos padidintos?

Kaip teigiama VšĮ „Vilniaus uni­ versiteto būstas“ metinėje ataskai­ toje, nuo 2003 m. bendrabučių nuo­ mos kainos nekito, tačiau per tą laiką smarkiai padidėjo komunali­ nių paslaugų įkainiai, darbo už­ mokesčio irv statybinių medžiagų sąnaudos. Šie pokyčiai ir nulėmė tai, kad studentai už bendrabučių nuomą turės mokėti daugiau nei dabar. Dar viena priežastis, lėmusi šiuos pasikeitimus, yra nuo 2004 m. beveik perpus išaugę mokesčiai už šilumą, tačiau modernizuoti šilumos mazgai ir daug kur pakeisti pastatų langai laikinai padėjo išvengti di­ desnių išlaidų.

Kiek padidintos kainos? Ko­ dėl būtent tiek?

Remiantis praėjusių metų duo­ menimis, vien tik komunalinių pa­ slaugų bei darbo užmokesčio są­ naudoms padengti vienos vietos nuomos kaina turi būti 139 Lt. Ka­ dangi nuo 2008 m. šildymas brangsta 40 proc., didėja darbuo­ tojų užmokestis ir brangsta staty­ binės medžiagos, nuomos kaina studentams kyla 30 proc. Kaina triviečiame kambaryje numato­ ma 150 Lt (nuomos mokestis 40 Lt, mokestis už komunalines pa­ slaugas- 110 Lt), dviviečiame kam­ baryje - 170 Lt (nuomos mokestis 40 Lt, mokestis už komunalines paslaugas - 130 Lt).

Kaip teigia VšĮ „Vilniaus univer­ siteto būstas“ direktorius Nerijus

Nuolat kylančios kainos už komunalines paslaugas verčia didinti mokestį už gyvenimą bendrabutyje Cicelionis, studentų šeimoms nuo­ mos mokestis taip pat didės 30 proc. Pasikeitimų neišvengs ir Vil­ niaus universiteto darbuotojai bei asmenys, nedirbantys Vilniaus uni­ versitete.

Nuo kada kainos kils pirma­ kursiams ir jau gyvenan­ tiems asmenims?

Kainos kyla nuo naujų sutarčių sudarymo. Jos įsigalioja nuo rug­ pjūčio 1 d. Pirmakursiams - suda­ rant sutartis nuo rugsėjo 1 d.

Kodėl kainos padidintos tik' dabar?

Modernizavus šilumos maz­ gus ir daugelyje bendrabučių pakeitus langus, kurį laiką buvo išvengta papildomų išlaidų už šildymą ir šaltą vandenį. Taip pat ir augančios bendros VšĮ „Vil­ niaus universiteto būstas“ paja­ mos leido nedidinti kainų už gy­ venamąjį būstą. Tačiau tik nuolat kylančios kainos už komunali­ nes paslaugas verčia tai daryti dabar.

Kaip teigia VšĮ „Vilniaus univer­ siteto būstas“ direktorius N. Cice­ lionis, jei kainos nebūtų padidin­ tos - reiktų stabdyti remonto darbus, atleisti dalį darbuotojų.

Neužtektų lėšų ir paprastam eina­ majam remontui.

Dėl kainų didinimo studentų nuomonės įvairios. Dauguma stu­ dentų šią žinią priima kaip jau lauk­ tą ir natūralų įvykį, kurį nulėmė pa­ blogėjusi šalies finansinė padėtis, ir tikisi, jog padidėjus kainai page­ rės ir gyvenimo sąlygos. Studentai nebus nuvilti - Vilniaus universiteto Studentų atstovybės prašymu bus įrengti rūkomieji ir nupirktos skalbi­ mo mašinos. Vš) „Vilniaus universi­ teto būstas“ direktorius N. Cicelio­ nis ir VU Bendrųjų reikalų direkcijos Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas Arvydas Banys pažadėjo 20082009 mokslo metais pastatyti skal­ bimo mašinas, kuriomis galėtų nau­ dotis visi bendrabutyje gyvenantys studentai. Tačiau prieš tai reikėtų nu­ sistatyti prioritetus, ką pirmiausia įrengti: rūkomuosius ar skalbimo mašinas.

Jei turite klausimų dėl kainų di­ dinimo, rašykite info@vusa.lt.

Būtinai atsakysime.

Lietuvės tarptautiniame konkurse varžėsi dėl geriausio verslo studento titulo Giedrė DZEMYDAITĖ Balandžio 30 - gegužės 3 d.

Rygoje, Stokholmo ekonomikos mokykloje (SSE Riga), vyko vienas didžiausių tarptautinių verslo ir ekonomikos studentų konkursų „Peak Time 2008“. Iš Lietuvos į fi­ nalą Rygoje pateko tik viena koman­ da - „Savoir Faire“. Keturios VU

Ekonomikos fakulteto antro kurso studentės Monika Narbutaitė, Emi­ lija Klovaitė, Giedrė Dzemydaitė ir Justė Marcinkevičiūtė turėjo gali­ mybę praplėsti tarptautinius ryšius ir pasidalyti patirtimi su geriausiais verslo ir ekonomikos studentais iš įvairių pasaulio kampelių.

Komandų, norėjusių dalyvauti „Peak Time 2008“ finale, buvo

daugiau nei 400. Dalyviai atvyko iš 21 šalies, tarp kurių buvo ir to­ kios tolimos kaip Australija, Ka­ nada, Singapūras ir Kinija.

Varžybose komandos turėjo valdyti virtualų verslą „Cėsim Globai Challenge“ simuliacijoje.

Penkių dalių simuliacija užtikri­ no aukšto lygio dinamišką kovą.

Tam, kad palaikytų intrigą ir įkai­ tintų atmosferą, organizatoriai pranešė rezultatus tik kitos die­ nos ryte. Svečio Peterio VVoolsey („Euro-Baltic Softvvare Alliance“ įkūrėjas ir vadovas) paskaita pa­ dėjo dalyviams geriau suvokti verslo realybę - čia būna pakili­ mų ir nuosmukių, bet svarbiau­ sia - niekada nepasiduoti ir tikėti tuo, ką darai.

Aštuonios komandos - iš Lat­ vijos, Baltarusijos, Didžiosios Bri­ tanijos, Singapūro, Lenkijos, Gru­ zijos, Lietuvos ir Nyderlandų perėjo į antrą konkurso etapą. Čia studentai įrodė turį aštrų analitinį mąstymą ir puikių vadybos įgū­ džių, nes per dvi valandas jiems teko paruošti sprendimus sudė­ tingoje verslo situacijoje. Kiti stu­ dentai turėjo galimybę prisidėti prie realaus verslo plano kūrimo su Peteriu VVoolsey. Penkios fina­ listų komandos, sugebėjusios įro­ dyti komisijai savo pranašumą, buvo paskelbtos vakare - „Peak Time & MTV“ apdovanojimų ce­ remonijoje. „SSE Riga“ pavirto Holivudu su daugybe įžymybių dalyviai pasipuošė vakarinėmis suknelėmis ir kostiumais. Vakaro

kulminacija tapo finalistų paskel­ bimas. Atsiimti bilieto į paskutinį konkurso etapą jie žengė į sceną raudonu kilimu.

Finalo atmosfera buvo įkve­ pianti ir pilna teigiamų emocijų.

Visi turėjo galimybę pamatyti ir įvertinti talentingiausius 2008-ųjų verslo studentus. Pagrindinį kon­ kurso prizą, t. y. 3000 eurų, laimė­ jo komanda iš Olandijos. „Peak Time“ verslo konkursas transformavosi į pasaulinį rengi­ nį. Visi dalyviai aktyviai bendrau­ ja, dalijasi idėjomis ir kuria tarp­ tautinio bendradarbiavimo pagrindus. Organizatoriai džiau­ giasi, kad studentai iš viso pa­ saulio turėjo nuostabią gali­ mybę atvykti j Latviją ir varžytis dėl geriausio verslo studento ti­ tulo.

DIPLOMŲ ĮTEIKIMO TVARKARAŠTIS VU ekonomisčių komanda „Savoir Faire“ dalyvavo tarptautiniame verslo ir ekonomikos studentų konkurse „Peak Time 2008“ Rygoje

STart - finalo atgarsiai Jovita VALATKAITĖ Visą kovą ir balandį jaunieji teisininkai analizavo bankų ir fi­ nansų teisės normas, sprendė užduotis ir kovėsi Europos stu­ dentų teisininkų asociacijos Lie­ tuvos nacionalinės grupės (ELSA Lietuva) organizuotoje teisminio proceso inscenizacijoje „STart 2008“. Balandžio 26 d. paaiškė­ jo, kas iškovojo didįjį prizg - Eu­ ropos Parlamento nario Šarūno Biručio įsteigtą stažuotę Europos Parlamente, o kam atiteko čekiai teisinei literatūrai įsigyti.

Pirmą vietą užėmė Vilniaus uni­ versiteto Teisės fakulteto koman­ da „Proxima Parada“ (D. Lurje ir M. Matiukas). Taip studentai pa­ sivadino ne veltui: komandos pa­ vadinimas reiškia kitą stotelę, ku­ rią jiems atstos savaitė Europos Parlamente. Komandai taip pat buvo įteikti du bilietai į islandų dai­ nininkės Bjork koncertą. Antrąją

Studijų pakopa Data

Laikas

Vieta

CHEMIJOS FAKULTETAS

visi absolventai magistrai bakalaurai (n) bakalaurai (d) bakalaurai (v, išlyg., pokoleg.) magistrai bakalaurai bakalaurai magistrai magistrai bakalaurai bakalaurai magistrai visi absolventai

2008-06-26 2008-06-16 2008-06-20 2008-06-20 2008-06-27

11:00-13:00 14:00-19:00 16:00-18:00 10:00-14:00 9:30-14:00

Šv. Jonų bažnyčia

2008-06-25 2008-06-28 2008-06-26 2008-06-26 2008-06-19 2008-06-19 2008-06-30 2008-06-30 2008-06-28

13:00-15:00 16:30-18:30 13:00-16:00 16:00-18:00 10:00-11:00 11:00-13:00 10:00-12:00 12:00-14:00 10:00-13:00

filologai magistrai vadybininkai neakivaizdininkai magistrai bakalaurai magistrai bakalaurai visi absolventai visi absolventai

2008-06-27 2008-06-27 2008-06-27 2008-06-27 2008-06-20 2008-06-27 2008-06-11 2008-06-19 2008-06-20 2008-06-18

10:00-12:00 12:00-14:00 14:30-16:00 16:30-17:30 14:00-16:00 14:00-17:00 15:00-17:00 13:00-17:00 18:00-20:00 10:00-12:00

Kauno liuteronų Šv.

Trejybės bažnyčia (aula)

RELIGIJOS IR STUDIJŲ TYRIMO CENTRAS

visi absolventai

2008-06-26

10:00-11:00

Šv. Jonų bažnyčia

TARPTAUTINIO VERSLO MOKYKLA

spec. profesinių studijų absolventai, bakalaurai (d) bakalaurai (v) magistrai

2008-06-17 2008-06-17 2008-06-25

10:00-12:00 12:00-15:00 10:00-13:00

EKONOMIKOS FAKULTETAS

vietą užėmė Mykolo Romerio uni­ versiteto merginų komanda „Judicious“ (L. Šumskaitė ir R. Mer-

kevičiūtė). Joms buvo įteikti du 500 Lt vertės čekiai teisės litera­ tūrai įsigyti. Trečioji vieta atiteko Vilniaus universiteto Teisės fakul­ teto komandai „Ad hoc“ (L. Bendoraitytė ir J. Zaleskis). Jie taip pat pasidalijo du čekius (po 300 Lt) teisės literatūrai įsigyti. Šiais metais „STart“ dalyviai apdovanoti ir specialiu prizu, kurį įsteigė „Norcous & Partners” projektas „Norcous Academia“.

