hinc itur ad astra KOVO
universitas
28 d. 1997 m.
vilnensis
Nemokamai
Vilniaus universiteto laikraštis LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.
Nr. 4 (1559)
*** paskutinis sniegas
nebaltas paskutinės naktys
neilgos o į kalnų žvilgsnis pakeltas
o nuo kalno sutinkantis
žvilgsnis
iš senų neteisybių sudėtas
trumpas sapnas staigus ir nebūtinas
o į pirmųjų žolę
nurieda
pirmutinis Velykų
margutis
17;''''?* yaOigįSjįįt^
i
<■
Balio BUKELIO eil. ir nuotr.
2
Universitas Vilnensis
1997.03.28
SUSIRINKO UNIVERSITETO TARYBA Kovo pradžioje surinku ypač kelių mokslų sandūro siai Universiteto tarybai je susiklostančios netradici Rektorius pristatė Vilniaus nės, perspektyvios studijų universiteto raidos planą. kryptys. Šiandien jau ne Kalbėdamas apie bendrąją prabanga, o būtinybė plėto Universiteto misiją R. Pavi ti tarpdalykines gamtos ir lionis pabrėžė, kad VU - ins tiksliųjų mokslų, biologijos, titucija, padedanti lavinti in medicinos, sveikatos, socia dividą, visuomenę, tautą, for linių, komunikacijos ir in muojanti kultūrą per savos ir formatikos mokslų studijas kitų kultūrų pažinimą ir taip Socialiai orientuota Uni turtinanti savąją bei kitas versiteto veikla būtinai turi kultūras. Savo prigimtimi ir apimti fiziškai ir socialiai misija jis yra ir privalo būti atstumtuosius, diskrimi tarptautinė institucija. Tyri nuojamus, patyrusius ir at mų politiką bei projektus, liekančius bausmes, ken studijų programas ir joms ke čiančius dėl atimtų žmo liamus reikalavimus būtina gaus teisių žmones, fizinio suderinti su Europos ir ge ir socialinio smurto aukas. riausiais tarptautiniais stan Kuriama nauja Universi dartais, iš esmės sumoder teto valdymo optimalaus ninti, optimizuoti visą Uni decentralizavimo progra Universiteto tarybos posėdžio akimirka versiteto valdymą. ma, kuria siekiama kuo Mokslo ir studijų vienovė efektyviau panaudoti biu išliks vienu iš pamatinių visos Universiteto veiklos prin džetinius ir nebiudžetinius, taip pat Universiteto intelek cipų. Bus plėtojamas ir remiamas interdisciplininis tyri tinius, materialius ir žmogiškuosius išteklius, demokra mų ir studijų pobūdis, labiausiai išreiškiantis Universite tizuoti visuose Universiteto lygmenyse priimamus spren to prigimtį, unitas in diversitas, įvairovės vienovę. Sie dimus, sudaryti palankias sąlygas inovacijai ir kūrybai vi kiant įveikti lūžį, nulemtą kartų kaitos, iš aktyvios moks sose Universiteto terpėse. lo veiklos pasitraukus vyresniajai mokslininkų kartai, bū Aptardamas Rektoriaus pristatytą raidos planą prorek tina stiprinti jaunesniosios ir viduriniosios kartos moks torius B. Juodka priminė, kad 1996 metais Universiteto lininkų padėtį. mokslininkų pasiekti moksliniai rezultatai yra išties pui Prioritetais laikytini tarptautinį pripažinimą pelnę tyri kūs. Universitete didėja doktorantų skaičius. Su jais yra mai, besiremiantys prestižinėmis Universiteto fizikos, ma sudaromos darbo sutartys: taip siekiama abipusės atsako tematikos, biologijos, medicinos, kalbotyros, istorijos, tei mybės. Vienas svarbiausių, anot B. Juodkos, klausimų sės, filosofijos, kaip užsidirbti pinigų ir spėti atlikti mokslinius darbus? informatikos Prorektorius S. Vengris tvirtino, kad keičiasi Univer mokslų mokyklo siteto studentai - jie tampa reiklesni dėstytojams. Kalbė mis. Ta aplinky damas apie priėmimo į Universitetą tvarką prorektorius bė, kad Universi pabrėžė, jog reikėtų derinti valstybės ir Universiteto pla teto mokslininkai nus, kad šie planai vienas kitam neprieštarautų. laimi didžiumą Universiteto taryba priėmė sprendimą dėl Svečių na nacionalinių ir mų Čiurlionio gatvėje. Šie namai yra pusiau privatizuoti.
