Universitas Vilnensis, 1994 m. birželis Nr. 4 (1526)

hinc itur ad astra BIRŽELIS

n i versitas

1994 m.

" vilnensis

Kaina

sutartinė

Vilniaus universiteto laikraštis EIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.

ILNIAUS UNIVERSITETAS: 1993 VEIKLOS APŽVALGA Gerbiami kolegos, Vieneri metai Universiteto gyvenime tai ne 365 ar 366 diendš. Jie gali palikti :dsaką daugeliui metų ir dešimtmečių, :t gali susitraukti į kelių nereikšmingų ykių, fiksuojančių blankią kasdienių irbų nuotrauką, chronologiją.

Kuo gi įsidėmėtini praėję 1993 metai ilniaus universitetui? Ką nuveikėme ir > nenuveikėme, ką turėtume nuveikti jau adėtais 1994 metais?

Nesiekdamas apžvelgti visų Universilo katedrų, fakultetų, visų ūkio, admiaracijos padalinių veiklos faktų, ^ginsiu išskirti tik pačius svarbiausius s veiklos bruožus, ryškiausias jos tenncijas ir problemas.

Pateikęs bendrą Universiteto būties iždą, išskirsiu mokslo, studijų, tarptauių ryšių, ūkio, socialinius reikalus, o ireikus papildysiu tą vaizdą, atsakydais i konkrečius jūsų klausimus.

1993 m. kelti tokie pagrindiniai uždaliai: a) nepalankios ekonominės konjunkos sąlygomis išsaugoti Universitetą ip kūną ir dvasią, pagrindinį Lietuvos ’kslo ir studijųcentrą, akademinės lais• židinį b) išsaugoti ir plėtoti Universiteto >kslo potencialą, tęsti ir spartinti visa

mančią studijų reformą, garantuojanfundamentalias žinias, universitetinį 'lavinimą; c) intensyvinti ir plėtoti Universiteto plautinius ryšius, juos decentralizuoti, tinti ir remti atskirų mokslininkų, fa­

ktorijų, katedrų, centrų, institutų, fatetų pastangas savarankiškai ieškoti, gzti ir tvarkyti tarptautinio bendradarvuno, mainų ir paramos ryšius; d) atlikti būtiniausius Universiteto amblio konservavimo, rcgeneravimo, I pastatų projektavimo, statybos bei >onto darbus, tęsti senosios Universi> bibliotekos kompiuterizavimą bei josios bibliotekos projektavimą.

Trumpa bendroji statistika

1993 m. Universitete veikė: 13 fakull> 97 katedros. 25 klinikos, 3 institu~ Tarptautinių santykių, Taikomųjų

ir fakultetinis- Žurnalistikos instas. 13 studijų ir tyrimų centrų (tarp jų tedicinos fakulteto centrai, Lazerinių mU, Lietuvių-slavų etnolingvistinių 4, Religijos studijų. A Greimo semio*• Moterų studiių be: Judaikos cent­

rai); be to, Astronomijos observatorija, Skaičiavimo centras, Botanikos sodas, Biblioteka su padaliniais visuose fakulte­ tuose.

1993 m. Universitete dirbo 4397 dar­ buotojai, iš jų apie 58 proc. moterų. Bend■ ras darbuotojų skaičius sumažėjo beveik 2 proc. Pedagogų buvo 1353, tarp jų 552 moterys. Pedagogų sumažėjo beveik 3 proc.. Mokslo darbuotojų buvo 362, t. y.

9 proc. mažiau nei 1992 metais. 140 pro­ fesorių (iš jų 129 hab. dr.), einančių pa­ grindines pareigas, 846 daktarai (tarp jų 11 profesorių, 517-docentų, 318-neturinčių mokslo vardų).

1993 m. apgintos 129 daktaro diser­ tacijos, 10 habilituoto daktaro disertacijų (Universiteto darbuotojai apgynė 77 dak­ taro ir 7 habilituoto daktaro disertacijas), suteikta 15 profesoriaus (1 iš šalies), 73 docento vardai.

Pagrindinėms pareigoms priimti 965 žmonės, antraeilėms - 695. Atleisti 1042 darbuotojai, tarp jų 425 - savo noru (daugiausia ūkio, administracijos), 22 dėl etatų mažinimo, 497 - pasibaigus darbo sutarties terminui, 16 mirė. 85 pe­ dagogams ir mokslininkams paskirtos rentos. Ši bendroji statistika rodo, jog, nepai­

sant nepalankių ekonominių sąlygų, di­ desnio „protų nutekėjimo” nebuvo, darbuotojų kaita ūkio struktūrose tokio­ mis sąlygomis yra natūrali, natūralu, kad sumažėjo ir mokslo darbuotojų, daugiau­ sia jaunesniojo arba mažesnės kvalifikaci­ jos personalo, ypač ūkiskaitos struktūrose.

Po tam tikros pertraukos, sudarius disertacijų rengimo ir gynimo komitetus, parengta ir apginta naujų darbų, ypač gamtos mokslų, medicinos srityse - iš esmės visi habilitacijos darbai, net 21, me­ dicinos, po 15-16 istorijos, biologijos, fi­ zikos, filologijos, ekonomikos daktaro disertacijų. Sunkiau sekėsi susigrąžinti kadais turėtus laurus matematikams apginta vos viena daktaro disertacija; tei­ sininkų - tik 2 darbai. Teisės, ekono­ mikos, apskritai socialinių mokslų srityse Universitetas patyrė didžiausių nuostolių ir kartu praturtino daugelį Lietuvos val­ džios bei jos užsienio tarnybų, bankų, pri­ vačių struktūrų. Šį procesą laikyčiau sveiku, neišvengiamu, jei jis nebūtų susi­ jęs su visiems žinomomis materialiomis priežastimis.

nukelta | 2-ą psL

Nr. 4 (1526)

Kas išgelbės Vilniaus senamiestį..

5 psl.

Tvanas Tartu bendrabučiuose...4 psl. _______________________________________

---------------------------------------------------------■

Ar bus karas ... 8 psl.

I________________________________________

y

Apie vaiduoklius ...9 psl.

Pavasario poezija...

7 psi.

Universitas Vilnensis

2

1994 (ii J

1

VILNIAUS UNIVERSITETAS: 1993 VEIKLOS APŽVALGA atkelta Iš 1-o psL Universiteto pastangomis Lietuvoje įteisinus ir sutvarkius rentą, daug žymių Filologijos, Medicinos, Fizikos fakultetų profesorių, sulaukusių pensijos amžiaus, pasinaudojo rentos privalumais. Ir tik ypa­ tingu universitetiniu patriotizmu galima paaiškinti tai, kad didelė profesūros dalis iki šiol neatlyginamai talkina Universitetui, savo fakultetams.

Kita vertus, jau jaučiame pragaištingus amžiaus atotrūkio tarp vyresnės ir jaunesnės karus padari­ nius, akivaizdų Universiteto profesūros senėjimą, pereinamosios tarpinės grandies nebuvimą - net 115 habilituotų daktarų, 312 daktarų jau peržengė 50 metų ribą, tarp jų beveik visi Fizikos, Medicinos, Filologijos, Ekonomikos, Teisės habilituoti daktarai ir daktarai.

Todėl ypač atkreiptinas dėmesys i mūsų doktc rantūrą, kurioje šiuo metu - 185 doktorantai. Pra­ ėjusiais metais ją baigė 39, o pašalinta net 10 doktorantų. Nors Universitetas, palyginti su kito­ mis Lietuvos mokyklomis, laikosi griežčiausių krite­ rijų atestuodamas darbus, teikdamas mokslo laipsnius ir vardus, yra pavyzdžių, jog, sukūrus užda­ resnę darbų vertinimo aplinką, ne visuomet laikoma­ si Universitetui būdingų, jį išskiriančių aukščiausių reikalavimų. Apie tai plačiau kalbės prorektorius prof. B. Juodka.

Bendra ekonominė konjunktūra atsiliepė ir mokslo tiriamųjų darbų apimtims: valstybės subsidi­ jomis buvo vykdomas 251 biudžetinis darbas, 11 už­ sakomųjų ir 93 ūkiskaitiniai darbai. Universitetas sudarė 10 milijonų talonų fondą papildomiems mokslo darbams finansuoti, iš jų 2 milijonus skyrė itin svarbiems prioritetiniams darbams. Nors užsa­ komųjų mokslo darbų apimtis santykinai labai nedi­ delė - vos 100 tūkst. talonų, pati lėšų įgijimo tendencija - teikti paraiškas Valstybiniam mokslo ir studijų fondui, - neabejotinai pasiteisino. Iš esmės tik šitaip, konkuruojant tarpusavyje ir su kitais pa­ reiškėjais, matyt, ir ateityje orientuotinas visas mokslo tiriamasis darbas. Ūkiskaitinėje veikloje, apimtimi nepalyginamo­ je su ankstesniais metais (391 071,6 Lt), taip pat nebūdingai ankstesniems metamsvyravo humanita­ riniai, socialiniai, o ne tiksliųjų mokslų fakultetai. Čia pirmavo istorikai (42 661), ekonomistai

(26 822), filosofai, sociologai, psichologai (7568) ir tik po jų gamtininkai, medikai. Kitų fakultetų darbų apimtys tesiekė 300-900 Lt. Deja, kol kas neparodė didesnių gebėjimų prisi­ taikyti prie naujos ekonominės konjunktūros Taiko­ mųjų tyrimų institutas, sukurtas gelbstint nemažą būrį fizikų, praradusių ankstesnius pelningus užsa­ kymus. Būtina kuo spartesnė šio Instituto pertvarka, užtikrinanti stabilų mokslinio potencialo išsaugoji­ mą (tokį suderintą su fakultetu projektą reikia kuo greičiau patvirtinti).

Kita vertus, negalima nepaminėti darbų ir auto­ rių, kurių dėka Universitetas ir kolektyvai gavo ne tik tvirtos valiutos, bet ir pelnė garbę, tarptautinįpripažinimą. Tai fizikų prof. A. Piskarsko, A. Stabinio, J. Vaitkaus, jų kolegų, Chemijos fakulteto doc. P. Adomėno ir jo Skystųjų kristalų grupės, me­ dikų - prof. V. Sirvydžio ir viso jo kolektyvo, prof. V. Glemžos (G F), istoriko prof. S. Lazutkos, sociologės doc. R. Ališauskienės ir jos grupės, Ko­ munikacijos fakulteto dekano doc. R. Gudausko, laimėjusio ne vieną tarptautinį grantą fakultetui, Tarptautinių santykių instituto darbai ir projektai.

Universiteto mokslininkų darbų lygį ir pripaži­ nimą rodo Universitete surengtos tarptautinės me­ dicinos, fizikos, matematikos, gamtosaugos, lituanistikos, marketingo, teisės, astronomijos kon­ ferencijos, taip pat laimėti tarptautiniai grantai (vien fizikai laimėjo net penkis!), kvietimai prisidėti prie bendrų darbų, skaityti paskaitas Vakarų mokslo centruose, dalyvavimas Vakaruose vykusiose konfe­ rencijose, monografijos, darbai, skelbti prestižiniuo­ se leidiniuose. Šia proga negaliu nepasveikinti Tarybos narės prof. V. Daujotytės-Pakerienės, prof. L Kimčio,

laimėjusių Nacionalinę premiją, taip pat fizikų, be jau minėtų prof. A. Piskarsko, A. Stabinio, J. Vait­ kaus, V. Gavriušino, K Jarašiūno, H. Vaitkevičiaus, J. Grigo, V. Ivaškos, G. Juškos, E. Montrimo. Šiame

fakultete, atsižvelgiant į jo tarptautinį aktyvumą, de­ kano G. Dikčiaus sumanų rūpinimąsi jaunais moks­ lininkais, nekilo didesnių profesinio perimamumo problemų, bet labai aktualus įrangos išsaugojimo bei atnaujinimo, fakulteto patalpų remonto uždavinys.

Matematikų žvaigždynas (prof. V. Paulauskas, V. Mackevičius, E. Manstavičius, J. Kubilius, A. Laurinčikas, A. Bikelis) gali pasijusti vis labiau vienišas, jei nesusirūpins pamaina ir bendradarbia­ vimu su Matematikos institutu. 1993 metais čia, kaip ir Chemijos fakultete, neišleista nevienos monogra­ fijos arvadovėlio, nors abu dekanai dirbo labai daug.

Medicinos fakultetas ne tik Lietuvoje, bet ir svetur rėmėsi visų pirma prof. A. Marcinkevičiaus, V. Sirvydžio, G. Uždavinio, A. Laucevičiaus, G. Česnio, A. Raugalės, P. Kaltenio, K. Vitkaus,

I. Balčiūnienės, A. Baubino, Z Kučinskienės, E. Barkausko, A. Pronckaus, V. Usonio darbais.

Mokslinė bei klinikinė veikla ir čia, išeinant iš fakul­ teto vyresniajai profesūrai, kelia perimamumo prob­ lemą. Be šio fakulteto pastangų neįsivaizduojama Sveikatos apsaugos sistemos pertvarka Lietuvoje, pastaruoju metu vis labiau stringanti valdžios kori­ doriuose. Rektoratas rėmė ir rems šias fakulteto ir prof. G. Česnio pastangas kurti tikras Universiteto, o ne tik universitetines klinikas.

