VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS'
C <AI AVIMI JIS
Sifili
1969 m. VASARIO
|
14 d.
|
Nr. 4(664)
llIlilIlIlIlilIlIlIilIlIlN
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS
Kada prasideda sesija? Apie žiemos sesijos rezultatus pasakoja fakultetų dekanai ir prodekanai. Šiandien žodis suteikia mas Filologijos, Medicinos, Teisės ir Gamtos fakultetams.
IEK kartų svarstydavo me mokslo pažangumo rezultatus, tiek kartų ryždavomės daugiau apie pro centus, skolininkų skaičius bei kitokią statistiką nekalbė ti, o analizuoti padėtį iš es mės, užčiuopti tikruosius pa žangos ar atsilikimo vertini mo kriterijus. Vis dėlto ir šį kartą, fakulteto Iprofbiuro pakviesti į gamybinį pasita rimą mūsų „rudens gėrybių" apsvarstyti, statistikos neiš vengėme: per daug ji iškal binga ir verčianti susimąsty ti. Visų pirma į akis krinta pastovus nepažangiųjų pro centas, kuris ir šį kartą fakul tete siekia 23,7 (praeitais me tais 23,4). Kaip ir pernai, ir užpernai, nepažangiausi yra antrakursiai (30,4%,), kurių staiga iškylančio nepažangu mo priežastys tebėra iki galo neišaiškintos. Gal antraisiais akademinio gyvenimo metais labiau, negu paskaitos ir kny gos, ima vilioti sostinės pra mogos, o gal mokymo planuo se yra taisytinų dalykų ar dar kas, bet lituanistų gautas dvidešimt vienas dvejetas iš lotynų kalbos, aštuoni rusistų dvejetai iš TSKP istorijos ir, apskritai, žemi kitų egzami nuotų dalykų vidurkiai nelei džia pasitenkinti esama padė timi. Ryškiausias to pavyzdys — II kurso lituanistai, kurie, būdami pirmame kurse, per žiemos egzaminus iš viso bu vo gavę tik 2 dvejetus ir su sesijos vidurkiu 4,15 užėmė
K
vieną pirmaujančių vietų fa kultete, o šįmet, šiaip taip „išspaudę" egzaminų vidurkį 3,45, su savo 25 skolininkais nusirito į patį galą. Net tokie pajėgūs studentai, kaip J. Gasiniauskaitė, Z. Grigaliūnaitė, D. Mikšytė, A. Narmontas, neišlaikę dviejų egza minų, gavo iškvietimus į „sesio pigrorum", apie kurią dar bus progos pakalbėti. Vieną iš žiemos sesijos ne tikėtumų pateikė anglistai: jų penktakursiai (būrys, tie sa, nemažas — 54) gavo 11 dvejetų iš specialybės dalykų ir 14 dvejetų iš filosofijos is torijos. Vienu, kuo tikrai ne galima paaiškinti šio reiškinio, — tai visuomeniniu darbu, nes ko ko, o jau anglistų į ši darbą įtraukti fakulteto orga nizacijoms niekada nesisek davo. Girdi, jie turį daug mo kytis — laiko nesą. O štai ir,to mokslo rezultatai. Įdo mu, ką apie tai galvoja pati skaitlingiausia fakultete 'ang listų komjaunimo organizaci ja? Svarstydami pažangos per spektyvas, naujų receptų tuo tarpu dar nesugalvojome. Gal naujų nė nereikia. Reikia tik labiau suaktyvinti studentų savarankišką mokymąsi, apie kuri daug kalbėjome mokymo komisijose, tačiau, matyt, dar ne viską padarėme. Fakulteto centrinė mokymo komisija ir specialybių komi sijos rudens semestre gana daug nuveikė, kontroliuoda mos akademinę drausmę, spar-
tindamos akademinių įsiskoli nimų likvidavimą. Sunkiau joms sekėsi su koliokviumu ir kitų savarankiško studentų mokymosi kontrolės priemo nių organizavimu bei koordi navimu. Per mažai paramos jos susilaukė iš kuratorių (taip mes vadiname kursų šefus), kurių pirmoji pareiga yra ne tik rūpintis šiomis priemonė mis, bet ir jų rezultatais do mėtis. O kad koliokviumai ir sistemingi kontroliniai darbai save visiškai pateisina, jau įsitikino daugelis mūsų dėsty tojų. Koliokviumų dėka (mū suose jie organizuojami ne tik žodžiu, bet ir raštu), smarkiai pagerėjo studentų žinios iš li teratūros istorijos, lietuvių dialektologijos, lietuvių bei rusų literatūrinės kalbos isto rijos, germanų filologijos įvado, anglų k. teorinės gra matikos ir t. t. Žodžiu, iš visų tų disciplinų, kurių dėstytojas per visą semestrą ne tik pa skaitas skaitė, bet ir studentų žiniomis bei įgūdžiais, nelauk dami egzaminų sesijos, domė josi. Dėl to fakulteto visų spe cialybių mokymo komisijos yra pasiryžusios pavasario se mestre pavyzdingai sutvarky ti koliokviumų vyksmą ir jų rezultatų apskaitą. Fakultete yra nemažas bū rys studentų, kurie giliai ir su
moksline aistra studijuoja sa vo būsimą slpecialybę. Iš to kių ypač geru žodžiu galima paminėti mūsų penktakurses — romanistes I. Golubenko ir S. Bakonavičiūtę, anglistę N. Kaikarytę, lituanistę D. Bajorūnaitę-Girdenienę, germa nistę I. Tumavičiūtę arba ir žemesnių kursų atstovus — II k germanistę G. Marcinke vičiūtę, II k. lituanistą P. Skirmantą, III k. anglistę G. Markevičiūtę... Visų, aišku, neišvardysi, tačiau, deja, dar daug yra ir tokių, kuriems trūksta mokslinio smalsumo, noro labiau įsigilinti į studi juojamo dalyko esmę. Dėl to iš dalies gal kaltos ir kai ku rios mūsų paskaitos, kuriose norime patys pasakyti visa, ką studentas privalo žinoti, nors dalį tų tiesų ir pats ga lėtų nurodytuose šaltiniuose susirasti. Galime tik pritarti filolog. mokslų daktaro Vyt. Mažiulio minčiai, iškeltai, analizuojant žiemos sesijos rezultatus, kad „reikėtų dau giau probleminio dėstymo: dėmesį skirti ne faktų klasi fikacijai, o metodams, kurie veda į tą klasifikaciją. Kuo mažiau iracionalių postulatų, neginčijamų teiginių! Ne tiek dėmesio faktų gausybei, kiek tam, kad studentai įprastų moksliškai galvoti!"
KOMITETŲ
Apie nepažangiuosius pra-1 dėjus, gal dera ir užbaigti jais. Jiems skirta „Sessio pi grorum", kurią fakultete or- Į ganizuojame jau antrą kartą. Si II neeilinė sesija prasidėjo vasario 3 d., kada atšaukėme iš atostogų akademinius sko lininkus. Mūsų manymu, sko lininkai neturi teisės naudotis pilnomis atostogomis ir dalį jų privalo skirti savo laiku neatliktiems darbams. Anks čiau skolininkais susirūpinda vome tik po vasario 20 d., kai laikas skoloms likviduoti jau būdavo praėjęs. Kadangi rugpjūčio mėnesį organizuoto ji „Sessio pigrorum" save pa teisino, tai ir dabar mokymo komisija ėmėsi darbo: atosto gų pradžioje išsiuntinėjo na miškiams laiškus, informuoda ma apie sesijos pradžią ir tvarką, dekanatas paruošė se sijos tvarkaraštį, belieka laukti, ką padarys patys sko lininkai. Jie žada visas skolas likviduoti iki vasario 15 d. Ką gi. Pažiūrėsime, kaip sek sis. doc. J. BALKEVIČIUS Filologijos fak. prodekanas
IRMIAUSIA norisi pasa kyti, kad šių metų žie mos sesijos rezultatai Gamtos fakultete geresni, ne gu pernykštės: įvertintų ne patenkinamais pažymiais yra 60 studentų (iš jų 52 kom jaunuoliai), o pernai tokių bu vo apie šimtą. Pirmūnų skai čius (68) viršija skolininkų skaičių. Šia proga noriu pa sveikinti pirmosios sesijos pirmūnus J. Ambrazevičiūtę, P. Burzdžiu ir D. Urbonaitę. Kai kuriems kursams sesija buvo gana sunki — po 5 egzaminus turėjo biologijos specialybės III k., biofizikos II (Nukelta i 2 psl.)
