.JAUSIS EJjZ. Į
■•1579v > v* %w
hinc itur ad astra
2001 m.
universitas
vilnensis
Vilniaus
universiteto
Gegutė Nemokamai http:llwww. vilnensis. vu. lt
\/
laikraštis Nr. 4 (1621)
LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
SALAMANKOS KONFERENCIJOJE
SVEIKINAME
SUSITIKO EUROPOS UNIVERSITETŲ VADOVAI Kovo 28 - balandžio 1 dienomis Ispanijoje, Salamankos universitete, įvyko Europos aukštųjų mokyklų renginys, skirtas Bolonijos deklaracijos įgyvendi nimo problemoms. Jame dalyvavo apie 500 dalyvių iš įvairiausių Europos uni versitetų, Europos mokslo politikos formuotojų. Lietuvos delegacijai atstova vo penkių Lietuvos universitetų vadovai - Rektorių konferencijos preziden tas LMA rektorius prof. J. Antanavičius, KTU rektorius R. Bansevičius, VGTU rektorius E. Zavadskas, VDU rektorius V. Kaminskas ir Vilniaus universiteto I. e. rektoriaus pareigas akad. B. Juodka. L. e. rektoriaus pareigas akad. B. Juodka mielai sutiko pasidalyti įspūdžiais su „U.V." skaitytojais.
2000 m. Lietuvos mokslų akademijos premijų laureatus: • Lietuvos MA profesoriaus P Brazdžiūnovardo premija (eksperimentinė fizikajpaskirta Fizikos fakulteto doc. JURUI BANIUI; • Jaunųjų mokslininkų premija paskirta dr. ARMINUI KAJOKUI už darbų „Faziniai virsmai ir netvarka kvazivienmačiuose Sb ir Bi junginių bei DBP-DBP1 kietųjų tirpa lų kristaluose“.
2000 m. Lietuvos MA aukštųjų mokyklų studentų konkurso nugalėtojus už geriausius mokslinius darbus: • doktorantą KAROLĮ KAZĮ AUS KĄ (Fizikosfakultetas) už darbą „Sugerties krašto
spektroskopija keturgubuose AlxInvGa1
N junginiuose“;
• doktorantą SIGITĄ STONČIŲ (Chemijosfakultetas) už darbą „Stercoselektvvios •
•
• •
(Iš kairės) KTU rektorius u kad. R. Bansevičius, Vilniaus universiteto l. e. rektoriaus pareigas akad. B. Juodka, VGTU rektorius prof. E. Zavadskas, Europos universitetų asociacijos preziden tas prof. E. Fromentas, LMA rektoriusprof. J. Antanavičius ir VDU rektorius prof. V Kaminskas konferencijoje Salamankos universitete Birželio mėnesį Prahoje aptarti Bolonijos de klaracijos tolesnio realizavimo būdus ir proble
mas susirinks Europos aukštojo mokslo minist rai. Taigi Salamankos konferencijoje pirmas svarstytas klausimas buvo skirtas pareikšti Eu ropos aukštųjų mokyklų rektorių nuomonę dėl Europos bendros aukštojo mokslo erdvės Pra hoje vyksiančioje Ministrų konferencijoje. Vie nas iš Bolonijos deklaracijos postulatų - unifi kuoti Europos universitetų aukštojo mokslo ir
studijų sistemą, visuose universitetuose pereiti prie kelių pakopų studijų sistemos, sudaryti są lygas bet kurio lygio studentui mokytis kituose Europos universitetuose. Konferencijoje buvo sprendžiami ir organi zaciniai klausimai. Sujungus dvi europines ins titucijas - Europos rektorių konferenciją ir Eu■opos Sąjungos šalių rektorių konfederaciją Zuvo įkurta Europos universitetų asociacija. Į »ios organizacijos 8 narių valdybą pateko ir Bal-
■ijos regiono atstovas - Tartu universiteto rek■orius J. Aaviksoo. Konferencijos darbas vyko 6 sekcijose. Vie■’oje iš jų - „Universitetų autonomija ir atsakoZ’vbė“ - dalyvavau ir aš. Beveik dvi dienas dalyviai audringai diskutavo ■minėta tema. Po šios diskusijos galiu pasakyti, Zad Lietuvoje universitetai yra pakankamai au■onomiški. Aukštojo mokslo įstatymas praktiš® tik įtvirtina tą autonomiją. Labai karštai dis kutavome dėl finansų disponavimo universite■uose autonomijos. Lietuvos universitetai, ypač
po paskutinių pataršų Aukštojo mokslo įstaty me, pakankamai autonomiškai disponuoja savo pinigais. Mane labai nustebino vieno rektoriaus iš Didžiosios Britanijos pasisakymas, kad jų lais vė disponuojant pinigais yra labai suvaržyta. Buvo akcentuojamas ir atsakomybės valsty bei klausimas. Apie kokią atsakomybę valstybei už mokslo ir studijų kokybę mes galime kalbėti, jei kiekvienais metais mokslo ir studijų finansa vimas mažėja? Taigi šiuo požiūriu mums dar toli iki Europos Sąjungos valstybių. Ar ne para doksas - Anglija, Airija teigia, kad joms trūksta autonomijos disponuojant ir skirstant finansus, o mes - tai, kad autonomiją turime, tik dar rei kia turėti ir pinigų, kad galėtume autonomiškai jais disponuoti. Labai didelis dėmesys buvo skiriamas studi jų sistemos unifikavimo problemai. Vėl mums reikia džiaugtis, kad Lietuvos universitetai tai padarę jau seniai. Mane dar labai nustebino, kaip aktyviai ir profesionaliai Europos studentų sąjungos at stovai dalyvavo diskusijose visose 6 sekcijose. Prieš porą savaičių Geterborge buvo susirinkę Europos studentų sąjungos vadovai ir aptarė visas problemas, kurios buvo svarstomos Sala mankos konferencijoje. Čia jie atvažiavo su la bai tvirtai suformuota studentų pozicija visais klausimais. Jų nuomonės buvo išklausytos ir į jas atsižvelgta formuojant teiginius Prahos kon ferencijai.