Geriausia argumentacija ir iškal­ ba pasižymėjusiai komandai pats kontoros seniūnas dr. Irmantas Norkus įteikė anglų kalbos teisės žodyną, praversiantį ne tik studi­ juojant, bet ir dirbant. Specialųjį prizą pelnė antrąją vietą užėmu­ si komanda „Judicious“.

Susidomėjusieji šia teismine proceso inscenizacija kviečiami apsilankyti www.elsa.lt/start.

TF inform.

Diplomų įteikimo

Padalinys

FILOLOGIJOS FAKULTETAS

FILOSOFIJOS FAKULTETAS FIZIKOS FAKULTETAS

GAMTOS MOKSLŲ FAKULTETAS

ISTORIJOS FAKULTETAS

KAUNO HUMANITARINIS FAKULTETAS

KOMUNIKACIJOS FAKULTETAS MATEMATIKOS IR INFORMATIKOS FAKULTETAS

MEDICINOS FAKULTETAS ORIENTALISTIKOS CENTRAS

Šv. Jonų bažnyčia

Šv. Jonų bažnyčia

Šv. Jonų bažnyčia Šv. Jonų bažnyčia Šv. Jonų bažnyčia

VU Teatro salė

Šv. Jonų bažnyčia Šv. Jonų bažnyčia Šv. Jonų bažnyčia

Šv. Jonų bažnyčia

TARPTAUTINIŲ SANTYKIŲ IR POLITIKOS MOKSLŲ INSTITUTAS TEISĖS FAKULTETAS

visi absolventai

2008-06-25

15:00-18:00

Šv. Jonų bažnyčia

visi absolventai

2008-06-18

12:00-14:00

UŽSIENIO KALBŲ INSTITUTAS

magistrai

2008-06-13

14:00-15:00

Šv. Jonų bažnyčia Vieta bus patikslinta prieš renginį

universitas

10

2008 m. gegužė

vilnensis

narnės - studentai_______________________________________ ___

Žurnalistai skelbia: „Greičiau tiksliau objektyviau!"

Gegužės 7-8 d. vyko jau tradicinėmis tapusios Žurnalistų dienos LeŽuDi‘08. Šventės svečiai

minėjo Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, sveikino jaunuosius žurna­ listus su profesine švente, o organizatoriai susirinkusiuo­ sius džiugino įvairiais renginiais.

Rektorius ragino busimuosius žurnalistus nepamiršti ir moralinių vertybių. L. Binkauskienės nuotr.

Justė PETKEVIČIŪTĖ, Justinas SIMANAVIČIUS Šventė prasidėjo prie Žurnalis­

tikos instituto, kur susirinkę žurna­ listikos ir leidybos specialybių stu­ dentai laukė eisenos pradžios. Žurnalistai nuolat skandavo šių metų LeŽuDi šūkį: „Greičiau, tiks­ liau, objektyviau!“, tad triukšmin­ ga eisena universiteto link sulau­ kė nemažai dėmesio.

Atidarymo ceremonija vyko VU Didžiajame kieme. Šventės daly­

vius sveikino VU rektorius akad.

Benediktas Juodka, Žurnalistikos instituto direktorius, Komunikaci­ jos falkulteto dekanas doc. dr. An­ drius Vaišnys ir buvęs Komunika­ cijos fakulteto dekanas Domas Kaunas. Garbūs svečiai pabrėžė spaudos atgavimo svarbą. Doc. dr. A. Vaišnys, remdamasis Vaiž­ gantu, teigė, kad spaudos atgavi­ mas svarbesnis už pergalę Žalgi­

rio mūšyje. Akad. B. Juodka skati­ no studentus nepamiršti ir morali­ nių vertybių: „Būkite garbingi, są­ žiningi ir principingi. Tik taip pa­

Eisena Pilies gatve universiteto link. Daivos Šalę nuotr. teisinsite mūsų senojo universite­ to vardą.“ Leidybos specialybės studen­ tės parodė etiudą, vaizduojantį pirmųjų laikraščių - „Aušros“ ir „Varpo“ - leidimą. Pirmakursiai žurnalistikos studentai šmaikščiai „įsikūnijo“ į ateities žurnalistų vaid­ menį ir pristatė 182-ąjį laikraščio „Universiteto žurnalistas“ nume­ rį. Šį laikraštį pirmakursiai kūrė

padedami lėkt. Jolantos Mažylės.

Ilgai nesvarstę, studentai nu­ sprendė skirti „Universiteto žurna­ listą“ Sąjūdžio dvidešimtmečiui atminti. Rengdami šį numerį, jau­ nieji žurnalistai ne tik pritaikė per paskaitas įgytas žinias, bet ir sten­ gėsi patikėtą užduotį atlikti kuo profesionaliau. Šventės metu buvo apdovanoti jaunųjų žurnalistų konkurso daly­

viai. Už plunksnos aštrumu ir proto miklumu iškovotą trečiąją vietą ap­ dovanota Rūta Treinytė (Utenos „Saulės“ gimnazija), antroji vieta atiteko Eglei Račkauskaitei (Kauno J. Jablonskio gimnazija), o pirmąja vieta džiaugėsi Šeduvos gimnazi­ jos abiturientė Ieva Petuškaitė. Po renginio mergina pripažino, kad ki­ tais metais tikisi sėkmingai studijuoti žurnalistiką Vilniaus universitete.

Po LeŽuDi‘08 atidarymo šven­

tės dalyviai buvo pakviesti daly­ vauti diskusijoje „Ar deramai vyk­ doma nacionalinio transliuotojo misija?“. Diskusijoje dalyvavo žur­ nalistas ir instituto dėstytojas Ro­ mas Sakadolskis, televizijos kriti­ kas prof. Žygintas Pečiulis, buvęs

LRT generalinis direktorius Kęs­ tutis Petrauskis, apžvalgininkas Artūras Račas, buvęs LRT naujie­

Ar daug gali tilpti į langą? Šiais metais Vilniaus univer­ siteto Istorijos fakulteto studentai ir dėstytojai per tradicinę istorikų šventę (IFDi) pademonstravo, kad istorikų specialybė universaliausia pasaulyje.

Per IFDI’08 buvo visko: vaidybos, kinematografijos, futbolo pirkimų ir pardavimų.

Darius BUJOKAS IFDi’O8 su trenksmu prasidėjo gegužės 7 d., kai į fakulteto kie­ melį įriedėjo limuzinas, pilnas aukštuomenės damų ir džentel­ menų. Jie puolė demonstruoti sa­ vo turtus ir prabangą, imdami iš­ laidauti ir supirkinėdami visą Lie­ tuvos kultūros paveldą didžiajame išpardavime - „Big sale“. Nuo jų neatsiliko ir IF studentai, kurie taip pat varžėsi ir stengėsi įsigyti Tris kryžius, Zapyškio bažnyčią, Pa­ žaislio vienuolyno kompleksą ir ki­ tą Lietuvos turtą. Už langų Apšvie­ timo ministerijos atstovai laužė galvas, sprendė sunkius klausi­ mus ir bandė įveikti aukštojo mokslo reformą. Tačiau po ilgų bandymų jiems nepavyko ir kilus panikos priepuoliui jie susimušė bei nutraukė reformos vyksmą.

IFDi‘08 dalyviai galėjo išgirsti daug naudingos informacijos

Limuzinas su aukštuomenės damomis ir džentelmenais važinėjo miesto gatvėmis ir skelbė apie šventę Langimanto Čerkuolio „Nūdienos apžvalgoje“ ir skambinti į tiesiogi­ nę laidą „Langų ratas“ bei laimėti kvietimus į IFDi‘08 futbolo turnyrą (į kurį įėjimas ir taip buvo nemo­ kamas). Didžiulio populiarumo su­ laukė „ŠPA“ procedūra, kuria su­

sigundė netgi pats IF dekanas prof. Zenonas Butkus.

Fakulteto kiemelyje į liepą buvo iškilmingai įkeltas inkilas. Po ce­ remonijos visi sugužėjo j IF kavi­ nę, kurioje buvo pademonstruoti du IF studentų sukurti „Oskarų“ verti filmai. Pirmajame nusikelta į

dėstytojų ir administracijos stu­ dentiškas dienas. Dėstytojus jau­ nystėje suvaidino būsimos kino žvaigždės - IF studentai. Antrasis filmas buvo ne vaidybinis, o „do­ kumentinis“. Jame dėstytojai atsa­ kinėjo į suktus ir sudėtingus stu­ dentų klausimus apie fakultetą, aukštojo mokslo reformą ir kitus aktualius dalykus. Buvo paskelbti IF ,,-iausi“. Šiais metais išrinkti me­

tų kirvis, dailiausias ir dailiausia, talentingiausias ir talentingiausią dėstytojai, metų įvykis (baigtas fa­ kulteto remontas), metų archeo­

nų portalo vyr. redaktorius ir gar­ bingos žiniasklaidos instituto su­ manytojas Mindaugas Nastaravičius, Lietuvos televizijos vyriau­ sioji režisierė Asta Einikytė. Dis­ kusijos dalyviai stengėsi apibrėžti „visuomeninio transliuotojo“ sąvo­ ką ir atsakyti j pagrindinius disku­ sijos vedėjo R. Sakadolskio klau­ simus: ar nacionalinis transliuo­ tojas gali išlikti nepriklausomas gaudamas dotacijas iš valstybės, ar subalansuotas transliuotojo rei­ tingų „vaikymasis“, ar yra pakan­ kamai struktūrų, prižiūrinčių na­ cionalinio transliuotojo veiklą?

Pirmąją LeŽuDi‘08 dieną užbai­ gė šventinis koncertas Žurnalistikos

tą su pirmakurse Akvile Kavaliaus­ kaite, lėkt. A. Radkevičiaus ir gru­ pės „Gyvieji namai“ pasirodymus.

Renginį vainikavo įspūdingus triu­ kus su ugnimi išdarinėjusi fakyrų grupė „Ugnies ženklai“.

Nemažai aistrų sukėlė prie Tus­ kulėnų vidurinės mokyklos vykęs futbolo turnyras. Žurnalistikos ins-

instituto kiemelyje. Dėstytojams bu­ vo įteikti jau tradiciniai apdovanoji­ mai: „Galingiausio kumščio“ - lėkt.

R. Sakadolskiui, „Didžiausio metų šuolio“ - doc. dr. A. Vaišniui, „Stip­ riausio varžovo“ - lėkt. Reginai Kliukienei, „Už minčių distancijas“ lėkt. J. Mažylei, „Metų gražiausio­ jo“ titulas - lėkt. Aurimui Radkevičiui. Šventės dalyviai turėjo galimy­

nalistikos instituto studentai mielu noru pakeitė neatvykusius Seimo atstovus. Šį kartą tradiciniame tur­ nyre triumfavo LŽS komanda.

bę pamatyti savo dėstytojus kituo­ se amplua: doc. dr. A. Vaišnio due­

loginis atradimas (juo tapo įreng­ tas liftas) ir, žinoma, metų studen­ tas bei studentė. Jais tapo Tadas Lovčikas ir Edita Jusčiūtė. Susi­ rinkusiems IF kavinėje koncerta­ vo Jonas iš „Dangaus“ ir Eglė Sirvydytė.

Gegužės 8 d. Sietyno sporto mo­ kyklos futbolo aikštelėje vyko tra­ dicinis IFDi futbolo turnyras deka­ no taurei laimėti. Dėl taurės varžė­ si 7 komandos, tarp kurių buvo ir pajėgi dėstytojų ekipa, j pusfina­ lius pateko I kurso neakivaizdinin­ kų, dėstytojų, antrakursių ir praėju­ sių metų čempionų - III kurso ko­ mandos. Dėl bronzos medalių var­ žėsi dėstytojai ir neakivaizdininkai.

