J agitpunktą Centriniuose rūmuose susirenka būrys agitatorių. Vyksta pasiruošimai, tvarkomi rinkėjų są rašai. NUOTRAUKOJE: (iš kairės) agitatorius A. Juodokas. agitpunkto vedėja E. Bajoraitė ir agitatoriai V. Dauk šas ir V. Jonaitis atidžiai tikrina rinkėjų sąrašus. Alg. ZURBOS nuotr.
FIZINEI KULTŪRAI DAUGIAU
Ansamblis įau sugrįžo Praėjusį šeštadienį į: Vilnių sugrįžo mūsų an sambliečiai, beveik pusę! mėnesio išbuvę Lenkijoje) ir Čekoslovakijoje. Per tą laiką jie koncer tavo šešis kartus. Likusias ' dienas panaudojo susipaži-' nimui su broliškų šalių menu, kultūra, gyvento-/ jais. Koncertus Lenkijos ir) Čekoslovakijos darbo žmo ) nės sutiko labai šiltai. An-\ sambllečiai mūsų Univer- \ sitetui iš broliškų šalių at-( vežė glėbius linkėjimų. Smulkesni įspūdžiai bus' spausdinami sekančiuose; laikraščio numeriuose. )
visų Salių proletarai, vienykitės i
VILNIAUS VALSTYBINIO V . KAPSUKO VARDO UNIVE RSITETO REKTORATO. PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETO ORGANAS
Eina nuo 1950 metų
Nr. 4 (415)
1962 m vasario 24 d.
Kaina 2 kap.
GALINGAS TARYBŲ TĖVYNĖS SARGYBINIS GENEROLAS LEITENANTAS S. SATILOVAS
ERLYNE, Treptovo parke, stovi didingas kario-galiūno monumentas: tarybinis kareivis dešinėje ran koje laiko kardą, sukapojusį fašistų svastiką, o kai re ranka — išgelbėtą vaiką, prigludusį prie jo krūtinės. Bronzinė mūsų kario figūra simbolizuoja nemirtingą tary binės liaudies žygdarbį, jos istorinę išvaduojamąją misiją, didįjį mūsų ginkluotųjų pajėgų, kurios sutriuškino fašisti nę Vokietiją 1941 —1945 metų kare, humanizmą. Ištikimai tarnaudamos socialistinei Tėvynei, pasiaukoja mai vykdydamos internacionalinę pareigą. Tarybinės Gink luotosios Pajėgos nusipelnė visuotinės mūsų liaudies, so cialistinės stovyklos šalių darbo žmonių, visos pažangiosios žmonijos meilę. 44-ąsias šlovingųjų TSRS Ginkluotųjų Pajėgų metines mūsų liaudis švenčia istorinių TSKP XXII suvažiavimo nu tarimų sukelto nematyto politinio ir gamybinio pakilimo sąlygomis. Komunizmo statyba, kurią su tokiu entuziazmu vykdo tarybinė liaudis, reikalauja taikos. Ir taikaus liaudies darbo sargyboje tvirtai stovi Tarybinė Armija ir Karinis Jūrų Laivynas. Jų įsikūrimo, vystymosi ir tobulėjimo isto rija neatskiriamai susijusi,su Tarybų valstybės likimu. Im perialistinės valstybės ne kartą mėgino pasmaugti mūsų Tėvynę, pavergti mūsų liaudį. Tačiau kiekvieną kartą Ta rybinės Ginkluotosios Pajėgos agresorius triuškinamai at remdavo. , Grėsmingais pilietinio karo metais jos sutriuškino jung tines interventų ir vidaus kontrrevoliucijos jėgas, apgynė jaunos Tarybų respublikos laisvę ir nepriklausomybę. Di džiojo Tėvynės karo metais mūsų armija ir laivynas, visos tarybinės liaudies remiami, sutriuškino vokiškųjų-fašistinių grobikų ordas, iškovojo pasaulinę-istorinę pergalę. Žiauriose kautynėse su fašistiniais grobikais tarybiniai kariai parodė narsą ir masinį didvyriškumą. Už neturinčius pavyzdžio žygdarbius kovose su priešu daugiau kaip septy ni milijonai tarybinių karių buvo apdovanoti TSRS ordi nais ir medaliais, beveik dvylikai tūkstančių žmonių su teiktas garbingas Tarybų Sąjungos Didvyrio vardas. Mūsų pergalių šaltinis buvo visų pirma tarybinė visuo meninė ir valstybinė santvarka, išmintingas Komunistų par tijos vadovavimas. Visuose Ginkluotųjų Pajėgų kūrimo eta puose partija nenuilstamai rūpinosi ugdyti kilnias politines ir moralines kariuomenės savybes, ruošė karinius kadrus, kūrė tvirtą materialinę bazę šalies gynybai, aprūpindavo kariuomenę šiuolaikiniais ginklais ir geriausia technika. Dabar mūsų Tėvynės darbo žmonės vykdo didingą ko munizmo statybos programą. Mūsų valstybė savo socialis tine prigimtimi taikinga, ir todėl mes nuosekliai ir atkak liai gynėme ir giname tarptautinėje arenoje valstybių su skirtingomis socialinėmis sistemomis talkaus sambūvio prin cipą. Mūsų vyriausybė padarė daugybę pareiškimų ir pa siūlymų nutraukti branduolinio ginklo bandymus ir visiš kai jį uždrausti, visuotinai ir visiškai nusiginkluoti, suda-
B
ryti taikos sutartį su Vokietija ir jos pagrindu sureguliuoti Vakarų Berlyno klausimą. Tačiau nuosekli taikinga Tarybų Sąjungos užsienio po litika nepatinka imperialistams. Vakarų valstybės puoselė ja ginkluoto Tarybų Sąjungos ir kitų socialistinių valsty bių užpuolimo planus. Svarbiausioji reakcijos jėga dabar — Amerikos imperialistai. Jungtinės Amerikos Valstijos ir jų sąjungininkai agresyviuose blokuose sukūrė išsišakoju-šią karinių bazių sistemą, kaupia raketinį.branduolinį gink lą, kursto karinę isteriją, kurią lydi visos ekonomikos mi litarizavimas. Šiomis sąlygomis tarybinė liaudis yra labai budri, nuo lat stiprina savo kovinę Ginkluotųjų Pajėgų galią. Tarybinė armija ir laivynas turi naujausias kovos priemones, kurios leidžia patikimai saugoti taikų kuriamąjį mūsų liau dies darbą, jos valstybinius interesus, broliškųjų socialisti nės stovyklos šalių interesus. Tarybinės Ginkluotosios Pa jėgos aprūpintos Įvairių rūšių ir tipų raketomis: nuo takti nių bei operatyvinių iki strateginių. Atominiai ir termobranduoliniai užtaisai, kurių pagrin dinė transportavimo priemonė dabar yra raketos, žymiai padidino ugnies galią, suteikė jai milžinišką ardomąją jė gą. Raketine-branduolinė ugnis dabar pasidarė svarbiausia, lemiama kautynių, operacijų ir viso karo sėkme. Mes įkū rėme naują Ginkluotųjų Pajėgų rūšį — raketinę kariuome nę. Raketinius-branduolinius ginklus turi visos ginkluotųjų pajėgų rūšys. Šalies gynybinį pajėgumą padeda stiprinti ir visuome ninė patriotinė organizacija — Laisvanoriškoji draugija armijąj, aviacijai ir laivynui remti. Partinių organizacijų vadovaujama, glaudžiai bendradarbiaudama su komjaunimu, LDAALR aktyviai moko tarybinius žmones nuolat būti pasiruošusiems ginti mūsų Tėvynę, rūpinasi reikalingų liau dies ūkiui ir šalies gynybai techninių kadrų rengimu, vys to technines sporto šakas. Tarybinė Armija ir laivynas budriai saugo taiką ir pa žangą. Jie nuolat yra pasiruošę kovai. Vos tik pašaukti Ko munistų partijos ir tarybinės vyriausybės, jie tuoj pat stos ginti Tėvynės ir sutriuškins bet kurį agresorių, jei tik jis Išdrįs užpulti mūsų mylimą Tėvynę.
ANTANĄ JESIŠKĮ N. kariniame dalinyje draugai pažinojo kaip rūpestingą ir pavyzdingą karj. Baigus tarnybą, jo ke lias atvingiavo i Universitetą. Buvęs karys-žymūnas ir čia žengia pirmųjų gretose: Jis vienas pirmakursių lituanistų, kurio knygutėje pirmosios sesijos rezultatai atžymėti tik „la bai gerai“. Antanas taip pat nevengia ir visuomeninio dar bo. Jis — fakulteto profbiuro narys. Alg. ZURBOS nuotr.