„U.V" inform.
biciklinių junginių reakcijos ir chiroptinės savybės“; magistrantą JONĄ VOLUNGEVIČIŲ (Gamtos mokslų fakultetas) už darbą „Duby sos slėnio morfogeninių kompleksų įtaka šiuolaikiniams dinaminiams proce sams“; studentą GRAŽVYDĄ LUKINAVIČIŲ (Chemijosfakultetas) už darbą „Aktyvaus centro mobilios kilpos konservatyvių glicinų vaidmuo Ubai mctiltransf'crazės katalitiniame mechanizme“; studentę RENATĄ US AITĘ (Chemijosfakultetas) už darbą „Endogeninių porlirinų kaupimasis ir fotocitotoksinis poveikis in vitro“; magistrantę DAIVĄ KAZLAUSKAITĘ (Gamtos mokslų fakultetas) už darbą „Mie žių mutantų tweakyspike ir hranched ear žiedyno vystymosi tyrimai“.
NACIONALINĖ BIBLIOTEKŲ SAVAITĖ LIETUVOJE Lietuvos bibliotekininkų draugija paskutinėmis balandžio dienomis pir mą kartą Lietuvoje surengė Nacionalinę bibliotekų savaitę „Lietuva be bibliotekų - Lietuva be ateities", ji prasidėjo balandžio 23 dieną - ši diena UNESCO yra paskelbta Pasaulio knygų ir autorių teisių diena. Nacionali nėje bibliotekų savaitėje dalyvavo ir VU biblioteka. Visą savaitę (balan džio 23-30 d.) buvo galima lankytis jos renginiuose. Vilmantė ŽVINYTĖ Balandžio 24 d. vykusioje spaudos konfe rencijoje VU bibliotekos direktorė Birutė But kevičienė didžiavosi, kad VU biblioteka ben dradarbiauja su UNESCO. Dar 1998 m. tuo metiniam UNESCO generaliniam direktoriui Federikui Majorui pasiūlius finansuoti, buvo išleista kompaktinė plokštelė „Vilniaus uni versiteto bibliotekos istoriniai rinkiniai“. To kiu būdu 186 šalys, priklausančios UNESCO, gali sužinoti apie VU biblioteką. B. Butkevičienė džiaugėsi, kad kaip tik Na cionalinės bibliotekų savaitės metu Lietuvoje lankėsi UNESCO generalinis direktorius Koichiro Matsuura, kuris skaitė paskaitą Univer sitete. „VU biblioteka veikia nuo 1570 m., dabar čia sukaupta apie 5,3 mln. knygų, aptarnauja ma 21 000 skaitytojų. Bibliotekai tikrai reikia naujų patalpų“,- kalbėjo B. Butkevičienė. Jei pavyks surinkti pakankamai lėšų, nauja biblio teka bus atidaryta Saulėtekyje, studentų mies
telyje. Tuo tikslu skelbiama akcija - visi, kurie nors šiek tiek paaukos naujajai bibliotekai, bus įamžinti rėmėjų pavardžių knygoje. VU bibliotekoje sparčiai diegiamos kom piuterinės technologijos. Elektroniniame ka taloge jau yra 150 000 knygų. Biblioteka pir moji Lietuvoje pradėjo vykdyti skaitmeninių programų projektą: XVI amžiaus rankrašti nė knyga, parašyta senąja slavų kalba, perkel ta į kompaktinę plokštelę. Nacionalinės bibliotekų savaitės metu VU biblioteka kvietė į Atvirų durų dieną. Lanky tojai nemokamai galėjo stebėti bibliotekos darbą. Balandžio 26 d. buvo suteikta galimy bė pasidaryti nemokamas bibliotekos fondų dokumentų kopijas. Kitą dieną buvo sureng ta knygų grąžinimo akcija „Skaitytojai nebau džiami“. Už laiku negrąžintas knygas nerei kėjo mokėti. Nacionalinę bibliotekų savaitę buvo gali ma susipažinti ir su Vilniaus universitetu. Ba landžio 24-30 d. buvo organizuojamos eks kursijos po Universitetą anglų, vokiečių, len kų, rusų, lietuvių kalbomis.