Nors grupės varžybose šios dvi ko­ mandos sužaidė lygiosiomis, ma­ žajame finale dėstytojai nepagai­ lėjo jaunųjų kolegų ir nugalėjo juos 4:0. Šiose rungtynėse puikiai sužai­ dė dviejų docentų daktarų Arvydo Anušausko ir Rimvydo Petrausko tandemas. Finale susitiko II ir III kurso komandos. Pasibaigus rung­ tynių laikui rezultatas buvo 1:1, to­ dėl komandos mušė 11 metrų bau­ dinius. Baudinių seriją ir čempio­ nų titulą antrą kartą iš eilės laimėjo trečiakursiai.

Po sunkaus ir sekinančio, bet smagaus, atkaklios kovos iš visų pareikalavusio ir azartiško futbolo turnyro IFDi'08 dalyviai belaukė tik baigiamojo vakaro, kad galėtų pa­ miršti nūdienos rūpesčius, smagiai patrypti, pabendrauti su kolegom ar draugais, paklausyti gyvos mu­ zikos, na ir pagaliau - aišku pažymėti 2008-ųjų IFDi pabaigą.

tuto komanda susirungė su Lietu­ vos žurnalistų sąjungos futbolinin­ kais. Gaila, bet turnyre nepasirodė Lietuvos Respublikos Seimo futbo­ lo entuziastai, apie savo nedaly­ vavimą šventėje pranešę likus vos keletui valandų iki renginio pra­ džios - neva dėl susikaupusių dar­ bų negali ištrūkti. Nieko tokio! Žur­

Pasportavę studentai laukė LeŽuDi‘08 finišo - uždarymo vaka­

rėlio klube „WOO“. Klubo durys bu­ vo atviros visiems - ir studentams, ir dėstytojams, ir prašalaičiams. De­ ja, kartu švęsti panoro tik vienas dėstytojas. Reikia tikėtis, kad kitą­ met mūsų akademikai pasitaisys.

„Aukštuomenės madofakturoje“ prabanga ir rafinuotos manieros Vedėjams - miško gyvento­ jams-tarus poetišką pradžios žo­ dį, publiką linksmino grupė „Dizzy Cool“. Po jos visi žiūrovai bu­ vo paraginti išs'traukti kojines su pinigais, stiklainius su monetomis arba šiaip pinigines, nes starta­ vo aukcionas, kuriame buvo par­ davinėjami fakulteto įžymybių do­ vanoti daiktai. Brangiausiai par­ duotas A. Švedo paaukotas jo mėgstamos „Geltonos“ muzikinis albumas.

Kas kampe lošė stalo futbolą, kas šnekučiavosi prie stalų, kas prisiglaudė lauke pasikalbėti rim­ tomis ir nelabai temomis, kas siau­ tė šokių salėje, o kas laukė eilėje prie „ŠPA“ - daugumai buvo linksma ir smagu.

♦

1UUU III. yuuuiu

VWWns!s

_____________________ ______ studentų mokslinėse konferencijose ai

XII studentų lituanistų Teisės fakulteto studentų mokslinė konferencija mokslinių darbų konkurso finišas Gegužės 20 d. Vilniaus universiteto Teisės fakultete (TF) specialia konferencija pasibaigė pirmq kartq surengtas Studentų moksli­ nių darbų konkursas. TF ekspertų komisija iš 32 pateiktų straipsnių išrinko 7 teisės mokslo sritį analizuo­ jančius ir labiausiai nugalė­ tojo vardo vertus darbus.

Filologijos fakulteto studentai aktyviai dalyvavo konferencijoje

niauskaitės apysakoje „Obuolys Kipreliui“.

Antrąjį posėdį pradėjo Erika Jasionytė (lietuvių kalbotyra, MA II k.), kalbėjusi apie veiksmažodžio žadėti semantinę derivaciją ir komplementų tipus. Naujas litua­ nistikos perspektyvas B. Ciplijauskaitės „Literatūros eskizuose“ nagrinėjo Akvilė Šimėnienė (lie­

pristatyta SMD atkūrimui skirta pa­ roda. Joje eksponuojami įvairūs dokumentai, susiję su moksline studentų veikla nuo 1946 m., ka­ da susikūrė pirmasis mokslinis Kalbotyros būrelis, kuris aktyviai veikė iki pat 1987 m., bet vėliau jo veikla nutrūko. Studentų iniciaty­ va šiemet vėl buvo atkurta Studen­ tų mokslo draugija, kurioje dabar veikia du moksliniai būreliai - kal­ bos ir literatūros, vienijantys visus mokslu besidominčius Filologijos fakulteto studentus.

Ir parodos atidarymo šventėje, ir vėliau vykusioje vakaronėje da­ lyvavo didelis būrys garsių moks­ lininkų, tyrėjų, buvusių SMD na­ rių: tai doc. A. Pupkis, prof. J. Gir­ dzijauskas, akademikas Z. Zinkevi­ čius, prof. V. Areška, prof. J. Palio­ nis, prof. V. Labutis, prof. B. Stundžia, doc. R. Venckutė, doc. I. Smetonie­ nė, doc. A. Smetona, dr. G. Naktinienė ir kiti. Vakaronėje apie anks­ tesnę mokslinių būrelių veiklą pa­ sakojo pirmasis būrelio pirminin­ kas akademikas Z. Zinkevičius, vėliau mintimis ir prisiminimais dalijosi visi garbingi svečiai. Taip pat vakaronės metu buvo apdo­ vanoti visi konferencijoje dalyva­ vę studentai, o geriausius pra­ nešimus skaičiusios studentės pakviestos dalyvauti respublikinė­ je studentų lituanistų mokslinėje konferencijoje. Į ją ketina vykti Kris­ tina Bukelskytė, Erika Jasionytė, Auksė Razanovaitė, Indrė Vainalavičiūtė, Jūratė Čerškutė ir Akvi­ lė Šimėnienė.

tuvių filologija ir užsienio (ispanų) kalba, III k.). Apie atoninę participinio įvardžio formą te ‘tave’ kal­ bėjo Auksė Razanovaitė (lietuvių kalbotyra, MA I k.), o Skaistė Alek­ sandravičiūtė (lietuvių filologija, III k.) skaitė pranešimą „Lietuvių ei­ lėraščio nuotykiai interneto platy­ bėse“.

Su emocinių-ekspresinių kalbos dalių samprata lietuvių kalbos gra­ matikose konferencijos svečius supažindino Aistė Vareikytė (lie­ tuvių filologija, II k.), o Indrė Vainalavičiūtė nagrinėjo anglų kal­ bos įtaką viešųjų užrašų kalbai.

Paskutinė pranešimą apie mote­ rų krikščionybę, remdamasi J. Iva­ nauskaitės romanu „Ragana ir lie­ tus“, pristatė Dainora Zaleckytė (lietuvių filologija ir užsienio (tur­ kų) kalba).

Po konferencijos uždarymo visi dalyviai ir svečiai buvo pakviesti į K. Donelaičio skaityklą, kur buvo

Puikiai pavykusi XII studentų li­ tuanistų mokslinė konferencija ir SMD atkūrimo vakaronė suvieni­ jo studentus ir paskatino juos to­ liau aktyviai dalyvauti mokslinėje veikloje ir kurti studentų mokslo draugiją Filologijos fakultete. O jos kūrimas - kaip galėjo pastebėti kiekvienas, dalyvavęs vakaronė­ je - neišvengiamai susijęs su linksmu ir kartais gal net šmaikš­ čiu požiūriu į gyvenimą. Juk nie­ kada niekas nesakė ir netgi neža­ dėjo, kad mokslas, mokslininkai ir jų moksliniai rūpesčiai turi būti liūdni, nykūs ir nuobodūs. SMD tai stengiasi iš visų jėgų paneigti. Juk kai kalbama apie aktualias pro­ blemas ir rūpesčius bendramin­ čių būryje, tampa linksmiau, kad esi ne vienas. Belieka visiems SMD esamiems ir būsimiems na­ riams palinkėti sėkmės ir pasiry­ žimo eiti šiuo įdomiu ir savotiškai linksmu takeliu.

Balandžio 17 d. Vilniaus

universiteto Filologijos fakultete įvyko XII studentų

lituanistų mokslinė konferen­ cija. Šiemet jq organizavo neseniai Filologijos fakultete

atsikūrusi Studentų mokslo draugija (SMD).

Aistė VAREIKYTĖ, Jūratė ČERŠKUTĖ Konferencijoje buvo perskaity­ ta 10 pranešimų: 6 kalbotyros ir 4 literatūros mokslo darbai. Pirmoji konferencijoje pranešimą „Dėl XVIII a. Utenos parapijos vyrų pa­ vardžių struktūros: asmenvardžiai su viena priesaga“ skaitė ketvirtakursė Kristina Bukelskytė (lietu­ vių filologija). Apie jungiamąją funkciją atliekančių skyrybos žen­ klų distribuciją S. T. Kondroto ap­ sakymuose kalbėjo Indrė Baltru­ šaitienė (lietuvių kalbotyra, MA I k.), o Jūratė Čerškutė (lietuvių literatūra, MA I k.) pristatė moteriško­ jo naratyvo trajektorijas L. S. Čer­

Komisijos nuomone, geriausią konkurso darbą „Viešosios tvarkos kategorija kaip arbitražą ir konku­ rencijos teisę jungiantis veiksnys“ parašė Civilinės teisės katedros V kurso studentas Michailas Bronas.

Darbo tikslumu ir panaudotos li­ teratūros gausa nustebino tos pa­ čios katedros IV kurso studentė Be­ ata Kozubovska, analizavusi temą „Arbitražo, kaip alternatyvaus gin­ čų nagrinėjimo būdo, diskutuotini aspektai“.

Jos kolegė Aistė Janauskaitė įvertinta už darbą „Alternatyvių gin­ čų sprendimo būdų problematika“.

Komisiją labai nustebino bran­

dus, apdovanojimo vertas jaunos II kurso Baudžiamosios teisės kated­ ros studentės Julijos Šlekonytės

darbas „Socialiai nebrandžių asme­ nų baudžiamosios atsakomybės problematika Lietuvoje“.

Už korektiškai išsakytą kritinę nuomonę moksliniame straipsnyje „Teisinės valstybės principas: ge­ nezė ir doktrina“ apdovanotas Tei­ sės teorijos ir istorijos katedros tre­ čiakursis Donatas Murauskas.

Tarptautinės teisės katedros ant­ rakursė Samanta Sereikaitė apdo­ vanota už straipsnį „Humanitarinės intervencijos teisėtumo problema“, o Darbo teisės katedros penktakur­ sė Beata Bubilaitytė—už darbą „Ter­ minuotų darbo sutarčių teisinio re­ guliavimo ypatumai pagal Lietuvos teisę“.

Visiems jiems įteiktos 7 teisės stu­ dentams skirto projekto „Norcous Academia“ įsteigtos 600 litų stipen­ dijos.

Pasak TF studentų mokslinės draugijos inicijuoto konkurso orga­ nizatorių, atrenkant darbus buvo at­ sižvelgta į temos naujumą, problemiškumą ir svarbumą, taip pat au­

torių kritinį požiūrį ir asmeninės nuo­ monės išsakymą. Komisija šiek tiek pasigedo sąsajų su Lietuva ir mo­ dernesnio požiūrio į kai kurias tei­ sės kryptis. Vis dėlto tokių konkursų organizavimą abi pusės - tiek dės­ tytojai, tiek studentai - vertina tei­ giamai ir tikisi, kad konkursas ilgai­ niui taps tradicinis. Šiuo metu TF studentų mokslinę

draugiją sudaro 7 mokslinės veik los būreliai - skyriai, veikiantys kiekvienos katedros. TF studentų mokslinės draugijos skyriai aktyviai veikia jau ne vienerius metus, jų na­ riai turi galimybę apsilankyti įvairio­ se konferencijose Lietuvoje ir užsie­ nyje, dalyvaudami mokslinių drau­ gijų darbe kaupti savo žinių baga­ žą, tyrinėti pačias įvairiausias teisės sritis nuo temos pasirinkimo iki re­ zultatų paskelbimo konferencijose ar periodiniuose teisės žurnaluose.