TSKP XXII suvažiavimas nubrėžė didingas komunistinės visuomenės statybos gaires. Vystantis mokslui, technikai, automatizacijai, trumpėjant laikui, skirtam materialinių vertybių gamybai, didėja ga limybės dar labiau vystyti su gebėjimus, gabumus, talentus gamybos, technikos, mokslo, meno ir kultūros srityje. *•’ visa tai dar labiau taurina žmogų. Partija auklėjamojo darbo srityje vienu svarbiausių už davinių laiko tai, kad, prade dant nuo ankstyvaus vaikų amžiaus, būtų vykdomas fi ziškai stiprios jaunos kartos auklėjimas, harmoningai vys tant fizines Ir dvasines žmo gaus jėgas. Šiame procese svarbų vaid menį turi suvaidinti fizinė kultūra ir sportas. Įvairios fizinės kultūros priemonės, kaip fiziniai pratimai, sportas, turizmas, natūralūs gamtos faktoriai (grūdinimasis saule, oru, vandeniu), gerina žmo nių buitį, dienos režimą. Netenka įrodinėti, kad fizinių pratimų poveikiu lavina ma žmogaus koordinaciniai judesiai, vikrumas, jėga, reak cija ir kitos taip buityje ir darbe reikalingos savybės. Sistemingas fizinių pratimų panaudojimas dienos režime stiprina žmogaus nervų siste mą, kvėpavimo aparato bei širdies-kraujagyslių sistemos darbingumą, aktyvizuoja me džiagų apykaitą organizme. Įvairių fizinių pratimų povei kiu į žmogaus organizmą gali ma spręsti sveikatingumo, dar bingumo, ilgaamžiškumo, žvalios nuotaikos klausimus, Įrodyta taip pat, kad fiziniai pratimai, panaudojami kaip profilaktinė priemonė apsaugoti organizmą nuo susirgimų. Įvairūs fiziniai pratimai nau dojami ir kaip gydomoji prie monė. Žinoma, žmogaus organiz mas, įvairios jo sistemos bei organai, įvairių mechanizmų funkcijuojanti veikla reika lauja tam tikrų sąlygų. Vie na iš pagrindinių tokių sąly gų — racionalus visų žmo gaus organų ir sistemų funk cionavimas organizme. Jei or ganas ar kuri kūno dalis il gesnį laiką nefunkcijuoja, tai palaipsniui vis tampa mažiau gyvybinga palyginus su kitais organais^ kurie tuo metu at
lieka funkcijas, fizinių prati mų dėka visa tai galima re guliuoti. Pvz., raumuo, ilges nį laiką pabuvojęs nejudru mo būklėje (gipse), mažėja —• atrofuojasi, ir atvirkščiai, sis temingų fizinių pratimų povei- , kyje didėja — hipertrotuoja. Analogiški reiškiniai pastebi mi ir visose organizmo siste mų bei organų funkcijose. Sis temingą fizinių pratimų po veikį į audinius, organus, sis temas reikia suprasti ne kaip reakciją į atskirus organus. ; bet į organizmą visumoje. 'Tai reiškia, kad, visų pirma, sis temingas fizinių pratimų po veikis stimuliuojančiai veikia į žmogaus centrinę nervų sis temą. Tuo būdų organizme to bulėja visos funkcijos. Štai keletas pavyzdžių. Ei-, žinių pratimų poveikyje pa didėja kraujo apytaka orga nizme maždaug 5—8 —10 kartų. Atatinkamai padidėja ir anglies dvideginio išsisky rimo kiekis, tobulėja kvėpa vimo funkcijos. Tuo pačiu medžiagų apykaita padidėja maždaug 2 kartus, negu ra mybės būklėje. Yra įrodytą,kad šiuo atveju tobulėja me džiagų apykaita ir organiz mas išskiria 2—3 kart ma žiau medžiagų apykaitos ski limo produktu. Ir tai reiškia, kad šios žmogaus organizmo funkcijos fizinių pratimų po veikio dėka tobulėja. Gerėja šiuo atveju ir kraujo apytaka organizme. Atliekant sistemingal dienos režime fizinius I pratimus, raumenyse funkcijonuoja 10—20—30 kartų dau giau kapiliarų. Tobulėja šir-. dies funkcija. Sustiprėja rau muo, mažėja kraujo spaudi mas. Tuo būdu Įvairūs audi niai gauna daugiau maitinimo medžiagų ir visi organizme procesai vyksta efektyviau, ekonomiškiau. Žmogus tam pa darbingesnis. Priešingu at veju, kaip pastebime prakti koje, audiniuose susidaro rie baliniai sluoksniai, sumažėja žmogaus judrumas, vikrumas. Žmogus tampa mažiau fiziniai paslankus. Kaip matome,v sistemingu, racionaliu fizinių pratimų pa naudojimu dienos režime ga lime efektyviai spręsti žmo gaus darbingumo, sveikatin gumo ir žvalios nuotaikos klausimus. Ypač tai liečia as menis, kurie dirba protinį dar(Nukelta į 2 psl.)
Vakar visa Tarybų šalis paminėjo Ta rybinės Armi jos ir Karinio Jūrų Laivyno šventę.
Juos riša tvirta draugystė
Pfieš keletą, metų Vilniaus dešimtoje vidurinėje mokyklo je buvo pradėta rengti mecha nines dirbtuves. Bet šis dar bas nesisekė: nebuvo reika lingų įrengimų, trūko patyri mo. Tada į pagalbą atėjo mo kyklos šefai — Vilniaus įgu los, N. dalinio kariai. Jie ap rūpino mokyklą staklėmis, įranjklais. Kariai kartu su moksleiviais sumontavo įren gimus, sutvarkė patalpas. Nuo tada mokykloj tano ypač dažni svečiai. Cla jie skaito paskaitas, padeda dirb ateistinį darbą, kartu su Fizinei kultūrai — timokiniais ruošia stendus „Mū sų šiokiadieniai“. Keletas ka daugiau dėmesio rių yra neetatiniai pionierių vadovai. (Atkelta iš I psl.) Mokiniai taip pat nelieka labobą, ilgą laiką praleidžia kariams skolingi. Jaunieji sa ratorljose, bibliotekose, ran- viveiklininkai dažnai koncer dasi mažiau paslankiose sąlygose. Viena iš prieinamiausių ti-1 žinių pratimų panaudojimo i formų yra rytinė mankšta, ga mybinė mankšta. Rytinė mankšta atliekama po miego, gryname ore ar gerai išvė dintame kambaryje ir trunka 5—10 min. Gamybinė mankš ta atliekama gamybinės per traukėlės metu, dažniausiai vi durdieni. Fizinės kultūros praktika įrodė, kad tie žmonės, nors jie Ir niekad aktyviai nespos tuodavo, kurie sugebėjo įveik ti įpročių inerciją ir padėjo sistemingai atlikinėti fizinių pratimų kompleksus, greitai tai pamėgo ir vėlesniame am žiuje jų neatsisakė. Nors rytinė mankšta plačiai V. Sadreika girdėjo: no jau paplitus visuomenėje, ta čiau aukštųjų mokyklų tarpe, rint patekti J dangų, reikia o taip pat ir mūsų Universite barzdylai Petrui pateikti lei te, ji dar nėra populiari. Rei dimą. Tik tokį, kurį pama kia skaityti nenormaliu reiš tęs, vartininkas labai išsigąs kiniu tai, kad bendrabučiuose tų. ir iš karto atspėtų, kad nevykdoma rytinė mankšta. savininkas yra V kurso teisi Tai reikėtų traktuoti kaip ninkas, su kuriuo neverta bendrabučio naudojimosi tai pradėti liežuvių dvikovą. Pa syklių pažeidimą. Artimiausiu galvojo V. Sadreika ir iškir laiku reikia pasiekti, kad visi po iš vatmano skiautelę. Už sportuojantieji, o taip pat rašė cheminiu rašalu — LEI bendrabučiuose gyvenantieji DIMAS. Ir štai kartą, už paran studentai įsijungtų J rytinę mankštą. Mūsų aktyvas, kom kės su V. Urbonu, V. Sad jaunuoliai, sportininkai turi reika iš „Tauro“ kavinės pra rodyti pavyzdį visiems. dėjo kopti į Taurą. Kilo pa bet triukšmingai. Jaunimas turi patraukti vy lengva. resniuosius, kad pas mus ry Sadreika pajuto, kad neberan tinė ir gamybinė mankšta tvir da po kojomis žemės, bet tai įeitų į visų dirbančiųjų ir skrenda. Kiek pasispardęs jis L" studentų buitį. Raskime savyje valios nu □□□ * galėti susidariusią įpročių □ venlmo visuma, dalinai ir kt. sąmonės for inerciją ir reguliariai kiek □D visuomeninės mos: politinė ir teisinė ideo vieną dieną pradėkime vyk □□□ logija, filosofija, mokslas, dyti rytinę mankštą. Praėjus □□ menas, religija. Klasinėje visuomenėje yra neilgam laikotarpiui, tikrai □ moralės: pažangi — ku pajusite teigiamą fizinių pra □□□ ridvikovoja už naują, reakcinėO timų poveikį. išnaudotojų moralė. Komu □ nistinė moralė yra aukščiau □ V. DZENIS □ moralės tipas. Pagrindi Ped. mokslų kandidatas. □D sios niai jos principai: komunis C Fizinio auklėjimo ir tinis idėjiškumas, atsidavimas □ sporto katedros vedėjas □□ komunizmo reikalui, sociali