P
LAIKRAŠTIS
Nuo penktadienio... C Universitete viešėjo gru pė armėnų tautybės užsienie čių, besimokančių Jerevano Politechnikos institute. O Mūsų kavinėje įvyko susitikimas su Voronežo vals tybinio universiteto miniatiū rų teatro artistais. Susitikime dalyvavo dramaturgas K. Sa ja, pasidalinęs savo mintimis apie dabartinį teatrą, mūsų universiteto „Fakto" vadovė I. Stravinskienė. Svečiai paro dė keletą ištraukų iš spektak lio, dainavo „Grenadą", „Katiušą", kartu su mumis šoko lietuviškąjį „Jurgelį". O vasario aštuntą dieną aktų salėje mūsų studentai žiūrėjo Voronežo universiteto studentų miniatiūrų teatro spektakli. G Jau pasirašyta sutartis dėl darbo ir poilsio stovyklos organizavimo Kapsuko rajono S. Nėries kolūkyje. Pernai ši stovykla, vadovaujama A. Kupčinsko, pripažinta geriau sia universitete. Per visą va sarą buvo atlikta darbų 4786 rublių sumai. C Įvyko Filologijos fakulte to dėstytojų gamybinis pasita rimas, kuriame buvo nagrinė jami rudens semestro sesijos rezultatai. Analogiški susirin kimai įvyko ir kituose fakul tetuose. 0 Vasario vienuoliktą uni versitete žinoma respublikos literatūros kritikė V. Zaborskaitė apgynė filologijos moks lų daktaro disertaciją. Kriti kės darbe nagrinėjama lietu vių poezijos klasiko Maironio kūryba.
...iki penktadienio
Prieš pusę amžiaus Artėja kovo 13 diena — ryški data ilgoje mūsų se nojo universiteto istorijo je. Tą dieną prieš pen kiasdešimt metų (1919) Lietuvos ir Baltarusijos TSR Liaudies Komisarų Tarybos dekretu buvo atidarytas Vilniaus uni versitetas. 1832 metais uždarius universitetą, apie jo atkū rimą ne kartą buvo galvo ta. Rusijai pralaimėjus Krymo karą, buvo atsira dę kiek vilčių, tačiau pra laimėtas 1863 metų sukili mas Lenkijoje ir Lietuvoje bei Muravjovo — Koriko valdžia jas palaidojo. Pra sidėjo Ilgai trukęs spaudos draudimo laikotarpis, kada apie universiteto atidary mą Vilniuje nebuvo ko ir
galvoti. Tik 1918 metais susikū rusi Tarybų valdžia vėl at vėrė lietuvių tautai seno sios akademijos duris. Brangūs skaitytojai, gal Jūsų tarpe yra tų devynio liktųjų metų neužmirštamų dienų liudininkų, gal kas nors iš Jūsų turi doku mentinės medžiagos apie universiteto atkūrimą. La bai laukiame Jūsų laiškų. Kartu kreipiamės į visus dėstytojus ir studentus. Papasakokite apie savo ke lią j universitetą, apie jo šiandieną — puikius Alma Mater žmones, jos fakul tetus, katedras, laboratori jas. Pasidalinkime šios gražios šventės išvakarėse prisiminimais, džiaugsmais ir rūpesčiais.
Fotokonkurso „VLKJS-50" laureatai. Pirma vieta. I. DAGYS — „Laiškas" (premija — ir poilsio stovykloje užsieny) e).
teisė dalyvauti vasarą darbo
2 psl.
TARYBINIS STUDENTAS
Kada prasideda sesija? (Atkelta iš 1 psl.)
giausia skolininkų yra akade minės drausmės laužytojų tar pe. Grupių pažangumas daug priklauso nuo darbo nuotai kos. Ne tik grupių vadovai, bet ir visas pedagoginis perso nalas turi ugdyti meilę kny gai, savo specialybei, moksli niam — tiriamajam darbui. Pažymėtina, kad skolininkų tarpe nėra SMD narių. Bloga darbo nuotaika bendrabučiuo se. Ne geresnė, o dažnai dar blogesnė privačiuose butuose gyvenančių studentų tarpe. Tik mes per maža jais, deja, domimės. I. ŠARKINIENĖ Gamtos fakulteto prodekanė
k. (dar vieną egzaminą jie iš laikė prieš sesiją), bet skolų čia liko labai nedaug. Pami nėtina hidrogelogijos ir inži nerinės geologijos IV k. lat vių — estų grupė, kur tik viena studentė gavo vieną trejetą, o kiti egzaminus iš laikė tik gerai ir labai gerai. Priešingybė II k. latvių — estų gr., kur tik vienas stu dentas sesiją baigė be skolų. Pernai žiemos sesijoje dau giausia įsiskolinimų buvo iš fizikos, nes studentai nedirbo semestro metu, atsisakė lai kyti koliokviumus, ir pagaliau nutarė kolektyviai pabėgti. Pabėgėliai negavo stipendijų. ODOS, nepastebimai pra Tai buvo nemaloni ir brangi bėgo įtempto darbo pamoka. Grupę teko apsvars pusmetis. Praeityje liko tyti atvirame komjaunimo su sirinkime, kursuose, akade ir žiemos egzaminų sesija. Džiugu, kad absoliuti dau minėje komisijoje, išplėsti niame bendrosios fizikos ka guma studentų sistemingai tedros posėdyje. Matyt, visa mokėsi viso semestro metu ir tai padėjo. O fakultete jau rimtai ruošėsi egzaminų sesi tapo tradicija žiemos sesijos jai. Dar gruodžio mėnesio pir rezultatus svarstyti atvirame moje pusėje atskiri kursai rinkosi į gamybinius pasitari komjaunimo susirinkime. Žinoma, fizika ir toliau lie mus, dalyvaujant atskirų dis ka nelengvu dalyku: nedirbu ciplinų dėstytojams, kurso sieji ir šįmet turi įsiskolini vadovui bei dekanato atsto mų, bet tai jau daugiau ar vui. Tokių pasitarimų tikslas mažiau suprantamas dalykas. yra išsiaiškinti esamą moky Vis dėlto, didesnės apimties mosi ir pasiruošimo egzami ir sunkesnių disciplinų ko nams situaciją kurse, pareikš liokviumai padeda kelti pa ti savo pageidavimus bei pre tenzijas. Teisinga ir griežta žangumą. Pirmiesiems kursams ir to dėstytojų kritika atsiliekančių liau sunkiais barjerais lieka studentų adresu neretai juos aukštoji matematika, fizika, mobilizuoja (tiesa, nors ir chemija, bet kas rimtai dirba, pavėluotai) ir pasitempę, kai kurie iš jų likviduoja padary nesuklumpa. Iš visuomeninių mokslų šios tas spragas semestro eigoje. sesijos metu silpnai išlaikyta Todėl tokius pasitarimus, ku politinė ekonomija, geografi rie vyksta prieš kiekvieną eg jos spec. IV k. (iš 21 studento zaminų sesiją, mes vertiname 9 turi įsiskolinimus). Tuo tar teigiamai. Fakulteto katedros, savo pu geografams politinė ekono mija yra viena iš pagrindinių ruožtu, organizavo studen tams tiek grupines, tiek indi disciplinų. Kuo toliau, tuo vis labiau vidualias konsultacijas ir su įsitikini, kad skolininkus ne darė visas galimybes naudotis tiek paveikia svarstymai fa ruošiantis egzaminams la kultete, kiek pranešimas tė boratorijomis bei vaizdinėmis vams. Labai dažnai skolininkų mokymo priemonėmis. Ir štai dabar ši egzaminų tėvai būna neteisingai infor muoti, nežino tikros padėties. sesija liko jau praeityje. Ko Dėl to grupės, jų vadovai tu kie gi jos rezultatai? Į visus ri į tai atsižvelgti ir palaikyti egzaminus atvyko 93,9% stu glaudesnius ryšius su skoli dentų. Tai reiškia, jog beveik ninkų tėvais. 