Universitas Vilnensis, 2004 m. balandžio mėn. Nr. 4 (1650)

hinc itur ad astra

• 1579 •

J* «č A ? H

universitas

vilnensis

'AW>J

Balandžio mėn.

Platinamas nemokamai \http://www. vilnensis. vu.h^

VILNIAUS UNIVERSITETO LAIKRAŠTIS Nr. 4(1650)

LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.

NUMERYJE SKAITYKITE: p.

4

Dėstytojas ir studentė pašalinti iš VU

p.

5

Kodėl studentas nesulaukia naujos knygos

p

7-10

VU SA informacija

P. 13 Universiteto sporto rinktinių spindesys ir skurdas

p. 15 4

Renginiai, skirti VU 425 metų jubiliejui

Vertimų studijų katedra kviečia į Atvirų durų dieną Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Vertimų studijų katedra kviečia asmenis, norinčius studijuoti vertimo magistrantūros ir specialiųjų profesinių studijų programas, į Atvirų durų dieną, kuri įvyks šių metų balan­ džio 22 dieną 15 vai.

Renginyje dalyvaus ir apie kon­ ferencijų vertėjų karjeros galimybes pasakos Europos Komisijos Konfe­ rencijų vertimo tarnybos Baltic Desk koordinatorius p. Klaus Bischoff.

Adresas: Universiteto g. 5, Vilnius Filologijos fakultetas Vertimo studijų katedra Tel: 8 5 268 72 45, ei.paštas: vsk@flf.vu.lt

Biblioteka aptarnaus trijų fakultetų studentus Kovo 5 dieną Saulėtekio ai. 9 po rekonstrukcijos buvo atidaryta biblioteka. Jos remontą, baldus, modernią knygų apsaugos sistemų ir kompiuterinę įrangą finansavo Ekonomikos, Teisės, Komunikacijos fakultetai, Tarp­ tautinis žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras, buvo panaudotos VU specialiosios programos centralizuo­ to fondo lėšos. Visa tai kainavo apie 1 mln. litų.

Odeta VASILIAUSKAITĖ, KomF Žurnalistikos instituto I k. studentė Atidaryme dalyvavo VU rektorius akad. B. Juodka, Ekonomikos fakulteto dekanė doc. dr. Birutė Galinienė, Komu­ nikacijos fakulteto dekanas prof. habil. dr. Domas Kaunas, Teisės fakulteto deka­ nas doc. dr. Vytautas Nekrošius, pro­ rektoriai, bibliotekos direktorė ir darbuo­ tojos bei studentai. Sveikinimo kalboje rektorius teigė, jog būtų banalu kalbėti apie tai, ką reiškia Universitetui knyga, kompiuteris, kita mokomoji medžiaga, to­ dėl kiekvienas studentas individualiai ga­ lės įvertinti bibliotekos svarbą. Naujos bibliotekos atidarymas yra antrasis iš ju­ biliejinių renginių, minint Universiteto veiklos 425-ąsias metines. Pirmasis ren­ ginys - Karjeros centro atidarymas. Vė­ liau žodį tarę fakultetų dekanai pabrėžė, kad tai šventė pačiai bibliotekai ir jos lan­ kytojams. Nauja biblioteka sulaukė ir do­ vanų: buvo įteiktas simbolinis „pinigų me­ dis“, o pagrindiniai rangovai - UAB „Molėtiškiai“, atlikę remonto darbus, padova­ nojo paveikslą.

Moderni biblioteka suteikia idealias sąlygas studentams ruoštis paskaitoms yra daug sėdimų vietų, kurios atskirtos viena nuo kitos stiklinėmis sienelėmis.

Tradicinis atidarymo momentas - kerpama juostelė

Įrengtos kameros, taip pat apsaugos siste­ ma, jeigu kas nors bandytų knygas išsineš­ ti neteisėtai. Daugelis naujų patalpų ati­ darymo dalyvių buvo vieningos nuomo­ nės: puiki išorė ir moderniai įrengtas vi­ dus gali pritraukti dar daugiau lankytojų, tačiau labai svarbu ir tai, kuo užsipildys lentynos ir ar pačios knygos bus tinkamai naudojamos. Rektorius pirmasis išbandė naująsias kėdes ir, atrodo, liko patenkin­ tas. Tačiau galima buvo išgirsti ir komen­

tarų, jog bibliotekoje per maža vietos stu­ dentams, nes ji skirta net trims fakulte­ tams.

Pakeltos šampano taurės tarsi vainika­ vo prasmingo darbo pradžią. Svečiai gar­ siai aptarinėjo itin šviesias ir malonias pa­ talpas, džiaugėsi, kad akademinis jaunimas turės puikią biblioteką. Akivaizdu, jog Uni­ versitetas rūpinasi studentų studijų sąlygų gerinimu ir prisideda prie studijų proceso modernizavimo.

Kviečiame neatvėrus piniginės remti Vilniaus universitetą Gerbiami Vilniaus universiteto darbuotojai ir studentai, ponios ir ponai, Naujasis Lietuvos Respublikos Labdaros ir paramos įstatymas sudaro galimy­ bę teikti paramą neatvėrus piniginės. Nuo 2004 m. kiekvienas Lietuvos pilietis iki 2 % valstybei sumokėto gyventojų pajamų mokesčio gali skirti pasirinktai organizacijai.

Kviečiame Jus apsispręsti ir paremti Vilniaus universitetą, 425 metus puo­ selėjantį švietėjiškas ir akademines vertybes. Šiais jubiliejiniais metais 2 procentai yra skiriami Universiteto mokomajai lite­ ratūrai ir žurnalams įsigyti. Taip siekiame praturtinti mūsų turimus mokslinės informacijos išteklius, kuriais kasdien naudojasi mūsų studentai ir mokslinin­ kai. Tikime, kad tai vertinga mūsų visų investicija į žinių visuomenės kūrimą.

Pagarbiai Vilniaus universiteto rektorius akad. Benediktas JUODKA

Duomenys, reikalingi prašymui Vilniaus universitetas Vilnius, Universiteto g. 3 Paramos gavėjo kodas 1195081 AB „Hansabankas“, banko kodas 73000 A.s. LT327300010002462504 Prašymo formą ir visą reikalingą informaciją rasite internete adresu httD://www.info.vu.lt/skelbimai/ remk_vu.html

2

Universitas Vilnensis

Rektorius pateikė 2003 metų VU veiklos ataskaitą Kovo 23 dieną išplėstiniame Senato posėdyje išklausyta ir patvirtin­

ta VUrektoriaus akad. Benedikto Juodkos ataskaita už 2003 metus.

Ataskaitoje rektorius apžvel­ gė visas Universiteto veiklos sri­ tis: Tarybos, Senato, Senato ko­ misijos veiklą, Universiteto struk­ tūrą, darbuotojus, studentus ir stu­ dijas, mokslą, doktorantūrą ir rezidentūrą, tarptautinį bendradar­ biavimą, administravimą, finan­ sus ir ūkį, Biblioteką, Skaičiavi­ mo centrą, Botanikos sodą.

Z

v

Kronika

Ataskaitoje atsispindi ne tik pra­ ėjusių metų VU bendruomenės pasiekimai ir laimėjimai, bet ir iš­ keltos problemos, aktualiausi at­ eities uždaviniai ir numatyti ke­ liai bei pasiūlymai jiems spręsti.

Rektoriaus ataskaita „Vil­ niaus universiteto veikla 2003 me­ tais“ išleista atskiru leidiniu.

„U. V.“ inform.

N

J

Studijuojantys sutuolįtiniai gaCės pasinaudoti mokesčių (engvata Kovo 23 dieną Seimas įteisino galimybę studijuojančių sutuoktiniams ar jų broliams ir seserims pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčių lengva­ ta tai Sumai, kuri sumokėta už studijas. Dėl šios naujos galimybės įstatymo pataisą pateikė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas socialliberalas Gintautas Šivickas. „Tai, kad nuo šiol gyventojų pajamų mokesčių lengvata galės pasinau­ doti studijuojančio gyventojo brolis ar sesuo, sutuoktinis, mokantys už studijuojančio studijas, dar labiau paskatins jaunas šeimas siekti išsilavini­ mo“, - mano G. Šivickas.

Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, gyventojai, mokantys už mokslą, gali naudotis gyventojų pajamų mokesčio lengvata. Tuo atveju, jei mokantis už mokslą neturi pajamų, tokia lengvata numatoma vienam iš tėvų (įtėvių) arba globėjų. Tačiau iki šiol tokia lengvata nebuvo taikoma už mokslą mokančio Lietuvos gyventojo sutuoktiniui.

2004 m. balandis

Įsteigta VU ekonomistų Alumnų draugija 2004 m. kovo 19 dieną Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos fakulteto absolventai įsteigė VU Ekonomikos fakulteto Alumnų draugiją. Susirinkime dalyvavo daugiau nei dvidešimt buvusių Ekonomikos fakulteto auklėtinių, šiandien dirbančių bei vadovaujan­ čių žymiausioms Lietuvos verslo organizacijoms, užimančių aukštas pareigas įvairiose valstybinėse institucijose. „Draugijos įkūrimo tikslai daugialypiai: tai ir studijų koky­ bės VU Ekonomikos fakultete gerinimas, alumnų bendruome­ nės profesinių gebėjimų tobuli­ nimas, visapusiškas ir kryptingas bendradarbiavimas tarp buvusių fakulteto auklėtinių ir jų Alma Mater“, - teigė išrinktas ekono­ mikos fakulteto Alumnų draugi­ jos pirmininkas doc. Algirdas Miškinis.

Ekonomikos fakulteto dekanė dr. Birutė Galinienė sveikindama renginio dalyvius džiaugėsi, kad alumnai sugrįžo ir visi kartu ryžo­ si pradėti labai reikalingą draugi­ jos veiklą, apie kurią jau buvo il­ gai kalbėta. Susirinkusieji pripa­ žino, ši draugystė turėtų virsti abi­ puse nauda.

VU absolventai į draugijas bur­ tis pradėjo 2003 metų birželį. Pir­ mieji buvo teisininkai, įsteigę VU teisės fakulteto Alumnų draugiją.

Ekonomistų draugija - antroji Uni-

U7 Ekonomikos fakulteto absolventai susibūrė į Alumnų draugiją

versitete. Artimiausiu metu Alum­ nų draugiją planuoja suburti ir Fi­ zikos fakulteto absolventai. Siekia­ ma, kad Vilniaus universiteto ab­ solventai įsteigtų asociaciją, vieni­ jančią visas VU Alumnų draugijas.

Pasaulyje universitetų absol­ ventų judėjimas, ypač JAV yra la­

bai populiarus. Lietuvoje kol kas bendrauja pavieniai absolventai, nors pastaruoju metu pastebimas tokių organizacijų poreikis.

Ligita VAITKUTĖ VU Informacijos ir ryšių su visuomene skyrius EI. paštas: alumni@vu.lt

Bus kuriama Lietuvos botanikos sodų asociacija Kovo 16 d. Vilniaus universitete vyko respublikinė konferencija „Lietuvos botanikos sodų veikla ir plėtros problemos", kurią organizavo Vilniaus universiteto Botanikos sodas. Į šią konferenciją atvyko ne tik 4 Lietuvos universitetų botanikos sodų (Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Vilniaus) darbuotojai, bet ir kitų panašaus profilio įstaigų (Botanikos instituto, Dubravos arboretumo, Miško sėklininkystės ir selekcijos tarnybos, Vilniaus pedagoginio universiteto) specialistai, taip pat landšafto architektai, Vilniaus universi­ teto Botanikos sodo draugų klubo, kelių žurnalų ir laikraščių atstovai.

(TS(P9dl auditorija pavadinta Anuos Lindfi vardu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institu­ to (VU TSPMI) vienai auditorijų kovo 22 dieną suteiktas pernai Stokhol­ me nužudytos Švedijos užsienio reikalų ministrės Annos Lindh vardas.

A. Lindh Švedijos užsienio reikalų ministre tapo 1998 metais. Ji buvo populiari socialdemokratų vyriausybės narė. A. Lindh mirė 2003 metų rug­ sėjį po to, kai likus kelioms dienoms iki referendumo dėl euro įvedimo Švedijoje ji buvo užpulta ir sužeista peiliu.

Į 'Europos Sąjungą - su diplomo priedėliu Pagal praėjusią savaitę LR Vyriausybės priimtą nutarimą nuo 2005 m. studentai, baigiantys aukštojo mokslo studijas Lietuvoje, su įprastu diplo­ mu gaus diplomo priedėlį. Šis dokumentas įrodys, kad Lietuvoje baigta studijų programa atitinka Europos standartus ir suteikia teisę laisvai mig­ ruoti bei studijuoti Europos aukštosiose mokyklose. Jis bus išduodamas asmens pageidavimu baigusiems studijas 2005 metais kartu su diplomu ir jo priedu lietuvių ir anglų kalbomis. Nuo 2006 m. diplomo priedėlis bus išduodamas visiems baigusiems studijas 2006 m. bei vėliau ir pakeis dabar Lietuvoje išduodamą diplomo priedą.

Iki gegužės 1 d. Švietimo ir mokslo ministerija parengs diplomo prie­ dėlio pildymo taisykles.

Asmenims, kurie įgijo ar įgis aukštojo mokslo diplomą Lietuvoje iki 2005 metų ir norės tęsti studijas ar dirbti ES šalyse, jų pageidavimu bus nemokamai išduodamas Studijų kokybės vertinimo centro raštas, kuria­ me yra paaiškinama Lietuvos aukštojo mokslo sistema (priėmimas, studi­ jų sandara ir trukmė, vertinimo sistema ir pan.) ir kaip šios sistemos kon­ tekste vertinamas įgytas diplomas. Priimtas Vyriausybės nutarimas dėl di­ plomo priedėlio neprieštarauja ES teisės aktams.

Diplomo priedėlis atitiks ES šalių kuriamą modelį ir papildys aukštojo mokslo, bakalauro arba magistro diplomą tarptautiniam akademiniam ir profesiniam pripažinimui reikalingais duomenimis, aprašys studijų esmę ir turinį. Diplomo priedėlis skirtas aukštojo mokslo išsilavinimo pripažini­ mui palengvinti, bet ne automatiškam pripažinimui.

Parengta pagal BNS, ELTA ir www.delfi.lt pranešimus

Dr. S. ŽILINSKAITĖ, vyresnioji mokslo darbuotoja Įžanginį žodį tarė VU strate­ ginės plėtros prorektorius prof. J. Lazutka ir GMF dekanas prof. J. Naujalis. Konferencijos metu buvo išklausyta 12 žodinių pranešimų, dar 15 pranešimų bu­ vo stendiniai.

Kaip gyvena šiandien botani­ kos sodai, kokios problemos jiems kyla ir kaip jie bando jas spręsti?

Kiekvieno botanikos sodo ar panašios įstaigos veidą lemia ko­ lekcijos ir jų pateikimas, t. y. land­ šafto architektūra. Apie tai kalbė­ jo landšafto architektė D. Juchne­ vičiūtė, kolekcijų kuratoriai T Jok­ šienė, O. Ragažinskienė, R. Ne­ krošienė, R. Mikaliūnaitė, V. Motiekaitytė. Reikia pasidžiaugti, kad

botanikos sodų kolekcijos gausė­ ja. Kyla ir kita problema - kaip su­ kurti savitą kiekvieno botanikos sodo veidą, kaip ir kiek dubliuoti kolekcijas, kad būtų išvengta atsi­ tiktinių praradimų.

Kita tema - botanikos sodai kaip plačiosios visuomenės lais­ valaikio centrai. Kaip pritaikyti kolekcijas lankytojams (G. Jurke­ vičienė), kokiais būdais informuo­ ti visuomenę (D. Ryliškis) ir pa­ laikyti su ja ryšius (L. Musanja), kaip patenkinti lankytojų lūkes­ čius (R. Nekrošienė).

Stendiniuose pranešimuose at­ sispindėjo mokslinė botanikos so­ dų veikla. Džiugu pastebėti, kad bo­ tanikos sodai aktyviai dalyvauja Lie­ tuvos augalų genetinių išteklių tyri­ mo ir saugojimo programoje, kad iš 5 Koordinacinių centrų vienas - De­ koratyvinių augalų - įsteigtas Vil­ niaus universiteto Botanikos sode.

Dabartiniu metu botanikos so­ dams keliami patys įvairiausi už­ daviniai, o jų sprendimas skatina bendradarbiauti tiek su kitais bo­ tanikos sodais, tiek su kitomis įvairiausio lygio valstybinėmis, vi­ suomeninėmis institucijomis, or­ ganizacijomis, privačiais sodais ar atskirais asmenimis. Todėl VU Botanikos sodo direktoriaus A. Skridailos kvietimas kurti Lie­ tuvos botanikos sodų asociacįįą sulaukė visuotinio pritarimo. Si asociacija turėtų jungti ne tik bo­ tanikos sodus, bet ir arboretumus, municipalinius bei privačius par­ kus. Juk nuo senų senovės sako­ ma, kad vienas lauke ne karys...

Nutarta, kad kitas konkretus žingsnis šia linkme bus balandžio pradžioje, kada į Vilniaus univer­ siteto Botanikos sodą atvyks visų suinteresuotų įstaigų atstovai ir privačių kolekcijų savininkai.

Pasirodė Lietuvos pašto ženklas „Vilniaus universitetui 425 metai“ Kovo 20 dieną Lietuvos paštas išleido vokus ir pašto ženklą, skirtą Vilniaus universiteto 425 metų jubiliejui. Pašto ženklai išleisti 500 tūkst. tiražu. Ženkle pavaizduotas stilizuotas VU Didysis kiemas su Sv. Jonų bažnyčia, rektoriaus skeptras, Stepono Batoro ir Petro Skargos portretai. Kartu su pašto ženklu kolekcionieriai galės įsigyti ir specialų suvenyrinį lapą, kurį puošia pirmosios dienos antspaudas bei tekstas apie VU lietuvių bei anglų kalbomis. Šių darbų dailininkė - R. Čigriejūtė, spausdino Budapešto vertybinių popierių spaustuvė.

..U. V.“ inform.

r

Knygos

J

Filologijos fakultete pristatyti dvejų metų darbai Kovo 16-ąją, Knygnešio dieną, pristatyti Universiteto Filologijos fakulteto darbuoto­ jų 2002-2003 m. išleisti darbai.

Inga STRUNGYTĖ Filologijos fakulteto knygų paro­ da pradėta rengti 1996 m. žiemą. Tuo­ met pirmą kartą fakulteto bendruo­ menei buvo pristatytos 19941995 m. fakulteto baltistų išleistos knygos ir moksliniai žurnalai. Šios mugės sumanytojas Filologijos fakul­ teto dekanas prof. B. Stundžia ir šių metų kovo 16 dieną surado progą dėstytojams susiburti, pasišneku­ čiuoti, sužinoti daugiau apie fakulte­ to kolegų „išnešiotus“ kūrybinių die­ nų ir naktų džiaugsmus bei sopulius

- knygas. Kita vertus, knygų mugė (gal labiau pristatymas, nes čia ne kaip „jomarke“ - gali žiūrėti, bet nenusi­ pirksi) leidžia fakulteto mokslinin­ kams išsisukti iš kasdienybės, įpulti į žmonių šurmulį, susiieškoti gerai pa­ žįstamus ir mielus veidus ir tuo savo buvimu paliudyti, kad esi fakulteto bendruomenės narys. Esi labiau duo­ dantis nei imantis. Ir ta duotybė išklota ant studentiškų stalų, įvairias­ palviais viršeliais, margais šriftais, lie­ tuviškomis, prancūziškomis, vokiš­ komis, lenkiškomis bei kitų kalbų antraštėmis. Prof. B. Stundžia tų ant­ raščių per dvejus, 2002-uosius ir

Per 2002-2003 metus išleista apie šimtą vertingų Filologijos fakulteto darbuotojų darbų. VNaujiko nuotr.

Z---------------------------- -------

ln memoriam

3

Universitas Vilnensis

2004 m. balandis

>--------

2003-iuosius, metus suskaičiavo apie šimtą. Tai ir solidžios monografijos, straipsnių rinkiniai, mokomieji lei­ diniai, aukštųjų studijų vadovėliai, vertimai, žurnalai, kultūros darbai ir žodynai. Ir visi jie parašyti skirtingų kartų Filologijos fakulteto moksli­ ninkų ir pedagogų, čia tebedirban­ čių ir jau išėjusių, atsitraukusių nuo akademinio gyvenimo, tačiau vertin­ gais moksliniais tyrinėjimais turti­ nančių universitetų, mokyklų ir as­ menines bibliotekas. Iš pastarųjų mi­ nėtinas prof. A. Jovaišas, kuris kartu su prof. E. Ulčinaite parašė monog­ rafiją „Lietuvių literatūros istorija.

XIII-XVIII amžius“, taip pat ir prof. Z. Zinkevičius, per dvejus me­ tus sudaręs ir išleidęs knygos „Rink­ tiniai straipsniai“ 3 tomus, doc. A. Tekorius, kuris iš vokiečių kalbos išvertė kelis filosofinius vei­ kalus: Alios Halder „Filosofijos žo­ dyną“, Jūrgen Habermas „Modemybės filosofijos diskursą“ ir kt.

Kalbėdamas apie leidinius, prof. B. Stundžia pasidžiaugė, kad šiais metais išleista 16 monografi­ jų ir aukštųjų studijų vadovėlių, daugiau negu 2000-2001 metais.

Ir čia nepralenkiama prof. V Dau­ jotytė-Pakerienė, kuriai šie dveji metai pažymėti trim vertingomis monografijomis: „Literatūros feno­ menologija“, „Putinas: pasaulė­

vaizdžio aspektai“ ir „Raštai ir pa­ raštės. Apie Justino Marcinkevi­ čiaus kūrybą“. Doc. G. Viliūnas, komentuodamas Lietuvių literatū­ ros katedros mokslininkų išleistas knygas, paminėjo ir paties sudary­ tą „Naujausiąją lietuvių literatūrą (1998-2002)“, kuri tokio pobūdžio yra pirmoji. Kaip teigė pats docen­ tas, šįkart užbėgta už akių Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto tokių knygų rengėjams. Iš monog­ rafijų ir aukštųjų mokyklų vadovė­ lių minėtina ir doc. D. Dilytės į ru­ sų kalbą išversta ir 2002 m. Mask­ voje publikuota „Antikinė literatū­ ra“ bei Teresos Daleckos „Dzieje polonystiki vvilenskiej 1919— 1939“.

Fakulteto literatai ir kalbininkai rengia ir vadovėlius mokykloms, mokomąsias priemones aukšto­ sioms studijoms. Per dvejus metus išleistos net 28 tokios knygos. Mo­ komųjų leidinių studentams paren­ gė doc. L. E. Katkuvienė, doc. J. Gri­ galiūnienė, doc. I. M. Norkaitienė, doc. N. Juchnevičienė ir kiti.

Lituanistinių studijų katedros vedėja doc. M. Ramonienė ir šį kar­ tą knygų parodai pristatė savo bei kitų katedros pedagogių (J. Pribušauskaitės, dr. L. Vilkienės, V. Stumbrienės su bendraautoriais iš svetur) parengtus vadovėlius at­ vykstantiems lietuvių kalbos studi­ juoti užsieniečiams ir lietuvių emig­ rantų vaikams.

Naujas reiškinys fakultete - bu­ vusių lietuvių literatūros magist­ rantų sudarytos trys chrestomatijos, kurių dėka senąja Lietuvos litera­ tūra besidomintiems filologams ir istorikams tapo labiau prieinami kai kurie XVIII a. II p. LDK pa­ mokslų ir kalbų pavyzdžiai, religi­ nės ir proginės baroko saulėlydžio

Valerijus Čekmonas Kovo 17 d. po sunkios ligos mirė pasaulinio garso slavistas, Vilniaus universiteto profesorius, habilituotas mokslo daktaras Va­ lerijus Čekmonas, ilgametis kelių humanitarinių specialybių stu­ dentų ir profesorių Mokytojas. Jo indėlis į mokslą - tai ne tik mūsų šalyje ir svetur įvairiomis kalbo­ mis leistos išsamios monografi­ jos, intriguojantys straipsniai ir fundamentalūs universitetiniai va­ dovėliai: daugeliui jį pažinojusių žmonių jis visada buvo ir bus aist­ ringo smalsumo, jautrios intuici­ jos, kruopštaus tyrinėjimo, este­ tiško mąstymo ir artistiško dėsty­ mo pavyzdys. Jis kūrė savo gyve­ nimą lyg mokslo poemą, įtrauk­ damas į jos ritmą savo mokinius ir bendradarbius.

