VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS'
KAIP AGITUOJA VAIZDINĖ AGITACIJA
SESIJA, SESIJA
AKTYVISTO TRIBŪNA
PATARIA TEISININKAS
canvBos scuoencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
EINA NUO 1950 METŲ
•nai jaunų žmonių pirmai kartą dalyvaus rinkimuo se. Partija tvirtai tiki, kad komjaunuoliai, vaikinai ir merginos visada ir visur vykdys Lenino priesakus, garbingai pateisins kilnų Tarybų Sąjungos piliečio vardą.
V. KAPSUKO UNIVERSITETO 400 METŲ JUBILIEJUI didvyriu B. Urbonavičiumi, prekybos ministro pavaduoto ju R. Kazbaru, su svečiais iš kitų broliškų respublikų ir užsienio. Kitame stende pateiktos nuotraukos geriausių preky bos fakulteto laidų. Čia ma EKONOMINES KIBERNETIKOS IR FINANSŲ tome 1960 m. ekonomistų, 1972 ir 1976 m. prekių moks FAKULTETAS lo spec. dieninio skyriaus, Finansų katedra ruošia dia kitų absolventų nuotraukas. gramas apie finansininkų FIZIKOS FAKULTETAS rengimą 1945—1975 m. Politinės ekonomijos kated Kieto kūno elektronikos roje baigti redaguoti akad. D. Budrio darbai. Pradėta katedroje baigiamas sudaryti rinkti medžiaga apie kated metraštis, Jau įrišti 3 tomai mokslinių darbų tema „Elektros įsikūrimą ir jos raidą. Kibernetikos katedros dėst. rografinių sluoksnių fizika ir V. Mačiekus toliau renka me slaptojo atvaizdo susidary džiagą Komjaunimo muziejui. mas juose". Šiose knygose Informacijos katedros vyr. yra 165 moksliniai darbai. Su dėst. Z. Brazauskas kaupia rinkti 2 tomai tema „Rent medžiagą katedros metraš geno laboratorijos darbuoto jai moksle ir kasdienybėje". čiui. Metraštyje sudėti svarbesni MEDICINOS FAKULTETAS moksliniai darbai, išradimų kopijos, populiarių straipsnių Albumai gausiai Išleistas patologinės anato kopijos. mijos ir fiziologijos katedros iliustruojami nuotraukomis. jubiliejinis stendas. CHEMIJOS FAKULTETAS Sausio 29 d. įvyko jubilie jinė lnternų konferencija. Gydytojų tobulinimosi fakul Visuomeninės organizaci tete įteiktas dešimttūkstanta- jos ir dekanatas išsiuntinėjo sis diplomas. specialiai paruoštus j ubillej inius atvirukus sveikindami PREKYBOS FAKULTETAS, su Naujaisiais metais. Fiziki nės chemijos katedroje išlėisFakultete įrengti dar du tas stendas, kuriame atsisplnnauji stendai. -Viename „Įdo di katedros istorija. Doc. V. mūs susitikimai" yra 5 sky Skučas skaitė paskaitą „Vil riai;.-; kur pateiktos nuotrau- niaus universitetas" Novočerkos iš susitikimų su TSRS kasko politechnikos institute.
Žurnalui „Mokslas Ir gyve nimas" Įteiktas prof. V. Dauk šo straipsnis „Vilniaus univer siteto chemikai". 10 persona lo narių išvyksta j rajonus organizuoti chemikų olimpia Komjaunuoliai, das. Jie skaitys paskaitas nai ir merginos! „VU 400". GAMTOS FAKULTETAS
vaiki-
Iš Tarybų Sąjungos Komu nistų partijos Čentro Komite to kreipimosi į visus rinkė jus, Tarybų Socialistinių Res publikų Sąjungos piliečius.
Jūs — vyresniųjų kartų didvyriškų darbų pavel dėtojai ir tęsėjai. Lenino komjaunimas, tarybinis jaunimas visada spartu oliškuiose ūkinio ir kultūri nio darbo baruose. Milijo-
Mažiau negu mėnuo li ko iki svarbaus įvykio mūsų šalies gyvenime -kovo 4 d. rinksime depu tatus į TSRS Aukščiausią ją Tarybą.
1979 m. vasario 9 d. Nr. 4 (1069) KAINA 2 KAP.
Didelis politinis ir ga mybinis pakilimas, šiomis dienomis vyraujantis kiek viename kolektyve, aki vaizdžiai rodo, kad tary biniai žmonės rinkimus sutinka glaudžiai susitel kę apie Komunistų parti ją, karštai remia jos leni ninę vidaus ir užsienio politiką. Naujiems mokslo, studi jų laimėjimams, naujiems darbams mus sutelkia ir garbingas mūsų Almae Matris 400 metų jubilie jus. Universiteto darbuo tojų ir studentų kolekty vas įvykdys visus partijos ir vyriausybės keliamus uždavinius.
Vyksta studentų mokslinių darbų apžiūros I turas. Svars tyta studentų ir dėstytojų ju biliejinės konferencijos orga nizavimas. Sudarytos progra mos. Su jomis galima susipa žinti fakultete. Priimti fakulteto socialisti niai įsipareigojimai jubilieji niams metams. Įvyko partinis susirinkimas. Dienotvarkėje: Kaip kated ros ruošiasi jubiliejiniams Jau keturiolikti metai, kai renginiams ir parodoms. mūsų Universitete gyvuoja PRAMONES EKONOMIKOS Interklubas. Artėja ir jo jubi liejus, Tiesa, jis labai kuklus, nių — Studentų festivaliui, laiko visi norintieji būti inFAKULTETAS tačiau per tokį trumpą laiką vyksiančiam šių metų kovo terklubiečiais. Per jį patik vieno ge- pabaigoje — balandžio pra riname naujokų žinias bei su Partiniame susirinkime bu klubas išsikovojo respublikoje vardą. džioje. Tai bus didžiu gebėjimus: orientavimąsi vo aptarti vaizdinės agitaci riaušių jo šiandieną kalbamės lė šventė. Jos metu vyks tarptautinėje padėtyje, nusi jos ir pasiruošimo jubiliejui Apie su Interklubo prezidentu -konferencijos, politinės dainos manymą apie Vilniaus bei klausimai. ZIGMANTU PEČIULIŲ. festivalis, įvairūs koncertai, iš Lietuvos istoriją, architektūra, " Gal pradėsime nuo ele- vykos, susitikimai. Atvyks sve kultūrą. Svarbus bendras iš TEIJĖS FAKULTETAS mentarįausių dalykų! Ar gau čių iš daugelio sąjungos uni prusimas. sesnis dėbar Interklubas už Su kuriomis Lietuvos bei Vasario 1—2 d. vyko jubt- tą, ką tik susikūrusį 1964— versitetų, kitų aukštųjų mo kyklų, užsienio., . . sąjunginių respublikų aukšto liejinė konferencija. 