6% studentų nesugebėjo laiku Teigiamai reikia vertinti atsiskaityti už praktikos dar vis daugiau skatinamą uni bus ir surinkti visas įskaitas versitete skolų likvidavimą iki (tiesa, absoliučią daugumą to semestro pradžios, nes skoli kių studentų pateikė II kur ninkai labai blogai lanko už sas). Išlaikė visus privalomus siėmimus ir tuo pačiu dar egzaminus sesijos metu 83,1% giliau brenda į skolas. Dau studentų. Vien labai gerais
R
Musų konsultacija
Jeigu neišlaikei egzamino • ••
pažymiais atsiskaitė 8,9% rai žinomas dėsningumas: ne studentų, labai gerais ir ge patenkinamas žinias parodė rais 29,2%l Taigi, daugiau nei tie studentai, kurie per ištisus trečdalis studentų išlaikė vi metus mokėsi nesistemingai, 5į kartą „TS" konsultuoja ti kurso tik du kartus per vi sus sesijos egzaminus be tre nesiruošdavo atskiroms praty tuos studentus, kurie dėl są studijų laikotarpį. jetų. Dvejetus gavo 9,8% stu boms, praleidinėdavo paskai įvairių priežasčių neišlaikė — O per kokį laikotarpį dentų. Tuo būdu, visumoje, tas. egzamino arba negavo įskai studentas turi likviduoti sko medicinos fakulteto žiemos Vyresniųjų kursų studentai tos. I mūsų korespondentės las? egzaminų sesijos rezultatai egzaminuose pasirodė žymiai M. VAITIEKŪNAITĖS klau — Pasibaigus sesijai, per kiek geresni, negu pernykš tvirčiau. simus atsako Mokymo dalies penkioliką dienų. čiai. Nėra abejonės, kad pavasa vedėja I. RAGELIENĖ. — Ar turi teisę studentas, Džiugu taip pat, kad šįmet rio semestrui prasidėjus, žie — Sakykit, už kiek neiš laiku išlaikęs skolas, gauti geriau nei pernai laikė savo mos egzaminų sesijos rezulta laikytų egzaminų ar įskaitų stipendiją? pirmuosius egzaminus I kurso tus nuodugniai išanalizuos išbraukiama iš studentų sąra -— Gali, bet tik išimties studentai. Tačiau ir šiame tiek fakulteto katedros ir dės šų? tvarka: pablogėjus studento kurse pažangumas nevienodas tytojai, tiek ir komjaunimo — Pagal instrukciją — už materialinei padėčiai. Tada įvairiose specialybėse. Ge organizacija bei atskiri kur 3 skolas. Tačiau kartais da stipendiją skiria rektorius. riausiai pasirodė gydomosios sai ir akademinės grupės. — O ar galima skolininkui romos išimtys sergantiems. O specialybės studentai ir kur jeigu studentas neišlaiko vie pereiti į neakivaizdinį arba Doc. A. SVICIULIS kas blogiau pediatrijos ir sa no ar dviejų egzaminų per vakarinį skyrių, arba net į Medicinos fakulteto nitarijos specialybių atstovai. nustatytą laikotarpį, tai jis kitą aukštąją mokyklą? prodekanas Taip, iš 24 dvejetų, kurie bu — Negalima. Reikia būtinai paliekamas antriems metams. vo parašyti šio kurso studen Tarp kitko, paliekama karto- išlaikyti įsiskolinimus. ŽIUGU, kad Teisės fa tams, tik 4 tenka gydomajam kulteto studentai, rimtai skyriui (nors studentų čia dau dirbę per visą semestrą, giausia), likusieji — mūsų šią sesiją išlaikė gerai. Jau būsimiems pediatrams ir pro keletą iš eilės mūsų fa filaktinės medicinos atsto kultetasmetų pagal pažangumą yra vams. Tuo tarpu, iš 16 stu Studentų prašymu perspaus liekamas pirmakursis antriems gretose universitete. dentų (tai sudaro 10%), išlai pirmose diname iš ankstesnio „Tarybi metams? Nebuvo išimtis ir pastaroji se kiusių egzaminus vien labai sija. Vien labai gerais pažy nio studento" numerio mūsų ATSAKYMAS. Nepalieka gerais pažymiais, net 13 stu miais egzaminus išlaikė 11,7 korespondento A. DARGŪNO mas. Tuo pačiu reikia primin dentų iš gydomojo skyriaus ir visų fakulteto studentų. pokalbį su Mokymo dalies ti, jog negalima iš pirmo kur tik 3 iš pediatrinio bei sani proc. so pereiti ir į neakivaizdinį Geriausiai žiemos egzaminų darbuotoju B. ŠAKALIU. tarinio skyrių. išlaikė II ir IV kursai. KLAUSIMAS. Jeigu pirmo arba vakarinį skyrius. Kaip ir kasmet, sunkiausia sesiją Vien penketais ją užbaigė A. kurso studentas pašalinamas KLAUSIMAS. Ar galima praėjusi egzaminų sesija bu Ablingis Kuprija- iš universiteto, ar suteikiamos pirmo kurso studentui pereiti vo II kurso studentams. Jiems novas (II (IIk.),k.),L. A. (II jam kokios nors lengvatos vėl Į kitą specialybę ar kitą aukš teko atsiskaityti su tokiomis k.), A. Dapšys (III Papirtis k.), A. Sartąją mokyklą? stojant į universitetą? disciplinomis, kaip normalioji (III k.), A. Pareigytė ATSAKYMAS. Mokantis anatomija, histologija-embrio- palius ATSAKYMAS. Tokiu atveju (IV k.), A. Uirmonas (IV k.), pirmus metus, nėra galimybių logija, o taip pat politinė eko ir į aukštąją mokyklą jis priima kt. Šie studentai yra ne tik nomija. Kaip tik šiame kurse mas bendrais pagrindais. Ir tik pereiti į kitą specialybę. vyksta pagrindinis nepažan- gero mokymosi, bet ir neprie vyresniųjų kursų studentai, KLAUSIMAS. Dažnai domi kaištingo elgesio pavyzdys gių studentų atsisijojimas. kitiems. pašalintieji iš universiteto dėl masi, ar galima pirmo kurso Kaip tik dabar labiausiai iš vienokių ar kitokių priežas studentui išeiti j akademines Be abejo, kaip ir kitose, čių, pateikę palankias charak atostogas? ryškėja, kas iš būsimų gydy tojų nebijo sunkumų, moka taip ir šioje sesijoje neapsi teristikas, vėl priimami į tą ATSAKYMAS. Žinoma, ga