Universitas Vilnensis, 1997 m. kovo 28 Nr. 4 (1559)

hinc itur ad astra KOVO

universitas

28 d.

1997 m.

vilnensis

Nemokamai

Vilniaus universiteto laikraštis LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.

Nr. 4 (1559)

*** paskutinis sniegas

nebaltas paskutinės naktys

neilgos o į kalnų žvilgsnis pakeltas

o nuo kalno sutinkantis

žvilgsnis

iš senų neteisybių sudėtas

trumpas sapnas staigus ir nebūtinas

o į pirmųjų žolę

nurieda

pirmutinis Velykų

margutis

17;''''?* yaOigįSjįįt^

i

<■

Balio BUKELIO eil. ir nuotr.

2

Universitas Vilnensis

1997.03.28

SUSIRINKO UNIVERSITETO TARYBA Kovo pradžioje surinku­ ypač kelių mokslų sandūro­ siai Universiteto tarybai je susiklostančios netradici­ Rektorius pristatė Vilniaus nės, perspektyvios studijų universiteto raidos planą. kryptys. Šiandien jau ne Kalbėdamas apie bendrąją prabanga, o būtinybė plėto­ Universiteto misiją R. Pavi­ ti tarpdalykines gamtos ir lionis pabrėžė, kad VU - ins­ tiksliųjų mokslų, biologijos, titucija, padedanti lavinti in­ medicinos, sveikatos, socia­ dividą, visuomenę, tautą, for­ linių, komunikacijos ir in­ muojanti kultūrą per savos ir formatikos mokslų studijas kitų kultūrų pažinimą ir taip Socialiai orientuota Uni­ turtinanti savąją bei kitas versiteto veikla būtinai turi kultūras. Savo prigimtimi ir apimti fiziškai ir socialiai misija jis yra ir privalo būti atstumtuosius, diskrimi­ tarptautinė institucija. Tyri­ nuojamus, patyrusius ir at­ mų politiką bei projektus, liekančius bausmes, ken­ studijų programas ir joms ke­ čiančius dėl atimtų žmo­ liamus reikalavimus būtina gaus teisių žmones, fizinio suderinti su Europos ir ge­ ir socialinio smurto aukas. riausiais tarptautiniais stan­ Kuriama nauja Universi­ dartais, iš esmės sumoder­ teto valdymo optimalaus ninti, optimizuoti visą Uni­ decentralizavimo progra­ Universiteto tarybos posėdžio akimirka versiteto valdymą. ma, kuria siekiama kuo Mokslo ir studijų vienovė efektyviau panaudoti biu­ išliks vienu iš pamatinių visos Universiteto veiklos prin­ džetinius ir nebiudžetinius, taip pat Universiteto intelek­ cipų. Bus plėtojamas ir remiamas interdisciplininis tyri­ tinius, materialius ir žmogiškuosius išteklius, demokra­ mų ir studijų pobūdis, labiausiai išreiškiantis Universite­ tizuoti visuose Universiteto lygmenyse priimamus spren­ to prigimtį, unitas in diversitas, įvairovės vienovę. Sie­ dimus, sudaryti palankias sąlygas inovacijai ir kūrybai vi­ kiant įveikti lūžį, nulemtą kartų kaitos, iš aktyvios moks­ sose Universiteto terpėse. lo veiklos pasitraukus vyresniajai mokslininkų kartai, bū­ Aptardamas Rektoriaus pristatytą raidos planą prorek­ tina stiprinti jaunesniosios ir viduriniosios kartos moks­ torius B. Juodka priminė, kad 1996 metais Universiteto lininkų padėtį. mokslininkų pasiekti moksliniai rezultatai yra išties pui­ Prioritetais laikytini tarptautinį pripažinimą pelnę tyri­ kūs. Universitete didėja doktorantų skaičius. Su jais yra mai, besiremiantys prestižinėmis Universiteto fizikos, ma­ sudaromos darbo sutartys: taip siekiama abipusės atsako­ tematikos, biologijos, medicinos, kalbotyros, istorijos, tei­ mybės. Vienas svarbiausių, anot B. Juodkos, klausimų sės, filosofijos, kaip užsidirbti pinigų ir spėti atlikti mokslinius darbus? informatikos Prorektorius S. Vengris tvirtino, kad keičiasi Univer­ mokslų mokyklo­ siteto studentai - jie tampa reiklesni dėstytojams. Kalbė­ mis. Ta aplinky­ damas apie priėmimo į Universitetą tvarką prorektorius bė, kad Universi­ pabrėžė, jog reikėtų derinti valstybės ir Universiteto pla­ teto mokslininkai nus, kad šie planai vienas kitam neprieštarautų. laimi didžiumą Universiteto taryba priėmė sprendimą dėl Svečių na­ nacionalinių ir mų Čiurlionio gatvėje. Šie namai yra pusiau privatizuoti.

Kalba mokslo reikalų prorektorius B. Juodka

tarptautinių Lie­ tuvą pasiekiančių grantų, rodo po­ tencialias Uni­ versiteto mokslo galimybes.

VU turi būti skatinamos tarpdalykinės, tikrąją Universiteto pri­ gimtį išreiškian­ čios studijos,

Ten gyvenę Universiteto darbuotojai, kurie šias patalpas privatizavo, dabar jas pardavė, ir Svečių namuose įsikū­ rė įvairios firmos. Savininkų bendrija prašė jiems per­ duoti valdyti šį namą. Universitetas gali netekti Svečių namų, nors jam priklauso du trečiadaliai pastato ploto.

