rara/einis suuoenuas Visu šalių proletarai, vienykitės!
I J. Rugienius—
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUN GOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS 1 Eina nuo 1950 metų
1970 m. vasario mėn. 13 d.
O
Nr. 4 (702)
Kaina 2 kp.
Respublikinė istorikų konferencija Plenariniame posėdyje bu V. Lenino idėjų įgyvendiSnimo Tarybų Lietuvoje prob- vo išklausyti Universiteto j lemai nušviesti buvo skirta TSKP istorijos katedros doc. I respublikinė aukštųjų mokyk- A. Beržinskaitės pranešimas į lų istorikų mokslinė konferen- „Mokslas, išreiškiąs pagrindi I cija, kuri įvyko vasario mėn. nius šiuolaikinės epochos po | 5 d. Universiteto Kolonų salė- • reikius", Valstybinio inžine Įje. Jos organizatoriai — Lie- rinės statybos instituto TSKP Į tuvos TSR Aukštojo ir spe- istorijos katedros doc. S. No' cialiojo vidurinio mokslo mi- reikienės pranešimas „Tary Į nisterija bei Universiteto binė istoriografija apie inteli | TSKP istorijos katedra. gentijos dalyvavimą kovoje Konferenciją aukštųjų mo už V. Lenino idėjų įgyvendi kyklų dėstytojai — istorikai nimą Lietuvoje (1920— 1940 skyrė V. Lenino gimimo 100- m.)“ ir Vilniaus Aukštosios osioms metinėms paminėti. partinės mokyklos doc. S. Konferenciją, kurioje daly Atamuko pranešimas „V. vavo daugiau kaip šimtas Leninas apie kadrų ugdymą iš aukštųjų mokyklų dėstytojų, darbininkų ir Lietuvos KP įžanginiu žodžiu atidarė Lie veikla". tuvos TSR Aukštojo ir spec. Po plenarinio posėdžio dar vidurinio mokslo ministras H. bas vyko keturiose sekcijose. Zabulis. Pirmojoj sekcijoj, kuriai va-
DVEJŲ METŲ DARBO REZULTATAI ASARIO 4 d. įvykusio je LTSR „Žinijos" draugijos Universiteto organizacijos ataskaitinėjerinkiminėje konferencijoje buvo suvesti dvejų metų darbo rezultatai. Valdybos pirmininko doc. J. Grigonio ataskaitoje pažymėta: Uni versiteto organizacija vienija 445 draugijos narius: 49 yra mokslo daktarai ir profeso riai, 212 — mokslo kandida tai ir docentai. „Žinijos" draugijos Univer siteto organizacijos nariai — tai aukštai kvalifikuoti moks lo bei politinių žinių skleidė jai. Visoje respublikoje yra žinomi lektoriai: akademikas prof. dr. J. Kubilius, prof. K. Daukšas, doc. J. Grigonis, doc. C. Kudaba, doc. J. Rep šys, doc. P. Užkalnis, vyr dėst. P. Pečiūra ir kt. 1968 m. Universiteto lekto riai perskaitė apie 1300 pa skaitų, 1969 m. — 1796 pa skaitas: 1070 Vilniuje, 726 kituose respublikos miestuo se ir rajonuose. 1968 m. į respublikos miestus ir rajonus buvo komandiruota paskai toms skaityti 86 draugijos na riai, 1969 m. — 150. 1969 m. Univeisiteto draugijos organi zacija surengė 12 grupinių lektorių išvykų į rajonus. Su žodiniu žurnalu „Pasau lis ir žmogus" grupė lektorių pabuvojo Šilalės ir Mažeikių rajonuose. Įdomiai praėjo V. Lenino jubiliejui skirti moks lininkų susitikimai su Kėdai nių, Joniškio ir Radviliškio rajonų gyventojais. Ekonomikos, Gamtos, Che mijos fakultetų dėstytojų gru pės lankėsi Šilalės, Skuodo ir N. Akmenės rajonuose. Sutikdami V. Lenino 100ąsias gimimo metines, Uni-
V
dovavo Vilniaus Valstybinio pedagoginio instituto doc. A. Stražas, buvo nagrinėjamos bendros teorinio pobūdžio temos, susijusios su V. Lenino veikla. Antroji, kurios pirmi ninkas buvo Valstybinio inži nerinės statybos instituto doc. A. Marcelis, nagrinėjo Lietu vos KP kovą už lenininių idė jų įgyvendinimą iki 1940 me tų. Kauno politechnikos insti tuto doc. P. Aksamitas vado vavo trečiai sekcijai, praneši mų tematika — socializmo statyba Lietuvoje. Ideologinio darbo, kultūrinės statybos klausimus nagrinėjo ketvirto ji sekcija, kuriai ‘ vadovavo Valstybinės konservatorijos doc. P. Girdzijauskienė. (Sekcijose konferencijos da lyviai išklausė beveik 40 pra-
nešimų kuriuose pranešėjai nagrinėjo aktualiausius Lie tuvos TSR istorijos klausimus, susietus su V. Lenino idėjų įgyvendinimu. Įdomios medžiagos apie Lietuvos ir Vokietijos komunistų lenininio solidarumo tradicijas pateikė Vilniaus Valstybinio pedagoginio insti tuto doc. J. Mickevičius. Šia me pranešime buvo išnagri nėtas Lietuvos ir Vokietijos komunistų bendradarbiavimas iki antrojo pasaulinio karo. Šio bendradarbiavimo tradici jos ypač aktualios šiandien, kada tarp Lietuvos TSR ir Vokietijos Demokratinės Res publikos studentų užsimezgė stipri draugystė. Įdomius pranešimus iš Lie tuvos komjaunimo organiza-
TUDENTŲ atostogos — tai darbų metas Inter| nacionalinio klubo na riams. Kaip tik per atostogas ir atvažiuoja svetelių iš įvai jantys įvairias specialybes. riausių šalies vietų ir užsie Svečiai suruošė kelis kon nio šalių. Kiekvienas svečias certus vienoje iš Vilniaus ga — tai rūpestis, tačiau inter- myklų, vakarinėje mokyklo klubiečiai nesiskundžia. Šitas je ir, žinoma, draugystės va kare, kuris įvyko Universite rūpestis jiems malonus. Angliste Ina Kvedaravičiū to kavinėje. Pastarasis drau tė, lituanistė Laima Drazdaus- gystės ir nuoširdumo vaka kaitė, medikė Rima Paulaus ras dar labiau suartino sve kaitė prieš kelias dienas iš čius ir šeimininkus. Svečiai iš Kijevo pasakojo, lydėjo grupę Kijevo studentų namo. Tai vaikinai ir mergi kad jiems patiko Vilnius, jo paminklai, archinos iš Kipro, Dominikos res istoriniai publikos, Afganistano, Viet tektūra ir žmonės —malonūs, namo, Alžyro ir kitų šalių, svetingi. Išvykstant svečių grupės Kijevo universitete studijuo-
S