Valerijus Čekmonas gimė 1937 m. Ukrainos Čerkasų srity­ je. Sunkiais pokario metais moti­ na atidavė savo vaiką į Kijevo ka­ rinę Suvorovo mokyklą, kur jis, išmokęs išminuotojo amatą ir ru­ sų kalbą, suprato esąs filologas.

Atsisakęs karininko kaijeros, tu­ rėjo atitarnauti eiliniu baudos ba­ talione: kelis metus kirto mišką Rusijos šiaurėje. Išleistas į civili­ nį gyvenimą, studijavo rusų filo­ logiją Černovicų universitete (Va­ karų Ukraina), kur jam vadovavo docentas O. Sirokovas, būsimas Maskvos universiteto profesorius.

Valerijus aktyviai ruošėsi indoeu­ ropeisto karjerai: savarankiškai studijavo sanskritą, senąją graikų, lotynų, gotų kalbas, važiavo į sa­ vo pirmas dialektologines ekspe-

dicijas į aplinkinius kaimus tirti va­ karų ukrainiečių, moldavų ir alba­ nų tarmių. Deja, dėl konflikto su vi­ siems studentams privaloma kari­ ne katedra jis buvo pašalintas iš uni­ versiteto. 1964 m. neakivaizdžiai baigė Rostovo prie Dono universi­ tetą, globojamas garsiausio Rusijos indoeuropeisto profesoriaus A Savčenko. Universitetinių studijų, lai­ kais rusų kalba ir kultūra tapo Čekmonui gimtoji, šalia ukrainiečių. Įstoti į aspirantūrą Maskvoje pas garsųjį slavistą profesorių S. Bemšteiną nepavyko, tačiau talentingą jaunuolį priėmė Baltarusijos moks­ lų akademijos J. Kolaso kalbotyros institutas Minske. Rašydamas diser­ taciją apie baltarusių tarmių foneti­ ką, Čekmonas išvaikščiojo pėsčio­ mis visą Baltarusiją, puikiai išmo­ ko kalbą ir savo tyrimo rezultatus apibendrino publikacijose, kurias parašė baltarusiškai - tais laikais, kai net baltarusiai kalbininkai, prisi­ mindami Sta'ino laikų represijas, buvo linkę kalbėti ir rašyti rusiškai.

Visiems laikams baltarusių kalba li­ ko profesoriui mėgstamiausia.

Baltarusistika atvėrė naujas ga­ limybes: šios šalies vakaruose teko susidurti su lenkiškai ir lietuviškai kalbančiais žmonėmis. Meistriškai išmokęs lenkų kalbą, Čekmonas de­ ramai įvertino jos grožį: jam tai bu­ vo kilniausia (jo žodžiais, šlėktiškiausia) slavų kalba. Norėdamas pramokti lietuviškai, jis metus mo­ kytojavo Zarasų rajone, mokydamas kaimo vaikus vokiečių kalbos (da­ bar kai kurie jo mokiniai yra garsūs profesoriai). Kelis mėnesius tokį pat

darbą dirbo Latvijoje, neblogai pra­ moko latviškai, bet savo gyvenimą susiejo su Lietuva: vedė lituanistę ir, gyvendamas Minske, su dviem savo vaikais kalbėdavo lietuviškai.

Lietuvių kalba, tapusi jam lyg gimtoji, paskatino grįžti prie indoeuropeistikos. Čekmonas susido­ mėjo iranistika ir ypač osetinų kal­ ba, kelis mėnesius gyveno Šiaurės Osetijoje. Jis artimai susipažino su artimiausiais slavų giminaičiais baltais ir iranėnais. Šios žinios lei­ do jam patikimai spręsti sudėtingus slavų prokalbės atsiradimo klausi­ mus: šioje srityje nedaugelis pasau­ lio slavistų galėjojam prilygti.

1979 metais Čekmonas atvyko į Lietuvą ir pradėjo dirbti Vilniaus universitete, kuriam atidavė 24 me­ tus: dėstė įvairius slavistikos kursus, užsienio studentams angliškai skai­ tė baltoslavistikos įvadą. Rusų filo­ logijos absolventai gerai prisimena jo nuostabų lingvistinės analizės įva­

dą, keli studentai net pasirinko klau­ sytis šio kurso kelerius metus iš ei­ lės. 1985 m. tapęs profesoriumi, jis nesumažino dėmesio savo studen­ tams. Iš jo monografijų ir vadovėlių mokėsi kelių kartų studentai Lietu­ voje, JAV, Suomijoje ir kitur. Nuo 1995 m. jis buvo Lietuvos aukštųjų mokyklų slavistikos žurnalo Slavistica Vilnensis (Kalbotyra 2) vyriau­ siasis redaktorius.

Vilniuje profesorius pasirinko mūsų šaliai aktualią problematiką: tyrinėjo baltų-slavų kalbų iyšius nuo seniausių laikų iki dabarties, su savo studentais ir bendradarbiais nuolat važinėjo į ekspedicijas tirti Lietuvoje paplitusių baltarusių, lenkų, rusų sentikių tarmių, ypatin­ gą dėmesį kreipdamas į sociolingvistinę situaciją ir jos dinamiką: kiekvieno kaimo, kiekvienos šei­ mos, kiekvieno žmogaus kalbinę is­ toriją. Kelerius metus taip pat kruopščiai jis tyrė nykstančias Bal-

moterų parašytos poezijos, XVIIIXIX a. religinės lietuviškosios pro­ zos ištraukos. Šįkart vertimų, palyginti su 2000-2001, išleista mažiau (iš vi­ so 24), daugiausia iš šiuolaikinių kalbų, pusė iš jų - iš prancūzų. Iš senosios graikų, lotynų ir senosios islandų kalbų pateikti iš viso sep­ tyni vertimai. Prof. B. Stundžios neliko nepastebėta doc. G. Druč­ kutė, iš lietuvių į prancūzų kalbą išvertusi V. Braziūno poezijos rinktinę „Būtasis nebaigtinis/imparfait“, A. Kudulytė-Kairienė ir jos iš senosios graikų kalbos iš­ versta Hesiodo „Teogonija“, senų­ jų islandų tekstų antologiją „Mimiro šaltinis“ parengusi dr. R. Ruseckienė.

2003 m. pagaliau pasirodė svar­ bus dialektologams veikalas - doc.

A. Pupkio ir kitų kolegų parengtas „Zanavykų šnektos žodynas“. Kitas vertingas ir naudingas žodynas ne tik filologams, bet ir kitų sričių spe­ cialistams - prof. A. Rosino su ki­ tais bendraautoriais sudarytas „Sta­ tybos terminų žodynas“. Fakulteto dekanas iš kultūros darbų išskyrė prof. P. Ivinskio parengtą 2 dalių „L. Karsavino archyvą“ bei M. Mar­ tinaičio „Laiškai Sabos karalienei: esė romanas“. Čia apžvelgta tik nedidelė da­ lis knygų ir jų autorių. Visus, ir paminėtus, ir nepaminėtus, para­ šiusius, sudariusius, išvertusius leidinius arba k-itaip prie jo pri­ sidėjusius telydi didelės pagarbos ir padėkos žodžiai. Renginys pra­ ėjo, bet liko gana išsamus liudi­ ninkas - darbų pristatymui išleis­ tas lankstinukas, kuriame pateik­ ta beveik visa 2002-2003 m. Fi­ lologijos fakultete išleistų darbų bibliografija.

tarusijos lietuviškų tarmių sale­ les. Jo dėka po profesoriaus A. Anlanovičiaus mirties Vil­ niaus universitete buvo toliau plė­ tojama kitabistika: LDK totorių musulmoniškų rankraščių senąja baltarusių ir lenkų kalbomis, ra­ šytų arabiškais rašmenimis, tyri­ mas. Jis vadovavo pirmajai mūsų šalyje disertacijai, skirtai hebrajiš­ kam LDK palikimui. Profesorius asmeniškai didžiavosi Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste.

V Čekmonas buvo Slavų filo­ logijos katedros įkūrėjas ir ilga­ metis vadovas (1988-1999), jo iniciatyva VU pradėta dėstyti če­ kų, bulgarų, serbų, kroatų, slovė­ nų, turkų filologijas, taip pat veng­ rų kalbą. Dar anksčiau jis inicija­ vo lenkų filologijos specialybės steigimą. 2000-2003 m. profeso­ rius V. Čekmonas buvo VU Kul­ tūrinių bendrijų centro direkto­ rius, nuolat organizavo įdomius mokslinius seminarus, ir tuo pa­ čiu metu buvo tarpdisciplininių Lietuvos sentikių tyrimų ideolo­ gas ir aktyvus vykdytojas.

Būdamas karštas Lietuvos pat­ riotas, profesorius aktyviai dalyva­ vo Atgimimo Sąjūdyje, rūpinosi lietuvių kalbos įtvirtinimu vieša­ jame gyvenime, kartu su žmona pa­ rašė lietuvių kalbos vadovėlį ru­ sams (su atskirai išleistu moko­ muoju žodynu) ir analogišką va­ dovėlį lenkams.

Valerijus Čekmonas meistriš­ kai bendravo ir su garbingais pro­ fesoriais, ir su savo studentais, ir su kaimo močiutėmis. Dabar mes galime bendrauti tik su jo publi­ kacijomis.

Slavų filologijos katedra

4

Universitas Vilnensis

Dėstytojas ir studentė pašalinti iš Universiteto Seksualinio priekabiavimo skandalas Komunikacijos ir Filosofijos fakultetų dekanų akimis Vilniaus universiteto rektorius akad. Benediktas Juodka seksualiniu priekabiavimu viešai apkaltintą Filosofijos fakulteto dėstytoją Petrą Butkų kovo 15 dieną atleido iš užimamų pareigų. Sprendimą rektorius priėmė atsižvelgdamas į VU Bendruomenės ginčų komisijos išvadas, VU Senato komisijos nuomonę, išsakytą kovo 4 dieną posėdy­ je, ir vadovaudamasis LR Darbo kodekso straipsniais už pasinaudojimą pareigomis dėl asmeninių paskatų.

Taip jau sutapo, kad kovo 8 dienos rektoriaus įsakymu Nr. Ss-450 iš studentų sąrašų dėl nepažangumo (nesant galimybės pakartoti laisvojo dalyko kursą) išbraukta Komu­ nikacijos fakulteto ryšių su visuomene programos antro kurso magistrante Eglė Liepa Kiauleikytė. Studijų nuostatuose, patvirtintuose Universiteto Senato komisijoje 2003 m. birželio 12 dieną, rašoma: „Studentai, pasibaigus egzaminų (įskaitų) perlaikymo ter­ minui turintys daugiau kaip dvi akademines skolas, taip pat vieną arba dvi akademines skolas turintys studentai, kuriems nebuvo leista pakartoti šių dalykų studijų, šalinami iš Universiteto". sveikas, ir jo turi būti atsikrato­ ma. Keistis turi ir akademinė bendruomenė, ir pati visuomenė.

Liana B1NKAUSKIENĖ, Diana OLŠEVSKAJA

Filosofijos fakulteto dekanas dr. Kęstutis Dubnikas šį skanda­

Kaip šią situaciją vertina Ko­ munikacijos ir Filosofijos fakul­ tetų dekanai?

Prof. habil. dr. Domas Kau­ nas, Komunikacijos fakulteto de­

kanas, įžvelgė kelis pažeidimus.

Pirmasis, anot dekano, yra tas, jog tiek dėstytojas, tiek studentė su­ manė „apeiti“ Universiteto studi­ jų taisykles dar tada, kai apie to­ kio poelgio padarinius nė nenu­ tuokė. Pirmasis žingsnis - praleis­ tas pasirenkamojo dalyko regist­ racijos terminas, antrasis - pavė­ luotas prašymas klausyti neegzis­ tuojantį Istorijos fakulteto deka­ no prof. Z. Butkaus kursą „Pabal­ tijo šalių istorija“, trečiasis-visiš­ kas ir Istorijos fakulteto, ir paskai­ tų, ir profesoriaus ignoravimas.

Klimpstant į balą, įskaitą bandyta gauti nusižengiant akademinei eti­ kai. Štai šią akimirką studentė ir tapo pažeidžiama, kuo ir bandė pa­ sinaudoti nesąžiningas dėstytojas. „Dėstytojo poelgis - amoralus, nors jo teisinių aspektų, nebūda­ mas teisės žinovas, nesiimu spręs­ ti. Negana to, P. Butkus sugadino ir Universiteto, ir savo reputaciją,

KomF dekanasprof. habiL dr. D. Kaunas

o gal ir sugriovė savo karjerą“, - ma­ no prof. D. Kaunas.

Tačiau, anot KF dekano, pro­ blema slypi giliau. „Skaudus įvykis paskatino atvirauti ne tik universi­ tetų, bet ir kolegijų bendruomenes; tai parodė, kad esama nesąžiningo bendravimo tiek iš dėstytojų, tiek iš studentų pusės. Dovanų pasiūla įvairi: nuo stipriųjų gėrimų iki auk­ sinių grandinėlių ar piniginių ky­ šių. Taip Lietuvoje siekiama bet ko­ kia kaina gauti aukštojo mokslo di­ plomą“, - teigia dekanas.

KF dekanas prof. D. Kaunas mano, apie šias problemas reikia kuo daugiau kalbėti ir rimtai jas spręsti. Siekimas „apeiti“ gana griežtas studijų taisykles ir pažy­ mį gauti bet kokia kaina yra ne­

lą vadina „netipiniu“ seksualinio priekabiavimo atveju. Akivaizdu, kad esminės šios istorijos prielai­ dos atsirado dėl netvarkos studijų procese. Neneigiant netinkamų dėstytojų ir studentų santykių pro­ blemos, kuri reikalauja daug rim­ tesnės analizės ir solidesnio tyri­ mo, nei buvo pateikta žiniasklaidoje, šiuo konkrečiu atveju pir­ miausia atkreiptinas dėmesys į grubų akademinės drausmės pa­ žeidimo faktą mūsų Universitete.

FilosF dekanas dr. K. Dubnikas

Pateikti korupcijos reiškinio aukštosiose mokyklose tyrimo rezultatai Kovo 25 dieną Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) pakvietė aukštųjų mo­

kyklų bendruomenių narius į sociologinio tyrimo pristatymą - konferenciją „Korupci­ jos reiškinys Lietuvos aukštosiose mokyklose". 2003 metų gruodžio mėnesį Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų tyrimą apie korupciją atliko „Socialinės analizės grupė".

Tyrimas vyko 14 universitetų ir 25 kolegijose. Iš 1000 apklaustų studentų Vilniaus uni­

versitetui atstovavo 8,8 proc. respondentų.

Korupciją studentai pirmiau­ sia supranta kaip kyšininkavimą, nesąžiningumą bei naudojimąsi tarnybine padėtimi. Net 34 proc. studentų korupciją vadino labai didele problema, 46 proc. - di­ dele. Jų manymu, šį reiškinį le­

mia nebaudžiamumas, valstybės tarnautojų nesąžiningumas bei sa­ vanaudiškumas. Kyšio davimą studentai labiausiai linkę patei­ sinti, kai tokioje situacijoje atsi­ duria jie patys ar artimieji, arba kai norima atsidėkoti.

Didžiausia korupcija aukšto­ siose mokyklose studentai laiko faktą, kuomet iš anksto žinomi įstojusiųjų sąrašai arba dėl sko­ lų nepašalinami studentai.

33 proc. tyrime dalyvavusių stu­

dentų prisipažino, jog yra tekę

2004 m. balandis

„Paaiškėjo, kad pas mus vis dėlto gali egzistuoti studijos nelankant pa­ skaitų, net nežinant, koks dėstyto­ jas dėsto dalyką, kad galima tikėtis egzaminavimo pasibaigus sesijai, nelikviduotų atsiskaitymų nelai­ kant skola“, - teigia dekanas.

Todėl ši situacija pirmiausia vertintina kaip sandėris dėl nele­ galių veiksmų, o tik po to kaip dės­ tytojo ir studentės santykių mora­ linis aspektas. Kalbant konkrečiai, pirmiausia turime konstatuoti, kad pasibaigus sesijai studentė turėjo akademinę skolą, kurios vis tik norėjo išvengti gaudama teigiamą įvertinimą atgaline data ar dėl ko­ kios nors „pateisinamos“ priežas­ ties. Šį klausimą svarstė su jai ne­ dėstančiu to paties Universiteto, bet pažįstamu dėstytoju. Tai pro­ blema, kurią inspiravo studentės nepažangumas. Tačiau yra ir kita problema - kad dėstytojas leidosi su ja į kalbas, aptarinėjo nelegalius dalykus ir pasidavė studentės įta­ kai.“ Tai dekanas pavadino pačiu rimčiausiu šios istorijos dalyku, nes tai - jau korupcijos prielaida. „Kalbant apie etinį šios istori­ jos aspektą, kuris pateikiamas žiniasklaidoje kaip seksualinio prie­ kabiavimo pavyzdys, tenka pripa­ žinti, kad P. Butkaus moralinis pra­ sižengimas yra akivaizdus, net jei ir nėra tiesioginės dėstytojo ir studen­ to subordinacijos. Deja, jis pasinau­ dojo jam žinoma studentės situaci­ ja, kurioje ši atsidūrė dėl savo pa­ čios aplaidumo“, - teigia dekanas.

Privatus santykių pobūdis išliktų tik tuomet, jei susitikime su studente būtų kalbama apie ką tik nori, bet tik ne apie akademines problemas, kurios tam tikromis aplinkybėmis, anot P. Butkaus, išsispręstų „migom“. Todėl galima tik apgailestau­ ti, kad dėstytojas P Butkus dabar ak­ centuoja vien teisinę šios problemos pusę ir nemato reikalo pasiaiškinti akademinei bendruomenei dėl sa­ vo netinkamo elgesio. Bendrosios moralės normų vardan galima būtų ir atsiprašyti. Nors, antra vertus, de­ kanas negaili prasižengusiam dės­ tytojui ir pritariančių žodžių P. Butkus, nesitaikstydamas su vien­ pusiškai pateikta informacija žiniasklaidoje, iškėlė viešumon stu­ dentų bandymus daryti spaudimą ir net organizuoti provokacijas sie­ kiant bet kokiomis priemonėmis

(šiuo atveju net ir pasitelkiant vi­ suomeninį transliuotoją) išspręsti savo nepažangumo problemas.

Atsakydamas į klausimą apie P. Butkaus galimas akademinio darbo perspektyvas, dekanas nesa­ ko, kad prasižengusiam dėstytojui nėra vilčių grįžti į VU. Vienas ke­ lias, anot dekano, jei teismas pri­ ims dėstytojui palankų sprendimą, jis galės užimti tas pareigas bent iki kadencijos pabaigos. Antra vertus, formaliai dėstytojas P. Butkus gali dalyvauti skelbiamuose konkur­ suose ir pagal savo mokslo laipsnį pretenduoti užimti pareigas.

Po šio skandalo dekanas ne­ organizavo viešo šios problemos svarstymo, tačiau su kolektyvo žmonėmis apie tai, be abejo, kal­ bėjosi. „Fakulteto kolektyvo reak­ cija buvo labai adekvati situacijai - iš karto visi pastebėjo, kad situ­ acija iš tiesų buvo kitokia, nei „ro­ do vaizdelis“. Kolegoms buvo aiš­ ku - Petras Butkus pakliuvo į keb­ lią ir moraliai pažeidžiamą situa­ ciją. Bet jo niekas vienprasmiškai ir neteisino: tokioje situacijoje jis atsidūrė tik todėl, kad nesilaikė elementarių akademinių taisyklių - nesiimti trečiojo asmens vaid­ mens siekiant paveikti studentų mokymosi procesą ir vertinimo rezultatus. „Kitaip tariant, nega­ liu pateisinti dėstytojo flirto su studente, kalbant apie galimybę kaip nors išvengti skolos. Tai jau tam tikro akademinio stuburo ne­ turėjimas“, - vertina situaciją FilosF dekanas dr. K. Dubnikas.

Apie ligtolinį dėstytojo Petro Butkaus elgesį dekanas negalėjo pasakyti nieko bloga, veikiau cha­ rakterizavo jį teigiamai - labai ko­ munikabilus, nekonfliktiškas, ne­ turėjęs jokių rimtesnių problemų pedagoginiame darbe, adekvačiai savo pareigoms dirbantis mokslo darbą. Studentai jį mėgo, nors, kaip pats P. Butkus prisipažįsta, su stu­ dentais bendrauja neformaliai. Bet, kaip teigia dekanas, niekas nėra lig tol skundęsis, kad dėstytojas per­ žengia to neformalaus bendravimo ribas. „Nevienam nelinkėčiau pa­ kliūti j jo vietą. Deja, reikia pripa­ žinti, kad visas šis skandalas nebū­ tų galėjęs kilti, jei P. Butkus tvirtai būtų laikęsis moralinių ir akade­ minio bendravimo principų.“

duoti kyšį dėstytojui, o 6 proc. jį yra davę aukštųjų mokyklų dar­ buotojams. Įdomu, kad 2 proc. studentų davė kyšį... studentų at­ stovybių darbuotojams. Dėstyto­ jui duoti kyšį labiausiai yra linkę jaunesnių kursų studentai, ir tai dar kartą įrodo, kad šis reiškinys nėra sovietmečio palikimas. Šio

nusikaltimą: tik imantis kyšį ar ir duodantis.

Kai kurie konferencijos daly­ viai šiuos skaičius bandė įvertin­ ti kaip nepagrįstus ir švietimo sri­ tį paverčiančius labiausiai korumpuota sritimi. Sociologinio tyrimo rezultatų vertinimą pri­ statęs LSAS prezidentas Viačes­ lavas Palkevičius prisiėmė atsa­ komybę už šiuos rezultatus ir pa­ siūlė svarstyti korupcijos preven­ cijos ir mažinimo Lietuvos aukš­ tosiose mokyklose veiksmų pla­ no projektą. Planuojama, kad na­ cionaliniu lygiu šis planas bus įgyvendinamas Švietimo ir moks­

reiškinio populiariausia forma „susimesti“ dovanai prieš egzami­ ną. Tokių studentų buvo 52 proc., tam vidutiniškai jie išleido 126 li­ tus. Tokį jų veiksmą lėmė: draugų bendramokslių siūlymas (43 proc.), pačių apsisprendimas (22 proc.), apie tai davė suprasti kyšio gavėjas (19 proc.).

Daugiau nei pusė responden­ tų teigė, kad kyšiu buvo išspręstos jų problemos, mažesnė dalis sa­ kė, kad tai buvo padaryta iš da­ lies. Tačiau Lietuvos studentai ne­ turi aiškios nuomonės, kas daro

V Naujiko nuotr.

lo ministerijos, Specialiųjų tyri­ mų tarnybos ir Lietuvos studen­ tų atstovybių sąjungos bendro­ mis jėgomis.

Pagal LSAS sociologinio tyrimo rezultatus parengė Donatas BA GDONAS

2004 m. balandis

Universitas Vilnensis

5

ėl studentas nesulaukia naujos knygos Elona MALA1ŠKIENĖ, Odeta PAKALNIENĖ

dekanais. Be to, fakultetai daug knygų perka iš savo uždirbtų lė­ šų ir tokių pirkimų su biblioteka nederina.

Gali kilti klausimas, kam nau­ dojami aukščiau minėti 100 tūkst. litų, skirti bibliotekai. 2003 m., at­ sižvelgiant į Senato komisijos dar­ bo grupės bibliotekos reikalams siūlymus dėl bibliotekos fondų komplektavimo, buvo nustatyta nauja leidinių įsigijimo tvarka:

Biblioteka yra viena iš esminių informacinės sistemos grandžių kiekvienoje daugiau ar mažiau iš­ sivysčiusioje šalyje. Paprastai bib­ lioteka laikoma dokumentų rin­ kiniu, o jos pagrindinės funkcijos kaupti, tvarkyti ir saugoti knygas, rankraščius ar periodinius leidi­ • 33 proc. lėšų skirta centri­ nius, taip pat pateikti išsamią in­ nės bibliotekos fondų kom­ formaciją apie turimus bibliote­ plektavimui (daugiausia žo­ koje turtus skaitytojui. dynai, žinynai, kt. informa­ Vilniaus universiteto bibliote­ cinė literatūra); ka, įkurta' 1570 metais prie Vil­ • 33 proc. lėšų paskirstyta fa­ niaus jėzuitų kolegijos, šiuo metu kultetams pagal jų finansinį savo fonduose saugo daugiau nei įnašą į VU centralizuotą 5,3 milijono statistinių vienetų, fondą; tarp kurių -178 tūkstančių senų ir • 33 proc. lėšų gauna fakul­ retų XV-XVIII amžiaus leidinių, tetai pagal savo studentų 237 tūkstančiai rankraščių, dau­ skaičių. giau nei 80 tūkstančių grafikos dar­ bų, per 680 kompaktinių diskų.