TF dėstytojai kuruoja atskirų kated­ rų studentų mokslinės draugijos skyrius ir stengiasi kiek įmanoma ak­ tyviau įsilieti į jų veiklą. Todėl vis daž­ niau atsiranda galimybė teorines ži­ nias naudingai pritaikyti praktikoje.

TF inform.

Studentų mokslinės draugijos mokslo „šienavimas" su įkvėpimu Šių metų balandžio mėnuo buvo itin darbingas Vilniaus universiteto Teisės fakulteto

Darbo teisės katedros studen­ tų mokslinei draugijai - jos

atstovai dalyvavo net dviejose tarptautinėse mokslinėse

studentų konferencijose Ukrainoje ir Lenkijoje.

Balandžio 16-18 d. Krokuvos Jo­ gailos universitete vykusi konferen­ cija buvo skirta netipinių užimtumo formų analizei - pranešimus aktua­ liomis darbo sutarčių temomis skai­ tė 15 studentų iš Krokuvos, Lodzės, Varšuvos ir Vilniaus universitetų. Pas­ tarajam atstovavo ir pranešimus an­ glų kalba skaitė Teisės fakulteto penktakursės Beata Bubilaitytė, Eg­ lė Tamošiūnaitė, Milda Vilkaitytė ir ketvirtakursė Alicja Grygutis.

Tarptautinės darbo teisės studen­ tų mokslinės konferencijos, jungian­ čios Vilniaus universitetą ir minėtus Lenkijos universitetus, - graži šių universitetų darbo teisės studentų mokslinių draugijų bendradarbiavi­ mo tradicija. Šios konferencijos or­ ganizuojamos kasmet vis kitame uni­

versitete. Pirmoji konferencija prieš dvejus metus įvyko Lodzės univer­ sitete, pernai konferencijos šeimi­ ninkai buvo Vilniaus universitetas, o kitų metų planuose - diskusijos Varšuvos universitete. Šie renginiai ne tik leidžia studentams susipažinti su dviejų kaimyninių valstybių dar­ bo teisės subtilumais, bet kartu ir gi­ lina asmeninius bei profesinius ry­ šius. Viena iš Krokuvoje Lietuvai at­ stovavusių studenčių Beata Bubilai­ tytė, paklausta apie mokslinės drau­ gijos reikšmę jos studentiškame gy­ venime, su šypsena cituoja vieno iš moderniosios mokslinės fantastikos pradininkų Ray Bradbury žodžius: „Skirtumas tarp žmogaus, šiaip sau pjaunančio pievelę, ir tikro sodinin­ ko - tai prisilietimas.“ „Dalyvavimas

Studentai teisininkai džiaugiasi galimybėmis dalyvauti tarptautinėse mokslinėse konferencijose

studentų mokslinės draugijos veik­ loje iš eilinės studentės mane pavertė asmenybe, kuri ne šiaip sau „šienau­ ja“ universitete, o svarsto, analizuo­ ja, mąsto, ieško naujų sprendimų.

Dabar mano prisilietimas prie moks­ lo yra daug panašesnis į „sodinin­ ko“, - tikina penktakursė.

Beveik tuo pačiu metu, kai Kroku­ voje buvo analizuojamos netipinės užimtumo formos, Ukrainoje, Lvovo mieste, Darbo teisės skyriaus moksli­ nės draugijos nariai gilinosi j aktua­ lias problemas darbo teisės santykių srityje. Teisės fakulteto ketvirtame kur­ se besimokanti Gintarė Tamašauskai­ tė, atstovavusi Lietuvai Ukrainoje vy­ kusioje konferencijoje, pasakojo, kad šios konferencijos organizatoriai ga­ vo per 300 teisės studentų iš įvairių valstybių paraiškų ir atrinko apie 120 geriausių darbų. Mergina džiaugėsi kartu su kolege Justyna Levon pate­ kusi į geriausiųjų sąrašą, galimybe da­ lyvauti tarptautinėje konferencijoje ir didele garbe atstovauti Vilniaus uni­ versiteto Teisės fakultetui. I konferen­ ciją suvažiavo teisės studentai iš įvai­ rių Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos, Čekijos, JAV, Vengrijos ir kt. universitetų, taigi merginos išnaudo­ jo visas galimybes užmegzti naujas pažintis, padiskutuoti su studentais iš kitų šalių ir palyginti tai, kaip atskirose valstybėse kuriama ir taikoma teisė, kokį poveikį daro Europos Sąjungos lygiu priimami sprendimai, pasidalyti kitomis aktualiomis teisės problemo­ mis. G. Tamašauskaitė įsitikinusi, kad studentams ir jau dirbantiems teisinin­ kams būtina dalyvauti įvairiuose ir na­ cionaliniuose, ir tarptautiniuose semi­ naruose, konferencijose, padedan­ čiuose visapusiškai tobulėti, gilinti profesines žinias, įgyti tam tikrą pra­ našumą konkurencinėje darbo rinko­ je. Pagirtina irtai, kad Vilniaus univer­ siteto Teisės fakultetas nuolat palai­ ko, skatina tokias iniciatyvas ir tarpi­ ninkauja, ugdydamas kūrybiškai mąstančių jaunųjų teisininkų kartą.

Daugiau informacijos apie Vil­ niaus universiteto Teisės fakulteto studentų mokslines draugijas: www.tf.vu.lt.

12

vilnensis

2008 m. gegužė

nKtavardai ___________________

45-eri Birutės Butkevičienės metai VU bibliotekoje: tarp tradicijų ir modernumo Vilniaus universiteto bibliotekos direktorė Birutė Butkevičienė pasitraukia iš

aktyvios profesinės veiklos, tačiau, kaip teigė savo atsisveikinimo kalboje kovo 31 d. iškilmingame bibliotekos darbuotojų susirinkime - biblioteka visada buvo

ir liks neatsiejama jos gyvenimo dalis, čia sugrįžti jai visada bus nepaprastai malonu. Kitaip ir būti negali - juk B. Butkevičienės veikla bibliotekoje ir universi­

tete - ištisa epocha. Bibliotekai atiduoti 45 metai ir 2 mėnesiai.

Irena KRIV1ENĖ 45 metai ir 2 mėnesiai. Laikas, praleistas vienoje institucijoje, ati­ duotas savo didžiajai meilei - Vil­ niaus universiteto bibliotekai, die­ nos ir metai, prabėgę tarp nepa­ prastai vertinto ir artimo universite­ to sienų, visas savo jėgas ir suge­ bėjimus skiriant bibliotekos vardo, čia sukauptų turtų garsinimui Lie­ tuvoje ir kitapus jos ribų, kuriant šiuolaikišką informacinę erdvę bib­ liotekos vartotojams, aktyviai daly­ vaujant Vilniaus universiteto ir Lie­ tuvos bibliotekų veikloje. 45 metai žmogaus gyvenime - beveik visos jo aktyvios veiklos tarpsnis. Ką be­ veik pusė amžiaus reiškia kelis šimt­ mečius skaičiuojančios vienos se­ niausių Lietuvos institucijų - Vil­ niaus universiteto bibliotekos gyve­ nime? Kaip bibliotekoje dirbo jos di­ rektorė Birutė Butkevičienė? Mūsų Direktorė, tarp visos šalies bibliote­ koms svarbių klausimų, aktyvios vi­ suomeninės veiklos ir begalės kas­ dienių rūpesčių neužmiršusi nė vie­ no bibliotekos žmogaus, visada su­ gebėjusi pajusti jį užgriuvusias ne­ gandas, visada randusi laiko šiltam paguodos ir palaikymo žodžiui, pa­ prastam žmogiškam pokalbiui.

Pirmasis busimosios direktorės dešimtmetis bibliotekoje - darbas Knygų saugykloje, Katalogavimo skyriuje, Abonemente. Prieš 45 me­ tus biblioteka sprendė daug pana­ šaus pobūdžio - tiesa, šiek tiek ki­ tomis priemonėmis - klausimų kaip ir šiandien: tai ir bibliotekos katalo­ gų tvarkymas, naujausios grožinės literatūros fondo formavimas abo­ nemente, vadovėlių stygius fakul­ tetų bibliotekose, darbo vietų trūku­ mas prieš egzaminų sesijas, ban­ dymas kurti atvirus fondus kai ku­ riose fakultetų bibliotekose.

1970-ieji - bibliotekos 400 metų jubiliejus, tris dienas trukusios iš­ kilmės su gausybe svečių iš tuo­ metinės TSRS ir Europos valstybių universitetų, didelio pasisekimo sulaukusi jubiliejinė paroda Šv. Jo­

nų bažnyčioje, dokumentinis fil­ mas apie biblioteką. Jubiliejinių iš­ kilmių metu buvo atidaryta naujoji knygų saugykla. Biblioteka tapo UNESCO depozitine biblioteka vienintele Baltijos šalyse, jai suteik­ ta teisė vykdyti tiesioginius knygų mainus su užsienio partneriais. Šis laikotarpis - tai ir liūdnoji mūsų bibliotekos istorija. 1962 m. ir 1968 m. bibliotekoje kilę gais­ rai nusinešė tūkstančius knygų, šių nelaimių padarinius teko justi ne vieną dešimtmetį. Kita vertus, tai paskatino rimtai susirūpinti bibliotekos turtų apsauga: 1968 m. įsteigiamas restauravimo sek­ torius.

1973-1985 m. - vadybinės veik­ los pradžios metas. Kelerius me­ tus vadovavusi Abonementui, 1978 m. Birutė Butkevičienė tapo direktoriaus pavaduotoja. Ne vie­ nintele pavaduotoja, tačiau labai svarbia. Svarbia ir nepamainoma, nes atvirumas, lankstumas, šiluma ir meilė žmonėms padėjo suvaldy­ ti ir elegantiškai išspręsti daugelį sudėtingų situacijų.

1979 m. Vilniaus universiteto bibliotekai suteikiama pirma kate­ gorija, leidusi gerokai padidinti darbuotojų atlyginimus, pakelti jų nuotaiką ir nusiteikimą dirbti bib­ liotekoje, sustabdyti darbuotojų kaitą. Šiuo laikotarpiu bibliotekos

etatų ir padalinių skaičius pasiekė pačią aukščiausią ribą per visą gy­ vavimo laikotarpį: jos struktūroje sukuriami 28 skyriai su 51 sekto­ riumi, kuriuose dirbo per 280 dar­ buotojų.