versiteto draugijos nariai įsi pareigojo dar aktyviau įsi jungti į mokslinių bei politi nių žinių skleidimą, plėsti V. Lenino teorinio palikimo ir jo idėjų įgyvendinimo pro pagandą. 50 su viršum lekto rių paruošė jubiliejui skirtas paskaitas ir jas skaito visuo menei. Didelio susidomėjimo susilaukė temos „V. Leninas — vadas, mokytojas, žmogus" (doc. I. Lempertas), „Socia lizmas — V. Lenino idėjų įsi kūnijimas" (doc. " ~ V. Germanas), „Lenininiai užsienio politikos principai ir šiuolai kinės tarptautinio gyvenimo problemos" (doc. A. Bulota). Universiteto draugijos na riai aktyviai dalyvauja res Gerbia Istorijos fakulteto publikinės draugijos valdy studentai dėstytoją P. Dundu bos jubiliejiniuose renginiuo lienę. Ji daugelio etnografi se: teorinėse konferencijose, nių ekspędicljų vadovė, puiki seminaruose. Paskutiniuoju pedagogė.'* Žinomas jos “V3F metu visa eilė lektorių iš das ir tarp mokslininkų. Isto vyksta j respublikos miestus ir rijos mokslų daktarė, e. prof. rajonus TSKP CK Tezėms, pareigas P. Dundulienė daug skirtoms V. Lenino 100- pasidarbavo etnografijos osioms gimimo metinėms, aiš mokslo labui. kinti. Universiteto draugijos na riai dalyvauja liaudies uni versitetų veikloje, o Teisės fak. dėstytojai šefuoja Teisi nių žinių fakultetą prie parti jos Vilniaus m. Lenino raj. Kaip jau anksčiau rašėme, komiteto. Kapsuko, Širvintų, Švenčionių Be paskaitų skaitymo be rajonuose mūsų aukštoji motarpiškai auditorijoje, draugi Įkykla ruošia Visasąjunginio jos nariai panaudoja ir kitas agitžygio, skirto V. Lenino propagandos formas. 1969 m. gimimo 100-osioms metinėms, jis paruošė 192 pasisakymus studentų agitacinio ir masinio per radiją ir televiziją, pa kultūrinio darbo renginius. skelbė 258 mokslo populiari Rytoj į Kapsuko raj. S. Nė nimo straipsnius spaudoje. ries ir „Pirmyn" kolūkius, į Daugiau kaip 50 narių ak Kalvarijos, Ignalinos, Kazlų tyviai dalyvauja mokslinės Rūdos vidurines mokyklas iš metodinės tarybos darbe: doc. vyksta mūsų Universiteto re E. Cižiūnaitė, prof. J. Dagys, prezentantai: „Žinijos" drau doc A Gučas, doc. M. Krikš- gijos lektoriai doc. A. Bulo ta, prof. K. Daukšas, doc. J. Nukelta i 2 psl.-
ELTA PRANEŠA:
cijos istorijos skaitė Šiaulių K. Preikšo pedagoginio insti tuto vyr. dėst. A. Lukoševi čienė ir Lietuvos Valstybinės konservatorijos vyr. dėst. A. Pakėnienė. Respublikos aukštųjų mo kyklų dėstytojų pranešimus, skaitytus šioje konferencijoje, numatoma atspausdinti arti miausiuose Aukštųjų mokyklų Mokslo darbuose. VI. GOBIS TSKP istorijos katedros vyr. dėstytojas
MALONUS RŪPESTIS vadovas pasakė: „Mes esame labai sujaudinti jūsų priėmi mo ir rūpinimosi mumis vi sos viešnagės metu. Visos grupės vardu aš nuoširdžiai dėkoju studentams — mūsų šefams.1 Studentai, kurie aukoja sa vo laisvas valandas ir netgi dienas tam, kad būtų paten kinti kiti, kurie kovoja ne tik dėl Interklubo, bet ir dėl Universiteto garbės, iš tiesų nusipelno didelės padėkos.
mokslų daktaras Originalų platinos-vandenilio metodą įgimtų šir’dies ydų diagnozavimui sukūrė Vilniaus universi teto Hospitalinės terapij os katedros docentas Juozas Rugienius. Bendradarbiau damas su Chemijos ir cheminės technologijos instituto elektrochemikais, mokslininkas sukonstravo naujo tipo zondą, kurio pagalba galima gauti in formaciją iš trijų širdies ertmių, sudarė formulę, pagal kurią galima opera tyviai apdoroti šią infor maciją ir gauti atsakymą apie ligonio būklę, opera cijos tikslingumą: *■ • Naujuoju metodu jau ištirta apie 800 ligonių Vil niaus klinikinėje ligoninė je ir apie 300 — Kaune, juo domisi specialistai iš kitų respublikų. , TSRS Sveikatos apsaugos minis terijos nutarimu J> Rugieniaus sukonstruotas zon das bus pradėtas masiškai gaminti ir taikyti visose šalies gydymo įstaigose. Savo tyrimus įgimtų šir dies ydų diagnostikos sri tyje J. Rugienius apibend rino daktaro disertacijoje, kurią pirmadienį apgynė Eksperimentinės ir kliniki nės medicinos, instituto mokslinėje taryboje. Di sertanto moksliniai kon sultantai — profesoriai L. Laucevičius ir A. Marcin kevičius.
MASKVOJE
Šiandien iš šalies sostinės grį žo faktiečiai, ten praleidę žiemos atostogas. Studentai aplankė įžymiausias Maskvos vietas, o vakarais žiūrėjo Ta gankos teatre eksperimenti nius spektaklius (tai ir buvo pagrindinis „Fakto" kelionės V. KVIETKAUSKAS tikslas).
Istorikės jubiliejus Vakar Kolonų salėje Uni versiteto LTSR, TSRS ir Vi suotinės istorijos katedrų iš kilmingame posėdy buvo pa minėta Lietuvos TSR istori jos katedroje e. profesorės pa reigas, istorijos m. dr. Pranės Dundulienės 60-ties metų su kaktis. Musų inf.
KULTŪROS DIENŲ PRADŽIA Balkevičius, doc. P. Kūris ir kt., saviveikliniai kolektyvai „Faktas", etnografinis an samblis, Teatrinės studijos studentai. Sekmadienį dideli studentų susitikimai įvyks Kapsuke su moksleiviais ir miesto visuo mene. Kapsuko rajono darbinin kams, kolūkiečiams ir inteli gentijai bus pademonstruoti Universiteto pasiekimai Tary bų Lietuvoje, abiturientai ga lės geriau susipažinti su savo busimąja specialybe.
pirmūnai laimutė
SERVAITĖ
Antro kurso angliste. Filologijos komjaunimo komiteto narė, atsakinga už akademinį darbą. ' : , Praėjo trys sesijos, atnešę Laimutei puikiai Išlaikytų egzaminų džiaugsmą. Ši sesija jai taip pat buvo' sėkminga — vien penketai. Už aktyvią visuomeninę veiklą ir gerą mokymąsi fakulteto dekanatas pasiūlė Laimutei paskirti var dinę P. Cvirkos stipendiją. <■> -■ s Alf. BUCKAUš nuotr.
2 psi.
TARYBINIS STUDENTAS
Su V. Leninu asmeniškai buvo pažįstami daugelis Lie tuvos žymių revoliucinio ju dėjimo dalyvių, Lietuvos Komunistų partijos organiza torių bei kūrėjų. Pokalbiai bei susirašinėjimas su pasau lio proletariato vadu padėjo jiems giliau suprasti klasių kovą, organizuoti ją bei nu kreipti teisinga linkme. V. Le-
Leninas ir Lietuvos revoliucionieriai
nino veikalai buvo ta teorinė dirva, kurioįe augo ir brendo Lietuvos revoliucionierių gre tos.