JUK MES—VIENA ŠEIMA
tuoja karinio dalinio scenoje Daug nuoširdžių plojimų ne karta sulaukė mokyklos šokė jai, choristai. Po koncerto vi Ž VAGONO lango šmėžavo žiburiai Pirmiausiai Iškilo dilema: kaip pažinti sada tarp karių ir moksleivių lietuviški, baltarusiški, rusiški, nieko daug ir gerai. Antra, kaip patekti ten — kur užsimezga nuoširdūs pokal nesiskiriantys vieni nuo kitų. Atsiliep nori. Mes lankėmės Maskvoje pirmą kartą. biai. Vieno tokio pasikalbėji dama į ratų dundesį, žemė gaudė dusliai, pra Musų laimei, trečio kurso biologė Nina Diu mo metu, besiruošią demobi nina pati pasišovė būti mūsų vadove. Tiesa, lizuotis kariai, paprašė vyres tisai, lyg svirnas, pilnas javų. Maskva mus — ketveriukę VVU studentų ji planavo daug ką atlikti per atostogas. Na, niųjų klasių moksleivių, kad bet dabar — viskas į šalį. Ir ji lyg raketa ne šie padėtu jiems pasiruošti — pasitiko šypsodamasi. MVU- komjaunimo komitete mus sutiko ria į priekį. Atsiliksi, paklysi minioje. Taip stoti į aukštąsias ir vidurines mes ją ir pakrikštyjome — „Raketa". Su specialiąsias mokyklas. Dabar Kostia Sidorovas, ištysęs vaikinas, aukšta raudona studentiška kepuraite, Įsidraikiu moksleiviai aprūpina karius mąstytojo kakta. Man labiausiai patinka Maskva žiemą, slais plaukais, įraudusiais skruostais ir ži vadovėliais, skolina jiems savo — —šnekėjo jis mums, kaip seniems pažįsta bančiomis didėlėmis akimis, ji buvo panaši ( konspektus, ruošia konsultaci miems. — Aš manau, kad ir jus liksite pa lietuvaitę. Niekada nenusimenanti, nepails jas. atostogomis. tanti. Nina visus mus užkrėsdavo nenugalimo Nuotraukoje: X klasės tenkinti Tačiau mums, prakalbus apie nakvynę, optimizmu. Tik vakare pajusdavome, klek moksleivė A. Zubariova kon Kostios veidas ėmė niauktis. daug apvaikščiojome per dieną. Teko dar kar sultuoja seržantą M. Egizeko— Jau tūkstantis šiandien kreipėsi su tą — praktiškai — išlaikyti rusų kalbos eg va ir S. Nesterovą. apgyvendinti ir visiems atsakyta. zaminą. gK M. BARANAUSKO I prašymu Kaltai šypsodamasis, jis paprašė lukterėti Studentiškos kepuraitės visur muT išduo tekstas Ir nuotrauka ir, perdavęs budėjimą komitete, pats išbėgo davo. Dažnai gatvėse ir muziejuose Išgirsda rūpintis mūsų reikalais. vome lietuvišką „sveiki“. Nežinia, kiek aukštų jam teko aplakstyti, Prie Oružeinaja Palata durų sužinojome bet vakare mes buvome apgyvendinti. kad gauti bilietus sunku, ir patekti į vidų Sidorovas priėmė mane į savo kambarį. nebespėsime. Bet durininkas pamojo ranka: Kaip ir visur bendrabutyje — sofa, bufetas, — Ekskursantai? Iš Lietuvos? Užeikite. stalas. Gėlės, ant sienų paveikslai, tapyti pa Tačiau kartą teko rausti, išgirdus lietuviš ties šeimininko. Niekaip negalėjau atspėti, ką kalbą — studentai iš Šiaulių Pedagoginio kuriame fakultete jis studijuoja: lentynose Instituto kritiškais tonais vertino Tretjakovo mokslinės knygos iš įvairių mokslų — fizi galerijos meno kūrinius. . . kos, biologijos, filosofijos. Vakarais merginų kambaryje aidėdavo juo kas ir dainos. Ginčydavomės apie draugystę, — Biologijos fakultetas, trečias kursas, — studijas, meną. Maskviečiai draugai iš tikrųjų, paaiškino Kostia paprastai. — Laisvalaikiu domėjosi viskuo, ir visur turėdavo savo nuo domiuosi viskuo. monę. Ant grindų gulėjo kuprinė: sekančią dieną Dažniausiai kalbėdavome, aišku, apie stu jis turėjo išvykti į slidininkų varžybas. dijas. Merginas priėmė ne kaip viešnes, o kaip Užsiėmimų krūvis MVU maždaug toks pat. drauges. Ciuvašė išbėgo pirkti bilietų į kiną, kaip ir pas mus, tačiau, ten — didesnė reikš o rusė Nina kalbom ir juokais išblaškė visą mė skiriama praktiniam ir savarankiškam kelionės nuovargį. Tą vakarą sėdėjau namuose, ir su pavydu darbui. Skaitoma daug fakultatyvinių kursų, ypač apie smarkiai besivystančias mokslo varčiau MVU žiemos atostogų programą: šakos. Spausdinami paskaitų konspektai. Dės kiekvieną dieną dešimtys ekskursijų, išvykų, vakarų, susitikimų. tytojų suinteresuotumą gerai pravesti paskai Sugrįžo Košia ir atnešė pakvietimus į Są tas skatina viešai skelbiami duomenys apie suklupo prie bendrabučio bu jungų Kolonų salę. lankomumą. dinčiojo. Magiškoji jėga, už Įdomios išvados komisijos, kuri fizikos fa MVU Gauti juos ne taip jau paprasta valdžiusi kavinėje, perpuolus teko vos kelios dešimtys. kultete tikrino seminarų ir paskaitų eigą ir į spūstelėjo dar smarkiau. Aky Tradicinis poilsio vakaras studentų žiemos kurios sudėtį įėjo ir akademikai, ir studentai. se šmėkščiojo šventas Pet atostogų proga! Kas apie jį nesvajojo, prisi Tarp kitko, ji pasiūlė nuo trečio kurso ras su atkišta ranka: „Duok mindamas kino kadrus. Kostia prisipažino, įvesti laisvą paskaitų lankymą, o norint už leidimą, avinėli!“ Koks būtų kad jam ten teko būti tik vieną kartą — dar tikrinti savarankišką studentų mokymąsi, iš Sadreika laimingas, jeigu tai mokantis pradinėje. kiekvieno dalyko, semestro bėgyje pravesti būtų buvęs jis — vartinin Salė žėri šviesomis ir šypsenomis. Didžiu po tris kontrolinius ar kollokvijumus, už juos kas. Deja, Budintis perskaitė liai sietynai, atsispindėdami marmurinėse ko atitinkamai apmokant dėstytojams. ir nė kiek neišsigando: „Sis lonose, sukuria nuostabius ornamentus. Mes lankėmės biologijos ir fizikos fakul Scenoje studentai — MVU orkestras, dai leidimas suteikia teisę Įeiti į tetuose. Puikiai įrengtos laboratorijos, skai visus Vilniaus m. bendrabu nininkai, poetai. tyklos, auditorijos. Palaikomi glaudūs ryšiai Aplink balti, juodi, gelsvi laimingi veidai. čius. viešbučius, restoranus, su institutais ir gamyklomis. Vidurinių mo kavines ir kitus viešnamius!" Atrodo būrin susirinko visų rasių ir tautų kyklų vyresniųjų klasių mokiniams skaitomos atstovai. Plačiai šypsodamasis negras laiko paskaitos, ruošiamos atvirų durų dienos. Sekė parašas: „Vilniaus margaspalvę lėlę — prizą už originaliausią Mes suspėjome apžiūrėti vos mažytę dale burmistras“. šokį. lę Maskvos, bet pajutome jos — šalies sosti Prie to pridėti galima: neVakaras baigėsi, kaip ir įprasta Maskvoje, nės — ritmą. O svarbiausia — išsivežėme ne galvok, V. Sadreika, kad žetik šiltus įspūdžius, bet ir naujų draugų ad mėje yra taip, kaip dangu pus$ vienuoliktos. Reikia palydėti, pasvajoti, o liftai bendrabučiuose veikia tik iki dvide resus, fotografijas. Ir dar tvirčiau įsitikino je. A. JERONIMAS šimt ketvirtos valandos. Lipk vėliau, jei nori, me, kad mes — viena šeima. savo kojomis į penkioliktą aukštą. R. KARAZIJA Sekančios dienos pramirgėjo kaip kaleiFizikos-matematikos fakulteto į kovą už geresnį gyvenimą, doskope. III k. studentas vertę, atitraukia nuo kovos,
