Universitas Vilnensis, 2006 m. gegužės mėn. Nr. 4 (1669)

hinc itur ad astra

umversiias universitas

vilnensis 2006 m. gegužės mėn.

Nr. 4 (1669)

LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d.

Gegužis 15-20 d.

VU Teatro salėje ir teatre LĖLĖ vyks VII TARPTAU­ TINIS UNIVERSITETŲ TEATRŲ FORUMAS „PERPETUUM MOBILE“ Šiame

numeryje:

„Metų pareigos“ laureatas prof. Vytautas Sirvydis Skaitykite p. 4

Valstybinio audito išvados teigiamos Skaitykite p. 5

Studentų šventės

/■UI % KM « %as

http://www. vilnensis. vu. lt

PLATINAMAS NEMOKAMAI

2006 m. gegužės 10 dienų netekome ilgamečio VU rektoriaus, akademiko, profesoriaus, buvusio VIII Seimo nario ir mūsų valstybės atstovo Europos Parlamente Rolando PAVILIONIO. Plačiau - p. 3.

V. Naujiko nuotr.)

Skaitykite p. 10-11

VU OBSERVATORIJOS KIEMELYJE MATEMATIKAI REKTORIAUS PJAUNAMI ŠIMTAMEČIAI KLEVAI TAURĖS IŠ RANKŲ NEPALEIDŽIA Nora Žukauskaitė antrą kartą tapo VU SA prezidente

Gegužės 15 dieną pradėti pjauti VU Observatorijos kiemelyje ža­ liuojantys galingi medžiai. Tai daroma dėl to, kad Kultūros vertybių apsaugos departamentas su Vilniaus universitetu patvirtino projek­ tą, pagal kurį sumanyta atnaujinti toje vietoje esančius Universiteto stogus ir patį Observatorijos kiemelį. Šimtamečiai medžiai trukdytų projekto darbams. Po renovacijos planuojama senų medžių vietoje pasodinti jaunus medelius.

„U. V.“ inform.

Gegužės 11 dieną VU Teatro salėje iškilmingai pagerbti Universiteto studentai, visus metus kovoję dėl Rektoriaus taurės. į Vilniaus universi­ teto studentų 2005-2006 m. tarpfakultetinių olimpinių vilčių varžybų Rek­ toriaus taurės įteikimo iškilmes susirinkę studentai ir dėstytojai pagerbė ne tik fakultetus, laimėjusius prizines vietas, bet ir atskirų sporto šakų geriausius sportininkus.

Jau nebe pirmus metus Rektoriaus taurės varžybose dėl pagrindinių komandinių apdovanojimų kovoja keturi fakultetai: Matematikos ir infor­ matikos (fakulteto sportininkams vadovauja lektorius R. Cijūnėlis), Me­ dicinos (lektorius R. Kaminskas), Ekonomikos (doc. Č. Kandratavičius) bei Gamtos mokslų (lektorė D. Liepinaitienė).

Matematikos ir informatikos fakulteto sportininkai jau šeštus metus džiaugiasi pirmąją vieta šiose varžybose. Antrąją vietą laimėjo busimie­ ji medikai. Jie taip pat šią vietą užima nebe pirmus metus. Trečioji vieta šiemet atiteko Ekonomikos fakultetui - jiems nusileido gamtininkai.

Plačiau skaitykite birželio mėnesio „U. V,“ numeryje.

Diplomų įteikimo grafikas 2005-2006 metų studijų absolventams Skaitykite p. 16 Ligitos Vaitkutės nuotr.

NEĮŽVALGŪS STUDENTAI GALI LIKTI BE DIPLOMŲ Plačiau skaitykite p. 5

Rektoriaus taurės laimėtojai - MIF sportininkai su dekanu prof. F. Iva­ nausku ir lektoriumi R. Cijūnėliu. V. Naujiko nuotr.

universitas

2

KtKKvardai

2006 gegužė

vilnensis

_____________

VU Garbės

daktarais tapo dar dvi iškilios

asmenybės Gegužės 5 dieną Šv. Jonų bažnyčioje iškilmingame Vilniaus universiteto Senato posėdyje buvo suteikti VU Garbės daktarų vardai iškilioms asmenybėms - Tarptauti­ nio olimpinio komiteto prezidentui Jacques‘ui Rogge'ui ir Švedijos Umea universiteto profesoriui Gunnarui Kulldorffui.

Svarstydamas Medicinos ir Matematikos ir informatikos fakultetų Tarybų teikimus, Senatas aukštai įvertino busi­ mųjų Garbės daktarų nuopelnus tarptautinei bendruome­ nei, Lietuvai ir Vilniaus universitetui. Vilniaus universiteto Garbės daktarų vardai jau suteikti keturiasdešimčiai iškiliausių pasaulio mokslininkų.

Jacques'as Rogge'as įvertintas kaip sporto medikas Iškilus sporto medikas, moksli­ ninkas, sporto administratorius ir žymus sportininkas, Lietuvos su­ grįžimo j pasaulio olimpinę šeimą advokatas, pasaulio olimpinio judėjimo vadovas daktaras Jacques‘as Rogge'as pagal specia­ lybę - ortopedas traumatologas.

Jacques'as Rogge'as yra kilęs iš senos flamandų šeimos, kuri nuo seno garsėjo sporto tradicijomis.

Pats Rogge'as kaip buriuotojas da­ lyvavo Meksiko (1968), Miunche­ no (1972), Monrealio (1976) olim­ pinėse žaidynėse, šios sporto ša­ kos pasaulio čempionas. Regbis - antroji sporto disciplina, kurios čempionu Jacques'as Rogge'as tapo būdamas Belgijos regbio na­ cionalinės rinktinės narys.

1989-1992 m. Jacques‘as Rog­ ge'as buvo išrinktas Belgijos na­ cionalinio olimpinio komiteto pre­ zidentu, 1989-2001 m. - Europos olimpinio komiteto prezidentas, 1991 m. išrinktas Tarptautinio olim­ pinio komiteto nariu, o 1998 m. jo Vykdomojo komiteto nariu. 2001 metais Jacques‘as Rogge'as išrinktas Tarptautinio olimpinio ko­ miteto prezidentu. Tai aštuntasis šio komiteto, vienijančio 202 pa­ saulio šalis, prezidentas.

Dr. Jacques‘o Rogge'o profesi­ nė ir mokslinė veikla labai įvairia­

pusė. „Vargu ar galima surasti pa­ saulyje kitą mediką, kurio veikla taip toli peržengtų siauros profesi­ jos ribas, o išsilavinimas ir erudi­ cija būtų tokie daugiaplaniai“, - pri­ statydama busimąjį Garbės dakta­ rą teigė MF dekanė prof. Zita Ku­ činskienė. Dar 1968 metais gydy­ tojas Jacques‘as Rogge'as pa­ skelbė mokslo darbą apie ortope­ dinį lumbalgijos gydymą, o 1969 metais - apie kineziterapinj ir orto­ pedinį skoliozės gydymą. Susiejęs sportininko bei mokslininko paty­ rimą su mediko profesija, jis daug dėmesio ir laiko skyrė darbui įvai­ riose komisijose, darbo grupėse, susijusiose su olimpiečių medici­ nos priežiūra, tyrimams, kurie vis plačiau taikomi sporte.

Skiriant Jacques‘ą Rogge'ą Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentu, buvo įvertinta jo tarp­ tautinė veikla bei profesinė kom­ petencija. Jacques‘as Rogge'as moka 5 kalbas: flamandų, prancū­ zų, anglų, vokiečių, ispanų. Jis iš­ tikimas sąžiningo sporto idėjai ir visada pabrėžia sporto svarbą Eu­ ropos integracijos procese.

2004 metais Jacques‘as Rog­ ge'as buvo išrinktas Jungtinių Amerikos Valstijų Sporto akademi­ jos Garbės daktaru.

Didelį ir neįkainojamą vaidmenį dr. Jacques‘as Rogge'as suvaidi­ no sugrąžinant Lietuvos tautinį olimpinį komitetą į pasaulio olim­ piečių šeimą ir buvo vienas iš svar­

(Iš kairės) MIF dekanas prof. F. Ivanauskas, prof. G. Kulldorffas, dr. Jacųues’as Rogge’as ir MF dekanė prof. Z. A. Kučinskienė. V. Naujiko nuotr. biausių šios „bylos“ advokatų.

1988 metais atkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas turė­ jo beveik trejus metus kovoti dėl sugrįžimo į Tarptautinį olimpinį komitetą. Tuo metu dr. Jacques‘as Rogge'as kartu su įtakingais šio komiteto vadovais du kartus lan­ kėsi Lietuvoje ir atliko didelį orga­ nizacinį darbą, kol 1991 m. rug­ sėjo 18 d. Berlyne TOK vykdomo­ jo komiteto posėdyje buvo pripa­ žintas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas.

Jacques‘o Rogge'o vadovau­ jamas Tarptautinis olimpinis ko­ mitetas savo veiklą ir ryšius Lie­ tuvoje vykdo per Lietuvos tautinį olimpinį komitetą. Šis komitetas

ir jo prezidentas Artūras Poviliū­ nas bendradarbiauja su VU Svei­ katos ir sporto centru, ir jau 10 metų - su Medicinos fakultetu: Žmogaus ir medicininės geneti­ kos katedra bei Reabilitacijos ir sporto medicinos centru. Nuo 1996 metų šis centras teikia pa­ slaugas aukštos klasės sportinin­ kams. Bendradarbiavimas nau­ dingas ir centrui, ir fakultetui, nes minėtame centre vykdomi moks­ liniai tyrimai, rengiami rezidentūroje ir tobulinami sporto medici­ nos gydytojai bei kineziterapeutai. Būsimieji sporto medicinos specialistai, bendradarbiaudami su Lietuvos tautiniu olimpiniu ko­ mitetu, gali susipažinti su aukš­ tos klasės sportininkų sveikatos

Dr. Jacques‘as Rogge'as apdovanojo VU rektorių B. Juodką tarptautinio olimpinio komiteto Žymos ženklu.

V. Naujiko nuotr.

priežiūros specifika, todėl šie spe­ cialistai ateityje galės geriau pa­ dėti sportininkams siekti aukštų re­ zultatų, išvengti traumų, sveikatos sutrikimų; galės efektyviau orga­ nizuoti individualias sportininkų atsigavimo po intensyvių sportinių treniruočių programas ir kt.

Lietuvos tautinis olimpinis komi­ tetas suteikė Medicinos fakultetui ir Sveikatos ir sporto centrui materia­ linę paramą - padėjo įsigyti labai svarbią diagnostikai, gydymui ir re­ abilitacijai aparatūrą. Medicinos fa­ kulteto specialistai kviečiami daly­ vauti Lietuvos tautinio olimpinio ko­ miteto organizuojamose ir finan­ suojamose konferencijose, tobuli­ nimosi kursuose, jiems sudaromos sąlygos dalyvauti sportininkų treni­ ruočių stovyklose ir atlikti sporto me­ dicinos bei mokslinius tyrimus.

Profesorius Gunnaras Kulldorffas - pasaulio be ribų ir sienų žmogus Matematikos ir informatikos fakul­ teto Tarybos teikimu VU Garbės daktaro vardas suteiktas profesoriui iš Švedijos Gunnarui Kulldorffui.

Gunaras Kulldorffas Lundo uni­ versitete 1961 metais įgijo statis­ tikos srities mokslų daktaro laips­ nį. 1965 metais tapo Umea uni­ versiteto profesoriumi, vadovavo Matematinės statistikos institutui.

Profesoriaus tyrimų rezultatai imčių teorijos ir statistinių eksperi­ mentų planavimo srityse pelnė jam tarptautinį pripažinimą. Dabar juos neginčytinai galima pavadinti taikomosios statistikos klasika.

Fundamentalūs tyrimai ir jų tai­ kymai, mokslo ir praktikos sąsajų ieškojimas, mokslo žinių sklaida ir mokslinių tyrimų organizavimas -tai akademinės veiklos sritys, ku­ riose profesorius Gunnaras Kull­ dorffas pasiekė didelių, tarptauti­ nės statistikų teoretikų ir praktikų bendruomenės didžiai vertinamų laimėjimų. Profesorius aktyviai da­ lyvavo daugelio tarptautinių insti­ tucijų veikloje, rengė ir vykdė įvai­ rius tarptautinius taikomosios sta­ tistikos tyrimų ir studijų projektus: 1981 metais profesorius buvo išrinktas pasaulio statistikų kon­ greso programos komiteto pirmi­ ninku, 1981-1985 metais buvo tarptautinio Statistikos instituto vi­ ceprezidentas, 1987-1989 metais - JAV statistikų draugijos direkto­ rių tarybos narys, 1989-1991 me­ tais ėjo Tarptautinio statistikos ins­ tituto prezidento pareigas.

Vykdydamas tarptautinio Statis­

tikos instituto užduotis - plėtoti sta­ tistikos tyrimus ir taikymus - profe­ sorius Gunnaras Kulldorffas lan­ kėsi daugelyje pasaulio šalių.

1991 metais užsimezgė ryšiai ir su Lietuvos matematikais, dirban­ čiais tikimybių teorijos ir statistikos srityse. Profesoriaus Gunnaro Kulldorffo patirtis ir žinios labai praver­ tė mūsų šalies statistikos specia­ listams - mokslininkams ir prakti­ kams. Prieš dešimtį metų profeso­ rius Gunnaras Kulldorffas pasiūlė sukurti Baltijos imčių metodų uni­ versitetinį tinklą. Jame dalyvauja Latvijos, Estijos, Lietuvos bei Šiau­ rės šalių universitetai. Šio tinklo veikla apima daugelį aspektų.

Kasmet rengiamos imčių teorijos bei metodologijos konferencijos studijų savaitės, į stažuotes Umea ir Stokholmo universitetuose vyks­ ta mūsų statistikos specialistai ir studentai.

Vilniaus universitete rengiami kelių krypčių statistikos specialis­ tai. Taikomųjų statistikos problemų nagrinėjimui ir dėstymui profeso­ riaus Gunnaro Kulldorffo patirtis ir pagalba yra labai reikšmingi. Žymiausias tarptautinės mate­

matikų bendrijos renginys, vyks­ tantis Lietuvoje - Vilniaus tikimy­ bių teorijos ir matematinės statisti­ kos konferencija. Šiais metais ji rengiama mūsų šalyje jau devin­ tąjį kartą. Profesorius Gunnaras Kulldorffas yra aktyvus šio tarptau­ tinio matematikų susitikimo rengė­ jų talkininkas. Pirmą kartą konfe­ rencijos metu į atskirą imčių teori­ jos metodų sekciją susiburs šios srities specialistai. Profesorius Gunnaras Kulldorffas - šios sek­ cijos darbo organizatorius ir vado­ vas - pakvietė atvykti žymiausius šios srities mokslininkus. „Profesorius Gunnaras Kulldorf­ fas yra mokslo pasaulio, pasaulio be ribų ir sienų žmogus. Tačiau jo patirtis, talentas ir pastangos ku­ ria ir mūsų Universiteto dabartį, pa­ deda mums dirbti ir siekti pripažini­ mo tarptautinėje mokslo bendrijo­ je“, -teigė MIFdekanas prof. F. Iva­ nauskas, pristatydamas būsimąjį VU Garbės daktarą.

Vilniaus universitetas, suteikda­ mas Garbės daktarų vardus šioms iškilioms asmenybėms, išreiškė jiems savo nuoširdžią pagarbą ir dėkingumą, o mūsų Universiteto is­ torijoje suspindėjo dar du ištikimy­ bę universiteto idėjai savo gyveni­ mu paliudijusių mokslininkų vardai.

Parengė Liana BINKAUSKIENĖ

universitaę

2006 gegužė

3

vilnensis

Laikas skaičiuoja ir vertina mūsų būtį. Pati būtis yra laikas, kuris ateina ir praeina.

Kartu su tais, kurie ateina ir išeina. Ir visuomet būties esmė - kaita ir pastovumas.

Ir dar - dvasia. Ne materija, o būtent dvasia. Kuri neišnyksta, skirtingai nei mate­ rija, nepereina į nebūtį. ’ Akademikas profesorius ROLANDAS PAVILIONIS

Trys Vilniaus universiteto rektoriai (iš kairės į dešinę): akad. Rolandas Pavilionis, akad. Jonas Kubilius ir dabartinis rektorius akad. Benediktas Juodka R. Pavilionis gimė 1944 m. liepos 3 d. Šiauliuose.

1962 m. įstojo į Vilniaus universitetą, 1968 metais įgijo germanisto spe­ cialybę.

Ukrainos mokslų akademijoje apgynė daktaro disertaciją logikos tema.

1981 m. Paryžiaus aukštųjų visuomenės mokslų mokykloje apgynė diserta­ ciją logikos ir semantikos tema. Studijavo ir dirbo Prancūzijoje pas žymiau­ sią išeivijos profesorių Algirdą Greimą.

1971-1981 m. - Vilniaus universiteto Filosofijos istorijos katedros docen­ tas.

1982-1989 m. - Filosofijos istorijos ir logikos katedros vedėjas.

1981 m. apgynė habilituoto daktaro disertaciją.

Rektorius Rolandas Pavilionis sveikino į VU atvykusį Popiežių 1989-1990 m. - Vilniaus universiteto prorektorius, 1990-2000 m. - Vil­ Joną Paulių II (1993 m. rugsėjis) niaus universiteto rektorius.

1994 m. išrenkamas Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu. Prof. R. Pavi­ lionis - Europos mokslų ir menų akademijos narys, apdovanotas Prancūzijos „Akademinės palmės“, „Garbės legiono“ ordinais.

2000 m. išrenkamas VIII Seimo nariu ir tapo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininku, Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoju. Nuo 2004 m. - Europos Parlamento narys.

Tai buvo iškili asmenybė, išsaugojusi dvasią, nepasidavusi valdžių spaudimui, nesitaiksčiusi su neteisybe, iki paskutinės akimirkos rodžiusi politinio aktyvumo pavyzdį. Atsinešdamas iš akademinės bendruomenės Vilniaus universitetui būdingą kritiškumą, Rolandas Pavilionis skelbė vieningos Europos, vakarietiškai filosofijai charakteringas pakantumo ir minties laisvės vertybes, įsiveržė į mūsų valstybės politiką gaivia jėga.

Rolandas Pavilionis visada išliks Universiteto istorijoje ir atmintyje kaip akademinės minties laisvės puoselėtojas ir reiškėjas, Mokytojas, Profesorius, Kūrėjas, geriausiai išreiškiantis ypatingą Vilniaus universiteto dvasią.

Vilniaus universiteto bendruomenė

Rolandui Pavilioniui patiko bendrauti su jaunimu - net ir eidamas rektoriaus pareigas dėstė VU studentams

Rektoriui R. Pavilioniui teko dirbti Universitetui nelengvais permainų metais, radikaliai refor­ muoti studijų ir aukštojo mokslo procesą

Rugsėjo 1-oji - viena iš labiausiai laukiamų R. Pavilionio švenčių

Dar viena R. Pavilionio aistra - muzika. Profesionaliai atlikdavo net sudėtingiausius kurinius. Nuotr. iš redakcijos archyvo

Apie netektį... ...rašyti nelinksma, ypač kai miršta daugybės metų bičiu­ lis, ypač kai miršta viena švie­ siausių mūsų šalies asmeny­ bių, ypač kai miršta žmogus, dar galėjęs padaryti daug ge­ ro mūsų Lietuvai, ir - gal tai svarbiausia - ypač kai miršta taurus, paprastas, protingas, geras, temperamentingas, gyvybe tiesiog trykštantis, dosnumu perpildytas, visais įmanomais talentais apdova­ notas žmogus. Deja, tokių žmonių Lietuvoje labai reta, ir kai vienas jų išeina namo, ke­ letą akimirkų pasijunti apleis­ tas ir vienišas. Nevardinsiu vi­ sų Rolando Pavilionio titulų, ordinų, regalijų ir antpečių tam neužtektų trijų poemų, o be to, mano galva, kartais bū­ na taip, kad ne antpečiai daro garbę jų savininkui, o priešin­ gai - jis daro garbę antpečiams. Tai retas, tačiau vis dar pasitaikantis fenomenas. Tai Rolandas Pavilionis. Mums, Universiteto bendruomenės (beje, pirmą kartą šiuos žo­ džius išgirdom būtent iš jo lū­ pų) piliečiams, Rolandas Pa­ vilionis pirmiausia buvo (ir yra!) rektorius, sugebėjęs išvairuoti sunkų ir nepaslankų Universiteto laivą per gausy­ bę povandeninių rifų, išniru­ sių iš gelmės audringais Re­ voliucijos metais. Šiaip ar taip, dabartinis Universitetas daugeliu požiūriu - Rolando Pavilionio intelekto, širdies ir rankų kūrinys. Tačiau net bū­ damas rektoriumi, Rolandas Pavilionis rašė knygas, straipsnius, eilėraščius, kelia­ vo po pasaulį, aistringai daly­ vavo aukštojoje politikoje, skambino pianinu, savo ran­ komis dailino sodybą Rytų Aukštaitijoje, augino kopūs­ tus, popino anūkus, mylėjo sa­ vo amžinąją Aušrinę, diskuta­ vo nesuskaičiuojamuose klubuose, gamino preziden­ tus ir... kovojo su nepagydo­ ma liga. Kažkaip per daug vie­ no žmogaus pečiams ir širdžiai, per daug, per daug...

Dešimt metų balansuoti ant skustuvo ašmenų ir gyventi taip intensyviai, kaip - galbūt - galėtų gyventi... na, nežinau kas, gal kentauras, gal boru­ žė, gal kalnų upokšnis, gal žvaigždė, gal Don Kichotas?

O vis dėlto didžiausią įspūdį man darė, atrodytų, visiškai nežymus Rolando Pavilionio natūros bruožas - švelni iro­ nija, lengvomis bangelėmis riedėjusi per visus jo darbų ir žodžių kraštovaizdžius ir nu­ plaudavusi visas dėmes ir dul­ kes, kurių juk visada atsiran­ da ant gyvenimo drobulės, kai gyveni smarkiai, labai smar­ kiai, kai likimas žarsto savo dovanas ir žaizdas pernelyg dosniai. Štai bene tiksliausias žodis, nusakantis Rolando Pa­ vilionio šerdį, - ironiškas dos­ numas, lydėjęs jį iki paskuti­ nio atodūsio, iki tos gegužės 10-osios akimirkos, kai jam beveik sukako 62 metai.

Prisipažinsiu - man liūdna baigti šią netekties tartį, nes jau skamba varpas, ir aš ty­ liai kartoju Johno Donno žodžius: „Todėl neklausk Kam skamba varpas. Jisai skamba Tau...“ Arvydas ŠLIOGERIS

universitas

4

2006 gegužė

vilnensis

wpripažinimas

„Metų pareigos" laureatas profesorius Vytautas Sirvydis Jau trečius metus TV3 televizi­ jos Žinių tarnyba vykdo projektą „Lietuvos garbė“. Iškilmingoje ce­ remonijoje antrą Šv. Velykų dieną apdovanojami paprasti Lietuvos žmonės už nepaprastus žygdar­ bius. Nominacijoje „Metų parei­ ga“ šiemet buvo apdovanotas VU Širdies ir kraujagyslių ligų klinikos Širdies chirurgijos centro direkto­

rius, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, akademikas, pro­ fesorius habil. dr. Vytautas Sirvy­ dis. Pernai chirurgas buvo išrink­ tas Pasaulio širdies ir krūtinės chirurgų draugijos prezidentu, o jo vadovaujama komanda Vilniu­ je atliko daugiausiai operacijų per pastarąjį dešimtmetį. Apdova­ nojimą profesoriui įteikė „Lietuvos

garbės 2006“ komisijos narys Vir­ gilijus Alekna. Šiemet į apdovanojimus spe­

cialiomis „Lietuvos garbės" sta­ tulėlėmis septyniose nominacijo­ se pretendavo devyniolika žmonių. Nugalėtojus rinko spe­ cialios komisijos nariai ir žiūrovai.

„U. V.“ inform.

nnnsvečiai VU viešėjo garbingi svečiai iš Japonijos Doc. Audrius BEINORIUS Gegužės 6 d. Vilniaus universi­ tetą aplankė garbingi svečiai - JE Hirohumi Nakasone su žmona Ma­ nko. Ponas Nakasone yra LietuvosJaponijos draugystės parlamenti­ nės grupės pirmininkas, Japonijos parlamento patarėjų (aukštesniųjų) rūmų narys, buvęs švietimo minist­ ras ir Valstybinės mokslo agentūros direktorius. Svečius į VU atlydėjo p.

Yasuji Odoko, Japonijos laikinasis reikalų patikėtinis Lietuvoje. Susiti­ kime su rektoriumi buvo aptartas VU ir Japonijos universitetų bendradar­ biavimas, efektyvesnės mokslinin­ kų, dėstytojų ir studentų mainų per­ spektyvos, galimybė užmegzti ryšius su dar keliais stipriais Japonijos mokslo ir studijų centrais, pvz. Keio universitetu. Ponas Nakasone pa­ pasakojo apie parlamentinės gru­ pės, kurią sudaro apie 30 parlamen­ tarų, veiklą gilinant Lietuvos ir Japonijos ryšius. Kaip pokalbyje pa­ minėjo rektorius, Japonija, šiuolai­ kinių technologijų pasaulinis lyde­ ris, skiriantis net 3 procentus BVP švietimui ir mokslui, yra siektinas pa­ vyzdys Lietuvos mokslui.

Gegužės 4-5 dienomis VU vie­ šėjo Mariboro (Slovėnija) Universi­ teto rektorius prof. Ivanas Rozmanas ir prorektorius dr. Marko Jesensekas.

Svečiai aplankė senąjį VU rū­ mų ansamblį, pietavo su VU rek­ toriumi akad. B.Juodka ir prorek­ toriais, susitiko su slovėnų kalbą studijuojančiais studentais. Ge­ gužės 4 dieną VU Filologijos fa­ kulteto Slavų filologijos katedroje

Aplankę Šv. Jonų bažnyčią, Universiteto biblioteką, senąją Observatoriją, svečiai Orientalis­ tikos centre susitiko su jo admi­ nistracija, japonologijos studijų programos dėstytojais ir studen­ tais. Pabendravęs su studentais ir įvertinęs jų japonų kalbos žinias svečias pasidžiaugė, kad VU yra vykdoma vienintelė Lietuvoje ja­

niaus universitete švenčia dešimties metų jubiliejų. Ta proga gegužės 5 dieną svečiai dalyvavo susitikimuo­ se ir diskusijose su Filologijos fakul­ teto Slavų filologijos katedros dėsty­ tojais ir studentais. Iškilmės vyko Slavų filologijos skaitykloje.

Slavų filologijos katedros inform.

ponologijos pagrindinių studijų programa, studentams sudarytos sąlygos išvykti studijuoti į Japoni­ jos aukštąsias mokyklas. Atsisvei­ kindamas svečias domėjosi, kaip praktiškai Orientalistikos centrui galėtų padėti jo vadovaujama parlamentinė grupė ir pažadėjo papildyti centro biblioteką vertin­ gomis knygomis.

Gegužės 4 dienų Vilniaus universitete lankėsi Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka su žmo­ na Jekaterina.

grindiniu ukrainistikos studentų

buvo pasirašyta Erasmus/Sokrates mainų sutartis. Šiomis dienomis slovėnistika Vil­

JE J. Nakasone domėjosi senaisiais Observatorijos prietaisais R. Malaiškos nuotr.

Ukrainos prezidentui - siurprizas VU bibliotekoje

Ukrainos prezidentas ir jį lydinti delegacija vizitą Vilniaus universi­ tete pradėjo atiduodami pagarbą žy­ miam ukrainiečių poetui Tarasui Ševčenkai, kurio atminimas įamžin­ tas memorialinėje lentoje prie Isto­ rijos fakulteto. VU bibliotekos R Smuglevičiaus salėje svečiai bu­ vo supažindinti su išskirtiniais leidi­ niais iš Bibliotekos lobyno. Čia sve­ čių laukė ir siurprizas - specialiai šiam vizitui eksponuoti senieji Uk­ rainiečių žemėlapiai, rankraščiai ir knygos (Ukraina Antiqua). Prezi­ dentą labai sudomino Bialopolės miesto planas (1780 m.), kurį jis pa­ noro pats nufotografuoti. Siame mieste V. Juščenka yra anksčiau dir­ bęs. Susidomėjęs prezidentas ilgo­ kai tyrinėjo Ukrainos žemėlapį (Atlas minor sive Geographia compendiosa, 1690) bei kitus se­ nuosius rankraščius.