Kalba mokslo reikalų prorektorius B. Juodka
tarptautinių Lie tuvą pasiekiančių grantų, rodo po tencialias Uni versiteto mokslo galimybes. VU turi būti skatinamos tarpdalykinės, tikrąją Universiteto pri gimtį išreiškian čios studijos,
Ten gyvenę Universiteto darbuotojai, kurie šias patalpas privatizavo, dabar jas pardavė, ir Svečių namuose įsikū rė įvairios firmos. Savininkų bendrija prašė jiems per duoti valdyti šį namą. Universitetas gali netekti Svečių namų, nors jam priklauso du trečiadaliai pastato ploto. Rektorius mano, kad dėl namo reikia kovoti, ir byla, jei nepavyktų kitaip susitarti, turėtų pasiekti Konstitucini teismą. Universiteto taryba pavedė Rektoriui tvarkyti šiuos reikalus ir Svečių namų neatiduoti. Romualda Stonkutė Autorės nuotraukos
1997.03.28
Universitas Vilnensis
3
UNIVERSITETO KLUBE Kovo pradžioje Uni versiteto klubas svarstė VU vykdomas refor mas, jų laimėjimus ir problemas. Pagrindi nį pranešimą skaitė Universiteto tarybos akademinės komisijos pirmininkas prof. M. Kimtys. Buvo svarstyta dvipakopė studijų sis tema, jos privalumai ir trūkumai, studijų kreditų siste ma. Kilo klausimų, kaip įvertinti studentų darbą po pa skaitų, keliais kreditais reikėtų įvertinti kursinius dar bus. Susirinkusieji svarstė, kiek turi būti privalomų ir laisvai pasirenkamų dalykų, kokią studijų dalį jie turė tų sudaryti. Akademinės komisijos pirmininkas suabe jojo, ar studijų planai, kol jie pradedami įgyvendinti, nė ra “nutaisomi”. Be to, pasak prof. M. Kimčio, būna ir
taip, kad pirma įteisinama nauja studijų kryptis, priima mi studentai, o tik paskui sutvarkomi studijų planai. Kar tais Universitete studijų planai derinami atsižvelgiant į fakulteto dėstytojus ir jų skaitomus kursus, o ne žiūri ma, kokių dalykų reikėtų vienos ar kitos specialybės stu dentams. Vienas sunkesnių klausimų buvo Univetsiteto studentų studijos užsienyje: ar į Vakarus vykstama studijuoti, ar vaikų auklėti? Be to, buvo svarstoma, ar reikia užskaityti užsienio universitetuose išklausytus kursus ir kokiu bū du tai padaryti. Klubo diskusijoje buvo girdėti tik dėstytojų ir profe sorių balsai, studentijos atstovų nesimatė ir jų nuomo nės nepavyko išgirsti. "U. V." informacija
ORIENTALISTIKOS CENTRUI TRŪKSTA ŽMONIŲ Nuo 1994 m. Vilniaus universitete (Filologijos fakulteto patalpose) yra įsikūręs Orientalistikos centras. Tai tarpfakultetinė institucija, kurioje pa skaitas lankyti gali visų VU fakultetų, taip pat ir kitų aukštųjų mokyklų stu dentai. Šiuo metu centre galima mo
kytis šešių kalbų - arabų, japonų, ki nų, korėjiečių, sanskrito ir hindi. Nuo 1995 m. taip pat dėstomi ir akademiniai kursai: Japonijos istori ja, senoji Indijos literatūra, Indijos kul tūros apžvalga, Japonijos civilizacija, Islamas kaip kultūrą formuojantis fak torius, žydų viduramžių mistika. Cen tras studentams skiria apie trisdešimt paskaitų per savaitę, jame dirba pen ki etatiniai darbuotojai, paskaitas skai to lietuviai bei užsieniečiai lektoriai. Visų kalbų, išskyrus japonų, dės tymo pobūdis yra supažindinantis, o japonistika- tai jau specializacija. Be veik visi kursai baigiasi įskaitomis. Norintiesiems toliau studijuoti Orientalistikos centras studijų užsie nyje nepažada, bet pagelbėti visada yra linkęs - jei ne oficialiai, tai bent asmeniškai. Mėginama palaikyti ry
šius su daugeliu universitetų ir švie timą remiančių fondų, bet kol kas bendradarbiavimas sėkmingai vyksta tiktai su japonais. “Viskas, ką mes turime, yra mūsų pačių užsidirbta”, - sako Orientalis tikos centro vedėjas Egdūnas Račius. - “Kai kas mano, kad esame jei ne rakštis, tai bent jau ezoterikų kom panija, užsiiminėjanti nelabai aiškia veikla”. E. Račius nėra tikras, ar toks centras išvis reikalingas Lietuvai, ta čiau Universitetui priekaištauti nega li: “Dabar mes patys viską turime da ryti. Mums pagalių į ratus nekaišioja, tačiau... neturime žmonių”. Orientalistikos centras turi savo nedidelę biblioteką. Jos prijungti prie VU bibliotekos nepavyko, todėl re tomis centro knygomis gali naudotis tik centro darbuotojai bei studentai. Vedėjo nuomone, Orientalistikos centras ateityje turi dvi perspektyvas: arba atsiras žmonių, kurie bus orien tuoti į akademiją, t. y. bus ne komer ciniai, o tikri akademikai, ir tada cen tras taptų katedra arba institutu su atskirais savo padaliniais, arba cen
