Universitas Vilnensis, 2011 m. rugsėjis Nr. 4 (1707)

Laikraščių skaitykla

ISSN 1822-1513

hinc itur ad astra

universitas

&

vilnensis http://naujienos.vu.lt

Nr. 4 (1707)

2011 m. rugsėjis

(Z)

* LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d.

PLATINAMAS NEMOKAMAI

Šiame numeryje

Studentams atėjo rotacijos metas Skaitykite p. 2

Universitetui atida­ viau geriausius ir vertingiausius savo metus Skaitykite p. 4-5

Vilniaus universiteto biblioteka-infor­ macijos ir komu­ nikacijos erdvė

Pasaulio universia­ doje sužibo ir VU studentų vardai Skaitykite p. 9

Prof. Arvydas Šliogeris: „Lietuviš­ kosios paraštės“ anie pamatini principąaš matau Skaitykite p. 11

Mieli studentai. profesoriai, universiteto bendruomenės nariai, J

Rugsėjo pirmoji - tradicinė, bet kartu ir ypatinga šventė, nuteikianti naujiems įdomiems darbams, atradimams ir rim­ tam bei prasmingam, darbui. Dėstytojams tai - susikaupimo ir savo mėgstamo darbo rezultatų perteikimo jaunajai kartai, stu­ dentams - rimto ir įdomaus kelio į mokslo pasaulį, pasirinkto dalyko studijų metas.

Mielipirmakursiai,Jums linkiu sėkmės ir kantrybės šturmuojant mokslo aukštumas.

Sėkmės ir įdomių naujų iššūkių visiems, savo gyvenimų susiėjusiems su Vilniaus universitetu.

Hinc itur ad astra.

Rektorius akad. Benediktas Juodka

*

j

universitas

2011 m. rugsėjis

vilnensis

z

f f f aktualijos_____________________

Pagal stojimo rezultatus Vilniaus universitetas įtikinamai lenkia konkurentus Prasidėjus naujiems studijų metams tradiciškai apžvelgiame vasarą vykusio stojimo į Vilniaus universitetą rezultatus. Nors dabar dar sunku pateikti tikslius skaičius (statistiniai duomenys vis dar keičiasi), jau šiandien galima kalbėti apie tam tikras tendencijas. Papasakoti apie jas maloniai sutiko Vilniaus universiteto Priėmimo komisijos atsakingasis sekretorius doc. dr. Aloyzas Antanas Pažėra.

VU lenkia konkurentus Šiemet stojimas į visų Lietuvos

tetas, tradiciškai organizavo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendram

priėmimui organizuoti (LAMA BPO).

Abiturientai pretendavo į studijų

aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos

programas, suskirstytas į 13 švietimo ir ugdymo krypčių grupių 6 studijų ir

studijas vyko trimis etapais. Bendrą

mokslo srityse.

priėmimą į aukštąsias mokyklas,

Pagal pirminius skaičiavimus šie­

kuriame dalyvauja ir Vilniaus universi­

met į Vilniaus universitetą įstojo 3775

pirmakursiai, iš jų 2735 gavo studijų krepšelius. Pasak A. A. Pažėros, šis skaičius dar gali truputį mažėti, nes pasitaiko atvejų, kai pirmakursiai nutraukia studijas jų nė nepradėję (pagrindinė priežastis - įstoja į aukš­ tąsias mokyklas užsienyje).

Pagal studijų krepšelius gavusių pirmakursių skaičių Vilniaus uni­ versitetas beveik du kartus lenkia artimiausius konkurentus - Vilniaus Gedimino technikos universitetą ir Kauno technologijos universitetą. Į antrosios pakopos studijas Vil­ niaus universitete buvo priimti 1667 studentai, iš jų 1113 studijuos vals­ tybės finansuojamose vietose. Kaip pažymi A. A. Pažėra, Lietuvos aukšto­ sios mokyklos vis dar vykdo priėmimą į antrosios pakopos studijas savo jėgomis - krepšelių sistema turėtų pasiekti magistrantūros studijas kartu su pirmais studentais, stojusiais pagal

naują tvarką į bakalauro studijas, t. y. po dvejų metų.

Tačiau yra ir nerimą keliančių dalykų - ne tik Vilniaus universitete, bet ir visose kitose Lietuvos aukšto­ siose mokyklose stebima nuolatinių sesijinių ir ištęstinių studijų krizė.

VU tokių studijų grupes sugebėjo surinkti tik pačios populiariausios studijų programos - ekonomikos, teisės, politikos mokslų bei vadybos ir verslo administravimo. „Šių metų priėmimas parodė, kad Lietuvoje „miršta" studijos, paremtos neakivaiz­ dinių studijų principu", - konstatuoja A. A. Pažėra.

Tarp populiariausių Vilniaus uni­ versitete savo pozicijas biomedicinos

mokslų srityje išlaiko medicinos ir odontologijos studijų programos.

Socialinių mokslų srityje labai popu­ liarios yra ekonomikos studijos Eko­

nomikos fakultete, taip pat politikos mokslų, teisės, psichologijos studijų programos. Humanitariniuose moks­

luose tradiciškai populiarios anglų

kalbos, lietuvių kalbos ir skandinavistikos studijų programos. Kaip pažymi A. A. Pažėra, pastaraisiais metais auga susidomėjimas istorijos studijomis.

Įdomu ir tai, kad fizikos programos Vilniaus universitete turi paklausą,

Populiarių ir nepopuliarių studijų sąrašas beveik nesikeičia Šiemet, kaip ir per pastaruosius kelerius metus, į Vilniaus universi­ tetą stojantys pirmakursiai maloniai stebina savo aukštais balais. Tačiau ne visos studijų programos VU yra vienodai populiarios. Pažymėtina, kad populiarių ir nepopuliarių studijų programų sąrašas beveik nesikei­ čia.

tuo tarpu kitose Lietuvos aukšto­ siose mokyklose ši sritis nėra popu­ liari.

Tačiau VU vis dar turi ir nepopuliarių prog ra m ų. Ta rp toki ų y ra visos stud ijų programos, susijusios su informatika.

A. A. Pažėra mano, kad tam didelę įtaką daro perteklinis šio profilio

specialistų rengimas ankstesniais

metais. Beveik neatsiranda norinčiųjų stoti į lenkų filologiją, tačiau čia padėtį

gelbsti kita - populiaresnė - lietuvių filologijos ir lenkų kalbos studijų

programa.

Studentams atėjo rotacijos metas Nauji Studijų nuostatai Prieš dvejus metus į aukštąsias mokyklas įstoję naujos galimybės studentai pirmieji susidūrė su studijų krepšeliu paremtu studijų finansavimo principu. Tie, kurie studentams gavo krepšelius, galėjo pasidžiaugti nemokamu mokslu, kitiems teko mokėti už savo studijas visą kainą. Tačiau šiemet kai kurie iš šių studentų gali susikeisti vietomis, nes atėjo pirmosios rotacijos po aukštojo mokslo reformos įgyvendinimo pradžios metas.

VU gali netekti dalies krepšelių Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas nustato, kad po dvejų studijų metų studentas gali netekti finansavimo studijoms, jeigu „jo studijų rezultatų vidurkis yra daugiau kaip 20 procentinių punktų

mažesnis negu aukštosios mokyklos atitinkamos studijų programos ir for­

fakultetų studijų programose gali neatsirasti studentų, kuriems būtų rei­

kalingas atsilaisvinęs krepšelis.„Tokių studijų programų yra Matematikos ir informatikos. Fizikos, Chemijos ir kai kuriuose kituose fakultetuose. Čia rotacija gali nesudaryti prielaidų kam nors kitam užimti atsilaisvinusias vals­ tybės finansuojamas vietas", - teigia L. Bukauskas.

mos to paties kurso studijuojančiųjų atitinkamo laikotarpio studijų rezulta­

Visi bus informuoti

tų vidurkis". Tame pačiame įstatymo straipsnyje sakoma, kad atsilaisvinęs

Vilniaus universitete nustatyta, kad studentas, pretenduojantis gauti atsilaisvinusį krepšelį, turėtų pats pasidomėti tokia galimybe ir pateikti

krepšelis atitenka geriausiam tos pačios studijų programos valstybės nefinansuojamoje vietoje besimo­ kančiam studentui.

Pasak Vilniaus universiteto Studijų direkcijos vadovo dr. Lino Bukausko, rotacija VU vyks pagal universiteto Senato komisijos patvirtintą tvarką.

Pagal ją rugsėjo 10 d. fiksuojamas visų studijų programų vidurkis, o rugsėjo 20 d. - individualus kiekvieno studen­

to vidurkis. Netekusiems studijų krep­ šelių studentams bus siūloma tęsti studijas valstybės nefinansuojamose vietose. Jei toks studentas nesutiks su pasiūlymu ir iki spalio 1 d. nepasirašys naujos studijų sutarties, bus laikoma, kad jis nutraukė studijas universitete savo noru.

L. Bukausko teigimu, jau dabar yra

aišku, kad po šios rotacijos Vilniaus universitetas gali netekti dalies krep­

šelių. Taip gali nutikti tuose fakulte­ tuose, kur beveik nėra studentų, mo­ kančių už mokslus. Studijų direkcijos vadovas mano, kad kai kuriose tokių

prašymą. Vis dėlto L. Bukauskas patiki­ no, jog bus padaryta viskas, kad patys

geriausi valstybės nefinansuojamose vietose studijuojantys studentai laiku sužinotų apie galimybę gauti atsilais­ vinusius krepšelius.

Kad niekas iš studentų, turinčių galimybę pereiti į valstybės finansuo­ jamas vietas, neliks„už borto", tikina ir VU Studijų direkcijos Studijų planavi­ mo ir koordinavimo skyriaus vedėjas Vytautas Laugalys.„Su kiekvienu stu­ dentu - ir netenkančiu finansavimo, ir galinčiu finansavimą gauti - bus

dirbama individualiai", - sakė jis.

V. Laugalio teigimu, kol nėra galu­ tinių rezultatų, sunku prognozuoti, kiek Vilniaus universiteto studentų paveiks rotacija.„Mes bandėme ana­ lizuoti įvairius statistinius duomenis, žiūrėjome į trijų semestrų rezultatą, tačiau pagal tai dar nevertėtų spręsti apie tai, kiek studentų neteks krep­ šelių, nes per ketvirtą semestrą dar

daug kas gali pasikeisti", - aiškino V. Laugalys.

Studijų planavimo ir koordinavimo skyriaus vedėjo teigimu, studentų susidomėjimas rotacijos procesu jaučiamas jau kurį laiką. „Studentai

yra aktyvūs, domisi, skaito Sena­ to komisijos patvirtintą rotacijos tvarką. Daug klausimų apie rotaci­ ją mes sulaukiame ir savo portale

klausk.vu.H", - pažymi V. Laugalys.

Pasak jo, kai kuriuos studentus klai­ dina įvairūs gandai apie rotacijos tvarką kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose (įvairių Lietuvos universi­ tetų rotacijos tvarkos gali skirtis nuo Vilniaus universiteto Senato komisijos patvirtintos tvarkos).

Studentai gali pretenduoti ir į kompensaciją Pasak V. Laugalio, šiemet universi­ teto studentų laukia ir kitas įdomus procesas, apie kurį kol kas mažai kalbama. Mokslo ir studijų įstatymas numato ne tik krepšelių rotaciją, bet ir galimybę kompensuoti sumokėtą studijų kainą geriausiems valstybės nefinansuojamose vietose besimo­ kantiems studentams. Šis procesas jau irgi yra ne už kalnų.„Universitetas pirmiausia pateiks turimų studentų skaičių Švietimo ir mokslo ministe­ rijai. Tada ŠMM fondas nuspręs, ke­ liems studentams gali kompensuoti įmokas už studijas. Paskui universi­ tetas pateiks studentų pavardes, su­ rikiuotas pagal pažangumą. Fondas patikrins gautą informaciją ir kreipsis j atitinkamus studentus su siūlymu kompensuoti sumokėtas įmokas už studijas", - papasakojo apie numato­ mą proceso eigą V. Laugalys.

Studijų planavimo ir koordinavimo skyriaus vedėjo manymu, kompen­ savimo procesas iš tikrųjų gali apimti didesnę dalį studentų nei rotacija. „Tačiau apie galimybę gauti kompen­ saciją už sumokėtas studijų įmokas studentai kol kas užduoda mažiau klausimų nei apie rotaciją. Ši tema šiandien yra kiek primiršta", - sako V. Laugalys.

Vykstanti aukštojo mokslo reforma verčia Vilniaus universitetą operatyviai reaguoti į pokyčius studijų srityje. Šiais metais VU patvirtino naujus Studijų nuostatus, kurie yra suderinti su Mokslo ir studijų įstatymu.

Atvertas kelias gretutinėms ir modulinėms studijoms

Nuostatai priderinti prie šių dienų aktualijų

Pasak Vilniaus universiteto Studijų direkcijos vadovo dr. Lino Bukausko, būtinybė priimti naujus Studijų nuos­ tatus pribrendo kartu su prieš kelerius metus priimtu Mokslo ir studijų įsta­ tymu ir jame įtvirtintomis naujomis sąvokomis. „Dabar Studijų nuostatai reglamentuoja galimybę Vilniaus universiteto studentui įgyti dvigubą bakalauro laipsnį, gretutinių studijų galimybę", - pažymi L. Bukauskas.

Planuojama, kad gretutinių studijų galimybe galės pasinaudoti jau šiais metais į Vilniaus universitetą įstoję studentai, jei tai numato studijų pro­ grama.„Po metų ar po dvejų, atsižvel­ giant į studijų programą, studentams bus pasiūlyta apsispręsti, ar mokytis pagal tą pačią studijų programą įgy­ jant tik pagrindinės krypties laipsnį, ar pasirinkti gretutines studijas - dvigubą laipsnį. Tie, kurie norės įgyti dvigubą bakalauro laipsnį, turės registruotis ir, jei reikės, dalyvauti atrankos konkur­ se", - sako L. Bukauskas.

Studijų direktorius pabrėžia, kad priimtų Studijų nuostatų tekste šalia žodžio„dalykas" per brūkšnelį vartoja­ mas žodis„modulis":„Šie nuostatai yra

Apie naujus Studijų nuostatus sutiko papasakoti ir juos rengusios darbo grupės narė VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto

pritaikyti modulinių studijų sąrangai, palyginti su senuoju Studijų nuostatų variantu. Jie leidžia žiūrėti į ateitį."

Pagal naujus Studijų nuostatus akademiniai padaliniai patys gali nustatyti sesijos laikotarpį ir trukmę. „Anksčiau sesijos laikas buvo fiksuo­ tas, jis buvo vienodas visiems padali­ niams", - pažymi L. Bukauskas.

direktoriaus pavaduotoja dr. Marga­ rita Šešelgytė. Ji patvirtino, kad bū­

tinybę rengti naujus nuostatus lėmė tai, kad seni nuostatai neatitiko kai kurių naujojo Mokslo ir studijų įsta­

tymo straipsnių.„Kuriant naujuosius nuostatus vadovavomės principu nekeisti to, kas veikia gerai, pataisyti trūkumus ir priderinti prie šių dienų aktualijų", - pažymi M. Šešelgytė. Ji

pabrėžia, kad naujuosiuose nuosta­ tuose reikėjo pakeisti viską, kas buvo susiję su senąja VU kreditų tvarka, nes nuo šių metų įsigalioja europietiškoji ECTS kreditų sistema.

Pasak M. Šešelgytės, Vilniaus uni­

versiteto akademiniai padaliniai

gana palankiai reagavo į atnaujintus Studijų nuostatus. „Visi universiteto akademinės bendruomenės nariai turėjo galimybę išsakyti savo poziciją, jos buvo derinamos", - pažymi darbo grupės narė.

M. Šešelgytė rekomenduoja vi­

siems Vilniaus universiteto studen­ tams susipažinti su naujais Studijų nuostatais (juos galima rasti Vilniaus universiteto tinklalapyje). Tai stu­ dentams ne tik leis išvengti įvairių organizacinio pobūdžio klaidų, bet ir suteiks progą pamatyti naujas gali­ mybes, kurios atsiranda reformuojant studijas.

Parengė Viktoras DENISENKO

universitas

2011 m. rugsėjis

3

vilnensis

♦

__________ f I

VU bendruomenei siūlomas platus spektras elektroninių paslaugų Informacinės technologijos šiuolaikinio žmogaus gyvenime užima vis dau­ giau vietos. Jos tampa ypač aktualios studijų ir darbo procese. Vilniaus uni­ versiteto informacinių technologijų plėtra ir naudojimu rūpinasi specialus padalinys - VU Informacinių technologijų taikymo centras (ITTC). Nuo šių studijų metų VU ITTC siūlo dar daugiau elektroninių paslaugų universiteto bendruomenei.

Viktoras DENISENKO

Lengvesnė prieiga ^.prie paslaugų Pasak VU ITTC direktoriaus Marijaus Jurgučio, dideliu žingsniu į priekį tapo elektroninės tapatybių valdymo sistemos (e. tapatybių VS) įdiegimas Vilniaus universitete.„Ši sistema buvo kuriama gan ilgai - gerus metus, tačiau šiandien mes labai džiaugiamės, kad ji jau veikia", - pažymi M. Jurgutis. VU

ITTC vadovas pabrėžia, kad įdiegta sistema leidžia tiek VU darbuotojams,

tiek studentams užsisakyti visas elek­ tronines paslaugas vienoje vietoje. „Anksčiau būdavo, kad prie skirtingų paslaugų tekdavo jungtis skirtingose vietose, naudojant skirtingus prisijun­ gimo vardus ir slaptažodžius. Dabar yra bendra sistema, ir žmogus, jungda­ masis prie šios sistemos, gali iš karto pasirinkti jam reikalingas elektronines paslaugas", - sako M. Jurgutis.

Vilniaus universitetas šiuo metu studentams, dėstytojams ir administracijos darbuotojams teikia elektro­ ninio pašto, prieigos prie informaci­ nės sistemos, prieigos prie belaidžio tinklo EDUOROAM, prieigos prie virtualaus privataus tinklo (VPN) ir didelių failų perdavimo sistemos (FPS) paslaugas. Kaip teigia VU ITTC Kom­ piuterių tinklų grupės vadovė Aurelija Gefenienė, ateityje teikiamų paslaugų planuojama dar pagausinti.

Tobulina virtualiąją studento darbo vietą M. Jurgutis pažymi, kad ITTC baigia rengti ir naują vadinamąją studento darbo vietą - studentų prisijungimo ir darbo informacinėje sistemoje

aplinką. Patobulintoje sistemoje bus numatyta ir galimybė studentams bendrauti tarpusavyje. Į e. tapatybių VS yra integruojamos ir studentų darbo vietos universiteti­ nėse kompiuterių klasėse. Bet kurioje tokioje klasėje studentas gali naudo­

tis jam priskirta individualia aplinka ir duomenimis. Ateityje šią sistemą planuojama plėsti, įdiegiant virtualias nuotolines darbo vietas.

Mobiliųjų technolo­ gijų taikymai - jau šiandien ITTC nuolat įdiegia naujas priemo­ nes, kurios leidžia VU bendruomenės nariams naudotis mobiliųjų technolo­

gijų galimybėmis, ypatingą dėmesį kreipdamas į belaidės prieigos tinklą EDUROAM ir IP telefoniją.

EDUROAM- Europos akademinių institucijų belaidės prieigos tinklas.Ta­ pęs EDUROAM vartotoju, universiteto

bendruomenės narys gali naudotis bet kurios Europos akademinės instituci­ jos EDUROAM tinklu tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir mūsų universitete.

Visi, kas yra su šiuo tinklu susidūrę, žino, kad jungiantis priėjo reikia tinka­ mai sukonfigūruoti kompiuterį ar kitą mobilųjį įrenginį. Dabar universitete

yra galimybė prisijungti prie belaidžio kompiuterinio tinklo „info" ir lengvai prieiti prie informacijos, kuri yra reika­ linga šiems veiksmams atlikti.

ITTC kuruoja ir Vilniaus universiteto balso perdavimo sistemą. Svarbi jos da­ lis - IP telefoniją. „Ši telefoniją suteikia

darbuotojams daug privalumų-jie gali matyti, kas skambina, gali organizuoti konferencinį pokalbį su keliais pašne­ kovais. Taip pat galima, instaliavus tam tikrą programinę įrangą į savo nešioja­ mąjį kompiuterį, naudotis IP telefonijos paslauga nuotoliniu būdu", - pažymi M. Jurgutis. Jis tikisi, kad šią paslaugą pirmiausia įvertins Vilniaus universite­ to mokslininkai ir dėstytojai, kuriems

tenka daug keliauti.

Pasak A. Gefenienės, kol kas dides­ nę IP technologijų taikymo mobilio­ sioms aplinkoms plėtrą apsunkina tai, kad tuo pačiu tarnybiniu telefono numeriu naudojasi keli darbuotojai. „Čia mums teks ieškoti atitinkamų

sprendimų", - tikina A. Gefenienė.

Didelės apimties failai ne elektroniniam paštui Visai neseniai universiteto dar­ buotojams buvo suteikta galimybė naudotis didelės apimties failų per­ davimo sistema (FPS). Ši sistema

Vaikų universitetas - didaktinis iššūkis kiekvienam dėstytojui Šiais mokslo metais vėl ketinama rengti VU Vaikų universiteto paskaitas. irVyks dvi paskaitų sesijos: pirmasis paskaitų ciklas 2012 m. sausį-vasarį, antrasis - gegužę-birželį.

Paskaitų ciklo metu kartą per savaitę bus skaitomos 5 įvairių mokslo sričių ir temų paskaitos. Paskaitų klausysis jau­ nieji VU Vaikų universiteto studentai 8-12 metų vaikai, kurių dažniausiai į paskaitą susirenka per du šimtus!

Vaikų universiteto paskaitas gali skaityti visi universiteto dėstytojai profesoriai, docentai, lektoriai, taip pat mokslininkai ir kiti akademinės bendruomenės nariai.

Paskaitų metu vaikusatlydėję tėveliai ar globėjai neliks nuobodžiauti -jiems taip pat bus rengiamos aktualios paskaitos, ekskursijos po universitetą.

Paskaitas tėvams taip pat gali skaityti universiteto dėstytojai, mokslininkai ir kiti akademinės bendruomenės nariai.

Kodėl verta dalyvauti VU Vaikų universitete?

Universitetui įprasta savo žinias ir patirtį perteikti akademine kalba, kuri

kartais net ir studentams tampa kietu riešutu. VU Vaikų universiteto paskai­ tos - tai vieta, kur studėtingi dalykai pasidaro paprasti, o neįdomūs - kva­ pą gniaužiantys ar net stebuklingi!