Rektorius mano, kad dėl namo reikia kovoti, ir byla, jei nepavyktų kitaip susitarti, turėtų pasiekti Konstitucini teismą. Universiteto taryba pavedė Rektoriui tvarkyti šiuos reikalus ir Svečių namų neatiduoti.

Romualda Stonkutė Autorės nuotraukos

1997.03.28

Universitas Vilnensis

3

UNIVERSITETO KLUBE Kovo pradžioje Uni­ versiteto klubas svarstė VU vykdomas refor­ mas, jų laimėjimus ir problemas. Pagrindi­ nį pranešimą skaitė Universiteto tarybos akademinės komisijos pirmininkas prof. M. Kimtys. Buvo svarstyta dvipakopė studijų sis­ tema, jos privalumai ir trūkumai, studijų kreditų siste­ ma. Kilo klausimų, kaip įvertinti studentų darbą po pa­ skaitų, keliais kreditais reikėtų įvertinti kursinius dar­ bus. Susirinkusieji svarstė, kiek turi būti privalomų ir laisvai pasirenkamų dalykų, kokią studijų dalį jie turė­ tų sudaryti. Akademinės komisijos pirmininkas suabe­ jojo, ar studijų planai, kol jie pradedami įgyvendinti, nė­ ra “nutaisomi”. Be to, pasak prof. M. Kimčio, būna ir

taip, kad pirma įteisinama nauja studijų kryptis, priima­ mi studentai, o tik paskui sutvarkomi studijų planai. Kar­ tais Universitete studijų planai derinami atsižvelgiant į fakulteto dėstytojus ir jų skaitomus kursus, o ne žiūri­ ma, kokių dalykų reikėtų vienos ar kitos specialybės stu­ dentams.

Vienas sunkesnių klausimų buvo Univetsiteto studentų studijos užsienyje: ar į Vakarus vykstama studijuoti, ar vaikų auklėti? Be to, buvo svarstoma, ar reikia užskaityti užsienio universitetuose išklausytus kursus ir kokiu bū­ du tai padaryti.

Klubo diskusijoje buvo girdėti tik dėstytojų ir profe­ sorių balsai, studentijos atstovų nesimatė ir jų nuomo­ nės nepavyko išgirsti.

"U. V." informacija

ORIENTALISTIKOS CENTRUI TRŪKSTA ŽMONIŲ Nuo 1994 m. Vilniaus universitete (Filologijos fakulteto patalpose) yra įsikūręs Orientalistikos centras. Tai tarpfakultetinė institucija, kurioje pa­ skaitas lankyti gali visų VU fakultetų, taip pat ir kitų aukštųjų mokyklų stu­ dentai. Šiuo metu centre galima mo­

kytis šešių kalbų - arabų, japonų, ki­ nų, korėjiečių, sanskrito ir hindi. Nuo 1995 m. taip pat dėstomi ir akademiniai kursai: Japonijos istori­ ja, senoji Indijos literatūra, Indijos kul­ tūros apžvalga, Japonijos civilizacija, Islamas kaip kultūrą formuojantis fak­ torius, žydų viduramžių mistika. Cen­ tras studentams skiria apie trisdešimt paskaitų per savaitę, jame dirba pen­ ki etatiniai darbuotojai, paskaitas skai­ to lietuviai bei užsieniečiai lektoriai.

Visų kalbų, išskyrus japonų, dės­ tymo pobūdis yra supažindinantis, o japonistika- tai jau specializacija. Be­ veik visi kursai baigiasi įskaitomis.

Norintiesiems toliau studijuoti Orientalistikos centras studijų užsie­ nyje nepažada, bet pagelbėti visada yra linkęs - jei ne oficialiai, tai bent asmeniškai. Mėginama palaikyti ry­

šius su daugeliu universitetų ir švie­ timą remiančių fondų, bet kol kas bendradarbiavimas sėkmingai vyksta tiktai su japonais.

“Viskas, ką mes turime, yra mūsų pačių užsidirbta”, - sako Orientalis­ tikos centro vedėjas Egdūnas Račius.

- “Kai kas mano, kad esame jei ne rakštis, tai bent jau ezoterikų kom­ panija, užsiiminėjanti nelabai aiškia veikla”. E. Račius nėra tikras, ar toks centras išvis reikalingas Lietuvai, ta­ čiau Universitetui priekaištauti nega­ li: “Dabar mes patys viską turime da­ ryti. Mums pagalių į ratus nekaišioja, tačiau... neturime žmonių”.

Orientalistikos centras turi savo nedidelę biblioteką. Jos prijungti prie VU bibliotekos nepavyko, todėl re­ tomis centro knygomis gali naudotis tik centro darbuotojai bei studentai.

Vedėjo nuomone, Orientalistikos centras ateityje turi dvi perspektyvas: arba atsiras žmonių, kurie bus orien­ tuoti į akademiją, t. y. bus ne komer­ ciniai, o tikri akademikai, ir tada cen­ tras taptų katedra arba institutu su atskirais savo padaliniais, arba cen­

tras paprasčiausiai išnyks, nes žmo­ nės išeis į kitas struktūras, net nebū­ tinai akademines, arba išvažiuos į tas šalis, kurių kalbas dėsto. Pastaroji tendencija jau pradeda ryškėti.