Vilniaus universiteto vadovai nuoširdžiai dėkojo Birutei Butkevičienei už universiteto bibliotekai

Aktyvėjo biblio­ tekos leidybinė veikla: išleidžia­ mas Nojaus Feigelmano pareng­ Birutė Butkevičienė bibliotekai atidavė beveik pusę amžiaus tas katalogas „Lie­ tuvos inkunabulai“. Rekonstravus senuosius uni­ mybės pradžioje iš Norvegijos at­ Puoselėjant Vilniaus universiteto versiteto pastatus 1984 m. baigta keliavę į Vilniaus universitetą ir skir­ bibliotekos leidybos tradicijas, nuo statyti dar viena saugykla, į kurią ti bibliotekos elektroniniam katalo­ 1985 m. parengtas ir išleistas ne vie­ perkraustyti anksčiau koridoriuo­ gui kurti. Norvegų dovanota įran­ nas Vilniaus universiteto ir mokslo se, rūsiuose, kituose universiteto ga nebuvo nauja, jai priimti reikėjo jame istoriją liudijantis, turtingus pastatuose laikinai saugoti fondai. pakankamai daug drąsos ir greitų bibliotekos fondus reprezentuojan­ Šiandien sunku įsivaizduoti, kad sprendimų. Tuo metu biblioteka bu­ tis leidinys: „Laureae Academiae“, dabartinėje Rankraščių skaityklo­ vo vienintelė Baltijos šalyse, turinti Vilniaus universiteto bibliotekos paje, Lituanistikos koridoriuje, Balto­ interneto ryšį ir namų svetainę, vie­ leotipų ir elzevyrų katalogai, Vilniaus joje salėje įrengtose laikinose sau­ na pirmųjų besinaudojanti elektro­ jėzuitų kolegijos dienoraštis, Lietu­ gyklose knygų lentynos siekė isto­ niniu paštu - tiesa, pradžioje iš vie­ vos bibliografijos metininkai. Direk­ rinių salių lubas. Iš šių patalpų no kompiuterio, o bibliotekos kata­ torės iniciatyva bibliotekos leidiniai spaudinius perkėlus į naująsias logas - pirmasis Baltijos valstybių buvo įtraukiami į VU serijos „Fonsaugyklas, pagaliau atsirado gali­ bibliotekų katalogas, prieinamas tes Historiae Universitatis Vilnen­ mybė įvykdyti priešgaisrinės sau­ per internetą. sis“ sąrašą. gos reikalavimus, užtikrinti geres­ Naujų poslinkių diegiant informa­ Reikšmingas įvykis VU bibliote­ nes dokumentų, ypač senųjų spau­ cines technologijas atnešė TEMPUS kos istorijoje - pirmosios lietu­ dinių ir rankraščių, saugojimo są­ PHARE, UNESCO projektai. Pirmą viškos knygos M. Mažvydo „Kate­ lygas. kartą darbuotojams atsivėrė galimy­ kizmo...“ sukakčiai skirtų paminkli­ 1985-ųjų pavasarį Birutė Butke­ bės stažuotis Vakarų šalių bibliote­ nių durų įrengimas. Nepaprastai vičienė tampa direktore. Naujosios kose ir savo akimis pamatyti, kaip svarbios Lietuvos kultūrai bibliote­ direktorės atvirumas naujovėms, turi atrodyti šiuolaikinė akademinė kos rengtos tarptautinės parodos. partnerystės universitete ir visoje biblioteka. Projektuose įgyta patirtis M. Mažvydo „Katekizmo...“ 450 šalyje svarbos suvokimas padėjo parodė, koks svarbus yra bibliotekų jubiliejui paminėti skirta paroda tvirtus pagrindus, suteikusius bib­ bendradarbiavimas. Direktorė buvo buvo eksponuota Tartu universite­ liotekai galimybę užimti lyderio po­ viena pagrindinių iniciatorių stei­ to bibliotekoje, UNESCO būstinėje zicijas taikant informacines tech­ giant Lietuvos akademinių bibliote­ Paryžiuje, Vokietijos valstybinė­ nologijas ir aktyviai įsitraukiant į in­ kų asociaciją (LABA), vėliau Lietu­ je bibliotekoje Berlyne, Lietuvos formacinės visuomenės kūrimą. vos mokslinių bibliotekų asociaciją ambasadoje Maskvoje. Paroda Pradedamas rašyti naujas biblio­ (LMBA). LABA iniciatyva įsteigtas „Senieji Lietuvos žemėlapiai iš tekos istorijos puslapis, pažymėtas Lietuvos akademinių bibliotekų tin­ Vilniaus universiteto bibliotekos aiškia kryptimi informacinių tech­ klas LABT yra vienas sėkmingiau­ V. Dargužo kolekcijos“ apkeliavo nologijų, modernėjimo link. Žvel­ siai administruojamų Lietuvos virtu­ Belgiją ir Lenkiją. Lietuvos Respub­ giant iš šių dienų pozicijų, 1988 m. alaus universiteto komponentų. VU likos Prezidento globojama paro­ bibliotekoje pastatytas pirmasis biblioteka ir čia išlieka ryškia lydere, da „Imago Lithuaniae. Lietuvos Di­ displėjus, sujungtas su universite­ „Aleph“ programinės įrangos aplin­ džiosios Kunigaikštystės žemėla­ to Skaičiavimo centru, neatrodo koje kuriamas jos elektroninis kata­ piai ir dokumentai iš Tomaszo Nieypatinga vertybė, tačiau prieš 20 logas savo apimtimi yra didžiausias wodniczanskio rinkinių“ tapo dar metų tai buvo neginčytina naujo­ tarp visų LABT priklausančių biblio­ vienu Vilniaus universiteto biblio­ vė. Kaip ir „tikri“, tiesa, nenauji tekų. Prenumeruojamų duomenų tekos pripažinimo faktu, įrodžiusiu, kompiuteriai, pačioje Nepriklauso­ bazių panauda Vilniaus universite­ jog ji pajėgi organizuoti tarptauti­ te yra taip pat viena didžiausių. nio lygio renginius.

Bendradarbiaujant su UNESCO Didžiuliai darbai, kurių viena pa­ 1998 m. išleista kompaktinė plokš­ grindinių iniciatorių buvo Direktorė, telė „Istoriniai Vilniaus universite­ dar tik tampa arba artimiausioje at­ to bibliotekos rinkiniai“ buvo ant­ eityje taps „kūnu“. Tai naujojo Vil­ rasis tokio pobūdžio elektroninis niaus universiteto bibliotekos - Moks­ leidinys visoje Lietuvoje! Šį leidinį linės komunikacijos centro - pasta­ rengiant įgyta patirtis paskatino im­ to statyba ir senosios Vilniaus uni­ tis tuo metu visiškai naujos veik­ versiteto bibliotekos rekonstrukcija. los: pradėti skaitmeninti biblioteko­ Direktorė Birutė Butkevičienė je sukaupti reti spaudiniai ir ran­ viena ilgiausiai - 23 metus - Vil­ kraštiniai dokumentai. niaus universiteto bibliotekai vado­ Ypatingos direktorės globos su­ vavusių direktorių Trumpoje apž­ silaukė kultūros paveldo kolekci­ valgoje pabandyta atskleisti pačius jos, informacijos apie jas sklaida, iškiliausius Direktorės veiklos bib­ dokumentų restauravimas, ran­ liotekoje faktus, paliekančius ryš­ kraštinio paveldo publikavimas. Tai kiausius pėdsakus ilgametėje bib­ buvo ne tik prioritetinės bibliotekos liotekos istorijoje ir atmintyje. Lie­ veiklos kryptys-tai buvo tos sritys, tuvos didžiojo kunigaikščio Gedi­ kurios jai teikė didžiausią malonu­ mino 5-ojo laipsnio ordinas ir Len­ mą. Didelis diplomatiškumas leido kijos Respublikos Auksinis kryžius senųjų spaudinių ir rankraščių ko­ už nuopelnus - Direktorės valsty­ lekcijas papildyti rečiausiais doku­ biniai apdovanojimai - liudija jos mentais, iš jų savo verte ypač išsis­ nepriekaištingo darbo, Lietuvos kiria vienas iš penkių pasaulyje vardo garsinimo, tarptautinių ryšių žinomų D. Kleino „Grammatica“ stiprinimo vertinimą. Mes nuo­ (1653) egzempliorių, Italijoje gyve­ širdžiai jai tariame ačiū už perduo­ nusio monsinjoro Vinco Mincevi­ tą patirtį, už biblioteką tokią, kokia čiaus padovanota visą gyvenimą ji yra šiandien, už išliekančius mū­ ilgametį vadovavimą Vilniaus kaupta XVII—XIX a. žemėlapių ko­ sų artimus ir šiltus ryšius. lekcija ir daugelis kitų.

R. Malaiškos nuotr.

2008 m. gegužė

13

vilnensis

------------------------------------------------------------- vizitaiu u

Susitikimų vieta Vilnius

kalbų istorinę gramatiką, runologiją, samių ir skandinavų kalbų kontaktus. Yra paskelbęs daugy­ bę (per 120) originalių mokslinių publikacijų, straipsnių ir monogra­ fijų, taip pat iš senosios islandų kal­ bos į rusų kalbą išvertęs „Sagą apie Olavą Šventąjį“, sudarančią maždaug trečdalį veikalo „Žemės

Balandžio pabaigoje Vil­ niaus universitete viešėjo du pasaulinio garso mokslinin­ kai, germanistikos ir medievisfikos grandai - profesoriai Anatolijus Libermanas (Anatoly Liberman) ir Jurijus Kuzmenka (Jurij Kusmenko).

Anatolijus Libermanas yra Mine­ sotos universiteto (Minesota, JAV) Vokiečių, skandinavų ir nyderlandų studijų katedros profesorius. Jis dės­ to ir tyrinėja visas germanų kalbas, jų istoriją, germanų viduramžių lite­ ratūrą, tautosaką, mitologiją. Kalbo­ tyros srityje labiausiai domisi germa­ nų kalbų istorija, istorine fonologija ir anglų kalbos žodžių kilme. Šiuo me­ tu rengia naują etimologinį anglų kal­ bos žodyną. Literatūros srityje dau­ giausia dėmesio skiria germanų poezijai ir skandinavų mitams. Be to, profesorius dar dėsto rusų tautosa­ ką ir literatūrą.

Be daugybės originalių moksli­ nių ir mokslo populiarinimo publi­ kacijų (apie 500, iš kurių 17 - mo-

Prof. Jurijus Kuzmenka VU skaitė paskaitas švedų filologijos studentams nografijos), Anatolijus Libermanas taip pat yra parengęs (išvertęs, su­ redagavęs ir parašęs išsamius ko­ mentarus) N. S. Trubeckojaus (trys tomai) ir Vladimiro Propo raštus an­ glų kalba. Tarp svarbiausių jo mo­ nografijų - „Icelandic Prosody“, „Germanio Accentology“, „Word Heath, Word Origins... and How We Know Them: Etymology for Everyone“, „An Analytic Dictionary of English Etymology: An Introduction“.

Jis veda savaitinį tinklaraštį „Oxford Etymologist“ (prieiga per internetą:

Prof. Anatolijus Libermanas VU lankosi ne pirmą kartą

http://blog. oup. com/category/reference/oxford_etymologist).

Profesorius Anatolijus Libermanas yra ne tik mokslininkas, bet ir literatū­ ros kritikas, apžvalgininkas, poetas ir poezijos vertėjas, j rusų kalbą jis išver­ tė Šekspyro sonetus, o iš rusų kalbos į anglų-Boratynskį, Lermontovą, Tiutčevą, išleido pastarųjų dviejų autorių poezijos rinkinius anglų kalba su išsa­ miais komentarais. Šio vizito metu Vilniuje jis skaitė keturias paskaitas: „The Limited World of the Medieval Storyteller“,

„The Concept of Time in Early Literature and Folklore“, „The True Size of the Early Scandinavian Dwarfs and Giants“ ir „Krylatyj vzdoch: slovo o Boratynskom“.

Vilniaus universitete jis yra lankę­ sis ir anksčiau, prieš trejus metus.

Jurijus Kuzmenka yra Berlyno Humboldtų universiteto Šiaurės

Europos studijų katedros profeso­ rius emeritas, Rusijos mokslų aka­ demijos Kalbotyros instituto vy­ riausiasis mokslo darbuotojas.

Daugiausia tyrinėja skandinavų

ratas“ („Heimskringla“), kuriame pasakojama apie Norvegijos val­ dovus.

Tarp svarbiausių jo monografijų reikėtų paminėti „Fonologičeskaja evoliucija germanskich jazykov“; (su bendraautoriais I. Dobrovolskiu, I. Dubovu) „Graffiti na vostočnych monetach. Drevniaja Rus’ i sopredelnyje strany“, „Der saamische Einfluss auf die skandinavischen Sprachen. Eine unkonventionelle skandinavische Sprachgeschichte“ (rengiama spausdinti).