Todėl Vaikų universiteto paskaitos turėtų tapti rimtu didaktiniu iššūkiu kiekvienam jo dėstytojui, mat čia sudėtingus ir svarbius dalykus reikia pateikti paprastai irįdomiai. Tad Vaikų universitete kviečiame save išbandyti kiekvieną šio iššūkio nebijantį uni­ versiteto dėstytoją, mokslininką ar akademinės bendruomenės narį!

Trumpai apie VU Vaikų univer­ sitetą VU Vaikų universitetas buvo įkurtas 2009 m. Tai buvo pirmasis Vaikų uni­ versitetas Lietuvoje. Maždaug tuo pačiu metu Vaikų universitetas susikūrė ir Kauno technologijos universitete. Vaikų universitetai jau seniai veikia daugelyje Europos šalių, iš jų ypač sėkmingai Austrijoje, Vokietijoje, Italijoje.

Vaikų universitete 8-12 metų vaikai laikinai tampa jaunaisiais studentais.

Jiems rengiamos paskaitos, kurių

tikslas - sužadinti mokslinį smalsumą ir mus supančio pasaulio pažinimo džiaugsmą.

Vaikų universitetas suteikia gali­ mybę vaikams nuo mažens pažinti universitetą, čia atrasti mėgstamus dalykus ir bene svarbiausia - pradėti kaupti žinių ir patirties klodus. Tuo tarpu universitetui jis leidžia pasidalyti savo žiniomis ir patirtimi su labai jaunu žmogumi ir taip padėti jam tobulėti nuo pat mažens.

VU Vaikų universitetą lydi sėkmė ir visuomenės dėmesys VU Vaikų universitetas gyvuoja jau trejus metus, per juos susilaukė didelio vaikų, jų tėvelių ir visuomenės dėmesio. Vaikų universiteto sėkmę rodo vien tai, kad norinčiųjų kone į kiekvieną paskaitą būna per du šimtus jaunųjų kolegų! Deja, dažnai norinčiųjų pasiklausyti įdomios pas­ kaitos yra daugiau, nei leidžia galimy­ bės. Visa tai liudija, kad auga smalsi ir aktyvi mokinukų karta. Todėl VU Vaikų universitetas stengiasi paten­ kinti mažųjų studentų žinių troškimą kviesdamas jo veikloje dalyvauti universiteto dėstytojus, mokslininkus ir kitus akademinės bendruomenės narius.

Studijų direkcijos inform.

Registracija į paskaitas. Susidomėjusius galimybe skaityti paskaitas VU Vaikų universiteto dalyviams vaikams ir jų tėveliams - maloniai prašome iš anksto apie tai pranešti VU Studijų direkcijai tel. (8 5) 219 3144, ei. paštu inga.dundulyte@cr.vu.lt, adresu Saulėtekio ai. 9,1 rūmai, Vilnius, 110 kab.

leidžia nepaisyti tų apribojimų, kurie egzistuoja elektroniniame pašte.„Sistema veikia paprastai. Vienas žmogus gali pasiųsti kitam žmogui trumpą žinutę, prisegti prie jos didelės apim­ ties failą ir suteikti tam tikrą terminą, per kurį tas kitas žmogus gali šį failą pasiimti", - pažymi A. Gefenienė. Nors ši paslauga yra nauja, tačiau jau dabar, pasak A. Gefenienės, matyti, kad ji gali tapti labai populiari: „Patogu ir tai, kad jeigu tu nori priimti didelės apimties failą ne iš VU bendruomenės nario, gali suteikti jam teisę tokį failą tau perduoti." Vilniaus universiteto studentams ši paslauga bus pasiūlyta šiek tiek vėliau, ištyrus ir įvertinus ga­ limą techninių resursų poreikį.

Tinklalapius aktyviau­ siai užsisako filologai M.Jurgutisapgailestavo, kad kol kas dar ne visi Vilniaus universiteto dės­ tytojai pasinaudojo galimybe skelbti savotinklalapį ITTC administruojama­ me VU žiniatinklyje. „Šiuo metu mes ruošiamės dar labiau supaprastinti tų tinklalapių skelbimo tvarką", - sako M. Jurgutis. Šios paslaugos valdymas

irgi bus integruotas į e. tapatybių VS. „Dėstytojo pageidavimu jo tinklalapio skelbimui bus įdiegta WordPress aplinka.Toliautiknuo paties dėstytojo priklausys, kiek jis tą tinklą la pį pildys ir ką su juo darys", - pažymi M. Jurgutis. Šiuo metu, VU ITTC duomenimis, aktyviausiai tarnybinių tinklalapių skelbimo paslauga naudojasi VU Filologijos fakulteto dėstytojai. Kaip teigia A. Gefenienė, jokių specialių rekomendacijų ar apribojimų tokiems dėstytojų tinklalapiams nėra.„Svarbu tai, kad žmogus, kuriantis tinklalapį, nepažeistų autorinių ir gretutinių teisių", - pažymi A. Gefenienė.

Prieiga prie interneto kiekviename bendrabutyje Vilniaus universitetas dabar vėl tiesiogiai administruoja savo ben-

drabučius, tad ITTC tenka prižiūrėti ir visus bendrabučiuose esančius tin­

klus. Rugpjūčio mėnesį centre įkurta speciali Bendrabučių tinklo admi­ nistravimo grupė. Šiandien visuose

universiteto bendrabučiuose veikia internetas, per vasarą kai kuriuose bendrabučiuose atnaujinti ir tinklo sujungimai.

Bendrabučių tinklams yra skirta 2 tūkst. vadinamųjų viešųjų IP adresų. „Anksčiau bendrabučiai naudojosi tik keliais viešaisiais adresais, kuriais bendrabučių gyventojai jungdavosi virtualiai.Tai sukeldavo tam tikrų pro­ blemų, jungiantis prie elektroninės bankininkystės sistemų ar kitų pa­ našių paslaugų", - sako ITTC vadovas M. Jurgutis.

Padeda VU bibliotekai VU ITTC aktyviai dirba ir su Vilniaus universiteto biblioteka. „Šiuo metu

yra baigiama diegti nauja bendros prieigos prie interneto resursų iš­ teklių informacinė sistema, kuri leis skaitytojams rasti skirtingus elektro­ ninius išteklius vienoje vietoje. Tai bus savotiškas Google analogas, kuris apims tiek visus išteklius, esančius Lietuvoje, tiek užsienyje prenume­ ruojamas duomenų bazes", - sako M. Jurgutis.

Tačiau susiduriama ir su tam ti­ kromis problemomis. Viena iš jų nauji studentų pažymėjimai, kuriuos yra sunku suderinti sd bibliotekos sistema. „Naujo pavyzdžio studentų pažymėjimai yra susieti su elek­ troniniu transporto bilietu ir jo brūkšninio kodo struktūra skiriasi nuo brūkšninio kodo struktūros, naudojamos bibliotekos sistemoje.

Gaila, kad gaminant naujus pažy­ mėjimus nebuvo konsultuojamasi su universiteto atstovais ir nebuvo atsižvelgiama į studento pažymėjimo naudojimo ypatybes universitete.

Dabar studentai dėl to gali patirti didelių nepatogumų", - apgailestavo M. Jurgutis.

Europos teisės vasaros mokykla: naujos žinios ir turiningas laisvalaikis Šią vasarą Vilniaus universiteto

į rugpjūtį vykusią vasaros mokyklą,

Teisės fakultete veikė teisės mokykla.

kurios tema buvo „Tarptautinių or­

Į ją studentai iš įvairių šalių rinkosi

ganizacijų vaidmuo modernizuojant

du kartus: birželio 26 - liepos 5 d. ir rugpjūčio 16-23 d. Šis tradicinis

nacionalinę teisę Europoje", susirin­

ir Lietuvoje alternatyvų neturintis

ko 35 gabiausi Kijevo nacionalinio T. Ševčenkos ir Donecko nacionalinio

tarptautinis projektas rengiamas jau

(Ukraina), Rusijos valstybinio I. Kanto ir

aštuntus metus. Unikalią Europos

Omsko valstybinio (Rusija), Baltarusijos

teisės vasaros mokyklą inicijuoja ir

valstybinio ir Grodno J. Kupalos valsty­

organizuoja Vilniaus universiteto Tei­

binio (Baltarusija),Taškento valstybinio

sės fakultetas, Frankfurto prie Maino

(Uzbekistanas) ir Vilniaus universitetų

J. W. Goethe's (Vokietija), Paryžiaus

teisės studentai irautoritetingi profeso­

X-Nanterre (Prancūzija) universitetai.

riai. Buvo diskutuojama tarptautinės ir

Programoje buvo numatytos atski­

nacionalinės teisės santykio klausimais,

ros paskaitos ir bendri seminarai, dis­

kalbama apie tai, kaip tarptautinės

kusijos su universitetų mokslininkais,

organizacijos ir jų kuriama teisė keičia

teisminės inscenizacijos pratybos, ap­

nacionalines teisines sistemas, įtvirtina

silankymai Lietuvos teisinėse institu­

teisės viešpatavimo ir demokratinės

cijose. Mokykloje užsiėmimai vyksta

visuomenės principus, gilinamasi į ky­

vokiečių ir prancūzų kalbomis.

lančias problemas, įgyvendinant šiuo­ laikinius tarptautinės teisės standartus

Pirmosios vasaros mokyklos tema buvo „Dalyvavimas sprendimų pri­

Rytų Europoje ir Centrinėje Azijoje.

ėmimuose ES". Į šią temą gilinosi 40

Vasaros teisės mokyklos dalyviai

studentų iš Vokietijos, Prancūzijos,

turėjo puikią galimybę užmegzti

Baltarusijos ir Lietuvos. Paskaitas

pažintis su savo bendraamžiais iš kitų

skaitė daugiau kaip kelios dešimtys

šalių universitetų, aplankyti istorinę

■ žymių mokslininkų, tokių kaip prof. H. | Kohlis, prof. dr. P. Gilles'is, dr. O. Seulas,

Lietuvos sostinę Trakus, pasigrožėti

prof. S. Kerneisas, VU Teisės fakulteto

profesoriai.

Molėtų observatorijos teikiamais dangaus vaizdais.

TF inform.

4

vilnensis

f f fjubiliejus

2011 m. rugsėjis

_______________________________________________

Universitetui atidaviau geriausius Liana BINKAUSKIENĖ Visi tikslai - vardan univer­ siteto prestižo Nuo 7 945 m. Jūs - Vilniaus universitete. 33 metus vadovauta universitetui. Tai ištisa epocha. Kokius įvykius išskirtumėte kaip svarbiausius Jūsų vadovavimo universite­ tui laikotarpiu?

Vilniaus universitete pradėjau mokytis 1940 m., paskui vokiečiai uždarė, buvo pertrau­

ka. Kai 1 944 m. universitetas vėl pradėjo veikti, buvau anapus fronto linijos. Aš jau gimtajame Eržvilke (Tauragės r.) gimnazijoje dėsčiau.

Ištrūkti tada buvo nelengva, nes veikė karo

metų įstatymai, už savarankišką darbo vietos

apleidimą grėsė kalėjimas. Bet susitvarkėm.

Tais laikais rektoriai buvo ne renkami, o ski­ riami. Ir jeigu patekai į tą postą, tai jo atsikratyti

buvo labai sunku. Tarp rektorių sklandė anek­ dotas, kaip rektorius gali išeiti iš savo posto.

Buvo tik du būdai: pirmas - jei gausi infarktą, tuomet gydytojai uždraus, antras - iškrėsti di­ delę kiaulystę, mažos kiaulystės neužtekdavo.

Na, abu tie metodai nelabai malonūs...

Buvo sudėtingi metai. Aš labai nenorėjau eiti dirbti rektoriumi: buvau į mokslą įsitraukęs,

man sekėsi, jaučiau, kad tos pareigos trukdys mokslui. Bet galų gale mane įveikė ir aš sau

išsikėliau trejetą uždavinių, kaip reikia dirbti universitete.Tie uždaviniai man buvo aukščiau už visą rutiną.

Pirmiausia - man rūpėjo universitetą iš­ laikyti lietuvišką. Jis jau buvo palietuvintas,

po partijos XX suvažiavimo atsirado daugiau galimybių. Rektorius akad. Juozas Bula­

vas (1956-1958), drąsus žmogus, jau buvo pravaikęs garsiai kalbančius, bet nekokius specialistus ir gerokai pravalęs universitetą.

Vilniaus universitetas buvo vienintelisTarybų Sąjungoje, kuriame viskas buvo dėstoma na­

cionaline kalba.

Antras uždavinys - aš maniau, kad uni­

versitetui reikia atsikovoti savo istoriją. Juk mums neleido minėti 385 metų sukakties.

Tiesa, išeivija tada paminėjo. Vienas mūsų istorikas, valdžios paprašytas, parašė, kad čia jokio universiteto nebuvo, tik kažkokia menka

jėzuitų mokyklėlė. Tas buvo rašoma net enci­ klopedijoje.

Trečia - universitetą paversti mokslo univer­ sitetu. Atskiri mokslo darbai kai kuriose srityse buvo daromi, bet taip, kaip turėtų būti univer­ sitete, dar nebuvo. Reikėjo paruošti kadrus, rūpintis laboratorijomis, įranga, literatūra. Tada

buvo geležinė uždanga, ryšiai su Vakarais buvo nepaprastai komplikuoti - reikėjo pažinčių ir pinigų. Svarbiausia turbūt buvo gauti pinigų.

Jeigu tematika domino maskviečius, tai buvo lengviau ir mums. Buvo koncentruojamasi į keletą sričių. Štai širdies ir kraujagyslių chirur­

gija dabar jau išaugusi iki pasaulinio lygio, o tada nuo kelių žmonių viskas prasidėjo. Kaip tai atsirado? Aukštojo mokslo ministerija, no­

rėdama, kad visos Sąjungos universitetuose būtų daugiau mokslo, išsirūpino etatų. Kokį 50 etatų gavo Lietuva, bet tik medikai. Čia reikėjo pasiderėti su Kaunu.

Dar iš tokių didesnių dalykų - pradėti ruošti biochemikai, biofizikai. Šiandien ir tie, ir tie gerai laikosi.

Fizikos srityje buvo imtasi puslaidininkių fizikos, lazerių fizikos. Humanitariniuose

moksluose gana neblogai laikėsi lituanistika.

Blogiau gal buvo su istorija - ji buvo perdaug politizuota, bet istorikai išmoko taip rašyti, kad

neprisikabintų.

Ekonomika ir buvo, ir dabar tebėra toks savotiškas mokslas.

Bet vienaip ar kitaip pertą laiką universitetas labai sustiprėjo kaip mokslo universitetas.

„Aš jau truputį ir išsisėmiau, tiek daug tų interviu. Gerai, kad šiek tiek primirštu, ką esu kalbė­ jęs“, -juokiasi ilgametis Vilniaus universiteto rektorius akad. Jonas Kubilius (S. Paškevičiaus nuotr.), kai susitinkame pasišnekėti jo namuose atokioje Antakalnio gatvėje. Liepos 27 d. gar­ biam profesoriui sukako 90 metų. Ilgametis Vilniaus universiteto rektorius, Greifsvaldo, Prahos, Latvijos, Zalcburgo universitetų garbės daktaras, Lietuvos matematikų draugijos prezidentas, naujos matematikos krypties - tikimybių teorijos ir skaičių teorijos mokyklos Lietuvoje kūrėjas ir vadovas, Santarvės fondo laureatas pastaraisiais mėnesiais nestokojo žurnalistų dėmesio.

Jis niekada jo specialiai nesiekė. Sąžiningai ir principingai 33 metus ėjęs Vilniaus univesiteto rektoriaus pareigas, dirbęs mokslinį darbą, akademikas nusipelnė pagarbos - jis ir dabar vadi­ namas Rektoriumi. Rugsėjo 15 d. Vilniaus universiteto bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje atida­ roma paroda „Aš tikiu savo universitetu kaip tikiu Lietuva. Prof. J. Kubiliui - 90“. Rugsėjo 16 d.

Vilniaus universiteto rektorių, profesorių, habilituotą daktarą Joną Kubilių iškilmingame Senato posėdyje Šv. Jonų bažnyčioje pagerbs universiteto akademinė bendruomenė.

5

^ensis

2011 m. rugsėjis

_______________________________________________ jubiliejus kks

ir vertingiausius savo metus Atsirado įvairiose srityse dirbančių žmo­ nių. Tada buvo dviejų laipsnių sistema. Buvo žmonių, kurie daktaro laipsnį įgijo prieš karą, bet čia tie laipsniai buvo peržiūrimi, ne visi patvirtinti, daugelis gavo tik kandidato laips­ nį. Vienas kitas, gal labiau politiškai valdžiai

priimtinas, buvo patvirtintas profesoriumi.

Bet jų buvo nedaug, be to, nemaža pasitraukę į Vakarus. Reikėjo rūpintis ir kandidatais, ir daktarais. Tais laikais jau prasidėjo daktaro di­ sertacijų rašymas. Pirmasis daktaro disertaciją apsigynė Kauno medicinos instituto rektorius Z. Januškevičius, karo dalyvis - jis turėjo gerus ryšius su Maskva, antras buvo profesorius A. Jucys - teorinė fizika, o trečias - J. Kubilius atsirado. Buvau jauniausias. Tik trys daktarai.

Kai išėjau iš universiteto rektoriaus posto, jau buvo maždaug 150. Pagal kandidatų skaičių mes Sąjungoje užėmėme ketvirtą vietą, pagal daktarų - šeštą. Tai šį tą parodo. Žinoma, universitetas plėtėsi, reikėjo rū­ pintis ir jo kasdienybe - praplėsti valdas, pristatyti naujų pastatų, kad būtų kur mokytis, buvo daug ūkinių reikalų. Aišku, padėdavo ir

personalas. Man visą laiką sekėsi, kad aplink mane buvo mane suprantančių ir palaikančių žmonių. Žinoma, apdairiai, pasitelkiant di­

_

plomatiją, buvo galima daug ką padaryti. Tad kartu su kitais mes ką galėjom, tą darėm.

Universiteto 400 metų jubiliejus - vienas didžiausių įvykių tuometinio universiteto gyvenime. Tai kaip tik buvo susiję su mano uždaviniu - atsikovoti universiteto vardą. Mes tą įvykį paminėjom. Ir gerai paminėjom. Poetas Justinas Marcinkevičius pasakė, kad nuo čia Lietuvoje prasidėjo Sąjūdis. Ta šventė skyrėsi nuo tokio pobūdžio švenčių kituose tarybi­ niuose universitetuose, kitaip organizuota, kitoks buvo jos turinys. Kaip atrodydavo tada tokie jubiliejai? Pigus politizuotas pranešimas, koncertas studentų jėgomis, toks margas „vinegretas", ir geros išgertuvės. Mes atsisakėme šito scenarijaus. Žinoma, reikėjo tais laikais

kuo domėjausi. Buvau geras mokinys, net ne­ žinau tokio dalyko, kuris man būtų nepatikęs.

nebuvo, bet reikia žmonėms nušviesti mūsų

laipsnis ir tai, žinoma, labai pablogino profe­

pradžią. Tikiuosi per metus ar dvejus užbaigti

sūros kokybę - šiandien tapti profesoriumi yra

visko būna. Matematika buvo nepolitizuota tai irgi turėjo tam tikrą įtaką. Be to, ją reikėjo suprasti: pasiskaitęs brošiūrų matematikos

tą knygelę.

gana lengva.

negalėsi dėstyti.

Ar šiandien įmanoma padaryti atradimą matematikos moksle? Ar yra neartų dir­ vonų?

Paplitusi tokia nuomonė, kad viskas, kas padaroma, jau padaryta. Taip tik atrodo. Ma­

kalbu apie tarybų sudarymą, kai ne aukštosios

buvo 1962 m., iki šiol ji gyva, vyksta kasmeti­ nės mūsų konferencijos. Štai ir dabar rugsėjo

o ministerija, taigi aišku, kad taryba bus politi­

teorijos metodų konferencija, kurią rengė

mano mokiniai.

reformuoti ir keisti daug ką, bet gal ne taip.

Atrodo, kuo labiau sensti, tuo turėtų būti

prastai sparčiai. Kasdieniame gyvenime ne visi tą jaučia. Pinigus suskaičiuoti ar žemės sklypo

daugiau laiko, bet iš tikrųjų taip nėra, nes jau nebe tie pajėgumai.Taip, baigiau dėstyti prieš

plotą apskaičiuoti kiekvienas dabar moka.

Mokslas iškelia vis naujų uždavinių matema­ tikai. Šiandien dar ir fizikos, ir chemijos moks­

porą metų - sunku išstovėti prie lentos tiek laiko. Be to, studentai po truputį keičiasi, ir aš,

luose yra daug neatsakytų klausimų, kur reikia matematikos pagalbos. Naujas tūkstantmetis

mokyklos kolektyvas spręs apie tarybos sudėtį,

zuota. Studentų krepšeliai - aš manau, kad jų nereikėtų, kitaip reikia spręsti tuos klausimus. Žinoma, laikai keičiasi, be abejonės, reikėjo

tematika, kaip ir kiti mokslai, plėtojasi nepa­

Dabartinė reforma - daugiau žodžiai negu

reforma, griovimas viso to, kas buvo.

Ar toliau universitetas eina geru keliu? Žinoma. Universitetas yra universitetas. Čia nedaromi kvaili eksperimentai. Man rodos, kad

žinoma, pasikeičiau, ir tokio didelio pasitenki­ nimo iš dėstymo kaip anksčiau jau neturiu.

Vilniaus universitete stengiamasi spręsti iškilu­

Šeimoje diplomatija būtina

elgtis, kaip šiais laikais reikia. Dabar, žinoma,

sias problemas ir įvairius klausimus tinkamai.

Dabartiniai vadovai gana kvalifikuoti, jie moka

suformulavo naujas problemas - tai vadina­ mosios Tūkstantmečio problemos. Parinkta

10 problemų. Atsirado žmonių, kurie skiria premijas - už kiekvienos problemos sprendimą

Su žmona išgyvenote 59 metus. Kokia

pažadėta milijonas dolerių. Iš jų jau vieną pavy­ ko išspręsti, bet kitos devynios dar laukia atsa­ kymų. Bet ir be tų problemų matematikams yra ką veikti. Visur matematika randa pritaikymą.

Gal jau teko girdėti apie matematinę filologiją.

Mūsų matematikai apskaičiavo lietuvių kalbos informatyvumą, dar kai kuriuos dėsningumus surado, matematikos dėsniai veikia ir grožinėje literatūroje, poezijoje, tik juos reikia mokėti

šeimyninės laimės paslaptis?

Ai, žinot, nežinau, kaip tą paaiškinti... Matyt,

man pasitaikė gera žmona, nuostabi moteris. Šeimoje irgi reikia tam tikros diplomatijos,

kuri buvo tada priimtinesnė, kiek mažiau tų

abstrakcijų. Vėliau ta šaka sustiprėjo, daugiau žmonių atėjo. Diferencialinės lygtys - sunki

Nauja biblioteka, mokslo ir verslo slėniai...