E. Račius mano, kad “Universitas Vilnensis” redakcijai apie tai paklau­ sus Universiteto Rektoriaus, jis pa­ žadėtų japonistams duoti vieną flige­ lį, o kinams - galbūt dar kitą. “Rek­ torius labai palankiai žiūri į Orienta­ listikos centrą ir jo veiklą, bet tas pa­ lankumas neduoda realių rezultatų.

Bendravimas su Rytų universitetais dar nėra orientalistika”, - sakė E. Račius.

Liutauras LEŠČINSKAS

4

Universitas Vilnensis

RINKIMŲ Į VUSA VALDYMO ORGANUS PRINCIPAI 1. Surengti rinkimus fakultetuose - VUSA pirmininku gali būti iki š.m.balandžio 8 d.

Lietuvos pilietis(ė), ne vyresnis nei 32 metų, baigęs studijas Vilniaus univer­ 2. Kandidatais j VUSA parlamen sitete ne daugiau kaip prieš penke­ tą ir valdybą gali būti: rius metus, kurio kandidatūra iške­ - visi VU dieninio skyriaus studentai(ės), surinkę ne mažiau 20 jį remiančių fakulteto dieninio skyriaus studentų parašų; - prieš penkias dienas iki fa­ kulteto rinkiminės konferencijos kandidatas pateikia jį remiančių studentų sąrašą fakulteto studen­ tų atstovybės sekretoriui - valdy­ bos nariui; - atstovai į VUSA parlamen­ tą, valdybą ir delegatai į tarpfakultetinę konferenciją renkami fakul­ teto rinkiminėje konferencijoje (du atstovai į VUSA parlamentą, vienas - į VUSA valdybą, dešimt delegatų į VUSA tarpfakultetinę konferenciją).

3. Atstovus į VUSA parlamentą gali deleguoti VU studentiškos nepo­ litinės organizacijos, iki š.m.balan­ džio 8 d. pateikusios VUSA valdybai juos delegavusios organizacijos narių sąrašą, įstatus, veiklos programą, at­ stovavimo įgaliojimą itr kt. VU stu­ dentiška nepolitinė organizacija gau­ na vietas VUSA parlamente, laikan­ tis šių normų: - organizacija, jungianti iki 20 na­ rių (studentų) -1 vieta; - organizacija, jungianti 21-100 narių (studentų) - 2 vietos; - organizacija, jungianti virš 100 narių (studentų) - 3 vietos.

4. Fakulteto rinkiminės konferen­ cijos protokolą su fiksuotais rinkimų rezultatais iki balandžio 10 d. į VUSA valdybą pristato naujai išrinktas falkulteto sekretorius.

5. Rinkimai į VUSA prezidento ir pirmininko pareigybes: - VUSA prezidentu gali būti VU dieninio skyriaus studentas(ė), kurio kandidatūra iškeliama VU fa­ kulteto rinkiminėje konferencijoje pritariant 2/3 dalyvaujančių;

liama VU fakulteto rinkiminėje kon­ ferencijoje, pritariant 2/3 dalyvaujan­ čiųjų; - iki š.m.balandžio 10 d. kandi­ datai į VUSA prezidento ir pirminin­ ko pareigybes pateikia VUSA valdy­ bai rinkiminę programą ir šią infor­ maciją: pavardė, vardas, tėvavardis, gimimo data ir vieta, pilietybė, aukš­ toji mokykla, fakultetas, kursas ar aukštosios mokyklos baigimo metai, asmeninis patyrimas studentiškame judėjime, organizaciniai sugebėjimai, kokias pareigas norėtų užimti, kokio­ mis kalbomis kalba; - per tarpfakultetinę VUSA konferenciją kandidatams pasisakyti suteikiama 10-15 min.; - po pasisakymo kandidatas tu­ ri gauti daugiau nei 3 VUSA parla­ mento narių paramą; - tik VUSA parlamento narių paramą gavę kandidatai įtraukiami į renkamų asmenų sąrašą (rinkimų biuletenį); - rinkimai į VUSA prezidento ir pirmininko pareigybes vyksta VUSA įstatuose numatyta tvarka.

Vilniaus universiteto studentų atstovybė

1997.03.28

VUSA KVIEČIA BALSUOTI Atėjus pavasariui atsi­ naujina ne tik gamta, bet ir Vilniaus universiteto studentų atstovybė. Visai neseniai studentai galėjo pademonstruoti savo są­ moningumą rinkdami Lietuvos savivaldybių ta­ rybas. Vis dėlto ši valdžia studentams nepasirodė tokia svarbi, todėl jie ne­ labai aktyviai dalyvavo rinkimuose. Greitai, t. y. balandžio 17 d., Vilniaus universiteto tarpfakultetinėje konferencijoje stu­ dentai galės rinkti val­ džią, kuri yra arčiau kū­ no - VUSA valdybos pir­ mininką ir parlamento prezidentą. Iki balandžio 8 dienos visuose fakulte­ tuose bus surengti rinki­ mai į kitus VUSA valdy­ mo organus. Studentai iš­ rinks pačius geriausius savo atstovus ir patikės jiems garbingus parla­ mentarų ir valdybos narių vardus.