LENINO PAŽINTIS SU DIDŽIULIAIS
narna, bet ir gausiai platinama 1912—1914 m. Leninas, gy Vilniuje, Kaune ir kituose Lie vendamas Krokuvoje, PoroniJau pirmuoju revoliucinės tuvos miestuose. ne, Zakopanėje, susipažįsta Į veiklos laikotarpiu V. Leni su lietuviais socialdemokra nas palaikė ryšius su Vil KAPSUKAS IR ANGARIETIS tais — tuomet Krokuvoje vei niaus socialdemokratais. 1894 kusio Lietuvos socialdemokra 1905—1907 m. revoliucijos tų partijos Užsienio biuro na m. jis perdavė Vilniaus so cialdemokratams savo veikalą laikotarpiu V. Mickevičius- riais. Iš jų Leninas sužino apie „Kas yra „liaudies draugai" Kapsukas savo pažiūromis lietuvių socialdemokratų nuo ir kaip jie kariauja prieš so priartėjo prie bolševikų par taikas, kalbasi įvairiais revo cialdemokratus?". Teigiamai tijos. V. Kapsukas ir Z. Anga- liucinio judėjimo klausimais. vertino ir kartu pareiškė kri rietis tampa aktyvjais mark V. Leninas ir N. Krupskaja tinių pastabų dėl vilniečių so sizmo-leninizmo mokslo popu bičiuliavosi su Serafiną ir cialdemokratų išleistos brošiū liarintojais. JAV gyveną lie Antanu Didžiuliais. Didžiulių tuviai socialdemokratai dar adresu Krokuvoje Leninas ros „Apie agitaciją". Didžiulę reikšmę Lietuvos prieš pirmąjį pasaulinį karą gaudavo dalį jam siunčiamos revoliucinio judėjimo plėto- išleido keletą Z. Angariečio korespondencijos. S. Didžiu jimuisi turėjo 1895 metų rug brošiūrų, nagrinėjančių kai lienę stebino nepaprastas ko sėjo 7 d. V. Lenino apsilan kuriuos marksistinės filosofi respondencijos Leninui gausu kymas Vilniuje ir susitikimas jos klausimus. mas, jo platūs ryšiai. „Man at Redaguodamas 1915—1916 rodė, — rašo ji atsiminimuo su vietiniais marksistais. Ug dant revoliucinio judėjimo m. Škotijoje leidžiamus laik se, — kad jis susirašinėja su „Socialdemokratą", visu pasauliu — tiek daug Lietuvoje organizatorius bei raščius dalyvius, teigiamą vaidmenį „Rankpelnį", 1916—1917 m. gaudavo įvairių laikraščių, suvaidino lenininė „Iskra", Jungtinėse Amerikos Valsti knygų, laiškų". Vieną 1914 prie kurios gabenimo iš už jose — „Kovą” ir „Naująją m. balandžio mėn. dieną Di sienio visą laiką daug prisidė Gadynę", V. Kapsukas popu džiulių bute įvyko lietuvių so jo Vilniaus revoliuciniai so liarino Lenino ir bolševikų cialdemokratų pasitarimas na cialdemokratai. „Iskra”, V. Le partijos pažiūras imperialisti cionaliniu klausimu, kuriame nino raštai ir kita marksistinė nio karo, taikos ir revoliuci dalyvavo A. Didžiulis, P. Bliūdžius, R. Rasikas, P. Mažylis. literatūra buvo ne tik gabe- jos klausimais. SU SOCIALDEMOKRATAIS
DVEJŲ METŲ
DARBO REZULTATAI Atkelta Iš 1 psl.
topaitis, prof. M. Lola, prof. K. Navickas, doc. J. Pauliukonis, doc. V. Ščemeliovas, doc. J. Žėruolis ir kiti. 1969 m. mūsų organizaci jos nariai paruošė ir išleido 47 pavadinimų tekstus „Į pa galbą lektoriui", 94 nariai da lyvavo išleidžiamos medžia gos rezenzavime. Didelė gru pė dėstytojų ruošė V. Leni no jubiliejui skirtų paskaitų tekstus; vyr. dėstytoja M. Bordonaitė, e- doc. p. J. Dob rovolskis, doc. I. Lempertas, doc. J, Laiko, doc. Z. Rulis, e. doc. p. S. Stačiokas, e. doc. p. J. Mackevičius ir kiti. Ruošiant ir pravedant zo ninius seminarus lektoriams, skaitantiems paskaitas lenini ne tematika, aktyviai dalyva vo vyr. dėst. P. Bernotavičius, doc. A. Beržinskaitė, doc. S. Čepulienė, doc. M. Damidavičius, doc. V. Germanas ir kiti'. Vykdant LTSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministro 1966 m. spalio 17 d. įsakymą, Universitete buvo įkurta Jaunojo lektoriaus mo kykla. Mokyklos uždavinys — paruošti lektorius iš vyres niųjų kursų studentų tarpo. Išklausius bendrąją progra mos dalį, šiuq metu užsiėmi mai vyksta sekcijose: litera tūros ir meno (vadovė — vyr. dėst. E Jakaitienė), chemijos (vadovas — prof. K. Daukšas), gamtos (vadovai — doc. P. Bluzmanas ir doc. V. Ščeme liovas), fizikos (vadovas — vyr. dėst. A. Juodviršis), tarp tautinių santykių (vadovas —• doc. P. Kūris). Visos mokyklos darbui vadovaują e. prof. p. J. Markulis. NIVERSITETO draugi jos valdyba už aktyvų dalyvavimą draugijos veikloje pareiškė padėką doc. A. BeržinskaitėL doc. S. Če pulienei, doc. B. Genzeliui, doc. A. Gučui, doc. R. Jurevi
U
čiui, doc. P. Kadzijauskui, doc. I. Lemepertui, doc. A. Liakui, doc. J. Pauliukoniui, doc. J. Repšiui, doc. K. Rickevičiūtei, e. doc. p. S. Sta čiokui. LTSR „Žinijos" drau gijos valdybos pirmininko pa vaduotojas A. Sinkevičius pa dėkojo už aktyvią mūsų orga nizacijos veiklą propaguojant mokslo žinias ir įteikė LTSR „Žinijos" draugijos valdybos prezidiumo Padėkos raštus doc. P. Bluzmanui, doc. A. Bulotai, doc. E. Cižiunaitei, prof. J. Dagiui, prof. K. Dauk šui, doc. V. Germanui, doc M. Finkelšteinaitei, doc. H Jonaičiui, doc. C. Kudabai, prof. M. Lolai.prof. K. Navic kui, vyr. dėst. P. Pečiūrai, doc. V. Ščemeliovui, doc. P. Užkalniui, vyr. dėst. V. Žit kevičiui. T.
AVIŽEN
Konferencija išrinko naują Universiteto draugijos valdy bą: 1. T. AVIŽEN — valdybos ats. sekretorė 2. doc. A. BERŽINSKAITĖ — valdybos prezidiumo narė 3. V. BOGUŠIS 4. doc. A. BULOTA — val dybos pirmininko pavaduoto jas 5. doc. P. ČESNULEVIČIŪTĖ 6. doc. B. GENZELIS 7. doc. J. GRIGONIS — val dybos pirmininkas 8. doc. M. FINKELŠTEINAITĖ — valdybos prezidiumo narė 9. vyr. dėst. H. JASIONAS 10. vyr. dėst. R. KAZLAUS KAS 11. doc. A. LIAKAS 12. e. prof. p. J. MARKULIS — valdybos prezidiumo narys 13. doc. I. MISEVIČIUS 14. doc. R. MIRONAS 15. vyr. dėst. P. PEČIO RA — valdybos prezidiumo narys 16. doc. V. RANCELIS 17. e. doc. p. S. STAČIOKAS 18. doc. J. TAMOŠIŪNAS 19. doc. J. VAITKUS 20. e. doc. p. K. VYŠNIAUS KAS.
Leninas jame papasakojo apie bolševikų programą nacionali niu klausimu. Didžiulių padedamas, su Leninu betarpiškus ryšius už mezgė pabėgęs iš Sibiro iš tremties V. Kapsukas. Tiesio ginėje Lenino įtakoje V. Kap sukas galutinai įsitikino, kad tikriems revoliucionieriams nepakeliui su II Internaciona lo oportunistais. V. Kapsukas Lenino pasiūlymu parengė straipsnį apie Lietuvos social demokratijos revoliuciją vie nam legaliam bolševikiniam žurnalui, tačiau žurnalas buvo uždraustas, ir straipsnis nepa sirodė. Leninas kvietė V. Kap suką bendradarbiauti „Pravdoje", bet tam sutrukdė ka ras. Su Leninu pirmojo pasauli nio karo pradžioje Austrijo je ir Šveicarijoje buvo susi tikęs P. Eidukevičius. Spalio socialistinės revoliu cijos, kuriai vadovavo Leni nas, audrose grūdinosi didžiu lis Lietuvos revoliucionierių būrys. Dauguma jų 1918—1919 metais tapo aktyviais kovoto jais už Tarybų valdžią Lietu voje.
