rara/einis suuoenuas Visu šalių proletarai, vienykitės!
I J. Rugienius—
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUN GOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS 1 Eina nuo 1950 metų
1970 m. vasario mėn. 13 d.
O
Nr. 4 (702)
Kaina 2 kp.
Respublikinė istorikų konferencija Plenariniame posėdyje bu V. Lenino idėjų įgyvendiSnimo Tarybų Lietuvoje prob- vo išklausyti Universiteto j lemai nušviesti buvo skirta TSKP istorijos katedros doc. I respublikinė aukštųjų mokyk- A. Beržinskaitės pranešimas į lų istorikų mokslinė konferen- „Mokslas, išreiškiąs pagrindi I cija, kuri įvyko vasario mėn. nius šiuolaikinės epochos po | 5 d. Universiteto Kolonų salė- • reikius", Valstybinio inžine Įje. Jos organizatoriai — Lie- rinės statybos instituto TSKP Į tuvos TSR Aukštojo ir spe- istorijos katedros doc. S. No' cialiojo vidurinio mokslo mi- reikienės pranešimas „Tary Į nisterija bei Universiteto binė istoriografija apie inteli | TSKP istorijos katedra. gentijos dalyvavimą kovoje Konferenciją aukštųjų mo už V. Lenino idėjų įgyvendi kyklų dėstytojai — istorikai nimą Lietuvoje (1920— 1940 skyrė V. Lenino gimimo 100- m.)“ ir Vilniaus Aukštosios osioms metinėms paminėti. partinės mokyklos doc. S. Konferenciją, kurioje daly Atamuko pranešimas „V. vavo daugiau kaip šimtas Leninas apie kadrų ugdymą iš aukštųjų mokyklų dėstytojų, darbininkų ir Lietuvos KP įžanginiu žodžiu atidarė Lie veikla". tuvos TSR Aukštojo ir spec. Po plenarinio posėdžio dar vidurinio mokslo ministras H. bas vyko keturiose sekcijose. Zabulis. Pirmojoj sekcijoj, kuriai va-
DVEJŲ METŲ DARBO REZULTATAI ASARIO 4 d. įvykusio je LTSR „Žinijos" draugijos Universiteto organizacijos ataskaitinėjerinkiminėje konferencijoje buvo suvesti dvejų metų darbo rezultatai. Valdybos pirmininko doc. J. Grigonio ataskaitoje pažymėta: Uni versiteto organizacija vienija 445 draugijos narius: 49 yra mokslo daktarai ir profeso riai, 212 — mokslo kandida tai ir docentai. „Žinijos" draugijos Univer siteto organizacijos nariai — tai aukštai kvalifikuoti moks lo bei politinių žinių skleidė jai. Visoje respublikoje yra žinomi lektoriai: akademikas prof. dr. J. Kubilius, prof. K. Daukšas, doc. J. Grigonis, doc. C. Kudaba, doc. J. Rep šys, doc. P. Užkalnis, vyr dėst. P. Pečiūra ir kt. 1968 m. Universiteto lekto riai perskaitė apie 1300 pa skaitų, 1969 m. — 1796 pa skaitas: 1070 Vilniuje, 726 kituose respublikos miestuo se ir rajonuose. 1968 m. į respublikos miestus ir rajonus buvo komandiruota paskai toms skaityti 86 draugijos na riai, 1969 m. — 150. 1969 m. Univeisiteto draugijos organi zacija surengė 12 grupinių lektorių išvykų į rajonus. Su žodiniu žurnalu „Pasau lis ir žmogus" grupė lektorių pabuvojo Šilalės ir Mažeikių rajonuose. Įdomiai praėjo V. Lenino jubiliejui skirti moks lininkų susitikimai su Kėdai nių, Joniškio ir Radviliškio rajonų gyventojais. Ekonomikos, Gamtos, Che mijos fakultetų dėstytojų gru pės lankėsi Šilalės, Skuodo ir N. Akmenės rajonuose. Sutikdami V. Lenino 100ąsias gimimo metines, Uni-
V
dovavo Vilniaus Valstybinio pedagoginio instituto doc. A. Stražas, buvo nagrinėjamos bendros teorinio pobūdžio temos, susijusios su V. Lenino veikla. Antroji, kurios pirmi ninkas buvo Valstybinio inži nerinės statybos instituto doc. A. Marcelis, nagrinėjo Lietu vos KP kovą už lenininių idė jų įgyvendinimą iki 1940 me tų. Kauno politechnikos insti tuto doc. P. Aksamitas vado vavo trečiai sekcijai, praneši mų tematika — socializmo statyba Lietuvoje. Ideologinio darbo, kultūrinės statybos klausimus nagrinėjo ketvirto ji sekcija, kuriai ‘ vadovavo Valstybinės konservatorijos doc. P. Girdzijauskienė. (Sekcijose konferencijos da lyviai išklausė beveik 40 pra-