prisiversti įtemptai dirbti ir eita be deguto šaukšto. Aš- pati kursą, iš kurio buvo pa lima, jeigu tik pristatoma re tuoni fakulteto studentai ga kas negali pakelti didesnio šalinti. komendacija iš Aukštųjų mo krūvio, nesugeba sistemingai vo nepatenkinamus pažymius, KLAUSIMAS. Įdomu, ar pa- kyklų poliklinikos. o keturi neišlaikė visų įskai mokytis ir mąstyti, o tuo pa čiu įsisavinti minimumą būti tų. Daugiausia tokių studentų nų žinių. Vien iš anatomijos yra IlI-me kurse. Tai M. Buir histologijos studentams bu kantaitė, R. Gečaitė, J. Lietu vo parašyti 47 dvejetai. Nėra vininkas. Kurso ir fakulteto organizacijos abejonės, kad dalis studentų, visuomeninės reikiamai pasitempę, sugebės bei dekanatas turėtų labiau dar pasitaisyti. Tačiau, deja, kontroliuoti šių studentų mo Neseniai mūsų universiteto tada užėmė prizinę vietą. Vojau dabar galima tvirtinti, kymąsi semestro metu ir jiems studentai susipažino su vie ronežiečiai šią pergalę ir lai padėti. Juo labiau, kad dau kad dalis studentų nepateisino nu geriausiu šalies aukštųjų ko savo teatro gimimo diena. į juos dėtų vilčių, nes, ir kar guma jų nepatenkinamus pa mokyklų — Voronežo Valsty Nuo to laiko praėjo keletas todami šį kursą, mokėsi ne- žymius gauna nebe pirmą binio universiteto studentų metų, per kuriuos šis kolekty sistemingai, praleidinėjo už kartą. miniatiūrų teatru. Susikūrė šis vas iškovojo autoritetą ne tik Fakulteto kolektyvas, iš kolektyvas, palyginti, neseniai. savo studentų tarpe, bet ir vi siėmimus, ir nenuostabu, kad vėl labai silpnos žinios ir ne analizavęs žiemos sesijos re 1966 metais Maskvoje vyko same mieste. zultatus, yra pasiryžęs siekti, aukštųjų mokyklų teatrų fes išlaikyti egzaminai. Pernai Odesos universiado Trečio kurso studentams kad fakultete nebūtų nė vie tivalis, kuriame dalyvavo ir je teatras iškovojo pirmąją no nepatenkinamai besimo „sunkiausiai įkandamas riešu Voronežo universiteto atsto vietą. tas" buvo mikrobiologijos eg kančio studento. vai. Teatras, sudarytas iš Che Scenarijus savo spektak zaminas (24 dvejetai). Ir čia Doc. A. CIRTAUTAS mijos ir Filologijos fakultetų liams studentai kuria patys. išryškėjo tas pats visiems ge Teisės fakulteto prodekanas meno saviveiklos kolektyvų, I. SlLAITĖ
D
Kas domina pirmakursį
SUPAŽINDINAME
Šalyje Y Jerevano (Armėnijos TSR) Politechnikos institutas įkurtas 30-jų metų pabaigoje. Dabar jame yra aštuoni fakul tetai, kuriuose studijuoja 14 tūkstančių studentų. Tai pati didžiausia aukštoji mokykla Armėnijoje. Instituto studen tai turi savo studentišką teat rą, Akademinį chorą. Ypač populiarus respublikoje insti tuto studentu konstravimo biuras, kuris visuomeniniais pagrindais projektuoja kaimo vietovėse kavines ir kitus kultūrinius bei ūkinius, pasta tus. Jerevano Politechnikos in stitute mokosi apie 100 armė nų tautybės užsieniečių.
žiuri, sudaryta iš „Min ties“ leidyklos meninio re daktoriaus R. Dichavičiaus, Respublikinio kul tūros-švietimo darbo mokslinio-metodinio kabi neto fotografo H. Liandzberqo, universiteto kom jaunimo komiteto ir „Ta rybinio studento“ redakci jos darbuotojų, suvedė fo-
tokonkurso „VLKJS-50“ re zultatus. Konkurse daly vavo 12 autorių, pristatę 206 darbus, žiuri nutarė: pirmąją vietą skirti Tei sės fak. III kurso studen tui I. DAGIUI, dvi antrą sias — Gamtos fak. V kurso stud. J. KETLERIUI ir neakivaizdinio skyriaus stud. Alg. BITVINSKUI, dvi
trečiąsias — Istorijos fak. II kurso stud. M. KURAI ČIUI ir Ekonomikos fak. vakarinio skyriaus IV k. stud. G. MEDZEVIČIUI. Fotokonkurso laureatai: J. KETLERIS - „Studen tiška vasara“ (kelionė į šalies aukštąją mokyklą. Alg. BITVINSKAS „Ke leivė“ (vertinga oova’.a).
Y Maskvos Aukštojoje tecnhikos mokykloje yra lek torių — tarptautininkų mo kykla, kurioje mokoma orato riaus laikysenos, aiškiai iš reikšti savo mintis, ramiai va dovauti pokalbiui. Tarptautininkai — studentai iš MATM skaito paskaitas Archangelske, Ašchabade, Orenburge ir daugelyje kitų miestų.
3 psL
TARYBINIS STUDENTAS
ANTRAS ORDINAS Tik įstojus į universitetą, jaunuoliui pirmoji rim čiausia problema yra jo adaptacija, t. y., pritapimas prie sąlygų, kuriose žmogus atsidūrė. Kitaip sakant, reikia priprasti prie reikaląvmų, kuriuos kelia aukštoji mokykla, studijos, dalyvavimas visuomeniniame darbe ir t. t. Iš pirmo žvilgsnio vyresniuosiuose kursuose, ro dos, studentas, jau tampa „savu žmogumi" fakultete, universitete. Tačiau, kaip rodo, gilesnė studentų tarpu savio santykių analizė, yra kur kas sudėtingiau Jeigu pirmame kurse jaunuolis daugumoje priima viską, ką diktuoja ta naujoji, kur jis atsidūrė, aplinka, tai vėliau jis pradeda svarstyti, stengiasi atsirinkti visa tai, kas naudinga, dažnai vedamas egoistinių sumetimų. Tačiau kiekvienas žmogus — tai naujas pasaulis, kurį neretai sunku pažinti. O juk svarbu, kad studentas, baigęs universitetą, taptų ne tik geru specialistu, bet ir idėjiškai subrendęs. Tur būt, ir bus tokios priežastys, paskatinusios pradėti mūsų laikraštyje naują pokalbį, į kurį kviečiame įsijungti visus mūsų skaitytojus. Spausdiname anketą, Į kurią jau gavome keletą atsakymų. 1. Jūs laimingas, kad pavyko įstoti j universitetą? Ar patinka pasirinktoji specialybė? Kodėl? 2. Papasakokite, kaip atrodė Jums universitetas pir maisiais studijų mėnesiais? Ar sunku buvo pritapti prie draugų, sąlygų, reikalavimų ir panašiai? 3. Kokios priemonės ir renginiai (kurse, fakultete, universitete) suartina Jus su Alma Mater, kolegomis, at skleidžia Jums studentiško gyvenimo grožį, pasirinkto sios specialybės patrauklumą? 4. Jeigu dalyvaujate visuomeninėje veikloje, tai ar šis krūvis Jums yra kuo nors naudingas? Jeigu tai kuo?