Kaip matome, iš didelės pini­ Šiandien ji-valstybinės reikšmės gų sumos (770 tūkst.) biblioteka akademinė biblioteka, tad jos mi­ atsakinga viso labo už 33 tūkst. Lt. sija yra dalyvauti kuriant žinių vi­ Likę pinigai vėlgi atiduoti fakul­ suomenę, sudaryti sąlygas Univer­ tetams, tikintis, jog bus nupirkta siteto bendruomenei naudotis in­ reikalingiausia literatūra. Biblio­ formacijos ištekliais rengiant aukš­ teka pasiūlė fakultetams skirti at­ tos kvalifikacijos specialistus, sakingą žmogų, kuris rūpintųsi sa­ kaupti, saugoti ir at­ vo fakulteto pirki­ skleisti spaudos bei mais. Dalis fakul­ Knygos bibliote­ rašto paveldą. Todėl tetų pasinaudojo ką pasiekia įvai­ bibliotekos fondai for­ šiuo pasiūlymu ir, riais keliais: Lietu­ muojami kryptingai, mūsų supratimu, vos leidyklos siun­ atsižvelgiant į Univer­ daug laimėjo. Leičia privalomąjį eg­ siteto studijų progra­ diniai perkami zempliorių, perka­ mas ir akademinės vi­ tuomet, kai jų la­ ma knygynuose, suomenės poreikius. biausiai reikia, lai­ gaunama nemažai Knygos biblioteką ku pateikiamos sądovanų bei mainų pasiekia įvairiais ke­ skaitos, greitai keliu. liais: Lietuvos leidyk­ tvarkomos kny­ los siunčia privalomą­ gos, nes visada ži­ jį egzempliorių, perka­ nome, į ką kreip­ ma knygynuose, gaunama nemažai tis, iškilus neaiškumams. Taip dir­ dovanų bei mainų keliu. ba Tarptautinių santykių ir politi­ Pagrindinis ir svarbiausias fon­ kos mokslų, Užsienio kalbų ins­ dų komplektavimo šaltinis titutai, Ekonomikos, Istorijos fa­ spaudinių pirkimas. Todėl tenka kultetai. spręsti keletą esminių klausimų: Kitur, deja, yra taip: knygos pas • kaip įsigyti reikalingiausią bei aktualiausią literatūrą už mažiausią kainą, • kas svarbiau - 100 vadovė­ lių ar viena mokslinė knyga, • ar pakankamai skiriama lė­ šų grožinei literatūrai pirkti, • daugiau lėšų skirti elektro­ ninių duomenų bazių pre­ numeratai.

2003 m. iš VU centralizuoto fondo lėšų bibliotekos komplek­ tavimui buvo skirta 400 tūkst. Lt, t- y. knygų pirkimui - 100 tūkst.

Lt ir periodikos prenumeratai 500 tūkst. Lt. Ypatingas dėmesys skirtas duomenų bazių prenume­ ratai. Dalį lėšų prenumeratai sky­ rė Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija, kitą dalį turėjo pa­ dengti pati biblioteka. Apie 382 tūkst. Lt knygų pirkimui paskyrė fakultetai iš savo lėšų. Tad kodėl leidinių trūksta? Kodėl bibliote­ kai priekaištaujama, jog perkama

ne tai, kas reikalinga, ir ne tokiais kiekiais?

Norėtume atkreipti dėmesį, kad periodikos prenumerata 'yksta glaudžiai bendradarbiau­ jant su fakultetų dekanais ar pro-

vieną žmogų, sąskaitos-faktūros pas kitą, o išankstinės sąskaitos buhalterijoje. Komplektavimo skyriaus vedėja pasiima išanksti­ nę sąskaitą ir pradeda spręsti gal­ vosūkį, kur ieškoti leidinių. Būna ir kitokia situacija: vairuotojas at­ veža į bibliotekos komplektavimo skyrių knygas, o apie sąskaitas siū­ lo teirautis fakultete. Kol suran­ dame knygas pirkusius žmones, praeina savaitė (jei dėstytojas iš­ vykęs, ir ilgiau), leidžiami pinigai telefonams ir išklausomi priekaiš­ tai - bibliotekoje betvarkė, nauji leidiniai dedami į lentynas. Nori­ si paklausti: ar tikrai visada kalta biblioteka? Galbūt dėstytojams reikia kelis kartus pasakyti, jog fi­ nansiniai dokumentai yra rimtas dalykas ir nederėtų jų mėtyti. O biblioteka, neturėdama sąskaitų, negali pradėti leidinių tvarkyti to reikalauja bibliotekoje veikian­ ti programinė įranga.

Dar viena sunkiai sprendžiama problema - leidiniai, pirkti už pi­ nigus, gautus iš įvairių projektų.

Universiteto mokslininkai nu­ stemba išgirdę, jog tokiu keliu nu­ pirktos knygos turi būti sutvarky-

rezultatus, klausiame fakultetų bibliotekininkių nuomonės ir ne­ naudingų partnerių atsisakome.

Vis dėlto bibliotekos uždavinys yra ne tik kaupti ir saugoti infor­ maciją, bet ir sudaryti sąlygas Uni­ versiteto bendruomenei naudotis tos informacijos ištekliais. Todėl bibliotekos darbas neįsivaizduoja­ mas be gerai organizuotos infor­ macinės paieškos sistemos. Kom­ piuterių amžiuje tai - elektroninis katalogas. Tiek Komplektavimo, tiek Spaudinių tvarkymo skyriaus uždavinys - elektroninio katalogo organizavimas ir nuolatinis jo re­ dagavimas. VU bibliotekoje jau vi­ są dešimtmetį kuriamas ir pildo­ VU biblioteka stengiasi patenkinti skaitytojų poreikius. V Naujiko nuotr. mas elektroninis katalogas. Pirma­ tos bibliotekoje ir saugomos fa­ Vyriausybė 1996 m. lapkričio sis bibliografinis įrašas į kompiu­ kultetų bibliotekose. Toks yra 22 d. nutarimu priėmė spaudinių terio atmintį įvestas 1993 metų Rektoriaus įsakymas Nr. 13 ir kitų dokumentų privalomųjų sausio 2-ąją. Po metų, 1994-ųjų pa­ 2003.02.17. Labai sunku įtikinti, egzempliorių siuntimo bibliote­ vasarį, katalogas jau koms tvarką. Šiuo kad tai ne asmeniniai pinigai ir buvo pasiekiamas Bibliotekos knygos negali gulėti stalčiuose, jos nutarimu Vyriausy­ per internetą. Tuo­ darbas neįsivaiz­ turi būti prieinamos Universiteto bė įpareigojo viešo­ met tai buvo pirma­ duojamas be gerai bendruomenei. Gerbiami dėsty­ sios informacijos sis toks katalogas organizuotos in­ tojai, kodėl gailite knygų savo ko­ rengėjus per 2 die­ Lietuvoje. formacinės paieš­ legoms ir studentams? Tai daž­ nas po neslaptų 1997 metais įkur­ kos sistemos. Kom­ niausiai vieninteliai egzemplio­ spaudinių ir kitų ta Lietuvos aukštųjų piuterių amžiuje riai ne tik Vilniaus universiteto dokumentų tiražo mokyklų bibliotekų tai - elektroninis bibliotekoje, bet ir Lietuvoje. išleidimo nemoka­ direktorių asociacija, katalogas.

Pakalbėkime apie 33 tūkst. li­ mai išsiųsti priva­ parengtas projektas tų, skirtus centrinės bibliotekos lomuosius egzem­ Lietuvos akademi­ fondų komplektavimui. 2003 m. pliorius didžio­ nių bibliotekų tin­ didžiausią dėmesį skyrėme centri­ sioms bibliotekoms. Tai - didelė klas. Jis vykdomas kaip 1997 m. nės bibliotekos pagrindinių skai­ pagalba bibliotekoms. Mes labai Lietuvos Vyriausybės patvirtintos tyklų (Bendrosios, Profesorių, Li­ dėkingi leidykloms, kurios su­ Lietuvos aukštųjų mokyklų kom­ tuanistikos, Bibliografijos) porei­ pranta šio nutarimo svarbą ir są­ piuterizavimo programos sudėti­ kiams. Atsižvelgiant į skaitytojų žiningai siunčia savo leidinius. nė dalis, pagrindinis jo tikslas pageidavimus, stengėmės nupirkti 2003 m. VU biblioteka gavo apie sukurti Lietuvos virtualią biblio­ visus Lietuvoje naujai išleistus dvi­ 3 500 knygų ir 3 tūkst. laikraščių teką, automatizuojant bibliotekas, kalbius žodynus, įvairių enciklo­ unifikuojant informacijos paiešką, bei žurnalų. Iš viso nuo 1996 m. užtikrinant prieigą prie įvairiau­ pedijų tolesnius tomus ir papildy­ biblioteką pasiekė apie 40 tūkst. sių elektroninės informacijos šal­ mus, teko papildomai pirkti labai privalomojo egzemplioriaus būdu tinių. Remiantis projektu, įsigyta populiarų „Tarptautinių žodžių atkeliavusių statistinių vienetų. bendra visoms aukštųjų mokyklų žodyną“, kitą naujai išleistą moks­ Reikia pažymėti, jog privalo­ bibliotekoms automatizuota sis­ linę ir informacinę literatūrą. Gal­ masis egzempliorius - tai praktiš­ tema, kuri VU bibliotekoje įdieg­ būt skaitytojai turi ir kitokių pa­ kai vienintelis grožinės literatūros ta 2000-ųjų birželio 15 dieną. geidavimų? Labai prašome, nety­ įsigijimo šaltinis. Trūkstant lėšų, Šiandien projektas jungia visas lėkite, būkite akty­ prioritetai teikiami universitetines bibliotekas, Lietu­ vūs, praneškite savo moksliniams bei in­ Galbūt skai­ vos mokslų akademijos bibliote­ poreikius bibliote­ gę farmaciniams leidi­ tytojai turi pagei­ ką ir 30 valstybinių mokslo insti­ kininkėms. Mes tik­ niams. O kaip galvo­ davimų? Labai tutų bibliotekų, 11 kolegijų bib­ rai atsižvelgsime į ja Universiteto ben­ prašome, netylė­ liotekų. Vartotojams per interne­ jūsų pastabas. druomenė? Galbūt kite, būkite akty­ tą prieinama apie 800 tūkst. leidi­ Pastarąjį dešimt­ tam tikrą dalį lėšų vūs, praneškite nių pavadinimų ir per 2 500 tūks­ metį gausiausias derėtų skirti šiuolai­ savo poreikius tančių vienetų. Vilniaus universi­ komplektavimo kinei grožinei litera­ bibliotekinin­ teto bibliotekos indėlis šiame pro­ šaltinis yra dova­ tūrai? kėms. Mes tikrai cese sudaro apie 28 proc. Tačiau nos. Mus remia už­ Didelė pagalba atsižvelgsime į knyga iš Komplektavimo skyriaus sienio lietuviai, įvai­ Universiteto studen­ jūsų pastabas. iki skaitytojo nukeliauja netrum­ rūs fondai bei tams - nemokamai pą kelią, kurį norėtųsi aptarti de­ mokslo įstaigos. skiriami įvairių aukš­ taliau.

Taip buvo ir 2003 tųjų mokyklų išleisti Spaudinių tvarkymo skyriuje metais. Šiuo būdu vadovėliai. Juos gau­ šis darbas atliekamas trimis pa­ gavome apie 15 tūkst. leidinių. name per Aukštųjų mokyklų ben­ grindinėmis kryptimis: Mes labai dėkingi visoms organi­ drųjų vadovėlių leidybos komisi­ • naujai gautų leidinių tvar­ zacijoms ir asmenims, nutaru­ ją tiek, kiek pageidauja fakultetai. kymas; siems paremti biblioteką. Jų dė­ Ketvirtas komplektavimo šal­ • retrospektyvusis katalogavi­ ka praėjusiais metais į biblioteką tinis - mainai. Vilniaus universi­ mas, kuris apima tiek skai­ atkeliavo 14 naujų tomų iš teto biblioteka palaiko ryšius su tytojų grąžinamų knygų Handbūcher zur Sprach- und 250 Lietuvos ir užsienio bibliote­ tvarkymą, tiek perduodamų Kommunikationwissenschaft seri­ kų bei mokslo įstaigų. 2003 m. ga­ iš padalinio į padalinį spau­ jos, trys tomai Reallexikon der vome apie 2000 leidinių už dinių katalogavimą ar infor­ deutschen Literaturwissenschaft, 74 tūkst. Lt. Mes išsiuntėme macijos apie juos įrašymą nauji Historia scientiarum tomai 3200 leidinių už 45 tūkst. Lt. Iš­ elektroniniame kataloge; ir pan. Dovanos yra praktiškai vie­ siunčiame trečdaliu daugiau vie­ • nuolatinis einamasis elektro­ nintelis retų spaudinių, rankraš­ netų, nei gauname patys. Mainai ninio katalogo redagavimas. čių, grafikos darbų komplektavi­ tai Vilniaus universiteto leidinių Katalogavimas - tai kuo išsa­ mo šaltinis. pasklidimas pasaulyje. Iš kitų uni­ mesnės informacijos apie spaudiTrečias svarbus komplektavi­ versitetų gauname jų leidinius, ku­ rie ne visada domina mūsų skai­ mo būdas - Lietuvos leidyklų pri­ tytojus. Todėl kasmet įvertiname valomasis egzempliorius. LR Nmkelta į p. 6

6

Universitas Vilnensis

Kodėl studentas nesulaukia naujos knygos Atkelta iš p. 5 nį ar elektroninius išteklius patei­ kimas. Tai ne tik autoriaus pavar­ dės, antraštės ar leidimo duome­ nų nurašymas nuo leidinio, bet ir kuo tikslesnis temos (dalykinės rubrikos.)bei mokslo srities (uni­ versalios dešimtainės klasifikaci­ jos indekso) pateikimas.

Elektroninis katalogas pildo­ mas remiantis vieningu Lietuvoje katalogavimo standartu UNIMARC. Tai sudėtingas for­ matas, reikalaujantis patirties ir nemenkos kvalifikacijos. Neretai reikia užpildyti 8-9 vadinamuo­ sius laukus (informacijos sritis), kuriuos sudaro vidutiniškai 3-4 polaukiai. Dažnai vienos knygos pilnas aprašas susideda iš 2-3 pa­ pildomų įrašų, kurie tarpusavyje susiejami hierarchiniais ryšiais.

Vienam pilnam aprašui sukurti sugaištarna vidutiniškai 15-20 minu­ čių. Leidiniai užsienio kalbomis (pavyzdžiui, hebrajų ar kita Rytų tautų kalba) reikalauja dar dides­ nių darbo sąnaudų.

Skyriuje gaunamos tiek naujos knygos iš Komplektavimo sky­ riaus, tiek rekataloguojamos, skai­ tytojų labiausiai skaitomos, atneš­ tos iš Knygų saugojimo ir kitų sky­ rių. Naujų ir rekataloguojamų lei­ dinių įtraukimas į elektroninį ka­ talogą skiriasi. Naujos knygos at­ keliauja iš Komplektavimo sky­ riaus jau su trumpu aprašu. Senų­ jų gi kelias prasideda Spaudinių tvarkymo skyriuje.

Nauji leidiniai, gauti privalo­ mojo egzemplioriaus būdu arba pirkti fakultetų lėšomis, papras­ tai kataloguojami be eilės arba skubiai ir skaitytoją pasiekia maž­ daug per mėnesį nuo įsigijimo da­ tos. Fakultetų dėstytojams prašant, išimties tvarka labai reikalingos skaitytojams knygos sukataloguo­ jamos per savaitę. Tačiau tuomet atidedami į šalį dovanotojų leidi­ niai ar skaitytojų grąžintos knygos, kurių galbūt laukia kitas skaityto­ jas. Pasitaiko, kad skubiai sutvar­ kyti knygas prašo ne vienas ir ne du fakultetai tuo pat metu. Kuriam fakultetui tuomet teikti pirmeny­ bę - ar tam, kuris pusę metų laikė

skaitytojus kompiuteriu. Pagrin­ dinė šio darbo prielaida yra kuo daugiau leidinių elektroniniame kataloge su brūkšniniais kodais.

Tačiau nėra prasmės klijuoti lip­ dę knygai, kuri beveik nėra skai­ toma, susidėvėjusi ar nebeaktua­ li. Tokios knygos nurašomos (jei jos jau yra centrinėje biblioteko­ je) arba perduodamos saugoti centrinei bibliotekai. Visos sau­ goti atiduodamos knygos atke­ liauja į Spaudinių tvarkymo sky­ rių. Jeigu jau yra įtrauktos į elek­ troninį katalogą, joms užklijuoja­ ma lipdė ir pakeičiama informa­ cija sistemos leidinių modulyje.

Jei jų nėra elektroniniame kata­ loge, jos yra pilnai sukataloguoja­ mos ir suklasifikuojamos, tik ta­ da atiduodamos j Knygų saugoji­ mo skyrių.

Pastaruoju metu bibliotekai iškilo dar vienas papildomas užda­ vinys - leidinių, esančių įvairiuo­ se Universiteto padaliniuose - ins­ titutuose ir centruose - įtraukimas į bibliotekos elektroninį katalo­ gą. Neretai tai labai vertingi ir ak­ tualūs leidiniai, tačiau informaci­ ja apie juos niekur neatsispindi.

Padaliniai kaupė literatūrą metų metus, pirkdavo už įvairių projek­ tų lėšas, gaudavo dovanų, tačiau apie informacijos pateikimą skai­ tytojui, matyt, negalvojo. Todėl bibliotekai iškyla dar vienas už­ davinys - kuo greičiau tokius lei­ dinius padaryti prieinamus skai­ tytojui. Tačiau tai ne vienas ir net ne keli tūkstančiai pavadinimų.

Vėl dilema - tvarkyti fakultetų, besiruošiančių kompiuteriu ap­ tarnauti skaitytojus, leidinius, ar skubėti kataloguoti vertingą ir nie­ kur neatsispindinčią literatūrą, pasklidusią įvairiuose Universite­ to padaliniuose - katedrose, cen­ truose ar net kabinetuose.

Kasmet bibliotekos elektroni­ nis katalogas pasipildo vidutiniš­ kai 25-30 tūkstančių pavadinimų ir 60 tūkstančių vienetų, tai yra per dieną vidutiniškai 367 viene­ tais ir 177-200 pavadinimų. Kiek­ vienais pastaraisiais metais skai­ čiai auga, ką akivaizdžiai iliustruo­ ja diagrama:

■ Pavadinimai

□ Retro pavadinimai ■ Vienetai

—\

Z—

k

2004 m. balandis

Parodos

J

Prisimintas docentas Leonas Valkūnas Virginija BAGDONAVIČIENĖ Leonas Valkūnas gimė 1914 m. vasario 23 d. Berniūnuose (Pane­ vėžio r.) valstiečių Mortos ir Stasio Valkūnų šeimoje. Baigęs Berčiūnų pradinę mokyklą, nuo 1926 m. mokslą tęsė Panevėžio berniukų gimnazijoje. Ją baigė 1933 m. ir įsto­ jo į Kauno Vytauto Didžiojo uni­ versiteto Humanitarinių mokslų fa­ kultetą, kur studijavo klasikinę filologiją. Studijos nebuvo lengvos.

Kaip pats rašo savo autobiografijo­ je, studijuodamas turėjo uždarbiau­ ti, verstis privačiomis pamokomis, nes iš namų paramos negalėjo gau­ ti. Tačiau tai nesutrukdė gabiam jau­ nuoliui labai gerai išlaikyti visus eg­ zaminus ir puikiai apginti diplominį darbą Lukrecijaus romėniškumas.

1938 metų birželio 10 dieną baigęs studijas, įstojo aspirantu į Karo mokyklą, norėdamas greičiau atlik­ ti karinę prievolę ir pradėti savaran­ kišką darbą. 1939 m. iš kariuome­ nės buvo paleistas ir rugsėjį pradėjo dirbti Plungės gimnazijoje lotynų kalbos ir istorijos mokytoju. Po me­ tų, 1940 m. rugsėjį, paskiriamas mo­ kyklos direktoriaus pavaduotoju, o nuo 1941 m. balandžio - Lietuvos švietimo liaudies komisariato Aukš­ tųjų mokyklų valdybos inspektoriu­ mi. Užėjus vokiečiams iš tų pareigų atleidžiamas, vėl grįžta į Plungę ir nuo 1941 m. rudens iki 1945 m. dir­ ba Plungės gimnazijos lotynų kal­ bos mokytoju.

1945 m. Leonas Valkūnas atva­ žiuoja į Vilnių ir rugpjūčio 15 d. pra­ deda dirbti Vilniaus universitete Is­ torijos-filologijos fakulteto vyr. dėstytoju. 1945-1948 metais antra­ eilėse pareigose dar dirba Lietuvos švietimo ministerijoje Aukštųjų mo­ kyklų valdybos viršininko pavaduo­ toju, vėliau - Pedagoginių mokyklų skyriaus viršininku. 1948-1956 m. Istorijos ir filologijos fakulteto prodekanas.

1959 m. vasario 3 d. apgynė fi­ lologijos mokslų kandidato di­ sertaciją tema Longo romanas Daf­ nis ir Chloja. 1963 m. L. Valkūnui buvo suteiktas docento vardas.

1960-1976 m. - Klasikinės filologi­ jos katedros vedėjas.

Doc. L. Valkūnas dėstė klasiki­ nės filologijos specialybės studen­ tams graikų, lotynų kalbas, antikinę literatūrą, skaitė specialiuosius kur­ sus, vadovavo kursiniams ir diplo­ miniams darbams. Graikų ir lotynų kalbas dėstė ir kitų specialybių stu­ dentams. Doc. L. Valkūnas (kartu

Vasario 20 d. Universiteto bibliotekoje susirinko gau­ sus būrys svečių, Klasikinės filologijos katedros, bibliote­ kos darbuotojų į parodos, skirtos pedagogo, Vilniaus uni­ versiteto Klasikinės filologijos katedros docento, vertėjo, literatūros tyrinėtojo Leono Valkūno jubiliejui, atidarymą.

Parodos atidaryme dalyvavo doc. Leono Valkūno artimieji bei draugai V Naujiko nuotr. su Kaziu Kuzaviniu) yra paruošęs ir išleidęs lotynų kalbos vadovėlį mokykloms Vox Lotina (pirmas lei­ dimas 1973), parengęs Graikų lite­ ratūros chrestomatiją (1963, kartu su Jonu Dumčiumi), vertęs, recenza­ vęs ar redagavęs vadovėlius, reika­ lingus besimokantiems antikinę li­ teratūrą, istoriją, ne vienerius metus sėkmingai vadovavo klasiki­ nės filologijos būreliui, buvo leidi­ nio Literatūra redakcijos nariu, Lie­ tuvių enciklopedijos konsultantu.

Negalima nepaminėti L. Valkūno nuopelnų, kad klasikinės filologijos studijos po jų panaikinimo 1953 me­ tais vėl atsirastų Vilniaus universi­ tete, kad nuo 1967 m. lotynų kalba būtų dėstoma keliose vidurinėse mokyklose. Kaip rašo doc. L. Val­ kūno studente, dabar VU Klasiki­ nės filologijos katedros docentė Dalia Staškevičienė straipsnyje Kla­ sikinės filologijos riteris Leonas Val­ kūnas, „likimas Valkūnui neleido dirbti rimto mokslinio darbo... Ta­ čiau drąsiai galime teigti, kad Val­ kūno veikla atgaivinant ir puoselė­ jant klasikinę filologiją Vilniaus universitete nuopelnų Lietuvos kultūrai požiūriu tikrai prilygsta ki­ tų parašytoms monografijoms“. Pa­ minėtini L. Valkūno išversti graikų romanai - Longo Dafnis ir Chloja (1958), Charitono Chairėjas ir Kait­ roje (1959) bei Heliodoro Etiopiniai pasakojimai (1960), Ezopo Pasakė­ čios (1965), Tomo Moro Utopija (1968), J. Lasickio veikalas Apie že­

maičių, kitų sarmatų bei netikrų krikš­ čionių dievus (1969), Lukiano Die­ vai, heteros, pranašai (1975), Pasau­ lio literatūros bibliotekos Antikinių romanų ir pasakėčių tome išspaus­ dintas didelis pluoštas Fedro pasa­ kėčių (1987). Didžiausi vertimai Petro Dusburgiečio Prūsų žemės kronika (1987) ir Alberto VijūkoKojelavičiaus Lietuvos istorija (1989).