LENINAS IR LIETUVA
1918 m. gruodžio 22 d. Le nino pasirašytas dekretas apie Tarybų Lietuvos nepriklauso mybės pripažinimą parodė, kad Tarybų Rusija gerbia ma žųjų tautų suverenumą. Siame istoriniame posūkyje Lietuva jautė visokeriopą Tarybų Ru sijos vyriausybės ir paties Le nino paramą. Lenino patarimai bei kritinės pastabos padėjo jaunai Lietuvos Komunistų partijai nustatyti teisingą veiklos kryptį, taisyti klaidas. 1919 m. gegužės mėn. įvyko Lenino pokalbis su V. Kapsu ku agrariniu klausimu, kuria me Leninas patarė nors dalį dvarininkų žemės išdalinti valstiečiams, vyti iš dvarų dvarininkus. Apie tai, kokią įtaką, nustatant teisingą LKP politiką agrariniu klausimu turėjo šis pokalbis, vėliau ne kartą yra rašęs V. Kapsukas. Lenino vardas brangus kiek vienam kovotojui už šviesią Lietuvos ateitį. Todėl jau pirmieji Lietuvos Komunistų partijos kūrėjai stengėsi nu šviesti Lenino ryšį su Lietuvos revoliuciniu judėjimu. Leni nui mirus, V. Kapsukas „Ko muniste" buvo pradėjęs apy braižą „Leninas ir LKP", ta čiau jos nebaigė. Šią spragą nuolat užpildo Tarybų Lietu vos istorikai. Tai jų dovana V. Lenino gimimo 100-osioms metinėms. G. JUKNIENE Istorijos mokslų kandidatė
Apie mūsų mokslininkų ry šius 1970 m. su užsienio šalių aukštosiomis mokyklomis pa sakoja prorektorius doc. J. Grigonis ir aspirantūros sky to dekanas doc. V. Kybartas riaus vedėjas A. Gardžiulis. Šiais metais Graifsvaldo susipažins su lenkų kolegų (VDR) universitetas nori at moksline veikla, pirmą kartą siųsti savo darbuotojus, kurie sociologinėmis problemomis nuodugniau susipažintų su Lenkijos Liaudies Respubliko prof. A. Marcinkevičiaus ko je domėsis doc. J. Damidavilektyvo daromomis širdies ir čius. Taip pat numatomos ir kai vyksta stažuotis ir skaity kraujagyslių operacijomis. O šių dviejų universitetų rekto ti paskaitų į įvairias šalis. z Vengrijos Liaudies Respubli mūsiškiams vokiečiai gali pa rių draugiškos viešnagės. Nuoširdi draugystė riša koje stažuojasi vyr. dėstytojas dėti hematologijos klausimais. Draugai iš VDR turi neblogą Vilniaus universiteto Fizikos G. Misevičius. Pernai iš Japo patirtį, todėl Universitetas ir CSR Pragos Karlo universi nijos po dešimties mėnesių numatė šiais metais pasiųsti į teto Fizikos ir matematikos stažavimosi sugrįžo chemikas Graifsvaldą anesteziologą D. fakultetų mokslininkus. Jau G. Bajoras. Jau treti metai Al Martinkų ir chirurgą G. Kavo- ketvirti metai vyksta vaisin žyre fiziką dėsto vyr. dėstyto gas bendradarbiavimas. Pra jas V. Valiukėnas. Į Jungtinę liūną. Į Vokietijos Demokratinę ėjusių metų pabaigoje Prago Arabų Respubliką ruošiasi iš Respubliką ruošiasi išvykti ję viešėjo Universiteto pro vykti fizikos-matematikos m. augalų fiziologijos specialistas rektorius mokymo reikalams kand. V. Paulauskas, į Mongo pTof. J. Dagys, filosofas doc. doc. B. Sudavičius. Susitarta, lijos Liaudies Respubliką — E. Meškauskas, gamtininkas kad šiais metais ir toliau ben biologijos m. kand. R. Žiliudoc. E. Cervinskas, fizikas dradarbiaus ne tik minėtų fa kas. Skaityti paskaitų į Suomi kultetų, bet ir kitų specialybių ją ruošiasi fizikos-matematikos doc. H. Jonaitis ir kiti. Numatomi tiki m. dr. A. Bandzaitis, numato Rimtą pagalbą suteikia mokslininkai. mybių teorijos specialisto doc. ma, kad prof. dr. A. Marcin draugai vokiečiai Filologijos A. Bikelio ir fiziko prof. dr. kevičius nuvykęs į Italiją, iš fakulteto vokiečių kalbos ir J. Viščako vizitai į Pragą. Ti mokslinio bendradar literatūros katedros studen kimasi, kad bendradarbiauti aiškins tams ir dėstytojams. Graifs pradės šių universitetų medi biavimo galimybes su Padu valdo universitete mūsų uni kai ir filosofai. Universitetas jos universitetu. Neretai už versiteto specialistams yra vi laukia Pragos matematiko sienio mokslininkai patys pa sos galimybės studijuoti vo prof. A. Šveco, puslaidininkių sisiūlo atvykti skaityti pa skaitų. Neseniai prorektorius kiečių kalbą ir literatūrą. Šiuo specialisto prof. E. doc. J. Grigonis gavo laišką metu VDR savo studijas tęsia fizikos ir kitų mokslininkų. iš Monrealio universiteto pro penkios mūsų studentės. Ten Kliero Čia buvo paminėtas tik tie fesoriaus D. Droilio, kuris no pat stažuojasi dėstytojai Ž. sioginis tarpmokyklinis bend rėtų atvykti į mūsų universi Dagytė ir J. Kilius. Be to, į Kiekvienais tetą. trimetę aspirantūrą išvyko ir radarbiavimas. metais Universiteto mokslininA. BUCKUS germanistas A. Zamackas. Su Krokuvos (LLR) Jogailos universiteto gamtininkų dar bais susipažins biofizikė doc. J. Gruodienė, savo paskaitas skaitys matematikas doc. P. Golokvosčius, Fizikos fakulte-
Bendradarbiavimas tęsiasi
4---------------------
Universiteto aspirantūros skyriuje visada gyva ir judru. Čia sužinosi, kas ruošiasi ap ginti disertaciją, kas išvyksta skaityti paskaitų arba tobulin tis į užsienį, čia sutiksi įvai rių pasaulio šalių mokslinin kus, atvykusius i mūsų uni versitetą. Aspirantūros sky riuje mūsų fotokoresponden tas A. DARGUNAS ir nufoto grafavo Varšuvos universite to dėstytoją Z. Sochackį, be sikalbantį su skyriaus vedėju A. Gardžiuliu (kairėje).
KONSULTUOJAME
KARINĖ ĮSKAITA „TSRS visuotinės karo prie volės įstatymas", priimtas TSRS Aukščiausiosios Tarybos trečiosios sesijos 1967 m. spa ly, nustato karinės įskaitos, tikrosios karo tarnybos ir bu vimo atsargoje tvarką. Deja, Įstatymo reikalavimų nesilaiko kai kurie studentai karo prievolininkai ir šaukia mieji. Tai galima paaiškinti „Visuotinės karo prievolės įstatymo" reikalavimų nežino jimu ir nesąžiningu karinės įskaitos taisyklių vykdymu, nors kiekvieno karo prievoli ninko ar šaukiamojo kariniam biliete arba prirašymo liudi jime yra ištrauka iš karinės įskaitos taisyklių. Kokie gi trūkumai dažniau siai pasitaiko? Tai, pirmiau sia, pakeitus gyvenamą vietą, laiku neįsirašoma kariniame komisariate į įskaitą, pameta mi dokumentai, laiku nepra nešama apie adreso pasikeiti mą ir kt. Karo prievolininkai arba šaukiamieji, kurie išvyksta į kitą vietovę ar rajoną nuolat ar laikinai gyventi, privalo išsirašyti iš karinės įskaitos. Atvykęs į naują gyvenamąją vietą ar mokytis, karo prie volininkas privalo rajono ka riniame komisariate įsirašyti į karinę įskaitą. Tam reikalin ga namų valdybai pateikti pasą ir karinį bilietą. Studen tai, neturintieji nuolatinės gyvenamosios vietos, atiduoda šiuos dokumentus atsakingam asmeniui fakultete, kad pri registravus Universitete ir įra šius į įskaitą rajono karinia me komisariate. Norint išsirašyti iš įskaitos ar įsirašyti į ją, reikia pačiam atvykti į karinį komisariatą. Karo prievolininkai ir šau kiamieji privalo pavyzdingai laikytis karinės įskaitos tai syklių, kurias nustato „Visuo tinės karo prievolės įstaty mas". Karo prievolininkai ir šau kiamieji už nustatytų karinės įskaitos taisyklių pažeidimą, už neatvykimą pagal šaukimą į karinį komisariatą be svar bių priežasčių, už karinių bi lietų (specialių liudijimų) pa metimą, už nesavalaikį prane šimą įskaitos organui apie gy venamosios vietos adreso pa keitimą baudžiami bauda iki 20 rub., kurią administracine tvarka uždeda Karinis komi sariatas. Karinis komisaras ga li, užuot uždėjęs pabaudą, įspėti pažeidėją. P. VALIS
3 psl.