Prezidentas V. Juščenka su žmo­ na lankėsi VU Filologijos fakulteto Taraso Ševčenkos auditorijoje, ku­ ri įrengta Ukrainos vyriausybės ir VU iniciatyva. „Ši auditorija taps pa­

VU lankėsi Mariboro (Slovėnija) Universiteto rektorius ir prorektorius

Svečiai iš Slovėnijos susitiko su Slavų filologijos katedros studentais ir dėstytojais. V. Naujiko nuotr.

mnnnsukaktis------------------VU ligoninė Santariškių klinikos minėjo 25-erių metų sukaktį

Akad. B. Juodka pasitiko svečius prie ukrainiečių poeto T. Ševčenkos memorialinės lentos. V. Naujiko nuotr. centru“, - teigė VU rektorius B. Juod­ ka, dėkodamas Ukrainos preziden­ tui už šią puikią dovaną. Filologijos fakultetas glaudžiai bendradarbiau­ ja su Ukrainos mokslų akademijos tikruoju nariu A. P Nepokupnu, žy­ miu slavų ir baltų santykių specia­ listu, Gedimino ordino kavalieriumi.

Kitąmet Vilniaus universitete ketina­ ma įsteigti naują studijų programą lietuvių filologija ir ukrainiečių kal­ ba. Būsimieji studentai galės mokytis naujoje auditorijoje. Taip ti­ kimasi išplėsti Ukrainos ir Lietuvos bendradarbiavimą bei paskatinti ak­ tyvesnį Lietuvos ir Ukrainos studen­

tų mobilumą. Prezidento V. Juščenkos dovana Filologijos fakultetui įspūdinga knyga „Ukraina kazacka deržava“ - papildys naujos audito­ rijos biblioteką.

Kovo 15 dieną VU rektorius akad.

Benediktas Juodka viešėjo Kijeve. Šios viešnagės metu pratęstas su­ sitarimas Vilniaus universiteto ir Ki­ jevo Taraso Ševčenkos valstybinio universiteto bendradarbiavimo švie­ timo, mokslo ir kultūros srityse. Uk­ rainos prezidento vizitas VU tarsi pa­ tvirtino, koks svarbus abiem pusėms šis bendradarbiavimas. „U. V.“inform.

Balandžio 11 dienų Vilniaus universiteto ligoninė Santariš­ kių klinikos minėjo 25-erių metų jubiliejų. Ta proga Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre vykusiose iškilmėse VU rektorius akad. Benediktas Juodka įteikė padėkos raš­ tus medikams.

VU rektoriaus padėkos raštais buvo apdovanoti VU Medicinos fa­ kulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos habil. dr. prof. Regina Parnarauskienė, Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos habil. dr. prof. Jurgis Algirdas Pliuškys ir dr. doc. Eduardas Razgauskas, Ausų, nosies, gerklės ir akių klinikos dr. doc. Gražina Juodkaitė, Žmogaus ir medicininės genetikos katedros dr. doc. Loreta Cimbalistienė, medikai Vytautas Stepas Razukas, prof. Aldona Bartusevičienė, prof. Aleksas Petrauskas, prof. Nina Paliuščinskaja, doc. Stasė Sutkienė, Radiologijos centro direktorius Konstantinas Romualdas Dobro­ volskis. Rektorius akad. B. Juodka visos Vilniaus universiteto bendruo­ menės vardu išreiškė medikams pagarbą ir padėką už ilgametį triūsą ir pasiaukojimą kitų žmonių labui.

VUL SK, kaip Respublikinė Vilniaus klinikinė ligoninė, savo darbą pradėjo 1980 m. lapkričio mėn., pradėjus veikti terapijos korpusui ir diagnostikos padaliniams.

Nukelta j p. 5

universitas

2006 gegužė

5

vilnensis

Paskelbti Nacionalinės pažangos premijos nominantai NACIONALINĖ PAŽANGOS PREMIJA Nominantus NPP komitetas atrin­ ko iš 14 darbų, kuriuos pateikė įvai­ rios šalies mokslo institucijos ir moks­ lininkų grupių, verslo, meno ir kultūros asociacijos bei visuomeni­ nės organizacijos. Akivaizdu, kad sudėtinga konkurencinė kova dėl premijos vyks biotechnologijos, mo­ derniosios chirurgijos ir medžiagų in­ žinerijos srityse. Į Mokslo pažangos premiją, kuri skiriama už mokslo ir Lietuvos inte­ lektualinio potencialo vystymą, pre­ tenduoja trys nominantai: profesoriai A. Marcinkevičius, V. J. Sirvydis ir G. Uždavinys už kardiochirurgijos jdiegimą j medicinos praktiką 19642005 m., akademikas prof. habil. dr.

J. Požėla už karštų elektronų ir plaz­ mos puslaidininkiuose tyrimus ir prof.

Išklausę ekspertų išvadų ir slaptai balsavę NPP komiteto nariai paskelbė nominantus į tris 70 tūkst. litų vertės premi­ jas: Mokslo pažangos, Partnerystės pažangos ir Kultūros pažangos. Laureatai bus paskelbti ir apdovanoti iškilmin­ goje ceremonijoje, kurią 2006 m. gegužės 28 d. 20 vai. tiesiogiai transliuos LNK. habil. dr. Z. Zinkevičius už lituanisti­ kos darbus. Mokslo pažangos pre­ mija bus skirta labiausiai nusipelniu­ siems mokslininkams ar jų grupėms, kurių atradimai ir darbo rezultatai turi didelę įtaką Lietuvos pažangai.

Dėl Partnerystės pažangos pre­ mijos, kuri skirta už indėlį į gyveni­ mo kokybės gerinimą ir šalies kon­ kurencingumo didinimą, varžysis reikšmingiausi šalies biotechnolo­ gijos lyderiai: prof. V. A. Bumelis už biotechnologijos mokslo rezultatų diegimą į gamybą ir gamybos plėtrą ir prof. A. Janulaitis už Lietuvos šiuo­ laikinės biotechnologijos pramonės pagrindų sukūrimą.

Valstybinio audito išvados teigiamos Lietuvos respublikos Valstybės kontrolė trejus metus iš eilės dirbo Vilniaus universitete ir atliko valstybinį auditą.

2006 m. gegužės 2 dieną LR Valstybės kontrolė pateikė Valstybinio audito išvadas.

Atliekant auditą siekta įvertinti vidaus kontrolę, įskaitant finansų valdymą, valstybės turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo teisė­ tumą ir pareikšti nepriklausomą nuomonę dėl 2005 metų finansi­ nių ir kitų ataskaitų tikrumo ir teisin­ gumo, taip pat įvertinti 2006 metų biudžeto asignavimų planavimo teisėtumą. Auditas buvo atliktas pa­ gal Valstybinio audito reikalavimus.

Pateiktose valstybinio audito išva­ dose pažymėta, kad „2005 metais Vilniaus universitete valdant, nau­ dojant ir disponuojant valstybės lė­ šomis ir turtu, juos naudojant įsta­ tymų nustatytiems tikslams, reikšmingų neatitikčių LR teisės ak­ tuose nustatytiems reikalavimams nenustatyta“. Auditoriai neturėjo VU pastabų dėl finansinės atskaitomy­

bės ar kitų ataskaitų, apskaitos sis­ temos ir teisės aktų pažeidimų. „To­ kia išvada prilygsta teigiamam įvertinimui“, - „U. V.“ konstatavo Finansų ir ekonomikos direktorius Artūras Bartašiūnas. Ataskaitoje pažymėtina Universiteto pažanga stiprinant kontrolės procedūrų veiksmingumą ir diegiant naujas kontrolės priežiūros procedūras.

2004 m. balandžio 21 d. Valsty­ bės kontrolė, atlikusi valstybinį au­ ditą, pateikė neigiamą išvadą apie 2003 m. VU finansinę atskaitomy­ bę. 2005 m. gegužės 2 dieną at­ siųsta valstybės kontrolės valstybi­ nio audito nuomonė apie 2005 m. sausio 1 dienos finansines ataskai­ tas bei jų sudarymo teisingumą pa­ gal LR teisės aktus buvo sąlyginė. „U. V.“ inform.

VU ligoninė Santariškių klinikos minėjo 25-erių metų sukaktį Atkelta iš p. 4 Šiandien VUL SK - daugia-

profilinė ligoninė, teikianti visos Lietuvos gyventojams ir (atskirais atvejais) užsieniečiams įvairaus lygio paslaugas: nuo pirminės as­ mens sveikatos priežiūros iki aukščiausio lygio specializuotų paslaugų. Šios ligoninės veikla apima praktinę mediciną, moks­ lą, studentų, rezidentų mokymą ir gydytojų tobulinimą.

VUL SK šiuo metu veikia 24 medicinos centrai, kurie kartu su VU Medicinos fakultetu ligoninei atstovauja ne tik kaip sveikatos paslaugas teikiančiai, bet ir kaip mokslo įstaigai.

Ligoninėje sparčiai diegiamos informacinės technologijos. Jau keleri metai naudojama elektro­ ninė ligos istorija, internetinė pa­ cientų registracija ir konsultaci­

ja. Ligoninės administravimui, ekonominiam planavimui taiko­ mos kompiuterinės programos.

Kaip teigia ligoninės generalinis direktorius A. Laucevičius, atei­ tyje Santariškių klinikos taps vi­ siškai kompiuterizuota ligonine. Šiuo metu Vilniaus miesto sa­ vivaldybė baigia rengti Santariš­ kių medicinos miestelio, priklau­ sančio Visorių-Santariškių žinių ekonomikos branduoliui, teritori­ jos detalųjį planą. Įgyvendinus detaliojo plano sprendinius, Svei­ katos apsaugos ministerijai ir VU pavaldžiose sveikatos priežiūros įstaigose bus sukoncentruota šiuolaikiška ir pažangi medicinos technologijų bazė, leidžianti teik­ ti pacientams sudėtingas, koky­ biškas, tinkamas ir prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas.

Parengė Liana BINKAUSKIENĖ

Pastaruoju metu greta informaci­ nių technologijų ypatingai svarbūs žmonių gyvenimo kokybės gerinimui buvo biotechnologijos mokslo ir pra­ monės pasiekimai. „Modernioji bio­ technologija ir toliau išlieka viena perspektyviausių technologinės plėt­ ros krypčių ir didžiausių investicijų ekonomikos sektoriumi pasaulyje.

Tai patvirtina ir apibendrinanti Euro­ pos Komisijos išvada, kad biotech­ nologija yra svarbiausias artimiau­ sių dešimtmečių ekonomikos vystymosi veiksnys“, -teigia NPP ko­ miteto ekspertas prof. habil. dr. V. Razumas. Šios tendencijos papildo

Partnerystės pažangos premijos idė­ ją - premija bus skirta mokslinin­ kams ir verslininkams už sėkmingą bendradarbiavimą diegiant praktiko­ je pažangiausias technologijas ir inovacijas bei sėkmingą drąsiausių eksperimentų taikymą versle.

NPP komiteto laukė nelengvas uždavinys - išrinkti tris nominantus Kultūros pažangos premijai, nes jai buvo pateikta daugiausia paraiškų.

Kultūros pažangos premija skiriama už pasaulinės patirties ir savo talen­ to sklaidą, ugdant Lietuvos ateities kartas visose kultūros apraiškos for­ mose.

Kultūros pažangos premijai šiemet nominuoti profesoriai A. Bumblauskas ir E. Gudavičius už istorinės sąmonės ir pilietinės visuomenės formavimą, doc. D. Dilytė-Staškevičienė už An­ tikos kultūros sklaidą šalyje bei skulptorius G. Karosas už muziejaus

po atviru dangumi „Europos parko“ sukūrimą. „Kultūrinei pažangai neabejotinai tarnauja visi kūrybiniai ieškojimai, ku­ rie padeda išsivaduoti iš uždaro (...) biurokratijos, senstelėjusių kanonų bei „specializuotų“, klaninių intere­ sų ribojamo lauko. Kūrybinė energi­ ja, individualusis talentas ir išradin­ gumas bei tam tikri (...) kriterijai, verčiantys kalbėti ne tik apie išskirti­ nius šedevrus, bet ir apie įtakas ma­ siniam kultūros lygiui, yra ne mažiau svarbūs“, - teigia NPP komiteto eks­ pertas prof. habil. dr. E. Aleksandra­ vičius.

Nacionalinės pažangos premi­ jos iniciatoriai - Vilniaus universi­ tetas, LNK ir Hansabankas. AB „TEO“ ir AB „VST“ - šių premijų me­ cenatai; advokatų kontora „Norcous ir partneriai“ - atstovai teisi­ niais klausimais.

Rektorių konferencija siūlo įdiegti Lietuvos universitetuose Europos kreditų perdavimo sistemą LURK, atsižvelgdama į Bolonijos vyksmą, siūlo įdiegti Europos kreditų perdavimo sistemą (ECTS) Lietuvos universitetuose. Viena iš svarbiausių Bolonijos proceso sudedamųjų da­ lių yra ECTS sistemos taikymas stu­ dentų studijų apimčiai ir lygiui vertin­ ti. RK Studijų komitetui buvo pavesta įvertinti žinių vertinimo sistemą Lie­ tuvoje ir kaip ji dera su ECTS. Komi­ tetas nevertino žinių lygio vertinimo, nes daugiausia pastabų gaunama

dėl apimties vertinimo. Lietuvoje vie­ na savaitė lygi vienam kreditui, o pa­ gal ECTS -1,5. Todėl siūloma pereiti prie šios sistemos. Kreditų sistema glaudžiai susijusi su studijų trukme.

Daugelyje Europos Sąjungos šalių studijos trumpesnės nei Lietuvoje, o studentai pradeda mokslo metus rug­ sėjo viduryje-spalio pradžioje ir bai­ gia gegužės pabaigoje, todėl jiems lieka daugiau laiko užsidirbti, keliauti.

Universitetų mokslo darbuotojams

taip pat lieka daugiau laiko atlikti mokslo tyrimus, pasirengti naujiems mokslo metams. Studijų komiteto pir­ mininkas Alfonsas Daniūnas teigė, kad skirtinga studijų trukmė apsun­ kina ir studentų mainus pagal įvai­ rias programas. Tuomet vieno kredi­ to apimtis būtų 26,7 vai., o vienų metų studijų apimtis būtų 1600 vai. ECTS sistemoje vienų mokslo metų apim­ tis yra nuo 1500 iki 1800 vai.

LURK inform.

Neįžvalgus studentai gali likti be diplomų Ona MACKONYTĖ Iki šiol studentams, baigiantiems studijas, reikėdavo parašyti baigia­ mąjį darbą, jį apginti baigiamųjų dar­ bų komisijoje ir gauti diplomą. Nuo šių metų įprastoji tvarka truputį kei­ čiasi. Dabar studentai prieš darbų gy­ nimą savo diplominius darbus turi pateikti specialioje elektroninėje duomenų sistemoje. Tokia galimybė atsirado sukūrus Lietuvos magistro baigiamųjų darbų, daktaro disertaci­ jų ir jų santraukų elektroninių doku­ mentų duomenų bazę, kurioje jau yra daugiau kaip pusantro tūkstančio įvairių Lietuvos universitetų magistro darbų. Šio pavasario baigiamųjų dar­ bų gynimo sesijoje Universiteto in­ formacinėje sistemoje savo baigia­ muosius darbus privalės talpinti dienines studijas bebaigiantys būsimieji Vilniaus universiteto bakalau­ rai ir magistrai.

Vilniaus universiteto internetinėje svetainėje, dalyje „Studentams“, vi­ si šiemet baigiantys bakalauro ar magistro dienines studijas turi užsi­ registruoti ir, paspaudę nuorodą „Pri­ sijungimas prie VU informacinės sis­ temos“, įrašyti savo darbus pagal tam

Auksė Mardosaitė (1935-2006) Eidama 71-uosius metus mirė il­ gametė Filologijos fakulteto Anglų filologijos katedros dėstytoja, ver­ tėja Auksė Mardosaitė.

Auksė Mardosaitė gimė 1935 m. liepos 5 d. Kaune. 1958 m. baigė anglų kalbos ir literatūros studijas Vilniaus universitete. 1958-1963 m. dirbo redaktore Valstybinėje grožinės literatūros leidykloje (vėliau

Vilniaus universitetas patvirtino naują baigiamųjų darbų pateikimo ir saugojimo elektroninėje informacijos sistemo­ je tvarką. Laiku nepatalpinę diplominių darbų studentų duomenų bazėje absolventai negalės ginti savo baigia­ mojo darbo ir gali likti be diplomo. tikrus reikalavimus. Visi nurodymai, kaip turi būti pateikta darbo santrau­ ka ir kokiu formatu, nurodoma kiek­ vieno fakulteto internetiniame pus­ lapyje. Studentas turi padaryti tik kelis dalykus: užpildyti internete tam tikrą pateiktą formą, įdėti savo darbą ir at­ sispausdinti lapą su garantija. Ga­ rantija-tai blankas, kuriame studen­ tas įrašys savo duomenis ir parašu patvirtins, kad jo bakalauro darbas nėra pirktas ar nuplagijuotas. Pasi­ rašytą garantijos lapą absolventas turės atsinešti su savimi darbo gyni­ mo dieną ir pateikti gynimo komisi­ jos sekretoriui ar kitam atsakingam asmeniui. Anot Studijų direkcijos di­ rektoriaus pavaduotojos Jūratės Ka­ raliūnienės, net jei atsitiktų taip, kad studentas neturės galimybės atsi­ spausdinti garantijos lapo, jį studen­ to prašymu atspausdins katedros duomenų bazės administratorius.

„Vaga“). 1963-1991 m. dirbo Vil­ niaus universitete, dėstė anglų kal­ bą, vertimą, vadovavo studentų ver­ timo praktikai, kursiniams ir diplominiams darbams.

Ilgus metus šalia pedagoginio dar­ bo Universitete ir vėliau išėjusi į pen­ siją Auksė Mardosaitė intensyviai vertė. Iš anglų kalbos į lietuvių kalbą išvertė ir išleido beveik 30 knygų, di­ džiąją dalį - Nepriklausomybės me­ tais. Tai daugiausia anglų klasikų ir šiuolaikinės grožinės literatūros kū-

Tokia darbų talpinimo elektroni­ nėje bazėje sistema sumanyta tam, kad būtų galima pagerinti rengiamų darbų kokybę bei sumažinti plagija­ vimo galimybes rengiant baigiamuo­ sius darbus. Taip pat naujoji sistema turi dar kelis privalumus - studentų darbai, pateikti informacinėje siste­ moje, bus labiau prieinami tiems, ku­ riems reikės kokių nors tų darbų duo­ menų ar tyrimų rezultatų. Iki šiol norintys gauti konkretaus studento baigiamąjį darbą turėdavo kreiptis į fakultetą ar katedrą ir nurodyti aiškią priežastį, dėl ko norėtų paskaityti vie­ ną ar kitą baigiamąjį darbą. Taip pat manoma, kad naujoji darbų saugoji­ mo tvarka sudarys studentams pa­ lankesnes sąlygas naudotis skaitmeninių bibliotekų ir elektroninės leidybos galimybėmis bei paskatins absolventus rengti darbus naudojan­ tis daugialypės ir hiperdaugialypės terpės technologijomis.

riniai, taip pat visuomenės mokslų, kultūrologijos ir filosofijos veikalai.

Yra paskelbusi anglų rašytojų ap­ sakymų vertimų „Pergalės“, „Ato­ dangų“, „Naujojo židinio“ žurna­ luose ir kitur. Dvi jos išverstos pjesės buvo pastatytos Vilniaus akademiniame dramos teatre ir Šiaulių dramos teatre. Auksė Mar­ dosaitė buvo Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos narė.

Anglu filologijos katedra

6

universitas

2006 gegužė

--------------------------------------------------------------- vilnensis

fili fakultetuose________________________________________________

Matematikai skaitys renovuotoje bibliotekoje

Sveikiname Sveikiname VIII Lietuvos studentų politologijos olimpiados I vietos laimėtoją, VU TSPMI III kurso studentą JONĄ SURVILĄ!

Balandžio 13 dieną Vilniaus universiteto Senato išvažiuo­ jamasis posėdis vyko Matematikos ir informatikos fakultete. Naugarduko g. 24 įsikūrusiame fakultete Senato nariai iškilmingai atidarė renovuotų fakulteto bibliotekų.

Teisininkų bendruomenė

Fakulteto biblioteka tarsi atgimė. Šviesioje ir erdvioje patalpoje

įrengta 100 darbo vietų. Visa biblioteka suremontuota fakulteto lėšomis. Lankytojai, turintys nešiojamus kompiuterius, turi galimybę naudotis bevieliu internetu skaitykloje ir šalia jos. Čia teikiamos ir kopijavimo paslaugos. „Belieka tobulinti ir baigti pradėtus darbus, - teigė šios bibliotekos vyriausioji bibliotekininkė Dalia Kazlauskaitė. - Būtina peržiūrėti ir atsisakyti knygų, kurių mūsų skaitytojai neskaito arba mažai skaito, norime, kad fakultete liktų tik pačios skaitomiausios ir populiariau­ sios knygos.“ Matematikams reikia daug knygų ir vadovėlių. Per me­ tus užsakoma apie 1000 egzem­ pliorių. Šiais metais MIF biblio­

švenčia profesoriaus 1 « « M M M * M >

Ipolito Nekrošiaus 70-me1į

................

1

'l

»

■F

.•

5

1

r* ...

■■ — •

'C

/

JUK.

JI ■

teka aptarnauja apie 3 tūkst. skai­ tytojų, per metus jie skaitykloje apsilanko apie 50 tūkst. kartų. Iš­ duodama apie 70 tūkst. leidinių.

VU Matematikos ir informatikos fakulteto bibliotekos fondą suda­ ro apie 75 tūkst. vienetų matema­ tikos, informatikos, gamtos moks­ lų, ekonomikos ir kitų mokslo ša­ kų spaudinių įvairiomis kalbomis: apie 54 tūkst. egzempliorių kny­ gų; apie 21 tūkst. mokslinės peri­ odikos leidinių. „U. V.“ inform.

Vilniaus universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultetai sieks bendrų tikslų Gegužės 4 dieną Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Tarybos posėdyje buvo iškilmingai paminėtas Darbo teisės katedros vedėjo, buvusio fakulteto dekano profesoriaus Ipolito Nek­ rošiaus 70 metų jubiliejus.

Jau beveik 50 metų profesorius atsidavęs dirba Teisės fakultete. Per tą laiką išleista keliolika vadovėlių ir monografijų, gausybė straipsnių darbo bei socialinės apsaugos tei­ sės temomis. I. Nekrošius vadova­ vo atkurtos nepriklausomos Lietu­ vos valstybės darbo teisės reformos įgyvendinimui ir aktyviai dalyvavo reformuojant valstybinio socialinio draudimo sistemą. Ši jo veikla turė­ jo didelę reikšmę Lietuvos teisinės minties raidai. I. Nekrošiaus išug­ dyti teisininkai šiandien yra svarbūs valstybės pareigūnai ir sėkmingai įgyvendina neblėstančias savo mo­ kytojo mokslines idėjas, atsižvelg­ dami į naujuosius epochos iššūkius tobulina darbo ir socialinės apsau­ gos santykių teisinį reguliavimą.

Todėl ir saulėtą pavasario po­ pietę į Vilniaus universiteto Tei­ sės fakulteto Tarybos posėdžio salę pasveikinti jubiliato atvyko

KVIEČIAME STUDIJUOTI INFORMACIJOS VISUOMENĖS STUDIJOS

gausus būrys svečių. Profesoriui nuoširdžiausius linkėjimus išsa­ kė Vilniaus universiteto rektorius, kolegos iš Teisės fakulteto, Tei­ singumo ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Strateginio planavimo komiteto, Mykolo Romerio universiteto at­ stovai, daugybė I. Nekrošiaus draugų ir bendraminčių teisinin­ kų, atėjusių asmeniškai paspaus­ ti ranką ilgamečiam Teisės fakul­ teto bendrijos nariui.

Profesoriaus I. Nekrošiaus jubilie­ jaus proga gegužės 11-13 dieno­ mis VU Teisės fakultete vyko tarp­ tautinė mokslinė konferencija „Dar­ bo ir socialinės apsaugos teisė XXI amžiuje: iššūkiai ir perspektyvos“.

Tai viena svarbiausių darbo teisės konferencijų, kurioje savo mintimis bei patirtimi dalijosi daugiau nei 30 Lietuvos ir užsienio ekspertų. Jie nagrinėjo darbo ir socialinės ap­ saugos teisės raidos tendencijas, aktualias teorines bei praktines pro­ blemas, su kuriomis susiduriama veržlios technologinės pažangos, gilėjančios ekonominės integraci­ jos ir besiplečiančios globalizaci­ jos amžiuje. Konferencijos organi­ zacinio komiteto pirmininkas - doc. dr. Tomas Davulis.

TF inform.

Magistrantūra (neakivaizdinė forma) Daugiau informacijos rasite: www.infovi.vu.lt Informacijos visuomenės studijų centras (IVSC) Filosofijos fakultetas, Vilniaus universitetas Universiteto 9/1, 01513 Vilnius tel. (5) 2667600, ei.p.: infovi@fsf.vu.lt

Balandžio 26 dieną Kaune, Vy­ tauto Didžiojo universiteto Mykolo Romerio teisės skaitykloje, Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, atsto­ vaujamas dekano prof. habil. dr. Vy­ tauto Nekrošiaus, ir Vytauto Didžio­ jo universiteto Teisės institutas, at­ stovaujamas direktoriaus doc. dr.

Tado Klimo, pasirašė „Draugystės ir bendradarbiavimo deklaraciją“.

Šia deklaracija abi akademinės institucijos pripažino, kad yra tiks­ linga formuoti abipusiu pasitikėji­ mu ir pagalba grįstus santykius.

Deklaracijoje susitarta gerbti abe­ juose universitetuose susiforma­ vusias teisininkų rengimo tradici­ jas, konkuruojant tarpusavyje vi­ sada vadovautis sąžiningumo ir protingumo principais, keistis in­

formacija apie rengiamas moksli­ nes konferencijas bei rūpintis vi­ suomeninių procesų skaidrumu ir teisingumu.

Abejų universitetų teisininkų rengimo padaliniai ryžtingai sieks, kad būtų maksimaliai ir efektyviai įgyvendinami šioje deklaracijoje numatyti tikslai.

TF inform.

Teisingumo idėjg aukštinantis paminklas papuoš Saulėtekį Kitąmet Vilniaus universiteto Saulėtekio universitetiniame miestelyje iškils skulptūrų ansamblis, aukštinantis Teisingumo idėjų. Balandžio 13 d. Vilniaus universitete buvo pasirašyta Paramos fondo šiam paminklui sukurti steigimo sutartis.

Paminklo idėjos autoriai ir fondo steigėjai - šeši Teisės fakulteto Stra­ teginio planavimo komiteto nariai ver­ slininkai: Virginijus Aidutavičius, Ri­ mantas Stankevičius, Aurimas Pa­ tašius, Darius Žeromskis, Albertas Katilovskis, Remigijus Lapinskas ir Vil­ niaus universiteto Teisės, Komunika­ cijos, Ekonomikos bei Fizikos fakul­ tetų dekanai, profesoriai Vytautas Ne­ krošius, Domas Kaunas, Birutė Gali­ nienė ir Jūras Banys. Verslininkai, Tei­ sės fakulteto absolventai, kartu yra ir pagrindiniai projekto rėmėjai. „Teisingumo idėja gali ir turi jungti visą Saulėtekio universitetinį mies­ telį bei atspindėti akademinę jo prasmę“, - sveikindamas susirinku­ siuosius sakė VU Teisės fakulteto dekanas prof. Vytautas Nekrošius.

Komunikacijos bei Ekonomikos

TF Strateginio planavimo komiteto nariai tikisi Rugsėjo 1-ąją atidengti naują paminklą fakulteto dekanai džiaugėsi su­ manymo prasmingumu ir tuo, kas, tikimasi, džiugins ateities kartas, o Fizikos fakulteto dekanas prof.