L. Valkūno verstos Pseudolongino, Dantės, Skaligerio kūrinių ištrau­ kos sudėtos į Poetikos ir literatūros estetikos knygą (T. 1, 1978), Abeliaro, Origeno, Filono, Bekono, Okamo, Marsilijaus Paduviečio, Jano Huso ir kitų autorių kūrinių ištrau­ kų rasime Filosofijos istorijos chresto­ matijos tomuose, istorijos doku­ mentų vertimų - Lietuvos TSR istorijos šaltiniuose.

VU bibliotekos Rankraščių sky­ riuje saugomas dar paties doc. L. Valkūno perduotas asmens fondas (F 231), kuriame yra asmens dokumentų, korespondencijos, pa­ skaitų konspektų, rankraščių, foto­ grafijų (apie 200 s. vnt.) Šia medžia­ ga gali naudotis visi, besidomintys šia iškilia asmenybe, klasikinės filo­ logijos specialistai, vertėjai, Vilniaus universiteto istorijos tyrinėtojai.

Bibliotekos knygų fonduose saugo­ mos doc. L. Valkūno išverstos, pa­ rengtos, sudarytos knygos - vienos iš labiausiai skaitomų, labiausiai skaitytojų „suskaitytos“. Tai rodo, kad doc. Leono Valkūno darbai gy­ vi, jie reikalingi, jais naudojamasi.

□ Retro vienetai

Dovana Universiteto bibliotekai rašytojo Antano Škėmos rankraščiai Nijolė ŠULGIENĖ savo stalčiuje knygas, ar tam, ku­ ris rūpinasi savo studentais?

Retrospektyvusis katalogavi­ mas išlieka labai svarbia skyriaus darbo grandimi. Šis darbo baras tarsi padalytas į dvi dalis, tai yra skaitytojų grąžintų leidinių kata­ logavimas („be eilės“) ir iš įvai­ rių fakultetų bibliotekų perduo­ damų centrinei bibliotekai kny­ gų tvarkymas. Fakultetų bibliote­ kos intensyviai ruošiasi aptarnauti

Šiandien elektroniniame kata­

loge yra 230 500 pavadinimų ir 557 900 statistinių vienetų.

Biblioteka stengiasi vykdyti sa­ vo misiją - tarnauti skaitytojui dalyvaudama įvairiuose projek­ tuose, rūpindamasi savo darbuo­ tojų kvalifikacija. Tad ar visada biblioteka kalta, jei studentas ne­ sulaukia naujos knygos? Spręsti Jums, mieli skaitytojai.

Apie Antaną Škėmą (1911— 1961), vieną iš įdomiausių ir ta­ lentingiausių išeivijos rašytojų, dramaturgų ir prozininkų, pasta­ raisiais metais rašyta gana daug.

1994 metais Vilniuje išleisti A. Škėmos „Rinktiniai raštai“, kuriems įžangą parašė literatūros kritikas Algimantys Bučys, paliu­ dija nors ir pavėluotą, bet bran­ gintiną ir seniai lauktą Antano

Škėmos sugrįžimą Lietuvon.

1999 m. išleistas romanas „Balta drobulė“. A. Škėmos kūrybinį pa­ likimą įvairiais aspektais tyrinėja I. Vedrickaitė, L. Mačianskytė, V. Višomirskytė ir kiti. Ir štai da­ bar A. Škėmos tyrinėtojus norėtu­ me pradžiuginti nauja medžiaga.

Vilniaus universiteto bibliote­ ką neseniai pasiekė siunta iš Kris­ tinos Škėmaitės Snyder (JAV). Jo­ je - Antano Škėmos 1949-1961 metų kūrybos rankraščiai. Tai ro­ mano „Balta drobulė“, novelių rin­

kinio „Čelesta“, dramų „Pabudi­ mas“, „Ataraxia“, „Žvakidė“ ran­ kraščiai. Spaudoje buvo rašyta, kad A. Škėma niekuomet nenaudojo spausdinimo mašinėlės, o visus tekstus perrašydavo ranka. Tai tar­ si patvirtintų gautieji romano „Bal­ ta drobulė“ rankraščio variantai.

Juose nedaug braukymų bei patai­ symų. Visa A Škėmos dukros Kris­ tinos perduotoji medžiaga yra sau­ goma bibliotekos rankraščių skyriuje ir tikėtina, kad sulauks li­ teratūros tyrinėtojų dėmesio.

7

Universitas Vilnensis

2004 m. balandis

Vilniaus universiteto Studentų atstovybės informacija

Aplankykite

www.vusa.lt Ypatingas TELE2 pasiūlymas studentams!!! ** Nėra vienkartinio SIM kortelės registracijos mokesčio. “ Užtenka rekomendacijos.

Universiteto g. 3, Observatorijos kiemelis Tel. 2687 144, 2687 145; ei. paštas vusa@cr.vu.lt

Dėl rekomendacijos kreipkis į VU SA darbo dienomis nuo 9 iki 16 vai.

Informacija: tele2@vusa.lt VU SA inform.

Kartu mes galime daug daugiau Ne taip seniai įsigaliojęs LR gy­ ventojų pajamų mokesčio įstaty­ mas (GPMĮ) suteikė naują teisę dalimi išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio (iki 2 procen­ tų) paremti pasirinktą ne pelno siekiančią organizaciją. Tai para­ mos teikimo būdas, nereikalau­ jantis iš Jūsų jokių papildomų ma­ terialinių išlaidų. Jūs turite teisę mokesčių administratoriui nuro­ dyti, kam pervesti pajamų mokes­ čio dalį ir tokiu būdu paremti, Jū­ sų manymu, svarbią veiklą vyk­ dančią organizaciją.

Paremdami Vilniaus universite­ to Studentų atstovybę (VU SA), Jūs: skatinsite aktyvų studentišką judė­ jimą; aktyvų ir kompetentingą stu­ dentų dalyvavimą Vilniaus uni­ versiteto (VU) valdyme; skatin­ site Vilniaus universiteto studen­ tų saviraišką įvairiose srityse; pri­ sidėsite prie studijų kokybės tyri­ mo bei gerinimo. Pastarojo pro­ jekto tikslas - apklausiant studen­ tus ir atsižvelgiant į jų vertinimus išspręsti vieną aktualiausių šian­ dieniniam Universitetui studijų kokybės problemą.

Taip pat prisidėsite prie dar daugybės projektų:

2 proc. pajamų mokesčio - galimybė padėti studen­ tiškam judėjimui, ir tai nieko nekainuoja.

„Kuratorių programa“. Jos

tikslas - padėti pirmakursiams apsiprasti naujoje aplinkoje, supa­ žindinti su VU tradicijomis, stu­ dijų tvarka, suteikti informacijos akademiniais bei socialiniais klausimais, supažindinti su stu­ dento teisėmis. „Studentų era“ - VU SA lei­ džiamas didžiausias nepriklauso­ mas studentų laikraštis Lietuvoje. „Studentų radijas“ - projektas, atveriantis studentams galimybes dar aktyviau dalyvauti visuomeni­ nėje veikloje bei įgyvendinti savo idėjas ir sumanymus.

Norėdami pasinaudoti šia tei­ se, turite užpildyti, atspausdinti ir savo Apskrities valstybinei mo­ kesčių inspekcijai pateikti specia­ lų prašymą (formą FR0512). Pra­ šymą iki gegužės 1 dienos galite pateikti tokiais būdais: tiesiogiai pristatyti į vietos mokesčių ins­ pekciją; atsiųsti paštu; per asme­ nį, su kuriuo esate susiję darbo ry­

šiais; jeigu pagal įstatymą turite deklaruoti savo metines pajamas, šį prašymą pateikite kartu su de­ klaracija.

Paramos gavėjams nebus sutei­ kiama informacija apie labdaros teikėją ar jo pajamas. Tokiu būdu išsaugomas informacijos apie pa­ ramos teikėją konfidencialumas.

Primename, jog prašymas gali būti pildomas ranka (didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis) ant blankų FR0512. Prašymą taip pat galima užpildyti kompiuteriu.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) prie Finansų ministerijos pradeda eksploatuoti informaci­ nės sistemos Gyventojų pajamų deklaravimo modulį adresu http://deklaravimas.vmi.lt, kuris leidžia gyventojams internete pa­ teikti prašymą pervesti iki 2 pro­ centų pajamų mokesčio sumos Lietuvos vienetams, pagal Lietu­ vos Respublikos labdaros ir para­ mos įstatymą turintiems teisę gauti paramą.

Paremdami mus, paremsite vi­ sus 24 tūkstančius studentų, šian­ dien studijuojančių Vilniaus uni­ versitete, ir įdėsite indėlį į kitų Universiteto kartų ateitį! Mes žiū­ rime į ateitį, o su Jūsų pagalba pa­ matysime ją aiškiau ir greičiau!

Mūsų rekvizitai:

VU SA dirba studentams

Vilniaus universiteto Studentų atstovybė Universiteto g. 3, Vilnius Įmonės kodas 9307729 AB „Vilniaus bankas“ banko kodas 70440 a/s 60001029636

Dėstytojai taip pat turi laikytis drausmės Registruok dėstytojus, kurie ne­ silaiko drausmės, t. y. nevaikšto į Paskaitas, nesilaiko VU Studijų nuostatų ir 1.1. Tik mūsų visų benromis pastangomis galime įvesti šiokią tokią tvarką ir užsitarnauti Pagarbą mums, studentams.

Būtina parašyti tokio dėstytojo vardą, pavardę, dėstomą dalyką, Jū­ sų fakultetą ir kursą ir, aišku, kada tai įvyko (papildoma detalesnė in­ formacija apie įvykį taip pat nepa­ kenktų). Visą šią informaciją siųs­ kite ei. paštu adresu soc@vusa.lt.

Ją gali atsiimti atėjęs j Vilniaus universiteto Studentų atstovybę (VU SA), Universiteto g. 3 (Observatorijos kiemelis), tel. 26 87 145. Su šia rekomendacija bet kurioje TELE2 atstovybėje galėsi tapti JOKER paslaugos vartotoju išskirtinėmis sąlygomis.

Tai labai svarbu, kai yra svarsto­ mos įvairios sankcijos studentams už drausmės nesilaikymą. Jei dėsty­ tojai jos nesilaiko, tai kodėl turi ken­ tėti vien tik studentai?

VU SA inform.

J

Turėk ir Tu Vilniaus universiteto serveryje savo ei. pašto dėžutę! ♦ ♦ ♦ ♦

Prestižinė vardinė dėžutė su galūne vu.lt; Ji gerokai didesnės talpos nei kuri nors kita; Tavo informacija niekam kitam neprieinama; Patogus ir greitas veikimas bei valdymas.

Ir visa tai tik dėl to, kad esi VU studentas!

Norėdami tapti VU ei. pašto vartotoju, parašykite pareiškimą Skaičiavimo centro direktoriui, gaukite dekanato žymą apie tarpininkavimą ir pateikite Saulėtekio ai. 9, SC 302, 305kab.

Daugiau informacijos ieškok: www.sc.vu.it

k_______________ ____________________ 7 Klausiate - atsakome

Atsakymai į dažniausiai studentų užduodamus klausimus VU SA toliau savo puslapiuose pateikia atsakymus į klausimus, su kuriais studentai dažniausiai kreipiasi [atstovybę.

Tikimės, kad tai padės geriau ir greičiau susigaudyti Vilniaus universiteto studijų sistemoje, Studijų nuostatuose ir VU SA veikloje. Naudingo skaitymo!

Ar galima išeiti akademinių atos­ togų, jei negali susimokėti už stu­ dijas?

Išeiti akademinių atostogų gali­ ma tik dėl ligos. Būtina pateikti tai įrodančią medicininę pažymą, nes tik tada bus garantuota vieta sugrį­ žus iš atostogų. Visais kitais atve­ jais reikia stabdyti studijas.

Ar grįžus po akademinių atostogų reikia mokėti už studijas?

Reikės ar nereikės mokėti už stu­ dijas grįžus po akademinių atosto­ gų, priklauso nuo kelių priežasčių: • ar prieš išeidamas turėjote akademinių skolų; • ar grįžęs būsite įtrauktas į bendro konkurso sąrašą (to­ kiu atveju konkurso būdu ga­ lite patekti į mokamą vietą); • kelinto kurso studentas esate.

Ar pirmo kurso studentas gali pa­ siimti akademines atostogas ilgam laikui?

Tik išimtiniais atvejais, pavyz­ džiui, dėl ilgai trunkančios ligos.

Ar prašymus socialinei stipendijai gauti reikia pateikti reguliariai (se­ mestrų pradžioje), ar pakanka vie­ no per metus?

Prašymus reikia pateikti regulia­ riai, kiekvieno semestro pradžioje iki tam tikros nurodytos datos.

Kokius dokumentus reikia pateik­ ti, kad man būtų pervesta paskirto­ ji soc. stipendija?

Jums tiesiog su banko kortelės rekvizitais reikia nueiti į savo fakul­ teto dekanatą, ten užpildysite rei­ kiamą formą, ir stipendija bus per­ vedama į kortelę.

Ar Universitetas moka stipendijas už liepos ir rugpjūčio mėnesius?

Universitetas stipendiją už lie­ pos mėnesį perveda rugsėjį. Rug­ pjūčio stipendijos jau mokamos priklausomai nuo to, kaip konkur­ sinė eilė pasiskirstė po pasibaigu­ sios sesijos.

Ar dirbančiam studentui gali būti sumažintas mokestis už studijas, jei jis yra iš socialiai remtinos šeimos?

Viskas priklauso nuo to, kuria­ me Jūs esate kurse. Dabar, įsigalio­ jus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymui, Jūs galite kuo puikiausiai susigrąžinti dalį pinigų, sumokėtų už studijas. Daugiau informacijos ieškokite Valstybinėje mokesčių ins­ pekcijoje adresu: www.vmi.lt.

Ar reikia mokėti už įskaitos perlai­ kymą sesijos metu?

Už įskaitos perlaikymą pagal Rektorių konferencijos, Švietimo ministerijos ir studentų atstovų su­ tarimą mokėti nereikia. Šis susita­ rimas paskelbtas www.mokslas.lt.

8

Universitas Vilnensis

2004 m. balandis

Vilniaus universiteto Studentų atstovybės informacija

Tiesiog... apie Dariuką

Dariaus frazių (nors ir ne pats ją sugalvojo).

Darželio sapnų baubai Rasa GALKYTĖ

Neveltui būtent toks yra dabar­ tinio Matematikos ir informati­ kos fakulteto Studentų atstovybės (MIF SA) pirmininko ir VU Stu­ dentų atstovybės’Informacinių technologijų komiteto (kurį pats ir įkūrė) vadovo Dariaus Skusevičiaus vardas. Jis iš tiesų daro daug. Net kyla klausimas: ar kar­ tais ne per daug vienam žmogui?

Juk ir šiokį tokį asmeninį gyve­ nimą reikia turėti, ir mokslai ne­ laukia (vis dėlto Matematikos ir informatikos fakultetas - čia jums ne juokas!). „Ne,-visiškai užtikrintai atsako Darius. - Ne per daug. Svarbiausia sugebėti or­ ganizuoti darbus. Per dieną gali­ ma suspėti visur“. Tačiau, mielieji MIF SA nariai ir visi Matemati­ kos ir informatikos fakulteto stu­ dentai, nesibaiminkite. Šiuo me-

„Darius" - graikų kal­ ba šis vardas reiškia „turtuolis, turtų valdy­ tojas". Lietuvių kalbo­ je dėl bendros šaknies jis kildinamas iš žodžio „daryti". O trečiasis galimas jo kilmės šal­ tinis - transatlantinio lakūno Stepono Da­ riaus pavardė.

tu Dariaus gyvenimo prioritetas jūs. Ir trauktis iš Studentų atsto­ vybės jis dar tikrai neketina, nes minčių, idėjų ir planų dar turi per akis. Tačiau net ir dirbdamas daugybę darbų bei turėdamas be­ galę pareigų, Darius yra papras­ tas ir labai žmogiškas. „Aš neįno­ ringas. Man tereikia švelnaus žodžio, šiltos lovos ir absoliučios valdžios“, - viena mėgstamiausių

Dabar Dariukas yra didelis (na, dėl jo ūgio tikrai niekas nesuabe­ jotų), ryžtingas (keli iš mūsų yra tiksliai susiplanavę penkerius at­ einančius savo gyvenimo metus ir sėkmingai tą planą vykdo?) ir drą­ sus, nors vaikystėje buvo toks, kaip ir visi vaikai. Vienas anks­ tyviausių Dariaus vaikystės prisiminimų - siaubą ke­ liantis pietų miegas darže­ lyje. „Labai bijodavau eiti miegoti, nes manydavau, kad sapnuose gali ateiti koks nors blogietis ir pa­ daryti ką nors negero...“ pasakoja Darius. Tad tek­ davo griebtis gudrybių. Ge­ rai, kad auklėtoja, suguldžiusi vaikučius, išeidavo iš miegamojo, tad Dariukui tereikėdavo tik trumpam apsimesti, jog miega, o jau paskui išgaruodavo bet ko­ kios mintys apie pogulį ir prasidėdavo kalbos su to­

Tiems, kurie dar neatrado savęs galima išmokti siekti Agnė ZALANSKAITĖ

Viskas prasidėjo nuo to, kad ga­ lų gale atėjo ta diena, kai sužino­ jau paskutinius baigiamųjų egza­ minų rezultatus ir atestato įteikimas tebuvo formalumas.

Džiaugiausi, nes žinojau, kad at­ sakomybės saitai prieš mokytojus, mamą, tėtį manęs niekada nesais­ tys. Žinojau, kad kas dieną nebe­ reikės atsiskaitinėti už atliktus/neatliktus namų darbus, kad mokysiuos maždaug 5 dalykus (o ne 13), kad pažymius gausiu tik kelis kartus per mėnesį, kad dės­ tytojas bus tas žmogus, kuris tik išdėstys, o kaip aš įsisavinau „ant lėkštutės” pateiktą informaciją, tai jau bus tik mano problema. Žino­ jau, jog dabar esu visiškai atsakin­ ga už savo ateitį, karjerą. Atsakin­ ga už savo gyvenimą.

„Šiltnamio" sąlygos Studijų programos pasirinki­ mas buvo pirmasis mano spren­ dimas gyvenime, kurį priėmiau su niekuo nepasitarusi. Nepaisant to, kad studijuoti nevažiavau į kitą miestą ir dabar tebegyvenu su tė­ vais, siekiau, kad kiekvieno lito ne­ tektų prašyti. Paskutinę vasarą, kuri turėjo būti tokia pat, kaip ir visos kitos dvylika, nusprendžiau pakeis­ ti. Pradėjau dirbti ir užsidirbti. Ga­ lėjau leisti sau dengti kelionių, pir­ kinių išlaidas, nebereikėjo kasdieną „melžti“ pinigų iš tėvų.

Džiaugiausi ir didžiavausi tuo.

Savarankišką gyvenimą pradė­ ti man buvo sunkiau nei dauge­ liui dabartinių mano kursiokų.

Gyvenau ir mokiausi tame pačia­

me mieste. Daugelis Vilniaus universitete studijuojančių at­ vyksta iš įvairiausių Lietuvos kampelių ir apsigyvena bendra­ butyje. Tėvai duoda limituojamą pinigų sumą, kuri bėgant studijų metams vis mažėja. Kas mėnesį tenka apskaičiuoti išlaidas, su­ derinti poreikius ir galimybes.

Taip gana greitai išugdomas sa­ varankiškumo jausmas. Aš gyve­ nau „šiltnamio“ sąlygomis, todėl savarankiškumo teko ieškoti ne piniguose, o savyje.

Savirealizacijos paieškos Atėjo ilgai laukta Rugsėjo pir­ moji, kai atėjau į savo fakultetą nieko nepažinodama. Mūsų gru­ pės kuratorius buvo labai draugiš­ kas, paprastas ir noriai bendrau­ jantis žmogus. Jis visada mielai atsakydavo net į pačius kvailiau­ sius klausimus, suteikdavo pagal­ bą kilus problemoms, žodžiu, vi­ soms merginoms jis patiko kaip

žmogus. Savo kuratorių gerbėme ir už tai, kad žino­ jome - jis fakulteto studentų organizacijos vice­ prezidentas.

Turbūt ir jus žinote, kad kiekvie­ nais metais pirmakursiai įtraukiami į visuomeninę veiklą, stu­ dentiškus juAgnė Zalanskaitė dėjimus, projektus. Ne išimtis buvo ir mūsų fakultetas. Čia studentiška organizacija darė viską: padėjo susiorganizuoti pir­ makursių „cementovkę“, skaitė paskaitas apie šios organizacijos veiklą, galimybes, perspektyvas, senbuviai pasakojo apie savo minimalios karjeros pradžią, bendravo su mumis, vienu žo­ džiu, gerai dirbo savo darbą. Aiš­ ku, ne visi mano kursiokai tas pastangas įvertino, ne visiems tai rūpėjo, žodžiu - kiekvienam savo.

Man savanoriškas darbas šiek tiek rūpėjo, galų gale mokytis nebuvo sunku, todėl likdavo daug laisvo laiko. Nežinau, kodėl, bet jau įsto­ jusi į Universitetą pradėjau ieškoti savirealizacijos galimybių, naujų veiklos sričių, siekiau tobulėti, no­ rėjau ko nors išmokti. Manau, kiek­ vienas iš jūsų trokštate to paties.

Apsivertęs gyvenimas Šiandien, aišku, juokinga saky­ ti, bet pamenu, jog ilgą laiką man

kiais pat „bendraminčiais“, kurių susirasti būdavo visai nesunku.

Draugų Dariukas susirado ir Radijo ir televizijos vaikų chore, kur dainavo nuo antros iki devin­ tos klasės. Su tuo choru jam teko ir pirmą kartą užsienyje pabūti. „Belgijoje buvau“, - prisimena Darius. Tiesą sakant, muzika vi­ sada buvo jo hobis: ir įstojęs į Universitetą metus jis dainavo

Darius Skusevičius nestokoja minčių, idėjų ir planų

buvo baisu užeiti į organizacijos patalpas, kadangi ten visada sutik­ davau daug vyresnių kursų studen­ tų, kuriems vis dėlto jaučiau pa­ garbą. Vėliau po truputį įsitraukiau į organizacijos vykdo­ mus projektus, pateikiau keletą idėjų ir laikui bėgant pritapau prie draugiško, ambicingo ir norų ku­ pino kolektyvo. Tiesa, man buvo suteikta galimybė pasivažinėti po Vilniaus universiteto Studentų at­ stovybės mokymus, seminarus, stovyklas. Praėjus beveik pusei metų nuo veiklos pradžios aš jau­ čiau, jog kvalifikacijos ar žinių pri­ imti tam tikriems sprendimams man pakanka. Prieš kiekvieno projekto vykdymą man buvo su­ teikiama vis daugiau įgaliojimų, pavedama daugiau darbų, tiesiog jaučiau organizacijos vadovo pa­ sitikėjimą manimi.

Per pusę metų kardinaliai pa­ sikeitė mano gyvenimo būdas, atsirado universalumo, pasiti­ kėjimo savimi, dirbdama visuo­ meninėje organizacijoje susira­ dau labai daug draugų, bendraminčių ir pažįstamų. Tie žmonės išmokė mane atsirinkti, ko aš noriu gyvenime.

Jeigu tu, mielasis skaitytojau, šiandien esi sutrikęs, liūdnas ar nusivylęs gyvenimu, jautiesi vie­ nišas, žinok, kad visada gali ateiti ten, kur esi laukiamas, kur tikima tavimi ir tavo sugebėjimais. Čia niekada neišgirsi sakinio: „Tu nesugebi, nežinai“. Čia Tau bus suteikta galimybė realizuoti sa­ ve įvairiose srityse. Gali atlikti profesinę praktiką, susirasti draugų, praleisti laiką mielų žmonių būryje. Tiesiog ateik, nes čia tikima tavo sugebėjimais, nes tavo gyvenimas priklauso tau, užmojų ir idėjų įgyvendini­ mas priklauso taip pat nuo ta­ vęs... Tai ko lauki? Užsuk, pa­ žvelk giliau-www.vusa.lt.