5 1965-metais! Kokia dabartinė O kaip atrodo jūsų šiokia siomis mokyklomis bendrau ■jo struktūra! jate! dieniai! MATEMATIKOS . Gausesnis. Neseniai mūsų KlubaV palaiko santykius FAKULTETAS Kiekvieną mėnesį vyksla gretos pasipildė naujomis jė organizacinio ir tematinio po ; maždaug .su-.frfsdešimčia TSRS gomis — padidėjo beveik Vasario 1—2 d. vyko res- trečdaliu. Šiuo metu yra 112 būdžio susirinkimai. Per-juOs .aukštųjų, mokyklų, susirašinėja publikinė konferencija „Tf- narių, o jei priskaičiuosime mes diskutuojame, aptariame su keturiasdešimt. Seni, tvirmus dominančius tr ryšraf sieja muš šū'Mihsko, kimybių teorijos ir matema fakultetų interklubUs, tai bus įvairius jyyCemovcų; Jerevano, Kazanės, klarAifnuš: tarptautinius į tinės statistikos taikymas". arti 460. Kišiniovo, Rygos, Leningrado, kius, užsienio jaunimo gyve Klubui vadovauja taryba iš nimą bei organizacijų i veiklą Lvovo, Maskvos bei.. M. Lo devynių žmonių, j ją įeina monosovo, Novosibirsko, prezidentas, viceprezidentas, ir kt. Be to, rengiame susiti Odesos, P. Lumurhboš’ Tautų kimus, vakarus, diskotekas. visų sektorių — organizaci pernai spalio draugystės, Samarkando, Tar nio, ideologinio, kultmasinio Pavyzdžiui, 7 dieną svečiai iš Tartu uni tu; Taškento, Tbilisio, Užgorodarbo, gidų, spaudos, metraš RESPUBLIKINIS KOMJAUNIMO SUSIRINKIMAS versiteto organizavo diskote do universitetais, Maskvos čio — vadovai bei pasiruoši energetikos, Kijevo, Talino ką „šiuolaikinė Estijos muzi mo jubiliejiniams renginiams politechnikos, Rygos Medici ka", vyko vakaras — susitiki „MOKYTIS, DIRBTI, NUGALĖTI KAIP LENINAS" štabo viršininkas. nos, Uljanovsko Pedagoginiu mas su buvusiais klubo na Fakultetų sekcijoms vado institutais. Lietuvoje bendrau vauja pirmininkai, kai kuriuo riais — mūsų pirmtakais. jame su Vilniaus Inžineriniu Klubas priiminėja svečius se fakultetuose kartu yra fa statybos institutu, Kauno Me kultetų komjaunimo biurų na iš sąjungos bei užsienio. dicinos, Šiaulių Pedagoginiu Tarptautinio jaunimo turizmo riai atsakingi už internaciona biuro „Sputnik"-maršrutais į institutais, Lietuvos žemės linį darbą. ūkio akademija. Su šiomis Interklubiečių būrys dide Vilnių atvažiuoja studentų aukštosiomis mokyklomis kei grupės iš LLR, VDR, Kanados, lis. Turbūt ir nuveikta nema čiamės delegacijomis, daly Respubllkos komjauni veikla, įgyvendinant isto- žai! Kokius stambiausius ren Suomijos, JAV, VFR, Didžio vaujame jų renginiuose. Bet sios stumo jubiliejaus išvakarėse rinius TSKP XXV suvažia ginius fšskirtumėte iŠ kitų! , . Britanijos. . Užsienio . ;; ne vien tai. Pavyzdžiui, mes Klubas ruošia/ dvi dideles denta™. Pasakojame apie vimo nutarimus. įvyko respublikinis kom mūsų Alma Mater, bendrą V,S! . .^rklubuĮ padedame jaunimo susirinkimas Mūsų aukštosios mo šventės? -kės dveji mėtai or vakarų metu - aptariame ru6/' u , politinės dainos.. . . . .:■< kyklos komjaunuoliai ak ganizuojamas „Mokytis, dirbti, nugalėti festivalis .(paskutinysis vyko °Plas i'M dienų jaunimo proy kaip Leninas", tapęs kovi tyviai dalyvavo Nusirinki 1977 m. rudenį), kasmet p > blemas, blemas’ k*»u hnksmmames. Yra dV‘' dldz',u niu mūsų jėgų ir pasieki me, kuris akademinėse vasarį — tradicinė? interna Per žiemos atostogas mūsų lės problemos: patalpų ir fi grupėse, kursuose ' vyko cionalinės draugystės die gidai sutiks studentų grupes , nansinė: Esam priversti glaus mų patikrinimu, mūsų ata komjaunimo komitete. Taip acecoiosHH n reikliai, kritiškai, princu nos (balandžio 26-—gegužės iš kitų sąjungos aukštųjų mo tis skaita partijai ir liaudžiai. pat neturim kur rengti savo ABHHHCKHft kyklų. Kiekvieną vasarą 2 — pingai, keliant trukumus, 2 diėnOmjs Vyko XIII tokia Pačiame sesijos įkaršty KCMMVtfMCTMMBCKMR vakarų. Klubui reikėtų stekalbant apie „silpnąsias 'šventė). Be to, vienas iš to 3 interklubiečiai išvažiuoja ’ į rėoaparatūros: patefono 'r je, sausio 15—25 dienomis, C0ID3 MOAOADMI studentų statybinius būriusvietas". Geriausiose aka- kių neeilinių renginių buvo užsienyje. šį susirinkimą pravedė ir magnetofono. Tokios apara tūros Universitete daug, ta deminėse grupėse susirin 1976 metais įvykęs Tarptauti visos universiteto komjau nės studentų sąjungos 30-meKasdieninė veikla taip pat čiau ji naudojama labai ne kimui ruošėsi visi studen nimo organizacijos. Jame minėjimas-konferencija. įdomi. O ak turi klubas dar tikslingai. O mums tuo tarpu tai. Čia kilo įdomios dis čioArtėja komjaunuoliai susumavo Universiteto jubilietradicijų! tenka nuomoti diskoteką. O kusijos mokymosi, paskai jus. Kaip ruošiatės sutikti šią kokių nuveiktų darbų rezultatus, Viena iš klubo tradicijų — tam vėl reikalingos lėšos. tų lankymo, visuomeninio nužymėjo Lietuvos LKJS XIX suva konkrečius sukaktį! neseniai vykusi imatrikuliaci Daug dėmesio skirti ir viso komjaunimo žiavimų nutarimus, giliaii aktyvumo klausimais. kiekvienos Dabar svarbiausias _____ darbas _____ ja. Tik po jos naujieji klubo keriopos pagalbos teikti tuvisapusiškai aptarė organizacijos uždavinius, ir —■' tai tinkamas pasiruošimas nariai tampa teisėti. Ją orga „T. S." inf. vienam iš jubiliejinių rengi- nizuojame po egzamino, kurį vykdant VLKJS XVIII ir komjaunimo organizacijų Nukelta į 4 psl.