tras paprasčiausiai išnyks, nes žmo nės išeis į kitas struktūras, net nebū tinai akademines, arba išvažiuos į tas šalis, kurių kalbas dėsto. Pastaroji tendencija jau pradeda ryškėti. E. Račius mano, kad “Universitas Vilnensis” redakcijai apie tai paklau sus Universiteto Rektoriaus, jis pa žadėtų japonistams duoti vieną flige lį, o kinams - galbūt dar kitą. “Rek torius labai palankiai žiūri į Orienta listikos centrą ir jo veiklą, bet tas pa lankumas neduoda realių rezultatų. Bendravimas su Rytų universitetais dar nėra orientalistika”, - sakė E. Račius. Liutauras LEŠČINSKAS
4
Universitas Vilnensis
RINKIMŲ Į VUSA VALDYMO ORGANUS PRINCIPAI 1. Surengti rinkimus fakultetuose - VUSA pirmininku gali būti iki š.m.balandžio 8 d. Lietuvos pilietis(ė), ne vyresnis nei 32 metų, baigęs studijas Vilniaus univer 2. Kandidatais j VUSA parlamen sitete ne daugiau kaip prieš penke tą ir valdybą gali būti: rius metus, kurio kandidatūra iške - visi VU dieninio skyriaus studentai(ės), surinkę ne mažiau 20 jį remiančių fakulteto dieninio skyriaus studentų parašų; - prieš penkias dienas iki fa kulteto rinkiminės konferencijos kandidatas pateikia jį remiančių studentų sąrašą fakulteto studen tų atstovybės sekretoriui - valdy bos nariui; - atstovai į VUSA parlamen tą, valdybą ir delegatai į tarpfakultetinę konferenciją renkami fakul teto rinkiminėje konferencijoje (du atstovai į VUSA parlamentą, vienas - į VUSA valdybą, dešimt delegatų į VUSA tarpfakultetinę konferenciją).
3. Atstovus į VUSA parlamentą gali deleguoti VU studentiškos nepo litinės organizacijos, iki š.m.balan džio 8 d. pateikusios VUSA valdybai juos delegavusios organizacijos narių sąrašą, įstatus, veiklos programą, at stovavimo įgaliojimą itr kt. VU stu dentiška nepolitinė organizacija gau na vietas VUSA parlamente, laikan tis šių normų: - organizacija, jungianti iki 20 na rių (studentų) -1 vieta; - organizacija, jungianti 21-100 narių (studentų) - 2 vietos; - organizacija, jungianti virš 100 narių (studentų) - 3 vietos. 4. Fakulteto rinkiminės konferen cijos protokolą su fiksuotais rinkimų rezultatais iki balandžio 10 d. į VUSA valdybą pristato naujai išrinktas falkulteto sekretorius. 5. Rinkimai į VUSA prezidento ir pirmininko pareigybes: - VUSA prezidentu gali būti VU dieninio skyriaus studentas(ė), kurio kandidatūra iškeliama VU fa kulteto rinkiminėje konferencijoje pritariant 2/3 dalyvaujančių;
liama VU fakulteto rinkiminėje kon ferencijoje, pritariant 2/3 dalyvaujan čiųjų; - iki š.m.balandžio 10 d. kandi datai į VUSA prezidento ir pirminin ko pareigybes pateikia VUSA valdy bai rinkiminę programą ir šią infor maciją: pavardė, vardas, tėvavardis, gimimo data ir vieta, pilietybė, aukš toji mokykla, fakultetas, kursas ar aukštosios mokyklos baigimo metai, asmeninis patyrimas studentiškame judėjime, organizaciniai sugebėjimai, kokias pareigas norėtų užimti, kokio mis kalbomis kalba; - per tarpfakultetinę VUSA konferenciją kandidatams pasisakyti suteikiama 10-15 min.; - po pasisakymo kandidatas tu ri gauti daugiau nei 3 VUSA parla mento narių paramą; - tik VUSA parlamento narių paramą gavę kandidatai įtraukiami į renkamų asmenų sąrašą (rinkimų biuletenį); - rinkimai į VUSA prezidento ir pirmininko pareigybes vyksta VUSA įstatuose numatyta tvarka. Vilniaus universiteto studentų atstovybė
1997.03.28