Sakydami “studentai" mes turime galvoje būtent Tave, nes ir Tu būtinai tu­ ri dalyvauti šiuose rinki­ muose ir išrinkti tuos, ku­ rie labiausiai verti būti studentų vadais. Gal bū­ tent Tu esi pats tinka­ miausias šioms parei­ goms? Nesnausk ir daly­ vauk!

VUSA parlamento prezidentas Audrius BENDINSKAS

1997.03.28

Universitas Vilnensis

5

UŽ BENDRABUTĮ TEKS MOKĖTI DAUGIAU Neseniai studentams vėl teko susiveržti dir­ žus - pakilo bendrabučių kainos. Susiklosčiusią padėtį “Universitas Vilnensis” laikraščiui suti­ ko pakomentuoti Ūkio direktoriaus padėjėjas bendrabučių-butų reikalams Adas Vigelis.

Pasak A. Vigelio, mokesčio dydį nustato Univeriteto Senatas. Studentai moka tik už komu­ nalinius patarnavimus. Kadangi kilo karšto ir šal­ to vandens, šilumos kainos, Universiteto vado­ vybė buvo priversta didinti mokestį. Be to, pasi­ baigus šildymo sezonui, bus panaikintos pridė­ tinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos. A. Vi­ gelis tvirtino, kad jeigu kainos bus keliamos ne dabar, o ru­ denį, jų skirtumas bus daug didesnis. “Rudenį tektų mokėti ne devyniasdešimt, o šimtą šešiasdešimt litų. Aš laikausi nuo­ monės, kad kainas reikia kelti laipsniškai”, - sakė direkto­ riaus padėjėjas.

Komentuodamas Saulėtekio penkiaaukščių bendrabučių gyventojų kreipimąsi į Universiteto vadovybę A. Vigelis pa­ brėžė, kad kai kurie po juo pasirašę asmenys (per 200 para­ šų) bendrabutyje net negyvena. Be to, jį stebina skundai dėl to, kad kambariuose žiemą šalta, nes yra išdaužti langai.

“Toks pareiškimas kelia nuostabą - kas tuos langus išdau­ žė”, - komentavo direktoriaus padėjėjas Dėl studentų skun­ do, kad bendrabučiuose nėra apsaugotas jų turtas, A. Vige­ lis pasakė, jog nė vienas Lietuvos gyventojas negali jaustis saugus. Be to, jis papasakojo apie Universiteto vadovybės

siūlymą studentams patiems budėti bendrabu­ čiuose. “Bendrabučių gyventojai tuo buvo la­ bai nepatenkinti ir budėti nesutiko, - prisiminė pašnekovas. - Galima samdyti apsaugą, bet juk už tai taip pat reikia mokėti.” Komentuodamas studentų tvirtinimą, kad bendrabučiai neremon­ tuojami, A. Vigelis priminė prieš pusantrų me­ tų suremontuotą Filologijos fakulteto bendra­ butį: “Dabar nė žymės neliko, kad būta remon­ to. Kas viską sulaužo, jei ne patys studentai?” klausė direktoriaus padėjėjas. A. Vigelis mano, kad studentai nesirūpina bendrabučiais, nesau­ go savo namų, ir kol jų požiūris nepasikeis, net ir kasmet daromi remontai ne ką bepadės.

Mokestis už bendrabutį nėra visur vienodas. “Vienų ben­ drabučių gyventojams mokestis pakilo daugiau, kitiems - ma­ žiau. Taip yra todėl, kad skiriasi sąnaudos: vieni taupo van­ denį ir elektrą, kiti netaupo. Mokestį skaičiuojame pagal tai, kiek visas bendrabutis sunaudojo vandens ir elektros. Šie skaičiai skirtinguose bendrabučiuose skiriasi”, - teigė A. Vigelis.

A. Vigelis papasakojo, kad nuo kitų mokslo metų bus keičiama mokėjimo tvarka: už bendrabutį reikės mokėti ne du, o keturis kartus per metus (rugsėjo, gruodžio, kovo ir gegužės mėnesiais).

Romualda STONKUTĖ

AR GALI STUDENTAS IŠVAŽIUOTI DIRBTI Į UŽSIENĮ?

Ne vienas studentas, gyvenantis nuo stipendijos iki stipen­ dijos ir mėnesio pabaigoje skaičiuojantis paskutinius grašius kišenėje, kartais ilgesingai peržvelgia skelbimus, kviečiančius išvykti užsienin padirbėti. Retkarčiais ir gandų tenka išgirsti štai tas parsivežė tiek ir tiek, o tas - pabėgo, neištvėrė... Koks gi iš tikrųjų tas darbas užsienyje ir kaip ten išvykti - apie tai kalbėjomės su Vilniaus universiteto studentų atstovybės pir­ mininke Edita Guzejevaite.