Viešėdamas Vilniuje profesorius skaitė paskaitų ciklą ir vedė semi­ narus apie runologiją švedų filolo­ gijos studentams.

Beje, profesorius yra Skandinavistikos centro doktorantės Rasos Baranauskienės mokslinio darbo vadovas.

Jurijus Kuzmenka Vilniaus uni­ versitete yra lankęsis daugybę kar­ tų, pastarąjį - 2007 m. spalį Skandinavistikos centro organizuotoje tarptautinėje mokslinėje konferen­ cijoje „Dialogai su vikingų epocha“.

Skandinavistikos centro inform.

konferencijos 111 16-asis tarptautinis Šiaurės ir Baltijos šalių seminaras „Šeimų įvairovė ir vaikai" Balandžio 28-30 d. Druskininkuose vyko 16-asis Šiaurės ir Baltijos šalių šeimos tyrimo grupės (NFRN) seminaras „Šeimų įvairovė ir vaikai“. Renginio organizatorė - Filosofi­ jos fakulteto Sociologijos katedroje veikianti Šeimos tyrimo grupė (vadovė doc. dr. Irena Juozeliūnienė). Švedijos, Norvegijos, Suomi­

jos, Islandijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos šeimos sociologai, susivieniję j tarptautinę tyrėjų bendruomenę, kasmet susitinka aptarti teorinių, metodologinių ir metodinių šeimos tyrimo klausi­ mų. Toks renginys jau ketvirtą kartą vyksta Lietuvoje. Šiais metais į seminarą Drus­ kininkuose atvyko prof. Janas Trostas (Upsalos universitetas, Švedija), prof. Irene Levin (Oslo

universitetas, Norvegija), AnjaRiitta Lahikainen (Tamperės universitetas, Suomija), Inger Kraav (Tartu universitetas, Esti­ ja). Seminare dalyvavo prof. Vi­ da Kanopienė (Mykolo Romerio universitetas, Lietuva), praneši­ mus skaitė doc. Irena Juozeliū­ nienė (Vilniaus universitetas) ir

VU Filosofijos fakulteto sociolo­ gijos specialybės studentai: ma­ gistrante Airina Kazlauskaitė, bakalaurantė Živilė Leonavičiū­

tė, trečio kurso studentės Gintė Pociūtė, Gintarė Kurlavičiūtė, Elva Songailaitė, Algimante Piliponytė.

Pirmąją seminaro dieną bu­ vo diskutuojama šeiminių part­ nerysčių jvairovės teoretizavimo, „nutylėtų“ šeimos tyrimo diskursų klausimais, aptarta vai­ ko gerovės sociologinio tyrimo patirtis Suomijoje. Antroji semi­ naro diena skirta Lietuvos demo­ grafinės situacijos, migracijos procesų analizei. Pristatytas atotolio šeimų tyrimo teorinis mo­ delis ir septyni atotolio šeimų ty­ rimo etapai, kuriuos nuo 2004 m. vykdo VU Filosofijos fakulteto

Sociologijos katedros šeimos sociologai ir studentai.

Labai svarbi NFRN veiklos ypa­ tybė yra glaudus tarptautinio mas­ to šeimos tyrėjų bendradarbiavi­ mas ir studentų konsultavimas.

Kasmetiniai seminarai tapo sva­ ria sociologijos studentų profesi­ nio rengimo grandimi. Šiais me­ tais sociologijos specialybės studentai ne tik skaitė praneši­ mus, bet turėjo galimybę bendrau­ ti su profesūra neformalioje ap­ linkoje, dalyvauti šeimos tyrimo metodo praktiniame mokyme.

Džiugu, kad profesoriai iš už­ sienio universitetų puikiai įverti­ no VU sociologijos specialybės studentų pasirengimą. Buvo taria­ masi dėl galimybių kitais metais studentams vykti į 17-ąjį NFRN se­ minarą Oslo universitete.

Tarp krypčių ir disciplinų: jubilieji­ nė konferencija ir nesibaigian­ čios tapatybės paieškos Donatas NOREIKA Ar skiriasi rinkimuose balsuo­ jantys ir nebalsuojantys žmonės savo asmenybės savybėmis? Ko­ kie veiksniai svarbiausi suvokiant regimąją erdvę? Ar tėvų skyrybos turi įtakos vaikų gebėjimams kurti santykius? Tokius ir dar įvairesnius klausimus buvo galima išgirsti gre­ ta vienas kito gegužės 10 d. Filo­ sofijos fakultete. Tądien vyko tradi­ cinė Jaunųjų mokslininkų psichologų konferencija. Jubilieji­ nėje - 5-ojoje konferencijoje orga­ nizatoriai nutarė išryškinti psicho­ logijos plotį ir kontrastingumą. Šiemet pranešimus skaitė ne tik tra­ dicinių psichologijos krypčių atsto­ vai, bet pristatyta ir daug tarpdis­ ciplininių tyrimų bei darbų iš giminingų psichologijai šakų. Kon­ ferencijos programa buvo sudary­ ta taip, kad klausytojams nori ne­ nori teko išgirsti įvairiausių pranešimų, o pranešėjams - taip pristatyti savo tyrimus, kad juos su­ prastų ne tik šią specifinę sritį iš­ manantys žmonės.

Šių metų konferencijos naujovė stendiniai pranešimai. Nebuvo jų itin gausu, užtat kiekvienas sulau­ kė daug dėmesio. Labiausiai pati­ kusius pranešimus šiemet galėjo rinkti ir konferencijos klausytojai.

Geriausių žodinių ir stendinių pra­ nešimų autoriai buvo apdovanoti konferencijos rėmėjų įsteigtais pri­ zais, o geriausiai įvertinti praneši­ mų tekstai pateko į konferencijos pranešimų leidinį. Mokslo komite­ to ir klausytojų nuomonės šįkart sutapo - geriausiu stendiniu pra­ nešimu išrinktas Arvydo Kuzino darbas „Spalvoms priskiriamų savy­ bių skirtumai“, geriausiu žodiniu Lauros Kamandulytės „Vaikams skirta kalba - žaidimas ar kalbos atmaina?“.

Ir konferencijos organizatoriai, ir dalyviai išsiskirstė geros nuotai­ kos ir jau galvodami apie kitus me­ tus - apie pasiteisinusius dalykus ir galimus patobulinimus. „Kitais metais dar būtų galima...“ - girdė­ josi tai vienur, tai kitur. Vadinasi konferencija sėkminga.

Tarptautinė mokslinė konferencija „Tarptautinio verslo plėtra: globalizacija, galimybės, iššūkiai" Gegužės 15-16 d. Vilniaus universiteto Tarptautinio ver­ slo mokykloje vyko tarptau­ tinė konferencija „Tarptauti­ nio verslo plėtra: globaliza­ cija, galimybės, iššūkiai“.

Konferencijos dalyviai aptarė verslo socialines problemas - ver­ slo etiką, įmonių socialinę atsako­

mybę, darnią plėtrą, nagrinėjo glo­ balios ir nuolat besiplečiančios verslo aplinkos keliamus iššūkius tarptautinių įmonių vadybai, rinko­ darai ir žmogiškųjų išteklių valdy­ mui, taip pat buvo analizuojamos verslo įmonių veiklos strategijos, apskaita bei finansų valdymas.

Vilniaus universiteto Tarptauti­ nio verslo mokykla ir Lietuvos eko­ nomistų asociacija organizuoda­

mos šią konferenciją suteikė pro­ gą suinteresuotiems subjektams pasidalyti savo nuomone, lūkes­ čiais ir juos jaudinančiais klausi­ mais su kolegomis iš 16 valstybių.

Konferencijoje buvo pristatytas jos dalyvių pranešimų leidinys, o išsamiausi pranešimai bus publi­ kuojami periodiniame leidinyje „Transformations in Business and Economics“.

Šių metų jaunųjų mokslininkų psichologų konferencijos naujovė stendiniai pranešimai

universitas

14

2008 m. gegužė

vilnensis

iiisportas VU plaukikai iškovojo Lietuvos universiados plaukimo varžybų taurę Gegužės 11 d. Kau­ ne, LKKA 25 m plauki­ mo baseine, vyko Lie­ tuvos universiados plaukimo varžybos. Ab­ soliučioje įskaitoje nu­ galėtojais tapo Vilniaus universiteto studentai (378 taškai), antri buvo LKKA (307 taškai), treti KTU studentai (278 taškai). Plaukikai varžė­ si 100 m visais plauki­ mo būdais, 50 m laisvu stiliumi ir 4x50 m kombi­ nuotoje ir laisvo stiliaus estafetėse. Šiais metais varžybose dalyvavo stu­ dentai iš vienuolikos aukštųjų mokyklų. Vil­ niaus universitetui atsto­ VU plaukikai jau antrą kartą iš eilės tampa geriausiais tarp vavo 6 merginos ir 6 vai­ Lietuvos studentų. Komandą parengė Vilniaus universiteto kinai, kurie iškovojo net dėstytoja, žinoma Lietuvos plaukikė, tarptautinės klasės sporto 27 medalius, iš jų 10 meistrė Aleksandra Bliumkinienė aukso, 11 sidabro ir 6 bronzos. Nugalėtoja asmeninėse rungtyse ta­ niaus universiteto merginos (Regina Sturo­ po Jekaterina Kiseliova (100 m krūtine naitė, Eglė Gasilionytė, Monika Račkauskai­ 1.14,32 ir 100 m kompleksiniu plaukimu tė ir Jekaterina Kiseliova), rezultatas 2.00,23, vaikinai (Mindaugas Jurgelis, Neri­ 110,64). Vilniaus universiteto merginos (Jelizaveta Ščiokina, Jekaterina Kiseliova, Re­ jus Selenis, Justinas Daugėla ir Deivydas Mi­ kalajūnas) finišavo antri, jų pasiektas rezul­ gina Sturonaitė ir Monika Račkauskaitė) ta­ po nugalėtojomis plaukiant 4x50 m tatas -1.38,04. kombinuotą estafetę, rezultatas - 2.13,64.

Gegužės 23-24 d. Helsinkyje vyks SELL Vaikinai (Žilvinas Klimavičius, Michailas Ivastudentų žaidynės, kuriose dalyvaus ir ke­ turi VU plaukimo komandos atstovai - Min­ nilovas, Deivydas Mikalajūnas ir Mindaugas daugas Jurgelis, Jekaterina Kiseliova, Žil­ Jurgelis) kombinuotoje estafetėje 4x50 m iš­ vinas Klimavičius ir Justinas Daugėla. kovojo antrą vietą, jų rezultatas - 1.51,04.

Estafetę 4x50 m laisvu stiliumi laimėjo Vil­ Jekaterina Kiseliova

Rūta Aksionova Europos jaunimo sambo čempionė FilF I kurso studentė Rūta Aksionova ge­ gužės 17-18 d. Breste (Baltarusijoje) Euro­ pos jaunimo (iki 20 metų) sambo imtynių čempionate iškovojo aukso medalį. Čem­

pionate dalyvavo apie 400 sportininkų iš 19 šalių.

R. Aksionovai šis sportinis sezonas yra ganėtinai sėkmingas. Sportininkė, pradėju­ si rungtyniauti tik prieš naujuosius 2008 me­ tus, jau spėjo pelnyti aukščiausius apdova­ nojimus - ji tapo Lietuvos aukštųjų mokyklų sambo čempionato, Lietuvos jaunimo dziu­ do čempionato, Lietuvos suaugusiųjų sam­ bo pirmenybių nugalėtoja, Lietuvos aukštų­ jų mokyklų dziudo universiados prizininke.