Mūsų ataskaita partijai
INTERKLUBO DŽIAUGSMAI IR RŪPESČIAI
APTARIANT APŽIŪROS PIRMOJO TURO REZULTATUS Vykdydama rektoriaus 1978.X.26 d. įsakymą, komisi ja patikrino vaizdinę agitaci ją ir meninį apipavidalinimą mokymo patalpose ir bendra bučiuose. Fakultetų dekanai bei visuomeninės organize«-ijos, ruošdamiesi Universiteto 400 metų jubiliejui, atlieka nemažą darbą, gerindami mo kymo patalpų vaizdinę agita ciją ir meninį apipavidalini mą. Daugelyje fakultetų ini ciatyvūs yra ne tik vadovau jantys asmenys, bet ir dėsty tojai, studentai. Visur atsi spindi mūsų šalies ir respubli kos svarbiausi įvykiai: Di džiosios Spalio socialistines revoliucijos 61-osios metinės, Lenino komjaunimo, Tarybų valdžios įkūrimo ir Lietuvos Komunistų partijos 60-mečiai. artėja.nti Universiteto 400 metų sukaktis. Komisija pastebėjo, kad ne visada geras sumanymas yra tinkamai panaudojamas. Bū tina atidžiai atrinkti ekspo natus, apgalvoti ir racionaliai juos išdėstyti. Dar dažnai eksponuojama medžiaga ne siderina su interjeru. Sukon centravus visą dėmesį į vaiz dinę agitaciją ir meninį api pavidalinimą, pamirštamos .smulkmenos": švara audito rijose, langų ir stiklinių durų valymas, ypač po remonto, kova su dulkėmis. Neišspręs tas rūkančiųjų klausimas. Komisija keliavo maršru tais kuriais jubiliejinių iš kilmių metu bus vedžiojami svečiai. Maršrutai yra suda ryti, jų projektai pateikti ju biliejiniam štabui. Bet asme nys, e.tsakingi už vaizdinę agitaciją ir meninį apipavi dalinimą, beveik nieko neži nojo. Padaryti dar reikia tik rai nemažai. Komisija, susumavusi I tu ro rezultatus, nutarė pirmąją vietą skirti Pramonės ekono mikos fakultetui, II vietą — Medicinos ir Gamtos fakulte tams, III — Chemijos fakulte tui. Norisi pažymėti, kad ge riau atrodo Prekybos, Ekono
ISHiBj]
minės kibernetikos ir finansų, Teisės fakultetų patalpos. Pa žangą daro Istorijos fakulte tas. Apžiūroje nedalyvavo Fizi kos, Matematikos ir Filologi jos fakultetai, kuriuose vyks ta remontas ar kiti darbai. Aplankėme ir bendrabučius. Ne visuose bendrabučiuose tarybos ir komendantai ruošė si apžiūrai. Kai kurie net ne žinojo apie jos organizavimą. Tai rodo, kad atsakingi as menys nebuvo supažindinti su rektoriaus 1978.X.26 d. įsa-
ChF). Šių metų gegužės mėnesį vyks apžiūros 11 turas. Jam reikia rimtai pasiruošti. Ko misija tikrindama vadovausis Lietuvos TSR Aukštojo ir sjaecialiojo vidurinio mokslo ministerijos 1978.X.31 d. di rektyviniu raštu „Dėl vaizdi nės agitacijos", kuriame rei kalaujama iš esmės pagerinti vaizdinę agitaciją ir meninį apipavidalinimą aukštosiose mokyklose. Taip pat nurodyti kai kurie fie.grindiniai meto diniai principai:
PADARYTI DAR REIKIA NEMAŽAI kymu, neskaitė straipsnio „Apie vaizdinę e.gitaciją“, iš spausdino 1978.XI.24 d. „Ta rybiniame studente". Todėl daugelio bendrabučių meninis apipavidalinimas ir vaizdinė agitacija negalėjo nudžiuginti komisijos. Bloga padėtis aš tuntame bendrabutyje, kuris priklauso Filologijos fakulte tui. Fakultetų vadovai, visuo meninės organizacijos retai užsuka į bendrabučius. Nes tai, ką pastebėjo komisija, gailėjo atkreipti dėmesį ir fa kultetų atstovai, jei būtų ten apsilankę. Daug kur teko iš girsti, kad jie nežiną, kaip geriau apipavidalinti, kaip fianaudoti medžiagą. Pasiteisi nimai vargu ar rimti. Moky mo patalpų meninis apipavi dalinimas ir vaizdinė agitaci ja visuose fakultetuose žy miai jragerėjo. Vadinasi, ne visi atsakingai pažiūrėjo j šį svarbų dalyką. Komisija, nežiūrint pareikš tų pastabų vietas paskirstė taip: I vieta — 10 bendrabu čio II korpusui (PEF), II vie ta — 10 bendrabučio III korpusui (PF), III vieta pa skirta 3 bendrabučiui (GF,
Mokymo įstaigų administ racinėse patalpose privalo būti TSRS arba LTSR herbai, marksizmo-leninizmo klasiku, TSKP vadovų portretai, ba reljefai, biustai; auditorijose bei kabinetuose — Lietuvos KP veikėjų portretai. Vaizdinės agitacijos prie monių išdėstymą būtina spręsti kartu su interjero ir eksterjero sutvarkymu, gra žios ir jaukios aplinkos sukū rimu. Todėl būtina laikytis šių pagrindinių sąlygų: šva ros ir tvarkos, tikslingumo, formų paprastumo ir darnu mo. Vaizdinės agitacijos turinį sudaro konkreti, turinti auk lėjamąjį pobūdį informacija, ugdanti pagarbą ir meilę daugianacionalinei Tarybų šaliai ir jos žmonėms. Joje turi atsispindėti aktualūs ša lies, respublikos, aukštosios mokyklas uždaviniai ir kon kretūs pasiekimai. Medžiaga turi būti nuolat atnaujinama. Vaizdinės agitacijos turinį būtina išreikšti jratraukliomiis iliustracijomis. Visežs at vejais galima demonstruoti tik kokybišką medžiagą.
Vaizdinės agitacijos prie monės išdėstomos taip, kad būtų gerai matomos, be to pagyvintų patalpas, padarytų jas patrauklesnes. Nereko menduojama per daug jas iš skaidyti po mokyklos patal pas. Vaizdinės agitacijos prie monių skydai, vitrinos, sten dai, kitas ekspozicijų pagrin das savo formomis turi gerai derintis su interjero aplinka ir turėti vieningą charakterį, tvirtas konstrukcijas, papras tas formas, patogias ekspozi cijų keitimui. Visos teminės ekspozicijos turi būti trumpalaikės, daž nai keičiamos, naudojant joms vieną ar kelis tuos pa čius stendus. Sienlaikraščių turinys turi būti visada nau jas, liesti aktualius mokyklos kolektyvo gyvenimo įvykius. Rūpinantis, kad vaizdinės agitacijos priemonės būtų įtaigios ir veiksmingos, būti na siekti, kad jų ekspozicijos būtų estetiškos. Vaizdinės agitacijos prie monių ekspozicijos, visuomet būdamos aktualios, c.tspinci bendrą mokyklos mokymo ir auklėjimo lygį, kolektyvo gy venimo intensyvumą. Komisija yra įsitikinusi, kad tvarkant mokymo ir bendrabučių patalpas pagal šiuos metodinius nurodymus, galima fiadaryti jas tokiomis, kad galėtumėme ir patys pa sidžiaugti ir svečiui fiarodyti. Prof. V. GERMANAS Apžiūros komisijos pirmininkas
REDAKCIJOS PRIERAŠAS Kai straipsnis buvo paruoš tas, sužinojome, kad respubli kos aukštųjų mokyklų tarpe vaizdinės agitacijos nugalė'ojals pripažinti: I—II vietas — Universiteto Gamtos ir Pra monės ekonomikos lakui etams. Už iniciatyvą tvarkant vaizdinę agitaciją, apdovano ti Ministerijos Garbės raštais — PEF apiforminimo komisi jos pirmininką G. Samuolį ir GF dekaną R. Tarvydą.
SVEČIUOSE PAS SENUS DRAUGUS
Mūsų universiteto bibliotekininkystės ir mokslinės infor macijos katedros bendrauja su Talino E. VMdės pedago ginio instituto studentais. Talino pedagoginio instituto bibliografijos katedra ruošia bibliotekininkus-bibliografus respublikos bibliotekoms. Į šią specialybę kasmet priima 30 studentų. Sudaromos dvi grupės — specialistai masinėms ir techninėms bibliote koms. Daug naujo ir įdomaus sužinojome šios katedros studen tų mokslinės draugijos konferencijos metu. Techninės spe cializacijos studentų darbų temos buvo apie atrankinio in formacijos skleidimo organizaciją Estijos TSR ministerijų informaciniuose centruose, apie mokslinės-techninės biblio tekos veiklą mokslinėje įstaigoje. Daugelyje pranešimų bu vo nagrinėjama rašytojų bei kultūros veikėjų veikla. Susi domėjimą sukėlė tema „Lietuvių 1940—1975 m. literatūra estų kalba". Lietuvių literatūra yra populiari Estijoje, ta čiau per minėtą laikotarpį buvo išleista vos 35 knygos. Daugiausiai verčiami romanai: P. Cvirkos, M. Sluckio ir kitų. Mes sufsažindinome taliniečius su mūsų respublikos in formacinių procesų automatizacija. Estai parodė mums dvi geriausias Talino bibliotekas: Respublikinė mokslinė me dicinos biblioteką ir Talino politechnikos instituto bibliote ką. Dėmesį atkreipė jaukus bibliotekų interjeras, sukurt is pačių bibliotekininkų, ir operatyvus skaitytojų aptarnavi mas — per 7—10 minučių. Laisvalaikiu grožėjomės švedų tapybos, Tartu tapybos meistrų darbais, Kadriorgo rūmų meno muziejaus vertybė mis bei senųjų muzikos instrumentų muziejaus eksponatais. Įspūdingas Talino senamiestis, besididžiuojąs XIV—XV a. architektūra. Sis susitikimas praplėtė mūsų akiratį. Šie metai žada daug džiaugsmo ir iškilmių mūsų universiteto 400-jų meti nių proga. Šventiškai pasipuošus-iame universitete mes vėl sutiksime senus draugus taliniečius, kurie atvyks dalyvauti XXXI SMD konferencijoje: A. ČEPANAUSKAS
IF bibliot. spec. III k.