Edita papasakojo, kad darbo užsienyje programos studen­ tams Lietuvoje yra žinomos ir vykdomos jau treti metai. Iš pra­ džių norinčiųjų nebuvo daug - galbūt trūko drąsos, baugino nežinia ar atstumai. Iš tiesų, valstybės, siūlančios darbą stu­ dentams, su Lietuvos valstybe jokių sutarčių nėra pasirašiu­ sios. Vienintelis garantas studentui - sutartis su darbdaviu ir centru, organizuojančiu mainus. Būtent taip - mainais - užsie­ nio tarnybos ir vadina šias programas, o ir uždarbis vadinamas ne atlyginimu, o kišenpinigiais - daugumos programų aprašy­ muose pabrėžiama, kad maždaug keturi penktadaliai laiko ski­ riami darbui, likęs penktadalis - kelionėms (pavyzdžiui, WORK TRAVEL programa Amerikoje, kai dirbama keturis mėnesius, o penktą mėnesį keliaujama po šalį). Be abejo, kitų užsienio šalių studentai, vykstantys padirbėti pagal šias programas, ir neturi tikslo susikrauti kapitalą - tai daugiau pažintinė kelio­ nė. Kartais šios darbo programos pavadinamos kultūriniais mai­

nais - nors kokia čia kultūra, pajuokavo VUSA pirmininkė Edi­ ta, jei dirbi aukle.

Dabar yra siūlomos 24 programos trylikoje šalių. Iš karto krinta į akis tai, kad daugiausia programų yra angliškai kal­ bančiose šalyse - apie pusę darbų siūloma Amerikoje, taip pat Anglijoje, Australijoje, Kanadoje, Olandijoje, Skandinavijos ša­ lyse - Danijoje, Norvegijoje, Suomijoje. Nuskriausti lieka vo­ kiečių kalba kalbantieji - jiems telieka rinktis žemės ūkio dar­ bus Šveicarijoje, praktiką Vokietijoje, arba, žinoma, auklės dar­ bą. Beje, auklių paklausa nemažėja - beveik trečdalis darbo užsienyje programų siūlo padirbėti su vaikais. Prancūziškai kal­ bantiems taip pat nėra labai daug šansų - programų nėra gau­ su, mainų organizatoriai negarantuoja darbo vietos, o siūlo su­ sirasti ją pačiam. Kol ieškosite darbo, mokėti už maistą ir nak­ vynę teks iš savo kišenės... Neseniai buvo pasiūlyta važiuoti padirbėti Paryžiaus Disneilende pagalbiniais darbininkais, bet ten reikalinga nepaprastai gerai mokėti prancūzų kalbą, taigi norinčiųjų nebuvo daug.

Kokie reikalavimai keliami studentui, ketinančiam padir­ bėti užsienyje? Daugumoje programų reikalaujama, kad jau­ nuolis studijuotų - anketoje prašoma pateikti aukštosios mo­ kyklos pažymą, įrodančią, jog esi studentas. Šiek tiek kitaip yra su auklių darbu bei viena programa Norvegijoje - čia gali Nukelta į 6 psl.

Universitas Vilnensis

6

1997.03.28

AR GALI STUDENTAS IŠVAŽIUOTI DIRBTI Į UŽSIENĮ?

Atkelta iš 5 psl.

padirbėti ir baigusieji studijas arba iš viso ne studentai. Antra ir, ko gero, didžiausia kliūtis - pinigai. Ketindami išvykti pa­ dirbėti j užsienį turite turėti tam tikrą kapitalą - visų pirma, reikia susimokėti pirminį įnašą (depozitą) už anketas ir doku­ mentų tvarkymą. Tas įnašas nėra mažas - vidutiniškai 150 JAV dolerių. Tbo atveju, jeigu jūs praeisite konkursą ir gausite dar­ bo vietą, teks sumokėti mokesčius už pačią programą, kai ku­ riais atvejais - už maistą, nakvynę ir 1.1. Pastarieji mokesčiai gali siekti net 1500 JAV dolerių.Taigi aukso kasyklų bent jau iš pradžių tikrai nerasite, o kitas studentas iš viso gali suabejoti, ar verta važiuoti dirbti užsienin, jei kišenėje (ar tėvelių kišenė­ je) turi tokius pinigus.

Dar viena problema, galinti iškilti studentui, ketinančiam padirbėti užsienyje - kaip suderinti darbą su studijomis. Deja, darbo užsienyje laikas nėra derinamas su mokslo metų laiku tai nėra tik vasaros darbas. Darbo užsienyje programų trukmė - nuo 2 iki 12 mėnesių. Tačiau ką daryti, jei sutartis baigsis tik rugsėjo pabaigoje, kai jums jau reikia kibti į mokslus, arba pra­ sideda birželį, kai jūs dar laikote egzaminus? Tenka imti aka­ demines atostogas arba vėluoti, o tai daryti gali toli gražu ne visų specialybių studentai. Dar blogiau istorikams, gamtinin­ kams ir visiems tiems, kurie įprastai vasarą turi atlikti prakti­ kas -jiems tikrai teks apleisti mokslus.

Ar darbas užsienyje populiarus? Galima sakyti, kad taip.

VUSA pirmininkė Edita Guzejevaitė pasakojo, kad ypač daug norinčiųjų išvažiuoti yra iš Kauno, atsiranda ir iš kitų miestų.

Populiariausia šalis, į kurią važiuojama - Amerika. Padirbėti Amerikoje labiausiai verta ir finansine prasme - Edita teigė, jog iš tų, kurie išvažiavo, ypatingų nusiskundimų neteko girdė­ ti. Žinoma, būna visko - kartais studentai būna nepatenkinti darbdaviu ir kenčia nieko nesakydami. Tokiu atveju reikėtų ne­ bijoti, o kreiptis į centrą, organizuojantį mainus. Pasirašant su­ tartį su centru jūs įgijate tam tikras teises, ir niekas negali lai­ kyti lietuvaičio juodadarbiu vergu. Kitas dalykas, jei pats pri­ tingite dirbti - tuomet tikrai galite susilaukti priekaištų iš darb­ davio.