Vilniaus universiteto mišriame chore. Deja deja, visuomeninė veikla Dariaus gyvenime nurun­ gė meninę, ir muzika liko tik di­ delis pomėgis.

Obuolys nuo obels... toli rieda Dariaus tėtis - aistringas žve­ jas. O sūnus?.. Toli gražu ne. Jis net nemėgsta žvejoti. Ir kas pasa­ kė, kad obuolys nuo obels netoli rieda? Nors maistą Darius vis dėl­ to labiau mėgsta naminį, o ne ko­ kią greito maitinimo įstaigos už­ kandėlę. Jam patinka „tikri“ dalykai. Tikri draugai ir tikri ry­ šiai. Jei tektų rinktis tarp tėvų gimtadienių, draugo gimtadienio ir mokymosi rytdienos koliokviu­ mui, Darius tikina, jog suspėtų vi­ sur. Dieną pasveikintų tėvus, va­ kare nueitų į draugo gimtadienio vakarėlį, o naktį arba paryčiais mokytųsi koliokviumui. Štai kaip viskas paprasta!

Manau, kad apie Darių, turintį tokį daug žadantį vardą, požiūrį ir tiek ryžto, ateityje dar tikrai išgirsime. Šviesaus tau rytojaus, Dariau!

Visuomenės Nuomonės Teatras

Visuomenės Nuomonės

Teatras - interaktyvus. Šis

teatras vaizduoja situacijas, atspindinčias aktualias visuomenės problemas.

Tokiu būdu tai - galimybė

diskutuoti ir susimąstyti apie mums visiems aktua­

lius klausimus. Svarbiau­ sia, jog sprendimo būdai yra demonstruojami čia

pat, scenoje, ir taip moko­

masi naujos elgsenos.

Užsiėmimai vyksta kiekvieną pirmadienį nuo 18.00 vai.

Gamtos mokslų fakultete (Čiurlionio g. 21), Hidrogeologijos auditorijoje (221)

Taigi norinčius dalyvauti kviečiame registruotis: EI. paštas: ruta@vusa.lt

Universitas Vilnensis

2004 m. balandis

•9

Vilniaus universiteto Studentų atstovybės informacija

Marija MORDOVINA, MF SA narė Rekordų mes šį kartą nesiekė­ me, bet dabar instrukcijose ant se­ nų geležinių lovų galima parašyti, kad tokioje lovoje vienu metu gali tilpti ne daugiau kaip 23 žmonės.

Būtent tiek studentų tilpo ant vie­ nos lovos, kai Vilniaus universi­ teto Medicinos fakultete buvo švenčiama Tarptautinė miego diena. Vilniaus universiteto Me­ dicinos fakulteto Studentų atsto­ vybė (VU MF SA) nusprendė at­ kreipti studentų dėmesį į miego svarbą ir surengė keletą origina­ lių renginių.

Niekam ne paslaptis, kad stu­ dijų metais dažnai tenka rinktis mokslus, pramogas arba miegą.

Kalbinti Medicinos fakulteto stu­ dentai dažniausiai atsisako būtent miego, nors apie miego svarbą ži­ no, ko gero, daugiausiai iš visų Vilniaus universiteto studentų.

Kiek žmonių telpa vienoje lovoje?

Kovo 21 dieną buvo švenčiama Tarptautinė miego diena

Pieno gėrimo pro čiulptukus konkursas

Renginių fiesta sulaukė didžiu­ lio studentų bei dėstytojų susido­ mėjimo. Aišku, kas gi nesusigun­ dys ir nepanorės išbandyti savo jėgų pieno gėrimo pro čiulptuką konkurse, kurio dalyviai gavo do­

„Dreamteam “ kovoja dėl vietos finale.

M. Mordovinos nuotr.

Kunigų seminarijos krepšininkams ir šventos namų sienos nepadėjo Aušra GALKYTĖ Tiesa, šių draugiškų varžybų iniciatoriai buvo „kunigėliai“, pa­ sikvietę būsimus gydytojus į Šv. Juozapo Vilniaus kunigų se­

minariją. Gal todėl, kad turbūt vis dėlto artimos šios dvi specialybės.

Juk sakoma: „Yra du žmonės pa­ saulyje, kurie privalo būti visada sąžiningi: kunigas ir daktaras“.

Nieko nepasakysi, sąžiningai žaidė tiek vieni, tiek kiti. Pirmuo­ sius du kėlinius komandos kovo­ jo taškas į tašką. „Kunigėliams“ išsiveržus į priekį, kaip reikiant sunerimo medikus palaikyti susi­ rinkę žiūrovai, jų suolas ėmė dre­ bėti nuo plojimų, šaukimo ir „ban­ gavimo“.

Tačiau, nors sakoma, kad sa­ vuose namuose ir sienos padeda, o ypač kai jos „šventos“, šį kartą nugalėjo Medicinos fakulteto vy­ rų krepšinio rinktinė rezultatu 71:54.

MF krepšininkai turbūt tikrai gavo seminarijoje gerų emocijų, energijos ir azarto dozę, nes vė­ liau vykusiose rungtynėse nugalė­ jo Komunikacijos fakulteto vyrų krepšinio rinktinę.

„Neprastos" merginos pasiruošusios nugalėti

vanų firminius AB „Žemaitijos

komplekto nuo „Danis Sauga“ rungėsi kaip dėl mylimos mergi­ nos. Lovas jie paklojo per ypač trumpą laiką. „O, kad namuose jie taip greitai darbuotųsi“, - tikriau­ siai svajojo konkursą stebėjusios merginos. Dėstytojai mielai sutiko būti verti­ nimo komisija ir iš gau­ sybės žaislų, kuriuos at­ sinešė tą dieną studentai, išrinko patį gražiausią.

Daugiausia dėmesio sulaukė „Lovų slalo­ mas“, kuriame panoro dalyvauti ypač įdomiai pasivadinusios studentų komandos - „Kloikai“, „Trauma“, „Pistonai“, „Neprastos“, „Jožikai“, „Negrai“ bei „Dreamte­ Konkursas „Kas greičiau paklos lovą “ am“. Fantazijai ribų nė­ ra. Dalyviai ne tik atsivedė palai­ kymo komandas, bet ir patys stengėsi išsiskirti iš kitų. „Nepra­ stomis“ pasivadinusi penkių mer­ ginų komanda labai išsiskyrė iš vi­ Ir ko tik neprisigalvosų kitų, pasiruošusių išbandyti įa Medicinos fakulte­ savo jėgas lovų slalome. Merginos, to krepšininkai, ruoš­ nešančios lovą, bandė savo apran­ damiesi rimtoms var­ žyboms - žaidžia su visais ir visur. Ne ne, aš nešneku apie kitus kursus, „barako" ko­ mandų varžybas. Šį kartą medikai nu­ sprendė parungty­ niauti su busimaisiais Balandžio 23-29 kunigais.

pienas“ marškinėlius bei kelis lit­ rus pieno? Arba dalyvauti konkur­ se „Kas greičiau paklos lovą“?

Vaikinai buvo ypač aktyvūs ir dėl pagrindinio prizo - patalynės

ga imituoti vyrus, pasidarė dirbti­ nius raumenis, ypač išryškino bi­ cepsus. Nešama mergina sužavė­ jo vaikinus savo „moteriškumu“: gal E ar F dydžio iš balionų pada­ ryta krūtine, dailiu užpakaliuku bei ryškiai raudonomis lūpomis. Į klausimą, ar yra pasiruošusios nugalėti kitas komandas, būsimos medikės vienu balsu tarė, kad tik­ rai pasiruošusios, nors pačios lo­ vos kelti dar nebandžiusios. Mer­ ginos akcentavo, kad joms nepakanka miego, vidutiniškai miega po 7 valandas, o kartais tik po 3-4 valandas.

Visai netyčia išgirdau, kaip da­ lijosi įspūdžiais busimoji medikė, kurios komanda ką tik pralaimė­ jo. „Ačiū Dievui, kad nepateko­ me į finalą, nes dar kartą mano širdelė tokių įspūdžių neatlaiky­ tų. Maniau, kad išskrisiu iš lovos, ypač ties posūkiais“. Renginio ve­ dėjai Bronius ir Dainius sugalvo­ jo nepaprastą trasą. Dalyviams rei­ kėjo su nešama ant lovos mergina apibėgti aplink kėdes, paskui mergina turėjo iššokti iš savo „lėktu­ vo“ ir jį apibėgti ratu. Būtent šioje vietoje dažniausiai ir išaiškėdavo lyderis. „Džiaugėmės, kad išven­ gėme traumų, ir lovos, ir slalomo dalyviai liko sveiki“, - dalijosi sa­ vo įspūdžiais renginio vadovas Dainius Šimčikas. Jis padėkojo Tarptautinės miego dienos rėmė­ jams: firmai „Vivjena“ už pagrin­ dinį prizą - vokiškas pagalves, kurios atiteko nugalėtojams komandai „Kloikai“, kino teatrui „Lietuva“, „Elžbietos grožio salo­ nui“, picerijai „Barkalina“, „Copy Master“, „Danis Sauga“, „Po­ pieriaus pasauliui“, AB „Žemaitijos pienas“. Šventės organizatoriai džiaugė­ si dalyvių iniciatyva ir susirinku­ sių žmonių gausa bei pakvietė studentus į balandžio 16 dieną vyksiantį VU MF SA dvejų metų gimtadienį.

D. Simčiko nuotr.

TURININGOS FilosF DIENOS

dienomis visus kvkeiaftie dalyvauti Filosofijos fakulteto dienų renginiuose: Jajinųjų mokslininkų psichologų konferencija TYRINĖJIMAI PSICHOLOGIJOJE: PROBLEMOS IR PERSPEKTYVOS

26 d.

Studentų meno darbų paroda Susitikimas su V. Bražėnu Soc. darbo dienos renginiai Projekto neįgaliesiems studentams pristatymas

27 d.

Psichologų pavasario renginiai

28 d.

Susitikimas su J. Ivanauskaite Kūrybos vakaras

29 d.

Šachmatų ir šaškių turnyras

LIK‘as Dienų uždarymas klube „Helios”

Sekite spaudą Medikų krepšinio komanda visada pasiruošusi kovai

10

Universitas Vilnensis

Vilniaus universiteto Studentų atstovybės informacija

Neįgalūs studentai Universitete

2004 m. balandis

Ar VU yra studentams draudžiamų zonų?

Onutė MACKONYTĖ

Rita VAITIEKŪNAITĖ Svarbu. suprasti keletą dalykų: nereikia j negalią žiūrėti kaip į pro­ blemą. Negalima laikyti neįgalaus studento bejėgiu ar nevisaverčiu, nuskriaustu. Nederėtų keisti neįga­ laus studento elgesio. Svarbu būti kantriems ir mokėti išklausyti. Ver­ tėtų neįgalų studentą padrąsinti, paremti. Negalima naudotis neįga­ liuoju siekiant asmeninės naudos.

Nevalia pamiršti, kad neįgalusis yra lygiavertis žmogus ir jo nuomonę bei norus privalu gerbti. Svarbu pa­ klausti, ar negalią turinčiam stu­ dentui reikalinga pagalba. Būtina leisti, kad jis pats nurodytų ir pa­ aiškintų, kaip galime padėti. Svar­ biausia - pagarba ir supratingumas.

Taip pat būtina atkreiti dėmesį į tam tikras sąlygas ir situacijas, ku­ rios gali apsunkinti neįgalaus stu­ dento studijas Universitete.

Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA) vykdo pro­ jektą, skirtą negalią turintiems studentams. Neįgalieji vis drą­ siau atveria aukštųjų mokyklų duris ir siekia universitetinio išsilavinimo, tačiau jiems tenka susidurti su įvairiais sunku­ mais, kurie kyla ne tik per paskaitas, bet ir už Universiteto sienų. Dėstytojai, kolegos, Universiteto bendruomenė galėtų tapti puikiais neįgalių studentų pagalbininkais, tačiau infor­ macijos stygius trukdo efektyviai bendrauti. Todėl viena veiks­ mingiausių neįgalių žmonių integracijos priemonių yra visuo­ menės švietimas. Tik žinodami neįgalių studentų rūpesčius, suprasdami, kokius sunkumus jiems tenka patirti kiekvieną dieną, galėsime sėkmingai bendradarbiauti.

Nedirbk už mane - dirbkime drauge.

Negyvenk už mane - gyvenkime drauge.

Nebūk už mane - būkime drauge!

Požiūris į negalią Dėstytojas privalo atvirai kalbė­ tis apie negalią su studentu. Svarbu nepamiršti, kad neįgalūs studentai yra studentai, o tik po to - neįgalie­ ji. Dėstytojo ir neįgalaus studento visavertis bendravimas ir bendradar­ biavimas yra labai svarbus. Patarti­ na apie negalią kalbėti iš karto, vos prasidėjus paskaitoms. Per pirmą paskaitą dėstytojas, pristatydamas savo disciplinos programą, atsiskai­ tymo tvarką, galėtų paminėti, jog studentai, turintys specialiųjų porei­ kių, tiesiog prieitų po paskaitos, tuomet ir būtų susitarta dėl tinka­ miausios atsiskaitymo formos bei dalyvavimo paskaitose, atsižvelgiant į studento individualias galimybes.

Dėstytojas privalo paaiškinti studen­ tui, kokie reikalavimai jam bus tai­ komi, o studentas turi aiškiai pasa­ kyti, kokios pagalbos jam reikės. Pvz., studentas gali siūlyti būdus ir prie­ mones, kurie, jo manymu, paleng­ vintų judėjimą auditorijoje, taip pat paskatintų neįgalius studentus ak­

tyviai dalyvauti grupės diskusijoje.

Paprastai studentai puikia sugeba paaiškinti, kokia pagalba jiems rei­ kalinga.

davimu jiems turėtų būti pritaiko­ ma patalpa (pvz., tinkamas apšvie­ timas, specialios kėdės ir stalai), taip pat, jei reikia, gali būti sudaromas individualus studijų tvarkaraštis.

Laikas Dažnai neįgalūs studentai būna priklausomi nuo jiems padedančių mokytis skaitovų, korepetitorių, ir jiems prireikia daugiau laiko skirtoms užduotims atlikti. Studentai, turintys judėjimo negalią, gali vėluoti į paskai­ tas ar grupės susitikimus, nes dauge­ lis Universiteto patalpų yra iš dalies arba visiškai jiems nepritaikytos.

„Nematoma" negalia Dėstytojams tenka susidurti su studentais, turinčiais iš pirmo žvilgs­ nio nepastebimą negalią: mokymo­ si negalią, sensorines negalias (su­ trikusi rega ar klausa), ilgalaikes chroniškas negalias (diabetą, prie­ puolius, širdies veiklos sutrikimus, tuberkuliozę, vėžį). Studentų pagei­

Konspektavimas Studentai, negalintys konspek­ tuoti užrašų ranka, dažnai paskaitų medžiagą įrašinėja į magnetofono juostelę. Todėl labai svarbu, kad Jūs, dėstytojai, kalbėtumėte aiškiai ir at­ sistotumėte tokioje vietoje, kad bal­ sas sklistų į mikrofoną. Visuomet aiškiai apibūdinkite, kokias de­ monstracines priemones naudosite per paskaitą.

Studentai, turintys klausos ne­ galią, dažnai „skaito iš lūpų“. Jei Jūs rašote lentoje ar kažką demonstruo­ jate, venkite kalbėti ir tik atsisukęs į auditoriją viską paaiškinkite. Stu­ dentai, sunkiai valdantys rašymo priemones, kartais naudojasi kom­ piuteriu. Dėstytojas privalo reaguo­ ti supratingai.

Patartina literatūros sąrašus neįgaliems studentams išdalyti kiek įmanoma anksčiau, nes, pvz., ne­ įgaliajam, kuris skaito Brailio raš­ tu, reikia kur kas daugiau laiko.

Atsiskaitymai

Balandžio 13 d. Atidarymo toosas įspūdinga* Įžiebiant Niujorko bendrabučiui. 20:00 su Gravity DJ Balandžio 14 d. Menų diena Ekonomikos fakultete Filmai, fotografija, muzika Balandžio15 d. 20:00 uždarymas GALAXY klube G&G Sindikatas. Saules Klto&as Taip pat kviečiame dalyvauti studentus konferencijoje "Verslo klash* bei projekte "Jaunųjų verslininkų lyga’,

WWW.MERKURIJUS.LT

Studentams, turintiems kalbėjimo sutrikimų, atsakinėjimas žodžiu gali tapti nelengva užduotimi, todėl kai kurie studentai pageidauja atsakinė­ ti su vertėjais. Kiti nori atsakymus už­ rašyti ir vėliau paprašo, kad kiti juos perskaitytų. Prieš pradėdamas atsi­ skaitymus raštu, dėstytojas privalo įsi­ tikinti, ar neįgalūs studentai turi visą reikalingą medžiagą. Kartais neįga­ liems studentams reikalingos ypatin­ gos sąlygos: atskira patalpa su geres­ niu apšvietimu ir specialiais įrenginiais (kompiuteriais, vaizdo magnetofonais), ilgesnis laiko tarpas atsiskaitymui (lėtai rašantiems). Ne­ įgaliems studentams turi būti suteik­ ta teisė rinktis, kaip jis pageidaus at­ sakinėti - raštu ar žodžiu. Žinoma, tai tik dalis sunkumų, kuriuos tenka įveikti neįgaliems stu­ dentams, siekiantiems įgyti aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Kiekvie­ na jų diena Universitete pilna neti­ kėtų kliūčių ir staigmenų. Todėl bū­ kime atidesni, supratingesni ir aktyviau bendradarbiaukime. Kad ir kokia maža būtų nugalėta kliūtis, svarbiausia, kad ji nugalėta!

Jeigu norite gauti daugiau infor­ macijos šia tema, rašykite: ruta@vusa.lt

Puslapius rengia Audrius RADZEVIČIUS (VU SA), laikrastis@vusa.lt

Prieš savaitę Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (TSPMI) įvyko nedidelis inciden­ tas. Į institutą buvo ne­ įleistas Matematikos ir in­ formatikos fakulteto (MIF) studentas.

Trečiakursis MIF studentas Jus­ tas Stasionis pasakojo, kad apsau­ ginis, esantis TSPMI pastate, jo į vidų paprasčiausiai neįleido. „Bu­ vau susitaręs su vienu iš TSPMI stu­ dentų, korporacijos „RePublica“ narių, susitikti, mat reikia palaikyti ryšius tarp fakultetų. Tądien turė­ jau paimti iš instituto jų laikraščio „Post scriptum“ naujus egzemplio­ vo keletas smulkių vagysčių. „Nurius ir pristatyti į kitus fakultetus. rožiau kontroliuoti žmonių srautus Buvo tartasi susitikti po pietų, ta­ institute. Apsauginis tiesiog ne taip čiau, turėdamas laiko, į TSPMI at­ suprato. Dabar viskas gerai. Yra pa­ ėjau anksčiau. Pamaniau, kad galiu daryti visų VU fakultetų studentų užeiti į institutą ir palaukti kompiu­ pažymėjimų pavyzdžiai, taigi bet ku­ terių salėje. Įėjau į institutą. Prieš ris Universiteto studentas ir netgi mane ėjo dvi merginos. Jas apsau­ bet kuris žmogus iš gatvės, parodęs ginis praleido, o mane sustabdė. Jis pažymėjimą ar pasakęs, kokiu tiks­ paprašė pateikti pažymėjimą. Paro­ lu jis eina į institutą, yra įleidžia­ džiau. Apsauginis ėmė tikrinti pa­ mas“, - tikino prof. dr. R. Lopata. žymėjimą pagal kažkokius turimus Akademinių reikalų prorektorė lapus. Pasakė, jog aš čia nestudijuo­ doc. dr. Birutė Marytė Pociūtė šia­ ju, taigi ir į vidų įeiti negaliu. Aš dar me nesusipratime įžvelgė daug pla­ pasitikslinau, ar tikrai, būdamas VU tesnę problemą. Saugumo užtikri­ studentu, negaliu užeiti?“ - pasa­ nimas ir prieinamumas Universitete kojo Justas. nėra koordinuotas. Kaip kuris fa­ Vaikinui buvo pasiūlyta palaukti kultetas susigalvoja, taip ir padaro. draugų priimamajame netoli apsau­ „Tokiame lygyje su Universiteto stu­ ginio. Kadangi TSPMI studentai, su dentais neturėtų būti šnekama, visi kuriais Justas turėjo susitikti, nega­ turi būti lygūs“, - teigė prorektorė lėjo ateiti anksčiau, vaikinui teko doc. dr. B. M. Pociūtė. Universite­ laukti prie durų. Į institutą jis nega­ te dar nėra aukso vidurio: arba vis­ lėjo įeiti. Tuomet susitarė, kad kas atvira - eikit kur norit, arba už­ TSPMI laikraščius studentai vėliau dara. Anot prorektorės, sunku išneš į gatvę. sužiūrėti, kas kur vaikšto. Būna ir „Institute nebuvo matyti jokių svetimų, kurie vakare ateina į Uni­ įspėjimų, kad negalima užeiti. Tie­ versitetą. Neaišku, ko jie nori. Su­ siog buvo griežtas apsauginis, kuris derinti bendrą saugos sistemą Uni­ gerai dirbo savo darbą“, - aiškino versitete nėra paprasta, tačiau ta vaikinas. problema yra sprendžiama.

Anot MIF studento, jam yra tekę girdėti, jog užsie­ niečius studentus apsaugi­ nis praleidžia. Užsieniečiai, studijuojantys VU, mėgsta centre patogiai pasinaudo­ ti internetu. Jie tiesiog pa­ sako, jog nekalba lietuviš­ kai, ir yra praleidžiami.

Vaikinas teigė, jog Ma­ tematikos ir informatikos fakultete Universiteto na­ riams galima eiti visur. Ir tik kai kur reikia parodyti pažymėjimą.

Tokią griežtą TSPMI tvarką komentavęs institu­ to direktorius prof. dr. Raimundas Lopata sa­ kė, jog šis atvejis - papras­ čiausias nesusipratimas.

Anot jo, saugos tarnybos vyrai žiūri į sugriežtintą tvarką paraidžiui. Įėjimo į institutą tvarka sugriežtin­ ta todėl, jog TSPMI yra MIF trečiakursis J. Stasionis naujas pastatas, ir jau bunegalėjo patekti į TSPMI. V Naujiko nuotr.

Universitetas kenčia nuo vagių Kovo 17 dieną buvo apvogti du Vilniaus universiteto padaliniai Chemijos fakultetas ir neseniai ati­ daryta biblioteka Saulėtekyje.

Nuo įžūlios vagystės nukentėjo chemikai - vidury dienos buvo iš­ laužtos Bendrosios ir neorganinės chemijos katedros prof. Adulfo Abručio kabineto durys ir pavogtas skeneris. Tai ne pirmoji vagystė šia­ me fakultete. Prieš keletą savaičių iš vienos katedros buvo pavogtas te­ lefonas. Dekanas prof. J. Kazlaus­ kas „U. V.“ teigė, kad anksčiau yra

pavogtas ir nešiojamas kompiute­ ris iš jo kabineto. Visais atvejais dar­ buotojai kreipėsi į policiją.

Nukentėjo ir ką tik atidaryta Ekonomikos, Komunikacijos ir Tei­ sės fakultetų biblioteka Saulėtekyje - pavogti du nauji kompiuteriai.

Darbuotojai, ryte atėję į darbą, pa­ stebėjo išlaužtą vieno bibliotekos lango rėmą. Vagys pasinaudojo tuo, kad prie langų pritvirtinta signali­ zacija dar nebuvo įjungta. Nuosto­ liai - apie 10 tūkst. litų.

„U. V.“ inform.

11

Universitas Vilnensis

2004 m. balandis

Matematikos ir informatikos fakultete

Mir &s)MIDI 2004 bus!

Balandžio 19-25 dienomis studentai, sostinė ir jos svečiai kviečiami prisidėti prie didelio MIF studentų būrio ir švęsti MIDI 2004.

Reikalingą informaciją rasite svetainėje http:/Įwww. midi, lt (svetainė pradeda veikti balandžio 1 d.)

