Universitas Vilnensis, 2009 m. rugsėjis Nr. 4 (1696)

Page 1

hinc itur ad astra

universitas

vilnensis 2009 m. rugsėjis

Nr. 4 (1696)

LEIDŽIAMAS NUO 1950 m. BALANDŽIO 15 d.

Šiame numeryje Mažinami VU darbuotojų atlyginimai Skaitykite p. 2

Situacija KHF: rektoriaus ir dekano komentarai

•1579- '5-> —I

M*M £ K' %3iĘ

%

X ''

I

k

^AS ^V

http://www.vilnensis.vu.lt

PLATINAMAS NEMOKAMAI

Rugsėjo 1-oji vėl pakvietė į Alma Mater

Skaitykite p. 3

Sieninė tapyba netikėtose erdvėse Skaitykite p. 6

K. Sirvydo kiemas Skaitykite p. 8

VU Teisės fakultetemodernios permainos Skaitykite p. 11

Studijos Beirute: stereotipų griovimas ir atradimai Skaitykite p. 12

Šiemet studijas Vilniaus universitete pradėjo apie 4,5 tūkstančio pirmakursių. Vido Naujiko nuotr.

Pirmą rudens dieną naujųjų studijų metų atidarymo iškilmės suvienijo gausią Vilniaus universiteto bendruomenę. Šventiniai renginiai VU tęsėsi nuo ryto iki vakaro. Naujieji studijų metai prasidėjo tradiciškai - studentai, dėstytojai, administracijos darbuotojai stebėjo iškilmingą universiteto vėliavos pakėlimą, dalyvavo eisenoje iš Vinco Kudirkos aikštės Gedimino prospektu į senuosius Vilniaus universiteto rūmus. Studijų metų pradžia iškilmingai pažymėta kiekviename universiteto fakultete, o šventę vainikavo tradicinė „Initium semestri“ ceremonija Vilniaus universiteto Didžiajame kieme. Plačiau skaitykite s psi.


universitas

2

2009 m. rugsėjis

vilnensis

* f f kronika______________________________________________

Italijos užsienio Startuoja Nacionalinė reikalų ministro pažangos premija 2009 paskaita apie NATO Rugsėjo 7 d. VU Mažojoje auloje Italijos užsienio reikalų ministras Franco Frattini perskaitė paskaitą „Nauja NATO strategijos idėja: Italijos vizija“ („NATO’s New Strategic Concept: Italian Vision“).

Rugsėjo 4 d. paskelbta apie šiemetinės Nacio­ nalinės pažangos premi­ jos (NPP), kurios vienas iš steigėjų yra Vilniaus universitetas, startą. Šiemet dalį ankstesnių NPP komiteto

Italijos užsienio reikalų ministras Franco Frattini (centre) skaitė paskaitą. V. Naujiko nuotr. F. Frattini pabrėžė globalaus sau­ gumo Europoje ir pasaulyje svarbą. Jis pažymėjo, kad šiuolaikiniame pasaulyje dabar daugiau nerimo kelia ne tiesioginė karinė agresija, o teroristų išpuoliai, ekonominiai ir kibernetiniai karai. Italijos užsienio reikalų ministras siūlė žiūrėti į NATO ne kaip į uždarą or­ ganizaciją, bet kaip į aljansą, veikiantį globaliame pasaulyje. Dėl šios priežas­

ties labai svarbūs yra šios organizacijos ir kitų, nepriklausančių aljansui šalių, santykiai. F. Frattini ypatingą dėmesį skyrė NATO ir Japonijos, Australijos, Pietų Korėjos sąveikai, santykiams su Europos Sąjunga ir Afrikos Sąjunga. Didelė paskaitos dalis buvo skirta NATO santykiams su Rusija, be kurios dalyvavimo F. Frattini neįsivaizduoja globalaus saugumo Europoje.

„U.V." inform.

dalyvių pakeitė nauji nariai - Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akad. Valdemaras Razumas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos meno ir mokslo prorektorius prof. habil. dr. Juozas An­ tanavičius, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kino ir televizijos katedros vedėja doc. Janina Lapinskaitė,„Swedbanko" atstovas Giedrius Dusevičius, įmonių grupės „Biovela" generalinė direktorė Birutė Kantauskienė. Šiais metais, be trijų tradicinių Nacionalinės pažangos premijų, planuojama įteikti dar vieną - Jau­ nimo pažangos premiją. Ją galės gauti jaunieji mokslininkai, kurie turi mokslo laipsnį ir kurių amžius nevir­ šija 33 metų. Pirmą kartą teikiamos premijos tikslas - atskleisti jaunimo (tyrėjų, mokslininkų ir menininkų) potencialą, vykdant taikomuosius mokslinius tyrimus, kuriant naujas technologijas, ir skatinti jų dalyva­ vimą procesuose, užtikrinančiuose pažangą Lietuvoje.

Nacionalinės pažangos premijos komitetas pradeda darbą. V. Naujiko nuotr. Šiais metais Jaunimo pažangos premiją NPP komitetas skirs jaunie­ siems mokslininkams. Kitais metais šią premiją planuojama skirti jauniesiems menininkams. Pateikti medžiagą Jau­ nimo pažangos premijai 2009 m. reikia

nuo rugsėjo 14 d. iki lapkričio 2 d. Reikalavimus teikiamiems darbams galima rasti Nacionalinės pažangos premijos tinkląlapyje www.npp.lt. Nuo rugsėjo 7 d. iki lapkričio 2 d. NPP komitetas taip pat priima paraiš­ kas trims 35 000 Lt vertės premijoms: Mokslo pažangos, Partnerystės pa­ žangos ir Kultūros pažangos. Nacionalinė pažangos premija viena iškiliausių šalies premijų, tei­

kiama nuo 2006 m. Premijomis sie­ kiama išrinkti ir apdovanoti labiausiai Lietuvos pažangai nusipelniusius žmones ir ugdyti požiūrį į mokslą ir kūrybą kaip į pagarbos ir visuomenės dėmesio vertus objektus. Išskirtinio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio sulaukiantys apdovanojimai šiemet įvyks lapkričio pabaigoje. Ceremoniją matys LNK televizijos žiūrovai. Nacio­ nalinės pažangos premijos steigėjai Vilniaus universitetas, LNK televizija ir Strateginių komunikacijų centras. 2008 m. Nacionalinė pažangos pre­ mija buvo pripažinta valstybinės reikšmės apdovanojimu.

„U. V." ir NPP inform.

Mažinami VU darbuotojų atlyginimai VU pasirašė sutartį su Tauragės Nuo rugsėjo 1 d. Vyriausybės nutarimu mažinamas bazinis mėnesinės algos dydis. Pasak Vilniaus universiteto administracijos reikalų pro­ rektoriaus dr. Alekso Pikturnos, tarnybiniai atly­ ginimai bus sumažinti visiems VU darbuotojams. Pedagoginiam ir moksliniam personalui darbo užmokestis dar labiau mažės nuo spalio 1 d. Viktoras DENISENKO A. Pikturna pažymėjo, kad algų mažinimą lėmė trys neseniai priimti Vyriausybės nutarimai. „Vienas iš nu­ tarimų, kuris aktualus visiems Vilniaus universiteto darbuotojams, yra dėl bazinės mėnesinės algos mažinimo. Nuo rugsėjo 1 d. ji mažėja nuo 128 iki 122 litų, t. y. apie 4,7 proc. Šis dydis visiems bus taikomas jau skaičiuojant rugsėjo mėnesio atlyginimus", - sakė administracijos reikalų prorektorius. Kitas nutarimas buvo priimtas dėl stu­ dijų pagalbinio personalo atlyginimų. „Turiu pažymėti, kad šio personalo tarnybinių atlyginimų koeficientai liko nepakeisti. Jeigu pavyks išsiversti su esamais pinigais, jie nebus keičiami ir universitete",-tikino A. Pikturna. Pasak jo, nutarimas tik įvedė papildomus apribojimus tarnybinių atlyginimų priedams. Pagal šiuos apribojimus tarnybinio atlyginimo priedas, kuris yra mokamas iš valstybės biudžeto lėšų, struktūrinių padalinių vadovams negali viršyti 70 proc. turimo tarnybinio atlyginimo, o visiems kitiems darbuoto­ jams - 90 proc. tarnybinio atlyginimo. A. Pikturnos teigimu, daugiau pro­ blemų iškyla su trečiuoju nutarimu. Šiame nutarime kalbama apie insti­ tucijų vadovus, dėstytojus ir mokslo darbuotojus. „Pagal šį nutarimą tar­ nybinių atlyginimų koeficientai apie 12 proc. mažinami vadovaujantiems darbuotojams - pradedant rektoriu­ mi ir baigiant fakultetų dekanais ir

prodekanais", - pažymėjo A. Pikturna. Pedagoginio mokslinio personalo tarnybinio atlyginimo koeficientas iš esmės nesikeičia, tačiau yra dar dau­ ginamas iš 0,965. „Tai reiškia, kad, be bazinės mėnesinės algos mažinimo 4,7 proc., kuris taikomas visiems VU darbuotojams, moksliniam ir pedago­ giniam personalui alga mažinama dar apie 3,5 proc., t. y. iš viso 8,03 proc. Va­ dovams tarnybinis atlyginimas iš viso sumažės 19 proc." - sakė A. Pikturna. 3,5 proc. atlyginimai bus papildomai sumažinti nuo spalio 1 d., nes pagal Darbo kodeksą apie algos sumažini­ mą kiekvienas darbuotojas turi būti įspėtas prieš mėnesį. Administracijos reikalų prorektorius patikino, kad šiais metais tarnybiniai atlyginimai daugiau mažėti neturėtų, tačiau sunku ką nors prognozuoti, kalbant apie kitus metus.„Numatoma, kad kitų metų asignavimai gali būti sumažinti net per pusę, palyginti su šių metų pradiniu biudžetu", - nuogąstavo A. Pikturna. Pasak jo, įvedus studijų krepšelius ir esant nestabiliai ekono­ minei situacijai, finansinis universiteto planavimas pasidarė labai sudėtingas. „Šių metų politika turėtų būti tokia padengti kiek galima daugiau išlaidų iš gautų krepšelių ir bandyti maksimaliai taupyti lėšas iš specialiosios programos, kad kitų metų pradžia nebūtų per daug skausminga", - sakė A. Pikturna. Pasak prorektoriaus, dėl suprantamų priežas­ čių tikėtis gausių valstybės asignavimų artimiausiu metu netenka.

„Versmės" gimnazija

Vilniaus universiteto Rektoriaus auloje rugsėjo 15 d. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Vilniaus universiteto ir Tauragės „Versmės“ gimnazijos. Tai jau penkioliktoji gim­ nazija, kuriai suteikia­ mas VU partnerės vardas. Tikimasi, kad graži bendradarbia­ vimo pradžia peraugs į glaudesnę partnerystę.

Milda LEVANDRAITYTĖ „Versmės" gimnazijai atstovavo di­ rektorė Albina Senkuvienė, direktorės pavaduotoja ugdymui Dalia Pukelienė ir moksleivių prezidentė Eglė Grundulaitė.Su svečiais išTauragės susitiko VU rektorius akad. Benediktas Juodka, tarptautinių reikalų prorektorius doc. dr. Rimantas Vaitkus, Komunikacijos fakulteto dekanas dr. Andrius Vaišnys, studijų direktorė Jūratė Karaliūnienė. A. Vaišnys ir J. Karaliūnienė ir užmezgė pirmuosius draugiškus ryšius su šios gimnazijos direktore.

Susitikimo metu rektorius vieš­ nioms pristatė VU istoriją ir jo svarbų indėlį į Lietuvos kultūrą ir mokslą. Jis pabrėžė, kad didžiuojasi VU, į kurį kiekvienais metais įstoja per 5 tūkst. pirmakursių. „Versmės" gimnazijos direktorė A. Senkuvienės sakė, kad gimnazijos

Tauragės „Versmės“ gimnazija tapo pekioliktąja gimnazija, kuriai suteiktas VU partnerės statusas. Sutartį pasirašo VU rektorius akad. B. Juodka ir gimnazijos direktorė A. Senkuvienė. V. Naujiko nuotr. absolventai noriai renkasi studijas prestižiniame Vilniaus universitete. „Mūsų moksleiviai gerai ir noriai mokosi, nemaža jų dalis įstoja į VU, rengiame tikrai motyvuotus būsimuosius studentus", - užtikrintai kalbėjo A. Senkuvienė. Nuo 2005 m. VU studijuoja per šimtą studentų, baigusių „Versmės" gimna­ ziją. Dažnas iš jų rinkosi ekonomikos, vadybos ir verslo administravimo, informatikos, teisės ir medicinos studijas. Pasirašyta bendradarbiavimo su­ tartimi bus siekiama aktyviau skleisti universitetines idėjas „Versmės" gim­ nazijos moksleivių gretose, užtikrinti mokytojų, moksleivių irVU bendruo­ menės nuolatinį bendradarbiavimą. VU įsipareigojo gimnazijai nemoka­ mai teikti informaciją ir reklaminę medžiagą apie universitetą, priimti tikslines mokytojų ir moksleivių de­ legacijas, organizuoti susitikimus su moksleiviais ir juos supažindinti su

priėmimo į VU tvarka, pristatyti stu­ dijų programas, rengti VU dėstytojų paskaitas ir teikti metodinę pagalbą gimnazijos mokytojams. Abipusį ben­ dradarbiavimą stiprins ir dalyvavimas oficialiuose gimnazijos renginiuose. Savo ruožtu gimnazija įsipareigoja konsultuotis su universiteto profe­ soriais ir dėstytojais dėl mokymo turinio ir metodų, o apie vykstančius susitikimus su universiteto atstovais informuoti ir į juos kviesti ir kitų regi­ ono mokyklų moksleivius. Nuo šiol VU studentai pedagoginę praktiką galės atlikti „Versmės" gimnazijoje. Patvirtinę sutartį parašais VU rekto­ rius ir gimnazijos direktorė pasikeitė simbolinėmis dovanėlėmis. „Versmės" gimnazija - anksčiau buvusi Martyno Mažvydo vidurinė mokykla, kuri po 2001 m. reorgani­ zacijos padalyta (Tauragės gimnaziją ir Martyno Mažvydo pagrindinę mo­ kyklą. Po vienerių metų gimnazijai suteiktas„Versmės" vardas.


universitas

2009 m. rugsėjis

3

vilnensis

_____________________________________________ aktualijos iii

Situacija KHF: rektoriaus ir dekano komentarai Rugsėjo 24 d. Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas švenčia 45 metų sukaktį, tačiau artėjančios šventės nuotaiką kiek temdo spaudoje pasirodę samprotavimai ir spėlionės apie galimą fakulteto panaikinimą. Šios kalbos verčia nerimauti KHF bendruomenę. „Universitas Vilnensis“ siūlo savo skaitytojams Vilniaus universiteto rektoriaus akad. Benedikto Juodkos ir Kauno humanitarinio fakulteto dekano prof. dr. Sauliaus Gudo komentarus apie šią situaciją.

Vilniaus universite­ to rektorius akad. Benediktas Juodka: Pirmiausia reikia pasakyti apie visų kalbų ištakas. Ne taip seniai buvo paskelbtas ES struktūrinių fondų konkursas dėl mokslo ir studijų ins­ titucijų restruktūrizacijos. Iki spalio 15 d. galima teikti paraiškas ir gauti tam tikrą sumą, jeigu, pavyzdžiui, universitetai nutaria jungtis tarpusa­ vyje arba restruktūrizacija numatoma universiteto viduje. Mes išplatinome šią informaciją kai kuriems dekanams. Apie galimybę dalyvauti tokiame projekte buvo informuoti Chemijos, Gamtos mokslų ir Fizikos fakultetų dekanai, nes ateityje šie fakultetai taps Saulėtekio slėnio dalimi, tad jau dabar galima teikti paraišką ir iš struk­ tūrinių fondų bandyti gauti iki 20 mln. litų restruktūrizacijai. Dekanams buvo pasiūlyta pakalbėti su savo fakultetų bendruomenėmis ir aptarti galimybę parengti atitinkamą projektą. Lygiai tas pats buvo pasakyta Kauno humanitarinio fakulteto de­ kanui prof. dr. Sauliui Gudui. KHF reikia nemažai investicijų į akademinį miestelį. Buvo iškelta idėja, kad viena iš galimybių gauti papildomų pinigų yra steigti Mokymosi visą gyvenimą centrą. Pasakyta, kad galima teikti atitinkamą projektą, jeigu, žinoma, fakulteto bendruomenę tenkina šiam projektui nustatyti reikalavimai. Pakartosiu, tai buvo tik idėja, kurią fakultetui pasiūlyta apmąstyti. Kitaip sakant, viskas priklauso nuo paties fakulteto, nes projektą rengs ne rek­

torius ir ne prorektoriai - projektą galėtų parengti tik fakultetas, jeigu jis mano, kad tai yra tikslinga. Jeigu jie to nenori - niekas jų neprivers. Viskas liks kaip buvo. Galiu tik pakartoti: nei rektoratas, nei Senato komisija, nei Senatas klau­ simo dėl Mokymosi visą gyvenimą centro įkūrimo ar KHF panaikinimo net nėra svarstę. Po to, kai pasigirdo visos šios kal­ bos, aš gavau nemažai elektroninių laiškų iš KHF studentų, kurie nerimau­ ja, kad fakultetas gali būti panaikintas, o studijos perkeltos į Vilnių. Norėčiau visus juos nuraminti. Nė vienos studi­ jų programos, pagal kurią studijuoti įstojo šiemetiniai abiturientai ar pagal kurią jau mokosi vyresnių kursų stu­ dentai, niekas nesiruošia nutraukti. Taip pat neplanuojama perkelti jokių studijų programų iš Kauno į Vilnių, nes niekas nesiruošia uždaryti Kauno

humanitarinio fakulteto, kuris pakan­ kamai stipriai laikosi tarp kitų Kaune esančių aukštųjų mokyklų. Aš pageidaučiau, kad nesijaudintų nei fakulteto darbuotojai, nei ten besimokantys studentai, nei tie, kas planuoja stoti į KHF kitais metais artęsti jame savo studijas. Jie neturėtų kreipti dėmesio į tuos gandus, kurie buvo išpūsti iš idėjos, pateiktos Kauno huma­ nitarinio fakulteto bendruomenei. Kalbant apie išplatintą KHF vi­ suotinio susirinkimo kreipimąsi, aš pavadinčiau šį raštą nekorektišku.Ten kalbama apie projektą, tačiau jokio projekto nėra. Buvo tik idėja, kurią raštu išdėstė Vilniaus universiteto akademinių reikalų prorektorius dr. Juozas Galginaitis. Pakartosiu - tai buvo tik idėja apmąstymui.

Nuvažiavome pas rektorių išsiaiš­ kinti situacijos ir rektorius patikino fakulteto tarybos atstovus, kad fakul­ teto uždaryti nenumatoma, tačiau, suprantama, nerimas tarp darbuotojų ir studentų iš karto nenuslūgo. Mūsų manymu, projekto idėjos tekste tie­ siog buvo pavartota labai nevykusi formuluotė, dėl kurios ir kilo visas triukšmas. Pokalbyje su rektoriumi buvo pasiūlyta fakultetui įvertinti galimo projekto idėją. Fakulteto specialistų darbo grupė labai rimtai išanalizavo dalyvavimo projekte ekonominius, akademinius ir socialinius aspektus, pateikė išvadas, jas apsvarstėme fa­ kulteto tarybos posėdyje ir nutarėme, kad dalyvauti tokiame projekte yra netikslinga.

Kauno humanitarinio fakulteto dekanas prof. dr. Saulius Gudas: Viskas prasidėjo tada, kai akademi­ nę fakulteto bendruomenę pasiekė ankstyvos stadijos projekto idėjos tekstas, kuriame galima buvo įžiūrėti reorganizacijos į Mokymosi visą gy­ venimą centrą, panaikinant fakultetą, grėsmę. Pavyzdžiui, ten buvo rašoma apie perkėlimą šiuo metu vykdomų VU KHF programų į kitus akademi­ nius padalinius. Suprantama, kad mūsų bendruomenė, pirmiausia taryba, susipažinusi su tokia projekto idėja, sunerimo. Fakulteto akademi­ nė bendruomenė pasigedo atviro dialogo ir argumentavimo.