VUSA KVIEČIA BALSUOTI Atėjus pavasariui atsi naujina ne tik gamta, bet ir Vilniaus universiteto studentų atstovybė. Visai neseniai studentai galėjo pademonstruoti savo są moningumą rinkdami Lietuvos savivaldybių ta rybas. Vis dėlto ši valdžia studentams nepasirodė tokia svarbi, todėl jie ne labai aktyviai dalyvavo rinkimuose. Greitai, t. y. balandžio 17 d., Vilniaus universiteto tarpfakultetinėje konferencijoje stu dentai galės rinkti val džią, kuri yra arčiau kū no - VUSA valdybos pir mininką ir parlamento prezidentą. Iki balandžio 8 dienos visuose fakulte tuose bus surengti rinki mai į kitus VUSA valdy mo organus. Studentai iš rinks pačius geriausius savo atstovus ir patikės jiems garbingus parla mentarų ir valdybos narių vardus. Sakydami “studentai" mes turime galvoje būtent Tave, nes ir Tu būtinai tu ri dalyvauti šiuose rinki muose ir išrinkti tuos, ku rie labiausiai verti būti studentų vadais. Gal bū tent Tu esi pats tinka miausias šioms parei goms? Nesnausk ir daly vauk! VUSA parlamento prezidentas Audrius BENDINSKAS
1997.03.28
Universitas Vilnensis
5
UŽ BENDRABUTĮ TEKS MOKĖTI DAUGIAU Neseniai studentams vėl teko susiveržti dir žus - pakilo bendrabučių kainos. Susiklosčiusią padėtį “Universitas Vilnensis” laikraščiui suti ko pakomentuoti Ūkio direktoriaus padėjėjas bendrabučių-butų reikalams Adas Vigelis. Pasak A. Vigelio, mokesčio dydį nustato Univeriteto Senatas. Studentai moka tik už komu nalinius patarnavimus. Kadangi kilo karšto ir šal to vandens, šilumos kainos, Universiteto vado vybė buvo priversta didinti mokestį. Be to, pasi baigus šildymo sezonui, bus panaikintos pridė tinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos. A. Vi gelis tvirtino, kad jeigu kainos bus keliamos ne dabar, o ru denį, jų skirtumas bus daug didesnis. “Rudenį tektų mokėti ne devyniasdešimt, o šimtą šešiasdešimt litų. Aš laikausi nuo monės, kad kainas reikia kelti laipsniškai”, - sakė direkto riaus padėjėjas. Komentuodamas Saulėtekio penkiaaukščių bendrabučių gyventojų kreipimąsi į Universiteto vadovybę A. Vigelis pa brėžė, kad kai kurie po juo pasirašę asmenys (per 200 para šų) bendrabutyje net negyvena. Be to, jį stebina skundai dėl to, kad kambariuose žiemą šalta, nes yra išdaužti langai. “Toks pareiškimas kelia nuostabą - kas tuos langus išdau žė”, - komentavo direktoriaus padėjėjas Dėl studentų skun do, kad bendrabučiuose nėra apsaugotas jų turtas, A. Vige lis pasakė, jog nė vienas Lietuvos gyventojas negali jaustis saugus. Be to, jis papasakojo apie Universiteto vadovybės
siūlymą studentams patiems budėti bendrabu čiuose. “Bendrabučių gyventojai tuo buvo la bai nepatenkinti ir budėti nesutiko, - prisiminė pašnekovas. - Galima samdyti apsaugą, bet juk už tai taip pat reikia mokėti.” Komentuodamas studentų tvirtinimą, kad bendrabučiai neremon tuojami, A. Vigelis priminė prieš pusantrų me tų suremontuotą Filologijos fakulteto bendra butį: “Dabar nė žymės neliko, kad būta remon to. Kas viską sulaužo, jei ne patys studentai?” klausė direktoriaus padėjėjas. A. Vigelis mano, kad studentai nesirūpina bendrabučiais, nesau go savo namų, ir kol jų požiūris nepasikeis, net ir kasmet daromi remontai ne ką bepadės. Mokestis už bendrabutį nėra visur vienodas. “Vienų ben drabučių gyventojams mokestis pakilo daugiau, kitiems - ma žiau. Taip yra todėl, kad skiriasi sąnaudos: vieni taupo van denį ir elektrą, kiti netaupo. Mokestį skaičiuojame pagal tai, kiek visas bendrabutis sunaudojo vandens ir elektros. Šie skaičiai skirtinguose bendrabučiuose skiriasi”, - teigė A. Vigelis. A. Vigelis papasakojo, kad nuo kitų mokslo metų bus keičiama mokėjimo tvarka: už bendrabutį reikės mokėti ne du, o keturis kartus per metus (rugsėjo, gruodžio, kovo ir gegužės mėnesiais). Romualda STONKUTĖ