2. Baisiai atrodė. Visi sve timi. Atrodė, kad visi geni jai. Tokie išdidūs vaikščiojo. O tu visų kvailiausia. Prie reikalavimų, sąlygų priprasti lengva. Prie draugų (pritapti sunku. Ir dabar nesijaučiu pritapusi. 3. Kurso, fakulteto mastu, priemonių, kurios suartintų, nebuvo, Apie universiteto rengiamas priemones sužino me po laiko. Trečiakursė fizikė
1. Taip. Fizika man patin ka todėl, kad šis mokslas perspektyvus, plačiausiai ap imantis ir apibendrinantis vi sus gamtos reiškinius, visatą. 2. Pirmaisiais studijų me tais universitetas man buvo — Alma Mater šventovė, nors tas iš dalies nesiderino su buvusiomis Fizikos-mate matikos fakulteto patalpomis, bet vis vien tai buvo Alma Mater! Prie sąlygų ir reika lavimų pripratau greit, sutikau daug gerų draugų, ypač sportininkų tarpe. 3. Tokios priemonės, kaip įvairios sportinės varžybos, draugystės vakarai, ypač me diumas, vis gilesnis susipaži nimas su fizika. 4. Visuomeninė veikla ir man naudinga tuo, kad geriau
supranti draugus, išmoksti bendrauti su žmonėmis, juos labiau vertint. V. BAUŽA ketvirto k. fizikas 1. Buvau labai laiminga tą dieną, kai sužinojau, kad esu priimta. Universitetas visad atrodė, kaip kažkas nepapras to, beveik šventovė, gal todėl nestojau į jokią kitą aukštą ją mokyklą, nors ten irgi ga lėčiau studijuoti tą pačią specialybę. Pasirinktoji slpecialybė patinka. Jei nepatik tų, tur būt, iš karto būčiau palikusi ją. O kodėl, man sunku paaiškinti. Nelengva įtikinti, kad tikslieji mokslai gali dominti. Tiesiog reikia mėgti juos. Tada viskas bus įdomu, net ir „sausos" aukš tosios matematikos paskaitos. 2. Prie draugų pritapti bu vo lengva, gal todėl, kad vi si buvom nepažįstami, ieško jom naujų draugų. Prie rei kalavimų ir naujų sąlygų pri prasti buvo sunkiau. Didelis paskaitų krūvis, savarankiš kas darbas atimdavo kartais ir didesnę laisvalaikio dalį. 3. Man atrodo, „fuksų krikštynos" (jei jos sumaniai organizuotos), darbo ir poil sio stovyklos (jas ilgai prisi menam), na, ir kitos tradici nės studentų šventės visada bus mėgiamos ir lankomos. 4. Visuomeninėje veikloje nedalyvauju, esu net ne kom jaunuolė. Mūsų grupėj net komjaunuolių dauguma neda lyvauja. O ką jau kalbėti nekom j aunuolius I Trečiakursė fizikė Aš negalėjau neįstoti, kelio neįsivaizdavau ir neįsivaizduoju. Specialybe (jos pedagoginiu profiliu) aš biauriuosi. Patinka pats stu dijuojamas dalykas. Jei rei kėtų vėl stoti, tai tik į tą pačią specialybę, nors univer sitetas ir neduoda tiek, kiek tikėjausi. Tiksliau, duoda per daug, bet nereikalingų daly kų.
2. Pirmaisiais studijų me tais aš buvau labai nusivylu si. Bet ne tik universitetu, — čia prisidėjo ir gyvenimo są lygų pasikeitimas. Vis bijo jau, kad išmes iš universiteto, nors mokiausi, tur būt, neblo giausiai. Ir dabar aš nelabai patenkinta tvarka mūsuose. Reikėtų įvesti laisvą paskaitų lankymą, neblogai būtų ir individualus egzaminų laiky-
Dešimtą vasario Leningra de koncertų salėje „Oktiabrskij" įvyko iškilmingas susirin kimas, skirtas Leningrado Le nino ordino A. Ždanovo uni versiteto 150-čiui paminėti. Aidint audringiems plojimams, TSRS Aukštojo ir specialiojo mokslo ministras B. Jeliūtinas prisega prie universiteto vė liavos antrą ordiną — Darbo Raudonosios vėliavos ordiną, kuriuo ši aukštoji mokykla apdovanota už pasiekimus, auklėjant jaunąją kartą ir ruošiant specialistus. Po to susirinkimo dalyviai 3. Pasirinktosios specialy su dideliu pakilimu priėmė bės patrauklumą atskleidžia' sveikinimo laišką TSKP Cent grynai individualus darbas? ro komitetui. Malonumą galima rasti tik darbe, knygose. Gal tai todėl, kad mano specialybė — lite-1 ratūra. Nepripažįstu fanfarų ir kažkokių priemonių. Tiesa,1 pirmuosiuose kursuose mes — Už ką?! įdomiai ginčydavomės kurso — Mes jį buvome įparei susirinkimuose. Ne tiek dėl goję užsakyti „Tarybinį stu specialybės (tada dar nesijau- dentą" 1969-iesiems metams, dinom, kad teks būti moky o jis —pamiršo! tojais), kiek apskritai: apie Taip, kaltas jis didžiai. Bet komjaunimą, gyvenimą, žmo neskubėkite. O gal dar galima nes. Štai tų ginčų metu ir pa-1 užsiprenumeruoti? Reikia su žinom vieni kitus. Tiesa, tie žinoti. Bėkime į redakciją. ginčai neatvedė į gera. Kai Dar nevėlu užsiprenume kurie mūsų draugai išėjo iš ruoti „Tarybinį studentą" komjaunimo. Jie buvo kaž-j 1969-iesiems metams. Prenu kieno (pasmerkti. Kažkas pa? meratą priima visuomeniniai rašė straipsnį į „Studentą "i spaudos platintojai, profor(deja, nelabai protingai!! i gai. Pirmadieniais, antradie O šiaip mes daugiausiai; niais, trečiadieniais Ir penk dirbam individualiai ir bend-: tadieniais nuo 10 iki 17 vai. raujam siaurame ratelyje. laikraštį galima užsiprenume Mano nuomone, masiniai ren? ruoti ir redakcijoje. Kaina 3 mėn. — 24 kap., giniai ne kažką duoda. Ka? žin, ar jie taip jau ugdo mei iki mokslo metų pabaigos — kap. lę universitetui? O apskritai 32Jeigu norite reguliariai čia viskas labai sudėtinga. gauti mūsų laikraštį, nevėStudentiško gyvenimo gro tuokite! žis. .. Kas jį atskleidžia? Jau sakiau, kad laimingu galima jaustis tik tada, kai ką nors padarai. Kai kas, sako, jau? čia malonumą žiūrėti „Fakto" programą arba joje dalyvauti. Žinoma, kas kam. Man visa tai ne prie širdies. Va, tik teatrinę studiją pripažįstu.
mas, tai yra, laikyti egzaminus tada, kai pasiruošei. Labai negreit pripratau prie naujų reikalavimų, bet tai jau grynai mano individuali sa vybė — nemoku greit pri-’ prasti prie žmonių, prie naujų sąlygų- Apskritai, pirmieji metai universitete —• įspūdin giausi. Juk mes ir gyvenam tuo, kas neįprasta. O jei jau prie visko pripratę, viskas tas pats ir niekuo nesistebim —“ argi mes gyvenam?