Kad tik plunksnų užtektų...
E. Bunikio piešinys.
Svarbus darbo baras Fakulteto profsąjungos biurui tenka labai platus darbo baras. Nemažai dir ba ir akademinių grupių proforgai. Jie įtraukia į akademinę ir visuomeninę veikla profsąjungos na rius grupėje. Labai svarbi profbiuro darbo sritis — fakulteto profsąjunginio aktyvo mo kymas. Mūsų fakultete įis vyksta kas dvi savaitės; Ne visam aktyvui reika linga vienoda informacija, todėl fakulteto aktyvą suskirstėme j keturias kate gorijas: profbiuras, bend rabučio taryba, pirmo kurso ir vyresniųjų kursų
proforgai. Daugiausia dėmesio ski riame pirmo kurso ir nau jai išrinktiems proforgams. Dažnai jie turi labai ma žai žinių apie profsąiungą. Todėl juos ruošiame teo riškai: išsamiai aiškina mas profsąjungos vaid muo studentų gyvenime, jų įpareigos ir teisės. Ne mažiau svarbu supažindin ti su praktine veikla: įskaitos dokumentų tvar kymu, mokesčių mokėji mo tvarka, proforgų žur nalų pildymu. Mūsų fakultete opi ir proforgo autoriteto pro blema. Būtina, kad profoir-
Paskaitos Universiteto
jubiliejui Universiteto jubiliejus su dideliu malonumu žmo — brangi šventė ir pirma nės išklauso prof. C. Ku kursiams ir absolventams, dabos ir kitų skaitomų ir dėstytojams, ir dauge paskaitų. Kalbos kultū liui mūsų respublikos spe ros, vaikų auklėjimo šei cialistų, buvusių Alma moje klausimais skaito Mater auklėtinių... VU doc. J. Balkevičius. Eko „Žinijos" dėstytojai vyks nomistas doc. P. Kiuberis ta į respublikos rajonus, pateikia daug žinių apie miestus, skaityti paskaitų, naująjį penkmetį, doc. J. skirtų Universiteto 400- Kunčiną — apie respubli 9ioms metinėms, kitomis kos gyventojus. Visos te temomis. Į keletą klausi mos parinktos aktualiais mų paprašėme atsakyti nūdienos klausimais. šventėme VU „Žinijos" ats. sekreto Neseniai rę Oną Pulka<u ninkienę. VLKJS 60-metį, visi akty Kaip yra propaguoja viai rengėmės sutikti jr mas mūsų respublikoje LKP jubiliejų. Kokios ir Universiteto jubiliejus? kur buvo skaitomos pa Kokias ir kokie dėstytojai skaitos šia tema? skaito paskaitas šia te Kaip ir kiekvieno jubi liejaus proga, taip ir ma? Rengiamos mokslo die šiais metais buvo sudary nos respublikos miestuose tos paskaitų tematikos .r ir rajonuose, skirtos V'.J pagal tai siunčiami žmo 400 metų jubiliejui. To nės į rajonus. Jau daug kios paskaitos jau praėju paskaitų rajonuose per siais metais -suorganizuo skaityta LKP 60-mečio tos Šiauliuose, Panevėžy proga. Šią sukaktį LKP 60-metj je, keliuose rajonuose. Dalyvavo 71 lektorius, pažymint, vyko teorinės perskaityta 274 paskaitos. konferencijos. Tokios kon Respublikos gyventojai ferencijos surengtos Pas turi galimybę susipažinti valyje, Varėnoje, Panevė su Universiteto istorijos žyje, Akmenėje ir kituose raida, atskiromis mokslo rajonuose. Ypač aktyviai ir įdomiai šia tema skaito šakomis. TSKP Istorijos katedros Daugiausia skaito Uni profesorius V. Germanas. versiteto rektorius, prof. Komjaunimo jubiliejui ne dr. J. Kubilius, prorekto maža paskaitų paskyrė is rius mokslo reikalams torijos kand. V. Anuškedoc. J. Grigonis, prof. ’. vičius, komjaunimo sekre Mankulis, doc. J. Balkevi torius H. Ramonas. čius, partinės organizaci Kokią naudą teikia pa jos sekretorius doc. K. Poškus, doc. V. Gobis ir tiems dėstytojams ir audi kiti. Tai labai populiarūs, torijai jų skaitomos pa dažni svečiai respublikos skaitos? darbo žmonių kolektyvuo Pabendrauja su „neuni versitetine" visuomene, se .mokslo įstaigose. Lapkričio pabaigoje bu mato, kas žmones jaudina vo organizuotos mokslo šiomis dienomis, kokie dienos Alytuje. Šiai gru jiems kyla klausimai. Gru pei vadovavo prof. dr. J. pinių išvykų metu dėsty Kubilius. Jubiliejinio mi tojai ūš įvairių fakultetų nėjimo metu koncertavo susipažįsta vienas su kitu, Universiteto ansamblis. išklauso jų skaitomas pa Skaitomos paskaitos ne tik skaitas, pasidalina mokslo už respublikos ribų, bet ir naujienomis iš savo sri pačiame Universitete, aka ties. Keletas žodžių apie iš deminėse grupėse. Būtų įdomu sužinoti, ko kylančius sunkumus... užimtumas kias da<r .paskaitas skaito Dėstytojų yra labai didelis, išvažiuo VU dėstytoja:!? ti sunku, tačiau entuziastų Skaitomų paskaitų te netrūksta. Po paskaitų matika labai įvairi, ap grįžta patenkinti. Jie yra imanti įvairias mokslo ša visada laukiami. kas. Žmones labai domina medicinos, teisės, ekono Ačiū už pokalbį. S. ČERNIAUSKAITĖ mikos klausimai. Visada
ŠEIAfl.VJMtAVIMO
gai ir visi studentai įsisą monintų, kad proforgas grupėje yra lygiavertis aktyvistas kartu su kom jaunimo sekretoriumi .r seniūnu. Tai padaryti vy resniuose kursuose sun kiau, negu jąunesniuosiuose. Rengiame savaitines proforgų penkiaminutes. Tai informaciniai susitiki mai. Jų metu proforgai informuojami apie arti miausius renginius, gautus
bilietus, kitus skubius darbus. Proforgai išsako savo problemas, dalijasi idėjomis. Dar ne viskas tobula. Sunku surinkti visus fa kulteto proforgus viena metu, tačiau darbas dir bamas, o kur dirbama ten būna ir rezultatai. E. ŽIRONAS TF profsąjungos biuro pirmininkas
KOMJAUNIMO AKTYVISTO TRIBŪNA
Tradicijos pradžia
A