Jums reiškia universitetas? viau geriausius ir vertingiausius savo gyvenimo

nebuvo didelių problemų. Mano žmona dir­

metus. Ir dabar jis man yra svarbus. Seku, kas

bo, gana atsakingą tarnybą turėjo, tik paskui

čia darosi.

išėjo į pensiją, tai ir nebuvo kada kitomis problemomis užsiiminėti. Ji daugiau užsiėmė

pastatytas.

jėgas. Mes nuėjome kitu keliu - sukoncen­ travome jėgas į kelias pagrindines kryptis.

Tai tikimybių teorija ir matematinė statistika,

ko nebuvo pastatyta. O kaip dabar pajudėjo!

reikia stengtis kaip nors užtušuoti. Bet man

Reikia nuolat viską girdėti. Plėtojamos naujos,

Lietuvoje neblogi, nes neišsiblaškė jėgos. Ma­

Sakysim, po Nepriklausomybės paskelbimo aš jau neilgai dirbau rektoriumi, nuoto laiko nie­

Tai mano gyvenimas buvo. Universitetui atida­

vaikų auklėjimu, ūkiniai reikalai daugiau ant

didelės teorijos. Matematika dabar pasidarė dar abstraktesnė.

Man atrodo, kad matematikos reikalai

atsirado daugiau galimybių, Europos fondai.

jeigu kyla kokių nesutarimų, nereikia gilinti,

atrasti. Matematika yra gyvas mokslas, nuolat besivystantis, atsinaujinantis. Jeigu 10 metų atsiliksi nuo matematikos, tai ir būsi atsilikėlis.

Gyvenimas keičiasi, verty­ bės lieka tos pačios

mano pečių buvo - štai šitas namas mano

Kuo vaikai - sūnus, dukra užsiima? Ar vaikaičiai neemigravo?

Sūnus Kęstutis dirba Matematikos ir infor­

Kas Jums kelia daugiausia nerimo, la­

biausiai jaudina stebint šiandieninį Lie­ tuvos gyvenimą - emigracija, nedarbas ar pa n.?

matikos institute, yra tarybos pirmininkas, pro­

Daug negerovių yra. Perdėtas turto garbi­

fesorius. Jo žmona, kursioke matematikė, dirba

nimas: turtas yra blogis, kai daugiau nieko, be

Vilniaus Gedimino technikos universitete.

turto, nematai, tai gadina žmogų. Gal čia ir viena iš emigracijos priežasčių. Žmonių sąžiningumas

Dukra Birutė - Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentė, vadovauja vienam iš kardi­

ologijos skyrių VUL Santariškių klinikose.

Vaikaičiai, sūnaus vaikai - vyresnioji Eglė stomatologė, šiuo metu dirba Anglijoje ir

mokosi University College London stomato­ logijos institute. Nesakau, kad ji emigravo. Aš

dabar mažesnis. Bet, nepaisant visko, kad ir kas čia ką šnekėtų - mes darome pažangą.

Krizė kiek patrukdė, bet vis tiek pažanga yra. Aš

mėgstu sakyti: kas bus, kas nebus, bet lietuvis nepražus. Šimtmečiais nepražuvo, nepražus ir šiais laikais.

sritis, joje irgi turime sėkmingai dirbančių.

Pastaruoju metu pasidarė reikšminga mate­

jai visada sakiau, kad kol yra sąlygos, reikia

matinė logika.

užsidirbti pinigų ir grįžti į Lietuvą. Juk Lietuvoje

skalę?

dirbti toje srityje reikia aparatūrą turėti, o ji

Turbūt daro įtaką. Žinoma, lieka tai, ką labai

Kuo dabar užsiimate? Baigėte dėstyti

Man rodos, kad matematika - mano pa­ šaukimas, nors vidurinėje mokykloje aš daug

Aukštajai mokyklai nereikia politizavimo, -

įsteigiau Lietuvos matematikų draugiją, tai

pradžioje Palangoje organizuota penktoji

Galima buvo imti spręsti įvairiausių mate­ matikos sričių problemas. Tai būtų išblaškę

Domėjotės literatūra, chemija, mate­ matika, bet tapote matematiku. Kuo ji Jus patraukė? Ar manote, kad tai Jūsų pašaukimas?

Dirbu kaip mokslo organizatorius - kadaise

tarptautinė analizinių ir tikimybinių skaičių

svečių. Po to jubiliejaus mūsų universiteto prestižas smarkiai šoktelėjo.

Matematika įtraukė ir nepaw leidžia

mokslą... buvo daug kas padaryta, ko nereikėjo daryti. Vietoj dviejų laipsnių padarytas vienas

stora knyga, matematikos dar labai geros

tematikų Lietuvoje tada buvo labai nedaug.

Nors šios pareigos ir trukdė mano moks­ liniam darbui, tačiau, žinoma, dirbau aš ir jį.

Jaučiau atsakomybę už universitetą, norėjau, kad jis būtų lietuviškas, su savo istorija ir sti­ prus mokslo potencialu.

ne tik apie universitetą, iš viso apie aukštąjį

Matematika mane patraukė savo tikslumu, griežtumu. Jei matematikoje jau ką pasakei, tai pasakei, o, sakysim, kituose moksluose... ten

atiduoti„kas ciesoriaus - ciesoriui", bet buvo ir be to padaryta daugiau. Pavyko sukviesti daug

Ką Jums reiškė būti VU rektoriumi?

rašau knygelę „Matematika Lietuvos aukšto­ siose mokyklose, 1920-1944 metai".Tai nebus

būdamas 88 metų.

Jau mano amžius ne tas, kad daryčiau tą, ką jaunystėje dariau, bet nepamirštu - skaičiuo­ ju, šį tą sprendžiu, gal kas nors iš to išeis. Vis dėlto dabar pagrindinis mano darbas - rašyti matematikos istoriją Lietuvoje. Šiuo metu

• ••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••••

Akademiko Jono Kubiliaus įvertinimai

nepaprastai brangi.

Ar labai laikas pakeitė Jūsų paties vertybių

vertinu - žmonių darbštumas, sąžiningumas,

Kitas vaikaitis, Jonas Kubilius jaunesnysis -

pareigingumas. Tai nėra konjunktūriniai da­

gabus vaikis. Pradėjo čia universitete studijuoti

lykai, nemanau, kad turėtų keistis. O muzika jau nebe ta, man ji nepatinka. Tai nereiškia,

biochemiją, metus pasimokė, nepatiko. Po to MIT (Masačūsetso technologijos institute, JAV)

kad dabartinė muzika - ne muzika, bet visi

baigė du bakalaurus - fizikos ir matematikos.

tie strypčiojimai ekrane... nežinau, kaip juos

Susidomėjo neurologija. Po studijų pasiliko

pavadinti. Bet, žinoma, yra ir rimtai dirbančių

metus dirbti, kad įgytų dar daugiau biologijos

muzikų. Turime daug rašytojų, tiesa, dabar

•

žinių, persikraustė į Europą, Belgijos Liuveno

jau aš kiek atsilieku - mažiau skaitau lietuvių

universitete rašo daktaro disertaciją. Vaikaičiai

• :

dar nevedęs ir neištekėjusi. Reikia manyti, kad

grožinės literatūros. Klasika man patinka - aš mėgstu prancūzų klasikinę literatūrą ir paskai-

amžinai taip nebus.

tinėju, moku keletą kalbų (lietuvių, rusų, anglų,

Lietuvos nusipelnęs mokslo (1959) ir kultūros (1981) veikėjas, Lietuvos valstybinės premijos laureatas (1958,1981), Greifsvaldo (Vokietija, 1981), Prahos (1982), Latvijos (1989) ir Zalcburgo (Austrija, 1992) universitetų garbės daktaras. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino (Komandoro kryžiaus) kavalierius (1993), Vilniaus miesto garbės pilietis (2006), Jurbarko rajo-

• ; • • I

no garbės pilietis (2009), Petro Vileišio vardo nominacijos laureatas (2010), Alumni draugijos garbės narys.

Apdovanotas Baltijos šalių mokslų akademijų atminimo medaliu (2003), Santarvės ordinu (2006), atminimo ženklu „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai" (2010). 1960 m. įsteigė mokslinį žurnalą „Lietuvos matematikos rinkinys", buvo jo redaktorių tarybos narys, nuo 1998 m. - vyr.

; ; • • 1

vokiečių, prancūzų, lotynų).

Apie mokslo ir studijų refor­ mą ir universiteto kelią manote apie dabar vykdomą studijų ir

mokslo reformą?

Su aukštuoju mokslu, kaip ir su visa švietimo

Ar domitės krepšiniu, sirgsite už Lietuvą?

Ne. Gerai, kad žmonės tuo užsiima, jeigu jie tą mėgsta. Kokiu nors sirgalių būti - tai man nesuprantama.

Jei atsuktumėte laikrodį atgal, ar norėtu­ mėte ką nors keisti savo gyvenime?

sistema, buvo eksperimentuojama. Tą darė

Žinoma, o kaipgi. Daug kam rūpi tas klausi­ mas. Ir daugelis su patosu atsako„Žinoma, kad

redaktorius, nuo 2007 m. - garbės redaktorius. 1962 m. organizavo Lietuvos matematikų draugiją ir iki šiol yra jos pirmininkas ar prezidentas. 1962 m. išrinktas Lietuvos mokslų akademijos akademiku. 1989-1990 m. - SSRS liaudies deputatas. 1992-1996 - Lietuvos Respublikos Seimo narys. Nuo 2001 m. - LSDP ir LDDP jungtinio suvažiavimo LSDP tarybos narys. Nuo 2001 m. -

; • • I

jauni žmonės, jie pajautė, kad viską žino ir

sambūrio „Patirtis" pirmininkas.

I

tuvai. Tas liberalizmas būtų neblogai, bet ne

išmano, seniai jiems nereikalingi, nes sugadinti

nugyvenčiau taip pat." Graikai sakė: į tą pačią

tarybinės santvarkos, ir pradėjo pamėgdžioti

upę antrą kartą neįbrisi. Keičiasi sąlygos, kitaip

amerikonus. Kas tinka Amerikai, netinka Lie­

matyti, kitaip būtų tekę ir gyventi.

Tačiau išlieka vertybės, kurios nepasikeitė ir dabar tebėra tos pačios.

visur jis tinka. Kai kurios reformos, - aš kalbu

universitas

6

2011 m. rugsėjis

vilnensis

4

fff

Vilniaus universiteto biblioteka informacijos ir komunikacijos erdvė

cipai ir sprendimai, kurie jau yra sėkmingai įgyvendinti centrinėje Vilniaus universiteto bibliotekoje.

I. Krivienės teigimu, bus stengiamasi sukurti bibliotekoje jaukią, vartotojui patrauklią atmosferą. Be spausdinti­ nių leidinių, biblioteka ketina pateikti ir lengvą prieigą prie elektroninių

Kartu su Vilniaus universitetu į naujus studijų metus žengia ir universiteto biblioteka (VUB). Šiais metais ji yra pasirengusi pasiūlyti akademi­ nei bendruomenei dar daugiau naujų paslaugų.

Be to, sėkmingai vyksta VUB persitvarkymo ir modernėjimo procesas, atitinkantis visas šiuolaikines tendencijas. Biblioteka tampa uni­ versalia erdve, kuri užtikrina vartotojui prieigą prie visų galimų informacijos šaltinių ir suteikia sąlygas dirbti su jais.

Viktoras DENISENKO Daugiau savitarnos paslaugų Viena iš pasaulinių tendencijų, ku­ rią perima ir VUB - bibliotekos tampa atviresnės vartotojams. Ne taip seniai į centrinės bibliotekos patalpas buvo perkeltos beveik visos prie centrinių universiteto rūmų esančių fakultetų skaityklos (kol kas neperkelta lieka Is­ torijos fakulteto skaitykla). Šiose skai­ tyklose aktyviai įgyvendinamas atvirų fondų principas.„Čia galima rasti labai

daug tarpdisciplininės literatūros. Be to, laisva prieiga prie knygų lentynose ir jų laisvas judėjimas visoje centrinėje bibliotekoje yra mūsų skaitytojų labai vertinamas", - pažymi VUB generalinė direktorė Irena Krivienė.

Nuo naujųjų studijų metų Vilniaus universiteto bibliotekoje pradėjo veik­ ti spaudinių ir mokomosios literatūros išdavimo savitarnos aparatas. Pasak I. Krivienės, per vasarą bibliotekos darbuotojai, naudodamiesi RFIDtechnologija, paruošė visus Filologijos, Filosofijos ir Orientalistikos skaityklų knygų fondus savarankiškam išdavi­ mui į namus.„Savitarnos aparatas yra

įrengtas prie Filologijos skaityklos.

Jeigu knyga yra išduodama į namus, vartotojas gali pats pasiimti ją iš len­ tynos, nueiti prie aparato ir „išduoti" ją sau", - aiškina I. Krivienė. Knygos statusą - ar ji gali būti išduota į namus, ar ne - liudija ant jos nugarėlės užkli­ juotas atitinkamos spalvos lipdukas, tai galima patikrinti ir VU bibliotekos informacinėje sistemoje.

Centrinės Vilniaus universiteto bibliotekos lankytojai taip pat gali savarankiškai kopijuoti jiems reikalin­ gus tekstus. Ši paslauga nėra nauja savitarnos kopijavimo aparatai stovi bibliotekoje jau seniai. „Norėčiau

pabrėžti, kad, dirbant šiais aparatais, kopijos kaina yra lygi kopijos savikai­ nai. Mes suprantame, kad dažniausiai šia paslauga naudojasi studentai, o jų finansinės galimybės neretai būna ribotos", - sako I. Krivienė. VU bibliotekos generalinė direktorė taip pat pažymi, kad bibliotekoje esantys kopijavimo aparatai yra daugiafunkciai. Jais galima netik padaryti kopiją, bet ir nuskenuoti knygos puslapį ir nusiųsti jį į savo elektroninio pašto dėžutę. „Ši paslauga irgi yra gana pigi. Be to, VUB taip prisideda prie ekologiškumo skatinimo ir popieriaus taupymo", - sako I. Krivienė.

Naujas bibliotekos pastatas - jau 2012-aisiais Ypatingo dėmesio centre yra ir naujas bibliotekos pastatas, sta­ tomas Saulėtekyje. Šiame pastate

įsikurs Nacionalinis atviros prieigos mokslinės komunikacijos ir informa­ cijos centras (MKIC). Jau 2012 m. į jį turėtų persikelti dalis VU bibliotekos administracijos irfondų (centriniuose bibliotekos rūmuose liks istorinės spaudinių ir rankraščių kolekcijos, taip pat humanitarinių mokslų knygų fondai ir skaityklos).

Pasak I. Krivienės, naujas biblio­ tekos pastatas turėtų tapti puikiu modernios bibliotekos pavyzdžiu.„Ne taip seniai pas mus lankėsi architektas iš Leipcigo Gunnaras Volkmannas, kuris, susipažinęs su MKIC pastato projektu, pavadino jį„nepaprastai in­ telektualiu", - pažymi I. Krivienė. Pagal vykdomą projektą antžeminė naujo bibliotekos pastato dalis bus sudaryta iš trijų korpusų, sujungtų po žeme saugyklų ir technologiniais aukštais.

Planuojama, kad vienas - mažesnis korpusas bus skirtas bibliotekos

kurioje jis galėtų laisvai dirbti su infor­ macija, keistis idėjomis, mokslinėmis įžvalgomis, bendrauti su kolegomis.

Tokiu keliu eina ir Vilniaus universite­ to biblioteka, kurdama MKIC. Pasak I. Krivienės, centre bus įdiegti prin­

šaltinių. „Mes esam patys didžiausi elektroninių žurnalų - vadinamųjų duomenų bazių-vartotojai Lietuvoje. Šiuo metu prenumeruojame apie 52

personalui, o du kiti - didesni - biblio­ tekos paslaugų vartotojams. Viename šių korpusų įsikurs fizinių ir techno­ logijos mokslų, o kitame - socialinių mokslų skaityklos.

Atidarydama MKIC, Vilniaus univer­ siteto biblioteka žengia naują žingsnį savo istorijoje. Pasak I. Krivienės, nors į VUB ir anksčiau ateidavo skaitytojai ne tik iš akademinės universiteto bendruomenės sluoksnių, šiandien biblioteka ruošiasi priimti naują iššūkį.

MKIC taps visaverte dabar kuriamo „Saulėtekio" slėnio dalimi. „Čia pra­

siplečia ir mūsų funkcijos, ir mūsų vartotojų būrys. MKIC aptarnaus ne

tik plačios akademinės bendruo­ menės narius, bet ir naują vartotojų grupę, su kuria mes beveik neturime patirties - tai verslo įmonės, kurios įsikurs „Saulėtekio" slėnyje", - sako I. Krivienė.

Visi šie iššūkiai laukia Vilniaus uni­ versiteto bibliotekos jau artimiausiu metu. Rangovai turėtų perduoti MKIC pastatą universitetui 2012 m. kovo mėnesį. Pasak I. Krivienės, planuoja­ ma, kad visiškai įrengtas ir paruoštas darbui centras galėtų atverti duris lan­ kytojams jau kitų metų pabaigoje.

MKIC - draugiška aplinka Pažymima, kad šiuolaikinės biblio­ tekos filosofija yra susijusi su siekiu sukurti vartotojui draugišką aplinką,

įvairių mokslo sričių duomenų bazių.

Tarp jų visame pasaulyje žinomos ir pripažintos duomenų bazės - tokios kaip SCIENCE DIRECT, „Nature", EBSCO, SPRINGER LINK, EBRARY". Taip pat prenumeruojame daug socialinių mokslų duomenų bazių", - pažymi I. Krivienė. Pasak VUB generalinės direktorės, centre visos Saulėtekio slėnio bendruomenės galės be apri­ bojimų iš bet kurios kompiuterizuotos darbo vietos naudotis visais elektroni­ niais ištekliais, kuriuos prenumeruoja biblioteka.

Generalinė direktorė pabrėžia, kad neatsitiktinai naujas bibliotekos pastatas apibūdinamas kaip „komu­ nikacijos centras". „Žmogus ateina į

biblioteką ieškoti informacijos, tačiau taip pat svarbu, kad jam čia būtų pa­ togu", - sako I. Krivienė. MKIC numaty­ tos ne tik darbo, bet ir poilsio erdvės. Čia veiks kavinė, kurioje lankytojai ga­ lės ir pavalgyti, ir tiesiog pabendrauti prie kavos puodelio. Naujame pastate numatyti ir seminarų kambariai, kur studentai galės dirbti grupėse ar su dėstytojais. Centre bus įrengta 250 vietų konferencijų salė. Pagalvota ir apie jaunus tėvus - MKIC numatytos erdvės, kuriose tėvai ir vaikai prie vie­ no stalo galės skaityti kiekvienas savo knygą. I. Krivienė pažymi, kad centras veiks visą parą be poilsio dienų (iš­ skyrus valstybinių švenčių dienas). „Mes planuojame įrengti MKIC taip, kad kiekvienas žmogus su skirtingais poreikiais atėjęs surastų sau tinkamą erdvę - tiek informacinę, tiek fizinę", pabrėžia I. Krivienė.

Deja, kol kas biblioteka negali su­ teikti panašių sąlygų humanitarinių mokslų atstovams. „Apie tai, kad centrinė biblioteka galėtų būti atida­ ryta ir naktį, mes jau kalbame kelerius metus, tačiau tinkamą sprendimą sunku surasti, nes centrinės bibliote­ kos fonduose yra saugomos kultūros paveldo vertybės. Be to, bibliotekos patalpos yra susipynusios su centri­ nės administracijos patalpomis. Kol

kas nematome vietos, kurią galima būtų įrengti taip, kad į ją mūsų varto­ tojai galėtų ateiti ir naktį. Tačiau mes apie tai galvojame ir, manau, laikui bėgant surasime tinkamą sprendi­ mą", - tikina I. Krivienė.

Pirmakursiai labiausiai laukiami lankytojai Prasidėjus naujiems studijų me­ tams VUB laukia visų akademinės bendruomenės narių antplūdžio, tačiau, kaip pažymi I. Krivienė, pirma­ kursiai visada yra laukiami labiausiai. „Jiems čia viskasyra nauja. Mes turime įvesti juos į VUB pasaulį, supažindinti su bibliotekos darbo principais ir informacijos paieškos pagrindais", sako VU bibliotekos generalinė direktorė. Ji ragina pirmakursius ateiti į bibliotekos rengiamas atvirų durų dienas (tokios dienos vyks visą rug­ sėjį, o išsamesnę informaciją apie jas turi kurso kuratoriai ir VU Studentų atstovybės padaliniai). I. Krivienė pažymi, kad pirmakursiai ir patys gali organizuotai kreiptis į biblioteką,

registruotis į atvirų durų dienas VUB tinklalapyje. „Per atvirų durų susiti­ kimus studentai yra supažindinami su tuo, kas yra biblioteka, kur ieškoti mokomosios literatūros, vadovėlių ir kaip naudotis elektronine informacija.

Jiems paaiškinama, kur kreiptis, norint surasti savo studijoms reikalingos literatūros", - sako I. Krivienė.

VUB generalinė direktorė taip pat pabrėžia, kad biblioteka nuolat da­ lyvauja įvairiuose edukaciniuose ir informaciniuose projektuose. Jau rugsėjį į ją turi atvykti 20 studentų iš Vokietijos, Austrijos, Čekijos ir Bulgarijos, kurie kartu su studentais iš VU Komunikacijos fakulteto dalyvaus tarptautinėje vasaros stovykloje. Šio

projekto tikslas - supažindinti stu­ dentus su naujausiais bibliotekų pas­ tatais. Pasak I. Krivienės, projekte, kurį koordinuoja Humboldtų universiteto biblioteka, VU biblioteka dalyvauja jau trečius metus iš eilės. „Studentai, įtraukti į projektą, sužino, kokie yra pagrindiniai akcentai statant naujus pastatus bibliotekoms, kokių paslaugų tikisi šiuolaikiniai vartotojai, kokios pačios naujausios akademinių bibli­ otekų plėtros tendencijos ir kaip jas atitinka naujai statomi ar renovuojami pastatai. Ypač vertinu tarp studentų užsimezgančius profesinius kontaktus.

Prabėgs keleri metai, ir jie, dabartiniai studentai, įsilies į bibliotekų veiklas, vadovaus projektams, skyriams, darbo * grupėms. Projekto metu atsiradę ryšiai ir įgyjamos žinios, be jokios abejonės, dabartiniams projekto dalyviams atei­ tyje labai pravers", - sako I. Krivienė.

Planuojama, kad MKIC duris lankytojams atvers jau kitų metų pabaigoje.

Leidinių išdavimo savitarnos aparatas prie Filologijos skaityklos VUB. Šiuo metu savitarnos įren-

Nuotr. iš VUB arch.

giniu skolinami Filologijos, Filosofijos ir Orientalistikos skaityklų leidiniai. Nuotr. iš VUB arch.

