Universitas Vilnensis, 2014 m. rugsėjis Nr. 4 (1725)

hinc itur ad. astra

universitas

ISSN 1822-1513

Laikraifiy skaitykla

•1579-

s gaj y®

vilnensis 2014 m. rugsėjis, Nr. 4 (1725) LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d.

http://naujienos.vu.lt PLATINAMAS NEMOKAMAI

VJ

L-4k35

Nuo šiol mus lydės bronzinė K. Donelaičio skulptūra Naujų mokslo ir studijų metų

pradžią Vilniaus universitete simbo­

liškai pasitiko ir į savo nišą sugrįžęs paminklas mūsų grožinės literatūros pradininkui Kristijonui Donelaičiui.

Nuo šiol praeivius palydės bronzinė poeto skulptūra. „Man visada buvo svarbu, einant

į universiteto biblioteką, matyti šitą

paminklą, kuris nuo 1964 m. jau buvo

čia. Todėl man Vilniaus universitetas be Donelaičio būtent šioje vietoje

būtų kažkuo nepilnas. Labai didžiuo­

juos, kad būtent Vilniaus universitete stovi šis paminklas. Kiekvieną kartą

eidami pro šalį žinosite, kad jau prieš tiek daug metų turėjome žmonių,

kurie suprato lietuvybės ir mūsų kal­

bos svarbą, mūsų tautinio identiteto svarbą", - kalbėjo paminklą kartu su

I. e. p. rektoriumi prof. habil. dr. Jūrų Baniu atidengusi Prezidentė Dalia

Grybauskaitė. Šalies vadovė palinkėjo siekti ži­ nių: „Jos svarbios kiekvieną dieną

ir jų reikės ne tik jums patiems, bet

ir jūsų, mūsų valstybei. Sveikinu ir primenu: būti lietuviu, mažos tautos atstovu, nelengva. Tai ne tik didžiulė

atsakomybė, bet ir didžiulis iššūkis.

Taigi linkiu jums žinių, kaip vieno

iš svarbiausių ginklų dabartiniame pasaulyje."

Skulptūros perliejimo iniciato­ rius - buvęs Senato pirmininkas,

Komunikacijos fakulteto prof. habil.

dr. Domas Kaunas. (Profesoriauskalbą skaitykite p. 4.} Paminklo perliejimo darbus vykdė skulptoriai Ramūnas Alminas, Jonas

Gencevičius, Vytautas Mikšionis ir Mindaugas Šnipas.

Skulptūros bronzinės atliejos-kopijos pagaminimas papildomai įtrauktas į Lietuvos Respubiikos Vyriausybės

Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių minėjimo priemonių planą. Šiai idėjai pritarė ir Seimo Lituanistikos tra­

dicijų ir paveldo įprasminimo komisijos

iš stiklo plastiko 1964 m. minint poeto 250-ąsias gimimo metines (skulptorius

Konstantinas Bogdanas). Dabar origi­ nalas stovės VU Kauno humanitarinia­ me fakultete. „U. V" inform.

V.

stovėjęs paminklas buvo pagamintas

Jadzgevičiaus nuotrauka

pirmininkė Irena Degutienė. Anksčiau

universitas

vilnensis

2014 m. rugsėjis

2

Senato pirmininkė prof. dr. Dainora Pociūtė-Abukevičienė: „Šis Senatas formuos naujas darbo tradicijas" Naujos kadencijos Senato pirmininkė prof. dr. Dainora Pociūtė-Abukevičienė dalijasi mintimis apie naująjį Senatą, būsimus Tarybos ir rektoriaus rinkimus ir Senato darbo planus.

Liana BINKAUSKIENĖ Kaip praėjo vasara? Ar naujos pareigos Jums buvo netikėtumas, ar ilgai galvojote prieš nutardama balo­ tiruotis į pirmininko postą? Ar tarėtės su kuo nors, kas padėjo apsispręsti?

Vasara prasidėjo mano nauju įsipa­ reigojimu - liepos 1 d. tapau Senato pirmininke. Iš tiesų kandidatavimas į šį postą man buvo pačiai labai netikėtas, niekada apie tai negalvojau ir naujų pareigų neplanavau, nes esu visiškai patenkinta visaverte savo veikla Vil­ niaus universitete - jau antrą kadenciją dirbu Lietuvių literatūros katedros ve­ dėja, dėstau, gilinuosi į savo mokslinių tyrimų sritį.Tačiau, kita vertus, gyveni­ mas tuo ir įdomus, kad pateikia naujų iššūkių... Kai kurių žmonių, kolegų ir vadovybės raginama kandidatuoti į šitas pareigas, apsisprendžiau gana greitai, be didelių dramų. Man atrodo, kad bet kokį darbą dirbant net nepa­ doru atsisakyti naujų įsipareigojimų, jei esi ištikimas savo pašaukimui. Kitas dalykas - jei jų vykdyti negebi ar nebe­ gali. Pagaliau pasirinkimą ir pareigas lėmė pats Senatas, vyko rinkimai, į Senato narių rankas ir buvo atiduotas galutinis sprendimas.

Dėl asmeninių sprendimų nesu linkusi itin daug su kuo nors tartis, nes žinau, kad savo sprendimus kiekvie­ nas turi padaryti pats. Mano mama, pavyzdžiui, būgštavo, kaip aš susi­ tvarkysiu su naujomis pareigomis, bet neatkalbinėjo. Sūnus, Vilniaus jėzuitų gimnazijos abiturientas, mane visada labai skatina ir ragina imtis naujovių.

Šiam Senatui teks istorinė misija suformuoti Tarybą, kuri rinks rektorių.

Naujos Tarybos sudarymo inicijavi­ mas - Jūsų rankose. Tai nauja patirtis visam Senatui. Kokie reikalavimai, kriterijai bus keliami Tarybos nariams?

Kas jais galės tapti?

Reikalavimai ir kriterijai Tarybos na­ riams iš dalies yra apibrėžti jau naujaja­ me universiteto statute. Senatas turės detalizuoti ir patvirtinti rinkimų tvarką ir įpareigoti Rinkimų komisiją pradėti juos vykdyti. Jau pirmajame Senato posėdyje diskutavome apie Tarybos rinkimų tvarką, kurią apibrėžiantis dokumentas netrukus bus išsiųstas visiems Senato nariams. Yra daug rinkimo būdų, todėl Senatas turės juos aptarti ir daugumos valia pritarti geriausiems. Tarybos rinkimams turime ne tiek jau daug, bet užtenkamai laiko.

Vienas iš principinių mano siūlymų bus suteikti pakankamai ilgą, maždaug mėnesio, laikotarpį kandidatų įTarybą viešiems pasisakymams, forumams ir bendroms diskusijoms. Rugsėjo mė­ nesį Tarybos rinkimų tvarka turi būti patvirtinta, kad maždaug iki gruodžio mėnesio galėtume turėti naująTarybą.

vertus, labai vertinu ir tradicinę etiketo hierarchiją. Smagu, kai žmonės pasitiki savo pačių išrinktais vadovais, gerbia juos, vertina ir yra visada pasirengę pa­ dėti nuveikti darbus, o ne išvengti jų.

Jūs buvote ir praėjusios kadencijos Senato narė. Tad turite patirties ir savo pastebėjimų. Ar galite pasidalyti savo mintimis, įžvalgomis - kuo skirsis ankstesnis Senatas, jo darbas nuo dabartinio Senato?

Kaip žinoma, bus renkama 11 Tary­ bos narių, iš kurių du bus studentijos atstovai. Likę devyni nariai bus renkami universiteto mokslo bendruomenės: penki iš universiteto mokslininkų, keturi nariai iš šalies. Universiteto mokslininkai nebus renkami pagal ats­ tovaujamas mokslo sritis ar kryptis, nes visoms joms atstovauti neįmanoma.

Tarybos narys turi būti asmenybė, kuria pasitiki visa mokslo bendruomenė ir kuri yra atsakinga už bendrą univer­ siteto gerovę. Todėl universiteto ben­ druomenės labui turime siekti vykdyti aktyvią, įdomią ir prasmingą rinkimų kampaniją ir kandidatams (Tarybos na­ rius suteikti laiko ir galimybių išsakyti savo pozicijas ir akademinio pasaulio ateities vizijas. Išorės kandidatai turi būti visuomenės pasitikėjimą pelniu­ sios, universitetui lojalios, jo klestėjimu suinteresuotos ir tam tikslui galinčios patarnauti asmenybės.

Kokius kitus pagrindinius Senato darbus numatote šiais mokslo ir stu­ dijų metais?

Manau, kad šį pusmetį iki 2015 m.

Senato veikla bus daug aktyvesnė dėl naujojo statuto įsigaliojimo, būsimų Tarybos ir rektoriaus rinkimų. Be abejo, Senatui, kaip numato statutas, bus svarbiausi visi mokslo ir studijų reika­ lai, o kiti klausimai iki Naujųjų metų bus susiję su Tarybos ir rektoriaus rinkimais. Išrinkus Tarybą ir įvykus rektoriaus rinkimams, nuo pavasario semestro turės darnų pagreitį įgauti trijų universiteto valdymo organų: Se­ nato,Tarybos ir rektoriaus - kolegialūs sprendimai ir veiksmai.

Pirmajame Senato posėdyje pa­ tvirtinome Senato darbo reglamentą, kuris numato svarbų nuolatos veikian­ čių trijų Senato komitetų, sudarytų iš Senato narių, vaidmenį. Sudarėme tris komitetus. Vėliau formuosime ir kitus komitetus ar darbo grupes pasitelkda­ mi visus universiteto bendruomenės narius, ne tikdėl to, kad naujasis Sena­ tas yra gana nedidelis, bet irtodėl, kad universiteto valdymas turi būti kuo atviresnis, įtraukiantis visus aktyvius mokslininkus.

Teigėte, kad Senato daugumą sudaro tik rinkti asmenys, kurie turi didžiausią Vilniaus universiteto ben­ druomenės pasitikėjimą. Kaip ma­ note, kokios savybės reikalingos, kad pelnytum kolegų pasitikėjimą?

Senatas yra vienas iš valdymo organų, šalia rektoriaus ir Tarybos.

Taip nustato mūsų naujasis statutas, įsivaizduoju, kad universiteto gerovė visų pirma priklausys nuo sėkmingo tų trijų valdymo organų bendradar­ biavimo, sutarimo, bendrų sprendimų priėmimo, dėl to bus labai svarbu nau­ jajam Senatui išreikšti savo nuomonę, kokia turi būti Taryba, kaip turi vykti jos

rinamai, ko tikimasi iš Tarybos narių, kurie turės didelę reikšmę naujajame universiteto valdyme. Be to, Senato nariai turėtų formuoti ir skleisti savo nuomonę apie būsimus rektoriaus rinkimus. Kandidatai į rektoriaus postą turės pateikti konkrečią ir detalizuotą viziją, kokia yra mūsų, istorinio ir svarbiausio Lietuvos universiteto, misija šiuo laikotarpiu, inspiruoti idė­ jas, kurios įkvėptų pasididžiavimą ir pasitikėjimą darnia ir j ateitį orientuota universiteto plėtra.

Tikiu, kad į Senatą yra išrinkti garbin­ giausi, pasitikėji­ mą keliantys kie­ kvieno fakulteto atstovai. Visų pir­ ma tai yra susiję su moksliniais ir tiriamaisiais kie­ kvieno buvusio kandidato pa­ siekimais. As­ menybes, pasi­ žymėjusias darbštumu ir talentais savo mokslo srityje, realizavusias galimybes mokslinėje, pedagoginėje veikloje, visi akademinių padalinių atstovai pažįsta ir vertina. Jie ir buvo iškelti kandidatais į Senato narius. Iššūkis yra tai, kad dabartinis Senatas yra sudarytas iš visiškai naujų narių, Senato senbuvių nėra daug - mums visiems reikės išmokti naujai dirbti ir suformuoti nau­ jas tradicijas.Tad kalbant apie savybes, reikalingas Senato nariui, aš pirmiausia vertinu kompetencijas. Žmonės yra labai skirtingi, tai puiku, tačiau žmo­ giškosios savybės turi likti šešėlyje, kai sprendžiame bendrus akademinius mokslo ir studijų reikalus. Manau, kad visas žmogiškąsias savybes galima toleruoti. Dar daugiau - akademinį pasaulį asmenybių įvairovė puošia,

tai savotiška intelektinės erdvės pri­ vilegija ir laisvė, tad esu pasirengusi dirbti su įvairaus charakterio ir būdo žmonėmis, kurie turi idėjų. Vertinu ir žmonių atvirumą naujovėms.Taigi la­ biausiai išskirčiau kompetenciją, atvi­ rumą iššūkiams ir sugebėjimą padaryti pradėtą darbą iki galo. Sykiu manau, kad mums visiems tas kompetencijas nuolat reikia ugdyti. Man pačiai, kaip Senato pirmininkei, taip pat reikės įgyti daug naujų kompetencijų, man tai savaime suprantama.

Pati Senato sudėtis skiriasi. Praėju­ sios kadencijos Senatas buvo ilgus me­ tus visiems įprastas darinys - visi de­ kanai ir keliolika rinktų žmonių. Kitaip tariant, Senatas iš dalies atliko dabar­ tinio rektorato susirinkimo funkcijas.

Savaime aišku, tame Senate dekanai ir rektorato atstovai nulemdavo darbo eigą. Dabartinis statutas to nenumato ir Senato sudėtis yra kita.Tai visų pirma yra iššūkis, nes nemažai Senato narių neturi universiteto valdymo patirties.

Tad gali būti, kad dabar Senato nariai priims sprendimus sunkiau. Bet užtat tai tikrai turėtų būti nesuinteresuoti sprendimai, nes joks kitas interesas, išskyrus gerą atstovavimą, šio Senato narių neskatins. Šio Senato sprendimai turėtų būti priimami vardan bendros mūsų visų universiteto akademinės gerovės.

Vilniaus universitetas - didelė do­ vana Lietuvai. 1569 m. spalio mėn.

Valerijonas Protasevičius kolegijos steigimo privilegijoje rašė, kad kitos šalys turi savo universitetus, kolegijas, o mes tos laimės dar nepatyrėme.

Vilniaus jėzuitų kolegiją jis pavadino laime. Vilniaus universiteto įsteigimas iš tiesų yra laimingiausias Lietuvos istorijos faktas.Tai laimė visai Lietuvos istorijai, nes jo galėjo ir nebūti. Mes tos istorinės dovanos dabar kartais ir neįvertiname.

Man asmeniškai visada norisi aprėp­ ti visą universitetą, matyti įvairias jo puses, ne vien tik savo atstovaujamą padalinį, nors jis visada išlieka na­ mais. Universitete žmonės pasigenda visuotinio bendru­ mo, esame užsidarę fakultetuose. Žmo­ gui, kuris nori labiau pažinti universitetą, juo didžiuotis, darbas Senate leidžia tai da­ ryti geriausiai - juk čia vienintelė vieta, kurio­ je susitinkame iš visų tų „klėtelių" ir pasijuntame universiteto dalimi.Tai mane labiausiai motyvuoja.

„Vilniaus universiteto įsteigimas iš tiesų yra laimingiausias Lietuvos istorijos fak­ tas. Tai laimė visai Lietuvos istorijai, nes jo galėjo ir nebūti. Mes tos istorines do­ vanos dabar kartais ir neįvertiname“ Kokios žmogiškosios savybės im­ ponuoja Jums asmeniškai? Ko neto­ leruojate?

Kiekvienas žmogiškąsias savybes vertina savo masteliu. Nelabai mėgstu vadinamųjų „diplomatų", labiau pri­ sitaikančių nei ieškančių sprendimų.