Puoselėti aktyvumą Akademinės grupės komjaunimo organizacija — pagrindinė pirminės komjauni mo organizacijos grandis. Jos uždaviniai — užtikrinti rū pestingą studentų požiūrį į mokymąsi auklėti juos politiškai-idėjiškai, įtraukti kiek vieną komjaunuolį į visuo meninę veiklą, kontroliuoti VLKJS įstatų vykdymą. Šiuos uždavinius turi spręsti aka deminės grupės komjaunimo darbo organizatorius. Komjaunimo aktyvistas.. . Sis vardas labai atsakingas. Aktyvistas — tai komjaunuo lis, rodantis pavyzdį, yra reiklus sau ir savo draugams. Dirbant komjaunimo darbą reikia gerai žinoti komjaunimo organizacijos už davinius, darbo 'specifiką. V. Leninas pabrėžė, kad „joks sąmoningumas, joks partinis autoritetas nepakeis to, kas yra svarbiausia, o bū tent: reikalo žinojimo..." Žinių tikriausiai trūksta ne vįenam mūsų komjaunimo aktyvistui. Trūko jų ir man, kai I kurse pradėjau dirbri grupės komjaunimo biuro sekretore. Žinių apie komjau nimo biuro veiklą. Žinių
apie komjaunimo darbą, ku rias mes gavome vidurinėje mokykloje, nebeužteko. Rei kėjo naujų, nes aukštojoje mokykloje kitokia komjauni mo organizacijos struktūra, ki tokia darbo specifika, formos ir .metodai. Daug naudingų ži nių davė aktyvo mokymai, ypač zoninės komjaunimo mokyklos vakarinis skyrius, kurį dabar baigiu. Gaila, kad ne visiems aktyvistams, lan kiusiems šią mokyklą, užteko ryžto ir laiko. Įgytos žinios tikrai praverstų komjaunimo darbe. Nuo pirmųjų žingsnių kaip grupės komjaunimo darbo organizatorius žiūri j savo pareigas, kaip reikalauja iš draugų, priklauso vise.s toles nis grupės komjaunimo orga nizacijos darbas. Dirbti su žmonėmis, jiems vadovauti nėra lengva. Aš irgi susidū riau su sunkumais. Buvo Ir klaidų. Mokiausi iš klaidų, stengiaus jų nekartoti :r dirbti darėsi vis lengviau. Kad grupės komjaunimo darbas būtų sėkmingas, labai svarbu teisingai paskirstyti įpareigojimus. Gruporgas tu ri gerai žinoti kiekvieno
komjaunuolio gyvenimo mokymosi sąlygas, jo intere sus. Įpareigojimas turi iš reikšti studento poreikį. Kom jaunuolis privalo pajausti rei kalo, už kurį jis atsako, svar bą. Taip pat svarbu kontro liuoti įpareigojimų vykdymą. Jeigu komjaunuolio darbo rezultatais niekas nesidomi, jis tampa pasyvus. Vėliau šį studentą labai sunku įtraukli į visuomeninę veiklą. Dair geriau — naudoti ko lektyvinius įpareigojimus. Jie vienija , studentus, formuoja kolektyvą, iškelia organizato rius, didina atsakomybę prieš grupės draugus. Akty vinant studentus didelis vaid muo tenka socialistiniam lenktyniavimui. Tik venkime formalizmo. Labai svarbu nu matyti konkrečius tikslus, so cialistinio lenktyniavimo re zultatai turi būti palyginami. Nugalėtojus reikia moraliai skatinti, kad ir kiti aktyviai įsijungtų į socialistinį lenk tyniavimą. Gruporgas visur ir visada turi būti pavyzdžiu grupes draugams. Jis negali reikalau ti iš komjaunuolių to, ko pats nedaro. Reikia dirbti in-
dividualiai kiekvienu komjaunuoliu. Kartais draugiškas pokalbis .padeda daugiau, negu svarstymas komjaunimo susirinkime ar nut>baudos taikymas. Tačiau to atsisakyti irgi nereikia. Gru pėse būtina bausti komjau nuolius už blogą akademinę drausmę, įpareigojimų, ne vykdymą. Tai efektyvi prie monė. Pernai mūsų grupėje pradėjus svarstyti studentus, praleidusius be pateisinamos priežasties 8 vai., paskaitų lankymas žymiai pagerėjo. Grupėje reikia sukurti dar bingą atmosferą, puoselėti aktyvumą. Reikia į aktyvią visuomeninę veiklą įtraukti kuo daugiau studentų. Tuo met bus lengviau ir gruporgui dirbti. Komjaunimo akty vistu turi būti ne tik gruporgas, bet kiekvienas mūsų aukštąją mokyklą baigęs žmo gus privalo būti geru orga nizatoriumi, mokėti dirbti su kolektyvu. A. JAROCKYTĖ PF III k. MTA spec. II gr. komjaunimo biuro sekretorė
SĖKMĖ KIEKVIENO LAUKIA Tyla Gamtos fakulteto tre čiajame aukšte. Užeinu į tre čiąją geografijos auditoriją. Kelios merginos laukia egzai mino pradžios. — Nuotaika? Kaip visada. Egzaminas prasideda. Vyks ta Gamtos fakulteto geografi jas specialybės II kurso stu dentų TSKP istorijos žinių patikrinimas. Docentas P. Setkauskis išdėlioja bilietus... i Pirmasis penketas. Vyriš kas J. Vidicko santūrumas neleidžia šokinėti ar pulti kam nors ant kaklo. Viską Į pasako prabėgom ištiesti pen ki rankos piršlėj. Dabar tylutėliai nueikime į auditorijos galą ir pažiūrėki me, kaip sekasi kitiems. Apie aštuntąjį partijos su važiavimą kalba D. Plitnikaipė. Tikslūs faktai, datos, išse.mios išvados. Dėstytojas ne puri jokių pastabų ir į mergi nos studijų knygelę įrašomas katras šios sesijos penketas. Toliau docentas rašo „Gepi", „Patenkinamai". Kokios "Prieže^tys? Studentui kiam gali būti neaišku, hį taip nuskriaudė. Juk, at bodo, šnekėjo nemažai. IštikRjų kalbėjo visi, bet kaip puvienodint „vandens pilstysu išsamiu atsakymu. Pėstytojas vertindamas nuroĮio studentui jo atsakymo trukumus, padrąsina geru žoPžiu. į Vienas po kito keičiasi Studentai auditorijoje. Koriporiuje neaiškus šurmulys: iKaip", „Ar labai sunku?’1,
Sesiją sėkmingai išlaikė ir žurnalistai. K. JŪRELES nuo traukose: viršuje — doc. S Makauskas trečiakursei P Smitaitei tuojau i studijų knygelę iš rusų žurnalisti kos istorijos egzamino (rašys eilinį penketą; kairėje — pa gal fiziką kūnai nuo šalčio traukiasi. O pažymiai?