AR GALI STUDENTAS IŠVAŽIUOTI DIRBTI Į UŽSIENĮ? Ne vienas studentas, gyvenantis nuo stipendijos iki stipen dijos ir mėnesio pabaigoje skaičiuojantis paskutinius grašius kišenėje, kartais ilgesingai peržvelgia skelbimus, kviečiančius išvykti užsienin padirbėti. Retkarčiais ir gandų tenka išgirsti štai tas parsivežė tiek ir tiek, o tas - pabėgo, neištvėrė... Koks gi iš tikrųjų tas darbas užsienyje ir kaip ten išvykti - apie tai kalbėjomės su Vilniaus universiteto studentų atstovybės pir mininke Edita Guzejevaite. Edita papasakojo, kad darbo užsienyje programos studen tams Lietuvoje yra žinomos ir vykdomos jau treti metai. Iš pra džių norinčiųjų nebuvo daug - galbūt trūko drąsos, baugino nežinia ar atstumai. Iš tiesų, valstybės, siūlančios darbą stu dentams, su Lietuvos valstybe jokių sutarčių nėra pasirašiu sios. Vienintelis garantas studentui - sutartis su darbdaviu ir centru, organizuojančiu mainus. Būtent taip - mainais - užsie nio tarnybos ir vadina šias programas, o ir uždarbis vadinamas ne atlyginimu, o kišenpinigiais - daugumos programų aprašy muose pabrėžiama, kad maždaug keturi penktadaliai laiko ski riami darbui, likęs penktadalis - kelionėms (pavyzdžiui, WORK TRAVEL programa Amerikoje, kai dirbama keturis mėnesius, o penktą mėnesį keliaujama po šalį). Be abejo, kitų užsienio šalių studentai, vykstantys padirbėti pagal šias programas, ir neturi tikslo susikrauti kapitalą - tai daugiau pažintinė kelio nė. Kartais šios darbo programos pavadinamos kultūriniais mai
nais - nors kokia čia kultūra, pajuokavo VUSA pirmininkė Edi ta, jei dirbi aukle. Dabar yra siūlomos 24 programos trylikoje šalių. Iš karto krinta į akis tai, kad daugiausia programų yra angliškai kal bančiose šalyse - apie pusę darbų siūloma Amerikoje, taip pat Anglijoje, Australijoje, Kanadoje, Olandijoje, Skandinavijos ša lyse - Danijoje, Norvegijoje, Suomijoje. Nuskriausti lieka vo kiečių kalba kalbantieji - jiems telieka rinktis žemės ūkio dar bus Šveicarijoje, praktiką Vokietijoje, arba, žinoma, auklės dar bą. Beje, auklių paklausa nemažėja - beveik trečdalis darbo užsienyje programų siūlo padirbėti su vaikais. Prancūziškai kal bantiems taip pat nėra labai daug šansų - programų nėra gau su, mainų organizatoriai negarantuoja darbo vietos, o siūlo su sirasti ją pačiam. Kol ieškosite darbo, mokėti už maistą ir nak vynę teks iš savo kišenės... Neseniai buvo pasiūlyta važiuoti padirbėti Paryžiaus Disneilende pagalbiniais darbininkais, bet ten reikalinga nepaprastai gerai mokėti prancūzų kalbą, taigi norinčiųjų nebuvo daug. Kokie reikalavimai keliami studentui, ketinančiam padir bėti užsienyje? Daugumoje programų reikalaujama, kad jau nuolis studijuotų - anketoje prašoma pateikti aukštosios mo kyklos pažymą, įrodančią, jog esi studentas. Šiek tiek kitaip yra su auklių darbu bei viena programa Norvegijoje - čia gali Nukelta į 6 psl.
Universitas Vilnensis
6
1997.03.28
AR GALI STUDENTAS IŠVAŽIUOTI DIRBTI Į UŽSIENĮ? Atkelta iš 5 psl.
padirbėti ir baigusieji studijas arba iš viso ne studentai. Antra ir, ko gero, didžiausia kliūtis - pinigai. Ketindami išvykti pa dirbėti j užsienį turite turėti tam tikrą kapitalą - visų pirma, reikia susimokėti pirminį įnašą (depozitą) už anketas ir doku mentų tvarkymą. Tas įnašas nėra mažas - vidutiniškai 150 JAV dolerių. Tbo atveju, jeigu jūs praeisite konkursą ir gausite dar bo vietą, teks sumokėti mokesčius už pačią programą, kai ku riais atvejais - už maistą, nakvynę ir 1.1. Pastarieji mokesčiai gali siekti net 1500 JAV dolerių.Taigi aukso kasyklų bent jau iš pradžių tikrai nerasite, o kitas studentas iš viso gali suabejoti, ar verta važiuoti dirbti užsienin, jei kišenėje (ar tėvelių kišenė je) turi tokius pinigus. Dar viena problema, galinti iškilti studentui, ketinančiam padirbėti užsienyje - kaip suderinti darbą su studijomis. Deja, darbo užsienyje laikas nėra derinamas su mokslo metų laiku tai nėra tik vasaros darbas. Darbo užsienyje programų trukmė - nuo 2 iki 12 mėnesių. Tačiau ką daryti, jei sutartis baigsis tik rugsėjo pabaigoje, kai jums jau reikia kibti į mokslus, arba pra sideda birželį, kai jūs dar laikote egzaminus? Tenka imti aka demines atostogas arba vėluoti, o tai daryti gali toli gražu