Atgimsta Gamtos fakultetas (dekanas T. Kirve­ lis), iškilus naujai profesūrai - K. Kilkui, P. Kava­ liauskui, atsirėmusiai į pripažintus autoritetus - akad. B. Juodką, prof. V. Juodkazį, V. Rančelį, A. Jurgaitį, R. Kazlauską, M. Kabailie-

nę, J. Paškevičių, R. Lekevičių, V. Dvarecką, V. Glemžą. Čia įkurtame Aplinkosaugos centre, įsi­ jungiančiame į tarptautinius Šiaurės kraštų inicijuo­ jamus projektus, yra interdisciplininio, universitetinio mokslo ir studijų užuomazga - tikra­ sis Vilniaus universiteto siekinys. Technologinis kar­ tografijos projektų įgyvendinimas - ne lik fakulteto, Universiteto, bet ir Lietuvos prestižo reikalas, ku­ riam esame pasiryžę skirti deramą dėmesį ir paramą.

Kol Chemijos fakultete formuojama nauja pro­ fesūra, kuri daugiausia remiasi prof. V. Daukšos, R. Kazlausko, A. Levinsko, dekano T. Jankausko, perspektyviųjų E. Butkaus, V. Daujočio ir jų kolegų tyrimais, ryškiausiai fakultetą pasaulyje reprezen­ tuoja doc. P. Adomėnas ir jo Skystųjų kristalų labo­ ratorija efektyviais japonų ir kitų šalių firmų užsakymais.

1993 metai, kaip ir treji ankstesnieji, atvėrė naujų galimybių skleistis socialiniams ir humanitari­ niams mokslams.

Sunkų išbandymų ir pagundų laikotarpį išgyve­ no mūsų teisininkai. Kai kuriems profesoriams išvy­ kus į Vakarus, išėjus į aukščiausias valstybės tarnybas, nepaprastai išaugus teisininkų rengimo Lietuvoje poreikiui, didžiausias darbų krūvis ir atsa­ komybė teko prof. I. Nekrošiui, S. Vansevičiui, bu­ vusiam prorektoriui Z. Namavičiui, dekanui V. Mikelėnui, doc. A. Marcijonui, M. Kazlauskui, prodekanui V. Tiažkijui ir jų kolegoms, be mokslo tiriamojo ir akademinio darbo, užimtiems įvairių įstatymų projektų rengimu bei profesionalių aukš­ čiausiųjų valstybės institucijų konsultavimu. Čia

ypač aktualu atnaujinti, stiprinti mokslo pajėgas, kompensuoti jų netektį.

Panaši padėtis susiklostė ir Ekonomikos fakul­ tete, kur sumaniai vadovaujant dekanui prof. S. Martišiui, talkinant prof. J. Čičinskui, V. Astrauskui, J. Mackevičiui, doc. L. Čekanavičiui, J. Kunčinai ir kitiems, sėkmingai tęsiama fakulteto struktūrinė ir akademinė pertvarka, turėsianti būti dar ryžtingesnė šiais metais.

1993 m. naujajam Komunikacijos fakultetui buvo labiau fakulteto technologinio tvirtėjimo, naujų mokslo ir studijų projektų, naujosios Univer­ siteto bibliotekos technologinio projekto rengimo metai. Padedant Amerikos universitetams ir infor-

mariniams fondams, atnaujinta įranga, lemi,m naujų studijų ir specialistų rengimo kokybę ŽunuH

listikos institute. Pasirodė naujų svarių mokslini:] studijų, pavyzdžiui, prof. D. Kauno knygotyros uoli nografija.

Prioritetiniai VU lituanistikos, baltistikos vr.H mai daugiausia grindžiami fundamentiniais vyre;.nei kartos - prof. Z. Zinkevičiaus, V. Mažiulio, jauneli

niųjų - prof. A. Rosino, A. Girdenio, A. Paulausku | J nės, V. Daujotytės, J. Girdzijausko, V. Čekmoi orB jų kolegų darbais. Šiame fakultete kadrų kaita, atn I do, gali padaryti didžiausių spragų. Taisyti šią pade I tį - didžiausias bendras mūsų rūpestis. Kita vertu labai išsiplėtusi fakulteto tyrimų bei studijų amplitt de, ypač ją aktyviai papildžius skandinavistikos, po lonistikos, orientalistikos tyrimais bei studijoms tarptautiniais fakulteto ryšiais, baltistikos centrų au darymas irsuaktyvinimas Vakarų ir Šiaurės Euro je bei Amerikoje rodo didžiules fakulteto

I I l I

perspektyvas ir jo ypatingą paskirtį.

Tokia pat ir mūsų istorikų paskirtis. Tą patvira na svarbūs prof. E. Gudavičiaus, M. Jučo, M. Mi chelberto, S. Lazutkos, A. Šidlausko, V. Pšibilski

doc. S. Jegelevičiaus ir jų kolegų darbai, kuruojami ypač pastaruoju metu kultūros istorijos kryptimi dekano doc. A. Bumblausko.

Filosofijos fakultetą, apimantį filosofijos, soči logijos ir psichologijos kryptis, bene labiaus 1993 m. išskyrė filosofų prof. E. Nekrašo, A. Šlio

rio, R. Plečkaičio ir jų kolegų darbai, kai kūne sulaukę ir Prancūzijos Akademijos pripažin Savo tarptautinį autoritetą praėjusiais metais palvi tino ir doc. R. Ališauskienė, vadovaujanti Sočio nių tyrimų laboratorijai. Pradėta perti, atnaujintoje Sociologijos katedroje. Labai svarbi P dagogikos ir psichologijos katedros iniciatyva įk Universitete Pedagogų rengimo centrą - labai kalingą ne tik Universitetui, bet ir visai Liei Neabejotina, kad fakultetui labai nusipelnė ir vieni telė Universiteto dekanė doc. B. Pociūtė.

Savo vietą ne tik Universiteto struktūroje, bet bendroje Lietuvos poreikių schemoje rado Tarpia; | tinių santykių bei Politikos mokslų institutas, v vaujamas jaunojo doc. E. Kūrio, jau pra ejs aprūpinti Lietuvos užsienio tarnybas ir kitas įstaigz profesionaliai parengtais jaunais specialistais. į>|

traukęs j plačias tarptautines bendradarbis.i programas, pradėjęs vykdyti Lietuvai labai svarbi strateginius tyrimus.

Praėję metai taip pat parodė, kad mūsų takul» tas Kaune visiškai pateisino ne tik mūsų, bet ir K ’ visuomenės lūkesčius. Vadovaujamas dėka doc. A. Šalčiaus, jis įsitvirtino tarp Kauno auk :

I

mokyklų, nė kiek nenusileisdamas joms presu; 1993 metų bandomąjį laikotarpį, mano n mu, garbingai baigė visi penki nauji bendrieji versiteto tyrimų ir studijų centrai - Religi.

Moterų, Semiotikos, Judaikos ir naujasis Aplr saugos. Tą rodo ne tik jų veiklos svarba Univer tui, Lietuvai, bet ir tarptautiniai moksle akademiniai mainų ryšiai su besiplečiančiu ana kų institucijų tinklu Vakarų universitetuose centrai turi vis didesnį poveikį Lietuvos humam nei aplinkai, labai padeda įgyvendinti integruoti dijų Universitete modelį.

Galvodamas apie principinius uždavinius s.i j ti ir plėtoti mokslą, jo potencialą Universitete, n> i šias tris jų grupes: Pirma. Iš esmės atnaujinti visą leidybos ir grafijos bazę. Šį uždavinį tikimės dar šiais me

išspręsti su Danijos Vyriausybės bei suinteres Danijos įstaigų parama.

Antra. Remiantis įvairiapuse gaunama para® bent iš dalies atnaujinti technologinę Universii infrastruktūrą, įgyvendinti bendrąjį Universiitfl kompiuterizavimo projektą.

Trečia. Suvokiant, kad Universiteto moks1 pedagoginis personalas materialiu, Finansiniu p ■ rat riu niekada neprilygs privačiam sektoriui, o nuvL' vH nukelia | 3-ą psL jM|

3

U ni vers i ta s Vilnensis

J994.06

VILNIAUS UNIVERSITETAS: 1993 VEIKLOS APŽVALGA atkelta iš 2-4 pcL ■ uo į š| sektorių galimybė visada išliks, visais būdais Irsti valdžią suprasti, kad dabartinių subsidijų

H akslui visiškai nepakanka, ir kartu vis labiau orienfl otis j kitus, nevalstybinės paramos, šaltinius.

I U niversiteto tarybos nariams, manau, žinoma iš J uversiteto senato posėdžių, masines informacijos 1 lemonių, kas 1993 m. daryta siekiant gerinti UniI mieto materialinę padėtį. Gautos nemažomis pa■ ingomis papildomos subsidijos leido tenkinti fl uniausias Universiteto reikmes, o sutaupytos ■ os - mokėti atlyginimų priedus.

I Tačiau mūsų netenkins neseniai Vyriausybės

■ tvirtintas atlyginimo koeficiento šioks toks padi-

1 urnas: saugodami pačios valstybės interesus, J ityt, būsime priversti imtis ryžtingesnių veiksmų I aa galimybė buvo svarstyta ir paskutinėje Lietu«s rektorių konferencijoje.

I Šiemet, kaip ir praėjusiais mėtau, sieksime, kad f rJ :ionaliau būtų paskirstytos biudžetinės lėšos tarp ’■ stuvos mokslo ir studijų įstaigų, išsaugotas Vil-

■ ius universiteto, pagrindines Lietuvos mokslo ir

I idijų įstaigos, statusas.

I Tam turėtų padėti aktyvesnis Universiteto daly­ ti .imas formuojant valstybės mokslo ir studijų poli ■ ą, taip pat numatoma Lietuvos mokslo ir studijų ta plautinė ekspertizė.

I Šiuos ir kitus vidinius mokslo paramos uždavi■ is. tikiuosi, mums padės spręsti ir pradedančios c veiklą naujai sudarytos Universiteto tarybos ■ iksio, finansų ir tarptautinių ryšių komisijos.

Studijos

I 1993 metais kėlėme uždavinį galutinai pereiti ■ e naujos kelių pakopų studijų sistemos, vertina­

mi s kredito vienetais, išplečiančios akademinę lais­ vi skatinančios studijų atitikimą tarptautiniams ■ ndartams. Dabar jau galime pasakyti, kad ši studj | reforma, pradėta sėkmingai, apėmė visą UniverM :tą ir turi būti tęsiama. j Sudaryti tarpfakultetiniai studijų komitetai, ak-

■ i Universiteto tarybos akademinės komisijos, ku­ li vadovavo prof. L. Kimtys, veikla, puikus studijų ■ riaus, vadovaujamo p. I. Ragelienės, darbas, ta­ ki Itetų 'iniciatyva leido sudaryti naujas studijų proPi imas, išleisti atitinkamų viso Universiteto leidinį, Iki šių metų birželio mėnesio esame įsipareigoję pd engti visų bakalauro studijų programas ir pereiti Į*: magistranlūros sisteminimo. 1993 m. Istorijos ir FĮdogijos fakultetuose pradėta magistranlūros ■ dijoK priimtas 71 magistrantas studijuoti atitin■ nų krypčių programas. | Parengtas ir patvirtintas studijų sričių, krypčių ■1 ^ecializacijų sąrašas; kartu su Skaičiavimo centru sd aryta studijų planų kompiuterizuota programa; ■ engti leidiniai apie Universitete skaitomus teori-

I s ir specialiuosius kursus, įvairūs studijų nuosta­ ta |sudaryti j 'ir įdiegta kompiuterizuota darytojų agoginio krūvio planų ir ataskaitų suvestinės erama; parengta televizinė technologija leidžia roti 5 palydovų transliuojamas mokomąsias pronas, teikiamas naujos televizinės paslaugos nauJ tnt labdara iš Vakarų gautą įrangą. Išleisti Įd 'rotaciniai leidiniai apie Universitetą ir atitinkaM t fakultetus anglų kalba.

■ Pasiieisino mokestis už studijas pagal studijų <■ ybę, sesijos rezultatus. Konkurencija, siekimas ■ > fundamentalesniu žinių, platesnį išsilavinimą JJ| teigiamai sąlygoja ir studijuojančiųjų požiūrį į 4 cymąsi.

J Ne mechaninis fakultetų jungimas, o studijų in**| avimas pagal jų programas kelia naujų reikalaviir dėstomų kursų kokybei, neišvengiamai goja ir sąlygos dėstytojų konkurenciją, jų auivėr“ 1 visam Universitetui, skirtingų katedrų bei fafl kuto etų dėstytojų bendradarbiavimą. Yra fizikų ir Į4 ■I ematikų, teisininkų ir ekonomistų, filosofų, liteHI ir istorikų, medikų ir psichologų bendradarbta4 o pavyzdžių, tačiau jie dar netapo tiltais, 14 pančiais skirtingus fakultetus, katedras. Berods, ■ PI ■ ■

dar neįgyvendinta pernai kelta mintis burti skirtingų krypčių studentus ir dėstytojus bendriems semina­ rams, kursiniams, diplominiams ir kitiems projek­ tams. Šia proga dar kartą noriu pabrėžti jau praėjusių metų programoje keltą uždavinį palaipsniui keisti katedrų struktūrą taip, kad už tam tikros tyrimų krypties bei dėstomų kursų kokybę atsakytų profe­ sorius ir jo pagalbininkai - docentai, vyr. asistentei, asistentai, lektoriai, atitinkamai dalydamiesi dar­ bais, kompetencija ir nepainiodami vieni kitų vaid­ menų.

Tuomet susiklostys ir įvairesnės, individualesnės ir labiau pačių dėstytojų kontroliuo­ jamos darbo su studentais formos, - ne tik tradicinės paskaitos, bet ir konsultacijos, kiti individualesnio darbo būdai, kurių mums dar labai stinga.

Ir čia jau negalime teisintis studijų literatūros stoka. Jos dažnai jau turime daugiau, nei ją aprėpia, nei ją perskaito patys dėstytojai. Negalime teisintu ir dideliu pedagoginio darbo krūviu - jį leista mažin­ ti iki minimumo su sąlyga, kad katedra užtikrintų jos kuruojamus kursus, o dėstytojai mažesnį krūvį kom­ pensuotų intensyvesniu mokslo darbu. O tai jau ne rektorato, o katedros, fakulteto reikalas.