*

universitas

2011 m. rugsėjis

7

vilnensis

___________________________________________________________________________________ fff

„Jų vardus ir darbus mena senoji Kražių jėzuitų kolegija" Nijolė ŠULGIENĖ, Vilniaus universiteto biblioteka Pirmąją festivalio dieną iškilmingai atidaryta istorinių dokumentų paro­ da „Jų vardus ir darbus mena senoji Kražių jėzuitų kolegija". Parodoje eks­ ponuoti XVII—XVIII a. Kražių kolegijoje dėsčiusių ar su šia kolegija susijusių asmenų rankraštiniai paskaitų kons­ pektai ir kiti dokumentai iš Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriaus rinkinių. Tai Adomo Krupskio, Jokūbo Dzivulskio, Grigaliaus Knapijaus, Stanislovo Pranciškaus ♦ Jurevičiaus, Pranciškaus Paprockio,

Antano Jono Proišhofo, Antano Poldzo Kražių kolegijoje skaitytų filosofijos, logikos, fizikos, poetikos,

Birželio 10 - rugpjūčio 22 d. vyko Kražių Motie­ jaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centro orga­ nizuotas šeštasis Kražių festivalis. aritmetikos, retorikos paskaitų kons­ pektai. Greta šių unikalių dokumentų eksponuotos pasaulinę šlovę pelniu­ sio poeto M. K. Sarbievijaus Vilniaus akademijoje skaitytos teologijos paskaitos, rektorių - Jokūbo Pazurkevičiaus 1644 m. rašytas pakvitavimas, Žygimanto Liauksmino teologijos paskaitos, skaitytos Braunsberge, Kražių bažnyčią suprojektavusio ma­ tematiko, architekto Tomo Žebrausko „Vienuoliško gyvenimo praktikos" su jo paties įrašu lietuvių kalba pirmaja­ me lape: sculpsitžiemiausias Xte Pone Tarnas tawo T. Z. N. S. J. Eksponuoti dokumentai parašyti lotynų kalba, kai kurie iliustruoti piešiniais.

Birželio 16 d. Kražiuose kartu su Vil­ niaus universitetu, Klasikų asociacija (Societas Classica), Europos Sarbievi­ jaus akademija iš Lenkijos (Academia Europaea Sarbieviana) vyko tarptauti­ nė konferencija „Motiejus Kazimieras Sarbievijus ir jaunuomenė: ar nemirė M. K. Sarbievijaus žodis".

Kražių kolegijos istoriją liudijusi, dokumentams eksponuoti puikiai pritaikytoje patalpoje veikusi paroda sugrįžo į Vilniaus universiteto biblio­ teką. Sugrįžtančių rankraščių jau labai laukia ir seni, ir nauji tyrinėtojai, do­ kumentus pirmą kartą išvydę Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centre.

Po tarptautinės konferencijos „Motiejus Kazimieras Sarbievijus ir jaunuo­ menė: ar nemirė M. K. Sarbievijaus žodis“ - rengėjai, pranešėjai ir svečiai.

Dovilės Šimkutės nuotr.

Paminėtos Enzio Jagomasto žūties 70-osios metinės Snieguolė MISIŪNIENĖ, Vilniaus universiteto biblioteka Enzys Jagomastas (1870-1941), baigęs Lumpėnų pradžios mokyklą, 1884-1888 m. mokėsi raidžių rinkėjo profesijos, dirbo spaustuvininku pas Otoną fon Mauderodę (Otto von Mauderode). 1895 m. savo lėšomis pirmasis išleido Maironio poemą„Tarp skausmųį garbę". 1896-1941 m.Tilžėje E. Jagomastui priklausė spaustuvė, kuri nuo 1912 m. vadinosi „Lituania".

Jis leido ir spausdino knygas Mažajai ir Didžiajai Lietuvai, rėmė draudžiamą lietuvišką spaudą, redagavo laikraščius „Lietuviškas laiškas" (1896-1897), „Aušra" (1897-1899) ir„NaujasisTilžės keleivis" (1924-1940).

Tilžė buvo svarbus lietuviškos kul­ tūros centras, o E. Jagomastas - aktyvus Mažosios Lietuvos lietuvninkų ben­ druomenės narys, visą savo prasmingą gyvenimą aktyviai dalyvavęs Tilžės lietuvių kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime, priklausęs daugeliui lietuvių draugijų. E. Jagomastas garsėjo ir kaip aistringas bibliofilas, surinkęs unikalų XVI-XX a. lietuviškų spaudinių rinkinį,

ADTCWES Mindaugas PUIDOKAS, VU „Schola Cantorum Vilnensis“ Popiežiaus Benedikto XVI globa Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Šventajam Sostui pristatęs istorinia­ me Žemaitijos centre - Kražiuose organizuojamos Bažnyčios tradicijos studijų akademijos dešimtmečio įdirbį, sulaukė Šventojo Sosto laiško ir Popiežiaus jubiliejinei vasaros akade­ mijai siunčiamos asmeninės globos. Šiaulių vyskupui adresuotame ofi­ cialiame Vatikano valstybės rašte Ro­ mos kurijos bendrųjų reikalų vadovas irTautų Evangelizacijos kongregacijos prefektas arkivyskupas Fernando Filoni informuoja, kad ŠventasisTėvas gavo Šiaulių vyskupo laišką ir paprašė perduoti padėką už kasmet su Vilniaus universitetu organizuojamą„Ad Fontes" vasaros akademiją.

Svečias iš Vatikano Šia proga Kražiuose vyksiančią jubi­ liejinę „Ad Fontes" studijų savaitę pa­

Rugpjūčio 23 d. Panerių memorialiniame muzie­ juje paminėtos Mažosios Lietuvos leidėjo, spaus­ tuvininko, kultūros veikėjo, bibliofilo, Tilžės akto (1918) signataro, garbingo Lietuvos sūnaus Enzio Jagomasto žūties 70-osios metinės.

Susirinkusieji pagerbė tylos minute ir padėjo gėlių prie Jagomastų pamin­ klinio akmens jų žūties vietoje

vertingos lituanikos. Paskelbė visuome­ ninės ir kultūrinės publicistikos, straips­ nių iš bibliografijos. Po E. Jagomasto mirties dalis itin vertingų knygų buvo išsiųsta į Vokietiją, dalis atiteko VU biblio­ tekai, kitoms Lietuvos bibliotekoms.

Dėl lietuvių tautinių teisių gynimo 1941 m. Vokietijos valdžios buvo persekiojamas ir priverstas persikelti į sovietų okupuotą Vilnių, kuriame dirbo spaustuvėje. Tų pačių metų vasarą E. Jagomastą ir jo šeimą - žmoną Mar­ tą, sūnus Jurgį (1940-1941 m. jis dirbo VU bibliotekoje), Dovą, dukrą Oną ir jos vyrą Emilį Vilmantą-Mecklenburgą suėmė gestapas ir okupacinės vokiečių valdžios įsakymu be teismo sušaudė Panerių miške. Taip naciai atkeršijo E. Jagomastui už tai, kad jis smerkė vokiečių nacionalizmo politiką Mažo­ joje Lietuvoje, spausdino lietuviškas knygas ir laikraščius, skatino lietuviškai kalbėti, skaityti bei rašyti.

Buvo pristatyta virtuali paroda „Lietuviška knyga - visas mano gyveni­ mas". Panerių memorialinio muziejaus vedėjo Algio Karoso iniciatyva šią parodą, skirtą E. Jagomasto mirties 70-osioms metinėms, parengė LMA Vrublevskių biblioteka ir Vilniaus uni­ versiteto biblioteka.

Paroda kviečia sugrįžti į tuos laikus, pavartyti išlikusius rankraštinius ir kitus dokumentus, liudijančius, kaip ir kuo gyveno E. Jagomastas, kurio gyvenimas praėjo leidžiant ir platinant lietuviškas knygas. Spaustuvininko ir leidėjo gyvenimas ir veikla parodoje smulkiai nenagrinėjama. Siekta pa­ rodyti dokumentus, kurie byloja, kad E. Jagomasto gyvenime būta visko: džiaugsmo ir pasiekimų, nusivylimo ir apgaulės, baimės ir persekiojimų.

Norėta parodyti ir priminti, kad net nepalankiomis gyvenimo aplinkybė­ mis įmanoma išlikti teisingu ir ryžtingu žmogumi, savo šalies patriotu.

Virtualią parodą galima rasti adre­ sais www.eparodos.mb.vu.lt arba www. mab.lt/EJagomastas/leidiniai_DL.html.

Nuo 2011 m. sausio 15 d. radijo„Extra FM" eteryje transliuojamas laidų ciklas „Tą garbę gavome užgimę... Radijo poringės apie Mažosios Lietuvos didžiuosius". Birželio 30 d. transliuota laida„Enzys Jagomastas (1870-1941) Mažosios Lietuvos leidėjas, spaustu­ vininkas, kultūros veikėjas, bibliofilas, Tilžės akto signataras" parengta pagal virtualios parodos„Lietuviška knyga visas mano gyvenimas" medžiagą.

Popiežius įvertino Vilniaus universiteto rengiamos „Ad Fontes" akademijos dešimtmečio įdirbį Rugpjūčio mėnesį Kražiuose dešimtus metus rengiamai Vilniaus universiteto Filosofijos fakul­ teto grigališkojo choralo ir Bažnyčios tradicijos akademijai „Ad Fontes“ popiežius Benediktas XVI suteikė asmeninį Apaštalinį Palaiminimą.

mijai parengtą paskaitą apie Europos nukrikščioninimą ir jo padarinius šian­ dien skaitė vienas gerbiamiausių šalies filosofų, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Vytautas Radžvilas.

rekordinio norinčiųjų dalyvauti skai­ čiaus, bet ir išplėstinės programos, organizatoriams pakvietus vasaros akademijoje dėstyti žymiausius savo srities specialistus. Šimtas tridešimt dalyvių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos, Baltarusijos ir Rusijos turėjo unikalią progą dirbti su vienu iš pasau­ linio lygio grigališkojo choralo meistrų prof. Eugeenu Livenu d'Abelardo iš Olandijos. Stovykloje antrus metus iš eilės mažieji stovyklos dalyviai mo­ kėsi pagal pažangią vaikų grigalinio giedojimo ugdymo studijų programą.

Lotyniškųjų šv. Mišių teologiją studijų savaitėje dėstyti iš Romos atvyko popiežiaus globojamos tradicinės liturgijos puoselėtojų Petro kunigų brolijos kunigas Williamas Barkeris.

Specialiai„Ad Fontes" vasaros akade­

Vilniaus universiteto Kražiuose rengiamos grigališkojo choralo ir Bažnyčios tradicijos studijų akademi­ jos „Ad Fontes" dešimtmečio įdirbiu sugrąžinome tradicinę, arba ekstraor­ dinarinę, Romos rito liturgijos formą Lietuvos tikintiesiems. „Ad Fontes" paskatino ne vieną kilnią iniciatyvą, tarp kurių paminėtina fondo„Archė" veikla ir istorinės Vilniaus universiteto giedojimo mokyklos „Schola Canto­ rum Vilnensis" (vadovas Romualdas Gražinis) atkūrimas. Šalia kasmet akademiniais tyrinė­ jimais paremtų studijų medžiagos ir giesmynų šaltiniai pasipildė dar viena ilgai rengta svarbia knyga.

Jubiliejaus proga tradicinės Romos liturgijos mėgėjai sulaukė tikintie­ siems, dalyvaujantiems Romos rito

gerbė svečias iš Vatikano - Šventojo Sosto Dieviškojo kulto ir Sakramentų disciplinos kongregacijos bei ŠventojoTėvo liturginių celebracijų tarnybos konsultantas, kunigas Uwe Michaelis Langas. „Ad Fontes" savaitės daly­ viams aukštas svečias Kauno arkivys­ kupijoje, piligrimystės centre Šiluvoje, skaitė paskaitą „Bažnyčios liturgija ir Benediktas XVI" ir aukojo iškilmingą­ sias Šv. Mišias pagal ekstraordinarinę Romos rito formą Šiluvoje ir Šiaulių katedroje.Toks didelis Šventojo Sosto dėmesys šiam Lietuvoje vykstančiam projektui yra išskirtinis reiškinys.

Pasaulinio lygio dėstytojai Dešimtąjį kartą Vilniaus univer­ siteto Filosofijos fakulteto kartu su Kražių kultūros centru organizuojama „Ad Fontes" akademija sulaukė ne tik

Dešimtmečio įdirbis - knyga Lie­ tuvos bažnyčiai

ekstraordinarinės formos Šv. Mišiose, skirto leidinio„Ordo Missae" (Šv. Mišių tvarka). Šiame leidinyje pateikiame Šv. Mišių tvarkos lotyniškus tekstus lygiagrečiai su nauju vertimu į lietuvių kalbą ir šio ritualo dalių išaiškinimus įvade. Leidinys unikalus savo iliustra­ cijomis- Aleksandro Tarasevičiaus 40 graviūrų ciklu „Sacrificium Missae" (Šv. Mišių Auka) iš 1682 m. Viniaus universiteto spaustuvės išleistos Fulgento Dryjackio maldaknygės „Jėzaus gyvenimo ir kraujo lobynas", skirtos Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčios, o kartu ir visos Lietuvos Di­ džiosios Kunigaikštystės tikintiesiems.

Graviūrose perteikiama Šv. Mišių eiga kartu su teologiniais Šventojo Rašto provaizdžiais organiškai papildo leidinyje pateikiamus Šv. Mišių dalių tekstus. Tikimės, kad ši knyga, kaip ir per dešimtmetį nuveikti darbai, padės įvertinti nenykstantį tūkstantmetį krikščioniškosios Europos dvasinį lobį ir suklestės VU Šv. Jonų bažnyčioje akademinės bendruomenės irVilniaus miesto labui, Vilniaus universitetui ta­ pus šio prasmingo judėjimo namais.

universitas

8

2011 m. rugsėjis

vilnensis

1f/šventė_________________________________________________

„Initium semestri“ - studijų metų pradžia Vilniaus universiteto Didysis kiemas užpildytas šurmuliuojančios studentų minios. Vyrauja gera nuotaika, akį trau­ kia neįprasti kostiumai (būsimi medikai baltais chalatais, chemikai laboratori­ niais apdarais, studentai užsieniečiai pasipuošę savo vėliavomis), o ausį skanduotės. Taip VU studentai kasmet švenčia studijų metų pradžią. Gausūs ir spalvingi Vilniaus universiteto studentų būriai sugužėjo į iškilmingą „Initium semestri" ceremoniją ir šiemet. Prieš tai VU dėstytojai, studentai ir alumnai pražygiavo Gedimino prospektu nuo Seimo iki centrinių Vilniaus universiteto rūmų. Ši eisena yra tradicinė VU studijų metų pradžios šventės dalis - ji vyksta kiekvienais metais.

Veržli ir gyvybinga studentų minia pražygiavo Gedimino prospektu nuo Seimo rūmų iki Vilniaus universiteto

Rektoriaus kalba - apie dabartį ir ateitį Sveikindamas akademinę bendruo­ menę Vilniaus universiteto rektorius akad. Benediktas Juodka tradiciškai skyrė ypatingą dėmesį į universitetą atėjusiems pirmakursiams. „Ši diena, Rugsėjo 1-oji, ypatinga mūsų universi­ teto gyvenime: savo 432-uosius metus senasis universitetas pasitinka gerokai atjaunėjęs: beveik 5300 jaunų žmonių, realizavę savo svajones, šiandien peržen­ gė mūsų Senosios Alma Mater keturioli­ kos fakultetų ir penkių mokslo institutų slenkstį. Beveik 3800 iš jų - pirmą kartą.

Pirmiausia ir noriu pasveikinti jus, mieli pirmakursiai, įveikusius visus sunkumus ir barjerus bei realizavusius turbūt pačią svarbiausią savo gyvenimo svajonę pasirinkusius studijas seniausiame Rytų Europos, didžiausiame ir geriausiame Lietuvos universitete", - kalbėjo rek­ torius. B. Juodka pažymėjo, kad į VU įstojusių abiturientų balų vidurkis yra nepaprastai aukštas - iš 20 galimų balų įstojusieji į valstybės finansuojamas vietas vidutiniškai buvo surinkę po 18,8 balo, o į valstybės nefinansuojamas - po 17,3 balo.

Kreipdamasis į akademinį personalą, B. Juodka paragino Vilniaus universiteto dėstytojus ir mokslininkus padaryti vis­ ką, kad studentai liktų patenkinti savo pasirinkimu ir studijų kokybe. „Mūsų visų didžiulė pareiga ir atsakomybė, kad šie jauni ir talenti ngi žmonės nenusiviltų pirmu savo gyvenime pasirinkimu", kalbėjo rektorius. Jis pabrėžė ir tai, kad VU suteikia studentams galimybes tobulėti ne vien jų pasirinktoje studijų srityje. „Mieli jaunesnieji kolegos, bu­ vimas Vilniaus universitete - tai ne tik studijos. Mūsų tikslas - padėti jums tapti kūrybingais, inovatyviais, idėjas generuojančiais, inteligentiškais žmo­ nėmis", - sakė B. Juodka.

Rektorius kalbėjo ir apie artimiausią Vilniaus universiteto ateitį. „Mūsų laukia sunkus ruduo. VU naujas Statutas vis dar guli Seime. Viliamės, kad politikams už-

teks proto suprasti, kad per 20 Lietuvos nepriklausomybės metų Vilniaus universitetasžengė didžiulius žingsniusį priekį.

Tai kyla klausimas, kodėl prieš 20 metų vienas pirmųjų Atkuriamojo Seimo pri­ imtų įstatymų - VU Statutas - šiandien tokio statuso nebevertas?" - retoriškai klausė B. Juodka. Rektorius išreiškė viltį, kad Seime rasis pakankamai Vilniaus uni­ versitetą gerbiančių ir mylinčių žmonių ir VU Statutas net ir po Aukštojo mokslo įstatyme numatytos pertvarkos išlaikys įstatymo teises.

Garbingi svečiai - VU alumnai Kaip ir kiekvienais metais, Vilniaus universiteto studijų metų pradžios šventėje „Initium semestri" apsilankė nemažai garbingų svečių. Sveikinimo žodį universiteto bendruomenei tarė Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius, švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas. Visi jie yra Vilniaus uni­ versiteto auklėtiniai.

Ministras Pirmininkas pažymėjo, kad Vilniaus universitetas yra seniausias ir stipriausias Lietuvos universitetas. „Jūs esate puikūs, nuostabūs ir norisi tiesiog palinkėti jums kuo geriausios kloties ir sėkmės. Vilniaus universitetas yra flagmanas daugelio dalykų, kurie yra svarbūs Lietuvai. Mūsų šalis neturi kito kelio - mes turime eiti žinių plėtojimo ir vystymo keliu", - sakė A. Kubilius. Jis pa­ brėžė, kad studentai yra pati svarbiausia šio kelio grandis. Švietimo ir mokslo ministras išreiškė viltį, kad kiekvienas iš pirmakursių, įstojusių į Vilniaus universitetą, pasirin­ ko savo studijas vedamas tikro noro ir apmąstyto apsisprendimo, o ne mados šauksmo.„Linkėčiau, kad jūs, studentai, baigę universitetą išeitumėte iš čia su jausmu, kad jūsų lūkesčiai nebuvo ap­ gauti. Jūsų reiklumas ir motyvacija čia yra vienas pamatinių dalykų", - kalbėjo G. Steponavičius.

Savo sveikinimo žodyje Vilniaus miesto meras A. Zuokas prisiminė stu­ dijų metus ir gyvenimą bendrabutyje. „Myliu visus „Kamčiatkos" ir „Niujorko" gyventojus, nes teko gyventi ne viena-

Studentus Didžiajame kieme sveikina universiteto vadovai

me bendrabutyje irtai buvo labai geras laikas", - sakė jis. A. Zuokas palinkėjo, kad studentai teisingai ir sėkmingai eitų savo pasirinktu aukštojo mokslo keliu.

Studentai prisiekė uni­ versitetui Su naujais studijų metais studentus pasveikino ir Vilniaus universiteto Studentų atstovybės (VU SA) prezi­ dentas Arminas Varanauskas. „Turite kuo didžiuotis. Šis universitetas skiriasi nuo visų kitų - šiame universitete di­ plomai nedalijami veltui. Čia jūs turite siekti savo tikslų, čia jūs turite domėtis, klausti ir nebijoti suklysti", - pažymėjo A. Varanauskas. PasakVU SA prezidento, Vilniaus universitetas nestovi vietoje ir nuolat keičiasi. „Jūs esate ta karta, kurios tėvai kūrė dabartinę Lietuvą, dabar šią estafetę turite perimti jūs", sakė A. Varanauskas, kreipdamasis į studentus.

Po to visi Vilniaus universiteto Di­ džiajame kieme susirinkę studentai, vadovaujami VU SA prezidento, prisiekė

mylėti ir gerbti savo dėstytojus bei kitus VU bendruomenės narius, o studijų metais įgytas žinias panaudoti Lietuvos ir pasaulio labui. Šventinį koncertą VU bendruomenei skyrė gerai ne tik pačioje senojoje Alma Mater, bet ir už jos ribų žinomi Vilniaus universiteto meno kolektyvai - 2010 m. „Aukso paukštės" laureatas folkloro ansamblis„Ratilio" ir liaudiškos muzikos kapela„Jaunimėlis".

„U. V." inform.

V. Naujiko nuotr.

♦ Vilniaus universiteto Medicinos fakul­ tetas šiemet švenčia 230 metų sukaktį.

Simboliška, kad pirmą kartą fakulteto is­

torijoje jo studentų skaičius sutampa su fakulteto įkūrimo data - Rugsėjo 1-ąją

fakulteto duris atvėrė 1781 studentas. ♦ UNESCO paskelbė 2011 metus che­

mijos metais. Ta proga VU Chemijos fakultetas įvedė dvi naujas studijų programas - „Nanotechnologijos ir medžiagotyra" (pirmoji studijų pakopa) ir „Nanomedžiagų chemija" (antroji studijų pakopa).

♦ Šiemet Fizikos fakultetas kartu su pasau­ lio fizikų bendruomene švenčia Ernesto

Rutherfordo atomo modelio 100 metų jubiliejų, taip pat 50 metų Lietuvos fizikos žurnalo, Radiofizikos katedros ir netiesi­ nės optikos tyrimų pradžios jubiliejus.

♦ Šiemet Gamtos mokslų fakulteto iškil­

mingoje naujų mokslo metų pradžios ceremonijoje sveikinimo kalbą pasakė

Europos komisijos narė, atsakinga

už klimato kaitos veiksmus, Connie Hedegaard.

♦ VU Teisės fakultetas šią rugsėjo pirmąją

pradėjo skaičiuoti jubiliejinius metus.