Jurgita BUTANAVIČIŪTĖ bjurrrga@one.lt

Bėgimas „Matematiškai olimpinės“ ug­ nies nešimas prasideda MIF stu­ dentų bendrabutyje (čia nuo stu­ dentiškos viryklės uždegama ugnis) ir baigiasi fakulteto kiemelyje, kur uždegamas MIDI laužas. Trasa driekiasi nuo vieno miesto krašto iki kito. Taip gražiai ir linksmai stu­ dentai praneša žinią visam Vilniui: „MIDI prasidėjo!“

Reprezentatyvioji paskaita O, kad paskaitos visad būtų su­ prantamos, įdomios ir linksmos!

MIDI pildo studentų norus. Kiek­ vieną pavasarį įvyksta reprezenta­ tyvioji paskaita.

Ją veda „nusipelnęs“ ir tarp stu­ dentų populiarus dėstytojas. Kon­ krečios paskaitos temos nėra. Turi­ nys būna susijęs su matematika ir šiaip gyvenimu. Dėstytojui suteikia­ ma laisvė, todėl viskas priklauso tik nuo jo. Pateikiama įdomi bei nau­ dinga medžiaga.

Ką reikia žinoti atėjus į MIDI Studentų mokslinės draugijos konferencija (SMD)

Klube yra pirmakursių, studen­ tų, dėstytojų ir amžinųjų studentų komandos. Kiekvienos jų tikslas kuo labiau įtikti komisijai, t. y. kuo labiau visus pralinksminti.

Ši konferencija vyksta per kiekvienas MIDI. Joje stu­ dentams suteikiama proga pristatyti savo mokslinius darbus, naujas idėjas.

Kiekvieną pristatymą ver­ tina dėstytojų komisija. Skati­ nant mokslinę veiklą geriau­ siai pasirodžiusiems SMD dalyviams skiriami prizai.

Dėstytojų spaudos konferencija Manęs niekas negerbia, nepaiso ir nemyli... Ir tik todėl, kad esu stu­ dentas. Kad nors kartą aš būčiau dėstytojo vietoje, o jis - manojoje...

Nori pamatyti, kaip tai atrodo?

Dėstytojų spaudos konferencijoje būtent taip viskas ir yra. Egzaminuo­ jami dėstytojai, o juos klausinėja­ me mes, studentai. Kuriems sma­ giau ir kas iš viso to išeina, sužinosi tik pats sudalyvavęs.

Rinkimai Nuo MADI laikų per stu­ dentų dienas renkama nau­ joji - studentiška - valdžia.

Pirmiausia įvyksta ištiki­ mosios Dekano padėjėjos, žavingosios MIF Sekretorės rinkimai. Juose varžosi suma­ niausios ir šauniausios fakulteto merginos. Visus pasiro-

Roko opera - daugiausiai žiūrovų pritrau­ kiantis MIDI renginys

dymus atidžiai stebi kompetentin­ ga komisija. Renkant laimėtoją da­ lyvės atlieka įvairias užduotis, atsa­ kinėja į suktus klausimus. Geriausiai su darbais susitvarkiusi studentė už­ ima garbingas Sekretorės pareigas.

Kitą dieną po Sekretorės rinki­ mų vyksta dekanų varžytuvės. Kiek­ vienas dalyvis bando įrodyti esąs ge­ riausias. Visi švaistosi rinkiminiais pažadais bei kitaip stengiasi įtikti žiūrovams, komisijai.

LIK'as Kasmet MIDI savaitė pradedama šventiniu bėgimu į fakultetą

Linksmųjų ir išradingųjų klubas LIK’as: nuolatinės staigmenos žiūrovams puikiausia pramoga visiems linksmų plaučių žmonėms.

Seminarai: rimtoji MIDI dalis Vasilij SAVIN, vasa3880@uosis.mif. vu. lt

Seminaras „Internetas Lietuvoje: galimybės, reikalavimai, įgūdžiai"7 Vienas pagrindinių šiuolaikinės visuomenės bruožų yra greita ir efek­ tyvi informacijos sklaida. Tokioje vi­ suomenėje ypatingą reikšmę turi globalusis transnacionalinis kom­ piuterinių tinklų tinklas, vadinamas žiniatinkliu. Pažangios technologi­ jos leidžia ne tik ieškoti įvairios in­ formacijos, bet ir bendrauti, dirbti, pirkti ir parduoti virtualiame pasau­ lyje. Tai, kas ne taip jau seniai buvo prieinama nedaugeliui, dabar tapo neatsiejama mūsų visuomenės da­ limi. Būtent todėl šiandien kompiu­ terinis raštingumas jau nebe priva­ lumas, bet būtinybė priimant į beveik bet kokį darbą.

Seminaras „Internetas Lietuvo­ je: galimybės, reikalavimai, įgūdžiai“ rengiamas norint papasakoti, ko­ kios technologijos aktualios pasta­ raisiais metais, kokios yra šiandie­ ninės interneto galimybės, ką įmanoma internetu nuveikti ir kas bus įmanoma artimiausiu laiku. Be to, bus nagrinėjamos problemos, su kuriomis susiduria ir paprasti var­ totojai, ir stambios korporacijos: tai ir informacinio saugumo klausimai, ir vis plintančios virusų ir „kirminų“ gretos. Nebus pamiršti ir kompiu­ terinės kvalifikacijos momentai bei „e-verslas“ (verslo reikalų tvarky­ mas internetu). Patyrę ir išmanan­ tys savo sritį žinovai papasakos, ką šiais laikais svarbu žinoti ir mokėti, norint sėkmingai konkuruoti infor­ macinių technologijų (IT) darbo rinkoje.

//gų laiką MIDI buvo tik pramogų ir linksmybių savaitė. Dau­ guma studentų per MIDI nelankė paskaitų ir taip užsitraukė dėsty­ tojų nemalonę. „Gana!" - pagalvojo šventės organizatoriai ir nu­ sprendė rimtiems MIF studentams paruošti malonią staigmeną.

Tarptautinė konferencija „Studentai ir IT" Tarptautinis bendradarbiavimas visada buvo svarbus faktorius sie­ kiant sėkmingai įgyvendinti stam­ besnį projektą. Be to, dalijantis pa­ tirtimi išvengiama klaidų, pasiekiamas didesnis našumas. Per MIDI savaitę planuojama tarptau­ tinė konferencija, jungianti Baltijos ir NVS šalis. Ne paslaptis, kad po TSRS iširimo postsovietinės šalys vystėsi nevienodai. Todėl tokios konferencijos tikslas - pristatyti sa­ vo šalies pasiekimus IT srityje. Mū­ sų fakultetas lauks svečių iš Sankt Peterburgo, Kijevo, Minsko, Var­ šuvos, Rygos. Pagrindinis akcen­ tas - dabartinė informacinės visuo­ menės padėtis, IT panaudojimas aukštojo mokslo įstaigose, proble­ mos ir aktualijos. Po kiekvienos šalies pristatymo vyks trumpa dis­ kusija, skirta aptarti svarbiems klau­ simams.

Darbo perspektyvos studentams Koks yra esminis mokyklos ir universiteto skirtumas? Kai kas ga­ li nurodyti skirtingus mokymo me­ todus, nagrinėjimo gilumo lygį, ta­ čiau tai nėra pagrindiniai dalykai.

Esminis skirtumas tarp šitų moky­ mo įstaigų yra jų tikslai: mokykla turi duoti bazines žinias tam, kad žmo­ gus galėtų apsispręsti, ką jis toliau

veiks gyvenime, kokią profesiją pa­ sirinks. Mokykla ruošia stoti į aukš­ tąsias mokyklas, todėl pažymiai gali turėti lemiamą įtaką. Tuo tarpu uni­ versitetas duoda jau specifines ži­ nias, kurios bus reikalingos pasi­ rinktoje srityje, ruošia studentą darbo rinkai, kur kartais nėra taip jau svarbu, kaip mokeisi, ar lankei paskaitas, ruošei namų darbus.

Kiekvienas universitetas, kiekvie­ nas fakultetas yra suinteresuotas, kad baigę studijas studentai sėk­ mingai kiltų karjeros laiptais. Todėl organizuojami seminarai, susitiki­ mai su galimais darbdaviais, kurie turi užtikrinti gerą karjeros pradžią.

Tokio pobūdžio seminaras bus organizuojamas ir per MIDI. Ka­ dangi vis arčiau ta diena, kai Lietu­ va taps visaverte Europos Sąjungos nare, tai nenuostabu, kad per se­ minarą bus kalbama apie galimy­ bes įsidarbinti ES šalyse. Kai kurių įmonių atstovai pristatys savo kom­ panijas, jų veiklą bei papasakos apie galimybes įsidarbinti jose. Nebus pamirštos ir vasaros praktikos.

Be išvardintųjų seminarų ir konferencijos, planuojama surengti Studentų mokslinės draugijos (SMD) konferenciją-seminarą „Sta­ tistikos vaidmuo ekonomikoje ir va­ dyboje, reikalavimai darbuoto­ jams“, paskaitą dėstytojams naujausiųjų technologijų, mokslo laimėjimų temomis bei matematikos ir informatikos olimpiadas.

Roko opera Tai MIF studentų organizuoja­ mas renginys, skirtas ne tik akade­ miniam jaunimui, bet ir visam Vil­ niaus miestui.

Originalus scenarijus, gyva muzika, daug pui­ kių dainininkų ir muzikantų - pa­ grindiniai renginio akcentai. Jau kelerius metus žiūrovai žavisi nuo­ širdžia vaidyba, šokiu, kostiumais, fejerverkais, alpinistų triukais ir vaizdo projekcijomis. Be to, roko operoje groja nemažai muzikantų: roko-ritmo grupė, pučiamųjų sek­ cija, styginiai, pasirodo vokalistai.

Tad muzika, tiksliau, rokas, liejasi laisvai.

Plačiau apie MIDI 2004 renginius skaitykite šventės proga išleistame laik­ raštyje.

BALANDŽIO 23, 19.00 VILNIAUS KONCERTU, IR SPORTO RŪMAI

RUCK OPERA

ŽAIDIMU

WWW.MIDI.LT Pogrindiniai rėmėjai:

Sintagma

Didieji rėmėjai:

EMUJKD

(akas QFiMa

Z Matematikos ir informatikos fakulteto Studentų atstovybė

Naugarduko g. 24; tel.: 233 60 27, ei. paštas milsa@mifsa.lt

j9

A

m

Rengė Gabrielė Mockutė, ei. paštas pr@mifsaJt^________

y

12

Universitas Vilnensis

2004 m. balandis

Kauno humanitariniame fakultete r

L

Naujos knygos

J

Joana LOPUŠINSKAITĖ VU KHF buvo pristatyta nauja E. Mieže­ laičio knyga „Nereikalingas žmogus“. Susiti­ kime dalyvavo Lietuvos rašytojų sąjungos vy­ riausias redaktorius ir kūrinio parengėjas V. Sventickas bei Kauno skyriaus pirminin­ kas P. Palilionis, rašytojo dukra ir anūkė, fa­ kulteto dekanas doc. S. Girdzijauskas, Lietu­ vių filologijos katedros vedėjas doc. A. Krasnovas bei Studentai.

Teksto formos novatoriškumas Knygos rankraštį V. Sventickui atnešė E. Mieželaitienė. Leidėjams tai buvo gana neįprastas atvejis. Iškilo įvairiausių techni­ nių nesklandumų, nes autoriaus raštas nė­ ra lengvai įskaitomas. Tad buvo pakviesta S. Kumpytė, ilgai dirbusi „Vagos“ leidyklos redaktore ir susidūrusi su E. Mieželaičio rankraščiais. Bet neįskaitytos, nesuvoktos ar dviprasmiškos vietos knygoje taip ir pateik­ tos, nes viskas joje yra autentiška. V. Sven­ tickas teigia, jog anksčiau tokio pobūdžio teksto Lietuvoje nebuvo (tik Prancūzijoje to­ kiu būdu buvo išleistas A. Kamiu romanas „Pirmasis žmogus“). Tačiau tai yra literatu-

Rankraštis, pakeitęs daugelio nuomonę apie autorių rinis palikimas, kurį reikia gerbti, nes rašytojo jau nebė­ ra, ir sąžiningai išleisti.

Dramatiška, šokiruoja, bet realu Anot doc. A. Krasnovo, ši knyga nėra memuarinė. Tai dvasinio brendimo metu para­ šytas kūrinys, kuriame jaučia­ ma prieštara, konfliktai su ano meto kultūrine politika bei dogmatikais. Nors čia ir neiš­ girsi nieko naujo apie to lai­ kotarpio situaciją, vis dėlto doc. A. Krasnovas teigia, jog ši E. Mieželaičio knyga „Nereikalingas žmogus“pristatyta knyga pakeitė jo nuomonę Kauno humanitariniame fakultete apie patį E. Mieželaitį. Anksčiau jis manė, kad autorius sėdi nepajudina­ sudarytojas V. Sventickas pavadino autobiog­ mas aukštai Olimpe, tačiau perskaičius kny­ rafiniu esė. Kūrinio vertė slypi tame, kad čia goje pateikiamus autentiškus išgyvenimus pasakyta tai, ką galėjo pasakyti tik pats E. Mie­ matosi, kad toli gražu taip nebuvo. želaitis. Pirmą kartą jis taip įspūdingai, rūsčiai Visuomet literatūrinį kūrinį tenka „įspraus­ bei dramatiškai parašė apie tai, kas darėsi Lie­ ti“ į atitinkamo žanro rėmus, o šią knygą jos tuvoje, Baltarusijoje, Rusijoje karo pradžioje.

KHF dekanas pateikė metinę ataskaitą

Kovo 25 d. VU Kauno humanitariniame fakultete vy­ ko atviras Tarybos posėdis, kuriame fakulteto deka­ nas doc. S. Girdzijauskas visus susirinkusiuosius su­ pažindino su praėjusių metų veikla: personalo darbu, pasiekimais mokslo srityje, finansine padėtimi ir kt.

Posėdyje dalyvavo rektorius akad. B. Juodka, prorek­ toriai doc. B. Pociūtė, prof. R. Vaitkus, dr. A. Piktur­ na, VU administracijos padalinių direktoriai, VU bibliotekos direktorė B. Butkevičienė bei VU SA vi­ ceprezidentas A. Šaltis.

sutartis, įrengta speciali­ zuota auditorija su garso ir vaizdo technika, padvi­ gubintas auditorijų, turin­ čių multimedia įrangą, skai­ čius, įrengta nauja auditorija palėpėje, dokto­ rantų bei Informatikos ka­ tedros vedėjo prof. R. Si­ mučio kabinetai, renovuotos Komercijos Tačiau yra ir neblogų pasiekimų šiuose pro­ katedros patalpos, vienas iš lingofoninių kabi­ jektuose - tai monografijos ir moksliniai netų ir penktoji kompiuterių klasė, įsteigta Vie­ straipsniai. Iš viso išleistos net keturios mo­ šoji įstaiga. nografijos, lyginant su kitų VU padalinių sta­ Akivaizdus progresas ir mokslo tistika, šis rezultatas yra pažangiausias. Be­ srityje: dvigubai dau­ giau nei 2002 m. daly­ vauta užsienio šalių mokslinėse konferen­ cijose, kuriose pasiek­ ti ir atitinkami rezul­ tatai. Tačiau kritiškai įvertinta veikla tarp­ tautiniuose projek­ tuose. Nors ir daly­ vauta šešiuose tokio pobūdžio projektuo­ se, bet finansiniu po­ žiūriu jie yra lygūs nuliui. Anot dekano doc. S. Girdzijausko, KHF dekanas doc. S. Girdzijauskas Tarybą supažindino tai ypač aktuali ir ver­ KHF Tarybos posėdyje dalyvavo VU rektorius irprorektoriai su 2003 m. fakulteto veikla ta tobulinimo sritis.

Nors 2003 metai KHF buvo permainingi, tačiau negalima neigti, jog tai buvo ir ganėti­ nai produktyvus laikotarpis. Buvo sėkmingai atlikta Germanų katedros trijų programų bei šešių vadybos programų savianalizė (pasta­ rosios rezultatų dar laukiama). Trumpai pa­ minėti ir keletas smulkesnių, tačiau taip pat labai reikšmingų darbų: išplėstas norminės vertinimo sistemos diegimas, išspręstas dės­ tytojų darbo su neakivaizdininkais apmokesti­ nimo klausimas, decentralizuoti finansai, iš­ plėsta darbų bazė apmokant pagal autorines

: įSfiįgljr*] i Komunikacijos 7?

Balandžio 2 d., penktadienį, Vilniaus nak­ tinį gyvenimą vėl valdys pernai milžiniškos sėk­ mės sulaukęs karštasis „Feel the Heat“. „Geriausias šiąnakt Vilniuje“, - pernai tvir­ tino į Komunikacijos fakulteto Studentų at­ stovybės organizuojamą vakarėlį patekę Vil­ niaus aukštųjų mokyklų studentai. Taip. Buvo ir nepatekusių. Pastarieji bandė ieškoti išei­ ties iš, pasak jų, absurdiškos padėties. „Ke­ turi drąsuoliai šokių aikštelėn įsiropštė per langą. Ir tai, kad langas buvo antrame aukš­ te, jaunuoliams nebuvo kliūtis“, - juokiasi

2003-iųjų „Feel the He­ at“ organizatoriai.

Planuojama, kad „Fe­ el the Heat II“, kaip ir pernai, drebins Vilniaus aktorių namus. 22 vai. numatoma šėlsmo pra­ džia. Pernykščio vakarė­ lio organizatoriai prisi­ mena, kad studentų eilutė mindžikavo prie įė­ jimo jau prieš pusvalan­ dį. Liepsnojantys karščiu pavasario vėsos (ir ne tik) išsiilgę kūnai, leng­ vi drabužiai, ryškios ir gaivios spalvos, tikrų

Pavadinimo interpretacijos Vis dėlto kyla klausimas - kodėl autorius knygą pavadino „Nereikalingas žmogus“. Bū­ tent čia ir susiduriama su nelengvais atsaky­ mais. Anot V. Sventicko, toks pavadinimas yra literatūrinė figūra, tas nereikalingumo jaus­ mas turi literatūrinę metaforišką prasmę, gal net prašančią tą nereikalingumą paneigti. Tai ir jo kaip rašančio žmogaus vertės suvokimas.

P. Palilionis teigia, kad autorius visada bu­ vo išskirtinė asmenybė, turinti kitokių, netra­ dicinių idėjų, tad jam senstant, besijaučiant vie­ nišam atrodė daug kas nebe taip. Nors Lietuva jau buvo laisva, tačiau tas nereikalingumo jaus­ mas susiformavo dėl pakitusio visuomenės požiūrio į kultūrą. Pats E. Mieželaitis soviet­ mečiu padarė labai daug, kad literatūra ir vi­ sas menas apskritai būtų traktuojamas rimtai ir užimtų ypač stiprią bei reikšmingą poziciją, kad meno žmonės būtų vertinami. O atkūrus Lietuvoje Nepriklausomybę, bent jau pirmai­ siais metais, visa tai liko periferijoje. Tačiau iki galo suvokti, kodėl jis jautėsi būtent taip, ne­ įmanoma. Tai išėjo kartu su autoriumi...

ne daugiausia publikacijų yra išleidęs So­ ciokultūrinių tyrimų institutas.

Atskirai buvo paminėtas fakulteto dėstyto­ jų sukurtas projektas „Įmonių konsultavimas ir mokymas“, kuris buvo vykdytas Telšių bei Klaipėdos apskrityje. Dekanas pristatė moks­ linius, SA organizuotus renginius, konferen­ cijas, praėjusiais metais vykusius fakultete.

Iš devynių doktorantų net trys jau yra apsigynę, o per visą fakulteto gyvavimo laiko­ tarpį yra apsigynę devyni. Į pirmąjį kursą pra­ ėjusiais metais priimta 600 studentų, buvo pateikta beveik 7000 prašymų.

Dekano doc. S. Girdzijausko teigimu, at­ eityje dar laukia struktūros pertvarkymas pa­ gal VU Statuto reikalavimus (kai kuriose ka­ tedrose dirba per mažai dėstytojų), studijų programų pertvarkymas pagal savianalizės re­ zultatus, taip pat reikia gerinti ir studijų ko­ kybę, pirmiausia - diegiant informacines tech­ nologijas, tobulinti vertinimo metodų sistemą, didelių pastangų pareikalaus mokslinio dar­ bo pertvarka, ypač projektų diegimo srityje, toliau bus plėtojamas bendradarbiavimas su socialiniais bei tarptautiniais partneriais. Be­ je, per praėjusius metus buvo pasirašytas re­ kordinis bendradarbiavimo sutarčių su užsie­ nio aukštosiomis mokyklomis skaičius.

Norima aktyviai įsitraukti ir į pačios VU ben­ druomenės veiklą bei kartu atšvęsti jubilie­ jus: Vilniaus universiteto 425-ąsias ir mūsų fakulteto 40-ąsias metines.

Antroje Tarybos posėdžio dalyje fakulte­ to bendruomenės atstovai su VU rektorato nariais mėgino išnagrinėti aktualiausias pro­ blemas.

Parengė Joana LOPUŠINSKAITĖ

fakultete

Feel the Heat “ - karštų linksmybių sezono atidarymas balandžio 2 dieną

Džiną DONAUSKAITĖ, KFSAnarė

Ne vienas knygoje aprašytas momentas nu­ stebino ar net šokiravo, tačiau tai iš tikrųjų vyko. Taip pat knygoje yra tikrų ir niekur kitur neskaitytų bei nežinotų faktų apie kai kuriuos rašytojus.

tikriausia tiesiog šokių aikštelėje žaliuojanti veje­ lė, - tau, man, kiekvienam iš kon­ servatyvios žiemos ištrūkusiam stu­ dentui. Muzika?

Visiems turin­ tiems gerą skonį Komunikacijos fakulteto studen­ tų atstovybė pristato - DJ Saga & DJ Jun­ gias. Karštas ir nerealiai pašėlęs penktadie­ nis nenumaldomai artėja...

„Nekantraujant“, - sako vienas vakarėlio organizatorių Lukas Šilys. Komunikacijos fa­ kulteto Studentų atstovybė prieš linksmybių sezono pradžią apklausė studentus, kokius vakarėlius - uždarus ar bendrus - jie renkasi, mat uždari vakarėliai kolegų rate tampa vis madingesni. Kaip rodo apklausos rezultatai, studentai mano, kad uždari vakarėliai stipri­ na fakulteto kaip vieningos komandos dva­ sią. Bendrų vakarėlių šalininkai juos renkasi dėl galimybės susipažinti. Atsirado manan­ čių, jog nesvarbu, koks vakarėlis - vis tiek ten eina visi, kurie nori, ir tai niekam netrukdo.

Studentai, šėlę pereitų metų „Feel the He­ at“, anketose nurodė, jog norėtų ir šiemet pasilinksminti panašiame vakarėlyje.

Juk jauti - pavasaris visur! Atidaryk links­ mybių sezoną su „Feel the Heat II“!

13

Universitas Vilnensis

2004 m. balandis

Universiteto sporto rinktinių spindesys ir skurdas Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centre (SSC) esama nesutarimų. jie kyla tarp VU rinktinių trenerių ir SSC vadovų. Pirmieji skundžiasi, jog yra skriaudžiami ir tam tikros sporto šakos negali progresuoti dėl nepakankamo jų finansavimo. Kiti tyliai kenčia, nes arba bijo vadovų, arba sugeba patys gauti lėšų savo rinktinei. Aišku viena: be finansų nebus ir sporto. Kas šiuo atveju yra teisus, o kas ne? pierėlių varžyboms organizuoti. Dar salę. Tai, ką gauname, yra zuikio aša­ ros, lyginant su tuo, ko iš tikro reikia.

Kai keletą sykių kreipiesi ir nesulauki jokio atsako, tuomet praeina bet koks noras prašyti. Iš Universiteto mes be­ veik nieko nesitikim“, - teigė dabarti­ nis Žygeivių klubo prezidentas Linas Grigaliūnas.

Onutė MACKONYTĖ SSC įplaukos ir išlaidos Dalį pinigų rinktinėms skiria SSC iš savo surinktų lėšų už teikiamas pa­ slaugas. Pernai ši suma siekė kone 80 tūkstančių litų. Iš jų 8 tūkstančiai bu­ vo skirti komandiruotėms, už daugiau nei 15 tūkstančių įsigyta sportinio in­ ventoriaus ir beveik 20 tūkstančių iš­ leista kitoms išlaidoms: nario mokes­ čiams, maniežui, bazių nuomai, basei­ nui ir kt. Pinigai, atrodytų, nemaži, bet kai kurie SSC darbuotojai sako, esą rezultato nematyti.