Mano nuolat kartojama mintis: Jūs esate laisvi tik darykite viską, kad suteiktumėte žinių studentui ir patys klestėtumėte intelektualiai bei materialiai reiškia viena: iniciatyvos laisvę.

Aš džiaugiuosi, kad pernai suaktyvėjo Universi­ teto Studentų sąjunga: ryžtingiau gintos studentų teisės. Universiteto jaunimas įsitraukė į platesnį tarptautinį studentų bendradarbiavimą. Tokios ini­ ciatyvos ir bendrų pastangų rezultatas - studijų kre­ ditavimo projektas, šiuo metu teikiamas Vyriausybei.

Dar labiau džiaugtumėmės, jei Studentų sąjunga ryžtingiau imtųsi ir studentų buities reikalų, ypač tvarkos bendrabučiuose.

1993 metais atskirų mokslininkų, katedrų, insti­ tutų, fakultetų, centrų parodyta iniciatyva suteikė visai naują kokybę mūsų tarptautiniam bendradar­ biavimui tiek akademine, tiek materialia prasme.

Bendradarbiavimas dvišalių, daugiašalių sutarčių pagrindu tarp katedrų, fakultetų, universitetų, pagal TEMPUS, COST ir kitas Europos Bendrijos kuruo­ jamas programas lėmė, kad daugiau kaip 600 Uni­ versiteto dėstytojų ir maždaug tiek pat studentų lankėsi Vakarų universitetuose, atskirų projektų vykdytojai apsirūpino naujausia technologine bei komunikacijas įranga. Tik tarptautine, ypač norve­ gų, parama, kolegos A Malicko ir jo vienminčių pa­ stangomis pavyko atnaujinti Skaičiavimo centrą, įsitraukti į tarptautinį informacinį tinklą, pradėti se­ nosios Bibliotekos fondų kompiuterizavimą, įkurti modernias užsienio kalbų mokymo laboratorijos, specializuotas kompiuterines auditorijas, papildyti, ypač energingai stengiantis Bibliotekos direktorei B. Butkevičienei, centrinę ir fakultetų bibliotekas naujausia Vakarų moksline ir metodine literatūra, gauta iš įvairių fondų, taip pat padedant užsienio valstybių - ypač Prancūzijos, Vokietijas, Šiaurės

kraštų ambasadoms Lietuvoje.

Pernai buvo itin svarbi Vakarų pagalba verslo, vadybos, teisės, tarptautinių santykių studijų per­ tvarkai. Buvo organizuoti kursai, seminarai, stažuo­ tės kartu su mūsų patinėliais Prancūzijoje, Danijoje, Vokietijoje, JAV (ypač su šv. Jono universitetu ir Dž. Maršalo teisės mokykla), įsitraukiant į Eurofakulteto, COMNET ir kitų projektų programas.

Bene intensyviausi praėjusiais metais buvo mūsų ryšiai su Prancūzijos, Vokietijos, Belgijos, Olandijos, Švedijos, Danijos, Norvegijos, Suomijos,

bėra sąskaita Vilniaus universitetui remti. Iš Vakarų gautos vardinės stipendijos doktorantams bei stu­ dentams remti. Dažnai net pasigendama kandidatų šioms stipendijoms ar stažuotėms.

Ypač reikšminga, manyčiau, neseniai pasirašyta sutartis su Miunsterio universitetu, vienu žymiausių Vokietijos universitetų (jau gavome kompiuterinę įrangą) ir, esu tikras, bus abipusiškai labai naudinga.

Toks atsivėrimas Vakarams negali būti vienpu­ sis Užsienio profesūros bei studentijos atvykimas į Vilniaus universitetą turi tepti sistemingu -1, y., tu­ rime rengtis sistemingoms, vis platesnėms užsienie­ čių studijoms Vilniaus universitete magistranlūros ir doktorantūros pakopose. Tai ne tik prestižo, bet ir apčiuopiamos naudos reikalas.

Formuoti Vilniaus universiteto tarptautinių ryšių strategiją, tikimės, mums padės ir naujoji Tary­ bos komisija, vadovaujama prof. E. Nekrašo. Šia proga ypač norėčiau padėkoti Tarptautinių ryšių skyriui ir jo vadovui kolegai A Lipinaičiui, iki šiol be didesnės komisijos paramos - ankstesnės Tarybos komisijos nariai daugiau laiko praleido užsienyje tvarkiusiam šią gyvybiškai svarbią Universitetui sritį.

Nuolat dalyvaudamas Europos rektorių konfe­ rencijos, Baltijos universitetų rektorių konferencijos susitikimuose, būdamas jos ir Lietuvos rektorių kon ferencijos pirmininkas, įsitikinau, jog būtina išsau goti Vilniaus universiteto prestižą, jo vaidmenį Lietuvos visuomenėje, o kartais ir platesniame kon­ tekste. Tai rodo ir pernai Universitete surengta 64 Baltijos universitetų rektorių konferencija, mokslininkų, daugelio šalių vadovų, monarchų lan­ kymasis ir ypač istorinis popiežiaus Jono Pauliaus 11 vizitas, pokalbis su juo ir susitikimas su Lietuvos mokslo ir kultūros atstovais Universiteto šv. Jonų bažnyčioje.

1993 meteis, gal labiau nei ankstesniais, pavyko įvairiausiais būdais rasti lėšų ir pastūmėti kai kuriuos būtiniausius ūkio, Universiteto pastatų išsaugojimo ir atnaujinimo darbus. Sutvarkyta, atnaujinta visa Didžiojo kiemo aplinka, šv. Jono gatvės pastatų fa­ sadai, paspartinti darbai tvarkant Observatorijų, Augalų fiziologijos ir mikrobiologijos katedrą, iš da­ lies - Filologijos fakultetą, reprezentacinę Baltąją salę, puikiai įrengtas Universiteto klubas, sumon­ tuota šiluminė trasa Palangoje, Gamtos fakultete.

Buvo vykdomi einamojo remonto darbai kai kuriuo­ se fakultetuose, profilaktoriume, bendrabučiuose. Žinoma, padaryta tik nedidelė dalis to, ko reikia

Universitetui. Palyginkime: siekiant bent vidutiniš­ kai įvykdyti numatytą šių metų programą, reikėtų ne mažiau kaip 6 mln. litų, tuo tarpu .nums skirta vos keli šimtai tūkstančių, o bendras Universiteto biu­ džetas tesiekia 26 mln. litų. Ir vis dėlto, nevardyda­ mas visų atliktų darbų, iš to, kas padaryta, matau nemažas ūkio skyriaus, jo naujojo vadovo A Kerne šiauš, A Milaknio ir kitų pastangas. Ypač norėčiau padėkoti mūsų finansų tvarkytojams, jų vadovui A Skripėtei - be jo sumanumo ir pastangų ne tik ūkio, bet ir mūsų egzistencijos reikalai šiandien būtų atrodę kur kas liūdniau. Deja, turiu pripažinti, kad kol kas nei miesto, nei valstybės vadovai nebuvo labai dideli mūsų pagalbininkai sprendžiant gyvybiš­ kus Universiteto, mokslo ir studijų Lietuvoje apskri­ tai reikalus. Štai kodėl labai daug pastangų teko dėti išsau­

JAV universitetais. Užmegzti santykiai su Italijos, Izraelio, Turkijos universitetais. Universitete labai efektyviai veikė Sorošo fondo Informacinis studijų JAV ir Europos universitetuose centras. Praturtėjo rektorato pastangomis atidarytas valiutinės sąskai­ tos Niujorke (per 120 t ūksi. dolerių), Rektoriaus vardu sąskaita Lunde (Švedija); naujosios bibliote­

gant ir puoselėjant Universitetą ne tik kaip kūną, bet ir kaip dvasią. Išsaugoti Universiteto daugiaamžės istorijos paveldėtą laisvą dvasią, jo Statuto bei Res­ publikos Konstitucijos garantuotą Universiteto au­ tonomiją buvo ir yra svarbu ne tik Universitetui, bet ir pačiai Lietuvai, dar tik atgaivinančiai ir sunkiai kuriančiai demokratijos institutus.

Supratimą, kad Universiteto bendruomenė yra specifinė, turinti išskirtinę misiją, nelengva ugdyti dar labai totaliteriškai mąstančioje visuomenėje, val­ džioje, įpratusioje tik valdyti, leisti įstatymus bei potvarkius, dažnai vienas kitam prieštaraujančius, kartais nepasvertus net sveiku protu.

kos statybai į Universiteto kasą pervesta 05 mln. Švedijos kronų; Frankfurte prie Maino te­

mskrlta 14-ą psl.

1994.06]

Universitas Vilnensis

4 VILNIAUS UNIVERSITETAS: 1993 VEIKLOS APŽVALGA atkelta iš 3-o psL Tokiomis aplinkybėmis Universiteto suburta Lietuvos rektorių konferencija D.idejo apginti Didžiojoje Universitetų Chartijoje įrašytas pagrindines universi­

tetų teises, jų nepriklausomumą nuo po­ litines, ideologines ar ekonomines konjunktūros. Tas daryta svarstant vals­ tybes biudžetą, sprendžiant atlyginimų bei rentų klausimus, apsaugant Vilniaus ir kitus universitetus nuo vaidininkų pre­ tenzijų tvarkyti mūsų gyvenimo reikalus, o pastaruoju metu valdžioms mėginant populistiškai, konjunktūriškai spręsti Universiteto bendrabučių privatizavimo problemą. Pastaroji problema Aukščiau­ siojo teismo iniciatyva perduota svarstyti

net Respublikos Konstituciniam Teis­ mui, bet, manau, ji dar gali būti išspręsta kur kas paprasčiau, jei tik Vyriausybe ir Seimas pritars kompromisiniam šio klau­ simo sprendimui. Šiuose ir panašiuose reikaluose, taip

pat tvarkant v’sus išorinius teisinius Uni­ versiteto santykius, mums labai padėjo

Universitetojuridinė taryba ir jos vadovė p. R. Vansevičienė.

Kaip tik suvokdamas ypatingą Uni­ versiteto priedermę, ėmiausi iniciatyvos sutelkti po Universiteto skliautais įtakin­

giausius Lietuvos politikus, valstybes va­ dovus ir intelektualus, Universiteto žmones, kad čia. akademinėje Universi­ teto aplinkoje, svarstytume principinius mūsų gyvenimo, mūsų valstybes raidos, jos dabarties ir ateities klausimus. Šį mė­ nesi įvyks pirmoji tokia diskusija tema .„Ar reikia Lietuvos valdžiai mokslo?" Šioje diskusijoje labai kviečiu dalyvauti ir naujosios Universiteto tarybos narius.

Baigdamas noriu padėkoti visiems

senosios ir naujosios Tarybos nariams, abiem prorektoriams. Tarybos ir Senato sekretoriui, visiems dekanams, visų sky­

rių vadovams už nuoširdų, sutelktą, pasi­ aukojamą ir beveik neatlygintą darbą, o pats prisiimu atsakomybę už visus neat liktus ar blogai atliktus darbus. Čia dėl laiko stokos nepaminėjau

daugelio kitų, tikrai gerų, vertingų 1993 metų darbų: tarp jų ir pataisyto Univer­ siteto statuto projekto, jau beveik metai

laukiančio Seimo aprobavimo, įvairių

nuostatų parengimo bei patvirtinimo, pa­ čios Tarybos perrinkimo ir kt. Bet tai yra žinoma, nušviesta Universiteto, šalies

spaudoje.

Kviečiu Jus labai aktyviai dalyvauti visoje Universiteto strategiją lemiančioje veikloje, visose naujai sudarytose komisi­ jose. Nes nuo Jūsų iniciatyvos, kritinio požiūrio, siūlymų ir projektų priklausys ne tik šie 1994-ieji. ne lik tai, koks bus Universitetas 1994 metais, bet ir tai, koks jis išliks.

Tebūnie šie - Vilniaus universiteto

mažosios 415 sukakties - metai mūsų di­ delio bendro darbo, tikros Universiteto šeimos metai.

Rektoriaus prof. habil. dr. R. Pavilionio pranešimas Universiteto taryboje 1994 m. vasario 22 d.

Estijos studentų bendrabučiuose taip pat tvanas Šių metų birželio mėnesį grupė Vilniaus universiteto

darbuotojų lankėsi Tartų mieste. Kelionės tikslas buvo susipažinti su šiame Estijos miesto Universitete vei­

kiančia studentų bendrabučių savivaldos sistema. Pa­

sidalinti kelionės įspūdžiais sutiko VUSA valdybos

pirmininkas Artūras Macijauskas.

J Tartu vyko VU bu'tų skyriaus vedėjas Adas Vigelis, Filologų bendrabučio direkto­ rius Žilvinas Breivė ir aš - VUSA valdybos pirmininkas. VU Rektorius R. Pavilionis buvo susitikęs su Tartu universiteto administ­ racijos darbuotojais, kurie teigė, kad jų Uni­ versitete studentų bendrabučių problemos išspręstos. Taigi, mes vykome pasisemti patir­ ties, ir, jei jų sistema pasirodytų tobulesnė, pabandyti ką nors pritaikyti ir mūsų Univer­ sitete. Susitikome irsu bendrabučių administ­ racija, ir su studentais, tų bendrabučių gyventojais. Deja, teoriškai jų bendrabučių valdymo sistema atrodo neblogai, netgi pa­ traukliai, bet patys bendrabučiai, švelniai ta­ riant - nejaukiai.