TARYBINIS STUDENTAS
PIRMOJI SESIJA
Štai praėjo dar viena sesija. Kaip ir kiekvie nais metais — vieniems sunkesnė, kitiems leng vesnė. Šiandien vėl triukšminga fakultetų auditorijoje, vėl prasi dėjo paskaitos. Apie tai, kaip vyko
fakultetuose žiemos se sija, šiandien mūsų laik raštyje pradeda pasako ti prorektorius mokymo reikalams doc. B. Sudavlčius bei Matematikos ir mechanikos fakulteto prodekanas V. Merkys. Alf. BUCKAUS nuotr.
SESIJA MATEMATIKOS IR MECHANIKOS FAKULTETE
Matematikos ir mechanikos Fizikos Chemijos Gamtos Medicinos Istorijos Filoloqijos Ekonomikos Teisės Iš viso:
arba labai gerais pažymiais. Šioje grupėje net septyni studentai gavo po tris ir dau giau dvejetų. Tai V. Adomai tis, D. Bingelytė, L. Liaudanskas, A. Malažinskaitė, I. Vitkovskij ir kt. Penki šios gru pės studentai gavo po du dvejetus ir 9 — po vieną. Pa naši padėtis šeštoje grupėje. Čia keturi studentai gavo po tris dvejetus — G. Foliūtė, J. Radzevičius, G. Šiaulytė, A. Kaminskas, tiek pat po du dvejetus ir septyni po vieną. Šie liūdni skaičiai rodo, kad šiose grupėse, visų pirma, nesimokoma sistemingai. Ki ta priežastis — tai silpnas kontingentas. Negeresni rezultatai ir II kurse. Jame yra 51 skolinin kas ir tik 13 išlaikė sesiją ge rais ir labai gerais pažymiais. Geriau išlaikė I ir II gamybi nės grupės ir labai silpnai V ir VI pedagoginės grupės. Pvz., I grupėje šeši studentai sesiją baigė gerais ir labai gerais pažymiais. Pažymėtini mokslo pirmūnai E. Gaigalas, P. Gudynas, T. Medaiskis, V. Šapiro. V ir VI grupėse di desnė pusė studentų yra sko lininkai. Pvz., penktoje iš 30 turime 18 skolininkų. Trečio kurso studentai lai kė gana sunkią sesiją — 5 eg zaminus. Kiek geriau egzami nus išlaikė šio kurso I, II ir V grupės ir labai silpnai III ir IV grupės. Šiame kurse daugiausia skolininkų — 58
8 15 26 56 50 29 63 38 17 302
Gavo ne
ir qerai; gerai
Labai gerai
Labai
5 10 2 4 17 9 21 10 2 80
52 20 3 4 24 20 47 125 10 306
Sesijos rezultatai mūsų ne džiugina. Juk be trejetų se siją baigė tik 382 studentai, t. y. 26,6 proc. I k. studentų. Aštuoniasdešimt studentų išlaikė visus egzaminus tik labai gerais pažymiais — tai matematikai S. Endriuška, K. Karčiauskas, A. Štaras, E. Tintavičius, filologai M. Strazdaitė, L. Jutelytė, A. Cepulytė, T. Galčina, istorikas I. Racevičius, bibliotekininkė R. Pilinkutė, psichologai D. Ulinskaitė, I. Grudinskis, biologės A. Mockutė, S. Tinovskytė ir kiti. Daugelis studentų neblogai išlaikė TSKP istorijos ir spe-
patenkinamus pažymius 19,7 proc. studentų, tai šiemet — atitinkamai 5,6, 21,0 ir 21,3 proc. studentų. Ypač silpnai išlaikė egza minus EF studentai. Šiame fakultete tik 13 procentų pir mo kurso studentų baigė eg zaminus be trejetų, 33,8 pro cento baigė sesiją su skolo mis! Šio fakulteto kai kurių specialybių egzaminų vidur kis nesudaro ir trijų balų. Pa vyzdžiui, finansų ir kredito bei materialinio-techninio aprūpi nimo specialybių studentų pa žangumo vidurkis 2,9. Blogai egzaminus laikė rusų
iš 128. Pvz., IV grupėje iš 30 studentų visus egzaminus iš laikė tik trys. Vienai studen tei egzaminai atidėti, o 26 — turi įsiskolinimus. Tai pirmau janti skolininkų skaičiumi grupė fakultete. Ne ką geres nė padėtis ir ketvirtoje grupė je. Reikia pastebėti, kad III kursas mokymosi srityje žen gė gerą žingsnį atgal. Pvz., pernai žiemos sesijoje tas pats kursas turėjo mažiausią tarp kursų skolininkų skai čių — 33, o šiemet turi dau giausia skolininkų visame fa kultete. Visų pirma, čia kalti patys studentai, kurie, turė dami nemažą patirtį studijose, taip lengvabūdiškai, nepasi ruošę sutiko sesiją. Dalis kal tės tenka prisiimti ir dekana tui bei katedroms, o ypač dėstytojams — šefams, kurie, matyt, trečiakursius paliko sa vieigai, pasitikėdami jų pačių sąmoningumu. Ketvirtame kurse padėtis šiek tiek geresnė, nors sko lininkų irgi netoli trečdalio. Ką gi fakultetas darė ir ką reikėtų dar padaryti, kad eg zaminų rezultatai būtų geres ni? Viena iš labai naudingų priemonių priversti studentus mokytis semestro metu yra koliokviumai. Šiemet jie buvo pravesti organizuotai pagal iš anksto sudarytą tvarkaraštį. Juose dalyvavo, galima saky ti, visi fakulteto studentai. Ta čiau, kaip pastebėjo savo ataskaitose kai kurie dėsty
tojai, koliokviumų skaičius dar per mažas (kiekviename kurse per semestrą buvo du koliokviumai) ir ateityje jų skaičių teks padidinti. Nema žą ryšį pažangumas turi ir su paskaitų lankomumu. Ten, kur paskaitos lankomos ge rai, tvarkingai ir savarankiš kai atliekami namų darbai, ten rezultatai geresni. Nema žai daliai studentų vis dėlto vadovėliai be dėstytojo pa galbos dar yra „neįkandami". Fakulteto akademinė komisija kartu su dekanatu keletą kar tų svarstė paskaitų praleidinėtojus. Bet negaunantiems f stipendijų studentams nebuvo pritaikytos efektyvios, draus minančios priemonės. Čia, atrodo, žymiai daugiau galė tų talkininkauti komjaunimo organizacija. Norisi sustoti dar ties viena mintimi, kurią kelia savo ataskaitose ir eilė fakulteto dėstytojų. Didelis skirtumas tarp gamybinių ir pedagoginių grupių studentų jų pasiruošimo lygyje verčia pagalvoti apie tai, ar nereikė tų sunkesnių disciplinų pa skaitas pradėti skaityti dviem sriautais. Vieną sriautą turėtų sudaryti geriau pasiruošę stu dentai — daugiausia gamy bininkai, o kitą — silpniau pasiruošę, pagrindinai peda goginio profilio. Tai leistų sustiprinti gamybininkų pa ruošimo lygį. O pedagoginio profilio studentai galėtų ge riau įsisąvinti jiems labiau pritaikytą ir iš dalies supras tintą kursą. V. MERKYS MMF prodekanas