Merginos - antros, vaikinai - šešti Gegužės 10 d. Kaune vykusioje Lietuvos universiadoje VU dziudo mergi­ nų komanda užėmė antrą komandinę vie­ tą iš 7 dalyvavusių aukštųjų mokyklų ko­ mandų. įskaitinius taškus pelnė ir bronzos medaliais apdovanotos: Irena Siniauskaitė, MF V k. (iki 48 kg), Rūta Aksionova, FsF I k. (iki 57 kg), Jūratė Pranskaitytė, EF III k. (iki 63 kg), Kristina Žilinskaitė, EF III k. (iki 70 kg), Simona Šimkutė, OC II k. (iki 70 kg),

Dalia Enzelytė, FsF 4 k. (iki 78 kg), Neringa Skridulytė, MIF III k. (iki 78 kg), Inga Tama­ šauskaitė, MIF III k. (per 78 kg).

Vyrų komanda buvo šešta iš 11 koman­ dų bendroje įskaitoje. Daugiausia taškų ko­ mandai pelnė penktąsias vietas iškovoję Vitalijus Timošenko, MF II k. (iki 60 kg), ir Povilas Gruodis, TF II k. (iki 90 kg). Ne­ aukštai komandinei vietai turėjo įtakos tai, kad vyrų komanda buvo nepilnos sudėties.

VU merginų krepšinio rinktinė iškovojo bronzg

VU dziudo komandos universiadoje. Pirmoje eilėje: J. Jokubauskas, K. Olechnovič, N. Skridulytė, I. Siniauskaitė, V. Timošenko. Antroje eilėje: R. Aksionova, I. Tamašauskai­ tė, K. Žilinskaitė, S. Šimkutė, J. Latonas, D. Enzelytė, komandų treneris doc. R. Naužemys, J. Pranskaitytė VU merginų rinktinei šis sezonas buvo itin sėkmingas Vilniaus universiteto merginų krepši­ nio ekipa, vadovaujama ilgametės Lie­ tuvos moterų krepšinio rinktinės žaidė­ jos Loretos Berūkštienės, Lietuvos studentų krepšinio lygos merginų grupės mažajame finale 82:63 (27:10, 18:25, 22:23, 25:15) įveikė Kauno technologi­ jos universiteto krepšininkes ir iškovojo trečiąją vietą šių metų pirmenybėse. La­ biausiai prie pergalės prisidėjo Laura Šleževičiūtė, pelniusi 19 taškų, ir Severi­

ną Uždavinytė - 18 taškų, Jūratė Staskonytė pridėjo 13, Lina Mažeikaitė ir Vaiva Danieliūtė - po 10 taškų.

Reguliarųjį sezoną studentės užbaigė įsitvirtinusios 3-ioje vietoje ir ketvirtfinalio kovas tęsė su varžovėmis iš Vilniaus pe­ dagoginio universiteto. Sostinės derbyje iki dviejų pergalių Vilniaus universiteto krep­ šininkės abu kartus įveikė priešininkes 67:60 bei 58:50 ir pateko j pusfinalį, kur susitiko su M. Romerio universiteto koman­ da. Atkakliai priešinusios varžovėms, VU studentės turėjo pripažinti Vilniaus TEO krepšininkėmis apsiginklavusios MRU eki­ pos pranašumą 84:68.

Taigi kovoje dėl bronzos medalių Kau­ no sporto halėje VU merginų rinktinė aki­ vaizdžiai įrodė savo pranašumą prieš KTU studentes ir gegužės 9 d. garbingai buvo apdovanotos Kauno rotušėje.

VU merginų krepšinio rinktinė tapo LMK A lygos čempionėmis VU krepšininkės Lietuvos moterų krep­ šinio A lygos finale įveikė savo varžoves „Svajos“ krepšininkes rezultatu 71:70 ir iškovojo aukso medalius.

Iš viso lygoje dalyvavo 31 komanda iš visos Lietuvos. Studentės, patyrusios vos keletą pralaimėjimų, reguliariajame sezo­ ne savo grupėje užėmė pirmąją vietą ir pa­ teko j tolimesnius etapus. Pusfinalyje mer­ ginos susitiko su Šilutės krepšinininkėmis ir iškovojo teisę žaisti finale prieš Vilniaus „Svajos“ ekipą, kurią po atkaklios kovos įveikė vieno taško skirtumu.

Daugiausia prie pergalės prisidėjo L. Šleževičiūtė, pelniusi 16 taškų, L. Ma­ žeikaitė ir N. Bytautaitė pelnė atitinkamai po 12 ir 11 taškų.

Jūratė Staškonytė

Svarsčių kilnotojai atgavo prarastas pozicijas Balandžio 26 d. Klaipėdoje vyko kas­ metiniai Lietuvos aukštųjų mokyklų svars­ čių ir sunkumų kilnojimo čempionatai.

Svarsčių kilnojimo čempionate VU koman­ da, surinkusi 128 taškus, nesunkiai įveikė praėjusių metų čempionus - Lietuvos ka­ ro akademijos studentus. Trečioje vietoje liko renginio šeimininkai - Klaipėdos uni­ versiteto stipruoliai. Sunkumų kilnojimo čempionate mūsiškius aplenkė Klaipėdos universiteto komanda.

Prarastas lyderių pozicijas atgavo VU svarsčių kilnojimo rinktinė. Ji tapo nugalė­ toja (pernai užimta II vieta). Ypač gerus re­ zultatus pasiekė Tomas Polujanskas (ChF, II k.), G. Vaitukaitis (MF, II k.), M. Jaras (MIF, II k.) ir D. Lučiūnas, pernai baigęs MIF ma­

gistro studijas. Šie studentai tapo varžybų čempionais.

Tuo pačiu metu vyko ir aukštųjų mokyklų sunkumų kilnojimo čempionatas.. Šiais me­ tais komanda iš Klaipėdos universiteto lai­ mėjo prieš VU sunkiaatlečius. Geriausius VU komandos rezultatus pasiekė MIF II k. studentas V. Poplavskis, jis buvo pirmas. ChF II k. studentas L. Šverčiauskas ir MIF I k.

Studentas J. Klikna tenkinosi II vietos apdo­ vanojimais. Štangą taip pat kilnojo ir kelios

merginos. Tarp jų buvo ir MF II k. studentė Dovilė Janulynaitė, kuri stūmimo veiksmu iškėlė sunkiausią 63 kg štangą. Susuma­ vus komandinius rezultatus, I vietą užėmė KU, II vietą-LKKA, III vietą-VU komandos.

Rimantas Cijūnėlis

Daugiau naujienų - www.vilnensis.vu.lt

sportas Matematikai neužleidžia lyderių pozicijų Gytis PANKUNAS VU akademinė bendruomenė atgaivino senas tarpfakultetinių varžybų tradicijas, ku­ rios prasidėjo dar 1948 m., kai tuometinis VU rektorius prof. Z. Žemaitis, nupirkęs tau­ rę, surengė pirmąją tarpfakultetinę sparta­ kiadą. Tuomet studentai varžėsi tik trijų spor­ to šakų rungtyse. Tačiau ilgainiui ši sporto tradicija nutrūko ir tik 2000 m. rektoriaus, Svei­ katos ir sporto centro bei Medicinos fakulte­ to dėka ji buvo atgaivinta. Metams bėgant tarpfakultetinės varžybos tapo didžiuliu spor­ to renginiu, įtraukiančiu labai daug sportuo­ jančių ir sportu besidominčių VU studentų.

Ne išimtis tapo ir šiemetinės studentų tarpfakultetinės sporto varžybos. Šiais

mokslo metais jose dalyvavo daugiau nei 1200 studentų, kurie kovojo vienuolikos sporto šakų rungtyse. Aršiausia kova dėl pri­ zinių vietų, kaip ir pernai, vyko tarp Mate­ matikos ir informatikos, Medicinos, Ekono­ mikos ir Gamtos mokslų fakultetų.

Matematikai jau septintus metus iš eilės džiaugėsi pirmąja vieta. MIF studentai ne­ pralenkiami buvo plaukimo, sunkumų kil­ nojimo, stalo teniso, rankos lenkimo ir kro­ so rungtyse. Medicinos fakultetas užėmė antrąją vietą. Medikai pirmi buvo aerobikos ir lengvosios atletikos srityje. Trečiąją vietą bendroje įskaitoje iškovojo Ekonomikos fa­ kultetas, kurio studentai niekam vilčių ne­ paliko žaisdami krepšinį. Gamtos mokslų fa­ kulteto studentai šiemet turėjo tenkintis ketvirtąja vieta. Tarpfakultetinių olimpinių vil­ čių varžybų Rektoriaus taurei laimėti vyriau­ siasis teisėjas buvo lektorius, tarptautinės klasės sporto meistras Rimantas Turskis.

Gegužės 8 d. VU Mažojoje auloje buvo įteikti apdovanojimai studen­ tų tarpfakultetinių olimpinių vilčių 2007-2008 m. varžybų Rektoriaus taurei laimėti nugalėtojams. Visus mokslo metus vykusių kompleksi­ nių varžybų pagrindinę nugalėtojų taurę jau septintgkart iš eilės iš VU rektoriaus akad. Benedikto Juod­ kos rankų atsiėmė Matematikos ir informatikos fakulteto studentai (dekanas prof. habil. dr. Feliksas Ivanauskas, kuratorius lektorius Ri­ mantas Cijūnėlis). Antrųjų vietų bendroje įskaitoje iškovojo Medici­ nos fakulteto (dekanė prof. habil. dr. Zita Kučinskienė), trečiųjų Ekonomikos fakulteto kolektyvas (dekanė prof. dr. Birutė Galinienė).

Iškilmėse buvo pagerbti ir geriausi atskirų sporto šakų VU studentai.

Renginį pradėjęs Sveikatos ir sporto centro direktorius prof. Jonas Jankauskas trumpai apžvelgė universiteto sporto tradi­ cijų ištakas. Profesorius džiaugėsi, kad kasmet studentų sportinis meistriškumas vis didėja, o aistra sportui neblėsta. Jis pa­ linkėjo studentams būti fiziškai aktyviems, dvasiškai pozityviems, „gero kūno ir geros sielos turėtojais" .

VU rektorius akad. Benediktas Juodka, dė­ kodamas studentams už aktyvų dalyvavimą varžybose ir universiteto sporto tradicijų puo­ selėjimą, priminė visiems ceremonijos daly­ viams pagrindinį olimpinį principą - „svar­ biausia dalyvauti, o ne nugalėti". Rektorius paminėjo ir keletą problemų, susijusių su stu-

Matematikai Rektoriaus taurę iškelia jau septintąkart iš eilės. V. Naujiko nuotr. dentų sportinės veiklos galimybėmis Vilniaus universitete. B. Juodka apgailestavo, kad dėl lėšų trūkumo daugelis VU sporto salių nėra pačios geriausios būklės, tačiau žadėjo, kad bus atliekami dideli renovaciniai darbai, nes VU vadovybė esą jau surado rėmėjų. „Mes su Tarptautinio verslo mokykla esam paruošę didelį projektą“, - tikino rektorius.

Taigi ir šiais metais matematikų niekas neišstūmė iš lyderių pozicijos. Tad kurgi sly­ pi jų jėga? Anot MIF dekano prof. habil. dr.

Felikso Ivanausko, tąją jėgą stiprina trys veiksniai. Visų pirma, didelis dieninėse pro­ gramose besimokančių studentų skaičius.