Kuo teoriškai Tartu universiteto bendrabučių valdymo sistema skiriasi nuo mūsiškės?

Tartu universiteto bendrabučių valdymas patrauklus tuo, kad jame dalyvauja visi tie, kurie bendrabučiuose gyvena. Nors dominuo­ ja, bent man taip atrodo, butų skyriaus įtaka.

Yra įkurta studentų miestelio įmonė, sudary­ tas studentų miestelio įmonės komitetas. Ko­ mitetą sudaro dešimt narių. Pagal analogiją su Vilniaus universitetu tai būtų: ūkio direkto­ rius, keturi Studentų atstovybės atstovai, ke­ turi bendrabučių seniūnai (nors seniūnų būtų ir trisdešimt, bet renkami tik keturi atstovai), ir vienas bendrabučio darbuotojas (tai gali būti administratorius, komendantas, ūkve­ dys). Jie sprendžia nuomos klausimus, pinigų paskirstymo tvarką, kainas, mokėjimo tvarką ir 1.1. Tačiau ši sistema nelabai veikia praktiš­ kai. Tarkime - Studentų atstovybė, - ji ren­ kama korporacijų pagrindu, todėl studentų valdžia kasmet keičiasi ir jie paprasčiausiai negali nei įsigilinti į bendrabučių problemas, nei jų suprasti, taigi, ir jų spręsti. Todėl viską lemia Universiteto būtų skyriaus vedėjas, kuris yra visų komendantų, statybininkų san­ technikų ir 1.1, viršininkas. Gerai jų sistemoje yra tai, kad bendrabučiams skirti pinigai yra atskiri nuo Universiteto lėšų ir jie žino, kokia dotacija yra skirta metams. Trūkstamą dalį jie turi susirinkti iš studentų arba uždirbti patys.

Iš Universiteto biudžeto skiriama apytiksliai 68 procentai sumos, likusioji dalis surenkama iš nuomos.

Kaip atrodo patys bendrabučiai, arjie stoty i i į panašiu laiku kaip VU? Mūsų bendrabučiai statyti labai ilgą laiką. I Kai kurie, tarkim, Čiurlionio, - galima būtų I pavadinti jau ir architektūriniais paminklais.

Jų studentų miestelio kompleksas pastatytas I apie 80-uosius metus, bet atrodo - baisiai. I Tiek iš išorės, tiek iš vidaus. Bendrojo naudo­ jimo patalpose neveikia nei dušas, nei duji­ nės, nei kas nors, kas turėtų veikti.

Kaip gi tuomet verčiasi patys studentai?

Kai kurie verda valgį kambariuose, ant elektrinių viryklių, kai kurie valgo valgyklose.

Ypač stebina tai (kas pas mus yra griežtai B draudžiama), kad pas juos rūkyti galima bei B kur, gerti alkoholinius gėrimus galima kam II bariuose, nusipirkti alkoholinių gėrimų, pra-H dedant alumi ir baigiant spiritu, galima B bendrabučiuose įsikūrusiose parduotuvėse Ii Tiesa ten yra taikomas kolektyvinės nuobau K dos principas. Jei padaryta didelė žala bend-B rabučiui ir niekas neišduoda kaltininko, taiB žalą atlygina visi bendrabučio gyventojai, nors B sprendžiant pagal bendrabučių išvaizdą, iš toB naudos nelabai daug.

If Kokie ryšiai šiuo metu sieja Tartu ir Vilniaus |f universitetų studentų organizacijas?

If Tartu universiteto senate yra įregistruotaB 16.studentų korporacijų. Rinkimus laimėjusi į* korporacija į studentų atstovybę pakliūna Į1 visu sąrašu. Paprastai kiekvienais metais Stu-B dentų atstovybę sudaro vis kita koproracija.B Šiuo metu rinkimus laimėjusi korporacija ki-B tais metais pakliūti į Studentų atstovybę taipB pat neprognozuoja. Taigi, kai kasmet keičiasiB žmonės, tai ir nuolatinių ryšių su kitų valsty-B bių analogiškomis organizacijomis nustatvtiB nepavyksta, arba kiekvienais metais jų ieško H ma iš naujo. Mesjuos pakvietėme į rudenį VI Br rengiamą seminarą, jie, kadangi žino, kad vraB toks Vilniaus universitetas, mus į savo rengi B nius taip pat kviečia, nors apskritai, estai yraB gana "šalti" pabaltijiečiai. Su dabartine Tariu Į1 universiteto Studentų atstovybe užsimezgė B* gana glaudūs ir draugiški ryšiai. Tikimės, kad®n jie bus abipusiai naudingi ir plėtosis. Į.® ’

Dėkoju už pokalbį ir linkiu sėkmės.

Bn

Kalbėjosi Aleksandras Valentą*! '

994.06

Uni versi tas Viinensis

Kas išgelbės Vilniaus v senamiestį?

Toks klausimas buvo užuotas š. m. gegužės 16 dieną Vilniaus universitete susinnusiems jau tradiciniu tamančio forume daivviams: jetuvos Respublikos Prezientui, Vilniaus savivaldybės auovams. Seimo deputatams, zsiemo ambasadų atstovams, loksiininkams, menininkams ■ kt.

Pradėdamas pokalbi Vil­ iaus universiteto Rektorius lolandas Pavilionis atkreipė emesį. kad klausdami "Kas ■gelbes senamiestį’, turime aivoje ne tik tai. kas išgelbės iionnę vertę turinčius pašta­ is. bet ir. kas išgelbės Vil­ iaus senamiestį nuo žmonių, une netinkamai su juo eigiaarba turi į jį negerų pretenijųPriežasčių kodėl nyksta seamiestis, matyt, yra labai aug. Pastaruoju metu jos plaai aiškinamos mūsų spaudogal ne visuomet akankamai objektyviai, lal­ antis vienų ar kitų pozicijų.

U Rektorius pacitavo nese-: lai Vilniaus savivaldybės ikraštvje pasakytą frazę apie mamiestį: "Sukiužę, juoduončiomis langų kiaurymėmis chitektūros šedevrai pnmea penkiasdešimt okupacijos etų, kai. vykvdami Maskvos ūią. lietuviški koloborantai mamiestį pavėnė griuvė­ sis". Pakankamai kategoriš­ ki pasakyta mintis. Bet tiima kelti ir kitokį klausi­ ai o kas su kuo koioboravo -r pastaruosius trejus metus, td leido tam senamiesčiui >a£ griūti? Kas iš tikrųjų andien atsako už jį, už jo limą?

Kadangi už senamiesčio Įi­ ma visų pirma atsako Vil­ ius miesto savivaldvbė. tai j klausimą mėgino atsakyti testo meras V. Jasulaitis, istaruoju metu imtasi "apgu­ dinti" tuščius pastatus, t. y. 'koti jiems šeimininkų. Po to viiidnimo natvuiinti gy ntojų ie.šų kaupimo pastatų moniui įstatai, bus pradėtos trti pvvenioiu benamos ar-

leistiems butams remontuoti.

Dėl kelių pastatų sudarytos il­ galaikės nuomos sutartys su užsienio firmomis, kuriasi am­ basados. rcikaiaujama, Kad apleistų žinybinių pastatų šei­ mininkai pateiktų restau­ ravimo projektus. V. Jasu­ laitis taip pat minėjo tai, ką reikėtų darni norint išgelbeti senamiestį: reikėtų investici­ jų. reikėtų senamiesčio fondo, būtų galima suteikti mokesčių lengvatų, būtų galima iš dalies kompensuoti restauravimo iš­ laidas pastatų nuomininkams ir pan. Deja, miesto meras ne­ atsakė, kodėl ui nedaroma, o tai. kas daroma, kaip matyli, apčiuopiamų rezultatų neda­ vė. Tai iš esmes patvirtino ir forumo dalyviams parodyta filmuou medžiaga apie Rygos ir Talino senamiesčius, kuri akivaizdžiai bylojo ne Vil­ niaus naudai. Ten nematyti, bent jau centre, apleistų, griū­ vančių pastatų, šiukšlynų, ku­ riais tampa Vilniaus gatvės.

"Kokių koncepcijų ir uktikų reikia tam, kad apsikuoptu­ me"? - klausė akademikas B. Juodka.

Latvijoje ir Estijoje, skir­ tingai nei Lietuvoje,skelbiami apleistų pasutu ir ištisų kvar­

5

talų restauravimo konkursai, Nors vieningo atsakymo, nesibaiminant, kad juos lai­ kas ir kaip gali išgelbėti sena­ mės užsieniečiai. Pvz., Talino miestį, nerasta ir šįkart, tačiau centre bendra Estijos-JAV vien pokalbiu neapsiribota. įmonė per kelis mėnesius su­ Rektorius R. Pavilionio ir kitų remontavo didžiuli pastatą, Universiteto bendruomenės kuriame įsikūrė parduotuvė, narių siūlymu bus kuriamas galerija ir kt. senamiesčio globos komitetas Kodėl užsienio kapitalas ir patikėtinių taryba, kuri ga­ aplenkia Vilnių, paaiškino lėtų turėti gana didelius įga­ diskusijos dalyviai užsienie­ liojimus priimant spren­ čiai. Pasak Prancūzijos amba­ dimus. susijusius su senamies­ sados atstovo, Lietuva yra čio likimu. Globoti šį komite­ išsiugdžiusi ypatingą rūšį pa­ tą bus kviečiamas Lietuvos triotizmo, kuris ir atbaido už­ Prezidentas. sienio investitorius. bunku tikėtis, kad visos se­ Prezidentas A. Brazauskas namiesčio problemos lokiu suirutę senamiestyje pirmiau­ būdu būtų išspręstos, tačiau sia siejo su Vilniaus valdžios savanaudiškų tikslų nesaisto­ neveiklumu. Per ketverius mos visuomenės. Universite­ metus ji ne tik nesugebėjo to - kuris ir yra įsikūręs nieko padaryti, pasiūlyti, imtis senamiestyje - bendruomen kokios nors iniciatyvos, bet at­ ės įsitraukimas į šių problemų baidė daugelį investitorių. sprendimą gali būti paskata, Koks užsienietis ryšis inves­ priversianti atsakingas insti­ tuoti pinigus mieste, kur į jį tucijas imtis veiktos. žiūrima kaip į potencialų ken­ Šiais studijų metais tai kėją, kiekvieną judesį reika­ buvo paskutinis politikų, vi­ lauja suderinti dešimtyse suomenės veikėjų, mokslinin­ įstaigų ir ieškoma būdų ne kų forumas Vilniaus uni­ kaip padėti, bet kaip uždraus­ versitete, p rudeni bus renka­ ti, neleisti. Prezidento nuo­ masi vėl aptarti ne mažiau ak­ mone, tuo ypač užsiima tualios problemos: "Kas Kultūros paveldo inspekcija. išgelbės Lietuvos žmones nuo Prezidentas ragino būti smurto". praktiškiems ir kanu patrio­ tiškiems bet nepasidaryti tik P. S. Kai laikraštisjau buvo mylėtojais ir nieko nedarvto- rengiamas spaudai. Žemutine.' jais. O kiekvienam raciona­ pilies (busimosios Prezidentū­ liam pasiūlymui, idėjai, pasak ros) teritorijos prieigose atsi­ Prezidento, atviros visos rado prieštankinis'' rriovvs. durys: ir Seimo, ir Vyriausy­ bės, ir Prezidentūros.

Aleksandras Valentas

6

Universitas Viinensis

Po 1610 m. liepos 1 d. Vil­ kitos. Taip rašai ir rašai iki be­ knyga atkuriama, išsaugomi niuje kilusio gaisro stipriai nu­ galybes... Po to išdžiūsta tirpa­ visi užrašai, dar sutvirtinama kentėjo Vilniaus akademijos las ir vėl iš naujo, kadangi lapai mikolentiniu popieriumi ir biblioteka. Bibliotekose sau­ po šios procedūros valomi perduodama į knygų saugyklą gomų turtų išlikimu buvo susi­ cheminiu būdu ir reikia, kad ateinančių šimtmečių skaity­ rūpinta. 1632 m. sausio 10 d. tekstas išliktų, neišsiplautų. tojams. Irena Cipkūnienė pa­ memoriale Lietuvos jėzuitų Kiekvienas lapas merkiamas į sakojo, kad teko apžiūrinėti provincijolas Mikalojus Len- voneles, plaunamas specialiu knygą, jos pačios restauruotą čickas Akademijai nurodo, tirpalu. Beje, viskas, kuo nau­ prieš 18 metų. Išsilaikiusi pui­ kad, saugantis gaisrų, archyvo dojasi restauratoriai, specialu: kiai. tarsi ką tik iš dirbtuvės, o ir bibliotekos langus bei duris specialus tirpalas, specialus štai šiuo metu leidžiamų knygų reikėtų taip įtaisyti, jog viduje popierius, specialūs įra:.-uai ir dienos jau suskaičiuotos. Kny­ gos žūsta tiesiog akyse: labai paslėptoms knygoms ugnis 1.1. niekada negalėtų pakenkti.

Deja, karai ir gaisrai Universi­ teto neaplenkė, paskutinysis gaisras naikino Universiteto bibliotekos archyvus jau 20ajame amžiuje. Ne tik ugnis naikino knygas, graužė jas kinvarpos. ardė pelėsiai, drėgmė, bet. matyti, didžiausias jų išli­ kimo priešininkas buvo ir liko skaitytojas.

"Universitas Viinensis" re­ dakcija nusprendė pasikalbėti su tais, kurie knygas gelbsti ir vėl prikelia jas gyventi.