Prieš 370 metų spalio 11 d. Lietuvos di­

džiojo kunigaikščio Vladislovo IV Vazos privilegija buvo įsteigtas Teisės fakul­

tetas. Nuo jo ir kartu įkurto Medicinos fakulteto prasidėjo garbinga Vilniaus

universiteto istorija.

Vilniaus universiteto šventėje - garbingi svečiai

Eisena studentų neišvargino - ir Didžiajame kieme aidėjo skanduotės ir smagūs šūkiai

Parengta pagal fakultetų inform.

f

universitas

2011 m. rugsėjis

9

vilnensis

VU bibliotekos skaityklai suteiktas Česlavo Milošo vardas Rugsėjo 7 d. VU biblio­ tekoje įvyko du svarbūs renginiai, skirti poeto, prozininko, eseisto, vertėjo, filosofo, Nobe­ lio literatūros premijos laureato Česlavo Milo­ šo 100 metų jubiliejui paminėti: Č. Milošo vardas buvo suteiktas Vilniaus universiteto bibliotekos skaityklai (I a., abonementas) ir atidaryta VVojciecho Pražmowskio fotogra­ fijų paroda „Milošas.

Saviškis“.

Mintis suteikti Č. Milošo vardą kuriai

nors VU salei ar skaityklai kilo Lenki­ jos instituto direktorei Malgorzatai Kasner pokalbyje su VU bibliotekos generaline direktore Irena Kriviene beveik prieš metus. Tuomet neviena patalpa nepasirodė tinkama tokiai idėjai įgyvendinti. Vykstant bibliote­ kos rekonstrukcijai buvo nuspręsta, kad pasibaigus vienam jos etapų itin prasminga ir tikslinga vienoje bibliotekos salių įkurti labai koky­ biškos grožinės literatūros skaityklą.

Skaityklą, kurios kolekcijos pagrindą sudarytų pasaulinė literatūros klasika, geriausi šiuolaikinės literatūros kūri­ niai. Č. Milošo vardas tokiai skaityklai išties galėtų būti suteiktas. Šiuo metu pirmajame aukšte esanti bibliotekos salė dar tik laukia rekonstrukcijos, bet Č. Milošo vardas padiktavo ir būsimos skaityklos viziją: tai turėtų būti klasikinio stiliaus interjero, bet labai jauki, gyva ir šilta erdvė, kurianti knygų klubo, knygyno ar asmeninės

Fotografo W. Pražmovvskio paroda „Milošas. Saviškis“ supažindina su vietomis, susijusiomis su Č. Milošo gyvenimu ir kūryba

Kalba Lenkijos instituto direktorė Malgorzata Kasner. Šalia - VU rektorius akad. B. Juodka ir VUB generalinė direktorė I. Krivienė

gyvenimu ir kūryba.

Tai įsivaizduojama kelionė Meistro pėdomis po poetui svarbias Lenkijos ir Lietuvos vietas. Parodos autorius nukeliavo daugiau kaip 7000 kilome­ trų Lietuvoje ir Suvalkų krašte, padarė beveik 3000 nuotraukų, aplankė de­ šimtis Lenkijos ir Lietuvos miestelių ir gyvenviečių.

Parodos esmė - parodyti kultūrų tarpusavio persismelkimą, saviškio tikrumą. Kai Č. Milošas yra Berklyje,

bibliotekos atmosferą.

Renginio metu ekrane demonstruoti vaizdai buvo tarsi užuomina, kokia įsivaizduojama Č. Milošo skaitykla, o pateiktos Č. Milo­

šo knygos įvairiomis pasaulio kalbomis užuomina, į kokią li­ teratūrinę kokybę bus orientuotas skaityklos fondas. Svečiai galė­ jo apžiūrėti nedidelę parodėlę su ekspo­ nuojamais Vilniaus periodiniais leidiniais, kuriuose išspausdinti pirmieji poeto eilė­ raščiai. Č. Milošo vardas su­

Nuotraukų paroda „Milošas. Saviš­ kis" - naujausias fotografo W. Praž­ movvskio projektas, įgyvendintas pagal Lenkijos Respublikos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos programą„Milošas 2011", supažindinantis su vietomis, susijusiomis su Č. Milošo

jis yra saviškis, kai Krokuvoje - saviškis, kai Lietuvoje - taip pat saviškis. Šioje parodoje Č. Milošas neturi paso. Čia svarbesnės poezija ir proza,

Renginio svečiai apžiūri Č. Milošo knygų ekspoziciją

teiktas skaityklai, kurios padėtis tarsi pati suponuoja tokį vardą: skaitykla yra architektūriniame VU ansamblyje, universitete, kuriame visada buvo gyva laisvos minties, pasitikėjimo, tolerancijos dvasia, apie kurį Č. Milo­ šas rašė: „Kiek daug manyje susigėrė iš storųjų mūsų senojo universiteto sienų." Skaityklos langai žvelgia į M.

K. Sarbievijaus kiemą. Su šio baroki­ nio Vilniaus poeto Pegaso skrydžio metafora siejama Č. Milošo ne tik poezijos, bet ir žmogaus egzistencijos samprata: būti virš, bet įžiūrėti net menkiausias detales.

Tikimasi, kad Č. Milošo skaitykla

išties taps jaukia ir gyva mokymosi ir kūrybingo bendravimo vieta.

Pasaulio universiadoje sužibo ir VU studentų vardai

kurios yra nepavaldžios laikui, univer­ salios, skirtos mėgautis nuoTomašuvo iki Klaipėdos ir Sidnėjaus.

Rengdamas parodą W. Pražmovvskis dažnai sąmoningai siekė unifikuoti fotografinę medžiagą, beveik iki simetriškų sugretinimų, norėdamas parodyti, kad Šipliškės kraštovaizdis

Lenkijoje panašus į kraštovaizdį prie Kėdainių Lietuvoje, kad Alno ežero spalva tapati Vilnelės spalvai, o me­ džiai Tauriškėse ir Podkomožineke tokie patys. „Nuostabu, kad paroda vyksta to­ kioje garbingoje vietoje. Puiku, kad

šiandien galime jungti dvi vietas Varšuvą ir Vilnių. Parodos idėja labai paprasta - visų pirma nusprendžiau sužinoti viską, ko dar nežinojau apie Č. Milošą. Perskaičiau turbūt viską, ką jis parašė ir kas yra parašyta apie jį.

Vėliau pasiėmiau Lietuvos ir Lenkijos žemėlapius, taip pat prieškarinio Vil­ niaus žemėlapį irtuose žemėlapiuose pažymėjau visas vietas, kurios kaip nors susijusios su Č. Milošu, kuriose

jis yra buvęs. Ir galiausiai aplankiau visas tas vietas po keletą kartų", - per parodos atidarymą kalbėjo fotografas W. Pražmovvskis.

Parodoje - ne tik nuotraukos, yra ir objektų, kvaziskulptūrų. Iš vietų, kuriose lankėsi fotografas, parsivežti dvidešimt penki mėgintuvėliai. Juo­ se - žemė iš poeto kiemo Vilniuje, iš Užupio, iš jam svarbios Krasnogrūdos. Mėgintuvėliuose yra vandens iš Juodosios Ančios, Nemuno, Vilnios, Neries, Nevėžio, prie kurio poetas praleido vaikystę. Juose taip pat yra oro iš Šetenių, Vilniaus. Šie objek­

tai - iliustracija to, kas suformavo Č. Milošą, kas nulėmė jo jautrumą, jausmingumą.

Paroda VU bibliotekos III aukšte (prie Filosofijos skaityklos, Universi­ teto g. 3) veiks iki rugsėjo 28 d.

VUB Komunikacijos ir informacijos skyriaus inform.

R. Malaiškos nuotr.

_ sportasiii

Sveikatos ir sporto centras kviečia sportuoti

Šenžene, Kinijoje, rug­

pjūčio 12-23 d. vyko 26-oji pasaulio studen­

Airinei Palšytei

tų vasaros universiada.

universiadoje

sekėsi itin

Lietuvos delegacijos

gerai - studentė

sąrašuose puikavosi ir dešimties Vilniaus

iškovojo II vietos

apdovanojimą.

universiteto studentų

Nuotr. iš asm. albumo

sportininkų pavardės.

Iš gausiausio delegacijoje lengva­

mas priklauso Mariui Žiūkui (EF) - 20

atlečių būrio geriausiai sekėsi Airinei

km sportinio ėjimo rungtyje studen­

rulis (FF) šiose varžybose liko 18 ir 22

Palšytei (KomF). Studentė šuolio į

tas liko šeštoje vietoje. 5 km ir 10 km

aukštį rungtyje peršokusi 1,96 m kartelę ne tik iškovojo sidabro medalį,

sportinio ėjimo rungtyse ilgametė universiteto rinktinės narė Vaida Žū-

vietose. Kristina Paliokaitė (GMF) buvo 27 ir 64 vietose, o Jekaterina Ždanova

bet ir pakartojo septyniolika metų

sinaitė (EF) liko 9 ir 10 vietose, trišuo-

11 vietoje liko merginų krepšinio

gyvavusį Lietuvos rekordą. A. Palšytė

lininkas Mantas Dilys (KHF) - 17-as,

rinktinė, kurioje žaidė ir mūsų krepši­

vien per šiuos metus šuolio aukštį

prasčiausiai sekėsi Martui Skrabuliui

„išaugino" 11 cm: pradedant Lietu­

(EF) - jis su dar trimis studentais iš

ninkės Laima Rickevičiūtė (FilosF) bei Greta Šniokaitė (FilF).

vos čempionatu - 1,85 m ir baigiant

kitų universitetų finaliniame estafetės

Visos šalies delegacijos laimėjimai -

šiomis varžybomis. Sportininkė yra

bėgimo etape buvo diskvalifikuotas.

trylika medalių, iš kurių penki - aukso.

daugkartinė Lietuvos, Europos, pa­

saulio čempionatų prizininkė.

Kitas aukštas lengvaatlečių pasieki­

studentų vicečempionas Karolis Gi-

(EF) pateko į penktąjį dešimtuką.

Trys universiteto studentai, kulkinio

Labai džiugu, kad ir mūsų universiteto

šaudymo sporto atstovai, pasirodė

sportininkai prisidėjo prie šios meda­

mažiau sėkmingai. 2010 m. pasaulio

lių gausos.

Sportuojantys ir norintys sportuoti studentai! Sveikatos ir sporto centras jus kaip ir kasmet kviečia prisijungti prie sportuojančiųjų bendruomenės.

Visus norinčiuosius kviečiame rinktis bendrosios kūno kultūros pratybas (turime grupę ir silpnesnės sveikatos studentams), sporto šakų pratybas (lengvoji atletika, krepšinis, sunkumų kilnojimas, sveikatingumo aerobika, stalo tenisas, dziudo, sambo, futbolas, tinklinis) ar savarankiškas treniruotes (treniruoklių salės merginoms ir vaikinams, futbolo aikštelė, bėgimo takai, salės futbolui, krepšiniui, tinkliniui ir kitokioms veikloms, stalo tenisas ir kt.).

Kaip ir kiekvienais metais rudenį Jus pasitinkame sportiškai - rugsėjo pa­ baigoje varžybų sezoną atidarysime tradicinėmis tarpfakultetinėmis kroso varžybomis Rektoriaus taurei laimėti. Ištisus mokslo metus galėsite dalyvauti lengvosios atletikos, plaukimo, rankos lenkimo, aerobikos, moterų ir vyrų krep­ šinio, futbolo, svarsčių kilnojimo, stalo teniso, keliautojų sporto varžybose.

Centre labai laukiame ir visų studijuojančių didelio meistriškumo spor­ tininkų, norinčių ir toliau sportuoti bei ginti universiteto garbę Lietuvos aukštųjų mokyklų čempionatuose ir kitose įvairaus lygio varžybose.

Taigi, studentai - besidomintys sportu ir besirūpinantys savo sveikata, kviečiame jus apsilankyti Sveikatos ir sporto centre (www.ssc.vu.lt) ir gauti atsakymus į visus rūpimus klausimus.

SSC administracija

universitas

10

2011 m. rugsėjis

vilnensis

f fakultetuose____________________________________________

Bendradarbiaujame su artimais kaimynais ir su tolimomis šalimis

r ln memoriam Vilniaus universiteto akademinė bendruomenė

rugsėjo 2 d. neteko žymaus mokslininko ir pedagogo,

VU Chemijos fakultetas pasirašė trišalę sutartį su Latvijos Rygos technikos universitetu irTaivano nacionaliniu Taipėjaus technologijos universitetu.

profesoriaus emerito Romu­ aldo Kazimiero Lekevičiaus.

R. K. Lekevičius gimė

1938 m. rugpjūčio 25 d.

Alytuje. 1956 m. baigė Aly­

taus 1-ąją vidurinę moky­

klą, 1961 m. VU Gamtos mokslų fakultete įgijo bio-

logo-zoologo specialybę, 1963-1966 m. mokėsi aspi­

Rugpjūčio 24-26 d. Rygoje vyko pirmasis bendro Taivano, Latvijos ir Lietuvos projekto„Nanostruktūrintos funkcinės medžiagos biotechnolo­ giniams ir optiniams taikymams" seminaras. Seminaro atidaryme dalyvavo ir Taivano ambasadorius Latvijoje, kuris pabrėžė tarptautinio bendradarbiavimo svarbą ir supažin­ dino su mokslinių tyrimų prioritetais Ta i va ne.

Prof. habil. dr. Aivaras Kareiva se­ minare pristatė per 2011 m. atliktus darbus ir pateikė rezultatus, kurie padarė įspūdį visiems projekto da­ lyviams. Susintetintos bioaktyvios medžiagos pasižymėjo reikiamomis ir pageidaujamomis savybėmis, pasak Taipėjaus nacionalinio technologijos universiteto direktoriaus prof.Thomo Chung-Kuang Yango.

Aptarti kitų metų planai ir uždavi-

rantūroje Maskvoje, 1967 m.

apgynė biologijos mokslų

kandidato disertaciją „Puri­ no darinių su alkilinančio­

mis grupėmis citogenetinio poveikio dinamikos anali­

zė". 1977 m. jam suteiktas docento vardas. 1986 m.

apgynė mokslų daktaro disertaciją „Cheminės mutagenezės specifika ir Diskusijų metu. Iš kairės į dešinę: prof. Aivaras Kareiva (VU), prof.

mutagenų veikimo įvertinimas". 1987 m. jam suteiktas profesoriaus peda­

Thomas Chung-Kuang Yang (Nacionalinis Taipėjaus technologijos

goginis mokslo vardas.

universitetas), dr. Jen-Chang Yang (Taipėjaus medicinos universitetas),

Prof. R. K. Lekevičius buvo talentingas mokslininkas ir pedagogas. Jis

prof. Hsu-Wei Fang (Nacionalinis Taipėjaus technologijos universitetas).

įkūrė ir išplėtojo aplinkos mutagenų įvertinimo ir veikimo mechanizmų

Audronės Jankevičiūtės nuotr.

tyrimo mokyklą, buvo žmogaus genetikos studijų pradininkas, inicijavo

citogenetikos, ekologinės genetikos, radiacinės genetikos studijas. Savo niai. Įgyta svarbi patirtis bendraujant su Inovacijų ir inkubacijos centro direktoriumi prof. Hsu-Wei Fangu, kuris taip pat yra Kinų verslo inkuba­ toriaus asociacijos viceprezidentas. Jo teigimu, verslas turi glaudžiai sietis su

mokslu ir technologijomis.Taip ne tik bus patenkinti kliento poreikiai, bet ir skatinama mokslinė pažanga.

Kitas seminaras planuojamas kitų metų lapkritį Taivane.

ChF inform.

patirtimi ir sukauptomis žiniomis jis geranoriškai dalijosi su 11 aspirantų

ir doktorantų, kurie sėkmingai apgynė daktaro disertacijas. Profesorius daugelį metų vadovavo savo įkurtai Ekologinės genetikos laboratorijai. Jo

moksliniai laimėjimai ekologinės genetikos srityje įvertinti Lietuvos mokslo

ir tarptautinio Soroso fondo premijomis, N. I. Vavilovo medaliu, padėkos raštais ir garbingu Vilniaus universiteto profesoriaus emerito vardu. Savo išsamių genetinių tyrimų rezultatus jis paskelbė daugiau nei 170 mokslinių

Filosofinio teksto vertimo seminaras

publikacijų ir trijose monografijose.

Prof. R. K. Lekevičiaus mokslinė veikla buvo gerai žinoma ir tarptautiniu mastu. 1993-2001 m. jis buvo EuroposTarybos Bioetikos komiteto narys eks­

Rugpjūčio 18-21 d. penkiolika filo­ sofijos studentų iš įvairių Lietuvos universitetų susirinko į filosofijos klasikos vertimo į lietuvių kalbą seminarą Nidos menininkų kolo­ nijoje. Renginį jau antrus metus iš eilės organizuoja Vilniaus uni­ versiteto filosofijos doktorantai, finansuoja Lietuvos mokslo taryba (pagal Nacionalinę lituanistikos plėtros 2009-2015 m. programą).

Seminare buvo verčiamos dvi Lie­ tuvoje menkai žinomo XVIII a. škotų filosofo Thomo Reido, vadinamosios škotų „sveiko proto", arba „sveikos nuovokos", mokyklos įkūrėjo, veikalo „Essays on the Intellectual Povvers of Man" („Esė apie žmogaus mąstymo galias") ištraukos apie tapatybę.

T. Reido filosofinę sistemą puikiai pristatė iškilus lietuvių humanitaras,

pertas, o 1989-1999 m.- NATO ekologinės programos„Biogeninių medžiagų apkrovos ir atsako upių ir deltų sistemose modeliavimas" koordinacinis

direktorius Europos šalims ir šios programos vadovas Lietuvoje.

Daugybė studentų yra dėkingi profesoriui užtai, kad užkrėtėjuos entuziaz­

mu ir meile genetikos mokslui ir paskatino savarankiškai mokslinei veiklai.

Dėl netekties liūdime drauge su velionio šeima ir artimaisiais.

Vilniaus universiteto bendruomenė

žurnalistas, filosofas, vertėjas ir vi­ suomenės veikėjas Mykolas Drunga, su seminaro dalyviais dalijęsis ne tik žiniomis apie škotiškosios Apšvietos epochos filosofiją, bet ir akademinio vertimo patirtimi. Paskaitas apie vertimo teoriją skaitė ir kebliais praktiniais vertimo klausimais kon­ sultavo vertėjas, D. Urbo premijos laureatas Paulius Garbačiauskas.

VU GMF dekanu tapo prof. dr. Osvaldas Rukšėnas

Bendras darbo rezultatas - aptartas, išanalizuotas ir išgyventas teksto vertimas - bus publikuotas aka­ deminių filosofijos tyrimų žurnale „Problemos", o ten, kaip teigė šio projekto vadovas dr. Kęstas Kirtiklis, jį jau nesunkiai pasieks filosofijos studentai ir galės naudotis rašydami savo akademinius darbus.

FilosF inform.

Rugsėjo mėnesį

KF mokslininkai įgyvendins mokslo populiarinimo projektą Būrys VU Komunikacijos fakulteto mokslininkų prisidės prie mokslo rezultatų populiarinimo visuomenei. Jie sukurs ir tvarkys e. modulį ir organizuos mokslininkų mokymus elektroninėje erdvėje.

Adomas TARAŠKEVIČIUS

Filosofijos fakultete

Birželio 21 d. VU Senato posėdyje naujai penkerių metų kadencijai buvo patvirtinti kelių universiteto kamieninių akademinių padalinių vadovai. Antrą kadenciją pradėjo dirbti VU Chemijos fakulteto dekanas prof. habil. dr. Ai­ varas Kareiva irVU Matematikos ir informatikos instituto direktorius prof. habil. dr. Gintautas Dzemyda. Taip pat buvo patvirtintas naujas VU Gamtos mokslų fakulteto vadovas prof. dr.

Osvaldas Rukšėnas (V. Naujiko nuotr.).

Pasak naujojo VU GMF dekano, jis planuoja iš dalies tęsti ankstesnio dekano pradėtus darbus, tačiau turi ir tam tikrų pertvarkos planų.„Turiu minčių dėl kai kurių administravimo principų pakeitimų, taip pat dėl reikalų, susijusių su studijomis. Norėtųsi aktyviau dirbti prie gretutinių studijų idėjos įgy­ vendinimo, planuojame kurti ir naujas studijų programas", - sakė O. Rukšėnas.

Naujasis VU GMF dekanas prieš tapdamas fakulteto vadovu ėjo fakulteto prodekano pareigas. Fakulteto dekano poste jis pakeitė prof. habil. dr. Kęstutį Kilkų. „U. V." inform.

kviečiame apžiūrėti

Įgyvendinant bandomąjį e. mo­

Jurgos Sidabrienės

dulio teikimą, bus sudarytos galimy­

akvarelių parodą „ATSIVERIANČIOS ERDVĖS"

bės grupei mokslininkų naudoti šį

ir Jūratės Rapalavičiūtės

pastabas e. modulio turinys bus ko­

fotografijų parodą

reguojamas. Aprobuotas e. modulis

„SMULKMENOS".

modelį. Pagal šios grupės išsakytas

bus teikiamas laisvai naudotis vi­ siems to norintiems mokslininkams ir

kitiems tyrėjams. E. modulio teikimas

laisvąja prieiga sudarys galimybių mokslininkams ir toliau ugdyti moks­ lo komunikacijos kompetencijas

neformaliuoju būdu.

Viso projekto metu taip pat bus

rengiami mokslo festivaliai, šventės, kuriamos vaikams ir jaunimui skirtos

mokslo populiarinimo programos ir

audiovizualinės priemonės. Taip pat

bus ugdomi mokslininkų komunika­ cijos su visuomene įgūdžiai, sukurta

mokslo populiarinimo apdovanojimų ir skatinimo sistema.

Projekto įgyvendintojai mano, kad šios priemonės padės didinti tyrėjų skaičių ir mažinti tyrėjų amžiaus vi­ durkį Lietuvoje.

Projekto dalies vadovė ir idėjos au­

torė Vilniaus universitete - KF profe­ sorė dr. Marija Stonkienė. Pirmuosius darbus ketinama pradėti jau rugsėjo mėnesį.

Projekto vykdytojas - Lietuvos mokslų akademija. Be Vilniaus uni­ versiteto, projekte taip pat dalyvauja Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno technologijos universitetas, Šiaulių

universitetas, Mykolo Romerio uni­ versitetas, Všį „Mokslas ir inovacijos visuomenei", Všį „Kino pavasaris", Lietuvos moksleivių sąjunga, Lietuvos katalikų mokslo akademija, Lietuvos žurnalistų sąjunga.