Jūras Banys dar pridūrė, kad žmo­ nės j Oksfordą ar Sorboną važiuo­ ja pasižiūrėti architektūros, todėl Saulėtekiui taip pat jau atėjo lai­ kas turėti savo veidą. Tai svarbu ne tik ir Universitetui, bet ir mies­ tui ar net valstybei.

Išklausę daug padėkos žodžių,

idėjos autoriai - Strateginio pla­ navimo komiteto nariai - pažadė­ jo, kad jau kitų metų Rugsėjo 1-osios šventė galės būti ir naujo­ jo paminklo atidengimo data. Įsteigtasis Paramos fondas bir­ želį planuoja paskelbti atvirą kon­ kursą skulptūrų ansambliui, aukš­ tinančiam teisingumo idėją, su­ kurti.

TF inform.

univeisitas

2006 gegužė

7

vilnensis

fakultetuose — Lietuvos moterų padėtis“ skaitė bene garbingiausia konferencijos dalyvė LR Seimo narė prof. M. A. Pavilionienė, kuri buvo maloniai nustebinta, kad VU KHF surengė tokį naudingą ir įdomų renginį.

Pavasarį VU KHF gausu renginių VU Kauno humanitariniame fakultete šį pavasarį organizuo­ tos net trys konferencijos, kurias rengė atskiros fakulteto kated­ ros - Filosofijos ir kultūros studijų, Užsienio kalbų bei Informatikos.

Balandžio 12-qjq vyko Atvirų durų diena, o gegužės 3-iqjq surengtas VU KHF Sociokultūrinių tyrimų centro Kognityvinės lingvistikos grupės koordinuoja­ mas Šaulių universiteto profeso­ riaus A. Gudavičiaus seminaras „Etnolingvistikos principai ir turinys“.

Kovo 17 dieną VU KHF Filosofi­ jos ir kultūros studijų katedra kar­ tu su Sociokultūrinių tyrimų cen­ tru, Lietuvos universitetų moterų asociacijos Kauno skyriumi, Kau­ no technologijos universiteto So­ cialinių mokslų fakulteto Lyčių stu­ dijų centru suorganizavo respub­ likinę konferenciją „Moteris postmodernioje visuomenėje“. Orga­ nizacinio komiteto pirmininkė - dr.

Virginija Jurėnienė (VU Kauno humanitarinis fakultetas), sekreto­ rė - Rasa Poškuvienė (VU KHF) ir

nariai - Danutė Vailionytė (LUMA Kauno skyriaus pirmininkė), prof.

Viktorija Baršauskienė (KTU So­ cialinių mokslų fakultetas), Aistė Urbonienė (KTU Lyčių studijų centras).

Konferencijos tikslai - atskleisti visuomenėje vykstančius pasikei­ timus, kurie daro įtaką moters pa­ dėčiai šeimoje, darbo rinkoje, po­ litikoje, moksle, nustatyti besifor­ muojančias tendencijas, palyginti modernios ir postmodernios mo­ ters veiklos bruožus bei aptarti Lie­ tuvos moterų judėjimą, jo kelia­ mus uždavinius postmodernioje visuomenėje. Konferencijos orga­ nizatoriai kvietė pamąstyti apie moters padėties kaitą šiuolaikinė­ je visuomenėje: politikos mokslų, psichologijos, kultūrinės antropo­ logijos, sociologijos, istorijos, et­ nologijos, literatūros, ekonomikos ir kitų mokslų aspektais.

Konferencijos plenariniame po­ sėdyje susirinkusiuosius sveikino VU KHF dekanas doc. dr. S. Gir­ dzijauskas, prodekanė doc. dr.

D. Grundey. Vieną pirmųjų prane­ šimų tema „Visuomenės plėtra ir

Balandžio 12 d. didžiausioje fa­ kulteto auditorijoje vykusi Atvirų durų diena šiais metai pasižymė­ jo išskirtine lankytojų gausa, kuri įrodo, kad susidomėjimas fakul­ tetu ir jo siūlomomis studijų pro­ gramomis kasmet auga. Renginy­ je tradiciškai buvo pristatytas VU Kauno humanitarinis fakultetas, atskiros katedros, jų kuruojamos studijų programos, Studentų atsto­ vybės veikla. Buvo dalijami lanks­ tinukai, teikiama įvairi informaci­ ja stojimo klausimais.

Balandžio 27-28 dienomis vy­ ko VU KHF Užsienio kalbų kated­ ros dėstytojų Dovilės Vengalienės ir Algio Brauno bei partnerių iš Ry­ gos klasikinės gimnazijos organi­ zuota 1-oji tarptautinė studentų konferencija, kurios pagrindinis rėmėjas - Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas. Konfe­ rencijos rengimo darbuose akty­ viai dalyvavo ir VU KHF Anglų ir rusų kalbų studijų programos stu­ dentai.

Konferencijos tema - „Baltijos regiono kalbos ir kultūros“. Kon­ ferencijos tikslas - plėsti akade­ minę veiklą ir bendradarbiavimą

VU KHF dėstytojai populiarina kalbų mokymąsi Gegužės 4 dieną VU KHF dėstytojos dr. Loretos Ulvydienės koordinuoja­ mas projektas „Paragaukite kalbos“ sukvietė įvairaus amžiaus ir išsilavi­ nimo žmones į viešą anglų kalbos ir kultūros „degustavimo“ vakarą. „Paragaukite kalbos“ („Taste the language“) yra dvejų metų (2005-2007) trukmės Lingva (kalbos) projektas, vykdomas pa­ gal Europos Komisijos Socrates programą.

Projekto tikslas - skatinti domėjimąsi ir no­ rą mokytis įvairių užsienio kalbų, rengiant nemokamus maisto ir kalbos „pajautimo“ kursus. Šiuose kursuose maistas ir gėri­

mai vartojami kaip katalizatoriai kalbai išmokti. Renginiuose populiarinamos pro­ jekte dalyvaujančių šalių partnerių kalbos: anglų, prancūzų, vokiečių, olandų, slova­ kų, rumunų, lietuvių, liuksemburgiečių, is­ panų ir portugalų.

Gegužės 4 dieną jaukiame Kauno se­ namiesčio restorane „Senieji rūsiai" vykęs viešas „Kalbų ir kultūros vakaras“ buvo skirtas anglų kalbai bei kultūrai populia­ rinti. Renginio organizatorė - VU KHF an­ glų kalbos dėstytoja dr. L. Ulvydienė. Jai talkino kitos fakulteto dėstytojos ir studen­

tės: Ingrida Šarkiūnaitė, Danguolė Satkauskaitė, Indrė Koverienė, Indrė Lapytė, San­ dra Surblytė, Monika Griškelytė.

Renginyje dalyvavo daugiau kaip šimtas įvairaus amžiaus ir išsilavinimo svečių. Vi­ siems vakaro dalyviams buvo išdalintos kompaktiškos knygelės su pagrindinėmis anglų kalbos frazėmis bei informacija apie Didžiosios Britanijos maisto kultūrą. Skam­ bant pianisto Raimondo Žuko atliekamai muzikai, vakaro svečiai, vaišindamiesi an­ gliškais patiekalais, galėjo diskutuoti ir mo­ kytis angliškų žodžių, kuriuos pravartu mo­ kėti lankantis restorane. Renginio dalyviai turėjo galimybę ne tik pakalbėti, bet ir pa­ dainuoti angliškai, Egidijui Mačiulskiui akomponuojant gitara. Buvo rodomas uni­ kalus dokumentinis filmas apie Didžiosios Britanijos istoriją. Vyko viktorinos, konkur­ sai, kuriuose buvo galima laimėti daug pui­ kių prizų. Prizus ir dovanėles vakaro daly­ viams įsteigė renginio rėmėjai: Britų taryba (British Council), kelionių agentūra „West Express“, kalbų mokymo centras UAB „Industry Service Center“, Vilniaus universite­ to Kauno humanitarinis fakultetas.

Renginyje buvo platinama informacija apie kalbų mokymosi centrus, atkreiptas dė­ mesys ir į alternatyvius kalbų mokymosi būdus bei galimybes. Vakaro organizatoriai siekė pa­ rodyti dalyviams, kad kalba - tai tiltas, subu­ riantis žmones bendrau­ ti; mokytis kalbų nieka­ da nevėlu, o pats moky­ mosi procesas gali būti linksmas ir malonus. Va­ karo svečiai buvo paten­ kinti dovanomis bei turi­ ningai praleistu laiku. Jų nuomone, renginys labai įdomus ir naudingas.

Projekto vadovei dr. L Ulvydienei talkino KHF dėstytojos ir studentės

Parengė Jurgita KEDERYTĖ

tarp studentų, skatinti jaunųjų mokslininkų dalinimąsi idėjomis.

Konferencijos organizatoriai sie­ kė parodyti studentams, kad aka­ deminė veikla taip pat gali būti įdo­ mi ir naudinga. Susidomėjimo ren­ giniu tikrai nestigo: perskaityta penkiasdešimt pranešimų, klausy­ tojai auditorijose vos tilpo. Konfe­ rencija susilaukė svečių iš įvairių šalių: Latvijos, Lenkijos, Čekijos, Rusijos, Tailando ir kt. Dalyviai ren­ giniu liko patenkinti, jaunieji moks­ lininkai užsimezgė daug naujų pažinčių. Kitais metais tokia kon­ ferencija bus organizuojama part­ nerių šalyje Latvijoje.

Balandžio 28 dieną VU KHF In­ formatikos katedra kartu su part­ neriais - Kauno technologijos ir Vytauto didžiojo universitetais organizavo konferenciją „Informa­ cinės technologijos 2006". Tai bu­ vo 11-oji tarpuniversitetinė dokto­ rantų ir magistrantų konferencija, kurios atsakingi asmenys - dak­ taras Audrius Lopata, doktorantė Vera Moskaliova ir magistrantas Darius Dilijonas.

Konferencijos tikslas - pristatyti ir apžvelgti naujausius informaci­ nių technologijų tyrimus, pasida­ lyti moksline patirtimi. Konferen­ cijos tema - duomenų bazės ir modeliai, elektroninio mokymo, elektroninio verslo, elektroninės vyriausybės informacinės siste­ mos, informacijos sistemų projek­

tavimo metodai ir technologijos, kompiuterinių tinklų projektavimas ir valdymas, taikomųjų uždavinių sprendimo metodai, organizacijų kompiuterinės sistemos, veiklos procesų ir informacinių poreikių analizė. Konferencijoje perskaity­ tas septyniasdešimt vienas pra­ nešimas. Visi pranešimai publi­ kuoti konferencijai skirtame dvie­ jų tomų leidinyje, kuris išleistas specialiai renginio dienai. Konfe­ rencija ypatinga tuo, kad dalyvio mokestis išties mažas ir tai sutei­ kė galimybę be jokių apribojimų dalyvauti visiems, kurie to norėjo.

Anot konferencijos organizato­ riaus dr. A. Lopatos, toks renginys labai naudingas, nes jis skatina skirtingų universitetų studentų bendradarbiavimą bei tobulėjimą.

Gegužės 3-iąją VU KHF Socio­ kultūrinių tyrimų centro Kognityvi­ nės lingvistikos grupė pristatė Šaulių universiteto profesoriaus

Aloyzo Gudavičiaus seminarą „Et­ nolingvistikos principai ir turinys“.

Renginyje profesorius kalbėjo apie naujausias kryptis šių laikų lingvistikoje, nagrinėjo etnoling­ vistikos kaip mokslo srities suvo­ kimo aspektus, supažindino su pagrindinėmis šio mokslo idėjo­ mis, savo pasakojimą pagyvinda­ mas vaizdingais, kartais juokin­ gais pavyzdžiais, kuriems audito­ rijoje abejingų neliko.

Parengė Jurgita KEDERYTĖ

VU studentų ekonomistų ko­ manda „SEEK4PEAK" studentų verslumo konkurso prizininkai Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto antrakursės Goda Januš­ kevičiūtė ir Rūta Janavičiūtė bei VU moderniųjų technologijų vadybą studijuojantys Vytautas Bliūdžius ir Jonas Šukys balandžio 28-30 dienomis dalyvavo didžiau­ siame ir geriausiai žinomame kasmetiniame studentų verslumo konkurse „Peak Time 2006“ Stokhol­ mo ekonomikos mokykloje Rygoje. Šių studentų komanda „SEEK4PEAK“ nurungė 17 komandų ir parsivežė trečios vietos apdovanojimus. ,,Peak Time 2006“ labiausiai nustebino organizatorių profesionalumu. Finalininkų darbų vertinimo komandą sudarė žymūs Baltijos šalių ekonomikos, vadybos, inžine­ rijos dėstytojai ir NOKIA, SEB banko Latvi­ joje, „Lindorff“, „Microsoft Latvia“ bei kitų įmonių atstovai. Paskaitas skaitė garsiausi Baltijos šalių verslininkai ir antrepreneriai.

Lietuvai atstovavo Ignas Staškevičius, „VP Market“. Dar neprasidėjus konkursui, po Olos Ahlvarssono, 1999 m. „Wall Street“ žur­ nalo įvardinto tarp 10 Europos interneto antreprenerių, paskaitos nemažai studentų kalbėjo, kad į Rygą buvo verta buvo važiuoti vien dėl jos. „Daug kitų komandų atstovų klausė, ko­ kia mūsų taktika, sėkmės paslaptis. Ma­ nome, kad aukštą vietą iškovojome todėl, kad buvome tikra komanda - įvairiapusė, papildėme vienas kitą. Gan netikėtai susi­ būrę turbūt atitikome visus komandos for­ mavimo reikalavimus. Be ekonomikos ir fi­ zikos, visi turėjom skirtingų kitų sričių ži-

Ambicinga komanda įsiamžino pakeliui į „aukštumas“ ant stogo nių, patirties ir sugebėjimų: Rūta - diplo­ muota debatininkė, Goda - viešųjų ryšių ir marketingo žinovė, Vytas - antrepreneris, Jonas - statistikos žinovas. „Jei 1 + 1=3 (sinergijos efektas), tai kiek bus 1+1+1+1?“ - klausėme savo motyvaciniame laiške.

Mūsų komanda buvo daugiau nei žinios.

Kartu mes galėjome kurti, nuo pat pradžių diskutavome, nebijojome rizikuoti ir priim­ ti sprendimų, kuriuos tikėjom esant geriau­ siais. Reklamos guru Billas Bernbachas yra pasakęs - „Žinios prieinamos kiekvie­

nam. Tik tikra intuicija, esanti tarp žinoji­ mo ir idėjos - yra ta vienintelė“. Nebijoti, domėtis ir ieškoti naujų galimybių, daly­ vauti įvairiuose konkursuose - tai, ko rei­ kia norint būti įvertintiems,“ - džiaugiasi dalyviai.

8

2006 gegužė

g g g gstudentų mokslinėse konferencijose

Fizikų mokslinėje konferencijoje - nuo eksperimentinių darbų iki skaitmeninių modeliavimų Kovo 31 dieną Vilniaus universite­ to Fizikos fakultete vyko 49-oji stu­ dentų mokslinių darbų konferenci­ ja „Laisvieji skaitymai 2006“. Šiais metais konferen­ cijoje dalyvavo per 50 dalyvių iš Vilniaus ir Kau­ no mokslinių įstaigų bei centrų. Renginyje viešė­ jo įvairių technologinių įmonių atstovai, kurie domėjosi vykdomais Apdovanoti geriausių darbų autoriai su FF dekanu prof. J. Baniu moksliniais tyrimais ir jų taikymų perspektyva.

Konferencijoje studentai pristatė įvairių paramą „Laisvųjų skaitymų 2006“ konfe­ sričių darbus - nuo originalių eksperimen­ rencijai organizuoti. „Lietuvos lazerių ir tinių darbų iki skaitmeninių fizikinių proce­ šviesos mokslo ir technologijų asociacijos", sų modeliavimų. Šiais metais konferenci­ VU Fizikos fakulteto Alumnų draugijos ir VU

joje pateikti 53 stendiniai paranešimai bei 7 žodiniai. Konferencijos atidarymą vaini­ kavo Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto prof. L. Kimtys, perskaitęs paskaitą apie iški­ lų Vilniaus universiteto fizikos dėstytoją prof. Henriką Horodničių, kurio šimtąsias gimimo metines minime šiemet. Akad.

A. R Piskarskas pasveikino konferencijos dalyvius ir padrąsino toliau aktyviai dirbti ir siekti mokslo aukštumų.

Lietuvos mokslo ir studijų fondas skyrė

Fizikos fakulteto dėka buvo įsteigtas 5000 Lt prizinis fondas. Šešių geriausių darbųautoriai: P Pobedinskas ir A. Kalkys, A. Silekaitė, P. Vitta, J. Bujokas, A. Vizbaras ir K. Vizbaras, G. Statkutė ir I. Gailiūtė gavo 400 Lt paskatinamąsias premijas bei var­ dinius diplomus, studentas D. Mikšys lai­ mėjo kelionę bei galimybę pristatyti savo mokslinį darbą Tarptautinėje Europos fizi­ kos studentų konferencijoje Rumunijoje.

Organizacinio komiteto inform.

Medicinos fakulteto studentų mokslinė konferencija vyksta jau 58-qjį kartą Gegužės 2-qjq 58-qjį kartą Medicinos fakultete buvo skaitomi baigiamieji SMD konferencijos pranešimai, išrinkti ir apdovanoti geriau­ sių darbų autoriai.

94 studentų tiriamieji moksliniai darbai buvo pri­ statyti dešimtyje sekcijų ba­ landžio 19-28 d. Iš viso dar­ bus ruošė 115 autorių, ku­ riems talkino 71 mokslinis vadovas. Savo darbus pri­ statė ir svečiai iš Kauno medicinos universiteto.

Kiekvienoje sekcijoje bu­ vo paskelbti nugalėtojai, kurie VU MF Didžiojoje au­ Konferencijos akimirka ditorijoje varžėsi dėl laure­ doc. D. Triponienė visiems baigiamojo posė­ ato vardo. Geriausius SMD darbus rinko gausi džio dalyviams įteikė specialius prizus. Lau­ ir tituluota vertinimo komisija - prof. Z. A. Kureatai pakviesti publikuoti savo darbų santrau­ činskienė, doc. J. Tutkuvienė, doc. R. Stukas, kas žurnale „Medicinos teorija ir praktika“ bei doc. R. Kašinskas, doc. D. Triponienė, doc. apdovanoti rėmėjų įsteigtais prizais: medici­ L. Ragelienė, doc. S. Lesinskienė ir kiti. ninių žurnalų prenumeratomis ir vertingomis Žiūrovai rinko labiausiai patikusį darbą bal­ knygomis. suodami. Jų nuomonė sutapo su vertinimo ko­ Konferenciją organizavo VU MF Studentų misijos, kuri pirmąją vietą skyrė VI kurso medi­ mokslinė draugija. Visų darbų, pristatytų šioje ir cinos studentui A. Deguliui, atlikusiam tyrimą 2003-2005 m. vykusiose konferencijose, san­ kartu su bendraautoriais iš Suomijos ir Pana­ traukas bei kitą informaciją, susijusią su VU MF mos universitetų. Antroji vieta atiteko III kurso SMD, galite rasti internete adresu medicinos studentų grupei, nagrinėjusiai kelio http://www.smd.mf.vu.lt. sąnario klinikinę anatomiją - G. BlauzdavičiūPirmoji MF SMD konferencija įvyko beveik tei, E. Grubinskaitei, R. Šerpyčiui ir A. Šukelytei. prieš 60 metų -1947 m. spalio 26-27 d.

Vilniaus medicinos draugijos pirmininkė

____________________________

įvyko III jaunųjų mokslininkų psichologų konferencija Balandžio 28 dieną įvy mokslininkų psicholog ja „Psichologijos mol Lietuvoje: iššūkiai ir gali buvo perskaityta d< pranešimų, pritraukusii logijos mokslu besidc kitų

Prof. habil. dr. D. Gailienė įteikia premiją dokt. Vaidai Kalpokienei. M. Skerytės-Kazlauskienės nuotr.

Marija GIEDRAITYTĖ, Justina KUCKAILIENĖ Jaunųjų mokslininkų psichologų konferencijojoje pranešimus, skaitė įvairių pakopų stu­ dentai - bakalaurantai, magistrantai, doktoran­ tai. Ši konferencija - galimybė jauniems tyrė­ jams pasidalinti savo įžvalgomis, patirtimi, idė­ jomis, paskelbti tyrimų rezultatus. Šiemet visus

skatinome pasvarstyti, kuo psichologijos moks­ liniai tyrimai naudingi praktikoje. Pradėję, saky­ tume, akademiškiausia eksperimentinės ir kognityvinės psichologijos kryptimi, žengėme per vaikystę ir paauglystę, kiek ilgiau apsistojome ties traumų ir savižudybių problema ir galiau­ siai apžvelgėme organizacinės psichologijos sritį. Pranešimus įvertino mokslo komiteto na­ riai prof. habil. dr. Danutė Gailienė, prof. dr. Albi­ nas Bagdonas, doc. dr. Dalia Bagdžiūnienė, doc. dr. Rasa Bieliauskaitė, doc. dr. Laima Bu­ lotaitė, doc. dr. Gražina Gintilienė, doc. dr. Eglė Rimkutė ir prof. habil. dr. Henrikas Vaitkevičius.

Geriausiems paskirtos premijos.

Doktorantės Vaidos Kalpokienės praneši­ mas apie elgesio sutrikimų turinčius paaug­ lius apdovanotas I mokslo premija („Elgesio sutrikimus turinčių paauglių Ego funkcijos“).

Tyrimas būtų vertas ir „praktinės“ premijos mažai kas ryžtasi įsitraukti j terapinį darbą su bręstančiais paaugliais, nors specialistų dė­ mesys jiems galėtų būti naudingas. II mokslo

premija skirta doktorantei Jelenai Trofimovai už pranešimą „.Gedulas po artimojo savižu­ dybės: netekties išgyvenimo stiprumas, potrau­ minė simptomatika ir nevilties lygis“, III atiteko bakalauro studijų pakopos studentei Irmai Ši-

mėnaitei už įdomų pranešimą apie potraumi­ nio augimo galimybes („Potrauminio augimo ir potrauminio streso reakcijų bei gaunamos socialinės paramos sąsajos"). Doktorantei Mo­ nikai Skerytei-Kazlauskienei skirtas diplomas už originalumą. Ji pranešimą „Psichikos su­ pratimo raida: vidinio psichologo beieškant" pradėjo dileminiu klausimu apie tai, ar mokslininkas-psichologas skiriasi nuo žmogaus-psichologo; klausytojus suintrigavo įvairiais duo­ menimis ir svarstymais, nors galiausiai atsa­ kymo siūlė ieškoti patiems-skatindama moks­ linę drąsą ir atsakomybę. Netikėtai gausus jau­ nųjų organizacinės psichologijos tyrėjų būrys atskiroje sekcijoje diskutavo apie socializaciją, teisingumą bei klimatą organizacijose. Dok­ torantė Jurgita Lazauskaitė pelnė Organiza­ cijų vystymo centro prizą už pranešimą .„Or­ ganizacinio teisingumo vaidmuo paaukštini­ mo sprendimuose“. Paskatinamuoju prizu ap­ dovanota studentė Rūta Žeromskytė.

Po konferecijos norisi padėkoti rėmėjams: Lietuvos valstybiniam mokslo ir studijų fondui, Organizacijų vystymo centrui, knygynui „Eurika", Vilniaus universiteto leidyklai; taip pat tiems, kurie skyrė laiko organizaciniams džiaugsmams ir rūpesčiams.

Studentų mokslinės draugijos konferencija Ekonomikos fakultete Svarbiausias paskutinės balandžio savaitės akcentas Ekonomikos fakultete - Studentų mokslinės draugijos konferencija. Ekonomistai ir vadybininkai tęsia ilgametę tradiciją pavasario sesiją sutikti diskusijomis ir aktualių problemų įvairiausiose ekonomikos ir verslo srityse aptarimu, analize, kritinėmis pastabomis.

Doc. Jonas MARTINAVIČIUS,

EF prodekanas Kadangi Ekonomikos fakultete studijos la­ bai įvairios, konferencijos darbas vyko dvy­ likoje sekcijų, o pranešimai bei diskusijos tęsėsi dar ir pirmą gegužės savaitę. Buvo perskaityta beveik 100 pranešimų, jie iš­ leisti kaip studentų mokslinės draugijos konferencijos medžiaga ir papildys EF kau­ piamą fondą.

Būsimieji apskaitos specialistai, pirmieji pradėję konferencijos pranešimų marato­ ną, nagrinėjo ES struktūrinių fondų projek­ tų finansavimo audito, ES paramos valdy­ mo, mokesčių vengimo kontrolės, pridėti­ nės vertės mokesčio apskaitos, bankroto ir kitas aktualias problemas.

Būsimieji finansininkai ir bankininkai sky­ rė daugiau dėmesio Lietuvos kapitalo rin­ kos integracinių procesų analizei, kredito rizikos ir jos valdymo klausimams, paskolų rinkos, pensijų fondo valdymo, vyriausybės skolos problemoms.

Nebuvo užmiršta ir visa kita problemų įvai­ rovė - nedarbas ir su juo susijusios proble­ mos, ES plėtros poveikio vertinimas, tiesio­ ginių užsienio investicijų efektyvumas, ver­ tybinių popierių rinkos funkcionavimas, in­ tegracija į euro zoną, nekilnojamojo turto burbulo formavimasis, Lietuvos socialinių ir ekonominių procesų dinamikos analizė.

Vadybos ir verslo krypties problematiko­ je verta paminėti verslo sekcijoje nagrinė­ tus verslo kūrimo sistemų konkrečiose kom­ panijose, reklamos, prekių kodavimo ir pa­ kavimo, verslo angelų, kaimo turizmo plėt­ ros, viešųjų pirkimų klausimus.

Būsimi marketingo specialistai analiza­ vo komercinių derybų vedimo aspektus, marketingo veiklos vertinimo, inovacijų die­ gimo įmonėje, paslaugų sektoriaus plėtros, personalo kaip ypatingo prekybinės įmo­ nės kapitalo reikšmės klausimus.

Geriausių pranešimų autorių laukia ap­ dovanojimai - diplomai ir atminimo dova­ nėlės su EF simbolika, taip pat ir vertinges­ nės dovanos, kurias įteiks Ekonomikos fa­ kulteto vadovybė.

universitas

2006 gegužė

9

vilnensis

i tiKiproįektai______

Kviečiame į šventę Vilniaus Svarstome VU akademinės miesto bendruomenei etikos kodeksą Gegužės 27 dienq Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA) kviečia į renginį „Vilniaus šventimai 2006“. Tai miesto šventė, skirta burti Vilniaus miesto bendruomenes, parodyti, kad Universitetas - miesto moralinių vertybių pamatas ir ašis, o studentija - jėga, aktyviai bei atsakingai kurianti rytojų. „Vilniaus šventimus 2006“ pradės Mišios Šv. Jonų bažnyčioje, kuri istoriškai buvo Vil­ niaus miesto bendruomenes telkianti šventovė.

Vilniaus universitete vyksiančiame bendruomenių kongrese bus pristatytas istorinis Vilniaus miesto bendruomenių kūrimosi pamatas bei bendruomenių telkimosi šiuolaiki­ nėmis sąlygomis vizija. Sėkmingo formavimosi ir raidos patirtimi dalinsis religinių, akade­ minių susivienijimų atstovai, aktyvūs visuomenės veikėjai.

Viešame dispute studentai kvies miesto merą A. Zuoką polemizuoti tema „Ar Vilnius tapo miestiečių miestu?“. Aukštųjų mokyklų atstovai bei bendruomenių nariai stebės žo­ džių dvikovą ir, laikydamiesi disputo tradicijų, šūkiais bei plojimais paskelbs nugalėtoją. Šventiniame koncerte „Miestui ir miestiečiams“ Šv. Jonų bažnyčioje renginio dalyviams

ir svečiams dainuos vyrų choras iš Italijos „Coro latina“, Vilniaus universiteto choras „Pro musica“ ir Balio Dvariono muzikos mokyklos choras bei orkestras. „Vilniaus šventimus 2006“ vainikuos pokylis, kuriame bendruomenių atstovai, visuo­ menės veikėjai, mokslininkai, politikai ir kiti šventės svečiai turės galimybę pabendrauti neformalioje aplinkoje.