Atlyginimas už lengvabūdiškumą Iš 545 studentų, esančių I— IV kursuose, žiemos sesijos egzaminus privalėjo laikyti 526 studentai. Visus egzami nus išlaikė 333 studentai, o neišlaikė bent vieno egzamino arba neatvyko į egzaminus be pateisinamos priežasties 193. Išlaikiusieji sudaro 63 proc., o neišlaikiusieji — 37 proc. Pirmas kursas yra gausiau sias fakultete — jame mokosi 174 studentai. Deja, ne vi siems pirmakursiams pirmoji sesija atnešė džiaugsmą: 52 turi akademinius įsiskolini mus. Kur kas kuklesnis skai čius studentų, išlaikiusių se siją gerais ir labai gerais pa žymiais. Jų tik 18. Geriausiai egzaminų sesiją išlaikė pirmo kurso I, III ir VII grupės, o blogiausiai V ir VI grupės. Pvz., pirmoje grupėje tik 3 skolininkai, tuo tarpu gerais pažymiai baigė sesiją 6 žmo nės. Vien penketais visus egzaminus išlaikė: A. Šta ras, E. Fleišmanas, S. Šlozberg ir E. Tintavičius. Dar geresnė padėtis yra VII grupėje. Čia tik vienas skolininkas, o ge rais ir labai gerais pažymiais išlaikiusiųjų 9. E. Jasčinas, S. Murachina, J. Radčenko, J. Ivanov, A. Anapolskij visus egzaminus išlaikė penketais. Labai liūdni rezultatai yra V ir VI pirmo kurso grupėse. Pvz., V grupėje iš 26 stu dentų visus egzaminus išlaikė tik penki. Iš jų nėra nė vie no, kuris būtų išlaikęs gerais
170 122 74 109 156 135 222 370 78 1436
gerai
Fakultetas
P rivalėlo aikyti
Išlaikė visus dalykus
patenkina
cialybės dalykų egzaminus, o kitų fakultetų dėstytojų dės tomus kai kuriuos dalykus lai kė žymiai silpniau. Pavyz džiui, Ekonomikos fakulteto 79 studentai gavo dvejetus iš aukštosios matematikos, o Me dicinos fakulteto net 56 stu dentai nustatytu laiku neiš laikė fizikos įskaitos. Apie tai, turėtų pagalvoti ir šių discip linų dėstytojai. Apskritai, šių metų pirmo kurso egzaminų rezultatai yra blogesni už praėjusių mokslo metų žiemos sesijos rezulta tus. Pavyzdžiui, jeigu praėju sių mokslo metų žiemos sesi joje visus egzaminus išlaikė labai gerais pažymiais 6,9 proc., labai gerai ir gerai bei gerai — 21,9 proc., gavo ne
mus p ažy mius
Pirmo kurso studentams ši egzaminų sesija buvo pirmoji. Pagrįstai buvo galima gal voti, kad pirmakursiai ją iš laikys sėkmingai. Kodėl? Pir ma. Į Universitetą jie atėjo įveikę nemažą konkursinį bar jerą. Be to, per stojamuosius egzaminus pajuto aukštosios mokyklos egzaminų „skonį". Antra. Jie pasirinko mėgsta mą specialybę ir pasiryžę rimtai dirbti. Tie studentai, kurie suprato padarę klaidą, papuolę ne pagal „pašauki mą", paliko Universitetą. O tokių buvo trisdešimt septy ni. Trečia. Dekanatai, kated ros padėjo pirmakursiams adaptuotis, išmokti dirbti aukštojoje mokykloje. Buvo perskaitytas trumpas biblio grafijos pagrindų kursas, stu dentai supažindinti su sava rankiško darbo metodika. Pirmo kurso studentų egza minų rezultatus apibūdina ši lentelė:
kalbos ir literatūros specialy bės studentai. Kokios tokio žemo pažan gumo priežastys? Be abejo, didelę reikšmę tu ri konkursas. Kaip taisyklė, į tas specialybes, kuriose yra didesnis konkursas, patenka geriau pasiruošę studentai. Bet vien konkursu aiškinti blogo pažangumo priežastis (taip mėgina aiškinti kai kurie dės tytojai ir net katedrų vedė jai) būtų neteisinga. Pavyz džiui, į geologijos specialybę faktiškai nebuvo konkurso, o sesiją baigė pirmas kursas be dvejetų. Studentų pažangu mas, matyt, visų pirma pri klauso nuo dėstytojų darbo, nuo visos katedros darbo su studentais. Reikalaudami iš dėstytojų ir katedrų gerinti ir tobulinti darbą su pirmo kurso studen tais, mes siekiame, kad stu dentas būtų nuolat konsultuo jamas, o jeigu reikia, kad jis būtų priverčiamas dirbti. Mokytis turi studentas, o dės tytojas jam gali ir turi tik padėti. Reikia pasakyti, kad dalis pirmo kurso studentų „adap tuojasi" svetima tarybiniam studentui linkme. Atrodo, kad tokie studentai atėjo į Univer sitetą ne studijuoti, ne žinių semtis, o studentauti, įdo miai laiką praleisti miesčio niška prasme. Tokie studentai pažeidinėja akademinę draus mę, Universiteto tvarką. Teko pašalinti iš Universiteto pran cūzų k. ir lit. spec. studentą R. Lazdyną už elgesį, nesude rinamą su tarybinio studento vardu. S. Vaulinas (MF), J. Žilinskas (Fil. F) pašalinti iš bendrabučio. Vien rektoriaus įsakymu 33 pirmo kurso stu dentams pareikštos nuobaudos už įvairius prasižengimus. Dalis studentų dirba nesistemingai, praleidinėja paskai tas. Pirmo kurso studentai per semestrą praleido be pateisi namos priežasties 19.324 va landas užsiėmimų. Tai ir yra
viena svarbiausių žemo pa žangumo priežasčių. Dvejetų prisirinko ekonomistai P. Būd vytis, K. Bybartas, J. Scerinas, lituanistas V. Rašickas, istori kas A. Čepaitis, biologai V. Kaminskas, V. Šimkevičiūtė ir kt. Visi šie studentai blogai lankė ir užsiėmimus. Aukš čiau buvo minėta, kad blogai egzaminus išlaikė rusistai. Už tat jie užima „pirmą vietą" pagal užsiėmimų praleidimą. Šios specialybės studentas vi dutiniškai praleido be patei sinamos priežasties 23,3 vai. t. y. 4—5 kartus daugiau, ne gu Gamtos, Chemijos, Teisės fakultetų studentas. Taigi ir šios sesijos rezulta tai rodo, kad tie studentai ge riau išlaikė egzaminus, kurie lankė užsiėmimus. Todėl de kanatai, katedros turi griežtai kovoti už akademinės draus mės stiprinimą. Dėstytojai tu ri pasiekti, kad visi studentai lankytų užsiėmimus. Dėstyto jai tam turi pakankamai prie monių. Jie daugiau turi rem tis akademinės grupės akty vu: gruporgais, seniūnais. Rei kia manyti, kad dekanai ir komjaunimo organizacijos peržiūrės grupių aktyvo su dėtį. Seniūnais, gruporgais tu ri būti mokslo pirmūnai. Fakultetų tarybos, kated ros, komjaunimo organizaci jos svarstys egzaminų rezul tatus. Reikia visapusiškai iš nagrinėti žemo pažangumo priežastis: ypač atkreipti dė mesį į pirmą kursą, kadangi nuo to, kaip išmoks dirbti studentai pirmame kurse, daug priklausys jų studijų sėkmė ir vyresniuose kursuo se. Pirmo kurso studentus ši sesija daug ko išmokė. Tik reikia, kad studentai nekar totų klaidų ir rimtai dirbtų visą semestrą. Studentui pa vasario egzaminų sesija pra sidėjo vasario 9 dieną. B. SUDAVICIUS Prorektorius mokymo reikalams
TALKININKAUJA MOKSLEIVIAI Jau ne pirmi metai Filo logijos fakultetas palaiko glaudžius ryšius su Vil niaus A. Vienuolio viduri ne mokykla. Kiekvienais metais dalis studentų atlie ka joje pedagoginę prakti ką, o vyresniųjų klasių moksleiviai apsilanko Uni versitete.