Man patinka atviri žmonės, kurie visa­ da išreiškia savo nuomonę vienokiu ar kitokiu klausimu, nesvarbu, ar tai būtų pritarimas, ar nepritarimas. Pernelyg didelis diplomatiškumas ar pernelyg dideli nutylėjimai, manau, nėra nau­ dingi visuotinei gerovei. Aš esu linkusi spręsti klausimus atvirai, kolegialiai, negalėčiau būti rami priimdama pri­ vačius, neviešus sprendimus. Toks yra mano gyvenimo būdas ir manau, kad ir Senate mes taip elgsimės. Kita

Minėjote, kad turite minčių, kaip gerinti Senato darbą?

Gal žodis „gerinti" ir nelabai tikslus, greičiau reikėtų sakyti „kaip dabar suformuoti naujo darbo tradicijas".

Nes senajame Senate didelį vaidmenį vaidino ir rektorius, ir prorektoriai, ir dekanai. Dabar rektoratas yra atskiras valdymo organas, todėl kiekvienam Senato nariui teks daug didesnė atsa­ komybė. Manau, kad didesnė atsako­ mybė teks ir komitetų pirmininkams, Senato pirmininko pavaduotojui, Senato kolegijai, kurią bandysime suformuoti. Tiesiog kiekvienas Se-

Nukelta į p. 3

universitas

vilnensis

2014 m. rugsėjis

3 Atkelta iš p. 2 nato narys turės didelių papildomų įsipareigojimų tiek aptarti įvairius sprendimus, tiek rengti dokumentus.

Tai toks ir būtų gerinimas - kiekvienas bandysime vadovautis akademine pi­ lietiška demokratija, gerbdami pasisa­ kymo ir nuomonių reiškimo laisvę, kad Senato pirmininkas, pavaduotojas, kolegija būtų ne kažkoks valdantysis, bet kolegialus organas. Raginsime Se­ nato narius spręsti netikfakultetinius, bet ir visam universiteto„organizmui" naudingus klausimus. Būti išrinktam į Senatą nėra vien tik garbė, pirmiausia tai pareiga, kurią turime ketverius metus atlikti. Kandidatuoti į Senatą turi žmonės, kurie supranta, kad tai yra papildomų pareigų prisiėmimas.

Jūs esate pirmoji moteris tokiame poste Vilniaus universiteto istorijoje.

Ar jaučiate išskirtinumą? Gal Jūsų išrinkimas Senato pirmininke duoda ženklą ir moterims - iškilioms moks­ lininkėms, geroms vadybininkėms pradėti galvoti apie aukštesnius postus universitete?

Kad esu pirmoji moteris šiame pos­ te, manau, yra atsitiktinumas. Kartais galvoju apie moterų vaidmenį univer­ siteto gyvenime. Moterys yra linkusios vengti karjeros ir atsakomybės, nes tai atima kone visą privataus gyvenimo laiką, o privatus gyvenimas daugeliui moterų yra itin svarbus. Rašymas ir individuali mokslinė veikla taip pat yra tam tikra privataus gyvenimo forma.

Todėl pasirinkimo atveju atrodo len­ gviau ir natūraliau pasitraukti, pasiren­ kant privatumo laisvę. Tai viena. Kitas klausimas yra atsakomybės klausimas.

Ne tik ne visų moterų, bet ir ne visų vyrų jėgoms ją prisiimti. Aš manau, kad moterys daugiau dalyvauja valdyme tose visuomenėse, kuriose yra daugiau pilietiškumo, tai yra kai kiekvienas yra iniciatyvus, maksimaliai atsakingas už savo veiklą ir nelaukia nurodymų.

Mes visi sudarome katedras, centrus, fakultetus. Kai vieną dieną atsikratysi­ me įpročio bambėti ir patys būdami kokios nors katedrosarfakulteto nariai sakyti, kad kažką turi padaryti „kate­ dra",,,fakultetas" (suprask, vadovai), kai imsimės veiklos, o ne demonstruosim laukimą, kada kas nors prasidės, tai ir būsime pilietiška ir atsakinga bendruomenė. Tokioje atmosferoje moterims vadovėms daug lengviau bus realizuoti savo talentus, kurių jos turi labai daug. Moterų vaidmuo nebuvo ryškus ir ankstesniame Senate.

Noriu, kad jų daugėtų visose srityse, bet nemanau, kad čia ką nors dirbtinai galime padaryti, tai ugdymo ir visuo­ menės problema. Moterų, einančių įvairias aukščiausias pareigas Vilniaus universiteto centruose, katedrose, fakultetuose, yra, tačiau bendras santykis atspindi visuomenės realybę.

Kas Jums pačiai, kaip Senato pir­ mininkei, svarbiausia Senato darbe?

Man svarbiausia, kad aktyviai būtų sprendžiami mokslo kokybės klau­ simai. Mokslo kokybė mums yra pamatinė, ji turi būti gilinama, nuo jos priklauso ir studijų kokybė. Aš manau, kad Vilniaus universitetą, kaip stipriausią Lietuvoje, turi sudaryti dvi lygiagrečios dalys: tikslieji, gamtos, technologiniai mokslai - smarkiai besi­ vysiantys, dabar jų plėtra universitete labai svarbi, jie įgauna pagreitį ir netu­

rėtų jo prarasti. Kita dalis - kuo ryškiau matoma Renesanso laikais vadintų „gerųjų mokslų" (bonum literarum), tai yra humanitarinių mokslų, reikšmė Lietuvos kultūrai irVilniaus universite­ tui. Dėl to labai norėčiau, kad viešasis, intelektinis humanitarų vaidmuo universitete stiprėtų, kad nebūtų pra­ rasta kultūrinė pusiausvyra. Lietuvos visuomenėje matome tokią situaciją: mūsų intelektualai pasitraukė labiau į privačią sferą ir nevaidina viešesnio visuomeninio politinio vaidmens Lietuvos kultūroje. Lietuvoje apskritai trūksta pagarbos akademinei veiklai, mokslininkų statusui, bet galbūt čia ir mūsų pačių kaltė, nes per mažai vieni kitus gerbiame ir domimės kitais. Štai, pavyzdžiui, atgimusios ir gausiau būrius sutraukiančios universiteto va­ saros akademinės stovyklos rodo, kad studentai geidžia neformalių intelek­ tualių sambūrių, išmintingų paskaitų.

Vien universiteto filologai rengia kele­ tą vasaros stovyklų („Literatūros salos", „Baltos lankos" ir kt.), kurios sutraukia literatūrologus, filosofus, kultūrologus.

Ar visada dirbote Vilniaus univer­ sitete?

Esu Vilniaus universiteto absolventė.

Apsigynusi disertaciją pradėjau dirbti Lietuvių literatūros ir tautosakos ins­ titute, buvau Senosios literatūros sky­ riaus vedėja, vėliau buvau pakviesta dėstyti Vytauto Didžiojo universitete, o nuo 2000-ųjų dėstau Vilniaus univer­ sitete. Dirbti universitete man visada buvo malonu, universitetas įpareigoja, bet ir suteikia nemažai laisvių, į visas stažuotes, kurių užsienio mokslo insti­ tucijose turėjau tikrai nemažai, visada išvykdavau,jei iš tiesų to reikėdavo.

Vilnius man pirmiausia yra Vilniaus universitetas. Be jo Vilnius neturėtų savo veido. Man labai patinka pasista­ čius tolėliau automobilį pėsčiomis Uni­ versiteto gatve ateiti į darbą. Prisiminti, kad štai praeiname pro seniausią akademijos pastatą, kad universitetas buvo įsteigtas šalia Vyskupų rūmų, garbingiausioje ir vienoje iš centrinių Vilniaus vietų.

Bendradarbiaus Vilniaus universitetas ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Rugsėjo 4 d. VU Filosofijos fakultete susitiko Vals­ tybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) ir Vilniaus universiteto atstovai.

Aptartos abiejų institucijų bendradarbiavimo galimybės sprendžiant svarbias šių dienų aktualijas ir pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, apimanti bendrų mokslinių tyrimų, mokslo ir studijų projektų inicijavimą, keitimąsi informacija, VU studentų prak­ tikos, mokslinių-praktinių konferencijų bei seminarų organizavimą. „Šia sutartimi numatėme gaires tolesniam bendra­

darbiavimui vykdant mokslinius taikomuosius tyrimus sveikos mitybos, maisto saugos, kokybės įtakos žmo­ gaus sveikatai bei psichologinei būklei srityse. Džiugu, kad svarstydami bendradarbiavimo galimybes sura­ dome ir daugiau bendrų tikslų, interesų. Drauge su Vilniaus universitetu sieksime įgyvendinti žmogiškųjų išteklių valdymo projektus, nagrinėti gyvūnų elgsenos psichologijos aspektus", - kalbėjo VMVT direktorius dr. Jonas Milius.

VMVTyra Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaiga, kurios tikslas - stiprinti visuomenės sveikatą ir vartotojų apsaugą, susi­ jusią su maisto sauga ir kokybe, užtikrinti gyvūnų sveikatingumą ir gerovę. VMVTįgyvendina rinkai tiekiamo maisto saugos ir kokybės, ženklinimo, gyvūnų sveikatingumo ir gerovės, ženklinimo ir registravimo sričių valstybės politiką, saugoja ir gina vartotojų teises maisto ir su juo susijusių paslaugų teikimo srityse.

FsF inform.

■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■B

ŪKI siūlo mokytis ir gruzinų kalbos VU Užsienio kalbų institute (ŪKI) pradedama mo­ kyti šiuolaikinės gruzinų kalbos. 2014-2015 mokslo metų rudens semestre dirbs stažuotoja prof. dr. Nino Šarašenidzė iš Gruzijos Ivane Džavachišvilio Tbilisio valstybinio universiteto Humanitarinio fakulteto.

Profesorė dėstys gruzinų kalbą VU studentams kaip ne studijų programų dalyką. Šis projektas įgyvendinamas Gruzijos nepaprasto­

sios ir įgaliotosios ambasadorės Lietuvoje p. Chatunos Salukvadzės iniciatyva, bendradarbiaujant su Ivane Džavachišvilio Tbilisio valstybiniu universitetu. ŪKI direktorės doc. dr. Romos Kriaučiūnienės teigimu, gruzinų kalbos dėstymo idėja tapo reali po pernai

Koks Jūsų laisvalaikis, kaip jį leidžia­ te, kuo domitės?

Geriausias laisvalaikis man su knyga.

Visą klasikinę literatūrą, XIX a. romanus perskaičiau dar mokykloje - buvau nepasotinama literatūros rijikė, nors skaičiau tuo metu, kai nebuvo itin didelio pasirinkimo, mėgau ir lietuvių literatūros klasiką. Dabar man malo­ niausia yra skaityti ką nors nuostabaus iš XVI a. tyrinėjimų. Nuolatos ieškau tokių knygų, bet jų net ir pasauliniu mastu nėra itin daug. Domiuosi ir nau­ jausia literatūra, bet padėtis šioje sri­ tyje, mano supratimu, prastoka. Labai mėgstu XVII—XVI11 a. muziką, pati turiu muzikinį išsilavinimą, jei dirbu namie, dažniausiai klausausi muzikos. Mėgstu ir keliones. Stažuočių metu susižavėjau Italija, kuri tapo ir mano mokslinių interesų šalimi, tad ten stengiuosi nu­ važiuoti bent kartą per metus: patinka tyrinėti, atrasti įvairius Italijos miestus irjuose esančias turtingas bibliotekas.

Naująjį Senatą sudaro 41 narys: 32 Senato nariai, išrinkti kamieniniuose akademiniuose padaliniuose ir pagal mokslo sritis, taip pat Studentų atstovy­ bės nustatyta tvarka išrinkti 8 studentų atstovai ir rektorius. Senatas - vienas iš trijų universiteto valdymo organų. Jis sudaromas 4 metams.

RUGSĖJO 9 D. NAUJOJO SENATO POSĖDYJE:

• Patvirtintas Senato darbo reglamentas ir 2014-2015 m. darbo planas.

• Senato pirmininkės pavaduotoju slaptu balsavimu išrinktas prof. dr.

R. Baronas.

• Sudaryti trys nuolatiniai Senato komitetai ir paskirti jų pirmininkai: Mokslo komitetas (pirmininkė prof. habil dr. Z. A. Kučinskienė), Studijų komitetas (prof. habil. dr. G. Tamulaitis), Kokybės ir plėtros komitetas (doc. dr. T. Medaiskis).

Prof. dr. Nino Šarašenidzė VU studentams dėstys gruzinų kal­ bą kaip ne studijų programų dalyką

rudenį vykusios Gruzijos parlamento pirmininko p. Davido Usupašvilio ir jo delegacijos viešnagės VU. Planuojama minimali grupė -15 studentų.„Tikimės, kad gruzinų kalba sudomins ne tik Lietuvos studentus, bet ir taps patraukli j VU atvykusiems ERASMUS mainų programos studentams, o galbūt tokį gruzinų kalbos kursą bus galima pasiūlyti ir visuomenei", - svarstė ŪKI direktorė. „U. V." inform.

Teisės studentams - teisėjo profesija iš arti Rugpjūčio 27 d. Nacionalinės teis­ mų administracijos direktorė Reda Molienė irVilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas profesorius dr.

Tomas Davulis pasirašė bendradar­ biavimo sutartį.

Ja įtvirtintas abiejų institucijų siekis skatinti teisės mokslo ir praktikos su­ artėjimą, teisinių žinių plėtrą, bendra­ darbiauti, padedant užtikrinti sėkmin­ gą teismų sistemos ir akademinės bendruomenės veiklą, populiarinti teisėjo profesiją.

Nacionalinė teismų administracija irVilniaus universiteto Teisės fakulte­ tas keisis turima informacija, statisti­ niais duomenimis ir bendradarbiaus vykdant mokslinius tyrimus, rengs bendras konferencijas, diskusijas ir seminarus aktualiais teisės klausi­ mais. Teisės fakulteto studentams bus sudarytos galimybės atlikti praktiką Nacionalinėje teismų administracijoje, o pastarosis darbuotojai galės naudotis Teisės fakulteto specialistų konsultacijomis ir turima moksline literatūra. Ši sutartis žymi ir svarbaus mokslinio tyrimo projekto „Asmens teisės į civilinės bylos išnagrinėjimą per protingą laiką įgyvendinimo sąlygos" pirmuosius žingsnius. Nacionalinės teismų administracijos turimi duomenys apie teismų vykdomą veiklą (bylas, jų nagrinėjimo trukmę ir kt.) Teisės fakulteto mokslininkų projekto metu bus panaudoti siekiant ištirti esamą situaciją ir įstatymų leidėjui pateikti galimus siūlymus dėl sąlygų, užtikrinsiančių civilinių bylų išnagrinėjimą per protingą terminą. Mokslinio projekto rezultatus planuojama pristatyti 2016 m. žiemą.

Parengta pagal BNS inform.

universitas

4

K. Donelaičiui

vilnensis

2014 m. rugsėjis

Sugrįžęs Donelaitis

Mes su Donelaičiu kartu - jau 300 metų, Vilniaus universitetas - kone 200 metų. Į jį poetas įžengė vos Ka­ raliaučiuje pasirodė jo knyga pavadi­ nimu „Metų laikai". Ją skaitė Adomas Mickevičius ir Simonas Daukantas.

Nuomonės kone sutapo. Adomas: „Poema dėl turinio ir gražios išraiškos verta pagyrimo ir tuo dar turi būti mums ypač svarbi, kad yra tikras lietuvių liaudies papročių paveikslas"; Simonas, įsitikinęs, kad lietuvių kalba gali kurti kiekvienas, kas turi proto ir aukso plunksną Homero ar Vergilijaus, pridūrė: „Tą teisybę pagirtas dainius Donelaitis darodė savo garbingoj dai­ noj „Metų laikai"." Žavesys irįkvėpimas

lydėjo ne tik Lietuvos iškiliuosius vyrus.

Donelaitis jau byloja dvidešimčia pasaulio kalbų.

Greta mūsų, universiteto arkadoje, poetas prisėdo 1964-ųjų pabaigoje.