Renginys „Vilniaus Šventimai 2006“ yra projekto „VU studentų dalyvavimas kuriant Vilniaus miesto bendruomenes“ tęsinys. Šių metų kovą pradėję projektą Vilniaus univer­ siteto studentų atstovai susitiko su miesto bendruomenių nariais, aptarė aktualias ben­ druomenių telkimo problemas. „Vilniaus šventimai 2006“ - dar vienas studentijos dalyva­

vimo telkiant miesto bendruomenes akcentas.

VU SA inform.

Vilniaus universiteto studentai padės išjudinti

miesto bendruomenes Balandžio 21 dieną Vilniaus univer­ siteto Senato salėje įvyko Vilniaus savivaldybės ir VU bendruomenės susitikimas. Jame dalyvavo miesto meras Artūras Zuokas, Universiteto rektorius Benediktas Juodka, Studentų atstovybės nariai ir Vilniaus seniūnijų atstovai.

Asta SAMULIONYTĖ Susitikimą pradėjo Vilniaus miesto me­ ras A. Zuokas, pasidžiaugęs, kad VU studi­ juoja tokie aktyvūs ir Vilniaus miestui ne­ abejingi žmonės. Džiugu, kad jaunimas at­

kreipė dėmesį j tai, jog miesto bendruome­ nes reikia stiprinti ir puoselėti. Meras pri­ pažino, kad galvojant apie būdus pritraukti daugiau turistų į miestą, patys miesto gy­ ventojai dažnai užmirštami. A. Zuokas tei­ gė, jog svarbu kalbėti apie atsakingą, akty­ vų miesto pilietį, kuris žino, kaip reikia gy­ venti bendruomenėje. Todėl labai džiugu, kai ir jaunimas siekia kokybiškesnio ben­ druomenių gyvenimo Vilniuje.

Rektorius Benediktas Juodka pajuokavo ir kartu pasidžiaugė, kad VU studentų ge­ riau neerzinti ir sutikti su jų teikiamais pa­ siūlymais, nes Prancūzijos pavyzdys rodo, jog studentai moka pakovoti už savo teises

ir už tai, kad būtų išgirsti. Taip pat pasidžiau­ gė tuo, kad VU studentai rodo iniciatyvą ir yra aktyvūs ne tik Universitete, bet ir už jo

mą vis dėlto reikėjo šiek tiek pristabdyti. VU SA projekte nebuvo tiksliai įvardinta, kokios tos bendruomenės turėtų būti. Reikėjo su­ formuluoti konkrečius tikslus, kaip sukurti tvirtas bendruomenes Vilniaus mieste. Pro­ rektorė tikisi, kad nebus taip, jog j projekto įgyvendinimą įsitrauks grupelė žmonių, ku­ rie gins tik savo interesus.

VU Studentų atstovybės prezidentė Nora Žukauskaitė pristatė projektą. Studentų at­ stovė teigė, kad vienas iš studentijos vaid­

menų yra pilietinės visuomenės kūrimas Lietuvoje bei Europoje. Vilniaus miesto bendruomenių kūrimo projektas yra sutar­ ties, pasirašytos 2005 metų vasario 26 d., dalis. Pasirašius šią sutartį tarp VU ir Vil­ niaus savivaldybės, pirmasis žingsnis bu­ vo atkurti miesto tradiciją - „Gratulatio Vilnae", šventę, skirtą visiems Vilniaus gyven­

tojams.

Prie šio miesto bendruomenių projekto

jaunimas prisideda organizuodamas mo­ kymus apie komandinį darbą, rengdamas „Gratulatio Vilnae“ šventę, mokyklas ir so­ cialiai remtinus vaikus mokydamas inicia­ tyvumo, pilietiškumo.

Miesto seniūnijų atstovai taip pat pasi­ džiaugė aktyviais VU studentais, kurie pa­ deda išjudinti ramų ir pasyvų bendruome­ nių gyvenimą. Buvo pripažinta, kad dauge­ lyje seniūnijų trūko aktyvaus jaunimo, ku­ rie padėtų ir pagyvenusiems žmonėms gy­ venti pilietiškai, bendruomeniškai.

Susitikimą baigė miesto meras Artūras

sienų.

VU akademinių reikalų prorektorė Birutė

Zuokas, teigdamas, kad mokslo žmonės,

Pociūtė prasitarė, kad studentų entuziaz­

kyti ir bendruomenių gyvenimą.

sutvarkę savo gyvenimus, žino, kaip tvar­

Vilniaus universitete šiuo metu aktyviai nagrinėjamas studentų ir dėstytojų akademinės etikos kodeksas. Tai bus unikalus dokumentas, nustatysiantis studentų bei dėstytojų elgesio normas. Šis dokumentas įpareigos ir dėstytojus, ir studentus. Jame yra numatyti visai Universiteto bendruome­ nei priklausančių žmonių netinkamo akademinio elgesio atvejai, įtvirtintos svarbiausios etiško elgesio normos. Dėl šios priežasties šis kodeksas yra labai svarbus visai Vilniaus universiteto bendruomenei. Todėl Vilniaus universiteto Studentų atstovybė norėtų paprašyti visos VU bendruomenės atkreipti dėmesį į šį dokumentą ir pareikšti savo nuomonę apie jį.

Skelbiame aktualiausią akademinės etikos kodekso projekto ištrauką, nustatančią studentų bei dėstytojų įsipareigojimus.

3. DĖSTYMO ETIKOS NORMOS 3.1. Dėstytojo santykis su studen­ tu turi būti orientuotas vien į akade­ minius reikalavimus. Susisaistymas neakademinio pobūdžio įsipareigo­ jimais gali sukelti interesų konflik­ tą, todėl dviprasmiški santykiai su studentais vengtini. Akademinei eti­ kai prieštarauja: 3.1.1. siekimas užmegzti intymius santy­ kius su studentu, su kuriuo sieja dėstomas dalykas, vadovavimas tiriamajam darbui ar kitaip pasireiškiantis tiesioginis akademi­ nis santykis; 3.1.2. dėstytojo vaidmens prisiėmimas šeimos nario, artimo draugo, verslo part­ nerio atžvilgiu (egzaminavimas, vadovavi­ mas rašto darbams ir pan.) tais atvejais, kai esama galimybės išvengti tokio vaid­ mens; 3.1.3. tiesioginių ir netiesioginių dova­ nų, neakademinio pobūdžio paslaugų ar­ ba akademinio pobūdžio paslaugų, tiesio­ giai nesusijusių su studijuojamais daly­ kais, priėmimas iš studentų.

3.2. Pasitikėjimo atmosferai kenkia konfidencialios informacijos apie studentą viešinimas.

Informacijos konfidencialumo principas reikalau­ ja: 3.2.1. nesant specialaus pagrindo (stu­ dento sutikimo, teisinio pagrindo, naudos studentui arba numatomos žalos kitiems), neatskleisti informacijos apie studento akademinius įvertinimus ar nuobaudas tre­ tiesiems asmenims; 3.2.2. nenaudoti privataus pobūdžio in­ formacijos apie studentą, kaip mokymo ar tyrimo medžiagos, nebent studentas sutik­ tų: 3.2.3. užtikrinti, kad pastabos ir komen­ tarai apie studento rašto darbą, nepateiktą viešam gynimui, nebūtų prieinami tretie­ siems asmenims.

3.3. Studento žinių bei įgūdžių ver­ tinimas turi būti teisingas, sąžinin­ gas, suderintas su dėstomo dalyko tikslais, todėl: 3.3.1. dėstytojas privalo principingai re­ aguoti į studentų nesąžiningumo atvejus, tokius kaip plagijavimas, nusirašinėjimas, duomenų falsifikavimas, egzaminų ar įskaitų rezultatų klastojimas, naudojimasis pašaline pagalba egzamino ar įskaitos me­ tu, svetimo rašto darbo pateikimas kaip sa­ vo, uždarbiavimas rašant rašto darbus ki­ tiems studentams, vieno dalyko rašto dar­ bo pateikimas atsiskaitant už kitą dalyką; 3.3.2. pasitikėjimą vertinimo teisingumu mažina, kai visi studentai įvertinami aukš­ čiausiais balais, neatsižvelgiant į jų žinias ir sugebėjimus; 3.3.3. negalima primygtinai reikalauti as­ meninio pobūdžio informacijos iš studen­ to grupinėse diskusijose, tuo labiau sieti tokio pobūdžio informacijos pateikimą su

žinių įvertinimu; 3.3.4. atsiskaitymas už dalyką negali būti siejamas su studentų dalyvavimu dėstyto­ jui priimtinoje politinėje ar visuomeninėje veikloje.

4. STUDIJŲ ETIKOS NORMOS 4.1. Pripažindami tiesą, žinojimą, gebėjimus, supratimą aukščiausio­ mis studijų vertybėmis ir tikėdamie­ si pasitikėjimo bei teisingo savųjų pasiekimų įvertinimo, Universiteto studentai privalo laikytis akademi­ nio sąžiningumo principo. Šiurkš­ čiausiais akademinio sąžiningumo principo pažeidimais laikoma: 4.1.1. Plagijavimas - svetimų idėjų pa­ teikimas kaip savų. Būdingi plagijavimo at­ vejai: 4.1.1.1. kai svetimas tekstas pateikiamas be citavimo ženklų - kabučių arba kitokio pobūdžio išskyrimo iš viso teksto (pvz., at­ skira pastraipa, kursyvu); 4.1.1.2. kai perpasakojama arba cituo­ jama svetima idėja, iliustracinė medžiaga ar duomenys nenurodant tikslaus šaltinio; 4.1.1.3. kai nurodomas žinomai klaidin­ gas šaltinio puslapis arba tinklalapio lan­ kymo data.

4.1.2. Sukčiavimas atsiskaitant už daly­ ką ar jo dalį - koliokviumų, įskaitų, egza­ minų ir pan. metu. Būdingi sukčiavimo at­ vejai: 4.1.2.1. kai nusirašinėjama arba leidžia­ ma kitam nusirašyti; 4.1.2.2. kai pasakinėjama, naudojamos „paruoštukės“ arba kitokios egzaminato­ riaus neleistos priemonės; 4.1.2.3. kai svetimas rašto darbas įtei­ kiamas kaip savas; 4.1.2.4. kai tas pats rašto darbas patei­ kiamas atsiskaitant už kelis dalykus; 4.1.2.5. kai atsiskaitoma už kitą asmenį; 4.1.2.6. kai atsiskaitant pasinaudojama kito studento darbu arba ne tam numatyto­ mis informacinėmis technologijomis.

4.1.3. Padirbinėjimas. Būdingi atvejai: 4.1.3.1. kai dėstytojo jau įvertintas rašto darbas pataisomas be dėstytojo sutikimo siekiant pareikalauti aukštesnio įvertinimo; 4.1.3.2. kai padirbinėjami dėstytojų pa­ rašai, pažymos, kitokie dokumentai; 4.1.3.3. kai padirbinėjami akademinių už­ duočių (laboratorinių, kursinių ir kitų dar­ bų) duomenys ar rezultatai.

4.1.3.4. Pagalba kitam atliekant nesąži­ ningą akademinį veiksmą: plagijuojant, sukčiaujant arba padirbinėjant.

4.1.3.5. Kyšininkavimas - atlygio už aka­ demines paslaugas siūlymas arba davimas (asmeninis ar grupinis).

Savo komentarus apie šį projektą reikškite Marius Skuodžiui ei. paštu: akadem@vusa.lt.

Vilniaus universiteto Studentų atstovybė

10

2006 gegužė

> a > ^studentų šventės

MIDI sudrebino VRM rumus Balandžio 21-28 dienomis 30-qjį kartą Vilniuje vyko Matematikų ir informatikų dienos - MIDI. Savaitę trukusi šventė pavertė MIF pasakų karalyste, karaliaus katino Šv. Miciaus namais.

Aina VASILIAUSKAITĖ

VRM rūmai drebėjo MIDI - viena ilgiausių studentiš­ kų švenčių, jungianti daugybę įvai­ raus pobūdžio renginių, kurių kul­ minacija - MIF studentų meninės saviraiškos įrodymas - roko ope­ ra. Šiemet buvo parodyta roko ope­ ra „Pradžių pradžia“ pagal lietuvių liaudies pasaką „Eglė - žalčių ka­ ralienė“. Pasakišką MIDI savaitę vainikavo baigiamasis vakaras, vy­ kęs Vidaus reikalų ministerijos rū­ muose, kurie nuo siautulingų stu­ dentų šokių siūbavo tikrąja šio žo­ džio prasme, o apatiniuose aukš­ tuose dužo šviestuvai. MIDI puo­ tos dalyvius šokdino ir linksmino svečiai: „Bix“, „Frekenbok“, „Be­ kešo vilkai“ bei DJ Quazar.

MIDI startavo 16 aukšte Tačiau tai - ne viskas - iš viso per MIDI vyko net 18 renginių! Ro­

ko operos generalinė repeticija buvo skirta vaikams iš globos na­ mų bei moksleiviams. Savaitgalį vykę krepšinio bei futbolo turnyrai įrodė, kad matematikai - tikri spor­ tininkai. Daug dėmesio sulaukė krepšinio turnyro parodomosiosatidaromosios varžybos tarp MADI-MIDI veteranų bei MIDI 2006 organizatorių. Futbolo turny­ re žiūrovų simpatijas pelnė mer­ ginų komanda ir vaikinai, apsiren­ gę suknelėmis. Taigi savaitgalį tik­ rai buvo ką veikti.

Oficialiai MIDI prasidėjo ugnies nešimu per visą Vilnių: uždegta nuo Saulėtekio alėjos 12-ojo ben­ drabučio viryklės 16-ame aukšte ir alpinistų nuleista žemyn, ugnis buvo nešama iki pat Matematikos ir informatikos fakulteto (Naugar­ duko g. 24).

Studentai neabejingi mokslui Šiemet padaugėjo mokslinių

renginių. Studentų mokslinės draugijos (SMD) konferencijoje aktyviausieji pristatė savo moksli­ nius darbus bei projektus, kuriuos vertino dėstytojai. Si konferencija - puikus akstinas stiprinti draugi­ ją ir skatinti studentus užsiimti moksline veikla. Taip pat sėkmin­

Politologai kvietė j sąjūdį Karolis ŠADUIKIS, VU TSPMI

čio LKA studentai turėjo prisiminti arba išradingai sužinoti senuosius Vilniaus gatvių, aikščių, kitų objek­ tų pavadinimus. Ne visiems sekė­ si išsyk surasti Gorkio gatvę ar Černiachovskio aikštę, tačiau LR Seimo rūmus, kur žaidimo nuga­ lėtojai buvo apdovanoti, surado vi­ si. Paskutiniame orientacinių var­ žybų etape buvo sudėliota

Išrinkti MIDI dekanas ir sekretorė Fakulteto renginiai, ypač MIDI sekretorės ir dekano rinkimai, bu­ vo gausiai lankomi ir susilaukė daug atsiliepimų. „Šiemet sekre­ torės buvo labiau pasiruošusios, todėl rinkimai buvo įdomesni. Man patiko, kad vyko įvairūs žaidimai, kuriuose galėjai laimėti prizų. Ge­ rai praleidau laiką“, - sako MIF studentė Živilė. Klausėme VU SA prezidentės Noros Žukauskaitės,

MIF pavirto pasakų karalyste

ar jai patiko MIDI dekano rinkimai: „Seniai taip buvau prisijuokusi, tik­ rai šaunus renginukas buvo“.

MIDI turėjo ir savo televizijg! Šiemet organizatoriai pasiūlė naujovę - neatvykę j renginius ga­ lėjo daugumą jų tiesiogiai stebėti internetu per MIDI televiziją. Taip pat MIDI TV žiūrovus linksmino realybės šou „Batonas“.

MIDI ugnis buvo nešama per visą Vilnių

GaDi baigėsi...

Tegyvuoja GaDi! Artūras BARAUSKAS, GMF SA

Daugiau nei dešimtmetis prabėgo nuo vieno įsiminti­ niausių laikotarpių Lietuvoje - Sąjūdžio. Tai judėjimas, kuris įprasmino mūsų tautos vertybes, pažadino atgimi­ mo dvasią ir vienybę. Šią tematiką, organizuodami „Politologų dieną 2006“, pasirinko Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentai.

Balandžio 26-osios rytą, išklausę metinę direktoriaus prof. Raimundo Lopatos instituto veiklos ataskaitą, visi rinkosi į tikrą intelektualinį proto mū­ šį, kur erudicijos svarstyklėmis buvo sveriami dėstytojų, Alumnų bendruo­ menės narių, politikų bei studentų ar­ gumentai. Dėstytojų komandai nepa­ vyko palaužti alumnų ir politikų, na, o šių ir studentų finalinėje dvikovoje po įtemptos kovos minimaliu rezultatu pergalę išplėšė studentai.

Po pirmojo renginio vieni azarto pagauti įspūdžiais dalinosi, kiti gi ruošėsi orientaciniam žaidimui Vil­ niaus centre. Čia TSPMI, kitų VU fakultetų ir Generolo Jono Žemai­

gas buvo statistikos krypties stu­ dentams skirtas ekonominės pa­ kraipos seminaras ir pirmą kartą rengta IT konferencija, kurioje at­ stovai iš IT firmų, valstybinio bei žiniasklaidos sektorių pasakojo apie IT darbo rinką Lietuvoje.

Balandžio 28 d. startavęs triukšminga eisena Vilniaus gatvėmis daugiau nei savaitę nerimęs Gamtinin­ kų dienų (GaDi) šėlsmas nutilo iki kitų metų. Šiemet GaDi sulaukė ypač palan­ kaus ir audringo jo dalyvių įvertinimo.

PoDi ‘06 dėlionė, o studentus pri­ ėmė ir Parlamente pasveikino Gintaras Steponavičius.

Popiet prasidėjo kasmetinis sta­ lo teniso turnyras Raimundo Lo­ patos taurei laimėti. Varžybose stu­ dentų smūgius bandė atremti dės­ tytojai, administracijos atstovai bei politikai, tačiau pirmakursės Ingos Žilaitytės kirčiai buvo verti pirmo­ sios vietos.

Vakare visų šventės dalyvių lau­ kė baigiamasis PoDi ‘06 vakarė­ lis. Jame buvo įteiktos nominaci­ jos už metų nuopelnus TSPMI stu­ dentams ir dėstytojams. Tarsi aliu­ zija į roko maršą, kuris devinto de­ šimtmečio pabaigoje aidėjo viso­ je Lietuvoje skleisdamas Sąjūdžio idėjas, nuskambėjo TSPMI studen­ tų pastatyta roko opera.

Taigi tokiais akordais baigėsi „Politologų diena 2006“, savo ypatingą dvasią leidusi pajusti instituto bendruomenei bei sve­ čiams.

Gamtininkams ir visiems gamtą mylintiems buvo pasiūlyta galybė renginių. Pirmąją GaDi dieną su­ rengtas „Fotožygis“ įamžino bun­ dančią gamtą ir Vilnių, o „Videolyga“ leido pažvelgti į mus supantį pasaulį kitu kampu bei pasidalinti savo patyrimais. Gegužės 2 d. spor­ to aistruoliai rungėsi krepšinio aikš­ telėje, išbandė kojų miklumą bei su­ gebėjimą skaityti žemėlapį orienta­ vimosi varžybose. Ne tokie sportiš­ ki, tačiau išmanantys bendravimo su karpiais, pelėmis bei sliekais ypatumus dalyvavo „Etiškose gyvū­ nėlių lenktynėse“. Vėliau buvo ištiesta pagalbos ranka gamtai. Pul­ kas studentų švarino Vingio parką bei jo prieigas „GaDi švaros akci­ joje“. Ją užbaigė sodindami kašto­ ną ir vaišindamiesi koše su arbata.

Mėgstantys pasukti galvą studen­ tai iš viso Vilniaus susirungė „Protmūšio“ turnyre. Per pertraukas stu­ dentai aktyviai dalyvavo „Auksinia­ me aukcione“, kur varžėsi dėl rek­ toriaus kaklaraiščio, dekano laik­ rodžio bei daugybės kitų gėrybių.

Gamtininkams dera švęsti gamtoje

Atsipūsti po ilgos darbo dienos į „Lauko kino naktį“ kiemelyje tarp GMF ir MF susirinko apie pusantro šimto kinomanų.

Konferencijoje „Lietuva ekologi­ jos kelyje: kiek jau nuvažiavome?” buvo aptartos aktualios ekologijos problemos, susijusios su atomine energetika, sąvartynais, oro tarša bei Lietuvos įmonių pasiekimai eko­ logijoje. Pranešimus šiomis temo­ mis skaitė ir diskusijas vedė Rita Mežiotienė, AB „Klaipėdos baldai“ saugos darbe vadovė, švaresnės gamybos technologijų ekspertė, Andrejus Rožkovas, Fizikos institu­ to Branduolinių ir aplinkos radioak­ tyvumo tyrimų laboratorijos, Ignali­ nos radioekologinio monitoringo stoties doktorantas bei vyriausiasis Aplinkos apsaugos agentūros spe­ cialistas Mindaugas Bernatonis, po konferencijos vyko „Mokslinių dar­

bų konkurso“ finalas.

Penktadienį gamtininkai ir jiems prijaučiantys traukė į „GaDi roko festivalį". Ekonomiškiausio kelia­ vimo būdo (tranzavimo) šalininkai varžėsi „Tranzu į GaDi“ rungtynė­ se. Pirmieji atvykę iki festivalio vie­ tos Kernavėje ir „aplankę karštus taškus“ buvo nemokamai įleisti j šventę ir gavo prizų.

Festivalyje muzika griaudėjo dvi paras. Neries pakrantėje susirin­ kusią jaunimo minią audrino 19 grupių ir kapela iš Žemaitijos „Subatvakaris“. Dieną vyko futbolo, krepšinio, orientavimosi, virvės traukimo rungtynės, kovėsi dažasvydžio mėgėjų komandos. „Romantika prie laužo, nemie­ gotos naktys", - skamba GaDi himne. Šių metų šėlionės baigėsi,

tačiau jos vėl prisikels kitą pava­ sarį su dar didesne jėga!

11

2006 gegužė

studentų šventės

Menas? Verslas? Leidyba!!!

Menas ar verslas? Tiesiog'leidyba. Štai toks pa­ prastas atsakymas, kurį ne kartq galėjai išgirsti balandžio 27-30 dienomis vykusiose leidybos dienose (LeiDi ’06). Vieno iš jauniausių Vilniaus universiteto fakulteto ir pačios jauniausios studijų programos studentai, padedami fakulteto admi­ nistracijos, nusprendė paskelbti pasauliui, kad naujoji leidėjų karta jau čia. Kokia ji? Puoselėjanti intelektualią kūrybą, deklaruojanti profesionalu­ mą, kurianti originalius projektus, suvokianti meno ir verslo sąveiką, etiška, iniciatyvi ir t.t. Būtent tokios buvo ir šios trys dienos.

Atidarant šventę buvo perskai­ tytas leidėjų manifestas, skelbian­ tis, kad kada nors „Dirbk. Pirk. Mirk“ skandavusį pasaulį supurtys nau­ jas vertybes deklaruojanti visuo­ menė. Naujos kartos leidėjai skel­ bia: „Pirk knygą! Skaityk! Ir mirk in­ telektualus!“. Šis šūkis gali refor­ muoti nusistovėjusį požiūrį į skai­ tymo prasmę. Vizualinis šios min­ ties įtvirtinimas - 13 geltonų balio­ nų - iškėlė novatorišką leidybos dienų vėliavą. Tai skelbė: mes at­ ėjome ir norime judėti, mes turime polėkio.

Per leidybos dienas Universite­ tas buvo šiek tiek kitoks: speciali knygų iliustracijų paroda „Improliustracija“ traukė akį, knygoje „3S: skaičiau, skaitau ir skaitysiu“ pa­ sirašė 84 skaitantieji (dėstytojai,

renginių svečiai ir tiesiog brangi­ nantys knygą), o pasimetusiems į rankas pakliūdavo pirmasis stu­ dentų paruoštas leidinukas „Lei­ dybos studijos Vilniaus universi­ tete“.

Vyko du seminarai: „Knyga (ne)parduota kultūra“ ir „Atsargiai: reklama leidyboje“. Pirmajame seminare prie diskusijų stalo su­ sitiko trijų ne visada kompromisą randančių sričių atstovai: Artūras Mickevičius kalbėjo leidėjų vardu (leidykla „Versus Aureus“), Jonas Liniauskas dėstė rašytojų pozici­ ją (Lietuvos rašytojų sąjunga), o Rasius Makselis į situaciją žvelgė kaip Kultūros ministerijos darbuo­ tojas. Diskusijos moderatorius Vir­ ginijus Savukynas padėjo susirin­

Balandžio 19-20 dienomis 30-qjį kartą šventė savo

dienas - „Merkurijus 666“.

Miroslavas GORDEJEVAS, EF SA Informacinio komite­ to koordinatorius kusiems prieiti prie bendros išva­ dos, kad knyga visais laikais bu­ vo prekė, tik ne visada ji buvo par­ duodama. Auditorijoje, be studen­ tų, svečiavosi ir privataus sekto­ riaus žmonių. Antrasis seminaras buvo ne mažiau įdomus ir intriguo­ jantis. Linas Kriaučiūnas (rekla­ mos agentūros „Euro RSCG MIA“ direktorius) ir Aidas Puklevičius (rašytojas, scenaristas, apžvalgi­ ninkas, žurnalo „FHM“ vyr. redak­ torius) leidosi į reklaminius leidy­ bos kelius ir klystkelius. Knyga tu­ ri būti reklamuojama, nes yra ne pirmojo būtinumo prekė. Tik ta re­ klama turi kuo nors išsiskirti.

Tie, kurie nebuvo seminaruose, galėjo sutikti leidėjus ir ne Univer­ sitete. Vieną pavakarę jie rinkosi kavinėje „Pas Erlicką“, kur vyko skaitymo vakaras „Aš tau man pa­ saka“. Skambant dainoms ir nos­ talgiškai juokingoms ar šiek tiek graudžioms kažkada skaitytų (ar­ ba ne) knygų ištraukoms baigėsi dar viena nepaprastai leidėjiška ir knygiška diena. Penktadienį vi­ si buvo kviečiami patogiai įsitai­ syti auditorijoje ir pažiopsoti į spe­ cialiai parinktas reklamas. O tre­ čiąją renginio rytą jaunieji leidė­ jai išsilakstė po sostinės centrą į orientacines žaidynes, kurių me­ tu turėjo surinkti po simbolinę kny­ gutę.

Kiekvienas Leidi ’06 dalyvis ga­ lėjo įsitikinti, kad leidyba tikrai uni­ kali, „pasmerkta“ amžiniems ieš­ kojimams to aukso vidurio tarp kul­ tūrinio, intelektualinio produkto ir verslo...

sistema veikia Balandžio 6-8 dienomis Vilniaus studentija kartu su Vilniaus universiteto Teisės fakulteto studentais šventė Teisininkų dienas (TeDi ’06).

Teisininkus apibūdinę kaip vie­ ną sudėtingą sistemą, TeDi’06 sumanytojai siekė įrodyti, kad ši sistema veikia. Šventės organiza­

toriai įsitikinę, kad studentai - vie­ na svarbiausių jos grandžių. „Iš geros teisininkų mokyklos išau­ ga gera teisinė visuomenę, ge­ ras teisės studentas tampa geru teisės kūrėju, praktiku. Tai siste­ ma, veikianti kiekvieną dieną, naktį ir savaitgaliais. Tam, kad vi­ suomenė gyventų saugiai ir ge­ rai", - taip teisininkų dienų idėją

apibūdino Teisės fakulteto ant­ rakursė, projekto koordinatorė Violeta Valainytė.

Pagrindiniu šių metų teisininkų dienų akcentu tapo Teisės fakul­ teto dėstytojų ir studentų dvikova žaidime „Taip ir Ne“, kurį vedė Teisės fakulteto absolventas Arū­ nas Valinskas. Dėmesio sulaukė ir dvi konferencijos-diskusijos, kuriose politikai, teisės teoretikai, praktikai drauge su studentais analizavo, ar daugiau teisininkų Seime padėtų išspręsti teisėkūros problemas, aiškinosi, ar Lie­ tuvos teismų sprendimai gali būti laikomi teisės šaltiniais. Pristaty­ tas ir Teisės fakulteto studentų fil­ mas „Sistema veikia“, 2005 m. fa­ kultete įrengtoje „Snobų galerijo­ je“ atidaryta karikatūrinių teisi­ ninkų fotografijų paroda „Paga­ minta sistemiškai“ (nuotraukų au­

Ekonomistai linksminosi „Merkurijaus dienose" vadybininkai ir ekonomistai

Teisininkų dienos: Dainius DIKŠAITIS

iw

Balandžio 19 dieną buvo su­ rengta akcija „Uždek Niujorką".