Jau praėjo nemažai laiko nuo pirmųjų šios problemos svarstymų, dabar svarbiausia yra tai, kad rekto­ rius aiškiai išsakė savo poziciją, jog fakultetas išliks, jo niekas nesiruošia naikinti. Mes labai laukėme rektoriaus atvykimo praėjusią savaitę, bet pasi­ keitus darbo grafikui rektorius atvyks į mūsų fakulteto sukakties šventę rugsėjo 24 d. Tiesioginis pokalbis su studentais ir darbuotojais reikalingas,

nes tam tikras nerimas - ypač tarp studentų - vis dar jaučiamas. Manau, jiems bus pravartu išgirsti rektoriaus poziciją iš pirmų lūpų. Kalbant apie ateitį, manau, kad Vilniaus universitetui tikrai naudinga turėti Kaune tokį stiprų padalinį, koks šiandien yra mūsų fakultetas. Studijas čia renkasi ne tik laikinosios sostinės gyventojai, bet ir nemažai abiturientų, gyvenančių į vakarus nuo Kauno. Tai lemia keletas dalykų - jiems čia arčiau atvažiuoti, čia yra pigesnis pragyveni­ mas negu Vilniuje, o siūloma studijų kokybė atitinka Vilniaus universiteto studijų kokybę. Be to, praktiką steigti nutolusius nuo pagrindinio centro universiteto filialus turi nemaža dalis Europos aukštųjų mokyklų. Bendrame europiniame kontekste mes nesame jokia išimtis. Kauno miestas plėtosis, daugės ir norinčiųjų studijuoti VU. KHF per 45 metus iškovojo gana aukštą poziciją tarp visų Vilniaus uni­ versiteto fakultetų pagal mokslinius, akademinius irekonominius rodiklius. Mūsų studijų programos gražiai kon­ kuruoja su kitų aukštųjų mokyklų

programomis, šiemet esame surinkę labai nemažai planuotų studijų krep­ šelių, kai kurios programos net dau­ giau kaip 100 procentų. Be to, visada užsidirbame lėšų ir savarankiškai, nes, kaip ir ankstesniais metais, šiemet pas mus atėjo studentų, kurie studijuoja savo lėšomis. Atviras dialogas, bū­ dingas akademinei bendruomenei, išspręs problemas.

Vilniaus universitetas sėkmingai surinko krepšelius Šiemet startavo naujoji aukštojo mokslo reforma, su kuria pirmiausia teko susidurti šiais metais į šalies universitetus ir kolegijas stojusiems abituri­ entams. Pasak Vilniaus universiteto Studijų direkcijos Priėmimo skyriaus vedėjo doc. dr. Aloyzo Antano Pažėros, dar per anksti pasakyti tikslų įstoju­ siųjų į Vilniaus universitetą skaičių, nes dar ne viskas suskaičiuota iki galo, tačiau jau dabar aišku, kad daugiau negu kitos Lietuvos aukštosios moky­ klos studijų krepšelių surinko būtent VU. Seniausiajam Lietuvos universite­ tui pavyko sėkmingai prisitaikyti prie naujos stojimo sistemos.

studentų negu pernai. Ne visoms

valstybės finansuojamą vietą, ar ne - priklausė nuo jo vietos šioje eilėje, kuri buvo sudaroma pagal brandos atestatų duomenis. Valstybės finan­

egzaminą galėjo pretenduoti į šią

Lietuvos universitetams sekėsi prasčiau.

suojamos vietos nebuvo padalytos, kaip anksčiau, tarp aukštųjų moky­

mažesnis negu 50 proc. nuo galimo

klų - gavę krepšelius studentai patys

rinkti pačius gabiausius ir labiausiai motyvuotus studentus.

Viktoras DENISENKO

Reforma pakoregavo stojimą A. A. Pažėros teigimu, reformą imtasi įgyvendinti dideliais tempais. Švietimo ir mokslo ministerija nustatė

valstybės finansuojamų studentų priėmimo į aukštąsias mokyklas principus. Kiekvienai iš šešių studijų krypčių, pagal kurias šiemet vyko pri­ ėmimas, buvo sudaromos studentų, pretenduojančių gauti finansavimą, eilės. Ar pateks būsimas studentas į

nuspręsdavo, į kurią aukštąją mokyklą juos „nešti". Universitetai ir kolegijos galėjo nurodyti ir papildomas priėmimo

sąlygas. Pavyzdžiui, stojusieji į žur­ nalistiką Vilniaus universitete bū­ tinai turėjo dalyvauti kūrybiniame konkurse ir tik išlaikę šį stojamąjį

specialybę. Be to, iš visų stojusiųjų į

Vilniaus universitetą buvo reikalauja­

ma, kad jų konkursinis balas būtų ne maksimalaus balo. Taip VU siekė at­

Netekome lenkų filologijos

aukštosioms mokykloms tai pavyko padaryti. Geriausiai su šia užduotimi

susitvarkė Vilniaus universitetas.

Neblogai pritraukti studentus su studijų krepšeliais sekėsi Vilniaus Gedimino technikos universitetui ir Kaune esančiam Vytauto Didžiojo universitetui. Pasak A. A. Pažėros,

Mykolo Romerio universitetas su­ rinko nemažai studentų, pasiryžusių mokėti už studijas. Visiems kitiems

Tarp VU studijų programų buvo užfiksuota ir viena netektis. Šiemet nepavyko surinkti studentų, pagei­ daujančių studijuoti lenkų filologiją. Ši studijų programa pastaraisiais

metais nuolat atsidurdavo tarp mažiausiai susidomėjimo susilau­ kiančių studijų programų. Pasak

Šiemet aukštosioms mokykloms

A. A. Pažėros, šiemet į ją geriausiu atveju ateitų ne daugiau kaip keturi valstybės finansuojami studentai - to

buvo leista priimti į valstybės finan­ suojamas vietas 10 proc. daugiau

nepakanka, kad ši studijų programa būtų vykdoma.

Populiariausios studijų programos išlieka tos pačios Tarp populiariausių Vilniaus uni­ versiteto studijų programų absoliučią lyderystę išlaiko dieninės ekonomikos studijos. Stoti į jas norą pareiškė be­ veik 2,2 tūkst. abiturientų, iš jų net 899 nurodė šią studijų programą kaip pir­ mą pageidavimą. Labai populiarūs yra ir politikos mokslai. Aukštas pozicijas jau tradiciškai išlaiko teisė ir vadyba. Medicinos fakultete, kaip ir anksčiau, labai paklausi yra odontologija. Kalbėdamas apie priėmimą, A. A. Pažėra pažymėjo ir vieną ne­ rimą keliančią tendenciją. Pasak jo, buvo atvejų, kai tikrai labai gabūs abiturientai, su aukštais balais, po kurio laiko atsiimdavo dokumentus ir nedalyvaudavo bendrame priėmime į Lietuvos aukštąsias mokyklas. VU Studijų direkcijos Priėmimo skyriaus vedėjas mano, kad šiems abiturien­ tams greičiausiai pavykdavo įstoti į kokią nors užsienio aukštąją mokyklą ir jų daugiau nedomino perspektyva studijuoti Lietuvoje.


universitas

4

2009 m. rugsėjis

vilnensis

ui konferencija_____________________ _____________________ Vilniaus universitetas įrodė esąs pajėgus rengti svarbias europines konferencijas Rugpjūčio pabaigoje Vilniaus universitete vykusioje 31-ojoje metinėje Europos aukštojo mokslo draugijos (EAIR) konferencijoje „Siekiant harmonijos: studentai, visuomenė, akademija“ dalyvavo daugiau nei du šimtai draugijos narių iš viso pasaulio. Aštuoniose konferencijos sekcijose buvo nagrinėjama aukštųjų mokyklų sąveika su valdžia, aukštojo mokslo kokybė, lyderystės ir administravi­ mo principai, studentų ir aukštųjų mokyklų administracijos sąveikos principai, mokslo klausimai, mokslinių tyrimų vadyba, Bolonijos procesas. Buvo diskutuota ir aukštojo mokslo etikos klausimais. formavimo dekadą. Šie klausimai

nėra nauji, pagrindinis jų toks - kaip palaikyti impulsą ir sustiprinti prasidė­ jusią bendrą europinę reformą? Tarp svarbiausių kitos dekados uždavinių užtikrinti, kad reforma neišvargintų universitetų (pasak L. Wilson, svarbu susimąstyti, ar įmanoma vykdyti visus reformos uždavinius vienu metu?). Taip pat būtinai reikia atrasti pusiaus­ vyrą ir ryšį tarp europinio ir nacionali­ nio aukštojo mokslo lygmens.

EAIR - amžinai?

Konferencijos atidarymo iškilmės Šv. Jonų bažnyčioje. Iš kairės: VU tarptautinių reikalų prorektorius doc. dr. Rimantas Vaitkus, Vilniaus mero pavaduotojas Romas Adomavičius, švietimo ir mokslo ministras Gintaras Stepo­ navičius, VU rektorius akad. Benediktas Juodka, EAIR vykdomojo komiteto pirmininkas Bernardas Longdenas ir EAIR prezidentas Kari Hypponenas

Viktoras DENISENKO

Konferenci­ jos atidaryme pamąstymai apie istorijos vingius Konferencijos atidarymas sutapo net su keliomis istorinėmis sukaktimis - tai ir liūdnai pagarsėjusio Molotovo-Ribbentropo pakto, kai du totalitariniai režimai faktiškai padalijo Europąį įtakos zonas, pasirašymo 70-metis;tai ir Baltijos kelio, kai Baltijos šalių gyventojai pade­ monstravo vienybę ir ryžtą atkurti savo valstybių suverenumą, 20-metis. Simbo­ liška ir tai, kad ši tradicinė metinė EAIR konferencija šiemet buvo skirta Vilniaus universiteto 430 metų sukakčiai. Tad nenuostabu, kad Šv. Jonų bažnyčioje

per konferencijos atidarymo iškilmes skambėjo nemažai pamąstymų apie istorijos dėsningumus ir jos vingius. Apie istorinius Europos aukštojo mokslo aspektus kalbėjo žinomi VU mokslininkai. Prof. Marius Povilas Šau-

lauskas (Filosofijos fakultetas) ir prof. Alfredas Bumblauskas (Istorijos fakul­ tetas) pristatė konferencijos dalyviams pranešimą „Trys Academia Europeana žingsniai: Universitas Vilnensis atvejis" (TheThreefold Step of Academia Euro­ peana: a Case of Universitas Vilnensis). Šis pranešimas puikiai tiko bendram

miesto istorijos, tad pe: savo gyvavimo amžius senajai Lietuvos Alma Mater teko ne kartą atsidurti skirtingų kultūrų sankryžoje. M. P. Šaulauskas ir A. Bumblauskas pažymėjo, kad Vilniaus universitetas išgyveno ir skirtingus raidos etapus nuo viduramžių polilogo universiteto iki kraštutinio napoleoninio universiteto sovietmečiu, kai visi aukštosios moky­ klos pajėgumai buvo orientuoti į griež­ tos totalitarinės sistemos palaikymą. Žinoma, Vilniaus universitetą paveikė ir šiuolaikinio ekonomizmo ir globalizmo era. M. P. Šaulausko ir A. Bumblausko

teigimu, šiandien, kai Lietuva švenčia savo vardo tūkstantmetį, atėjo laikas konceptualiai permąstyti Vilniaus uni­ versiteto patirtį ir atrasti joje tai, kas būtų aktualu ne tik universitetui, bet ir visai Europai, kitiems europiniams universi­ tetams, neturintiems panašios istorinės, kultūrinės ir politinės patirties.

Europos laukiantys iššūkiai Vienas iš įdomesnių konferencijoje buvo Europos universitetų asociacijos (EUA) generalinės sekretorės Lesley Wilson pranešimas apie iššūkius, su kuriais susiduria europinė aukštojo

mokslo sistema. Pranešėja pažymėjo, kad šiandien, kai kuriasi globalios žinių visuomenės, aukštojo mokslo srityje vis labiau stiprėja konkurencija. Boloni­ jos procesas, startavęs 1999 m., iškėlė daug naujų iššūkių. Galima priminti, kad pagrindinis Bolonijos proceso tiks­ las buvo iki 2010 m. sujungti iki tol skir­ tingas šalių aukštojo mokslo sistemas į bendrą erdvę, tačiau vargu ar kitąmet jau bus galima kalbėti apie šio proceso pabaigą. Bet kuriuo atveju jau dabar aišku, kad Bolonijos proceso eiga pa­ koregavo kai kuriuos aukštojo mokslo principus - labai svarbiu uždaviniu ir iššūkiu tapo internacionalizacija. Pasak L. Wilson, partnerystė tarp universitetų „tampa kaip niekad svarbi". Tačiau įgyvendinant Bolonijos proceso siekius tenka spręsti ir daug kitų klausimų - pradedant ryšio tarp mokslinių tyrimų ir studijų proble­ ma ir baigiant aukštųjų mokyklų autonomija. Kaip pabrėžė L. Wilson, sprendžiant šiuos uždavinius daug kas priklauso nuo geografinių bei istorinių aspektų ir šalių bei aukštųjų mokyklų, dalyvaujančių šioje tarptau­ tinėje reformoje, tradicijų. Bolonijos procesas iškėlė ir dau­ giau klausimų, kuriuos teks spręsti galvojant apie ateinančią bendros europinės aukštojo mokslo erdvės

Paskutinę konferencijos dieną EAIR prezidentas Kari Hypponenas išTurku universiteto (Suomija) perskaitė daug ką sudominusį pranešimą apie drau­ gijos ateitį. EAIR vadovas pažymėjo, kad šiandien Europoje yra gausybė organizacijų, vienaip ar kitaip susijusių su aukštojo mokslo sistema. Šios orga­ nizacijos vienija gausybę įvairių šalių universitetų. Ypač stiprios ir pastebi­ mos yra įvairios regioninės asociacijos. K. Hypponenas pabrėžė, kad draugija susiduria su svarbiu iššūkiu - nepasi­ mesti tarp šių organizacijų gausos. EAIR kaip nepriklausoma draugija egzistuoja nuo 1989 m. Šiandien ji turi

apie 500 narių iš 50 skirtingų pasaulio šalių - ne tik Europos, bet ir Afrikos, Pietų Amerikos, Azijos ir Australijos. Draugijos tikslas - stiprinti sąveiką tarp mokslininkų ir specialistų, nagri­ nėjančių aukštojo mokslo klausimus. EAIR pristato save kaip profesionalų ir patrauklų partnerį kitoms Europos ir pasaulio organizacijoms, dirbančioms aukštojo mokslo srityje. K. Hypponenas teigė, kad draugijai reikia sustiprinti savo vaidmenį ana­ logiškų organizacijų šeimoje - tam ji turi naudoti visą savo potencialą. Jo manymu, reikėtų bandyti pritraukti daugiau naujų narių iš Rytų Europos regiono, ypač iš tokios didelės šalies kaip Rusija. Draugija taip pat turėtų at­ kreipti dėmesį į tai, kiek ji yra svarbi joje jau esantiems nariams, ir didinti savo patrauklumą. „Klausiu - ar bus EAIR amžinai? Atsakau - su tokiais šauniais nariais, kurie susirinko čia - taip", - opti­ mistiškai nusiteikęs K. Hypponenas.

Tik teigiami atsiliepimai Pasak Vilniaus universiteto tarp­ tautinių reikalų prorektoriaus doc.

dr. Rimanto Vaitkaus, pasibaigus kon­ ferencijai jam teko girdėti tik teigia­ mus atsiliepimus apie jos organizavimo lygį irVilniaus universiteto svetingumą. Tai esąs visų universiteto padalinių ir struktūrų nuopelnas.„Prie manęs buvo priėjęs vienas žmogus ir pasakė, kad dalyvauja panašiuose forumuose jau 15 metų, bet čia, Vilniuje, jis pirmą kartą pamatė tikrai gerai organizuotą konfe­ renciją", - džiaugėsi R. Vaitkus. Jis taip pat paminėjo, kad po apsilankymo pas rektorių akad. B. Juodką EUA generali­ nė sekretorė L. Wilson užsiminė, jog, jos manymu, Vilniaus universitete galima būtų organizuoti ir jos atstovaujamos organizacijos, kuri vienija apie 800 Europos universitetų, forumą. Pasak R. Vaitkaus, konferencija duoda peno pamąstymams apie tai, kaip reikia formuoti universiteto vadybines struktūras, ką galima būtų padaryti geriau. „Ši konferencija buvo naudin­ ga visapusiškai - ir teoriniu požiūriu, ir kaip patirtis organizuojant tokio masto tarptautines konferencijas", mano jis ir priduria, kad galima tikėtis, jog kai kurias idėjas, nuskambėjusias konferencijoje, artimiausiu metu bus bandoma įgyvendinti irVilniaus uni­ versitete. Pirmiausia tai būtų idėjos, su­ sijusios su studijų kokybės užtikrinimo sistemomis, taip pat su mokslo vadyba. Tarptautinių reikalų prorektoriaus manymu, konferencija patvirtino, kad Vilniaus universiteto pasirinktas pla­ tesnės internacionalizacijos kelias yra teisingas. Mintys apie aktyvesnio tarp­ tautinio bendradarbiavimo ir sąveikos tarp skirtingų šalių universitetų svarbą skambėjo daugelyje konferencijoje skaitytų pranešimų. R. Vaitkus pažymėjo, kad jau vien tas faktas, jog EAIR konferencija įvy­ ko Vilniaus universitete, yra svarbus laimėjimas įgyvendinat VU interna­ cionalizacijos strategiją. „Pas mus suvažiavo dalyviai iš viso pasaulio. Dauguma iš jų buvo čia pirmą kartą, o kai kurie anksčiau net nežinojo, kur Lietuva yra. Manau, labai svarbu, kad jie čia atvyko, pasisvečiavo, susidarė įspūdį apie mūsų universitetą.Tai irgi yra konferencijos rezultatas - mes parodėme savo universitetą įvairių šalių žmonėms, ir jie grįžę namo papa­ sakos apie jį kitiems - savo kolegoms ir studentams. Konferencija jau yra istorija, bet ji lieka atmintyje, apie ją kalbama", - konstatavo R. Vaitkus.

Vido Naujiko nuotr.

konferencijos kontekstui. Profesoriai pažymėjo, kad universi­ tetas europinėje tradicijoje (Academia Europeana)yra pirmiausia neekonomi­ nė, profesinė ar politinė, bet vertybinė kategorija. Tai galioja ir Vilniaus uni­ versitetui, kuris skaičiuoja savo istoriją nuo 1579 m. Kai buvo įsteigtas, jis tapo 112-uoju universitetu Europoje. M. P. Šaulauskas ir A. Bumblauskas pabrėžė,

kad tuometinis Vilniaus universitetas Universitas Vilnensis, viena vertus, buvo tipiškas tos epochos universitetas, nė kiek nenusileidęs kitiems tuometiniams universitetams, tačiau turėjo ir savo ypatingą misiją. Tik atsiradęs jis tapo labiausiai į Rytus nutolusiu europinio universitetų tinklo tašku. Be to, Vilniaus universiteto istorija neatsiejama nuo Vilniaus - tradiciškai daugiakultūrio

Rugpjūčio 24 d. VU rektorius akad. Benediktas Juodka susitiko su Europos universitetų asociacijos (EUA) generaline sekretore Lesley Wilson ir trum­ pai aptarė ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai aktualius aukštojo mokslo klausimus

Žinomi VU mokslininkai prof. Marius Povilas Šaulauskas ir prof. Alfredas Bumblauskas pristatė konferencijos dalyviams pranešimą „Trys Academia Europeana žingsniai: Universitas Vilnensis atvejis“ (The Threefold Step of Academia Europeana: a Case of Universitas Vilnensis)


2009 m. rugsėjis

universitas

5

vilnensis

šventėtu

Rugsėjo 1-oji vėl pakvietė į Alma Mater Pradžia 1 psl.

Viktoras DENISENKO Katiniškai meilūs matematikai ir informatikai

Daugiausia dėmesio - pirmakursiams VU Bibliotekos kieme vėl plevėsuoja universiteto vėliava.Tradi­ ciškai ji pakeliama studijų metų pradžioje ir nuleidžiama studijų metų pabaigoje. Kiekvienais metais ją pakelia vieno iš VU fakultetų vadovas. Šiemet ši garbė atiteko Teisės fakulteto dekanui prof.

habil. dr. Vytautui Nekrošiui. Pakėlęs vėliavą, jis kreipėsi į naujus universiteto studentus - šiemet savo studijas VU pradedančius pirmakursius.„Šiandien jūs įgyvendinote svajonę-jūs pirmą kartą

savo gyvenime įrodėte, jog esate patys geriausi ir atėjote į patį geriausią Lietuvos universitetą", - sakė jis. V. Nekrošius pabrėžė, kad pirmakursiams rugsėjo 1-oji turi simbolizuoti naujo gyveni­ mo etapo pradžią. „Nuo šiandien jūs esate visiškai savarankiški žmonės, kurie turi savarankiškai planuoti ateitį. Tad linkiu, kad metai, kuriuos jūs praleisite čia, jums būtų patys geriausi, kad paimtumėte iš universiteto visas žinias, kurias tik galima iš jo paimti", - sakė Teisės fakulteto dekanas. Vilniaus universiteto rektorius akad. Benediktas Juodka taip pat skyrė daug dėmesio pirmakursiams.„Sveikinu jus su naujais studijų metais ir linkiu kuo geriausios kloties. Man ypač malonu sveikinti jus dėl to, kad esate istoriniai pirmakursiai - jūs įsto­ jote į senąjį Vilniaus universitetą, kai jis švenčia savo 430 metų sukaktį", - pažymėjo rektorius. Pakėlus vėliavą VU studentai ir dėstytojai išsiskirstė po savo fakultetus, kur irgi vyko studijų metų pradžios iškilmės.