Anot Sveikatos ir sporto centro direktoriaus prof. habil. dr. J. Jan­ kausko, pernai surinkti už SSC pa­ slaugas pinigai buvo skirti sporto ba­ zių renovacijai, nario mokesčiams už varžybas, kai startuoja komandos, jų aprangai, kelionių išlaidoms, mitybai.

Rinktinių finansavimas ir rezultatai Anot Sveikatos ir sporto centro direktoriaus J. Jankausko, kuo geresni rinktinės rezultatai, tuo daugiau gali­ mybių gauti geresnį finansavimą.

Pasak SSC direktoriaus, visos sporto šakos pagal pageidavimus su­ daro sąmatas, pateikia paraiškas ir jas gina taryboje. Apie rinktinių finansa­ vimą sprendžia direktoratas. Tuomet pagal finansines galimybes sporto rinktinėms yra skiriamos lėšos. „Šimtu procentu niekam prašy­ mų nepatenkiname. Prioritetai skiria­ mi toms rinktinėms, kurios laimi pir­ mąsias vietas. Tuomet pirmiausia pa­ tenkiname visus arba didesnę dalį jų poreikių. Jei rezultatų nėra, vadinasi, ir finansavimas mažesnis. VU pirmau­ ja orientacininkai, žygeiviai ir sunku­ mų kilnotojai. Jie gauna viską arba be­ veik viską, kas jiems tais metais būti­ na“, - tikino direktorius J. Jankaus­ kas.

Pagal praėjusių ir šių metų spor­ to rinktinių pasiekimus Lietuvos stu­ dentų čempionatuose iš tiesų pirmieji yra orientacininkai, žygeiviai bei spor­ tininkai, kultivuojantys sunkiąją atle­ tiką, šachmatus, jėgos trikovę. Krep­ šinis, dziudo, lengvoji atletika bei fut­ bolas prizinėmis vietomis pasigirti ne­ gali.

Kaip ištesėta, kas pažadėta Komentuodamas sportinio in­ ventoriaus pirkimus už 15 tūkstančių litų, Sveikatos ir sporto centro direk­ torius J. Jankauskas negalėjo pasaky­ ti, kas tiksliai įsigyta. Paminėjo, jog yra nupirkti kamuoliai ir avalynė. „Pavyz­ džiui, lengvaatlečiai turi turėti startu­ kus bėgimui. Tokią avalynę žmogus re­ tai kada pats perka, tuo aprūpina Universitetas. Taip pat pirkta apran­ gos ir specialios avalynės. Perkami pa-

Sveikatos ir sporto centro direktorius prof. habil dr. J. Jankauskas teigia, jog rinktinės finansuojamos pagal rezultatus

skatinamieji dalykai ir premijų fondui: pavyzdžiui, aukštųjų mokyklų čempio­ nato nugalėtojas gauna geresnį inven­ torių: sportinius batelius ar kostiumė­ lį“, - išlaidas komentavo prof. J. Jan­ kauskas.

Lengvosios atletikos treneris doc. Gediminas Aleksoms patvirtino, jog jo komanda yra gavusi sportinę aprangą ir startukus.

Krepšinio treneris Rimantas Ka­ minskas taip pat užsiminė, jog krep­ šininkai aprangą turi, bet avalynės trūksta. „Buvau apie tai kelis sykius užsiminęs, bet, matyti, nėra finansi­ nių galimybių. Negaliu skųstis. Nesa­ me labai nuskriausti“, - tikino krepši­ nio treneris. Tai, jog trūksta avalynės, patvirtino ir kitas krepšinio treneris Gintaras Šerkšnas.

Pasitaiko, jog sportiniai bateliai, kuriuos gauna sportininkai kaip prie­ dą už gerus rezultatus, yra ne to dy­ džio, kurio reikia sportininkui, ir jų avėti neįmanoma. Šį faktą pripažino ir atsakingas už orientavimosi ir slidinėjimo sportus doc. dr. Česlovas Kandratavičius: „Po SELL žaidynių kaip paskatinimą ga­ vome sportinius batelius, bet tų bate­ lių dydžiai sportininkams netinkami“.

Nors žygeiviai ir yra minimi tarp tų, kurie skina laurus Universitetui, buvusi Žygeivių klubo prezidentė Laura Jorudaitė pasakojo, jog anks­ čiau prašydavo lėšų įrangai. „Visą lai­ ką atsakymas tas pats - nėra pinigų, bet kuo galėsim, tuo padėsim. Pernai skyrė apie 500 Lt virvėms. Kiek pra­ šome, visuomet atsako, kad galbūt metų pabaigoje ir skirs, nes labai jau skurdus biudžetas. Net nėra patvir­ tinta, iš ko mes galime pirkti reikalin­ gą inventorių. Mes beveik nieko ne­ gauname. Net jei ir nueiname papra­ šyti, kad žygeiviai būtų įleisti į pirtį po varžybų, reikia eiti po kelis sykius ir maldauti. Skiria valandai ir penkioli­ kai minučių.“ Mergina suskubo pri­ durti, jog turi salę treniruotėms, o var­ žyboms gauna diplomus. Nuvykti į var­ žybas taip pat skiriamas transportas. „Iš Universiteto mes gauname po­

Vargas dėl aprangos Sportininkai negali treniruotis, juo labiau dalyvauti varžybose netu­ rėdami tam tikros sportinės apran­ gos. Tuo turėtų pasirūpinti Sveikatos ir sporto centras. SSC direktorius J. Jankauskas teigė: „Aerobikos spor­ tininkės siūdinasi specialius kostiu­ mėlius, kurių niekur kitur nusipirkti negali. Mes apmokame siuvimo išlai­ das. Merginos pačios inicijuoja mo­ delius, o mes mokame už medžiagas ir siuvimą.“ Tbo tarpu sportinės ae­ robikos rinktinės merginos pasakojo visai ką kita. Anot jų, kyla nemažai problemų, norint pasisiūti apie 100 Lt kainuojantį kostiumėlį varžyboms. „Jei nori nusipirkti medžiagos, reikia organizuoti konkursą, surasti mažiau­ siai tris parduotuves, kur būtų tos me­ džiagos, ir sudaryti komercinius pa­ siūlymus. Tai užtrunka nemažai laiko.

Rudenį taip ir buvo. Suradome mums reikalingas medžiagas tik vienoje par­ duotuvėje. Paėmėme tą komercinį pa­ siūlymą. Pateikėme Sporto centrui vi­ sus raštus, bet tos medžiagos mums niekas nepirko. Vadybininkė supeikė ir buvo paaiškinta, kad neva tie raštai netinkamai surašyti ir negalioja. Var­ žybos artėjo. Laiko neturėjome. Tre­ nerė išsitraukė iš savo piniginės šim­ tinę ir nupirko medžiagų, mat iki var­ žybų buvo likusi tik savaitė“, - pasa­ kojo sportininkės. Ne ką geriau lai­ kosi ir kitų rinktinių nariai.

Kalbėdamas apie orientacininkų aprangas, Č. Kandratavičius pasiūlė: „Perbėkite per mišką su sportiniu kostiumu. Kas iš jo liks? Po dviejų ar trijų kartų sportininkai atrodo kaip skudurinės lėlės. Lopyti sulopyti. Gaila į vaikus žiūrėti. Tiesiog orientacinin­ kai yra tokia liaudis, kuri bėgioja ir tyli.“ Kuo apsirengti treniruojantis ar vykstant į varžybas, suka galvas ir plau­ kikai. Anot plaukimo trenerės Alek­ sandros Bliumkinienės, „aprangos negauname, tik marškinėlius varžy­ boms. Kažkam atrodo, kad rank­ šluosčio pakanka. O kad glaudės ar plaukimo kostiumėlis kainuoja bran­ giau nei treningai, sunkiau įrodyti.

Paskutinius plaukimo kostiumėlius gavome prieš ketverius ar penkerius metus. Su savo pirktais sportininkai ir plaukioja“.

Švaros ir dienpinigių badas Sveikatos ir sporto centras moka už transportą, kai vykstama į varžy­ bas. O nuo šių mokslo metų, anot prof. J. Jankausko, mokami ir dien­ pinigiai: po 13 Lt už dieną žmogui. Šios sumos negauna tik treneriai.

Doc. Gediminas Aleksoms, ku­ ruojantis lengvąją atletiką, apie kelio­ nes pasakojo taip: „Esant tokiam fi­ nansavimui gali daryti tiek, kiek gali.

Sportui skiriamos lėšos turėtų būti didesnės, nes nuvežti sportininkus į varžybas taip pat reikia finansų. Pas­ taruosius dvejus metus negaudavo­ me net ir dienpinigių“. Negavęs pa­ kankamai pinigų išvykoms į varžybas teigė ir krepšinio treneris Rimantas Kaminskas: „Anksčiau rinktinės, va­ žiuojančios į rungtynes, negaudavo dienpinigių. Nuo praėjusių metų

Sportinės aerobikos rinktinės merginos specialių kostiumėlių pasiuvimu anksčiau rūpinosi pačios

Treneris R. Cijūnėlis mano, jog VU rinktinių sportininkai turėtų gauti lengvatų

Dr. Č. Kandratavičius stengiasi palaikyti sportininkus tiek, kiek leidžia galimybės

dienpinigiai skiriami, bet tik važiuoti į Šiaulius ir Klaipėdą. Kelionei į Kau­ ną dienpinigių negauname. Tai šioks toks nepatogumas. Ne taip jau seniai direktorius žadėjo, jog greitai pinigai bus skiriami vykstant į visas varžybas.

Bet kol kas neaišku, nuo kada visa tai bus“. Kiek kitokios nuomonės buvo atsakingas už orientavimosi ir slidi­ nėjimo sportus dr. Česlovas Kandra­ tavičius: „Yra minimaliai lėšų ir tuo džiaugiamės. Nejuokaukit, žinoma, visko, ko prašome, negauname. Sli­ dininkai važiuoja į varžybas su savo inventoriumi, kuris kainuoja po kelis tūkstančius. Lįsti ir prašyti jau nusi­ bodo. Tačiau slidininkams, vykusiems į varžybas, apmokėjo nakvynę ir skyrė dienpinigių“.

Kita ne ką mažiau sportininkams aktuali problema - galimybė nusi­ prausti po treniruotės. Ne visi šiuo ma­ lonumu gali mėgautis. Pasak sporti­ nės aerobikos merginų, praustis nėra kur. Tiksliau, yra, bet tik oficialiai: tuo metu, kai merginos baigia treniruotę, sportuoja krepšininkai. „Kadangi du­ šai yra kartu su rūbine, jų mums nie­ kas neatrakina, nes bijo vagysčių. Va­ žiuojame per visą miestą šlapios nuo prakaito po treniruotės praustis na­ mo“, - aiškino sportininkės.

čiau išvažiuoja ir žaidžia už savo rajo­ ną, kur jam dar sumoka pinigų, užuot varžęsis už Universitetą“, - teigė krep­ šinio treneris G. Šerkšnas. , Futbolo treneris Rimantas Turs­ kis irgi pasisako už tai, kad sportinin­ kams nereikėtų mokėti už bendrabu­ čius ir mokslą Universitete.

Sunkumų kilnojimo treneris Ri­ mantas Cijūnėlis taipogi pritarė spor­ tininkų lengvatoms. Pasak jo, turėtų būti siekiama, kad nereikėtų bent už bendrabutį ar mokslą mokėti, kad sportininkas būtų suinteresuotas ir kad galima būtų tokius žmones pri­ traukti bei išlaikyti rinktinėje. „Šiuo atžvilgiu Universitete tolerancijos nė­ ra“, - apgailestavo R. Cijūnėlis.

Lengvatos sportininkams

Beveik visi treneriai sutinka, jog VU rinktinėje esantis jaunuolis au­ kojasi Universiteto labui, yra privers­ tas rasti laiko ne tik studijoms, bet ir sportui. Taigi būtų visai teisinga, jog tokiems sportininkams būtų suteikia­ mos tam tikros lengvatos. Krepšinio treneris Gintaras Šerkšnas teigė, jog studentai moka už mokslą, kai kurie dirba, o mes norime, kad jie dar ir gerų rezultatų pasiektų. „Turi būti toks dalykas kaip skatinimas, pvz., rink­ tinės narių atleidimas ar sumažinimas mokesčio už mokslą. Kaip galima kaž­ ko reikalauti iš sportininko, jei negali jam nieko pasiūlyti?“ Pasak trenerio, Universitete niekas neatleidžia stu­ dentų nuo paskaitų, jei jie praleidžia paskaitą dėl varžybų, vėliau turi aiš­ kintis patys. Kitose aukštosiose spor­ tininkai atleidžiami nuo mokesčio už mokslą universitete, jiems sudaromas lankstesnis sesijos ir studijų grafikas. „Mes nesudarome jokių sąlygų tam žmogui, kuris sportuoja ir atstovauja mūsų Universitetui. Universiteto va­ dovybė nėra suinteresuota turėti tokį sportą, mat reikia skirti pinigų. Vis­ kam reikia lėšų. Dabar yra taip, kad iš sportininko reikalaujame, o nieko pa­ siūlyti negalime. Toks studentas ver-

Staigūs pokyčiai ir pasiaukojantys treneriai

Laikraščio redakcijai rengiant straipsnį apie rinktines, iš SSC sulauk­ ta gerų žinių. Aerobiką sportuojan­ čioms merginoms suskubta pirkti me­ džiagos kostiumėliams ir kompakti­ nių diskų. Tačiau tai dar nereiškia, kad finansų padaugėjo.

Dr. Č. Kandratavičius pasakojo, jog oficialiai dirbama daug daugiau, nei yra užfiksuota dokumentuose. „Mes nei pinigėlių turim, nei galimy­ bių. Tiek, kiek galime, stengiamės sportininkus palaikyti, siųsti į varžy­ bas. Žinoma, galima numoti ranka ir sakyti, jog nėra nieko, nėra pinigų.

Bet yra tokių kvailių kaip Kandratavi­ čius, kuriam niekas pinigų nemoka, bet jis į varžybas sportininkus veža.“ Anot orientavimosi ir slidinėjimo tre­ nerio, jis priverstas smarkiai aukotis sporto vardan: „Turiu dirbti mokslinį darbą, bet jam nelieka laiko, nes galva kitais sporto rūpesčiais užkimšta“.

Bene labiausiai nepriklausomas jaučiasi ir niekuo nelinkęs skųstis dziu­ do treneris doc. Remigijus Naužemys. Jis teigė, jog pats susiranda lėšų sportininkams: „Negaunu nė cento, nes ir nereikalauju. Reikia mokėti pa­ tiems tvarkytis. Sporto federacija įren­ gė kambariuką, kur treniruojamės.

Pats susirandu rėmėjų ir nieko iš nie­ ko neprašau. Gal kitiems labiau rei­ kia nei man. Todėl ir pretenzijų jokių nereiškiu. Ir nesidomiu, kiek kokiai rinktinei yra skiriama pinigų. Gal pa­ sirodysiu ir negeras, kad pats susiran­ du lėšų sportininkams“.

Dr. Č. Kandratavičius taip pat tei­ gė, jog skųstis per daug negalįs. „Yra toks posakis: duok - padūduok. Plė­ šytis ir prašyti negalima“, - esamą pa­ dėtį komentavo treneris.

(Tęsinys kitame numeryje)

14

Universitas Vilnensis

2003 m. VILNIAUS UNIVERSITETO GERIAUSIŲ SPORTININKŲ DEŠIMTUKAS Eil. Nr.

Fakultetas Kursas

Julija Rybakovą

MF, II k.

2.

Ieva Sargautytė

Baigė FsF 2003 m.

3.

Sigita Adulčikaitė

MIF, 11 k.

4.

Marius Rindzevičius

L .

r

Vardas, pavardė

EF. MA II k.

5.

Asta Eigelytė

TF, MA I k.

6.

Darius Sadeckas

EF, MA II k.

7.

Janas Jagelo

MIF, II k.

8.

Viktorija Potapova

MF, II k.

9.

Tautvydas Matulas

MF, III k.

10.

Audrius Strelcovas

MIF, II k.

Sporto šaka Sportinė akrobatika Orientavimosi sportas Povandeninis plaukimas

Varžybų pavadinimas

Užimta vieta

Pasaulio finalinė taurė

II vieta

Pasaulio kariškių Čempionatas

I vieta

Pasaulio taurės I etapas

II vieta

Europos žiemos Slidinėjimas triatlono čempionatas Kalnų dviračių Orientavimosi orientavimosi pasaulio sportas taurės etapas Orientavimosi Pasaulio kariškių sportas čempionatas Lietuvos plaukimo Plaukimas čempionatas Lengvoji Lietuvos lengvosios atletika atletikos čempionatas Lietuvos suaugusiųjų Jėgos trikovė jėgos trikovės čempionatas Kulkinis Lietuvos kulkinio šaudymas šaudymo čempionatas

Pirmą kartą VU lengvosios atle­ tikos komanda iškovojo III vietą žiemos studentų pirmenybėse, už­ leisdami pozicijas tik Lietuvos kū­ no kultūros akademijos bei Peda­ goginio universiteto komandoms.

Buvo iškovota net 17 įvairių spalvų medalių. Čempionais tapo ir aukso me­ dalius iškovojo MIFI kurso studen­ tas Marius Žiūkas 5000 m sporti­ nio ėjimo rungtyje, MF I kurso studentė Aina Valatkevičiūtė 1500 m bėgimo rungtyje bei 3000 m bė­ gime - Darius Sadeckas iš EF. Sidabro medalius bei antrąsias vietas iškovojo KomF III k. studen­ tė Vlada Musvydaitė, 400 m nubė­ gusi per 58,14 s, ir MIF II k. stu­ dentas Aleksejus Pozniakovas, įveikęs 400 m per 51,23 s.

Trečiąsias vietas iškovojo šuolio į tolį rungtyje FF II k. studentė In­ ga Timošenko, FsF IV k. studentas Evaldas Kavaliauskas, nušokęs 7 m 10 cm, bei trišuolininkas TSPMIII k. studentas Artūras Gaudiešius.

Rutulio stūmime antrąsias vie­ tas iškovojo EF I k. studentas Alek­ sas Abromavičius ir FF I k. studen­ tė Agnė Pacevičiūtė.

Sveikiname Vilniaus universiteto sportinės aerobikos šešeto rungties sportininkes G. Norviliūtę, A. Švėgždaitę, /. Rybakovą, G. Bingelytę, I. Konstantinovaitę, M. Platonovą ir jų trenerę T. Gritėnienę, iškovo­ jusias respublikos vicečempionių medalius.

Rasa KUGAUDIENĖ,

X vieta

Sportines aerobikos nacionalines kategorijos teisėja

XI vieta I vieta

II vieta

2003 m. SELL žaidynių čempionės - VU sportinės ae­ robikos komanda - ir šiais me­ tais išlieka tarp pirmaujančių. Žiemos pabaigoje, vasario 2829 d., įvyko dešimtasis Res­ publikos sportinės aerobikos čempionatas. Per dešimtį me­ tų galima pastebėti, kad spor­ tinės aerobikos čempionatuo­

II vieta II vieta

Sidabro medaliais apdovanotos merginų bei vaikinų 4x200 m estafe­ tinio bėgimo komandos.

VU merginų rinktinėje startavo:Vlada Musvydaitė, KFII k., Vik­ torija Dūdėnaitė, KF II k., Aina Va­ latkevičiūtė, MF I k,. Kristina Osipova, FsF I k.

Vaikinų rinktinėje startavo: Mantvydas Varnas, MIF II k., Eval­ das Kavaliauskas, FsF IV k., Alek­ sejus Pozniakovas, MIF II k., Vitali­ jus Varyginas, MF III k.

se dalyvauja vis jaunesni dalyviai, jų vis daugiau, išaugo sportininkų meistriškumas. Sportinė aerobika savo įvairiapusišku programų turi­ niu ir augančiu meistriškumu tam­ pa respublikos gimnastikos, akroba­ tikos mokyklose mėgstama sporto šaka. Varžybos vyko svetingame Kaz­ lų Rūdos miestelyje, kurio šeiminin­ kai nuoširdžiai sutiko sportininkus, sudarė varžyboms palankias sąlygas, buvo atvežta ir sumontuota speciali aikštelės danga „Mitufa“, atitinkan­ ti visus tarptautinius varžybų reika­ lavimus. Tai buvo startas į Pasaulio sportinės aerobikos čempionatą, įvyksiantį šių metų birželio 1-8 die­ nomis Bulgarijoje.

Sėkmingos dvikovos Lietuvos SAMBO čempionate Kovo 6-7 dienomis Vilniuje vy­ kusiame Lietuvos SAMBO (savigy­ nos) imtynių čempionate sėkmingai pasirodė mūsų Universiteto mergi­ nos. Svorio kategorijoje virš 80 ki­ logramų meistriškai kovojo EF III k. studentė Kristina Baužaitė. Finali­ nėje dvikovoje susitikusi su daugkar­ tine Europos SAMBO ir dziudo čempionatų prizininke, 50 kg sun­ kesne stipruole iš Kauno, Kristina nepabūgo, o kovojo drąsiai ir ryž­ tingai iki dvikovos pabaigos. Nors teisėjai nežymia taškų persvara ir pripažino kaunietės pergalę, bet tokiose prestižinėse aukšto ran­ go varžybose iškovota antroji vie­ ta ir pelnytas sidabro medalis - di­ delė sėkmė, liudijanti gerą jaunos sportininkės sportinį meistrišku­ mo lygį.

Ant nugalėtojų pakylos (iš kairės) antrosios vietos laimėtoja Kristina Baužaitė

Svorio kategorijoje iki 68 kg tre­ čios vietos laimėtoja tapo daugkar­ tinė įvairių varžybų nugalėtoja ir pri­ zininkė ChF II k. magistrante Renata Tekoriūtė.

Pagirtinai kovojo ir GMF III k. studentė Ieva Urbonavičiūtė. Daly­ vaudama lengvo svorio kategorijo­ je laimėjo dvi gražias dvikovas, o ko­ vą dėl trečiosios vietos nežymiai pralaimėjusi sportininkė užėmė aukštą penktą vietą.

Tikimės, kad minėtos stipruolės - SAMBO ir dziudo lyderės gerai pasirodys ne tik balandžio 1718 dienomis vyksiančiame Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų dziudo čempionate, bet ir iškovos aukštas vietas ir SELL studentų žaidynėse, kurios vyks gegužės mėnesį Suomi­ joje.

SSC inform.

VU Rektoriaus taurės futbolo turnyrą laimi Ekonomikos fakultetas Lengvaatletės: VDūdėnaitė, A. Valatkevičiūtė, V Musvydaitė ir K. Osipova džiaugiasi II vieta

Cempioniški jėgos trikovininkų startai Šiauliuose Šie jubiliejiniai metai buvo sėk­ mingi - jėgos trikovės čempionate nugalėtos visos komandos.Universiteto jėgos trikovės komandai at­ stovavo R. Aleksejevas (ChF IV k.), A. Ratkevičius (EF IV k.) - šie uni­ versalūs sportininkai sėkmingai gi­ na Universiteto sunkumų ir svars­ čių kilnojimo komandų garbę, I. Sozykinas (MIF, I k.), A. Audic­ kas (MIF IV k.), J. Ragelskis (FF, I k.), S. Striuogaitis (IF, IV k.), D. Priachinas (FilF, II k.), S. Kravalis ir T. Matulas (MF, III k.).

Vieną iš geriausių rezultatų ne tik Universiteto komandoje, bet ir čempionate pasiekė praėjusių me­ tų Lietuvos suaugusiųjų čempiona­ to antrosios vietos laimėtojas

VU aerobikos sportininkės respublikos vicečempionės

III vieta

Lengvaatlečių triumfas Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų žiemos pirmenybėse Doc. dr. Jūratė ARMONIENĖ

2004 m. balandis

T. Matulas - svorio kategorijoje iki 90 kg jis iškovojo pirmąją vietą. Kaip čempionas startavo R. Aleksejevas, gerokai pagerinęs savo asmeninius pasiekimus. Nors A. Ratkevičiaus trikovės suma mažesnė už jo asme­ ninius pasiekimus, tačiau 2002 m.

Lietuvos suaugusių čempiono iškel­ ti kilogramai jam leido nesunkiai nu­ galėti svorio kategorijoje iki 60 kg.

Ketvirtuoju čempionu tapo sunkias­ voris D. Priachinas. S. Striuogaitis antrąja vieta pasidalijo su LZŪU studentu.

Susumavus komandinius rezulta­ tus, pirmą vietą užėmė VU - (641.), antrąją - VKA (54 t.), trečiąją ŠPU (49 t.).

„U.V.“ inform.