Knygų restauravimo sky­ rius įsikūrė Universitete vieno žmogaus pr f. J. Tornau ini­ ciatyva. Daugelio turimų ver­ tingu leidinių ir rankraščių, atlasu ir graviūrų bloga būklė privertė susirūpinti jų išliki­ Knygos titulinis puslapis pneš ir po restauravimo. mu. 1966 m. nradeio dirbti pir­ \ ____________ _ ______________________ 7 masis restauratorius, o nuo Knygos, gautos iš archyvo, prastas popierius, jame per 1969 m. susiformavo 35 spe­ cialistų restauravimo skyrius, pirmiausia fotografuojamos, daug medienos, knygos "rūgš­ savo reikšme ir darbo kokybe fiksuojama ir aprašoma jų tėja", labai prastai įrišamos. prilygstantis restauravimo būklė prieš rr po restauravimo. Ne tik Irena Cipkūnienė, bet ir dirbtuvėms. Kaip pasakoja B pradžių jos išvalomos me­ kitos darbuotojos čia dirba jau Universiteto knygų restau­ chaniniu būdu nuo pelėsių, daug metų ir, nors sąlygos ne­ ravimo skyrius aukščiausios nuo įvairių šiukšlių, nes kny­ lengvos ir darbas nepelningas, kategorijos restauratorė, dir­ gas senovėje skaitydavo viso­ tačiau mesti jo nežada. Per visą banti Universitete jau 23 m. kiausi žmonės, prie žvakių skyriaus egzistavimo laikotar­ Irena Cipkūnienė. - skyrius šviesos, todėl, tai vaškas užla- pį restauruota daugiau kaip susiformavo ir kvalifikacijas šėjęs, tai arbata gerta ir ištaš­ trys tūkstančiai knygų. Buvo įgijo savarankiškai, savo ini­ kyta. tai riebalinės dėmės, tai tarp jų ir svarbių Lietuvos kul­ ciatyvos. entuziazmo, ilgo pripiešta, nekalbam apie tai, tūrai. Labiausiai nukentėjusi Kruopštaus darbo dėka. Nie­ kad kažkas į ias pridėjo žolelių, buvo M. Daukšos "Postilė", gydomi "Šaltinio", kur specialiai buvusioje Sovie­ akmenėlių ar kokių nors gyvių. buvo tų Sąjungoje knygų Knygos išardomos, vėliau "Varpo" numeriai. Nors ne tik restauratorių neruošė. Tie. kas kiekvienas lapas sušlapinamas šios, visos knygos, kurios re­ ėmėsi šio darbo, važinėjo po ir klojamas ant organinio stik­ stauratoriams pakliūna, ne­ šalį, lankėsi Tartu universite­ lo, dar užvoliojama speciali įkainuojamos. Seniausia, ko te. Sankt Peterburge, Maskvo­ plėvelė, apšviečiamas, kad ma­ gero, ta, kuri šiuo metu restau­ je, popierių gaminančiuose tytųsi visi įplėšimai, mažiau­ ruojama: Petrus Lombardus fabrikuose, mokėsi vieni iŠ sios skylutės, įdūrimai, ir inkanabula "Sepientiarum libkitų, kaupė žinias, dalijosi pa­ "auginamas popierius", - šis ri", išleista 1482 m. Teko re­ ir "Komunisto" tirtimi. O prieš 23-ejus metus specifinis restauratorių išsi­ stauruoti priimant į darbą jos klausė: reiškimas turbūt tiksliausiai laikraštį (ir jį kinvarpos su­ "Ar mėgsti megzti? Jeigu apibūdina procedūrą, kurios griaužė), anksčiau tuo visi megzti mėgsti, tai knygas re­ metu užklijuojamos visos sky­ labai didžiavosi-juokauja mū­ stauruoti galėsi." Kažkuo šis lės lapuose, priduriami nusi­ sų pašnekovė. Šiaip ar taip, gal darbas, be abejo, panašus. At­ trynę kraštai. Jokių lapų ir tas laikraštis turi kokią nors sisėdi prie rankraščio - pasa­ sustorėjimų negali būti, ka­ istorinę vertę. Atrestauruotų koja Irena Cipkūnienė - paimi dangi tada knygų nebūtų gali­ knygų puslapiai apkarpomi, želatino tirpalo, paimi ploną ma įrišti.

Teksto, jeigu jos vėl įrišamos į autentiškus teptuką ir kiekvieną raidę per­ neišlikęs antras egzemplio­ viršelius ir grįžta į Universite­ rašai ir iš vienos pusės, ir B rius. nebeatstatysi, bet pati to saugyklą. Bcic. knvgu virše­

Kai sudega rankraščiai...

1994.V&

lių restauravimu užsiima kur’ restauratorių grupe - darbai taip pat kruopštus ir ilgas: abi statoma nusitrynusi oda, :! mirkoma augalinės kilme:! skysčiuose, dažoma ir t. :!

Tiesa, kaip ir visiems šiais ver i tingų daiktu deficito laikaisi taip ir restauratoriams sunkti gauti reikalingų medžiagų!

Pvz.. odą knygų viršelių restau-l ravimui jie susirado vienon!

Rusijos karinėje gamykloje!

Kurioje ji buvo skirta kaži.-! kiems aviaciniams tikslams Reikia paminėti, kad Um I versiteto restauratorių skyrių: I įsikūrė pirmasis ir yra aukJ-l čiausios kvalifikacijos Lietu-1 voje. Visi kili - ir Moksitl akademijos, ir "Mažvydo" bib-| liotekų restauratoriai-jų mo-i kiniai, nors (šypsos I restauratoriai) jie, palikę Uni-I versitetą, to nebenori pripal žinti.

Kiekvienas darbas daro! mas pagal turimą kvalifikaci jos kategoriją (mūst|l pašnekove atestuojama aukš-l čiausia). tačiau kategorija | jokių privilegijų nesuteikia! tiesiog įpareigoja žmogų, gaijI suteikia moralinį pasitenkini 9 mą. Žinoma, nepatikėsi ketu, j šimtmečių senumo knygos.! kurios išlikęs tik vienas eg- I zempliorius. tik ką pradėjusia I dirbti. Nors, kaip apgailestavt I Restauravimo skyriaus vedt I jas Aloyzas Kunkuiis, restau I ratorių darbas Šiuo mėn I remiasi tik altruizmu ir pasi I aukojimu: atlyginimai maž I darbas kenksmingas. Tačia I restauratorės niekam preteti I zijų nereiškia, galbūt ne visk I lemia finansai, kai kasdieną at I kūrinėjami šimtmečiai. O ga I todėl šis darbas ir nėra valsty I bės vyrų labai vertinama11 (daug kas net nežino, kad toks I skyrius vra) - juk šitų knygt I jiems neprireiks 22-ajame a:l 25-ajame amžiuje. Tikėkimės I kad toks požiūris keisis ir am I žinosios vertybės grįš j save | vietas, o "Universitas Viinet I sis" skaitytojams primename I kad šis laikraščio numeris, kur | dabar skaitote, po 50-ics meti! turbūt bus vienintelis išlikę!

Kaip ir dauguma Universitete! bibliotekos knygų po cgzami! nų ir įskaitų karštligės. Ką gi.'jI viskas laikina..., restauratoriai su tuo susiduria bctarpiška:| tačiau būtent jie ir bando šitai paneigti.

Parenk Meksandras Valentui

Universitas Vilnensis

994.06

Pavasario poezija

Prologas

Šiemet (gegužės 27-29 d.) įvyko jau trisdešimtasis,

aigi jubiliejinis "Poezijos pavasaris", kasmet, nuo %5-ųjų rengiamas paskutinę gegužes savaitę. Šventės vakarėse pasirodė naujas eilėraščių, poezijos vertimų

• interpretacijų almanachas "POEZIJOS PAVaSAUS’94", kurį suoarė Kęstutis Navakas. Tad šiųmetinio

Arnas Ališauskas

Tarptautinio poetų festivalio" renginių (jų buvo apie

0į klausytojai galėjo įsigyti ir tradicinį Poezijos pavaario leidinį, o tame rasti ryškiausių praėjusių metų

oetų kūrybos. Tarp jų nemažas būrys ir Vilniaus uni-

»**

ersiteto studentų: Aistė. Birgerytė, Neringa Abrutytė, limvydas Stankevičius, Valdas Gedgaudas, Liutauras

eščinskas ir kt.

Baigiamasis "Poezijos pavasario" vakaras, kaip ir asmet, vyko Sarbievijaus kieme, į kurį buvo gausiai jsirinkę Lietuviškos hTikos mylėtojai ir kūrėjai. Džiu-

I

u. kad prie pirmųjų priskirtinas ir Lietuvos Respublios Prezidentas Algirdas Brazauskas. Pats renginys

epribloškė nei kokybiniu, nei kiekybiniu jubiliejiniu

lindėsiu: poetai skaitė poeziją, prozininkai - prozą, ertėjai - vertimus. Šiaip ar taip, kad lietuviai poetų Luta, buvo galima įsitikinti. Kadangi "yra pasakyta",

laJ lietuviai ir karalių tauta, tai būtų malonu, jei pas­ iveji taip pat pradžiugintų Sarbievijaus kiemo ir visos

Nupešiotas chrizantemos žiedas Padegta Jeruzalės avidė Rašo juodą metraštį poetas Pele pele pas ką žiedas žydi Pele pele kas pasėjo sniegą Pele pele kas iš smėlio auga O iš smėlio neišauga niekas Ir iš sniego niekas neišauga

Tik baltučiai žiedlapiai nubyra Kur avidės kažkada stovėta Kol jaunuolis ūgteli į vyrą Kol atranda skiemenį poetas

uralystės piliečius savo susirinkimu į vieną vietą. Kaip

r n bebūtų, bet poezijos pavasario vakaras Sarbievijaus heme baigėsi J. Kunčino parodijomis, kuriose karališumo klausimų buvo subtiliai išvengta ir nuskambėjus e karaliaus, o Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos

Ir nelieka kam pasėti duoną Ir nelieka kam nukasti sniegą Žydi smėlis pusspalve raudona O iš miesto pilkos pelės bėga

ėkretoriaus ir trisdešimtosios poezijos šventės orgam-

atoriaus Valentino Sventicko žodžiams: "Belieka pa­

temelį, pradėjo skirstytis; lydimas apsaugos su knygele

i...! .

- Motut, paveizėk; Mūsų snarglius dar gvvas...

ankoje "išsiskirstė" ir LR Prezidentas. Šiuometinio "Poezijos pavasario" laureato vainiKas

Danus Šimonis

niškai pranešti, kad poezijos paukštė trisdešimtąjį

artą suglaudė sparnus", žmonės, prieš tai gulte apgulę

/.../

titeko Aidui Marčėnui; Sigitui Gedai įteiktas Vikaviš-

io žemdirbių įsteigtas S. Neries vardo prizas už genauią

eilėraštį;

Vytautė

Kuzmickaitė

apdovanota

Nemuno" žurnalo prizu už geriausią debiutą "Poezijos civasario" almanache. Poetei ir vertėjai Gražinai Zitai

Mažeikaitei-Sajienei paskirtas prizas už geriausius Ver­ nus knygoje "10 švedų poetų", o aktorius Gintaras

Mikalauskas apdovanotas už poezijos skaitymą.

Kalbant apie paukštes, būtina atkreipti dėmesį ir į

Mano vaikas dar gyvas bet viskas seniai pasike itę

Tik naktų dokumentika metlaikic liudyti lieka

Chrizantemine valtim per vėlines kelias mergaitė

Su kuria nuodėmingai sugulsi po žydinčia liepa Mano vaikas dar gyvas Su žalvario pinigu saujoj Subtiliai ir nematomai giltinė superka žmones

ėisčiausius, bet ir įdomiausius jos skrydžius, kuriuos

O šikšnosparnių tuntas šią naktį prakirto pusiaują

astaroji attiko Rašytojų sąjungos salėje, neoficialiai

Ir iš jo pabyrėjo vaikų sudaiginti kaštonai

iiuinamų "Naktinių skraidymų’ vakare. O oficialių Naktinių skaitymų" laureatu tapo VU Rl. F. studen-

Mano vaikas dar gyvas bet drebules medis vaitoja

is Amas Ališauskas.

Mes nuleidom jam kraują lyg būtume jo nepažinę

P- S. Keletą A. Ališausko eilėraščių "Universitas

’ilnensis’ jau esame ske Ibę. Vis dėlto norėt ųsi pasiūlyti

Išs'ikeitę grašius tėvui pirkom ąžuolmedžio koją

O už likusius pirkom alaus ir aplaistėm tėvynę

taitvtojams dar porą, kartu palinkint jų autoriui Šveijos Karališkosios mokslų akademijos Aukštųjų litera-

Mano vaikas dar gyvas Nuo to ir prasideda amžius

iros žinovų ir vertintojų malonės ir palankumo.

Be varnų išnešiojančių kruviną žinią motulėms

Zigmas Rapolionis

Pasiūti marškinėliai Tai kas kad truputį suglamžyti

Krikšto laikas atėjo Atspėk mano vardą gegule

7

8

L m verslias Viinensis

1994 0.

Tiesa, branduolinių grybų ten regeli neiet.l net stichiniu ir kitokių nelaimių - yra. Plakai! turi būti iškabinti Čiurlionio slėptuvėje.

VU istorijoje aar neouvo atvejo. Kad avi­ nes gynybos štabas galėtų oaroovu. ką sugeni I

Buvo tik aDmoKvmai. O smulkiuose gaisruosi I kurie Kartais užpuola tiek bendrabučius lis I Filologijos fakultetą (visiškai neseniai i nexv

nei masine panika, nei masinis pavoius.