Norintieji dirbti užsienyje turi praeiti tam tikrą konkursą. Žinoma, visų pirma reikia gerai mokėti užsienio kalbą. Šios žinios gali būti tikrinamos Studentų atstovybėje, pasitelkus į pagalbą Universiteto dėstytojus, arba mainus organizuojančio centro atstovų. Nenustebkite, jei organizatoriai paklaus jūsų apie ketinimo motyvus - mat pasitaiko ir tokių, kurie, turėda­ mi pinigų, tikisi tiesiog pigiai nuvažiuoti ir pagyventi svajonių šalyje, visai neketindami dirbti. Šios programos ne tokiems jų prašymai dažniausiai atmetami. Dar vienas dalykas - jei jau rimtai ketinate išvažiuoti ir sumokėjote depozitą už anketas bei darbo vietos paieškas, nevertėtų persigalvoti - tuomet pra­ puola ir darbo vieta (nes anketa dažniausiai atsiunčiama as­ meniškai vienam konkrečiam žmogui), ir jūsų pinigai - jei at­ sisakote važiuoti savo noru, pinigai negrąžinami. Pateisinamos gali būti tik tokios rimtos priežastys kaip liga ir pan.

Norinčiųjų padirbėti užsienyje vis daugėja - atsiranda ir dau­ giau programų, kai kurios iš jų gali būti skirtos tam tikrų spe­ cialybių studentamas - taigi darbą galėsite derinti su savo stu­ dijomis, įgyti patyrimo. Be to, šios programos - tikrai puiki proga pamatyti svetimas šalis, užmegzti ryšius su kitų šalių stu­ dentais, pakeliauti. Ko gero, tikrai verta pataupyti pinigų arba pakratyti tėvelių kišenes ir važiuoti - bent jau patirties tikrai įgysite, o dar ir kalbos žinias pagilinsite. Smulkesnę informaci­ ją apie atskiras programas galima gauti Studentų atstovybėje.

Indrė KLIMKAITĖ

Turbūt beveik visi bent viena ausimi esame girdėję apie psichologinę anoniminę pagalbą telefonu. Ją tei­ kia Jaunimo psichologinės paramos centro (JPPC) sa­ vanoriai. “Universitas Vilnenesis” pasidomėjo šio cen­ tro veikla.

JPPC - ne pelno, nevalstybinė organizacija, teikian­ ti nemokamą psichologinę ir socialinę paramą jauni­ mui. Šį darbą dirba specialistai ir apie šimtą savanorių.

Vienas svarbiausių JPPC veiklos principų - “Jaunimas -jaunimui”. Pagrindinės veiklos kryptys: savižudybių ir psichologinių krizių prevencija; “Jaunimo linija” - sa­ vanorių psichologinė anoniminė pagalba telefonu; pa­ galba besistegiančioms ir panašų darbą dirbančioms or­ ganizacijoms; psichologinė ir socialinė parama jauni­ mui; švietimas jaunimui rūpimais klausimais; įdomaus ir kūrybingo darbo organizavimas.

“Jaunimo linija” - tai psichologinė pagalba telefonu jaunimui, turinčiam problemų, psichologinių sunkumų, išgyvenančiam krizę, vienatvę, galvojančiam apie savi­ žudybę, ieškančiam informacijos apie kitas psichologi­ nes, medicinines ir socialines tarnybas. “Jaunimo lini­ ja” (tel. 62 69 62) dirba kasdien nuo 16 iki 6 vai. Centro darbuotojai pasiryžę bendrauti ir laiškais (“Bendraam­ žiui”, JPPC, Rasų 20, Vilnius). Į JPPC galima ateiti pa­ sikalbėti su konsultantu ar psichologu. Apie priėmimo laiką informuojama telefonu 61 47 15.

JPPC pradžią davė klubas “Veidrodis”, susikūręs 1987 metais. Jis veikia ir dabar. Į klubo susitikimus kvie­ čiami įdomūs žmonės, vyksta diskusijos, muzikos vaka­ rai, čia šokama, dainuojama, rengiamos įvairios šven­ tės. Klubo susitikimai vyksta paskutinį mėnesio penk­ tadienį. Be to, JPPC veikia mikčiojimo problemų klu­ bas. Jis vienija mikčiojančius žmones, kalbos specialis­ tus, psichologus, veikia savipagalbos grupė. Kelis kar­ tus per metus vyksta intensyvūs savaitę trunkantys “Kal­ bos ir bendravimo korekcijos” seminarai.

Centro darbuotojai nuolat rengia grupinius pokal­ bius: seminarus, grupinės psichoterapijos užsiėmimus, padedančius pažinti save ir kitus, lavinti bendravimo įgūdžius.