Bėgo metai. Apsiprato. Kas rytą rūpestingai pasitikdavo skubančius į paskaitas ir darbus, nebardavo, jei ko netesėjome, su viltimi išlydėdavo namo ir, nelygintTolminkiemio laikais, likdavo budėti ir laukti savo„viežlybųjų būrų". Šį pavasarį Donelaitis dingo.

Sunerimome, pasklido įvairios kalbos.

Vieni teigė jį matę šen, kiti - ten.

Esą lankęsis Vilniaus knygų mugėje.

Netikėjęs akimis, kai regėjęs savo „Metus" išleistus knygų knygomis, netikėjęs ausimis, kaijo poemą skaitė

j 1714 - 2014

200 hegzametro mėgėjų. Prezidentę išvydęs nustėręs ir skaitymo suma­ nytojo Gyčio Vaškelio pasiteiravęs: ar Aukštoji Kilnybė (taip kreiptasi anais laikais) kartu su visais ir su saulele vėl atkopdama budina svietą? Bet ir nusigandęs: „Metuose" tokių dalykų apie amtmonus atskleidęs... O juk ir šiais laikais amtmonų netrūksta.

Kitų žiniomis, netrukus Kristijonas ir gimtinės link pasukęs. Klaidžiojęs: Lazdynėliai pražuvę. Pamanęs: gal nuo laiko seni namai sunyko, šuliniai užako. Pasidžiaugęs kaimo laukuose suvešėjusiu ąžuolynu. Ąžuolais rūpin­ tis juk ir Prūsijos karalius įsakęs, ir jis pats iš sakyklos ne sykį baręs tą, kuris „aužuolus šulnus durnai sukapojęs // Duoną kept ar ką džiovyt į kakalį kiša!".

Dar Karaliaučių pasiekęs. Senojo universiteto rūmų neberadęs, miesto beveik nepažinęs, kalbų nesupratęs.

Praeivių klausinėjęs: argi Septynerių metų karas dar nesibaigė? Ar ciecorienė Jekaterina Antroji kariuomenės dar neišvedė? Labai norėjęs aplankyti Tolminkiemį. Veidas nušvitęs, vos iš tolo išvydęs bažnyčios ir klebonijos raudonus stogus. Duris varstęs, gal­ vą lingavęs. Susirūpinęs dėl skilusių čerpių ir sienos plyšių. Sakęs, kad dėl paramos remontui siusiąs prašymą Karo ir domenų rūmams Gumbinėje.

Ją karališkoji valdžia pareigingai skirianti. Nugirdome, kad prašymą,

V. Jadzgevičiaus nuotrauka

Prof. habil. dr. Domo Kauno kalba, pasakyta Kristijono Donelaičio paminklo atidengimo iškilmėse 2014 m. rugsėjo 1 d.

K. Donelaičio paminklo atidengimo iškilmės. Kalba prof. habil. dr. Domas Kaunas ir ne vieną, jau esąs parengęs.Tokius raštus, net pasitelkęs Biblijos išmintį, jis kūrė meistriškai. Juk prisimename skandalingąją bylą dėl Tolminkiemio žemių dalybų.

Prieš kelias dienas Donelaitis sugrį­ žo į universitetą. Tikėjome, kad grįš.

Pasitikome ne tuščiomis rankomis.

Dar velionis skulptorius Konstantinas Bogdanas poeto 250-ajam gimtadie­ niui buvo išvaizdų rūbą sukūręs. Nėjo

kaltė, kad ne iš tos medžiagos - stiklo plastiko - siuvo. Dėl jos nuogąstavo­ me ir penkiasdešimt metų paslaptyje laikėme. Ne juokai: du įsilinksminę studentai ims, nukels ir dar kur nors

nusineš... Nerimą išsklaidė Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įpras­ minimo komisija. Svarstė, teisingai nusprendė, sprendimą komisijos pirmininkė Irena Degutienė pasirašė ir Vyriausybės vadovui Algirdui But­ kevičiui įteikė, premjeras nesuabejojęs lėšų skyrė. Taip Bogdano Donelaitis bronzos rūbu pasipuošė. Jį, nors ir laiko spaudžiami, išliejo keturi pa­ tyrę meistrai skulptoriai: Ramūnas Alminas, Jonas Gencevičius, Vytautas Mikšionis ir Mindaugas Šnipas. Visiems

Donelaičio reikalo svarbą teisingai supratusiems ir pareigą atlikusiems iš širdies dėkojame.

Gyvenimo saulelei už debesies ritantis Donelaitis kartą užsirašė tokią mintį, nea­ bejotinai skirtą jaunam:„Aš iš prigimties buvau gyvo temperamento ir mokėjau dainuoti bei skambinti savo fortepijonu ir pianinu, bet skambindamas bei dai­ nuodamas būdavau moralus ir prisitai­ kydavau prie svečių, kad juos užimčiau. [...] Mes ir linksmindamiesi turime būti sektinu pavyzdžiu." C,Raštai", 1977, p.431) Šie žodžiai niekurgeriau neišsipildys, kaip

jaunystės ir išminties kupiname Vilniaus universitete. Literatūros klasikąskaitome, jaučiame, didžiuojamės, prisiimame par­ eigą ir atsakomybę jį remti ir patiems juo remtis.

Kristijonas Donelaitis ir jo paveldas šiandien svarbūs ne tik Lietuvoje

VU Komunikacijos fakulteto mokslininkai rugsėjo 25-26 d. dalyvaus tarptautinėje mokslinėje konferen­ cijoje „Kristijono Donelaičio epochos knygos kultūra daugiatautėje Prūsijos visuomenėje“.

Vokietijos, Norvegijos, Lenkijos, Latvijos ir kitų šalių mokslininkai kartu su lietuvių tyrėjais nagrinės K. Donelaičio ir jo amžininkų kūrybą, vertimus į kitas kalbas ir jų aplinkybes, supažindins su K. Donelaičio laikams suvokti svarbiais tyrimais.

Tai jau ne pirmas K. Donelaičiui skirtas renginys, prie kurio organiza­ vimo prisideda ar kuriame dalyvauja Komunikacijos fakulteto mokslininkai.

Pavasarį KF dekanas profesorius dr.

Andrius Vaišnys, profesorius habil. dr.

Domas Kaunas ir Filologijos fakulteto profesorė dr. Dainora Pociūtė-Abukevičienė lankėsi Jungtinių Amerikos Valstijų miestuose Čikagoje ir Niujorke,

kuriuose lietuvių bendruomenės pažy­ mėjo poeto 300 metų gimimo sukaktį.

K. Donelaičio paveldas - ir užsienio lietuvių rankose Mūsų mokslininkai Čikagoje ir Niu­

jorke dalyvavo minėjimuose ir skaitė paskaitas, susipažino su aktyviausiais užsienio lietuviais - bendruomenių pirmininkais, muziejų bei archyvų, saugyklų vadovais ir darbuotojais. „Kelionę pradėjome nuo Čikagos,

kuri nuo seno laikoma Amerikos lie­ tuvių sostine. Kaip ir anksčiau, dabar ten labai daug inteligentijos, veikia lietuvių galerijos, muziejai, šeštadieni­

nės mokyklos, taip pat - Lituanistikos tyrimo ir studijų centras, turintis ir archyvą, ir biblioteką. Svarbu pasa­ kyti, kad bendruomenės gyvenimą papildė ir pagyvino naujieji Lietuvos išeiviai - vadinamieji trečiabangininkai", - pasakojo prof. D. Kaunas. Čikagos lietuvių jaunimo centre

gyvensenoje. Prof. A. Vaišnys skaitė pranešimą apie Seimo paskelbtus me­ tus K. Donelaičio sukakčiai paminėti

vykusiame renginyje mokslininkai apsilankė K. Donelaičiui skirtoje parodoje, sudarytoje iš dviejų rin­ kinių: vieną jų pristatė dailininkai, interpretavę K. Donelaičio nagrinėtas temas, o kita buvo parengta remian­ tis Lituanistikos tyrimo ir studijų centro fondų medžiaga: „Užsienio lietuviai sukaupę daug reikšmingų lietuvių paveldo spaudos leidinių ir dokumentų: stebėtina, kad jų rinkiniuose yra išlikę ir reti 1891 m.

K. Donelaičio leidimo egzemplioriai su nežinomo autoriaus rašyta pra­ tarme", - apie užsienio lietuvių turi­ mus istorinius leidinius pasakojo D. Kaunas. Anot profesoriaus, tai - itin reti egzemplioriai, o Čikagos lietuvių

prof. D. Kaunas, priklausė dar pirmo­ sios bangos emigrantams. Ten vyko ir K. Donelaičiui skirtas minėjimas.

Bendruomenės namuose mokslinin­ kai apžiūrėjo ir jos turimą archyvą. „Saugyklose išsaugoti leidiniai, kurių dalis yra labai reti, sunkiai aptinkami Lietuvoje", - dalijosi įspūdžiais prof.

D. Kaunas. Beje, čia kalba pasisuko ne tik apie K. Donelaitį, bet ir apie lietuvių literatūros klasikę Žemaitę.

Delegacija susipažino su Žemaitės

archyve jų esama daugiau nei dviejų. Čikagoje mokslininkai skaitė pra­

nešimus. Prof. D. Kaunas pasakojo apie K. Donelaitį, jo svarbą, pristatė jo portretą, su sukūrimu susijusius arche­ ologinius radinius ir užduotį atlikusius asmenis. Prof. dr. D. Pociūtė-Abukevičienė apžvelgė K. Donelaičio epochos teologiją ir kaip ji reiškėsi žmonių

ir jiems skirtą lituanistikos programą.

Nukeliavę į Niujorką, mokslininkai apsistojo Manhetene, kur yra įsikūru­ si Susivienijimo lietuvių Amerikoje būstinė. Šis pastatas, kaip pažymėjo

proanūke, o ši papasakojo istoriją apie tai, kaip Pirmojo pasaulinio karo metu rašytoja lankėsi Amerikoje ir ten išleido savo knygą.

Mintys no kelionės: apie K. Donelaičio svarbą ir lietuvių paveldą „K. Donelaičio minėjimai ir jų pa­ skatintos diskusijos, iškelti klausimai, pristatytos parodos ir koncertai parodė, kad jis yra svarbus ne tik Lietuvoje, kur vyksta jo sukaktuvių metų programa,

parengta Lituanistikos tradicijų ir pa­ veldo įprasminimo komisijos, bet ir už­ sienyje: lietuvių bendruomenių atstovai aktyviai prisijungė prie šios sukakties minėjimo", - pabrėžė prof. D. Kaunas.

Jo nuomone, tai patvirtina faktą, kad K. Donelaičio minėjimo tradicija ir gyvybingumas yra ilgaamžiai. Tokias tendencijas profesorius pamatė susiti­ kęs ne tik su aktyviausiais lietuvių ben­ druomenių atstovais, bet ir su parodų, minėjimų, paskaitų lankytojais, kurie ėjo į koncertus, žiūrėjo pasirodymus ir parodas, vartė leidinius, domėjosi paskaitomis. Kai kurie lankytojai patys atsinešė šiuolaikinių K. Donelaičio lei­ dinių ir išreiškė norąjuos padovanoti. Čia mokslininkams buvo iškeltas

klausimas apie JAV lietuvių saugomą lituanistinį paveldą. „Kelionės metu, aplankius keletą archyvų, muziejų, kuriuose užsienio lietuviai saugo didelius archyvinio ir spausdintinio paveldo išteklius, kilo daug diskusijų apie tai, kur tokio paveldo vieta ir kas su juo turėtų būti daroma toliau", pasakojo prof. D. Kaunas. Profeso­ riaus asmenine nuomone, dabartinė politinė padėtis neskatintų gabentis paveldo išteklių į Lietuvą, nes jiems gali kilti grėsmė.

Profesorius svarstė, kad tikriausiai derėtųjį skaitmeninti ir suskaitmenintas versijas pristatyti Lietuvos ir kitų šalių tyrėjams.„Kai pamatysime, kad Čikagoje

ar Niujorke lietuvių skaičius sparčiai mažėja, tada ir galvosime, ką daryti su visu jų turimu lietuviškuoju turtu - ne­ įkainojamomis knygomis, laikraščiais, žurnalais, kitais leidiniais, rankraštiniais dokumentais ir nuotraukomis. Dabar liū­ dna lemtis dar negresia: matyti užsienio lietuvių bendruomenės pasiryžimas ir galimybės rūpintis paveldu", - pasakojo prof. D. Kaunas.

Jis pabrėžė, kad leidinių ir doku­ mentų saugotojų yra, jie puikiai atlieka savo darbą, tačiau reikia ieškoti dau­ giau tyrėjų. Profesorius iškėlė mintį,

kad į Ameriką galėtų nuvykti VU KF mokslininkai ir magistrantai, kurie dokumentus parengtų nuosekliems tyrimams.„Galbūt galima suformuluoti labai aktualias temas, pagal kurias dirbtų mokslininkai, o vėliau jie savo darbo rezultatus publikuotų Lietuvos ir užsienio mokslo žurnaluose", svarstė profesorius. Toks darbas būtų naudingas ne tik Lietuvos mokslui, studijuojančiam jaunimui, bet ir visuo­ menei - suskaitmeninti paveldo ište­ kliai pasiektų ir interneto erdvę, taptų prieinami visiemsjais besidomintiems.

Tarptautinę mokslinę konferenciją „Kristijono Donelaičio epochos knygos kultūra daugiatautėje Prūsijos visuo­ menėje“ organizuoja Vilniaus univer­ sitetas ir Lietuvos mokslų akademija, remiami VU KF. KF inform.

universitas

vilnensis

2014 m. rugsėjis

mokslas s

Tarptautiniame gyvybės mokslų forume VU pristatė savo pasiekimus Biotechnologijų, medicinos ir farmacijos sričių pažangai apžvelgti, pasidalyti sukauptomis žiniomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ rugsėjo 10-12 d. vyko tarp­ tautinis forumas „Life Sciences Baltics 2014“. Jame Vilniaus universiteto mokslininkai pristatė savo veiklą, svarbiausius gyvybės mokslų pasiekimus Šalia JGMC bus įkurtas Biotech­

Izabelė ŠVARAITĖ, Agnė GRINEVIČIŪTĖ Gamtos mokslų fakulteto (GMF) dekanas prof. habil. dr. Osvaldas Rukšėnas, apibūdindamas VU ekspo­ ziciją, pabrėžė, kad fakultetas siekia supažindinti su dviem pagrindiniais dalykais. Pirmasis - su biotechnolo­ gijomis ir biofarmacija susijusios stu­ dijų programos, antrasis - atliekamų tyrimų temos ir jų rezultatai.

Forumo dalyviai ir svečiai galėjo su­ sipažinti su Saulėtekyje kylančiu Jung­ tiniu gyvybės mokslų centru (JGMC).

Pagrindinis projekto tikslas - sukurti gyvybės mokslų tyrimų irstudijųcentrą, skirtą biotechnologijos ir molekulinės medicinos mokslinių tyrimų, studijų ir technologinės plėtros reikmėms.

Anot GMF Botanikos ir genetikos katedros vedėjo prof. habil. dr. Juozo Rimanto Lazutkos, JGMC yra visko, kas pristatoma„Life Sciences Baltics 2014" VU ekspozicijoje, kevalas. „Tai kylantis technologiškai modernus pastatas, kurio esmė - ten dirbantys žmonės. Tai mokslininkai, studentai, institutų atsto­ vai, kurių dauguma dalyvauja šiame forume. Labai svarbus bendradarbiavimas su verslu. Čia pat yra UAB„Thermo

Fisher Scientific Baltics" stendas, prie kurio stovi mano studentai", - džiaugėsi prof. habil. dr. J. R. Lazutka.

nologijų verslo inkubatorius. Pasak profesoriaus, planuojama, kad jame galėtų įsikurti 7-8 nedidelės jaunos jmonės.„Didelės kompanijos paprastai prasideda nuo kelių žmonių ir, jei ne­ generuosime mažų įmonių, šis srautas gali nutrūkti", - aiškino GMF Botanikos ir genetikos katedros vedėjas.