Neseniai grupė mokinių vėl lankėsi mūsų Alma Mater. S j kartą jie talki ninkavo Mokslinės biblio tekos darbuotojams. M. KURAIČIO nuotrau koje matote A. Vienuolio vidurinės mokyklos moki nius, kraunančius knygas.
Draugystės universitetas Meridianų ir paralelių fone — penkių kontinentų atstovų figūros ir atversta knyga. Šis medalis pašvęstas iškilmin gam Tautų draugystės univer siteto atidarymui Maskvoit 1960 m. Afrika, Indija, Lotynų Amerlka... Tik iš vienos Indijos buvo atsiųsta daugiau kaip 30 tūkst. pareiškimų.
MARGAS STUDENTŲ PASAULIS
0 1920 M. SAUSIO 27 D. KAUNE VISUOMENĖS RŪPESČIU MIESTE AUKŠTOJI MOKYKLA Q DABAR KAUNE YRA 5
Po pirmojo pasaulinio karo Lietuva neteko Vilniaus, o tuo pačiu ir vienintelės savo aukš tosios mokyklos. Pažangioji visuomenė rūpinosi, kad lai kinojoje sostinėje Kaune bū tų atidaryta aukštoji mokykla. Prof. Z. Žemaitis pateikė vy riausybei memorandumą, ku riuo Įrodinėjo aukštosios mo kyklos įkūrimo būtinumą. Bur žuazinė vyriausybė atsisakė paremti. Tada organizuojama visuomeninė Aukštųjų mokslų draugija. Nesulaukusi valdžios pašalpos, draugija ima rinkti lėšas įvairiausiais būdais. Draugija nusprendžia įsteigti Aukštuosius kursus tuo tarpu kaip visuomenės mokyklą. Taip atėjo 1920 m. sausio 27-oji. „Jau šeštą valandą nedidžiulė švietimo ministerijos salė pilna žmonių... Jau po 7 vai. Aukštųjų kursų Taryba sėdasi prie ilgo žalio stalo. Publika nutyla. Iškilmes atida ro Kursų Tarybos vardu Z. Žemaitis: Atsirado ir pajėgų, ir gali
BUVO ATIDARYTA PIRMOJI AUKŠTOSIOS MOKYKLOS
mybių, ir aukštoji mokykla susikūrė. Nors dabar dar be galo sunkūs laikai, tačiau mes drąsiai žiūrim į ateitį. Susi kūrė ugnelė, kuri apšvies ir parodys mūsų tautai kelią į geresnę ir šviesesnę ateitį. Nuo šios valandos paskelbiu Aukštuosius Kursus atidary tus". 1969 m. kovo 15 d., mūsų Aktų salėje minint Dekreto dėl Vilniaus universiteto at kūrimo paskelbimo penkiasde šimtmetį, profesorius Z. Že maitis prisiminė: — Buržuazinės vyriausybės kabineto nariai nematė reika lo ne tik kad atvykti į Kursų atidarymą, bet net nepasvei kino su tokiu svarbiu įvykiu Lietuvos kultūriniame gyveni me. Aukštųjų kursų išlaiky mui pirmaisiais metais nebu vo skirta jokių lėšų. Žodžiu, kursai gyvavo mokslininkų ir norinčio mokytis jaunimo en tuziazmo dėka. Ir tik po dvejų metų visuo menės spiriama buržuazinė vyriausybė minėtųjų kursų
Viršutinėje nuotraukoje: Aukštųjų mėjimo pavyzdžiai.
kursų
Cla išsipildys Kubos mergi nos Amelijos svajonė: tapti inžinierium-chemiku. — Man patinka rusų istori ja, — sako dvidešimtmetis ja ponas. — Aš noriu ją studi juoti, kad žinočiau mūsų tau tų suartėjimo kelius. Jie Įsigis specialybę ir iš moks draugauti. Jie išsiskirs tys po visą Žemės rutulį, bet draugystė pasiliks, ir tai yra laimingo ir ramaus gyvenimo žemėje laidas.
pagrindu nutarė atidaryti Kau no Vytauto Didžiojo universi tetą. Šiandien, minėdami Aukštų jų Kursų atidarymo penkias dešimtmetį, su gilia pagarba prisimename mūsų universi teto profesorių velionį Zigmų Žemaitį, pirmąjį Aukštųjų Kursų vadovą. Tauta nepa mirš žmogaus, kuris budėjo prie mažytės ugnelės, tarybi niais metais įsiliepsnojusios skaidria mokslo ir kultūros ugnimi. A. JUODUPIS
antspaudas, apatinėje: kursų studijų pažy !
PAMINKLAS STUDENTUIANTIFASlSTUI Pačiame Sofijos centre, ten kur prasideda Rusų bulvaras, priešais Klimento Ochridskio universiteto senuosiuos rūmus yra kuk lus memorialinis antkapis. Jis pastatytas toje vietoje, kur 1943 m. kovo 3 dieną studentų demonstracijos metų fašistų kulka pakirto veterinarijos-medicinos fa kulteto studentą M. Bojevą. Buvę studentų revoliuci nio judėjimo dalyviai nu tarė čia pastatyti studentui-antifašistui paminklą. Sudarytas specialus fon das, j kur lėšos plaukia iš visų aukštųjų šalies mo kyklų.
AUKSO MEDALIS ANT FRAKO Akademinis G. Dimitrovo choras prie Sofijos Stu dentų kultūros namų eg zistuoja jau 36 metus. Ja me dalyvauja studentės ir studentai iš visų Bulgarijos sostinės aukštųjų mokyk lų. Akademiniame chore kelią į didįjį meną pradėjo ištisa įžymių dainininkų plejada: pasauly garsus bosas B. Christovas, nusi pelnę artistai D. Uzunovas, N. Giuzelevas, M. Lilova ir kt. Vieni ateina, kiti išeina. Bet nesikeičia dirigentas, kuriam choras — ne tik jaunystė. Jo atmintyje — 2500 auklėtinių, daugiau kaip 2000 koncertų šalyje ir apie 200 — užsienyje. Vyriausias dirigentas,
1961 m. Tautų draugystės PRIMENAME universitetui buvo suteiktas Įžymaus Afrikos nacionalinioišslvaduojamoįo judėjimo vei kėjo, kongiečių tautos didvy rio Patrio Lumumbos vardas. Dabar šiame universitete mokosi apie 5000 studentų iš Neužmirškite, kad „TARYBI 85 pasaulio šalių. Tautų drau NIO STUDENTO" premijos gystės universitetas ruošia na .1 laukia Jūsų! cionalinius kadrus jaunoms Šių metų konkurso tikslas valstybėms. — kuo plačiau mūsų laikraš 1965 m. buvo palydėta pir tyje papasakoti apie tarybi moji specialistų laida. Per tą nei liaudžiai reikšmingų metų laiką paruošta beveik 3000 dienas, žmones ir Įvykius. specialistų. Geriausiems mūsų laikraš Vasario 6 d. tarybos ir čio talkinlkams skiriamos mokslo tarybos jungtiniame šios premijos: posėdyje buvo paminėtas Tau 1. Už geriausią medžiagą, tų draugystės universiteto de pasakojančią apie lenininių šimtmetis. idėjų Įgyvendinimą mūsų aukštojoje mokykloje — 40 rub. nusipelnęs artistas, dau 2. Aktyviausiems laikraščio gelio konkursų laureatas korespondentams — pirma premija — 35 rub. antra — A. Manolovas saugo „auk 20 trečia — 15 rub. sinę" choro kolekciją. Vy 3.rub. Už geriausius straipsnius riausybiniai apdovanojimai apie Universiteto komjauni — „Darbo Raudonosios mo organizacijos veiklą leni vėliavos" bei „Kirilo ir niniais metais — teisė daly Metodijaus" ordinai. Pa vauti darbo ir poilsio stovyk saulinių jaunimo festivalių loje užsienyje. Budapešte, Berlyne, Bu 4. Už geriausius proble straipsnius apie stu karešte, Maskvoje, Vieno minius dijas — kelionė į šalies aukš je aukso medaliai. Didysis tąją mokyklą. prizas „Auksinis Uelso 5. Jauniesiems literatams už drakonas", XXI Tarptauti geriausius grožinės literatū nio muzikos festivalio Lan- ros kūrinius ir kritikos golene (D. Britanija) du straipsnius bei mokslinius aukso ir sidabro medalis. darbus leninine tematika — Ir vis dėlto, kada jis išeina dvi premijos — vertingos do į sceną, jo frako kilpoje — vanos. 6. Geriausiam laikraščio vienas aukso medalis. Su platintojui — kelialapis i užrašu: „Maskva. VI Pa Universiteto vilą Palangoje. saulinis jaunimo ir studen Konkursui medžiagą siųsti iki š. m. balandžio 22 dienos. tų festivalis. 1957 m."