Romualda Stonkutė

“Jaunąno linija ” - tai psichologinė parama tele­ fonu jaunimui:. Kiekvieną dieną nuo 16 iki 6 vai. tJM™" -’-- 'Tavo r'-- bendraamžis *—J—*-•- - savanoris --------gelį1“ kelia aš;prieš tai per teorinius kursus teoriškai

Jeigu Tu norėtum tapti “Jaunimo linijos" kon­ sultantu, jeigu jauti, kad galėtum dirbti šį nelengvą, bet įdomų ir reikalingą darbą - kviečiame Tave į “Jaunimo linijos "parengiamuosius kursus. Priėmi­ mas Jratranka vyksta kiekviena mėnesi Jaunimo psiramos centre. Tikslią atrankos datą ir ffinaciją sužinosi paskambinęs teles

1997.03.28

Universitas Vilnensis

7

“PRIMA APRILIS”’ VCNAJAMC MILHIUJe Tikrieji vilniečiai dar prisimena, kad Pilies gatvės stilin­ gas vėlyvojo klasicizmo pastatas (Nr. 29) vadintas Franko namu. Iš kitų jį skiria puošnūs langų apvadai su laurų vaini­ kų lipdiniais. Nuo pat XIX amžiaus pradžios čia gyveno Vil­ niaus universiteto profesoriai. Tarp jų - mokslo žvaigždės broliai Janas ir Andrius Sniadeckiai, humanitarai V. Miunichas ir A. Kapelis, menininkai KJelskis ir J. Veisas. Beje, 1812 metais čia buvo apsistojęs Napo­ leono armijos intendentas A. M. Beilis, visam pasauliui žino­ mas literatūriniu Stendalio pseu­ donimu. Tačiau vardą šiam namui “padovanojo” profesorius Jozefas Frankas (1771-1842). Jis pelnė vilniečių dėkingumą ir meilę, nuo­ širdžiai rūpindamasis jų sveikata, įsteigęs klinikas ir gydymo insti­ tutus prie Universiteto katedros.

Iš jų Motinystės bei Vakcinacijos institutai buvo bene pirmieji Eu­ ropoje. Be to, sakoma, kad J. Frankas buvęs labai gyvas žmo­ gus, žaižaruojantis sąmojumi ir iš­ monėmis. Sakoma, kad ir balan­ džio 1-osios pokštai Vilniuje nuo jo prasidėję. Štai ką užrašė seni vilniečiai savo memuaruose.

Profesorius J. Frankas savo namuose apgyvendindavo į Vil­ nių gastrolių atvykusius muzikan­ tus, solistus. Tąkart čia svečiavo­ si gana žymus dainininkas Tarkvinis. Tai buvo mielas storuliukas italas, atliekantis soprano parti­ jas. Kaip žinoma, tuo metu italų opera puikius solistus iš­ siaugindavo iš vaikystėje kastruotų Neapolio berniukų. Vie­ ną vakarą pasisėdėti profesoriaus svetainėje susirinkusi draugija aptarinėjo Europoje plintantį “Prima aprilis” pa­ protį iškrėsti pokštų draugams bei pažįstamiems. “Tik vi-

"Bučiavimosi zona" universitete Dorovingosios kilniojo Oksfordo (Anglija) univer­ siteto tradicijos nyksta. Universiteto teritorijoje vis dažniau pastebimos porelės, kurios negali susilaikyti ir viešumoje glamonėjasi bei bučiuojasi. Tai visai ne­ dera prie kilmingo universiteto veido! Ketinama pa­ daryti šiai madai galą - studentų valgykloje įrengta “bučiavimosi zona” tiems, kuriuos apima noras išsa­ kyti tai, kas guli ant širdies. Be to, pasamdytas vadina­ masis “petingo policininkas”, kuris turi prižiūrėti, kad nebūtų nueita toliau nei bučiniai.

Versta iš "Bild"

siški naivuoliai gali pakliūti ant tokios meškerės”, - pa­ reiškė rimtuolis profesorius Andrius Sniadeckis. Netruko ateiti ir balandžio pirmoji. A. Sniadeckis gauna per pa­ siuntinį tokį raštelį iš kolegos J. Franko: “Nelaimė mano namuose - šį rytą Tarkvinis, skusdamasis barzdą, persipjo­ vė gerklę. Bičiuli, gelbėk!” Gydytojas atbėgo sukaitęs ir uždusęs. J. Frankas nuoširdžiai padėkojo kolegai už paslaugu­ mą, drauge pridurdamas, kad, deja, italų sopranams barzdos neauga net balandžio pirmąją...

Grafienė Šuazel labai domė­ josi mokslu, jo laimėjimais. Ne kartą prašėsi pakviečiama į Vil­ niaus universiteto Senato posė­ dį. Balandžio pirmąją pagaliau tokį kvietimą gavo. Jį atsiuntė senato sekretorius profesorius J. Frankas, nurodydamas, kad šį kartą posėdis vyks jo namuose.

Atvėrusi duris į saloną, kilmin­ goji dama nustėro: štai “tikras” akademiškasis susirinkimas. Pre­ zidento kėdėje sėdi grafienės tarnas - idiotiškiausios veido iš­ raiškos kirgizas, aprengtas pur­ purine rektoriaus toga, siuvinė­ ta auksu. Greta - “sekretorius” - aštuonmetis grafienės sūnus, užsimaukšlinęs didžiulį peruką ir už ausies užsikišęs plunksną. Kiti du tarnai, aprengti akademikais, išdrožė po kalbą apie mokslo svarbą ir moterų įtaką jiems. De­ ja, iškilmingo posėdžio pabaigą sugadino pats pirmininkaujantysis - ėmė balsu raudoti ir aimanuoti, pamanęs, kad šia apeiga vargšą mahometoną at­ verčia į krikščionybę...