U
ŽEMĖ IR DANGUS
L O □ □ O □ □ □ □ □ O a □ □ a □ □ □ a a □ a □ a a a □ □ □ a □ □ a □ o □ a □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ a □ o □ a □ a □ o □ a □ □ a o □ □ □ a □ a □ a a o .'J □ □ a a □ □ S o □ □ a a n o a a a >□ a
TSKP XXII suvažiavime pri imta nauja Programa, ko munizmo pastatymo Progra ma, nurodė mums tikslą ir kelią jam pasiekti. Dabar, iSplėstinės komunizmo staty bos laikotarpiu svarbus už davinys yra tvirtos techni nės — materialinės bazės, kaip vienos iš pagrindimų komunizmo pastatymo sąlyjų, sukūrimas. Tačiau, yra antra svarbi komunizmo pa statymo sąlyga — išauklėti aukšto sąmoningumo, komu nistinės moralės žmogų, ku ris mokėtų dirbti ir naudo tis materialinėmis gėrybėmis komunistiškai. TSKP Progra moje sakoma: „Komunistinė moralė apima pagrindines bendražmogiškas moralės normas, kurias liaudies ma sės sukurė per tūkstančius metų, kovodamos prieš so cialinę priespaudą ir dorovės ydas“. Moralę, jos specifiką ir dėsningumus nagrinėja etika. Knygoje „UTKINAS S. MARKSISTINĖS - LENININES ETIKOS PAGRINDAI“ (rusų k), parodomas marksistinės-leni ninė etikos kaip moksli nės moralės teorijos pranaiumas prieš senas etikos sis temas, persunktas idealizmu ir mistika. Marksistinė-ienininė etika nagrinėja komu nistinę moralę, jos pradme nis, formavimąsi ir vysty mąsi, Jos formas, principus ir kategorijas, priklausomu mą nuo materiallnlų-gamybinių žmonių santykių formų, ryšį su kitomis visuomeninė mis sąmonės formomis. Morale yra visuomeninės sąmonės forma, visuomeni nio vystymosi produktas. Su ekonominiu santvarkos paki timu, keičiasi ir moralės tu rinys, žmonių supratimas •ple gėrj ir blogį, teisybę ir neteisybę. Marksizmas-leninizmas nurodo, kad moralės .ormavimuisi- turi — . «,įtakos ------ -- dar — ir pačių žmonių dvasinio qy-
nis patriotizmas ir interna cionalizmas, kolektyvizmas, humanizmas, teisingumas ’r garbingumas, paprastumas ir kuklumas, komunistinių elgesio normų išsaugojimas buityje ir šeimoj. Marksistinė-lenininė etika nagrinėja ir komunistinės
moralės kategorijas. Tai pa reigos, garbės, orumo, sąžiGi, religinė moralė, rodo Ne veiklumą, žemina žmogų. Bažnyčia, duodama nurody mą „neužmušk“, istorijoj yra pareikalavusi daug aukų. Bažnyčia visada buvo prog reso stabdis. Dabartiniu me tu Vatikanas yra aršus demo kratijos, darbininkų judėjimo. socializmo ir komunizmo sta tybos priešas. Religinė moralė gyvenimo prasmę mato ne darbe dėl kitų žmonių laimės žemėje, o egoistiniuose rūpesčiuose apie save, savo sielos ,,išgel bėjimą“. Religija aiškina, kad darbas yra ,,dievo bausmė
□
BIBLIOGRAFINĖ APŽVALGA
UŽ KOMUNISTINĘ MORALĘ
□ o o o c □ □ □ □ □ o □ o □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ o □ □ □ □ □ □ □ □ □ □ o □ o o □ □ □ □ □ □ □ Visapusiškam žmogaus išsi □ visuo- o vystymui tarybinėje
DIRBTI IR GYVENTI KOMU NISTIŠKAI (rusų k.), populis ria, gyva forma, remiantis gyvenimo faktais, pasakoja ma kaip tarybinėje visuome nėje formuojasi naujos komunistinės moralės žmogus, laimę žmogus, kuris savo randa darbe, kuris gyvena kovopilnavertį gyvenimą, damas dėl komunizmo, kuris atlieka žygdarbius ne tik kovoj, bet ir paprastame, kukliame darbe, žmogus vi suomenininkas, kolektyvistas, kuriam kitas žmogus, yra tik draugas ir bičiulis, žmogus, puoseiėjąs savo dvasinį gro žį, išsilavinęs, turtingas mokslinėmis žiniomis. „Pa saulis apšviestas saule, o žmogus — žiniomis“ — sako autorius.
menėje nės, laimės kategorijas. Laimės supratimas socialis tinėje ir komunistinėje visuo menėje yra visai naujo tipo. Jei kapitalistiniame pasauly je laimė — pinigai, tai tary biniam žmogui laimė — pats gyvenimas, kūrybiniai užmolai, kova už bendrą reikalą, Knygoje nušviečiami drau gystės, meilės, šeimos mora liniai pagrindai. Tarybinių žmonių draugystė formuoja si laisvame ir kūrybiniame darbe visuomenės labui, kas išugdo pažiūrų bendrumą pagrindiniais gyvenimo klau simais. N. S. Chruščiovas sakė: „Draugystė būna tikra, stipri tada, kada pas žmones yra pažiūrų vieningumas 1 įvykius, istoriją, į gyveni mą“. Draugystė pas mus su prantama plačiąja žodžio jrasme — draugystė tarp šeimos narių, tarp mokslo įstaigos darbuotojų, Įmonės narių, tarp darbininkų, vals tiečių ir inteligentų, tarp tautų ir nacijų. Knygoje PROKOFJEVAS V. I. DVI MORALĖS (rusų k.), kalbama apie pagrindinius komunistinės ir religinės mo ralės principų priešingumus. Komunistinė moralė išaukšti na žmogų, sustiprina pasiti kėjimą savo jėgomis, žadina
už nuodėmes“. Dirbti reikia ne todėl, kad pagerinti gy venimą žemėje, o, kad išpil dyti pareigą prieš dievą. Gi, komunistinis darbas — są moningas, kūrybingas, dar bas visuomenės labui. Komu nistinė moralė moko žiūrėti į darbą kaip garbės ir šlovės reikalą. Religinė moralė pateisina rasistinę teoriją, teigdama, kad nacijos skirstomos pagal biologinę nelygybę, nurody dama, kad dievas pats išsi renka nacijas, dėl ko vienos nacijos yra pranašesnės už kitas. Bažnyčia, skleisdama tokias pažiūras ugdo neapy kantą tarp tautų ir nacijų. Komunistinė moralė skelbia nacijų, tautų lygybę, skiepi ja meilę savo tėvynei ir ki toms tautoms bei nacijoms, ugdo tarp tautų draugystę jų kovoje už geresnį gyveni mą, laisvę, demokratiją. Religija žemina mokslą, mokslinius pasiekimus, mora lės mokslinį pagrindą. paKomunistinė moralė, remta mokslu, marksistineleninine teorija, iš pagrindų priešinga religinei moralei, jos idealistiniam, antimoksiiniam mokymui. Knygoje ...................... KOVALEVAS ... S.
yra
visos
sąlygos. □ □
□ □ n fj D U U □ n . □□□□□□□□□□□□□□□cooLiaaoaaaaocjoaai £>
V. ADAMONYTĖ VVU Mokslinės bibliotekos vyr. bibliografas
□ □
o o o □ □ o o o □ □ □ □ o g □ o □ □ a c o u □ o n D O o □ c D □ O D □ □ □ □ a
□ o
STUDENTAI
Paminėjo metines
IŠ BAKU
Fizikos-matematikos fakul tete įvyko vakaras, skirtas paminėti įžymaus prancūzų matematiko E. Galua 150-las gimimo ir kartu 130-sias jo mirties metines. Apie genialiojo mokslinin ko gyvenimo ir kūrybinės veiklos kelią, gausiai susi rinkusiems studentams ir dės tytojams, papasakojo prof. Z žemaitis ir vyr. dėst. A. Matullauskas. C. RADAITIS
Beveik tris dienas pas mus viešėjo septyniasdešimt Baku politechnikos instituto stu dentų. Jie susipažino su Uni versitetu, jo istorija, Vilniaus miestu. Įvyko ir draugystės vaka ras, kuris buvo labai šiltas ir draugiškas. Svečiai mums padainavo labai daug Azer baidžano liaudies dainų, pašoko temperamentingų naciona linių šokių. Mūsų studentams buvo įdo mu susitikti su svečiais dar ir dėl to, kad, berods, toks gausus būrys iš tolimosios broliškos respublikos vieši pir mą kartą. R. KATAUSKAS
nas čia taip būriuojasi prie tvarkaraščių Centrinių rūmų koridoriuose? Tai rūpinasi oaruošiamųjų kursų studen tai, su kuriais užsiėmimus šią savaitę pradėjo mūsų Universiteto Įvairių specialy bių studentai — geriausieji savo dalyko žinovai.