Ekonomistai vakare bendrabučio languose įžiebė fakulteto inicia­ lus - „E“ ir „F". Renginio atmosfe­ rą kaitino studentiškų grupių bei didžėjų pasirodymai.

Kitą dieną fakultete vyko įvai­ riausios „akcijos-atrakcijos“. Vie­ name iš EF stendų parodyta origi­ nali „šperų" paroda. Daug dėme­

sio susilaukė velniškos kovos „Studentai vs. Dėstytojai - Dėsty­ tojai vs. Studentai“. Per pertraukas studentai galėjo dalyvauti dažasvydžio turnyre bei parduotuvinių vežimėlių lenktynėse. Taip pat bu­ vo kviečiama klausytis paskaitų apie azartinius lošimus ir šešėli­ nę ekonomiką.

Vakare Vilniaus naktiniame klu­ be „New York“ jaunimas galėjo pasijusti kaip tikrame pragare per įspūdingą fakyrų šou.

Pasirengę dažasvydžiui...

IF Dl '06 - Atgimimas Gegužės 10 d. Alumnato kiemelis skambėjo nuo balsų, juoko ir klegesio. Čia mainėsi daug spalvų: merginos ilgomis sukniomis ir vaikinai, apsisiautę tunikomis. Iš kur tiek daug senoviško žavesio? Atsivėrė vartai į praeitį - prisikėlė Renesansas. Jį atgaivino Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto studentai.

Aistė GIRKONTAITĖ

toriai - fakulteto studentai). Stu­ dentai linksminosi vakarėlyje, la­ vino loginį mąstymą šachmatų turnyre, laidoje „Vakaras su Ma­ rijonu“ padėjo merginai, siekian­ čiai susigrąžinti iš jos atimtą ma­ žametį vaiką. TeDi vainikavo Lie­ tuvos teisininkų vakaras, kuriame vyko teisinių vertybių aukcionas.

Aukcione surinktos lėšos skirtos nepilnamečių nusikalstamumo prevencijai.

Teisininkų dienos - tai tradici­ nis renginys, organizuojamas nuo 1982 m. TeDi sumanytoju laikomas Konstitucinio teismo pirmininkas Egidijus Kūris, o šio projekto organizatoriai - VU Tei­ sės fakulteto Studentų atstovybė (TF SA).

Saulė nepagalėjo spindulių ir apšvietė Alumnato kieme masy­ viomis užuolaidomis užtrauktus langus. Pakilus uždangai galėjai pasijusti kaip garsiausiame mu­ ziejuje. Prieš akis atsivėrė žy­ miausių Renesanso dailininkų paveikslai. Istorijos fakulteto stu­ dentai nepagailėjo jėgų ir suvai­ dino „gyvose“ paveikslų instalia­ cijose. Ir ko taip paslaptingai šyp­ sojos Mona Liza? Gal matydama tiek žmonių traukiant į kiemelį ir stebėdama ypač gausiai susirin­ kusius sužavėtus užsienio sve­ čius. Bakcho vyno grafine vis ma­ žėjo, tačiau tai nesumažino žmo­ nių susižavėjimo. Kristus atrodė tarsi nužengęs iš tų laikų, o dau­ guma žiūrovų net suabejojo pa­ veiksluose esančių žmonių gyvu­ mu.

Vėliau skambant Renesanso muzikai buvo šokami to meto šo­ kiai. Ne veltui istorikai pasirinko

L. Vaitkutės nuotr. tokią istorinę, tačiau tuo pačiu įdo­ mią temą. Prieš tai skaitytuose pranešimuose, leidusiuose geriau susipažinti su Renesanso menu, nuskambėjo frazė, kuri geriausiai atskleidė pasirinktos temos pras­ mingumą: „Mes esame tik nykštu­ kai ant Renesanso genijų pečių“.

Kultūrinė IF Dl dalis sulaukė daug dėmesio, tačiau ne mažiau svarbi buvo ir tradicinė Istorikų dienų dalis. Studentai išsitiesę ant pievutės galėjo stebėti futbolo tur­ nyrą. Aukcionas pralinksmino dėstytojų daiktų įvairove. Vakari­ nės dalies dalyvius linksmino pran­ cūzų grupė „Subvvay“, Natas su grupe „Va taip vat“. Vietinė įžymy­ bė - Karolis - grojo per tradicinius dėstytojų ir studentų apdovanoji­ mus „IF Dl geriausieji“.

i numes - studentai

Nora Žukauskaitė antrą kartą tapo VU SA prezidente Gegužės 12 dieną Vilniaus uni­ versiteto Teatro salėje jvyko eili­ nė ataskaitinė-rinkiminė VU SA konferencija, kurioje buvo renka­ mas VU SA prezidentas 2006/ 2007 mokslo metų kadencijai ir nauja VU SA Revizijos komisija.

Kadangi kandidatė j prezidentus buvo viena (tuometinė VU SA pre­ zidentė Nora Žukauskaitė), dele­ gatai (po 10 iš kiekvienos fakultetinės studentų atstovybės) turė­ jo balsuoti „už“ ar „prieš“. Suskai­ čiavus balsus paaiškėjo, kad No­ ra lieka prezidentauti Vilniaus universiteto studentams dar vie­ niems metams.

Konferencijoje taip pat buvo pateikta VU SA veiklos ataskaita, finansinė ir revizijos komisijos ataskaitos.

VU SA inform.

Nora Žukauskaitė VU SA vadovaus antrus metus

Studentų laisvalaikis

- vaikams Regina JEGOROVA, KF studentė Šiais metais gegužę kaip nie­

kad užderėjo ilgų savaitgalių.

Tačiau ne visi studentai leidžia laisvalaikį namuose, pas tėve­ lius. Praėjusį šeštadienį grupė studentų iš įvairių aukštųjų mo­ kyklų surengė stovyklėlę „Snai­ gė“ vienoje iš sostinės mokyk­ lų. Stovyklos dalyviai - 6-8 kla­ sių moksleiviai, o vadovai - įvai­ rių aukštųjų mokyklų studentai. „Snaigė“ - viena iš nevyriau­ sybinės jaunimo organizacijos LKBJS „Žingsnis“ vykdomų pre­ vencinių programų, skirtų jau­ nesniems moksleiviams. Orga­ nizatoriai žaidė su vaikais, pa­ sakojo apie laisvalaikio be svai­ galų privalumus, vedė semina­ rus jaunimui aktualiomis temo­ mis, mokė bendrauti ir klausytis vieni kitų, parodė šokio spektaklį, kuriame vaikai akivaizdžiai pa­ matė, kaip narkotikai ir kiti svai­

galai veikia žmogaus gyvenimą.

Dalyviai klausėsi istorijos žmo­ gaus, visa tai patyrusio savo kai­ liu.

Vakare visi buvo pavargę, ta­ čiau namo ėjo su šypsenomis: vaikai praleido laiką smagiai, be to, sužinojo naujų įdomių bei naudingų dalykų ir pabendravo su studentais, kurie jiems dažnai yra autoritetai. Studentai taip pat prasmingai praleido vieną iš sa­ vo brangių šeštadienių, kelioms dešimtims paauglių parodė, kad galima gyventi kitaip. Tokiame amžiuje vaikams kyla daug pa­ gundų, todėl jiems labai svarbus vyresniųjų pavyzdys. Deja, šian­ dien dar nedaug studentų supran­ ta ir žino, kad laisvalaikį linksmai galima praleisti ir be svaigalų. Ta­ čiau galbūt geri dalykai taip pat užkrečiami, ir bėgant laikui jau­ nimas dar aktyviau dalyvaus šviečiant ir auklėjant jaunesniuo­ sius, o studentų laisvalaikis taps prasmingesnis.

Problema bendrabutyje?

Kreipkis į administratorių!

Asta SAMULIONYTĖ Balandžio 20 dienq Vilniaus universiteto Senato salėje įvyko VšĮ „Būstas“ darbuo­ tojų ir VU studentų susitiki­ mas, skirtas problemoms bendrabučiuose aptarti.

Susitikime dalyvavo VšĮ „Būstas“ direktorius Nerijus Cicilionis ir bendrabučių administratoriai, studentai bei jų atstovai.

Diskusiją inicijavo VU Studentų atstovybė, kadangi buvo pastebė­ ta, jog studentai dažnai skundžia­ si blogomis gyvenimo sąlygomis bendrabučiuose. Dialogo tarp ad­ ministracijos ir studentų kūrimas yra pirmas žingsnis sprendžiant problemas.

Susitikimo pradžioje administra­ toriai pristatė šių metų planus: baig­ ti remontuoti Didlaukio gatvės ir Saulėtekio bendrabučius, sutvar­ kyti stogus ir virtuves. Deja, Čiur­

lionio gatvės bendrabučio remon­ to likimas priklausys nuo valstybės skiriamo finansavimo.

Studentų klausimai ir nusiskun­ dimai pylėsi lyg iš gausybės rago.

Pirma problema - poilsio oazių trū­ kumas bendrabučiuose. Kamba­ riuose studentai gyvena po du ar po tris, dėl to dažnai trūksta rames­ nių kampelių, kur būtų galima efek­ tyviau mokytis ar ilsėtis.

Studentė iš Olandų gatvės ben­ drabučio teigė nesuprantanti ad­ ministratorių sprendimo bendra­ bučio koridoriuose įrengti vaizdo kameras, kai tuo tarpu studentams labiau reikalingos skalbimo maši­ nos. Artūras Šaltis į tai atsakė, jog

kameros buvo pirmas žingsnis, kad būtų tvarkomi patys koridoriai.

Jis aiškino, kad studentai kartais patys neracionaliai elgiasi ir gadi­ na bendrabučio inventorių. Taigi kameros turėtų apsaugoti nuo stu­ dentų vandalizmo.

Tuo tarpu Baltupių bendrabučio gyventojams vaizdo kameros atro­ do netgi labai reikalingos, kadan­ gi teritorija aplink pastatą yra pras­ ta apšviesta ir vakarais studentai neretai užpuolami prie pat įėjimo į

HM i u-;-

bendrabutį. Studentai mano, kad vaizdo kameros sumažintų šį pa­ vojų.

Dar viena problema - sąlygos, trukdančios studentų artimiesiems apsistoti bendrabutyje. Administra­ torių pozicija šiuo klausimu gana aiški: jiems sunku sugaudyti, kurie žmonės nakvojo vieną naktį, o ku­ rie apsistoja bendrabutyje nelega­ liai gerokai ilgesniam laikui. Arti­ miausiu metu ši taisyklė greičiau­ siai studentų naudai pakeista ne­ bus.

Skųstasi ir dėl šalčio žiemą. Kai kurie studentai naudoja elektri­ nius šildytuvus, o tai yra drau­ džiama pagal VšĮ „Būstas“ ir stu­ dentų pasirašytas sutartis. Admi­ nistratorius Artūras Šaltis konsta­ tavo, kad dauguma bendrabučių yra statyti 1956-1975 metais, kai dar nebuvo nė minties apie mik­ robangines krosneles ar ma­ siškai naudojamus kompiuterius, tad įjungus dar ir elektrinius šil­ dytuvus bendrabučiuose dažnai dingsta elektra.

Aptarta ir statybininkų problema.

Administratoriai motyvavo, kad iš jų gaunamas dvigubai didesnis mokestis už kambarį. Šie pinigai

panaudojami pastatų remontui, kadangi sumos, surinktos iš stu­ dentų, remonto išlaidų toli gražu nepadengia. Kadangi patiems stu­ dentams bendrabučių kainos kol kas nebus pakeltos, statybininkų mokami mokesčiai ir toliau bus

naudojami remonto darbams fi­ nansuoti. Nepaisant to, jog stu­ dentai yra nepatenkinti statybinin­ kų kaimynyste, bent jau kol kas jie turės su tuo taikstytis dėl ekonomi­ nių sumetimų. Šusitikimo dalyviai aptarė ir in­ terneto veikimą bendrabučiuose.

Studentai skundėsi, kad dažnai dingsta interneto ryšys, kad greitis labai nedidelis. Kadangi Vš) „Būs­ tas“ yra tarpininkas tarp VU ir in­ ternetą teikiančių firmų, jis neatsa­ ko už jų teikiamą paslaugą. Kiek­ vieną kartą, kai studentai pastebi gedimą ar susiduria su problema, turi kreiptis j savo bendrabučio ad­ ministratorių. Studentai pasiūlė pa­ skirti savo atstovus, kurie galėtų pakonsultuoti kitus studentus, jei kyla kokių nors problemų, susiju­ sių su internetu.

Dar viena problema - kai kuriuo­ se bendrabučiuose egzistuojanti kyšių sistema. Jei studentas nori gauti geresnį kambarį, jis administ­ ratoriui už tokią paslaugą nelieka skolingas. Artūras Šaltis tokios pro­

blemos nei patvirtino, nei panei­ gė, tiesiog retoriškai klausė: „Ką daryti administratoriui, kai prie du­ rų neaišku nuo ko paliekamas maišelis?“./Administratoriai patikino, kad tarp pačių studentų yra tokių, kurie apie kyšių atvejus praneša administracijai. Imamasi ir ekono­ minių priemonių kyšių prevencijai, didinant dviviečių kambarių kai­ nas.

Vilniaus universiteto Teisės klinika - geriausia " vieta atlikti praktiką Gintarė PETKEVIČIŪTĖ Augant profesionalių ir visapusiškai išsilavinusių

darbuotojų poreikiui, dažnas studentas tikisi,

kad jo praktikos atlikimo

vieta taps pirmuoju žings­ niu sėkmingos karjeros

link.

Studentai moksleivius mokė prasmingai leisti laisvalaikį

oss

VšĮ „Vilniaus universiteto Tei­ sės klinika“ yra daugiausia ne­ mokamų teisinių konsultacijų

Lietuvoje suteikianti įstaiga, ku­ rioje per metus vidutiniškai aptar­ naujama 4000 klientų. Tai yra vie­ ta, kur Teisės fakulteto studentai turi puikią galimybę įtvirtinti turi­ mas teorines žinias praktikoje. At­ likdami praktiką Teisės klinikoje studentai išmoksta parengti pro­ cesinius dokumentus, konkrečiai situacijai pritaikyti teisės aktus, įgyja puikių bendravimo įgūdžių ir psichologinį pasirengimą.

Siekiant tobulinti studentų ži­ nias, bent porą kartų per mėnesį organizuojami seminarai svar­ biomis temomis: projektų vykdy­ mas, komunikacija, marketingas,

, teisės KLiniKfl I |

VILNIAUS UNIVERSITETO

įvairūs teisiniai klausimai.

Neatsiejama praktikos dalis yra straipsnių aktualiomis teisinėmis temomis rašymas naujienų por­ talui „Delfi“ ir dalyvavimas įvai­ riuose projektuose. Taigi VU Tei­ sės klinika - tai vieta, kur Vilniaus universiteto studentas gali tinka­ mai pasirengti darbo rinkai ir už­ sitikrinti sėkmingą profesinę ateitį.

Jeigu Tu nori įgyti teisinio darbo įgūdžių, sieki tobulėti ir atskleisti save, kreipkis į Vilniaus universi­ teto Teisės kliniką, nes šiuo metu renkama nauja komanda.

Daugiau informacijos www.teisesklinika.lt

Internetas - ne tik pramogoms, bet ir mokesčiams mokėti Kq darote, norėdami sumokėti už studijas, mobilųjį ryšį, atsiskaityti už nuomq ir komunalines paslaugas? Kas mėnesį lekiate į kiekvienos paslaugas teikiančios bendrovės salonq, banko ar pašto skyrių? Didžiausias Lietuvoje komercinis SEB Vilniaus bankas aktyviam ir naujoves vertinančiam jaunimui primena, kad šiais laikais yra modernesnių ir patogesnių būdų atsiskaityti už paslaugas - mokėti internetu arba pasinaudoti tiesioginio debeto paslauga.

Pasak SEB Vilniaus banko Elektro­ ninės bankininkystės departamento vadovo Pauliaus Kriščiūno, banko pa­ slaugos internetu yra puiki išeitis ak­ tyviems ir laiką taupantiems jauniems žmonėms. Visų pirma, norint atsiskai­ tyti už įvairias paslaugas ar sumokėti mokesčius, nereikia skubėti į paslau­ gas teikiančias bendroves, banko ar pašto skyrius. Internetu atsiskaityti ga­ lima bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje: namuose, universitete, darbe — visur, kur yra interneto ryšys.

Naudojantis banko paslaugomis in­ ternetu, galima ne tik pervesti pini­ gus, bet ir sužinoti sąskaitų likučius, pasitikrinti iš paslaugų teikėjų gautas elektronines sąskaitas - sutvarkius šiu­ os reikalus per keliolika minučių, lie­ ka daugiau laiko prasmingam laisva­

laikiui ar mokslams. Maža to — internetinė bankininkystė ir toliau tobu­ lėja. Jau dabar internetu galite užpil­ dyti paraiškas mokamajai kortelei gau­ ti, naudotis gyvybės draudimo, kre­ ditavimo ar lizingo paslaugomis, val­ dyti savo investicijas bei prekiauti ak­ cijomis biržoje.

Patogesni atsiskaitymo būdai Anot P. Kriščiūno, banko paslau­ gų internetu naudotojai gali rinktis vienkartinį ar periodinį pinigų per­ vedimą. Kai mokama suma kas mė­ nesį kinta, internetu patogiausia at­ likti vienkartinius pinigų pervedi­ mus. Jei vienodo dydžio įmokos mo­ kamos reguliariai, banko paslaugų internetu sistemoje rekomenduoja­

ma pasirinkti periodinio mokėjimo būdą.

Periodinis mokėjimas - gera išeitis, kai kiekviena dienos minutė yra ap­ skaičiuota: skirta darbui, mokslui ar išsiilgtam laisvalaikiui. Šis mokėjimo

būdas padeda išvengti nuolatinio gal­ vos skausmo - kaip laiku apmokėti reikiamas sąskaitas, kad nebūtų išjung­ ta kabelinė televizija ar pritaikytos ki­ tos gyvenimą apsunkinančios nuo­ baudos. Periodinis mokėjimas labiau­ siai tinka reguliariems, fiksuoto dydžio mokesčiams - pavyzdžiui, už studi­ jas, nuomą, lizingą, draudimo, kabe­ linės televizijos ir kitas paslaugas. Pa­ sirinkti periodinio mokėjimo funkci­ ją galima banko paslaugų internetu sistemoje keletu pelės spustelėjimų.

Paprasta, patogu ir saugu.

Galimybė mokėti tiesio­ giniu debetu „Lietuvoje, kaip ir Vakarų Europo­ je, atsiskaitymai internetu už prekes ar paslaugas pamažu tampa kasdieny­ be. Tačiau yra dar viena Lietuvoje sparčiai populiarėjanti patogi atsiskai­ tymo galimybė - tiesioginis debetas.

Tokiu būdu Vakarų Europos šalyse

yra adiekama beveik 70 proc. visų re­ guliariųjų atsiskaitymų, kai Lietuvoje - tik keli procentai“, - sako P. Kriš­ čiūnas.

Tiesioginis debetas — periodinio mokėjimo alternatyva. Tai beveik vi­ sai nereikalauja pastangų - tereikia vieną kartą ateiti į banką ir užpildyti susitarimo dokumentą, o mokėti rei­ kalinga suma nustatytomis datomis bus automatiškai pervedama iš ban­ ko kliento sąskaitos į paslaugas teikian­ čios bendrovės sąskaitą. Taip patogu mokėti lizingo, draudimo įmokas, taip pat už mobilųjį ryšį, kabelinę televi­ ziją, kai kurias komunalines paslau­ gas. „Beje, jau nuo šios vasaros SEB Vilniaus banko klientai tiesioginio de­

beto sutartis galės sudaryti internetu.

Populiarėjant tiesioginiam debetui, paslaugų, už kurias galima atsiskaityti tiesioginiu debetu, ateityje daugės“, — aiškina SEB Vilniaus banko Elek­ troninės bankininkystės departamen­ to vadovas.

Pasak jo, tiesioginis debetas turėtų būti itin patrauklus jauniems. „Jau­ ni žmonės yra imlesni naujovėms, to­ dėl tarp jų daugiau internetinės ban­ kininkystės ir kitų modernių banko paslaugų naudotojų. Be to, jų skai­ čius sparčiai auga“, — sako P. Kriš­ čiūnas.

Tad nedvejokite - įsiliekite į mo­ dernumą ir patogumą vertinančių jau­ nų žmonių gretas!

aaaaprojektai____________________________

„LitGrid" - Lietuvos lygiagrečių ir paskirstytų skaičiavimų tinklas Lygiagrečių ir paskirstytų skaičiavimų tinklas (angį, computing grid arba tiesiog gricf) - nauja informacinių techno­ logijų evoliucijos pakopa. Šio tinklo technologijų pagalba sujungiami geografiškai paskirstyti kompiuteriniai resursai ir sukuriamas galingas virtualus superkompiuteris, galintis spręsti didelės apimties resursams imlius uždavinius. Vil­ niaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetas yra lygiagrečių ir paskirstytų skaičiavimų tinklo kūrimo Lietuvoje iniciatorius ir vykdomų projektų „LitGrid“ (VMSF) ir „BalticGrid“ (BP6) lyderis.

Algimantas JUOZAPAVIČIUS,

VU MIF, Milana MARFINAITĖ, VU MIF, Dalius MAŽEIKA, VGTU

Kas yra Lygiagrečių ir paskirstytų skaičiavimų tinklas? Šiuolaikiniams moksliniams ty­

rimams ir technologinių procesų modeliavimui reikalingi milžiniš­ kos apimties skaičiavimai. Juos galima atlikti tik panaudojant ly­ giagrečiųjų arba paskirstytų skai­ čiavimų technologijas. Pavyzdžiu gali būti baltymų šifravimas, ele­ mentarių dalelių judėjimo skaičia­ vimas, tikimybinis ar skaitmeninis modeliavimas, skaitmeninių vaiz­ dų apdorojimas, aplinkos ekosis­ temų ir technologinių procesų mo­ deliavimas, biocheminių medžia­ gų, vaistų kūrimas ir pan.

Lygiagrečių ir paskirstytų skaičiavimų tinklas (angliškai grid) - tai tinklas, jungiantis skai­ čiavimo resursus, kuomet įvairių

tipų procesorių, duomenų sau­ gyklų, programinės ar periferinės įrangos visuma panaudojama di­ delės apimties skaičiavimams at­ likti. Žvelgiant plačiau, lygiagre­

čių ir paskirstytų skaičiavimų tin­ klas (LPST) - tai ne kas kita kaip naujas paskirstytų skaičiavimų evoliucijos lygmuo, nauja infra­ struktūra, kurios tikslas - sukurti galingą virtualų superkompiuterį, sujungiant geografiškai pa­ skirstytas heterogenines kompiu­ terines sistemas ir resursus. Ka­ dangi LPST resursai gali būti išsi­ barstę įvairiose pasaulio vietose, jų valdymas, administravimas ir monitoringas negali būti atlieka­ mas vienoje organizacijoje, todėl šios funkcijos pavedamos virtu­ aliai organizacijai, t. y. LPST da­ lyvių, skiriančių savo resursus, konsorciumui. Manoma, kad jau artimiausiu metu LPST turės re­ voliucinį poveikį mokslui, pramo­ nei, visuomenei, nes leis daug efektyviau išnaudoti turimus kom­ piuterinius resursus ir spręsti jų pagrindu didesnės eilės uždavi­ nius.

LPST pradėtas kurti devintojo dešimtmečio pradžioje, kai buvo realizuota keletas projektų, efek­

tyviai sujungusių lygiagrečiųjų skaičiavimų resursus didelio pra­ laidumo tinklais ir pasiūliusių var­ totojams naujas dinaminio resur­ sų valdymo ir paskirstymo paslau­ gas. Šios paskirstytų skaičiavimų sistemos parodė, kad galima pa­ siekti aukštą skaičiavimų efekty­ vumą naudojant heterogeninius resursus, tam tikslui pasitelkiant ne dedikuotus skaičiavimams pa­ jėgumus, bet laisvus turimų kom­ piuterių resursus.

LPST tinklai pasaulyje ir sena­ jame kontinente nėra naujiena.

Verta paminėti tinklus EUROGRID, NORDUGRID, CROSSGRID, GLO­ BUS, WESTGRID. Grid tinklus jau turi ir kaimynai lenkai bei estai (CYFRONET, CLUSTERIX, EestiGrid). Pirmuosius žingsnius žen­ gia ir latviai. Daugeliu atvejų tai sujungti universitetų ir mokslo ins­ titutų kompiuteriniai resursai.

Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) ini­ ciatyva Europoje plečiami esan­ čių LPST tinklų pajėgumai. Prie šios plėtros prisideda ir Baltijos šalių mokslo ir studijų institucijos, kurdamos Baltijos šalių lygiagre­ čiųjų ir paskirstytų skaičiavimų tin­ klą „BalticGrid“. Šis tinklas ateity­

je bus integruotas į globalų Euro­ pos LPST - EGEE, skirtą didžiau­ sio pasaulyje elementarių dalelių greitintuvo, esančio CERN, duo­ menims apdoroti bei kitiems tai­ komiesiems uždaviniams.

LPST kūrimo ir diegimo žingsniai Lietuvoje Pirmieji LPST kūrimo ir praktinio diegimo žingsniai Lietuvoje buvo

atlikti 2004 metų spalio mėnesį, kai Lietuvos mokslų akademijos ini­ ciatyva VU Matematikos ir informa­ tikos fakultete buvo surengta moks­ linė praktinė konferencija, prista­ tanti europinius tinklus ir aptarianti jų kūrimo ir diegimo patirtį. Po to VU Matematikos informatikos fakul­ teto ir UAB „BGM“ specialistų gru­ pė parodoje INFOBALT-2004 pri­ statė lokalų Grid tinklą. Baigiantis 2004-iesiems metams VGTU Ly­ giagrečiųjų skaičiavimų laborato­ rija, KTU Informacinių technologi­ jų plėtros institutas ir UAB „BGM“, naudodami atvirojo kodo progra­ mų paketą „Globus Tolkit“, sujun­ gė lygiagretiesiems skaičiavi­ mams dedikuotus kompiuterių klas­ terius į LPST tinklą bei testavo var­ totojų autorizavimo ir sertifikavimo sistemą. Šių pirmųjų žingsnių na­

tūrali tąsa - 2005 m. liepos mėnesį pradėtas Valstybinio mokslo ir stu­ dijų fondo finansuojamas „LitGrid“ projektas (projekto vadovas - dr.

A. Juozapavičius). Šis projektas sujungė 10 partnerių - Lietuvos universitetų (VU, KTU, VGTU, VDU) ir mokslo institutų (MII, BTI, TFAI, Fl, KMU PRI) — bei komercinio part­ nerio BGM kompiuterinius resur­ sus. Projekto partneriai siekia su­ kurti LPST tinklo infrastruktūrą Lie­ tuvoje ir adaptuoti didelių skaičia­ vimo resursų reikalaujančius užda­ vinius LPST aplinkoje. „LitGrid“ in­ frastruktūra orientuota į Lietuvos akademinės visuomenės porei­ kius: mokslininkų tyrimų tematiką, tyrimų tarpusavio integravimą, in­ tegravimo į Europos tyrimų erdvę spartinimą. „LitGrid“ tinklas sukur­ tas iš jau egzistuojančių atviro ir uždaro tipo kompiuterių telkinių,

esančių Lietuvos universitetuose ir mokslo institutuose. „LitGrid“ tin­ klas atviras, todėl dar šiais metais prie šio projekto prisijungia ir Klai­ pėdos bei Šiaulių universitetai.

Daugiau informacijos apie „Lit­ Grid“ projektą galima rasti internetinėje svetainėje www.litgrid.lt.

Siekiant plėsti „LitGrid“ tinklo in­ frastruktūrą bei jungtis prie europi­ nių LPST, 2005 m. lapkričio 1 d. bu­ vo pradėtas vykdyti Europos Sąjun­ gos BP6 programos finansuoja­ mas projektas „BalticGrid“. Jis su­ būrė 10 partnerių iš 6 Europos vals­ tybių - Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Švedijos ir Šveicarijos.