Todėl beveik visose sporto šakose yra pa­ jėgių komandų. Antra, MIF studijos - kom­

piuterizuotos. Pasak F. Ivanausko, prie kom­ piuterių pavargę sėdėti studentai su dideliu noru po paskaitų lekia sportuoti. Ir trečia MIF sportinės stiprybės priežastis - didelis fa­ kulteto vadovybės dėmesys sportuojan­ tiems studentams. Sportiniam ugdymui MIF skiria daug lėšų, nuolat organizuojamos var­ žybos, sportuojantys matematikai skatina­ mi pagyrimo raštais. Dekanas labai didžiuo­ jasi savo fakulteto studentų sporto laimėjimais ir tiki, kad sporto veikloje išug­ dytos savybės, tokios kaip valia, fizinė svei­ kata, darbštumas, ištvermė, pasiaukojimas, padės matematikams įveikti iškilusias pro­ blemas jų būsimuosiuose darbuose ir sėk­ mingai kilti karjeros laiptais.

---------------------------------------------- kultūra f f * e

VU chorai dalyvavo Havanos festivalyje Rasa GELGOTIENĖ Festivalis pakvietė 14 chorų: 9 kubiečių ir 5 iš užsienio. Be mūsų dviejų lietuvių cho­ rų, dalyvavo chorai iš Kolumbijos, Kosta Rikos ir Venesuelos. Kiekvienas choras tu­ rėjo po 3 pasirodymus: miesto Bazilikoje (Šv. Pranciškaus Asyžiečio), „Palacio Go-

bierno“ ir „Teatro Amadeo Roldan“.

Turėjome galimybę išgirsti visus festiva­ lio dalyvius baigiamajame festivalio koncer­ te. Koncertas buvo įspūdingas - daugelis ja­ me dainavusių chorų taptų bet kurio Europos chorų festivalio žvaigžde. Kubiečių chorai gerai žinomi pasaulio chorinei bendruome­ nei. įgimtas choristų muzikalumas, jų atlie­ kamo afrolotyniško repertuaro sudėtingumas

Balandžio 23-28 d. vykusiame tarptautiniame Havanos festivalyje dalyvavo VU akademinis choras ir merginų choras „Virgo“. ir aukščiausios kvalifikacijos vadovai (bai­ gę geriausiomis dirigavimo mokyklomis lai­ komas Peterburgo ir Maskvos konservatori­ jas), taip pat tiesiog tobulas pasirengimo lygis (kubiečiams dalyvavimas gerame chore reiškia galimybę išvykti į užsienį) - štai deri­ nys, sukūręs dešimtis nepaprastai aukšto ly­ gio chorų, nuolat laiminčių prizines vietas tarptautiniuose konkursuose.

Tokioje aplinkoje mūsų chorams pavy­ ko sėkmingai pasirodyti pagrindiniais re­ pertuaro akcentais pasirinkus Europos chorinę klasiką (kurią atlikdami kubiečiai nėra labai stiprūs) ir lietuvišką muziką. Mū­

VU akademinis choras koncertavo Havanos klausytojams

sų koncertą Bazilikoje publika palydėjo ovacijomis ir pagerbė atsistodama.

VU chorai šiai kelionei ruošėsi ilgiau nei pusantrų metų: aktyviai rinko 2 proc. para­ mą, ieškojo kitų rėmėjų. Patys choristai irgi mokėjo nemažą sumą - didžiausios padė­ kos nusipelno jų tėveliai.

Ar verta buvo ši kelionė tokių didelių išlaidų? Be festivalio, choristai pamatė Ku­ boje tikrai labai daug. Važiavo į ekskursi­ jas, ėjo į muziejus, lankėsi „Grand teatro de Habana“, kuriame yra ne kartą daina­ vusios tokios žvaigždės kaip E. Caruso, M. Callas. Havana - tai miestas muziejus,

kurio apverktina būklė netrukdo jį matyti kaip vieną gražiausių pasaulio miestų: prašmatni kolonijinio stiliaus architektūra, tarsi pasitelkus laiko mašiną iš XX a. vidu­ rio į gatves išriedėję tūkstančiai senovinių automobilių ir beveik 20 valandų per parą iš visų kampų sklindanti temperamentinga kubietiška muzika (populiariausios šių metų dainos - „Lagrimas negras", „Yolanda“ ir, žinoma, „Comandante Che Guevarra“).

Birželio 21 d. VU chorai kviečia klausy­ tojus į puikų „Muzikos valandos Šv. Jonų

bažnyčioje“ koncertą, kuriame drauge su VU kameriniu ansambliu atliks du pasauli­ nės klasikos šedevrus - G. B. Pergolesi „Magnificat“ ir „Stabat Mater“ chorui, or­ kestrui ir solistams.

Gastrolės chorams - ne tik koncertai, bet ir turiningos bei įspūdingos kelionės.

Nuotr. iš asm. albumo

universitas

16

2008 m. gegužė

vilnensis

f >1paskutinis puslapis *

'9

Bioįvairovės šventė Botanikos sode Gintarėlė Jurkevičienė, VU Botanikos sodo Dendrologijos skyriaus vyr. specialistė Regis, jau bent mūsų gerbėjams, gyvo­ sios gamtos mylėtojams ir draugams, šie­ met buvo aišku, kada atvykti į šventę. Jų neišgąsdino nei parą prieš tai žliaugę be­ maž liūtiniai lietūs, nei šėlę šiaurės vėjai, nei vėsus oras. Šiemet šventės atidaryme dalyvavo ir tardamas sveikinimo žodį ją pradėjo LR aplinkos ministras A. Paulauskas. Ceremo­ nijoje ir vaikštynėse po Botanikos sodą taip pat dalyvavo VU rektorius akademikas B. Juodka, LR aplinkos viceministras R. Pa­ liukas, LR aplinkos ministerijos Gamtos ap­ saugos departamento direktorius L. Bud­ rys, LR Vyriausybės kanceliarijos Švietimo, mokslo ir kultūros skyriaus patarėjas L. Vin­ gelis, VU mokslo reikalų prorektorius J. Ba­ nys ir VU administracijos reikalų prorekto­ rius A. Pikturna.

Kaip ir kasmet, šventę paįvairino mūsų kolegos ir draugai: „Vilniaus puodžių ce­ cho" keramikai su savo darbais, VU BS Draugų klubas su nameliais vabzdžiams, „Ogmios centro gėlių salono“ kūrybinė gru­ pė, Vienožinskio dailės mokyklos Naujo­ sios Vilnios filialo mokiniai, demonstravę kūrybinius žaidimus, ponia R. Gudaitienė su floristinių paveikslų paroda. Su savo au­ gintiniais lankytojus supažindino Lietuvos jaunųjų gamtininkų centras ir kinologų draugija. Pastarieji surengė šunų dresavi­ mo parodomąją programą. Kas dar nebu­ vo matęs anksčiau, turėjo galimybę apžiū-

rėti po pasaulį keliau­ jančią Marko Edvardso fotografijų parodą „Hard Rain“. Žurna­ las „Sodo spalvos" šiemet būtent šven­ tės metu apdovanojo gražiausių Lietuvos sodybų konkurso „Mano sodyba“ lau­ reatus.

Botanikos sodas, savaime supranta­ ma, visiems sodo šventės svečiams, o vėliau ir lankytojams pasiūlė dar daugiau sutvarkytų plotų: prie Sodų aristokratai - rododendrai šiemet žydi ypač gausiai žemutinio tvenkinio; klausė ir džiaugsmo neužgesino... Den­ naujai samanomis apsodintą šlaitą rododrologijos skyriaus kolekciniame plote vi­ dendryne; naujas sumedėjusių augalų sus džiugino gausiai žydinčios alpinės ir grupes netoli šaltinio; 2 ha užimantį visiš­ didžiažiedės raganės, egzochordos, aly­ kai naujai įrengtą sumedėjūsių augalų ko­ vos, putinai, žalčialunkiai ir daug kitų au­ lekcinį želdyną, pavadintą „FLOS“ (loty­ galų rūšių. niškai - žiedas) prie naujojo šiltnamio; Parko medžių lapija vešli kaip niekad. atvėrė priėjimą prie iki šiol nelankytos Šis pavasaris įeis sodo istorijon kaip itin puskiparisių ir tujų kolekcijos Dendrolo­

gijos skyriuje. Šiame skyriuje, beje, šie­ met buvo etiketuota labai daug augalų rū­ šių. Skyriaus specialistės mano, kad tai bus naudinga ir studentų mokymui, ir lan­ kytojų informavimui. Šventėje kiekvienas galėjo iki valiai

džiaugtis sodų aristokratais - rododen­ drais. Mat šiemet jie žydėjo jau gana gau­ siai. Dėl pakankamos drėgmės šių auga­ lų žiedai yra dideli ir gražūs. Tiesa, specialistai bijojo, kad smarkus lietus ne­ nudaužytų švelnių žiedų, bet Dangus iš-

; ■ Mūsų adresas: Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 355 kab.

Tel. 268 7089 Mobil. tel. 8-687 49018 EI. p. liana.binkauskiene@cr.vu.lt Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL 321 Maketavo VU leidykla Spausdino AB „Spauda“, LISPA narė, Laisvės pr. 60, LT-05120 Vilnius Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė Redaktorė įima Dunderienė Korespondentas Viktoras Denisenko

Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.

Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

metų tema - „Stuomeninių augalų gyveni­ mo formos“. Savaiminės floros take buvo susmaigstyta per 40 lazdelių su augalų var­ dų etiketėmis. Užduotis rimta: iš to skaičiaus surasti po 5 rūšis medžių, krūmų, žolių, lia­ nų ir kt. Tris kartus Dendrologijos skyriuje buvo priimami tyrinėtojai. Šių „studentų“ dar­

bus tikrino Gamtos mokslų fakulteto Botani­ kos ir genetikos katedros docentė dr. J. Tupčiauskaitė. Mokytis savarankiškai panoro moksleiviai, kolegijos studentai, vaikučiai su tėveliais, jaunos ir vidutinio amžiaus po­ ros. Kadangi gerbiama docentė rimtai per­ žiūrėdavo pateiktus augalų sąrašus ir dar pakomentuodavo, sodo svečiai tikrai galė­ jo pagilinti savo botanikos žinias arba suži­ noti šį tą nauja. Už pastangas, ištvermę ieš­ kant etikečių su augalų vardais, už norą išmokti visi šio rimto žaidimo - tyrinėjimo dalyviai buvo paskatinti dovana - augalu vazonėlyje. Jis, tikimės, bus geras prisimi­ nimas apie šią šventę botanikos sode. Šventės dalyviai turėjo galimybę apsi­ lankyti šiltnamyje, kur sukaupti šilumamėgiai augalai - įvairios kambarinės gėlės.

Kas net ir šiltnamyje nesušilo, galėjo pasi­ vaišinti karšta žolelių arbata. Buvo kur ir rimčiau užkąsti.

Nuobodžiauti laiko nebuvo, nes reikėjo pasinaudoti pasiūlymu pajodinėti ar pasi­ važinėti karieta. Gera buvo sudalyvauti kon­ certe, kurį surengė Karoliniškių muzikos mokyklos bigbendas „Junior Jazz Band“ (vad. E. Redeckas) ir ansamblis „Linksmuo­ liai" (vad. O. Kavaliauskienė). Šventės ati­

Keramikų darbais galėjai ne tik džiaugtis, bet ir pats pabandyti

<

gausaus žydėjimo pavasaris.

Sodo lankytojai toliau buvo mokomi pa­ žinti ir tyrinėti savaiminę Lietuvos florą, tai yra savaime augančius parko augalus. Šių

Gera nuotaika užsikrečiama ik

Šventės lankytojai buvo vaišinami arbata

daryme lietuvių liaudies dainas gamtos te­ ma dainavo solistas D. Sadauskas.

1 .

Silvos Žilinskaitės ir

Stasės Dapkūnaitės nuotr.

/T Nuoširdžiai užjaučiame Aušrq Kristine} Pažėraitę sunkios netekties valandq.

147 Religijos studijų ir tyrimų centro kolektyvas

v Daugiau naujienų www.vilnensis.vu.lt

y

„Ogmios centro gėlių salonas“ sukurė floristinį žaidimą vaikams