VARDS BRALIEM LATVIEŠIEM ŽODIS BROLIAMS LATVIAMS OŠŲ Universiteto Tarybinės lietuvių literatūros bū relis, pakviestas latvių literatų, viešėjo Rygos P. Stučkos vardo universitete, kur vyko konferencija literatūros klausiniais. Šioje konferencijoje savo praneši mus skaitė ne tik mūsų būrelio nariai A. Budys, K. Nastop ka, R. Skeivys, bet ir latvių literatai J. Zvaigzne ir Mara Naruka. Savo pranešimuose latviai mus supažindino su sprendžiamomis problemomis dabartinėje latvių literatūroje. Ta proga Įvyko ir jaunųjų autorių susitikimas, kuriame skaitė savo kūrybą ir šeimininkai, ir mūsų literatai. O grĮžę namo, mes nutarėme supažindinti ir kitus mūsų studen tus su Rygos universiteto literatų kūryba ir nūdieniu lat vlų apsakymu, paruošę sutrumpintą M. Narukos konferenci joje skaitytą pranešimą bei jaunųjų autorių kūrybą. TokĮ pat puslapį paskyrė ir mums latviai savo Universi teto laikrašty. O šio semestro pabaigoje Įvyks mūsų Uni versitete tokia pat konferencija, kurioje dalyvaus Rygos universiteto iiteratai. J. LEVICKAS Universiteto Tarybinės lietuvių literatūros būrelio pirmininkas
M
RŪTA VENTA
aujausių apsakymų tematika ■ mpai
peržvelkime lat vystymąsi ii apsakymo Skutimais metais. •s kurį laiką apsakymo ■ latvių literatūroje buvo ■Smulkioji proza buvo pr aradusi tą svarbią reiks ią ji turėjo Didžiojo Tė:aro metu ir pirmaisiais metais. Padėtis page1955 metais, kada pasiVilko apsakymų rinki„Rudens dienomis**. Jis taačit< svarbiausiu įvykiu latjau >ps akymo raidoje po ■ i išleistų karto tema A. >lio apsakymų ir ž. Grivos novelių. je penktojo dešimtmečio Ijau pasirodo pirmosios iirzės, Z. Skujinio, M. ■ < In vvos ir kitų talentingų Iri apsakymų knygos. Tuo iik kietu periodikoje pasiroSparės, ųjų autorių V. ■ Indranės, ... I. Lu'eros,..................... I. B| kitų« darbai. Bet jaunie“iai, susidomė susidomėję taip vaditoriai, _................................. temomis, mis „buitinėmi ii nesugeba surišti tas tesvarbiais gyvenimo P?okūryboje vis s. todėl jų smulkiatemišstebimas J r gilesnių minčių trūku R mtesni pasiekimai paI tiktai E. Vilko, M. Bir|įš dalies ir M. Kalndrukūryboje. ■ Skujinio kūr kili, pavaizduoti ____ i tais merinkišė usiuose apsakymų apsako e,[7 priklauso įvairiems latiitos gyvenimo etapams — ilbama buržuazinę apie ją, apie savanorių kovas ij s pilietiniame kare, apie ėvynės karą. Bet daususiję su >s apsakymų »n1u gyvenimu, su daugiau naziau vykusių šio gyvetsispindėjimu. Tai džiuvienas itis reiškinys, bet imas vis dėltp lieka: ma
dt
MARA NARUKA žai dar rašoma apie darbininkų ir kolūkiečių gyvenimą. Smulkioji proza vis dar ne pilnai apima tikrovę, neduoda įvairiapusio nūdienos vaizdo. lačiau, palyginus su pra ėjusiais metais, kada visos smul kiosios prozos formos buvo vadinamos apsakymais, vystė si ir kiti žanrai — B. Šaulyčio jumoreskos, V. Kliverio no velės, P. Baugio apybraižos. Kalbant apie geriausius rinki nius, pirmiausia norisi paminėti E. Vilko rinkinį „Minutę pavė lavus“. Rinkinys pavadintas ge riausio apsakymo antrašte. Pa sakojimas prasideda prislopin tais tonais, gyvai pavaizduotu darbo paveikslu. Tai charakte ringa visai Vilko kūrybai. Šia me fone pasirodo visai jaunas sielininkas Tedis Zvanytais, „pa našus į žvirbliūkštį, pirma lai ko išmestą iš lizdo“. Apie Ji blogiausiai atsiliepiama. suIš pat pradžių autorius teikia jam patrauklių bruožų — idėja, dėl kurios jis kenčia ar svajonė apie jurų platybes, ar sąmoninga jo kova su Lapainiu. Tedžio elgesyje daug berniokiškumo, staigių impulsų, bet jis nuosekliai kovoja su Lapainiu, buvusiu buože ir eksploata toriumi. Pagaliau Tedis laimi kovą, nes ne tik atskleidžia su puvusį buvusį buožės sūnelio vidų, bet ir priverčia kolekty vą teisingai suprasti šios dvi kovos būtinumą, pažinti savo įskaudintą, tyrą širdį. Kai Te džio draugas Dievapeda žada prilupti Lapaini, jaunuolis nesuAtinka: * I. — - „Ne, fcl —— MA a I . • m daug AB B 13 I — reikia iki liau. Reikia taip, kad jis savo kaulų smegenų pajustų menkystę ir išsigimimą“. Vykusiai rašytojas nupiešė Lapainio portretą. Svarbų vaid menį čia atlieka salstelėję kup-
A. BRIEDIS
AFORI ZM A I Obuolys nuo obels ne nės apie dėstytojus ir vlnukrenta, — pagaivo suomet su jais sveikinosi. ►levas, apkuldamas sūnų. © O Studijoms reikėjo daug Visą gyvenimą jį viliojo laiko — ir vestuvės vėl va igždės: anksčiau kaip buvo atidėtos. kaip >iį įylėjusį, paskui. < s t -onomą. O j Kai nesisekė lotynų kaiba, reikėjo tuoktis su dėspritruko vandens ir. . . tytojo dukterim. :ktitorius paskaitą baigė. O * O
Motina buvo patenkinta: ' Jėl nepažangumo paša sūnaus studijų knygelėje lo as iš meno akademijos, dvejetų nebuvo. s pirmauja zooveterinari laime technikume. O Studentą domino viskas: 4 astrofos, kortos, alus, njdos. . .
Studijų metais jis supra to, kaip sunku gyventi be motinos.
O
O
Vieną kartą gyvenime j[is visada kalbėjo per viską reikės padaryti, — ■ įinarus — buvo Iškal- pagalvojo aštuoniolikme HB. čiai, ir susituokė. O O I Egzaminams jis ruošėsi ji emingai: dvi paskutines Kartu su sena žmona jis li< nas. gavo naują namą. O Iš rusų kalbos Išvertė pis buvo geros nuomo J. LAURINAVIČIUS
Naktis. Audra į krantą bloškia jūrą. Su šaknimis pušis krantuos išraus, atrodo.
i
4 *
turio ugnys“. Skaitytoją vėl pa O kur surasti palaimingą uostą traukia ir pavergia paveikslų Laivams, paklydusiems nakties kelionėj. . .? lėtai — neįprasta, bet labai vy ir idėjų emocinė įtampa, fabula, i kusi detalė. Dvasinį Lapainio kompozicija ir novelistiški siu Naktis. . . įniršus jūra. Nykuma bedvasė. tuštumą jis sėja su biauria jo žetai. ž. Gryva vėl sustojo ties socialine pozicija. Autorius pa Ispanijos pilietinio karo temaIr virš bangų kaip neviltis, kaip pažadas nutolęs rodo. koks niekšas tas Lapainis, ką ir paskiria tai kovai apysa Iš lėto atsimerkia aušros akys. kuris, klausydamasis salstelėju ką „Noktiurnas“. Lyrišku, susi Iš jūros ritasi saulė. Vėl sių kupletų, apsipila ašaromis. mąsčiusiu tonu autorius atsklei dė kario augimo kelią, didelių Praeityje — vienas iš „pilkųjų Nauji laivai į tolumą išplaukia. jausmų brendimą baronų“, karo metu jis eksploa ir stiprių Ir nulaužtų pūšų nesuskaičiuoja rytas. Emocinis tavo Ir žemino Tedžio tėvą, pa sunkiu mūšio metu. I įrodo, pirkinėjo vokiečius, kad jie šio apsakymo poveikis vietoj jo paties mobilizuotų Te kad ir tokiu tonu galima kal Vėl spindi saulė! ir žmogus į tolį žvelgia džio tėvą, kurį vokiečiai do to bėti apie drąsumą, apie įvy Ir tartum saulė iš pajuodusių gelmių, sušaudė. kius, kupinus gilaus dramatiz Iš skausmo ir sūriausių abejonių Šiandien Lapainis, šitas žmo mo.. gus su „kvadratiniu veidu“, Iškyla sieloj džiaugsmas! Apsakyme „Juodasis almazas" lyg padengtu sustingusių rieba rašytojas imasi vaizduoti įvy lų sluoksniu, visada ten, kur kius Rygoje fašistinės okupaci Lyg burtas jis pražysta akyse. galima kuo daugiau uždirbti. jos metais. Jauna, talentinga Kai girdime jo