Lėkt. Rimantas TURSKIS, varžybų vyr. teisėjas Pagal tradiciją komandos buvo suskirstytos į 2 pogrupius. Praėju­ sių metų pirmos keturios geriausios komandos buvo išskirstytos pagal užimtas vietas, o kitos burtų keliu pateko į A ir B pogrupius. Pirmi var­ žybas pradėjo praėjusio turnyro nu­ galėtojai - Ekonomikos fakulteto futbolininkai. Jie nesunkiai laimėjo prieš Medicinos fakultetą. Pogru­ piuose varžybos vyko labai įtemptai.

Ypač įdomi situacija susiklostė A po­ grupio turnyrinėje lentelėje, kurioje 3 komandos - Ekonomikos, Istori­ jos fakultetų ir TSPMI - surinko po 12 taškų. Ir tik tarpusavio įvarčių santykių dėka į tolimesnį varžybų eta­ pą pateko Ekonomikos ir Istorijos fakultetų komandos. B pogrupyje nenugalimi buvo Gamtos mokslų fa­ kulteto futbolininkai. II vietą iško­ vojo Filosofijos fakultetas.

Pirmas pusfinalio varžybas rezul­ tatu 13:4 laimėjo turnyro favoritais laikomi Ekonomikos fakulteto fut­ bolininkai -jie įveikė FilosF koman­ dą. Antro pusfinalio varžybas kiek nelauktai prieš GMF laimėjo (6:3)

VU Rektoriaus taurės futbolo turnyras prasidėjo lap­ kričio 20 d. Paraiškas dalyvauti turnyre pateikė visų 12 fakultetų komandos. ambicingai nusiteikę Istorijos fakul­ teto sportininkai. Finale dėl III-IV vietų susitiko GMF ir FilosF koman­ dos. Jas laimėjo GMF futbolininkai (8:6).

Finale pirmaudami 4:2 Istorijos fakulteto futbolininkai rezultatu 10:8 pralaimėjo Ekonomikos fakul­ teto sportininkams.

Sveikiname Ekonomikos fakul­ teto futbolininkus, antrus metus iš eilės iškovo­ jusius čem­ pionų var­ dus. Praėjęs turnyras pa­ rodė, kad VU auga su­ sidomėjimas futbolu, kyla komandų meistrišku­ mas. Malo­ niai nustebi­ no ir tai, kad beveik visos komandos Futbolo finalinių įsigijo spor­

tinius marškinėlius, už tai, tikriau­ siai, reikėtų padėkoti fakultetų va­ dovams. Turnyrą papuošė mūsų rė­ mėjai, kurie įsteigė prizus geriausiems ir labiausiai futbolą Vilniaus universitete populiarinantiems sportininkams. Norėtume padėko­ ti VU Sveikatos ir sporto centro vadovybei, kuri sudarė visas sąly­ gas, kad turnyras būtų tinkamai su­ rengtas.

varžybų dalyviai - EF ir IF komandos

15

Universitas Vilnensis

2004 m. balandis

Išleista septinta VU r Renginiai, skirti Vilniaus TVM magistrantų laida

425

universiteto jubiliejui

Balandžio 1 d. 18.00 vai.

Didžiojoje auloje (M. K. Čiurlio­

nio g. 21/27) - fakultetų meno ko­ lektyvų fiesta.

Balandžio 16 d. 14.00 vai. Šv. Jonų bažnyčioje - iškilminga

VU Garbės daktarų vardų teiki­ mo ceremonija.

Balandžio 16-17 d. Kauno humanitariniame fakultete (Mui­ tinės g. 12) - IV tarptautinė ma­ gistrantų ir doktorantų mokslinė konferencija „Visuomenė ir var­ tojimas: ekonominiai-vadybiniai ir socialiniai-kultūriniai veiks­ niai“, Pradžia 9.00 vai.

Balandžio 23-24 d. Ekono­ mikos fakultete (Saulėtekio ai. 9, JR 3 aud.) - konferencija „Paslau­ gų verslo plėtros problemos integ­ ravimosi į Europą procese“. Pra­ džia 9.00 vai.

Balandžio 23 d. Tarptautinių santykių ir politikos mokslų ins­ titutas (Vokiečių g. 10) rengia ver­ slo forumą, skirtą VU jubiliejui.

Balandžio 22-23 d. Gamtos mokslų fakultete (M. K. Čiurlio­

nio g. 21/27) -mokslinė konferen­ cija „Mokslas Gamtos mokslų fa­ kultete“. Pradžia 12.00 vai.

Gegužės 12 d. 18.00 vai. Vil­ niaus rotušėje (Didžioji g.31)- VU Kamerinės muzikos ansamblio koncertas, skirtas Universiteto 425 metų ir VU kamerinio ansamblio 25 metų sukakčiai.

Gegužės 28 d. Lietuvos medici­

Gegužės 6-7 d. Kauno huma­

nitariniame fakultete (Muitinės g. 12)-tarptautinė mokslinė kon­ ferencija „Tekstai ir kontekstai: kalbos judesys“. Pradžia 10.00 vai.

nos bibliotekoje (Kaštonų g. 7) Me­ dicinos fakultetas rengia konferen­ ciją „Smegenų kraujotakos sutriki­ mų diagnostikos ir gydymo naujo­ vės“.

Gegužės 7 d. 10.00 vai. Che­

Gegužės 28 d. 10.00 vai. Kauno

mijos fakultete (Naugarduko g. 24) - seminaras „Chemijos dėstymas Lietuvoje: 1784-2004“.

12.00 vai. Respublikinė stu­ dentų mokslinė konferencija „Chemija ir cheminė technologi­

humanitariniame fakultete (Nau­ garduko g. 2) - tarptautinė konfe­ rencija „Informacinės technologijos verslui - 2004“.

Balandžio 19-25 d. Senojo

Vilniaus universiteto profesūros kapų tvarkymo savaitė.

Gegužės 7 d. 12.00 vai. Saulė­ tekio alėjoje -Tarptautinio verslo mokyklos rūmų atidarymo iškil­ mės.

ja“

17.00 vai. Chemikų diena

Birželio 18-20 d. Toliejuose

(Molėtų r.) - Lietuvos biochemikų draugijos VIII suvažiavimas-konferencija „Biochemija mokslų sandū­ roje“, skirta VU 425-osioms meti­ nėms.

Birželio 27-liepos 3 d. Mate­ matikos ir informatikos fakultete (Naugarduko g. 24) - tarptautinė ekonometrijos mokykla-seminaras „Diskretaus pasirinkimo mode­ liai“.

Rugsėjo - lapkričio mėnesiais vyksiantys jubiliejiniai renginiai bus paskelbti kitame „U.V“ numeryje, kuris pasirodys gegužės mėnesį.

/-------------- -

SiigiMtnai

Naujos knygos

Mieli studentai!

Lietuvos muzikų rėmimo fondas kviečia Jus į šeštąjį tarptautinį festivalį SUGRĮŽIMAI 2004! Balandžio mėn.

koncertuose išgirsite atlikėjus iš Belgijos, Japonijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos. Visi jie - jauni studentai, bet jau žinomi meno pasaulyje! Apsilankykite šiuose koncertuose. Jūsų laukia puiki šiuolaikinė ir klasikinė muzika!

Studentams ypatinga nuolaida - 3 Lt! Balandžio 2 d. 18 vai.

KRISTINA JUKNEVIČIŪTĖ (smuikas)

Belgija

Vilniaus rotušė

GO KATO (fortepijonas)

Japonija,

Belgija Balandžio 6 d. 16 vai. Šiaulių konservatorija

Kovo 10 d. Šv. jonų bažnyčioje penkiasdešimčiai Vil­ niaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos absol­ ventų buvo įteikti tarptautinės prekybos magistrų diplo­ mai. Aidint audringiems plojimams absolventei Rasai Vaitulevičienei buvo įteiktas cum įaudė magistro diplomas.

KRISTINA JUKNEVIČIŪTĖ (smuikas)

Belgija

GO KATO (fortepijonas)

Japonija,

Benjamin Lebert. „Šis paukštis yra varnas" (2004, „Vaga“, iš vokiečių k. vertė L. Bareišienė)

VU Tarptautinio verslo mokyklos magistrai įsimintiną dieną.

V Naujiko nuotr.

Doc. dr. Jonas KUNČINĄ, VU TVM direktorius Ši laida yra ypatinga tuo, kad absolventai studijavo 2,5 metų.

Tai buvo vadybininkai, gydyto­ jai, farmacininkai, teisininkai, in­ žinieriai ir kitų specialybių at­ stovai, turintys neekonominį aukštąjį išsilavinimą, nemažą darbo stažą, įvairaus amžiaus (nuo trisdešimties iki penkiasde­ šimties) ir panorę tapti verslo va­ dovais su magistro diplomu. Jie studijas pradėjo nuo parengia­ mojo semestro (58 studentai) ir po jų 2 metus tęsė magistrantūros studijas.

ILAN SCHNEIDER (altas)

Liuksemburgas

Vilniaus rotušė

GYBS CINAUSKAS (fortepijonas)

Balandžio 16 d. 18 vai.

DIANA GALVYDYTĖ (smuikas)

D.Britanija

Taikomosios dailės muziejus

MINAT LYONS (violončelė)

D.Britanija

UNA ŠATKUTĖ (fortepijonas)

Benjaminas Lebertas (g. 1982) pradėjo rašyti būdamas dvylikos metų, šešiolikos publikavo savo pirmąjį romaną „Crazy“, kuris iš karto tapo kultine jaunimo kny­ ga, o autorius išpopuliarėjo ne tik Vokietijoje, bet ir užsienyje. „Cra­ zy“ išverstas net į 33 kalbas, tarp jų - ir į lietuvių. Režisierius H. Ch. Schmidtas pagal šį roma­ ną sukūrė filmą. Šlovę pelnęs jau­ nasis rašytojas nenustojo kurti. „Šis paukštis yra varnas “ - antra­ sis autoriaus romanas. Šiuo metu dvidešimtmetis Benjaminas Le­ bertas dirba savaitraštyje „Tagesspiegel“, kur turi savo skiltį. Apie savo gyvenimą ir kūrybinį kelią

autorius pasakoja interneto svetai­ nėje www.benjamin-lebert.de. „Šis paukštis yra varnas“ - ro­ manas apie pasakojimo įtaigą, jau­ nuolius, praradusius save, apie švie­ są ir pro šalį lekiančią gyvenimo tamsą. Visai kaip J. Kerouaco „Ke­ lyje“... Traukinio MiunchenasBerlynas kupė. Naktis. Dvidešimt­ mečiai jaunuoliai Paulius ir Henris - atsitiktiniai keleiviai, tmmpam su­ artinti kelionių romantikos, pro ša­ lį lekiančios tamsos ir sielų bendru­ mo. Skaidrus jaunystės maksimaliz­ mas atsiveria iš neapsakomai vaiz­ dingo pasakojimo apie draugystę ir meilę, apie skaudžią patirtį, sunai­ kinusią ne tik svajonę ir gyvenimą, bet ir siekį švytėti iš vidaus.

Klaus Berthel, Teodoras Četrauskas. „Atspindžiai. Ar būna pas jus pavasaris?"

apie dabarties problemas, lietuvių ir vokiečių kultūrą, literatūrą.

Autoriai prisimena daug juo­ kingų nutikimų, įdomių istorijų ir paralelių iš tarybinių laikų.

Kaip sako vertėjas ir eseistas T. Četrauskas, tais laikais lietu­ viai važiuodavo į demokratinę Vokietiją pirkti batų ir pavalgy­ ti, o vokiečiai į Lietuvą - pagerti ir nusipirkti pigių elektros prie­ taisų. Ši neįprasta atsiminimų

Balandžio 27 d. 18 vai.

Taikomosios dailės muziejus

(2004, „Vaga“) AISLINDŽlAt

SONATA ALŠAUSKAITĖ (fortepijonas)

i

i GUODA GEDVILAITE (fortepijonas)

Vokietija

VYTAUTAS SRIUBIKIS (fleita)

Vokietija

TONIO HENKEL (violončelė)

Vokietija

Lietuvos muzikų rėmimo fondas Prašome teirautis telefonu: 2613174

TVM ir toliau tobulinti esamas bei kurti naujas studijų progra­ mas, derinti teorines žinias Su praktika.

\

Belgija Balandžio 8 d. 18 vai.

Į šias studijas juos atvedė įvai­ rūs interesai: tai siekimas plėsti sa­ vo verslą, troškimas išmanyti svar­ biausias verslo pasaulio aktualijas, galimybė kilti karjeros laiptais, priimti kuo efektyvesnius ir racio­ nalesnius sprendimus, noras atras­ ti savo gyvenimo kelią. Laimingi jų veidai ir kalbos per iškilmes pa­ tvirtino, jog pasirinkta teisingai.

Mes labai patenkinti, kad pa­ vyko ši nauja programa, o Lietu­ vos verslo visuomenė pasipildė puikiais verslo specialistais-vadovais. Ši sėkmė įpareigoja VU

Knygos autoriai - lietuvis ir vokietis, abu germanistai, vertėjai, eseistai. Ši knyga - jų pokalbiai apie vienos kartos patirtį XX a. antroje pusėje Lietuvoje ir tuomet dar Vokietijos Demokratinėje Respublikoje. Autoriai kalba ir

knyga parašyta šmaikščiai ir in­ formatyviai.

Universitas Vilnensis

16

Japonijoje „Virgo dainavo „fėjų balsais“ Kovo 13 dieną Vilniaus universiteto merginų choras „Virgo" grįžo iš koncertinių gastrolių Japonijoje. Iš viso choras surengė keturis koncertus: Niiros rotušės salėje, Tokijo olimpiniame jaunimo centre, Vasedos universitete, o Kovo 11 dieną dainavo iš­ kilmingame Lietuvos Nepriklausomybės minėjime.

Odeta VASILIAUSKAITĖ, KomF Žurnalistikos instituto 1 k. stud.

Draugystė tęsiasi Ryšiai su Japonijos meno ko­ lektyvais užsimezgė dar 2002 metų vasarą. Niiros miesto mergaičių choras, vykęs gastrolių į Baltijos ša­ lis, nutarė surengti koncertą ir VU Šv. Jonų bažnyčioje kartu su „Vir­ go“ choru. Užsimezgusius draugys­ tės saitus nutarta sustiprinti atsako­ mąja kelione į Tekančios saulės ša­ lį. Gastroles organizavo Niiros miesto choras ir Lietuvos ambasa­ da Japonijoje, o paramą suteikė LR Kultūros ministerija. Į Lietuvą su savo koncertine programa norėtų at­

vykti Vasedos universiteto bei Nii­ ros miesto chorai, o šią vasarą lan­ kysis japonų choras iš Kijoto.

Pagerbė kitų šalių diplomatai Lietuvos ambasada Japonijoje yra įsikūrusi Tokijo gyvenamajame Satagaya rajone, kur ir vyko priėmi­ mas. Tačiau dėl itin mažų patalpų Kovo 11-osios minėjimui buvo iš­ nuomota salė. Kartu su lietuvių cho­ ru koncertavo ir Tokijo rajono, ku­ riame įsikūrusi ambasada, moterų choras. Lietuvos ambasadorius Al­ girdas Kudzys į iškilmingą Kovo 11osios minėjimą pakvietė kitų šalių diplomatus. Kiekvienos valstybės ambasados vadovybė neretai susi­ kviečia kitų šalių diplomatinį kor­ pusą. Šis atvejis buvo išskirtinis, nes

tai Lietuvos šventė, todėl kitų šalių ambasadoriai jautė pareigą atvykti j priėmimą, taip pagerbdami valsty­ bę. „Šiuo atveju Lietuva turėjo ką parodyti, o diplomatai - į ką pasi­ žiūrėti, ne tik simboliškai išgerti po taurę šampano“, - teigė choro va­ dovė Rasa Gelgotienė.

Sėkmingi koncertai Vadovė džiaugėsi, kad koncer­ tai Japonijoje buvo itin sėkmingi.

Svarbiausia, kad publika reagavo la­ bai šiltai. Buvo baiminamasi, kad santūrieji japonai gali nesuprasti „Virgo“ atliekamų dainų ne tik dėl lingvistinio barjero, bet ir dėl visai kitokio atlikimo pobūdžio. Tačiau po kiekvienos dainos salę klausyto­ jai apdovanodavo ne tik gausiais plojimais, bet ir susižavėjimo kupi­ nomis šypsenomis. Kiekvieną kon­ certą palydėdavo šūksniai „bravo“, o choras, vos išėjęs iš scenos, turė­ davo vėl sugrįžti. „Trečiasis kartas buvo ypač sėkmingas. Todėl supra­ tome, kad daug patogiau ne išeiti iš scenos ir vėl sugrįžti, bet paprasčiau­ siai ilgiau pastovėti“, - su šypsena sėkmingą debiutą Japonijoje ko­ mentavo Rasa Gelgotienė.

Susidomėjo Japonijos muzikos fondas

Pasiruošimas arba tos gėrimo ceremonijai (kairėje - „ Virgo “ choristės)

Japonija, visai neseniai pradėjusi chorinį judėjimą ir neturėjusi jokių choro tradicijų, dabar sparčiai žen­ gia į priekį. Tokia visuomenė, kuri taip mėgsta kolektyvinį darbą, cho­ rinio žanro muzikoje padarys dau­ giausia ir galbūt pralenks Europos chorus. Lankydamiesi Japonijoje,

2004 m. balandis

lietuvninkų choro tradicijų atstovai matė žavų reginį: vienos mokyklos kieme pasirodė klasių choreliai, ku­ riems dirigavo patys mokiniai. Aki­ vaizdu, kad japonai labai gerbia cho­ rinę muziką. Koncertuose jie turėjo minimalią galimybę susipažinti su lietuvių kompozitorių bei pasaulio muzikos klasikos repertuaru. Ypač žiūrovus sužavėjo A. Martinaičio daina „Žvirblio istorija“, po kurios visi net aiktelėjo. Džiugu, jog lietu­ viškomis choro tradicijomis susido­ mėjo japonų muzikos fondas. Pasak choro vadovės, tolerantiškumu gar­ sėjantys japonai dainuoja neišraiš­ kingais veidais, yra labai susikaupę ir viską išmokę, todėl dainas atlieka be natų. Tačiau tam jie turi puikias sąlygas: Vasedos universiteto choras repetuoja 4 kartus per savaitę po 3 valandas (Palyginimui - „Virgo“ re­ petuoja du kartus per savaitę po dvi valandas) ir yra gerai aprūpinti mu­ zikos instrumentais.

Drovuoliai japonai Paklausus apie įspūdžius Tekan­ čios saulės šalyje, paaiškėjo, kad dau­ gelis atsivežė neišdildomų įspūdžių visam gyvenimui, nors ir kankino di­ džiulis nuovargis. Japonų nuoširdu­ mas, mandagumas, taupumas, tauso­ jantis požiūris į gamtą ir jos kūrinius žavėjo nevieną. Merginos stebėjosi išpuoselėtu grožiu ir sveikos mity­ bos idealais, į kuriuos Lietuvoje žiū­ rima dar labai skeptiškai. Sudėtinga ir labai paini transporto sistema ver­ tė lietuves paklaidžioti po Tokijo prie­ miesčius, mat atstumai - milžiniški.

Nepaisant to, visur būtina preciziš­ kai tiksliai laikytis numatyto dienos plano ir niekur nevėluoti. Kaip links­ mą nuotykį choristės atsimena, kai joms buvo ištarti tokie žodžiai: „Ben­ drauti jums liko 8 minutės“. Kultūrų skirtumų taip pat neišvengta. Viena­ me koncerte „Virgo“ dainavo su vai­ kinų choru. Visi susibičiuliavo, o at­ sisveikinant žaviosios lietuvaitės tie­ siog norėjo apkabinti naujuosius drau­ gus. Japonai, nesupratę, kas vyksta, staigiai atšoko atgal ir liko stovėti gė­ dos iškreiptais veidais... Drovumas šioje šalyje - išskirtinė vertybė. Japo-

VU LYČIŲ STUDIJŲ CENTRE

Tarptautinė konferencija „Šeimos politika ES erdvėje“ Vilniaus universiteto Lyčių studijų centras ir LR Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisija 2004 m. balandžio 16 d. LR Seimo rūmų Konstitucijų sa­ lėje rengia tarptautinę konferenciją „Šeimos poli­ tika ES erdvėje“. Tarptautinės konferencijos tiks­ las - pristatyti pagrindines šeimos politikos gai­

Musų choristės susibičiuliavo su Niiros vaikų choru

res Baltijos šalyse. Konferencijos dalyviai turės

puikią progą susipažinti su Lietuvos, Latvijos, Es­

Mūsų adresas: Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 55 kab.

Tel. 268 70 89.

Mobil. tel. 8-687-49018 EI. p.: liana.binkauskiene@cr.vu.lt Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL321.

Maketavo VU leidykla.

Spausdino AB „Spauda“, LISPA narė, Laisvės pr. 60, LT-05120 Vilnius Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė Redaktorė Indrė Klimkaitė Korespondentė Ona Mackonytė

Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.

Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

tijos politinių partijų siūlomomis šeimos politikos

programomis ir vizijomis. Antroji konferencijos da­

Niira. Pradinėje mokykloje vaikai ruošiasi valgyti

nai nepakėlė galvų ir nevarstė žvilgs­ niais netgi tada, kai klegantis būrys lietuvaičių sulipo į metro, nors euro­ piečiai Japonijoje - gana retas reiški­ nys. Ypač lietuvės buvo sužavėtos, kada apsilankė pradinėje mokyklo­ je. Daugelis pradinukų jas pasitiko su Lietuvos vėliavomis, mintinai iš­ mokę frazes „laba diena“, ir „viso ge­ ro“ bei bet kada galėjo žemėlapyje pirštu parodyti, kur yra ta Lietuva.

Lietuvių apsilankymas tekan­ čios saulės šalyje taip pat neliko ne­ pastebėtas žiniasklaidos. Tokijo Sa­ tagaya rajono dienraštyje „Mainichi Shinbur“ kovo 6 dieną pasirodė trumpas straipsnis su nuotrauka apie choro iš Lietuvos gastroles. Bu­ vo rašoma apie tai, kaip užsimezgė dviejų tautų chorinės muzikos drau­ gystė, minimas Lietuvos ambasado­ rius Japonijoje Algirdas Kudzys, taip pat, jog japonai turi galimybę stebėti ypač linksmą, melodingą ir kupiną harmonijos koncertą. O straipsnio pabaigoje parašyta frazė „Koncertuose sklido garsas, pana­ šus į fėjų balsus“ galėtų vainikuoti VU merginų choro „Virgo“ koncer­ tų sėkmę.

Kovo 21-31 dienomis VU miš­ rus choras, vadovaujamas Rasos Gelgotienės, lankėsi Sardinijoje, kur kartu su italų choru atliko „Forem Reguiem“ bei savo parodomąją pro­ gramą. Išviso bažnyčioje surengti 3 koncertai.

Nuotr. išasmen.alb.

Lietuvos ir Čekijos draugija kviečia j susitikimą Vilniaus universiteto 425-osioms metinėms paminėti birželio 3 d. 18 vai. Vilniaus universiteto Kolonų salėje Lietuvos ir Čekijos draugija organizuoja susitikimą su Lietuvos aukštųjų mokyklų bendruomenės nariais, studijavusiais Čekoslovakijos ir Čekijos universitetuose. Kreipiamės į visus Lietuvos aukštųjų mokyklų bendruomenių narius ir kviečiame aktyviai dalyvauti susitikime-koncerte. Laukiame visų buvusių absolventų!

Lietuvos ir Čekijos draugija

lis skirta mokslinei diskusijai - šeimos politikos

klausimai bus aptariami sociologų, demografų, istorikų, medikų atliktų tyrimų kontekste. Konfe­ rencijos metu veiks mokslinės literatūros, skirtos

šeimos klausimams parodėlė.

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto darbuotojai nuoširdžiai užjaučia Archeologijos katedros vedėją profesorių Mykolą Michelbertą dėl skaudžios netekties mylimos Mamos mirties.

Apie dalyvavimą prašome pranešti: Janinai Balsienei, tel. (+370 5) 271 45 96, ei. p. vremsc@ltu.lt, Silvijai Stakulienei, tel. (+370 5) 239 87 43, ei. p. silvija.stakuliene@mf.vu.lt

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Taryba ir Kultūrinių bendrijų studijų centras dėl profesoriaus Valerijaus Čekmono mirties nuoširdžiai užjaučia velionio šeimą ir artimuosius.