Verslo ir mokslo bendradarbiavi­ mą taip pat stiprins JGMC Atviros prieigos centras (APC). „Siekėme, kad prie įrangos, pirktos iš struktū­ rinių fondų lėšų, Lietuvos ir užsienio mokslininkams, verslininkams būtų suteikta laisva prieiga", - teigė VU mokslo ir inovacijų direktorė Vida Lapinskaitė. JGMC APC apima keturis VU padalinius - Biotechnologijos ir Biochemijos institutus, GMF bei Me­ dicinos fakultetą. Tarp JGMC APC par­ tnerių - žinomos Europos ir Lietuvos įmonės - UAB„Thermo Fisher Scientific Baltics", Suomijos„Medix Biochemica", Jungtinės Karalystės „Abcam", Lietuvos UAB „Profarma", UAB „Bal­ tymas", UAB„IMD technologies" ir kt.

Biotechnologijos instituto ekspo­ zicijos dalyje pateikiamos instituto mokslininkų tyrimų sritys ir nauja rekombinantinių selenoproteinų gamybos technologija. Grafikais, brė­ žiniais ir nuotraukomis pristatomi Baltymų-nukleorūgščių sąveikos tyrimų, DNR modifikacijos tyrimų, Eukariotų

VU Biotechnologijos instituto stendų pristato Biotermodinamikos ir vaistų tyrimo skyriaus vedėjas dr. Daumantas Matulis

VU doktorantai Audrius Laurynėnas (dešinėje) ir justinas Daugmaudis, įsteigę įmonę UAB „Ubique calculus“, jau sukūrė eksperimentinių duomenų analizės ir parametrų skaičiavimo programą

Forume buvo galima ne tik pabendrauti su mokslininkais, bet ir įvairiais pa­ vidalais pamatyti jų kuriamus produktus

VU Biotechnologijos instituto DNR modifikacijų tyrimų skyriaus vedė­ jas prof. habil. dr. Saulius Klima­ šauskas papasakojo apie selenocisteino išskyrimo būdus genų inžinerijos, Imunologijos ir ląs­ telės biologijos, Biotermodinamikos ir vaistų tyrimų bei Bioinformatikos skyriai. „Selenocisteino išskyrimui naudojame visai kitą mechanizmą nei ląstelė. Galime pagaminti bet kurį baltymą, j kurio struktūrą įvedama ši reta amino rūgštis", - tvirtino DNR modifikacijų tyrimų skyriaus vedėjas prof. habil. dr. Saulius Klimašauskas.

Informacija apie savo veiklos ypa­ tumus dalijosi ir Biochemijos institu­ tas. Pasak jo direktoriaus dr. Kasčio Krikštopaičio, per ilgus darbo metus susiformavo dvi pagrindinės kryptys: baltymų, fermentų struktūros, funkcijų ir panaudojimo tyrimai ir tyrimai, susiję su genų struktūros, raiškos bei ląstelių signalinių sistemų veikimo klausimais.

Institute atliekami biochemijos, bi­ otechnologijos, biofizikos, chemijos mokslo krypčių moksliniai tyrimai ir eksperimentinės plėtros darbai. Šiame forume dalyvavo ir trys šiemet Vilniaus universitete gimu­ sios pradedančiosios įmonės: UAB „Ubique calculus", UAB „Nanoavioni­ ka" ir UAB„Bioanalizės sistemos".

Pirmasis bendrovės „Ubique cal­ culus" (liet. Skaičiavimai visur) su­ kurtas produktas - eksperimentinių duomenų analizės ir parametrų

UAB „Nanoavionika“ marketingo vadovo Lino Sargaučio teigimu, jau kuria­ mas antrasis VU palydovas „LituanicaSAT-2“ skaičiavimo programa. „Ji nustato reakcijų greičius: kaip greitai vienas reagentas virsta kitu arba kaip greitai įvyksta tam tikra reakcija? Kas vyksta kolboje, galima aprašyti paprastomis cheminės reakcijos lygtimis. Eksperi­ mentiniai duomenys aprašomi tam tikra schema ir tam tikromis greičio konstantomis. Jos fundamentaliai įdomios tuo, kad jeigu žinome, kaip greitai vyksta vienas ar kitas procesas, galime jį valdyti. Pavyzdžiui, galime nuspręsti, per kiek laiko vienas ar kitas vaistas bus pašalintas iš orga­ nizmo", - pasakojo vienas įmonės įkūrėjų, VU Matematikos ir informa­ tikos fakulteto doktorantas Justinas Daugmaudis. Jį papildė bendrovės direktorius, VU Biochemijos instituto doktorantas Audrius Laurynėnas, pateikdamas ebolos viruso atvejį: „Iš tikrųjų Pasaulio sveikatos organizacija

UAB „Bioanalizės sistemos“ direktorius dr. Marius Dagys pademonstra­ vo prietaisą, nustatantį šlapalo, gliukozės, natrio ir kalio koncentraciją

neapgaudinėja, kalbėdama apie šio viruso plitimo mastą. Manoma, kad bus sudėtinga su juo susitvarkyti. Iš mūsų grafiko galima pasakyti, kad epidemija truks gana ilgai, jeigu atitinkamos organizacijos jos nesu­ stabdys. Dabar ši epidemija įgauna eksponentinį augimo mastą."

UAB „Nanoavionika" žinoma vieno pirmųjų lietuviškų palydovų „LituanicaSAT-1" projektu. „Kadangi jis buvo sėkmingas, pamatėme nišą nanopalydovų komponentų ir programinės įrangos komercializavimui. Orientuosi­ mės j Vakarų Europos šalis, JAV, galbūt Artimuosius Rytus. Pastebėjome dar vieną rinkos nišą - Rytų Europą. Joje nanopalydovai dar nėra itin gerai atras­ ti", - teigė Linas Sargautis, šios bendro­ vės marketingo vadovas. Jis atskleidė, kad UAB„Nanoavionika" prisideda prie antrojo VU palydovo „LituanicaSAT-2" kūrimo. Jis turėtų tirti žemąjį termosferos (apie 100 km nuo Žemės) sluoksnį, o į orbitą šį palydovą planuojama paleisti 2016 m. antrąjį ketvirtį kartu su 49 kitų šalių nanopalydovais.

UAB „Bioanalizės sistemos" di­ rektorius dr. Marius Dagys forume demonstravo prietaisą, iš, tarkime, vieno kraujo pavyzdžio nustatantį keturių parametrų - šlapalo, gliuko­ zės, natrio ir kalio - koncentraciją. „Mums reikia dar šiek tiek investicijų, kad įrengtume gamybos liniją, at­ liktume sertifikavimą. Manome, kad prietaisas atsipirks, nes konkurentų šiuo metu nėra. Mūsų pirkėjai bus medicinos įstaigos, hemodializės centrai, teikiantys kraujo valymo paslaugas", - įsitikinęs mokslininkas.

Jis su savo komanda paskaičiavo, kad Lietuvoje tokių prietaisų reikėtų apie 180, Europos Sąjungoje - apie 45 000.

E. Kurausko nuotraukos

universitas

6

vilnensis

kronika

2014 m. rugsėjis

Pradėjome mokslo ir studijų metus Pakelta universiteto vėliava, atidengtas paminklas mūsų grožinės literatūros pradininkui Kristijonui Donelaičiui, bendruomenės eisena sostinės gatvėmis ir iškilmės Didžiajame kieme - taip nau­ juosius studijų ir mokslo metus pradėjo Vilniaus universitetas.

Iškilminga „Initium semestri“ Didžiajame kieme Skanduodama „Alma mater", stu­ dentų procesija pasiekė Vilniaus universiteto Didįjį kiemą. Istorijos fakulteto dekanas prof. dr. Rimvy­ das Petrauskas įnešė VU rektoriaus skeptrą, Filosofijos fakulteto dekanas prof. dr. Arūnas Poviliūnas - didįjį VU antspaudą. Šv. Jonų bažnyčios

varpas ir K. Donelaičio eilės subūrė

Izabelė ŠVARAITĖ

Nuo euro iki katinų Rugsėjo 1-ąją sostinės senamiestį Gedimino prospektą, Šventaragio ir Pilies gatves - nuspalvino žaismingi ir išradingi studentų transparantai, kostiumai, kita fakultetų atributika.

Išdažytais veidais, įvairiaspalviais apdarais ir gera nuotaika apsiginkla­ vę studentai stebino ant šaligatvių išsirikiavusius vilniečius bei miesto svečius.

Reaguodami j nūdienos aktuali­ jas, Ekonomikos fakulteto auklėti­ niai puikavosi plakatu „Euras kiše­ nėj - litas širdy!". Gamtos mokslų fakulteto studentus iš minios skyrė žalios plaukų sruogos. Nesunku atspėti, kurio fakulteto atstovai naujų mokslo metų pradžią pasitiko užrašu „Istorijos Studentų Tvarkos Ordinas Rekomenduoja Ieškoti Jogailos Alaus!". Virš triukšmingos minios iškilo sugipsuotas fizikas. Patupdę į sostą, studijų draugai vargšelį iškėlė virš žygiuojančių studentų. O jei žvilgsnis užkliuvo už jaunuolių,

apsigobusių Ukrainos vėliavomis, ne­ sijaudinkite, ne karas - tai ERASMUS programos merginos.

Ne mažiau žavūs ir linksmi aidėjo fakultetų šūkiai. „Myliu tėtį, myliu mamą, o labiausiai MIF dekaną!",„Keturios kojos, uodega, ausys stačios, MIF - jėga! Ar girdi tu, ar matai MIF'o eina katinai!" - skandavo ūsuoti Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) studentai. „Nuo jūros iki jūros skambės mūsų bandūros. Istorijos nieks neklastos, o kas klastos, tas gaus lazdos!" - praeivius perspėjo jaunieji istorikai.

Kažin ar buvo Vilniuje labiau už­ sidegusių ir euforijoje paskendusių žmonių nei pirmą kartą eisenoje dalyvavę pirmo kurso studentai. „Ši

Rugsėjo 1 -oji visai kitokia. Mokykloje sveikinimo kalbą rėždavo direktorė, dabar - Prezidentė", - entuziastingai įspūdžiais dalijosi būsimasis istorikas Erykas Tatolas. „Mokykloje tu buvai kažkas - abiturientas, o čia - tik pra­ dedantysis! Nauja košė, nauji žmonės, naujas stresas. Mano širdy -reivas!“ energija tryško mokslus Olandijoje dėl VU metusi Komunikacijos fakul­ teto fuksė Meilė Pečiulytė.

visus Didžiajame kieme ir iškilmingai paskelbė studijų metų pradžią. „Šios dienos vertė ir prasmė yra labai simboliška. Vakarykščiams abi­

turientams -tai naujų darbų ir gyve­ nimo kelio pradžia, kitiems - pradėtų darbų tąsa. Kai į bendruomenę įsilieja žinių ištroškusių, jaunų žmonių būrys, universitetas tarsi feniksas kasmet at­ gimsta", - susirinkusiuosius sveikino I. e. rektoriaus pareigas prof. habil. dr.

Jūras Banys.

Laikinasis universiteto vadovas džiaugėsi pirmakursiais ir dalijosi ateities planais. „Tikimės, kad šiais mokslo metais bus atidaryti Nacionalinisfiziniųirtechnologijos mokslų ir Gyvybės mokslų centrai. Rengiami projektai statyti Medicinos, Matema­ tikos ir informatikos, Chemijos fakul­

tetus. Mūsų visų užduotis - ne tik sėkmingai užbaigti šiuos projektus, bet ir efektyviai panaudoti sukurtą infrastruktūrą", - sakė prof. J. Banys.

Jo sveikinime nuskambėjo ir šiandien ypačaktuali lietuvybės ir valstybingu­ mo tema: „Vilniaus universitetas per

amžius buvo ir lietuvybės, ir Lietuvos savimonės šaltinis. Šiandien, kai Ru­ sijos diplomatai, konsulai ir Rusijos

Šiemet universiteto vėliavą pakėlė Istorijos fakulteto dekanas prof. dr. Rim­ vydas Petrauskas valdžia begėdiškai meluoja visam pasauliui ir pradeda perbraižyti Eu­ ropos sienas, mūsų visų užduotis yra išlaikyti valstybingumą, lietuvybę ir valstybės ateitį." Į „Initium semestri" iškilmes su VU kepuraite atskubėjęs VU alumnas, Vilniaus miesto meras A. Zuokas svei­ kindamas susirinkusiuosius pacitavo poetą Justiną Marcinkevičių, kurio žodžiai turėtų įprasminti šią iškilmin­ gą akimirką: „Pabandykime suprasti

Studentų veiduose - šventinė nuotaika

Klasika ir modernumas

■ . ~ 3

į fe. I gį,. x J « oiU: *

Iškilminga „Initium semestri“ ceremonija Didžiajame kieme

Asmenukė su kurso draugais

gyvenimą kaip pareigą: kaip žmogaus pareigą žmogui, kaip žmogaus pa­ reigą visuomenei, kaip visuomenės pareigą žmogui, kaip saulės pareigą žemei, kaip tėvų pareigą vaikams, kaip dirbančiojo pareigą darbui, kaip mūsų pareigą tiesai ir ištikimybei, kaip mokslininko pareigą mokslui, kaip poeto ištikimybę ir pareigą poezijai, kaip pareigą gėriui ir grožiui, kaip pareigą Tėvynei, kaip pareigą šiai dienai ir rytdienai.To ir palinkėčiau."

universitas

vilnensis

2014 m. rugsėjis

Pirmakursiai prisiekė siekti mokslo šviesos, VU įgytas žinias skirti savo kraštui ir pasauliui, mylėti ir gerbti dėstytojus ir visą universiteto ben­ druomenę, galiausiai savo triūsu ir darbais garsinti Tėvynę Lietuvą.

Rugsėjo 1-osios iškilmėse koncer­ tavo VU meno kolektyvai: pučiamųjų

orkestras „Oktava" ir choreografinė grupė, akademinis choras „Gaudeamus", folkloro ansamblis „Ratilio", eiles skaitė teatro trupės„Minimum" aktoriai, dainavo Ekonomikos fa­ kulteto trečiakursė Gabrielė Senkevičiūtė.

V. Jadzgevičiaus nuotraukos

kronika ?

Sniadeckių palikuonys sugrįžta prie giminės ištakų Liepos pradžioje Vilniaus universitete lankėsi žymių XIX a. mokslininkų profesorių Andriaus ir Jono Sniadeckių palikuonys.

Sniadeckių šeimos palikuonys susitiko su VU 1. e. p. rektoriumi prof. habil. dr. Jūrų Baniu

Nijolė BULOTAITĖ Varšuvoje gyvenantis Krzysztofas Sniadeckis-Lempke, Andriaus Sniadec­ kio sūnaus Jozefo Konstantino vaikaitis, kreipėsi į VU maždaug prieš metus, ieš­ kodamas medžiagos apie savo šeimos šaknis. Užsimezgė susirašinėjimas, kurio rezultatas buvo šeimos apsilankymas Vilniuje. K. Sniadeckis-Lempke panoro parodyti žmonai ir trims savo atžaloms vietas, kur XIX a. garsėjo jų giminės var­ das: Vilnių ir Jašiūnus. (Profesorius Jonas Sniadeckis - astronomas, matemati­ kas - bu vo VU rektorius 1807-1815 m., atsistatydinęs įsikūrė Jašiūnuose. An­ drius Sniadeckis buvo chemijos profe­ sorius, gydytojas, Vilniaus medicinos draugijos pirmininkas.)

Sniadeckių palikuonys lankėsi VU centriniuose rūmuose, susitiko su I. e. rektoriaus pareigas prof. habil. dr. Jūrų Baniu, bibliotekos generaline direktore Irena Kriviene, muziejaus direktoriu­ mi dr. Ramūnu Kondratu. Specialiai šia proga bibliotekos darbuotojai svečiams surengė nedidelę parodą ir supažindino su mūsų bibliotekoje sau­ gomu profesorių Sniadeckių palikimu.