„Ko klausia". Stebėjau, kaip keičiasi studentu nuotaikos už durų, auditorijoje ir atsa kinėjant. Koridoriuje — ne ramus sujudimas, gal kiek tariama, „įsikalbėta" baimė. Na, o išeinančiųjų nuotaika tolygi pažymiui. Egzaminas — tai tavo žinių patikrinimas. Kažkas noriai pasakos kitiems apie savo sėkmę, kažkam bus nemaloau prisiminti savo nemok-, šiškumą. Tačiau svarbiausia nenusiminti. Nepasisekė šį kartą, pasiseks kitą sykį... Sėkmė kiekvieno kažkur laukia!.. T. STANIULYTĖ
Prabėgo beveik du mėne siai nuo šio įspūdingo rengi nio. Dabar jau galima pla čiau apžvelgti ir įvertinti at likėjų pasitodymus. Padaryti kai kurias išvadas. Taigi — studentiškos dai nos festivalis. Perfrazuojant vedančiųjų žodžius, kuriais jie pradėjo renginį, tai ne buvo konkursas. Kam atiteks Universiteto kultūros klubo įsteigti prizai, priklausė nuo klausytojų. Jiems buvo išda lintos anketos, kuriose klau siama, koks atlikėjas paliko geriausią įspūdį, Kuris iš festive.’io dalyvių simpatiš kiausias ir kuri daina labiau siai patiko. Beje, galima pa priekaištauti anketų auto riams, kad skirtumas tarp pirmų, dviejų klausimų per nelyg jau neaiškus. Festivaly je dalyvavo VU dainininkai, svečiai iš Kauno, Šiaulių, Vilniaus Valstybinės Konseivatorijos ir net iš Jaunimo teatro. Ir štai scenoje baigėsi paskutiniai pasiruošimai, Salėje, kurioje nėra nė vienos laisvos vietos, gęsta šviesa. Dainuojamosios poezijos ansamblis (Vad. A. Kukaitis ir R. Paulauskas), kurio pava dinimą „Ortus" sužinojome tik antros dienos koncerte, skoningai ir išmoningai pa ruošta kompozicija pradėjo festivalį. Jei prieš tai prane šėjai nebūtų perskaitę sma gių atlikėjų biografijų; pama nytum jog čia profesionalus ansamblis. Gera: nuteikia jų dainų atlikimo maniera bei keisti muzikos instrumentai: barškučiai, skambučiai, tarškučiai... Dainos „Išlošti gyvenimą' (E. Mezginaitės ž.), „Miškai" — A. Mikutos ž.) — tikrai verti dėmesio kūriniai, ku riems būdingas geras kompo zicinis sprendimas, įdomi instrumentuotė. Tik galima suabejoti, a-r tikslinga dainą „Viltis" (O. Baliukonytės ž.) pavadinti dramatine balade. Nors melodija kompoziciškai nuoseklesnė, teksto dramatiz mo, matyt, per maža, norint pavadinti kūrinėlį balade. Klausantis V. Navikausko (KPI), V. Rupšio, S. Vinausko (Kauno II vid. m-la) dai navimo, suabejoji ar „mėgė jiška melodija" nesumenkina teksto, ar autorius pagal sa vo charakterį ir balso temorą pasirenka tekstus ir melo dijas. Apskritai, ar tai nėra muzikos profanacija. Tiesa, kiekvieną dainininką paklau sius atskirai, surastum nema ža teigiami! bruožų, savitu mo žymių. Kai kurios jų dai nos festivalio klausytojų buvo sutiktos palankiai, bet vis viena pasigestum muzikinės kultūros, šiokio tokio muzi kinio pasiruošimo. Būtų gali ma išsikirti Romą Gižį (baigė VU) bei D. Stonkutės ir V. Grigonytės (VU) duetą. Pirmos dienos koncertą „vainikavo" dainų atlikėjas V. Stakėnas ir Valstybinės Konservatorijos džiazo kvar tetas, prisistatęs kaip „profe sionalus" kolektyvas, bet, kaip rytojaus dieną išdavė vedantieji, festivalyje drauge koncertavo pirmą kartą. (Kvarteto vaikinai (G. Abarius, J. Kavaliauskas, A. Pui dokas, V. Mikeliūnas) pui kiai įrodė, kad mūsų studen tai pasiruošę klausyti ir rim tesnę, sudėtingesnę muziką, antros dienos koncerte iško voję geriausio kolektyvo var dą. Beje, tai kolektyvas, dau
TRUMPA! interklubas bu vo surengęs susitikimą su „Tiesos" laikraščio tarptau tiniu apžvalgininku V. Ka valiausku. Su jaunimo dele gacija korespondentas nese niai viešėjo JAV: susipažino
tgiausia aplodismentų susilau kęs abiejų koncertų metu. Kalbant apie antros dienos programą, būtų galima prie kaištauti, kodėl tie patys at likėjai atliko tas pačias dai nas, kad repertuaras kiek monotoniškas. Tačiau progra ma sudaryta daug įdomiau. Labai prasmingas, svarbus vi so festivalio akcentas buvo keli konservatorijos studentų pasirodymti: D. Velminskaitė atliko ketvirtakursio savo kolegos V. Bartulio kūrinį for tepijonui, o E. Jelesina ir A. Maicys — F. Latėno sonatą violončelei ir fortepijonui. Festivalio dalyviai turbūt vi sam laikui įsiminė šio jauno kompozitoriaus, Konservato rijos studento pavardę. Ir minėtoji sonata, ir Jaunimo dramos teatro aktoriaus K. Smorygino atliktas dainų cik las pagal S. Gedos eiles rodo didelę jauno kompozitoriaus jėgą. Ir keletas bendresnio pobū džio pastabų. Ir klausytojai, , ir atlikėjai būtų labiau paten kinti, jei iš anksto būtų bu vusi paruošta aparatūra. Tas cypaujantis „akomponiamentas" nepritapo prie bendros muzikos, o kartais ją net nu traukdavo atlikėjas. Nemalonu, kai atlikėjas dainuoja (net refrenu karto damas) tokias frazes, kaip „neužtrenkite duris", kai dai nininko kalboje sušvyti „šmotelis". Panašių „įmantravitnų" būta ir daugiau. O juk tai ne šiaip sau koncer tas — festivalis! Buvo ir to kių atvejų, kai nepasakomas teksto autorius ir pasisavina mi žodžiai. Verti komplimento klausy tojai, kurie laureatus išrinko tikrai išmanančius, vertus. Kultūros klubo prizais pagal rašinio pradžioje išvardintus klausimus apdovanoti džiazo kvartetas, V. Stakėnas, A. Kukaitis, F. Latėnas ir K. Smoryginas. Po koncerto pasidalinti įs pūdžiais paprašėme K. Smo ryginą: — Pakviestas dalyvauti festivalyje, tikrai nesitikėjęs jau tokio puikaus renginio. Jis gali ir turi išaugti į gra žią VU tradiciją. Kiekvieno dalyvio atlikimą būtų gali ma pavadinti monoteatru, o tam reikia didelio talento. Žinoma, ne daugelis iš daini ninkų galėjo pasigirti geru vokalu ar grojimu (kai kurie, net sudėtingiausias eiles atli ko keliais akordais), bet visi turėjo didžiulį norą dainuoti ir jo užmiršti negalima. Tik aš kategoriškai nesutinku, kad yira „dainuojamoji poe zija", yra tik geros ir blogos dainos, kiekvienas privalo dainuoti tik tuos tekstus, ku rie jam artimi. Norėčiau atli kėjams palinkėti pasitikėjimo žiūrovais bei didesnio atsako mybės jausmo: maksimumo nuoširdumo. Kiekvienas pri valo atrasti savo atlikimo manierą, nes kopijavimas da niškam savitumo neatnešė. Manau, kad festivalį reikėtų organizuoti keliais etapais. Būtų, žinoma, gerai kad pa našūs festivaliai taptų šaunia tradicija. Bent kažkuria dali mi „mėgėjiškumui", žemam meniniam lygiui būtų „apge nėti ragai". Bet kad taip bū tų reikia daug entuziazmo. Studentams jo neturėtų trukti. V. KUKULAS, V. TOMKUS
sų šiuo kraštu ir jo žmo nėmis, pabuvojo daugelyje miestų. Susirinkusiems jis pasakojo apie dabartinę polltinj ir socialinį Amerikos gy venimą, jdomial nagrinėjo ra sizmo, nedarbo ir kitas aktua lias problemas. Susitikimo metu studentai sužinojo daug naujo apie šį tolimą kraštą.
D. JUSEVlClOTE
- Įdomus žmonės
INTERKLUBO DŽIAUGSMAI IR RŪPESČIAI
Irena Steponavičienė
Atkelta iš 1 psl.