Civilines gynvoos štabas norėtų surengi

i

mokomuosius Kursus, net tam trūksta i

Tiesa, yra pagalba iš užsienio, net teikiama c.. giausia pamokymų forma. Užsieniečiai, pasin-l do, irgi nuogąstauja dėl Ignalinos. Bet šiem; turėsime barvs. besiremdami, arba lietuviškai! urna užsienietiškais pamokymais. Kas kart .J

oiau prie širdies Na. ir yra Keletas aatvkų. kuriuos verta ori-’ siminti netgi remiantis Dievo pagalba. PawzJ

džiui,

-

kad

priedanga

net

pačia?.. ]

paprasčiausiame pastate, palyginus su atvinB

vietove, sumažina raaioaKtvvų apšvitinimą nu 1 Keliu iki kelių oešimčtu Kartų. O maisto erodui J tai. taikomi sandariai uždarytuose stiklainiuosM ir metalinėse konservu dėžutėse arba kitu<J

sandarai uždaromuose induose, radioaktyvu- ‘

mis medžiagomis neužsikrečia. Esant chera į niam ar baKteriotoginiam užkrėtimui, visa f

neblogai saugo pirmiausia apsiaustai ir lietpai

B

čiai iš gumos audinio arba sintetinių plėvelu i

k č. neturi vengti profilaktinių skiepų ir vaistų, p« d;

joks mirtingasis, netgi studentas, jokiu būdt Turbūt dažna pantie studentė ir ponaitis studentas prisimena, kad bent karteli per metus mokykloje tekdavo šiek tiek pasikankinti. Pa­ vyzdžiui. išmokti greitai užsimaukšlinti dujo­ kaukę. ?Vba - aptvarstyti bendraklasio gaiūnę (profilaktiškai; Arba - surepetuoti tvarkingą panika evakuoiantis iš mokvklos patalpų taria­ me pavojaus atveju. Nesgi tais laikais virš mūsų visų galvų kybojo atominio karo grėsme ir Kiek­ vienas buvome priversti žinoti, kiek rentgenų per valanda galime [kvėpti be pavojaus savo .gyvybei ir sveikatai.

Dabar laikai pasikeitė ir niešineiiu su atomi­ niais grybais jau reiktu gerai paieškoti tiek kla­ sėse. tiek auditorijose, tiek ir įvairių įmonių kabinetuose. Regis, su totalitariniu režimu nu­ nyko ir totali civilines gynybos sistema. Nei che­ minio. nei bakteriologinio ginklo - tokių brangių dalykų - niekas į mūsų teritoriją turbūt jau nebenumes. Tačiau gyvenamieji pastatai linkę degti, upės pavasarį linkę patvinti, o ir viesulai ar žemės padrebėįimai kartais visai ne­ lauktai linkę įvykti. Ir, pasirodo, nesame visiškai

palikti likimo valiai. Civilinės gynybos štabai, nors ii besireklamuodami, bet egzistuota ir dabar. U vienas iš jų - Vilniaus universitete.

VU civilines gynybos Štabo parengtoje at­ mintinėje "Kaip reikia elgtis ekstremaliomis sąygoinis" pats pirmas paragrafas skirtas avarijai Ignalinos atominėje elektrinėje. Toliau - ką reik.a daryti įvykus avarijai Vilniaus gamyklose arba geležinkelio stotyje, nustačius cheminį ar

baktencioginį užkrėtimą. Dar toliau - kaip elg­ tis gavus signalą apie artėjančias gaivalines ne­ laimes. kilus gaisrui. Taigi, nebe atominių bombų dabar bijome, o atominių elektrinių.

VU civilinės gynybos štabo nuomone, Ignalina - pats didžiausias baubas, kurio neturime pa­ miršti ir kurio 'pokštams' visada turime būti pasiruošę.

Turime tam ir specialistų. Sako, kad VU fizikai pradėjo gaminti Labai gerus ir jautrius prietaisus radiacijai matuoti. Medicinos fakul­ tetas -jei prireiks-net kuriuo metu gali suteikti medicininę pagalbą nukentetusiems nuo radia­ cijos ir kitų nelaimių. Gelbėjimo darbuose po kokio nors drebėjimo gali padėti hidrologai iš Gamtos fakulteto, Istorijos fakulteto archeolo­ gai. Štabas dar žada, kad nuo šių metų rugsėjo

Fizikos ir Chemijos fakultetuose bus pradėti ruoši! dozimetristai. O vieša tvarką, atsitikus nelaimei, palaikyti gali Teisės fakulteto žmonės.

Dujokaukių reikalas - šiek tiek liūdnesnis. Šiuo metu jų yra apie septynis šimtus, bet irtos

pačios skirtos ne studentams, o gelbėjimo tar­ nyboms ir daliai VU darbuotoju. Prireikus. saKO, jų duotų miesto civilines gynybos organi­ zacijos (jei suspėtų). Užtat Universitetas turi savo slėptuvę Čiurlionio gatvėje. Su valdymo punktu, gėlo vandens atsargomis, priešchemi­

niais paketais, medicininėmis vaistinėlėmis. 240 žmonių ten gal; sutilpti.

Jau aisjnausdinta visa serija civilinės apsau­ gos plakatų su namais užrašais - lie’uviškai

dedančių išvengti ligų. Ir privalo naikinti infek cinių iigų piatintoius: graužikus, muses, biusas

■

erkes. O užsidegus per gaisrą reikia ugnį užge­

sinti užmetus ant degančių drabužių antklodę

lovatiesę, paltą ir 1.1. Bet ugnį galima užgesint ir voliojantis ant žemes.

Atmintinėje "Kaip reikia elgtis ekstremau-

B L

mis sąlygomis" vra ir toks paragrafas, koki; ankstesniais laikais nebūdavo. Ką gi. viskas kei­ čiasi. O mes atminkime, kad.

"Gavus pranešimą telefonu apie patalpos padėtus sprogmenis, nepadėjus telefono rag: I

n

lio, iš kito telefono reikia paskambinti 02 apr gautą signalą, pranešti pastato vadovui arki

asmeniui, atsakingam už civilinę saugą.

Organizuojamas skubus darbuotojų ir siu I dentų išvedimas iš patalpų. Prieš išeinam -I

patalpų būtina patikrinti savo kabinetus (auc-1

torijasj tr koridorius, ar nėra padėta sprogti*- 1 nų. Privalu išjungti elektros prietaisus. Rakini

patalpas ir spintas draudžiama.

Išėjus iš patalpų reikia rinktis vienoje vien-S

je, atokiau nuo pastato’.

BALYS BUKELl* P. S. Redakcija dėkoja už suteiktą infor­ macija VU civilines gvnvbos štabo vedėtu

BRONIUI BURKAUSKUI

Universitas Vilnensis

1994.06

naujoje kavinėje vis dar nesivaidena Vilniaus universiteto Centriniuose muose jau ir anksčiau buvo kavinė, stu­ mtų paprastai vadinama "prozektoriuu", "morgu" ir panašiai. Bet visai seniai, po kelių mėnesių pauzės ji ir vėl vėrė duris, Šįkart - tiesiai į Skargos emą, ir visiškai nauja bei nebeatpažįstaa. Su "Universitas Vilnensis" žurnalistu n aloniai sutiko pasikalbėti kavinės diI ktoriaus pavaduotojas TOMAS VAITI US.

Nuo kada jau dirbate?

Atsidarėme praktiškai balandžio gale, 1 t ir dabar vis dar stengiamės, formuoja■ e savo virtuvę. Norime, kad rudenį vis■ s dar gražiau atrodytų, kad būtų galima t r skaniau pavalgyti. Dabar paprasčiau1 ii dar tiriame rinką.

Bet ir dabar kavinė nėra nuostolinga?

Na ne, nėra nuostolinga. Nors ir pelno nlra tokio didelio, kaip kad galėtų atroI ti. Ką uždirbame - iškart investuojame I itą pačią kavinę.

I Ar lankytojų daug?

I Kol kas yra. Žiūrėsime, kaip bus vasa-

I Kas dažniausiai ateina?

I Studentai, dėstytojai. Užsieniečių | >ai daug lankosi, turistų. Ir Rektoratas

č pietauja. Beje, turiu vieną pastabą stu■ ntams. Labai daug dingsta indų: puodeB , šaukštelių, stiklinių. Per mėnesį J irandame beveik pusę.

1 I

atstovybėms, ir jos tikrai norėtų čia rengti ir priėmimus, ir kokteilių vakarus.

Dauguma žavisi jūsų kavinės interje­ ru, ypač - vadinamomis kabinomis.

Taip, jos suteikia intymumo. Anks­ čiau čia buvo visiškai paprasta kavinė, o dabar jau labiau panašu į restoraną.

O kas projektavo? Žinau tik, kad kūrė Universiteto užsa­ kymu, bet kas konkrečiai - negaliu pasa­ kyti.

Įdomu, o kam tos elektros rozetės prie kiekvieno staliuko?

Mums tas irgi nelabai patinka, bet ne mes taip sugalvojom. Gal vėliau bus pa­ statyti šviestuvai ant staliukų, o gal - žva­ kės.

Jūsų kainos skiriasi nuo kainų mies­

Man atrodo, viso Universiteto terito­ rijoje nerūkoma.

Atsiprašau. O kiek žmonių dirba ka­ vinėje?

Septyni.

O kiek vietų kavinėje?

Ką labiausiai perka?

Kavą, mišraines. Gėrimus.

Ankstesnėje kavinėje būdavo alaus. O jūs ar neprekiausite? Žiūrėsime. Kaip Rektoratas nuspręs, taip ir bus. Mes tai nieko prieš neturime.

Ar nesusijęs vartų iš Centrinių rūmų į Pilies gatvę uždarymas su jūsų kavine?

Negaliu pasakyti. Aišku, būtų geriau, jei galėtų ateiti ir žmonės iš miesto, nes

kokio mėnesio gal pastatysime ir lauko staliukus Šv. Jonų gatvėje.

Ir paskutinis klausimas: ar vakara čia nesivaidena?

Na, kiek mes čia prabuvome, tai dar taip neįvyko, bet vienam po tuščias palai pas vaikščioti nėra labai ramu.

O ar nerandate po nakties perstumd tų indų, šiaip kokių pasikeitimų?

Kol kas dar nepasitaikė. Bet mes sten­ giamės -jeigu jau taip, tai su ano pasauli gyventojais sutarti geruoju.

Ką gi, "Universitas Vilnensis" linki kavinei ir toliau sutarti tiek su šiapusiu, tiek ir su anapusiu, ir dėkoja už pokalbį.

Liutauras Leščinskas

Poetas Petrarka, būdamas Feraroj, "atgijo" prieš keturias valandas iki savo laidotuvių ir po to išgyveno dar 30 metų.

1 kimų, kai suklysdavo net labiausiai paty ? gydytojai. XVI a. buvo nuteistas mirti A drejus Vezalijus už tai, kad skrodė is-

Liudži Vittore, Vatikano tarnautojas

popiežiaus Pijaus IX laikais, buvo pripa­ siog iš karsto. Nikiforas Glikas, Lesbo

B

vyskupas, dvi dienas išgulėjęs karste, atsi­

ti sutapus aplinkybėms, gana greitai pats

savo pareigas, piktai klausdamas jį apspi­

a Įdūrė ant skrodimo stalo, bet jam taip

tusių žmonių, ko jie spokso.

kėlė tiesiog bažnyčioje ir bandė atlikti

fį >asisekė, kaip Vezalijaus aukai -atgyti

1964 m. viename Niujorko morge po

n ’avyko...

Nepakartojamasis Švarcas, krikščio-

pirmojo skalpelio brūkštelėjimo atgijęs

H H

Ar nebus kavinėje rūkoma?

Šimtas trisdešimt. Čia - salėje. I

1 Ar esama kokių ryškių požymių, ski­ ri nčių neseniai mirusįjį nuo netekusiojo sį nonės? Medicinos istorijoje žinoma at-

misionierius, Delyje atgavo sąmonę savo laidotuves, giedant jo mėgstamą Imę, ir pats prisijungė prie choro tie-

Universitetas tuo metu baigia darbą, o mums iškelta tokia sąlyga, kad dirbtume pietų metu. Čia juk Universiteto teritori­ ja, labiau skirta mokslams nei vakari­ niams pasilinksminimams. Vėliau gal ir prailginsime laiką, bet dabar - dar tik pirmieji darbo mėnesiai, ir mes vis dar tiriame situaciją.

Tokio lygio kavinėse, kaip mūsų, vis­ kas yra dvigubai brangiau. Stengsimės pa­ siekti "Stiklių" produktų kokybę ir konkuruoti kainomis.

Nuomojate kavinę?

lijo, bet nuosprendis buvo įvykdytas.

Ii vizitorius, vykdęs šį nuosprendį, keis­

O kodėl dirbate tik iki 17.00?

te?

Tiksliau - aptarnaujame vakarus.

■ vo čekų ambasados vakaras, buvo ir IJ stuvos Prezidentas, Lenkijos Preziden­ tą . Diplomatinio korpuso darbuotojai ■ cė, kad ši kavinė labai patinka visoms

■ ių dvasininką, kuris, vykstant šiam ’seai ui", staiga atgavo sąmonę. Grandas

aplinkui, per kiemus, labai mažai kas už­ suka.

’lavonas" kibo į gerklę patologoanato-

žintas miręs nuo astmos. Vienas gydyto­

jas, daug atsargesnis už savo kolegas, prie

jo užgesusių akių prinešė žvakę. "Numirė­ lis" staiga pašoko ir išgyveno dar gana ilgai, tiesa, su randu ant nosies nuo nude­

gimo.

Tokių pavyzdžių pasaulinėje medici­

nos praktikoje - begalės.

mui. Gydytojas mirė nuo šoko, o "prisikė­

lęs* smarkuolis, galimas dalykas, gyvena ir šiandien.