Svečiai apžiūrėjo Vilniaus medicinos draugijos statuto projektą su 15 narių steigėjų parašais, iš kurių vienas - And­ riaus Sniadeckio, Imperatoriškosios

Peterburgo medicinos-chirurgijos aka­ demijos garbės nario diplomą, išduotą medicinos daktarui valstybės tarėjui Andriejui Sniadeckiui, bibliotekoje saugomą susirašinėjimą tarp brolių

Andriaus, Jono ir Juozapo, Juozapo Sniadeckio laiškus Mykolui Balinskiui, Vilniaus medicinos draugijos albumą su VU profesorių, draugijos narių ir garbės narių atvaizdais. Šeima aplankė buvusį VU Chemijos kolegijos pastatą, kuriame dabar įsi­ kūrusi Švietimo ir mokslo ministerija. Čia specialiai įrengtoje modernioje chemijos laboratorijoje paskaitas skaitė ir eksperimentus atliko Andrius Sniadeckis. Svečius maloniai priėmė ir buvusią chemijos laboratoriją bei kitas ministerijos patalpas aprodė vicemi­ nistras doc. dr. Rimantas Vaitkus, kuris pats labai domisi chemijos profesoriaus A. Sniadeckio palikimu. Kitą dieną svečiai lankėsi VU Chemijos fakultete, apžiūrėjo A. Sniadeckio vardu pava­ dintą auditoriją, kalbėjosi su fakulteto dekanu prof. habil. dr. Aivaru Kareiva apie planus įamžinti A. Sniadeckio at­ minimą įsteigiant vardines stipendijas gabiausiems fakulteto studentams.

K. Sniadeckis-Lempke papasa­ kojo apie sudėtingą šeimos likimą

Antrojo pasaulinio karo metais, kai per Varšuvos sukilimą sudegė visas turimas turtas, dokumentai, archyvas.

Linksmų, originalių ir išradingų universiteto studentų veiduose švietė šypsenos Šiemet Vilniaus universiteto duris pravėrė 3448 bakalauro ir vientisųjų studijų bei 1758 magistrantūros pirmo kurso studentai. Tarp stojančiųjų į

bakalauro ir vientisąsias studijas populiariausios programos - medicina, programų sistemos, teisė, ekonomika, politikos mokslai, skandinavistika.

Į VU įstojo daugiausia - beveik trečdalis visų šalies valstybės finansuo­ jamų studentų. Lietuvos universitetų studijų programų dešimtuke - net

penkios VU programos, pritraukusios daugiausia valstybės finansuojamų studentų. Daugiau nei pusė geriausiai valstybinius brandos egzaminus išlaikiusių moksleivių studijuos Vilniaus universitete.

Studijas Vilniaus universitete pradėjo ir 540 studentų iš daugiau nei 50 pasaulio šalių. Iš viso VU studijuoja daugiau kaip 700 studentų už­ sieniečių.

Šiemet Vilniaus universitete iš viso studijuos per 20 000 studentų.

Svečiai apžiūri parodą ir susipažįsta su mūsų bibliotekoje saugomu profeso­ rių Sniadeckių palikimu

Išliko tik keletas šeimos nuotraukų ir dokumentų. Vienas iš jų pasirodė labai įdomus. K. Sniadeckis-Lempke parodė depozitinį raštą, išduotą And­ riaus Sniadeckio proanūkiui Henrikui Sniadeckiui (K. Lempke's seneliui), patvirtinantį, kad Stepono Batoro universiteto muziejus iš jo depozito teisėmis gavo Andriaus Sniadeckio gydytojo laikrodį ir Jono Sniadeckio tabokinę. Pateikiamas ir smulkus daiktų aprašas, iš kurio sužinome, kad laikrodis auksinis, o jį atidarius matyti išgraviruotas įrašas: Jędrzej Sniadecki 1768-1838. Detaliai aprašyta ir ema­ liuota tabokinė. Šis raštas liudija, kad depozitas suteikiamas metams su teise pratęsti.Taip pat nurodoma, kad Henriko Sniadeckio mirties atveju depozito teises perima sesuo Liudvika Zanievvska, brolis Romanas Sniadeckis ir sūnus Andrius Sniadeckis, kai sulauks pilnametystės. Raštas datuotas 1939 metų birželio 30 diena. Laikrodžio ir tabokinės likimas nežinomas.

Baigdami savo kelionę po atmin­ tinas šeimai vietas svečiai aplankė ir Jašiūnus, apžiūrėjo už ES struktū­ rinės paramos fondų ir Šalčininkų savivaldybės lėšas restauruojamus rūmus. Šiuose rūmuose bus įkurtas

muziejus, kurio koncepciją rengia ir jos įgyvendinimo galimybes siūlo Vilniaus universitetas.

K. Sniadeckis-Lempke ir jo šeimos nariai džiaugėsi išsaugotu Sniadeckių atminimu ir teigė, kad Lenkijoje jie prisimenami ne taip dažnai. Visos su Sniadeckių giminės iškilimo lai­ kotarpiu susijusios vietos dabar yra Lietuvos teritorijoje, todėl čia išliko ir ryškiausi jų atminimo ženklai. Jo mo­ tina du kartus buvo kviesta į Andriaus Sniadeckio vardu pavadintų mokyklų atidarymą. Sniadeckiai prisimenami ir lenkų mokyklose dėstant apie Adomą Mickevičių ir jo epochą.

K. Sniadeckis-Lempke, kuriam pa­ garbą šeimos praeičiai ir savo šaknims įdiegė motina Marija Antonina Sniadecka, tikisi, kad ir jo vaikai išsaugos atmintyje įspūdžius apie Sniadeckių veiklą ir atminimą Lietuvoje, ypatin­ gus ryšius su Lietuva, gerbs ir saugos turtingą šeimos istoriją.

V. Jadzgevičiaus nuotraukos

universitas

8

vilnensis

fakultetuose —

2014 m. rugsėjis

Virtuali mokymosi aplinka - išsigel­ bėjimas ir dėstytojams, ir studentams Anksčiau, kol nebuvo bendros sistemos, dalis dėstytojų naudojosi įvairiais kitais elektroniniais įrankiais.

Matematikos ir informatikos fakulteto akademinių reikalų prodekanas Linas Butėnas teigia, kad tokios sistemos atsiradimas paskatino atsisakyti vi­ suomenei atvirų„Wiki" sistemų. „Jau seniai ieškojau kokios nors

virtualios mokymosi aplinkos, ku­ rioje galėčiau dėti studentų darbus,

Vilniaus universiteto virtuali mokymo­ si aplinka (VMA) yra efektyvus įrankis studentams ir dėstytojams studijų pro­ cese. Vis dėlto VU elektroninių studijų ir egzaminavimo centro statistika rodo, kad šia jau penkerius metus gyvuojančia sistema naudojasi dar nedaug dėstytojų.

rašyti atsiliepimus, balus. Prieš tai buvo įvairių kitų sistemų bandymų,

tačiau vėliau pats savo serveryje nutariau išmėginti moodle sistemą.

Ja naudojausi vos metus, kadangi ji buvo įdiegta visame Vilniaus univer­ sitete", - apie sėkmingą perėjimą prie VMA kalbėjo MIF prodekanas.

VMA pranašumą prieš kitas sis­ temas išskyrė ir Chemijos fakulteto Taikomosios chemijos katedros vedė­ jas dr. Rimantas Raudonis - čia duo­ menys yra prieinami tik dėstytojams ir studentams, tad jie yra saugūs ir negali patekti į kitų rankas.

Studentai tikina, kad naudotis VMA yra kur kas patogiau, nei gaišti savo laiką ieškant informacijos įvairiuose kituose informacijos kanaluose. Visą su kursu susijusią medžiagą galima

medžiaga, gaunama per paskaitas, seminarus, pratybas. „Seniau, būda­ vo, laboratoriniams darbams išleidi

ir valandos, paskui sistema automa­

knygutę, o norėdamas ją pakeisti ne­

tiškai užsidaro. Vertinant studentų

begali, nes ji jau išspausdinta. Dabar

atliktas užduotis jas galima bendrai

gali sugalvoti ką nors naujo ir iškart

susumuoti. Formulę, kuria skaičiuoja­

koreguoti, papildyti. Tai labai palen­

mi balai, dėstytojas gali įrašyti kokią

gvina darbą ateinantiems metams.

tik nori, taip pat gali nustatyti mini­

Studentams nereikia konspektuoti

malią bei maksimalią karteles. Pačiam

medžiagos, taigi jie aktyviau daly­

skaičiuoti dėstytojui nereikia - už jį šį

vauja užsiėmimuose", - sistemos

darbą atlieka sistema.

privalumus vardijo R. Raudonis. pasiekti vienoje vietoje - į VMA gali­ ma įkelti kursų programas, paskaitų ir seminarų literatūrą, orientacinius klausimus ir egzaminuoti studentus elektroniniu būdu. Dėstytojų požiūriu tai geriausias įrankis naujam kursui

dėstyti. „Niekuomet per pirmus metus

nepavyksta geras kursas. Kai dėsty­ tojas įkelia medžiagą, gali stebėti, kas blogai, kuri tema netinkama, perkelti, panaikinti ir kitais metais turėti jau patobulintą kursą, padėti pagrindą ilgalaikiam ir kokybiškam dėstymui", - argumentais dalijosi VU ESEC direktorius dr. Saulius Preidys.

Egzaminuojant studentus elektro­ niniu būdu yra galimybė pamatyti,

kurie klausimai studentams buvo per lengvi ar per sunkūs. Automatiškai

skaičiuojamas balų pasiskirstymas, galima apskaičiuoti dalinius balus.

Galima riboti, iš kokių kompiute­ rių studentai turi galimybę laikyti

galima pažymėti, kad namų darbo įkėlimo laikas yra iki tam tikros datos

Naujienų forume studentai gali

VMA taip pat yra puiki pagalba

paklausti, kas jiems buvo neaišku per

dėstytojui stebint ir analizuojant stu­

seminarą ar paskaitą, ten galima per­

dentų mokymąsi. Kai vyksta grupinis

kelti diskusiją apie studentų darbus,

darbas, sistemoje galima matyti, kiek

jų jvertinimus.Tai reiškia, kad į sistemą

kartų studentai prisijungė prie siste­

galima kelti ir rašto darbus, juos iškart

mos, kaip studentai domėjosi įkelta

komentuoti ir vertinti.

egzaminą, tad to padaryti iš namų dėstytojo pageidavimu studentai ne­ gali. Dėstytojas turi galimybę pildyti

medžiaga ir ar ji buvo perskaityta.

Dėstytojai turi galimybę pateikti

„Iš grupėje esančių keturių žmonių

net ir vaizdinę medžiagą.„Kartą teko

visada atsiranda vienas, kuris mokosi

išvažiuoti į konferenciją Briuselyje.

testus naujais klausimais, o egzamino

paskutinę dieną. Ginantis projektą, aš

Negalėjau dalyvauti paskaitoje, tad

metu šie klausimai būna sumaišomi atsitiktine tvarka, tad nusirašyti, net ir matant greta esančiame ekrane tą

klausinėju tų studentų, kurie iš esmės

ją įrašiau. Studentai ją peržiūrėjo ir

patį laikomą egzaminą, galimybių praktiškai nėra.

VMA galima naudoti ir kaip elektro­ ninį konspektą. Tai visa dalyko studi­ joms surinkta elektroninė mokymo

neprisidėjo prie darbo. Visas kursas

paskaitos neprarado. Turime visą

stebėjosi, kaip dėstytojas sugebėjo

įrangą, galimybes, kad dėstytojas

„prigauti" studentus, kol jiems neat­

savo paskaitą galėtų įrašyti net iš

skleidžiau savo metodo", - pasakojo

savo darbo vietos kartu su visomis

S. Preidys.

turimomis skaidrėmis", - patirtimi

Be šių funkcijų, sistemą galima

naudoti ir namų darbams. Pavyzdžiui,

dalijosi S. Preidys.

VU SA inform.

Filosofai vertimo seminare nevertė tekstų iš anglų kalbos Rugpjūčio 8-10 d. Senosios Gegužinės ūkyje ( Kaišiado­ rių rajone) vyko jau šeštasis filosofinio teksto vertimo vasaros seminaras, kuriame dalyvavo margas būrys įvai­ rių pakopų filosofija besido­ minčių studentų iš įvairių akademinių institucijų. Šeštajame filosofinio teksto vertimo vasaros seminare daly­ viai mokėsi ne tik vertimo paslapčių, bet ir atsakingo požiū­ rio į vertimus

Šiemet seminaras buvo kiek netradicinis - pirmąsyk neversta iš anglų kalbos. Antikine filosofija besidomin­ tieji iš senovės graikų kalbos vertė Pindaro gnominius fragmentus, kuriuos galima laikyti vienu filosofiškiausių ikiklasikinės graikų lyrinės poezijos pavyzdžių. Gnomi-

nė poezija yra svarbus ankstyvosios graikų literatūros žanras, kuriuo parašyta nemaža dalis ikisokratiškosios filosofijos ir filosofiškos lyrinės poezijos.

Antroji studentų grupė iš vokiečių kalbos vertė vokiečių romantizmo klasiko Friedricho Schlegelio „Apie filosofiją. Dorotėjai" fragmentus. Šiame tekste, parašytame laiško

žmonai forma, F. Schlegelis koncen­ truotai išsako daugelį romantinės filosofijos idėjų, aptaria filosofijos ir poezijos santykį.

Seminare kelta keletas tikslų: iš­ mokti teksto užsienio kalba akade­ minės analizės įgūdžių, atsakingo ir kritiško požiūrio į vertimus, akcen­ tuoti lietuviškos terminijos kūrimo svarbą, mokytis atitinkamos termini­

jos kūrimo principų, taip pat esminių akademinio teksto vertimo strategijų.

Seminaro dalyviai ne tik dirbo su tekstais, bet ir klausė kviestinių lektorių paskaitų apie verčiamų tekstų intelek­ tinius kontekstus, jų autorių gyvenimą ir kūrybą. Su tradicine graikų išminties koncepcija ir Pindaro poezija supažin­ dino doc. dr. Vytautas Ališauskas (VU FIF), o apie romantizmo filosofines idė­ jas ir F. Schlegelio mąstymą pasakojo dr. Agnė Kulbytė (LKTI / VDA).

Seminarą organizavo VU ir VDU jaunieji filosofijos ir klasikinės filologijos mokslininkai ir doktorantai. Jį finansa­ vo Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. UT-7-28) pagal Nacionalinę lituanis­ tikos plėtros 2009-2015 m. programą.

FsF inform.

Iri memoriam Ričardas Kazlauskas (1927-09-14 - 2014-09-06) Rugsėjo 6 d. netekome garsaus Lietuvos gamtininko, habilituoto gamtos mokslų daktaro profesoriaus Ričardo Kazlausko.

Ričardas Kazlauskas 1952 m. baigė Vilniaus universitetą ir įgijo biolo­ go - zoologo specialybę. 1963 m.

VU Gamtos fakulteto mokslinėje taryboje apgynė biologijos mokslų kandidato disertaciją „Lietuvos TSR upių entomofauna (Ephemeroptera, Plecoptera,Trichoptera) irjos reikšmė upėtakių mitybai". Ilgą laiką tyrinėjo dieninius drugius. Per 20 darbo metų tapo žymiausiu šios srities specialistu

Lietuvoje. Ypač vertingų duomenų sukaupė apie dieninių drugių gau­ sumą, migraciją, zoogeografiją, retų rūšių apsaugą. Parengė ir išleido pirmąjį Lietuvoje spalvotą Lietuvos drugių atlasą, sukaupė didelę drugių kolekciją (VU Zoologijos muziejuje).

Jo iniciatyva įsteigti pirmieji balinių vėžlių ir entomologiniai draustiniai.

Buvo didelis Lietuvos paukščių ži­ novas.