I
Jis užmiršo
4. Visuomeninėje veikloje nedalyvauju. Manau, kad ir kitiems ta visuomeninė veik la ne kažką duoda. Svarbu, kad ji duoda pačiam visuo menininkui. Jeigu jam tai patinka, tegu dalyvauja. Man tai ji nieko neduotų. Ne tokio tipo aš žmogus. Bandžiau, ir žinau. Gana skeptiškai į tai žiūriu. Lietuvių k. ir liter. spec., ketvirtakursė
APIE ASMENYBĘ IR BALTUS DANTIS
AIP dažnai mes bijome kalbėti apie daugelį da lykų taip, kaip mums atrodo, vengiame išsakyti apie daug ką savo paprasčiausią emocinį įspūdį. Savo įspū džiui apie spektaklį, paveiks lą, filmą ar knygą išreikšti mes ieškome argumentų, in telektualių frazių, madingų teiminų, užsienietiškų autori tetų pavardžių, ir nebepastebime, kad toje mūsų tiradoje trūksta tik mažyčių dalykė lių. . . — esmės, nuoširdumo. Pagįrtina, kad mes nenorim būti nemokšos, neišmanėliai,
T
nėra bloga, kad stengiamės šiek tiek pasipuikuoti savo žiniomis —■ tuo mes jas savo sąmonėje įtvirtiname. Tik gaila, kad tas noras viską už gožia, tampa tikslu mums ro dytis išminčiais ir tuo niekin ti kitus. „Žiūrėkite, kokie balti ir stiprūs mano dantys", — puikuodamiesi rodom juos, reikia ar nereikia, tik riešutų mes jais dažniausiai neperkandam. Paprastai mes iš mokstame vaidinti išminčius — kur reikia, pakalbėti ilgo kai, kur maža žinom, mestelti svarių frazių, kur nieko neži nom, išmintingai palinguoti galva, lygiai taip prie batų priderinti kaklaraištį, prideg ti damai cigaretę ar reikš mingai nusišypsoti. Tačiau ar čia jau ir yra žmogus — as menybė, tikroji jos esmė? Jei ne, tai kur jos ieškoti, kaip surast į ją kelius? Tie keliai painūs ir sudėtingi, dulkėti ir nelygūs, bet jie yra. Pagrin dinis takas j jį — savo
dvasinio skurdo įveikimas, žmogiškosios esmės suvoki mas. To skurdo nenugalėsime paviršutinišku apsiskaitymu ir net savo specialybės neblogu įsisavinimu. Mes, būsimi in teligentai, galime tapti ne tik eiliniais specialistais, bet ir darbo žymūnais, netgi įžy miais mokslininkais ir vis dėlto palikti dvasios skur džiais. Tokiu atveju gerai at liekamas mūsų tiesioginis darbas bus tik abstrakcija ir nežinia, kiek tikro gėrio žmo nėms jis neš. Matyt, svarbiau sias dalykas, nulemiąs asme nybės vertę, yra — būti žmo gumi, savita individualybe, jausti savo gyvenimo nepa kartojamumą ir atsakomybę už tą vieną kartą suteiktą galimybę gyventi. O tai vers mus galvoti ne tik apie save, bet ir apie santykius su kitais žmonėmis, su tais dalykais, kurie yra svarbūs ne tik pa čiam, bet ir kitiems žmonėms. Gamyboje (ar kitokio pobū
džio tarnyboje), užsidirbdami sau duoną bei kitas gyvenimo reikmes, mainais mes duo dam visuomenei savo gamy binio ar kultūrinio darbo vai sius. Čia slypi bendravimas su žmonėmis, tačiau jis yra netiesioginis, sudaiktintas, čia dažniausiai nesimato mūsų asmenybės, mūsų žmogiško sios dvasios. Toks žmonių santykių suabsoliutinimas ve da prie jų susvetimėjimo, prie uždaro individualizmo bei egocentrizmo. Tačiau yra ki ti žmonių santykiavimo bū dai — tai tiesioginiai žmo giškieji santykiai. Būtent šie santykiai yra bene lemtingiausi dvasiniame žmonių gy venime, daro jį optimistiškesnį ar pesimistiškesnį. Žmogus nemėgsta vienodybės — vie nodos spalvos, monotoniškų garsų, suuniformėjusių drabu žių ir ypač vienodų charakte rių, besikartojančios mąstyse nos, supanašėjusių ir per tai lėkštais tapusių jausmų. O
vaikydamiesi paviršutiniško (!) kultūringumo, mes, deja, nei nepastebime, kaip imame vienas į kitą panašėti, kaip tirpsta mūsų individualybės. O tai kaip tik gimdo abejin gumą, dvasinį pasyvumą ar net rafinuotą chamiškumą. Mūsų laikmečio sąlygomis kur kas palankiau asmenybei tarpti yra inteligentijoje. Be tarpiškas sąlytis su kultūrinė mis vertybėmis turtina žmo gų dvasiškai, skatina giliau ir kritiškiau galvoti, subtiliau ir emocionaliau jausti. Dabarti nis viduriniosios ir ypač jau senesniosios kartos valstietis,, ypač darbininkas, yra kur kas toliau nuo kultūros ver tybių, nes su jomis nesusidu ria savo tiesioginiame darbe ir dėl to neišsiugdo poreikio dvasiškai tobulėti. Nykstant liaudies kūrybai, kartu skurdėja ir jos dvasinis pasaulis, primityvėja pasaulėjauta. Tie sa, šiandien liaudies žmogus nebe toks tamsus, neprieta
ringas, nenaivus, viską spren džia protingai ir praktiškai, pakilo jo materialinė gerovė. Tačiau ar vidutinės ir jaunes nės kartos kaimo žmogus be turės tau ką papasakoti apie nepaprastus nutikimus, ar beguos kada jį liūdnesnę aki mirką lyrizmo kupina daina. Ji tebus prisimenama tik ta da, kai „taurus" gėrimėlis mus, padaro žmogų nebenatūraliai jautrų, trokštantį pa prasčiausiai išsirėkti. Žmogus, eidamas su pažanga, sustojo pusiaukelėje — materialinio gerbūvio prieglobstyje, o dva sinės vertybės atitrūko nuo kasdienio gyvenimo. Seniau tos vertybės maišėsi su tam sumu, prietarais, iš to kilo siekimas savitai paaiškinti pasaulio slėpinius, jo sąran gą. Originali mąstysena, kilu si iš žmogaus santykio su gamta, susimaišiusi su fanta zija, gimdė tauraus grožio, kupiną svajonių ir dvasinio tyrumo pasaulėjautą ir iš jos išplaukiantį turtingą liaudies meną bei dorovės supratimą. Su žinojimu, lengvu visko iš-
(Nukelta J 4 psl.)
APIE ASMENYBĘ IR BALTUS DANTIS (Atkelta iš 3 psl.)