Bendra viso projekto vertė - 2 947 641,20 Lt.

universitas

2011 m. rugsėjis

11

vilnensis

žvilgsnis vai

Prof. Arvydas Šliogeris: „Lietuviškosios paraštės" apie pamatinį principą - aš matau Pokalbis su filosofu Arvydu Šliogeriu apie dabarties iššūkius Vilniaus universite­ tui ir naująją jo knygą „Lietuviškosios paraštės“

ambicija. Visa, ką galvojau, ką rašiau,

visas mano knygas pereina labai pa­

yra savotiškas bandymas nusikratyti

prasta nuostata, kurią aš formuluoju

svetimų įtakų, kurios yra svetimos iš

kaip savo filosofijos pamatą, - aš

tikrųjų, tiesiogine to žodžio prasme.

matau. Ir šį principą supriešinu su

Nereikia naiviai manyti, kad čia yra -

visa Rytų ir netgi Vakarų tradicija,

kažkoks visiškai unikalus galvoji­

kadangi tose tradicijose pagrindiniai

mas, ne, veikiau tai niuansai, tačiau

išeities taškai - aš mąstau arba aš

daug kur lemtingi niuansai. Galima

tikiu. Man, kaip filosofui, tikėjimas

sakyti, kad lietuviškasis galvojimas

ir mąstymas yra antraeiliai dalykai,

daug kuo sutampa su vokiškuoju, su

nors mūsų kasdieniame gyvenime

rusiškuoju, su graikiškuoju ar net su

jie yra pirmaeiliai. Filosofas man

norvegiškuoju. Bet vis dėlto yra taš­

kas, kuriame lietuviškasis galvojimas

„Lietuviškosios paraštės" yra vientisa

yra unikalus. Puikiai žinote garsųjį Stasio Šalkauskio traktatą„Tarp dviejų

knyga, nes per ją visą eina tas pama­

pasaulių" ir jame išskleistą mintį, kad

tinis principas - aš matau.

lietuvių kultūra privalo atlikti Vakarų

paraštes" kitų dvylikos Jūsų knygų kontekste? Ar ši knyga, palyginti su

fesoriau, su naujųjų mokslo metų

ir Rytų kultūrų sintezę - tokia, anot Šalkauskio, lietuvių kultūros ir, žino­ ma, lietuvių filosofo misija. Neplėto­ siu čia nei tos minties, nei polemikos

pasitinkate šiuos mokslo metus ir

kitomis, yra kuo nors išskirtinė? Šioje knygoje yra tai, ko nebuvo

ko norėtumėte palinkėti Vilniaus

kitose knygose, - etiudų apie fotogra­

universiteto, ypač Filosofijos fa­

fiją. Nors, griežtai kalbant, tai vėlgi ne

nei Rytai, nei Vakarai. Man svarbiausia

kulteto, bendruomenei?

etiudai apie fotografiją, o bandymas

pradžia. Su kokiomis mintimis

Man šie metai - ypatingi, kadangi

Z. Šliogerienės nuotr.

tai paskutinė mano rugsėjo 1-oji.

Kitais metais jau nebebūsiu univer­

siteto profesorius - jeigu ir būsiu,

tai profesorius emeritas. Mintys ir

kad „Lietuviškosiose paraštėse" mes in nuce regime visą didingą

su ja. Tai, ką aš bandau apmąstyti lietuviškojo galvojimo akiratyje, nėra

papasakoti, ką aš pamačiau pasiėmęs

tai, kas mane skiria ir nuo Rytų, ir nuo Vakarų, o ne tai, kas mane sieja. Žinau,

fotoaparatą į rankas. Fotoaparatas su­

kas sieja, tai yra taip banalu, kad nėra

intensyvino ir praplėtė mano regimąją

prasmės apie tai kalbėti. Man labai

patirtį. Dabar manau, kad rašydamas

brangūs ir Vakarų, ir Rytų mąstytojai:

„Sietuvos",„Niekio vardai", na ir„Lietuviškosios paraštės". Šios rinktinės

„Niekį ir Esmą" aš dar nesuvokiau kai

ir didieji graikai, ir Hėgelis, ir Heideg­

kurių patirtinių niuansų, tiesiog iš pa­

geris, ir Marcelis Praustas, ir WiIliamas

linksmos, ir liūdnos. Linksmos, nes

Jūsų mąstymo panoramą, nors ir

tekstai jau buvo publikuoti įvairiuo­

nusibodo keturiasdešimt metų skai­

atsiveriančią kiek mažesniu mas­

se leidiniuose, pavyzdžiui, tekstas

skutinių knygos skyrių matyti despera­

Faulkneris, bet lygiai taip pat brangūs

ir Dostojevskis, ir Zhuangzi, ir netgi

teliu nei didžiuosiuose veikaluose.

„Tragiškasis herojus" yra pirmą kartą

tiški bandymai išeiti „prie pačių" daiktų.

iš prigimties pedagogas.Tačiau kartu

Ar sutinkate su šiuo Kardelio verti­

spausdintas „Romuvoje", „Patyrimo

Tą unikalų, neinstrumentinį matymą

Sidharta Gautama. Tačiau man yra

ir liūdna: universitetas man jau tapo

nimu? Ar tai daugiau rinkinys au­

link" - „Problemose", „Tokia graži,

man davė būtent fotoaparatas, apie tai

svarbiausia (nežinau, galbūt čia ma­

antraisiais namais. Per universitete

tonomiškų tekstų, kurie gali būti

tokia mirtinga" - „Metuose". Rinkti­

kalbu antrame„Lietuviškųjų paraščių"

žos, tragiško likimo, labai skriaustos

praleistus metus neprisimenu nė

nesunkiai suprasti ir skaitytojui,

nėje yra, iš pirmo žvilgsnio atrodytų,

skyri uje „Dievo a kis".

tautos mažo žmogelio kompleksas),

vieno rimto konflikto, susidūrimo ar

nežinančiam platesnio ir gilesnio

intrigų, kurios būtų man palikusios

Jūsų filosofijos konteksto? Pavyz­

kodėl „Lietuviškosios paraštės"?

pats, kaip tyroji pasaulio akis, intensy­

Kodėl pasirinktas būtent toks

viai įėjęs į lietuviškąjį daiktų matymą ir

knygos pavadinimas?

tyti paskaitas. Aš nesu, kaip sakoma,

kartėlį, - tai yra stebuklas. Likimas

džiui, ypač tokie rinkinio tekstai

nesuderinamų tekstų, tarkim, lengvo stiliaus pokalbis su Augustinu Dainiu, publikuotas „Šiaurės Atėnuose", ir

man buvo maloningas, nes patekau

kaip „Mažvydas ir Lietuva" arba

grynai filosofinis tekstas „Patyrimo

Pabaigoje norėtųsi paklausti:

tarp nuostabių žmonių, turiu omeny

Vytautui Kavoliui skirtas„Laisvojo

link". Tačiau visą gyvenimą aš mąs­

Pasakysiu, ko galbūt nereiktų saky­

ir sovietmetį, kai Filosofijos katedrai

šaulio taku"?

čiau vieną mintį, turėjau pamatinę

kad galbūt Lietuvos žmogelis, t. y. aš

lietuviškąjį pasaulio mąstymą, būtent dėl to, kad be kompromisų atsiduo­

ti, nes, ko gero, būsiu pasmerktas už

da lietuviškojo galvojimo stichijai,

vadovavo profesorius Eugenijus Meš­

Tikiuosi, nepasirodys, kad giriuosi,

intuiciją, kurią galiu nusakyti labai

„išdidumą", kaip pasakė viena dama,

pasmerktas pamatyti tai, ko jokie

kauskas, ir nesenus laikus, kai vedėjas

bet mano raštus gali suprasti ir vi­

paprastai - papasakoti apie tai, ką

arba net už„pasipūtimą", kaip išsitarė

hegeliai, jokie platonai, jokie zhuang-

buvo profesorius Evaldas Nekrašas,

dutinio išsilavinimo žmogus. Drįstu

pamačiau savomis akimis, ir dargi be

vienas mano kolega. Aš manau, kad

ziai, jokie budos nepamatė ir, galimas

ir dabartį, kai Filosofijos fakulteto

teigti, kad aš esu geras stilistas, tai

akinių, o ne tai, ką išskaičiau. Nepa­

esu vienintelis žmogus per visą Lietu­

daiktas, net ir negalėjo pamatyti.

dekanas yra Kęstutis Dubnikas. Labai

reiškia - rašau paprastai, aiškiai ir

sakoju apie tekstus, nepasakoju, ką

vos kultūrą, kuris pabandė įeiti į tai,

Knygos leidybą finansavo Lietuvos

mokslo taryba (sutarties Nr. LIT-4-32).

gera dirbti universitete, o gera todėl,

suprantamai. Elementariai kalbant,

pasakojo Platonas, Heideggeris, Faul-

ką kartu su Mickūnų ir Kavolių vadinu

kad susibūrė labai protingų, padorių,

daug reikėjo suvalgyti duonos ir

kneris, Kierkegaard'as ar Herakleitas,

„lietuviškuoju galvojimu". Apmąstyti

laisvų, pakančių, atvirų žmonių gru­

druskos, kad šitai pasiekčiau. Pa­

o tai, ką patyriau, susidurdamas su

lietuviškojo galvojimo unikalumą

pė ir mūsų fakultete visą laiką tvyrojo

vyzdžiui, mano pirma knyga „Būtis

laisvės atmosfera, - tikrai neprisime­

ir pasaulis" parašyta dar sunkiu

nu jokios bjaurios biurokratinės ar

žargonu, bet nuo „Daikto ir meno",

administracinės prievartos. Dar vie­

man regis, rašau paprastai ir aiškiai,

nas svarbus dalykas - buvo švelniai

netgi vaizdingai. Nebent žmogus

amortizuojami visokiausi biurokratų

tingi, nenori skaityti arba mano,

sprendimai, ir mes galėjome ramiai

kad galima tokį veikalą kaip „Niekis

atsidėti savo pagrindiniam dar-

ir Esmas" suprasti iš kokios nors re­

bui - filosofijai ir studentams. Taigi

cenzijos ar perskaičius kokią lyrinę

norėčiau palinkėti, kad fakultetas ir

įžangą. Bet kuo čia aš dėtas? Esu

toliau taip gyventų, turint galvoje

ne Hėgelis ar Heideggeris- štai jie

tai, kad užgriūva vadinamasis Bo­

geriausi žargonistų pavyzdžiai.Tikrai

lonijos procesas pačiu šlykščiausiu

nenoriu sumenkinti nei Hėgelio, nei

biurokratinio teroro pavidalu, kaip

Heideggerio: tai aukščiausio rango

aš vadinu, Kafkos dokumentų pa­

mąstytojai, bet norint juos suprasti

vidalu, kada profesorius vis labiau

reikia visų pirma išmokti žargoną,

verčiamas dirbti ne studentams, o

tuo tarpu mano žargonas yra mini­ malus. Ši rinktinė yra ypač dežargo-

biurokratams. Jeigu šitas procesas

*

kontekste - štai mano likimas ir

filosofų, poetų ar mokslininkų. Per

Kaip vertinate „Lietuviškąsias Visų pirma sveikiname Jus, Pro­

milžiniškame Vakarų ir Rytų kultūrų

sakoju, žinoma, padedamas didžiųjų

pirmiausia yra matytojas, o tik po to mąstytojas ar tikėtojas. Šiuo požiūriu

♦

tr

pačiais bekalbiais daiktais, bet pa­

nebus sustabdytas, universitetas

nizuota, nes daugiausia sudaryta iš

virs grynai biurokratiniu fabriku,

atsitiktinių, proginių tekstų, skirtų

imituojančiu ir simuliuojančiu realią

„nemoksliniams" leidiniams, todėl

veiklą, ir iš esmės bus sunaikintas.

beveik nėra jokio žargono. Atvirai

Labai tikiuosi - šito nenutiks, bent

pasakius, tai rinktinei esu beveikabe-

jau kol fakultete dirba dabartiniai

jingas. Pavyzdžiui, „Daiktą ir meną"

žmonės: kalbant apie fakultetą -

ar „Niekį ir Esmą" labai mėgstu - tai

dekanas Kęstutis Dubnikas, apie

knygos, atsiradusios po tikrai sunkių

mūsų katedrą - profesorius Marius Povilas Šaulauskas, taip pat žmonės

gyvenimo akimirkų ir gal todėl iš

pačių mano egzistencinių šaknų,

kitose katedrose. Galbūt jie sugebės

iš sielos tamsiojo centro. Grynai

kažkaip atsilaikyti prieš šitą kafkiškos

formaliai mano knygas galima su­

pilies terorą. Palinkėčiau, kad šitaip

skirstyti į du tipus. Pirmas tipas - tai

ir būtų.

sisteminiai veikalai, ištisinės knygos:

Neseniai publikuota nauja, jau

„Daiktas ir menas", „Niekis ir Esmas",

tryliktoji. Jūsų knyga „Lietuviš­

„Alfa ir Omega",„Filosofijos likimas".

kosios paraštės". Filosofas Naglis

O antras tipas yra tiesiog rinkiniai:

Kardelis knygos pratarmėje teigia.

tai būtų„Konservatoriaus išpažintis",

Parengė Mantautas Ruzas

Unikali galimybė išmokti vargonuoti: duris atveria VU Kultūros centro vargonų studija „Unda Maris" VU kultūros centras kviečia visus studen­ tus, norinčius mokytis groti vargonais, į VU KC vargonų studijos „Unda Maris“ repeticijas.

Dr. Vidas PINKEVIČIUS, VU Kultūros centro vargonininkas Susipažinsite su vargonavimo tech­ nikos pagrindais, atrasite 700 metų senumo vargonų repertuaro paslaptis ir pasinersite į nepažintą ir kerintį mu­ zikos instrumentų karaliaus pasaulį!

VU darbuotojai taip pat gali dalyvauti vargonų studijos veikloje.

Vargonų studija„Unda Maris" siekia supažindinti VU studentus su vargo­ navimo technikos pagrindais ir su vargoninio repertuaro subtilybėmis.

Studijos veikla taip pat norime su­ daryti sąlygas studentų papildomam muzikiniam ugdymui ir koncertinei veiklai plėtoti.

Nors siekti vargonavimo tobulumo galima daugelį metų, jau po trumpų 9 mėnesių studentai susipažins su

vargonavimo technikos pagrindais ir atras seniausio pasaulyje klaviši­ nio instrumento repertuaro grožį.

Vargonų studijos veikloje studentai gerokai patobulins savo muzikinius gebėjimus, o pavasarį VU bendruo­ menei pristatys bendrą studijos narių

koncertą didžiaisiais VU Šv. Jonų bažnyčios vargonais, kurie yra di­ džiausi Lietuvoje ir stovi bažnyčioje, • turinčioje fantastišką akustiką (vargo­ nuojant visa instrumento jėga, aidas tuščioje bažnyčioje gali trukti net iki 7 sekundžių).

Jeigu susidomėjote muzikos instrumentų karaliumi ir norėtumėte išbandy­ ti savo rankų ir kojų miklumą prie vargonų, kviečiame į naujų narių priėmimą, kuris vyks pirmadienį, rugsėjo 26 d., 17 vai. VU Šv. Jonų bažnyčioje (bal­ kone prie vargonų). Registruotis galite ei. paštu vidpinkus@yahoo.com.

Daugiau informacijos: Dr. Vidas Pinkevičius, VU KC vargonininkas, tel. 8-617 88017, h ttp://www.jonu vargonai, vveebly. com

universitas

12

2011 m. rugsėjis

vilnensis

laimes - studentai

Į Ukrainą mokytis išgyventi Tai, kad patekau toli už savo ★ * ★★ komforto zonos ribų, supra­ ★ tau jau pirmąją dieną vasa­ ★★ ★★ ros pabaigoje atvykusi į *★*

Lvovą. „Karštas vanduo tik rytais ir vakarais bus nuo European Commission rugsėjo 1-osios, interne­ tas - taip pat, virtuve galima naudotis tik iki vienuo­ liktos vakaro“, - išgirdau, kai studentų bendrabučio komendante aprodė man visas patalpas. Tačiau ši praktinė informacija apie gyvenimo sąlygas ben­ drabutyje entuziazmo pagal „Erasmus Mundus“ mainų programą pusmetį mokytis žurnalistikos Vakarų Ukrainoje, Lvovo nacionaliniame Ivano Franko universitete, nė kiek nesumažino.

ERASMUS MUNDUS

Gintarė MICEVIČIŪTĖ

Paskaitose netikėtumai Plačiau pasakoti apie bendrabutį neverta - studentai Lvove gyvena panašiai kaip ir Vilniuje - prieš kelis dešimtmečius statytuose daugiabu­ čiuose, kurių langus prapučia vėjas, netyla muzika ir klegesys. Po kurio laiko prie bendrabučio ir aš taip pri­ pratau, kad nebesinorėjo niekur iš jo kraustytis, nors iš pradžių maniau mėnesį pagyvenusi išsinuomoti kam­ barį ar butą.

Kur kas įdomesni dalykai vyksta paskaitose. Universitete vis dar įprasta į auditoriją įėjus dėstytojui atsistoti.

Tarpusavyje besikalbančius studentus dėstytojas gali ir persodinti, pavyz­ džiui, vieną į pirmą suolą, o kitą - prie lango.

Kai kuriose paskaitose verta pasi­ rūpinti ir įvairiaspalviais rašikliais.„Na, ar tau čia patinka? Ar lengva mokytis?

Beje, ar turi raudoną rašiklį?" - kartą po paskaitos manęs paklausė ispanų kalbos dėstytoja. „Taip, mokytis man patinka ir įdo­ mu", - atsakiau, tačiau į klausimą apie raudoną rašiklį teko atsakyti neigiamai. „Nusipirk", - patarė dės­ tytoja. Pasirodo, visi studentai per

paskaitas tikrindamiesi namų darbus klaidas taiso raudonai. Mat išsitaisęs klaidas tuo pačiu rašikliu vėliau varty­ damas sąsiuvinį neatkreipsi dėmesio į sakinius, kuriuos prieš tai parašei neteisingai.

Rankos - būtinai ant suolo Dėstytojai universitete įvedę ir kitokių taisyklių. Pavyzdžiui, žymėtis pastabas pieštuku ant atšviestų lapų su paskaitų medžiaga - negalima.„O kam tau sąsiuvinis?" - kartą išvydusi rašant pieštuku ant popieriaus lapo stebėjosi rusų kalbos dėstytoja.

Vieną linksmą istoriją man papasa­ kojo ir mano kambarioke latvė Ilona, dalyvavusi toje pačioje studentų mainų programoje. Kartą į auditoriją susirinko daugiau studentų, negu joje buvo vietų. Tad Ilona kartu su dviem studentais pasidalijo dvivietį suolą. „Taip sėdėti negalima, nes kai rašysi, tavo ranka bus ne ant suolo, o po juo", - pyktelėjo dėstytoja.

Studentams suole teko dar labiau susispausti, kad visų rankos rašant tilptų ant suolo.

Per pusmetį pastebėjau, kad stu­ dentai dažniausiai dėstytojų klauso beatodairiškai. Man, jau nuo moky­ klos pripratusiai užsirašyti tiktą infor­

maciją, kuri atrodo reikalinga, kokiu noriu rašikliu į kokį tik noriu sąsiuvinį ar ant padrikų lapų, buvo keista, kodėl ukrainiečiai studentai nėra mokomi patys susikurti savą mokymosi sis­ temą. Tačiau juk ne ukrainiečiai prie manęs, o aš prie jų turėjau prisitaikyti, tad kasdien iš universiteto grįždavau su porcija naujų linksmų įspūdžių.

Vieni kitus tik giria Studijavau Žurnalistikos fakultete, kuriame turėjome ne tik teorinių žurnalistikos paskaitų, bet ir praktinių užsiėmimų. Įdomu buvo stebėti, kaip ukrainiečiai rengia prezentacijas, pristato savo darbus. Dar įdomiau būdavo, kai studentai vertindavo vieni kitų darbus. „Darbas atitinka kriterijus, siūlau vertinti aukščiausiu balu", - biurokratiškai kurso draugų referatus, komentarus ar reportažus vertindavo studentai.

Ragindavau kurso draugus būti kritiškesnius. Juk Lietuvoje įprasta netgi draugus ne tik girti, bet ir išsakyti pastabas, kurios verčia pa­ sitempti ir kitą kartą darbą atlikti geriau. Kai studentai vertindavo mano pačios darbus, visuomet gir­ dėdavau pagyras apie savo laužytą ukrainiečių kalbą.

Mat studijos universitete Lvove vyko ukrainietiškai, tad prabilti šia kalba man buvo dar vienas iššūkis.

Laimei, ir dėstytojai, ir studentai suprasdavo, ką noriu pasakyti. Tiesa, po prezentacijų dėl viso pikto pasi­ teiraudavau, ar tikrai suprato viską, ką kalbėjau.

Ukrainiečių kalbą išmokti teko sparčiai Nemokant ukrainiečių kalbos pir­ mąsias savaites Lvove buvo keblu. Šis miestas - vienas iš kelių Ukrainoje, kuriame žmonės kalba ukrainietiškai, o ne rusiškai. į rusakalbius netgi žiūri­ ma su priekaištu:„Gyveni Ukrainoje, o kalbi rusiškai..."

Krymas sužavėjo pilimis, dvarais, jura ir kalnais. G. Micevičiutės nuotr.

Pastebėjusi, kad parduotuvėje ar kavinėje į mane, kalbančią rusiškai, visi žiūri taip pat, sugalvojau gudrybę.

Prieš prabildama pasiklausdavau:„Ar mokate rusų, ar galiu su jumis kalbėti rusiškai?" Žmonės suprasdavo, kad aš ne iš tų, kurie „gyvena Ukrainoje ir nemoka ukrainietiškai", tad į mano kalbą žiūrėdavo gerokai atlaidžiau ir tuoj pat klausdavo, iš kur atvykau.

Pasakiusi, kad esu iš Lietuvos ir pus­ metį studijuosiu Lvove, mokysiuos! ukrainiečių kalbą, iš karto tapdavau jų drauge.

Nors iš pažiūros ukrainiečiai kartais gali pasirodyti atšiaurūs, jų kalbėjimo maniera gana šiurkšti, o energingu­ mą galima supainioti su agresyvumu, jie - draugiški žmonės. Jau pirmą kartą išėjusi pasivaikščioti po Lvovo senamiestį sutikau pagyvenusią bu­ vusią žurnalistę, šiuo metu dirbančią

2007-2011 m. pagal „Erasmus Mundus“ programą dalinių ir pilnų studijų į Vilniaus universitetą buvo atvykę 53 studentai iš Baltarusi­ jos, Moldovos ir Ukrainos, o 15 Vilniaus universiteto studentų buvo išvykę.

2011-2012 m. m. Vilniaus universitete mokysis 12 dalinių ir 10 pilnų magistro studijų atvykusių studentų iš Baltarusijos, Moldovos ir Ukrainos, išvyksta 4 VU studentės.