Vasario 5 d. mirė Vokiečių kalbos katedros dėstytoja Irena Steponavičienė (Filipavičiūtė). Gimė 1941 m. liepos 25 d. Kaune, augo Jurbarko rajono Kalnėnų kaime. Mokėsi Jur barko vidurinėje mokykloje 1958 m. įstojo į mūsų univer sitetą studijuoti vokiečių kal bos ir literatūros. 1963 m. baigė ir palikta dirbti uni versitete. Dėstė vokiečių kal bą, daugiausia Chemijos fa kulteto studentams. 1972 m. įstojo į aspirantū rą, kurią baigė 1976 m. Pas kutiniuosius dvejus metus, dėstydama vokiečių kalbą ekonomistams, aktyviai daly vaudama visuomeniniame gy venime (buvo katedros proforgė), vis tikslino, tobulino, papildinėjo disertaciją, nes jokio darbo nemokėjo dirbti atmestinai. O ir disertacijos tema „Lietuviški toponimai XIII — XV a. vokiečių kalboje“ reikalavo nepaprastai daug kruopštaus, Juvelyriško dar bo. „Baltistica“ išspausdino jos straipsnius disertacijos tema, praėjusių metų pabai goje Ji pagaliau darbą baigė, liko disertaciją tik įrišti ir laukti gynimo, numatyto š. m. vasario mėn. Prieš pat Naujuosius metus smagi at ėjo į Jubiliejinę talką... Ir štai, kai atrodė, kad bus galima kiek atsikvėpti nuo darbų naštos, pasidžiaugti
nuveikto darbo vaisiais, atsi pūsti prieš dar brandesnius darbus, štai tada klastinga liga iš pasalų kirto negailes tingą smūgį, iš karto mirti ną. Ir liko Irenos motina be brangios dukters, jos kaip reta darni šeima — be švel nios ir rūpestingos motinos, bendradarbiai — be taktiš kos, principingos, stropios kolegės. Visų širdyse — skaudi netekimo gėla. Nors ir skaudžiai trumpas buvo kolegės Irenos gyveni mas, bet ji spėjo daug nu veikti, pasėti taurumo ir gė rio sėklą ją pažinojusių šir dyse. Tikėsimės, kad ir jos vertingi mokslo darbai išvys dienos šviesą, pasidarys pri einami visiems. Filologijos fakulteto dekanatas, Visuomeninės organizacijos Vokiečių kalbos katedra
SKAITYTOJAMS ATSAKO TEISININKAS .
Skirstymas į darbą Netrukus 1461 Universi niai dokumentai. Tai kiek teto dieninio skyriaus ab vienais metais priimamas solventas, baigiantis sta •respublikinis jaunųjų dijas kartu su ketvirtuoju specialistų, baigiančių Universiteto šimtmečiu, aukštąsias ir specialiąsias bus planingai, atsižvel vidurines mokyklas skirs giant į įgytą specialybę, tymo į darbą planas bei nukreiptas į darbą. Jau 1968 m. kovo 18 d. TSRS nojo specialisto darbščių aukštojo ir specialiojo vi rankų nekantriai laukia durinio mokslo ministro įvairios respublikos įmo įsakymu Nr. 220 patvir nės, organizacijos, žiny tinti Jaunųjų specialistų, baigiančių TSRS aukštą bos, statybos .kolūkiai. Tarybų valstybė planin sias ir specialiąsias vidu gai ruošia specialistus su rines mokyklas, personali aukštuoju išsilavinimu ir nio skirstymo nuostatai centralizuotai aprūpina (toliau vadinami sutrum juos darbu šalies liaudies pintai: Skirstymo nuosta ūkyje. Taip įgyvendinama tai). Universiteto bei kitų viena pagrindinių jaunojo specialisto socialinių-eko • Tespublikos aukštųjų mo nominių teisių — teisę į kyklų absolventų skirsty vadovauja LTSR darbą, įtvirtintą naujosios mui TSRS Konstitucijos 43 Aukštojo ir specialiojo vi durinio mokslo ministeri straipsnyje. J aunu j ų - specialistų ja. Ji tvirtina Universitete skirstymą šiuo metu rfeg- sudaromos jaunųjų spe lamentuoja du pagrindi-" cialistų personalinio skirs
retų Universiteto komjaunimo ir profsąjungos organizacijos. Dar viena svarbi problema — tai užimtumo klausimas. Klubas negali aprūpinti darbu visų narių, kurių yra labai daug. Kai kas ne visada gau na jam patinkančio darbo. Pirmakursiai neretai dar neži no, kur juos traukia. Apšilę pas mus, jie metasi j panto mimą, j chorą, j komjaunimo, profsąjungos veiklą. Su tuo labai susijusi klubo narių kai ta. Kasmet iš klubo narių maždaug ketvirtadalis nuba ra. Drausmė taip pat neidea li. Gal yra ir bendresnių klau simų, spręstinų ne vien tik jūsų klube! Bendra problema tiek res publikos, tiek sąjungos mas tu, turinti neigiamos įtakos interklubo veiklai, yra ta, kad kol kas nėra vieningo koor dinacinio centro. Nereikėtų atradinėti to, ką kiti jau se niai padarė. Centras nustaty tų optimaliausią, universaliau sią klubo struktūrą, pagrindi nes darbo formas, vieningus įstatus, padėtų išspręsti daug
tymo komisijos sudėtį; pirmininkas — Rektorius, pavaduotojai — prorekto riai, nariai — fakultetų dekanai, visuomeninių or ganizacijų, suinteresuotų ministerijų, žinybų atsto vai. Ši komisija ne vėliau kaip 4 mėn. iki VU baigi mo, atsižvelgdama į įgy tą specializaciją, akademi nį pažangumą, šeimyninę padėtį, sveikatos būklę, dalyvavimą mokslo-tirimo darbe, visuomeninėje veikloje, ir nukreipia ab solventus į būsimas dar bovietes. Kiekvieno fakulteto dip lomantai skirstomi komi sijos posėdyje. Į posėdį kviečiamas ir pats absol ventas. Prieš tai komisi ja apsvarsto fakulteto re komendaciją dėl tikslingiausio jo paskyrimo į darbą. Komisija pakvies tajam pasiūlo kurią nors iš paskirstymo plane nu matytų darbo vietų bei iš klauso jo asmeninius pageidavimus dėl busimojo darbo. Komisijos pasiūly mas paprastai nebūna ne tikėtas. VU mokymo dalis
Buvo toks, geras studentas, o nuėjo vėjais/. . L. Kazlauskaitės — Fil. fakulteto anglų k. spec. IV k. studentės piešiniai.
ką. Toks autoritetingas orga nas turėtų būti įsteigtas prie LLKJS CK studentų skyriaus. Tai jau visi jūsų rūpes čiai! Dar ne. Pernai Universite to komjaunimo komitete djvo apsvarstytas klubo darbas ir nurodyta, kad per mažai keliame iniciatyvą, mažai ra šome apie save. Iki šiol bu vome tiek paskendę ūkiniuo se, organizaciniuose reikaluo se, kad viskam trūko laiko. Dabar mes rimtai griebsimės ir pasitempsime. Turbūt ne perdėsiu pasakęs, kad mūsų klubas — vienas stipriausių Lietuvoje. Jis turi senas tra dicijas, savitą darbo stilių. Internacionalinį darbą dirb ti nėra lengva. Bet jis susilau kia ir apdovanojimų! Taip, šis darbas yra skati namas. Pavyzdžiui, Universite to komjaunimo organizacija yra apdovanota Tarptautinės studentų sąjungos Garbės diplomu. Nemaža dalimi tai Interklubo nuopelnai. Dėkoju už pokalbį.