'

(Parinkta iš Kauno Medicinos akade­ mijos savaitraščio 'Avė Vita')

1994.06

Universitas Viinensis

10

Kre ditų byla Nors Lietuvos respublikos Vyriausybė jau priėmė nutarimą "Dėl studijų kredito teikimo Lie­ tuvos aukštųjų mokyklų studen­ tams", tačiau kol kas juo dar nepasinaudojo nei vienas stu­ dentas. Kaip pasakoja VUSA valdybos pirmininkas Artūras Macijauskas - tebevyksta ginčai, kam tuos kreditus duoti, nes, tarkim, iš 7000 Vilniaus universi­ teto studentų kreditą galėtų gauti tik apie 400-tai. Ruošiant šj projektą visi tikėjosi, kad studentai galės lengvai pasinaudoti

studijų kreditais, deja, taip nėra. Yra problemų ir dėl bankui

teikiamo garanto bei laidavimo. Tėvas savo turtu garantuoja sūnui ir pan., bet garantas yra vienas, o garantuoti reikia kartą per metus, tais metais studentas kreditą gaus, o kitais?.. Kita

nėra tiek, kad galima būtų skirti visiems. Neaišku, kuriems pirmiausia skirti, ne išeitis, jei studijų kreditą gaus tik tie, kurie pirmieji pateiks bankui reikiamus dokumentus. Tarpininkauti gaunant kreditą gali ir VU Studijų skyrius, ir V USA, ir fakultetų vadovybė, tačiau studentai, ko gero, įžvelgs čia mechanizmą, kuris trukdo kreditą gauti. Šiuo metu VU Senate priimtas žodi­ nis susitarimas, kad fakultetų dekanai ištirtų, kiek yra norinčių kreditą gauti. Galbūt norinčių atsiras ir gana daug, tačiau, kai

sužinos gavimo tvarką, daugelis gali to kredito ir atsisakyti.

Beje, kaip minėjo VUSA valdybos pirmininkas, Estijoje kreditų

sistema jau veikia antri metai, tačiau ji yra nepopuliari ir mažai studentų ja naudojasi. Juos atbaido ir procento dydis, ir ribotos galimybės rasti garantą. Estijoje stipendijas gauna tik 20 pro­ centų, o mūsų respublikoje 60-70 procentų studentų, taigi, studentų situacija Lietuvoje tartum geresnė, tačiau.vis augam

problema - laidavimas. Ar gali studentas laiduoti už studentą?

Nėra išaiškinta, kas gali laiduoti. Be abejo, laiduoti gali firma,

valstybės biudžeto deficitui, tikimybė, kad tie dideli procentai gaus tą minimalią stipendiją, irgi mažėja. Dėl vėjų, klaidžiojam čių valstybės biudžete, vargu ar ir iš viso pradės veikti kreditų!

verslininkas ir pan., bet tada kreditu ir galės pasinaudoti tik tie,

sistema bei kiti daugiau ar mažiau pažangus nutarimai

kurie turi turtingą draugą verslininką. O kas laiduos už našlaitį,

socialiai remtiną, invalidą? Iš esmės nei VU Rektoratas, nei VUSA šiuo metu negali priimti sprendimo, nes pinigų biudžete

A-

TV inf

Atostogos

Šią vasarą VUSA iniciatyvų dėka keliolika Vilniaus universiteto studen­ tų turės galimybę lankytis Vokietijoje.

10 žmonių grupė liepos 17-23 dieno­ mis vyks į Bonoje vykstantį seminarą, A f• 20 žmonių vyks į Bendorfą. į seminarą studentus atrinko Studentų atstovybė pagal tai, kas aktyviausiai dalyvavo jos veikloje. Vietos buvo skiriamos fakul­ tetams ir VU organizacijoms, kurios įeina į VUSA sudėtį. Bendorfe bus vasaros stovykla, į kurią rinksis jaunimo atstovai iš įvairių pasaulio šalių, numatyta įdomi programa, finansuojama vokiečių organizacijų. Vykstan­ tieji. savo ruožtu, turės jų atstovus priimti Lietuvoje. Tokios apsikeitimo programos taisyklės. Vokiečių studentai planuoja

atvykti rudenį, kada yra numatytas VUSA organizuojamas se minaras. Dalis studentų, matyt, vėl vyks rinkti braškių į Skandi navijos kraštus. O dauguma studentų atostogaus Universitett poilsio namuose Palangoje, Pervalkoje, Molėtuose, Žydiškėse

Deja, pretenduojančių yra du j vieną vietą, taigi, ir į šias poilsia vietes paklius nevisi. Pirmenybė teikiama 4-5 kursų studentam ir tiems, kurie dar Universiteto poilsiavietėmis nesinaudojo 1 2,3 kursų studentai galės Universiteto poilsio namuose vasa c ti, kai paaugs. O Studentų atstovybė dirbs visą vasarą kasdiet nuo 10 iki 17 vai., priims į Vilniaus universitetą atvykstančius svečius, teiks informaciją, spręs kitas operatyvias studentams iškylančias problemas.

"UV" inf

2000 dienų iki 2000 metų Šventojoje liepos 8-10 dienomis vyks tarptautinis ekologinis-futuristinis festivalis, nes kaip tik tuo metu lieka... 2000 dienų iki 2000 metų. Šios šventės sumanymas kilo VDU studen­ tų sąjungos prezidentui E. Buikai. Renginį organizuoja VDU studentų sąjunga, padedant akademinei ir kitoms studentų or­ ganizacijoms. Festivalio metu numatyta originali programa: koncertai, konkursai, folkloro vakarai, sporto varžybos. Ketina­ ma pakviesti teatro grupių, surengti madų šou; eitynes, paradus.

Pajūryje nusidrieks ilgos šutinių iš smėlio virtinės, į orą pakils margaspalviai balionai. Veiks kavinės, barai, diskotekos. Užda­ rymo ceremonijoje bus šventinis fejerverkas. Renginyje daly-

vaus svečių iš užsienio, mokslo ir politikos žmonių, kurie skaityti

paskaitas, ves diskusijas, seminarus, rodys skaidres ir filmus Festivalio organizatoriai kviečia įvairaus amžiaus ir pažiūtyg žmones, kurie domisi ekologijos problemomis ir neabejingi visu, mūsų ateičiai. Festivalio sėkmė labai priklausys nuo finansines paramos, festivalio organizatoriai tikisi sulaukti firmų, organi-I zacijų, draugijų ir pan. paramos. Jei norėtumėte pateikti pasiū J

tymus, pageidavimus, prašome kreiptis į VDU studentu sąjungos būstinę Kaune: Laisvės ai. 53 (įėjimas iš kiemo pusei 4 aukštas), tel. 8-27-20-24-50.

Festivalio atstovas spaudai E. Norvai

1994.06 I. Klausytojai ir priėmimo sąlygos 1. Universiteto klausytojai yra studentai, dokto­ rantai, kvalifikacijos kėlimo bei persikvalifikavimo kursų klausytojai, laisvieji klausytojai.

2. Klausytojų skaičių fakultete ar skyriuje siūlo i įkulteto Taryba ir tvirtina Senatas.

3. Universiteto klausytojus fakultetų dekanų tei­ smu priima Rektorius.

4. Universiteto klausytojų priėmimo tvarką, sąk-gas ir laiką siūlo fakulteto Taryba ir tvirtina Sena­ is.

5. Universiteto klausytojais gali būti priimami inenys, turintys vidurinį arba aukštąjį išsilavinimą.

Universiteto klausytojais gali būti priimti asme­ nys ir pagal sutartis. Šių klausytojų priėmimo tvarką k sąlygas nustato Senatas.

6. Į doktorantūrą konkurso tvarka priimami as­ menys, turintys aukštojo mokslo (magistro) diplomą, konkurso tvarką ir sąlygas nustato Senatas.

7. Universiteto laisvieji klausytojai - tai asmeįvs, kurie turi vidurinį išsilavinimą ir siekia aukštojo, .įčiau stodami į Universitetą neperėjo konkurso; aip pat asmenys, norintys klausyti atskirų kursų ar tobulintis tam tikroje mokslo srityje. Laisvųjų klau­ stoj ų skaičių siūlo fakulteto Taryba ir tvirtina Sena-

Laisvieji klausytojai, siekiantys aukštojo išsilaviimo, priimami studentais, jeigu jų metinis pažangu10 vidurkis yra ne mažesnis kaip 7 balai.

Toks pat skaičius studentų, kurių pirmo kurso Lietinis (o vyresnių kursų - semestro) pažangumo idurkis mažesnis negu priimtų studentais laisvųjų llausytojų, perkeliami į laisvuosius klausytojus.

8. Kvalifikacijos kėlimo bei persikvalifikavimo Į aršų klausytojais gali būti asmenys, turintys aukštąjį Įsilavinimą. Jų priėmimo tvarką ir studijų sąlygas lustato fakulteto Taryba ir tvirtina Senatas.

I 9. Universitete gali būti organizuotos vakarinės I neakivaizdinės studijos. Priėmimo tvarką ir studijų Lygas siūlo fakulteto Taryba ir tvirtina Senatas.

I 10. Medicinos fakulteto gydytojų rezidentų pritnimo sąlygas ir studijų tvarką nustato šio fakulteto taryba ir tvirtina Senatas.

I

II. Mokesčiai, stipendijos ir klausytojų regist-

įimas I 11. Studentai, kurie iki sesijos pabaigos išlaikė įsų studijų programoje numatytų dalykų (tarp jų ir L į kuriuos buvo užsiregistravę semestro pradžioje 11 uose fakultetuose) egzaminus ir įskaitas, už moksI nemoka, išskyrus 7 p. numatytą atvejį.

I I I

12. Senato nustatytą mokestį moka: - laisvieji klausytojai; - vakarinių, neakivaizdinių studijų studentai.

13. Stojantieji į Universitetą moka už stojamųjų

paminų dokumentų tvarkymą ir už egzaminus.

I 14. Mokesčiai mokami už semestrą arba mokslo lėtus. Jų dydį ir mokėjimo tvarką nustato Senatas.

Iokesčius sumažinti arba atleisti nuo jų gali Rekto-

I 15. Klausytojus registruoja ir studijų apskaitą Ida fakultetų dekanatai.

I 16. Mokant stipendijas vadovautis Studentų apIpinimo stipendijomis nuostatais, patvirtintais UniIrsiteto Taryboje 19931012.

I III. Studijos | 17. Universitete dėstoma lietuvių kalba. Prirei-

fakulteto Taryba gali leisti dėstyti ir kitomis llbomis.

i 18. Mokslo metus sudaro du semestrai - rudens Ipavasario. Dieninės studijos rudens semestre prafeda rugsėjo 1 dieną, paskaitos vyksta nuo rugsėjo

F iki gruodžio 23 d. (16 savaičių). Žiemos egzamiI sesijos laikas - sausio 2-25 d. Į Pavasario semestras prasideda vasario 9 d., bai­ sisi gegužės 31 d. (16 savaičių). Pavasario egzaminų Pija - birželio 1-25 d. Į 19. Fakulteto Taryba gali nustatyti ir kitą setrukmę, jei tai susiję su studijų plane numalomis studijų formomis (praktika ir kt.). | Neakivaizdinių ir vakarinių studijų studentams

^'•ų ir egzaminų sesijų trukmė nustatoma remianI Lietuvos Respublikos atostogų įstatymo, patvir|io LR Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. gruodžio

I d., 23 straipsniu:

11

Universitas Vilnensis

Vilniaus universiteto klausytojų ir studijų nuostatai

nu, leidžiama klausytoją priimti, perkelti arba grąžin ti ir vėliau, jeigu jam yra sąlygos sėkmingai įvyl Jyn studijų planą iki mokslo metų pabaigos.

29. Klausytojams, negalintiems tęsti studijų dėl

ligos (jei yra raštiška gydymo įstaigos rekomendaci­

ja), nėštumo, kūdikio priežiūros, fakulteto dekanas - eiliniams egzaminams pasirengti ir laikyti - po tris dienas kiekvienam egzaminui; - įskaitoms pasirengti ir laikyti - po dvi dienas kiekvienai įskaitai; - laboratoriniams darbams atlikti ir konsultavimuisi - tiek dienų, kiek nurodyta mokymo planuose ir tvarkaraščiuose; - diplominiam darbui baigti ir ginti - trisdešimt kalendorinių dienų; -valstybiniams egzaminams pasirengti ir laikyti - po šešias dienas kiekvienam egzaminui.

Egzaminus galima laikyti ne tik per sesiją, bet ir kitu fakulteto Tarybos numatytu metu.

20. Studijos Universitete gali vykti keliomis pa­ kopomis: pagrindinės studijos (bakalauro laipsniui įgyti arba (ir) profesinei kvalifikacijai įgyti), specia­ lizuotos profesinės studijos ir magistrantūros studi­ jos.

Studijos gali būti ir vienos pakopos.

21. Kiekvienai studijų sričiai ir krypčiai studijų planą (programą) rengia fakulteto Taryba ir tvirtina Senatas.

22. Klausytojas gali studijuoti ir kituose fakulte­ tuose dėstomus dalykus (rinkti kreditus) abiejų fa­ kultetų dekanų sutikimu. Pasirinkęs studijuoti kituose fakultetuose dėstomus dalykus klausytojas privalo užsiregistruoti per pirmąsias dvi prasidėjusio semestro savaites. Studijuoti keliuose fakultetuose galima derinant įvairias studijų formas (dieninę, ne­ akivaizdinę, vakarinę).

Studijuoti kitame fakultete leidžiama tik pažan­ giam klausytojui.

Klausytojui, baigusiam kelių fakultetų arba krypčių studijas, išduodami atitinkami diplomai.