(Pateikė Skirmantė Savickaitė, „Erasmus Mundus“ programos

koordinatorė, VU Tarptautinių programų ir ryšių skyrius)

gide, ir ji man aprodė žymiausias miesto vietas.Tiesa, po kelių valandų paprašė, kad „paskolinčiau" pinigų.

Ukrainiečiai studentai taip pat ge­ ranoriški, jiems smalsu pabendrauti su užsieniečiais. Ypač jei bandai kal­ bėti jų gimtąja kalba. Gal tik nelabai malonios kontrolierės tramvajuose ir bilietų pardavėjos muziejuose. Pa­ rodžiusi joms kartu su banko kortele išduotą tarptautinį studento pažy­ mėjimą ISIC ne kartą buvau apšaukta melage. Tačiau paburbėjusios, kad aferomis noriu gauti studentišką nuo­ laidą, ją vis tiek suteikdavo. Žinoma,

padėtį sušvelnindavo ir mano su ak­ centu tariami ukrainietiški žodžiai.

Laisvalaikiu kelionės po šalį Pamiršti ukrainiečių kalbą galėjau tik keliaudama po kitus Ukrainos miestus. Kijeve žmones kalbant ukrainietiškai dar galima išgirsti, tačiau Kryme ar Odesoje aplink vien tik rusakalbiai.

Pusmetis Ukrainoje man leido ne tik pažinti šią šalį, kultūrą, bet ir suprasti, kad iš pažiūros artimos, bendrą istoriją turėjusios ir tai pa­ čiai sąjungai priklausiusios šalys po nepriklausomybės atgavimo gali vys­ tytis skirtingu tempu. Ką jau kalbėti apie neįkainojamą galimybę išmokti naują kalbą, patobulinti rusų kalbos žinias ir pažinti naujus žmones.

VU studentai jungiasi į tarptautinį studentų tinklą už darnų vystymąsi

Oksfordo, Kembridžo ir Vilniaus universitetų studentai kvies diskutuoti apie akademiškumą

Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA) - pirmoji studentų atstovybė Lietuvoje, kuri jungiasi į tarptautinį Europos studentų tinklą už darnų vystymąsi (angį. SENSD). Šis tinklas siekia suburti įvairias studentiškas organizacijas, kurios tar­ pusavyje dalytųsi informacija ir skleistų darnaus vystymosi idėjas.

SENSD tinklas jau jungia 7 šalių studentų organizacijas ir toliau aktyviai plečiasi.

Rugsėjo 22 d. 18 vai. Vilniaus universiteto Teatro salėje vyks foru­ mas „Akademiškumas Lietuvoje“. Renginio organizatoriai - lietuviai, studijuojantys Oksfordo ir Kembridžo universitetuose, ir Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA).

Rupgjūčio pabaigoje VU SA taryba pritarė jungimuisi prie šio tinklo, nes iki šiol Studentų atstovybė jau vykdė veiklą, susijusią su darniu vystymusi - viena naujausių VU SA programų yra „Darnus universitetas". Šia programa siekiama

didinti studentų sąmoningumą darnaus vysty­ mosi klausimais, suteikti galimybę įsilieti į dar­ naus vystymosi ir aplinkosauginę veiklą, dalytis patirtimi ir idėjomis šioje srityje. Taip pat buvo atsižvelgta ir į tai, kad tarptautinis SENSD tinklas ypač palankiai įvertintas 77 šalyse veikiančios aplinkosauginius sprendimus teikiančios kom­

panijos„Veolia Environnement" organizuotuose studentų solidarumo apdovanojimuose. „Tai puiki proga prisijungti prie panašiai į mus supančią aplinką žiūrinčių studentų tinklo. Juolab kad VU SA jau nuo anksčiau vykdo su darniu vystymusi susijusias veiklas.

Be to, tai svarbus žingsnis atstovaujant Vilniaus universiteto studentams ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu", - sakė Vilniaus universiteto Studentų atstovybės prezidentas Arminas Varanauskas.

VU SA inform.

„Kai pradėjau studijuoti Oksforde, mane labai sužavėjo studentų veikla, - teigia vienas iš foru­ mo organizatorių Andrius Vaicenavičius. - Ten studentai organizuoja konferencijas, į kurias kviečia pasaulio mokslo, politikos, verslo lyderius.

Supratau, kad Lietuvos studentai taip pat gali organizuoti labai aukštos kokybės renginius.Tad kartu su Kembridžo studentais ir VU SA nuspren­ dėme suorganizuoti forumą, kuriame studentai galėtų diskutuoti su verslininkais, politikais, akademikais."

Studentai ir svečiai diskutuos apie akademinio pasaulio ir verslo bendradarbiavimo galimybes, nagrinės, kaip akademinis pasaulis veikia šalies politiką ir kultūrą. Dar vienas forumo tikslas — skatinti bendradarbiavimą tarp užsienyje ir Lietu­ voje studijuojančių lietuvių. „Lietuvoje egzistuoja

daug stereotipų, kurie skiria šias dvi studentų grupes, - teigia Kembridžo studentas Gabrielius Glemža. - Vis dėlto mus sieja kalba, kultūra, noras studijuoti ir žinių siekimas. Tad norime skatinti aktyvų Lietuvoje ir užsienyje studijuojančiųjų dialogą ir bendradarbiavimą." Dar nėra žinomi visi forumo dalyviai, bet savo dalyvavimą jau pa­ tvirtino Uja Laursas (didžiausios pasaulyje atviros mobiliųjų aplikacijų platformos„Getlar" įkūrėjas, Europos metų vadovas 2011), Seimo narys Man­ tas Adomėnas, VU rektorius Benediktas Juodka, literatūrologas Regimantas Tamošaitis.

Visus norinčius dalyvauti kviečiame registruotis puslapyje www.vusa.lt/forumas ir sekti naujienas Facebook svetainėje (forumas „Akademiškumas Lietuvoje").

VU SA inform.

universitas

2011 m. rugsėjis

13

vilnensis

projektai iii

Vilniaus universitetas siekia sistemingo studijų kokybės tobulinimo

"*■

Pagrindinis projekto tikslas - užti­ krinti sistemingą ir nuolatinį universi­ teto studijų kokybės ir jai įtaką daran­ čių veiklų tobulinimą konsoliduojant bendruomenės pastangas.

Vilniaus universitetas siekia, kad studijų kokybė atitiktų tarptautinį lygį ir tenkintų visų suinteresuotų­ jų poreikius. Universiteto kokybės kultūra, kaip nuolatinio tobulinimo ir teigiamų pokyčių kultūra, yra puoselėjama diegiant ir tobulinant įvairius studijų vidinio kokybės už­ tikrinimo procesus ir procedūras, tokius kaip studijų programų ir su­ teikiamų kvalifikacijų patvirtinimas, tobulinimas ir vertinimas; studentų pasitenkinimo studijomis ir dėstytojų pasitenkinimo darbu universitete ty­ rimų rezultatų panaudojimas studijų kokybės tobulinimui; studijų išteklių ir akademinės, kultūrinės, socialinės paramos studentams užtikrinimas; karjeros paslaugų teikimas ir pan.

Tačiau trūksta sistemingo, nuola­ tinio studijų kokybės tobulinimo, lemiančio sprendimų priėmimo ir vykdymo priežiūrą remiantis kokybės kriterijais ir rodikliais; naudojamos atskiros informacinės duomenų bazės negeneruoja visos studijų administravimui ir kokybės užtikrini­ mui reikiamos informacijos, todėl yra kuriama ir diegiama informacinėmis technologijomis grindžiama studijų

įmyiiniversity

Vilniaus universitete pradedamas įgyvendinti Euro­ pos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamas pro­ jektas „Vilniaus universiteto vidinės studijų koky­ bės vadybos sistemos kūrimas ir įgyvendinimas“. kokybės vadybos sistema, kuri leis suderinti vidaus ir išorės suintere­ suotųjų šalių lūkesčius ir užtikrinti jų pasitikėjimą, paskirstyti atsakomybę už studijų kokybės tobulinimą, puo­ selėti universiteto bendruomenės kokybės kultūrą, sukurti sistemos tobulinimo pagrindus, taip pat studijų administravimo sprendimus grįsti laiku pateikiama, patikima, atsekama informacija apie studijų programų vykdymą: suteikiamas kvalifikacijas, jų užtikrinimą ištekliais, dėstytojų ir mokslo darbuotojų potencialo stebėseną, studentų rezultatų vertinimo analizę ir pan.

Studijų kokybės vadybos sistema bus kuriama remiantis universiteto misijoje įtvirtintomis vertybėmis, Eu­ ropos aukštojo mokslo erdvės studijų kokybės užtikrinimo nuostatomis, so­ cialinės atsakomybės ir partnerystės principais, Europos kokybės vadybos fondo Tobulumo modelio principais, juos adaptuojant universiteto po­ reikiams.

Bus perimama Airijos Korko univer­ siteto ir Belgijos Gento universiteto

studijų kokybės vadybos praktika. Šie universitetai pasirinkti dėl jų

išskirtinės studijų kokybės vadybos patirties - universitetai paten­ ka tarp 200 geriausiųjų pasaulio universitetų (QS World University Ranking 2010) - ir jau turimos bendradarbiavimo su universitetu patirties. Iš Korko universiteto bus perimama ir VU poreikiams pritai­ koma Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo nuostatų, prin­ cipų diegimo praktika, akademinio personalo pedagoginės ir moks­ linės kompetencijos tobulinimo sistema, studijų programų, veiklos ir padalinių veiklos savianalizės ir institucinio vertinimo metodika ir praktika, studijų kokybės vadybos sistemos veiksmingumo užtikrinimo irtobulinimo praktika. Iš Gento uni­ versiteto - Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo nuostatų, principų diegimo, Europos kokybės vadybos fondo Tobulumo modelio adaptavimo universiteto reikmėms praktika, informacinės sistemos studijų, personalo ir administravimo

(įskaitant projektų) veiklos valdymo patirtis, ECTS kreditų sistemos die­ gimo, studentų rezultatų vertinimo (darbo krūvio apskaitos ir pažangos stebėsenos) patirtis.

Projekto trukmė - 2 metai. Pirmai­ siais projekto veiklų įgyvendinimo metais bus parengti studijų kokybės gerinimo strategija ir studijų kokybės vadybos sistemos modelis, kokybės vadovas, atnaujinami ir rengiami studijų kokybės vadybos sistemos veiksmingam funkcionavimui būtini norminiai dokumentai. Taip pat bus organizuojami universiteto admi­ nistracijos darbuotojų, atsakingų už studijų kokybės vadybos sistemos kūrimą ir įgyvendinimą, mokymai.

Antraisiais projekto metais bus diegiama informacinėmis technolo­ gijomis grindžiama studijų kokybės vadybos sistema. Siekiant užtikrinti kuriamos studijų kokybės vadybos sistemos efektyvų įgyvendinimą, bus įkurtas VU Kokybės komitetas ir paskirti 14 kokybės koordinato­ rių akademiniuose kamieniniuose padaliniuose. Projekto metu VU Ko­ kybės komitetas koordinuos studijų kokybės vadybos sistemos įdiegi­ mą universiteto lygmeniu; vykdys studijų kokybės vadybos sistemos mechanizmų ir procedūrų įgyvendi­ nimo stebėseną. Kokybės komitetas koordinaciniam darbui pasitelks 14

akademinių kamieninių padalinių kokybės koordinatorių, kurie konso­ liduos ir koordinuos bendruomenės pastangas įgyvendinant studijų kokybės vadybos sistemą akademi­ nių kamieninių padalinių lygmeniu; vykdys padalinių studijų kokybės gerinimo priemonių įgyvendinimo stebėseną; rinks studijų kokybės vadybos sistemos įgyvendinimui būtinus duomenis; teiks pasiūlymus fakulteto vadovybei; teiks metodinę ir konsultacinę pagalbą studijų koky­ bės užtikrinimo irtobulinimo srityse padalinio bendruomenei ir pan.

Projektui vadovauja akademinių reikalų prorektorius J. Galginaitis.

Projekto dalių vadovai, atsakingi už atskirų veiklų įgyvendinimą: Kokybės vadybos centro vadovė I. Milišiūnaitė, Duomenų analizės skyriaus vedė­ jas J. Gaubis ir Strateginės plėtros direkcijos vyriausiasis specialistas J. Garšva.

Plačiau apie projekto veiklas skai­ tykite: www.kvc.cr.vu.lt.

Projektas įgyvendinamas pagal 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą" VP1-2.1ŠMM-04-K priemonę „Studijų sistemos

efektyvumo didinimas". t

Kokybės vadybos centro inform.

III Pradeda veikti 9 ES šalių universitetų ei. dalyvavimo portalai

9 universitetuose pradeda veikti

ei. dalyvavimo portalai, kurių tikslas yra pasiūlyti galimybę universiteto bendruomenei ir vietiniams, nacio­ naliniams ir ES partneriams aukštojo mokslo sistemoje bendradarbiauti sprendimų priėmimo procese keliose Bolonijos proceso veiklos kryptyse. Štai šie 9 universitetai: • Tarptautinio verslo mokykla Bulgarijoje: www.e-myUniversity.eu/ibs • Nacionalinės ir pasaulio eko­ nomikos universitetas (Bul­ garija): www.e-myUniversity.eu/unwe • Vilniaus universitetas (Lietuva): www.e-myUniversity.eu/vu • Slovakijos žemės ūkio uni­

versitetas Nitroje (Slovakija): www.e-myUniversity.eu/spuvn

• Slovakijos technologijos universitetas Bratislavoje (Slo­ vakija): www.e-myUniversity.eu/stu • Prešovo universitetas Prešove (Slovakija): www. e-myUniversity.eu/pu • Karaliaus Juano Carloso uni­ versitetas (Ispanija): www.e-myUniversity.eu/urjc • Leono universitetas (Ispanija): www.e-myUniversity.eu/ul • Stokholmo universitetas (Šve­ dija): www.e-myUniversity.eu/su Visų portalų pagrindas - ta pati programinė įranga, sukurta projekto „Mano universitetas" bazėje. Jie bus išbandomi 20 mėnesių. Dalyvaujan­ tys universitetai galės: • paprastai skelbti europines konsultacijas Bolonijos proceso tema savo ei. dalyvavimo porta­

• •

•

•

•

luose irsuteikti galimybę univer­ siteto personalui ir studentams dalyvauti diskusijose; skleisti svarbiausią informaciją apie Bolonijos procesą; kurti internetinesapžvalgasirdiskusijas, kad suaktyvintų tradicinius posėdžius, kuriuos universitetai rengia sprendimams priimti; stebėti kitų universitetų ei. daly­ vavimo portaluose svarstomus klausimus, kurie gali turėti daug bendro su jų pačių aptariamais reikalais, taip suteikiant galimy­ bę bendradarbiauti ir net kurti bendrą strategiją, kaip išspręsti šias problemas; susirinkti informaciją apie stu­ dentų požiūrį į jiems svarbius klausimus; suteikti savo darbuotojams ir studentams internetinio bendra­

darbiavimo priemones, leidžian­ čias bendrauti su kolegomis, ren­ kant duomenis tiek universiteto, tiek ES lygio ataskaitoms. Šie portalai suteikia galimybę uni­ versitetų darbo grupėms bendrauti su aukštojo mokslo partneriais ir daryti įtaką nacionalinėms ir Euro­ pos asociacijoms. Be to, universi­ tetų bendruomenių nariai, aktyviai dalyvaujantys priimant Bolonijos proceso sprendimus, gali naudoti ei. dalyvavimo priemones bendraudami su kitais universiteto bendruomenės nariais ir lengvai gauti išvadas, ku­ rias galima tiesiogiai pritaikyti savo darbe. Taip pat visų lygių aukštojo mokslo sprendimų priėmėjai (uni­ versiteto, šalies, Europos mastu) šiuose portaluose gali pradėti keletą ei. dalyvavimo procesų, susijusių su įvairiomis sprendimų priėmimo

veiklomis, ir paskleisti aiškią žinią apie tokio dalyvavimo vertę priimant galutinį sprendimą.

Projektas „Mano universitetas", prasidėjęs 2010 m. spalio 1 d., truks pustrečių metų ir pademonstruos, kaip universitetai gali pasinaudoti specifinėmis ei. dalyvavimo prie­ monėmis ir įtraukti bendruomenių narius ir partnerius į skaidrų aukštojo mokslo sprendimų priėmimo procesą vietos, šalies ir ES mastu. Projektą remia Europos Komisija (Informa­ cinių ir ryšių technologijų politikos rėmimo programa), jame dalyvauja 13 partnerių iš 7 Europos Sąjungos šalių: Belgijos, Bulgarijos, Graikijos, Lietuvos, Slovakijos, Ispanijos ir Švedijos.

Daugiau informacijos rasite pro­

jekto svetainėje: www.myuniversityproject.eu

RUGSĖJĮ PENKIŲ ŠALIŲ STUDENTAI

BIBLIOTEKININKYSTĖS PASLAPČIŲ SEMIASI VU BIBLIOTEKOJE

*

VU biblioteka yra tarptautinio projekto IPBib (International ERASMUS Intensive Programme 20092011), skirto bibliotekininkystės ir informacijos studijų studentams ir bibliotekų praktikams, par­ tnerė. 2009 m. projektas vyko Berlyne, Humboldtų universiteto Grimmų centre (Humboldt-Universitaetzu Berlin; Jacob-und-Wilhelm-Grimm-Zentrum).

2010 m. jis buvo tęsiamas Vienos universiteto bibliotekoje, šių metų rugsėjo 4-17 d. persikėlė į VU biblioteką. Projektą Lietuvoje koordinuoja VU bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė.

Mylimai mamytei mirus,

vyriausiąją specialistę Šis projektas, kuriame dalyvauja studentų komandos iš Lietuvos (VU), Vokietijos (Berlyno Humboldtų univer­ sitetas), Austrijos (Vienos universitetas), Čekijos (Brno Masaryko universitetas) ir Bulgarijos (Bibliotekininkystės ir informacinių technologijų universite­ tas-SULSIT), yra orientuotas į naujų bi­ bliotekų pastatų kūrimą. Todėl Vilniuje daugiausia dėmesio skiriama naujai sta­ tomam MKIC. Pagrindinės intensyvioje programoje nagrinėjamos temos yra nauji bibliotekų pastatai, bibliotekų pa­ slaugos, skaitmeninimas, informacinis

raštingumas ir informacijos paslaugos, rinkodara, ryšiai su visuomene ir 1.1.

Paskaitas ir seminarus veda dėstytojai iš visų projekte dalyvaujančių šalių. Lietu­ vos dėstytojų komandoje - bibliotekos darbuotojai doc. dr. Marija Prokopčik, Jūratė Kuprienė, dr. Žibutė Petrauskienė ir Komunikacijos fakulteto dėstytojai doc. dr. Rimvydas Laužikas ir lėkt. dr.

Zinaida Manžuch. Lietuvos studentams atstovauja šeši Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės ir informacijos stu­ dijų programos studentai.

VUB inform.

Liliją Valeriją Biziulevičienę nuoširdžiai užjaučia

Studijų direkcija.

vilnensis

14

2011 m. rugsėjis

f f f kultūra_________________________________________________

Festivalis Berlyne, arba Kaip lietuvybė žydėjo lietuje Tautvydas ŽĖKAS, VU dainų ir šokių ansam­ blio šokėjas ) keliasdešimt tūkstančių dalyvių iš daugybės šalių sukvietusį festivalį, kurio svarbiausias šūkis „Vienas pa­ saulis. Viena šeima. Tu esi jo dalis", ansamblio narius išlydėjo lietus, jis pasitiko ir Berlyne. VU dainų ir šokių ansamblio šokėjai drauge su kitais 400 studentų pasauliui pristatė besisukančių vėjo malūnų, vienas kitą besivejančių apskritimų ir linijų ornamentus olimpiniame Berlyno stadione skambant „Pliauškučiui", „Trepsiukui", „Malūnėliui" ir

Liepos 2-3 d. Berlyne (Vokietijoje) vyko Pasaulio kultūros festivalis, kuriame dalyvavo per 70 000 dalyvių iš 151 šalies, tarp jų ir iš Lietuvos. Mūsų etninę kultūrą pristatė akademinis jaunimas. Lietuvos delegaciją sudarė 380 stu­ dentų iš 16 aukštųjų mokyklų. Vilniaus universitetui atstovavo VU dainų ir šokių ansamblis ir kapela „Jaunimėlis“.

Vilniaus universiteto dainų ir

šokių ansamblis pradėjo savo

71 -ąjį sezoną. Mėgstančius liau­ dies dainą, muziką, šokį studen­ tus maloniai kviečiame ateiti į

kitoms liaudiškoms melodijoms.

Tarp daugelio pasaulio tautų atstovų pasirodymų, aidint Kanados indėnų tradiciniams motyvams, gaudžiant šveicariškiems pučiamiesiems ar vilnijant indiškų psalmių melodijoms, lietuvybė pražydo pačiu kvapniausiu žiedu, kurio šviesa ir gaiva buvo justi toli, ir net lietus jos neprigesino... Ne­ glumino net tai, kad per pasirodymą

VU dainų ir šokių ansamblis Berlyno olimpiniame stadione

milžiniškame stadione vienu metu ausys girdėjo bene tris skirtingas me­ lodijas: tikrąją, stadiono aido perkur­ tą ir auditorijos ovacijų lydimą.Tačiau toms trims skirtingoms melodijoms skambant išmokome šokti pagal ketvirtąją - vidinę, kurią padiktuoja draugo buvimas šalia.

Olimpinio stadiono prieigose įsi­ kūrusiame Europos paviljone nu­

stebinome paskleisdami „Joninių burtų" dvasią, įrodėme, kad ne tik ant parketo, o ir ant vokiškos žolytės trypiama „Jadvygos polka" gali būti pasiutusiai smagi.

Festivaliui praūžus, galime kalbėti apie parsivežtą didžiulį įspūdžių bagažą. Džiaugėmės, kad važiuojant autobusu nereikia bagažo sverti - vi­ sad žinai, kad neturėsi viršsvorio.

priėmimą, kuris vyks visą rugsėjo mėn. antradieniais ir ketvir­

tadieniais VU Kultūros centre, M. K. Čiurlionio g.21.

Daugiau informacijos:

www.ansamblis.vu.lt

Europarlamentaras prof. Vytautas Landsbergis pamalonino savo draugija įamžinant šventės akimirkas

Choras„Pro musica" darbingą ir kūrybingą vasarą palydėjo braziliškais ritmais Skirtingai nei daugelis meno ko­

Prieš koncertą Osle publikai kal­

lektyvų, choras„Pro musica" šiemet

bėjęs Lietuvos Respublikos am­

beveik neatostogavo - kolektyvo ' vasara buvo kupina nuostabių pro­

J. E. Andrius Namavičius pabrėžė,

jektų ir įsimintinų koncertų.