aiškinimu atėjo šventos ramy bės laikai, laukuose pritilo dainos, išsislapstė gerosios laumės bei raguotieji kipšai. Ir jau retas kaimo žmogus iš siskiria iš kitu savo keistybė mis ir silpnybėmis, retą bej au dine aplinkinis gamtos gro žis, beguodžia dainos posmas. Ką bekalbėti apie miesto gy ventojus, — kiekvienas turi po tokį pat butą, vaikšto to mis pačiomis gatvėmis, sėdi tuose pačiuose kinoteatruose, žiūri tuos pačius kinofilmus ir tas pačias televizijos progra mas, tuo pačiu laiku grūdasi į tuos pačius autobusus ar tro leibusus. dirba tomis pačiomis valandomis. Tiesa, jį kviečia daugybė afišų — teatrų, kon certų, muziejų, šokių, atrak cionų, šunų parodų. Bet dau geliui tai — tik poilsio pra mogos, neturinčios esminio skirtumo. Civilizacija, nešda ma techninę pažangą, išlais vindama žmogų iš sunkaus fizinio darbo vergovės, turi ir negatyvių bruožų — niveliuo ja asmenybę, įspraudžia ją į laiko ir erdvės rėmus, skur
dina jos dvasią. Kurgi jėga, padedanti atsispirti prieš ta me iš esmės gerame reiškiny je slypintį dvasios skurdintoją? Ji — pačiam žmoguje, jo dvasinėse galiose, jo kovoje už savo tikrąjį žmogiškumą. Kovodamas su stichija, žmo gus vis labiau darėsi žmogu mi, dabar jam tenka išlaikyti tą žmogiškumą, kovojant su jo paties sukurta galinga jė ga — civilizacijos stichija. Teisingai suvokti savo padėtį šiandieninėje žmonijos pako poje, blaiviai įvertinti joje veikiančių jėgų santykį — to kios yra pagrindinės prielai dos tikros asmenybės prasmin gai veiklai. Joms suprasti ne užtenka praryti šimtus knygų ar išklausyti daug paskaitų, nors tai inteligentui ir yra būtina, nes padeda geriau suvokti tas prielaidas. Tačiau nepadės čia nei knygos, nei patys geriausi filmai ar spek takliai, jei juose mes ieškosim tik blizgučių, jei nematysim esmės. Tik jeigu atsakingai ieškosim to savojo vienintelio kelio, stengsimės suvokti sa vo būties prasmę, tik tada mūsų santykis su kultūrinėmis
vertybėmis įgaus esminę reikšmę, tada mums praeis noras vaidinti neklystančius išminčius. Ar ne nuo čia reikėtų pra dėti kalbą ir apie tikrąjį inte ligentiškumą, apie studento dvasinę kultūrą? Ar rievei'etų prisiminti ir studentiškos etikes, tikrosios asmenybės atsakomybės prieš kiekvieną draugą, prieš kolektyvą, prieš save patį. Problemos labai svarbios, o mes tuo tarpu grimztame kasdienybės smulk menose, švaistom joms savo fizinius ir dvasinius sugebėji mus ir dedamės inteligentais, niekaip nesuprasdami, kaip tą inteligentiškumą apibūdinti. Anot mūsų, inteligentas turi būti apsiskaitęs, būtinai su prasti (tiksliau — apsimesti suprantančiu) Kafką, (beje, taip sunkiai gaunamą ir ka žin, ar taip jau būtinai rei kalingą), mokėti komentuoti ką, pavyzdžiui, A. Bučys pa rašė apie M. Sluckį, žavėtis „Altonos atsiskyrėliais" ir bū tinai sėdėti filme „Liepos lie tus" (mano nuomone, gana neblogame), jei jis ir nepatin ka. Kyla klausimas: kam tai
Taip gyvena mūsų kolegos VFR Jauni demonstrantai priver tė nutraukti 1968 m. spalio mėnesį Bonoje vykusį fašisti nės Nacionaldemokratų parti jos susirinkimą. Jų šauksmai „Sig Heill", patyčios, dainos sutrukdė fašistų lyderiui fon Tadenui pabaigti savo karštą kalbą. Buvo prieita iki muš tynių. Vienas iš demonstrantų užšoko ant scenos ir sušuko: „Šalin fašizmą!" tiesiai į fon Tadeno mikrofoną. Kai fašistų partijos galva vis dėlto pradėjo kalbėti, iš salės jis buvo apmėtytas obuo lių nuograužom .Į sceną bu vo paleistas didelis vatos ga balas su ašarinėm dujom ir policijai neliko nieko kito kaip nutraukti susirinkimą.
Linksmoji auditorija Šįkart į „Linksmąją audito riją" kviečiame studentus, šį semestrą pradėjusius peda goginę praktiką respublikos mokyklose. Norėdami įspėti savo kolegas apie būsimus sunkumus, siūlome keletą dia logų, užrašytų įvairių pasaulio šalių mokyklose. Mokytojas niekaip negali atpratinti mažojo Gamilio su augusiems sakyti „tu". Jis lie pia jam frazę „Niekada savo mokytojui nesakysiu „tu“ perrašyti sąsiuvinyje 50 kar tų. Sekančią dieną, tikrindamas mokinio sąsiuvinį, mokytojas stebisi: — Kodėl tu šį sakinį para
jami taikant naujus egzami navimo formas: studentai da lyką pasirenka patys ir atsa kinėja komisijai. Sudarytai iš profesorių ir studentų. Ši naujovė buvo Sarbonoje vy kusių diskusijų objektas. Stu dentams ir dėstytojams suti kus, egzaminai nuo šiol bus laikomi tik žodžiu. Pirmakur siai patys pasiūlo egzaminų komisijai dalyką, ir iš jo yra klausinėjami. Antro kurso studentai gali pasirinkti vie ną iš trijų dalykų: genetinė filosofija, patologinė psicholo gija arba socialinė psichologi ja. Studentai gali atsakinėti komisijai, sudarytai vien iš dėstytojų arba iš dėstytojų ir studentų. Daugelis pasirinko pastarąjį atvejį. Studentai — PRANCŪZIJA Literatūros ir psichologijos egzaminuotoj ai būna savano fakulteto studentai nuo rugsė riai arba pažangesni. Jie ga jo 23 dienos yra egzaminuo li kada nori pertraukti stu
ISPANIJA Spalio mėnesį Madride dvi studentės nuteistos dviems metams kalėti už tai, kad jos pasisakė nelegaliai sušaukta me mitinge, kuriame dalyva vo apie 40 studentų. ČEKOSLOVAKIJA 25 tūkstančiai pirmakursių mokėsi Čekoslovakijos uni versitetuose ir koledžuose šių akademinių metų pradžioje. Švietimo Ministras Vladimiras Kadlekas pareiškė, kad stu dentai buvo atrinkti atsižvel giant į jų sugebėjimą mąsty ti, į jų stropumą ir talentą. Šiais metais, pasakė jis, iš stu dentų bus žymiai daugiau reikalaujama negu anksčiau.
šei šimtą kartų, o ne penkias Mokytojas: Sakyk, Vilja mai, iš kur tu žinai, kad že dešimt? — O tam, kad tu pagirtu- mė apvali ir kad ji ant nieko mei mane, — atsako mokinys. nesilaiko? Kaip tu tai įrodysi? Mokinys: O kam įrodinėti? Aš juk šito jums nesakiau. Mokytojas: Ar žinote, kas yra skaidrus kūnas? Mokinys: O taip, mokyto jau! Tai toks kūnas pro kurį Mokytojas klausia Oksaną: viskas matosi. — Kiek bus du plius du? Mokytojas: Pavyzdžiui... Oksana tyli. Mokinys: Skylutė durų už — Pagalvok: jeigu aš tau rakte. duosiu dvi lėles, o mama taip pat dvi, tai kiek bus iš viso? *** — Penkios. — Misje, —- sako Morisas — Kodėl? mokytojui, — tėvas man sa — Todėl, kad aš jau turiu kė, kad mūsų protėviai bež vieną lėlę. džionės. — Patylėkit, Morisai, — griežtai sako mokytojas, — jūsų šeimos istorija manęs ne Mokytojas aiškina: domina. — Viskas, kas mus supa, *** vadinasi materija. Yra tokie Mokytojas klausia: daiktai, kuriuos mes matom, — Kas gali pasakyti atsi o yra ir tokių, kurių nema tiktinio sutapimo pavyzdį? tom. Štai tu, Vitia, pasakyk Pakelia ranką Pištikė: pavadinimą tokios materijos, — Tą pačią dieną buvo kurios nematom. — Tai jūsų švarko pamu mano mamos ir tėtės vestu šalas, mokytojau. vės.