Nuo 1947 m. dirbo Vilniaus uni­ versiteto Gamtos mokslų fakulteto Zoologijos katedroje: iš pradžių vyr. laborantu, 1952-1955 m. aspirantu,

nuo 1956 m. vyr. dėstytoju, nuo 1966 m. docentu, o nuo 1992 m. profesoriumi. Darbui Zoologijos kate­ droje atiduota daugiau nei 50 metų, 44 metai paskirti dėstytojavimui: tūkstančiams studentų skaitė orni­ tologijos, hidrobiologijos, vandens tyrimų metodikos, entomologijos, karcenologijos, zoogeografijos, bes­ tuburių zoologijos paskaitas, vadova­ vo 140 studentų kursinių, diplominių, magistro darbų rengimui. Jų tematika labai įvairi - pradedant vabzdžiais, baigiant ropliais, paukščiais, žinduo­ liais. Žymesni Profesoriaus diplo­ mantai - doc. P. Ivinskis, prof. habil. dr. R. Rakauskas ir prof. S. Podėnas, I. Metlevskis ir kt.

Moksliniai prof. R. Kazlausko tyrimai: entomologija, hidrobiologija. Parašė per 50 mokslinių ir per 100 mokslo

populiarinamųjų straipsnių, 1 mono­ grafiją, 10 knygų, 3 vadovėlius.

Dalyvavo tarptautinėse ekspedi­ cijose 1981 m. - Kuboje, 1994 m. Helgolando saloje Šiaurės jūroje,

1995 m. - prie Adrijos jūros (Kroatija) ir Vilniaus universitetui parvežė gau­ sias drugių bei hidrobiontų kolekcijas.

Per 30 metų parengė apie 200 gamtos populiarinimo laidų per televiziją ir radiją: „Langas į gamtą", „Vakaras su tėveliu", „Gamtos duris atvėrus".

Už šias laidas žiūrovų buvo išrinktas mylimiausia televizijos žvaigžde.

Ričardas Kazlauskas - T. Ivanausko premijos (1996 m.) laureatas, apdo­ vanotas Karininkų kryžiaus ordinu už gamtosaugos idėjas.

Gamtos mokslų fakulteto Zoologijos katedra

universitas

vilnensis

2014 m. rugsėjis

9

Iš EAIR forumo parsivežė idėjų

Habil. dr. G. Juzeliūnui akad. A. Jucio atminimo medalis

metiniame forume keli šimtai dalyvių diskutavo aukštojo mokslo įvairovės ir tobulumo visuomenei („Higher Education Diversity and Excellence for Society") tema Duisburgo-Eseno universitete (Esenas, Vokietija). „Mane, kaip fakulteto dekaną, labiausiai domino valdymo, studijų

organizavimo ir kokybės gerinimo temos. Sudomino išsamus profeso­ riaus iš Londono universiteto Peterio Skotto pranešimas apie aukštojo mokslo problemas dabartiniu visų gyvenimo sričių komercializacijos ir įvairovės augimo laikotarpiu, Kaselio universiteto (Vokietija) profesoriaus Georgo Kruckeno mintys apie uni­ versiteto misijų šiuolaikinėje visuo­ menėje transformacijas, daug naudos ir informacijos davė pranešimai apie studijų organizavimo, jų kokybės, pasitenkinimo studijomis vertinimus įvairių pasaulio šalių universitetuose, pradedant Australija, Jungtine Kara­

EAIR (The European Association for Institutional Research) - The European Higher Education Society - tai

unikali nepriklausoma tarptautinė organizacija, kuri vie­

nija ne tik aukštojo mokslo tyrėjus, praktikus, vadovus ir politikos formuotojus iš Europos, bet ir aukštųjų mokyklų atstovus iš Afrikos, Pietų ir Šiaurės Amerikos, Azijos. Iš viso

aukštojo mokslo plėtros tendencijų pabrėžė studijų internacionalizavimą.

Studentų ir dėstytojų mobilumą ska­ tina ir Bolonijos procesas. Sudomino kitų šalių iniciatyva visuose šalies uni­ versitetuose vertinti studijų motyvus ir pasitenkinimą studijomis, užsienio studentų integraciją į vietos studentų bendruomenę. Lietuvoje tokių tyrimų kol kas nėra, juos galėtų atlikti, pvz., SKVC. Buvo atkreiptas dėmesys, kad tokius klausimynus taikyti vertinant studijų kokybę reikia labai atsargiai, nes studentai studijų kokybę objekty­ viai vertinti nelabai pajėgūs", - pasa­ kojo prodekanas prof. dr. A. Miškinis.

EF inform.

EF arch. nuotrauka

ši organizacija yra sutelkusi apie 500 narių iš 50 šalių.

lyste, baigiant Norvegija bei kitomis Skandinavijos šalimis", - pasakojo EF dekanas prof. dr. Jonas Martinavičius.

Prodekanai prof. dr. A. Miškinis ir prof. dr. G. Drūteikienė daug dirba su studentais iš užsienio, todėl susiduria tiek su jų adaptacijos problemomis, tiek su paties fakulteto siekio labiau internacionalizuotissunkumais.„Daugelis konferencijos pranešėjų ir disku­ sijų dalyvių kaip vieną iš pagrindinių

VU atstovai dalyvavo 36-ajame EAIR forume Vokietijoje. Iš kairės: prof. dr. A. Miškinis, dr. A. Pikturna, prof. dr.

G. Drūteikienė ir prof. dr. J. Martinavičius

Sveikatos ir sporto centras laukia norinčių sportuoti studentų ir darbuotojų Sveikatos ir sporto centras mokslo metus pradeda pasiruošęs norinčių sportuoti studentų ir kitų universiteto bendruomenės narių antplūdžiui.

Studentai kviečiami rinktis bendro­ sios kūno kultūros pratybas (yra gru­

tinkliniui bei kitokioms veikloms, stalo teniso erdvė).

Rugsėjo pabaigoje prasi­ deda tarpfakultetinių

pė ir silpnesnės sveikatos studentams), sporto šakų užsiėmimus (lengvoji atletika, krepšinis, sunkumų kilnoji­ mas, sveikatingumo aerobika, klasi­ kinė aerobika, pilatesas, šiaurietiškas vaikščiojimas, orientavimosi sportas,

24 d. startuosiantis kroso varžybomis. O po šių varžybų ištisus mokslo metus vyks moterų ir vyrų krepšinio, futbolo, plaukimo, rankos lenkimo, aerobikos, svarsčių kilnoji­ mo, stalo teniso, lengvosios atletikos, keliautojų sporto varžybos.

Laukiami ir studijuojantys didelio meistriškumo sportininkai, norintys

stalo tenisas, dziudo, sambo, futbolas, tinklinis) ar savarankiškas treniruotes (treniruoklių salės merginoms ir vaiki­ nams, futbolo aikštelė, teniso kortai, bėgimo takai, salės futbolui, krepšiniui,

Rektoriaus taurės var­ žybų sezonas, rugsėjo

toliau sportuoti ir ginti universiteto

garbę Lietuvos aukštųjų mokyklų čempionatuose ir kitose įvairaus lygio varžybose.

Taip pat sporto veiklose laukiami ir darbuotojai,

kuriems šiais metais siū­

lomos aerobikos, pilateso treniruotės, mankštos

darbo vietoje, konsultacijos treniruoklių salėse.

Apie galimybes sportuoti ir gyventi

sveikai universitete - tinklalapyje

www.ssc. vu. lt i r t i n kl a ra štyje wwvv.ss v. vu.lt/sveikata.

SSC inform.

V.

Forumas turi patirties plėtojant dialogą tarp aukštojo mokslo tyrimų, politikos ir praktikos. Kasmet susi­ renkančių dalyvių skaičius rodo, kaip svarbu visiems dalytis naujausia infor­ macija, diskutuoti, rasti naujų įžvalgų, o galiausiai sutikti kolegas, su kuriais galima puikiai bendradarbiauti. Šių­

Jadzgevičiaus nuotrauka

Aukštojo mokslo institucijų valdymas ir įvairovė, studijų ko­ kybė ir prieinamumas, studentų nuomonės tyrimai ir verti­ nimai, naujos kylančios sritys aukštajame moksle - šiomis ir daugeliu kitų temų Ekonomikos fakulteto dekanas prof. dr. Jonas Martinavičius, prodekanai prof. dr. Greta Drūteikienė bei prof. dr. Algirdas Miškinis ir VU prorektorius dr. Aleksas Pikturna diskutavo kasmetiniame 36-ajame EAIR (The European Higher Education Society) forume.

Rugsėjo 11 d. Lietuvos mokslų akademijoje vyko renginys, skirtas paminėti žymaus Lietuvos mokslininko fiziko akad. Adolfo Jucio 110-ąsias gimimo metines. Renginyje 2013 m. Adolfo Jucio premijos laureatu paskelbtas ir jo vardo atminimo medalis įteiktas VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktoriui habil.dr. Gediminui Juzeliūnui. „U. V." inform.

Vilniaus universitete dėmesys pedagoginei praktikai bendrojo ugdymo mokyklose Rugpjūčio 28 d. studentų praktikos ben­ drojo ugdymo mokyklose mentoriai susirinko į įvadinį seminarą.

Seminaras surengtas siekiant tobu­ linti praktikos mentorių - bendrojo ugdymo mokyklų pedagogų - da­ lykines ir bendrąsias kompetencijas, kurios reikalingos vadovaujant univer­ siteto studentų pedagoginei praktikai, ir jų pasirengimą vadovauti praktikai. Šiuo metu Vilniaus universitete

išskirtinai į pedagogų rengimą yra orientuota matematikos ir informatikos mokymo bakalauro studijų programa.

Universitete pedagogo kvalifikaciją taip pat galima įgyti studijuojant laips­ nio nesuteikiančią mokyklos pedagogi­ kos studijų programą arba bakalauro studijų programoje pasirinkus gre­ tutines dalyko pedagogikos studijas.

Abiejų pastarųjų programų koncepcija paremta teorijos ir praktikos derme, padedančia studentams ugdyti darbui mokykloje reikalingas kompetencijas.

Pagal laipsnio nesuteikiančią mokyklos pedagogikos studijų programą šiuo metu studijuoja 28 studentai. Gretu­ tines dalyko pedagogikos studijas yra pasirinkę 87 studentai, iš kurių 21 jau šį rudens semestrą bendrojo ugdymo mokyklose atliks pedagoginę praktiką.

Pedagoginė studentų praktika remiasi mokymusi iš patirties, todėl skatina studentų savirefleksiją, pade­ da aptarti ir atrasti praktinių proble­ mų sprendimus, kartu su praktikos dalyviais ieškoti atsakymų į kylančius klausimus. Didelę svarbą praktikos įgyvendinimui, stebėsenai, studento konsultavimui ir jo patirties suforma­ vimui turi praktikos mentoriai, atitin­ kamų mokomųjų dalykų pedagogai, vadovaujantys studentų praktikai bendrojo ugdymo mokyklose. Prak­ tikos mentorius turi būti susipažinęs su praktikai keliamais reikalavimais, gebėti teikti dalykinę ir bendrąją pe­ dagogo pagalbą, vertinti praktikanto savarankiškai atliekamas veiklas, va­ dovauti praktikai užtikrinant studento praktikos tęstinumą ir kt.

Seminare buvo pristatytas Vilniaus universiteto pedagoginės praktikos modelis, pamatiniai principai, prak­

tikos organizavimo detalės, gilintasi į teorinius praktikos mentoriaus veiklos aspektus, taip pat dalytasi atvykusių mokytojų patirtimi. Moky­ tojai, prisimindami savo studijų metu atliktą praktiką mokykloje, patirtus jausmus, iššūkius, sėkmes, bandė sukurti gero mentoriaus paveikslą.

Anot mokytojų, geras praktikos mentorius turi būti kolegiškas, gera­ noriškas, padrąsinantis, patariantis ir padedantis praktikantui pritapti praktikos vietoje. Tarp praktikos mentoriaus ir praktikanto turi už­ simegzti glaudus dalykinis ryšys, kuris padėtų praktiką atliekančiam studentui ugdyti reikiamus pedago­ ginius gebėjimus, įgūdžius ir žinias.

Todėl praktikos mentorius taip pat turi būti atsakingas, objektyvus, bendradarbiaujantis, formuojantis aiškias užduotis ir reikalavimus tam, kad būtų pasiekti praktikos tikslai.

Mokytojai sutarė, kad pagrindinė praktikos mentoriaus užduotis nėra kontroliuoti, o veikiau paskatinti praktikantą pamėgti atliekamą veiklą ir vykdyti ją profesionaliai. Įvadiniame seminare dalyvavo 54 bendrojo ugdymo mokyklų peda­ gogai, kurių mokomieji dalykai yra biologija, chemija, etika, filosofija, fizika, geografija, informacinės tech­ nologijos, istorija, lietuvių kalba ir literatūra, matematika, anglų, rusų ir vokiečių kalbos. Daugiausia atvy­ kusiųjų - iš Vilniaus miesto mokyklų, tačiau seminare dalyvavo ir mokytojai iš Utenos, Druskininkų ir Jonavos.

Visiems seminaro dalyviams įteikti VU mokymosi visą gyvenimą programos baigimo pažymėjimai.

Renginį organizavo Filosofijos fakulteto Edukologijos katedra ir Studijų direkcija. Šis įvadinis praktikos mentorių seminaras skirtas pedago­ ginės praktikos Vilniaus universitete kokybės užtikrinimui. Panašaus po­ būdžio tęstinius renginius numatoma organizuoti ir ateityje.

Studijų direkcijos inform.

universitas

vilnensis

io veidai

2014 m. rugsėjis

Jaunoji mokslininkė Monika Glemžaitė: „Moksle, kaip ir gyvenime, eksperimen­ tuojame" Agnė GRINEVIČIŪTĖ Veikli mergina pernai baigė bio­ chemijos magistrantūros studijas Vilniaus universitete. Per tą laiką ji dalyvavo „Mobiliojoje bioklasėje", savanoriavo, buvo įvertinta vardine „Thermo Fisher Scientific Baltics" stipendija, Jaunojo išradėjo aukso medaliu. M. Glemžaitė mėgsta eks­ perimentuoti ne tik laboratorijoje, bet ir virtuvėje ir net gyvenime, o jaunosios mokslininkės planuose doktorantūros studijos.

Kodėl pasirinkote biochemijos stu­ dijas Vilniaus universitete?

Mokykloje visi dalykai gerai sekėsi, tad buvo sunku išsirinkti, ką rašyti pirmu numeriu, o ką - antru. Turė­ jau labai gerą auklėtoją - chemijos mokytoją Valdą Žiedienę, kuri moty­

vavo gerai mokytis chemiją, puikiai paruošė egzaminams. Turėjome ir labai stiprią biologijos mokytoją.

Man gamtos mokslai patiko, nors ir lietuvių kalba gerai sekėsi. Nutariau, kad vis dėlto gamtos mokslai įdo­ mesni.Tad rinkausi tarp biochemijos ir molekulinės biologijos studijų.

Pasvarsčiau, kad chemija labiau pa­ tinka nei biologija, o biochemijoje chemijos šiek tiek daugiau nei gry­ nosios biologijos. Dėl to pasirinkau biochemiją.

Kaip vertinate pačias studijas?

Studijos buvo labai įdomios. Nors pirmuosiuose kursuose, žinoma, daugiau bendrųjų universitetinių, bendrojo išsilavinimo dalykų. Jos man patiko tuo, kad išmokė mąstyti, o ne tik iškalti tam tikrą informaciją.

Baigęs šias studijas žinai, kur ieškoti ir rasti reikalingą informaciją apie vieną ar kitą dalyką. Tiesiog žinai, kaip efektyviai ieškoti, kaip susiste­ minti rastą informaciją, ją apdoroti, atskirti, kas joje naudinga, vertinga.