ne visų specialybių studentai. Dar blogiau istorikams, gamtinin kams ir visiems tiems, kurie įprastai vasarą turi atlikti prakti kas -jiems tikrai teks apleisti mokslus. Ar darbas užsienyje populiarus? Galima sakyti, kad taip. VUSA pirmininkė Edita Guzejevaitė pasakojo, kad ypač daug norinčiųjų išvažiuoti yra iš Kauno, atsiranda ir iš kitų miestų. Populiariausia šalis, į kurią važiuojama - Amerika. Padirbėti Amerikoje labiausiai verta ir finansine prasme - Edita teigė, jog iš tų, kurie išvažiavo, ypatingų nusiskundimų neteko girdė ti. Žinoma, būna visko - kartais studentai būna nepatenkinti darbdaviu ir kenčia nieko nesakydami. Tokiu atveju reikėtų ne bijoti, o kreiptis į centrą, organizuojantį mainus. Pasirašant su tartį su centru jūs įgijate tam tikras teises, ir niekas negali lai kyti lietuvaičio juodadarbiu vergu. Kitas dalykas, jei pats pri tingite dirbti - tuomet tikrai galite susilaukti priekaištų iš darb davio. Norintieji dirbti užsienyje turi praeiti tam tikrą konkursą. Žinoma, visų pirma reikia gerai mokėti užsienio kalbą. Šios žinios gali būti tikrinamos Studentų atstovybėje, pasitelkus į pagalbą Universiteto dėstytojus, arba mainus organizuojančio centro atstovų. Nenustebkite, jei organizatoriai paklaus jūsų apie ketinimo motyvus - mat pasitaiko ir tokių, kurie, turėda mi pinigų, tikisi tiesiog pigiai nuvažiuoti ir pagyventi svajonių šalyje, visai neketindami dirbti. Šios programos ne tokiems jų prašymai dažniausiai atmetami. Dar vienas dalykas - jei jau rimtai ketinate išvažiuoti ir sumokėjote depozitą už anketas bei darbo vietos paieškas, nevertėtų persigalvoti - tuomet pra puola ir darbo vieta (nes anketa dažniausiai atsiunčiama as meniškai vienam konkrečiam žmogui), ir jūsų pinigai - jei at sisakote važiuoti savo noru, pinigai negrąžinami. Pateisinamos gali būti tik tokios rimtos priežastys kaip liga ir pan. Norinčiųjų padirbėti užsienyje vis daugėja - atsiranda ir dau giau programų, kai kurios iš jų gali būti skirtos tam tikrų spe cialybių studentamas - taigi darbą galėsite derinti su savo stu dijomis, įgyti patyrimo. Be to, šios programos - tikrai puiki proga pamatyti svetimas šalis, užmegzti ryšius su kitų šalių stu dentais, pakeliauti. Ko gero, tikrai verta pataupyti pinigų arba pakratyti tėvelių kišenes ir važiuoti - bent jau patirties tikrai įgysite, o dar ir kalbos žinias pagilinsite. Smulkesnę informaci ją apie atskiras programas galima gauti Studentų atstovybėje. Indrė KLIMKAITĖ
Turbūt beveik visi bent viena ausimi esame girdėję apie psichologinę anoniminę pagalbą telefonu. Ją tei kia Jaunimo psichologinės paramos centro (JPPC) sa vanoriai. “Universitas Vilnenesis” pasidomėjo šio cen tro veikla. JPPC - ne pelno, nevalstybinė organizacija, teikian ti nemokamą psichologinę ir socialinę paramą jauni mui. Šį darbą dirba specialistai ir apie šimtą savanorių. Vienas svarbiausių JPPC veiklos principų - “Jaunimas -jaunimui”. Pagrindinės veiklos kryptys: savižudybių ir psichologinių krizių prevencija; “Jaunimo linija” - sa vanorių psichologinė anoniminė pagalba telefonu; pa galba besistegiančioms ir panašų darbą dirbančioms or ganizacijoms; psichologinė ir socialinė parama jauni mui; švietimas jaunimui rūpimais klausimais; įdomaus ir kūrybingo darbo organizavimas. “Jaunimo linija” - tai psichologinė pagalba telefonu jaunimui, turinčiam problemų, psichologinių sunkumų, išgyvenančiam krizę, vienatvę, galvojančiam apie savi žudybę, ieškančiam informacijos apie kitas psichologi nes, medicinines ir socialines tarnybas. “Jaunimo lini ja” (tel. 62 69 62) dirba kasdien nuo 16 iki 6 vai. Centro darbuotojai pasiryžę bendrauti ir laiškais (“Bendraam žiui”, JPPC, Rasų 20, Vilnius). Į JPPC galima ateiti pa sikalbėti su konsultantu ar psichologu. Apie priėmimo laiką informuojama telefonu 61 47 15. JPPC pradžią davė klubas “Veidrodis”, susikūręs 1987 metais. Jis veikia ir dabar. Į klubo susitikimus