Garbingas TSPMI direktoriaus R. Vilpišausko pasivažinėjimas

Šiemet VU vėliavą kėlė Teisės fakulteto dekanas prof. Vytautas Nekrošius

B. Juodka: „Studijų ir mokslo kokybė priklauso ir nuo valdžios požiūrio į universitetus“ „Initium semestri" šventė prasidėjo tradicine Vilniaus universi­ teto bendruomenės eisena Gedimino prospektu į centrinius VU rūmus. Linksma ir spalvinga studentų minia akimirksniu užpildė Vilniaus universiteto Didįjį kiemą. Sakydamas šventinę kalbą VU rektorius B. Juodka pažymėjo, kad šiemet į universitetą atėjo apie 4,5 tūkst. pirmakursių.„Jums

Spalvinga ir triukšminga studentų eisena užu indė pagrindinę sostinės gatvę Nešama universiteto vėliava

šie metai buvo ypač sunkūs ir nervingi: valstybiniai egzaminai, kai kurie neaiškumai svarstant ir priėmus naująjį mokslo ir studijų įstatymą, iki šiol problemas kelianti paskolų už mokslą sistema

ir palūkanų dydis. Noriu atsiprašyti jūsų už šią sumaištį, bet pati­ kėkite - tai ne universitetų ar jų vadovų kaltė. Bet kuriuo atveju

šiandien tegul lieka viskas praeityje, jūs įžengėte į Didįjį VU kiemą

kaip nugalėtojai", - sakė B. Juodka. Kreipdamasis į pirmakursius rektorius pabrėžė istorinę VU svarbą ir akademinės bendruome­

nės kartų tęstinumą.„Taigi jūs įstojote į seniausią Rytų Europos universitetą, įsteigtą 1579 metais. Jūs susirinkote į tą patį kiemą, kuriuo prieš 430 metų žengė pirmasis VU rektorius prof. Petras Skarga, stovite prie tos pačios Šv. Jonų bažnyčios, girdėjote tą patį

Studentų emocijos liejosi per kraštus

varpo skambesį iš varpinės. Mieli jaunieji kolegos-jūs kvėpuojate istorijos dvasia. Tegul ši dvasia ir čia sklindanti akademinė aura

Filosofų galvas puošė laurų vainikai

įkvepia jus rimtiems darbams", - linkėjo B. Juodka.

Studentai davė priesaiką

Tačiau net šventės dieną nebuvo nutylima, kad aukštajame moksleyra nemažai problemų, kurias sunkina ir ekonominė šalies padėtis.„Studijų ir mokslo kokybė didele dalimi priklauso ir nuo valdžios požiūrio į universitetus. Teoriškai viskas lyg ir gražu visų partijų dokumentuose ir vyriausybių programose švietimas minimas tarp prioritetų, tačiau realiame gyvenime taip būna ne visada. Visas pasaulis, ne išimtis ir Lietuva, gyvena ekonominio sunkmečio laikotarpiu. Taip norėtųsi, kad tai nebūtų dar vienas pretekstas alinti ir taip nualintą mokslo ir studijų sistemą", - sakė B. Juodka. Savo kalboje rektorius paminėjo ir gaires, pagal kurias turėtų

būti formuojama aukštojo mokslo strategija. „Mieli studentai, ponios ir ponai. Šiandien labai daug kalbama apie žinių visuo­ menę, kuriamą žiniomis grįstą Europą. Nėra abejonės, kad žinios yra pagrindinis tarptautinės konkurencijos variklis. Alternatyvos Lietuvai irgi nėra. Iš čia kyla ir universitetų vaidmuo žinių ekono­ mikos amžiuje. Mes negalime atsilikti nuo gyvenimo, nuo Europos ir pasaulio keliamų reikalavimų. Bolonijos, Lisabonos strategijų nubrėžtos gairės privalo būti gairės ir mums. O tai reiškia: mokslo ir studijų ryšys, mobilumas, konkurencingumas, kūrybingų ir inovatyvių asmenybių ugdymas, studijų kokybė, glaudus bendra­ darbiavimas universiteto viduje, Lietuvoje ir užsienyje, normalus mokslo ir studijų finansavimas, universitetų autonomijos, bet ne be atsakomybės ir atskaitomybės visuomenei, pripažinimas", vardijo pagrindinius principus B. Juodka. Išsamią rektoriaus kalbą skaitykite http://www.vilnensis.vu.lt/ aktualijos/35-aktualijos/965-vu-rektoriaus-akad-benediktojuodkos-kalba-initium-semestri-ceremonijoje

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius taip pat sveikino pirmakursius tapus geriausios Lietuvos aukštosios moky­ klos studentais.„Žinau, kad daugelis buvote kamuojami nežinios,

galbūt net nerimo ir abejonių, bet šiandien jūsų pasirinkimas nulėmė, kad jūs įstojote būtent čia, o kartu pademonstravote, jog norite rinktis ne bet kokias, o kokybiškas studijas", - sakė jis. Ministras pažymėjo, kad Vilniaus universiteto istorinė patirtis, nuolatinės pastangos ir gebėjimas išgirsti besikeičiančio gyve­ nimo lūkesčius lėmė, jog šis universitetas šiandien yra geriausias Lietuvoje. Švietimo ir mokslo ministras linkėjo, kad studentų pastangos padėtų išlaikyti šį aukštą lygį. Specialius žodžius G. Steponavičius skyrė studentams užsienie­ čiams, besimokantiems Vilniaus universitete, atvažiavusiems čia šiais metais pagal tarptautinių mainų programas.„Sveiki atvykę! Tikiuosi, kad studijos viename geriausių Lietuvos universitetų jums bus malonios ir naudingos", - kreipėsi ministras angliškai. VU Studentų atstovybės prezidentė Monika Sičiūnaitė drąsino visus VU studentus ryžtingai žengti naują žingsnį gyvenimo keliu. „Būkite drąsūs, niekada nebijokite klausti, būkite savarankiški ir smalsūs, niekada nenustokite domėtis. Tai jūsų gyvenimas, tad linkiu atrasti jame tai, ko iš tikrųjų norite. Veikite ir kurkite savo ateitį", - ragino ji. Vadovaujant M. Sičiūnaitei visi Didžiajame VU kieme buvę studentai prisiekė„siekti mokslo šviesos, visas Vilniaus universitete įgytas žinias skirti savo kraštui, mylėti ir gerbti savo profesorius, dėstytojus bei visus universiteto žmones". Priesaiką tradiciškai rektorius patvirtino savo antspaudu. Po trumpos VU dainų ir šokių ansamblio koncertinės programos buvo paskelbta naujųjų studijų metų pradžia. V. Naujiko nuotr.

Teisininkai neįsivaizduojami be Temidės

Koncertuoja VU dainų ir šokių ansamblis


universitas

6

2009 m. rugsėjis

vilnensis

fff_____________________________________________________________________

J. Greimo archyvas papildytas asmeninio susirašinėjimo laiškais

Prisimintas ir pagerbtas Jurgis Tornau

Nijolė ŠULGIENĖ, VU bibliotekos Rankraščių skyriaus vedėja Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomas žymaus lietuvių semioti­ ko ir mitologijos tyrinėtojo Algirdo Juliaus Greimo archyvas papildytas naujais dokumentais. Skulptorė ir keramikė Aleksandra Kašubienė, gyvenanti Naujojoje Meksikoje, per­ davė A. J. Greimo ir A. Kašubienės 1988-1992 m. susirašinėjimą. A. Kašubienė su A. J. Greimu, mokyto­ jaujančiu Šiaulių mergaičių gimnazijoje, susipažino 1941 m., kai jam buvo 24-eri, o jai -18 metų. 1944 m. frontui artėjant draugai pasuko skirtingais keliais A. J. Greimas emigravo į Prancūziją, o A. Kašubienė liko Kaune. Bendravimą juodu atnaujino 1988-aisiais, jis tęsėsi iki žymiojo semiotiko mirties. Laiškai rašyti lietuvių kalba, ranka, ant įvairių dydžių ir spalvų popieriaus lapų ir lapelių. 2008 m. „Baltų lankų" leidykla išleido knygą „Algirdo Juliaus Greimo ir Aleksandros Kašubienės laiškai 1988-1992", kurioje sudėti VU bibliotekai perduoti originalūs laiškai. VU bibliotekoje saugoma A. J. Grei­ mo archyvo „lietuviškoji dalis", kurią 1992 m. perdavė jo žmona Teresa Kean. A. Kašubienės dovanoti laiškai papildys A. J. Greimo archyvą. Tai ne pirmasis archyvo papildymas. Praėjusiais metais poetė Ramutė

Pačiame vasaros viduryje Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje buvo atidaryta paro da teisininko, literatūros tyrinėtojo ir ilgamečio bibliotekos direktoriaus Jurgio Tornau (19192005) 90-mečiui pažymėti.

fa/ Jurgis Tornau ir Birutė Butkevičienė su bibliotekos bičiuliais Gvidu ir Birute Michelini 2001 m.

A. J. Greimo laiško pavyzdys Skučaitė perdavė VU bibliotekai 1978, 1988-1991 m. A. J. Greimo laiškus prof. Vytautui Abraičiui. „A. Kašubienės dovaną vertinu kaip ypatingą. Labai džiaugiuosi, kad galėsime papildyti A. J. Greimo archyvą tokia įdomia korespondencija. Šiuos

Sieninė tapyba netikėtose erdvėse Didžiajame kieme šią vasarą įrengtuose tualetuose atidengti du buvusio patalpų dekoro fragmentai.

laiškus vertinu kaip kultūros paveldo kolekcijų papildymą, kaip norą prisi­ dėti prie Lietuvos istorijos išsaugojimo. Nuoširdžiai dėkojame A. Kašubienei už apsisprendimą dovanoti laiškus VU bibliotekai", - sakė VU bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė.

Už paauko­ tus pinigusknyga apie garsų menininką

Nijolė BULOTAITĖ Juos restauravo Sauliaus Juršėno individuali įmonė „Senoji freska".

Restauratorius teigė, kad du atidengti sieninės tapybos fragmentai nėra pa­ našūs į kitus universitete rastos puošy­ bos fragmentus. Jie primityvoki. Keista irtai, kad daugiau fragmentų šioje pa­ talpoje neišliko. Galbūt patalpos buvo pertvarkomos ir dekoras nudaužytas, o gal nukentėjo per gaisrą, nes restau­ ruojant rasta degėsių. Vienas piešinys visas restauruotas, kito zonduoti ir atidengti prasčiau išlikę fragmentai, palikta daugiau autentikos. Kaip tik šis sieninės tapybos fragmentas vėlyvesnis, manoma, XVIII a. pabaigos arba XIX a. pradžios. O kitas restauruotas piešinys ankstyvesnis, gal net XVIII a. pirmosios pusės. Restauratoriams šioje patalpoje ieškant sieninės tapybos fragmentų teko nuimti 9-10 skirtingų dažų sluoksnių. Architektas restauratorius Virgilijus Spudas papasakojo, kad įrengiant patalpas rastos įvairiais statybos lai­ kotarpiais užmūrytos langų ir durų angos. Viena renesansinė durų anga iš raudonų plytų atidengta patalpos

Dekoro fragmentas papuošė naujas patalpas. V. Naujiko nuotr. viduje. Matyti, kad čia daug kartų buvo perstatinėjama, kertamos nau­ jos durys ir langai. Matyt, restauratorių ir Vilniaus

universiteto gerbėjų bei svečių laukia dar daug netikėtumų, nes pla­ nuojama atidengti daugiau Vilniaus akademijos ir kolegijos fundatorių portretų ir buvusios sieninės tapybos fragmentų Didžiojo kiemo šiaurinia­ me korpuse. Ši sieninė tapyba buvo

Nacionalinės bibliotekų savaitės proga Vilniaus universiteto biblioteka

nemokamai išdalijo apie 1600 besi­ dubliuojančių leidinių iš atsarginio

ir mainų fondo. Tiesa, paėmusiųjų

knygas buvo prašoma laisva valia paaukoti bibliotekai.

Už paaukotas lėšas nupirkta Mar­

užtepta dažais panaikinus jėzuitų or-

tino Harrisono knyga „Francis Bacon

diną.Trys fundatorių figūros atideng­ tos švenčiant Vilniaus universiteto 400 metų sukaktį, o likusias šiaurinio korpuso piliastruose planuojama atidengti netrukus.

incunabula". Knygą „Francis Bacon incunabula"

galima rasti VU bibliotekos Humanistikos informacijos centre.

VUB inform.

Nijolė SULGIENE, VU bibliotekos Rankraščių skyriaus vedėja Turiningoje ir prasmingoje J.Tornau biografijoje išskirtini keturi darbo ir veiklos etapai - laikraščio „Tiesa" atsakingasis sekretorius (1947-1952), Valstybinės grožinės literatūros leidyk­ los vedėjas ir vyriausiasis redaktorius (1952-1963), žurnalo „Mokslas ir gyvenimas" atsakingasis sekretorius (1962-1968) ir Vilniaus universiteto bibliotekos direktorius (1968-1985). Į parodos atidarymą susirinko daug gar­ baus amžiaus žmonių, bendradarbių iš visų J. Tornau darbaviečių, kolegų, bendraminčių, pažįstamų ir kaimynų. Visus sužavėjo išsamus ir nuoširdus J. Tornau nuo vaikystės pažinojusios klasės draugės Vaclovos Martinėnienės pasakojimas. Artimas J. Tornau šeimos draugas R. Skeivys, dailinin­ kas prof. L. Katinas, literatūrologas dr. J. Mališauskas, V. Korkutis ir kiti kalbėjo apie J.Tornau siekius, charak­ terio tvirtumą, aštroką būdą, sėkmes ir nesėkmes, apie sekmadieninius šeimos pėsčiųjų žygius po Vilniaus apylinkes, veiklą teniso klube Vilniuje, fotografijos pomėgį. Apie geranorišką pagalbą žmonėms. Pasirodo, kad daugelis netgi senų, ilgą laiką kartu dirbusių jo bendradarbių direktorių pažinojome labai vienpusiškai, tik iš darbo bibliotekoje. O bibliote­ koje J. Tornau dirbo 17 metų. Būtent šis laikotarpis plačiausiai ir buvo atspindėtas jubiliejinėje parodoje. J. Tornau darbo bibliotekoje metais buvo pakeista bibliotekos struktūra, išplėstas mokslinės ir užsieninės litera­ tūros, meno albumų ir rankraščių kom­ plektavimas, pertvarkytas bibliotekos katalogas, organizuotas generalinio katalogo sudarymas. Buvo tobulinami knygų tvarkymo metodai ir procesai, skyrių darbo kryptys. Daug dėmesio jis skyrė bibliotekos darbuotojų kva­ lifikacijai, tiriamajam ir leidybiniam darbui, tarptautiniams knygų mai­ nams. Direktorius nuoširdžiai rūpinosi kultūros paveldo išsaugojimu: jo dėka, kad būtų likviduota gaisrų padaryta žala, kad bibliotekos rečiausios knygos, rankraščiai ir unikalūs kartografijos rinkiniai būtų tinkamai saugomi ir laiku restauruojami, bibliotekoje buvo

įkurtas Restauravimo skyrius. 1969 m. jo iniciatyva, pratęsiant bibliotekos tradiciją kaupti ir saugoti grafikos darbus, graviūras, ekslibrisus, piešinius ir eskizus, leidinius apie knygos meną, buvo įsteigtas Grafikos kabinetas. Dideli J. Tornau nuopelnai tinkamai pasiruošiant sutikti VU bibliotekos 400 metų jubiliejų, plačiai po pasaulį išgarsinusį senosios bibliotekos vardą, organizuojant bibliotekos priestato statybą ir įrengimą (1970) bei senųjų universiteto pastatų rekonstrukciją ir pritaikymą bibliotekos knygų saugy­ kloms. J. Tornau paskelbė straipsnių literatūros, kultūros istorijos, bibliote­ kų darbo klausimais. Išėjus į užtarnautą poilsį, atsiradus daugiau laiko kūrybai ir ne tarnybinių raštų rašymui, vienas po kito A.Telšio slapyvardžiu pasirodė istoriniai nuo­ tykių romanai „Žveng žirgelis" (I-II d., 1985,1986),„Tarška barška pentinėliai" (1990). Ir toliau J. Tornau nepamiršo bi­ bliotekos - užeidavo, aplankydavo restauratorius, Grafikos kabinetą, do­ mėdavosi rankraštyno problemomis, pabrėždavo, kad reikia rūpintis univer­ siteto mokslininkų archyvais - kaupti ir saugoti, kad jie išliktų ir būtų prieinami būsimų kartų mokslininkams. Didelį J.Tornau ir jo šeimos archyvą dukra Rasa perdavė Vilniaus universi­ teto bibliotekai. Rankraščių skyriuje bus sudarytas J. Tornau asmeninis fondas, kuriame, be asmeninių doku­ mentų, yra tikrai įdomių dokumentų Lietuvos kultūros tyrinėjimams. Per­ duotame archyve daug nuotraukų: keliaudamas po Lietuvą, J. Tornau fotografavo Lietuvos peizažus, Žemai­ tijos ir Aukštaitijos miestelius, kaimus, ežerus, upelius, mažąją architektūrą, lankėsi Mažojoje Lietuvoje ir Oskaro Milašiaus gimtoje Čerėjoje... Fotoa­ paratas buvo nuolatinis jo palydovas laisvomis valandomis klajojant po Vilnių. Fotografijose, J.Tornau žodžiais tariant, atsispindi tikrasis nepraustas ir nešukuotas Vilnius, žmonės, įvykiai, kasdieniai miesto vaizdai. J. Tornau archyvas ir didelis jo su­ kauptų grafikos darbų rinkinys biblio­ tekoje - tarsi simbolinis visų gerbiamo direktoriaus sugrįžimas į biblioteką, o ši paroda - jo išugdytų bendradarbių pagarbos ženklas, nusipelniusio biblio­ tekai ir Lietuvai žmogaus pristatymas visuomenei.


universitas

2009 m. rugsėjis

7

vilnensis

_______ in memoriamiit Aliis inserviendo consumor Netekome įžymaus filosofo Profesoriaus Romano Plečkaičio 2009 m. rugpjūčio 17 d. nustojo plakusi ilgamečio Vilniaus universiteto Profesoriaus, žinomo mokslininko, palikusio didelį indėlį filosofijos istorijoje, Romano Pleč­ kaičio širdis. Netekome didžiausio filosofijos istorijos milžino - stiebiantis ant jo pečių buvo, yra ir bus renčiami filosofijos istorijos studijų skliautai. Vilniaus universitete Profesorius išdirbo 46 metus. Ir savo darbais, ir savo bu­ vimu jis nuolat liudijo klasikinio akademizmo, mąstymo griežtumo ir mokslinio sąžiningumo standartų svarbą. Svarbiausi mokslininko darbai nuveikti Lietuvos ir visuotinės viduramžių filosofijos istorijos, scholastinės bei moderniosios logikos ir tolerancijos teorijos srityse. O fundamentaliausioji studija, kurią Profesorius rengė beveik visą mokslinį gyvenimą, buvo skirta Lietuvos filosofijos istorijai. Beveik visą mokslinį gyvenimą R. Plečkaitis skyrė Lietuvos filosofijos istorijai. Į lietuvių kalbą išvertė vi­ sas tris žinomas filosofo Imanuelio Kanto ir kitų filosofijos bei pasaulinės literatūros klasikų knygas. R. Plečkaičio mokslinė veikla ne kartą įvertinta aukščiausiais apdovanojimais. Profesorius buvo prestižinių mokslo organizacijų ir mokslinių žurnalų redaktorių kolegijų narys, paskelbė per 300 įvairių akademinių publikacijų, parengė 27 filosofijos mokslo daktarus.

Pagrindinės Profesoriaus Romano Plečkaičio gyvenimo ir mokslinės veiklos datos: Gimė 1933 m. rugpjūčio 11 d. 1956 m. baigė Vilniaus pedagoginio instituto logikos ir psichologijos specialybę. 1956-1963 m. Vilniaus pedagoginiame institute dėstė logiką. 1963 m. apgynė filosofijos daktaro disertaciją„Scholastinė logika ir jos žlugimas Lietuvoje". 1963-1971 m. Vilniaus universiteto docentas. 1968 m. apgynė habilituoto daktaro disertaciją„Filosofija Lietuvos mokyklose XVI—XVIII amžiais". Nuo 1971 m. iki mirties Vilniaus universiteto profesorius. 1977 m. apdovanotas Lietuvos TSR Valstybine premija užveikalą„Feodalizmo laikotarpio filosofija Lietuvoje" (1975). 1979 m. suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio mokslo veikėjo garbės vardas. 1991-1996 m. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Filosofijos istorijos ir logikos katedros vedėjas. 1969-2002 m. dirbo Lietuvos filosofijos ir sociologijos institute, 2002-2003 m. Lietuvos kultūros, filoso­ fijos ir meno institute, 1990-2003 m. buvo šių institutų Lietuvos filosofijos istorijos skyriaus vadovas. 1990- 2002 m. Lietuvos filosofijos ir sociologijos instituto tarybos pirmininkas. 1991- 2002 m. Vytauto Didžiojo universiteto profesorius. 1991-1995,1996-2000, 2001-2005 m. Lietuvos mokslų akademijos Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus narys ekspertas, nuo 2006 m. narys korespondentas. 1993-1999,2003-2008 m. Lietuvos mokslo tarybos narys. 1995 m. Lenkijos menų ir mokslų akademijos užsienio narys. 2006 m. apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. 2009 m. išrinktas Aukštosios Krokuvos Ignatianum jėzuitų mokyklos garbės profesoriumi. Filosofijos fakulteto inform.