Bakalauro studijose dar tenka daug ką mokytis atmintinai, o magistrantūroje pamatai, kad jau sugebi mąstyti tam tikra linkme. Pajunti, kad pradedi mąstyti pats, o ne ieškoti informacijos

Turbūt dažnas iš mūsų, išgirdęs žodį mokslininkas, per daug nesusimąs­ tydamas priskirs jį nuobodžių, kiau­ ras dienas labora­ torijoje tūnančių žmonių kategorijai.

Taip manė ir Mo­ nika Glemžaitė, kol pati nesusidūrė su mokslininkais,

veikslėliuose - vyresnio amžiaus, žili

senukai su kolbomis, kuriose vyksta

kažkokios mistinės reakcijos. Kodėl vis dar vyrauja toks stereotipas apie

mokslininkus?

Manau, kad visuomenė informuo­

jama daugiau apie mokslo išradimus, įvykius, atradimus, bet ne apie pačius

mokslininkus, jų darbo specifiką.

Mokslininkai yra lygiai tokie pat žmonės kaip ir visi (šypsosi). Iš tikrųjų

jie labai aktyvūs, visuomeniški, mėgs­ tantys įvairias pramogas, organizuoti

ir smagūs. Kai susipažįstu su naujais žmonėmis ir pasakau, ką dirbu, jie išsi­

žioja ir klausia:„O tai kaip čia su tavimi dabar šnekėti?" (kvatoja) Jaunimas galvoja, kad jei esi mokslininkas, esi

visiškas moksliukas ir tūnai užsidaręs

Moniką Glemžaitę mokslo pasaulis žavi nuolatine kaita ir naujovėmis

laboratorijoje visą parą. Tai nėra tie­

gamtą.Tada iškyla klausimas, kaip tai padaryti jai nepakenkiant.Technolo­

Streptococcus thermophilus bakterijų II tipo CRISPR/Cas sistemoje aptin­

mokslinius prietaisus. Jie tiesiogiai gali prisiliesti prie tikro mokslinio

visuomenę informuoti apie pačius

gijų plėtojimas ir gamtos išsaugoji­

kamas Cas9 baltymas, kuris buvo

darbo, įvertinti, ar jis jiems patiktų.

dar nepakankamas. Beje, daugelis

mas, jų suderinamumas labai svarbu.

Gamtos mokslų laimėjimai padeda

išgrynintas ir charakterizuotas šiame institute. Šis baltymas dalyvauja at­

Būna irtaip, kad moksleiviai supranta,

mokslininkų turi labai įdomių, netra­

jog toks kruopštus darbas ne jiems.

dicinių pomėgių.

tirti vėžį, įvairių infekcijų ir paveldi­ mų ligų atsiradimo mechanizmus,

Kadangi programa skirta 9-12 klasių

galbūt galėsime išgydyti daugelį

sirandant bakterijų imunitetui prieš virusus sudarydamas kompleksą su RNR ir kirpdamas svetimą DNR. Tad buvo aktualu pasižiūrėti, ar

mokiniams, ji padeda apsispręsti, kokį profilį rinktis, tarkime, po 10 klasės. Šioje programoje dalyvauja

Tarkime, per giminių susibūrimus

vėžio rūšių, įvairias paveldimas ligas.

įmanoma šį gebėjimą kirpti DNR

Tam sudarytos puikios sąlygos ir bū­ tent gyvybės mokslai - biochemija, genetika, molekulinė biologija - taps

pritaikyti žinduolių ląstelėse. Paren­ kant skirtingas RNR, galima gauti

Vilniaus universiteto studentai, tad moksleiviai gali su jais pabendrauti,

darbe. Kartais būna sunku tai padaryti

paklausinėti apie studijas, studentiš­

paprastai, tuomet virtuvės analogija

sa, todėl manau, kad reikėtų labiau

eigą. Tai labai svarbu, nes ateityje

vis svarbesni ir reikalingesni. Tai ateities mokslai.

Kokią įtaką Jūsų mokslinei veiklai

turėjo „Thermo Fisher Scientific Bal­ tics" stipendija?

Ji man tikrai labai padėjo. Tai puiki motyvacinė priemonė studentams, nes jie ne tik gali rengti baigiamąjį darbą moderniose įmonės Mokslinių tyrimų ii eksperimentinės plėtros centro laboratorijose, bet dar papil­

domai gauti pinigų, o tai studentui,

daugybės skirtingų DNR taikinių skaldymą. Žinduolių ląstelėse tai būtų perspektyvi technologija, nes galėtume karpyti ir taisyti žinduolių genomą norimoje vietoje irtai vėliau

mentų, kurie sintetina DNR mėgin­ tuvėlyje - tobulinimo, dirbau kuriant ir naujus produktus - naujos kartos sekoskaitos rinkinius.

Studijuodamas gamtos mokslus nelabai susirasi atskiro darbo, nes studijos, praktiniai užsiėmimai, la­ boratoriniai darbai atima daug laiko.

labai praverčia. Juk gamindami vieną

sėje" padeda įgyti pedagoginės ir viešojo kalbėjimo patirties. Man ne

perimentinės dalies. Moksleiviai dirba suskirstyti į grupeles po 4. Kiekviena

pavyzdžiui, atvykusiam iš kito mies­

manęs paprašo papasakoti, ką veikiu

ar kitą patiekalą ne visada griežtai

žinduolių ląsteles, kaip jis jose veikia,

to, yra puiki skatinamoji priemonė.

Mėgstu eksperimentuoti virtuvėje.

(šypteli).

Dalyvavimas „Mobiliojoje biokla­

kartą teko būti mokytoja, stovėti prieš klasę ir aiškinti teoriją, nes programa

vyksta po jo poveikio ir pan.Taip pat esu prisidėjusi priėjau parduodamų produktų - DNR polimerazių - fer­

Gal ir pati tokių turite?

ką gyvenimą, egzaminus, dėstytojus

panaudoti įvairių ligų mechanizmų nustatymui ar net jų gydymui. Aš tyriau, kaip šis kompleksas patenka į kaip kerpa DNR ten, kur norime, ko­ kias mutacijas įveda, kokie procesai

mokslininkus, nes jų pristatymas vis

susideda tiek iš teorinės, tiek iš eks­

jų gauna po 1 padedantį studentą arba darbuotoją iš mūsų įmonės, kitaip tariant, vieną bioklasės draugą.

laikomės recepto. Paragaujam, pagal

skonį įdedam tai vienų, tai kitų pries­ konių, kartais pakeičiame ingredien-

tus. Ir mokslinis darbas yra kūryba, esamų produktų bei protokolų - re­

ceptų - modifikavimas, stengiantis pagerinti jų savybes. Kartais - kūrimas visiškai iš naujo: atsidarai šaldytuvą ir

žiūri - turiu tą, aną ir trečią. Ką galiu iš to pagaminti? Lygiai taip pat ir moks­

Mūsų komanda sudaryta iš 7 žmonių:

liniam darbe. Gyvenime mes visi daug

šeši tiesiogiai dirba su moksleiviais, o likęs veda programą, bendrauja su

eksperimentuojame, bet galbūt apie

tai nesusimąstome. Mokslininkai šį

mokytojais. Tai daryti dažnai tenka

eksperimentavimą yra perkėlę į šiek

man.

tiek kitą lygmenį, turi kitus tikslus.

Išvykos į mokyklas taip pat skatina

Kartu su „Mobiliąja bioklase" tris sezonus važinėjote po Lietuvos mo­ kyklas. Papasakokite plačiau apie šį

skirtingų gamtos mokslų specialybių studentų bendravimą, padeda geriau

perspektyvos?

tific" Mokslinių tyrimų ir eksperimen­

Kokie Jūsų ateities planai, tolesnės

užrašuose. Labai gerai, kad studijos suteikia mąstymą, gebėjimą panau­ doti turimas žinias ne tik tolesniame darbe, bet ir gyvenime. Pavyzdžiui, dabar daug kalbama apie infekcijas,

Antrame magistrantūros kurse, likus pusmečiui iki studijų baigimo, buvau pakviesta prisijungti prie „Thermo Fisher Scientific" mokslininkų koman­ dos, o baigusi mokslus visiškai įsiliejau

projektą ir savo indėlį į jį.

pažinti Lietuvą.Turime tikslą aplankyti visas Lietuvos mokyklas, kurių yra

Tai puiki šviečiamoji iniciatyva, kurios partneriai yra „Thermo Fis­

apie 300. Iki šiol aplankėme trečdalį.

Be to, su šia programa jau keletą metų

tinės plėtros centre, kuris yra vienas

ligas, virusus, bakterijas ir panašius dalykus. Baigęs biochemijos studijas, suvoki, kas vyksta infekcijos metu, kam reikalingi skiepai ir kad antibi­ otikais virusų neišgydys! (šypsosi).

Kartais naujienų svetainėse pastebiu klaidinančių ir net nesąmoningų an­ traščių iš serijos„mokslininkai ištyrė" (juokiasi), tad specifinių žinių turėji­

į mokslinį darbą.

her Scientific" bendrovė ir Vilniaus

dalyvaujame Nacionalinės moksleivių akademijos vasaros sesijoje, Naciona­

visame regione. Galbūt ateityje stu­

linėje biologijos olimpiadoje, kituose moksleivių renginiuose.

apsisprendusi, bet niekada nevėlu į šį

mas padeda nepasiklysti didžiuliame ne visuomet teisingos informacijos sraute.

Kuo šiandieniniame pasaulyje svarbūs gamtos, gyvybės mokslai?

Manau, jie tikrai labai svarbūs, nes dabar smarkiai plėtojamos techno­ logijos ir dėl to galime dar greičiau bei išsamiau negu anksčiau tyrinėti

Kokius tyrimus esate atlikusi šioje kompanijoje?

Iki šiol daugiausia vykdžiau tyri­

mus, susijusius su magistro darbu

„Programuojamos nukleazės Cas9 funkcionalumo tyrimai žinduolių

ląstelėse". Bendradarbiavome su Vil­ niaus universiteto Biotechnologijos instituto Baltymų-nukleorūgščių są­ veikos tyrimų skyriumi, kuriam vado­ vauja profesorius Virginijus Šikšnys.

Kartu su jais tyrėme CRISPR/Cas sis­ temų veikimą žinduolių ląstelėse (už šiuos tyrimus šiemet M. Glemžaitė

apdovanota Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos Jaunojo išradėjo aukso medaliu - aut. past.).

universitetas. įkūrus „Mobiliąją bioklasę" buvo ieškoma savanorių,

norinčių su ja keliauti po Lietuvos mokyklas. Nusprendžiau prisidėti, nes būdama studentė savanoriavau Lietuvos gamtos mokslų olimpiadų asociacijoje, dirbančioje su gabiais moksleiviais. „Mobiliosios bioklasės" tikslas skatinti moksleivius domėtis gamtos mokslais, gilinti žinias ir plėsti akiratį.

Atvažiuodami į mokyklą, atsivežame tikrą mokslinę įrangą - su tokia pat

Įdomu, kad analogiškas projektas

pavasarį startavo ir Estijoje.Tai -„Ther­ mo Fisher Scientific" bendradarbiavi­ mo su Tartu universitetu dalis. Jam,

kaip ir Lietuvos bioklasei, ši kompanija padovanojo mokslinę įrangą. Studen­ tai išTartu universiteto, panaudodami ją, parengė programą, su kuria lanko Estijos mokyklas. Projektas Estijoje,

Kol kas dirbu„Thermo Fisher Scien­

didžiausių privačių tyrimų centrų

dijuosiu doktorantūroje. Dar nesu traukinį įšokti (šypteli). Toliau dirbsiu

mokslinį darbą, nes man jis patinka, yra įdomus, keliantis iššūkių.Tokiame darbe niekada nauja diena nebūna tokia pati kaip vakarykštė. Be to,

turiu nuolat sekti mokslo naujienas:

kas vyksta pasaulyje, kokios idėjos

iškeliamos, ką ištyrė kiti, ar galiu tai panaudoti pati. Dažnai nutinka taip,

kad ta pati idėja kyla ir viename, ir ki­

laboratorijose dirba ir mokslininkai.

kaip ir Lietuvoje, sulaukė didelio su­ sidomėjimo ir populiarumo.

Programa trunka daugiau kaip ketu­ rias valandas. Moksleiviai per tą laiką

Apie mokslininkus esate sakiusi,

realizuos, greičiau užpatentuos ir iš

kad kol su jais nesusidūrėte, jie tikrai

to uždirbs pinigus. Nuolatinė kaita ir

atrodė tokie, kaip vaizduojama pa­

naujovės - tuo mokslo pasaulis ir žavi.

išmoksta dirbti su automatinėmis pipetėmis, patys išbando įvairius

tame pasaulio krašte.Tik laiko klausi­ mas, kas greičiau ją patikrins, greičiau

universitas

vilnensis

2014 m. rugsėjis

kultūra n

Meno kolektyvų vasara Ši vasara universiteto studentų meno kolektyvams buvo tikrai ypatinga: sutapo dvi didelės dainų šventės - kas kelerius metus paeiliui Baltijos šalyse rengiama studentų šventė „Gaudeamus“ ir Pasaulio lietuvių dainų šventė. Choras „Pro musica“, liaudiškos muzikos ansamblis „Jaunimėlis“, dainų ir šokių ansamblis, „Ratilio“ dalijasi savo darbingos vasaros įspūdžiais ir kviečia studentus įsitraukti į jų gretas.

Chorų vasara: nuo afrikietiškų ritmų iki dainų šventės klasikos

Ansamblio vasaros įspūdžiai, kai darbas darbą veja ir pavyt negali

Skirtingas švenčių repertuaras - dau­ gybė latviškų ir es­ tiškų kūrinių, atskiras lietuviškos muzikos vakaras Daugpilyje, taip pat daugiau nei trisdešimt chorinių kompozicijų didžia­ jai dainų šventei.

Visa tai reikėjo iš­ mokti, surepetuoti, paruošti ir atlikti.To­ kiais darbais ir rūpes­ čiais gyveno choras „Pro musica". Tačiau visus šiuos darbus vainikavo sėkmingi VU choro pasirody­ mai Daugpilyje ir Vilniuje. O svarbiau­ sia, visus nudžiugino ypatinga, tik dainų šventėms būdinga nuotaika, tarsi spin­ duliuojanti, emocijų įkaitinta atmosfera, kuri visuomet apima atlikėjus ir klausy­ tojus. Šių metų Lietuvos

Visą sezoną ruošęsi, pirmą kartą visu garsu suskambome pavasario koncerte „Nušvisk, Rytmetėle!" Šv. Jonų bažnyčioje, kur turėjome progą atskleisti tiek liaudies instrumentų dermę, tiek aidinčius balsų virpesius, tiek viską sujungti ir bendra ansamblio sutarti­ ne pademonstruoti vienybę ir tyrą meilę tautiniam menui. Po dviejų savaičių mu­ zika vėl užliejome Šv. Jonų bažnyčios

Vilniaus universiteto chorų dalyviai ilgai prisimins šią vasarą vykusios Lietuvos dainų šventės akimirkas

dainų šventė nustebino ir nudžiugino: milži­ niškas susidomėjimas, klausytojų gausa, kaip niekada vieningai ir įspūdingai atliktas reper­ tuaras. Tačiau tai, ką mato ir girdi klausytojai, iš tiesų teatspindi mažutę dalį tų emocijų, kurios apima dainuojančius estradoje. Jaunas greta seno, mažas greta studento, provincijos močiu­ tė greta kanadiečio paauglio - visi susikimba rankomis, susilieja balsais, banguoja kaip didelė tautosjūra, irtąjausmą choristai po kiekvienos šventės apibūdina kaip nepaprastai stiprų ir

reikšmingą išgyvenimą, gilų tautos vienybės pojūtį.

Choras „Pro musica" šią vasarą surengė du reikšmingus koncertus. Kultūros naktyje Vilniuje skambėjojų atliktas egzotiškas kompozitoriaus Deivido Fanshawe„African Sanctus", o norvegų kompozitoriaus Ola Gjeillo „Saulėtekio mišias" („Sunrise mass") choras atliko kartu su Oslo universiteto choru ir orkestru bei Gotlando universiteto choru Visbyje, Gotlando saloje. „Pro musica" inform.