nešimų kuriuose pranešėjai nagrinėjo aktualiausius Lie tuvos TSR istorijos klausimus, susietus su V. Lenino idėjų įgyvendinimu. Įdomios medžiagos apie Lietuvos ir Vokietijos komunistų lenininio solidarumo tradicijas pateikė Vilniaus Valstybinio pedagoginio insti tuto doc. J. Mickevičius. Šia me pranešime buvo išnagri nėtas Lietuvos ir Vokietijos komunistų bendradarbiavimas iki antrojo pasaulinio karo. Šio bendradarbiavimo tradici jos ypač aktualios šiandien, kada tarp Lietuvos TSR ir Vokietijos Demokratinės Res publikos studentų užsimezgė stipri draugystė. Įdomius pranešimus iš Lie tuvos komjaunimo organiza-
TUDENTŲ atostogos — tai darbų metas Inter| nacionalinio klubo na riams. Kaip tik per atostogas ir atvažiuoja svetelių iš įvai jantys įvairias specialybes. riausių šalies vietų ir užsie Svečiai suruošė kelis kon nio šalių. Kiekvienas svečias certus vienoje iš Vilniaus ga — tai rūpestis, tačiau inter- myklų, vakarinėje mokyklo klubiečiai nesiskundžia. Šitas je ir, žinoma, draugystės va kare, kuris įvyko Universite rūpestis jiems malonus. Angliste Ina Kvedaravičiū to kavinėje. Pastarasis drau tė, lituanistė Laima Drazdaus- gystės ir nuoširdumo vaka kaitė, medikė Rima Paulaus ras dar labiau suartino sve kaitė prieš kelias dienas iš čius ir šeimininkus. Svečiai iš Kijevo pasakojo, lydėjo grupę Kijevo studentų namo. Tai vaikinai ir mergi kad jiems patiko Vilnius, jo paminklai, archinos iš Kipro, Dominikos res istoriniai publikos, Afganistano, Viet tektūra ir žmonės —malonūs, namo, Alžyro ir kitų šalių, svetingi. Išvykstant svečių grupės Kijevo universitete studijuo-
S
versiteto draugijos nariai įsi pareigojo dar aktyviau įsi jungti į mokslinių bei politi nių žinių skleidimą, plėsti V. Lenino teorinio palikimo ir jo idėjų įgyvendinimo pro pagandą. 50 su viršum lekto rių paruošė jubiliejui skirtas paskaitas ir jas skaito visuo menei. Didelio susidomėjimo susilaukė temos „V. Leninas — vadas, mokytojas, žmogus" (doc. I. Lempertas), „Socia lizmas — V. Lenino idėjų įsi kūnijimas" (doc. " ~ V. Germanas), „Lenininiai užsienio politikos principai ir šiuolai kinės tarptautinio gyvenimo problemos" (doc. A. Bulota). Universiteto draugijos na riai aktyviai dalyvauja res Gerbia Istorijos fakulteto publikinės draugijos valdy studentai dėstytoją P. Dundu bos jubiliejiniuose renginiuo lienę. Ji daugelio etnografi se: teorinėse konferencijose, nių ekspędicljų vadovė, puiki seminaruose. Paskutiniuoju pedagogė.'* Žinomas jos “V3F metu visa eilė lektorių iš das ir tarp mokslininkų. Isto vyksta j respublikos miestus ir rijos mokslų daktarė, e. prof. rajonus TSKP CK Tezėms, pareigas P. Dundulienė daug skirtoms V. Lenino 100- pasidarbavo etnografijos osioms gimimo metinėms, aiš mokslo labui. kinti. Universiteto draugijos na riai dalyvauja liaudies uni versitetų veikloje, o Teisės fak. dėstytojai šefuoja Teisi nių žinių fakultetą prie parti jos Vilniaus m. Lenino raj. Kaip jau anksčiau rašėme, komiteto. Kapsuko, Širvintų, Švenčionių Be paskaitų skaitymo be rajonuose mūsų aukštoji motarpiškai auditorijoje, draugi Įkykla ruošia Visasąjunginio jos nariai panaudoja ir kitas agitžygio, skirto V. Lenino propagandos formas. 1969 m. gimimo 100-osioms metinėms, jis paruošė 192 pasisakymus studentų agitacinio ir masinio per radiją ir televiziją, pa kultūrinio darbo renginius. skelbė 258 mokslo populiari Rytoj į Kapsuko raj. S. Nė nimo straipsnius spaudoje. ries ir „Pirmyn" kolūkius, į Daugiau kaip 50 narių ak Kalvarijos, Ignalinos, Kazlų tyviai dalyvauja mokslinės Rūdos vidurines mokyklas iš metodinės tarybos darbe: doc. vyksta mūsų Universiteto re E. Cižiūnaitė, prof. J. Dagys, prezentantai: „Žinijos" drau doc A Gučas, doc. M. Krikš- gijos lektoriai doc. A. Bulo ta, prof. K. Daukšas, doc. J. Nukelta i 2 psl.-