Sportininko, mokslininko, pedagogo ir kolegos Česlovo Kandratavičiaus netektis 1950-12-24-2009-09-09 Rugsėjo 9 d. vidurdienį nustojo plakusi daugkartinio Lietuvos slidinėjimo čempiono, Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centro docento, biomedicinos mokslų daktaro Česlovo Kandratavičiaus širdis. Č. Kandratavičius gimė 1950 m. gruodžio 24 d. Ignali­ nos rajono Deksnės kaime. Slidinėti pradėjo paskatintas mokyklos kūno kultūros mokytojos. 1968 m. Lietuvos jaunimo čempionate Česlovas net trijose slidinėjimo distancijose iškovojo čempiono medalius. Po tokios sėkmės talentingas jaunuolis buvo pakviestas į Lietuvos suaugusiųjų rinktinę. Pertą laikotarpį jis pasiekė puikių laimėjimų: ne kartą tapo Lietuvos čempionu ir atstovavo Lietuvai įvairaus rango varžybose. 1973 m. Č. Kandratavičius baigė tuometinį Vilniaus pedagoginį institutą ir įgijo istorijos bei kūno kultūros mokytojo specialybę. Istoriku netapo - pasirinko spor­ tinę pedagoginę veiklą. Baigęs institutą, buvo pašauktas į privalomąją sovie­ tinę tarnybą, treniravo klubo sportininkus. Po karinės tarnybos dirbo tuometinio Vilniaus Spalio rajono sporto komiteto pirmininku. 1980 m. pakviestas į Lietuvos sporto komitetą - eiti Taikomųjų ir žiemos sporto šakų skyriaus viršininko pareigas. Česlovo dėka buvo parengta žiemos sporto šakų ugdymo Lietuvoje programa. Šios programos poveikis buvo itin žymus: suaktyvėjo kalnų slidinė­ jimo veikla, buvo atgaivintos studentų žiemos spartakiados, respublikinės moksleivių slidinėjimo varžybos, racionaliai sprendžiamos Ignalinos sporto bazės problemos. Nuo 1986 m. iki pat mirties Česlovas dirbo Vilniaus universitete, Kūno kultūros katedroje, vėliau tapusioje Sveikatos ir sporto centru - lektoriumi, docentu. Pasižymėdamas nepaprastu darbštumu, jis atliko mokslinius tyrimus, parašė mokslinį darbą „Žmogaus elektrostimuliacinės elektroneuromiografijos rodiklių kitimas veikiant fiziniam krūviui", jį sėkmingai apgynęs 1992 m. Vilniaus universitete tapo biomedicinos mokslų daktaru. Dirbdamas Sveikatos ir sporto centro docentu, Č. Kandratavičius kelerius metus vadovavo sportinio darbo organizacijai centre, studentams dėstė kūno kultūrą ir įvadą į sveiką gyvenseną, asmens sveikatos ugdymą, orientavimosi sportą, slidinėjimą, kuravo Ekonomikos fakulteto sportą, fechtavimo, kulkinio šaudymo sporto šakas, treniravo orientavimosi, slidinėjimo sporto mėgėjus, aktyviai prisidėjo prie Rektoriaus taurės varžybų rengimo, teisėjavimo, daugelį metų energingai reiškėsi tarybos veikloje - buvo nuolatinis jos narys. Už aktyvią ir produktyvią pedagoginę, mokslinę, sportinę veiklą Č. Kondratavičius ne kartą įvairių organizacijų (LTOK, Studentų asociacijos, Lietuvos sporto komiteto) vadovų buvo apdovanotas garbės, pagyrimo raštais, diplomais ir KKSD 1-ojo laipsnio medaliu „Už aukštus sportinius pasiekimus". Č. Kandratavičius su žmona Vida užaugino dukrą ir sūnų. Visada energingą, pilną minčių, planų ir idėjų, skubantį nuoširdžiai patarti, padėti savo jauniesiems bičiuliams studentams bei bendra­ darbiams kolegoms - tokį mes visada prisiminsime docentą dr. Česlovą Kandratavičių. VU Sveikatos ir sporto centro kolektyvas

Medicinos istoriką dr. Aurimą Andriušį prisimenant

Stasys Uosis 1927-07-31-2009-05-12 Per patį gamtos atgimimą netekome ilgamečio kolegos, atsidavusio pinigų mokslui. Finansų

katedros profesoriaus Stasio Uosio. S. Uosis 1946-1949 m. mokėsi Vilniaus prekybos technikume, 1949-1954 m. Vilniaus uni­

versitete studijavo finansų ir bankininkystės mokslus, paskui kėlė kvalifikaciją aspirantūroje, dirbo finansininku įvairiose įstaigose. Subręsti kaip makroekonomikos specialistui labai padėjo

atsakingos pareigos Lietuvos TSR plano komisijoje 1958-1966 m.

Ryškiausius pėdsakus S. Uosis paliko kaip mokslininkas, pedagogas, nepriklausomos Lie­

tuvos bankų ir pinigų sistemos kūrimo ideologas, visuomenininkas. 1965-1993 m. jis dėstė VU finansų ir bankininkystės specialybės studentams pinigų ir

bankininkystės kursus. Jo paskaitos buvo kupinos poleminės aistros ir nuoširdaus troškimo

paskatinti jaunuolius kritiškai mąstyti. Taip pat iš protinio tingulio, dogmų liūno žadino ir

kėlė kolegas. Dar studijų laikais išryškėjo S. Uosio gabumai moksliniam darbui. Pirmąja ir vienintele jo

„meile" tapo pinigų teorinės paslaptys (metodologija).Tam aukojo visą laisvą laiką, net atosto­ gas. Pamėgtąja tema 1966 m. apgynė ekonomikos mokslų kandidato, 1983 m.-ekonomikos

mokslų daktaro disertacijas. Pastarosios metodologinį gilumą ir novatoriškumą labai aukštai vertino žymiausi SSRS pinigų teorijos autoritetai. Apskritai buvo produktyvus mokslininkas (apie 300 publikacijų).

Su atsidavimu dalyvavo Atgimimo procesuose: buvo išrinktas į LPS Seimą, LPS Vilniaus m. tarybą, dirbo Ekonominės reformos komisijos prie LTSR MT, savarankiškos pinigų ir bankų

sistemos kūrimo grupės nariu. Generavo svarbias Lietuvos valstybingumui idėjas - savų pinigų, Lietuvos komunistų atsiskyrimo nuo TSKP ir kt. 1990-1992 m. dirbo Lietuvos banko

valdybos nariu, daug prisidėjo prie bankų ir pinigų politikos formavimo.

1993 m. S. Uosio moksliniai darbai buvo įvertinti Lietuvos banko paskirta prof. Vlado Jurgučio premija. 2000 m. apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu.

Profesorius išliks atmintyje kaip kuklus žmogus, kaip pareigingumo, principingumo, darbš­

tumo etalonas ir didis mokslininkas. «

Ekonomikos fakulteto Finansų katedra

Rugpjūčio 17 d. eidamas 55-uosius metus staiga mirė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, me­ dicinos istorikas daktaras Aurimas Andriušis. A. Andriušis gimė 1955 m. vasario 2 d. tarnautojų šeimoje Kaune. 1972-1978 m. studijavo Vilniaus universiteto Medicinos fakultete higieną, sanitariją ir epidemiologiją. Sėkmingai baigęs studijas, 1978 m. pradėjo dirbti Gydytojų tobulinimosi fakulteto dekanate vyr. metodininku ir Medicinos fakulteto Higienos kate­ droje dėstytoju valandininku - vedė socialinės higienos praktikos darbus. 1981 m. paskirtas Medicinos fakulteto Internatūros vedėju, nuo 1997 m. - mokslo darbuotojas, gilinosi į medicinos istorijos klausimus. Dr. A. Andriušis su Medicinos fakulteto medicinos istorikais subrandino mintį fakultete sukurti savarankišką medicinos istorijos padalinį, ir 1998 m. didžiulėmis jo pastangomis įsteigtas Medicinos istorijos ir informacijos centras su Medicinos istorijos muziejumi. Centrui dr. A. Andriušis vadovavo iki 2002 m. Nuo tų metų centras tapo Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto Medicinos istorijos ir etikos skyriumi. Vadovaujant dr. A. Andriušiui čia buvo vykdoma medicinos istorijos didaktinė, mokslinė, metodinė ir muziejinė veikla. Jo iniciatyva buvo pradėtas leisti „ViIniaus medicinos istorijos almanachas". Dr. A. Andriušio moksliniai tyrimai apima XVIII—XX a. Lietuvos irVilniaus miesto medicinos istoriją. Iš viso jis paskelbė per 200 mokslinių ir mokslo informacinių (enciklopedinių) publikacijų, per 100 populiarių straipsnių, kitų darbų. 2008 m. apgynė daktaro disertaciją „Municipalinės medicinos raida Vilniuje 1876-1915 metais". Dr. A. Andriušis medicinos istorijos mokslinius pranešimus skaitė keliasdešimtyje konferencijų, seminarų, simpoziumų, buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, Tarptautinės medicinos istorikų draugijos, Baltarusijos, Vroclavo, Gardino medicinos istorikų draugijų narys, Tarptautinės medicinos istorikų konfederacijos prezidiumo narys, tarptautinio medicinos istorikų žurnalo „Asklepios" redakcinės kolegijos narys. Dr. A. Andriušis buvo plačios erudicijos, draugiškas, visada nesavanaudiškai dalijosi savo giliomis profesinėmis žiniomis su visais, kurie į jį kreipdavosi. Toks jis ir liks jį pažinojusiųjų atmintyje.

VU Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto direktorius prof. dr. (HP) Rimantas Stukas, Medicinos istorijos ir etikos skyriaus doc. dr. Vitalija Miežutavičiūtė


universitas

8

2009 m. rugsėjis

vilnensis

f f k istorija_______________________________________________

Konstantino Sirvydo kiemas

430

......................................... ■ ■ „U. V.“ tęsia straipsnių ciklą apie Vilniaus universiteto kiemelius. Pristatome Konstantino Sirvydo kiemą.

K. Sirvydo kiemas dabar. V. Naujiko nuotr.

Buvęs VU rektorius J. Kubilius ir Filologijos fakulteto dekanas J. Balkevi­ čius prie ką tik pasodinto ąžuoliuko K. Sirvydo kieme. V. Naujiko nuotr.

Nijolė BULOTAITĖ Apie šį kiemą rašyta nedaug. Gal todėl, kad ne visi jo pastatai pri­ klauso universitetui. Iš pietų kiemo erdvę uždaro šiaurinis Šv. Jonų

Ilgos ir painios Daukanto kiemo ąžuoliuko istorijos tęsinys - Sirvydo kieme

bažnyčios sparnas, o iš šiaurės jis ribojasi su privačia valda, kuri atitverta metaline tvorele. Šį kiemą iš vakarų bei šiaurės vakarų supantys pastatai akademijos laikais turėjo ūkinę paskirtį, XIX a. pradžioje buvo perstatyti. Vėliau dalis patalpų priklausė klebonijai, o po universiteto 400 metų jubi­ liejaus čia įsikūrė Lituanistikos centras, kurį laiką buvo universiteto fotolaboratorija. Šiaurinėje pusėje už tvoros esantis pastatas, kuriame dabar keletas

Sirvydo kiemo gale auga trys ąžuolai, kuriuos prisiminėme, sulaukę kelių universiteto senbuvių pastabų po straipsnio apie ąžuoliuko sodinimą Daukanto kieme. Laikraščio „Universitas Vilnen­ sis“ birželio numeryje perskaitęs apie tai, kaip buvo sodinamas ąžuoliukas Daukanto kieme, ilga­ metis Vilniaus universiteto centrinių rūmų adminis­ tratorius Stasys Gaidys papasakojo truputį kitokią istoriją apie pirmąjį ten pasodintą ąžuoliuką.

butų, daug kartų keitė savininkus. Įdomus faktas, kad XIX a. pradžioje šis pastatas priklausė universiteto profesoriui chirurgui Jokūbui Briotė, atvykusiam iš Paryžiaus, įkūrusiam Anatomijos muziejų. Šiame name kurį laiką gyveno universiteto profesorius biologas ir zoologas Stanis­ lovas Bonifacas Jundzilas. Dabar kiemas atrodo kiek primirštas ir apleistas, lankomas tik rūkorių ir pavienių čia užklystančių turistų, kurie užsuka į suvenyrų parduotuvę. Senokai neliestas restauratorių ir statybininkų, jis ku­ pinas romantiškos senojo Vilniaus dvasios. Matyt, pamirštas baltas angeliukas čia jau baigia susilieti su kiek pažaliavusia, bet žavia senamiesčio architektūra ir gamta. O ant rytinio bažnyčios fasado jam draugiją palaiko dar du seniai į miesto istoriją įaugę angelai, apie ku­ riuos pasakoja viena Vilniaus legenda. Pasakojama, kad angelams atsibodo sėdėti vienoje vietoje. Paprašę Dievo atleisti juos nuo šios pareigos, jie gavo užduotį rasti laimingiausią ir nelaimingiausią miestietį. Na, laimingiausias, aišku, turėjo būti valdovas, o štai nelaimingiausio ieškojo ilgai, nusi­ varė nuo kojų ir pagaliau rado gatvėje miegantį bėdžių. Kai apsidžiaugę jį pristatė Dievui, pabudęs vargeta labai pasipiktino buvęs sutrukdytas. Jis išvadino angelus neiš­ manėliais ir pareiškė esąs laimingiau­ sias žmogus, nes neturįs nei turto, nei šeimos, todėl gyvenąs taip, kaip norįs, ei­ nąs savo keliu laisvas kaip vėjas. Nusi­ minę angelai liko rymoti ant bažnyčios stogo.

Tai kaip ten buvo iš tikrųjų? Kuris ąžuoliukas prigijo ir kada?

Buvęs VU rektorius akad. J. Kubilius sodina ąžuoliuką. V. Naujiko nuotr.

Pirmąjį ąžuoliuką atvežė kažkur iš Vilniaus apylinkių. Jis buvo mažytis, maždaug pusantro metro aukščio, plonytis. Tas ąžuoliukas metus laiko tepabuvo, ir 1980-aisiais kažkas nu­ laužė jo viršūnę. Aplinkui tą ąžuoliuką buvo medinė tvorelė. Kai kažkas jį nulaužė, liko apie metro ūgio medelis.

Filologijos fakulteto dekanas Jonas Balkevičius tada užsiprašė universite­

medžiai neprigijo. Laistėme juos, pri­ žiūrėjome, bet prigijo gal tik iš trečio karto. O dabar jie puikiai auga. Kadangi šitas kiemas ne visas uni­ versiteto, per tvorą lipdavo į teritoriją ir svetimi, vedžiodavo šunis, tai ir ąžuolai džiūvo. Dabar atsitverėme aukštesne metaline tvora, kuri vaizdo negadina, bet apsaugo.

Kalbino Nijolė BULOTAITĖ

to mašinos kitam medeliui atsivežti. Universitetas kaip tik buvo gavęs nau­ ją didelį ZIL sunkvežimį. Nuvažiavo į Žemaitiją, į gimtąjį Daukanto Klevų kaimą. Ten susirado didelį ąžuolą ir jį atsivežė. Naujasis ąžuolas buvo gal

kokių trijų metrų aukščio, didžiulis. Jis puikiai prigijo ir auga iki šiol. Nulaužtojo buvo labai geros šaknys, tad nutarta jį persodinti Sirvydo kie­ melyje. Nunešėme ir persodinome tą ąžuolą kiemelio gale. Buvo gaila gražų medį išmesti ir tikėjomės, kad prigis. O jis ir prigijo naujoje vietoje.

Rytinį Šv. Jonų bažnyčios fasadą puošia du angelai. M. Rimšelio nuotr.

Bet ten kieme auga dar du ąžuo­ lai. Iš kur jie, kada pasodinti? Šalia to persodinto ąžuolo - dvie­ jų universiteto rektorių pasodinti ąžuolai: Jono Kubiliaus ir Rolando Pavilionio. Aš taip pat dalyvavau juos sodinant, bet tada labai nesisekė, teko kelis kartus sodinti, nes pirmieji

S. Gaidys sodina ąžuoliuką. Nuotr. iš asm. archyvo


universitas

2009 m. rugsėjis

9

vilnensis

_______________________________________________ istorija t f k

Konstantinas Sirvydas - jėzuitas, leksikografas, filosofas Ką apie Sirvydą turėtų žinoti

arum". Nors manoma, kad pirmasis

lai išleisti akademijos spaustuvėje.

Vilniaus universiteto studentai,

žodynas, kurio neišliko antraštinė da­ lis, galėjo ir kitaip vadintis. Žodynas

Leidimo mecenatas vyskupas Eus­ tachijus Valavičius ilgą laiką globojo

įrodė, kad Sirvydas - kalbų žinovas,

Sirvydą, jam ir dedikuoti „Punktai

leksikografas. Jų reikšmė įvertinta

sakymų".

ne tik tie, kurie studijuoja Filo­ logijos fakultete? Sirvydas yra pirmas iškilus lietuvių

kūrėjas jėzuitas, lietuvių kultūros

istorijoje palikęs ryškius pėdsakus,

parašęs svarbius lietuviškus veikalus. Sirvydas kilęs iš Rytų Lietuvos, nuo Anykščių krašto, iš Sirvydų kaimo,

neturtingos smulkių bajorų šeimos. Nors XVI—XVII a. visuomenėje kilmė buvo labai svarbi, jėzuitai į savo ordi­

ną buvo priėmę ir daug nekilmingų žmonių, svarbu buvo žmogaus su­

gebėjimai. Sirvydas gimė tarp 1578

ir 1581 m. Nėra tikslių duomenų apie daugelį to laikotarpio mūsų kultūros veikėjų, nes dokumentacija dažniau­

siai susijusi su stambiais didikais.

XVI amžius buvo išskirtinai svar­ bus Vilniaus universiteto ir Lietu­ vos kultūros istorijai. 1578-aisiais, galimais Sirvydo gimimo metais,

Lietuvoje įsigaliojo Tridento susirin­ kimo nuostatai. Tai svarbus istorinis

Apie Konstan­ tino Sirvydo asmenybę, jo darbus ir jų reikšmę lietu­ vių kultūros istorijai „U. V.“ pasa­ koja VU Filolo­ gijos fakulteto Lietuvių litera­ tūros katedros vedėja prof. Dainora PociūtėAbukevičienė.

tikslas buvo kovoti su reformacija. Susirinkimo nuostatai įsigaliojo visoje Europos katalikų bažnyčioje,

taip pat ir Lietuvoje. Pagrindiniai tų nuostatų vykdytojai buvo jėzuitai.

XVI a. jėzuitų ordinas buvo pats di­

džiausias, svarbiausias, aktyviausias ordinas Lietuvoje, su juo susijusi daugialypė kultūrinė veikla. Vilniaus

universitetas galėjo būti įkurtas ir keliolika metų anksčiau, nes jėzuitai,

pradėję Europoje kurti kolegijų tin­

klą, tikrino tokios mokymo įstaigos įkūrimo galimybę Vilniuje ir anks­ čiau. Neseniai „Literatūros" žurnale paskelbėme tris pirmojo Lietuvoje ir

Vilniuje apsilankiusio jėzuito ispano,

artimo jėzuitų ordino įkūrėjo Ignoto

Pirmoji LDK pamokslų knyga buvo

plėtojo pateikdamas daug sinonimų.