piktdžiugiškus smuikininkė Ma Giršman Pasaulį skaidrina šviesus jo mostas. . žyžodžius, kad Tarybų valdžios dė. Fašistų okupuotoje Rygoje Bet argi daugelis pajėgia skausmo mirksniais metais tokie, kaip Tetiis „nema — tai gėdos ženklas. Ma bijo Gimdyti džiaugsmą, kad kitiems jį duotų? čioj“ — pradedame niekinti »r ateities, kuri laukia jos ir jos Iš latvių kžilbos išvertė neapkęsti Lapainio ir kartu tėvų. Ji galvoja radusi paramą teisinti bei suprasti Tedžio po D. Kairys savo naujajame „kolegoje “ su elgius. Perskaitę apsakymą, ti kime naująja tiesa, kuri Tedžiui tobulu meno jausmu — barone t neleidžia pasimesti gyvenimo fon Isten-Sakene. Autorius pa EVALDAS PAPINIS srovėje, nes jis jau žingsniuoja rodo, kad tame, tariamai gilios iš tikrųjų drąsiai ir pasitikėdamas, kaip kultūros žmoguje. maršalas, kuris eina priimti sa slepiasi biaurus fašistinis gruoJORA, NETRUKDYK! nuo buonis. Ma Giršman žūsta vo armijos parado. Apsakymas „Minutę pavėlavus“ turtingas šio niekšo rankos. išėjo bmulkios prozos srityje mintimis, intonacijomis, kūrybi Ar girdi ir Br. Saulyčio jumoreskų rinniais atradimais. pakrantės vėjus grojant, linksmas žmoApsakyme „Susitikimas“ E. kinys „Labai Ar matai Vilkas psichologiškai motyvuo gus“, A. Grigulio apsakymų rin tai parodo, kaip jauna kolūkie- kinys „Riestainis“. šiuose ap žuvėdras, skubančias tolyn? . . . tė Austrą persiskiria su savo sakymuose ir jumoreskose mes mylimuoju Ernestu, kuris mėgs matome tikrą nūdienio gyveni Gal nenori šiandien drumst ramybės ta lengvą gyvenimą, traukiasi mo vaizdą, kurio fone viskas, nuo sunkumų, pabėgo iš kol kas sena ir atgyvenę savo am Atdūsys mums jūros neramus. . . ūkio Ir vaikosi laimės, o laimė žių, atrodo juokinga. . . .Kopos, kopos ir erdvė beribė, vis tolinasi, ir Ernestas tampa Šie metai buvo gana derlingi Ir pušų vainikas — stogas žemės mūs. . . tuščiu, menku žmogumi. Blo smulkiosios prozos srityje: įs gai/.. Taip. Bet tiktai negrįžti ėjo keletas apsakymų rinkinių, į kolūkį. Ir kai Austrą siūlo kuriuose vyrauja dabarties te Čia su saule jam grįžti, jis atsisako. Taip jie ma, kurių veikėjai yra mūsų širdys mūs liepsnoja persiskiria. bendraamžiai, komunizmo staty Ir nuo lūpų kyla čia daina tyli. Savo apsakymuose E. Vilkas tojai. tiktai iškelia problemas, o Iš latvių kalbos išvertė Iš rusų kalbos išvertė spręsti jas palieka skaitytojui. J. MALAKAUSKAS A. Bukontas Skaitytojui aišku: kol kas Te džiui ir Austrai sunku, bet jie atras savo kelią ir tvirtai už ims savo vietą gyvenime. Šiuolaikinei tematikai paskir ta ir V. Kliverio knyga „Žmo A. PLAUDIS BANGA nės ir perėjūnai“. Vienas ge riaušių rinkinyje yra apsakymas ŽIBURIAI Ilgai jinai skubėjo „Žmonės ir valkatos“. Autorius parodo pirmuosius jauno inži Iš jūros platumų. nieriaus Igorio Silavo žingsnius Kelia vakaras juodąjį skydą Žuvėdros net stebėjos savarankiškame darbe. Jaunas Virš tyliųjų laukų platumų. specialistas iš pradžių neran Šauniu jos veržlumu. da savo vietos kolektyve, jis Ir dangaus pelenuose sužibę pasiduoda karjeriškiems sieki Blėsta žvaigždės lyg aibės liepsnų. mams. ir tiktai po sunkių per Kol pagaliau prie kranto gyvenimų tampa tikru žmogų Pražilusi baltai V. Kliveris moka pamatyti Žiburių milijonai ištrykšta. ir konfliktus, bet ne visada Pilkas švinas Ištirpsta dangaus, Pakilo — ir sužvilgo reikiamai nušlifuoja jis savo Ir tamsa tarsi audeklas plyšta — kurinius. Žalieji jos stiklai. Šviesios ūkanos miestą apgaubs. Šiais metais Išėjo pirmasis Reginos Ezeros apsakymų rinki Gyvuokit, laimingieji — nys „Dar dulka kelias“. Ežerą Ir Mėnuliui į veidą jie spindi. sprendžia rimtas problemas; jos Saukiu gyventi tą, Ir marsiečiai jais stebis skliaute, — kūriniuose nerasime paviršuti niškumo, tuščiažodžiavimo. Ap Kas likęs iki galo Žiburiais ir šviesiais, ir didingais sakymo veikėjai tarsi skirstomi Uždegta ateities planeta. Bus jaunas kaip banga. į dvi grupes — žmonės, kurie nepajudinamai stovi dabartinia J. LEVICKAS Iš latvių kalbos išvertė me gyvenime ir kurie stengiasi išsilaisvinti iš praeities pančių, įtikinamai nupieštas Annos pa KIRMINŲ KRITIKA veikslas apsakyme „Duona“, kuriame atskleidžiama vidinė žmogaus kova su pačiu savimi Minkštimėllo šiam per maža. Kokios šnekos! dėl išsilaisvinimo nuo savinin spalvas. Šypsenėlė kiškų Įpročių. Viskas, kas „sa Tas paniekino Liejas lt medus srove! va“ — arčiau prie širdies, o Graužė, kando, kramtė, gręžė visuomenės — galima suspėti ir Bet palauki „paskui“. Apsakymo pabaigoje Nesiklausdami tavęs. Minutėlę — Anna tampa kitu žmogumi, su Graužė taip kasdieną vis • Ir jisai pratusi, kad bręstanti kolūki niuose laukuose duona yra ir Ir beliko. . . tik šerdis. įgels tave. jos duona. Praeities atgyvenas Iš latvių kalbos išvertė J. LAURINAVIČIUS pradeda nugalėti ir Emilija ap sakyme „širdis dainuoja“, Lai ma apsakyme „Dar dulka ke E. PAKINIS lias“ ir Zalytis apsakyme „Vie X nišas medis“. Ypatingai stipriu emocingumu išsiskiria apsaky SVEČIAMS mu „Sūnus“, paskirtas S. Fran ciui ir kitiems komunistams, . . Tolyje šilai lyg dūmas zuvusiems nuo banditų rankų Gal būt aidint, gaudžiant bėgiams 1945 metais. Tavyje — gaida bangų. Prisiminsi jūrą tu? Antrasis I. Lubėjo apsakymų Latgalia, linų melsvumas — Gal būt tau prabėgs be miege rinkinys „Debesys viPš miesto“ Viskas tolima ir taip brangu. Daug tamsių rudens naktų? yra žingsnis pirmyn jauno au’ toriaus kūryboje. Palyginus su pirmuoju jo rinkiniu „Susiti Darbo triukšmo pilnos dienos kimas“, paveikslai čia Įvairesni Plačios dirvos grūdo lauks. Gal namų gimtųjų vertę ir pilnakraujiškesni. Autorius sėkmingai vaizduoja vidinį savo Bet gimtinę turim vieną — Ilgesys tau nusakys? veikėjų pasauli (apsakymas Visuomet namo ji šauks. Gal naujas eiles bevartant „Blykščioją debesys“). Iš latvių kalbos išvertė Tau migla uždengs akis? 1961 metais skaitytojai gavo M. MARTINAITIS naują t. Gryvos rinkinį „Švy-
*★
o
O
BETHOVENO KLAUSANTIS,