ELTA PRANEŠA:
cijos istorijos skaitė Šiaulių K. Preikšo pedagoginio insti tuto vyr. dėst. A. Lukoševi čienė ir Lietuvos Valstybinės konservatorijos vyr. dėst. A. Pakėnienė. Respublikos aukštųjų mo kyklų dėstytojų pranešimus, skaitytus šioje konferencijoje, numatoma atspausdinti arti miausiuose Aukštųjų mokyklų Mokslo darbuose. VI. GOBIS TSKP istorijos katedros vyr. dėstytojas
MALONUS RŪPESTIS vadovas pasakė: „Mes esame labai sujaudinti jūsų priėmi mo ir rūpinimosi mumis vi sos viešnagės metu. Visos grupės vardu aš nuoširdžiai dėkoju studentams — mūsų šefams.1 Studentai, kurie aukoja sa vo laisvas valandas ir netgi dienas tam, kad būtų paten kinti kiti, kurie kovoja ne tik dėl Interklubo, bet ir dėl Universiteto garbės, iš tiesų nusipelno didelės padėkos.
mokslų daktaras Originalų platinos-vandenilio metodą įgimtų šir’dies ydų diagnozavimui sukūrė Vilniaus universi teto Hospitalinės terapij os katedros docentas Juozas Rugienius. Bendradarbiau damas su Chemijos ir cheminės technologijos instituto elektrochemikais, mokslininkas sukonstravo naujo tipo zondą, kurio pagalba galima gauti in formaciją iš trijų širdies ertmių, sudarė formulę, pagal kurią galima opera tyviai apdoroti šią infor maciją ir gauti atsakymą apie ligonio būklę, opera cijos tikslingumą: *■ • Naujuoju metodu jau ištirta apie 800 ligonių Vil niaus klinikinėje ligoninė je ir apie 300 — Kaune, juo domisi specialistai iš kitų respublikų. , TSRS Sveikatos apsaugos minis terijos nutarimu J> Rugieniaus sukonstruotas zon das bus pradėtas masiškai gaminti ir taikyti visose šalies gydymo įstaigose. Savo tyrimus įgimtų šir dies ydų diagnostikos sri tyje J. Rugienius apibend rino daktaro disertacijoje, kurią pirmadienį apgynė Eksperimentinės ir kliniki nės medicinos, instituto mokslinėje taryboje. Di sertanto moksliniai kon sultantai — profesoriai L. Laucevičius ir A. Marcin kevičius.
MASKVOJE
Šiandien iš šalies sostinės grį žo faktiečiai, ten praleidę žiemos atostogas. Studentai aplankė įžymiausias Maskvos vietas, o vakarais žiūrėjo Ta gankos teatre eksperimenti nius spektaklius (tai ir buvo pagrindinis „Fakto" kelionės V. KVIETKAUSKAS tikslas).
Istorikės jubiliejus Vakar Kolonų salėje Uni versiteto LTSR, TSRS ir Vi suotinės istorijos katedrų iš kilmingame posėdy buvo pa minėta Lietuvos TSR istori jos katedroje e. profesorės pa reigas, istorijos m. dr. Pranės Dundulienės 60-ties metų su kaktis. Musų inf.
KULTŪROS DIENŲ PRADŽIA Balkevičius, doc. P. Kūris ir kt., saviveikliniai kolektyvai „Faktas", etnografinis an samblis, Teatrinės studijos studentai. Sekmadienį dideli studentų susitikimai įvyks Kapsuke su moksleiviais ir miesto visuo mene. Kapsuko rajono darbinin kams, kolūkiečiams ir inteli gentijai bus pademonstruoti Universiteto pasiekimai Tary bų Lietuvoje, abiturientai ga lės geriau susipažinti su savo busimąja specialybe.
pirmūnai laimutė
SERVAITĖ
Antro kurso angliste. Filologijos komjaunimo komiteto narė, atsakinga už akademinį darbą. ' : , Praėjo trys sesijos, atnešę Laimutei puikiai Išlaikytų egzaminų džiaugsmą. Ši sesija jai taip pat buvo' sėkminga — vien penketai. Už aktyvią visuomeninę veiklą ir gerą mokymąsi fakulteto dekanatas pasiūlė Laimutei paskirti var dinę P. Cvirkos stipendiją. <■> -■ s Alf. BUCKAUš nuotr.