Minint 100-ąsias M. K. Čiurlionio

dradarbiavimo projektai ir koncertai

mirties metines, „Pro musica" bir­

yra puikus viešosios diplomatijos

želio 10-15 d. surengė gastroles

pavyzdys, labai prisidedantis prie

basadorius Norvegijos Karalystei kad tokie universitetų chorų ben­

Norvegijoje, kur kartu su Oslo

Lietuvos kultūros sklaidos ir šalies

universiteto choru „Akademisk

įvaizdžio gerinimo užsienyje.

atliktas pirmą kartą. Chorui dirigavo svečias iš Brazilijos - Rio de Žaneiro

universiteto choro„Altivoz" vadovas Mario Assefas. (Interviu su svečiu

skaitykite http://naujienos.vu.lt). „Afrobraziliškų mišių" solo ir ri­ tmines partijas atliko „Pro musica"

solistai ir choro mušamųjų grupė.

Diriguojamas R. Gelgotienės kolek­ tyvas pristatė kitų Lotynų Amerikos kompozitorių - H. Villa-Lobos ir A. Piazzollos - kūrinius. „Šios uždegančios „Afrobrazi-

Korforening" atliko didžiojo lietuvių klasiko M. K. Čiurlionio ir garsiausio

musica" taip pat lankėsi Sandefjor-

norvegų kompozitoriaus E. Griego

de, kur koncertavo su vietos chorais

kūrybos paralelėms skirtą progra­ mą.

„Vivente", „Ensemble di Nouvo" ir

„Norėjosi ypatingai paminėti šią svarbią datą, M. K. Čiurlionio mirties

kor", vadovaujamais Vestos Zabu-

sukaktį, todėl kilo mintis parengti

Birželio gale „Pro musica" kartu

klasiko ir norvegų kompozitoM mūsų riaus E. Griego kūrybos paralelėms

vasaros pabaigai paminėti, kad būtų linksmiau ir lengviau sugrįžti

su kitais VU kolektyvais išdidžiai

į darbus ir mokslus arba šią vasarą

atstovavo Vilniaus universitetui XVI

skirtą programą. Šie du kompozito­

„Gaudeamus" šventėje, po dvylikos

dar pratęsti", - apie koncertą sakė R. Gelgotienė.

Gastrolių Norvegijoje metu „Pro

„Sandefjord Internasjonale Dame-

lionienės.

riai daug kuo panašūs: romantikai,

metų pertraukos vėl atkeliavusioje

nedidelių tautų atstovai, labai

į mūsų sostinę. Visas sambūrio

mylėję savo gimtinę, sukūrę savitą muzikinę kalbą, padėję pagrindus

dienas linksmybės ir gražiausios Baltijos šalių dainos liejosi iki vėly­

savo valstybių nacionalinių muzikos

vos nakties.

mokyklų susikūrimui", - apie pro­

Rugpjūčio 29 d. choras„Pro musi­

jekto ištakas pasakojo „Pro musica"

ca" nuotaikingai palydėjo besibai­ giančią vasarą ir linksmai pradėjo

vyriausioji dirigentė ir meno vadovė Rasa Gelgotienė.

Bendras repeticijas ir koncertą

papildė R. Gelgotienės paskaita apie M. K. Čiurlionio kūrybą, gyvenimo kelią ir tragišką likimą, joje išryškėjo

naująjį kūrybinį sezoną Lotynų

Amerikos muzikai skirtame koncerte pristatydamas „Afrobraziliškas mi­ šias" („Misa afro-brasileira"). Šv. Jonų

dviejų menininkų kūrybos panašu­

bažnyčioje šis egzotiškas šiuolaiki­ nio brazilų kompozitoriaus Carloso

mai ir artimumas.

Fonsecos kūrinys Lietuvoje buvo

liškos mišios" - tai sprogstamasis geros nuotaikos, džiugesio ir karšto tikėjimo mišinys, kurį su choru pa­ rengėme artėjančiai kalendorinės

Kad geriau pajustų ir įsisavintų braziliškų ritmų subtilybes, choras „Pro musica" dalyvavo kviestinio dirigento Mario Assefo kūrybinėje meistriškumo stovykloje. Įdėtas triūsas tikrai nenuėjo veltui - tai patvirtino audringi gausiai į Šv. Jonų

bažnyčią susirinkusios publikos plojimai.

Energingai ir linksmai pradėję naująjį sezoną „Pro musica" daini­ ninkai tempo sulėtinti neketina.

Choras jau ruošiasi kelionei į Daniją sostinę, kur su vienu geriausių tos šalies chorų „Kobenhavns Kante-

„Pro musica“ choristai „Gaudeamus“ šventinėje eisenoje

kor" Kopenhagos katedroje atliks monumentalųjį Verdi „Requiem".

Koncertuose solo partijas dainuos

pagrindiniai Kopenhagos ir Orhuso operos teatrų solistai. „Pro musica" surengs ir individualų koncertą.

Vos grįžęs iš Danijos, spalio pra­ džioje choras priims svečius iš Nor­ vegijos - Oslo universiteto chorą „Akademisk Korforening", su kuriuo Vilniuje ir Kaune atliks M. K. Čiurlio­

nio ir E. Griego kūrybos paralelėms skirtą programą, įaip Lietuvoje pri­ sidėdamas prie didžiojo mūsų šalies klasiko 100-ųjų mirties metinių mi­

nėjimo renginių. Spalio 8 d. Šv. Jonų bažnyčioje vyksiantis koncertas įtrauktas į Norvegijos dienų Lietu­ voje programą. Dviejų universitetų chorų bendradarbiavimo projektą iš dalies parėmė Norvegijos ambasada Vilniuje.

Iki metų pabaigos choras planuoja įgyvendinti dar vieną milžinišką sumanymą ir Naujųjų išvakarėse vilniečiams ir universiteto bendruomenei padovanoti iškilųjį J. S. Bacho

„Magnificat".

Choro „Pro musica" inform.

4

universitas

2011 m. rugsėjis

15

vilnensis

*■

kultūra m VU kamerinės muzikos Dosni įspūdžių„ratiliokiška" vasara orkestras naujuosius mokslo Paulius NARUŠIS, VU folkloro ansamblio metus pasitiko Troškūnuose „Ratilio“ seniūnas, MF III k.

Eglė ŽURAUSKAITĖ Vilniaus universiteto kamerinės muzikos orkestras naujuosius mokslo metus pradėjo jau tradicija tapusiu koncertu Troškūnuose (Anykščių r.), Švč. Trejybės bažnyčioje. Kaip ir kas­

*

met, rugpjūčio 21 d. šiame miestelyje vyksta Marijos Karalienės atlaidai, o po iškilmingų mišių miestelėnai ir miestelio svečiai yra kviečiami pasi­ klausyti VU kamerinės muzikos orkestro atliekamų kūrinių. Tokį koncertą

šis VU kolektyvas rengia jau trečius metus iš eilės ir ketina šią tradiciją tęsti ateityje.

Tačiau šis koncertas buvo išskirti­ nis: VU kamerinės muzikos orkestras sugrojo kelias Antonio Vivaldi„Stabat mater" dalis, o solo partiją atliko kontratenoras, Panevėžio muzikinio teatro solistas, Vilniaus kolegijos dėstytojas, LRT muzikinio projekto„Triumfoarka"

finalininkas Algirdas Bagdonavičius.

Be to, klausytojai išgirdo trijų dalių A.Vivaldi koncertą styginiams ir fleitai „La tempesta di mare". Fleitos solo partiją atliko Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos absolventas, VU Fizikos fakulteto studentas Rimantas Budriūnas. Šis

koncertas, atliekamas to paties solisto, gegužės mėnesį skambėjo irVenecijoje, S. Maria della Pieta bažnyčioje.Toje pačioje, kur W. A. Mozartas kadaise turėjo mergaičių chorą.

Greta šių kūrinių taip pat skambėjo veržli A.Vivaldi simfonija RV710, vaiz­ duojanti vieną iš Heraklio žygdarbių.

Koncerto pabaigoje bažnyčios mūrus užliejo spalvingos tango melodijos ir charakteringi ritmai.

Kolektyvo nariai džiaugiasi puikiai praleistu laiku Troškūnuose ir tikisi kitąmet parengti ne mažiau spalvingą koncerto programą.

VU kamerinės muzikos orkestras puoselėja gražias ir kilnias tradicijas

Vasara folkloro ansamblio „Ratilio" nariams buvo ypač dosni įspūdžių:

birželio pradžioje kelionė į Karelijos Respubliką (Rusija), o liepos mėn. - po Bretanės regioną Prancūzijoje.

Pirmoji kelionė buvo trumpesnė, o ir keliavo mažesnis mūsų pulkelis.

Pamatėme Sankt Peterburgo miestą, Ermitažą, Peterhofo rūmus, susitikome su Lietuvos Respublikos generaliniu konsulu ir konsulato darbuotojais, su miesto lietuvių bendruomene, Sankt Peterburgo konservatorijos studentais etnologais, su kuriais praleistas įsimin­ tinas vakaras buvo kone linksmiausia kelionės dalis. Karelijos Respublikos sostinėje Petrozavodske kartu su kitų šalių ir Rusijos regionų atstovais da­ lyvavome III tarptautiniame finougrų šokių festivalyje „Karg Kucub", kartu

su lietuvių bendruomenės grupe važinėjome po kitus regiono miestus

pristatydami Vilniaus universitetą ir lietuvių tradicinę muzikinę kultūrą, gėrėjomės nuostabia Karelijos gamta, bendravome su puikiais ir be galo svetingais žmonėmis.

Antroji kelionė įtraukė jau didesnį mūsų narių būrį ir truko net 18 dienų!

Prancūzijoje buvome pakviesti net j keturis festivalius, vykusius keturiuo­ se miestuose. Šen Malo mieste vyko didelis tarptautinis folkloro festivalis „Folklores du Monde". Jame daly­ vavo Gruzijos, Meksikos, Sardinijos, Čiukčijos, Ukrainos, Indonezijos ir Prancūzijos folkloro ansambliai. Jau pirmąją dieną turėjome didžiausią mūsų istorijoje koncertą, kuriam ilgai ruošėmės ir galop buvome audringai sutikti žiūrovų. Po tokios sėkmingos pradžios koncertavome ir Vilniaus universitetą ir Lietuvą garsinome Kemperlės, Rospordano, Klegereko ir Pontivi miesteliuose. Pastaruosiuose dviejuose praleidome daugiausia laiko: koncertavome festivalio „Arzt Pobl" koncertuose, skirtuose miestelių bendruomenėms ir svečiams, gyve­

nome šeimose, stengėmės suprasti ir kalbėti prancūziškai, labai susidrauga­ vome su šeimininkais, kurie buvo be galo nuoširdūs, rūpestingi, draugiški ir malonūs. Su jais praleidome nemažai laiko: dalyvavome piknikuose, šoko­ me bretoniškus šokius, mokėme lietu­ viškų šokių ir kt. Mes juos sužavėjome savo jaunatviška energija, tradicine lietuviška kultūra ir jos puoselėjimu, ir jie net pažadėjo mus aplankyti per kasmetinį didžiausią folkloro festivalį Vilniuje „Skamba skamba kankliai".

Vasarai pasibaigus „Ratilio" grįžta į repeticijas, ruošiasi koncertams ir festivaliams. Rugsėjo 23-25 d. Vilniuje vyksiančiame tarptautiniame folkloro festivalyje „Pokrovskije kolokola" an­ samblis kartu su kitaisVilniausfolkloro kolektyvais koncertuose pristatys lietuvių tradicinę kultūrą.

• •••••••••••••«•••••••■ • • • VU folkloro ansamblis„Ratilio" • • rugsėjo 26 d. skelbia naujų narių ' priėmimą! Ateik į Didžiąją aulą, I • M. K. Čiurlionio g. 21, 18 vai. ’

• Daugiau www.ratilio.lt.

„Ratiliokai“ Bretanės regione Prancūzijoje dalyvavo net keturiuose festivaliuose

„Jaunimėlis" liaudiškus šokius trypė Turkijoje Ieva GLUŠAUSKAITĖ, liaudiškos muzikos kapelos „Jaunimėlis“ narė Mes, Vilniaus universiteto liaudiš­ kos muzikos kolektyvas„Jaunimėlis", liepos 13-15 d. vykome koncertuoti į

Stambulą, didžiausiąTurkijos miestą,

dar XV amžiuje vadintą Konstan­

tinopolio vardu. Turkija - šalis, ku­ rioje susipynusios islamo ir Vakarų tradicijos. Mėlynumu svaiginančios

jūros pakrantės sužavėjo iš karto, ypač kai turėjome progą paplaukioti

(Grand Bazaar) nuo pernelyg didelio pardavėjų įkyrumo norėjosi sprukti kuo toliau...

Nuostabių potyrių laukė apgy­ vendinimo vietoje. Nors tai buvo studentų bendrabutis ir sąlygos ne per geriausios, muzika, kalbos

ir juokas nenutildavo iki paryčių.

Bendravimas atpirko viską. Susi­ pažinome ne tik su turkų, bet ir su

kitų dalyvavusiųjų šalių šokiais bei

muzika. Tapo įprasta po langais iš­ girsti skambant uždegančius salsos ritmus ar liaudiško šokio„Oira, oira"

melodiją. Pavieniai muzikuojančių

laivu Juodojoje jūroje. Aplankėme ne itin daug lankytinų vietų, nes

bei šokančių susibūrimai virto tikrais

tam tiesiog nebuvo galimybių.Todėl

pasirodymais, kartu įtraukiančiais ir

pasitelkėme visus savo pojūčius, kad

kitus dalyvius. Bandėme pakartoti

prisiminimai iš kelionės būtų kuo stipresni. Kojomis palytėjome vietą,

jungdamiesi nematomais ryšiais

kroatų, lenkų šokių judesius, taip

kurią mina tūkstančiai turistų bei pačių musulmonų, tai - Žydrosios

su skirtingų kultūrų žmonėmis.

mečetės, kuri vienintelė turi 6 mi­

Grįždami namo ilsėjomės Bulgarijos

naretus, slenkstis. Nustebino ir tai, kad dienos metu tuštesnės gatvės

sostinėje Sofijoje, pervažiavome per

jau sutemus prisipildo žmonių, tė­ vai su vaikais išeina į prieplauką ir tiesiog šnekučiuojasi. Kelyje sutikti draugiški veidai privertė pasijausti maloniai svečioje šalyje, nors vienoje

siminimus parsivežėme iš Vengrijos.

tamsumoje. Nors dangus ir mėtė žai­

šūnėje stovi Vengrijos Laisvės statula,

Dunojaus upė. Buvome kiauriai per­

lionės atmosfera, atsiskyrimas nuo

bų strėles, pasidžiaugėme naktiniais

matoma beveik kiekvienoje miesto

mirkę, bet lietus nenuplovė šypsenų

kasdienės aplinkos - tai palankios

miesto vaizdais. Nepakartojami jie

vietoje. Pėsčiomis perėjome per di­

nuo veido, o svarbiausia - įsimintinų

iš didžiausių pasaulio turgaviečių

buvo nuo Pergalės kalno, kurio vir-

džiulį Grandinių tiltą, po kuriuo teka

akimirkų. Bendrumo jausmas, ke­

sąlygos tobulėti tiek kolektyvui, tiek kiekvienam individualiai.

Mus siejo meilė muzikai bei šokiui.

kalnuotąją Serbiją ir paskutinius pri­

„Jaunimėlio“ dalyviai Stambule

Budapeštas jau skendėjo lietingoje

q z-

universitas

10

2011 m. rugsėjis

vilnensis

f f k paskutinis puslapis__________________________

Freskos atskleidžia paslaptis Nijolė BULOTAITĖ Šią vasarą universiteto bendruomenės nariai

ir svečiai dažnai smalsiai stebėdavo Didžiajame kieme besidarbuojančius restauratorius ir iš po

tinko atveriamas universiteto fundatorių figūras,

ryškėjančius užrašus, herbus kartušuose.

Po 400 metų jubiliejaus šiame kieme restaura­

toriai buvo atidengę trijų universiteto fundatorių figūras. Vėliau vakariniame fasade virš praėjimo

į Observatorijos kiemą atidengta karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio figūra, kuri praėjusiais metais buvo naujai restauruota.

Kada bus baigti darbai ir kiemas atsivers lan­ kytojams ir studentams visu grožiu? Gal tinkas

slepia ir daugiau paslapčių? Norėdami kuo daugiau sužinoti, pakalbinome restauratorių Ša­

rūną Juršėną, kurio vadovaujama jmonė„Senoji freska" jau ne vienus metus dirba universitete, ir

paklausėme, kada ištapytos šios pietinio fasado

freskos. Restauratorius paaiškino, kad freskos datuojamos XVIII a. pabaiga, o astronominių

ženklų piešinys ant vakarinio fasado, matyt, ankstyvesnis. Dar laukiama ir menotyrininkų, istorikų nuomonės.

Restauratoriai kvietė heraldikos specialistą,

kad pasakytų, ar yra ryšys tarp herbų ir asmenų, pavaizduotų freskose. Jis patikino, kad herbai su

portretais nesusiję. Kai kurie fundatoriai tiksliai

žinomi, dėl kitų dar abejojama. Kartušuose esantys herbai taip pat šifruojami. Retušavus piešinį kai kurie dalykai konkretizuojami. Šįmet

Atidengtos figūrinės kompozicijos - jų identifikavimas dar laukia istorikų ir menotyrininkų aiškinimo

bus atidengta visa pietinė siena. Darbus res­ tauratoriai planuoja užbaigti iki spalio vidurio,

vėliausiai iki spalio pabaigos. Vakarinę sieną

cialistais, norėdamas kuo tiksliau atskleisti ant

Per 30 metų pasikeitė ir restauravimo tech­

ketinama atidengti kitais metais.

sienos išlikusius užrašus, herbus, atkurti labiau

nologijos. Ar labai nukentėjo trys anksčiau

Sovietmečiu pietinėje sienoje restauruojant

nukentėjusias figūras. Restauratorius patikino,

buvo atidengti tik kelių figūrų veidai, valstybinė

kad naujieji dažai geros kokybės, natūralūs,

komisija nutarė eksponuoti tik tris piliastrus. Š. Juršėnas papasakojo, kad dar neturi atsaky­

atsparūs saulės šviesai ir turėtų ilgai laikyti.

mų į visus klausimus, tariasi su heraldikos spe-

Pakalbinome ir Kultūros paveldo departamen­ to vyriausiąją valstybinę inspektorę Dalią Krūmi­

nienę, kuri vadovauja Restauravimo tarybai.

Kuo vertingos VU Didžiajame kieme ati­

dengtos freskos?

Dalis freskų atidengta visai naujai. Tyrimų, kuriuos pradėjo restauratorė Neringa Šarkauskaitė, metu buvo nustatyta, kad ant visų piliastrų yra išlikusios freskos ar jų fragmentai. Darbus

atidengtos figūros?

Jos buvo labai išblukusios. Lietuvos kli­ matas gerokai skiriasi nuo Italijos. Mūsų žiemos labai šaltos, o vasaros karštos. Įtakos turi ir krituliai. Dabar jau įrengti stogeliai, jie apskardinti, taigi freskos maksimaliai apsau­ gotos. Restauruoti stengiamasi natūraliomis medžiagomis, nenaudojamos jokios sinteti­ nės medžiagos, taigi šios freskos turėtų ilgai išsilaikyti.Tai pietinė pusė, todėl ypač svarbu apsaugoti jas nuo saulės.

Palyginti su kitomis Vilniaus freskomis, ar

šios kuo nors ypatingos?

Dauguma kitų freskų sukurtos bažnytine tematika, o čia yra realiai egzistavusių žmo­ nių - žymių universiteto mecenatų portretai.

Tai tarsi universiteto istorijos puslapis po atviru

etalonu, nes buvo daug juo dekoruotų namų.

Freskos puošė ne vieną pastatą reprezentaci­ nėse Vilniaus gatvėse.

Kokie dar darbai planuojami? Šįmet bus užbaigta pietinė siena, sutvarkytos

freskos. Sienos jau nudažytos, stogai ir piliastrai apskardinti. Kitąmet planuojama užbaigti va­ karinę sieną su astronominiais ženklais. Darbe dalyvauja ir menotyrininkai, heraldikos specia­ listai, kad viskas būtų kuo tiksliau atkurta. Ant šiaurinės sienos nieko nepavyko rasti. Ketinama ją tik nudažyti, kad neišsiskirtų. Aptikta labai daug dažų sluoksnių ir tikimasi dar patyrinėti, gal pavyks ką nors rasti.

Sienose ir freskose buvo daug įtrūkimų, plyšių, reikėjo atlikti polichrominius tyrimus,

Atidengiami portretai, užrašai, tai, kas įskaitoma

laikotarpio Vilniaus pastatų dekoravimo pavyz­

pašalinti pelėsius ir nešvarumus, dezinfekuoti paviršius. Tapybą reikėjo sutvirtinti tirpalais, sutvirtinti kraštus, kad nebyrėtų tinkas.Tapybos netekčių vietose reikėjo atstatyti pagrindą, pa­ šalinti druskas, netektis atstatyti iš fragmentų.

Restauratorius neturi teisės atkurti to, ko nėra, tik autentiškus dalykus galima eksponuoti, ne­ klaidinant visuomenės.

ir ką galima eksponuoti. Kai buvo minimas uni­

džių. Miesto pastatai buvo gausiai dekoruoti, o Vilnius buvo laikomas sgrafito dekoro miesto

V. Naujiko nuotr.

atliko ir freskas restauravo bei konservavo Š. Juršėno vadovaujama restauratorių įmonė

„Senoji freska".

Ar bus atidengti visi 10 piliastrų?

Bus atidengtas ir eksponuojamas visas išlikęs dekoras, kai kuriose vietose informacijos neliko.

versiteto 400 metų jubiliejus, buvo atidengtos

dangumi.

Kokia freskų meninė vertė?

Jos turi ir meninę, ir istorinę vertę.Tai vienas to

trysfigūros.Tuo metu daugiau nesuspėta, trūko

informacijos, todėl darbai atidėti vėlesniam laikui. Beveik po 30 metų dabar atidengiamos likusios freskos, atlikta paieška kituose kiemą

supančiuose fasaduose.Vakariniame fasade rasti

Universiteto fundatoriaus vyskupo Ignoto Masalskio figūra

astronominiai ženklai - greta buvo astronomijos observatorija. Ši tapyba taip pat bus atidengta

ir eksponuojama.

Mūsų adresas: Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 355 kab.

Tel. 268 7089, mobil. tel. 8-687 49018, ei. p. vilnensis@vu.lt

Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL 321 Maketavo VU leidykla. Spausdino UAB LIETUVOS RYTO spaustuvė, Gedimino pr. 12A, LT-01103 Vilnius

Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė Redaktorė įima Dunderienė Korespondentas Viktoras Denisenko Įmonės „Senoji freska“ restauratoriai (iš dešinės): Š. Juršėnas, D. Stankevičius, M. Juršėnas,

A. Ramaška ir R. Stančikas