PREMIJOS
PO PALMIŲ STOGU
PRAKTIKA
Kiekvienam, kas važiuo ja centrine Kubos autostra da į rytus nuo KamaguėĮpusėjus žiemos atosto jaus miesto, į akis krinta goms, baigė gamybinę naujas užrašas: „Kamagu- praktiką Fizikos bei Mate ėjaus universitetinis cent matikos ir mechanikos fa ras". Iki šiol Kuboje buvo kultetų penktakursiai. Jie trys universitetai: Vakarui darbavosi Vilniaus ir kitų Havanoje, Centrinis Santa miestų įmonėse, skaičiavi Klare ir Pietų Santjago de mo centruose, Universiteto Kuboje. Dabar oficialiai katedrose. paskelbta apie naują aukš O šiomis dienomis į pe tąją mokyklą, kuri įsikū dagoginę praktiką išvyko rė buvusio dvaro „San- 'Filologijos fakulteto lietu Isidro" teritorijoje. Ir nors vių kalbos ir literatūros universitetas stokoja būti bei užsienio kalbų specia nų įrengimų, o studentų lybių studentai. Filologai auditorijos išdėstytos po keletą mėnesių dirbs Vil stogais iš palmių lapų, jo niaus bendro lavinimo būtinumas aiškus, nes Ku mokyklose. bos Komunistų partija ir Pirmadienį j Leningradą Revoliucinė vyriausybė susipažinti su miesto ar skiria didelį dėmesį Kama- chyvais išvyko dvylika IV gėjaus provincijos (ji Ku kurso istorikų. Po to stu boje vadinama ateities dentai keliaus lenininėmis provincija) vystymui. vietomis. Prie dviejų jau pradėju Mūsų inf. sių užsiėmimus fakultetųpedagogikos ir agronomi REDAKTORIUS jos — netrukus prisijungs ALGIS KUSTA veterinarijos ir gyvulinin kystės. „Komsomolskaja pravda" Nuoširdžiai užjaučiame Danutę ZAMARAVIČIOTĘ, mirus mylimam tėveliui. EF dai bo ekonomikos spec. II k. studentai
Gripo priešai ir draugai Gripas — ypač užkrečiamas susirgimas. Gripo virusai skiriasi nuo kitų ligų sukėlėjų viena, ypač įdomia savybe — įvairiais periodais stebimi vis kitokie sukėlėjai. Atskirų tipų virusai skiriasi vienas nuo kito eile biologi nių savybių. Pagrindinis skir tumas yra tas, kad atskiri ti pai, o iš dalies ir potipiai sudaro imunitetą (atsparumą) tik prieš save patį. Tai reiš kia, kad žmogus, persirgęs gripu, kurį sukėlė tipas A, vienerių—dvejų metų bėgyje įgauna atsparumą tik tipui A, bet, pavyzdžiui, tipui B jis atsparumo neturi ir gali juo apsikrėsti.
Mokslininkai iškėlė sau už davinį — dirbtinai, dar žmo gui nesusirgus, sudaryti gri pui imunitetą. Patyrimas ro do, kad tai pasiekiama skiepi jimais. Po skiepijimo organizme ima gamintis medžiagos, ku rios gali jungtis su virusu ir jį nukenksminti. Tokios me džiagos vadinamos antikūniais. Tampa atsparios viruso poveikiui ir viršutinių kvė pavimo takų ląstelės. Todėl paskiepyti asmenys rečiau serga gripu epidemijos metu, negu neskiepyti. Nereikia pamiršti ir tai, kad atsparumas visoms ligoms, o tuo pačiu ir gripui, žymia da limi priklauso ir nuo visos
žmogaus sveikatos. Štai kodėl viskas, kas stiprina organizmą, taip pat didina ir atsparumą gripui. Gripas — charakteringas viršutinių kvėpavimo takų susirgimas. Todėl didžiausias virusų kiekis iš ligonio or ganizmo išsiskiria tada, kai jis kalba, o ypač, kai kosti ar ba čiaudi. Čiaudint, virusais užkrėsti seilių ir gleivių lašeliai tykšta 2 m atstumu, o kosint — iki 3,5 m. Sveikas žmogus ligonio ap linkoje kartu su oru įkvepia ir seilių ar gleivių lašelius, užkrėstus virusais. Jeigu svei kas žmogus neturi imuniteto šiems virusams, tai jie, pate
kę į nosies ertmės gleivinę, prisitvirtina ląstelių paviršiu je, įsiskverbia į jas ir daugina si. Liga prasideda po 24—48 valandų nuo užsikrėtimo. Pastebėjus pirmuosius susir gimo požymius, ligonį būtina paguldyti į lovą ir iškviesti į namus gydytoją. Laikantis lovos režimo, greičiau pa sveikstama ir neužkrečiami aplinkiniai, šeimos nariai, ko lektyvas. Ligonis privalo atitinkamai elgtis, kad neapkrėstų kitų. Kosėdamas ir čiaudėdamas jis privalo uždengti bumą ir nosį nosine. Jeigu ligonis skrepliuoja, būtina turėti spiaudyklę su dezinfekuojan čiu tirpalu. Ligonis turi
GYDYTOJO PATARIMAI Užsienio kalbų ir Užsie nio literatūroj katedrų ko lektyvai nuoširdžiai už jaučia Vokiečių filologijos katedros vyr. dėstytoją Iną MEIKSINAITĘ, jos my limai seseriai mirus.
vengti sveikintis paduodamas ranką, neturi bučiuotis. Ligo nio nereikėtų lankyti. Kad gripas mažiau plistų, būtina palaikyti švarą butuose, įstaigose, gamyklos ir pan. Kadangi dulkės apsaugo vi Mirus Fil. F V kurso rusus nuo saulės spindulių studentei-anqlistei Al poveikio, pratęsia jo gyvybin donai KAIRIENEI, Ang gumą aplinkoje, reikia daž lų filologijos katedra reiškia gilią užuojautą nai vėdinti patalpas, šluostyti jos vyrui ir tėveliams. dulkes. Būtina atsiminti, kad švara, higieniniai įgūdžiai, švarus REDAKCIJOS ADRESAS: oras, saulės spinduliai — stip rūs virusų ir bakterijų priešai, Vilnius, MTP-3, Universiteto o mūsų ištikimi draugai kovo g-vė Nr. 3. Telefonas 2-58-84. Telefonas spaustuvėje 2-54-21. jant su gripu. Rinko Ir spaudė LKP CK Lei Biologijos m. kand. dyklos spaustuvė Vilniuje. L. RATMANAITE LV 08176 Užs. Nr. 585