1599 m. išleista Mikalojaus Daukšos

Be to, Sirvydas pasireiškė kaip nau­ jadarų kūrėjas. Šiandien vartojame daug jo sukurtų žodžių. Sirvydas daugelį lietuviškos ir graikiškos kilmės terminų bandė lituanizuoti, pateikti lietuviškus atitikmenis. Tarp

tokių neprigijusių terminų galima

nurodyti vietoj graikiško filosofas siūlytą žodį protomeilis. Žodynų antraštinės konkordancijos buvo nulemtos laiko aktualijų, pavyzdžiui,

antrajame žodyne jau įtrauktas žodis

anatomas - medikui, atliekančiam

V. Naujiko nuotr.

Bažnyčios susirinkimas, trukęs beveik

du dešimtmečius. Jo pagrindinis

ir aptarta. Lietuvių kalbą Sirvydas

lė - vertimas iš lenkų kalbos, o Sirvy­ do postilė - pirmoji originali lietuviš­ ka katalikiška postilė. Sirvydas buvo

baroko epochos pamokslininkas, jo

tekstų raiška, retorika ir mąstymas barokiniai. Baroko epochai buvo bū­ dinga parodyti gyvenimo ir žmogaus prieštaringumą. Sirvydas teigė, kad

žmogus yra Dievo atvaizdas, tačiau jo viduje tūno ir žvėris. Si žmogiškos

anatominius žmonių skrodimus,

silpnybės ir dieviškumo prieštara

pavadinti, nes būtent šis reiškinys

žmogaus gyvenimui suteikia egzis­

Lietuvos medicinoje ima rastis tik

tencinio tragizmo. Sirvydas mėgo

XVII a. Sirvydas siūlė tokį lietuvišką

tekste vartoti daug ženklų, alegorijų,

terminą - sąnarių paraikytojas (są­

simbolių. Jis sakydavo, kad žmogaus

nariais tada buvo vadinamos kūno

gyvenimas yra kaip jūra arba kad jūra

dalys). Tai rodo, kad žodynas buvo

ženklina žmogaus gyvenimą, mėgo

modernus, nes žmonių disekcijos Eu­

vartoti daug įvairių metaforų. Baroko

lietuvių kalba XVII a. pradėta vartoti

pagal vieną konkordanciją (žodyno

įvairiuose seminaruose. Besirengian­

modelį), jo antraštiniai lotyniški

tiems kunigystei buvo rengiamos

žodžiai parinkti remiantis vokiečių

pamokslavimo pratybos, o tose pra­

leksikografo Mikalojaus Folkmaro

tybose buvo mokoma ir pamokslauti

žodynu. O vėlesnysis žodynas tu­

1.1. Sirvydas, sudarydamas žodyną,

operavo. Tai tokie žinomi topai kaip

lietuviškai. Sirvydas buvo vienas iš

rėjo dvigubai daugiau žodžių, apie

buvo ir jėzuitų idėjų skleidėjas. Jis,

„gyvenimas - voratinklis, sapnas, dū­

aktyviausių tokių pratybų puoselė­

10 000. Jis buvo sudarytas pagal

pavyzdžiui, neįvedė reformatų ar liu­

jėzuito Grigaliaus Knapijaus konkor­

mas, šešėlis, jūros puta..." Postilėje jis

tojų ir skatintojų.Taigi ir lituanistikos

danciją. Knapijus dirbo ir Vilniuje, jis

daug dėmesio skyrė žmogaus egzis­

pradžia universitete neabejotinai

teronų sąvokų, vadino juos eretikais. Žodynas atspindėjo ir modernius

rašė dramas jėzuitų teatrui.

tencijos tematikai. Daukšos postilė

susijusi su Sirvydu. Be to, jis pats

socialinės bei sąmonės istorijos reiš­

buvo kontroversinė, jis kovojo su

apie dešimt metų skaitė pamokslus Šv. Jonų bažnyčioje dviem kalbomis:

ropoje pradėtos tik XVI a. pabaigoje -

retorika turi savus visai Europos lite­

XVII a. pradžioje. Labai daug Sirvydo

ratūrai būdingus topus. O Sirvydas

naujadarų prigijo mūsų kalboje - tai

yra pirmas lietuvis, kuris įvedė juos

spaustuvė, medvilnė, pardavėjas ir

į lietuvišką diskursą, jais meistriškai

kinius. Esu rašiusi straipsnį apie tai,

Ar ilgai šis žodynas buvo naudo­

reformacija, svarstė teologinius klau­

kada pirmą kartą Lietuvoje atsirado

lietuvių ir lenkų. Jis buvo nuoširdus

jamas, leidžiamas? Kuo jis ypač

simus, o Sirvydas, nors protestantai

melancholijos sąvoka. Sirvydas ne

reikšmingas?

dar labai stiprūs, jau nebesileidžia

Tridento susirinkimo nuostatų įgy­

pirmasis pavartojo tą sąvoką, atsi­

vendintojas, gabus kalboms, todėl

Antrasis, platesnis žodyno vari­

į tiesioginę polemiką su kitatikiais.

radusią LDK XVI a. antrojoje pusėje.

Jis svarsto jau brandžios katalikybės

jo praktinė ir mokslinė veikla susijusi

antas turėjo keletą leidimų ir buvo

Bet jis pirmasis siūlė ją lituanizuoti,

su lietuvių kalbos turtinimu ir jos

nuolat kartojamas ir pildomas. Iki

melancholiją keisti žodžiu paniūrystė.

studijų plėtojimu. Be lietuvių kalbos

pat XIX a. LDK neturėjo kitų lietuvių

Taigi Sirvydas buvo ir kalbos plėtoto-

pratybų, jis dėstė ir pagrindinius

kuris 1555 m. atvyko į Vilnių, laiškus.

kursus, interpretavo Senąjį ir Naująjį

jas, turtintojas. Žodynas buvo intelektualus,

Tuomet laiškuose Lojolai jis pranešė,

testamentą, buvo vienas iš pagrindi­

orientuotas į akademines studijas.

jog reformacija šalyje taip įsigalėjusi,

nių teologijos dėstytojų, nors turėjo

Vilniaus akademijoje ir ypač Vilniaus

kad jėzuitams čia nėra vietos. Bet

filosofijos ir laisvųjų menų daktaro

popiežiškojoje seminarijoje - alum­

1569-1570 m. situacija jau buvo

laipsnį.

nate- studijavo nemažai užsieniečių,

Lojolos draugo Alfonso Salmerono,

„Postilė", kurios prakalboje išaukštin­ ta lietuvių kalba. Bet Daukšos posti­

ypač iš protestantiškų šalių, kurie

pasikeitusi, pagrindinis protestan­

klausimus. Sirvydas - vienas pirmųjų

lietuvių katalikų, iškėlusių lietuviškai

žmogaus laisvės, laisvos valios klau­ simą. Protestantizmas buvo įtvirtinęs

predestinacinį žmogaus modelį, teigiantį, kad žmogus nėra laisvas pa­ sirinkti ir daryti įtaką savo išganymui.

Katalikybė teigia, kad žmogus turi pats daryti įtaką išganymui gerais

tiško unversiteto įkūrimo šalininkas

Mes jį žinome kaip trijų kalbų

buvo skatinami išmokti lietuvių

darbais, sielos tobulinimu. Sirvydas

Mikalojus Radvila Juodasis miręs,

žodyno ir postilės autorių. Ar

kalbą ir įsilieti į Lietuvos katalikiškąjį

taip pat teigė, kad žmogus yra laisvas

tad ordinas parodė didesnį ryžtą

pakankamai įvertinti Sirvydo

irjo išganymas-jo pasirinkimas. Bet

ir kolegiją vis dėlto įkūrė. Pirmieji

darbai?

gyvenimą. Dėl to žodynas atliko labai svarbią misiją. Žinome nemažai už­

atvykę jėzuitai buvo kitataučiai -

Galima būtų mesti akmenėlį į litua­

sieniečių jėzuitų, kurie lituanizavosi.

Sirvydo knyga buvo skirta ne ma­

lenkai, ispanai, italai, portugalai. Bet

nistikos daržą, nes iki šiol nėra jokios

Pvz., švedas Laurencijus Bojeris, rašęs

sėms, o išsilavinusiam, akademiniam

visuomenės sluoksniui.

įgyvendinant Tridento susirinkimo

mokslinės monografijos, studijos,

poemas lotynų kalba ir įsitraukęs į

nuostatus, numatančius Katalikų

nušviečiančios Sirvydo veiklą. Ne vis­

Lietuvos jėzuitų gyvenimą.

bažnyčios reformą ir tautinių kalbų

kas apie jį žinoma, daug netyrinėtų

Bažnyčioje puoselėjimą, imta siekti

jėzuitų archyvų.

laisvė pažadina ir blogąjį pradą. Ši

Konstantinas Sirvydas - ne tik

pirmasis lietuviškojo jėzuitizmo reiš­

O kuo ypatingi

kėjas, bet ir pirmasis lietuviškosios

įtraukti į ordino narius kuo daugiau

Beveik neabejotina, kad Sirvydas

„Punktai sakymų"?

filosofinės kalbos puoselėtojas. Visas

lietuvių, kurie galėtų pamokslauti ir

buvo parašęs pirmąją lietuvių kalbos

Tai pamokslų rinkinys, vadinamas

jo gyvenimas buvo jėzuitiškas pasiš­

katechizaciją atlikti lietuvių kalba.

gramatiką, kuri neišliko. Ji vadinosi

postile. Postilės - tai pamokslai,

ventimas Bažnyčiai ir intelektualiam

Sirvydas buvo iš pirmųjų lietuvių

aiškinantys, komentuojantys Naująjį

darbui. Buvo labai disciplinuotas,

jėzuitų kartos. Tiksliai žinome jo įsto­

„Clavis linguae lituanicae" - lietuvių kalbos raktas. Šaltiniai liudija, kad tos

testamentą. Sirvydas parašė postilę

darbštus, pareigingas, kuklus. Apie

jimo į ordiną metus - 1598. Jėzuitai

gramatikos rankraščiu Sirvydas rė­

priimdavo ne visus, o tik gabiausius

mėsi lietuvių kalbos pratybose. XVII

baigusius noviciatą, pasižymėjusius

moksle.

Konstantino Sirvydo portretas

lietuviškai ir pats ją išvertė į lenkų

1625 m. gana jaunas susirgo ir nebe­

kalbos žodynų (tiesa, kitokie žodynai

kalbą - prakalboje teigė, kad išvertė

galėjo aktyviai dirbti kaip profesorius

a. kitos lietuvių kalbos gramatikos

buvo leidžiami liuteroniškoje Prūsijo­

tiems, kurie tėvų kalbos nemoka.

ir dėstytojas. Susirgęs gavo leidimą

LDK ir nebuvo. Be abejonės, Sirvydas

je). Prie antrojo žodyno leidimo, Sir­

Sirvydas spėjo išleisti tik pirmąją

mažiau dėstyti ir pamokslauti, tad

pasistatė sau paminklą sukurdamas

vydui jau sunkiai sergant, prisidėjo jo

postilės dalį. Joje buvo spausdinami

galėjo atsidėti filologiniam darbui. Iki

Tai Sirvydas buvo vienas iš pir­

pirmąjį LDK lietuvių kalbos žodyną.

mokinys jėzuitas Jonas Jaknavičius,

pamokslai iki gavėnios, antrojoje -

pat mirties 1635 m. Vilniuje jis dirbo

mųjų žinomų lietuvių Vilniaus

Pastaruoju metu Jaikomasi nuomo­

lietuvių kultūros veikėjas, parašęs ir

pamokslai nuo Velykų. Pirmoji dalis

Lietuvos akademinės visuomenės

jėzuitų akademijoje?

nės, kad jis buvo parašęs du žodyno

kitų lituanistinių darbų.

išėjo 1629 m., kol jis dar buvo gyvas.

ugdymo labui.

Taip, be abejo. Nors akademijoje

variantus, kurie turėjo keletą leidimų.

Abu Sirvydo žodynai yra trikalbiai,

Antrąją dalį pabaigė tvarkyti ir išleido

nebuvo lietuvių kalbos katedros, bet

Ankstyvasis žodynas buvo sudarytas

vadinasi „Dictionarum Trium Lingu-

Jonas Jaknavičius 1644 m. Pamoks­

Kalbino Nijolė BULOTAITĖ


universitas

10

2009 m. rugsėjis

vilnensis

* f f kronika______________________________________________

Academia Grammaticorum Salensis Sexta Rugpjūtį įvyko jau šeštoji tarptautinės Salų kalbotyros vasaros mokyklos Academia Grammaticorum Salensis studijų savaitė. Ją surengė Vilniaus universitetas, Klaipėdos uni­ versitetas, Vilniaus pedagoginis universitetas ir asociacija „Academia Salensis“. Paskaitas Academia Grammati­ corum Salensis Sexta skaitė garsūs mokslininkai iš visos Europos: apie sintaksinius ryšius kalbėjo Axelis Holvoetas, sakinių jungimo problemas aptarė Nicole Nau, generatyvistų

ninkų ir entuziastų iš visos Lietuvos. Žinių čia sėmėsi ir kelios prieš porą metų atsikūrusios VU Filologijos fa­ kulteto Studentų mokslinės draugijos narės: ir ne tik klausėsi garsių moks­

požiūrį į sakinio sandarą pristatė Pa-

lininkų paskaitų, domėjosi kalbos mokslo perspektyvomis, užsienio

welas Rutkowskis. Gamtos apsuptyje istorinės kalbotyros seminarus vedė VVojciechas Smoczynskis. Praneši­

universitetuose vykdomais mokslo projektais ir rašomais mokslo darbais, bet ir turėjo galimybę pabendrauti su

mus įvairiomis temomis taip pat

kitų universitetų dėstytojais. Academia Grammaticorum Salensis

skaitė Anna Daugavet, Mikita Suprunchukas, Jurgis Pakerys ir Kristina

Lenartaitė. Salų kalbotyros vasaros mokykloje dalyvavo kelios dešimtys kalbotyros

problemomis besidominčių moksli­

Sexta dalyviai ne tik klausėsi įdomių paskaitų, bet ir dalyvavo kultūriniuose renginiuose: stovyklos atidarymo iškilmes pradėjo akordeonistų trio „Chill'out", vėliau buvo rodomas

Svarbiausia buvimas kartu ISSS (International Students’ Summer Seminar) tarptautinis studentų vasaros seminaras liepos 13-26 d. Lenkijoje vyko jau 17-ąjį kartą. Mūsų universiteto Komunikacijos fakulteto studentai ir dėstytojai turi ga­ limybę dalyvauti projekte, skirtame bi­ bliotekininkams ir informacijos specia­ listams, kartu su keturių užsienio univer­ sitetų jaunimu iš Lenkijos (Univversytet Warszawski), Bulgarijos (Sofia University), Olandijos (Saxion Hogescholen) ir Vokietijos (Fachhochschule Hannover). Tokioje multikultūrinėje aplinkoje dalyviai nagrinėjo globalines informacinės visuomenės problemas. Oficiali seminaro tema -„Information for the people. Public information/egovernment in EU countries" („Infor­ macija žmonėms. Vieša informacija/ Elektroninė valdžia Europos Sąjungos valstybėse").

Paskaitos ir seminarai Šeši studentai ir dvi dėstytojos iš­

siruošė į Lenkiją dalyvauti seminare ir pažiūrėti, ką kiti turi apie save pasakyti.

Edukacinė programa buvo intensy­ vi, studentai dalyvaudavo paskaitose nuo 10 vai. ryto iki pietų. Dėstytojai pristatė esamą situaciją viešosios informacijos ir elektroninės valdžios sektoriuje kiekvienoje šalyje, taip pat su tuo susijusias studijų programas universitetuose. Studentai sužinojo apie ei. valdžios ypatumus už ES ribų, išklausė paskaitas apie komandinį darbą ir prezentacijų rengimą. Vė­ liau šias žinias panaudojo dirbdami tarptautinėse grupelėse, ruošdami seminarų temas. O jų būta įvairiau­ sių - skaitmeninė atskirtis, vartotojui draugiškos elektroninės paslaugos, elektroninės valdžios ateitis, elek­ troninė (trauktis ir 1.1. Dalis lietuvių komandos dalyvavo vartotojui drau­ giškų elektroninių paslaugų kūrimo darbo grupėje. Galutinis rezultatas senjorams skirtos edukacinės svetai­ nės prototipas, kurį komandos nariai pristatė pasitelkdami aktorinius su­

Paršiuko Ikaro lėlių teatro spektaklis „Sniego karalienė" (pagal H. K. An­ derseno pasaką), skambėjo Kauno styginių kvarteto koncertas, jaukioje Salų bažnytėlėje aidėjo sakralinės mu­ zikos koncerto „Avė Maria" (atlikėjos G. Grigaitė-Zalatorienė ir S. Jančaitė) garsai, o paskutinę dieną visų ausis ir širdis džiugino M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondo rengiamas Academia Grammaticorum Salensis Sexta uždarymo koncertas„Populiarioji muzika ir retro". Kad Academia Grammaticorum Salensis įgytos žinios ir naujos moks­ lo idėjos pasiektų ne tik kalbotyros vasaros mokyklos dalyvius, pradėta leisti knygų serija Bibliotheca Salensis,

naujai gyvybei, naujiems kultūriniams

teorija ir lietuvių kalbos istorija", Irenos Savvickos „Arealinės foneti­ kos (fonetinės geografijos) įvadas", Vladimiro Plungiano „Gramatinės

Academia Grammaticorum Salensis Sexta parėmė Lietuvos mokslo taryba,

tipologijos įvadas". Academia Grammaticorum Salen­

fondas, Kamajų seniūnija, Salų ben­

sis deklaruojami tikslai nesiriboja dalykine sritimi, t. y. noru atnaujinti,

druomenė ir dr. Bernhardas VVaelchli (Berno universitetas, Šveicarija).

Bibliotheca Salensis serijos knygos: Bohumilo Vykypėlo„Hjelmslevo glosematika ir baltų kalbų fonologija", VVojciecho Smoczynskio „Laringalų

praturtinti pasaulyje paplitusiomis idėjomis lietuvių kalbos tyrinėjimus. Yra ir dar vienas, ne mažiau svarbus, tikslas- palaikyti Salų dvarą, prikelti jį

www.vilnensis.vu.lt

gebėjimus: buvo ir bibliotekininkė, mokiusi naudotis svetaine, ir senjorų kartos atstovė, o interneto svetainę įkūnijo kiti komandos dalyviai, nešini dideliuose lapuose matomais kom- i piuterio ekrano vaizdais.

Bibliotekos rekonstrukcija studentams nesutrukdys

kurioje Salose skaitytų pranešimų pagrindu spausdinami atskirų lin­ gvistinių teorijų įvadai, o šiai serijai parašytos knygos verčiamos į lietuvių kalbą. Šiuo metu yra išėjusios šios

Ramūs ir neramūs vakarai Nacionaliniai vakarai buvo skirti pri­ statyti ir pajusti kitų šalių ypatumus, komandos buvo tikrai išradingos ir kūrybiškos. Mes, lietuviai, „pardavinėjome Lietuvą" po gabaliuką už fantus. Ir ko tik neprisirinkome... nuo panau­ dotų rankšluosčių iki aukštos klasės '

fotoaparatų. Žinoma, gimtąją šalį mes labai mylime, todėl žaidimo pa­ baigoj tiesiog griebėme pilną fantų dėžę ir pareiškėme, kad vis dėlto pasiliekame sau Lietuvėlę. Pirkėjams išdalijome knygutes „Vilnius - European Capital of Culture 2009" ir „Haiku Vilniui". Bulgarai tikrino kitų šalių atstovų žinias apie jų šalį ir mokė nacionalinių žaidimų. Vokiečiai surengė estafetę ir impro­ vizacijas pasakos„Snieguolė ir septyni nykštukai" motyvais. Olandams orientacinio žaidimo planus sugriovė roko festivalio, vyku­ sio šalia mūsų viešbučio, klausytojai, bet išradingieji Nyderlandų studentai išsisuko iš keblios padėties ir vakarėlis tęsėsi su šokiais ir žaidimais. Lenkai visus stebino demons­ truodami pagoniškas tradicijas, kur kiekvienas turėjo galimybę atskleisti savo sugebėjimus. Kiekvieną nacionalinį vakarą vai­ nikuodavo tradicinių patiekalų ir gėrimų degustavimas. O kur dar nepamirštami susipa­ žinimo ir atsisveikinimo vakarėliai ir seniausias Lenkijoje Jarocino roko festivalis, kuriame ir ISSS dalyviai turėjo progą pasilinksminti. Visų laukta Talentų naktis buvo atidėta dėl audros, kuri paliko mus be elektros, tačiau kitą vakarą talentai sužibėjo dar ryškesne spalva.

Parengė: Neringa NORBUTAITĖ ir Raminta NARUTAVIČIŪTĖ, KomF studentės

Lietuvaičių kompanija. Jurgitos Kunigiškytės nuotr.

Prof. Wojciecho Smoczynskio paskaita gamtoje

Plačiau skaitykite w ww. vilnensis. vu.lt

renginiams.

Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų

Plačiau skaitykite

Parengė Aistė VAREIKYTĖ

Po rugsėjo 1-osios į VU biblioteką sugrįžusius studentus pasitiko permainos kai kuriose

skaityklose. Senuosiuose bibliotekos rūmuose, įsikūrusiuose Universiteto g. 3, prasidėjo trečiasis rekonstrukcijos etapas. Remontuojamos patalpos, kuriose buvo Rankraščių skyrius, Grafikos kabinetas, L. Vladimirovo JTO depozito skaitykla ir Laikraščių skaitykla.

Senuosiuose bibliotekos rūmuose remontuojamos patalpos Po rekonstrukcijos į suremontuo­ tas patalpas grįš visi ten veikę skyriai.

giausia triukšmo kelsiančius darbus

stengiamasi atlikti kuo greičiau.