kvie čiami įdomūs žmonės, vyksta diskusijos, muzikos vaka rai, čia šokama, dainuojama, rengiamos įvairios šven tės. Klubo susitikimai vyksta paskutinį mėnesio penk tadienį. Be to, JPPC veikia mikčiojimo problemų klu bas. Jis vienija mikčiojančius žmones, kalbos specialis tus, psichologus, veikia savipagalbos grupė. Kelis kar tus per metus vyksta intensyvūs savaitę trunkantys “Kal bos ir bendravimo korekcijos” seminarai. Centro darbuotojai nuolat rengia grupinius pokal bius: seminarus, grupinės psichoterapijos užsiėmimus, padedančius pažinti save ir kitus, lavinti bendravimo įgūdžius. Romualda Stonkutė
“Jaunąno linija ” - tai psichologinė parama tele fonu jaunimui:. Kiekvieną dieną nuo 16 iki 6 vai. tJM™" -’-- 'Tavo r'-- bendraamžis *—J—*-•- - savanoris --------gelį1“ kelia aš;prieš tai per teorinius kursus teoriškai
Jeigu Tu norėtum tapti “Jaunimo linijos" kon sultantu, jeigu jauti, kad galėtum dirbti šį nelengvą, bet įdomų ir reikalingą darbą - kviečiame Tave į “Jaunimo linijos "parengiamuosius kursus. Priėmi mas Jratranka vyksta kiekviena mėnesi Jaunimo psiramos centre. Tikslią atrankos datą ir ffinaciją sužinosi paskambinęs teles
1997.03.28
Universitas Vilnensis
7
“PRIMA APRILIS”’ VCNAJAMC MILHIUJe Tikrieji vilniečiai dar prisimena, kad Pilies gatvės stilin gas vėlyvojo klasicizmo pastatas (Nr. 29) vadintas Franko namu. Iš kitų jį skiria puošnūs langų apvadai su laurų vaini kų lipdiniais. Nuo pat XIX amžiaus pradžios čia gyveno Vil niaus universiteto profesoriai. Tarp jų - mokslo žvaigždės broliai Janas ir Andrius Sniadeckiai, humanitarai V. Miunichas ir A. Kapelis, menininkai KJelskis ir J. Veisas. Beje, 1812 metais čia buvo apsistojęs Napo leono armijos intendentas A. M. Beilis, visam pasauliui žino mas literatūriniu Stendalio pseu donimu. Tačiau vardą šiam namui “padovanojo” profesorius Jozefas Frankas (1771-1842). Jis pelnė vilniečių dėkingumą ir meilę, nuo širdžiai rūpindamasis jų sveikata, įsteigęs klinikas ir gydymo insti tutus prie Universiteto katedros. Iš jų Motinystės bei Vakcinacijos institutai buvo bene pirmieji Eu ropoje. Be to, sakoma, kad J. Frankas buvęs labai gyvas žmo gus, žaižaruojantis sąmojumi ir iš monėmis. Sakoma, kad ir balan džio 1-osios pokštai Vilniuje nuo jo prasidėję. Štai ką užrašė seni vilniečiai savo memuaruose.
Profesorius J. Frankas savo namuose apgyvendindavo į Vil nių gastrolių atvykusius muzikan tus, solistus. Tąkart čia svečiavo si gana žymus dainininkas Tarkvinis. Tai buvo mielas storuliukas italas, atliekantis soprano parti jas. Kaip žinoma, tuo metu italų opera puikius solistus iš siaugindavo iš vaikystėje kastruotų Neapolio berniukų. Vie ną vakarą pasisėdėti profesoriaus svetainėje susirinkusi draugija aptarinėjo Europoje plintantį “Prima aprilis” pa protį iškrėsti pokštų draugams bei pažįstamiems. “Tik vi-
"Bučiavimosi zona" universitete Dorovingosios kilniojo Oksfordo (Anglija) univer siteto tradicijos nyksta. Universiteto teritorijoje vis dažniau pastebimos porelės, kurios negali susilaikyti ir viešumoje glamonėjasi bei bučiuojasi. Tai visai ne dera prie kilmingo universiteto veido! Ketinama pa daryti šiai madai galą - studentų valgykloje įrengta “bučiavimosi zona” tiems, kuriuos apima noras išsa kyti tai, kas guli ant širdies. Be to, pasamdytas vadina masis “petingo policininkas”, kuris turi prižiūrėti, kad nebūtų nueita toliau nei bučiniai. Versta iš "Bild"
siški naivuoliai gali pakliūti ant tokios meškerės”, - pa reiškė rimtuolis profesorius Andrius Sniadeckis. Netruko ateiti ir balandžio pirmoji. A. Sniadeckis gauna per pa siuntinį tokį raštelį iš kolegos J. Franko: “Nelaimė mano namuose - šį rytą Tarkvinis, skusdamasis barzdą, persipjo vė gerklę. Bičiuli, gelbėk!” Gydytojas atbėgo sukaitęs ir uždusęs. J. Frankas nuoširdžiai padėkojo kolegai už paslaugu mą, drauge pridurdamas, kad, deja, italų sopranams barzdos neauga net balandžio pirmąją...