Beje, tai ne vienintelis atvejis, kai moteris mėgino patek­ ti tarp garsiųjų profesorių. Pats profesorius J. Frankas pa­ sakoja, jog tapti Vilniaus universiteto nare dailiųjų menų ir literatūros sekcijoje labai norėjo grafienė Olimpija Radvi­ laitė - Mostovska, apysakų rašytoja ir dailininkė. Šiam jos troškimui buvo palankus ir pats universiteto rektorius M. Stroinovskis. Tačiau kokia bus konservatyvaus senato nuomonė? Iki tol profesūra moterų neįsileisdavo. Profeso­ rius J. Frankas pamėgino ištirti kolegų nuotaikas, pasako­ damas apie tai, kad Europos universitetuose damos daly­ vauja senatų posėdžiuose. “Kodėl gi ne, - atsiliepė įžymusis biologas ir chemikas Andrius Sniadeckis, - kad tik būtų gra­ žios!” Štai čia viskas ir baigėsi griausmingu senato narių juo­ ku: daugelis profesorių žinojo, apie ką kalbama - būtent tos savybės kandidatei ir trūko.

Hab. dr. Libertas KLIMKA

Universitas Vilnensis

8

LAUKIAME

FiDI

Balandžio pirmąjį šeštadienį Vilnių ir Saulėtekį skelbdama pavasarį vėl sudrebins FIDI. “U.V.” re­ dakcijoje apsilankę šuos šventės organizatoriai IV kurso fizikai Linas Grinevičius ir Marijus Jorgutaitis, neatskleisdami visų FIDI paslapčių, anonsuo­ ja šį renginį. Šią šventę organizuoja II-III kurso fizikai, tuo ji skir­ sis nuo ankstesniųjų. Tikimasi naujo požiūrio. FIDI bus rengiama VTU (kur vyko ir 1993 m.), nes Univer­ siteto vadovybė nesutiko skirti linksmybėms mokomųjų patalpų. Šį pavasarį dinozauras bus pakeitęs spalvą.

Svarbiausias FIDI “vinis” - blaivi šventė. Tikimasi, kad šventėje nebus girtų ir geriama, o neblaiviems bus leista dalyvauti, nes kaip kitaip pamatysime, kad jie blaivė­ ja. Šventėje bus viešai išpilta svaigalų statinė. Mora­ liškai fizikus palaikys M. Valančiaus draugu“ ir “Baltų Ainiai”. Vyks tradicinė konvencija, tik šiemet stu­ dentai atsakinės į dėstytojų pateiktus klausimus, eise­ na į senamiestį, akcija prie blaivyklos. Vakarinėje da­ lyje koncertuos “Bix”, “Airija”, “Lemon’s Joy”, S.Povilaitis, dalyvaus įvairūs teatrai (leidimų padirbti ne­ įmanoma). Bus parodyta kai kuriuos asmenis kompro­ mituojanti vaizdo juosta. Žinoma, oras turi būti geras, nes jį “užpirko” atsakingas už orą fizikas.

Suprantama, visų šventės netikėtumų organizato­ riai neatskleidė.

1997.03.28

SAUSAINI^ ?

NE, TAI

(DIZIKO AIENA šių metų balandžio penktą dieną įvyks blaivi

FIDI 29 Trys šiaudai - tyčia triušis

1997.04.05 Saulėtekio ai. 9, VU, FF

NE VISI PLAKATAI GRAŽŪS UŽAUGA

"U.V." informacija

DĖMESIO!!!

Studentai, norintys vasarą padirbėti ir pakeliauti Amerikoje, kviečiami į Vilniaus Universiteto studentų atstovybę.

Studentai, norintys vasarą padirbėti Paryžiaus Disneilende ir labai gerai mokantys prancūzų kalbą, kviečiami į Vilniaus Universiteto studentų atstovybę.

j

AKCINĖ DRAUDIMO BENDROVĖ i | ■ PREVENTA I I

I Musų adresas: Universiteto 3, Observatorijos kiemelis. | Tel.: 614414, 617920.

Mūsų adresas: Universiteto 3, 2734 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 53 kab.

Tel. 61 16 87. E-mail liutauras.lescinskas@cr.vu.lt.

Tiražas 1000 egz. 1 spaudos lankas. SL321.

Užs. Nr. 13H. Maketavo VU leidyklos Techninis skyrius.

Spausdino VU spaustuvė.

Redaktorė Liana BINKAUSKIENĖ

Dažnai keliaujate?

Jei norite kelionėje jaustis saugiai - keliaukite su ADB “Preventa” vykstančių į užsienį sveikatos draudimo polisu. Draudimo suma - iki 100 000 Vokietijos markių!

Visame pasaulyje savo atstovus turinti asistavimo kompanija CORIS garantuoja skubią ir kvalifikuotą pagalbą nelaimės atveju.

Artimiausias mūsų agentas Vilniaus Universiteto Studentų Atstovybė, Universiteto g. 3, Observatorijos kiemelis, tel. 614414, tel./fax. 617920.

Studentams taikoma 20% nuolaida.