Kalbėjosi ARTŪRAS GRIGALIŪNAS
tie kraštotyrininkai. Kas, jei ne jie, aplanko visas senąsias kaimo dainorėles, kurių anū kai, tranzistorius nusitvėrę, jau miestan išrūko... Kam, jei ne jiems, pašnekovas (o jis labai įvairus — kaimo dainininkas, revoliucinio judė jimo dalyvis, Didžiojo Tėvy nės karo veteranas, buvęs Universiteto auklėtinis) atve ria širdį. Kas, jei ne jie, la šo vakarykščios bei nūdie nos dienoraštį, kuris ryt taps istorija. Vienoje kraštotyrininkų klubo vakaronėje viešėjo bu vusi Kauno Universiteto, po karinio Vilniaus Universiteto studentė, revoliucinio pogrin dinio judėjimo dalyvė Irena Povilavičiūtė. Pateikiame ne didelį pluoštelį I. Povilavičiūtės prisiminimų. 1937 metais atvyko į Kau ną studijuoti mediciną. Mo tina, pardavusi karvę, įdėjo 100 litų ir pasakė: „Žinokis, studijuok kaip išmanai". Pi nigai tuometinėj sostinėje tirpte tirpo, o apie pašalpas iš studentų draugijų ar Uni versiteto vyriausybės kažin ar galėjo fuksai svajoti. Ry žosi siūlytis repet'itore, tačiau ir čia nepavyko: turtingi tėvėliai ir negabūs jų vaikai į faksus žiūrėjo su pašaipa... Brolis (irgi komjaunuolis pogrindininkas) pasitarė su J. Jurginių, kuris J. Povila.vlčiūtę nuvedė į humanitarinių mokslų fakultetą pas prodekaną Augustaitį. Pasiūlė dirb ti bibliotekininke. Svajonės apie baltą chalatą teko atsi sakyti, perėjus studijuoti prancūzų kalbą ir literatūrą. Pagrindinis komjaunuolių, komunistų branduolys buvo „Varpininkų“ bei profsąjun gos organizacijose. Taip pat veikė ir „Mokslo" draugija, kurios užsiėmimuose dalyvau davo ne tik studentai — •komjaunuoliai ir komunistai, bet ir organizacijai nepriklau santys pažangūs žmonės. Tų pačių metų pabaigoj vyriausybė pradėjo organi zuoti humanitarinių mokslų, teisės ir ekonomikos fakulte tų perkėlimą į Vilnių. Nekū renamos auditorijos, vos keli nędiduČiai bendrabučiai. Dauguma komjaunuolių bu vo likę Kaune, bet ir Vii-
iš anksto supažindina dip lomantus su plane numa tytų darbo vietų ir parei gų sąrašu. Be to, prieš ko misijos posėdį vyksta dip lomantų pasitarimai, ku riuose aptariami kilę ne aiškumai ir preliminariai susitariama dėl konkrečių kandidatūrų tai ar kitai darbo vietai užimti. Komisija priima spren dimus, atvirai balsuodama. Jei balsų būna lygiai, ko misijos pirmininko balsas yra sprendžiamasis. Ko misijos sprendimas jauna jam specialistui pateikia mas pasirašytinai. Darbas pagal nukreipi mą — teisinė kiekvieno jaunojo specialisto parei ga. Nors absolventas r neturi teisės be pateisina mos priežasties neatvykti į darbą, paskyrimo vieto je, galiojančiais normaty viniais aktais siekiama su derinti planingą darbo re PASALINTI sursų skirstymą šalies vi NEPAŽANGUS duje su jaunojo specialis to asmeniniais interesais. STUDENTAI
Matematikos fakulteto I V. VĖGELIS kurso studentai A. Krutulytė, Tęsinys kitame numeryje V. Balakaitė, A. Margavičiūtė, V. Giniuotis, Fizikos fakulteto IV kurso studentė1 T. Arevjeva, I kurso studentas V. Klokovas, Medicinos fakulteto I kur so studentas A. Vaįčiukas, 11 kurso studentas G, Panavas, Istorijos fakulteto I kurso studentė A. Zubavičiūtė, Filologijos fakulteto I kur so studentai B. Jefimovi, M. Cepinskaitė, S. Stacevičius, II kurso studentė I. Kutinaitė, III kurso studentas G. Gavėnas, Teisės fakulteto studen tai nuoširdžiai užjaučia docentą Praną PETKEVI ČIŲ dėl motinos mirties. Materialinio aprūpinimo ekonomikos katedra ir studentai nuoširdžiai už jaučia v y r. dėstytoją G. SMALENSKĄ dėl tėvo mirties.
Universiteto Kiemo teat ro nariai užjaučia Esteti nio lavinimo katedros dės tytoją Vitalijų ZABARAUSKĄ dėl brolio mirties. Vokiečių kalbos katedra liūdi dėl dėstytojos Irenos STEPONAVIČIENĖS mir ties ir nuoširdžiai užjaučia Jos šeimą bei artimuosius.
REDAKCIJOS ADRESAS >32000 — MTP-3
Universiteto g. 3. „Tarytšnta studentas“ Telefonai — 617920, ketvirtadieniais spaustuvėje 25343
Rinko Ir spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje
I
niuje esantys Universiteto nelegalios komjaunimo orga nizacijos nariai dirbo didelį darbą. 1940 metų ruduo buvo itin audringa.. Universitete, į ku rį stojo labai daug jaunuo lių. Tačiau, kaip sako I. Po vilavičiūtė, anketa ne visada gali pasakyti, kas ją užpilde. Todėl prie rektorato dirbo komjaunimo organizacija, ku rios nariai stengėsi patikrinti, ar į darbininkišką Universite tą nestoja buvusios išnaudo tojų klasės atstovai. Taigi, Universiteto gyveni mas lyg ir atgimė, deja, ne ilgam. Kaip prisimena vieš nia, vienas sunkiausių jos gyvenimo etapų buvo karo pradžia. Atvykus į Celiabinsko sritį, vienoje kaimo mokykloje pradėjo dėstyti vokiečių kal bą. .. nemokėdama įusiškai. Ir ar galėtume šiandien pati kėti, jog per dvi savaites ga.'ima puikiausiai išmokti svetimą kalbą. Po to jjersikėlė į Maskvą. Čia bendradar biavo radijo laidose, kurios buvo ruošiamos Lietuvai. Kartu su rašytoju J. Baltušiu, buvusiu šių laidų redaktoriumi, aktorėmis L. Kupstaite, K. Kymantaite ir kitais vai dino radijo teatre „Dėdes Silvestro pastogėj". .. Sako, tie vaidinimai lyg ir priartin davę prie tėviškės, prie seniai matyto gimto sodžiaus. Pasibaigus karui, I. Povila vičiūtė tęsė studijas Filologi jos fakultete, o 1952 metais buvo paskirta „Tarybinės mo ters" redaktore. Dar ir šiandien ji saugo pirmąjį taip sunkiai išleista žurnalo numerį. Dar ir dabar kartais pavarto nelengvą, bet turiningą gyvenimą primenan tį studento pažymėjimą (iš saugotą gyvenimo audrose), pasklaido nuotraukas iš stu dentiško gyvenimo šaltose au ditorijose. Lėkte pralėkė valandos su viešnia, kuri šypsodamasi sa kė: „Pas jus taip gera ir smagu". Iš tiesų, čia susiren ka žmonės, kurie ne tik mo ka klausytis, bet ir patys turi ką papasakoti. Įdomūs žmonės tie kraštotyrinin kai. . . J. VARAPNICKAJTt
Prekybos fakulteto t kurse studentai A. Griškevičius, J. Silickytė, Ekonominės kibernetikos ir finansų fakulteto I kurso stu dentai G. Serapinas, V. Pi kapas, II ■ kurso atridentas' L. Tamulis, III kurso .studėr.tas J. Bečėnas, • . Teisės fakuįteto , I : „Kuisc studentai E, Kačarauąkas,, L. Knigliakovas. • , Gamtos fakulteto IV kurso studentas. P. Lingė,
Dingusį studento pažymėji mą Nr. 751068, išduotą JURKONYTEI VIDAI, laikyti ne galiojančiu. *
♦
Kiti kovinio sambo užsiėmi mai vyks nuo vasario 13 d. sporto sėdėję Nr. 3 pirmadie niais, trečiadieniais, ketvirta dieniais ir penktadieniais nuo 15 vai. VU Mokslinės bibliote kos darbuotojai nuošir džiai užjaučia bendradar bę SOFIJĄ BALTU61ENĘ dėl mylimos mamytės mirties.
Nųpširdžiai užjaučiame Baltų filologijos katedros vedėją LTSR MA tikrąjį narį prof. dr. VYTAUTĄ MAŽIULI dėl tėvo mir ties. Chemijos fakulteto Poli merų chemijos katedros darbuotojai nuoširdžiai užjaučia aspirantę SAU LUTĘ BUDRIENĘ dėl tėve lio mirties.
Tiražas 4757 LV 09256
♦
Užs. Nr. 397
REDAKTORE A. NUGARAITE