Lietuvai atstovauja VU Matemati­ kos informatikos fakultetas ir VU Teorinės fizikos ir astronomijos institutas. Projekto trukmė - 30 mėnesių. „BalticGrid“ projektas yra strategiškai svarbus Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims, nes jis ne tik leis sukurti bendrą trijų šalių LPST, bet ir integruos jį į Europos mokslo ir tyrimų erdvę. Tokiu bū­ du projekto dalyviams bus suteik­ tos galimybės naudotis Europoje ir už jos ribų esančiais milžiniš­ kais skaičiavimo resursais. Dau­ giau informacijos apie „BalticGrid“ projektą galima rasti svetainėje www.balticgrid.org. „BalticGrid“ ir „LitGrid“ projektų viena iš veiklos sričių - Lietuvos ir Baltijos šalių mokslininkų ir spe­ cialistų skatinimas naudotis LPST resursais bei naujų vartotojų mo­ kymas ir konsultavimas. Tam ski­ riami specialūs renginiai. Arti­ miausias numatomas renginys šių metų liepos mėn. Estijoje, Tar­ tu mieste, rengiama savaitės truk­ mės vasaros stovykla.

2006 gegužė

14

jubiliejus

Lietuvių istoriografijos klasikas profesorius Mečislovas Jučas švenčia jubiliejų Šiemet vienas žymiausių ir autoritetingiausių Lietuvos istorijos tyrinėtojų, Vilniaus universiteto profesorius emeritas Mečislovas Jučas švenčia 80-ties metų jubiliejų.

Dr. Vydas DOLINSKAS Kiekviena tokia sukaktis suteikia progą atidžiau pažvelgti į žmogaus gyvenimo faktus ir Lietuvos moks­ lui bei visuomenės švietimui reikš­ mingus darbus. Vienu iš klasikinės lietuvių istoriografijos kūrėjų laiko­ mo prof. M. Jučo svarių darbų aruodas yra itin didelis, kasmet jis papildomas naujais brandžiais, pir­ miniais šaltiniais bei originaliomis įžvalgomis pasižyminčiais tyrinė­ jimais, gvildenančiais naujas ar permąstančiais jau anksčiau nag­ rinėtas Lietuvos istorijos temas ir aktualias problemas.

Profesoriaus darbų biblio­ grafinėje rodyklėje suregistruota beveik 300 mokslinių publikacijų, beveik 50 recenzuotų darbų. Joje taip pat pažymima, jog Profesorius iki tol vadovavo ar oponavo 14 sėkmingai apgintų disertacijų, va­ dovavo daugiau nei 100 diplomi­ nių darbų. Iki tol apie profesorių M. Jučą ar jo mokslinę ir pedago­ ginę veiklą buvo paskelbta dau­ giau nei 100 publikacijų. Per pra­ bėgusį dešimtmetį prof. M. Jučas į savo mokslinių publikacijų krai­ tę pridėjo dar keturias solidžias monografijas (viena jų taip pat iš­ versta bei paskelbta lenkų kalba) bei per tris dešimtis mokslinių

straipsnių. Jo artimiausiuose pla­ nuose dar ne viena knyga ir straipsnis, skirtas senosios Lietu­ vos istorijos aktualijoms.

Savotiška istorijos mokslo legen­ da yra tapusi prof. M. Jučo knyga apie vieną lemtingiausių Lietuvos istorijos įvykių - Žalgirio mūšį. Jo monografija „Žalgirio mūšis“ išleis­

ta net keturis kartus (1959, 1960, papildyti leid. 1990, 1999). Kaip vieną solidžiausių ir originaliausių šio epochinės reikšmės „tautų mū­ šio“ studijų šią prof. M. Jučo knygą įvertino bene žymiausias ir gar­ siausias nūdienos Žalgirio mūšio tyrinėtojas - prof. Švėnas Ekdahlas. Kovų su kryžiuočiais temą Pro­ fesorius kartu su kitais bendraautoriajs gvildeno ir kolektyvinėje monografijoje „Lietuvių karas su kryžiuočiais“ (1964). Lietuvos vals­ tybės formavimosi aplinkybių, tau­

tos christianizacijos ir europėjimo svarbiausius klausimus Profeso­ rius yra aptaręs vienoje paskiau­ sių savo monografijų „Krikščiony­ bės kelias j Lietuvą“ (2000). Anks­ tyviesiems Lietuvos valstybės isto­ rijos amžiams yra skirta ir funda­ mentali šaltynotyrinė studija „Lie­ tuvos metraščiai“, kuri taip pat su­ laukė dviejų leidimų (1968, papil­ dytas leid. nauju pavadinimu „Lie­ tuvos metraščiai ir kronikos", 2002). Profesorius solidžiai pasi­ darbavo ir skelbdamas Lietuvos is­ torijos pirminius šaltinius - sudarė dokumentų rinkinius „Lietuvos in­ ventoriai XVII a.“ (su K. Jablonskiu, 1962) ir „Lietuvos valstiečių ir miestelėnų ginčai su dvarų valdy­ tojais" (III d., su R. Jasu, 1968).

Profesoriaus darbuose nuolat nagrinėjama egzistencinė Lietu­ vos valstybingumo raidos tema -

santykiai su Lenkija. 1970 m. pra­ dėjęs knygele „Nuo Krėvos su­ tarties iki Liublino unijos“, 2000 m. temą pratęsė solidžia monog­ rafija „Lietuvos ir Lenkijos unija".

Labai iškalbingas faktas, jog ši studija jau 2004 m. buvo išversta į lenkų kalbą ir išleista Torunėje.

Tai retas įvykis ir didžiulis Profe­ soriaus darbo bei nuomonės ver­ tinimas. Ne tik solidžių apimčių monografijos, bet ir nedideli, ta­ čiau gausiai pirminiais šaltiniais pagrįsti ir originaliomis išvadomis pasižymintys Profesoriaus moks­ liniai straipsniai yra taip pat tapę klasikiniais lietuvių istoriografijos pavyzdžiais. Viena tokių publika­ cijų yra straipsnis „XVIII a. socialinės ir politinės problemos Lietuvos pavietų seimeliuose“, 1973 m. paskelbtas „Lietuvos is­ torijos metraštyje“. Jame greta aktualių XVIII a. visuomenės so­ cialinės raidos klausimų plačiai nagrinėjamos ir Lietuvos valsty­ binės egzistencijos, politinės tau­ tos mentaliteto, savimonės ap­ raiškos. XVIII a. socialinės raidos problematika pristatoma ir dar vienoje visuotinai klasikiniu lie­ tuvių istoriografijos veikalu laiko­ moje prof. M. Jučo monografijoje „Baudžiavos irimas Lietuvoje“ (1972). Ji reikšminga ne tik so­ cialinės ir ūkinės raidos pažini­ mui, bet ir labai svarbi Lietuvos Švietimo epochos istorijos aktu­ alinimui, modernios lietuvių tau­ tos formavimosi ištakų ir sąlygų suvokimui. Lietuvos kultūros, mokslo ir švietimo istorijos kai ku­ riuos aspektus, Vilniaus univer­ siteto įkūrimo aplinkybes ir pirmų­ jų amžių raidą prof. M. Jučas nagrinėjo kolektyvinėje monog­ rafijoje „Vilniaus universiteto is­ torija" (t. I-II, 1976-1977).

Prof. M. Jučo paskelbtos studi­ jos jau yra tapusios lietuvių ir Eu­ ropos istoriografijos klasikiniais veikalais, jas nuolat cituoja Lietu­ vos ir užsienio mokslininkai, jomis dažnai paremiamos jų mokslinių

darbų išvados. Profesoriaus moks­ liniai darbai dažnai recenzuoja­ mi Lietuvos ir užsienio mokslinė­ je periodikoje.

Profesoriaus mokslinė ir peda­ goginė veikla skleidėsi dviejose institucijose - Lietuvos istorijos institute ir VU Istorijos fakultete.

Greta mokslinės veiklos svarbią vietą užėmė ir pedagoginis dar­ bas, jaunų specialistų, istorijos mokytojų rengimas. Kelis dešimt­ mečius Profesoriaus lūpomis į stu­ dentus kalbėjo Lietuvos Didžio­ sios Kunigaikštystės praeitis, pri­ statoma per paskaitas, seminarus, dėstoma istorijos vadovėliuose ir sintezėse (kartu su J. Jurginių, V. Merkiu, I. Lukšaite ir kt.; 1985, 1986, 1988). Vilniaus universiteto Istorijos fakultete jis vadinamas ir laikomas mylimiausiu profesoriu­ mi, pasižyminčiu ne tik kompeten­ cija, bet ir ypatinga tolerancija bei pagarba studentams, pasirengi­ mu jiems nuoširdžiai patarti. Bū­ tent prof. M. Jučo kalba Rugsėjo 1-ąją sukeldavo didžiausias stu­ dentų ovacijas, o jo paskatinantis ir padrąsinantis žodis visada bu­ vo taiklus ir svarus. Ir šiandien Pro­ fesoriaus žodis vertinamas kaip autoritetinga gilaus mokslininko nuomonė, kurią jis dažniausiai reiškia mokslinėje spaudoje, ak­ tyviai dalyvaudamas konferenci­ jose, diskusijose.

Už aktyvią ir produktyvią moksli­ nę veiklą bei neeilinius pedagogi­ nius nuopelnus profesorius Mečis­ lovas Jučas yra apdovanotas pres­ tižine Simono Daukanto premija (1998), Lietuvos didžiojo kuni­ gaikščio Gedimino ordinu (1999), o 2004 m. jam paskirta nacionali­ nė Lietuvos mokslo premija.

Sveikiname garbų Profesorių su gražiu jubiliejumi, laukiame nau­ jų svarių darbų ir bičiuliškų pata­ rimų. Nuoširdžiausiai dėkojame jam ir linkime ilgiausių metų!

Paroda, skirta prof. M. Jučo ju­ biliejui, veiks VU bibliotekos Bal­ tojoje salėje iki gegužės 22 d.

11 tu paroda________________________

VU bibliotekoje - Nobelio literatūros premijos laureato Czestavvo Mitoszo knygų paroda Snieguolė MISIŪNIENĖ Eksponuotos poeto, prozininko, eseisto, vertėjo, filosofo, Nobelio li­ teratūros premijos laureato Czeslawo Mitoszo (1911-2004) 1977-1989 m. Lenkijos pogrindi­ nėse leidyklose leistos knygos. Tai buvo nepriklausoma leidyba, vadi­ nama „antrąja apytaka“, kuri atsi­ rado dar komunistinėje Lenkijos Liaudies Respublikoje kaip pasi­ priešinimas Cenzūros biuro veik­ lai. Pagrindinė biuro funkcija buvo ginti sistemą ir neleisti viešinti min­ čių, kurios skelbė kitokią nei oficia­ lioji informaciją. Rašytojai ar reži­ sieriai, nesutinkantys su cenzūros pataisomis ir pažiūrų iškraipymais, turėjo kurti „į stalčių“ arba tylėti, nes priešinimasis valdžiai grėsė repre­ sijomis, rašytojams buvo draudžia­ ma susitikti su skaitytojais, o auto­ riaus pavardė įtraukiama į uždraus­ tų spausdinti Lenkijoje autorių są­ rašą. Tokiame sąraše buvo gar­ siausi Lenkijos ir beveik visi lenkų rašytojai, gyvenę užsienyje. Emig­ racine leidykla po II pasaulinio ka­

Balandžio mėnesį VU bibliotekos Baltojoje salėje buvo pristatyta paroda „Czestavvas Mitoszas be cenzūros. Rašy­ tojas ir jo kūryba pogrindinėje leidyboje 1977-1989 metais“.

Parodą parengė Torunės Mikalojaus Koperniko universiteto biblioteka iš savo fondų ir privačių asmenų kolekcijų.

ro tapo Literatūros institutas Pary­ žiuje, vadovaujamas Jerzio Giedroyco. Cz. Mitoszas buvo svarbiau­ sias šio instituto autorius. Emigra­ cijoje leidžiami Cz. Mitoszo kūriniai jau nuo 1953 m. pasiekdavo Lenkijos bibliote­ kas, bet buvo uždrausta juos neš­ tis j namus. Poetas tai žinojo, todėl davė sutikimą nemokamai spaus­ dinti savo knygas pogrindžio lei­ dyklose. Susidomėjimas Cz. Mitos­ zo kūryba labai išaugo 1980 m., poetui gavus Nobelio literatūros premiją. Paklausos būta tokios di­ delės, kad kai kurie knygų leidimai buvo „laukiniai“, t. y. nepažymėti leidyklos ženklu, daug knygų bu­ vo perspausdinta net nenurodant leidimo metų.

Cz. Mitoszas 1977-1989 m. buvo dažniausiai „antrojoje apytakoje“

spausdinamas lenkų rašytojas - jo poezijos rinktinės pogrindžio leidyk­ lose išleistos daugiau nei 60 kartų.

Populiarios buvo ir kitos poeto kny­ gos: „Pavergtas protas“ išleistas apie 40 kartų, „Miestas be vardo“ - 15, „Gimtoji Europa“ -10 ir kt. Cz. Mitos­ zo eilėraščiai, kalbos, moksliniai straipsniai ir esė buvo išspausdinti daugiau kaip 300 necenzūruotų žurnalų.

Anot VU prorektoriaus prof. Juo­ zo Vidmančio Vaitkaus, Czestavvo Mitoszo vardas giliai įrėžtas į Lie­ tuvos ir Lietuvos kultūros istoriją, o ši paroda atskleidė sudėtingą isto­ rijos, kuri turėjo įtakos ir mūsų isto­ rijai bei kultūrai, puslapį. Lenkų instituto Vilniuje direktoriaus Mariuszo Gasztoto nuomone, šia pa­ roda siūloma pamąstyti apie tiesą ir tiesos žodžių, kuriais galima pa-

(Iš kairės) M. Gasztolas, prof. T. Venclova, I. Krivienė, prof. J. Vaitkus, prof. J. Kryszakas, M. Supruniukas. Raimondo Malaiškos nuotr. keisti pasaulį, vertę. Poetas ir ver­ tėjas prof. Tomas Venclova pasi­ dalijo prisiminimais apie pirmą Cz. Mitoszo knygą „Gimtoji Europa“, kurią gavo apeinant cenzūrą. Kny­ ga buvo siunčiama laiškuose iš Lenkijos po vieną lapą voke. T. Venclova pasakojo, kad sėdėjo Neries pakrantėje ir skaitė, kol su­ rado puslapį, kuriame buvo ap­ rašytas sovietų tankų įvažiavimas į Vilnių: Cz. Mitoszas, nuėjęs prie Neries, žiūrėjo į elektrinę ir meš­ keriotojus kitoje upės pusėje, ir vis­ kas jam kalbėjo apie katastrofą, iš­ tiksiančią kraštą. T. Venclova taip pat pakėlė akis nuo knygos ir pa­ matė elektrinę kitoje upės pusėje, meškeriotojus ir pagalvojo, kad vil­

ties dar yra, nes jis laiko rankose ir skaito tą knygą.

Torunės universiteto Literatūros instituto direktorius prof. Januszas Kryszakas pasidžiaugė, kad Vilniaus universiteto ir Torunės M. Koperniko universiteto profesorių ir literatūros ty­ rinėtojų bendradarbiavimo sutartis duoda vaisių - ši paroda ir yra mate­ riali bendradarbiavimo išraiška.

Paroda „Czeslavvas Mitoszas be cenzūros. Rašytojas ir jo kūryba po­ grindinėje leidyboje 1977-1989 me­ tais“ - bendras Vilniaus universiteto bibliotekos, Torunės Mikalojaus Ko­ perniko universiteto bibliotekos ir Lenkų instituto Vilniuje projektas. Ši

paroda bus eksponuojama ir Vytau­ to Didžiojo universitete Kaune.

universitas

2006 gegužė

15

vilnensis

bibliotekoje_______________________

Vilniaus universiteto fakultetų bibliotekos siekia atnaujinti fondus ir profesionaliau aptarnauti skaitytojus Fakultetų bibliotekos (FB) siekia tapti moderniais ir dinamiškais informacijos centrais. Tam

yra sukurta fakultetų bibliotekų fondų atnaujinimo strategija, kurios svarbiausias tikslas atkreipti dėmesį į FB fondų kaupimų, saugojimų ir sklaidų, išanalizuoti esamų situacijų,

pasiūlyti veiklos kryptis ir priemones. Vilniaus universiteto fakultetuose jau yra keletas

bibliotekų, kurios galėtų būti informacijos centro pavyzdžiais: tai Saulėtekio informacinis centras bei Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto biblioteka. Tačiau ar tokiomis

negalėtų tapti ir kitų fakultetų bibliotekos?

Saulėtekio informacinis centras - modemus ir dinamiškas. D. Šepečio nuotr.

Dalia JUODIENĖ, VUB Informacinių paslaugų centro vedėja

Fakultetų bibliotekų privalumas ir trūkumai

ros sąrašus, neatsižvelgia į FB

Šių

problemų

pasekmės

macijos ištekliais pagal jų studi­

Bibliotekininkė negali spręsti apie

knygos aktualumą vien iš jos po­

skaudžios: mokomoji literatūra ne­

jų ir mokslo kryptis; diegtų FB in­

Jau ketveri metai VU biblioteka

atitinka studijų poreikių, knygų

formacinių išteklių valdymo ir or­

puliarumo. Fakulteto paskirtas ko­

organizuoja Infodienas, kuriose

fondas sensta, neefektyviai išnau­

ganizavimo naujoves.

ordinatorius sektų mokymo progra­

studentai supažindinami su VU

dojami elektroniniai informacijos

Kyla paprastas klausimas: ko­

mas, informacijos naujienas, infor­

ir kiti ištekliai, nes FB skaityklose

dėl to negalėtų daryti FB darbuo­

muotų kolegas ir organizuotų lei­

fondų turinį.

bibliotekos teikiamomis elektro­

ninėmis paslaugomis. Tačiau fa­

praktiškai nėra tam skirtų kompiu­

tojas? Visose fakultetų bibliotekų

dinių užsakymą. Suprantama, kad

Fakultetų bibliotekos turi ir pri­

kultetai į Infodienų organizavimą

terių, kur vartotojai gautų profesio­

skyriuose apsilanko 523 495

reikėtų skirti lėšas tokiam etatui

valumų, ir trūkumų. Teigiamai

nelabai įsitraukia, jos tebevyksta

nalią informaciją ir konsultacijas

skaitytojų. Nesunkiai galima įsi­

išlaikyti, bet ar netikslingai perka­

vertinama tokių bibliotekų dislo­

apie elektroninius išteklius VU bib­

vaizduoti FB darbuotojo darbo

mos knygos kainuoja mažiau?

kacija - jos yra labai arti mokslo

tik bibliotekos darbuotojų inicia­ tyva. Žinoma, yra išimčių, Infodie­

liotekoje, mažėja skaitytojų.

dieną: vienas fakulteto bibliote­

ir studijų proceso, t. y. pačiuose

nų svarbą suprato ir vertina

fakultetuose. Gerai vertinamas ir

TSPMI vadovybė, Filosofijos fa­

vieną darbo dieną vidutiniškai ap­

Vilniaus universitete yra

tokių bibliotekų fondų formavi­

kulteto studentų atstovybė.

Išeitis - fakultetų biblio­ tekų fondų organizavi­ mo koordinatoriai

tarnauja 72 lankytojus. Jeigu dar­

14 fakulte.tų bibliotekų,

buotojas kiekvienam lankytojui

kurių fonde - 819 787 vie­

skirtų 5 min. per vieną darbo die­

netų

mas, nes jie formuojami kryptin­

Ne visi leidiniai, kurie pagal elek­

gai pagal konkretaus fakulteto

troninio. katalogo įrašą turėtų būti

kininkas, dirbantis visu etatu, per

(656 340

knygų,

studijų ir mokslo kryptis. Fakulte­

saugomi bibliotekoje, iš tikrųjų čia

Bibliotekininkai, įvertinę dabar­

ną, vien tik vartotojų aptarnavimui

163 447 periodikos viene­

tų bibliotekų darbuotojai pozity­

yra: leidiniai, pirkti dalyvaujant pro­

tinę fakultetų bibliotekų fondų si­

FB darbuotojas sugaištų 5,9 vai.

tų). Fakultetų bibliotekos

viai žiūri į savo darbą ir sugeba

jektuose, įvairiose programose,

tuaciją, parengė FB informacijos

Nepamirškime ir žmogiškojo fak­

aptarnauja 28 691 skaity­

įvertinti ir pagal galimybes ten­

kartais lieka asmeninėje mokslinin­

išteklų kaupimo, saugojimo ir

toriaus, be to, kai kuriose FB dar­

tojų, skaityklose yra 691

kinti vartotojų informacinius po­

ko žinioje, geriausiu atveju kated­

sklaidos strategiją. Siūloma Info­

buotojos daro kopijas. FB dar­

darbo vieta, iš jų 44 kom­

reikius.

Tačiau fakultetų bibliotekų dar­ be esama ir trūkumų. Leidinius

rose ar laboratorijose. Dažniausiai

dienų „Elektroninės paslaugos

buotojos, be pagrindinės veiklos

piuterizuotos, 30 kompiu­

tai būna vieninteliai egzemplioriai

Vilniaus universiteto bibliotekoje“

- vartotojų aptarnavimo, jų kon­

terizuotų darbo vietų skir­

VU ar net Lietuvoje.

pristatymus įtraukti į pirmakur­

sultavimo, - dar dirba ir papras­

ta darbuotojams.

tokios bibliotekos įsigyja sti­

Ne paslaptis, kad saugyklose

siams dėstomą „Studijų įvadą“.

tiems vartotojams „nematomą“

Visose bibliotekose per

chiškai, t. y. dažniausiai metų pa­

ir skaityklose trūksta vietų. Daug

Tai turėtų būti privaloma paskai­

darbą: registruoja skaitytojus, su­

pastaruosius penkiolika

baigoje, kai fakultetui lieka ne­

problemų kyla dėl skolininkų: fa­

ta (2 akad. vai.). Dar kartą būtų

renka ir išduoda leidinius iš fon­

metų FB fondai pradėjo

panaudotų lėšų. Tai rodo konser­

kultetų mokslininkai laiku negrą­

peržiūrėti FB fondai ir nurašyti ar­

dų, vėl juos grąžina atgal ir kon­

keistis: gerokai sumažėjo

vatyvų požiūrį į FB komplektavi­

žina leidinių, studentai (ypač ne­

ba perkelti į Centrinės bibliotekos

troliuoja procesą, apskaičiuoja ir

leidinių rusų kalba, atsi­

mą ir reiškia, kad VU fakultetuo­

akivaizdininkai) dėl įvairių prie­

saugyklas nuolatiniam saugoji­

įformina delspinigius, tvarko elek­

sakyta laikyti daug vieno

se nėra nustatyti prioritetai, kaip

žasčių metę studijas, ir darbuo­

mui. Visuose VU fakultetuose tu­

troninį katalogą ir pan.

užsakyti leidinius. Pastebėta, kad

tojai, išeinantys iš darbo, neatsi­

rėtų būti bibliotekų fondų organi­

Niekas kitas geriau nei bibliote­

zempliorių. Atsirado nau­

užsakant leidinius fakultetų de­

skaito su biblioteka.

zavimo koordinatoriai, kurie tirtų

kininkai negali žinoti pačios akty­

ji komplektavimo šalti­

pavadinimo leidinio eg­

kanatai, katedros nepalaiko nuo­

Fakultetų bibliotekos neturi at­

fakulteto bendruomenės infor­

viausios vartotojų grupės - studen­

niai, reikalingų spaudinių

latinių ryšių su fakulteto bibliote­

virų fondų, kurie suteiktų vartoto­

macinius poreikius, aprūpintų fa­

tų - informacinių poreikių. Tačiau

pradėta ieškoti užsienio

ka. O dėstytojai, rengdami stu­

jams teisę patiems susipažinti su

kulteto studentus, dėstytojus,

tas poreikis išaiškėja tik tada, kai

šalyse.

dentams privalomosios literatū­

leidiniais, esančiais FB.

mokslininkus ir darbuotojus infor­

studentas knygos jau pageidauja.

VU bibliotekoje vyko „Nacionali­ nė Uetuvos bibliotekų savaitė 2006" Alma BAJORAITĖ

Balandžio 24 d. rytą į biblioteką atėję skaitytojai pamatė neįpras­ tą vaizdą - sienas puošė įvairias­ palviai paveikslėliai, raginantys skaityti. Taip Vilniaus universiteto biblioteka pradėjo švęsti Naciona­ linę Lietuvos bibliotekų savaitę.

Nuotaikingų paveikslėlių paroda susilaukė ne tik ypatingo skaity­ tojų, bet ir turistų iš užsienio dė­ mesio. Jie prašė gidų versti kiek­ vieną užrašą, atskleidžiantį skai­ tymo svarbą ir jo teikiamą malo­ numą. Dar labiau svečiai nuste­ bo antradienį, balandžio 25 d., kai

,Skaityk! Pažink! Mėgaukis!“ - su tokiu šūkiu balandžio 23-30 dienomis vyko šeštoji Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė, pakvietusi švęsti didžiausių šalies bibliotekų šventę. buvo paskelbta nemokamų eks­ kursijų po Universiteto rūmus ir biblioteką diena. Nuo pat ryto į bib­ lioteką plūdo ekskursantai iš Lie­ tuvos ir užsienio. Vien tik iš kai­ myninės Lenkijos Universiteto rū­ mus ir biblioteką tą dieną aplankė daugiau nei 150 žmonių.

Balandžio 26 d. VU bibliotekos Adomo Mickevičiaus muziejuje (Bernardinų g.11) buvo surengta skaitymo šventė. Buvo skaitomi Jono Pauliaus II gimnazijos vyres­ niųjų klasių mokinių poezijos ir

prozos kūrybiniai darbai. Geriau­ sių darbų autoriai buvo apdova­ noti VU bibliotekos padėkos raš­ tais.

Balandžio 27 d. studentus nudžiugino akcija „Skolininkai ne­ baudžiami“. Visi bibliotekos skoli­ ninkai tą dieną galėjo grąžinti bib­ liotekai knygas nemokėdami bau­ dų, taikomų už pavėluotai grąžin­ tas knygas. Tą pačią dieną 17 vai. visi skaitymo mėgėjai buvo kvie­ čiami į Martyno Mažvydo klubo vakarą „Adomas Mickevičius ir

VU biblioteka siekė savo lankytojus sudominti skaitymu (nuotrauka autorės) Lietuva“, kuris vyko VU bibliote­ kos Adomo Mickevičiaus muzie­ juje. Skaitytojai galėjo pabendrauti su knygos „Devyneri Adomo Mic­ kevičiaus metai“ autoriumi prof.

Arnoldu Piročkinu.

Visą Nacionalinės Lietuvos bib­

liotekų savaitę Vilniaus universi­ teto biblioteka siekė savo lanky­ tojus sudominti skaitymu, parody­ ti jo svarbą ir naudingumą. Kiek­ vieną dieną tenka ką nors skaityti -tegu tai tampa pažinimu ir malo­ numu.

16 ------------------------------------------------------------ vilnensis--------------------------------------------------

2006 gegužė

g k k bendradarbiavimas------------------------------------------------------------------------------

Ekonomikos fakultetas sutinka „Ekonomikos ir verslo olimpiados 2006" finalininkus Doc. Jonas MARTINAVIČIUS, EF prodekanas Balandžio 22 dienos rytq Ekonomikos fakulteto rūmų fojė buvo galima pastebėti nedrąsiai besižvalgančius moksleivius, kurie rinkosi į finalinį Lietuvos moksleivių ekonomikos ir verslo olim­ piados turą. Tai buvo pir­ mieji iš šešiasdešimt šešių geriausių į finalą patekusių Lietuvos mokinių, kurie visą dieną praleido auditorijose ir fakultete, spręsdami už­ duotis, susipažindami su biblioteka, studentiško gy­ venimo ypatumais.