Tačiau buvusios Laikraščių skaityk­

„Po rugsėjo 1-osios į biblioteką

los patalpose turėtų įsikurti Filoso­

sugrįžusiems skaitytojams sunkumų

fijos ir psichologijos informacinis

naudotis Rankraščių skyriaus ar Gra­

centras.

fikos kabineto paslaugomis neturėtų

Paskutinį kartą minėtos patalpos

iškilti, nes Rankraščių skyriaus skaitykla

buvo remontuotos prieš daugiau nei

laikinai persikėlė į Baltąją salę. Lai­

30 metų. Darbus atliekanti statybos

kraščių ir L. Vladimirovo JTO depozito

bendrovė „SiVySta" ketina patalpas

skaityklos įsikūrė Profesorių skaity­

baigti rekonstruoti iki kitų metų

kloje, Grafikos kabineto darbuotoją

pradžios. Rekonstrukcijai iš Valstybės

galima rasti Humanistikos informacijos

investicijų programos skirta apie

centre", - vardijo VU bibliotekos gene­

2 mln. litų. Bibliotekos skaitytojai

ralinė direktorė Irena Krivienė.

remonto neturėtų baimintis. Dau­

VUB inform.


universitas

2009 m. rugsėjis

11

vilnensis

_______________________________________________ studijosK K K

Tyrimas: studijos užsienyje geresnio gyvenimo paieška Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros studen­ tai, vadovaujami prof. Arūno Poviliūno, 2009 m. kovo-balandžio mėnesiais atliko tyrimą - buvo apklausti Lietuvos mokyklų ir gimnazijų dvyliktokai. Siekta išsiaiškinti abiturientų specialybės ir mokymosi įstaigos pasirinkimo motyvus, jų nuomonę apie studijas užsienyje, vykdomą aukštojo mokslo reformą. Liana BINKAUSKIENĖ „Tyrimas atliktas kvalifikuotai ir yra tikslus, nes jo metu nustatyti abituri­ entų planai visiškai atitinka abiturien­ tų elgesį, renkantis studijas", - taip šį darbą apibūdina pats tyrimo vadovas prof. A. Poviliūnas. Tyrimas tarsi nu­ piešia Lietuvos abituriento paveikslą ir atskleidžia jo tikslus. Ypač daug dėmesio skirta specialybės pasirinki­ mui, nes dabartinės mokslo ir studijų reformos požiūriu nuo abiturientų pasirinkimo priklauso aukštųjų mo­ kyklų finansavimas. Dauguma jau­ nuolių specialybę renkasi būdami vidutiniškai 17,2 metų. Tai turėtų padidinti susidomėjimą šiuo amžiaus tarpsniu. Kartu aukštosios mokyklos turėtų ieškoti būdų, kaip informuoti jaunus žmones, kad jų pasirinkimas būtų kuo geriau jų pačių apgalvotas ir remtųsi kuo tikslesnėmis žiniomis apie profesinės veiklos pasaulį. Tyri­ mo rezultatai leistų teigti, kad šiam amžiui būdingas noras jaustis ir elgtis savarankiškai turi įtakos suvokiant tikrovę ir vertinant savo galimybes.

Stojimo rezultatai patvirtino ty­ rimo duomenis, kad net 85 proc. abiturientų iš karto po mokyklos baigimo planavo studijuoti valstybi­ niame universitete ar kolegijoje, tik 2 proc. - profesinio mokymo įstaigoje. Dauguma, net 79 proc. apklaustųjų ketino stoti tik į Lietuvos aukštąsias mokyklas, tik į užsienio aukštąją mo­ kyklą - 3 proc. abiturientų. Tyrimo metu, t.y. balandžio mėnesį, 82 proc. abiturientų jau buvo apsisprendę, kokią specialybę pasirinks. Didžioji dauguma pirmenybę teikė sociali­ niams mokslams. Stojimo rezultatai patvirtino tokius tyrimo metu at­

skleistus ketinimus. Vertinant moty­ vus, pagal kuriuos renkamasi aukštoji mokykla, pirmenybė teikiama tam, ar toje mokykloje yra studijų programa, kurią ketinama studijuoti (98 proc.); kokybiškam išsilavinimui (94 proc.); aukštos kvalifikacijos dėstytojams (92 proc.); galimybei įgyti praktišką specialybę (90 proc.), tuo tarpu studijų kaina ir galimybė studijuoti nemokamai abiturientams nėra tarp pirmųjų prioritetų.

Didesnė dalis apklaustųjų mano, kad jiems pakanka informacijos apie studijas (38 proc. pakanka, visiškai pakanka - 4 proc.). Kaip jie vertina turimą informaciją? Abiturientams pakanka informacijos apie suteikiamą kvalifikaciją, studijuojamus dalykus ir kt., bet trūksta informacijos techni­ niais klausimais (priėmimo sąlygos, konkursinių eilių sudarymo tvarka ir kt.). Tarp informacinių šaltinių, iš kurių sužinoma apie studijas Lietu­ voje, pirmauja internetinės svetainės. Tyrimui vadovavęs prof. A. Poviliūnas, analizuodamas surinktus duomenis, pastebėjo tokią tendenciją - 70 proc. apklaustųjų yra pasirengę studijas fi­ nansuoti savo lėšomis, jeigu negautų kito finansavimo. Paskolas mokėti už mokslą pasirengę imti tik 13 proc. Peršasi išvada, kad jaunuolių noras patekti į aukštąją mokyklą yra žūtbū­ tinis. „Jaunas žmogus mano, kad jis savarankiškas, bet finansinės paramos tikisi iš tėvų ir giminių", - konstatuoja profesorius. Tyrimas atskleidė dar vieną svarbų dalyką - po mokyklos

baigimo 80 proc. jaunuolių ketina

Šiaurės ir Baltijos šalių doktorantų vasaros mokykla Rugpjūčio 17-21 d. Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete vyko Šiaurės ir Baltijos

miniu lygiu, tiek praktikoje. Vasaros mokykla - tai vienas iš projekto „Nordic-Baltic Doctoral

šalių doktorantų vasaros mokykla, kurioje dalyvavo 28 doktorantai iš Norvegijos, Švedijos, Suomijos, Danijos, Estijos,

Netvvork in Sočiai Work", kuriuo siekiama sukurti ilgalaikį jaunųjų tyrinėtojų iš Šiaurės ir Baltijos šalių

Latvijos ir Lietuvos universitetų.

koordinatorius yra SOSNET, Suomijos

bendradarbiavimą, renginių. Tinklo

nacionalinių universitetų socialinio darbo tinklas. Vasaros mokykloje paskaitas skaitė

profesoriai, socialinio darbo ir socia­ linės teorijos tyrinėtojai iš Jungtinės

Karalystės ir Vokietijos. Prof. Billas

rinktis studijas Lietuvoje, 10 proc. išvažiuoti studijuoti į užsienį. Visas kalbas, kad Lietuvoje išskirtinai prasta studijų kokybė, reikia važiuoti į užsienį ir kad daug kas išvažiuoja, prof. A. Po­ viliūnas laiko nepagrįsta žiniasklaidos suformuota nuomone. Anot pašne­ kovo, išvažiuoti studijuoti į užsienį nėra taip paprasta - mokyklose turi būti sukurta tam tikra infrastruktūra, padedanti mokiniui patekti į užsienio universitetus. Jeigu jos nėra - išvykti į užsienį mokytis nėra paprasta. Tai patvirtina tas faktas, kad į užsienio universitetus išvyko studijuoti tik keli šimtai abiturientų, daugiausia iš prestižinėmis laikomų mokyklų, kuriose tokia infrastruktūra yra su­ kurta. Būtent tokių mokyklų vadovai, kurdami savo mokyklos „išskirtinį" įvaizdį, mėgsta pabrėžti, kad Lietuvos universitetai nuo jų yra atsilikę. Tyrimo metu buvo pabandyti įvertinti studijų užsienyje motyvai. Prof. A. Poviliūnas pastebėjo tokią tendenciją - jeigu būtų vienodos studijų svetur ir Lietuvoje galimybės, norinčiųjų studijuoti užsienyje būtų daugiau tarp tų, kurių šeimų pajamos yra mažesnės ir mokymosi rezultatai kiek prastesni. „Šiuo metu Lietuvoje emigracija yra vienas iš labiausiai paplitusių būdų, kaip spręsti ekono­ minio pobūdžio problemas.Tad noras studijuoti užsienyje gali būti siejamas ne tiek su realiais ketinimais studijuo­ ti, kiek su noru emigruoti, ieškant, jaunimo manymu, efektyvių būdų, kaip kurti laimingesnę savo ateitį.To­ kiu atveju užsienio aukštoji mokykla tampa metafora, kuri išreiškia norą emigruoti, ieškant geresnio gyveni­ mo galimybių", - sako profesorius. Tyrimas rodo, kad dauguma norėtų studijuoti Didžiojoje Britanijoje. Tyrimą žadama tęsti ir kitais metais, papildant naujais aspektais.

Kokybės vadybos centras kviečia studentus išsakyti savo nuomonę apie studijas

į •

Gerbiami studentai,

:♦ :

• Kiekvieno jūsų atvira ir nuoširdi ; nuomonė apie konkretų studijuotą ; dalyką ir bendrą pasitenkinimą ; semestro studijomis yra labai svarbi: studijų proceso tobulinimui. Būki- 1 te akrvvūs ir išsakykite ją! 1 Tai galite padaryti iki 2009 m. • spalio 1 d. prisijungę prie studen- • to informacinės sistemos (bttps:H\ klevas.vu.ltlplšlklevasllogon).l{}^- ; 2009 m. m. pavasario semestre ; studijuotų dalykų ir pasitenkinimo ; pavasario semestro studijomis i anketas galima rasti meniu punkte Į „Apklausos“. Garantuojame konfidencialu- • mą - pateikti atsakymai jokiais • atvejais nebus susieti su studen- • to pavarde, vardu, pažymėjimo ; numeriu ar kitais duomenimis, 1 leidžiančiais identifikuoti konkretų : asmenį. Į Jeigu turite klausimų arba iškyla : techninių kliūčių, kreipkitės: 1 kokyhesvadybaįžicr.vu.lt. • VU Kokybės vadybos centras ;

VU Teisės fakultete modernios permainos Naujuosius mokslo metus Vilniaus univer­ siteto Teisės fakultetas pasitiko atsinaujinęs. Tokio pasikeitimo pagrindas - pirmoji Lietuvoje vakarietiško tipo fakulteto reforma. Jos tikslai - atskirti administracinį ir mokslinį darbą, taupyti studentų laiką, jiems paskiriant akademinę globą. Naujaisiais mokslo metais stu­ dentams įsigaliojo „vieno langelio“ principas, o fakulteto centru tapo ne katedra, bet mokslininkas ir jo suburta komanda.

Jordanas skaitė paskaitą apie so­

cialinio darbo teorijos ir praktikos

Beveik metus vykusios diskusijos

pokyčius, kuriuos sukėlė sociali­

su kolegomis, fakulteto mokslinin-

bei Darbo teisės katedras - Privatinės

nė transformacija, prof. Michaelas

j kais, studentais virto visoms pusėms

teisės katedra, Konstitucinės ir admi­

Civilinės teisės ir civilinio proceso

Sheppardas savo paskaitoje ieškojo

priimtina vakarietiška reforma, lei­

nistracinės teisės,Tarptautinės ir Eu­

socialinio darbo identiteto, prof.

dusią optimizuoti fakulteto darbą

ropos Sąjungos teisės bei Teisės teo­

Christianas Spatscheckas iš Vokieti­

jos pristatė socialinio darbo teorijos

ir tyrinėjimų raidą Vokietijoje.

j ir sutaupyti apie 400 tūkst. litų per metus.

rijos ir istorijos katedras - Viešosios teisės katedra. Jos tampa tik mokslo

Nuo rugsėjo 1-osios VU TF nebeli­

ir studijų vienetu, o pagrindinė fa­

sąlygas doktorantams iš skirtingų

ko Dieninių ir Neakivaizdinių studijų

kulteto veikla koncentruojasi aplink

šalių užmegzti tarpusavio ryšius,

skyrių, o vietoj jų įsteigiamas vienas

mokslininką. Šis buria savo komandą

Mokyklos tikslas buvo sudaryti

susipažinti su kolegų tyrinėjimų

Studijų skyrius, turintis organizuoti ir

ir visą laiką bei energiją gali skirti tik

Doktorantų vasaros mokykla - galimybė pristatyti savo darbus,

sritimis. Visi doktorantai turėjo ga­

administruoti studijų veiklą. Rudenį į

studentams, studijoms, moksliniam

užmegzti kontaktus ir pakelti kokybės kartelę

limybę pristatyti savo disertacijų

auditorijas susirinkę studentai suži­

darbui, projektams, teisės Lietuvoje

projektus ir gauti kolegų ir profesorių

nojo savo kuratorių, į kurį gali kreiptis

tobulinimui. Taip pat bus galima

visais iškilusiais klausimais, ir ne tik

steigti mokslinius institutus įvai­

Eugenijus DUNAJEVAS, FilosF Socialinio darbo katedros doktorantas

pektyvos" (Knovvledge Production in

Sočiai Work - Nordic and European

atsiliepimus. Vaisingos diskusijos ir užmegzti

Perspectives), ji kvietė tarptautinio

ryšiai teikia didžiulę naudą jaunie­ siems socialinių mokslų tyrinėto­

lygmens socialinio darbo tyrinėtojus

jams - pirmiausia tuo, kad leidžia

Vasaros mokyklos tema -„Sociali­

ir doktorantus diskutuoti apie globa­

nio darbo žinių ir tyrinėjimų gamy­

lius visuomenės pokyčius ir tai, kaip

ba - Šiaurės šalių ir Europos pers­

jie veikia socialinį darbą tiek akade­

patarimo, bet ir realaus sprendimo.

Naujaisiais mokslo metais liko tik 3

riems teisės ir susijusiems tyrimams

organizuoti. Visas iki tol fakulteto

iš 7 katedrų. Sujungus Kriminalistikos

mokslininkams tekęs administracinis

„išplaukti" į tarptautinius vandenis,

ir baudžiamojo proceso bei Bau­

darbas dabar perkeltas dekanatui ir

pakelti socialinių tyrinėjimų ir dės­

džiamosios teisės katedras įsteigta

Studijų skyriui.

tymo kokybės kartelę.

Baudžiamosios justicijos katedra,

TF inform.


universitas

12

f*/studijos

2009 m. rugsėjis

vilnensis

užsienyje______________________________________

Studijos Beirute: stereotipų griovimas ir atradimai Kai sausį pasakydavau, kad tuoj išvažiuoju pusei metų studijuoti į Libaną, į universitetą Beirute, beveik visi pašiurpdavo ir imdavo įtikinėti, kaip ten nesau­ gu, kaip ten gali būti blogai, o jau apie studijų kokybę tai nėra ko nė kalbėti.... Buvo ir tokių replikų, kad mane ten pagrobs ar nušaus. Tačiau realybė visiškai kitokia, tuo įsitikinau nuvykęs ir susipažinęs su kraštu iš arčiau.

Amerikos universiteto Beirute prezidento inauguracijos eisenoje Lietuvos vėliavą neša šio straipsnio autorius

Sirvydas DAGYS, VU MIF finansų ir draudimo matematikos IV k. studentas

Kaip pasirinkau studijas Libane Oficialus universiteto pavadini­ mas - Amerikos universitetas Beirute, trumpiau AUB (American University of Beirut). Į jį išvykau pavasario studi­

joms pagal Erasmus Mundus External Cooperation Window studentų mainų

programą. Programą suradau VU Tarptautinių ryšių skyriaus svetainėje ir labai susidomėjau, nes siūlomų šalių sąrašas įspūdingas: nuo Moldavijos ar Ukrainos iki Sirijos, Jordanijos ar Kazachstano. Neseniai buvo įtrauk­ tos ir Balkanų šalys, ir net egzotiškoji Indija. Dėl silpnų rusų kalbos žinių nega­ lėjau rinktis šalių, kuriose rusų kalba būtina universitete ar gatvėje, taigi mano pasirinkimas buvo apribotas angliškai ar vokiškai kalbančiomis šalimis. Kadangi tuo metu dar nebu­ vo siūlomi Balkanai ir Indija, galėjau ri n ktis ti k iš trij ų Levą nto ša Ii ų: Li ba no, Sirijos ir Jordanijos. Šitaip vadinamos

valstybės, esančios rytiniame Vidur­ žemio jūros krante tarp Egipto ir Tur­ kijos - bent jau libaniečiai nemėgsta būti priskiriami tiesiog arabų šalims, tai, jų manymu, per daug platu... Išsirinkau Amerikos universitetą Bei­ rute, nes iš pirmo žvilgsnio studijos jame atrodė labai kokybiškos: daug

profesorių, daug pasirenkamųjų kur­ sų ir modulių, modernus dėstymas: nedaug teorinių paskaitų, bet daug konsultacijų ir seminarų, dirbama nedidelėmis grupelėmis. Iš pristaty­ mo ir aprašų jis pasirodė šiuolaikiškas ir geras universitetas. Tuomet dar beveik nieko nežinojau apie Libaną, Siriją ir Jordaniją kaip valstybes, todėl

pasirinkimą nulėmė geri atsiliepimai apie universitetą internete - jis laiko­ mas vienu prestižiškiausių Artimuo­

siuose Rytuose, jame aktyviai vyksta tarptautinis bendradarbiavimas - yra studentų iš beveik 70 šalių. Kreipiausi į VU Tarptautinių ryšių skyrių ir gavau visą informaciją, ką rei­ kia daryti, norint dalyvauti šioje mai­ nų programoje. Internete užpildžiau paraišką, parašiau motyvacinį laišką, pridėjau studijų pažymas ir beliko laukti. Paraišką peržiūrėjo priimantis universitetas ir koordinuojantis Lun­ do universitetas Švedijoje. Netrukus buvo pranešta, kad esu laukiamas

Beirute. Valio! Liko sutvarkyti dokumentus fakul­ tete, nusipirkti bilietus bei draudimą (Erasmus Mundus ECW programa apmoka ir bilietus, ir draudimą) ir imti ruoštis 5 mėnesius praleisti Libane. Pradėjau daugiau domėtis apie šalį

ir miestą, kuriame gyvensiu, deja, informacijos internete nebuvo daug. Keletą dalykų sužinojau susisiekęs su libaniečiu, kuris studijavo VU pagal tą

pusiška ir įvairi, pradedant religija (40 proc. krikščionių, 60 proc. musul­ monų) ar kultūra ir baigiant gamta (nuo snieguotų kalnų iki dykumų ir

paplūdimių).

Šiek tiek apie Beirutą ir Libaną Libane karo veiksmai nevyksta jau kelerius metus. Statistika teigia, kad

Beirutas, Libano sostinė, pagal nu­ sikalstamumą yra vienas saugiausių pasaulio miestų. Mieste gausu jauni­ mo, gatvės vakarietiškos, šurmuliuoja, vakarietiškos mados sumišusios su rytietiška dvasia. Ar dieną, ar naktį,

visada Beirute jaučiausi labai saugiai. Iš pradžių gali šiek tiek neįprastai at­ rodyti vos ne kiekvienoje sankryžoje stovintys kareiviai, daug kur su vikš­ riniais šarvuočiais ir kulkosvaidžiais. Draugiški, besišypsantys, mielai su praeiviais, ypač turistais, kalbantys kareiviai sustiprina saugumo pojūtį. Kaip sako libaniečiai, būtų keista ir nenatūralu, o jie jaustųsi ne taip saugiai, jei kareivių gatvėse nebūtų. Tiesiog turi priimti - tokia tvarka, ir

tiek. Užtenka savaitės, kad priprastum ir net nepastebėtum šarvuočių ir kitokio karinio transporto. Libanas - arabų šalis, kurioje klesti dvi religijos - krikščionių ir musulmo-

pačią programą. Vis dėlto nuskridęs supratau, kad apie Libaną žinau labai

nų.Tai iš tiesų nuostabaus grožio šalis, kurioje rasi visokiausios gamtos: ilga Viduržemio jūros skalaujama pakran­ tė, iš visų pusių juosiama kalnų gran­

mažai, ši šalis yra pernelyg daugia-

dinės. Tarpusavio nesutarimai, karai

Taip atrodo Amerikos universiteto Beirute (AUB) teritorija su Izraeliu, konfliktai su Sirija ilgai kankino šią šalį, traukiančią daugybę turistų savo grožiu ir pramogomis. Libaniečiai - finikiečių palikuonys ir dažnas jų save vadina finikiečiu, o ne arabu. Kaip finikiečiams ir derėtų, Libanas turi gerai išplėtotą finansinį Sektorių, o Beirutas su gausybe ban­ kų yra vienas iš didžiausių finansinių centrų Artimuosiuose Rytuose. Libane seniausi civilizacijos įrody­ mai siekia 5000 m. pr. Kr. Daugelyje šalies vietų yra gerai išsilaikiusių se­ novės civilizacijų statinių, ypač Romos imperijos. Po Pirmojo pasaulinio karo, sugriuvus Otomanų imperijai, Liba­ nas buvo patikėtas valdyti Prancūzijai ir tai tęsėsi iki 1943 m., kai Libanas paskelbė nepriklausomybę. Daugu­ ma libaniečių kalba prancūziškai, nemažai ženklų išversta į prancūzų kalbą. Jaunimas puikiai šneka viena iš dviejų užsienio kalbų - prancūzų arba anglų, nelygu kokia kalba baigė mo­ kyklą. Dažnai jaunuoliai gerai moka abi kalbas. Po Antrojo pasaulinio karo Libano ekonomika klestėjo, jis buvo vadinamas Artimųjų Rytų Šveicarija,

turistų j šalį plūdo labai daug ir dėl to Beirutas buvo pramintas Artimųjų Rytų Paryžiumi. 1975 m. viską sujaukė prasidėjęs pilietinis karas, kuris truko iki 1990 m. Per jį kone visa šalis buvo suniokota, o padariniai matomi iki šiol, kai kurie namai Beirute nėra sutvarkyti ir jau beveik 20 metų stovi apšaudyti irapsprogdinti granatsvai­ džių. Vis dėlto po pilietinio karo buvo imtasi didelių atstatymo darbų ir visas Beiruto centras iš griuvėsių krūvos buvo prikeltas iš naujo. Libanas vėl klestėjo, turistų srautai didėjo, tačiau 2006 m. mėnesį trukęs karas tarp Iz­ raelio ir„Hezbollah"vėl viską sujaukė. Buvo padaryta didelė žala infrastruk­ tūrai, subombarduoti keliai, tiltai, oro uostas. Izraelio oro atakų padariniai taip pat daug kur matomi iki šiol. Tačiau per paskutinius trejus metus Libanas atsigavo ir dabar Beirutas vėl pulsuoja gyvybe. Šalis pribloškė neapsakomo grožio kraštovaizdžiu, kurio neįmanoma perteikti nuotraukomis. Jūra, šalia aukščiausi kalnai. Miestą dažnai den­ gia rūkas nuo karščio. Parduotuvėse, restoranuose, visose patalpose veikia kondicionieriai. Pagrindinėse gatvėse daug kamščių, nes visuomeniniu transportu mažai kas naudojasi, kie­ kvienas turi po automobilį. Viduržemio jūra skalauja Libano pa­ krantę per visą šalį, pakrantėse-vieš­ bučiai, vilos, atostogų kompleksai, mokami paplūdimiai. Skirtingai, nei daugelis mano, šalyje nedaug mačiau moterų su čadromis, čia merginos itin mėgsta demonstruoti savo grožį didelėmis iškirptėmis, mini sijonukais, o į klubą dažnai eina su puošniomis suknelėmis. Paplūdimiuose vyrauja bikiniai, daug papuošalų netgi prie baseinų. Maisto kainos prekybos centruose kiek didesnės nei Lietuvoje. Gerų vir­ tuvių (arabiškos, armėniškos, itališkos ir kt.) restoranuose brangu, vakarienė kainuoja apie 100 litų žmogui. Yra

daug ekonominės klasės restoranų, dažniausiai amerikietiško maisto

(sumuštiniai, bulvytės), picerijų, ku­ riose įmanoma pavalgyti ir už 30 litų žmogui.Tiesa, pakelėse gausu greito maisto restoranų, kuriuose galima pigiai nusipirkti skanaus arabiško maisto.