LAIKAS RIMTAI SUSIRŪPINTI ASKUTINIU laiku silik.'mą? Kaip ištaisyti trūku Apsnūdimas fakultetuose skatina aktyvią tarybos veik respublikinėje spaudojemus? Štai apie ką turime gal jaučiamas ir šiandien. Kur lą: nesiskaito su juo nuomone, pasirodo straipsnių, lievoti. dingo medikų sportinė šlovė? neremia. Šio fakulteto sporti čiančių mūsų Universiteto Jeigu pažvelgsime gerokai Juk anksčiau jie buvo nenu ninkai dažnai nusiskundžia blogą sporto padėtį. Reikia atgal Į mūsų aukštosios mo galimi Universitete. Gerai dir profsąjungos pirmininko drg. pasakyti, kad kritika pelnyta kyklos sporto istoriją, tai pa ba Gamtos fakulteto sporto ta Stašaičio vienašališka veikla, ir teisinga. Laikas būtų mums matysime, kad Universitetas ryba (S.' Koženiauskas ir P- kuri pasireiškia stipendija ir patiems pagalvoti apie sporti neturėjo sau lygių aukštųjų Jonaitis). Šiame fakultete ne bendrabučių skirstyme. Ties nio darbo pagerinimą tiek fa mokyklų tarpe. Kiek jis iš daug studentų. Tie patys daž sportininko, negavusio bendra kultetuose, tiek sekcijose. ugdė respublikos rinktinėms nai išvažinėja į praktikas. Ta bučio, pavarde dažnai parašo Universitetas nieko nesiski meistrų! Kodėl tai buvo anks čiau gamtininkai aktyviai ma; „Nedalyvauja visuomeni ria nuo kitų aukštųjų mokyk čiau? štai šituo klausimu nie sportuoja. Jie šiemet net esta nėje veikloje“. Kaip siaurai lų: jame mokosi tokie ■ pat kas nesidomi pas mus. O ar fetę miesto gatvėmis laimėjo! drg. Stašaitis supranta visuostudentai, kaip pavyzdžiui. nereikėtų įsigilinti į sporto Šio fakulteto sportininkai ak meninĮ darbą! Ar sporto orga Politechnikos institute, jie organizatorių darbą praeityje? tyviai treniruojasi sekcijose. nizacinis darbas, dalyvavimas rl tokias pat galimybes plėsti Filologai, be abejo, girdėjo Daugumos fakultetų sporto varžybose neįeina 1 šią sąvo sporto bazes, kaip ir Žemės apie puikų savo fakulteto or tarybų darbas apsiriboja vien ką? Gamtos fakulteto visuo Ūkio Akademija. ganizatorių Kondratenką, ku komandų sustatymu, darbo meninės organizacijos turi pa Tačiau pas mus sporto ba ris, berods, dirba Kybartuo plano sudarymu. Laikas atsi laikyti savo sporto iniciato zės neplečiamos (kartais ir tos se. Kodėl filologams nesu- sakyti senų darbo metodų. rius, padėti jiems, o ne slo pačios panaudojamos ne spor ruošti su šiuo buvusiu Univer Reikia ieškoti naujų! Mūsų to reikalams, arba uždaromos siteto auklėtiniu susitikimo? komjaunimo organizacija nu pinti jų iniciatyvą. Fakultetų sporto taryba daž „trumpalaikiui“ kelių mėne Jis tikrai daug nuveikė šio žengė toli naujų darbo formų sių ir net pusės metų remon fakulteto sporto labui. Tik po iešokjime ir įdiegime į Uni nai sudaro jauni, neturj pa tui). Kai kas yra tokios nuo jo vadovavę studentai apleido versiteto gyvenimą. Tą patį tyrimo. studentai. Reiktų pa monės, kad Universiteto spor darbą. Kondratenka mielai turį daryti ir sporto tarybos galvoti prieš renkant ar tas žmogus sugebės dirbti. Ap tininkai neturi siekti aukštų pasidalintų savo darbo paty Be ieškojimų ne leisti darbą lengva, o ištaisy sportinių rezultatų. Tačiau pa rimu. Reiktų atnaujinti ir ki fakultetuose. įmanomas joks organizacinio ti klaidas daug sunkiau. Ypač skutiniais spaudos duomeni tas geras mūsų sporto praei darbo pagyvėjimas, meistriš rimtai/reikia apsvarstyti kan mis paaiškėjo, kad Universite ties tradicijas. Pavyzdžiui, da didatūras į naują klubo valdy tas ir masiškumo atžvilgiu at lyvauti tarpfakultetinėse var kumo augimas. Fakulteto sporto taryba tu bą, nes nuo jos vadovavimo, sidūrė paskutinėje vietoje. žybose tik pravedus vidaus Vadinasi, kitose aukštosiose tarpkursines pirmenybes. Ga ri būti savarankiška, pajėgti daugumoje, priklausys toli mokyklose nors studentų ma lima būtų susitikti su anksty visus sporto klausimus iš mesnė mūsų sporto ateitis. Sporto klubas turėtų pagal žiau, bet sportuojančių dau vesniais klubo pirmininkais, spręsti viena. Ji turi dirbti pa giau, negu pas mus. kurių tarpe buvo nemaža pui ti, o ne laukti, kad komjauni voti apie seminarų ruošimą mo organizacija viską padary fakultetų pirmininkams. O Mus teisingai kritikuoja. kių organizatorių. taip būtina organizuoti susi Pažiūrėkime, ką mes turime? M. Macežinskas jau buvo tų už ją. Irklavimas, moterų tinklinis pralaužęs ledus. Mums reikė Aišku, fakulteto sporto ta tikimus su kitų aukštųjų mo ir rankinis — tai ir viskas. jo išlaikyti tai, ką jis pasie rybos darbas, iš kitos pusės, kyklų sporto organizatoriais. Šios komandos tempia visą kė. Tačiau išsiskirsčius sena turi būti komjaunimo, profsą Reikia pasidalinti darbo paty sporto kolektyvą. Jos auga, jai klubo valdybai, naujasis jungos darbo dalimi. Tik rimu. progresuoja. pirmininkas vienas nepajėgė glaudus tarybos bendradarbia Kaip pasiekti masiškumo, Bet ar pajėgs šios sekcijos iš karto susidoroti su nauju vimas su visuomeninėmis or meistriškumo? Kaip pagyvin išsilaikyti tokiame lygyje, kai darbu. Tuo pasinaudojo fakul ganizacijomis padės pagyvinti ti darbą sekcijose, fakultetuo aplinkui viešpatauja abuoju tetų sporto tarybos. Jos, pa- sportą fakultetuose. Jeigu 1FF se? Kokias naujas darbo for mas, sustingimas? Tokia bend jutusios laisvesnes vadeles, (sekretorius P. Vaitkevičius) mas suradote jūs? Kas trukdo ra sportinio gyvenimo atmo visiškai nustojo dirbusios. Dėl ir profsąjungos organizacija jūsų fakultete sekcijai augti, sfera negali neturėti neigia to blogai praėjo rudenį tarp (pirmininkas J. Karosas) sten žengti pirmyn? Tokiais ir pa mos įtakos Ir šioms koman fakultetinės lengvosios atleti giasi visokiais būdais remti našiais klausimais rašykite l doms. kos varžybos, miesto krosas, į naujai susikūrusią sporto ta- mūsų laikraštį. Tuo jūs padė Apie lengvąją atletiką jau kurį nesusirinko mūsų spor- rybą, tai Gamtos fakulteto vi- site išjudinti sportinį gyveni daug buvo kalbėta. Tačiau pa tininkai. suomeninės organizacijos mą Universitete. dėtis nepagerėjo. Iš penkias dešimt aštuonlų lengvosios at letikos sekcijos narių yra tik pora pirmaatskyrininkių. Ne be reikalo pirmaatskyrlnlnkas ėjikas J. Mackevičius susirūpi no, pažvelgęs į aukštųjų mo kyklų spartakiados lengvosios atletikos normatyvus. Nuo \lPOttTO KĄTtPRĄ gąstauti yra dėl ko: normaty vai nemaži, o mūsų lengva atlečių rezultatai, palyginus su kitų aukštųjų mokyklų, yra žemi. Gal būt, LTSR aukštųjų mokyklų klubų sporto taryba suklydo, Išleisdama tokius nuostatus? Ne! Mes žinome, kad partijos XXII suvažiavi mas Iškėlė didelius reikalavi mus tarybiniam sportui. Neto li tas laikas, kai aukštąsias mokyklas visi studentai baigs LIŪDNA turėdami trečią atskyrį. Ne fceros sekcijos vos kelios — Priekyje — gruoblėtas kelias. apsiriko ir LSD „Žalgirio“ Tempia, stumia net be kvapo Typu tapu, typu tapu... Typu tapu, typu tapu. .. Be Šlovės vainiko lapų! Centro Taryba bei Aukštojo Kitos silpnos ir bedalės, — ž. JULIKO pieš. mokslo komitetas, patvirtinda Ar. TORO tekstas mas tokius nuostatus. Tai mes apsileidome, nespėjame žengti su bendru sportiniu gyvenimu. Kad taip yra, šiandien Jau aišku visiems. Bet kodėl? Kokios priežastys atvedė į at* i -------- ---------Sią savaitę buvo sušauktas vakaras, kurio metu dalyviai mą. Bet tik užsiminta. Na,
P
GREITAI KONFERENCIJA
TENISININKŲ KOVOS
Universiteto Sporto klubo priešrinkiminis posėdis. Klu bo valdyba įpareigojo fakul tetų tarybų pirmininkus iš rinkti delegatus į Sporto klubo konferenciją, kuri įvyks kovo mėnesio 4 dieną. Konferencijos metu bus eks ponuojami fakultetų sporti niai sienlaikraščiai, foto vit rinos. Po to įvyks sportinis
išvys gimnastų ir kitų spor to šakų atstovų pasirodymus salėje. Posėdyje buvo kalbama apie pasiruošimą tarpfakultetinėms slidinėjimo varžy boms. Siame susirinkime jau bu vo užsiminta apie fakultetų sporto tarybų pirmininkų naujų darbo formų ieškoji-