Ekonomikos ir verslo olimpia­ da - dar tradicijų neturintis ir, ro­ dos, penktus metus skaičiuojantis renginys, kurį organizuoja Švietimo ir mokslo ministerija. VU Ekonomi­ kos fakultetas šiemet tapo jos or­ ganizatoriumi ir šeimininku. Ekono­ mikos ir verslo olimpiados tikslas, kaip skelbiama jos nuostatuose skatinti moksleivių susidomėjimą ekonomikos mokslu, ugdyti rinkos ekonomikos supratimą, ekonomi­

Olimpiados tikslas - skatinti moksleivių susidomėjimą ekonomikos mokslu nį mąstymą ir puoselėti šios srities talentus. Galima teigti, kad j finalą susirinko tikrai kūrybingi, gabūs ir geriausiai parengti moksleiviai, jie tai įrodė spręsdami finalinio turo užduotis.

O pretendentų buvo gausu. Pir­ masis olimpiados turas vyko prieš du mėnesius regionuose. Ka­ dangi Vilniaus universitetas turi sudaręs bendradarbiavimo sutar­ tis su geriausiomis apskričių

gimnazijomis, šios tapo pagrin­ diniais olimpiados pirmojo turo taškais, juose užsiregistravo per 600 norinčių išmėginti sa­ vo jėgas. į finalinį turą pateko vienas iš dešimties, ir džiugu, kad geriausieji atstovavo labai įvairioms mokykloms ir regio­ nams: dalyvavo ir aukštaičiai, ir žemaičiai, ir dzūkai, ir sūduviai, tiesa, pastarųjų galėjo būti ir daugiau, j Vilnių susirinko Palan­

gos, Klaipėdos, Skuodo, Taura­ gės, Šiaulių, Šilutės, Rokiškio, Ma­ rijampolės, Zarasų, Druskininkų, Molėtų, Anykščių, Alytaus, Pane­ vėžio, Švenčionių, Lentvario, Garliavos, Kauno mokyklų ir gim­ nazijų ir Vilniaus licėjaus moks­ leiviai. Nors vyravo gimnazijų auklėtiniai, buvo nemažai ir vi­ durinių mokyklų moksleivių.

Ypač aktyviai dalyvavo Kauno regiono moksleiviai - jau pirma­ me ture teko į Kauną siųsti ne pa­ ketus, bet dėžes su užduotimis, mat norinčiųjų dalyvauti buvo per 200. Kauniečiai sudarė trečdalį fi­ nalininkų, tad jie prie EF rūmų or­ ganizuotai atvyko mokykliniu au­ tobusu. Finalo rezultatai parodė, kad Kauno mokyklose suteikiami puikūs ekonomikos pagrindai beveik pusė apdovanotųjų 2006 metų ekonomikos ir verslo olimpia­ dos diplomais (10 iš 22) buvo Kau­ no gimnazijų ir vidurinių mokyklų mokiniai. Kaunas visą laiką gar­ sėjo savo verslininkais ir ekono­ minio veržlumo pavyzdžiais, gali­ ma tik džiaugtis puikiais kauniečių moksleivių pasiekimaiss siekiant brandžių žinių ir gerų rezultatų, at­ eityje jas taikant bei sprendžiant šalies ir miesto ekonomines ir ver­ slo problemas.

Kol moksleiviai sprendė finalo užduotis, juos lydėjusius moky­

tojus priėmė Ekonomikos fakulte­ to vadovybė, dekanė prof. B. Ga­ linienė pasveikino mokytojus ir palinkėjo toliau tvirtinti ekonomi­ kos žinias. Teorinės ekonomikos katedros vedėjas prof. R Gylys apžvelgė ekonomikos mokslo Vilniaus universitete istorinius aspektus ir dabartines aktualijas, toliau vyko diskusijos visiems rū­ pimais klausimais apie ekono­ mikos ir verslo žinių įsisavinimo reikalingumą, Universiteto ir mokyklų studijų programų deri­ nimą, Universiteto ir mokyklų ry­ šių plėtrą.

Kaip minėta, geriausi rezulta­ tai buvo Kauno mokyklų auklėti­ nių, tačiau paminėtini ir Vilniaus, Panevėžio, Švenčionių, Molėtų, Anykščių, Lentvario, Skuodo gim­ nazijų ir mokyklų auklėtiniai, tai kartu ir jų mokytojų darbo koky­ bės rezultatai.

Olimpiados I-III laipsnio diplo­ mais apdovanoti moksleiviai pa­ gerino savo stojimo į aukštąsias mokyklas sąlygas - kiekvienas stojantysis j VU Ekonomikos fakul­ teto studijų programas galės pri­ sidėti prie konkursinių balų su­ mos 50 papildomų balų. Tokių šiemet yra dvidešimt du - jie yra labiausiai nusipelnę ir laukiami kandidatai į visas ekonomikos ir verslo studijų programas.

Moksleivių teisinio švietimo programa įsibėgėjo Balandžio pabaigoje pasibaigus pirmajam Mokslei­ vių teisinio švietimo programos etapui, daugiau nei dešimties Vilniaus mokyklų moksleiviai su nekantru­ mu laukia antrojo - teisminio proceso inscenizacijos, kurios metu jaunimas galės pasijusti patyrusių teisi­ ninkų kailyje ir ginti savo tiesą taip, kaip jiems atrodo tinkamiausia.

Teisinių pagrindų neturėjimas gali kelti daug įvairių keblumų tokiais atvejais teismai būna griežti, nes bendrasis teisės principas skelbia: „įstatymų ne­ žinojimas neatleidžia nuo atsa­ komybės“. Siekdama prisidėti prie visuomenės teisinių žinių gi­ linimo, Europos studentų teisi­ ninkų asociacijos Lietuvos na­ cionalinė grupė „ELSA Lietuva“ vykdo Moksleivių teisinio švieti­ mo programą (MTŠP), kuri sutei­ kia galimybę kiekvienam moks­ leiviui iš arčiau susipažinti su savo būsimos profesijos ar tie­ siog buitinio gyvenimo teisiniais niuansais. Tapus studentu, dir­ bant ar realizuojant save socia­ linėje aplinkoje dabartiniam moksleiviui bus lengviau įgyven­ dinti ar ginti savo pažeistas tei­ ses, jei turės pagrindinių teisi­ nių žinių, žinos, kur kreiptis pagalbos ar kaip pačiam sava­ rankiškai spręsti problemas.

Pirmajame programos etape 3 mėnesius kartą per savaitę moks­ leiviams buvo skaitomos paskaitos, kuriose teisines žinias teikė ne mo­ kytojai ar profesoriai, o teisę studi­ juojantys studentai. Dėl to mokslei­ viai dar labiau domėjosi programa,

o informacija buvo pateikta pa­ prastesne, lengviau suprantama forma. Paskaitos, grindžiamos ne sausu teorijos dėstymu, o siekiu su­ pažindinti su praktine teise, išaiškinti, kaip valstybėje galiojan­ tys įstatymai susiję su žmonių (ypač - jaunų žmonių) kasdieniu gyvenimu, skatino moksleivius klausti ir diskutuoti. Iš viso buvo per­ skaityta 11 paskaitų iš pagrindinių teisės šakų (baudžiamoji, konstitu­ cinė, darbo teisė ir kt.). Per paskuti­ niąją moksleiviai laikė testą iš vi­ sos dėstytos medžiagos. Tam, kad gautum visaverčio programos da­ lyvio sertifikatą, reikėjo teisingai at­ sakyti 15 klausimų iš 47. Džiugu, kad visi dalyviai, kurių buvo dau­ giau nei 100, testą išlaikė. Iš jų bus atrinkta keturiasdešimt geriausių­ jų, kurie varžysis antrajame etape.

Organizatoriai tikisi, kad Moks­ leivių teisinio švietimo programa taps keliu teisingesnės visuome­ nės link, kur užtikrinamas kiekvie­ no individo teisinės sąmonės ug­ dymas bei skatinamas teisinis aktyvumas. Kitais metais ketina­ ma šią programą įgyvendinti dar dviejuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. „ELSA Lietuva" inform.

DIPLOMŲ ĮTEIKIMAS 2006 METŲ (PAVASARIO SESIJOS) PAGRINDINIŲ, VIENTISŲJŲ, MAGISTRANTŪROS IR SPECIALIŲJŲ PROFESINIŲ STUDIJŲ ABSOLVENTAMS

CHEMIJOS FAKULTETAS

DIPLOMŲ ĮTEIKIMO

STUDUŲ PAKOPA

PADALINYS

VIETA

DATA

LAIKAS

visi absolventai

2006-06-22

9:00

Šv. Jonų bažnyčia

magistrai

2006-06-16

14:00 (iki vakaro) 14:00 (iki vakaro) 12:00 (iki vakaro)

Šv. Jonų bažnyčia

bakalaurai (d ir n)

2006-06-23

bakalaurai (v ir po išlyg. studijų)

2006-06-28

1 FILOSOFUOS FAKLULTETAS

magistrai bakalaurai

2006-06-27 2006-06-27

14:00 16:00

Šv. Jonų bažnyčia

1 FILOLOGUOS FAKULTETAS

magistrai bakalaurai

2006-06-21 2006-06-29

13:00 13:00

Šv. Jonų bažnyčia

visi absolventai

2006-06-23

10:00

Šv. Jonų bažnyčia

bakalaurai magistrai visi absolventai Filologijos ir informatikos bakalaurai visi magistrai Vadybos (d) ir kultūros vadybos bakalaurai Vadybos (v) ir ekonomikos (n) bakalaurai

2006-06-22 2006-06-22 2006-06-30 2006-06-28 2006-06-28

11:00 14:00 12:00 10:00 12:00

Didžioji aula (GMF)

2006-06-28

14:30

2006-06-28

16:30

KOMUNIKACIJOS FAKULTETAS

magistrai bakalaurai

2006-06-09 2006-06-23

12:00 12:00

Šv. Jonų bažnyčia

MATEMATIKOS IR INFORMATIKOS FAKULTETAS

magistrai bakalaurai

2006-06-15 2006-06-28

11:00 9:00

Šv. Jonų bažnyčia

MEDICINOS FAKULTETAS TEISĖS FAKULTETAS

visi absolventai visi absolventai

2006-06-27 2006-06-30

10:00 9:00

Šv. Jonų bažnyčia Šv. Jonų bažnyčia

TARPTAUTINU SANTYKIŲ IR POLITIKOS MOKSLŲ INSTITUTAS

visi absolventai

2006-06-27

12:30

Šv. Jonų bažnyčia

RELIGUOS TYRIMŲ IR STUDUŲ CENTRAS

visi absolventai

2006-06-29

11:00

Šv. Jonų bažnyčia

ORIENTALISTIKOS CENTRAS

visi absolventai

2006-06-29

12:00

Šv. Jonų bažnyčia

TARPTAUTINIS ŽINIŲ EKONOMIKOS IR ŽINIŲ VADYBOS CENTRAS

visi absolventai

2006-06-29

10:00

Šv. Jonų bažnyčia

TARPTAUTINIO VERSLO MOKYKLA

bakalaurams magistrams spec. profesinių studijų absolventams

2006-06-22 2006-06-29 2006-06-29

16:00 16:00 15:00

Šv. Jonų bažnyčia

EKONOMIKOS FAKULTETAS

FIZIKOS FAKULTETAS

GAMTOS MOKSLŲ FAKULTETAS

ISTORIJOS FAKULTETAS

KAUNO HUMANITARINIS FAKULTETAS

Šv. Jonų bažnyčia Kauno liuteronų Šv. Trejybės bažnyčia

universitas

2006 gegužė

17

vilnensis

11 atistotija-----------------------------------------------------------------Marijos ir Jurgio Šlapelių knygynui sukako šimtas metų Snieguolė MISIŪNIENĖ, VU bibliotekos Mokslo ir ’ kultūros paveldo centro Kultūros paveldo sklaidos skyriaus vedėja

baigoje Vilniaus knygynai buvo nacionalizuoti. Nacionalizavimo laukė ir M. Šlapelienė. Tačiau jos

knygynas, gal dėl tikrintojų apibū­ dinimo, kad tai mažas knygynė­ lis, ar dėl vietinės valdžios atsto­ vų tam tikro pagarbaus požiūrio į šią istorinę reikšmę turinčią kul­ tūros įstaigą, nebuvo nacionali­ zuotas. Išvengta ir radikalaus fon­ dų valymo - čia buvo galima gauti tokių leidinių, kokių kitur jau ne­ buvo. 1941 m. birželio 24 d. vo­ kiečių kariuomenė užėmė Vilnių.

Tuo metu M. Šlapelienės knygy­

1906 m. vasario 6 d. Vilniuje (Šv.

Jono g. 13) duris atvėrė Marijos Piaseckaitės-Šlapelienės lietuvių knygynas. Knygyno steigėjai - „Vil­ niaus žinių“ knygyne kurį laiką dir­ busi Marija Šlapelienė su Elena Brazaityte (dirbo iki 1907 m.) ir Maskvos universiteto absolventas, gydytojas, o pagal mokslinius in­ teresus kalbininkas Jurgis Šlape­ lis. Tai ilgiausiai gyvavęs lietuvių knygynas Vilniuje, vienas iš pir­ mųjų Lietuvoje po spaudos atga­ vimo, svarbus Vilniaus lietuvių kultūros židinys.

Per kelerius metus knygynas išaugo į didžiausią lietuvių kny­ gyną Lietuvoje. Pirmiausia pradė­ ta prekiauti iš Jozefo Zawadzkio, Petro Vileišio knygynų, „Aušros“ ir „Šviesos“ bendrovių įsigytais

nas Vilniuje buvo vienintelis pri­ vatus - kiti valstybiniai. Dirbti ka­ ro metais buvo nelengva - naujų prekių maža, knygynas menkai šildomas, įtariai okupantų stebi­ mas. Anot M. Šlapelienės, kiek­ vienai okupacinei administracijai atrodė, kad platindami lietuvišką spaudą jie kenkią valdžiai, trikdą politinį stabilumą. 1944 m. liepos 13 d. į Vilnių įžengė Sovietų Są­ jungos kariuomenė ir ėmė veikti sovietinė administracija. Knygy­ nui buvo leista pardavinėti liku­ sią rašomąją medžiagą, atviru­ kus, o vėliau galanterijos prekes.

Nuo 1946 m. pradžios neleista prekiauti ir šiomis prekėmis. Svar­ biausia buvo išsaugoti knygyno patalpas su sandėliuose sudėto­ mis knygomis bei kitais spaudi­ niais. 1949 m. vasarą buvo parei­ kalauta skubiai ištuštinti knygyno patalpas, išgabenti gretimuose kambariuose bei rūsiuose esan­ čias knygas, periodinius, kitus lei­ dinius. Tuomet M. Šlapelienė pa­

M. ir J. Šlapelių knygynas. 1924 m.

spaudiniais. Prekiauta ir lietuviš­ kais spaudiniais - knygomis, pe­ riodiniais leidiniais, lietuvių kom­ pozitorių kūriniais, lietuviškos tematikos paveikslais bei atviru­ kais, taip pat buvo galima gauti literatūros apie Lietuvą ir lietuvius kitomis kalbomis. 1906 m. knygy­ nas turėjo apie 750 pavadinimų spaudinių, 1908 m.-1220,1910 m.

- apie 1600, 1913 m. - per 2400.

Knygynas buvo pagrindinis kana­ las, kuriuo savo leidinius skleidė tuo metu veikusios leidyklos, kny­ gų spaustuvės, laikraščių redak­ cijos, atskiri leidėjai bei autoriai.

Palaikydami tiesioginius prekybi­ nius ryšius su Mažosios Lietuvos ir JAV lietuvių leidėjais, spaustu­ vininkais bei knygynais, Šlapeliai

siūlė Knygų rūmams perimti knygyną - tik jie galėjo imti neri­ botais kiekiais knygas ir kitus spaudinius. Šiai įstaigai buvo per­ duotas ir knygyno archyvas - ap­ skaitos knygos, sąskaitos, kores­ pondencija ir kt.

Marijos Šlapelienės knygynas,

sugebėjo gauti daug knygų ir jo­ mis aprūpinti mažesnius, ypač periferijos, knygynus, taip plėsda­ mi knygynų tinklą ir stiprindami jų bazę. M. ir J. Šlapeliai buvo pajė­ gūs pildyti besikuriančias visuo­ menines ir mokyklų bibliotekėles.

Klestėjimo metais (1909-1914) knygynas buvo tapęs centriniu, j kurį kreipdavosi knygininkai, kuni­ gai, mokytojai, studentai ir moksli­ ninkai, laikraščių redakcijos, drau­ gijos, savivaldybės, įvairiose pasaulio vietose ir atokiausiuose Lietuvos kampeliuose gyvenantys knygų pirkėjai. Nuo 1907 m. įsteig­ tas skolinamasis knygynėlis. M. ir J. Šlapeliai sudarinėjo ir kilnoja­

mąsias bibliotekėles, jas siųsda­ vo į įvairias Lietuvos vietas.

Knygynui teko dirbti carinės, kaizerinės, lenkų, hitlerinės bei so­ vietinės okupacijos metais ir tik apie devynis mėnesius nepriklau­ somoje Lietuvoje. Lietuviškai kny­ gai labai sunkiais 1936-1938 me-

be pertraukos veikęs keturiasde­ šimt metų, 1949 m. liepos 21 d. buvo likviduotas. Visus tuos me­ tus M. ir J. Šlapelių knygynas prie­

M. ir J. Šlapeliai vestuvių dieną. 1905 m. rugsėjo 4 d. tais, kai buvo konfiskuojamos Vil­ niuje išleistos knygos, o apie ne­ priklausomoje Lietuvoje išleistus veikalus tik per radiją buvo galima išgirsti, M. Šlapelienė sugebėda­

vo per Latviją ar Vokietiją gauti bent kelis ten išleistos knygos eg­ zempliorius. Nuo politinių sąlygų priklausė knygyno ekonominė būklė. Daug dvasinės ištvermės pareikalavo carinės, kaizerinės ir

Balandžio mėnesį minėjome Jurgio Šlapelio 130 me­ tų sukaktį. Prof. Vladas Žukas, rinkdamas medžiagą leidiniams apie M. ir J. Šlapelių archyvą ir knygyną, surado profesoriaus Juozo Balčikonio (1885-1969) straipsnį „80 metų nuo žinomo leksikografo d-ro J. Šla­ pelio gimimo dienos“, kuris 1956 m. turėjo būti iš­ spausdintas laikraštyje „Tiesa“. Dienraščio redakcija straipsnio nespausdino (veikiausiai dėl Šlapelių vai­ kų pasitraukimo į Vakarus). Po 50 metų straipsnį spau­ dai parengė M. ir J. Šlapelių namo-muziejaus direkto­ rė dr. Alma GUDONYTĖ. Pateikiame įdomesnius faktus. (...) J. Šlapelis gimė 1876 m. balandžio 18 dieną Galsiškių sodžiuje buvusios Ukmergės apskrityje iš tėvų valstiečių. Bū­ damas 8 metų neteko tėvo, o 14 metų - motinos. Matydamas vaiko didelį gabumą, pradžios mokyklos mokytojas prikalbė­ jo vyresnį brolį leisti jį į gimnaziją. (...)

M. ir J. Šlapeliai su dukromis Laimute ir Gražute.

1912 m.

ypač lenkų policijos daromos kra­ tos, sudaromos bylos, inkriminuo­ jami dideli politiniai nusikaltimai.

Reikėjo ir sugebėjimų knygyną iš­ laikyti, nes ne vienas Vilniuje įkur­ tas knygynas po metų kitų žlugo.

M. Šlapelienės teigimu, jos vyras J. Šlapelis „visa siela ir kūnu“ at­ sidėjęs dirbo knygyne: rūpinosi knygų reklama, leidyba, susiraši­ nėjo su knygynais, autoriais, pir­

kėjais. Knygynui buvo atsidavusi ir Marija Šlapelienė - knyga jai buvo tarsi gyvas žmogus.

1939-1949 metų laiko tarpas buvo kupinas dramatiškų politinių įvykių. Praėjo dviejų karų - Vokie­ tijos ir Lenkijos, Vokietijos ir So­ vietų Sąjungos - bangos, kelis kartus keitėsi Vilnių valdžiusios valstybės, politinės socialinės santvarkos. 1940 m. rugsėjo pa­

Mintaujoj iš pradžių apsigyveno pas Vivulskienę (garsaus dailininko motiną), paskui pas Jablonskį. Gyvendamas pas Jablonskį ir dažnai jo klausinėjamas apie jo gimtosios tarmės ypatybes, palengva įsitraukė į lietuvių kalbos mokslo dalykus, kuriais nesiliovė*rūpinęsis visą savo amžių. (...) Iškėlus Jab­ lonskį į Taliną, Šlapelis apsigyveno pas L. Didžiulienę, kur gyveno ir Kapsukas. Kartu su juo kėlė mokinių tarpe susipra­ timą, platino draudžiamą literatūrą.

1896 m. gimnazijoj* norėjo įvesti prieš pamokas maldas rusų kalba lietuviams. Šlapelis su kitais savo draugais atsisa­

kė dalyvauti tokiose maldose, ir jie visi buvo pašalinti iš gim­ nazijos be teisės įstoti kur kitur. Lietuvių visuomenė jiems su­ metė kiek pinigų, ir jie nukeliavo į Peterburgą, kur po ilgų vaikščiojimų po valdžios įstaigas gavo leidimą vėl stoti į gim­ naziją, tik ne j Mintaujos. Šlapelis toliau mokėsi Peterburgo ir

šinosi valdžios vykdomai politinei priespaudai, lietuvių kultūros slo­ pinimui ir persekiojimui, daug pri­ sidėjo, kad Vilnius ir Vilniaus kraš­ tas neliktų be lietuviškos knygos net sunkiausiais politinės prie­ spaudos ir represijų metais. Lie­ tuvių mokslo draugija, Vytauto Di­ džiojo gimnazija ir M. Šlapelienės

knygynas buvo vienas žymiausių nuolatos veikusių Vilniaus lietu­ vių kultūros atsparos taškų kovo­ je dėl lietuvių nacionalinių teisių, ypač lenkų okupacijos metais.

1977 m. balandžio 4 d. mirus Marijai Šlapelienei, jos bute lai­ koma biblioteka (apie 3000 kny­ gų) perduota Vilniaus universite­ to bibliotekai, dalis archyvo - VU bibliotekos Rankraščių skyriui.

Talino gimnazijose, bet baigė eksternu Maskvoje, kur | įstojo į universitetą ir studijavo mediciną. Studijuodamas dirbo visuomenės darbą lietuvių organizacijose, vasa­ ros metu lankėsi daug kur Lietuvoje, vežiojo literatūrą, j dalyvavo slaptuose susirinkimuose. Dėl tos visuomenės i

veiklos jis su kitais draugais buvo pašalintas iš universi- | teto ir gavo sėdėti Butirkų kalėjime, bet vėliau vėl buvo | priimti į universitetą. (...)

1919 m. įsikūrus Lietuvos Tarybų valdžiai, Šlapelis buvo pakviestas Kapsuko dirbti lietuvių komisariate. Tai­ sė, prižiūrėjo įvairių įsakymų ir leidinių kalbą. Vėliau, nuo | 1921 lig 1934 metų, buvo Vytauto Didžiojo gimnazijos I mokytoju. Šalia to darbo visą laiką buvo veiklus Lietuvių |

Mokslo Draugijos valdybos narys. (...)

Mirė 1941 m. kovo 17 d. Palaidotas Rasų kapuose.

|

universitas

18

2006 gegužė

vilnensis

wkultūra-----------------------------------------------------------------------------------------------

Žvilgsnis iš Santjago universiteto į VU Laurynas PAPLIAUŠKA Balandžio 21 -29 dienomis Vilniaus universiteto teatro trupė, vadovaujama A. Pul­ kauninko, dalyvavo tarp­ tautiniame šiuolaikinio šokio festivalyje „Estudanse ’06“ Santjago de Komposteloje, Ispanijoje. Įspūdžiais dalijasi trupės vadovas.

Kuo ypatingas šis festi­ valis?

Tai šiuolaikinio šokio festivalis, kuriame dalyvauja įvairių Europos universitetų šiuolaikinio šokio tru­ pės, atstovaujančios šiuolaikinei kultūrai. Tai nėra mums įprastos formos festivalis, nes Lietuvoje esame pripratę prie „varžybų“, ku­ riose trupės „rungiasi“ dėl diplo­ mų, laureatų vardų, nominacijų ar pan. Ispanijoje vykusiame festiva­ lyje akcentuotas susitikimas, ben­ dras darbas kūrybinėse dirbtuvė­ se, pasikeitimas patirtimi, naujų ryšių užmezgimas. Tai tarpuniversitetinis renginys, siekiantis pra­ plėsti universitetų mainus kultūros srityje.

Kuo išsiskyrė Jūsų tru­ pė?

Mes buvome kitokie, taip sakė ir ispanai. Mat Ispanija, Prancū­ zija, Italija visą laiką buvo glau­ džiai susijusios ir bendrų bruožų turi daugiau nei skirtumų, skiriasi režisierių ir choreografų braižas, bet sistema ir kontekstas lieka tie patys. Mes esame kito - Rytų Eu­ ropos - konteksto dalis, ispanai mus laiko artimais rusams. Sten­ gėmės įrodyti, kad nesame rusai ir turime savitą šiuolaikinę kultū­

rą. Štai italų trupės vadovė Anna Redi sakė: „Aš labai nustebau, kad iš Lietuvos jūs atvežėte tokio ly­ gio choreografiją. Žinau Nekrošių, bet maniau, kad tebešokate kla­ sikinį baletą“.

Ar ispanai žino, kur ta Lietuva yra?

Graudu, bet ne. Kol kas Lietuvą garsina nusikaltėliai, juodadarbiai ir sportininkai, tačiau ar tai Lenki­ ja, ar Lietuva, ispanai neskiria, jiems viskas, kas yra už Vokietijos sienos, yra Sibiras. Tačiau ispanai nėra tokie nacionalistai kaip pran­ cūzai, kurie į žmogų, nekalbantį prancūziškai, atsuka nugarą (teko tai patirti pačiam Paryžiuje). Todėl bendravimo problemų, net ir ne­ mokant ispaniškai, tikrai nekilo. Be to, tai buvo šokio festivalis, kur ben­ draujama kūno kalba.

O koks yra Santjago universiteto požiūris į kultūrg?

Universiteto dėmesio tikrai ne­ trūko, spauda ir vietinė televizija taip pat plačiai nušvietė Lietuvos dalyvavimą festivalyje. Santjago universitetas rūpinasi tarptautiniu kultūros rėmėjo ir kūrėjo įvaizdžiu, be to, vertina įvaizdį ir iš ekono­ minės pusės, nes užsienio stu­ dentai, skleidžiantys informaciją apie universitetą, atneša pinigus į kasą. Bendradarbiavimas tarp universitetų yra abipusis, t. y. uni­ versitetai, kurie dalyvauja festiva­ liuose, patys taip pat organizuoja festivalius.

Santjago universitetas turi dau­ gybę kultūrai skirtų erdvių, kurio­ se galima rodyti spektaklius, reng­ ti kūrybines dirbtuves ar repetuoti.

Dėl gerų ryšių su miesto valdžia universiteto renginys tampa mies-

A. Pulkauninkas ieško Lietuvos. R. Levinsko nuotr. to renginiu. Gretimame Lugo mieste spektaklius rodėme muzie­ juje, o Santjage - universiteto bažnyčioje, atiduotoje kultūros reikmėms.

Atrodo, Jūsų teatras atstovauja ne tik Vil­ niaus universitetui, bet ir Lietuvai?

Galėčiau teigti, kad parodėme aukštą ne tik Universiteto, bet ir Lietuvos šiuolaikinės kultūros ly­ gį, vienareikšmiškai išbraukdami

Lietuvą iš atsilikusių kaimynų są­ rašo. Jei sugebėtume surengti panašų festivalį Vilniuje, tai būtų tikrai didelis žingsnis realiam Lie­ tuvos integravimuisi į Europą.

Deja, VU nelabai domina kul­ tūrinė sklaida. Manyčiau, VU ne­ įvertina savo kultūrinio potencia­ lo ir reikšmės bendrame Europos kontekste, juk ne tiek politikai, kiek kultūra leidžia geriau pažinti ki­ tus žmones. Svarbiausia, kad neleistume blogiems pavyzdžiams užgožti mūsų tikrosios esaties.

Juo daugiau turėsime kultūrinių kontaktų, mainų ir bendrų projek­

tų, juo geriau bus ir Universitetui, ir Lietuvai.

Kokie tolimesni teatro trupės planai?