Dainų ir šokių ansamblio dalyviai XVII Pabaltijo studentų šventės „Gaudeamus“ atidaryme Daugpilyje

kiemą ir kvietėme po pamaldų miestiečius bent po šokį sutrypti atgaivintuose gegužinės šokiuose.

Tai buvo tarsi preliudija, po kurios sekė tra­ dicinė kelionė į Klaipėdą pas dvidešimtmetį švenčiantį tautinio meno kolektyvą„Vytinė", re­ peticijų savaitgaliai sostinės Kalnų parke, dainų šventė Alytaus mieste ir paskutinis detalių tiks­ linimas gimtojoje auloje. Pradžioje sudrebinę Daugpilio olimpinį kompleksą XVII Pabaltijo stu­ dentų šventėje„Gaudeamus", vėliau nepalikom abejingų ir Vilniuje. Birželio pabaigoje prasidėjo didžioji šių metų šventė - „Čia - mano namai",

euforija visa išgyvenus atperka viską, ką vardan bendro tikslo teko paaukoti, atidėti. Ir galiausiai suprato tiek draugai, tiek šeimos ir aplinkiniai, kodėl buvo tiek ruoštasi ir apie ką šitiek kalbėta.

Ansamblio vasarą vainikavo tarptautinis fol­ kloro festivalis„Debarca dienos" Makedonijoje, Ohrido mieste. Festivalio koncertuose ir eiseno­ se universiteto ansamblio vardas buvo tariamas

kai visa Lietuva suvažiavo ir dėl bendro tikslo j tautos žiedą susibūrę visom tarmėm prašneko.

Ko gero, niekas nesiginčys ir tikrai nepaneigs, kad tokio reginio jau seniai šalis nematė, jei išvis matė. O žiūrėti teatralizuotame ansamblių vakaro koncerte„Krantai Nemunėlio" tikrai buvo į ką. Tos kelios valandos, tie keliolika kūrinių ir

samblio istorijos ir tradicijų puoselėjimo metai".

Jei ir tu nori gražiausius gyvenimo metus pra­ leisti šaunioje ansambliokų kompanijoje, ateik ir būsi priimtas. Daugiau informacijos rasi mūsų svetainėje: www.ansamblis.vu.lt\r mūsų Facebook paskyroje: www.facebook.com/vuansamblis.

Antanas Toliušis

su derama pagarba ir dėkingumu.

Visa tai liks atmintyje ir skaitmeninėse lai­ kmenose, o mes jau ruošiamės naujam sezonui ir naujiems iššūkiams. Šio sezono tema - „An­

Liaudiškos muzikos ansamblis „Jaunimėlis“

Vasariški „Ratilio“ džiaugsmai ir nuotykiai

„Ratilio“ vasara buvo smagi ir darbinga Šiemet ratiliokų vasara prasidėjo tikrai neku­ kliai -dalyvavomedainųšventėje„Čia - manona­

mai". Pasirodėme ansamblių vakaro programoje ir folkloro dieną, taip pat eisenoje dainų dieną. Ir kas gi gali būti geriau už bendras repeticijas, keliones su kolegomis naktiniais autobusais bei įspūdin­ gus koncertus? Pasibaigus dainų šventei, truputį atsikvėpę, puolėme į kitus darbus - dalyvavome vakaronėse, pristatinėjome autentišką lietuvių liaudies muziką, šokius, dainas, nepamiršdavome ir apie savo tautinius kostiumus papasakoti.

Ratiliokai sezoną baigė su trenksmu - pa­ skutinė bendra vasaros išvyka buvo Klaipėdon, kur vyko tarptautinis folkloro ansamblis „Parbėg laivelis". O kiek mes ten visko nuveikėm!

Ir dainavom keliuo­ se koncertuose, ir į Juodkrantę kėlėmės, Smiltynėj smėlio pilis statėm ir vandeny šokom. Prisirinkom ne tik gintarų, bet ir daug naujų pažinčių bei įspūdžių - dar ir dabar smagu viską prisiminti.

Nors ir baigėsi sezonas, rugpjūtis dykai nepraėjo. Visi išsilakstė j savo gim­ tines po visą Lietuvą: kas bulves kasė, kas vestuvėse trypė, o nemaža dalis ratiliokų dar irTrad ici n i ų šokių klubo rengiamoje stovykloje Mardasave sudalyvavo.

Prasidėjus rudeniui vėl sugužėjome į repetici­ jas, rugsėjo pirmąją, pasipuošę Klaipėdos krašto kostiumais, jau dainavome naujų mokslo metų pradžios šventėje. O toliau - vėl nauji koncertai, vakaronės, išvykos...

Ar ir tu nori prasmingai ir smagiai leisti laiką su energingais ir entuziazmo kupinais jaunais žmonėmis? Domiesi lietuvių liaudies muzika ir menu? Manai, kad nieko nemoki, bet nori išmokti? Būtinai užsuk pas mus! Laukiam visų: tiek norinčių dainuoti, tiek šokti, tiek grojančių, tiek tarmiškai šnekančių. „Ratilio" inform.

Šiemet „Jaunimėlis“ dalyvavo Makedonijoje, tarptautiniame folkloro festivalyje Ohrido mieste Birželio 13-14 d. ansamblis dalyvavo Alytaus miesto 433-ajame gimtadienyje dainų šventės „Čia - mano namai" ansamblių vakaro eksperi­ mentinėje šventėje.

Jau po trumpo atokvėpio važiavome į Latviją, Daugpilį, kur šiais metais vyko XVII Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventė „Gaudeamus".

Lietuvos studentų liaudiškos muzikos koncerte dalyvavo per 300 dalyvių - liaudies instrumentų orkestrai, liaudiškos muzikos kapelos ir chorai.

Lietuvos studentų šokių programa „Aš pasėjau žalią rūtą" pasakojo jaunų žmonių meilės istoriją, joje dalyvavo per 400 šokėjų.

Tik naktį kolektyvas grįžo po koncerto Daug­ pilyje, o kitą rytą jau šokėjai trypė Kalnų parke ir ruošėsi dainų šventės„Čia - mano namai" ansam­

blių vakaro programai. Muzikantai neatsiliko ir po dienos taip pat griežė dainų šventės repertuarą.

Liepos 3 d. Kalnų parke įvyko ansamblių vakaro teatralizuotas koncertas - tarsi kelionė per Lietuvą, aplankant visus etnografinius regi­ onus - Aukštaitiją, Dzūkiją, Suvalkiją, Žemaitiją ir

Klaipėdos kraštą.Trys tūkstančiai dalyvių - dainų ir šokių, liaudies instrumentų ansambliai bei orkestrai, liaudiškos muzikos kapelos - sukūrė nuostabų reginį, atspindintį lietuvių kultūrinę įvairovę ir savitumą.

VU liaudiškos muzikos ansamblis„Jaunimėlis" kviečia naujus narius - rugsėjol 6,18 ir 23 d. nuo 18 vai. Saulėtekio alėjoje 9, jungiamųjų rūmų tarp Teisės ir Ekonomikos fakultetų rūsyje. „Jaunimėlio “ inform.

universitas

12

paskutinis puslapis

vilnensis

2014 m. rugsėjis

Geriausieji pasirinko Vilniaus universitetą Tendencija, kad geriausiai brandos egzaminus išlaikę moksleiviai renkasi studijas Vilniaus uni­ versitete, išliko ir šiemet. Iš 1019 „šimtukinininkų“ daugiau nei pusė (516) jau - VU studentai. Iš kalbintų pašnekovų Mato Grigaliūno žinios įver­ tintos 4 šimtukais, likusiųjų - 3. „U. V.“ jų teiravosi, kodėl pasirinko seniausią šalies Alma Mater, ką šiuo metu studijuoja ir ko tikisi iš būsimų studijų.

Agnė GRINEVIČIŪTĖ

Matas Grigaliūnas, Chemijos fakulte­ tas, biochemija: Pasirinkau Vilniaus universitetą, nes, mano manymu, jis yra geriausias Lietuvoje mane dominančioje srityje. Čia

mokosi nemažai mano pažįstamų ir gerbiamų žmonių.

Biochemija ir apskritai viskas, kas susiję su gamta, traukė nuo mažens. Biochemija man atrodo esanti pamatinis mokslas, leidžiantis suprasti gyvojo pasaulio veikimą.

Svajoju tapti mokslininku, o biochemijos specialybė dar ir leistų panaudoti geriausius - matematikos ir chemijos įgūdžius. Iš studijų tikiuosi, kad dėstytojai nesiorientuos vien į vidutinius ir silpnesnius studentus, bet leis tobulėti ir gabesniesiems.

čiutė - farmacininkė, taigi nors ilgai dvejojau tarp biochemijos ir medicinos, pasirinkau pastarąją.

Buvau girdėjusi, kad šios studijos Lietuvoje yra stiprios ir kokybiškos, todėl nusprendžiau čia baigti mediciną, o jei po to turėsiu noro, įgyvendinti „biochemišką" svajonę užsienyje. Labai tikiuosi, kad nebus taip baisu ir neįmanoma, kaip visi aplinkui kalba. O iš tikrųjų viliuosi nepraleisti atsiveriančių galimybių, įgyti naujų žinių, neužmiršti senų ir galbūt iš tikrųjų pagaliau atrasti pašaukimą medicinai.

Paulina Kovaliova, Filologijos fakultetas, lietuvių filologija: Matyt, atsakymais apie Vilniaus universiteto poziciją aukštųjų mokyklų reitinguose nieko nenustebinsiu. Geriau pagalvojus, mums visada buvo kuriamas universiteto mitas: tai ir žymių Lietuvos ir ATR mokslo ir kultūros veikėjų Alma Mater, ir lietuviškumo puoselėjimo židinys, visais . laikais išlikęs be galo tarpkultūriškas, ir lietuviš­ kosios minties raidos vieta, atkartojanti ir tarsi simbolizuojanti kraštą ir tautą ištikusį likimą.

Galbūt norėjosi prie to mito kaip nors prisiliesti. Šiais laikais daug kalbama apie humanitarinio

išsilavinimo vertę. Manau, kad Filologijos fakul­ tetas - puiki vieta jam įgyti arba bent atsistoti ant humanitarikos kelio. Kodėl būtent lietuvių filologija? Esame maži, tačiau nešamės didžiulį, europiniame ir pasauliniame kontekste itin svarų kultūrinį palikimą. Esame svarbūs ir įdomūs, nes tą palikimą išsaugojome ir toliau jį kuriame.Tikiuosi, kad studijų metais bus daug audringų neformalių diskusijų fakulteto kiemeliuose tarp paskaitų!

Modestas Urbonas, Matemati­ kos ir informatikos fakultetas, programų sistemos: Vilniaus universitetas yra puiki Lietuvos aukš­ toji mokykla, kurioje, manau, bus gera mokytis.

Programų sistemas pirmiausia pasirinkau dėl to, kad man patinka programuoti. Žinoma, tai, kad

Vytautė Pajedaitė, Medicinos fakulte­ tas, odontologija: Vilniaus universitete norėjau studijuoti todėl, kad bu­ vau girdėjusi, jog jame stiprios medicinos sričių studijų programos. Būtent to ir ieškojau. Be to, smagu mokytis universitete, kuris turi gilias tradicijas, istoriją, kuriame daug galimybių užsiimti įvairiausia veikla, susijusia ne tik su studijuojamu dalyku, išbandyti save skirtingose srityse.

Ilgą laiką mane žavėjo gamtos mokslai, tad žinojau, kad rinksiuos! sritį, susijusią su jais. Kadangi ateityje noriu dirbti su žmonėmis, jiems padėti, nebuvo sunku apsispręsti dėl odontologijos studijų, jos man buvo artimiausios. Tikiuosi, kad baigusi studijas tapsiu puikia specialiste, būsiu praplėtusi akiratį, įgijusi bendrąjį išsi­ lavinimą ir daugybę studentiškos patirties!

Austėja Dapkutė, Medicinos fakultetas, medicina: Apsisprendimas buvo vienas - studijuoti Lietuvoje ar užsienyje. Kol kas nugalėjo Lietu­ va, o universitetas iš karto buvo kaip ir aiškus.

Man jis atrodo geriausias šalyje. Gyvenime esu perfekcionistė - visada ir visur siekiu geriausio, taigi kad ir ką būčiau nusprendusi studijuoti, tai būtų VU studijų programa. Augau gana „mediciniškoje" šeimoje: mama - gydytoja, mo-

ISSN 1822-1513 Adresas: Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, VU centriniai rūmai, III aukštas, 355 kab.

specialybė yra perspektyvi, tik sustiprino norą ją studijuoti. Vilniaus universitete tikiuosi įgyti naujų žinių bei įgūdžių.

Aurelija Šerniutė, Teisės fakul­ tetas, teisė: Sprendimas studijų kelią pradėti Lietuvoje buvo neatsiejamas nuo pasirinkimo mokslo aukštumų siekti būtent čia - seniausiame uni­ versitete Baltijos šalyse, pasižyminčiame ne tik ilgametėmis tradicijomis, bet ir aukštu dėstymo lygiu. Vilniaus universitetas - neabejotinas Lietuvos aukštųjų mokyklų lyderis, kasmet su­ traukiantis gabiausius, veržliausius ir labiausiai motyvuotus abiturientus. Dar besimokydama Vilniaus licėjuje domėjausi daugeliu skirtingų dalykų - mane traukė tiek humanitariniai, tiek tikslieji mokslai. Sprendimas studijuoti teisę buvo gerai apgalvotas, nors aplinkiniams gal kiek netikėtas. Manau, kad svarbiausias teisės mokslų pranašumas yra platus jų pritaikymo spektras. Tikiu, jog šios studijos taps tvirtu karjeros pagrindu, nes į busimąją specialybę žvelgiu kaip į galimybę suderinti savuosius siekius, gebėjimus ir asmenines savybes. Keliu sau pačius aukščiausius tikslus, esu pasiryžusi tapti, kaip jau teko išgirsti pirmųjų paskaitų metu, teisininke-menininke, gebančia efekty­ viai ir kūrybiškai spręsti iškilusias problemas net kebliausiose situacijose. Iš studijų tikiuosi geriausio, ką Vilniaus universitetas gali suteikti studentui: puikios studijų kokybės, aktyvios, atviros, vieningos bendruomenės, daugiau tarp­ tautinių galimybių, t. y. tobulėjimo akademinėje ir visuomeninėje srityse. Mano nuomone, universitetas yra ta vieta, kur turėtų būti ugdomas homo universalis, kur padedama atsiskleisti talentams, kur gimsta pažangiausios idėjos. Viliuosi, kad stu­ dijos Teisės fakultete bus nelengvos, bet įdomios ir vertingos. Peraspera ad astro.

Tek 2687089, mobil. tel. 8-687 49018, el. p. vilnensis@vu.lt

Tiražas 4000 egz. 3 spaudos lankai. SL 321

Maketavo VU leidykla. Spausdino UAB „Baltjos kopija“, Kareivių g. 13B, LT-09109 Vilnius

Viktorija Tuzaitė, Fizikos fakultetas, taikomoji fizika:

Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė

Vyresn. redaktorė įima Dunderienė Vyresn. korespondentė Agnė Grinevičiūtė

Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.

Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

Norėjosi gyventi naujoje vietoje ir toliau nuo gimtųjų namų. Šis universitetas man atrodė tin­

kamiausias. Pasirinkau būtent taikomąją fiziką, nes norėjau iššūkio. Dauguma mano pasiekimų yra iš kalbų, fizikoje niekada ypatingai nežibėjau. Iš būsimųjų studijų tikiuosi, kad jos man suteiks galimybę išreikšti save, įgyti naujų įgūdžių, tapti įvairiapusiškesnei.Tikiu, kad iš Vilniaus universiteto tikrai kylama į žvaigždes.