Paskutiniu laiku Universi teto tenisininkai pasiekė ne maža laimėjimų. Dabar LTSR rinktinėje pastoviai startuoja trys-keturi trenerio V, Matu laičio auklėtiniai. Ir šių metų respublikos žiemos teniso pir menybėse trečdalį vyrų suda „Trybinio studento" redakcija kreipėsi į rė Universiteto atstovai. Kaip sekėsi mūsų tenisinin Sporto klubo pirmininką K. Lauraitį, lydėju kams? Apie tai ir noriu pa sį mūsų tinklininkes į Krasnodarą, kur vyko TSRS „A" klasės pirmenybės. pasakosi. Varžybos prasidėjo tolimesnės Korespondentas: — Kaip sekėsi mūsų mer tuoj po žiemos sesijos. Mūsų, ginoms Krosnodare? studentai buvo išvarginti eg Pirmininkas: — Neblogai. Dvejas rung zaminų. Tačiau jie kovojo ge tynes išlošėme, trejas — pralošėme. rai. Pirmieji susitikimai nu Korespondentas. Kokias komandas pavyko lėmė tolesnes kovas. Du Uni versiteto atstovai P. Korkutis įveikti? Pirmininkas: — Kišiniovo „Moldovą“ ir ir V. Leskevičius, laimėję Minsko „Spartaką" juos, toliau kovojo dėl 1—6 Korespondentas: Na, o kas jus „nuovietų, o kiti — dėl 7—18. kautavo"? P. Korkutis užėmė ketvirtąją, Pirmininkas: — Tik Krasnodaro „Dinamo“ o V. Leskevičius — šeštąją rinktinė, kuriai pralošėme 3:0. vietą. Kiti du, pirmą varžy Kitoms dviems komandoms — Irkutsko bų dieną pralaimėję, žaidė „Spartakui“ ir Talino „Kalevui“ — ne iš antroje grupėje. Čia A. Kar karto pasidavėme. Jos nugalėjo mus 3:1. pavičius buvo septintas, o R. Korespondentas: — Kokios rungtynės jums Bagdonas — dešimtas. buvo įdomiausios. A. KARPAVIČIUS Pirmininkas: — Labiausiai man patiko mu Universiteto teniso sekcijos sų merginų susitikimas su Irkutsko „Sparta ku". Aišku, jos išlošti neturėjo galimybių, nes pirmininkas
ir tai gerai. Lig šiol Univer siteto Sporto klubo darbas plaukė siaura ir negilia va ga. Gal būt, tam turėjo po veikio Sporto klubo pirminin ko pasikeitimas. Reikia tikė tis, kad po rinkimų patys fakultetai ir naujai išrinkta klubo valdyba smarkiai pa gilins tą vagą. R. SIULYTE
Sekančios—Vidurinėje Azijoje
LV 05446
irkutskiečių komandoje žaidė net penki spor to meistrai. Viena jų įeina į TSRS stipriau siųjų žaidėjų sąstatą. Bet kovojo mūsjšės ge rai. Korespondentas: — Ką jūs galite daugiau pasakyti apie musų tinklininkes? Pirmininkas: — Mūsų merginoms dar trūksta patyrimo. Jos — jaunos žaidėjos. Ki tų komandų atstovės turėjo apie 26—28 me tus amžiaus. Mūsiškės Sąjungos pirmenybė se dalyvavo pirmą kartą. Korespondentas: — Kokią vietą gali už imti Universiteto tinklininkes? Pirmininkas. — Apie šešioliktą iš dvide šimt keturių. Korespondentas: — Bet gali ir blogesnė atitekti. Tiesa? Pirmininkas: — Žinoma. Tai paaiškės apie 15—18 kovo, kai bus žaidžiamas paskutinis ratas. Mūsų tinklininkės nenumačiusios dau giau pralošti. Korespęndentas: — Kur vyks paskutiniai susitikimai? Pirmininkas — Vidurinėje Azijoje.
Ši nuotrauka daryta per pra ėjusių metų respublikos mo pirmenybes. Jose mūsų Universiteto čiuožėja L. tapo apsoliuti pirmenybių nugalėtoja. Tačiau šiemet™ jau negalime jos pasveikinti su garbingu čempionės Kodėl taip atsitiko? Gal amžius kaltas? Bet šių metų I spartakiados čiuožimo pirmenybių prizininkės yra L. nės vienmetės. Štai asmeninėje įskaitoje nugalėjusi kauil Požėlos vardo spaustuvės knygrišė I. Gobiūnienė, antrą sto užėmusi L. Simanson, trečiąją — Ciaučionienė — tai to n ja kartos sportininkės, kuriai priklauso ir L. Karalienė. įdr niravo, nesiruošė Žiemos spartakiadai medikės, todėl ji : B šiemet bendroje įskaitoje tik ketvirtą vietą. Aišku, ta njt objektyvios sąlygos — sesijos, šeima. Na, bet norint treM — visuomet atrasi laiko. Reikia manyti, kad Karalienė ls trauks taip greitai iš greitojo čiuožimo takelio. Kitų mos spartakiadai ji gerai pasiruoš. Norėtume,, kad mū: įja. lienė vėl susigrąžintų prarastą respublikos čempionės (ja
Šių metų Žiemos spartakia dos slidinėjimo varžybose Vil niaus miesto rinktinės sudėtyje startavo keturi Universiteto slidininkai. Iš jų geriausiai pasirodė žinoma kaip irkluo toja, E. Versockaitė. Ji, kar tu su kitomis Vilniaus slidinlnkėmis, estafetėje Iškovojo respublikos čempinės vardą. (E. Versockaitė startavo Vil niaus miesto I komandos su dėtyje): Z. Uzėlaitė, atstovavu si estafetėje Vilniaus antrąją komandą, iškovojo II vietą, Ziflja Uzėlaitė šiais metais, kaip ir jos draugė E. Vęrsockaitė, pasiekė sporte puiikių laimėjimų. Tik gėrėtis galima šios studentės darbštumu — ji ir gera studentė, ir sporti ninkė. O taip pat ši filolgė yra bendrabučio Nr.2 tarybos pirmininkė. Kai Fizikos-matematikos fa kulteto studentas L. Saulis stojo į 30 km startą, niekas -----------------------
netikėjo, kad jis aplenffl eiilę pajėgių sportininB čiau/ šis sportininkas, Įį| kartą dalyvaudamas r<j| •! kos pirmenybėse, iš dalyvių užėmė 23 vietH na džiuginantis pas H Jau seniai sporto džiaugiasi gamtintako .9 riaus pergalėmis slidiO Jis daug kartų yra ta^ao sakingų varžybų nugM Ir respublikos žiemos kladoje Audrius startu priekaištų. 15 km distcei je Jis užėmė 5 vietą. ' io|j liuose nuo tramplyno jįjbi pūtį silpniau pasisekė, ing Spartakiadoje dalyvaBp mūsų slalomlstal — A.,a|, lys (MMF VI k.), A. ifl nis (FMF asistentas), iek Kaip pasisekė musu dė ninkara LTSR Aukštų p, kyklų spatrakiadoje, sime sekančiame nurnc-m R. vii w --------------------- *
ti i, jau si, rungtynių metu kov w rai, bet visgi. . . pral Rygiečiai buvo stiprės Krepšinis. UniversltetB tytojų krepšinio koman i?1 d ė ne pilnu sąstatu ir H taškais pralaimėjo rygi “sMūsų dėstytojai da B sporto šakų pasirodė s | f už svečius. Na, bet jie H žės mėnesį turės prog ni< vykti į Rygą ir atsireti. P' Gerai, kad mūsų Unj teto dėstytojai inter! pradėjo treniruotis, d sportu. Reikėtų, kad daJ giau jų įsijungtų į .< sprtinį gyvenimą.
Rungtyniauja dėstytojai Ž/ieimos atostogų metu Uni versiteto Vietos komiteto sek toriaus iniciatyva buvo su organizuotos mūsų Ir Rygos universiteto dėstytojų drau giškos varžybos. Dėstytojai turėjo galimybės pademonst ruoti savo sportinį meistrlškuse. Stalo tenisas. Pajėgesni mū sų Universiteto dėstytojai. Ge rai sukovojo TMF dėstytojas drg. Kurys, Universiteto par tinio komiteto sekretoriaus pavaduotojas I. Lempertas. Šachmatai. Šachmatininkų kovos baigėsi lygiomis. Gerai pasirodė Istorijos-filologijos fakulteto prodekanas doc. E. Frolovas, dėstytojas Golberštatas. Tinklinis. Nors musų tinklinlnkal reguliariai treniravo-
p. Urbonas! Sporto katedr dėstytojas
REDAKCINE KOLEGIJA lstorijos-filoloqijos fakulte to kolektyvas reiškia gilią užuojautą docentei Emilijai Fiodorovai KONDIURINAI, mirus Jos motinai.
Istorijos-filologijos fakul teto istorijos spec. III d. stu dentai giliai užjaučia savo grupės draugę Aldoną URBAITYTĘ, jos brangiam tėveliui mirus.
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto 3. Telef. Nr. 7 79-17; Spausdinama LKP CK laikraščių ir žurnalų spaustuvėje.
Ekonomikos mokslų f teto IV k. studentę Rasąi TAMULYTĘ, mirus jos tėveliui, n1 džiai užjaučia Jos gr draugai.
GMF III k. geografai kia gilią užuojautą k draugei POVILIONYTEI žinai, jos mylimam tėv mirus.
Užs. Nr.