B caiivbii jis scciDeoctVri
reikalinga? Būkim atviri ir prisipažinkim, kad dažniausiai tik tam, kad parodytume savo baltus dantis. O kiek yra da lykų, kurie savo esme tokie brangūs, mieli ir kartu tokie prieinami ir iš tikro naudin gi, ieškant to savojo kelio. Apie juos „inteligentas" ne kalba — jie, atseit, atgyvenę. Tie dalykai — mūsų nuostabi ir nepralenkiama liaudies kū ryba, mūsų klasikų sukurti literatūros, muzikos, vaizduo jamojo meno lobiai, turtingos dvasios mūsų liaudies pasau lėjauta, sveika moralė, natū ralus ir gražus gyvenimo bū das, mūsų nepakartojama gamta. Aš nesu konservato rius ir neraginu sustoti kaip tik ties šiais dalykais ir neiti toliau. Atvirkščiai, eiti reikia nuolatos ir nieko nekanoni zuoti. Tačiau pabandyk pa statyti oro pilį — ji bematant subyrės. Blogiausiai, kai ta bako dūmų ir tauraus gėrimė lio (apie kurio markes mes gana neblogai nusimanom) apsvaiginti, taip miglotai postringuojam apie Prustą ar Kaf ką, kai tuo tarpu nežinom, kas yra „Valdovo", „Milžinų
paunksmės" autoriai, kuo įdomus Vydūnas ar Šliūpas. Dar blogiau, kai nesuvokiam, kas iš tikrųjų mums svarbu ir reikšminga, kai meno ir kitos dvasinės vertybės mūsų akyse netenka savo tikros žmogiš kos paskirties, o tampa mūsų „intelekto" blizgučiais. Ir ar verta stebėtis, je i mums kaž koks nenormalus atrodo tada visiškas abstinentas, ar tas, kuris nepakenčia nikotino? Kam stebėtis, kai rūkymui skirti kampai vis daugiau ir daugiau užkariaujami mergu žėlių? Juk liaudies etika tuo atžvilgiu tokia konservatyvi — kur šiandien jai suprasti sudėtingus šiandieninės mer ginos inteligentės psichologi nius savumus bei išorines tų savumų išraiškos priemones! Kokie mes sudėtingi, kokie vingiuoti mūsų likimo keliai, koks stiprus mūsų jausmas, kurio negali suvaldyti sveikas protas — tą mūsų akyse besi formuoją inteligentai ir ypač inteligentės moka paimti iš naujojo ir senojo meno, net nepakildami iki tam tikro su dėtingumo, nepriaugdami iki tikro jausmo, svarbiausia ras dami pasiteisinimą pirmam pasitaikiusiam savo neapgal votam poelgiui. Kaip gerai, kad šiandien mes išsivadavom iš daugelio praeityje asmeny bės laisvę pančiojančių varž
tų. Tačiau su tais varžtais mes panūdome nusimesti ir tai, kas žmogų puošia — san tūrumą, susivaldymą, drovu mą. Užuot tapę tikrai laisvais, mes tampame savo silpnadvasiškumo vergais. Ir teisi name tai irgi inteligentišku mu, etiniu liberalizmu. Pa mirštame, kad žmogaus esmė ir yra, pirmiausia, jo pergalė je prieš save patį, prieš savo žemus instinktus. Daug reikia apie tai kalbė ti, daug problemų kelti, daug diskutuoti. Šiose pastabose nieko apibendrinančio nepasa kiau. Tikiuosi, kad jos bus akstinas platesniam pokal biui, į kurį įsijungs studentai ir dėstytojai, kurie, kaip peda gogai, ypač turėtų susimąs tyti apie studentišką ir dėstytojišką etiką, apie asmenybę ir jos vietą gyvenime, juo la biau, kad jų tarpe yra būtent šios srities tikrų specialistų: literatų, filosofų, psichologų. Pradžią „Tarybinis studentas" tokiam pokalbiui kai kuriais straipsneliais yra davęs, ta čiau norisi gilesnės ir esmin gesnės iki galo išvystytos dis kusijos šiais aktualiais jauni mo gyvenimo klausimais. V. BAGDONAVIČIUS
dentą arba dėstytoją apklau sos metu. Ir, įvertinant, dės tytojas turi atsižvelgti į jų nuomonę. Bet taisyklių kar tais nepaisoma. Psichologijos profesoriai la bai susidomėjo eksperimentu, kadangi jis padeda susidary ti nuomonę ne tik apie stu dento žinomą dalyką, bet ir apie jo sugebėjimą savaran kiškai mąstyti. Bet toks eg zaminavimo būdas nepanai kina „sienos" tarp dėstytojo ir studento. Jis, greičiau, daro jų santykius dramatiškesniais. Manoma, kad sunku pasiekti progresą, kol studento susiti kimas su dėstytoju egzamino metu yra laikomas „ypatinga situacija" ir, kad kaip tik tai trukdo susidaryti studentų žodinio išsireiškimo įgūdžiams. Daugelis studentų patenkin ti egzaminavimo raštu panai kinimu. Tačiau kai kurie skundžiasi, kad draugų prezencija komisijoje juos blaš ko. Paruošė Filologijos fak. tre čio kurso anglų kib. ir lit. spec. studentė Rita DAMB RAUSKAITĖ.
Mokytojas: Kodėl tu rašai tokiomis didelėmis raidėmis? Mokinys: Tai dėl bobutės. Ji blogai girdi, ir aš noriu parašyti garsiai. *** Mokytojas: Ką tu veiki pa mokos metu? Mokinys: Sėdžiu ir laukiu skambučio.
Mokytojas: Pasakyk, pra šau, kokiai šeimai priklauso kengūra? Mokinys: Atsiprašau, aš šiame mieste gyvenu nese niai ir beveik nieko nepažįs tu.
SKELBIMAS Prašome visus fakultetų „Tarybinio studento" platin tojus atsiimti laikraštį. Mes dirbame kiekvieną dieną, iš skyrus ketvirtadienį ir sekma dienį, nuo 10 iki 17 valan dos. Redakcija
Fotokonkurso „VLKJS-50" laureatai. Trečia vieta. G. MEDZEVICIUS „Eglės duktė" (premija — vertinga dovana).
NAUJA APIE UNIVERSITETUS Universitetų statistikos duo menys suvedami kiekvienų metų spalio 1-ajai. Štai ką pranešė „Izvestijų" korespon dentui TSRS Aukštojo ir specialiojo vidurinio išsilavi nimo ministerijoje: — 1968 metų spalio 1 die ną TSRS dirbo 44 universite tai, juose mokėsi 470,8 tūks tančiai studentų (221 žmonės — dieniniuose skyriuose). Bai gė universitetus 58,4 tūkstan čiai jaunųjų specialistų. — Kur atidaryti nauji uni versitetai? — Vienas iš jų jau pradėjo dirbti Krasnojarske. Atidaro mi universitetai Kuibyševe,
Gomelyje, Ordžanikidzėje, o 1970 metais — Eliste. — Kokios naujos specialy bės atsirado universitetų mo kymo sistemoje? — Tiktai fizikos fakultetuo se dabar priskaičiuojama iki 30 specializacijų. Įprastu da lyku tapo biochemijos, mikro biologijos, taikomosios mate matikos specialybės. — Ar keičiasi Alma Mater struktūra? — Struktūra pasilieka ta pati. Universitetų sudėtyje — 6 tiksliųjų mokslų ir 6 huma nitariniai fakultetai.
Iš „Izvestijų"
TŠFINA PENKTADIENIAIS
LAIKRAŠTIS ĮSTEIGTAS 1950 M. • L. E. REDAKTORIAUS P. ALF. BUCKUS • REDAKCIJOS ADRESAS: VILNIUS MTP-3, UNIVERSITETO G-VĖ Nr. 3, „TARYBINIS STUDENTAS". TELEFONAS 2-58-84 • TELEFONAS SPAUSTUVĖ JE 2-53-43 • RINKO IR SPAUSDINO LKP CK LAIKRAŠČIŲ IR ŽURNALŲ LEIDYKLOS SPAUSTUVĖ VILNIUJE •
KAINA 2 KAP.
LV 08060
Užs. Nr. 733