Dabar labai intensyviai ruošia­ mės septintajam teatro forumui, kur gegužės 18 d. rodysime spek­ taklį „Puikios dienos pradžia“, o 20 d. prie senojo Vilniaus tunelio (depo) rengsime akciją „Tas ge­ ras senas į - iš“. Vasarą laukia daugybė naujų projektų, vienas iš jų - kelionė į Maroką, į Kasablan­ kos tarptautinį teatrų festivalį.

///sportas-----------------------------------------------------------------------------

VU sunkiaatlečiai neužleidžia pirmųjų pozicijų Mindaugas JARAS, MIF I k. studentas Kovų baigėsi Lietuvos aukštųjų mokyklų jėgos tri­ kovės, svarsčių ir sunkumų kilnojimo varžybos. Visose šiose varžybose dalyvavo ir Vilniaus universiteto rinkti­ nės, kurias jau trisdešimt metų treniruoja SSC lekto­ rius R. Cijūnėlis.

Jėgos trikovės varžybose už­ imta trečioji komandinė vieta tarp dešimties komandų. Komandos narys R. Aleksejevas (ChF, mag.

II k.) eilinį kartą iškovojo čempio­ no vardą, A. Ratkevičius (EF, mag.

II k.) praėjusiais metais iškovotą čempiono vardą pakeitė į antros vietos medalį. Gana aukštą re­ zultatą pasiekęs MF II k. studen­ tas A. Virbalius taip pat pasipuo­ šė sidabro medaliu, tokį pat medalį iškovojo ir Filos F I k. stu­ dentas T. Varža, iš kurio ateityje tikimasi aukštų rezultatų. Bron­ zos medalius iškovojo ChF IV k. studentas A. Liaudanskas ir FF II k. magistrantas V. Ragelskis, taip pat daug vilčių teikia MIF I k. studentas F. Tamonis. Ketvirtas li­ ko ir komandai reikalingus taškus

pelnė MIF III k. studentas A. Arutiunian.

Sunkumų kilnojimas - viena iš seniausiai kultivuojamų olimpinių sporto šakų Universitete. VU sun­ kiaatlečiai yra daug kartų tapę čempionais ir prizininkais. Ir šiais metais jie buvo ištikimi sau ir iš­ kovojo antrą komandinę vietą, nes tikėtis aplenkti Klaipėdos uni­ versiteto stipruolius sunku, mat jų komandos pagrindą sudaro Lie­ tuvos rinktinės nariai, besiruo­ šiantys Europos čempionatui. Ta­ čiau pralaimėjome garbingai, tik 9 taškais. Klaipėdos universiteto komanda, surinkusi 127 taškus, užėmė pirmąją vietą, VU - II vietą (118 taškų), III vietoje liko LKKA (88 taškai).

Pirmąsias vietas užėmė ko­ mandos nariai A. Liaudanskas (ChF, I k.), A. Aleksejevas (ChF mag. II k.), ir V. Poplavskis (MIF, II k.). Beje, V. Poplavskis šiais metais tapo Lietuvos suaugusių­ jų čempionu štangos stūmimo rungtyje. Pirmą kartą tokio ran­ go varžybose gerai pasirodė MIF I k. studentas O. Strolė, pasiekęs asmeninį rekordą ir laimėjęs bron­ zos medalį. Daug darbo šiais me­ tais per treniruotes įdėjęs A.Arutiunian (MIF III k.) laimėjo sidabro medalį, o trečiąją vietą iškovojo FF II k. magistrantas V. Ragelskis.

Neblogai startavo ir reikalingus taškus komandai pelnė ir kiti ko­ mandos senbuviai - MF V k. stu­ dentas S. Kravalis (V vieta), MIF I k. studentas S. Stundžia, V. Gla­ veckas (VII vieta). Tai gana pajė­ gūs ir žinomi sportininkai, bet dėl tam tikrų priežasčių jie nespėjo pasiekti reikiamos sportinės for­ mos šioms varžyboms.

Daugiausia džiaugsmo šiais metais atnešė svarsčių kilnotojai, trečią kartą iš eilės iškovoję čem­ pionų vardus ir taurę. Nelengvo­ je kovoje pavyko įveikti LKA spor­ tininkus, kurie pralaimėjo VU komandai tik dviem taškais, tre­ čia liko KTU komanda.

Komandai atstovavo ištikimi šiai sporto šakai senbuviai, nepa­ keičiamasis R. Aleksejevas (ChF mag. II k.), MIF bakalauras A. Au­ dickas, GMF bakalauras A. Ma­ čiulis, MIF III k. studentas A. Kon­ dratavičius - visi jie tapo čempionais. Beje, A. Kondratavi­ čius šiais metais tapo Lietuvos jaunimo čempionu. Sidabro me­ daliu šį kartą pasipuošė penkis kartus Lietuvos aukštųjų mokyklų čempionas D. Lučiūnas, kuris tik 4 taškajs pralaimėjo LKA studen­ tui G. Čiuoderiui. Ketvirtąją vietą iškovojo ir reikalingus taškus ko­ mandai pelnė MIF III k. studentas R. Druseikis.

2(X)6 m. Lietuvos aukštųjų mokyklų svarsčių kilnojimo varžybų nugalė­ toja - VU komanda. (Iš kairės) A. Kondratavičius, D. Lučiūnas, A. Audickas, treneris R. Cijūnėlis, R. Druseikis, R. Aleksejevas, A. Mačiulis Reikėtų paminėti, kad aukš­ čiausius šių varžybų rezultatus pasiekė praėjusių metų SELL var­ žybų vicečempionas A. Mačiulis, o trečias šioje įskaitoje - D. Lu­ čiūnas.

Baigiasi eiliniai mokslo met­ rai. Universiteto sunkiaatlečiai pagrindiniame egzamine iškovo­ jo 18 medalių, iš jų 8 aukso, 6 sidabro ir 4 bronzos. Šia proga

norėtųsi paminėti komandos senbuvius A. Mačiulį, A. Audic­ ką, kurie ne vienus metus gar­ bingai gynė Universiteto garbę įvairiose varžybose ir pasiekė aukštų rezultatų. Deja, kitais me­ tais jie jau negalės atstovauti sa­ vo komandai. Šia proga trenerio ir svarsčių kilnojimo komandos vardu tariame nuoširdų ačiū už atliktą didelį darbą. Linkime sėk­ mės darbe, moksluose, sporte.

universitas

2006 gegužė

19

vilnensis

• a < sportas --------------------------------------------------------------------------------------------Vilniaus universiteto merginų krepšinio komanda - LSKL čempionato prizininkė Loreta BERUKŠTIENĖ, komandos trenerė Baigėsi Lietuvos studentų krepšinio lygos 2005/2006 metų VIII čem­ pionato merginų krepšinio varžybos. Vilniaus universi­ teto merginų komanda po ketverių metų pertraukos iškovojo bronzos medalius.

Pirmosiose rungtynėse Šiauliuo­ se VU merginos įtikinamu rezultatu 87:63 įveikė Šiaulių universiteto krepšininkes. Rezultatyviausiai šio­ se varžybose rungtyniavo Severiną Uždavinytė (IF, II kursas) - 20 taškų, Irma Remeikaitė (IF, II kursas) - 18 taškų, Kristina Joniškytė (TVM, I kur­ sas) - 17 taškų (5 tritaškiai), Laura Keršulytė (GMF, II kursas) - 14 taš­ kų. Atsakomosios varžybos vyko ba­

landžio 19 dieną Vilniuje, jas rekor­ diniu skirtumu laimėjo Vilnaus uni­ versiteto merginos rezultatu 116:49.

Antrose varžybose VU komanda pa­ sižymėjo rezultatyvumu, visos žai­ dėjos, buvusios aikštelėje, pelnė taškų. Daugiausia įmetė Jūratė Staskonytė (KF, III kursas) - 21 (5 tritaš­ kiai), Severiną Uždavinytė - 20 taš­ kų (4 tritaškiai), Kristina Joniškytė 18 taškų (3 tritaškiai), Irma Remei­ kaitė -17 taškų.

Ketvirtfinalyje (buvo žaidžiama iki 2 pergalių) VU krepšininkės 2:1 nugalėjo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto merginų komandą, pusfinalyje teko pripažinti Vilniaus pedagoginio universiteto pranašu­ mą, serija 2:1. VPU sportininkės ta­ po LSKL čempionėmis, sidabro medaliai atiteko Kauno technolo­ gijos universiteto krepšininkėms.

Vilniaus pedagoginio universiteto komandoje žaidžia dvi „Vilniaus Telekomo“ žaidėjos, Kauno techno­

Vilniaus universiteto krepšinin­ kai - LSKL II grupės nugalėtojai Baigėsi šių metų Lietuvos studentų krepšinio lygos čempionatas.

Puikiai jame pasirodė mūsų Universiteto studentai. Finale nugalėję Kau­ no kolegijos krepšininkus, jie tapo varžybų čempionais antroje grupėje.

Komandoje rungtyniavo studentai Arnas Naruševičius, Artūras Demidovas, Arūnas Katinas, Darius Vileikis, Matas Šimonis, Arnoldas Plaipa (EF), Evaldas Čiplys, Benas Steponėnas, Edgaras Matusevičius (GMF), Artiomas Muraška (MIF), Martynas Šikšnys (ChF), Petras Linke­ vičius (TF). Komandos vyriausiasis treneris - Rimantas Kaminskas.

SSC inform.

VU imtynininkų rankose vėl medaliai Irena SINIAUSKAITĖ, MF III k. studentė KTU sporto komplekse balan­ džio 29 d. vėl rinkosi studentai iš vi­ sos respublikos į kasmetinį Lietuvos aukštųjų mokyklų dziudo čempio­ natą. Jame šiemet dalyvavo beveik 150 studentų iš 11 Lietuvos aukštų­ jų mokyklų, komandų treneriai, var­ žybų teisėjai ir gydytojai - iš viso per 200 žmonių. Kai kuriose svorio ka­ tegorijose rungėsi beveik po 20 spor­ tininkų. Tarp medalių siekiančių stu­ dentų buvo ir Sidnėjaus vasaros olimpinių žaidynių dalyvis Marius Paškevičius (+100 kg).

Kad ir kokie įspūdingi būtų įžan­ goje paminėti skaičiai, VU koman­ dos pasirodymas vertas neką ma­ žesnių ovacijų: parsivežta net 10 įvairių spalvų medalių, merginų ko­ manda iškovojo II vietą komandinė­ je įskaitoje, nusileidusi MRU, o vai­ kinų komanda pirmąjį kartą Vilniaus universiteto istorijoje išsiveržė į III ko­ mandinę vietą, nugalėjusi nuolati­ nius savo konkurentus - VGTU stu­ dentus.

Kad būtų iškovota kuo aukštes­ nė komandinė vieta, stengėsi visi VU rinktinės nariai, tik ne visiems šyp­ sojosi sėkmė: keliskart pralaimėta

Vos prieš mėnesį puikiai pasi­ rodę Lietuvos sambo čempio­ nate, VU imtynininkai vėl savo rankose laiko medalius. Šįkart - iš Kaune vykusio Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų dziudo čempionato, kovojant dėl trečiosios vietos. Ta­ čiau ji iškovota net 6 kartus. Tai pa­ darė:

Irena Siniauskaitė, MF III k., - 48 kg, Rasuolė Baleišaitė, IF I k., - 52 kg, Rasa Puzinaitė, FsF I k., - 78 kg, Skirmantas Šermukšnis, FF III k., 73 kg, Ignas Lėlys, MIF III k., -90 kg, Denisas Sokolas, ChF I k., -100 kg.

Ant aukščiausios apdovanoji­ mų pakylos užkopė ir aukso me­ daliais pasidabino sportininkai Dalia Enzelytė (FilosF II k., - 70 kg), Paulius Banevičius (TF I k., 90 kg). Sidabro medaliais pasi­ puošė Dovilė Račkauskaitė (ChF I k., - 52 kg) ir Alicija Liubinaitė (MIF II k.,-78 kg).

SELL žaidynėse Tartu, Estijo­ je, šiemet Vilniaus universitetui at­ stovaus Dalia Enzelytė, Paulius Banevičius, Ignas Lėlys ir Deni­ sas Sokolas.

logijos universiteto komandoje-dvi „LKKA-Kaunas" krepšininkės, ta­ čiau vis dėlto Vilniaus universiteto merginos, neturėdamos savo ko­ mandoje žaidėjų iš aukščiausios lygos, sugebėjo savo jėgomis iš­ kovoti trečiąją vietą.

Prie komandos pergalių daug pri­ sidėjo ir kitos komandos žaidėjos, tai Dovilė Lukavičiūtė, Aistė Babianskaitė (abi MFIV kurso studentės), Jurgi­ ta Vilkauskaitė (KF, IV kursas), Vilma Martinonytė (EF, magistrantūros I kur­ sas), Vaiva Danieliūtė (FilosF, II kur­ sas), Inga Daukšaitė (TF, III kusas), IngaZaksaitė (TVM, IV kursas), Justė Kaziliūnaitė (EF, I kursas), Alma Burvytė (ChF, I kursas). Iškilmingas prizi­ ninkių apdovanojimas gegužės 8 dieną vyko Vilniaus rotušėje.

VU komandos žaidėja Irma Re­ meikaitė pripažinta rezultatyviausia Lietuvos studentų krepšinio lygos merginų grupės žaidėja ir apdova­ nota taure.

VU krepšininkės po ketverių metų iškovojo bronzos medalius

Medikės ir ekonomistai - šių metų Rektoriaus taurės krepšinio varžybų nugalėtojai Rimantas KAMINSKAS, varžybų vyr. teisėjas Gegužės 3 d. įvyko tarpfakultetinių Rek­ toriaus taurės krepšinio varžybų finalai.

Merginų finale po įtemptos kovos pergalę šventė Medicinos fakulteto studentės. Jos 9 taškų skirtumu nugalėjo daugkartines šių varžybų nugalėtojas - Matematikos ir informatikos fakulteto studentes. Naudin­ giausiomis rungtynių žaidėjomis tapo me­ dikė Indrė Tamušauskaitė ir matematikė Dovilė Lukavičiūtė. Trečią vietą šiose var­ žybose užėmė Komunikacijos fakulteto studentės.

Vyrų finale susikovė du lygiaverčiai var­ žovai - Ekonomikos ir Gamtos mokslų fa­ kultetų krepšininkai. Pirmąją rungtynių pu­ sę pranašesni buvo gamtininkai, tačiau rungtynes rezultatu 88:84 laimėjo ekono- Pergalę nedidele taškų persvara išplėšė ekonomistai mistai. Naudingiausiu rungtynių žaidėju tapo gamtininkas Evaldas Ciplys, o geriausiu Universiteto krepšininku buvo išrinktas ekonomistas Arnas Naruševičius. Trečią vietą užėmė Matematikos ir informatikos fakulteto krepšininkai.

Per rungtynių pertrauką metimų konkursą laimėjo Komunikacijos fakulteto studentė Jurga Vilkauskaitė ir ekonomistas Darius Mikalčius.

Jau ketvirtus metus šias varžybas remia džinsų parduotuvė, esanti Naugarduko g. 66, ir jos direktorius Alfredas Sutkaitis. Praeityje buvęs garsus sportininkas įsteigė prizą geriausiam Universiteto krepšininkui.

Sėkmingi startai sportinės aerobikos čempionate Teresė GRITĖNIENĖ Gegužės pradžioje Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje Vilniuje vyko Aukštųjų mokyklų sportinės aerobikos čempionatas.

Jame dalyvavo aštuonių aukštųjų mokyklų komandos iš Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus.

Kaip visada labai gausi buvo Lietuvos kū­ no kultūros akademijos komanda, paren­ gusi net du grupinius pratimus, tris mišrias poras, keletą vyrų ir moterų vienetų. Aukš­ tosioms mokykloms, kur kūno kultūra ir sportas yra tik laisvasis dalykas, tikrai bu­ vo su kuo pasivaržyti.

VU komandai šis sezonas buvo sudė­ tingas - sportininkės čempionatui rengėsi traukiant skersvėjui, tarp cemento dulkių beveik statybų aikštelėje. Tačiau tarp aukš­ tųjų mokyklų grupiniuose pratimuose Vilniaus universiteto komanda užėmė I vietą, Kūno kultūros akademi­ ja - II, Vilniaus pedagoginis universitetas - III. Moterų vieneto rungtyje VU užėmė III vietą. Šiais metais Vilniaus universitetas bendroje komandinėje įskaitoje liko antras.

Komandinėje įskaitoje startavo Julija Rybakovą (MF IV k., moterų vienetas) ir grupinis pratimas - G. Norviliūtė, G. Bingelytė, I. Konstantinovaitė, J. Rybakovą, I. Labanauskaitė ir E. Braziulytė. Įtemptas ir sunkus laikotarpis prieš varžybas, daug energijos, susikaupimo ir ištvermės pareikalavusios varžybos buvo tikras „krikštas” pirmakursėms Eglei ir Ingai. Giedrei ir Gabijai tai - nostalgiškos paskutinės studentiškos varžybos. Nuoširdžiai dėkojame joms už sportinius pasiekimus studijų metais.

universitas

20

2006 gegužė

vilnensis

f mikelionės______________________________________________________ se aidi jų šūkiai: „Pionieriai už ko­ munizmą“. Tačiau tokia yra oficia­ li pozicija. Daugelis kubiečių už­ simena, kad jų svajonė - pabėgti iš tėvynės. O išvykti iš Kubos gali tik garsūs sportininkai ir meninin­ kai. Su lietuvių kolektyvu bendra­ vę vieno profesionalaus Kubos choro dainininkai daug keliauja po pasaulį. Choristai prisipažįsta, kad ir juos vilioja galimybė likti svečiose šalyse, tačiau žino, kad taip užtrauktų nelaimę savo arti­ miesiems. Kubiečiai be leidimo negali keliauti net po savo šalies miestus. Tačiau vietiniai gyvento­ jai apie esančius suvaržymus kal­ bėti nedrįsta - daug kur yra įreng­ ta slapta pasiklausymo įranga.

Griuvėsiuose tviskantis Karibų juros perlas Odeta VASILIAUSKAITĖ Karibų jūros perlas ir Laisvės sala. Taip dažnai vadinama didžiausia Didžiųjų Antilų sala Kuba. Paprastai ji asocijuojasi su tempera­ mentingu šokiu salsa, svaiginančiu romu, kvapniu cigaru ir, žinoma, beveik penkis dešimtmečius geleži­ niu kumščiu šalį valdančiu diktatoriumi Fideliu Castro.

Balandį Kuboje lankėsi Vilniaus universitetu choras „Pro Musica“. „Sostinė Havana - man pats gražiausias pasaulio miestas. Su­ grįžau į Kubą po dvidešimties me­ tų, bet nuomonė nepasikeitė. Ta­ čiau tada taip laisvai kaip dabar nevaikščiojom. Kiekvienas žings­ nis buvo griežtai kontroliuoja­ mas", - prisimena choro „Pro Mu­ sica'' vadovė Rasa Gelgotienė.

Muzikos burtininkas Tada vadovei labai didelį įspū­ dį padarė Kubos chorai ir kubie-

tiška muzika. Šįkart vadovę ir jos

vadovaujamą kolektyvą į Laisvės salą atginė susižavėjimas ten gy­ venančiu ir kuriančiu kompozito­ riumi Electu Silva, kuris, anot R. Gelgotienės, geba sukurti to­ kias fantastiškas banalių dainų aranžuotes, kad jos tampa muzi­ kos šedevrais. Kuboje vykstan­ čiame chorų festivalyje dalyvavo ir E. Silvos choras. „Dirigentui 80 metų, tačiau jis yra muzikos burti­ ninkas. Likau apstulbinta“, - susi­ žavėjimo neslepia vadovė. Dau­ guma festivalio dalyvių - kubie­ čių chorai, o VU choras „Pro Mu­ sica“ ir moterų choras iš Islandi­ jos buvo vieninteliai dalyviai iš Eu­ ropos. „Kubos chorai yra nepa­ prastai stiprūs. Priežastis papras­ ta: šalyje daug puikių chorvedžių, kurie yra baigę žymias Rusijos konservatorijas. O ir patys žmo­ nės labai gabūs muzikai", - pa­ sakoja R. Gelgotienė.

siog rūmų miestu. „Ir dabar tas ža­ vesys išlikęs. Tačiau kitoks. Rūmai paversti gyvenamuoju plotu, kur styro elektros laidai, griūva milži­ niški sietynai, trupa freskos, o ant meniškai išpuoštų senovinių pa­ langių ant ištemptų virvių džiūsta skalbiniai“, - negalėjo atsistebėti vadovė. Kuboje nieko nestebina seni išklerę žiguliai, volgos, senu­ tėliai fordai ir pusamžį skaičiuojan­ čios pobedos. Visi nudažyti, sure­ montuoti kiek tik įmanoma. Pasi­ rodo, paprastai transporto priemo­ nės šioje šalyje neįsigysi - auto­ mobilį galima tik... paveldėti. Ta­ čiau prabangių mašinų taip pat yra, tik jomis važinėja užsieniečiai, di­ plomatai ir turtingi kubiečiai. Ku­ boje transporto sistema nėra išvys­ tyta, o ir kelio ženklų nepamatysi.

Sostinėje, ko gero, labiausiai su­ tvarkytos ir suremontuotos vietos - viešbučiai. Ir tai tik turistams. Ap­ skritai šalyje erdvė tarsi skaidoma j dvi dalis: viena yra skirta vieti­ niams, kita - turistams užsienie­ čiams. Viešbučiai taip pat skirti tik užsieniečiams, Kubos gyventojai paprastai į juos net nepatenka.

Automobiliai Kuboje tik paveldimi Prieš pusę amžiaus Havana klestėjo ir dėl įspūdingos pastatų architektūros buvo laikoma tie-

Dvi valiutos Kubos valiuta - pesai. Apyvar­ toje jie cirkuliuoja dviejų rūšių: vie­ ni - CUC (Cuban Convertible aut.) - skirti užsieniečiams, kiti — kubiečiams. Čia, anot R. Gelgotie­ nės, ir prasideda tikras įdomumas.

Kubietiškų pesų lietuviai taip būtų

Populiariausia transporto priemonė

ir nepamatę, jei ne vaisių ir daržo­ vių krautuvėlė. Čia kainos, kaip ir visur kitur, surašytos turistams skir­ tais pesais, todėl įtarimą kėlė, kad už keturis pomidorus tektų mokėti 3 pesus (1 pesas beveik lygus eu­ rui - aut.). „Teko pavargti, kol išsiaiškinau, kad vienas „užsienie­ tiškas“ pesas yra lygus 24-iems vietinių gyventojų pesams. Rezul­ tatu likau patenkinta: už tą vieną pesą prisipirkau bananų, mangų, pomidorų ir ketvirtį arbūzo. Tai tik įrodo, kad kainos turistams yra pa­ keltos daugiau nei kelis kartus", pasakoja vadovė. Kuboje parduo­ tuvių labai nedaug, tačiau ir tose, kur prekiaujama madingais dra­ bužiais, avalyne ar namų apyvo­ kos daiktais, atsiskaitoma užsie­ niečiams skirtais pesais.

„Pionieriai už komunizmą" Rugpjūtį ilgametis Kubos dikta­ torius Fidelis Castro švęs savo 80metį. Iškilmėms ruošiamasi jau dabar. Kubos vadovas kasdien pasisako per šalies nacionalinę televiziją, tačiau kiekvienąkart jo kalbų motyvas būna vienas ir tas pats: „Niekada daugiau nebūsim JAV kolonija“. Castro nuolat kar­ toja, esą JAV gamina bombą, ku­ rią numetus iš Kubos salos nelik­ tų nieko. Savo kalbas diktatorius jau daugelį metų baigia vienodai: „Tėvynė arba mirtis! Mes nugalė­ simi“ Pionierių paradai rengiami vos ne kasdien, Havanos gatvė­

Automobiliai Kuboje tik paveldimi

Mūsų adresas: Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 355 kab.

Tel. 268 70 89.

Mobil. tel. 8-687-49018 EI. p.: liana.binkauskiene@cr.vu.lt Tiražas 4000 egz. 5 spaudos lankai. SL321.

Maketavo VU leidykla.

Spausdino AB „Spauda“, LISPA narė, Laisvės pr. 60, LT-05120 Vilnius Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė Redaktorė Indrė Klimkaitė Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.

Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

Platinant šio leidinio informaciją nuoroda į „Universitas Vilnensis“ būtina.

Pionierių stovykla mums - jau egzotika f------------------ - ------------- - -------------- ---------------- —

| Siūlo ramų poilsį vienkiemyje, nuošalioje, gražioje sody- Į į boję. Poilsiautojams - 16 kv. m. atskiras namelis (tilptų 4 asmenų šeiĮ

' I I

ma). Už 1 km nuo sodybos - upė su įrengta maudykla. „Via Baltica“ automagistralė už 1.5 km nuo sodybos. Iki Pasvalio-6 km, iki artimiausios parduotuvės - 1 km. Iki sodybos kelias žvyruotas, galima važinėtis dviračiais.

Mokestis: tik už elektrą Adresas: Pasvalio rajonas, Pajiešmenių kaimas, Krinčino seniūnija Asmuo kontaktams: Genovaitė Jusaitienė

I

Tel. pasiteirauti: 8 616 38914, 8 451 43266

I

Į

Reikalavimas: sodybos šeimininkei parodyti VU darbuotojo arba stu-

|

Į

dento pažymėjimą

|

| į

.

| |

.

I

Keturios valandos kas­ dienių „socialistinių mišių" Internetą ir šaldytuvą Kubos ly­ deris pateikia kaip „priešiško ka­ pitalistinio pasaulio išmonę“. Va­ landą naršyti internete kainuoja apie 6 eurus. Lietuviai neišvydo nė vieno kubiečio su mobiliojo ryšio telefonu. Žiniasklaida, kaip

ir visose diktatūrinėse valstybėse, yra griežtai cenzūruojama. Laik­ raščiuose - tik F. Castro atvaizdai, o televizija pateikia tik dviejų rū­ šių informaciją: kasdieninius pre­ zidento pasisakymus (3-4 valan­ das) ir Lotynų Amerikos šalių pa­ sididžiavimą - muilo operas. „Te­ ko matyti, kad žmonės mieliau žiūri serialus, nes kelis dešimtmečius trunkančios diktatoriaus socialis­ tinės mišios per televiziją daug kam jau įgriso“, - šypteli choris­ tas Romanas Matulis.

Už kūno sužalojimą - 50 metų kalėjimo Kuboje privačios nuosavybės nėra. Formaliai visi gyventojai yra lygūs, nes nepriklausomai nuo darbo kokybės ir kiekybės per mė­ nesį visi uždirba po 10 eurų. Ši su­ ma negalioja policijos pareigū­ nams, kurie už darbą gauna 40 eurų. Apskritai iš 3 milijonų Hava­ nos gyventojų, kaip juokauja pa­ tys kubiečiai, du milijonai yra uni­ formuoti pareigūnai. Tai, anot cho­ risto R. Matulio, tikrasis sostinės ir kitų miestų saugumo garantas. „Gatvėse užsieniečiams saugu, nes joks įtartinos išvaizdos vieti­ nis net neprisiartins prie turisto.

Iškart prisistato milicija“, - pasa­ koja choristas. Kubiečiai ir patys viešose vietose stengiasi išlaikyti atstumą. Šioje šalyje net už leng­ vą užsieniečio kūno sužalojimą gresia iki 50 metų kalėjimo.

Restoranuose meniu beveik vi­ sur vienodas. Kainos, anot R. Gel­ gotienės, labai panašios kaip Is­ panijoje: kokteilis kainuos 2-3 eu­ rus, už gerus pietus tektų pakloti ir visus 10 eurų, o alaus nusipirksi už 1,5 euro. Beje, šio gėrimo yra tik dvi rūšys: „Bucanero“, skirtas vyrams, ir moteriškasis „Crystal“.

Kuba visame pasaulyje garsėja nacionaliniu gėrimu romu bei ci­ garais. Patys kubiečiai paprastai romą geria gryną, o turistai mie­ liau renkasi įvairius romo koktei­ lius. Cigarai gana brangūs - 3-4 eurai, o ir išsivežti jų iš Kubos ga­ lima daugiausia 23 vienetus. Salsos tėvyne neatsitiktinai vadina­ ma Kuba. Tokia muzika skamba daugelyje barų ir restoranų, tačiau naktiniuose klubuose populiares­ nis regedonas - šiuolaikinė Loty­ nų Amerikos šokių muzika.