Mokymasis Amerikos universitete Beirute Buvo įdomu mokytis anglų kalba, išmokau įvairių savo specialybės terminų. Studijų sistema universitete

atitinka amerikietišką modelį, AUB yra akredituotas JAV. Paskaitų laiko mažiau nei VU, tačiau užduodama labai daug namų darbų ir nurodomos valandos, kuriomis dėstytojas priima studentus savo kabinete ir aiškina kurso medžiagą, dažniausiai susijusią su namų darbais. Šitaip skatinamas savarankiškas darbas ir bendravimas su dėstytoju - dažnai namų darbuose būdavo užduočių, kurias sugalvoti, kaip atlikti pačiam, be papildomų paaiškinimų ar patarimų, būtų labai sunku.

Vis dėlto studijų lygis nebuvo labai aukštas - kursų teorinė dalis dažnai būdavo paprastesnė nei VU Matema­

tikos ir informatikos fakultete, tačiau daug praktinių užduočių. Universi­ tetas nustebino milžiniška ir puikiai sutvarkyta teritorija, visur medžiai, žolė, tarsi didelis parkas, nors kitur Beirute žalumos labai mažai. AUB yra privatus universitetas, studijos per metus kainuoja 10 00013 000 JAV dolerių, atsižvelgiant į specialybę (suprantama, išvykstant pagal Erasmus programą nereikia mokėti jokiame universitete). AUB

sulaukia daug paramos iš įvairių or­ ganizacijų ir valstybių, taigi yra gana

turtingas ir turi puikų sporto centrą su pavydėtinos kokybės futbolo aikšte. Netrūksta ir įvairių studentų klubų pasinaudojau proga treniruotis plauk­ ti, dalyvavau žygeivių ir tarptautinių

studentų klubų veikloje. Nors iš pirmo žvilgsnio universite­ tas labai tvarkingas ir vidinė sistema gera, iš tikrųjų universiteto biurokra­ tija dažnai būdavo nepaslanki ir paini. Tačiau tarptautiniams studentams sekėsi, nes jų koordinatorė labai

maloniai padėdavo bet kokiais klau­ simais ir dažnai biurokratija būdavo apeinama išskirtinėmis teisėmis - to vietiniai studentai pavydėjo. Kaip tik tuo metu, kai buvau, gegu­ žės mėnesį vyko naujo universiteto

prezidento inauguracija. Kadangi prezidentai keičiasi vidutiniškai tik kas dešimt metų, tai buvo milžiniška šventė, įvairūs renginiai truko visą mėnesį, o tarptautiniams studentams buvo pasiūlyta nešti savo valstybės vėliavas eisenoje. Neatsisakiau, buvo

pasiūta Lietuvos vėliava ir dalyvavau eisenoje (žr. nuotrauką), kurioje iš viso plevėsavo net 69 valstybių vėliavos. Buvo tikrai smagu. Nuotr. iš asm. albumo


universitas

2009 m. rugsėjis

13

vilnensis

________________________________________ mes - studentaim Kuratorius Apie socialines pirmasis stipendijas ir paskolas fukso draugas Atėjus rugsėjui, studentus ir vėl ima kankinti įvairūs finansiniai klausimai. Vienas iš galimų problemų sprendimo būdų - universiteto teikiama pagalba.

Eglė PAUŽINSKAITĖ, VU SA atstovė ryšiams su visuomene Kiekvienais mokslo metais Vilniaus universiteto koridorius pripildo pulkas „šviežių" studentų. Pasimetę žvilgsniai, nedrąsūs žingsniai - būtent toks rugsė­ jis laukia kiekvieno, bandančio įsilieti į studentiško gyvenimo džiungles. Siek­ dama padėti jauniesiems studentams adaptuotis naujoje erdvėje, Vilniaus universiteto Studentų atstovybė vyk­ do kuratorių programą. Kuratorius - fukso kelrodė žvaigždė, kuri gali padėti. Kodėl gali?Todėl, kad dar visai neseniai jis irgi buvo toks pats nedrąsus pirmakursis. Kuratorių programa kasmet praside­ da dar vasaros pradžioje, kai kiekviena­ me fakultete vyksta kuratorių atrankos. Asmuo, perėjęs atranką, įveikia tik pirmą programos etapą. Visą vasarą yra rengiami mokymai, per kuriuos didinama kuratorių kompetencija, lavinami įgūdžiai ir dėstoma svarbiau­ sia informacija, kurią vėliau būtent kuratorius turės pateikti fuksams. Šių

metų mokymuose, be itin svarbių socialinių bei akademinių paskaitų, kuratoriai buvo mokomi oratorystės meno, lyderystės, komandinio darbo ir kitų svarbių dalykų.

Taip pat kuratoriai dalyvauja fuksų stovyklose, kur dar neprasidėjus naujiems mokslo metams susipažįsta su būsimaisiais pirmakursiais. Šiemet VU SA organizuojamose stovyklose dalyvavo daugiau nei 1500 pirmakur­ sių -jie Rugsėjo 1-ąją drąsiai pravėrė savo fakultetų duris, nes žinojo, kad ten jų laukia draugai kuratoriai. Per visus mokslo metus fuksams iškyla daugybė klausimų, o atsakymų jie kreipiasi į savo kuratorius. Būtent todėl svarbiausias kuratoriaus veiklos plano punktas - visokeriopa pagalba pirmakursiui. Viena didžiausių VU SA organi­ zuojamų programų kasmet sulaukia vis didesnio pasisekimo ir geresnių atsiliepimų, o puikiausias atlygis ku­ ratoriui - nuoširdi šypsena laimingo ir viską žinančio fukso veide.

Vyriausybei 2009 m. rugpjūčio

Dar viena galimybė - prašyti

sumokėti. Dar vienas pakitimas:

26 d. priėmus nutarimą „Dėl Lietu­

paskolos. Pagaliau nebeliko jokių

studentai paskolą grąžinti pradės

vos Respublikos Vyriausybės 1995

neaiškumų ir šioje srityje. Dabar Lie­

ne vėliau kaip per 12 mėnesių

m. kovo 31 d. nutarimo Nr. 473

tuvos valstybinio mokslo ir studijų

nuo studijų, kurioms buvo gauta

„Dėl valstybinių aukštųjų mokyklų

fondo galima prašyti 3 rūšių paskolų

paskola, baigimo, nutraukimo arba

dieninės studijų formos pagrindi­

su valstybės garantija: studijų kai­

pašalinimo iš universiteto. Paskola

nių, vientisųjų ir antrosios studijų

nai sumokėti, gyvenimo išlaidoms

turi būt grąžinta ne vėliau kaip per

pakopų studentų stipendijų" pa­

ir dalinėms studijoms užsienyje

15 metų.

keitimo", šiek tiek keičiasi socialinių

pagal tarptautines sutartis. Paskola

Studentams, įstojusiems iki

stipendijų skyrimo tvarka.

su valstybės garantija reiškia, kad,

2009 m., palikta galimybė gauti pa­

Šiuo metu VU rengiami Finansi­

paskolos gavėjui per nustatytą laiką

skolą studijų įmokai sumokėti. Šiai

nės paramos Vilniaus universiteto

nesumokėjus paskolos įmokos, kre­

paskolai taikoma senoji mokėjimo ir

studentams teikimo nuostatai,

dito įstaigos reikalavimu ją sumokės

palūkanų skaičiavimo tvarka, o pini­

kurie apims ir socialinių stipendijų

fondas ir teismo tvarka išieškos iš

gai kaip ir anksčiau bus pervedami

skyrimo tvarką. Nuostatai bus tei­

paskolos gavėjo.

tiesiogiai į universiteto sąskaitą. Ne­

kiami tvirtinti artimiausiame Senato

Šiek tiek pasikeitė ir palūkanų

pakitusi liko ir vienkartinių socialinių

komisijos posėdyje. Pagal šiuos

skaičiavimo bei paskolos grąžinimo

stipendijų bei išmokų neįgaliesiems

nuostatus daugiau valstybės finan­

tvarka. Dabar palūkanos, kurių dydis

tvarka.

suojamose vietose studijuojančių

siekia nuo 9,88 proc. iki 11,03 proc.

studentų galės tikėtis mėnesinės

paskoloms, paimtoms litais, ir nuo

390 litų išmokos. Anksčiau į socialinę

3,37 proc. iki 3,87 proc. - paimtoms

stipendiją galėjo pretenduoti tik stu­

eurais, pradedamos skaičiuoti nuo

dentai, kurių šeima gauna paramą iš

valstybės remiamos paskolos išmo­

PRIMINIMAS: dokumentai socialinėms stipendijoms gauti

priimami iki rugsėjo 25 d., o no­

valstybės, patys turintys vaikų arba

kėjimo datos ir skaičiuojamos nuo

rint gauti paskolą, registruotis

esantys iš daugiavaikės šeimos, o

išmokėtos ir negrąžintos valstybės

VMS fondo puslapyje galima iki

dabar tokia galimybė suteikta ir ne­

remiamos paskolos dalies. Valstybė

spalio 4 d.

įgaliesiems, našlaičiams bei kitiems

studijų laikotarpiu kompensuoja

studentams, kurių finansinė padėtis

palūkanas, viršijančias 5 proc., pa­

labai sunki.

skoloms, paimtoms studijų kainai

VUSA ir Studijų direkcijos inform.

„SiluetasLt" - tūkstantmečio žingsniais aplink Lietuvą Sandra VALERKAITĖ

technologijas keliautojai judėda­

mi piešė ir ne tik savo šaliai, bet ir Beveik 2000 kilometrų, 15 dienų,

visam pasauliui priminė Lietuvos

6 keliautojų grupės, rausvi sau­

siluetą, po truputėlį valstybės kon­

lėlydžiai ir virš ežero sužibusios

tūrus atidengdami internetiniame

pirmosios žvaigždės, lopšinė prieš

tinklalapyje www.siluetaslt.lt. Šioje

miegą ir užsitraukiantis palapinės

svetainėje per visą žygį įvairiomis

užtrauktukas, vėl šviečiantis rytas ir

formomis (vaizdo reportažais, nuo­

kelias, kupinas naujų dienos vingių,

traukomis, interviu, trumpais dienų

istorijų ir dainų. Skirtingi žmonės ir

aprašymais) buvo dalijamasi įspū­

vienas bendras jų tikslas - apjuosti

džiais su visais kelionę stebinčiais

Lietuvą realiai ir virtualiai.

Lietuvos ir užsienio piliečiais.

Tai tik mažytės tūkstantmečio

Kelionės maršrutas jungė net 26

žygio aplink Lietuvą „SiluetasLt"

savivaldybes ir buvo suskaidytas į

akimirkos. Dar pernai spalį į vieną

6 atkarpas, kiekvienai jų skiriant iki

tvirtą komandą susibūrę 17 VU KHF

300 kilometrų skirtinguose Lietuvos

kultūros vadybos studentų drauge

kraštuose. Vienu iš šių maršrutų:

su projekto vadove dėstytoja doc.

Mažeikiai-Kvetkai, Kvetkai-Adutiš-

dr. Virginija Jurėniene ir UAB„Tele-

kis, Adutiškis-Šalčininkai, Salčinin-

softas" įrodė, kad didelis darbas ir

kai-Lazdijai, Lazdijai-Pagėgiai ir

entuziazmas veda į pačius geriau­

Pagėgiai-Mažeikiai keliautojai per

dų, keliavusių skirtingomis Lietuvos

Žygio dvasia vis dar klaidžioja

ir žydi ne tik nuostabūs augalai, bet

sius rezultatus.

dieną vidutiniškai nužingsniuodavo

dalimis, piešė savo šalies siluetą,

drauge, primindama, kad laikas,

ir žmonės, kurių akyse dega šviesa,

Vos per dvi savaites, liepos 25 -

20-25 kilometrus. Visi norintieji prie

akimis siurbė po tyrą orą besigainio-

kuriuo žygeiviai gyveno keliaudami

meilė Tėvynei bei tautai.

rugpjūčio 8 d., profesionalūs žygei­

istorinės kelionės galėjo prisijungti

jančius debesis, nuo šieno kupetų

aplink savo žemę, buvo nepakar­

Projektą „Siluetas LT" organizavo

vių klubai (Mažeikių turistų klubas,

estafetės principu, tai yra pradė­

mojančius kaimų gyventojus, suti­

tojamas ir vertas viso įdėto darbo

kultūros vadybos II—IV kurso stu­

Utenos turistų klubas, VU žygeivių

dami nuo jiems patogaus taško ir

kimus su armonikomis ir lietuviška

klubas, KTU žygeivių klubas „Ąžuo­

baigdami tada, kada norėjosi.

duona, ežero vandeny atsispindintį

Skirtingus žmones subūrė bendras tikslas - apjuosti Lietuvą realiai ir virtualiai

ir begalinio entuziazmo. Belieka

džiaugtis, kad 6 profesionalių žy­

dentai Sandra Balkūnaitė, Indrė Brasevičiūtė, Justė Bulytė, Dovilė

Butnoriūtė, Vytautė Česonytė, Skais­

las", Alytaus turistų klubas, VGTU

Istorinė kelionė sukrutino žmo­

mėnulį ar purpuriniu dangumi be­

turistų klubas ir Telšių keliautojų

nes ir paskatino į žygį įsitraukti

siliejantį vakarą. Įstabios keliavimo

klubas) kartu su iniciatyviais tautie­

ištisas šeimas, bičiulius, kolegas.

akimirkos žygeiviams atmintyje vis

čiais, besidalydami koše, vandeniu

Keliautojų amžiaus rodyklė svyravo

dar kvepia laužu, verdama koše ir

metinėmis šalį pasveikino ne at­

ir geru žodžiu, apkeliavo Lietuvą

nuo 10 mėnesių'iki labai garbingo

čiobrelių arbata, o mintyse neretai

siųstu linkėjimu iš tolimo krašto,

Inga Surdokaitė, Martynas Radze­

jos valstybinėmis sienomis. Žygio

amžiaus. Kelionės metu savo širdyje

ima skambėti dulkėtu keleliu žen­

o būdami drauge su kiekvienu

vičius, Sandra Valerkaitė ir Indrė

metu pasitelkę moderniąsias GPS

kiekvienas žygeivis iš visų 6 koman-

giant užtraukta daina.

Lietuvos pakraštėliu, kuriame auga

Žilinskaitė.

geivių ir tautiečių komandos savo

meilę įrodė ir su tūkstantosiomis

tė Čiplytė, Jūratė Dabravalskytė,

Monika Inčerytė, Karina Kelina, Šarūnas Jurėnas, Eglė Juškevičiūtė,


universitas

14

2009 m. rugsėjis

vilnensis

f f B bendruomenė__________________________________________

Kaip studentai Kaune viduramžių kultūrą gaivina ir puoselėja Rugpjūčio 22-23 d. Kaune, Senojoje Nemu­ no prieplaukoje ir sena­ miestyje, praūžė šventė „Hanza Kaunas’09“, sukvietusi miestelėnus ir laikinosios sostinės svečius grįžti atgal į praeitį - į pirmuosius miesto gyvavimo šimt­ mečius.

Lina STEPONAITĖ

Keliautojus laiku pa­ sitiko muitininkai, riteriai, damos ir... raganos Skeptikai sakytų, kad grįžti į praeitį yra neįmanoma, tačiau, praėjus pro muitinės punktą ir apsilankius Hanzos dienose, tikrai buvo galima suabejoti, kuriame amžiuje atsidūrei - tokia įtraukianti buvo viduramžiška veikla, organizuota Všį „Hansa Kaunas" ir Vilniaus universiteto Kauno huma­ nitariniame fakultete gyvuojančio neformalaus studentų viduramžių klubo„Youth Hansa Kaunas". Studentai virto muitininkais, ri­ teriais, damomis, raganaitėmis, ir prasidėjo... Mažiesiems buvo vedamos riterių ir damų gerų manierų pamokos, vy­ resnieji, pasiilgę intelektinės veiklos, galėjo apsilankyti universitete skaity­ tose laisvųjų menų ir kitų mokslų pas­ kaitose, kartu su ekskursijų vadovais išvaikščioti daug istorinių paslapčių slepiančias Kauno gatveles, išmokti šokti ir žaisti senovinius žaidimus. Aktyvesnieji noriai matavosi riterių šarvus, išbandė ginkluotę, o kai kurie

Studentai bent trumpai atgaivino viduramžius Kaune netgi prašė raganaičių, įsikūrusių dai­ liame namelyje prie laužo, pasidalyti stebuklingais gėrimais, amuletais ir magiškomis galiomis... Šventės svečiai ne kartą stebėjosi

ir klausė, kurio teatro aktoriai čia vaidina. Pasibaigus šventei Vš)„Hansa Kaunas" direktorius Darius Rumšas taip pat džiaugėsi: „Tai jau penktoji, jubiliejinė viduramžių šventė Kaune ir, be abejonių, labiausiai pavykusi. Ne paslaptis, kad krizės padariniai Kaune nelepino organizatorių pakankamu biudžetu, todėl nemažai kūrybinių idėjų buvo įgyvendinta tikdėl studen­ tų išradingumo ir nuoširdaus darbo."