23. Į magistrantūrą priimami konkurso tvarka asmenys, įgiję bakalauro ar jam prilygstantį kvalifi­ kacinį laipsnį. Priėmimo į magistrantūrą tvarką ir studijų programą tvirtina Senatas pagal fakulteto Tarybos pateiktus kriterijus.

24. Klausytojų žinios per egzaminus vertinamos nuo 1 iki 10 balų. Neigiamas įvertinimas -1-4 balai - įstudijų knygelę neįrašomas; egzaminųžiniaraštyje įrašoma „blogai”.

25. Akademinės skolos turi būti išlaikytos per pirmą prasidėjusio semestro mėnesį. Fakultetų Ta­ rybos gali nustatyti ir ilgesnį terminą.

Dieninių studijų studentai, turintys vieną arba dvi laiku nelikviduotas akademines skolas, gali būti perkelti laisvaisiais klausytojais.

Laisvieji klausytojai, turintys vieną arba dvi laiku nelikviduotas akademines skolas, studijas gali tęsti. Šios akademinės skolos gali būti išlaikomos tik

iš naujo pakartojus vieną kartą dalyko kursą ir įvyk­ džius jo programoje numatytus reikalavimus.

26. Egzaminą ir įskaitą galima perlaikyti du kar­ tus. Antrą kartą perlaikant sudaroma katedros komi­ sija, o studento pageidavimu ir perlaikant pirmą kartą.

27. Egzaminui ir įskaitai perlaikyti ar kitoms skoloms likviduoti dekanate išduodamas nustatytos formos leidimas.

28. Klausytoją iš kitos aukštosios mokyklos pri­ ima Rektorius fakultetų dekanų rekomendavimu.

Priimti iš kitos aukštosios mokyklos galima, jeigu klausytojas studijavo dalykus tos studijų krypties, kurią nori studijuoti Universitete. Keisti studijų formą gali Rektorius fakulteto dekano teikimu, jeigu neviršijamas Senato nustatytas studentų skaičius.

Priimti ir perkelti nebaigus pirmojo kurso neleidžia­ ma.

Klausytoją, pašalintą iš Universiteto arba kitos aukštosios mokyklos, grąžina Rektorius. Išbraukti už nepažangumą arba šiurkštų drausmės pažeidimą klausytojai grąžinami laisvųjų klausytojų teisėmis. Iš pirmo kurso pašalinto klausytojo grąžinti neleidžia­ ma.

Klausytojų priėmimo, perkėlimo ir grąžinimo klausimai paprastai sprendžiami per vasaros atosto­ gas. Išimtiniais atvejais, suderinuš su fakulteto deka­

gali suteikti atostogas iki dvejų metų. Dėl kitų svar­ bių priežasčių atostogos suteikiamos fakulteto Tary­

bos nutarimu.

IV. Universiteto baigimas 30. Baigusiems pagrindines studijas išduodamas aukštojo išsilavinimo diplomas ar bakalauro diplo­ mas arba kito tolygaus kvalifikacinio laipsnio diplo­ mas.

31. Baigusiems specializuotąsias studijas išduo­ damas magistro diplomas.

32. Išduodamas diplomo priedas, kuriame nuro­

domi visi išlaikyti dalykai, jų apimtis ir įvertinimas.

33. Universiteto baigimo diplome nurodomas diplomą gaunančiojo vardas, pavardė, gimimo data ir vieta, įstojimo ir baigimo metai, fakultetas, studijų kryptis bei kvalifikacija, diplomo išdavimo data. Di­

plomą pasirašo Rektorius ir fakulteto dekanas; di­ plomas tvirtinamas Universiteto antspaudu.

34. Klausytojams, nebaigusiems studijų, išduo­ dami liudijimai (akademinės pažymos), kuriuose nu­ rodomi visi išlaikyti dalykai, jų apimtis ir įvertinimas.

35. Klausytojas, prieš gaudamas diplomą, otri patvirtinti, kad jis nėra skolingas Universiteto biblio­ tekai ir kitiems Universiteto padaliniams.

V. Klausytojų išstojimas ir šalinimas 36. Klausytojas gali išstoti iš Universiteto jo pa

ties prašymu.

37. Fakulteto dekanas gali pašalinti klausytoją: 1) negrįžusį >•*> atostogų; 2) dėl nepažangumo (turi tris ir daugiau akade­ minių skolų, neišlaikė baigiamųjų (valstybinių) egza­ minų, neapgynė baigiamojo (diplominio) darbo,

nustatytu laiku neatliko kitų studijų plane numatytų užduočių); 3) už šiurkštų drausmės pažeidimą; 4) už sutarties su Universitetu nevykdymą.

38. Fakulteto dekano įsakyme nurodoma šalini­ mo (išstojimo) priežastis. Šį įsakymą tvirtina Rekto­ rius.

39. Klausytojai, išstoję arba pašalinti iš pirmo kurso, į Universitetą priimami bendra tvarka.

VI. Klausytojų drausmė 40. Klausytojas turi laikytis Universiteto vidaus

tvarkos taisyklių, bendravimo ir etikos normų.

41. Taikomos nuobaudos: 1) įspėjimas; 2) papeikimas; 3) griežtas papeiki­ mas; 4) stipendijos atėmimas nuo 1 mėn. iki semest­ ro; 5) pašalinimas iš Universiteto.

42. Nuobaudas skiria Rektorius (1-5 punktai) ir

dekanai (1-4) įsakymu.

VII. Klausytojų organizacijos 43. Universiteto klausytojai gali steigti Universi­

tete mokslo, sporto, meno, savišalpos ir kitokias ne­ politines organizacijas; jas registruoja Senatas.

44. Klausytojų organizacijų veikla gali būti su­ stabdyta motyvuotu Senato sprendimu, o nutraukta

motyvuotu Universiteto Tarybos sprendimu.

Vilniaus universiteto Tarybos Nutarimas Dėl Vilniaus universiteto klausytojų ir studijų nuo­ statų įsigaliojimo Vilniaus universiteto Taryba nutaria: 1. Vilniaus universiteto klausytojų ir studijų nuo­ statai įsigalioja nuo 1994 m. vasario 22 d., išskyrus 7,

11 ir 12 punktus, kurie įsigalioja nuo 1994 m. rugsėjo 1 d.

2 Laikyti negaliojančiais Senato patvirtintus nu­

tarimus, kurie prieštarauja Nuostatams

1994 02 22

Pirmininkasprof. hab. dr. R. Pavilionis

1994.01 -------14 ...............

Universitas Viinensis

12

:?

Lietuvos Studentų ir Jaunimo Kelionių Biuras

Respublika Baškirtas tanas Studentų lyga

ISIC - Tarptautinis Studento ir Moksleivio Pažymėjimas. ISIC tai sutaupyti Jūsų pinigai: 25% nuolaida važiuojantiems traukiniais į Lenkiją, Čekiją, Slova­ kiją, Bulgariją, Vengriją.

50% nuolaida AKADEMINIO DRAMOS TEATRO lankyto­ jams.

Specialios kainos visų rūšių tran. portui. mc - Tarptautinis Dėstytojo Pažymėjimas. Su IT1C keliausite pigiai ir daug.

Specialios lėktuvų ir autobusų bilietų kainos.

15 JAV dolerių pigesni Explorer Pass bilietai.

GO 25 Card - Tarptautinė Jaunimo kortelė. GO 25 Card visiems iki 26 metų.

Iki 40% įvairios nuolaidos keliaujantiems Skandinavijoje.

10-30% pigesnė nakvynė Europoje ir Amerikoje.

Aviabilietai - pas mus jie tikrai pigūs. Nuskraidinsime j bet kurį pasaulio miestą.

Nuolaidos studentams, jaunimui ir dėstytojams: Visiems Su ISIC, ITIC, GO 25 Card Vilnius-Amsterdamas-Vilnius 1170 Lt. 1155 Lt. Vilnius-Ciurichas-Vilnius 1215 Lt. 1190 Lt. Vilnius-Niujorkas-Vilnius 1920 Lt. 1895 Lt. Vilnius-Stambulas-Vilnius 1215 Lt. 1190 Lt. Siūlome naują, labai ekonomišką kelionės būdą - komfortabiliu autobusu iš Varšuvos į daugelį Europos miestų. Tai - reguliarūs tarptautiniai maršrutai, pvz.: Visiems Su ITIC, Go 25 Card, ISIC Varšuva-Londonas-Varšuva 592 Lt. 579 Lt. 560 Lt. Varšuva-Paryžius-Varšuva 492 Lt. 479 Lt. 468 Lt. Varšuva-Frankfurtas/M-Varšuva 356 Lt. 345 Lt. 320 Lt. AU PAIR programa - tai galimybė padirbėti Vokietijoje, Ispani­ joje, Airijoje.

Jeigu Jūs kalbate vokiškai arba angliškai ir mylite vaikus - užeikite pas mus!

Darbo trukmė - ne mažiau kaip 6 mėnesiai. Amžius - iki 24 metų.

Užsienio kalbų kursai Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Švei­

KAS: Jaunimo Darbo ir Poilsio stovykla.

KUR: RespublikaBAŠKIRTASTANASPedagoginioinsti!. to sportinės bazės teritorijoje, prie Pavlovsko vandens saugykl ■; netoli Maginsko (Karaideisko rajonas).

KADA: Š. m. maždaug nuo liepos 10 iki 30 dienos.

AMŽIUS: Nuo 17 iki 35 metų.

DARBAS: 5 dienų po 4 valandas darbo savaitė. Darbo pobū is priklausys nuo dalyvių pasiruošimo: nuo paruošiamųjų statybų u teritorijos apželdinimo darbų. Gautos lėšos bus skirtos stoyykls organizacinėms išlaidoms padengti.

IŠLAIDOS: Kelionė iki Ufos ir atgal. Kišenpinigiai.

STOGAS: Dalyviai gyvens komfetaeiliuose 2-3 vietų kote­ džuose.

PRAMOGOS: Puiki galimybė organizuotižūkles, medžioki,-, iškylas pėsčiomis ir plaukimo priemonėmis.

KUR KREIPTIS: Informacija teikiama VU Studentų Autovybėje (Centriniai Rūmai, Observatorijas kiemelis). TeL- 6144 14 arba 61 79 20.

PASKUBĖKITE! LAIKO ORGANIZUOTI BŪRĮ 1JKO NEBEDAUG.

STUDIJŲ UŽSIENYJE INFORMaUINISCENTRAS PRANEŠA Neseniai nupirktos dvi vertingos knygos: \ 1. OFICIAL/GUIDE TO EUROPĖAN MBA PROGRAMS ed. by

A Ihde, L Stererink.

(MBA ąn'd eųjivalent programines offered by Euro

2. /g.RADUATE

DĖMESIO! Penktakursių... pirmakursių, daktarantų, hab. daktarų, asisten­ tų, personalo darbuotojų, laikraščio „Universitas Viinensis” žurna­ listų žiniai! Jeigu jūs nenorite vasarą nešioti studentiškų kepuraičių ir pažvelgus į jūsų akis (jau) nematyti, kad esate (buvote) Vilniaus universiteto studentai, patariame įsigyti įvairesnės studentiškos atri­ butikos: juodos arba žalios spalvos marškes (marškučius, sportinukus, marškinėlius) su užrašu „Universitas Viinensis 1579”, lipdukus ir gaireles su Universiteto herbu. Susidomėjusieji mūsų pasiūlymu kreipkitės į VU Studentų Atstovybę. Universiteto 3, Observatorijos kiemelis tel. 61-44-14.

Mūsų adresas: Universiteto 3,2734 Vilnius.

Telefonas: 61 16 87, VU CR 53 kab. Tiražas 600 egz.

1.5 spaudos lankų. SL 321. Užs. Nr. 299 Rinko ir maketavo VU leidyklos techninis skyrus.

Spausdino VU spaustuvė.

Redaktorius Aleksandras VALENTAS

MEDICAL

EDUCAT1ON

DIRE

(USA). 1993-94 (including Programs accredited by the

RY itation

Courjcil for Graduate Medica! Education).

loniai kviečiame pasinaudoti!

carijoje. Kviečiame mokytis bendrinės ir biznio anglų kalbos Anglijos koledžuose.

VU Studentų Atstovybė Universiteto 3, Tel.: 614414, 617920

n Business

Schools whZch are members of efmd).

IMEČ 1993

•»» Iš Lietuvos ambasados Vašingtone gauta informacija apie AAaS (The American Association for the Advancement of Science) mokslinic kams skiriamas premijas, į kurias gali pretenduoti ir mūsų mokslininkai | 1) Award for lntcmational Scientific Cooperation (prizas už indei t i

arptautinio mokslinio bendradarbiavimo skatinimą). Jis skirias apdovąloti tiems mokslininkams, kurie atlieka tarptautinius mokslinius tyrimui r rengia tarptautines programas.

Piniginis prizas (2500 USD), atminimo ženklelis bei kelionė j AAAS netinę konferenciją skiriama vieną kartą per metus vasario mėn. Noraitacijas galima siųsti iki 1994 m. rugpjūčio 1 d. į I \

2) AAAS taip pat skiria kitus apdovanojimus: The AAAS Philip Hauge Abclson Prize The AAAS Newcomb Clevcland Prize i The Mcntor Award \ The AAAS Auard for Public Underslanding Of Science and Tflth-

nokigy vThe AAAS Hilliard Roderick Prize in Science. Arms Con Interpational Security.

The AAAS Scientific Frecdom and Responsibility Award The AAAS Westinghouse Science J uomalism Award.

Dėl hominavimo procedūros ir detalių prašome kreiptis j Studijų užsienyje informacijos centrą Vilniaus universiteto centr. r. 46 kamb.

10-17 vak tel. 62 50 53

i

r Europos Mokslo Fordas atsiuntė 1994 6- Europoje vykstančią mokslinių konferencijų sąrašą-—----------