Grafienė Šuazel labai domė josi mokslu, jo laimėjimais. Ne kartą prašėsi pakviečiama į Vil niaus universiteto Senato posė dį. Balandžio pirmąją pagaliau tokį kvietimą gavo. Jį atsiuntė senato sekretorius profesorius J. Frankas, nurodydamas, kad šį kartą posėdis vyks jo namuose. Atvėrusi duris į saloną, kilmin goji dama nustėro: štai “tikras” akademiškasis susirinkimas. Pre zidento kėdėje sėdi grafienės tarnas - idiotiškiausios veido iš raiškos kirgizas, aprengtas pur purine rektoriaus toga, siuvinė ta auksu. Greta - “sekretorius” - aštuonmetis grafienės sūnus, užsimaukšlinęs didžiulį peruką ir už ausies užsikišęs plunksną. Kiti du tarnai, aprengti akademikais, išdrožė po kalbą apie mokslo svarbą ir moterų įtaką jiems. De ja, iškilmingo posėdžio pabaigą sugadino pats pirmininkaujantysis - ėmė balsu raudoti ir aimanuoti, pamanęs, kad šia apeiga vargšą mahometoną at verčia į krikščionybę... Beje, tai ne vienintelis atvejis, kai moteris mėgino patek ti tarp garsiųjų profesorių. Pats profesorius J. Frankas pa sakoja, jog tapti Vilniaus universiteto nare dailiųjų menų ir literatūros sekcijoje labai norėjo grafienė Olimpija Radvi laitė - Mostovska, apysakų rašytoja ir dailininkė. Šiam jos troškimui buvo palankus ir pats universiteto rektorius M. Stroinovskis. Tačiau kokia bus konservatyvaus senato nuomonė? Iki tol profesūra moterų neįsileisdavo. Profeso rius J. Frankas pamėgino ištirti kolegų nuotaikas, pasako damas apie tai, kad Europos universitetuose damos daly vauja senatų posėdžiuose. “Kodėl gi ne, - atsiliepė įžymusis biologas ir chemikas Andrius Sniadeckis, - kad tik būtų gra žios!” Štai čia viskas ir baigėsi griausmingu senato narių juo ku: daugelis profesorių žinojo, apie ką kalbama - būtent tos savybės kandidatei ir trūko. Hab. dr. Libertas KLIMKA
Universitas Vilnensis
8
LAUKIAME
FiDI
Balandžio pirmąjį šeštadienį Vilnių ir Saulėtekį skelbdama pavasarį vėl sudrebins FIDI. “U.V.” re dakcijoje apsilankę šuos šventės organizatoriai IV kurso fizikai Linas Grinevičius ir Marijus Jorgutaitis, neatskleisdami visų FIDI paslapčių, anonsuo ja šį renginį. Šią šventę organizuoja II-III kurso fizikai, tuo ji skir sis nuo ankstesniųjų. Tikimasi naujo požiūrio. FIDI bus rengiama VTU (kur vyko ir 1993 m.), nes Univer siteto vadovybė nesutiko skirti linksmybėms mokomųjų patalpų. Šį pavasarį dinozauras bus pakeitęs spalvą. Svarbiausias FIDI “vinis” - blaivi šventė. Tikimasi, kad šventėje nebus girtų ir geriama, o neblaiviems bus leista dalyvauti, nes kaip kitaip pamatysime, kad jie blaivė ja. Šventėje bus viešai išpilta svaigalų statinė. Mora liškai fizikus palaikys M. Valančiaus draugu“ ir “Baltų Ainiai”. Vyks tradicinė konvencija, tik šiemet stu dentai atsakinės į dėstytojų pateiktus klausimus, eise na į senamiestį, akcija prie blaivyklos. Vakarinėje da lyje koncertuos “Bix”, “Airija”, “Lemon’s Joy”, S.Povilaitis, dalyvaus įvairūs teatrai (leidimų padirbti ne įmanoma). Bus parodyta kai kuriuos asmenis kompro mituojanti vaizdo juosta. Žinoma, oras turi būti geras, nes jį “užpirko” atsakingas už orą fizikas. Suprantama, visų šventės netikėtumų organizato riai neatskleidė.
1997.03.28
SAUSAINI^ ? NE, TAI
(DIZIKO AIENA šių metų balandžio penktą dieną įvyks blaivi
FIDI 29 Trys šiaudai - tyčia triušis
1997.04.05 Saulėtekio ai. 9, VU, FF
NE VISI PLAKATAI GRAŽŪS UŽAUGA
"U.V." informacija
DĖMESIO!!! Studentai, norintys vasarą padirbėti ir pakeliauti Amerikoje, kviečiami į Vilniaus Universiteto studentų atstovybę. Studentai, norintys vasarą padirbėti Paryžiaus Disneilende ir labai gerai mokantys prancūzų kalbą, kviečiami į Vilniaus Universiteto studentų atstovybę.
j
AKCINĖ DRAUDIMO BENDROVĖ i | ■ PREVENTA I I
I Musų adresas: Universiteto 3, Observatorijos kiemelis. | Tel.: 614414, 617920.
Mūsų adresas: Universiteto 3, 2734 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 53 kab. Tel. 61 16 87. E-mail liutauras.lescinskas@cr.vu.lt. Tiražas 1000 egz. 1 spaudos lankas. SL321. Užs. Nr. 13H. Maketavo VU leidyklos Techninis skyrius. Spausdino VU spaustuvė. Redaktorė Liana BINKAUSKIENĖ
Dažnai keliaujate?
Jei norite kelionėje jaustis saugiai - keliaukite su ADB “Preventa” vykstančių į užsienį sveikatos draudimo polisu. Draudimo suma - iki 100 000 Vokietijos markių!
Visame pasaulyje savo atstovus turinti asistavimo kompanija CORIS garantuoja skubią ir kvalifikuotą pagalbą nelaimės atveju. Artimiausias mūsų agentas Vilniaus Universiteto Studentų Atstovybė, Universiteto g. 3, Observatorijos kiemelis, tel. 614414, tel./fax. 617920. Studentams taikoma 20% nuolaida.