Pliaupiant raganiškam lietui irgi buvo ką veikti Nors geru oru kauniečiai ir miesto svečiai galėjo mėgautis tik pirmąją šventės dieną ir sekmadienio vakarą, žmonių tikrai netrūko. Bene dau­ giausia dėmesio susilaukė čia pat miestelyje dėl garbės, o gal moterų dėmesio kovęsi riteriai. „Meistriškai atlikdami gyvybei pavojingus kovos veiksmus riteriai kėlė žmonių susiža­

vėjimą ir šūksnius. Manau, kad man ir kitiems buvo labai įdomu pamatyti tokį visiškai nekasdienišką pasirody­ mą", - entuziastingai kalbėjo Simona Siderevičiūtė, viena šventės dalyvių. Pasak jos, šventišką nuotaiką taip pat kėlė tradicinės kiaulių lenktynės, linčo ir Magdeburgo teismai, kuriuose nu­ sižengusieji moralės normoms buvo tepami čia pat besiganiusių ožiukų išmatomis ir paukščių plunksnomis, baudžiami kitomis bausmėmis. Iš­ sisukusiems nuo teismų nuodėmes nuplauti padėjo kunigėlis ir du vie­ nuoliai. Už tam tikrą, nuo dvasios tamsumo priklausantį, mokestį buvo galima įsigyti indulgenciją ir visų šventųjų palaiminimą. Aplinkui su šluotomis besimaišiusios raganaitės, žaviais žvilgsniais kerėdamos ir sal­ džius žodelius kuždėdamos, visaip viliojo nepasitikėti šventaisiais ir susi­ draugauti su magija. Dievobaimingie­ ji, visa tai regėdami, tyliai žegnojosi ir šnabždėjo, esą raganos ir prišaukusios sekmadienio lietų. Šventėje apsilankiusių ir balose ko­

jas sušlapusių žmonių širdis virpino ir šildė poezijos skaitymai, vykę Maironio lietuvių literatūros muziejuje, atgijusios lėlės Pančas ir Džudi, čia pat demons­

truojami ir net gaminami amatininkų dirbiniai, įvairūs žaidimai ir savų jėgų išbandymai. Didelio susidomėjimo su­ silaukė ir Kauno evangelikų liuteronų bažnyčioje vykęs viduramžių religinis spektaklis - moralitė„Eilinis žmogus". Ne vienas jo metu ir ašarėlę nubraukė, o paklausta, kas sugraudino, šventės dalyvė Loreta Varaniūtė sakė: „Nors parašytas seniai, spektaklis tinka šiems laikams,todėl, manau, daugumai buvo pažįstama tiek jo gerai parinkta tema, tiek veikėjų charakteriai. Nenuostabu, kad kai ką tai sugraudino ir paragino susimąstyti apie savo elgesį ir vertybes, tikslus." Pasak Loretos, pati Hanzos šventė buvo unikali galimybė daug ką dar kartą apsvarstyti, įgyti naujos patirties, atrasti savyje naujų plotmių ir gebėjimų.

Šventės uždaryme tūkstantmečio ugnis ir folklorinis šėlsmas Andrius Žiurauskas, Lietuvos teatro sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas, vienas„Hanza Kaunas" rengėjų, pasako­ jo, kad šventės idėją„pristatyti miesto ir valstybės kūrimosi istorijas šmaikščiose teatralizuotose programose" studentai

įgyvendino su kaupu. Nepamiršta pagerbti ne tik gilias tradicijas ir seną istoriją turintį VU Kauno humanitarinį fakultetą, Kauno miestą, bet ir Lietuvos tūkstantmetį: iš viduramžių miestelio buvo galima matyti kitapus upės, krantinėje, spalvotomis lentelėmis studentų nuaustą tautinę juostą, o šventės metu paragauti čia pat didelėje keptuvėje iškeptos gardžios tūkstančio kiaušinių kiaušinienės. Pirmąjį viduramžių dienų vakarą vainikavo grupė„Auli" su viduramžių šokių programa ir įspūdingas ugnies šou. Šis savo karštomis bangomis nuvilnijo ir į sekmadienio pavakarę: šventės uždaryme vėl buvo galima išvysti energingai besisukančias liepsnas, kurios kartu su pučiamųjų kapela iš Viljandi (Estija) ir Kauno („Lipk ant sienų") uždegė liepsneles žiūrovų ir dalyvių akyse, širdyse, o vėliau persikėjė ir į dangų - sprogo šventinis fejerverkas, j besisukančius studentų šokių ratelius labai greitai įsitraukdavo ir miestelėnai. Muzikai įsismarkavus buvo galima regėti jų veiduose degantį džiaugsmą ir šokio aistrą. Kas iš vasaros pabaigos šventėje apsilankiusiųjų dabar galėtų pasakyti, kad jo širdyje vis dar nedega neužmirštamų įspūdžių ugnis?

VU bibliotekoje prasidėjo edukacinės kino peržiūros Kiekvieną antradienio vakarą Vilniaus universiteto bibliotekos B3 audito­ rijoje (Universiteto g. 3) vyksta Lietuvos ir užsienio šalių režisierių filmų peržiūros, skaitomi pranešimai. Edukacinis projektas prasidėjo rugsėjo 15 d. Kas savaitę 17.30 vai. dalyvių laukia filmo pristatymas arba kino profesionalo paskaita. Įėjimas į kino vakarus nemokamas. Edukaciniame projekte„Kino vaka­ rai" žiūrovai bus supažindinti su filmais, suskirstytais į teminius blokus:„Romos miestas kine",-„Lietuviško kino klasika"; „Režisieriaus Jimo Jarmuscho retros­ pektyva"; „Lytis ir tautinės problemos kine";„lstorinis kinas". „Žiūrovai galės susipažinti tiek su pastarojo meto, tiek su senesniu klasikiniu kinu. Kita vertus, šiomis filmų peržiūromis stengiamasi išplėsti Vilniaus universiteto bibliotekos pas­ laugų erdvę, skatinant žiūrovus ne tik žiūrėti filmus, tačiau ir papildomai apie juos pasiskaityti, diskutuoti drauge su kitais bendraminčiais. Pasirinktos temos ir filmai turėtų atskleisti kino kalbos universalumą ir paveikumą įvai­

riuose istoriniuose, kultūriniuose bei socialiniuose kontekstuose.Žinodami, kad kinas, kaip ir kiti menai, perteikia įvairias idėjas, veikia sociokultūrinę erdvę ir savitai konstruoja tikrovę, aiš­ kinsimės ir aptarsime šiuos procesus, organizuosime temines paskaitas", pasakojo kino vakarų Vilniaus uni­ versiteto bibliotekoje organizatorius Arvydas Maciulevičius. Pirmajame vakare, kuris vyko rug­ sėjo 15 d. 17.30 vai., dalyviai buvo supažindinti su teminiu bloku„Romos miestas kine". Kino mėgėjams buvo parodytas Federico Fellini filmas „Roma" (1972). Įžangines pastabas apie teminį bloką„Romos miestas kine" išsakė Vil­ niaus universiteto Filologijos fakulteto Vertimo studijų katedros dėstytoja Rasa Klioštoraitytė. „Džiaugiuosi, kad Vilniaus universiteto bibliotekoje bus rengiamos filmų peržiūros. Dauge­

lyje universitetų rengiami tokie kino vakarai. Jie ne tik padeda suburti uni­ versiteto bendruomenę, bet ir atveria duris platesnei auditorijai. Džiaugiuosi, galėdama prisidėti prie kino vakarų organizavimo Vilniaus universitete, ir nuoširdžiai dėkoju organizatoriams už kvietimą papasakoti apie kiną, kurio kalba, kaip rašė P. P. Pasotini, yra realy­ bės kalba", - sakė R. Klioštoraitytė. Antrajame Kino vakare, kuris vyks rugsėjo 22 d., VU Filosofijos fakulteto Filosofijos katedros dėstytojas doc. dr. Nerijus Milerius papasakos apie miestą kine ir italų neorealizmą. Žiūrovams bus parodytas Vittorio De Sicos filmas „Dviračių vagys" (1948). Kino vakarų organizatorius A. Ma­ ciulevičius teigė, kad kituose kino vakaruose žiūrovai išvys Roberto Rossellini filmą „Roma, atviras miestas" (1945) ir Piero Paolo Pasolini „Mama Roma" (1962).

Kino vakarų VU bibliotekoje organizatorius Arvydas Maciulevičius


universitas

2009 m. rugsėjis

15

vilnensis

_______________________________________________ kultūra/ f *

Rimantas Venckus: „Studentų teatras yra įdomiausias"

universitetą, kad studentai galėtų su juo pabendrauti. Taip pat kitų metų balandžio mėnesį mes planuojame teatrinę

akciją „Alma MaterTheatralis", skirtą tai pačiai Vilniaus universiteto te­

atro sukakčiai. Juk mes privalome

Rugsėjo 13 d. Vilniaus universiteto teatro meno vadovui, VU teatro trupės „Minimum“ ir Universitetų teatrų asociacijos įkūrėjui ir pirmininkui Rimantui Venckui sukako 60 metų. Šio gražaus jubiliejaus proga siūlome savo skaitytojams pokalbį su režisieriumi.

trukdo ir tai, kad jis papildomai gaus

didžiuotis faktu, kad Lietuvos teatro

kultūrinę kompetenciją.Tai jam, kaip

ištakos yra mūsų universitete! Abi

asmenybei, yra labai naudinga - jis

teatro trupės - „Minimum" ir Kine­

praplečia savo akiratį. Be to, žmogui,

tinė trupė - visą savaitę rodys savo

kuris vaidino teatre ar užsiėmė kitais

spektaklius. Norime į šį renginį pa­

menais, dažniausiai geriau sekasi

sikviesti teatrologų, kritikų. Taip pat

dirbti ir pagal specialybę, nes jis yra

būtų svarbu sukviesti kuo daugiau

įgijęs tam tikrų bendravimo įgūdžių,

žmonių, kurie studijų metais vaidino

laisvumo, drąsos.

Vilniaus universiteto teatre. Tarp jų

Kokie yra Jūsų kūrybiniai planai?

yra aktoriai Regimantas Adomaitis

laisvesni, žinantys, ko

Pavasarį yra numatyta premjera

ir Juozas Budraitis, VU prorektorius

nori. Su tokiu jaunimu

„Hamletas Vilniaus universitete". Ka­

Rimantas Vaitkus ir VU Žurnalistikos

dangi ir Shakespeare'as, ir Hamletas

instituto direktorius Žygintas Pečiu­

Tai yra mano gyvenimas. Nelabai ir įsivaizduoju, ką daugiau galėčiau

labai įdomu dirbti. Jūs esate teatro „Mi­

yra mūsų universiteto amžininkai, o

lis, istorikas Alfredas Bumblauskas,

nimum" įkūrėjas. Gal

Vilniaus universiteto teatras kitais

žurnalistės Rūta Grinevičiūtė ir Gabija

veikti. Turbūt esu labai pastovus

galite papasakoti, kaip

metais švenčia 440 metų sukaktį,

Vitkevičiūtė, Marijus Žiedas bei daug

žmogus - niekuo kitu per visą gy­

kilo idėja įkurti šią tea­

mums pasirodė, jog tokia proga

kitų šiandien gerai žinomų žmonių -

venimą ir neužsiiminėjau. Vaidinti ir

tro trupę?

Hamletas galėtų „atvykti" į mūsų

rašytojų, režisierių, politikų.

Viktoras DENISENKO Kas Jums yra teatras?

režisuoti pradėjau dar būdamas stu­

Idėja atsirado savai­

dentas, vėliau, baigus universitetą,

me, susiklosčius tam

teko reikštis ir kaip teatro kritikui bei

tikroms aplinkybėms. Buvo 1989-1990 me­

šiek tiek kaip dramaturgui. Bet kuriuo Tiksliau - su studentų teatru. Dėl to

tai. Tuo metu iš uni­ VU teatro meno vadovas ir režisierius Rimantas versiteto Kiemo teatro Venckus. V. Naujiko nuotr.

nė kiek nesigailiu, nes man atrodo,

išėjo jo vadovas Vladas

kad studentų teatras vis dėlto yra

Limantas.Teatras atsidūrė savotiško­

pats įdomiausias teatrinis reiškinys. Čia atsiranda laisvė eksperimen­

je kryžkelėje. Su savo teatrine progra­

Universitetui reikia ne tik teatro -

ma atėjo nauja vadovė - Marija Mi­

jam reikia ir kitų meno kolektyvų, ku­

tams, dažnai keičiasi žmonės - vieni

siūnaitė. Pajutau, kad nebepritampu,

rių yra nemažai. Jie visi yra reikalingi,

išeina, ateina nauji. Keisdamiesi jie

nelabai telpu į naujus rėmus, ir nuta­

nes universitetas nuo pat atsiradimo

neša naujus vėjus ir į teatrą, kadangi

riau įsteigti alternatyvią trupę, kuri

pradžios buvo ne tik mokslo, bet

kiekviena karta turi savo supratimą

atitiktų mano teatro supratimą. Tuo

ir kultūros židinys. Džiugu, kad tos

apie gyvenimą. Aš jau esu daug tų

metu kaip tik atsirado laisva patalpa

tradicijos iki šiol tęsiasi. Džiugu, kad

kartų sutikęs ir išlydėjęs, tad galiu

Filologijos fakulteto rūsyje - man

tai supranta universiteto vadovybė.

palyginti. Mano kartos studentai

ji pasirodė įdomi, tinkama tokiems

Labai svarbus yra edukacinis aspek­

buvo pareigingesni ir gal ne tokie aikštingi. Šiandieniniai studentai

studentiškiems eksperimentams.

tas - tai, ką gauna patys studentai.

Vilniaus universiteto valdžia taip

Gal žmogui ir pakanka tiesiog baigti

turi mažiau atsakomybės jausmo,

pat labai teigiamai pažiūrėjo į tokią

studijas universitete ir tapti savo sri­

bet, kita vertus, jie labiau išsilavinę,

idėją - kurti teatrą požemyje.

ties specialistu, tačiau jam tikrai ne­

atveju - visa tai buvo susiję su teatru.

Kaip Jūs galėtumėte paaiškinti, kodėl universitetui reikia teatro?

Rugsėjo 25,26 d. 19 vai. Teatro salėje VU teatro dramos trupės •

„Minimum" spektaklis

Z

GAUDEAMUS IGITUR (Studentiško gyvenimo scenos)

*

Įėjimas nemokamas

meno kolektyvai, kurių dainos, šokiai

Lietuvos tūkstantmečio dainų šventės įspūdžiai nepamirštami Šią vasarą vykusioje Lietuvos tūkstantmečio dainų šventėje dalyvavo septyni Vilniaus universiteto meno kolektyvai. Tai - beveik keturi šimtai studentų ir jų vadovų.

* Z

ir muzikiniai kūriniai darniai įsiliejo j bendrą šventės aidesį. Vilniaus universiteto dainų ir šo­ kių ansamblis dalyvavo liepos 2 d.

vykusiame Ansamblių vakare, kurio programa vadinosi„Metai". Pagal kom­

pozitoriaus Giedriaus Svilainio liaudies dainų motyvais sukurtą ir šiuolaikiniu skambesiu subtiliai interpretuotą mu­ ziką buvo atliktas Prologas, kuriame

atsiskleidė Lietuvos tūkstančio metų

svarbiausi įvykiai, o tolimesnėje pro­

gramoje „Metų" ratu - nuo pavasario linksmybių per vasaros šventes iki ru­

giapjūtės - keliavo tūkstančiai šokėjų, muzikantų ir dainininkų. Šventėje grojo, dainavo ir šoko beveik 100 dainų ir šokių ansamblyje Gera nuotaika ir šypsenos veiduose lydėjo choro „Virgo“ solistes. Jos daly­

vavo Dainų dienoje sostinės Vingio parke ir kituose šventės renginiuose Dainų ir šokių šventės tradicija

simboliką žmonijos žodinio ir nema­

Lietuvoje gyvuoja 86 metus, skaičiuo­

terialaus kultūros paveldo šedevru.

jant nuo 1924-ųjų, kai buvo surengta

Nuo pirmosios Dainų dienos iki šių

pirmoji Dainų diena. Laikui bėgant ši tradicija Lietuvos kultūroje labai išsi­

metų surengta 17 dainų švenčių. Šią vasarą vykusi dainų šventė

plėtojo: nuo vienos dienos renginio,

„Amžių sutartinė" buvo 18-oji. Ji -

kuriame dainavo tik chorai, iki šešių

neeilinė, nes, kaip visuotiniausią na­

dienų, per kurias vyksta daugiau kaip

cionalinės kultūros išraiška, pasirinkta

dešimt įvairių koncertų ir kitų rengi­

svarbiausiu Lietuvos vardo tūkstan­ tmečio minėjimo akcentu. Šventės

nių. Dainų ir šokių šventės plėtimosi į naujas meno sritis tendencija ypač

pavadinimas atspindi prigimtinį lie­

akivaizdi Lietuvai atkūrus nepriklau­

tuvių tautos darnos jausmą - žmonių

somybę 1990 m., kai tapo įmanoma

tarpusavyje, žmonių su juos supančia

natūrali ir spontaniška Lietuvos kul­

aplinka, gamta.

tūros sklaida.

dalyvaujančių studentų, o jo vadovai

buvo aktyvūs dainų šventės rengėjai,

organizatoriai ir kūrėjai. Parengė Birutė MAŽRIMIENĖ

Naujų narių priėmimas į H

dainų ir šokių ansamblį vyks spalio 15 d.

s

2003 m. lapkričio 7 d. UNESCO

vykusiuose šventės renginiuose

pripažino Estijos, Latvijos ir Lietuvos

dalyvavo per 40 tūkstančių atlikėjų.

buvo džiugiai nusiteikęs. Lauryno Komžos nuotr.

dainų ir šokių švenčių tradiciją ir

Tarp jų buvo ir Vilniaus universiteto

nuo 18 vai.

Kultūros centre. a

Liepos 1-6 d. Vilniuje ir Kaune

VU dainų ir šokių ansamblis po pasirodymo Ansamblių vakare

Vilniaus universiteto

|

Medicinos fakultete, III a.,

M. K. Čiurlionio g. 21.

E

| i


universitas

16

2009 m. rugsėjis

vilnensis

• i f paskutinis puslapis

„Utopija" menas gamtoje Rugsėjo 12 d. Vilniaus universiteto Botanikos sode Kairėnuose prasi­ dėjo ilgai laukta gamtai ir menui skirta šventė, kurioje buvo atidary­ ta Žemės ir aplinkos meno paroda „Utopija 2009“. Ši paroda - tai kultūrinio projekto

„Gamta ir menas", startavusio 2003 m., renginys. Per parodos atidarymą me­ nininkai sodo teritorijoje pristatė 20 naujų meninių kompozicijų. „Utopi­ ja" - tai septintoji šio projekto paroda, joje didžiąją dalį kūrinių sudaro žemės meno (Land art) darbai, kuriems panaudotos tik natūralios gamtinės medžiagos, rastos Botanikos sode, ir aplinkos meno (Environmental art) darbai, sukurti iš įvairių kitų medžiagų. Visi darbai integruoti j tam tikrą erdvę, pritaikyti prie vietinio gamtovaizdžio (liepų alėjos, tvenkinių, senosios dvar­ vietės, kolekcinių augalų ekspozicijos, japoniško sodo ir 1.1.). Parodoje dalyvauja įvairių sričių menininkai - keramikai, tekstilinin­ kai, skulptoriai, tapytojai, fotografai, — poetai, floristai ir kt. Jiems suteikiama išskirtinė galimybė menines idėjas atskleisti neįprastoje, gamtinėje aplinkoje. Paroda veiks iki spalio 5 d., patva­ resni eksponatai bus rodomi ilgesnį laiką.

Tik parodos atidaryme esant palankioms oro sąlygoms įvyko „vėjų gaudymas" (aut. Vejugaudymas.lt). Žiūrovai išpūtę

akis stebėjo, kaip sumanymo autoriai leido neregėto dydžio burbulus, žvilgančius vaivorykštės spalvomis ir bandančius perskristi naują tvenkinį „Žydėjimas" (aut. Ž. Višinskas). Jis

aukštai, jis rudeninis, jis netikėtas, bet labai harmoningas

Išvydę „Pieno upes" (aut. A. Vaškevičiūtė) šypsojosi visi, nes, pasirodo, pienas - labai visų mėgstamas ir sukelia teigiamas emocijas

Parengė Gintarėlė JURKEVIČIENĖ

Nuotr. iš Botanikos sodo archyvo Plačiau skaitykite www. vilnensis. vu.lt

„Siena" - ji pranoko visus iki tol matytus sienų vaizdus. Ji - bekraštė, iki horizon­ to, ji - paprasta, o jos autoriai Š. Juknys irV.Tamoševičiūtė-tikri darbštuoliai

„Urvelis" (aut. S. Pečiulytė). Andriaus Ufarto nuotr.

„Nekilnojamasis turtas" (aut. N. Kūlokaitė). Deja, niekas nenorėjo jo įsigyti, matyt, dėl krizės

Senajame parke - „Antipod" (aut. A. Yarunin)

Arka su skulptūra (aut. A. G. Gaberi). Pagal autoriaus sumanymą, kad „arka galėtų būti apželdinta", Vilniaus puodžių cecho menininkų grupė arką apren­ gė. Darbą pavadino „Oda". Toji oda tokia puiki, taip gražiai atrodo, kad regisi, jog arka nuo pastatymo dienos tokia ir buvo. Ir tai iš medžio žievių gabalėlių sudėtas stebuklas!

Mūsų adresas: Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, VU Centriniai rūmai,

III aukštas, 355 kab. Tel. 268 7089, mobil. tel. 8-687 49018, ei. p. Iiana.binkauskiene@cr.vu.lt

Tiražas 4000 egz. 4 spaudos lankai. SL 321 Maketavo VU leidykla. Spausdino UAB LIETUVOS RYTO spaustuvė,

Gedimino pr. 12A, LT-01103 Vilnius Vyr. redaktorė Liana Binkauskienė

Redaktorė įima Dunderienė Korespondentas Viktoras Denisenko Straipsnių autorių nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos nuomone.

Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.

„Pakelta velėna" (aut. A. Sabalytė-Burbulienė ir V. Burbulis). Sprendimas pa­ prastas, bet labai originalus. Andriaus Ufarto nuotr.

Senajame parke, pasislėpęs po galingų medžių šakomis, laukia „Siurprizas“ (aut. Z. Filimonovienė). Andriaus Ufarto nuotr.


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.